LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO NR. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 102¹, 102², 102³, 111¹ STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-362

2021-06-16  Nr. 109-P-27

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Agnė Gedraitytė, Greta Genelienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

Kviestiniai asmenys: Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento  Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibadienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė, teisininkė Simona Čečytė, Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo nariai Giedrius Adomavičius ir  Alvydas Mogenis.  

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25	2	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.  Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį 2^1 dalimi ir nustatyti, kad: „Esminė sutartis – juridinio asmens ir kito subjekto sudaroma sutartis, kuri būtina juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos.“ Be to, sąvoka „esminė sutartis“ vartojama ir su ja susijęs teisinis reguliavimas siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 6 punkte, 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 102^1 straipsnyje. Siūlomo teisinio reguliavimo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad Civiliniame kodekse, tokia sutarčių rūšis kaip „esminė sutartis“, nėra reguliuojama, todėl visas teisinis reguliavimas, susijęs su tokia sutarčių rūšimi, turi būti aiškiai ir tiksliai nustatytas keičiamame įstatyme. Pažymėtina, jog iš teisinio reguliavimo, siūlomo nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 6 punkte, 102^1 straipsnyje ir įgyvendinamoje direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama direktyva (ES) 2017/1132 (restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva), (toliau - direktyva (ES) 2019/1023), darytina išvada, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2^1 dalyje turi būti kalbama apie „sudarytas“ sutartis, o ne apie „sudaromas“ sutartis, nes tam tikra sutartis gali būti laikoma esmine, tik jei bus priskirta esminių sutarčių kategorijai. Be to, pažymime, jog nepaisant to, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad teismo nutartyje iškelti restruktūrizavimo bylą nurodomas esminių sutarčių sąrašas, projekte nenurodoma, koks subjektas turi įgaliojimus tam tikras sutartis priskirti esminių sutarčių kategorijai. Atsižvelgiant į siūlomo reguliavimo turinį, manytina, jog sutarties priskirtinumą esminių sutarčių kategorijai lems teismo įvertinimas ir teismo sprendimas priskirti tam tikras sutartis esminių kategorijai. Manytina, kad tokio pobūdžio reguliavimas, iš kurio būtų aišku, kokiu būdu, kokio subjekto sprendimo pagrindu, kokia sprendimo forma, sutartis yra priskiriama esminių sutarčių kategorijai, turi būti įtvirtintas teikiamame įstatymo projekte, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties ribojimu ir negali būti nustatytas žemesnės teisinės galios teisės aktuose	Pritarti	Argumentai: Patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2^1. Esminė sutartis – juridinio asmens ir kito subjekto sudaroma sudaryta sutartis, kuri būtina juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos.“ Juridiniam asmeniui ketinant prašyti iškelti restruktūrizavimo bylą, prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo be kitų dokumentų, keičiamu įstatymu (17 str. 3 d. 6 punktu), siūloma įpareigoti juridinį asmenį pridėti esminių sutarčių sąrašą ir šių sutarčių priskyrimo esminėms įrodymus. Šio pareiškimo pagrindu teismui priimant nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo, siūloma šioje nutartyje nustatyti esminių sutarčių sąrašą (keičiamo įstatymo 26 str. 2 d. papildymas 4 punktu). Siekiant aiškiai įtvirtinti, kokio subjekto sprendimu ir kokia forma sutartis yra priskiriama esminei, siūloma patikslinti: Papildyti Projektu pildomą JANĮ 102^1 straipsnį 4 dalimi: „4. Esminių sutarčių sąrašą tvirtina teismas nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą ir nuo šios nutarties įsigaliojimo dienos taikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25	4	2		2 . Projekto 4 straipsniu siūlomame 6 straipsnio 2 dalies pakeitime tiek teisine - logine, tiek ir kalbine prasme kvestionuotinas žodžio „privalo“ pakeitimas į žodį „turi“.	Pritarti	Argumentai: Patikslinti Projekto 4 straipsniu siūlomo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimą: „2. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas turi  privalo:
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25	7			3. Projekto 7 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyti: „6. Jeigu teismui pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas.“ (išskirta mūsų). Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu  juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla. Nurodytas nuostatas reikia suderinti tarpusavyje.	Pritarti	Argumentai: Teismų praktikoje nėra atsisakoma iškelti restruktūrizavimo ar bankroto bylos išimtinai tik tuo pagrindu, kad viena iš galimų nemokumo bylų jau yra iškelta. Tuo tarpu remiantis Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva, restruktūrizuojama juridiniam asmeniui neturi būti inicijuojama bankroto procedūra (pagal JANĮ, pirmiausia turi būti nutraukiamas restruktūrizavimas). Atsižvelgiant į tai ir siekiant nuostatų nuoseklumo, siūlytina atsisakyti dabar galiojančios JANĮ 22 str. 3 d. 3 p. nuostatos, o Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 15 str. 6 d. palikti nepakeistą. Pripažinti netekusiu galios JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 3 punktą. 3) juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla;
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25	10	1		4. Projekto 9 straipsniu siūloma keisti įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad teismo nutartyje iškelti nemokumo bylą nurodoma nemokumo administratoriaus gyvenamoji vieta. Svarstytina, kiek tokioje nutartyje yra aktualu nurodyti nemokumo administratoriaus gyvenamąją vietą ir, ar derinant įstatymo nuostatas tarpusavyje, pavyzdžiui, su įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu, aptariamoje nuostatoje neturėtų būti nurodyti nemokumo administratoriaus duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti).	Pritarti	Argumentai: Patikslinti Projektu keičiamo JANĮ 26 str. 1 d. 3 p.: „3) nemokumo administratorius (vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jeigu jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo), jo eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), jeigu nemokumo administratorius skiriamas;“.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25	17	1, 2		5. Projekto 16 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 40 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatyti, jog teismas siunčia Juridinių asmenų registro tvarkytojui tik įsiteisėjusios teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo kopiją. Svarstytina, ar Juridinių asmenų registro tvarkytojui ta pačia tvarka neturėtų būti siunčiama ir teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo kopija. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 40 straipsnio 9 dalį, teismas gali pripažinti nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo skubiai vykdytina. Taigi tuo atveju, kai teismas pripažintų nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina, o jos kopiją siųstų Juridinių asmenų registro tvarkytojui tik šiai nutarčiai įsiteisėjus, laikotarpiu nuo nutarties priėmimo iki jos įsiteisėjimo Juridinių asmenų registre  būtų skelbiami netikslūs duomenys.	Pritarti	Argumentai: Vadovaujantis JANĮ 40 str. 7 d., teismas nutartimi dėl  nemokumo administratoriaus atstatydinimo bankroto byloje ta pačia nutartimi turi paskirti kitą nemokumo administratorių. Ši nutartis analogiška tvarka  yra teikiama Juridinių asmenų registro tvarkytojui kaip apimanti nemokumo administratoriaus paskyrimą. Patikslinti Projektu keičiamo JANĮ 40 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą ir 4 punktą: „10. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo įsiteisėjimo dienos, o jei nutartis skubiai vykdytina – nuo  priėmimo dienos,  jos kopiją išsiunčia:“ „4) Juridinių asmenų registro tvarkytojui – tik teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo įsiteisėjimo atveju.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25	27	4	*	6. Projekto 26 straipsniu siūloma įstatymą papildyti  102^1 straipsniu ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad juridinio asmens kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negali nutraukti esminių sutarčių arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai, „kurios sudarytos iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ir jų įvykdymo terminai nėra suėję“. Teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra neaiškus ir per daug neapibrėžtas, nes pagal jį galima suprasti, jog kreditoriams apskritai draudžiama nutraukti bet kokias sutartis nuo jų sudarymo momento, jei tik jos galėtų būti priskirtos esminių sutarčių rūšiai. Todėl manytina, kad įstatyme turėtų būti nurodomas aiškus momentas, nuo kurio prasideda tokio draudimo galiojimas. Atkreiptinas dėmesys, jog direktyvos (ES) 2019/1023 preambulės 40 punkte kalbama apie momentą, kai skolininkas pradeda nemokumo procedūrą, todėl manytina, jog ir teikiamame projekte, toks draudimo įsigaliojimo momentas turėtų būti aiškiai nurodomas. Be to, svarstytina, ar skolininkui neturėtų būti nustatyta pareiga informuoti kreditorius apie pradedamas nemokumo procedūras ir momentą nuo kurio prasidėtų įstatyminio draudimo galiojimas.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projektu siūloma nustatyti, kad teismas nutartimi dėl nemokumo bylos iškėlimo, kai yra keliama restruktūrizavimo byla, būtų nurodytos esminės sutartys (keičiamo įstatymo 26 str. 2 d. 4 punktas), t. y. tik nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos bus aišku, kokios sutartys priskirtos esminėms. Vadovaujantis JANĮ 27 str. 3 d. 1 p., Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją turi išsiųsti kreditoriams. Papildyti Projektu pildomą JANĮ 102^1 straipsnį 4 dalimi: „4. Esminių sutarčių sąrašą tvirtina teismas nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą ir nuo šios nutarties įsigaliojimo dienos taikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25	33	2		7 . Projekto 32 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti įstatymo 111 straipsnį 6 dalimi ir nustatyti, kad „Teismas turi nagrinėti, ar restruktūrizavimo planas atitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 111^1 straipsnio 2 dalies b papunktyje nurodytas sąlygas, jeigu restruktūrizavimo planui arba teismo nutarčiai patvirtinti restruktūrizavimo planą šiuo pagrindu prieštarauja tam nepritaręs plano paveikiamas kreditorius.“ (išskirta mūsų). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio įstatymo 111 straipsnio 3 dalies 2 punktas imperatyviai nustato, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus. Todėl teismas negali patvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu jis nepatikrino, ar egzistuoja įstatymo 111 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė, nes tai yra imperatyvus pagrindas plano netvirtinti. Taigi nėra aišku, kokių tikslų siekiama siūloma nuostata ir kaip siūlomas reguliavimas dera su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Kartu pažymime, kad nei keičiamame įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra reguliuojamas prieštaravimo teismo nutarčiai teisinis institutas. Be to, pažymėtina, kad nuostatoje kalbama net ne apie nutartį, o, tikėtina, apie nutartį, kuri dar tik bus, o galimai ir nebus priimta. Todėl svarstytina, ar nuostatoje teisingai vartojamos procesinės sąvokos. Galbūt nuostatoje reikėtų kalbėti apie prieštaravimą dėl galimo nutarties priėmimo. Bet kuriuo atveju teigtina, jog siūlomas reguliavimas turėtų būti išplėstas, kad jo turinys būtų aiškus, galimai nustatant prieštaravimo nutarčiai pateikimo formą, pateikimo terminus, nurodant, ar prieštaravimas turi būti motyvuotas.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projekto 32 straipsnio 2 dalimi siūlymas papildyti įstatymo 111 straipsnį 6 dalimi perkelia Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvos 10 str. 2 d. paskutinę pastraipą ir 14 str. 1 d., kuriomis numatoma galimybė apskųsti (prieštarauti) restruktūrizavimo planą kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto ir restruktūrizavimo atveju pagrindu ir teismas tik tokiu pagrindu pateikus skundą turi nagrinėti. Pažymėtina, kad JANĮ 111 str. 3 d. nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas netvirtina restruktūrizavimo plano. Viena iš aplinkybių (atitinkanti direktyvoje nurodytąją, kurios pagrindu galima prieštarauti restruktūrizavimo planui) – jei dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju (111 str. 3 d. 2 p.). Patikslinti Projektu pildomą JANĮ 111 straipsnio 6 dalį: „6. Teismas turi nagrinėti, ar restruktūrizavimo planas atitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 111^1 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytas sąlygas, tik tuo atveju, jeigu restruktūrizavimo planui arba teismo nutarčiai patvirtinti restruktūrizavimo planą šiuo pagrindu prieštarauja tam nepritaręs plano paveikiamas kreditorius šiuo pagrindu motyvuotai skundžia teismo nutartį patvirtinti restruktūrizavimo planą.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25	36			8. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 35 straipsniu siūloma įstatymo 130 straipsnio 5 dalis imperatyviai įtvirtins nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą keitimo galimybę vieninteliu atveju, jei tam pritaria kreditorių susirinkimas ir jei nurodomas kitas nemokumo administratorius. Pažymėtina, jog toks imperatyvus reguliavimas kelia abejonių, nes neapima visų kitų atvejų, kai nemokumo administratoriaus pakeitimas gali būti būtinas, pavyzdžiui, administratoriaus liga, mirtis, darbo santykių nutraukimas ir pan. Svarstytina, ar tokiais atvejais turėtų būti būtinas kreditorių susirinkimo pritarimas.	Pritarti	Argumentai: Projektu keičiamo JANĮ 130 str. 5 d. keitimo tikslas – nustatyti, kad nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui keičiant paskirtą administruoti bankroto procesą darbuotoją, naujai skiriamam darbuotojui būtų taikomi ne mažesni reikalavimai, negu buvo taikomi atrenkant patį nemokumo administratorių. T. y. nemokumo administratoriumi bankroto procese yra konkretus juridinis asmuo, nepriklausomai nuo to, koks jo darbuotojas yra paskirtas administruoti bankroto procesą. Tačiau bankroto procesas dėl savo specifiškumo (dalyvavimas teismo posėdžiuose, kreditorių susirinkimuose, turto pardavimo vykdymas ir pan.) reikalauja nuolatinio darbuotojo dalyvavimo, todėl darbuotojo darbo santykių pasibaigimas dėl bet kokių priežasčių su nemokumo administratoriumi ar poreikis pakeisti darbuotoją dėl kitų aplinkybių, pvz., ligos, neturėtų būti priežastimi neskirti naujo darbuotojo, atsakingo už bankroto proceso administravimą. Vis dėlto, siekiant paprastesnės ir efektyvesnės darbuotojo keitimo procedūros, kad būtų užtikrintas proceso administravimo tęstinumas, siūloma, kad būtų įtvirtintas priežiūros institucijos, o ne kreditorių susirinkimo pritarimas dėl darbuotojo keitimo. Patikslinti Projektu keičiamo JANĮ 130 str. 5 d.: „5. Nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, keitimas galimas, jeigu: 1) tam pritaria priežiūros institucija tokio keitimo priežastis pripažinusi svarbiomis tam pritaria kreditorių susirinkimas ir 2) nurodomas darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, atitinka Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatytas nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojui keliamas darbo krūvio ir darbo patirties sąlygas.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25	38			9.Atsižvelgiant į tai, kad projekto 37 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, o pastaroji straipsnio dalis įsigaliotų anksčiau nei visas įstatymas, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 37 straipsnio 2 ir 3 dalis nereikėtų sukeisti vietomis, atitinkamai patikslinant projekto 37 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo, ir projekto 37 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: ,,37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas”.	Pritarti	Argumentai: Patikslinti Projekto 37 str.: „37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. liepos 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Iki 2021 m. liepos 1 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. 3. Iki 2021 m. liepos 15 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	27	4	*	Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) susipažino su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 10, 15, 17, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 102^1, 102^2, 102^3 ir 111^1 straipsniais ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-362 (toliau – JANĮ) bei teikia pastabas. JANĮ 2 straipsnis papildomas 2^1dalimi Viena iš esminių Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimo projekto (toliau – Projektas) naujovių yra nauja sąvoka – „esminė sutartis“, kuri yra kildinama iš Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvos (Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies. Iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, kad esminių sutarčių kategorijai galėtų būti priskiriamos elektros, dujų, vandens tiekimo, telekomunikacijų, mokėjimų paslaugų teikimo, nuomos, licencijų, ilgalaikės tiekimo, franšizės ir panašaus pobūdžio sutartys – sąrašas nėra baigtinis. Projekte siūlomas sąvokos apibrėžimas yra kritikuotinas ir diskutuotinas dėl kelių priežasčių: 1. Civiliniame kodekse (CK) tokia sutarčių rūšis kaip „esminė sutartis“ nėra reguliuojama, todėl visas teisinis reguliavimas, susijęs su tokia sutarčių rūšimi, turi būti aiškiai ir tiksliai nustatytas JANĮ; 2. Projekte nėra aiškiai apibrėžtų kriterijų, kurie leistų priskirti konkrečią sutartį esminių sutarčių kategorijai, Projekte siūloma sąvoka yra grynai vertinamojo pobūdžio, abstrakti ir dėl to potencialus ginčo šaltinis; 3. Projekte siūloma riboti esminių sutarčių nutraukimą, tačiau sutarčių sąrašas nustatomas teismo nutartimi. Dėl to iki teismo nutarties priėmimo lieka neaišku, kurios sutartys yra esminės, kas sudaro pagrindą tiek kreditorių, tiek pačių skolininkų interesų pažeidimui. Apibendrinant, Projektas turėtų būti koreguojamas numatant aiškesnį esminių sutarčių reglamentavimą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siekiant aiškiai įtvirtinti, kokio subjekto sprendimu ir kokia forma sutartis yra priskiriama esminei, siūloma patikslinti: Papildyti Projektu pildomą JANĮ 102^1 straipsnį 4 dalimi: „4. Esminių sutarčių sąrašą tvirtina teismas nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą ir nuo šios nutarties įsigaliojimo dienos taikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas.“ Projekte siūloma apibrėžti esminė sutartis – juridinio asmens ir kito subjekto sudaryta sutartis, kuri būtina juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos, Manytina, kad toks kriterijus universalus ir aiškus – sutarties lemiama įtaka veiklai vykdyti. Kiekvienu individualiu atveju įmonė vertins, kurios sutartys yra esminės, o teismui jau keliant nemokumo bylą numatoma pareiga tai patikrinti. Be to, JANĮ 102^1str. numato galimybę kreditoriui prašyti teismo netaikyti draudimo nutraukti esminę sutartį, jeigu pateikiami įrodymai, kad vykdant esminę sutartį būtų nepagrįstai pažeidžiami kreditoriaus interesai.
2.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	2	3		JANĮ 2 straipsnis papildomas 7^1dalimi Projekte siūloma nauja sąvoka – „juridinio asmens nemokumo tikimybė“, kuri yra perkelta iš Direktyvos, tačiau jos apibrėžimo formuluotė ir apimtis yra palikta valstybių narių diskrecijai, todėl trijų mėnesių laikotarpio kriterijus yra pasirinktas, butent, įstatymų leidėjo. Vertinant siūlomą apibrėžimą manytina, kad nustatytas trijų mėnesių terminas yra formalus ir netgi perteklinis kriterijus, kadangi įmonės nemokumo tikimybės laikotarpis gali būti skirtingas, priklausomai nuo eilės įvairių verslo organizavimo faktorių, pavyzdžiui, veiklos sezoniškumo, rinkos svyravimo, ekonominiu krizių ir pan. Siūlytina, kad juridinio asmens nemokumo tikimybė neturėtų būti siejama su konkrečiu laikotarpiu, nemokumo tikimybės vertinimas turėtų būti paliekamas įmonių vadovams bei teismui, pateikiant tik kriterijus.	Nepritarti	Argumentai: Remiantis teisėkūros aiškumo principu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, todėl vengtina vertinamojo pobūdžio nuostatų, t. y. turi būti nustatytas konkretus terminas. Juridinio asmens nemokumo tikimybės sąvoka, įtraukta į juridinio asmens finansinių sunkumų sąvokos apibrėžtį, taikoma nuo JANĮ įsigaliojimo. Projektu ši apibrėžties dalis išskirta į savarankišką sąvoką, atsižvelgiant į Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvoje vartojamas formuluotes. Sąvokos apibrėžtyje nemokumo tikimybė siejama su 3 mėn. laikotarpiu, per kurį juridinis asmuo gali tapti nemokus, t. y. laiku nebegalės vykdyti turtinių prievolių arba įsipareigojimai viršys jo turto vertę. Pažymėtina, kad nemokumo tikimybės sąvoka siekiama skatinti įmonių vadovus kuo anksčiau imtis veiksmų, kurių reikia juridinio asmens mokumui išsaugoti.
3.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	4	2		Keičiamas JANĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalys Keičiamoje normoje be esamų juridinio asmens vadovo pareigų juridiniam asmeniui tapus nemokiam, atsiranda dar viena juridinio asmens vadovo pareigų grupė, kuri yra taikoma esant juridinio asmens nemokumo tikimybei. Manome, kad šis normos papildymas nedaro jokios įtakos juridinio asmens vadovo pareigų apimčiai, kadangi visos Projekte numatytos neva naujos vadovo pareigos jau yra žinomos vadovui ir kyla iš juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų bei pareigų ir funkcijų numatytų CK ir Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ) (pvz., „<...> vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui <...>“). Taigi toks reguliavimas galėtų būti vertinamas kaip perteklinis ir siūlomas siekiu tik formaliai perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, nors jos yra žinomas ir taikoms mūsų teisinėje sistemoje. Papildomai pažymime, kad vertinant JANĮ 6 straipsnio 2 dalį nėra aišku, kokiu tikslu žodis „privalo“ buvo pakeistas į žodį „turi“, kuris lingvistine prasme turi mažesnį įpareigojimo laipsnį, nors pagal kontekstą yra akivaizdu, kad yra kalbama apie vadovo pareigas.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Patikslinti Projekto 4 straipsniu siūlomo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimą: „2. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas turi privalo:“ Kartu pažymėtina, kad vadovo pareigos esant nemokumo tikimybei yra įtvirtintos Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvoje, todėl privalo būti perkeltos į nacionalinę teisę. Be to, nors kai kurios pareigos iš esmės gali atitikti kituose teisės aktuose nurodomas vadovo pareigas, vis dėl to siekiant aiškumo, tikslinga jas visas nurodyti viename teisės akte – JANĮ 6 straipsnyje, reguliuojančiame nemokumo procesų vykdymą.
4.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	7			JANĮ 15 straipsnis papildomas 6 dalimi Pagal siūlomą 6 dalies nuostatą, pateiktas teismui pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, paliekamas nenagrinėtas. Galiojančioje aktualioje JANĮ redakcijoje jau yra numatyta, kad teismas turėtų atsisakyti iškelti bankroto bylą jeigu, be kita ko, juridiniam asmeniui yra iškelta restruktūrizavimo byla (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tokiu būdu tarp JANĮ normų yra akivaizdus nesuderinamumas kai pagal vieną normą teismas turi atsisakyti iškelti bankroto bylą, pagal kitą – palikti pareiškimą nenagrinėta. Šiuo atveju, turint omeny tai, kad restruktūrizavimo proceso apimtyje JANĮ jau yra numatyta teisė reikšti prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 17 straipsnis), manytina, kad normų JANĮ 15 ir 22 normų turinys turėtų būti suderintas tarpusavyje, numatant, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, kas atitiktų Direktyvos 7 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kai atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpiu skolininkui kyla pareiga kreiptis dėl nemokumo procedūros, kuri galėtų baigtis skolininko likvidavimu, pradėjimo, ta pareiga suspenduojama iki to sustabdymo laikotarpio pabaigos.	Pritarti	Argumentai: Žiūrėti Teisės departamento 3 pastabos argumentus.
5.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	10			Keičiamas JANĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas Manytina, kad reikalavimas nurodyti nemokumo administratoriaus, kaip fizinio asmens, gyvenamąją vietą yra perteklinis, vertinant: (1) Bendrojo asmens duomenų reglamento principus; (2) aplinkybę, kad tokio reikalavimo nenumato ir Direktyvos nuostatos; (3) be to, yra pateikiami nemokumo administratoriaus verslo kontaktai ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti).	Pritarti	Argumentai: Žiūrėti Teisės departamento 4 pastabos argumentus.
6.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	11			JANĮ 27 straipsnis papildomas 4 dalimi Komentuojama norma turėtų būti praplėsta ir taikoma ne tik įsiteisėjusių teismo nutarčių atžvilgiu, bet ir tais atvejais, kai yra priimamos skubiai vykdytinos nutartys, pavyzdžiui, dėl nemokumo administratoriau (ne)skyrimo ar atsistatydinimo (JANĮ 40 straipsnio 9 dalis).	Pritarti	Argumentai: Papildyti Projektu pildomą 27 straipsnio 4 dalį: „4. Juridinių asmenų registro tvarkytojas įsiteisėjusios teismo nutarties arba, kai taikoma, skubiai vykdytinos nutarties pagrindu Juridinių asmenų registre registruoja juridinio asmens teisinį statusą, juridinio asmens nemokumo administratoriaus paskyrimo datą ir duomenis apie šį administratorių. Šios dalies nuostatos dėl duomenų registravimo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 40 straipsnio 10 dalies 4 punkte, 67 straipsnio 3 dalyje, 78 straipsnio 4 dalyje, 83 straipsnio 6 dalyje, 100 straipsnio 5 dalyje, 114 straipsnio 4 dalyje ir 117 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.“ Taip pat žr. argumentus dėl Lietuvos pramonininkų konfederacijos 9 pasiūlymo.
7.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	12			Keičiamas JANĮ 28 straipsnio 2 dalis Vertinant naują įterpinį straipsnio 2 dalyje, mūsų nuomone, žodžių junginys „gali būti“ arba naujas įterpinys pilna apimtimi turėtų būti išbrauktas, kadangi teismas, iškeliant restruktūrizavimo byla, negali iš anksto įvertinti, ar bus taikomas JANĮ 111^1 straipsnis. Kita vertus, kaip alternatyvą, gali būti svarstytinas šio reglamentavimo papildymas žodžių junginiu „kaip toks restruktūrizavimo planas teikiamas kartu su pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo“. Siūlomas pakeitimas kritikuotinas, nes teismas gali netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytų draudimų (apsaugų), kai atsiranda tik tikimybė, jog dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo bus sprendžiama galimai taikant JANĮ 111^1straipsnį. Suteikiama teisė netaikyti apsaugų visiškai hipotetinėje situacijoje apsunkina JANĮ 28 straipsnio 1 dalies norma siekiamus tikslus, sudaro pagrindą kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimui. Be to, plano tvirtinimas pagal JANĮ 111^1straipsnį yra ilgas ir net ekspertų įsitraukimo reikalaujantis procesas, dėl ko šio proceso metu netaikius JANĮ 28 straipsnio apsaugų juridinio asmens mokumas gali reikšmingai sumažėti ir tokiu būdu atsirasti poreikis svarstyti nebe nemokumo, o bankroto klausimą.	Nepritarti	Argumentai: JANĮ projekto 28 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į šio projekto 111^1 straipsnio nuostatas perkelia Restruktūrizavimo ir nemokumo  direktyvos 6 straipsnio 9 dalies a punktą, kuris nustato atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo panaikinimą, kai toks sustabdymas nebeatitinka tikslo remti derybas dėl restruktūrizavimo plano, pavyzdžiui, jei paaiškėja, kad kreditoriai, kartu sudarantys dalį, pagal nacionalinę teisę galinčią užkirsti kelią restruktūrizavimo plano priėmimui, nepritaria tolesnėms deryboms. JANĮ 111^1 straipsnyje aptariama situacija, kai restruktūrizavimo planas gali būti tvirtinamas esant dalyvių ar paveikiamų kreditorių grupių nepritarimui, taigi, šiame etape jokios derybos dėl restruktūrizavimo plano realiai nebevyksta. JANĮ 28 str. numato sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimo palengvinimą netaikant tam tikrų vykdymo sustabdymo veiksmų, o JANĮ 111^1 straipsnio nuostatos, su tokiu palengvinimu tiesiogiai nesisieja, todėl, siekiant teisinio aiškumo, tikslinga nuoroda ir į JANĮ 111^1 straipsnį JANĮ 28 straipsnio 2 dalyje.
8.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	16			Keičiamas JANĮ 35 straipsnis Analizuojamo pakeitimo kontekste siūlytina svarstyti galimybę numatyti, jog ne tik bankroto, bet ir restruktūrizavimo procese nemokumo administratorius būtų skiriamas naudojantis Nemokumo administratorių atrankos programa, siekiant užtikrinti maksimalų nemokumo administratorių objektyvumą ir veikimą tiek juridinio asmens, tiek jo kreditorių interesais.  Taip pat svarstytina, ar siūlomas 5 dalies pakeitimas yra racionalus restruktūrizavimo procese ir ar yra proporcinga įpareigoti kreditorių mokėti atlyginimą nemokumo administratoriui už juridinio asmens restruktūrizavimo procesą. Manytina, kad siekiant užtikrinti maksimalų nemokumo administratorių objektyvumą ir veikimą tiek juridinio asmens, tiek kreditorių interesais, turėtų JANĮ turėtų būti numatyta, kad atlyginimo nemokumo administratoriui dydį nustato ir keičia teismas (nepaliekant galimybės dėl to susitarti tiesiogiai juridiniam asmeniui ir nemokumo administratoriui), o moka restruktūrizuojamas juridinis asmuo.	Nepritarti	Argumentai: Pagal restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą (5 str. 3 d. c p.), jeigu restruktūrizavimo procesui administruoti nemokumo administratorius yra skiriamas daugumos kreditorių prašymu, atlygį administratoriui moka to prašę kreditoriai. Todėl ši direktyvinė nuostata turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo procesas (verslo išsaugojimas) savo esme yra priešinga bankrotui (verslo likvidavimas) procedūra, todėl tiek nemokumo administratoriaus skyrimo, tiek atlygio klausimai, kaip savo veiklą toliau įprastai vykdančio juridinio asmens veiksmai, turėtų būti paliekami juridinio asmens ir kreditorių susitarimui. Be to, restruktūrizavimo procesu naudojasi su finansiniais sunkumais susidūrę juridiniai asmenys. Todėl galimybė pačiam pasirinkti nemokumo administratorių, kartu turint galimybę derėtis dėl atlygio jam, laikytinas priimtinu ir naudingu juridinio asmens interesams.
9.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	17	2	2	JANĮ 40 straipsnio 10 dalis papildoma 4 punktu Siūlytina, kad Juridinių asmenų registro (JAR) tvarkytojui turėtų būti siunčiamos nutartys ne tik dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, bet ir dėl atsistatydinimo bei pasikeitimo. Taip pat JAR tvarkytojui turėtų būti teikiamos ir neįsiteisėjusios nutartis skubaus vykdymo atvejais.	Pritarti	Argumentai: Žiūrėti Teisės departamento 5 pastabos argumentus.
10.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	18			JANĮ 41 straipsnis papildomas 8 dalimi Skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros JA bankroto procese. Minėtas teisinio reglamentavimo trūkumas yra pripažintas ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, 2021-01-12 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. e2-66-407/2021). Atitinkamai, vietoj naujai siūlomos procedūros, JANĮ galėtų būti numatyta kreditorinio reikalavimo tikslinimo tvarka.	Nepritarti	Argumentai: Remiantis nemokumo proceso veiksmingumo tikslu (JANĮ 1 str. 1 d.), kreditorių lygiateisiškumo principu, kartu atsižvelgiant į teismų praktiką (nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį c b. Nr. e2-66-407/2021), pagal JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimo klausimas yra išvestinis iš pagrindinio, t. y. kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo. Todėl reikalavimo tikslinimo procedūrai turi būti taikomos tos pačios įstatymo normos, kaip ir kreditoriaus reikalavimo tvirtinimui.
11.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	27	4	*	Siūlomas naujas JANĮ 102^1 straipsnis Pirma, dėl esminių sutarčių sąvokos problematikos prašome žr. Komentarą dėl JANĮ 2 straipsnio. Nėra aišku, kokiu tikslu atskiriamos esminės sutartys ir kitos sutartys, jeigu aiškių kriterijų nėra, o nutraukimas ribojamas abiem atvejais. Taip pat neaiškus momentas, nuo kada atsiranda nutraukimo ribojimas, nes numatyta “iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos”, tačiau nėra numatyta nuo kada. Pradžios momentas turėtų būti aiškiai apibrėžtas (nes tas numatyta ir Direktyvoje), tuo pačiu įvertinant, ar kreditorius objektyviai yra informuojamas apie šį pradžios momentą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Papildyti Projektu pildomą JANĮ 102^1 straipsnį 4 dalimi: „4. Esminių sutarčių sąrašą tvirtina teismas nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą ir nuo šios nutarties įsigaliojimo dienos taikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas.“ Dvi sutarčių rūšis, kurioms taikoma apsauga derybų dėl restruktūrizavimo metu, nustato Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvos 7 str. 4 ir 5 dalys – nustatomas draudimas nutraukti 1) esmines sutartis, būtinas veiklos tęstinumui užtikrinti; 2) bet kokią sutartį vien tuo pagrindu, kad yra pradėta restruktūrizavimo procedūra.
12.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	29	1		Siūlomas naujas JANĮ 102^3 straipsnis Siūlomo naujo straipsnio 1 dalis iš esmės referuoja į konsultavimosi pareigą, numatytą Darbo kodekso (DK) 208 straipsnyje. Vienintelis pastebėjimas yra lingvistinis sąvokų skirtumas: DK numato pareigą konsultuotis „darbdaviui“, o Projekte – „juridinio asmens vadovui“. Komentuojant šio straipsnio trečią dalį atkreiptinas dėmesys, kad pagal DK 208 straipsnį, atitinkama informacija darbo tarybai yra teikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas iki numatomų konsultacijų pradžios, o darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip 5 darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu. Pagal Projekte numatytą reguliavimą, informacija teikiama ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki restruktūrizavimo plano pateikimo teismui dienos, kas reiškia, jog konsultavimosi procesui nebelieka laiko, nors to paties straipsnio 4 dalis įpareigoja teismui kartu surestruktūrizavimo planu pateikti ir įrodymus apie įvykdytą konsultavimosi pareigą. Dėl to Projekte siūlomas reglamentavimas tikslintinas, numatant terminą, per kurį realiai galėtų būti įgyvendinamas konsultavimasis su darbuotojais, kaip numatyta DK, arba nurodyti, kad iki restruktūrizavimo plano pateikimo teismui dienos užtenka tik informuoti darbuotojus, o konsultavimosi pareiga gali būti įgyvendinama vėliau. Natūraliai kyla klausimas, ar tik tokiu atveju nepaneigiamas normos tikslas ir Direktyvos reguliavimas? Tokiu atveju, jei nereikia vykdyti konsultacijų (o tik informuoti), tuomet siūlymas būtų tiksliai taip ir įvardinti. Vertinant šio straipsnio šeštą dalį rekomenduotina nurodyti arba tikslią nuorodą į konkretų DK straipsnį, kuriame jau yra aprašyta aiški informavimo procedūra (DK 208 straipsnis), arba išsamiai aprašyti šią procedūrą pačiame Projekte.	Nepritarti	Argumentai: Iš esmės sąvokos neprieštarauja viena kitai. Darbo kodekse, t. y. darbo santykių kodekse naudojama sąvoka darbdavio bankrotas, o JANĮ tai yra juridinio asmens bankroto atitiktis. Analogiškai JANĮ yra sukonkretinama darbdavio sąvoka, nurodant, kad informuojant darbuotojus darbdavio funkciją atlieka juridinio asmens vadovas, kuris pagal JANĮ 4 straipsnį, iš esmės suprantamas kaip darbdavys. Ši dalis nustato tik informavimo apie plano teikimą teismui terminą, kuris yra „ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki restruktūrizavimo plano pateikimo teismui“. Konsultavimasis vyksta prieš keliant restruktūrizavimo bylą pagal šio straipsnio 2 dalį,  t. y  DK 208 str. nustatyta tvarka. Nuorodų į konkrečius DK straipsnius atsisakyta atsižvelgiant į bendras teisėkūros tendencijas nedėti nuorodų į kitų teisės aktų konkrečius straipsnius, institucijas ir pan. Taip siekiama išvengti didėlės teisės aktų keitimų grandinės ateityje.
13.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	31	2		Keičiamas JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 6 punktas Pažymėtina kad iki šiol teismų praktikoje matoma tendencija, kad visi juridinio asmens kreditoriai yra kvalifikuojami kaip paveikiami kreditoriai (pavyzdžiui, 2020-07-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. e2-1014-553/2020), todėl Projekte siūlomas reguliavimas sudaro tam tikrą priešpriešą tarp formuojamos teismų praktikos ir siūlomų JANĮ pakeitimų, kas sukuria papildomų ginčų tikimybę. Kita vertus, kreditorių skirstymas į paveikiamus ir nepaveikiamus kreditorius atkeliauja iš Direktyvos 1 dalies, nors, vertinant pastarąją Direktyvos normą, teigtina, kad valstybei narei, perkeliant šią normą į nacionalinę teisę yra palikta daugiau diskrecijos. Todėl, siekiant išvengti neaiškumu ir JANĮ numatant kreditorių skirstymą į paveikiamus ir nepaveikiamus kreditorius, vertėtų numatyti tikslius konkrečių kreditorių grupių apibrėžimus, kuriuose būtų nustatyti, be kita ko, atitinkami kriterijai, kurie leistų kiekvieną kreditorių priskirti tam tikrai kreditorių grupei.	Nepritarti	Argumentai: JANĮ įtvirtinta aiški paveikiamo kreditoriaus sąvoka (2 str. 9 p.) – kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas. Šį sąvoka, bei kreditorių skirstymas į grupes atitinka ir Direktyvoje įtvirtintas nuostatas bei aiškiai apibrėžia paveikiamų kreditorių priskyrimą atitinkamai kreditorių grupei. Pažymėtina, kad Projektu dar aiškiau įtvirtinama, kad ne visi kreditoriai turi būti laikomi restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, t. y., Projektu keičiamo 104 str. 2 d. 6 p. nurodoma, kad restruktūrizavimo plane turi būti nurodomas restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pagal kreditorių grupes sąrašas ir kreditorių, kurie nėra paveikiami restruktūrizavimo plano, sąrašas (taip pat kodėl nėra paveikiami restruktūrizavimo plano).
14.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	33	2		Papildytas JANĮ 111 straipsnis 6 dalimi Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio įstatymo 111 straipsnio 3 dalies 2 punktas imperatyviai nustato, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus. Kitaip tariant, teismas negali patvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu jis nepatikrino, ar egzistuoja įstatymo 111 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė, nes tai yra imperatyvus pagrindas plano netvirtinti. Taigi nėra aišku, kokių tikslų siekiama siūloma nuostata, kuri numato, kad teismas turi nagrinėti, ar restruktūrizavimo planas atitinka įstatymo 111 straipsnio 3 dalies 2 punktą arba 111^1 straipsnio 2 dalies b papunktyje nurodytas sąlygas, jeigu planui arba teismo nutarčiai patvirtinti restruktūrizavimo planą šiuo pagrindu prieštarauja tam nepritaręs plano paveikiamas kreditorius, bei kaip siūlomas reguliavimas dera su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Kartu pažymėtina, kad nei JANĮ, nei Civilinio proceso kodekse (CPK) nėra reguliuojamas prieštaravimo teismo nutarčiai teisinis institutas. Be to, pažymėtina, kad nuostatoje kalbama ne apie teismo jau priimtą nutartį, apie nutartį, kuri dar tik bus, o galimai ir nebus priimta. Todėl svarstytina, ar siūlomoje nuostatoje teisingai vartojamos procesinės sąvokos. Galbūt nuostatoje reikėtų kalbėti apie skundo dėl jau priimtos teismo nutarties pareiškimą – pastarasis reguliavimas atitiktų tiek CPK, tiek Direktyvos 14 straipsnio 1 dalies formuluotę.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Žiūrėti Teisės departamento 7 pastabos argumentus.
15.	Lietuvos pramonininkų konfederacija 2021-04-26 raštas Nr. S.154	34	4		Siūlomas naujas 111^1straipsnis Šio naujo reguliavimo vertinimas reikalauja detalios analizės, todėl patogumo ir aiškumo tikslu komentarai išskirstyti pagal JANĮ 111^1straipsnio atskiras dalis. Komentaras dėl 111^1straipsnio 1 dalies Pirmoje komentuojamos normos dalyje juridinio asmens vadovui yra suteikta teisė, iš esmės prieš dalyvių (akcininkų) valią, siūlyti teismui pritarti restruktūrizavimo planui nesant dalyvių pritarimo, bet esant normoje nurodytoms sąlygoms. Reikėtų pabrėžti, kad restruktūrizavimo procesas neapriboja juridinio asmens dalyvių teisių skirti arba atšaukti vadovą iš pareigų, todėl manytina, kad vadovas, siekdamas neprarasti juridinio asmens dalyvių pasitikėjimo, siekiu neprarasti darbo vietos, daugeliu atvejų, tikėtina, neprieštarautų dalyvių valiai, todėl vienintelis subjektų ratas, kuris realiai galėtų inicijuoti restruktūrizavimo plano patvirtinimo procedūrą teisme be dalyvių pritarimo yra kreditoriai. Kita vertus, naujas reguliavimas iš esmės leidžia vadovui ir / arba kreditoriams faktiškai nulemti juridinio asmens ateitį be juridinio asmens dalyvių pritarimo. Kitaip tariant, pavyzdžiui, esant juridinio asmens dalyvių norui nustoti verstis verslu bei likviduoti įmonę, tokia veikimo laisvė gali būti apribota aukščiau minimu reguliavimu. Manytina, kad tokios siūlomos nuostatos galimai galėtų pažeisti asmens konstitucinę teisę laisvai užsiimti verslu bei teisę į nuosavybę. Vertinant praktiškai, yra abejotina restruktūrizavimo proceso sėkmė, kuomet juridinio asmens dalyviai nėra suinteresuoti restruktūrizavimo procesu ir veiklos tęsimu. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas yra perkeliamas iš Direktyvos 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią valstybei narei yra suteikta teisė nustatyti, kad dalyviai apskritai neturėtų teisės balsuoti dėl restruktūrizavimo plano priėmimo, todėl siūlomas reguliavimas vertintinas kaip liberaliausias leidžiamų pagal direktyvos nuostatas. Visgi Direktyvos 57 punkte yra numatyta, kad kai juridinio asmens dalyviai turi teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano, turėtų būti numatytos galimybės patvirtinti tokį planą pasitelkus taisykles, taikomas esant paveikiamų kreditorių grupių nepritarimui, t. y. užtikrinant, kad restruktūrizavimo planui pritartų bent dalis juridinio asmens dalyvių. Analizuojant sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos siekiant patvirtinti restruktūrizavimo planą, pažymėtina, kad nėra aišku, kodėl pirmoje sąlygoje „įgyvendinti šio įstatymo 104, 105 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai“ numatyta tik dalis reikalavimų taikomų restruktūrizavimo planui. Manytina, kad selektyvus reikalavimų išvadinimas yra teisiškai ydingas, nes prieš tvirtinant restruktūrizavimo planą teisme turi būti įgyvendinti visi JANĮ reikalavimai, taikytini restruktūrizavimo planui, jo pateikimui ir tvirtinimui. Komentaras dėl 111^1straipsnio 2 dalies Šio dalyje matome akivaizdžią galių disproporcija: - tuo atveju, kai restruktūrizavimo planui nepritaria dalyviai, – vadovo ir / arba kreditorių siūlymu teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, tačiau - tuo atveju, kai restruktūrizavimo planui nepritaria kreditoriai, – teismas, prieš tvirtindamas restruktūrizavimo planą gali reikalauti, kad pastarajam pritartų juridinis asmuo. Taip pat siūlytina keisti formuluotę „[k]reditorių grupėse“ į „bent vienai iš kreditorių grupių“. Taikant dabartinę formuluotę susidarytų situacija, kai abiem paveikiamų kreditorių grupėms, t. y. kreditoriams su užtikrintais reikalavimais ir kreditoriams su neužtikrintais reikalavimais, nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, teismas gali imtis veiksmų patvirtinti restruktūrizavimo planą, tačiau prieš tai visgi turi gauti bent vienos paveikiamų kreditorių grupės pritarimą. Vertinant nustatytas abi sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos prieš teismui tvirtinant restruktūrizavimo planą, vertėtų pažymėti, kad kaip ir minėta ankščiau, nėra aišku kodėl pirmoje sąlygoje „įgyvendinti šio įstatymo 104–106 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai“ reikalavimai restruktūrizavimo plano tvirtinimui yra nurodyti selektyviai. Manytina, kad tvirtinant restruktūrizavimo planą turi būti įgyvendinti visi JANĮ numatyti reikalavimai, taikytini restruktūrizavimo planui, jo pateikimui ir tvirtinimui; Siūlomas reguliavimas yra kazuistinis, kuriuo iš esmės norima pasakyti, kad teismas gali vertinti kreditorių atsisakymo tvirtinti restruktūrizavimo planą pagrįstumą. Atitinkamai, keliamas klausimas ar reikalingas toks – kazuistinis – reguliavimas, juk teismų praktikoje yra pavyzdžių kai teismas vertina kreditorių atsisakymo pagrįstumą ir aplinkybes, ar tokį atsisakymą nulėmė svarios priežastys ir priima sprendimą tvirtinti arba netvirtinti restruktūrizavimo planą. Tai reiškia, kad esamas JANĮ reguliavimas yra pakankamas, siekiant užtikrinti efektyvų restruktūrizavimo plano tvirtinimą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Patikslinti 111^1straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą: „1. Juridinio asmens dalyviams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:“. Papildyti 111^1straipsnį 4 dalimi: „4. Šiame straipsnyje nustatytiems restruktūrizavimo plano tvirtinimo atvejams mutatis mutandis  taikomas šio įstatymo 111 straipsnis.“ Pažymėtina, kad esant kreditorių ir dalyvių nepritarimui, restruktūrizavimo plano patvirtinimo galimybę nustato direktyva (11 str. ir 9 str. 3 d.), todėl toks reguliavimas turi būti perkeltas į nacionalinę teisę ir neturėtų būti traktuojamas kaip pažeidžiantis konstitucinę teisę užsiimti verslu ar teisę į nuosavybę. Be to, į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos straipsnių nuostatos, o preambulės tekstas aptaria galimas nuostatų įgyvendinimo gaires. Atkreiptinas dėmesys, kad įvairių valstybių narių patirtis dėl juridinio asmens dalyvių pritarimo restruktūrizavimo planui yra labai įvairi – nuo atvejų, kai restruktūrizavimo planui turi pritarti tik kreditoriai, pritarti turi tik plano paveikiami juridinio asmens dalyviai, iki dalyvių, kaip atskiros grupės, balsuojančios dėl restruktūrizavimo plano, nustatymo. Šiuo atžvilgiu Lietuva numato iš esmės didelį dalyvių įsitraukimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo įprastu atveju ir atskiru – perkeliant direktyvos nuostatas – galimybę tvirtinti planą be dalyvių įsitraukimo,  numatant saugiklį, kad planui nepritarusių dalyvių nuosavybės teisių ir (arba) prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, apimtis nepasikeistų. Iš esmės tai reiškia dalies dalyvių netiesioginį pritarimą. Kartu šiuo atveju siūlomas didesnės dalies kreditorių pritarimas nei įprastu restruktūrizavimo plano tvirtinimo atveju. Taip pat, siūlymas formuluotę „kreditorių grupėse“ keisti į „bent vienai iš kreditorių grupių“ neatitiktų direktyvos 11 str. 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad restruktūrizavimo planą, kurio nepatvirtino paveiktos šalys kiekvienoje balsuojančioje grupėje, galėtų patvirtinti teismas. Ta pati nuostata apima ir sąlygą, kad planas būtų teikiamas skolininko siūlymu arba jam pritarus – atitinkamai projekte siūloma numatyti, kad restruktūrizavimo planas teikiamas juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui.
16.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	24	2		Dėl JANĮ 23 str. 2 d. pakeitimų. Teismas keldamas juridiniam asmeniui bankroto bylą turi nustatyti ar juridinio asmens turto pakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas gali iškelti bankroto bylą, tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti; 2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų. Realybėje teismas keldamas įmonei bankroto bylą labai dažnai nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau tai nustatęs nesiima priemonių kad asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmokėtų į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, o nemokumo administratoriaus atrankos programoje pažymi „Procesas vykdomas prisiimant administravimo išlaidų riziką“.  Kadangi administratorius iki bankroto bylos iškėlimo nedalyvauja santykiuose tarp įmonės ir jos kreditorių, arba tarp įmones ir jos direktoriaus, todėl neturi pareigos neatlygintinai vykdyti juridinio asmens bankroto procedūros ir prisiimti riziką, kad nebus apmokėtos administravimo išlaidos. Todėl teismas nagrinėdamas juridinio asmens bankroto bylos kėlimo klausimą ir nustatęs, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti privalo pasiūlyti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusiam asmeniui per ne ilgesnį kaip 14 dienų laikotarpį nuo šio pasiūlymo pateikimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Ir tik tuo atveju jeigu per teismo nustatytą laiką į teismo depozitinę sąskaitą nustatyta suma neįmokama, teismas atliek JANĮ 23 str. 3 d. nustatytus veiksmus. Siūlomi keitimai: 23 straipsnio 2 punkto pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 2. Teismas, nustatęs, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, privalo pasiūlyti pasiūlo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusiam asmeniui per ne ilgesnį kaip 14 dienų laikotarpį nuo šio pasiūlymo pateikimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. 23 straipsnio pakeitimas. Pakeisti JANĮ 23 str. papildymo nauju 8 punktu: 8. Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar nemokumo administratorius prisiėmęs riziką, kuris pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas administravo juridinio asmens bankroto procesą ir administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo, jų gavo nepakankamai, ar jas apmokėjo savo lėšomis, bankroto proceso metu ar išregistravus juridinį asmenį, turi teisę kreiptis į teismą, dėl kreditoriaus įmokėtos sumos ir nemokumo administratoriaus bankroto proceso administravimo išlaidų priteisimo iš juridinio asmens vadovo dėl to, juridiniam asmeniui tapus nemokiam vadovas neinicijavo nemokumo bylos iškėlimo.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
17.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	13	2		Dėl JANĮ 31 str. Papildymo. JANĮ 31 straipsnyje, nustatyta ginčų nemokumo proceso metu nagrinėjimo tvarka ir terminai. Įstatymų leidėjas naujuoju Juridinių asmenų nemokumo įstatymų siekė spartinti ir efektyvinti juridinių asmenų nemokumo procesus. Įstatyme nustatyta, kad teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Įstatyme nustatyta, kad teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjant ginčus dėl kitų nemokumo proceso dalyvių sprendimų ir (ar) veiksmų (neveikimo), pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis turi būti priimti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos. Atskirieji skundai dėl nutarčių nemokumo procese Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikti per 10 dienų nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Tačiau visi šie įstatymo leidėjo nustatyti, pakankamai trumpi teisminių procesų terminai ir siekis bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo gali būti nepasiekti, jei nebus trumpinami sprendimo dėl įmones pabaigos terminai. Todėl tikslinga yra nustatyti ne tik atskirųjų skundų dėl nutarčių nemokumo procese Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjimo terminus, bet apeliacinio skundo susijusio su teismo sprendimu dėl įmones pabaigos termino nustatymu. Todėl siūlome nustatyti, kad ne tik atskirieji skundai dėl nutarčių nemokumo procese bet ir apeliacinis skundas dėl įmonės pabaigos Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Siūlomas pakeitimas: 31 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip 4. Atskirieji skundai dėl nutarčių nemokumo procese ir apeliacinis skundas dėl įmonės pabaigos Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos.	Pritarti	Argumentai: Pakeisti 31 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: 4. Atskirieji skundai dėl nutarčių ir apeliaciniai skundai nemokumo procese Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos.
18.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	16	5		Dėl JANĮ 35 str. 5 dalies pakeitimo. Projekte siūloma pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Jeigu šio straipsnio 2^1 dalies 3 punkte nustatytu atveju nemokumo administratorius yra paskirtas restruktūrizavimo procesui administruoti kreditorių prašymu, atlygis jam mokamas proporcingai nuo kiekvieno prašymą pateikusio kreditoriaus patenkinto reikalavimo sumos.“ Toks poreikis argumentuojamas tuo, kad būtų išvengta papildomos administracinės naštos nemokumo administratoriui gaunant mokėjimus iš kreditorių bei sudarytų sąlygas užtikrinti efektyvų restruktūrizavimo procesą, o kreditoriams nereikėtų iš karto nuosavomis lėšomis užtikrinti atlygio nemokumo administratoriui apmokėjimo. Akivaizdu, kad projektas orientuotas išimtinai kreditorių interesams apsaugoti, visiškai nevertinant nemokumo administratoriaus teisėtų interesų ir lūkesčių, gauti atlygį už atliekamą darbą. Nemokumo administratorius restruktūrizavimo procese yra tam tikrą kontrolę vykdantis, bet ne sprendimus priimantis asmuo. Kreditorių reikalavimų patenkinimo apimtis su administratoriaus funkcijomis restruktūrizavimo byloje susijusi minimaliai. Tačiau pagal projektą administratoriaus darbo apmokėjimas priklausys nuo to, kaip „pasiseks“ ar „nepasiseks“ kreditoriams gauti finansinio reikalavimo patenkinimą. Dar daugiau, pagal siūlomą projektą administratorius apskritai negaus atlygio, jei pvz. įmonė mokumo neatkurs ir neatsiskaitys su kreditoriais. Nei Lietuvos Respublikoje, nei jokioje kitoje civilizuotoje valstybėje nėra tokio reglamentavimo, kad asmuo turi vykdyti įstatymo pavestas funkcijas ir pareigas 4 metus, o atlygį gaus tuo atveju, jei įmonė pasieks tam tikrų rezultatų. Pagal tokią logiką reikėtų nemokėti atlygio visiems darbuotojams, kai įmonės bankrutuoja (nes nepasiekiami užsibrėžti tikslai), tačiau darbuotojams atlygio išmokėjimas garantuojamas valstybės lėšomis (iš Garantinio fondo lėšų). Tuo tarpu pagal siūlomą projektą nemokumo administratoriai turėtų dirbti savo rizika, kuri realiai nepriklauso nuo jų darbo rezultatų ir galiausiai nepatenkinus ar įmonės finansinių reikalavimų likti be užmokesčio. Dėl šių priežasčių siūlomas reglamentavimas yra neproporcingas, neadekvatus, šiurkščiai pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstituciją ir nemokumo administratorių interesus, atlygį siejant ne su asmens atliekamu darbu, bet su sėkmės tikimybe. Todėl atlyginimas administratoriui neturi būti susiejamas su restruktūrizuojamos įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu. Šiuo pakeitimu iš esmės įgyvendinamas Direktyvos 5 straipsnio 3 dalies c punktas. Manome, kad siūlomas reguliavimas, kai atlygį nemokumo administratoriui mokėtų tik prašymą pateikę kreditoriai, neatitinka nemokumo procese taikomo kreditorių lygiateisiškumo principo (JANĮ 3 str. 2 p.) ir sudarytų prielaidas kilti konfliktams tarp nemokumo administratoriaus ir prašymą pateikusių kreditorių interesų. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 5 str. 3 d. c punktą, atlyginimą nemokumo administratoriui turi mokėti visi kreditoriai, o ne jų dalis. Taip pat pažymėtina, kad Direktyvos 27 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad specialistų darbo užmokestį reglamentuotų taisyklės, kurios atitiktų veiksmingo procedūrų atlikimo tikslą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlomas tikslintinas JANĮ 35 straipsnio pakeitimas. Siūlomi pakeitimai. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teismas, gavęs kreditorių prašymą paskirti nemokumo administratorių, paskiria nemokumo administratorių restruktūrizavimo byloje, jeigu nėra šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų apribojimų. Jeigu šio straipsnio 2^1 dalies 3 punkte nustatytu atveju nemokumo administratorius yra paskirtas restruktūrizavimo procesui administruoti kreditorių prašymu, atlygis jam mokamas proporcingai nuo kiekvieno prašymą pateikusio kreditoriaus patvirtinto reikalavimo sumos, o tenkinant prašymą pateikusių kreditorių reikalavimus, atitinkama proporcinga dalimi restruktūrizuojamai įmonei šie kreditoriai kompensuoja nemokumo administratoriui išmokėto atlygio sumą.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Patikslinti 35 str. 5 d.: „5. Jeigu šio straipsnio 2^1 dalies 3 punkte nustatytu atveju nemokumo administratorius yra paskirtas restruktūrizavimo procesui administruoti kreditorių prašymu, atlygis jam mokamas proporcingai nuo kiekvieno prašymą pateikusio kreditoriaus patenkinto patvirtinto reikalavimo sumos.“ Siūlymas, kad iš pradžių nemokumo administratoriaus atlygį mokėtų juridinis asmuo, o tik pradėjus tenkinti kreditorių reikalavimus būtų kompensuojamas juridinio asmens su mokėtas atlygis prieštarautų Direktyvos  5 str. 3 d. c p. nuostatai (jei to prašo skolininkas arba kreditorių dauguma su sąlyga, kad pastaruoju atveju specialistui skirtas išlaidas padengia kreditoriai), nes jei nebūtų restruktūrizavimo plane nustatyta apimti patenkinti kreditorių reikalavimai, juridiniam asmeniui gali būti nekompensuojamas jau sumokėtas atlygis nemokumo administratoriui. Pagal direktyvos nuostatą, jei restruktūrizavimo procese nemokumo administratoriaus paskyrimo prašo kreditorių dauguma, juridinis asmuo apskritai neturi mokėti atlygio. Be to, juridinis asmuo gali nesirinkti nemokumo administratoriaus restruktūrizavimo procesui. Pažymėtina, kad Direktyvos nuostata nedetalizuoja, kaip nustatomas administratoriaus apmokėjimas, skiriant administratorių kreditorių prašymu.
19.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	20			Dėl JANĮ 44 str. papildymo. Bendrovių finansinės ataskaitos (toliau – FA) sudaromos, pasirašomos ir pateikiamos VĮ Registrų centras, CK, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – ĮFAĮ) ir LR akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatyta tvarka. Pagal ĮFAĮ 16 str. Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai 1 d. nuostatas įmonės, vykdančios ir sustabdžiusios vykdyti ekonominę veiklą, metines finansines ataskaitas sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Kiekviena konkrečios kategorijos įmonė, pagal ĮFAĮ 20 straipsnio Finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis nuostatas turėtų pasirinkti jos kategorijai sudarytą FA rinkinį. Įmonės konkrečiai kategorijai priskiriamos pagal ĮFAĮ 4 straipsnyje Labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės numatytus dydžius. FA rinkiniai pagal ĮFAĮ 4 str. nurodytas įmonių kategorijas yra sudaryti ir skelbiami atskirai VĮ Registrų centro tinklalapyje. Pagal CK 2.66 str. 4 d. VĮ Registrų centrui pateikiamas juridinio asmens metinių FA rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Metinių finansinių ataskaitų pateikimas tvirtinti (sudarymas) numatytas atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatytais terminais: • Pagal ABĮ nuostatas bendrovės metinių FA rinkinys turi būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 str. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys 2 d.), kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 str. Eilinis ir neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 1 d.,) ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) turi būti pateiktas VĮ Registrų centrui per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 str. 3 d.). • Pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 23 str. Mažosios bendrijos apskaita ir finansinė atskaitomybė 3 d. nuostatas mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas VĮ Registrų centrui. JANĮ nenumato jokių išimčių susijusių su FA rinkinio tvirtinimu. Tačiau iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, naudos gavėjai yra kreditoriai, o juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, bei nebeturi suinteresuotumo įmonės finansinių ataskaitų tvirtinimu. Administratoriui šaukti akcininkų susirinkimus yra didžiulė administracinė ir finansinė našta. Juridinio asmens bankroto bylose teisę tvirtinti juridinio asmens FA rinkinį turėtų turėti juridinio asmens kreditoriai. Siūlymas: 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį papildyti 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinius“.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
20.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	23			Dėl JANĮ 67 straipsnio pakeitimo Supaprastinto bankroto procedūra nustatoma esant JANĮ 67 str. 1 d. nuostatoms, todėl nelogiška reikalauti kreditorių susirinkimo pritarimo supaprastinto bankroto proceso vykdymui, nes kreditorių susirinkimo sušaukimas reikalauja lėšų, kurių jau ir taip trūksta (ar jų iš vis nėra) pagal JANĮ 67 str. 1 dalies nuostatas, nes apie supaprastinto bankroto proceso galimybę ar būtinybę pagal galiojančią JANĮ redakciją sprendžia kreditoriai pirmajame kreditorių susirinkime. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti 18 punktų informaciją nurodytą 60 str. 3 d., įskaitant, bet neapsiribojant bankroto proceso planu ir kita informacija. T. y. siūloma reglamentuoti, kad teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka gali priimti nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, kai bankroto byla jau yra iškelta. Siūlymas: 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 2) nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio
21.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	24			Dėl JANĮ 77 straipsnio pakeitimo Bankroto proceso eigoje parduodant turtą yra surašomos sąskaitos faktūros, tam, kad operaciją įforminti buhalteriškai. Tas pats veiksmas yra daromas, kai turtas yra perduodamas įkaito turėtojui. Todėl logiška ir suprantama, kad pajamos, atspindėtos surašytose sąskaitose faktūrose yra sumuojamos ir suprantamos, kaip bankroto proceso pajamos. Siūlymas: 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti taip: 6. Bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir įkaito turėtojui perduoto turto vertė vadovaujantis šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas.	Nepritarti	Argumentai: Nuo JANĮ 77 str. 6 d. nurodytų bankroto proceso pajamų tiesiogiai priklauso nemokumo administratoriaus kintamasis atlygis (JANĮ 77 str. 5 d.) už bankroto proceso administravimo rezultatus. Suprantama, kad kuo didesnės bankroto proceso pajamos, tuo didesnė kintamojo atlygio dalis. Tačiau kintamasis atlygis – reali pinigų suma, kuri skaičiuojama nuo realiai gautų, kreditorių sąskaitoje kaupiamų bankroto proceso pajamų. Įkaito turėtojui perduoto turto vertė (visa vertės suma) realių pajamų neduoda. Perdavus įkeistą turtą įkaito turėtojui, į kreditorių sąskaitą įmokamos JANĮ 98 str. 1 d. nurodytos išlaidos, t. y. iš perduoto turto vertės atskaitomos visos išlaidos, patirtos šio įkeisto turto administravimui, ir kreditorių susirinkimo nustatytos sumos kitoms administravimo išlaidoms ir administratoriaus kintamajam atlygiui mokėti. Taigi lėšų sumos kintamajam atlygiui mokėti iš pajamų, gautų pardavus, taip pat ir perdavus įkeistą turtą bankroto proceso pajamose yra įvertintos ir realiai įmokamos į kreditorių sąskaitą.
22.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	26			Dėl JANĮ 98 straipsnio pakeitimo Bankroto proceso išlaidų dengime turi dalyvauti visi kreditoriai proporcingai gautų kreditorinių reikalavimo padengimo dydžiui. Įkaito turėtojas turi garantuotą teisę gauti kreditorinio reikalavimo dengimą iš įkeisto turto vertės, todėl atėmus įkeisto turto tiesiogines administravimo išlaidas, įkaito turėtojas lygiomis teisėmis su kitais kreditoriais turėtų dalyvauti administravimo išlaidų dengime. Siūlymas: 98 straipsnio pakeitimas Papildyti 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos, tame tarpe bazinio atlyginimo dalis, proporcinga įkeistam ir neįkeistam turtui. Pakeisti 98 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip: 1) 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio
23.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	26			Dėl JANĮ 99 straipsnio 4 d. ir 5 d. pakeitimo Pagal JANĮ 99 straipsnio 4 dalį galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas. Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 99 straipsnio 6 dalis). Vertinant nurodytą galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo procedūros reglamentavimą, civilinio proceso bei nemokumo teisės principus ir tikslus, spręstina, kad kreditoriai negali teisme atskiros procedūros tvarka ginčyti tarpinių galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo veiksmų, t. y. kreditorių susirinkimo sprendimų dėl pritarimo galutinei bankroto ataskaitai. Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į tai, kad, priešingu atveju, kiltų pavojus ne tik bankroto procedūrų operatyvumui ir efektyvumui, bet ir būtų išvengta imperatyvios JANĮ 99 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią teismo nutartis patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą yra neskundžiama, nes šis draudimas būtų apeinamas skundžiant tarpinius galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo procedūroje atliktus veiksmus. Jei galutinės bankroto ataskaitos tinkamumo aspektu būtų leidžiama ginčyti tarpinius veiksmus, tai tokios ataskaitos patvirtinimo galimybės taptų teisiškai neapibrėžtos, procedūrų sparta nepatenkinama, o tai iš esmės paneigtų juridinių asmenų bankroto proceso tikslus ir paskirtį. Su bankroto proceso tikslais ir operatyvaus kreditorių reikalavimų patenkinimo siekiu būtų nesuderinama tokia situacija, kai galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo teisminis nagrinėjimas vyktų kitokia nei specialia JANĮ 99 straipsnyje nustatyta galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo tvarka, taip be pagrindo sudarant galimybes pertekliniam bylinėjimuisi – bankroto procedūrų dubliavimui, bankroto proceso vilkinimui. Dėl to visi ginčai, susiję su galutinės bankroto ataskaitos tinkamumu ir pagrįstumu, turi būti sutelkti ir nagrinėjami šios ataskaitos tvirtinimo teisme metu. Sistemiškai aiškinant JANĮ 99 straipsnyje įtvirtintą galutinės bankroto ataskaitos parengimo ir tvirtinimo procedūrą reglamentuojančias nuostatas, teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus galutinės bankroto ataskaitos klausimu turi būti suprantama tik kaip argumentų dėl nesutikimo su kreditorių susirinkimo sprendimu pritarti galutinei bankroto ataskaitai pateikimas galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimą sprendžiančiam teismui. Kreditorių galimybė pateikti nesutikimo su kreditorių susirinkimo sprendimu pritarti galutinei bankroto ataskaitai argumentus tiesiogiai ataskaitos tvirtinimo klausimą nagrinėjančiam teismui, bet ne bendra tvarka pateikiant teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo šiuo klausimu nuginčijimo, aiškintina kaip išimtis iš JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatytos bendrosios taisyklės, kad kreditoriai turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus. Atsižvelgiant į galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo procedūros reglamentavimą, numačius galimybę atskira procedūra skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą galutinės bankroto ataskaitos klausimu, galėtų susidaryti situacijos, kai teismas nutartimi patvirtina galutinę bankroto ataskaitą, nors kreditoriai tik vėliau sužino apie kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimą ir net nėra praleidę 14 dienų termino šiam sprendimui skųsti arba turi svarbių termino praleidimo priežasčių ir yra pagrindas terminą atnaujinti, jeigu kita šalis ginasi senatimi. Tačiau tokiais atvejais apskritai nebūtų teisinės prasmės atskiroje procedūroje tikrinti kreditorių susirinkimo sprendimo dėl pritarimo bankroto ataskaitai teisėtumą, nes teismas bankroto ataskaitą jau yra patvirtinęs neskundžiama nutartimi ir kreditorių susirinkimo nuginčijimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Apibendrinant išdėstytus argumentus savo nepritarimą galutinės bankroto ataskaitos projektui kreditoriai gali išreikšti balsuodami kreditorių susirinkime, o nesutikimo su kreditorių susirinkimo sprendimu pritarti galutinei bankroto ataskaitai argumentus kreditoriai gali pateikti galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimą sprendžiančiam teismui per JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (14 dienų nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie kreditorių susirinkimo sprendimą nurodytu klausimu), tačiau ne vėliau kaip iki teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimas, pradžios. Tuo atveju, jei kreditorius, nesilaikydamas įstatyme nustatytos galutinės bankroto ataskaitos patikros tvarkos, pareiškia teisme savarankišką reikalavimą (skundą) dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, prieštaraudamas galutinės bankroto ataskaitos pritarimui kreditorių susirinkime, teismas tokį skundą turėtų atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Priėmus siūlomus 99 str. 4 d. ir 5 d. pakeitimus būtų aiškiau reglamentuota sprendimo pritarti/patvirtinti galutinę ataskaitą apskundimo klausimai. Nustačius ir aiškiai reglamentavus, kad sprendimas dėl pritarimo/patvirtinimo galutinei bankroto ataskaitai yra neskundžiamas nemokumo procedūra vyktų sparčiau ir efektyviau. Siūlymas: 99 straipsnio pakeitimai Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. Kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai yra neskundžiamas. 99 straipsnio pakeitimai Pakeisti 99 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5. Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo galutinės bankroto ataskaitos gavimo teisme dienos. kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
24.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	35			Dėl JANĮ 118 straipsnio ir 160 straipsnio pakeitimo Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 118 str. 3 d., nemokumo administratorių padėjėjai privalo turėti ne trumpesnę nei 2 metų nemokumo administratoriaus padėjėjo patirtį per paskutinius 3 metus. Dėl paskelbto karantino Nemokumo administratorių rūmai negalėjo vykdyti kvalifikacinių egzaminų, dėl šios priežasties kai kuriems administratorių padėjėjams 2 metų darbo patirtis 3 metų laikotarpyje sumažėjo, t.y. jie nebeturi 24 mėnesių administratoriaus padėjėjo darbo stažo 36 mėn. laikotarpyje. Kadangi 24 mėnesių administratoriaus padėjėjo darbo stažo 36 mėn. laikotarpyje persislinkimas/sumažėjimas įvyko ne dėl padėjėjų kaltės, o dėl LR paskelbto karantino sąlygų ir su tuo susijusių suvaržymų, JANĮ 118 str. 3 d. nuostata turėtų būti papildyta, kad dėl COVID-19 paskelbto karantino administratoriaus turėta 2 metų darbo patirtis turi būti sukaupta ne per 3 metus, o per 4 metus.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
25.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	35			Dėl JANĮ 123 straipsnio 5 d. 2 p. pakeitimo Nemokumo administratorių rūmų nuomone tikslinga papildyti JANĮ 123 str. 5 d. 2 p., kad egzaminų komisija ne tik tvirtina bet ir vertina kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo rezultatus. Tokią nuomonę grindžiame šiuo metu susiklosčiusia egzaminavimo praktika, bei tuo, kad į egzaminų komisiją yra deleguoti ypatingai aukštos kvalifikacijos specialistai, galintys įvertinti egzaminuojamo asmens pateiktus atsakymus, jų teisingumą ir pateikti objektyvų egzaminuojamojo žinių vertinimą. Siūlymas: 123 straipsnio pakeitimas Pakeisti 123 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vertina ir tvirtina kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo rezultatus“.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
26.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	36			Dėl JANĮ 157 straipsnio pakeitimo Dėl COVID-19 pandemijos ir Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino sąlygų, judėjimo tarp savivaldybių ribojimo ir kitų sąlygų, kurios nepriklauso nuo Nemokumo administratorių rūmų, kad nebus įmanoma įgyvendinti pakankamo išlyginamųjų egzaminų skaičiaus. Todėl NAR nuomone būtų tikslinga ir teisinga pratęsti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytą 2 metų terminą išlyginamųjų kvalifikacinių egzaminų perlaikymui iki 3 metų arba numatyti, kad nustatytas 2 metų laikotarpio pratęsimas Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiui. Siūlymas: 157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 157 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti fiziniai asmenys, per 2 metus, nuo 2020 m. sausio 1 d., nepradėję laikyti išlyginamųjų egzaminų ir per 2 3 metus nuo 2020 m. sausio 1 d. neišlaikę kvalifikacinių egzaminų pagal išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą, pašalinami iš Nemokumo administratorių rūmų narių.“	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
27.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	20			1. Papildyti 43 straipsnį nauju 7 punktu: „7) kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą sumažinimo, jeigu nemokumo administratorius nevykdo ir (arba) netinkamai vykdo šiame įstatyme nustatytas funkcijas;“. 2. Buvusį 43 straipsnio 7 punktą laikyti 8 punktu.	Nepritarti	Argumentai: Perkeliama Direktyvinė nuostata
28.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	20			44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį papildyti 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinius“.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
29.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	23			67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 2) nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
30.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	23			77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti taip: 6. Bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir įkaito turėtojui perduoto turto vertė vadovaujantis šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas.	Nepritarti	Argumentai: Nuo JANĮ 77 str. 6 d. nurodytų bankroto proceso pajamų tiesiogiai priklauso nemokumo administratoriaus kintamasis atlygis (JANĮ 77 str. 5 d.) už bankroto proceso administravimo rezultatus. Suprantama, kad kuo didesnės bankroto proceso pajamos, tuo didesnė kintamojo atlygio dalis. Tačiau kintamasis atlygis – reali pinigų suma, kuri skaičiuojama nuo realiai gautų, kreditorių sąskaitoje kaupiamų bankroto proceso pajamų. Įkaito turėtojui perduoto turto vertė (visa vertės suma) realių pajamų neduoda. Perdavus įkeistą turtą įkaito turėtojui, į kreditorių sąskaitą įmokamos JANĮ 98 str. 1 d. nurodytos išlaidos, t. y. iš perduoto turto vertės atskaitomos visos išlaidos, patirtos šio įkeisto turto administravimui, ir kreditorių susirinkimo nustatytos sumos kitoms administravimo išlaidoms ir administratoriaus kintamajam atlygiui mokėti. Taigi lėšų sumos kintamajam atlygiui mokėti iš pajamų, gautų pardavus, taip pat ir perdavus įkeistą turtą bankroto proceso pajamose yra įvertintos ir realiai įmokamos į kreditorių sąskaitą.
31.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	23			98 straipsnio pakeitimas Papildyti 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos, tame tarpe bazinio atlyginimo dalis, proporcinga įkeistam ir neįkeistam turtui.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
32.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	23			99 straipsnio pakeitimai Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. Kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai yra neskundžiamas.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
33.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	23			99 straipsnio pakeitimai Pakeisti 99 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5. Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo galutinės bankroto ataskaitos gavimo teisme dienos. kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
34.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	23			123 straipsnio pakeitimas Pakeisti 123 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vertina ir tvirtina kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo rezultatus“.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.
35.	Nemokumo administratorių rūmai, 2021-05-31 raštas Nr.  G-2021-6219	23			157 straipsnio pakeitimas Pakeisti 157 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti fiziniai asmenys, per 2 metus, nuo 2020 m. sausio 1 d., nepradėję laikyti išlyginamųjų egzaminų ir per 2 3 metus nuo 2020 m. sausio 1 d. neišlaikę kvalifikacinių egzaminų pagal išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą, pašalinami iš Nemokumo administratorių rūmų narių.“	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto dalykas. Įstatymo projekto iniciatoriai nesiūlo keisti šio straipsnio.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-05-19 išvada Nr. 103-P-20				Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Komitetas pritarė ne visoms Teisės departamento pastaboms.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1 Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-06-16	39			Pakeisti projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. birželio 30 liepos 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2021 m. liepos 1 15 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.	Pritarti	Argumentai: Atsižvelgiant į šio projekto svarstymo LR Seime laiką, taip pat redakcinius reikalavimus, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjai: M. Maldeikis, L. Jonaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Projektas XIVP-362(2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mykolas Majauskas                                                                                                                                                                            

BFK biuro patarėja Jolanta Dzikaitė