LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 339
STENOGRAMA
2016 m. balandžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. SYSAS ir J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Laba diena, mieli kolegos. Registracija. Pradedame vakarinį šios dienos posėdį. (Gongas)
Įjungiame registraciją. Užsiregistravo 38 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, pradedame posėdį.
15.01 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš pradedant darbotvarkę, leiskite paskaityti Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio protokolą. Darbotvarkėje buvo vienintelis klausimas – dėl S. Bucevičiaus priėmimo į Liberalų sąjūdžio frakciją. Tas klausimas buvo ir svarstytas. Nutarta priimti Seimo narį S. Bucevičių į Liberalų sąjūdžio frakciją. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Pavasarinė Seimo narių migracija tęsiasi.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4314 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, opozicinė darbotvarkė. Kviečiu E. Masiulį pristatyti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos dabų programos pakeitimo“.
Gerbiamas Eligijau, tik nutarimo projektą.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, sveiki atvykę į Liberalų sąjūdžio opozicinę darbotvarkę. Tikiuosi, laikas neprailgs.
Pirmuoju numeriu norėtume pristatyti kol kas formalų klausimą, tai yra Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos pavasario sesijos darbų programos“ pakeitimą. Į šią programą siūlome įtraukti Seimo nutarimą „Dėl investicinės aplinkos gerinimo“.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs norite paklausti dėl nutarimo ar dėl įstatymo? A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties, gerbiamas Eligijau, aš suprantu, kad būnant opozicijoje priėmė ar nepriėmė tuos nutarimus, aplinka turbūt nuo to negerėja. Jūs puikiai suprantate, aš turbūt norėčiau jūsų teisiai šviesiai klausti, ar tai jūsų rinkiminės kampanijos dalis?
E. MASIULIS (LSF). Lygiai taip pat, kaip ir jūsų dabartinis pasisakymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klauskite dėl Seimo nutarimo, apie kurį mes kalbėjome. K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiamas kolega, ar jūs nespėjate į darbo ritmą, ar kaip čia yra? Mes paprastai prieš kiekvieną sesiją pateikiame projektus, pateikiame, kokius numatome įstatymus įtraukti, o jūs šiandien tiek naujų įtraukimų padarėte, ką galėjote padaryti prieš sesijai prasidedant, ir nereikėtų varginti nei jūsų, nei mūsų. Sakykite, ar nebuvo to galima padaryti iš karto, ar čia atsirado spontaniškai? Šiandien, matau, jūs ne vieną kartą stovėsite tribūnoje.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia labai atsiprašau, jeigu mes jums nuovargį sukeliame labai didžiulį – paspausti vieną mygtuką. Sesijos darbotvarkė yra sudaroma žiemą ir akivaizdu, kad kai kurie projektai, kurie buvo pasiūlyti mūsų frakcijos, jie jau yra svarstomi komitetuose, tačiau atsirado ir naujų siūlymų ir iniciatyvų. Lygiai taip pat pas jus atsiranda dar daugiau tokių siūlymų, kurių nėra darbų programoje. Manau, kad visiškai normali praktika. Jeigu gera idėja gimė, tai kodėl jos neįtraukti į darbų programą ir nepateikti Seimui?
PIRMININKAS. M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų frakcija rodė iniciatyvą dėl arbatpinigių apmokestinimo. Dabar matau, kad tos iniciatyvos atsisakote. Prašom pasakyti, ar tai taip pat buvo susiję su finansinės aplinkos pagerinimu, ar tiesiog?..
PIRMININKAS. Gerbiamas Mindaugai, aš suprantu, kad mes visi mėgstame pajuokauti.
E. MASIULIS (LSF). Tai koks jūsų klausimas, aš taip ir nesupratau.
PIRMININKAS. Ar grįšite prie arbatpinigių apmokestinimo?
E. MASIULIS (LSF). Pirmiausia tai kviečiu visus gerai papietavus arbatpinigių palikti. Kitas dalykas yra tai, kad šio įstatymo projekto šiandien nebus teikiama. Pagrindinė priežastis yra ta, kad jis dar bus tobulinamas, tačiau pati problema Lietuvoje išlieka. Jeigu žmonės nori atsiskaityti kortele, o ne grynaisiais pinigais, ir nori palikti patikusiam padavėjui arbatpinigių kortele, šiandien tokios galimybės Lietuvoje nėra. Tai tiesiog reikia padaryti, įteisinti tokią galimybę palikti arbatpinigius kortele. Todėl mes tobulinsime įstatymą ir artimiausiu metu pateiksime patikslintą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui dėl pavasario darbų sesijos?.. (Balsai salėje) Balsuojame po pateikimo. Ar pritariate?
Už balsavo 33, prieš – 1, susilaikė 36. Po pateikimo nepritarta.
Gerbiamasis pranešėjau, labai atsiprašome, šitą klausimą irgi reikės biškį tobulinti, jaučiu. Dabar reikia apsispręsti, gerbiamieji kolegos, ar mes Seimo nutarimą atmetame, ar siūlome tobulinti? (Balsai salėje) Ne, tai sujungs keletą galbūt. Nutarimą dėl programos papildymo, ne patį nutarimą. Kas siūlo tobulinti, balsuoja už, kas atmesti – prieš.
Už tobulinimą balsavo 41, atmesti – 24. Seimo nutarimą dėl pavasario darbų programos pakeitimo siūlome iniciatoriams tobulinti.
E. MASIULIS (LSF). Gal galėtumėte nurodyti, ką konkrečiai?
PIRMININKAS. Į šitą nutarimą galima įrašyti keletą įstatymų projektų. Čia yra tobulinimas.
Gerbiamas Eligijau, ar leistumėte Seimo Pirmininkei pristatyti kitos savaitės darbotvarkę ir tęstume? Aš kviečiu Seimo Pirmininkę pristatyti artimiausios darbo savaitės darbotvarkę. Tai bus gegužės 3 ir 5 dienų.
15.09 val.
Savaitės (nuo 2016-05-02) – 2016 m. gegužės 3 d. (antradienio) ir 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš pasistengsiu labai greitai ir nesutrukdysiu ilgai opozicinės darbotvarkės. Kaip ir minėjau, šiandien Seniūnų sueigoje yra surašyti svarstymai antradienį to, ką pateikia komitetai. Toliau svarstysime Darbo kodeksą, lydimuosius, kuriuos galime svarstyti, ir kitus skubesnius pateikimus iš Vyriausybės, kur Vyriausybė prašė ypatingos skubos arba reikalingi… Dar sudarysime sąlygas finansų ministrui pateikti visą projektų paketą, nes po to gali nespėti. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad per laisvą savaitę komitetai numatę savo darbus ir dar gali būti koreguojama darbotvarkė atsižvelgiant į situaciją.
Ketvirtadienį irgi panašus darbo ritmas – Darbo kodeksas, Darbo kodeksas, Darbo kodeksas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausimų nėra. Tada aš dėkoju Seimo Pirmininkei. Ruošiamės gegužės 3 ir 5 dienų darbotvarkėms. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Matau, ne. Replikos po balsavimo ar balsuoti norite? (Balsai salėje) Minutėlę! Aš suteiksiu. Prašom, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tikrai atsiprašau, nespėjau užsiregistruoti paklausti, tai mano klausimas būtų buvęs toks.
PIRMININKAS. Leidžiu užduoti.
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu galima. Ačiū. Šį antradienį, 19 dieną, buvo padaryta Žuvininkystės įstatymo svarstymo pertrauka. Pažeidžiant Statutą, jis nebuvo įtrauktas į artimiausio posėdžio, t. y. šio ryto posėdžio, darbotvarkę, bet ir į kitos savaitės… Bent antradienį aš jo nematau. Kodėl nėra teikiamas tas klausimas?
L. GRAUŽINIENĖ. Jis tikrai bus įtrauktas ir bus tie klausimai, kurie yra nepabaigti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymo. Šiandien noriu pažymėti, kad tie, kurie buvo rezerve, jie galėjo būti tik rytinėje darbotvarkėje, nes vakarinėje yra opozicinė darbotvarkė, į kurią net rezervas negali pretenduoti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dar kartą dėkoju, Pirmininke. Ačiū.
15.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4315 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
Tęsiame darbotvarkę. Vėl kviečiu į tribūną E. Masiulį pateikti dar vieną Seimo nutarimą dėl nutarimo „Dėl Seimo pavasario darbų programos“ pakeitimo. Jūs galėjote sujungti. Prašau.
E. MASIULIS (LSF). Tai jau patobulinome. Mieli kolegos, žanras čia tas pats. Tiesiog esame parengę Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimus, kurių esmė yra ryžtingiau didinti neapmokestinamą pajamų dydį, tiesiog neapmokestinamą pajamų dydį prilyginti minimaliai mėnesinei algai ir nuo 2017 m. sausio 1 d. būtent taikyti didesnį neapmokestinamą pajamų dydį, tai iš esmės reikštų, kad kiekvienas dirbantis žmogus 22–23 eurus per mėnesį galėtų prisidurti prie savo atlyginimo. Norint šitą projektą pristatyti, reikia papildyti pavasario sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Jūs šiandien labai populiarus – netgi dėl Seimo nutarimo labai daug klausiančiųjų. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aišku, turiu klausti dėl nutarimo projekto, nes bijau, kad vėl atmes ir nebūsiu visai paklausęs.
E. MASIULIS (LSF). Viskas jūsų rankose.
V. GAPŠYS (DPF). Aš ir praeitą sykį balsavau už, bet nepadėjo. Bet šiaip aš norėjau pasitikslinti. Jūs turbūt nepastebėjote Nr. XIIP-644, lygiai taip pat Gyventojų pajamų mokesčio pataisa sako tą patį, ką ir jūsų pataisa. Ar nevertėjo teikti tiesiog, jeigu kas nors ten esminio keičiasi nuo to, kas ten buvo užregistruota, ir pateikimas jau yra praėjęs, ar nevertėjo teikti tiesiog to įstatymo pasiūlymo ir greičiau garantuoti, kad Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstytų, nes mano pasiūlymas lygiai toks pats ten yra. Data – irgi 2017 metai, nuo minimalaus atlyginimo skaičiuoti. Aš nežinau, ar čia yra būtina tai daryti antrą kartą?
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tikrai pritarus šitam projektui būtų galima juos sujungti Biudžeto ir finansų komitete, čia jokių problemų nėra. Padiskutuoti galbūt ir dėl to paties neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, ir dėl datos, bet, be jokios abejonės, mes lygiai taip pat palaikome jūsų iniciatyvą, nes manau, kad vienodai suprantame, kad šiandieną didžioji Lietuvos problema yra vis tiek per mažas darbo užmokestis ir per mažas vartojimas. Todėl akivaizdu, kad reikia imtis priemonių. Beje, tų priemonių, teisingumo dėlei reikia pasakyti, ir ši Vyriausybė kažkiek ėmėsi ir šiek tiek padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau mes matome galimybių, kaip ir jūs, ryžtingiau tai daryti, kad tai realiau pasijustų dirbančių žmonių pajamose.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Eligijau, prieš tai buvusio klausimo balsavimas ir atmetimas, iš esmės uždraudimas svarstyti parodė, kad opozicijai nelabai norima leisti svarstyti ir pateikti klausimus, kuriuos opozicija pateikia, dar nesigilinant į patį klausimą. Nežinau jūsų psichologinės kondicijos šiandien. Ar jeigu ir šitą klausimą išbrauks, ar jūs matote prasmę toliau pateikti ir vis gauti į antrą žandą, trečią, ketvirtą, jeigu turėtumėte? Ar yra verta tada čia vaidinti demokratiją, kai valdantieji atmeta opozicijos teisę balsuoti? Čia, beje, verta priminti neeilinės sesijos darbotvarkę, kai surinkę parašus apskritai sesiją turėjome užbaigti giedodami himną taip nieko ir nepadarę.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Tie kolegos, kurie esame galbūt ne pirmą kadenciją Seime, tiesiog galime prisiminti tam tikrą parlamentinę tradiciją. Aš noriu pasakyti, kad labai šviesiai prisimenu ankstesnių kadencijų susiklosčiusią parlamentinę tradiciją, kuriai, beje, labai didelį indėlį suteikė Seimo narys Č. Juršėnas, kad opozicijos darbotvarkė visada buvo gerbiama ir bent jau pateikti įstatymo projektus opozicijai visada būdavo leidžiama, kad ir kokia ta opozicija būtų ir ką ji siūlytų. Deja, šita kadencija yra pirmoji kadencija, kuri pradeda įteisinti visiškai naujas, mano galva, ciniškas ir neetiškas žaidimo taisykles, kad netgi įstatymų projektų pateikimas yra ribojamas Seimo salėje.
Aš noriu tikėtis ir viliuosi, kad naujos kadencijos Seimas netęs šitos labai negeros ir nedemokratiškos tradicijos ir grįš prie tos tendencijos ir tų įpročių, kurie buvo susiformavę mūsų atkurtos valstybės parlamentinės istorijos pradžioje. Tikrai tokie dalykai… Kantrybės man tikrai užteks, žandų irgi. Aš tikrai esu pasirengęs ir toliau teikti šiuos projektus, nes tikiu tais projektais ir manau, kad jie yra racionalūs ir priimtini.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes išnaudojome penkių minučių laiką, skirtą… Dar pridėjote septynias? Prašau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tradicijos tradicijom, bet turi egzistuoti ir sveikas protas, kaip skelbia liberalai, gerbiamas Eligijau. Juk valdančioji dauguma, vykdydama savo programą, formuoja biudžetą, ir biudžetinės pataisos, mokestinės pataisos griauna visą biudžetą. Todėl senos demokratijos Europos valstybėse opozicijos teikiami biudžetiniai, mokestiniai pakeitimai yra netoleruotini. Aš manau, kad mes priaugsime iki brandžios Vakarų demokratijos valstybių lygio. Ar jūs taip nemanote?
E. MASIULIS (LSF). Man, atvirai sakant, rėžia ausį, kai jūs sakote, kad opozicijos teikiami pasiūlymai finansų politikoje, biudžeto politikoje yra netoleruotini. Čia jau labai primena kokius nors… Nežinau, ar jūs turite ką nors bendro su parlamentaro pozicija, nes parlamentas, man atrodo, yra ta vieta, kur mes esame atviri įvairiausioms idėjoms, įvairiausiems pasiūlymams, ir čia ta vieta, kurioje mes diskutuojame dėl tų pasiūlymų, nepaisydami, kas yra pozicijoje, kas yra opozicijoje.
Pone Skardžiau, šiandien esate pozicijoje. Nežinia, kas jūs būsite lapkričio mėnesį. Žinome, kas jūs buvote pereitą kadenciją, kurioje iš viso nebuvote. Tas gyvenimas yra labai dinamiškas. Man atrodo, kad neskaičiuokime parlamento darbo vien tiktai kadencijomis, man atrodo, kad kur kas svarbiau yra rasti tuos bendrus sutarimus.
Nėra kokios nors prigimtinės teisės vien tiktai valdančiajai daugumai teikti pasiūlymus mokesčių klausimais. Lygiai tas pačias teises turi ir parlamentinė opozicija. Man atrodo, kad čia… Juolab kad šitas siūlymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos, kada, manau, Vyriausybė ir valdančioji dauguma bus kita.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti pranešėjo, kai spalio 20 dieną Darbo frakcijos narys V. Gapšys teikė tokį patį įstatymo projektą, aš pažiūrėjau, jūsų, liberalų, net salėje nebuvo. O vienas liberalų balsavo prieš. Tai dabar jūs tokį patį įstatymo projektą teikiate nukopijavę nuo kitų frakcijų, greitai nuomonę pakeitėte. Kaip jūs galite pakomentuoti?
E. MASIULIS (LSF). Aš noriu pasakyti, kad dar anksčiau, prieš spalio 20 dieną, gerbiamas Čimbarai, kada jūsų salėje nebuvo, Liberalų sąjūdis taip pat teikė įstatymo projektą, siūlantį padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tiesa, tuo metu tai buvo siūlymas ne iki minimalios mėnesinės algos, bet mažesnis siūlymas, iki 300 eurų. Bet, deja, jūsų salėje tuo metu nebuvo ir jūs negalėjote išreikšti savo pozicijos. Aš manau, kad nesvarbi autorystė šiuo atveju, jeigu yra gera idėja, tegul tai būtų Darbo partijos idėja. Šita tema, žinokite, pone Čimbarai, netgi partijos kuriamos, netgi pavadinimai galvojami. Čia jau priklauso liaudžiai, kaip sakoma, ne Darbo partijai ir ne liberalams. Man atrodo, kad tikrai čia svarbiau yra esmė, o ne tai, kas teikia.
PIRMININKAS. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų džiugu klausyti jūsų, kad jūs teikiate tokį įstatymo projektą, kuris yra labai svarbus, sakyčiau, ir taip pat džiugu, kad jūs pritariate Darbo partijos siūlytai idėjai, pačiam projektui, ir prisidedate prie mūsų programos vykdymo. Aš manau, kad gal ir ateityje galėsime tokių bendrų projektų pateikti. O komitetas kada apsvarstys, gal sujungs į vieną tą dalyką ir bus pateikiamas kaip konsoliduotas.
E. MASIULIS (LSF). Kviečiu palaikyti Seimo nutarimą dėl pavasario sesijos darbų programos.
PIRMININKAS. Gerbiamas Bradauskai, jūs dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Kai baigsit, gerai. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Eligijau, gal jūs irgi ne visada posėdžiuose dalyvaujate, nes yra įregistruotas lygiai toks pats Darbo partijos siūlymas ir po pateikimo jam yra pritarta. Dabar laukiame Vyriausybės išvados dėl neapmokestinimo minimalaus atlyginimo. Kodėl jūs tą patį darbą darote antrą kartą? Ir jūs nežinote, kad Seimas pritarė po pateikimo?
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamas Petrai Gražuli, o jūs nežinote, kad aš ką tik į tą klausimą du kartus atsakiau prieš tai klausiantiems Seimo nariams? (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKAS. Paskutinis klausia P. Narkevičius. Tikiuosi, ne dėl to paties, kad V. Gapšys užregistravo jau šį įstatymą.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Taip. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikro tai labai panašiai, aš tiesiog noriu paklausti paprastai, kadangi aš esu Seimo narys, kuris pirmą kadenciją Seime, aš nesuprantu vieno dalyko, kodėl teikti lygiai analogišką… (Juokas salėje) Na, bet kodėl teikti analogišką įstatymo projektą, kai jo jau eiga, kai paprašyta Vyriausybės išvados. Jūs taip ir neatsakėte, nors sakote, kad atsakėte. (Šurmulys salėje)
E. MASIULIS (LSF). Tai čia man atsakyti dabar?
PIRMININKAS. Ačiū Eligijui, jis suprato, kad šis įstatymas jau tikrai yra pateiktas. (Juokas salėje) Todėl balsuojame, ar pritariame po pateikimo… (Balsai salėje) Atsiprašau, atsiprašau. Andrius Mazuronis kalbės už.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamasis pirmininke, tikrai nebeklausiu Eligijaus, kodėl teikia tą projektą, kuris jau pateiktas, bet norėčiau priminti, kad mes diskutuojame ne apie įstatymo projektą, bet mes diskutuojame apie tai, kad tą įstatymo projektą reikėtų įtraukti į pavasario sesijos darbų programą, o čia kažkaip diskusija pasistūmėjo. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Iš tikrųjų pateiktas projektas atitinka ne tik Liberalų sąjūdžio programines nuostatas, bet, kaip ir buvo ne kartą minėta, jis atitinka ir Darbo partijos, ir socialdemokratų. Štai prieš pietus premjeras, pateikdamas 2015 metų Vyriausybės ataskaitą, lygiai taip pat šnekėjo apie būtinybę didinti neapmokestinamųjų pajamų minimumą, tokiu būdu didinti perkamąją galią tų žmonių, kurie gauna mažiausias pajamas. Todėl aš nematau, kad čia turėtų būti kokia nors kontroversija ar didelė diskusija, tik skatinčiau visus atsiriboti nuo išankstinių politinių vertinimų, kurių buvo gana daug dėl šių klausimų, susikoncentruoti, susivienyti, suvokti, kad šis įstatymo projektas yra reikalingas ne kokiai nors politinei jėgai, o valstybei kaip vienetui, ir pritarti siūlomam pavasario sesijos darbų programos praplėtimui.
PIRMININKAS. Prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Iš tikro, man atrodo, taip sutapo, kad trys Petrai beveik to paties klausimo klausėme ir E. Masiulis ir trečią kartą nesugebėjo atsakyti.
E. MASIULIS (LSF). Aš galiu atsakyti.
P. GRAŽULIS (TTF). Ar jis vis dėlto orientuojasi, kas vyksta Seime? Kai buvo teikiamas Darbo partijos frakcijos analogiškas įstatymas, deja, buvo vienas liberalas ir tik vienas buvo Seime, kuris balsavo prieš. Kas dabar atsitiko Liberalų frakcijai, kad jinai po kažkiek laiko, po gero mėnesio, teikia tokį patį įstatymą? Ar nežinojo, ar susipyko patys tarpusavyje? Aš manyčiau, todėl negaišinkite laiko, nes šis įstatymas yra pateiktas. Laukiame Vyriausybės išvados. Vyriausybė skaičiuoja, po pateikimo yra pritarta, ir aš manau, kad nepritarkime pavasario sesijos darbų programai ir eikime prie kitų klausimų.
E. MASIULIS (LSF). Aš, jeigu galima, labai trumpai sureaguosiu. Mieli kolegos, jeigu jus tenkina toks tempas, kad pereitų metų spalio 20 dieną buvo pateikta…
PIRMININKAS. Eligijau, aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, jau motyvai. Balsuojame! Balsuojame. Kas pritaria pavasario sesijos darbų papildymui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Už – 59, prieš – 8, susilaikė 31. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo metu diskutuojančių nebus? Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas po svarstymo pritaria pavasario sesijos darbų programos papildymui, balsuoja už. (Balsai salėje)
Už – 64, prieš – 5, susilaikė 27. Po svarstymo pritarta.
Priėmimo stadija. Motyvai už, prieš. (Balsai salėje) Nėra. Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Už – 61, prieš – 5, susilaikė 30. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3571(2) (pateikimas)
Svarstome Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikėjas – E. Masiulis. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš, taupydamas laiką, galėčiau sakyti, kad mes jį beveik ir apsvarstėme svarstydami darbų programą. Tiesiog labai trumpai noriu pasakyti, kad, kaip jau ir sakiau, įstatymo projekto esmė yra nuo kitų metų sausio 1 dienos padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, sulyginant jį su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Kaip žinome, šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis yra 350 eurų, taip pat yra nutarta jį dar didinti iki 375 eurų. Jeigu 375 eurai galiotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, būtent nuo tos sumos būtų netaikoma, t. y. būtent ta suma ir būtų neapmokestinamojo pajamų dydžio suma.
PIRMININKAS. Pirmiausia klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Aišku, mes šiek tiek linksmai pradėjome, bet yra ir rimtų dalykų tame projekte, kurį mes turėtume pažiūrėti. Tai pirmiausia 380 eurų minimali alga, mes šiek tiek į priekį žiūrime, galbūt daugiau negu jūs. O jeigu kalbėtume apie neapmokestinamąjį pajamų dydį, jūs ten nekeičiate koeficiento, paliekate tą, kuris dabar galioja, tai kaip jums atrodo, iš tikrųjų tas koeficientas nustato, iki kokio dydžio pajamų gali būti taikomas… ten veikia. Ar jį reiktų keisti, ar manote palikti tokį, koks yra, nes jis per laiką keitėsi, kito, tai yra vienas niuansas. Kitas dalykas, ar jūsų frakcijos nariams bus privaloma Biudžeto ir finansų komitete balsuoti už tą gyventojų pajamų mokesčio neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimą, nes kartais taip nutinka, kad jūs…
PIRMININKAS. Vytautai, laikas!
V. GAPŠYS (DPF). …gavę Vyriausybės išvadą, ne visada laikotės tos pirminės pozicijos?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų buvo du klausimai. Pirmas klausimas dėl to koeficiento. Iš tiesų mes nekeičiame koeficiento, nes sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį pagal tuos koeficientus, kurie dabar yra galiojančiame įstatyme, akivaizdu, kad tai labiausiai aktualu yra mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms, nes būtent jiems daugiau padidėja į rankas. Tie žmonės, kurie gauna didesnes pajamas, natūralu, kad jie to padidėjimo taip nepajus, o kai kurie iš viso jo nepajus, tie, kurie gauna labai dideles pajamas. Matyt, šiandien didžioji Lietuvos problema yra per maži darbo užmokesčiai, ir šiuo sprendimu mes bandome spręsti kartu su jumis tą mažiausio darbo užmokesčio didėjimą. Tačiau čia, matyt, yra tam tikras kompromisas, nes mes, liberalai, matome, kad turėtų galbūt ir nepriklausyti nuo žmogaus atlyginimo, ar jis labai daug uždirba, ar jis mažai uždirba, vis tiek turėtų turėti tą pačią neapmokestinamojo pajamų dydžio lengvatą. Tačiau mes puikiai suprantame, kad, matyt, Seime yra ir kitokių nuomonių, todėl, norėdami rasti tam tikrą kompromisą ir sutelkti Seimo narius, mes pasirinkome būtent tokį tarpinį variantą.
O kalbant apie Biudžeto ir finansų komitetą, tai, aišku, pirmiausia aš norėčiau palinkėti, kad kuo greičiau Vyriausybė atneštų išvadą dėl jūsų teikto projekto, nes to laiko čia labai daug neliko. Bet tikrai frakcijoje sieksime, kad į mūsų sprendimus ir siūlymus būtų atsižvelgta atskiruose komitetuose. Esu optimistas ir manau, kad komitete iš tikrųjų mūsų atstovai balsuos taip, kaip ir balsuoja salėje.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Paprašyčiau trumpiau atsakinėti, nes nori labai daug klausti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų ne vienas Seimo narys kalba apie panašias idėjas, kaip jūs dabar teikiate, bet vis tiek, jeigu atsakingai teikiame tokį projektą, turbūt sąžiningai turime pripažinti, kad jis pastebimai sumažina biudžeto įplaukas. Ta teigiama pusė padidinti mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių žmonių atlyginimus yra puiki. Jeigu jūs teiktumėte greta to kažkokį projektą, kuris didintų įplaukas, turbūt visi su džiaugsmu pritartų tokiam projektui. Ar jūs negalvojate, gal vėliau pateiktumėte tokių projektų, kurie ar kažkokius naujus mokesčius įvestų, ar koreguotų esamus, kurie didintų įplaukas?
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už klausimą. Tikrai labai logiškas klausimas. Akivaizdu, kad mūsų įvairiais preliminariais skaičiavimais, jeigu būtų pritaikytas toks neapmokestinamasis pajamų dydis, tai galėtų sudaryti apie 130–160 mln. eurų netekimą valstybės biudžeto. Tai yra iš tikrųjų nemaža suma ir akivaizdu, kad reikalingi šaltiniai. Viena vertus, jūs kalbate tik apie įplaukų didinimą, tačiau yra ir kitas kelias, tai yra išlaidų mažinimo kelias. Šiuo atveju, matyt, reikia eiti abiem keliais, todėl, kalbėdami apie išlaidų mažinimą ir svarstydami 2016 metų biudžetą, mes teikėme siūlymus dėl atitinkamų išlaidų mažinimo, t. y. 5 % mažinti visą valstybės tarnybos darbo užmokesčio fondą, tačiau tas siūlymas nebuvo priimtas.
Kalbant apie įplaukų padidinimą, mes, matyt, pirmiausia matytume galimybes padidinti planus valstybės kontroliuojamoms įmonėms sumokėti daugiau į valstybės biudžetą dividendų pavidalu, nes yra tikrai nenormali situacija, kai sunkmečiu, 2010 metais, valstybės kontroliuojamos įmonės į valstybės biudžetą tuo metu litais pervedė 500 mln. Lt, o 2016 metų valstybės biudžeto pajamų plane, kada ekonomikos augimas yra ryškus, valstybinėms įmonėms yra numatyta pervesti 70 mln. eurų. Tai iš esmės dvigubai mažiau negu sunkmečiu. Tai irgi yra geras rezervas didinti valstybės biudžeto įplaukas.
PIRMININKAS. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Ar jums neatrodo, kad jūs čia dabar tyčia siekiate sunaikinti naujai steigiamą neapmokestinamų pajamų didinimo partiją?
E. MASIULIS (LSF). Aš peradresuočiau šitą klausimą teisingumo ministrui J. Bernatoniui, kuris kažkaip niekaip neregistruoja šitos partijos. Ar jūs blogai popierius užpildote, ar ponas J. Bernatonis, kaip sakoma, su jumis blogai elgiasi.
PIRMININKAS. Klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų frakcijos profesorius visą laiką aiškina dėl finansinio stabilumo, iš tikrųjų to, ko mes siekiame ir ko jūsų frakcija siekia, ir mus visą laiką kritikuoja, kad mes jo nelabai laikomės. Šiandien tai jau antras jūsų projektas, kai biudžeto sąskaita yra teikiamos lengvatos. Jūs pripažinote, kad darbo užmokestis, atlyginimas yra per mažas, tikrai reikia tai pripažinti ir mes visi tai pripažįstame. Aš manyčiau, kad būtų logiška, kaip ir siūlė kolega J. Razma, kad reikėtų spręsti tą klausimą, kaip padidinti atlyginimą, bet ne biudžeto sąskaita. Koks būtų jūsų siūlymas, kad darbuotojų atlyginimai būtų didesni, tačiau būtų išvengta to finansinio stabilumo rodiklių pažeidimo?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Be jokios abejonės, mūsų frakcijos profesorius, kuris ką tik atvyko, yra padaręs daug įžvalgų ir dar ne vieną jų padarys, tačiau kalbant apie darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, matyt, reikia kalbėti, kad tikrai šitas vienas sprendimas tai nėra kažkokia panacėja ir tai nėra visa apimantis sprendimas. Akivaizdu, kad šiandien, matyt, mes turime iš karto spręsti keletą problemų.
Pirma problema Lietuvoje yra darbo našumo problema. Šiandien Lietuvos darbo našumas, palyginti su išsivysčiusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, gerokai atsilieka. Jeigu vienas Lietuvos darbuotojas per vieną valandą sukuria pridėtinės vertės už 1 eurą 10 centų, tai pažiūrėkite, kiek Vokietijoje ar Prancūzijoje vienas darbuotojas sukuria per vieną valandą – trigubai, keturgubai daugiau. Akivaizdu, kad reikalingi įstatymų pakeitimai, kurie labiau motyvuotų verslą investuoti į technologijų atsinaujinimą, todėl vienas iš mūsų siūlymų yra taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui ne atskirais atvejais, bet bet kuris euras, kuris investuojamas į darbo jėgos plėtrą, į investicijų plėtrą, į naujų technologijų įsigijimą, turi būti neapmokestinamas. Tai būtų paskata didinti darbo našumą, dėl darbo našumo didėtų darbo užmokestis.
Antras sprendimas yra susijęs su pačių darbo santykių mokestinės aplinkos mažinimu. Mes turime labai aiškius Europos Sąjungos ir įvairių kitų tarptautinių institucijų įvardinimus, kad viena didesnių Lietuvos problemų yra per didelis darbo jėgos apmokestinimas. Todėl reikalingi sprendimai. Vienas iš jų yra neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas. Kitas sprendimas, kurį siūlo jūsų Vyriausybė socialiniame modelyje, – palaipsniui mažinti socialinio draudimo įmokų tarifus. Galbūt kasmet po vieną procentą, tačiau mažinti. Taip pat „Sodros“ lubų įvedimas yra dar vienas sprendimas, kuris irgi būtų orientuotas į didesnius atlyginimus.
Aš jums išdėsčiau visą programą ir visą priemonių planą, kaip Lietuvoje padaryti, kad vidutinis darbo užmokestis būtų bent 1 tūkst. eurų. Tai imkime ir padarykime tuos sprendimus.
O kalbant apie šaltinius, aš suprantu, kad mes labai dažnai tampame tokio įkalinto buhalterinio skaičiavimo įkaitais, nes jau daugelį metų prie daugelio vyriausybių biudžetas visą laiką skaičiuojamas labai paprastai, t. y. jeigu kur nors ką nors paimsi, tiek neteksi. Tačiau tendencijų, inercijų ir kiek padidėjęs vartojimas gali padidinti mokesčių surinkimą per vartojimo mokesčius, kažkodėl mūsų Finansų ministerijos specialistai neskaičiuoja. Aš siūlau išsivaduoti iš to buhalterinio mąstymo ir pradėti skaičiuoti taip, kaip Vakarų Europoje seniai tuos biudžetus skaičiuoja, nes mokesčių sumažinimas nereiškia vien tik trumpalaikio pajamų sumažėjimo. Mokesčių sumažinimas gali paskatinti dar didesnį pajamų surinkimą, įvertinant ir šešėlio mažėjimą, ir (…).
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau viršijate laiką! Aš labai atsiprašau, aš suprantu, kad jūs profesorius ir norėjote paaiškinti. (Juokas salėje)
Gerbiamieji kolegos, laikas baigėsi. Motyvai už – J. Razma. Ačiū. Jūs galite sėsti į savo vietą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjau, idėja yra tikrai gera ir mūsų siūlyta. Autorius atsakyme man paminėjo, ir aš manau, kad tai, ką sakė dėl galimybės taupyti biudžeto išlaidas, atsisakyti kai kurių, ypač viešajame sektoriuje, nepagrįstų išlaidų ir planuoti didesnes įplaukas iš valstybės kontroliuojamų dividendų, leidžia taip atsargiai sakyti, kad toks siūlymas dar telpa į sveiko proto ribas. Manau, kad pateikimo stadijoje tikrai reikia pritarti ir diskutuoti, kad tokie siūlymai būtų įgyvendinami rengiant kitų metų biudžeto projektą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai gerbiamasis E. Masiulis pasakė visą tiesą. Tik visa esmė, kad jis šitas idėjas yra pasiskolinęs, pasisavinęs iš kitų partijų, be abejo, daugiausia iš Darbo partijos, kaip ir žmones bando savintis. Tad kviečiu gerai pagalvoti ir pamąstyti balsuojant.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už balsavo 66, prieš – 2, susilaikė 27. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti birželio 16 dieną.
Replika po balsavimo – A. Kubilius. Įjungiame.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, apie tą partinę nuosavybę. Aš raginčiau atidžiai pastudijuoti 2012 metų visų partijų rinkimų programas ir jūs pamatysite, kad tik Tėvynės sąjunga siūlė neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia alga. Tai aš sveikinu visus, perimančius mūsų geras idėjas, bet noriu pasakyti, kad mes po kablelio rašėme, kad negalima leisti, jog sumažėtų perskirstymas, įgyvendinant tokią nuostatą, todėl reikia ieškoti kitų pajamų papildomų šaltinių. Aš raginu visus – nuo liberalų iki socialdemokratų – žengti šituo keliu ir sulyginus neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalia alga ieškoti kitų pajamų šaltinių, kad neatsirastų spraga, nemažėtų perskirstymas ir mūsų valstybės viešosios paslaugos būtų tinkamai finansuojamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar teisingai suprantu, kad visi dabar sakys, kad kiekviena partija pasiūlė tą dydį, ir gal galime nekalbėti? (Balsai salėje) N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, kadangi šiandien taip aktyviai balsavote, tai neapmokestinamojo pajamų didinimo partijos steigėjai šiandien atsiims dokumentus iš Teisingumo ministerijos ir mes dabar steigsime naują partiją – algų padidinimo iki Estijos vidutinės algos partiją.
PIRMININKAS. Čia jau geriau. Ačiū. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad sveiko proto dešinieji priartėjo prie Darbo partijos rinkimų programos. Tikiuosi, paremsite ir mūsų MMA padidinimą iki 437 eurų, ir tikiuosi, kad tie dalykai bus labai greitai priimti šiame Seime.
PIRMININKAS. Ir A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Tik Vyriausybės išvados paprašyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia. Čia yra pinigėliai. Gerai, Vyriausybės išvada bus. Balsuojame. Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Gerbiamieji kolegos, vis tiek tai bus kitos Vyriausybės galvos skausmas. Tai prašykite, neaišku, kurie bus Vyriausybėje.
62 – už, prieš – 13, susilaikė 7. Vyriausybės išvados paprašysime.
15.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4316 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, svarstome kompleksinį 2-3 klausimą. Ir vėl Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos pakeitimo. Pranešėjas – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, prašyčiau jus papildyti pavasario darbų programą įstatymo projektu, kurio pavadinimas yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo esmė yra tokia, kad siūlome nuo 2017 m. sausio 1 d. taikyti vadinamąsias „Sodros“ įmokų lubas nuo penkių draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, neviršijančios penkių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos.
Žmonių kalba kalbant, socialinio draudimo įmokos nebebūtų mokamos nuo sumos, viršijančios 2 tūkst. 225 eurus. Šiandien, žinia, galiojanti sistema yra tokia, kad įmokų srityje lubų mes neturime. Kai kalbame apie išmokas, tos lubos yra įtvirtintos ir akivaizdu, kad dėl tokio susidariusio disbalanso, taip pat dėl to, kad žmonės, kurie uždirba daugiau, kaip ir neturi jokios motyvacijos mokėti tas didesnes įmokas, nes jie žino, kad, atėjus senatvės pensijai arba, sakykime, nelaimingiems atsitikimams, jie tiesiog negaus daugiau, nors ir įmokės daugiau. Tačiau visa sistema yra vadinama draudimine sistema. Žinia, draudiminėje sistemoje kuo daugiau tu įmoki, tuo daugiau gauni. Akivaizdu, kad dabar lubų nebuvimas prieštarauja pačiam draudiminės sistemos principui. Todėl mūsų siūlymas yra taikyti tas lubas.
Aišku, čia mes matome ir daugiau pridėtinės vertės. Pirmiausia dėl to, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis aplinkinėmis regiono šalimis, mes galėtume atrodyti patraukliau dėl to, kad pritraukiant geriau apmokamas darbo vietas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nuklydote. Jūs dabar tik kad įtrauktume, o jei nubalsuosime, tada.
E. MASIULIS (LSF). Aš tik labai trumpai pabaigsiu. Tiesiog kviestume pritarti, nes tas iš tikrųjų paskatintų daugiau kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimo į Lietuvą, kalbant ir apie tą pačią migraciją ir čia kuriant geriau mokamas darbo vietas. Priminsiu, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių tokios „Sodros“ lubos egzistuoja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, išjungsiu mikrofoną. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamas Eligijau, ar jums neatrodo, kad jūs vėl ką nors kopijuojate? Yra mano įstatymas…
PIRMININKAS. Gerbiamas Daukšy, noriu paprašyti tylos.
P. ČIMBARAS (DPF). …pateiktas, pateikimo stadija yra įvykdyta, tik komitetas nesvarsto, o jūs vėl teikiate tą patį nusikopijavę. Kaip tai atrodo? Man tikrai labai keista.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamas Čimbarai, jeigu kada nors esate užėjęs į Seimo duomenų bazę ir pasižiūrėtumėte į įstatymų archyvus nuo 2000 metų, jūs pamatytumėte, kad liberalai, Liberalų sąjūdis, mažiausiai penkis ar šešis kartus, kai jūsų dar net nebuvo čia, teikė tokius pasiūlymus. Deja, niekada neatsirasdavo politinės valios ir tokiems pasiūlymams nebūdavo pritarta. Manau, kad dabar yra labai gera proga tokiems pasiūlymams pritarti, nes Vyriausybės, šios Vyriausybės, jūsų Vyriausybės, pozicija yra lygiai tokia pat, ji taip pat yra pasiūliusi nustatyti pagal socialinį modelį socialinio draudimo įmokų lubas. Man atrodo, jeigu jūs esate nuoseklus ir laikotės savo Vyriausybės numatytos pozicijos, tai turėtumėte šiam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo, ar pritariame po pateikimo.
Už balsavo 46, prieš – 3, susilaikė 32. Po pateikimo pritarta.
Ar kas nors nori svarstymo metu kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Balsuojame… Motyvai už, prieš. Nėra. Balsuojame, ar pritariame Seimo nutarimui. (Balsai salėje)
Už balsavo 42, prieš – 4, susilaikė 29. Nutarimas „Dėl Seimo pavasario…“
Viskas aišku. Aš sakiau, kad čia yra priėmimas. Svarstymas? Balsuojame tada dėl priėmimo. (Balsai salėje) Na, kai kas neišgirdo. Nesiginčysime, bus greičiau.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 40, prieš – 5, susilaikė 32. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
Kadangi buvo du Seimo nutarimai, Sekretoriatui, Dokumentų departamentui siūlome sujungti.
15.54 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4292 (pateikimas)
Kviečiu pristatyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, aš iš tikrųjų pristačiau patį projektą teikdamas darbų programą dėl jo, tai nelabai ką galėčiau daugiau pridurti. Nebent būtų klausimų, esu pasiruošęs mielai į juos atsakyti. Gal tik pasakyčiau, kad Europos Sąjungoje tikrai yra pakankamai išplitusi ta praktika – metinės „Sodros“ lubos. Ir Lenkijoje yra įvestos tiems, kas uždirba 30 vidutinių darbo užmokesčių per metus arba 2,5 vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, Čekijoje – 6 vidutiniai darbo užmokesčiai per mėnesį, Slovakijoje – nuo 3 tūkst. 76 eurų, Slovėnijoje – 2,4 vidutinio darbo užmokesčio, Austrija turi, Vokietija taip pat turi tokias ribas. Ne išimtis esame turbūt ir mes. Aš vėlgi suprantu, kad tai atsiliepia Socialinio draudimo fondo pajamoms, tačiau, įvairias skaičiavimais, tai gali būti maždaug nuo 30 iki 60 mln. eurų.
PIRMININKAS. 100, atsiprašau.
E. MASIULIS (LSF). Mes turime kitokius čia. Aš manyčiau, jeigu mes sau keliame tikslą, kad Lietuva nėra pigios darbo jėgos šalis, jeigu mes sau keliame tikslą, kad gerai kvalifikuoti ir čia gal gerą išsilavinimą gavę arba užsienyje gerą išsilavinimą gavę Lietuvos piliečiai nevažiuotų dirbti tik į užsienį, bet būtų čia, Lietuvoje, kad čia steigtų daugiau aukštos pridėtinės vertės įmonių, informacinių technologijų srityje būtų daugiau įmonių, aukštos klasės vadybininkų biurų daugiau būtų steigiama ne Rygoje, Taline, o Vilniuje, tai pataisa duotų tam tikrą postūmį ir mes turėtume ne vieną tūkstantį naujų, gerai apmokamų darbo vietų.
PIRMININKAS. Pirmoji klausia G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas prelegente, noriu atkreipti dėmesį, ypač dėl to, ką jūs išvardijote, kad šita praktika yra daugiau naudojama vadinamųjų naujųjų Europos šalių, nors jūs paminėjote porą ir senųjų. Tokio didelio patyrimo, kad tai būtų visuotinė praktika Europoje, nėra.
Aš noriu paklausti pasakydama, kad kai buvo svarstomas socialinis modelis mokslininkų ir t. t., ten buvo tikslesni skaičiavimai padaryti. Ir vis dėlto tai tas 100 mln., kurį minėjo A. Sysas. Kaip jums atrodo, ar iš „Sodros“ biudžeto 100 mln. atimti taip lengva ir kaip jūs jį galvotumėte kompensuoti, nes „Sodros“ ir taip, patys žinote, kokios skolos?
E. MASIULIS (LSF). Aš sakyčiau, jeigu mes skaičiuojame taip buhalteriškai ir galvojame, kaip mes čia dabar, greitai įvedus tam tikras „Sodros“ lubas, neteksime 100 mln., tai, matyt, niekada mes tų „Sodros“ lubų ir neįvesime, ir niekada nesudarysim geresnių sąlygų kurtis geriau apmokamoms darbo vietoms. Čia, matyt, yra kelios problemos. Ne paslaptis, yra šiek tiek ir šešėlinės ekonomikos, kitaip tariant, dalis darbo užmokesčio gali būti mokama šešėliniu būdu, nes mokėti mokesčius nuo labai didelių atlyginimų, mokant socialinio draudimo įmokas, matyt, yra tikrai sudėtinga. Tai paskatintume šiek tiek šešėlinės ekonomikos sumažėjimą.
Antras momentas yra tas, kad, matyt, reikia peržiūrėti ir paties socialinio draudimo išmokų dalį. Man, pavyzdžiui, yra nesuprantama, aš tą klausimą uždaviau ir socialinių reikalų ir darbo ministrei, kodėl 2014 metais vienos metinės pensijos administravimas kainavo Lietuvai 48 eurus, jeigu eurais paverstume, 2016 metais tos pačios metinės pensijos administravimas jau kainavo 63 eurus. 15 eurų per dvejus metus pabrango vienos metinės pensijos administravimas. Akivaizdu, kad resursų, kaip mažinti pačias socialinio draudimo valdymo išlaidas, yra, o kalbėdamas dar daugiau, aš manau, kad Lietuvoje yra per daug didelė prabanga turėti dvi dideles institucijas, kurios būtų mokesčius administruojančios institucijos. Aš manau, kad mokesčius rinkti turėtų viena institucija, tai yra Mokesčių inspekcija, o „Sodra“ turėtų tapti iš esmės išmokų agentūra. Tai leistų vėl labai sutaupyti mūsų administravimo lėšas. Padarę tuos sprendimus, rastume lėšų bent dalį lėšų kompensuoti šitų netekimų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Aš labai atsiprašau. Pasakysiu, dėl ko išaugo. Dėl palūkanų normos, kuri yra didelė skola, auga kiekvienais metais. Klausia E. Šablinskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Kur E. Šablinskas? Aš klausiu.
PIRMININKAS. Atsiprašau. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas Eligijau, kaip jūs gražiai besuoktumėte ar kalbėtumėte, atsiprašau, biudžetas vis tiek mėgsta skaičius. Jūs man kaip norite įrodinėkite, vis tiek kokie nors skaičiai turi būti. Be abejo, kad Socialinio draudimo fondo pajamoms tai tikrai atsilieps ir reikės iš kur nors numatyti gauti. Pasakykite, kodėl aš Lietuvoje nematau verslininkų, kurie darbo jėgą nori įdarbinti kuo mažesniu kampu? Todėl, kad jie pigią darbo jėgą labai skaičiuoja, bet nori gauti kuo didesnį pelną. Kaip paaiškintumėte šitą procesą? Labai ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Dėl skaičiavimų, aš jau daugiau mažiau tuos skaičiavimus pasakiau. Būtent skaičiai yra reikalingi. Mes ir skaičiuojame, kad šiandien tokių darbo vietų, kur atlyginimas būtų daugiau kaip 2 tūkst. 225 eurai, sutikite, nėra daug. Tai yra iš esmės tiktai didžiuosiuose miestuose aukščiausios kvalifikacijos ir galbūt vadovaujantį darbą dirbančių žmonių atlyginimai. „Sodros“ įmokos priklauso nuo to, kiek Lietuvoje yra gerai apmokamų darbo vietų. Jeigu mes nedarysime jokių sprendimų ir neskatinsime atsirast daugiau tų gerai apmokamų darbo vietų, akivaizdu, kad visąlaik susidursime su įmokų problema. Mūsų supratimu, šitas sprendimas leistų, atidarytų galimybę ir vartus daugiau atsirasti gerai apmokamų darbo vietų ir daugiau investicijų būtų padaroma mūsų miestuose, galbūt ir regionuose.
Dėl darbdavių ir darbuotojų. Aš nežinau, pavyzdžiui, aš sutinku pačių įvairiausių darbdavių ir pačių įvairiausių darbuotojų ir negalėčiau taip vienareikšmiškai pasakyti, kad praėjus mūsų nepriklausomybės 26 metams visi verslininkai, visi darbdaviai yra tiktai žulikai, kurie nori nusukti mokesčius, kurie nori išnaudoti darbuotojus ir gauti didesnį pelną. Kad nori gauti didesnį pelną žmogus, kuris yra versle ir rizikuoja galbūt savo užstatytu namu ir savo įvairiom įkeistom paskolom, čia nieko keisto, kad verslas nori uždirbti pelno. Tai nieko keisto. Bet man atrodo, kad palaipsniui į socialiai atsakingą verslą ateina supratimas, kad be darbuotojo, gero, motyvuoto darbuotojo, verslininkas nieko nepasieks. Man atrodo, kad baigėsi tie laikai, kai buvo žiūrima į tą darbuotoją kaip į kokį nors sraigtelį. Gali turėti labai daug pinigų, bet jeigu tu neturėsi gerų darbuotojų, tu nieko su tais pinigais nepadarysi, ir to supratimo ateina vis daugiau. Mes, matyt, irgi turime skleisti tam tikrą verslo kultūrą Lietuvoje nemenkindami, neniekindami verslininkų, o priešingai – sakydami, kad verslininkas ir darbuotojas sėdi tame pačiame laive ir lygiai taip pat ir vienas, ir kitas yra suinteresuotas, kad įmonė sėkmingai dirbtų. Kuo bus didesnis pelnas, tuo darbuotojo atlyginimas bus didesnis.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų turiu pripažinti, kad Eligijus puikiai užsiima sofistika – klausia vieno, bet jis išpučia į kitas dalis. Juk iš tikrųjų jūs buvote ir ministru praeitos Vyriausybės, ir G. Steponavičius. Galėjote šį reikalą prastumti vienas, du, bet kažkodėl to nedarėte. Dabar primetate trumpai drūtai didžiules lėšas dabartinei Vyriausybei, reikėtų surasti. Paaiškinkite skaičiukais, kiek vis dėlto atsieitų tai Lietuvai? Negalite?
E. MASIULIS (LSF). Galiu. Aš jums sakiau, kad, mūsų skaičiavimais, yra 60 mln. eurų netekimas pajamų trumpuoju laikotarpiu į Socialinio draudimo fondą. Kitais, pono A. Syso skaičiavimais, sako, 100 mln. Mes čia galime patikslinti. Bet, gerbiamas Eduardai, aš tik noriu pasakyti, kad šios XVI Vyriausybės, ir premjero, ir visų kolegialiai ministrų, patvirtintas socialinis modelis, kuris atkeliavo į Seimą, numato lygiai tą patį dalyką – įvesti socialinio draudimo įmokų lubas nuo penkių draudžiamųjų pajamų. Vyriausybė mato galimybes suvaldyti finansinę situaciją priėmus šitą sprendimą, mes nematome. Kaip čia dabar taip atsitinka?
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs sakote, valstybė mato. Valstybė nemato.
E. MASIULIS (LSF). Vyriausybė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Vyriausybė nemato. Ji viename dokumente parašė tai, ką jūs sakote, o kitame dokumente, kuriame reikia sudėlioti finansinius srautus, finansų ministras pasakė – nėra ir nebus. Čia tiktai jūsų žiniai. Bet, gerbiamas kolega, jūs daugybę metų esate Lietuvos Respublikos parlamente, jūs daugybę kartų dalyvavote priimant sprendimus, kurie iš esmės griovė ir griauna valstybę iki dabar. Pavyzdys – naktinės reformos. Prašau pasakyti, dabar jūs perėjote, pavyzdžiui, prie „Sodros“? Su savo patirtimi jūs puikiai žinote, kad „Sodra“ remiasi solidarumo principu, t. y. turtingieji moka daugiau, o neturtingieji gauna turtingųjų sąskaita. Tokia yra mūsų Respublikos Konstitucija. Ar aš teisingai supratau, kad, kaip jūs pasakėte, kad jūs dabar siūlote sunaikinti valstybinio socialinio draudimo sistemą ir visas išmokas pavesti mokėti Mokesčių inspekcijai? Ar toks jūsų galutinis tikslas? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamas Zasčiurinskai, kas čia labiau valstybę griauna, tai mes dar su jumis turbūt galėtume pasiginčyti. Šiuo atveju kiekvienas gal likime prie savo nuomonės, nes turbūt nerasime bendro sprendimo. Bet aš tikrai labai stebiuosi dėl jūsų deleguotos Vyriausybės, už kurią atsakingi jūs esate, nes jūs balsavote už šį premjerą, balsavote už šios Vyriausybės programą, skirtingai nei aš, ir dabar jūs sakote, kad Vyriausybės kairė nežino, ką daro Vyriausybės dešinė. Premjeras su socialinių reikalų ir darbo ministre suburia ekspertų grupes, moka jiems atlyginimus, jie sukuria iš tikrųjų socialinį modelį, modelis aiškiai numato, kokius sprendimus reikia padaryti. Kitas Vyriausybės narys – finansų ministras sako: mes neturime pinigų jūsų modeliui įgyvendinti. Jeigu tokia yra Vyriausybė, jūs turite atšaukti tokią Vyriausybę, kuri nesugeba priimti subalansuotų kolektyvinių aiškių sprendimų ir jūs atsakomybę lygiai taip pat už tai prisiimate.
Dabar kalbant apie socialinio draudimo sugriovimą, tai niekas nekalba apie socialinio draudimo ir solidarumo sugriovimą. Be jokios abejonės, jeigu mes būtume nuo pat pradžių elgęsi nuosekliai, mes šiandien, matyt, jau turėtume situaciją, kai dabar dirbanti karta turėtų galimybę daryti kur kas didesnius pervedimus į antros pakopos pensijų fondus. Ten mes irgi kaitaliojame – tai daugiau, tai mažiau, tai vėl mažiau, tai nulis, tai du, tai trys, tai vienas.
Kitas dalykas. Visas valstybės turtas, kuris buvo privatizuotas ir kuris buvo sukurtas dabartinių mūsų senjorų, pinigai už tą privatizavimą turėjo būtent nueiti socialinio draudimo ir pensijų reformai. Tai nebuvo padaryta ir dabar mes iš tikrųjų turime problemą, kad viena karta, kuri norėtų pereiti į alternatyvias pensijų draudimo antrą ir trečią pakopas, turi kartu iš tikrųjų demonstruoti solidarumą ir mokėti pensijas dabartiniams senjorams, kaip ir jie kažkada dirbdami mokėjo pensijas tuometiniams senjorams. Iš tikrųjų yra tokia situacija, bet tikrai reikia eiti toliau į priekį, reikia turėti aiškumą.
Kada aš kalbėjau apie tai, kad ar Lietuvoje yra normalu, kad dvi institucijos renka mokesčius, mano supratimu, yra nenormalu. (Balsai salėje) Kaip tai ne mokesčiai? Lietuvoje užtenka vienos institucijos, kuri rinktų mokesčius.
Jeigu jūs kalbate apie Socialinio draudimo fondą, pone Zasčiurinskai, atsakykite man į klausimą, kas yra draudimas? Jeigu jūs draudžiate savo sveikatą, turtą, dar ką nors privačiu draudimu, kuo daugiau įmokate, tuo daugiau gaunate. Taip? Kodėl valstybiniame draudime, jeigu jūs vadinate socialiniu draudimu, kuo daugiau įmoki, daugiau negauni? Ar čia iš tikrųjų yra draudimas?
PIRMININKAS. Čia yra socialinis draudimas. Ne šiaip sau draudimas.
Gerbiami kolegos, vienas už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiami kolegos, apie naktinę mokesčių reformą negaliu nepasakyti dviejų žodžių. Šiandien girdėjome premjero ataskaitą, kur iš tiesų trumpai reziumavus – lenkiame ir pralenkėme Ameriką, Japoniją ir dar daugelį šalių, ir viskas yra gerai, mokesčiai renkami. Nė vienas vadinamosios naktinės reformos mokestinių įstatymų nebuvo pakeistas. Vadinasi, naktinė reforma sudarė prielaidas šitai Vyriausybei pasiekti tokių gerų rezultatų, todėl prašau nespekuliuoti.
Dabar kalbant apie „Sodros“ įmokų lubas, taip, teisingai, mokslininkai savo pateiktuose dokumentuose, socialiniame modelyje, labai aiškiai įkalė tokią nuostatą, kad „Sodros“ lubos turi būti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, deja, nepritaria šiai nuostatai, todėl mūsų pasiūlymas yra labai laiku. Socialinių reikalų ir darbo komitetas turės progą dar kartą blaiviai pasvarstyti ir priimti sveiku protu, logika ir mokslininkų įžvalgomis paremtą sprendimą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš kalbės S. Brundza.
S. BRUNDZA (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai, mokslininkai – viena, o realus gyvenimas kita. Savo labai gerbiamam buvusiam ministrui su visa pagarba noriu pasakyti, kad aš prieštarauju. Ir iš viso, ar tuo keliu einama? Kalbama gerai: kuo daugiau moki, tuo daugiau turi gauti paskui išmokų arba paslaugų, lyg ir teisingai. Tai kodėl mes dedame lubas, užuot nuėmę lubas nuo išmokų? Realus gyvenimas ką rodo? Man teko susidurti. Kai sustreikavo širdelė keliems mėnesiams ir teko pasivolioti reanimacijoje 2000 metais, mano oficialus atlyginimas buvo 20 tūkst. Lt. Galvojau, 85 %, tai šeimai bus ne 14 tūkst., 11 tūkst., ir staiga gaunu 1800 Lt. Pasakykite prašom (kalbu aš konkrečiu pavyzdžiu), susirgus žmogui, kai šeimos biudžetas yra suplanuotas į ateitį ir galbūt ilgam staiga nutrūksta, jeigu mes galvotume apie tai, kad tie, kurie daugiau moka, gautų geresnes paslaugas, galbūt didesnės apimties ir greitesnes, bet nuimtume išmokų lubas, tai tikrai mes visų pirma neprarastume tų 100 mln. Antra, mes išmokėtume tikrai daug mažiau, nes į aukštai apmokamas pareigas ligoniukų niekas neima. Gal eikime šiuo keliu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo. Pritariantys balsuoja už, turintys kitą nuomonę ir nepritariantys balsuoja prieš arba susilaiko.
Už – 25, prieš – 7, susilaikė 37. Pasiūlymui ir įstatymo projektui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti. Kas balsuoja už, siūlo grąžinti tobulinti, kas balsuoja prieš, balsuoja už atmetimą. Tobulinimas – „pliusas“, už, atmetimas – prieš.
Už tobulinimą balsavo 37, prieš – 36. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – B. Juodka. Prašau.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, arba aš čia ko nors nesuprantu, arba viskas, ką mes čia darome, prasilenkia su sveiku protu ir logika. Konstatuoju: kokia prasmė teikti įstatymų projektus, kurie jau yra perėję priėmimo stadiją? (Balsai salėje) Kolegos Darbo partijos nariai, jūs argumentavote, kad jie yra perėję priėmimo stadiją, o balsuojate už tai. Ar čia logiška? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kiekvienas Seimo narys gali pateikti, ir jeigu įstatymų projektai šiek tiek skiriasi ir pateikimo stadijoje, ne priėmimo, viskas gerai.
16.15 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4060 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, svarstome Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – E. Masiulis. Viktorija? V. Čmilytė-Nielsen. Kviečiu į tribūną.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad šiuo metu daugelis savivaldybių renka vietinę rinkliavą už kačių ir šunų laikymą daugiabučiuose namuose, kuri iš esmės diskriminuoja dalį gyvūnų savininkų, nes ją moka tik daugiabučių gyventojai. Praėjus dešimčiai metų nuo tokios įstatymo nuostatos įsigaliojimo savivaldybėse, buvo suregistruota nuo 5 iki 10 % visos savivaldybėje skaičiuojamos gyvūnų populiacijos, o rinkliavos administravimo kaštai dažnai siekia iki 50 %, o atskirais atvejais net surenkamos lėšos neatperka, atskirose savivaldybėse yra net didesni kaštai nei surinktos lėšos į savivaldybės biudžetą.
Todėl kai kurios savivaldybės, įskaitant ir didžiąsias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, savo noru atsisakė šios rinkliavos. Be to, ši rinkliava atgraso gyventojus nuo savanoriško augintinių ženklinimo ir registravimo, nes daugelis baiminasi, kad savivaldybė pradės kas mėnesį rinkti vietinę rinkliavą už gyvūnų laikymą.
Įvertinus tai, kad ši rinkliava yra iš esmės diskriminuojanti gyvūnų savininkus, bei tai, kad dažnai jos administravimo kaštai yra didesni nei surinktos pajamos į savivaldybės biudžetą, šiuo įstatymo pakeitimo projektu siūloma iš vietinių rinkliavų objektų sąrašo išbraukti rinkliavą už šunų ir kačių registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose, tuo sumažinant finansinę naštą gyvūnų savininkams bei skatinant juos ženklinti ir registruoti savo augintinius. Taigi kviečiu įstatymo projektą palaikyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pristatymą. Pirmoji klausia O. Leiputė. Irgi labai myli gyvūnus.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Labai pritariu šiam įstatymo projektui, tikrai reikia naikinti, nes diskriminuoja. Bet mano klausimas būtų kitas. Kaip jūs manote, kai kurios savivaldybės, be abejo, panaikino, kai kurios dar vykdo tą rinkliavą, ar nebus taip, kad sakydama, kad nėra rinkliavos, tai mes neskirsime lėšų, savivaldybė savo biudžetuose neskirs lėšų kitoms reikmėms, t. y. beglobių gaudymui, karantinavimui, eutanazijai ir taip toliau?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų vienas iš pagrindinių savivaldybių nurodytų motyvų dėl rinkliavos rinkimo yra, kad reikia lėšų benamių gyvūnų gaudymo paslaugai užtikrinti, tačiau, kaip žinote, nuo šių metų sausio 1 dienos įsigalioja įstatymo nuostatos dėl privalomojo pasiutligei imlių gyvūnų ženklinimo ir registravimo. Vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti pasiklydusių augintinių greitą sugrąžinimą jų savininkams. Benamių gyvūnų problema yra visos savivaldybės problema ir ji tikrai neturėtų būti sprendžiama tik daugiabučiuose gyvenančių augintinių laikytojų sąskaita.
PIRMININKAS. Klausia G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, mano klausimas, aš prieš tai klausiau ir dabar. Ar jūs nemanote, kad tame daugiabutyje tai kankinimas tų gyvulėlių – šuniukų, kačiukų? Jie belangėje uždaryti, neišvedami, neišeina ir dar nemokame. Aš tai siūlau mokestį didinti, kad ten nelaikytų, o laikytų ten, kur reikia. Ką jūs galvojate apie tai?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Manyčiau, kad daugelis gyvūnų savininkų tikrai nesutiktų su tokiu teiginiu. Manau, kad daugelis gyvūnų mylėtojų juos puikiausiai prižiūri laikydami daugiabučiuose. Tikrai ne kiekvienas žmogus turi galimybę gyventi nuosavame name ir kieme laikyti gyvūną. Su tuo visgi nesutikčiau ir manau, kad didinti tokią rinkliavą nėra teisingas sprendimas.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas. Nėra. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Jūs atsakėte iš dalies į mano klausimą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nemanote, kad mes paimame iš savivaldybių tarybų funkcijas? Tai jų apsisprendimas – rinkliavą vykdyti ar nevykdyti. Tos lėšos reikalingos infrastruktūrai. Reikia ir pavedžiojimo aikšteles daryti, ir kitus klausimus spręsti ir tų lėšų reikia. Aš manau, kad perdėta meilė. Aš irgi gyvūnus labai myliu, bet iš tiesų manau, kad nėra tikslinga tą dabar daryti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Tikrai nevadinčiau to perdėta meile gyvūnams, greičiau tai rūpestis, kad sąžiningi gyvūnų laikytojai, savininkai neturėtų du kartus mokėti už savo gyvūnus. Tikrai dauguma tų savininkų daugiabučiuose, butuose ženklina, registruoja savo gyvūnus. Jeigu kai kurios savivaldybės juos verčia dar kartą susimokėti, tai jau yra neteisinga, mano galva.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų paklausti, kadangi daugiausia šunų laikoma daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tai pagrindinis tų lėšų panaudojimo šaltinis ir panaudojimas – tai šunų vedžiojimo aikštelės. Iš dalies ta rinkliava yra skirta tai daliai. Žinoma, individualiuose namuose laiko, bet tas procentas yra labai mažas. Ar nereikėtų, jūsų nuomone, tik iš daugiabučių rinkti, o ne iš individualių?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kaip jau minėjau, daugumoje savivaldybių surenkamos lėšos dažnai net neatperka administravimo kaštų, todėl akivaizdu, kad ji nėra efektyvi, ir manau, kad reikia ieškoti kitų būdų.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Pritarti jūsų projektui norėtų M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš iš tiesų noriu pritarti, nes aš taip galvoju: tie mažyliai…
PIRMININKAS. Viktorija, jūs galite…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …ir taip duoda džiaugsmą žmonėms tame sunkiame mūsų gyvenime, ir dar už tai imti pinigus, daryti rinkliavą yra nesąžininga. Todėl aš visiškai palaikau kolegės siūlymą ir siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 42, prieš – 4, susilaikė 23. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną.
16.23 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4212 (pateikimas)
Vėl kviečiu V. Čmilytę-Nielsen pristatyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra susijęs su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų steigimu. Jo rengimą paskatino tai, kad dabartinis bendrijų steigimo inicijavimo reglamentavimas iš esmės riboja bendrijų steigimąsi ir suteikia perteklines galias bei galimybes administratoriams, kurių esminis tikslas dažniausiai būna diametraliai priešingas nei bendrijas norinčių įsisteigti gyventojų.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, jog jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objekto administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti administratoriui apie bendrijos susirinkimo sušaukimo datą.
Akivaizdu, jog administratorius nėra suinteresuotas bendrijos steigimu, kadangi įregistravus bendriją baigiamas šio objekto administravimas, ir administratorius netenka tiesioginių savo pajamų. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad bendrijos steigimo organizatoriai apie būsimą susirinkimą privalomai praneša ne pastato administratoriui, o savivaldybės vykdomajai institucijai.
Šis pakeitimas suteiktų galimybę išvengti galimo neigiamo poveikio bendrijos steigėjams ir steigimo procesui, kurį gali daryti ir atskirais atvejais daro monopolinę padėtį užimantys pastato bendrojo naudojimo objekto administratoriai.
Taip pat siūloma įstatymą papildyti nuostata, kuri aiškiai reglamentuotų balsavimą iš anksto raštu, procedūra dėl bendrijos steigimo susirinkimo darbotvarkės. Siūloma numatyti, jog gavę pranešimą apie bendrijos steigimo susirinkimo šaukimą ir susipažinę su jo darbotvarke ir Bendrijų įstatymo projektu, butų savininkai, kurie bendrijos steigiamojo susirinkimo dieną negali jame dalyvauti, pagal steigiamojo susirinkimo darbotvarkę iš anksto galėtų balsuoti raštu pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką.
Šio įstatymo projekto pakeitimo tikslas – palengvinti ir paspartinti bendrijų steigimo procesą, stiprinti bendruomeniškumą bei atsakomybę už tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Todėl prašau jį palaikyti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, ar jūs susipažinote su Teisės departamento pastabomis?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kad ne be reikalo numatyta Civiliniame kodekse ta pareiga, kadangi pagal Civilinį kodeksą administratorius disponuoja būtent visais duomenimis apie tą namą ir, priešingai, jeigu mes perkelsime visą svorį ir pranešimo pareigą savivaldybės administracijai, vadinasi, mes tarsi perkelsime pareigą tvarkyti tuos visus aprašus, kurie susiję su namo bendrojo naudojimo visais įrenginiais, su visais objektais. Ar ne geriau, jeigu jūs norite tarsi sumažinti tų administratorių galią… Gal geriausiu atveju aš sutikčiau su tuo, kad būtų ir savivaldybės administracijai… Kadangi administracija turi pareigą kontroliuoti gyvenamųjų namų bendrijų veiklą. Bet čia jūs kalbate apie tą momentą, kai bendrijos dar nėra…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, čia ne paskaita, čia klausimai–atsakymai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Esu susipažinusi su Teisės departamento išvada, tačiau manyčiau, kad jų argumentai vis dėlto… Norėčiau su jais ginčytis. Pirmiausia dėl aprašo. Savivaldybės vykdomoji institucija turi tą patį aprašą, kurį turi administratorius, bendrojo naudojimo objekto aprašą, kaip tai ir nustato daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administravimo nuostatai.
Dėl patalų savininkų sąrašo pateikimo… Visais atvejais juo disponuoja ne administratorius, ne savivaldybės vykdomoji institucija, tačiau tik valstybinė įstaiga Registrų centras. Todėl tiek administratoriai, tiek savivaldybės vykdomoji institucija turi šiuos duomenis paimti iš Registrų centro. Beje, net ir šiandieną, jeigu bendrijos steigėjams kažkaip sunkiai sekasi iš administratorių gauti šią būtiną informaciją, jie vis tiek kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją, ir savivaldybės suteikia tą informaciją.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš iš tikrųjų pritariu tam, ką jūs darote pirmąja pataisa, kad vis dėlto savivaldybė tikrai turėtų informuoti, bet nevertėtų išbraukti ir administratoriaus, nes juk žinote, kad daugiabučių pastatuose yra priklausančių ne tik savininkams, fiziniams asmenims, bet ir šiuo atveju pačiam administratoriui, kuris atstovauja, paskirtam savivaldybės. Taigi informuoti reikėtų ir savivaldybę, kuri atliktų, bet dalyvauti susirinkime turėtų teisę ir administratorius.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už pastabą. Aš suprantu jūsų logiką, tačiau, deja, praktikoje dažnai susiduriama su tokia situacija, kai administratoriai, disponuodami visa informacija ir apie gyventojų adresus, ir apie steigėjus, iniciatorių bendrijos steigimo duomenimis, vis dėlto imasi aktyvių veiksmų, kad sutrukdytų bendrijos steigimuisi, ir tai yra rimta problema.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėjau jūsų paklausti, kadangi iš dalies galima pritarti jūsų pateiktam pasiūlymui, bet turėtų būti kartu ir savivaldybė, ir administratorius. Ar jūs nemanytumėte, kad gal reikėtų užtraukti didesnę atsakomybę ir, pavyzdžiui, administracinę naštą, jeigu neperduoda dokumentų. Gal didesnės baudos, tokia forma sutvarkytume?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kaip ir minėjau, šio įstatymo projekto pakeitimo pagrindinis tikslas yra palengvinti ir paspartinti bendrijų steigimo procesą. Todėl manyčiau, kad didesnių baudų numatymas tik sulėtintų šitą procesą ir neišspręstų pagrindinės problemos.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiama Viktorija, sakykite, kaip jums atrodo, ar savivaldybės vykdomoji institucija pakankamai dirba, kada turi reikalą su bendrijų steigėjais, nes daug bendrijų labai skundžiasi, kad paramos negauna, vyksta konfliktai. Kaip jūs manote, ar ši jūsų įstatymo pataisa padės tam bendradarbiavimui? Kartu galima pagalvoti ir apie pastato administracijos įtraukimą, nes jie jau darosi monopolistai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Be abejo, jie yra monopolistai ir, manyčiau, taip, ši pataisa paskatintų bendruomeniškumą, ši pataisa paskatintų glaudesnį bendradarbiavimą bendrijų steigėjų ir savivaldybės. Manau, kad turėtų teigiamą poveikį.
PIRMININKAS. Klausia G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Į mano klausimą atsakė.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, dėl pirmų šitų jūsų siūlymų daugiau mažiau aišku. Man tas, jei negali dalyvauti ir raštu iš anksto… Yra daugybė istorijų, kaip yra piktnaudžiaujama, arba, kitaip kalbant, sukčiaujama bendrijose. Jeigu bendrijų sprendimai gali būti priimami raštiškai iš anksto pateikus savo nuomonę, tai, mano nuomone, tokiu atveju mes sudarome daug didesnes galimybes susitarti, nugirdyti, dar ką nors padaryti ir pasiekti savo rezultatą. Mano klausimas toks. Prašau pasakyti, ar jūs negalvojate, kad toks iš anksto duotas sutikimas arba savo nuomonė turėtų būti patvirtinta notariškai? Tada notaras paprastai įsitikina, ar tam žmogui nedaroma jokia prievarta, spaudimas ir panašiai. Kaip jūs galvojate? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū už klausimą. Nesinorėtų labai apsunkinti šio proceso. Kiek man žinomas dabartinis reglamentavimas, jau yra patvirtinta Aplinkos ministerijos forma, pagal kurią bendrijos nariai turi tokią galimybę balsuoti iš anksto, ir mano teikiamoje pataisoje tiesiog kalbama apie to steigiamojo susirinkimo pirmąjį susitikimą. Esmė yra ta, kad kai kurie butų savininkai gali tiesiog būti išvykę, kai kurie galbūt yra pagyvenę ar yra sunkūs ligoniai, ir manyčiau, kad palengvintume bendrijų steigimo procesą, yra būtina supaprastinti.
PIRMININKAS. Ačiū Viktorijai. Gerbiami kolegos, dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Spauskite už ir bus bendru sutarimu.
Už balsavo 52, prieš nėra, susilaikė 15. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. (Balsai salėje) Mečislovas kreipsis asmeniškai į Žmogaus teisių komitetą dėl to.
16.34 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4319 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4319. Pranešėja – J. Vaickienė. Pateikimo stadija.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekto pataisos esmė tokia, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnyje daugkartiniams ir vienkartinių pakuočių pardavėjams nustatyta pareiga nuo 2016 metų vasario 1 d. priimti vienkartines pakuotes ir išmokėti depozitą. Tačiau yra taikoma išimtis mažoms miesto parduotuvėms, o kaimo parduotuvėms ši išimtis nėra taikoma. Nepriklausomai nuo jos kvadratūros, ar tai būtų 15 kvadratų, ar 30, ar 100, jos visos privalo vykdyti priėmimo funkciją. Jau yra pradėtas tikrinimas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministro pavedimu, ar jos įsirengė pagal higienos normas tam tikras patalpas, kurios yra reikalingos. Mažos parduotuvės tos funkcijos paprasčiausiai vykdyti negali, nes jos neturi nei galimybių, nei plotų tiek viduje, tiek už parduotuvės ribų. Todėl iš įstatymo projekto mes siūlome išbraukti žodžius „neskaitant kaimo parduotuvių“. Mažoms kaimo parduotuvėms taip pat daryti išimtį, kaip ir miesto, ir nediskriminuoti mažųjų kaimo parduotuvių, ir nediskriminuoti verslo.
PIRMININKAS. Rimtas pasiūlymas. Klausia septyni Seimo nariai. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, aš sutinku su pirma jūsų pasiūlymo dalimi, kad kaimo parduotuvės dabar yra diskriminuojamos, palyginus su miestu, tačiau aš noriu pasakyti, kad jūsų pasiūlymas tą diskriminaciją toliau didina. Aš jokiu būdu nesutinku – paprasčiausiai nepriimti, ir tiek. O kur dėti? Šito sprendimo reikia ieškoti. Mano klausimas, kad jūs pasiūlytumėte, kur kaimo žmonės turėtų dėti tas pakuotes. Ačiū.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui už klausimą. Visų pirma aš manau, kad įstatymo priėmimo stadijoje turėjo būti įvertinta ir pasiūlyta, kaip reikia elgtis kaimo parduotuvėse ir kaimo teritorijose. Tačiau yra sistemos administratorius, kuris yra atsakingas ir jis turi taip pat priimti sprendimus, kaip bus surenkama vienkartinė ir daugkartinė pakuočių tara kaimuose ar mažuose miestuose. Jeigu miestuose nėra problemos, galbūt kaimuose yra, aš manau, sistemos administratorius turėtų pasiūlyti kažkokias priemones. Gali būti ir mobilus surinktuvas. Čia jų yra prerogatyva. Nes jie kaip tik privalo ir net kaime statyti taromatus, kurių jie nestato, nes jiems per brangu, nevykdo to, todėl galbūt jie gali padaryti mobilų taromatą.
PIRMININKAS. Klausia S. Brundza.
S. BRUNDZA (MSNG). Aš, ko gero, šiek tiek paantrinčiau ir pirmam klausiusiajam, bet iš tikrųjų keistai išeina – anksčiau už dyką gaudavai ir mesdavai kur nors į griovį ar į parką, paskui kelininkai rinkdavo už kelis milijonus kasmet. O dabar sumoki pinigus ir paskui jų atgal negauni. Tikrai nelogiška. Galbūt mes einame ne ta linkme, gal peržiūrėkime tas sanitarines normas ir t. t. Anksčiau apsieidavo, priimdavo tuos butelius ir t. t. iš visur ir be taromatų. Gal tos kaimo parduotuvės, turėdamos atitinkamas palengvintas sąlygas, rastų, kur padėti, rankytėmis surinktų ir atiduotų pinigėlius žmonėms. Mes per daug viską sudėtingai darome ir einame ne ta kryptimi, man atrodo.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui už kausimą. Bet matote, šiandien galioja higienos norma ir galioja šis įstatymas, pagal kurį kaip tik mažosios kaimo parduotuvės privalo įvykdyti visus reikalavimus, tačiau jos fiziškai negali ir už tai yra skiriami įspėjimai, ir galbūt ateityje bus baudos. Todėl aš manau, čia yra šneka tik apie mažas parduotuves. Jeigu kaime yra didesnė, ji privalo tą daryti ir ji padarys. Tačiau aš manau, mes, priimdami jau prieš tai įstatymą, įvedėme diskriminaciją ir dabar, aš manau, reikėtų atitaisyti mūsų padarytą klaidą.
PIRMININKAS. Klausia D. Ulickas.
D. ULICKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs turbūt pamenate, kad depozito sistema veikia ne tik nuo šių metų vasario 1 dienos, bet jau 10 metų daugkartinė tara yra superkama. Kiek man žinoma, jokių problemų dėl to nekildavo. Kadangi jūs turbūt atlikote išsamų tyrimą, gal galėtumėte pasakyti, kiek procentų kaimo parduotuvių negali, kaip jūs teigiate, fiziškai tos paslaugos atlikti? Dėkui.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui už klausimą. Iš esmės pagal įstatymo 8 straipsnį ši prievolė įsigaliojo nuo 2016 m. vasario 1 d. Taip, skaitykite įstatymo prievolę. Ir kiek procentiškai visoje Lietuvoje, man sunku pasakyti, tačiau Kretingos rajone, aš galiu pasakyti, beveik 80 % kaimo parduotuvėlių fiziškai negali įgyvendinti mūsų reikalaujamų normų. Tada jos bus priverstos užsidaryti ir kaimo žmonės iš viso negalės net nusipirkti. Mes priimdami įstatymus tiesiog matome tokius tarsi reikalingus valstybės mastu poslinkius, tačiau visą laiką visą svorį užkeliame ant mažesniųjų, šiuo atveju ant smulkiųjų parduotuvėlių kaime.
PIRMININKAS. Klausia V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Gerbiama pranešėja, problema mažose kaimo parduotuvėse surenkant tarą iš tikrųjų yra, ir domimės, ir ne kartą Aplinkos apsaugos komitete tą problemą nagrinėjome, tačiau lengviausia yra uždrausti, sakykime, dėti kažkokius pleištus į šitos sėkmingai pradėjusios veikti sistemos veiklą. Čia jau kiti prelegentai išsakė mintis, kad jeigu būtų patvirtintas toks sprendimas mažose kaimo parduotuvėse nerinkti, tai, aš manau, nukentėtų vartotojas, žmogus būtų priverstas 20–30 kilometrų važiuoti, vežti tą tarą arba kaupti ją kur nors savo reikmėms. Aš manau, kad yra šiek tiek per anksti priimti tokį sprendimą, reikia darbo tvarka reguliuoti tuos santykius, ir, aš manau, sprendimą administratorius tikrai suras.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui už klausimą. Noriu pasakyti, kad galbūt mes anksčiau priėmėme per daug ankstyvą sprendimą, nes šiandien būtent tos mažosios parduotuvėlės kaime ir yra diskriminuojamos. Jeigu mes tą išbrauktume, joms nebus taip, kad privaloma nepriimti. Jeigu jos turės galimybę, jos galės priimti, bet šiandien jos fiziškai galimybės neturi, jūs suprantate? Tą, ką mes reglamentavome ir įrašėme į įstatymą, yra 20 kvadratų parduotuvėlė, ir kaip jūs įsivaizduojate, jai reikia surinkti ir daugkartinę, ir vienkartinę tarą, kai higienos norma, pažiūrėkite, kokius reikalavimus kelia! Mes parengėme įstatymą, priėmėme, bet jo įgyvendinti negalime. Tai jūs rekomenduokite, kaip 20 kvadratų parduotuvėje, įgyvendinant higienos normas, užtikrinti įstatymo vykdymą? Aš galiu pasakyti, yra vasario 26 dienos aplinkos viceministro pavedimas tikrinti parduotuves, kaip jos įgyvendina. Taip, yra pavedimas ir jau yra tikrinama. Tai jūs pasakykite, kaip Seimo narys, kaip jos turi įgyvendinti įstatymą?
PIRMININKAS. Klausia A. Dudėnas…
J. VAICKIENĖ (LSF). Tai kur veikia, ten veikia, mes juk ir nesiūlome naikinti ten, kur jos gali priiminėti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Jolita, nediskutuokite, jūs atsakote tik į klausimus, aš primenu jums.
J. VAICKIENĖ (LSF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Klausia A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Laba diena. Gerbiamoji pranešėja, išties ta problema būtų, kad žmogus galėtų nusipirkti tarą, bet jos priduoti kaip ir negalėtų. Iš tikrųjų žmogui tikriausiai tai kainuotų tam tikrus nuostolius. Vis dėlto dėl diskriminacijos. Ar jūs nemanote, kad galbūt logiškiau tada iš viso tą išimtį išbraukti ir kad miesto mažosios parduotuvės taip pat privalėtų priimti? Priartėtų prie žmogaus ir nebūtų diskriminacijos. Atvirkščiai aš klausiu, ar nerealu…
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui. Matote, jeigu mes išbrauksime ir miesto parduotuves, kaimo parduotuvėms nuo to lengviau nepasidarys. Natūralu. Mano pasiūlymas yra tas, kad sistemos administratorius turi pagalvoti, kaip užtikrinti, susitarti, jeigu mato iš tiesų, kad negali tos kaimo parduotuvės vykdyti tos paslaugos, padaryti mobilų. Šiuo atveju administratorius netgi nesuka galvos, ką jam daryti. Jis žiūri į įstatymą, Aplinkos ministerija arba departamentai pradeda tikrinti, higienos tarnybos taip pat tikrina ir mažos parduotuvės atsiduria tiesiog už ribos. Priimdami įstatymą mes jiems primetėme prievolę visiškai neatsižvelgdami į jų galimybes. Aš manau, kad ta prievolė ir taip, kaip žiūrime kaimuose, verslas mažas ir regionuose verslas yra žlugdomas. Šiuo atveju iš tiesų tie smulkieji verslininkai yra pastatyti į tokią situaciją, kad jie turi rinktis: arba uždaryti, arba mokėti baudas, nes įstatymas galioja, prievaizdai tikrina.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiama pranešėja, problema paprasta ir akivaizdi. Čia nuskambėjo žodis „mobilus“. Kaip manote, gal kas nors turėtų surinkti iš gyventojų tokiu atveju? Kiek jūs atsižvelgėte į ekologinį aspektą? Juk supirkinėti tas pakuotes buvo pradėta, žinote, tik siekiant tausoti išteklius ir kad nebūtų totaliai šiukšlinama. Ačiū.
J. VAICKIENĖ (LSF). Taip, aš sutinku, kad reikia supirkinėti ir surinkinėti tam, kad išvengtume šiukšlinimo. Tačiau dėl administratoriaus įgaliojimų gali ir aplinkos ministras galbūt savo tvarka numatyti, kaip turėtų būti surenkama, kokia tvarka ir kokie jam įgaliojimai suteikti. Manau, čia be problemų išsispręstų, taip pat galėtume užtikrinti ir pakuočių surinkimą, tačiau ir smulkaus verslo nežlugdytume kaime. Yra galimybės, tačiau aš manau, čia ir aplinkos ministras turi pamąstyti ir parengti tvarką, kurioje numatytų administratorių prievolę.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Jolita, ar jums neatrodo, kad didžiausias biurokratas tai yra sistemos administratorius? Ar nereikia jo bausti todėl, kad jis neišsprendė šios problemos ir žlugdo verslą kaime? Tai apie kokį regioninį verslą mes galime kalbėti? Labai ačiū.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui už klausimą. Iš tiesų tai geras klausimas. Sistemos administratorius parinktas, tačiau jis visiškai nemąsto, kaip spręsti problemas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gal nebuvo kaime.
J. VAICKIENĖ (LSF). Lengviausia, kai prasideda ministerijų ar departamentų tikrinimai, ir jau yra skiriamos nuobaudos ir įspėjimai. Tačiau kita pozicija, aš visiškai pritariu, kad turėtume pasukti galvą galbūt ir mes, įstatymų leidėjai, ir ministerija kartu su Vyriausybe. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už, prieš. Motyvai už – V. Čmilytė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamieji kolegos, apgailestaujant tenka pripažinti, kad vasario 1 dieną startavusi užstato sistema atsisuko prieš mažąsias kaimo parduotuves ir joje dirbančius pardavėjus. Dabartinis įstatymas įpareigoja kaimo parduotuves surinkti tarą, o darbuotojai yra priversti kaupti pakuotes didžiuliuose maišuose ir ant jų pečių krinta iš tiesų didžiulė papildoma našta. Mažosios parduotuvės, kuriose nėra atskirų patalpų tarai laikyti, neturi jokios galimybės užtikrinti higienos normų, o tai ypač aktualu artėjant vasarai. Manau, reikėtų pripažinti, kad ši įstatymo nuostata, nustatanti prievolę mažosioms kaimo parduotuvėms, praktiškai tiesiog neveikia, nebuvo iki galo apgalvota, ir jos atsisakyti. Todėl kviečiu palaikyti siūlymą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Žinoma, prieš tai kalbėjusi už ir pateikėja iš tikrųjų daug teisybės pasakė, kad šiandien kaimo parduotuvei ta užduotis yra uždėta, ir aš manau, kad tikrai jos negali to įvykdyti. Tačiau aš pasisakau prieš šį pasiūlymą, nes nepasakoma kita pusė – kaip kaimo žmogui, nusipirkus tą tarą, galima bus priduoti uždraudus kaimo parduotuvėse ją surinkti? Aš manau, būtų neteisinga visiškai izoliuoti kaimo žmogų, jis su ta plastmasine tara, kuri yra didelės apimties, turės važiuoti į miestą. Tai kur logika? Aš siūlau balsuoti prieš ir mes visi turime ieškoti kitų išeičių. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 26, prieš – 6, susilaikė 28. Įstatymo projektui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl tobulinimo arba atmetimo. Tobulinimas – už, atmetimas – prieš.
Už tobulinimą balsavo 48, už atmetimą – 10. Grąžiname iniciatorei tobulinti.
16.50 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3918 (pateikimas)
Svarstome Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikėjas – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, įstatymas tikrai yra pakankamai konkretus ir aiškus. Šiandien Lietuvoje yra tokių atvejų, kai privačios įmonės turi gal paveldėtas iš senų laikų savarankiškas nuotekų valyklas ir labai dažnai tos nuotekų valyklos dėl nepakankamos priežiūros arba dėl investicijų stokos yra kaip tam tikras taršos šaltinis.
Norėdami mažinti taršos šaltinius Lietuvoje, siūlome sudaryti galimybes tokioms įmonėms atsisakyti savarankiškų nuotekų valyklų ir tiesiog sudaryti joms galimybes prisijungti ir naudotis viešosiomis nuotekų tvarkymo sistemomis. Tačiau, kaip paaiškėjo, kai kuriais atvejais dabar galiojantys viešųjų nuotekų valymo sistemų įkainiai yra per dideli toms įmonėms ir finansiškai joms yra naudingiau eksploatuoti savo senąsias, negu pereiti prie Europos Sąjungos pinigais sutvarkytų viešųjų nuotekų valymo sistemų.
Todėl įstatymo esmė yra sudaryti tam tikrą finansinį paskatinimo mechanizmą, kad įmonės galėtų naudotis tam tikra lengvata penkerius metus nuo įmonės savarankiškos nuotekų tvarkymo veiklos nutraukimo ir prisijungimo prie viešųjų nuotekų tvarkymo sistemų. Iš tikrųjų tokia situacija buvo ir viešųjų nuotekų valdytojai jau buvo sutikę, kad kurį laiką būtų prisijungta už mažesnę kainą, tačiau Kainų ir energetikos kontrolės komisija vis dėlto nurodė, kad nėra teisinio pagrindo šiandien taikyti kompensacinius sutartinius įkainius, todėl iki šios dienos tų taršos šaltinių yra daugiau, negu jų turėtų būti. Yra galimybių iš tikrųjų labiau apkrauti viešai sutvarkytas centralizuotas nuotekų tvarkymo sistemas, taip užtikrinant didesnį jų apkrovimą ir mažesnę taršą.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, prašau pasakyti, kiek, jūsų nuomone, čia galėtų būti tokių įmonių, galbūt turite tikslesnius duomenis? Sakykite, ar nenutiks taip. Nieko nemokamai nebūna. Paskatinimas yra gerai, bet, matyt, tą paskatinimą, kad kai kurios įmonės jungtųsi prie tų viešųjų nuotekų tinklų ir būtų galima joms kompensuoti skatinant, reikia sukaupti kitų sąskaita. Matyt, kitiems vartotojams kaina tiesiog pakils.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už klausimą. Kaip supratote ir matote, projekte yra nustatyta, koks turėtų būti metinis apyvartumas, kad yra ne mažiau kaip 600 tūkst. kub. metrų nuotekų. Vadinasi, tai gana nemažas kiekis. Tai nereiškia, kad bet kas galėtų prisijungti. Įvairiais skaičiavimais, jeigu ateina toks vartotojas ir naudojasi viešaisiais tinklais, tą kompensacinę nuolaidų sistemą galima taikyti penkerius metus žinant, kad jis po to pradės mokėti visą kainą. Per apyvartumą, per apyvartos padidėjimą centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų prižiūrėtojai tikrai neturės kelti jokių įkainių, nes tiesiog jie turės didesnes pajamas, nes, matote ir kitą punktą, šitos kompensacinės sistemos įkainis neturėtų būti mažesnis negu nuotekų tvarkymo sąnaudos. Kitaip tariant, niekas čia nesirengia imti (ar reikalauti, kad būtų imama) mažiau negu yra tos įmonės sąnaudos.
Konkrečiai kalbant apie situaciją. Viena konkreti situacija iš tikrųjų yra Klaipėdoje. Tai yra „Klaipėdos kartono“ turimi nuotekų valymo įrenginiai. Jie jau seniai turimi. Iš tikrųjų jie yra vienas iš tų galimų taršos šaltinių. Prisijungus prie šalia esančių „Klaipėdos vandenų“, kurie turi tikrai sutvarkytą modernią nuotekų valymo centralizuotą sistemą… Aš manau, kad yra neprasminga ir nelogiška, kad egzistuoja dveji vienas šalia kito nuotekų valymo įrengimai, kurie dar kai kuriais atvejais skleidžia ir ne visai malonų kvapą, kurį, beje, patiria Klaipėdos miesto kai kurie gyventojai. Šiuo atveju tokių atvejų žinau bent kelis, bet, matyt, per Lietuvą (aš tokios analizės nedariau) galbūt jų yra ir daugiau.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas Eligijau, Irena, man atrodo, teisingai paklausė jūsų, kad nuotekų tvarkymo paslaugų kompensacinių kainų taikymas vieniems abonentams iš karto padidins kainą kitiems vartotojams. Prašau pasakyti, ar čia jūs nematote būtinybės, kad turėtų būti gauta Vyriausybės išvada?
E. MASIULIS (LSF). Dėl Vyriausybės išvados aš nekeliu jokio klausimo. Be jokios abejonės, reikia prašyti Vyriausybės išvados. Tegul ekspertai įvertina. Bet dar kartą noriu pakartoti, kad per padidėjusį apyvartumą tie centralizuoti nuotekų valdymo operatoriai laimi. Jie tiesiog turės didesnius užsakymus, todėl tikrai čia niekas nerizikuoja, kad įmonė dirbs nuostolingai arba bandys perkelti įkainius kitiems esamiems vartotojams.
PIRMININKAS. Klausia A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamas pranešėjau, jūs įvardinote vieną įmonę, kuriai būtų nauda iš šito įstatymo. Ar yra daugiau tokių įmonių, kurios galėtų pasinaudoti šitomis lengvatomis?
Dar norėjau paklausti. Kaip jūs, kaip liberalas, manote, ar šios lengvatos taikymas – vienam verslui taikyti išimtines sąlygas dėl nuotekų tvarkymo – iš principo yra geras dalykas kito verslo atžvilgiu?
E. MASIULIS (LSF). Be jokios abejonės, sąlygos visiems turi būti maksimaliai vienodos. Klausimas yra kitas. Jeigu jūs žinote, per paskutines dvi finansines Europos Sąjungos perspektyvas į nuotekų tvarkymą yra investuoti šimtai milijonų eurų. Klausimas, kiek dabar tos investicijos pasiteisina ir kiek jos yra apkrautos. Mes matome iš esmės nuotekų vartojimo mažėjimą. Priešingai. Jeigu mes nerasime naujų didelių klientų, gali atsitikti taip, kad sumažėjęs vartotojų skaičius ilgainiui turės išlaikyti tą infrastruktūrą ir tiesiog turės didėti įkainiai, norint ją išlaikyti. Aš esu suinteresuotas, kad jeigu jau padarytos Europos Sąjungos investicijos į viešąsias nuotekų valymo sistemas, tai kad jos būtų kuo daugiau apkrautos. Todėl ir yra mano siūlymas jas labiau apkrauti.
Klausimas, ar kokia nors konkurencine prasme kas nors čia nukentės? Mano supratimu, čia niekas konkurencine prasme nenukentės, nes bet kokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, „Klaipėdos kartono“ atvejį minėtume, jie lygiai taip pat ir dabar turi išlaikyti savo senuosius nuotekų valymo įrenginius. Matyt, už tą pačią kainą, už kurią jie dabar išlaiko, jie pereitų prie centralizuotų. O dabar galiojantys įkainiai yra didesni negu jų sąnaudos ir išlaidos eksploatuojant jų nuosavus valymo įrenginius.
PIRMININKAS. Klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš taip pat supratau iš jūsų atsakymo, kad projektas parengtas iš esmės vienai įmonei, nes platesnės analizės neišgirdau. Tiesiog norėjau jūsų paklausti. Ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys turi tokią problemą, kai išties panaudota labai daug lėšų Europos Sąjungos, kad galėtų prisijungti prie centralizuotos sistemos.
Jiems tai brangiau ir jie neprisijungia. O jūs negalvojate, gal tuomet ir fiziniams asmenims būtų galima taikyti lengvatas? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai ne vienos įmonės klausimas, nes tikrai Lietuvoje yra daugiau tokių įmonių, pateiksiu aš informaciją. Bet kalbant apie fizinius asmenis, na, čia buvo kalbama apie tam tikrus didelius kiekius. Jeigu kalbėtume apie fizinius asmenis, kurie užtikrina daug mažesnius tuos kiekius, sunku man dabar būtų pasakyti, kiek tai atsilieptų tada centralizuotai valdomoms viešosioms infrastruktūroms, ar čia nereikėtų labai didelių investicijų daryti iš savivaldybių įmonių, kas tikrai galėtų paskui atsiliepti bendram įkainiui. Čia mes vis tiek kalbame apie 600 tūkst. kubinių metrų, vadinasi, yra didžiulis kiekis, dėl kurio, sakykim, tos patirtos išlaidos tikrai atsipirks. Rizika tik tokia yra, bet neturiu aš tokios analizės dėl fizinių asmenų. Čia būtų galima komitete svarstant, jeigu bus pritarta po pateikimo, pasiaiškinti.
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkaus mano kolega J. Narkevičius, o klaus V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aš šiek tiek nesuprantu keliamos problemos. Manau, kad jeigu individualios nuotekų sistemos atitinka gamtosauginius reikalavimus, pagrindinius standartus, tai nėra jokios būtinybės savininkams jungtis ir laukti kažkokios malonės – kompensacijos, bet jeigu neatitinka, tai manau, kad privaloma tvarka jie turi arba investuoti, arba jungtis prie tos bendrosios sistemos. Čia toks labai keistas išeina protegavimas. Reikalavimai labai aiškūs, išleidžiamo vandens standartai irgi aiškūs, tai nematau čia jokios problemos, nes tokia praktika buvo ne vienoje savivaldybėje, kad vartotojas pasirenka.
E. MASIULIS (LSF). Supratau klausimą. Ačiū už klausimą. Tada aš iš praktikos pasakysiu. Esmė ta, kad iš tikrųjų yra nuolatos daromi higienos normų patikrinimai, ar taršos lygis atitinka reikalavimus. Aišku, yra fiksuojama, kad konkrečiai tų privačių valymo įrenginių taršos koncentracija neviršija nustatytų įstatymo normų, bet situacija yra tokia, kad ta taršos forma yra kvapas. Kai šitas kvapas patenka iš esmės į gyvenamųjų namų kvartalus, taip, higienos specialistai konstatuoja, kad pavojaus sveikatai dėl kvapo nėra, tačiau erzinanti žmogų būklė, kada jis nuolatos jaučia tam tikrą kvapą, nors tai nesukelia jam jokių fiziologinių pasekmių, yra. Ta situacija yra reali, matyt, ne vienoje vietoje yra su tuo susidurta, kai atvažiuoja specialistai, patikrina, koncentracija neviršija lygio, bet kvapas yra. Kodėl tas kvapas turi būti, jeigu mes turime europiniais pinigais sutvarkytą viešą infrastruktūrą su visais sudėtais filtrais, uždengtais kanalizacijos grioviais ir taip toliau? Man atrodo, kad, civilizuotai žiūrint, kuo mažiau bus tų galimai potencialių taršos šaltinių, tuo geriau bus.
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF). Ačiū. Ačiū pranešėjui. Tęsiame dėl motyvų. Yra norinčių išsakyti motyvus prieš. Taigi bendro sutarimo nebus. Ponas A. Dudėnas. Prašau.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties, sakykim, tokių išskirtinių sąlygų darymas ar vienai, ar kelioms įmonėms, manyčiau, prie gero neveda. Aišku, galbūt yra vietų, kur ta nuotekų infrastruktūra bendrai nepanaudojama, bet yra tokių nuotekų valyklų, kur, sakykim, visos nuotekos netelpa ir kartais jau tų įmonių, kurios išleidžia daug, nuotekos, būna, nuteka į upelius ir panašiai. Aš manyčiau, išties nereikėtų daryti kokių nors išimčių ar papildomų lengvatinių sąlygų. Išties, kaip ir buvo pasakyta, jeigu įmonė turi savo nuotekų valymo įrenginius ir jie atitinka normas, tai jie gali veikti, o jeigu ne, tai jie, kaip ir visi, normaliomis sąlygomis gali jungtis prie centralizuotų tinklų. Nemanyčiau, kad reikia daryti kokias nors išimtis atskiroms įmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – ponas S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolega Eligijus aiškiai išdėstė, kad girdime arba suprantame tą problemą ir ją reikėtų vienaip ar kitaip spręsti. Po pateikimo, matyt, reikėtų pritarti, o komitete aiškiai, matyt, dar bus atsakyta į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už motyvus. Balsuojame. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas.
Už – 26, prieš – 4, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta. Grąžinama autoriui tobulinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Vadinasi, už – grąžiname autoriams tobulinti… (Balsai salėje) Aš būtent aiškinu, kaip balsuoti. Už – grąžinti autoriams tobulinti, kas turės kitą nuomonę – atmesti, vadinasi, balsuos prieš. Už būtų už grąžinimą autoriams tobulinti, prieš – atmesti.
Už – 32, prieš – 25. Grąžiname autoriams tobulinti.
17.07 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2957(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Svarstymas. Pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateiks ponas A. Dudėnas. Išvada dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašau, pone Arūnai.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Išties Aplinkos apsaugos komitetas svarstė minėtą įstatymo pataisą. Atsižvelgę į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 59 ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktas pastabas, taip pat papildomo komiteto pastabas, siūlome įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už balsavo 8, prieš – 1. Grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra tik dėl motyvų už. Gal bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Norite. Gerai. Ponas E. Gentvilas. Motyvai už. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Aš tikrai labai trumpai. Įsiskaičiau į tas pastabas. Aš matau vieną dalyką, kad valstybės institucijos vis dėlto nesupranta, kad privatus savininkas, iš esmės konstituciškai žiūrint, yra toks pats kaip ir valstybė, ir štai tokią nelygybę norisi panaikinti. Galbūt tikrai reikia tobulinti? Kaip žinote, matau, ponas A. Dudėnas linksti, jau yra mano pataisa, beje, aptarta su Privačių miškų savininkų asociacija, kurie irgi kaip kompromisą priima. Aš tiesiog sąžiningai pasakysiu. Jeigu aš, kaip projekto autorius, nedarysiu jokio kompromiso, tai tas mano projektas bus nušvilptas ir išmestas, taip? Iš tiesų suprasdamas tokią grėsmę aš žengiu to kompromiso link, dėl mano įstatymo projekto pataisa yra pateikta, tik dabar nežinau, ar procedūriškai ją šiandien turėtume taisyti ir pildyti. Aš esu linkęs eiti kompromiso link tam, kad bent kiek nors priartėtume prie skirtingų nuosavybės formų teisių suvienodinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai motyvai už komiteto nuomonę, taigi bendru sutarimu galime pritarti grąžinti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame. Už būtų pritarimas komiteto išvadai, kita pozicija būtų prieš arba susilaiko. Dėl pasiūlymo jūs galėtumėte po atmetimo, ponas Eugenijau, kaip trečią variantą, tada tos redakcijos pasiūlymą. Neklausote, vadinasi, viską žinote. Ačiū.
Už – 47, prieš nėra, susilaikė 6. Komiteto pasiūlymo išvadai pritarta. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
17.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4317 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – 9a ir 9b klausimas. Priėmimas. Pradedame nuo 9a klausimo. (Balsas salėje: „Pateikimas.“) Taip, taip, iš tiesų pradedame nuo pateikimo. Dėl rudens sesijos darbų programos pratęsimo. Ponas G. Steponavičius. Prašom argumentuoti, dėl ko programa turi būti papildyta. Projektas Nr. XIIP-4317.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tam, kad papildytume programą, reikia suprasti, kokiu klausimu siūloma papildyti. Penki Seimo nariai esame registravę Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo mes siūlome neapibrėžti konkretaus skaičiaus miškų urėdijų įstatymo lygmeniu, paliekant šį klausimą spręsti Vyriausybei. Primenu, kad ne tik tarptautinės organizacijos, kurių narė, šiuo atveju OECD, ir kitos atkreipia dėmesį ir norime įsitraukti į jas… dėl neefektyvaus valstybinių įmonių valdymo, taip pat jau yra dėl to pasitarime pritarusi išbraukti iš įstatymo urėdijų skaičių Vyriausybė savo strateginiame pasitarime prieš kelias savaites, mes iš tiesų ir siūlome, kad šis lobistiniais interesais atsiradęs reglamentavimas iš įstatymo būtų tiesiog pašalintas, todėl prašau pradžioje įtraukti jį į pavasario sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti, ponas Gintarai. Ponas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, manau, jūs puikiai prisimenate, kad visiškai neseniai mes šia tema turėjome Prezidentės veto, ir virš 71 balso buvo už tai, kad liktų fiksuotas urėdijų skaičius, ir suprantami motyvai. Kai matome aplinkos ministro veiksmus, vykdant visokias zadanijas, niekas netiki, kad jis normaliai tą urėdijų reformą padarys. Tai jeigu čia ateitų Vyriausybės projektas su mažesniu urėdijų skaičiumi, pagrįsta reforma, turbūt ir būtų įstatymo pakeitimas. Kodėl staiga jums dabar atsirado toks pasitikėjimas aplinkos ministru, jam atiduodant visišką laisvę, nepaliekant saugiklio?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis Jurgi, aš net iš jūsų šypsenos veide, kai jūs klausėte, matau, kad jūs pats puikiai suprantate, kas lėmė štai tokius balsavimo rezultatus ir kodėl mes turime iš tiesų grįžti ir grįžti prie šito klausimo. Gerbiamieji kolegos, aš manau, pagal tokią logiką tada laukčiau jūsų, gerbiamasis Jurgi, ir kitų iniciatyvos, kad visų sričių įstaigų klausimas būtų reglamentuojamas būtent tokiu būdu. Mes jau turėjome liūdną precedentą, kai apskričių reformos kontekste globos namai ar panašios įstaigos į įstatymą buvo mėginamos įrašyti. Aš manau, kad yra labai bloga ir ydinga praktika. Pažiūrėkime, kaip šalys aplink Lietuvą efektyviai tvarkosi, ir rezervo su miškų sektoriumi tvarkytis efektyviau tikrai yra. Dar kartą noriu pasakyti, mane paskatino taip pat ir tarptautinių organizacijų įžvalgos ir, manau, mes turime tai išgirsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į klausimus. Motyvai už – ponas A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, kadangi nujaučiu, kad oponentas, užsirašęs prieš, kalbės ne apie tai, ar įtraukti, ar neįtraukti į darbų programą, bet apie patį projektą, tai aš ypač gerbiamiesiems socialdemokratams iš tiesų norėčiau priminti premjero neseniai įvardintą vieną iš prioritetų, tai yra Lietuvos narystė EBPO organizacijoje, kurios generalinis sekretorius ponas Á. Gurria neseniai lankėsi Lietuvoje, ir jeigu jūs… Beje, Lietuva dabar labai aktyviai siekia narystės šioje organizacijoje, Užsienio reikalų ministerija yra tai įvardinusi kaip vieną iš prioritetų. Ir aš jums noriu pacituoti pono Á. Gurrios, kai jis viešėjo Lietuvoje, vieną sakinį iš jo spaudos konferencijos, kurioje jis pasakė: „Galbūt Lietuvai nereikia 42 įmonių miškams valdyti, galbūt jų yra per daug, galbūt yra erdvės konsolidacijai.“
Gerbiamieji kolegos, į tai, ką sako premjeras, siūlyčiau jums įsiklausyti, ypač socialdemokratams, į tai, ką sako premjeras viešojoje erdvėje, į tai, ką sako tarptautiniai kompetentingi efektyvaus valstybės valdymo specialistai, sakyčiau, aukščiausio lygio, atstovaujantys tam klubui, kuriame tikrai yra, kuris vienija tuos žaidėjus, iš kurių tikrai derėtų imti pavyzdį ir kurių Lietuva tikrai dar nelenkia savo efektyvaus valstybinių įmonių valdymo prasme. Todėl tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad bus palaikytas siūlymas įtraukti į darbotvarkę ir bus pritarta pačiam įstatymo projektui ir bent jau svarstymo stadijoje galbūt komitete šiek tiek detaliau apsvarstyta, nes eidami ta logika, mes nueisime iki to, kad į įstatymus mes rašysime, kiek ligoninių turi būti sveikatos apsaugos sistemoje, kiek bibliotekų turi būti, kiek turi būti kažkokių kultūros namų ir panašiai, ir panašiai. Tai yra ne kas kita kaip absurdas, kuris įtvirtintas įstatymuose, tikrai neturi ir negali būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas A. Nesteckis. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaip tik prieš mane kalbėjęs kolega kalbėjo apie Seimo nutarimą dėl įtraukimo į darbų programą, tai aš manyčiau, kad iš tikrųjų ir pristatantysis nekalbėjo apie programą, o kalbėjo daugiau apie įstatymo projektą, kuris yra pateiktas. Iš tikrųjų mes labai džiaugiamės ir buvęs aplinkos ministras taip pat labai džiaugiasi, kad pas mus Lietuvoje yra miškų priežiūra pati geriausia, buvo įvertinta. Manyčiau, kad iš tikrųjų nereikėtų griauti to, kas yra geriausia ir kas geriausiai veikia. O suinteresuotų šalių ir asmenų yra labai daug, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai, po pateikimo. Pateikimo stadija, kad būtų papildoma rudens sesijos programa būtent Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu. Pateikimas.
Už – 11, prieš – 13, susilaikė 28. Po pateikimo yra nepritarta ir darbų programa nepapildoma. Prašom, replika po balsavimo, kiek suprantu. Ponas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, kadangi ne tik ponas A. Nesteckis, bet ir aš šiek tiek pažįstu buvusį aplinkos ministrą, tai galiu drąsiai ir su visa atsakomybe pasakyti, kad 42 urėdijas įstatymo projekte, kaip yra dabar, buvęs aplinkos ministras vertina ne kaip kitaip, o kaip didžiausią nelaimę Lietuvos aplinkosaugos srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad mes ne pirmą projektą, jo neleidę pristatyti, atmetame. Tai aš prisijungiu prie susirūpinimo Liberalų frakcijos seniūno, aš pats dėl pateikimo pasirašiau už šį projektą, nors, pavyzdžiui, pritariu nuogąstavimui, kurį išsakė kolega A. Nesteckis, kadangi miškų ūkis yra iš tikrųjų, daugelio įsitikinimu, puikiai veikianti Lietuvos sritis, kuri net per santvarkų virsmą buvo išsaugota ir miškai neiškirsti, atkuriami ir panašiai. Bet leiskime pristatyti, gal mes išgirsime tai, dėl ko apsigalvosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, čia jau apsisprendėme. Ponas E. Gentvilas ir apsispręsime, ką toliau su tuo projektu darysime.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, aš prašau leisti tobulinti pateikimą, įtraukimą į darbotvarkę. Tikrai, ačiū Dievui, Lietuvoje valstybiniai miškai tvarkomi neblogai, tačiau palyginus su kuo? Žurnale „Miškai“ prieš porą mėnesių pateikta statistika, kad vienam valstybinio miškų sektoriaus darbuotojui Lietuvoje pagaminama trigubai mažiau miškų ūkio produkcijos negu Latvijoje ir penkis kartus mažiau negu Estijoje. Tobulėjimui erdvės yra. Tai čia vertėtų pagalvoti apie tobulinimo galimybes.
Ir kitas dalykas, yra pasiūlymas modernizuoti valstybinių miškų valdymą, kitas įstatymo projektas, tai yra panaikinti Generalinę miškų urėdiją. Tai skamba paradoksaliai, kad visą valstybinių miškų reformą mes atliksime naikindami tik Generalinę miškų urėdiją, o štai pačių 42 urėdijų tinklo neliesime. Tai liberalai nori atverti sistemos reformavimo kelią kalbant ne tik apie Generalinės miškų urėdijos panaikinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, tikslinga užskaityti jūsų pasisakymą kaip motyvą už tobulinimą. Mes turime apsispręsti, ar bendru sutarimu grąžiname tobulinti? (Balsai salėje) Ne. Tada gerai. Tada dar turime pažiūrėti, ar yra norinčių motyvus prieš tobulinimą išsakyti. Nėra. Tvarka.
Balsuojame. Už – grąžiname autoriams tobulinti įtraukimo į programą projektą, prieš – atmetame. Mes dabar balsuojame ne dėl paties Miškų įstatymo projekto, o už arba prieš dėl programos papildymo projekto tobulinimo. Už – tai reiškia grąžiname tobulinti, prieš – atmetame.
Ačiū už balsavimą. 53 balsavo: 14 – už, prieš – 39. Taigi projektas atmestas. 2-9b klausimas nenagrinėjamas.
17.21 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4126, Konsulinio statuto Nr. I-886 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4127, Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4128, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4129 (pateikimas)
2-10a, 2-10b, 2-10c, 2-10d klausimai. Pateikėjas – ponas Š. Gustainis. Prašom pateikti keturis įstatymų projektus: Turizmo įstatymo, Konsulinio statuto, Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo. Prašom. Ponas Š. Gustainis. Pateikimas.
Š. GUSTAINIS (LSF). Taigi, kolegos, noriu pristatyti jums Turizmo įstatymo pakeitimo projektą kartu su trimis lydimaisiais. Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos būtų reorganizuotas į Ūkio ministerijos struktūrinį padalinį, sujungiant jį su jau veikiančiu Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriumi.
Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 15 straipsnio nuostatas numatyta, kad turizmo valdymo funkcijas Lietuvoje atlieka Vyriausybė, Vyriausybės įgaliota ministerija, Valstybinis turizmo departamentas bei savivaldybių institucijos. Valstybinis turizmo departamentas devintais… 1992 metais yra įsteigtas Vyriausybės, o šiuo metu jo statusas – biudžetinė įstaiga prie Ūkio ministerijos, kurios teises ir pareigas įgyvendina Ūkio ministerija.
Valstybinio turizmo departamento veikla pastaraisiais metais kelia itin daug problemų. Tai institucinės sąrangos problemos. Valstybinio turizmo departamento prie ministerijos veikla iš dalies dubliuojasi su Ūkio ministerijos veikla. Ūkio ministerijoje šiuo metu veikia savarankiškas, nesantis kitame struktūriniame padalinyje, Turizmo politikos skyrius. Persidengiančių funkcijų vykdymas, nuolatinio netinkamo veikimo (pavyzdžiui, Valstybės kontrolės konstatuoti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo pažeidimai), nepakankamo efektyvumo, rezultatyvumo problemų pavyzdžiai susiję su netinkama turizmo paslaugų teikimo ir turistų teisių apsaugos priežiūra, veiklos planavimu ir įgyvendinimu.
Šis įstatymo projektas leistų pasiekti šiuos rezultatus. Pirma, efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas ir sklandžiau vykdyti turizmo srities funkcijas politikos formavimo ir jos įgyvendinimo srityse. Šiandien valstybės lygiu turizmo srities politiką formuoja Seimas, Vyriausybė, Ūkio ministerija ir joje veikiantis Turizmo politikos skyrius, be to, Valstybės turizmo departamentas prie ministerijos. Strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą vykdo taip pat ir Turizmo taryba. Šių subjektų funkcijos persidengia, neefektyviai naudojami žmogiškieji ištekliai ir atitinkamai jiems išlaikyti reikalingos valstybės lėšos. Tiek Ūkio ministerija, tiek Valstybinis turizmo departamentas turi neatribotas kompetencijas turizmo politikos formavimo srityje. Pavyzdžiui, Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriuje dirba 5, Valstybiniame turizmo departamente – 27, tačiau nuo rugsėjo 1 dienos etatų skaičius jau buvo padidintas iki 32 etatų, o Turizmo taryboje – dar 18 darbuotojų.
Valstybinį turizmo departamentą prie ministerijos ir Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyrių reorganizavus į bendrą Ūkio ministerijos struktūrinį padalinį, būtų sumažintas vadovaujančių ir administracinį darbą dirbančių pareigybių poreikis, sustyguotos darbo funkcijos bei išvengta veiklos dubliavimo. Preliminariais skaičiavimais, naujame Ūkio ministerijos padalinyje galėtų būti 10 etatų, o tai leistų sumažinti etatų skaičių šiai funkcijai vykdyti 27 etatais.
Antra, būtų aiškiau nustatytos minėtų institucijų, jų padalinių ir darbuotojų kompetencijų bei atsakomybės ribos; būtų užtikrintas operatyvesnis, efektyvesnis ir rezultatyvesnis valstybės funkcijų turizmo srityje įgyvendinimas.
Valstybės kontrolė, Ūkio ministerijoje atlikusi finansinį auditą, 2015 m. liepos 27 d. ataskaitoje konstatavo, kad valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo turizmo srityje funkcijos buvo vykdytos netinkamai. Citata: „Valstybinis turizmo departamentas, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas, panaudojo virš 2,5 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau neužtikrino tinkamo turizmo paslaugų teikėjų stebėsenos ir priežiūros funkcijos vykdymo, nes nepatvirtino ūkio subjektų konsultavimo tvarkos, neatliko turizmo paslaugų teikėjų veiklos planinių patikrinimų“ ir dar daug daug kitų pažeidimų.
Turimo taryba nevykdė jai teisės aktais pavestų funkcijų, tai yra neišnagrinėjo turizmo plėtros ir skatinimo klausimų, neteikė pasiūlymų valstybės institucijoms, atliekančioms strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą.
Taigi, Ūkio ministerija neįgyvendino elementarių verslo priežiūros institucijų pertvarkos veiksmų sau pavaldžioje įstaigoje, nors už šią funkciją turi būti atsakinga visos Lietuvos mastu.
Pastebėtina ir tai, kad paskutiniai įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau rinkos priežiūros ir verslą kontroliuojančios institucijos funkcijos Valstybiniame turizmo departamente vėl yra vykdomos netinkamai. Pavyzdžiui, įgyvendindamas Turizmo įstatymo nuostatas, Valstybinio turizmo departamento direktorius 2016 m. sausio 5 d. įsakymu patvirtino Kelionės organizatoriaus veiklos priežiūrai teikiamos informacijos deklaraciją, kurią kiekvieno kelionių organizatoriaus po kiekvieno ketvirčio pabaigos prašo pateikti Turizmo departamentui. Šiuo įsakymu nustatyta forma Valstybinis turizmo departamentas prašo daugiau duomenų, nei reikalaujama minėtame įstatymo pakeitime, o patys duomenys prašomi neproporcingai apsunkinant ūkio subjektus ir net nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
Taigi, peržiūrint po reorganizacijos veiksiančio naujojo subjekto funkcijas, iš dalies jų atsisakytina kaip perteklinių, neatitinkančių viešojo administravimo tikslų ir reglamentavimo.
Trečia. Leistų pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsibrėžtus tikslus dėl ūkio subjektus prižiūrinčių įstaigų konsolidacijos. Įgyvendinant Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetines priemones, buvo parengtas Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planas. Įgyvendinant šį planą numatyta konsoliduoti ūkio subjektų priežiūrą vykdančias institucijas, įskaitant ir Valstybinį turizmo departamentą. Beje, premjeras šiandien irgi apie tai kalbėjo savo ataskaitoje.
Taigi, toliau nuosekliai pertvarkant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklą ir tinklą, Valstybinio turizmo departamento reorganizacija atitiktų Vyriausybės patvirtintas strategijas bei veiksmų planus.
Padėtų geriau planuoti veiklos rezultatus ir, esant aiškesniems funkciniams subjektų ryšiams, juos efektyviau įgyvendinti, nes praeitų metų funkcijos ataskaitose nėra įgyvendintos iki galo ir rezultatai pasiekti.
Penktas. Optimizuoti turizmo sektoriaus veiklų valdymą ir įgyvendinimo kaštus. Pavyzdžiui, įvertinus Valstybinio turizmo departamento vien tik 2015 metais per Centrinę perkančiąją organizaciją vykdytus pirkimus, pastebėta, kad keliasdešimt viešųjų pirkimų buvo įvykdyta tokių, kurių vykdymas iš principo priskirtinas Valstybinio turizmo departamento kompetencijai. Pavyzdžiui, Lietuvos patrauklumo turizmui tyrimo atlikimas, parodų užsienyje organizavimas ir panašiai.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Valstybinio turizmo departamento veikla neretai apsiriboja tik lėšų perskirstymu, o ne darbo organizavimu, o tai papildomai kelia klausimą dėl pačios institucijos veiklos efektyvumo ir egzistavimo būtent tokia institucine forma tikslingumo.
Pažymėtina, kad praktika dėl konkretaus vykdomosios valdžios institucijos struktūrinio padalinio nurodymų įstatymo lygmeniu yra susiformavusi ir tai nebūtų kažkas naujo. Pavyzdžiui, galima žiūrėti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21 straipsnio nuostatas, kur nurodyta, kad sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti bei Šengeno vizų atšaukimo priima Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, o jis, žinia, yra Užsienio reikalų ministerijos struktūrinis padalinys. Taigi kviečiu palaikyti šio įstatymo projekto pateikimą.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų klausia ponia K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš jūsų pristatymo aš supratau, kad labiausiai jus domina etatai, viešieji pirkimai, konsolidavimas, tai turbūt irgi svarbu, bet tai galima daryti per parlamentinę kontrolę. O šiaip funkcijos, kiek aš pamenu, viešojo administravimo… Vienas dalykas – politikos nustatymas ministerijoje, o kitas dalykas – departamentas konkrečiai didina Lietuvos žinomumą, tai labai svarbu Lietuvai. Norėjau jūsų paklausti, ar rengdami minėtus projektus derinote juos su kokiomis nors asocijuotomis turizmo srities struktūromis? Tokių yra daug ir labai norėčiau išgirsti jų poziciją. Labai ačiū.
Š. GUSTAINIS (LSF). Pristatydamas aš galbūt galimai pirmu numeriu nepaminėjau sutaupytų pinigų kiekio šitokia reforma. Tai daugiau būtų daroma dėl to, kad yra ne iki galo pasidalinta funkcijomis, ir iki galo, kaip matote iš Valstybės kontrolės ataskaitos, jos nebūna įgyvendintos. Tai viena dalis.
Antra dalis. Taip, tikrai teko nemažai bendrauti su ne viena ir ne keliomis galbūt smulkesnėmis turizmo agentūromis, kurios organizuoja ar išvykstamąjį, ar atvykstamąjį poilsį. Joms svarbiausi ir rūpi tie, sakysime, papildomi pertekliniai reikalavimai, kurie įsigaliojo praeitais metais. Netgi jų žodžiais galima sakyti, kad kai mes pradėsime teikti šitas ataskaitas, Turizmo departamentui neužteks net 100 etatų, kad jas peržiūrėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia A. Stancikienė. Nėra. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, ar aš teisingai supratau, kad pagrindinis jūsų siūlomos pertvarkos tikslas yra toks, kad Valstybinis turizmo departamentas šiandien neužtikrino tinkamos turizmo paslaugų teikėjų stebėsenos ir priežiūros? Jeigu taip, tad klausimas toks. Vis tiek valstybė kažkaip egzistuoja pagal tam tikrą sistemą, yra sisteminis priėjimas, yra parlamentas, yra parlamentinė struktūra, yra vykdomoji valdžia, vykdomosios valdžios struktūra, jūs tai puikiai žinote. Ar čia tik jūsų siūlymų pradžia – naikinti visus departamentus ir iš jų daryti ministerijų skyrius? Ir kas toliau? Kaip sisteminiu požiūriu?
Š. GUSTAINIS (LSF). Ačiū už klausimą. Ne, tai nėra sisteminis daiktas, tai yra atskiras dalykas, kurį sukėlė turizmo rinka: tiek tie žmonės, kurie nori keliauti ir jiems brangsta kelionės, tiek ir tos agentūros, kurios organizuoja keliones ir joms išbrangsta savikaina. Šitas pasiūlymas yra vienetinis šiuo atveju, bet aš tikrai nieko neturiu prieš, pavyzdžiui, Saulėlydžio komisiją ir jos darbą ir, sakysime, įvairias iniciatyvas sujungti kai kurias institucijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jūs, gerbiamasis pranešėjau, turėjote didelį raštą, iš jo išskaitėte galybę Ūkio ministerijos ir departamentų veiklos trūkumų. Bet, man atrodo, yra naivu tikėtis, kad panaikinus departamentą visi trūkumai išnyks. Aš jums galiu pasakyti pavyzdį iš buvusios Vyriausybės veiklos, kai liberalų primygtiniu reikalavimu (irgi dėl trūkumų įvairių) buvo panaikintas Tautinių mažumų departamentas. Aš iki paskutinės akimirkos tam priešinausi, ir tai buvo didžiulė politinė klaida, didžiulė. Būtent dėl jūsų, liberalai, pomėgio problemas spręsti panaikinant. O ar nevertėtų parlamentinę kontrolę vykdyti rimtai, persvarstyti funkcijas (jūs čia išdėstėte daugybę argumentų) ir priversti ministeriją susitvarkyti? Neišpūsti etatų, kurių nereikia, užtikrinti, kad funkcijos nebūtų dubliuojamos, o jūsų labai paprastas požiūris: vienas du – panaikinau.
Mes taip esame pasimokę su Tautinių mažumų departamentu, kad aš dabar į jus žiūriu, į jūsų siūlymus, kaip (atleiskite už folklorą) čigonas nusvilęs kopūstų sriuba. Tai jūs su siūlymais esate nusvilę.
PIRMININKAS. Išimtinai jūs viršijote klausimo laiką. Prašom.
Š. GUSTAINIS (LSF). Aš tiesiog atsakydamas norėčiau pasakyti, kad nelabai turiu informacijos apie jūsų minėtą atvejį. Esu šventai įsitikinęs, kad optimizavus veiklą galimi ir geresni rezultatai, ir mažesnis lėšų poreikis tiems rezultatams pasiekti. O net ir po praeitų metų pastarojo Turizmo įstatymo pakeitimo, kai buvo sugriežtinti reikalavimai, atsirado įvairių ataskaitų ir panašiai, vis tiek dar buvo bankrotų. Ir, kas blogiausia, mano galva, pastaraisiais mėnesiais netgi iš teisminės praktikos, kai buvę keliautojai išlošia bylą prieš Lietuvą ir valstybė turi jiems atlyginti tą žalą, kurią turėjo garantuoti (atlyginimą arba jos neįvykimą) Turizmo departamentas, tai akivaizdu, kad Ūkio ministerija jau trejus su puse metų ir daugiau veikia, dirba, ir tos problemos ne tai kad ne mažėja, jos kartais ir didėja. Šituo pasiūlymu, aš manau, mes galėtume padaryti pirmą žingsnį link jų sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad jūs visiškai ne taip suprantate tą reikalą. Pirmiausia institucijų reorganizavimo klausimas yra Vyriausybės klausimas. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Yra valstybinė funkcija, kurią atlieka ministerijos padalinys, skyrius ar dar kas nors, ir yra ūkinė funkcija, kurią vykdo ta institucija, vadinama tarnyba ar departamentu, nesvarbu. Tai jeigu pagal jus, tai čia ir kitose ministerijose labai panaši situacija yra. Negi jūs manote, kad čia pirmiausia nuo šito departamento, o po to visose kitose ministerijose reikėtų suplakti tas funkcijas – ir valstybines, ir ūkines funkcijas? Ačiū.
Š. GUSTAINIS (LSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad aš ką tik atsakiau į tą klausimą kitam klausiusiam kolegai. Tai yra vienetinis daiktas, tai nėra kažkokios norimos būsimos sistemos dalis. Kaip minėjau pristatyme, tokių pavyzdžių yra, kur departamentas vykdo ir šitą, ir šitą funkciją. Jeigu dabar, sakykime, Ūkio ministerijos tam tikras padalinys vykdo tapačias veiklas iš dalies su pačiu Turizmo departamentu, tai, be abejo, logikos atsiranda dėl šito dalyko.
O jeigu atvirai, aš asmeniškai galvoju, kad pats idealiausias valstybei variantas būtų absoliučiai nepriklausoma viešoji įstaiga (nei nuo Vyriausybės, nei nuo dar ko nors), kuri tas ūkines funkcijas atliktų. Deja, neįsivaizduočiau šiandien, kaip toks siūlymas galėtų pereiti per šios kadencijos Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponas V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas kolega, jūs jau šiek tiek užsiminėte apie viešąją įstaigą, tai čia šia kryptimi aš ruošiausi paklausti. Jeigu yra didžiulė problema arba problema, tai gal tą struktūrą reikia ne naikinti, o pačią struktūrą stiprinti ir, atvirkščiai, gal tą skyrių reikia prijungti prie ministerijos departamento arba, kaip jūs sakote, kodėl negalėtų įstaiga atlikti šitų funkcijų, jeigu ji dar būtų suinteresuota, jos veiklos rezultatai būtų susieti su finansavimu? Ačiū.
Š. GUSTAINIS (LSF). Aš dar sykį pabrėšiu, kad aš nesiūlau jo naikinti, aš jį siūlau reorganizuoti ir prijungti. Jeigu Turizmo departamento skyrių prijungsime prie departamento, tada iš tikrųjų gali būti bėda – o kam tą politiką daryti, nes atskira institucija politikos valstybės tikrai negali.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. Motyvai už – ponas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš raginu kolegas palaikyti šitą įstatymo projektą, arba projektų paketą, ir noriu atkreipti dėmesį, kad čia kaip tik yra funkcijų nubraižymas įstatymu. Kai ponas B. Pauža sako, kad čia Vyriausybė turėtų institucijomis užsiimti, aš noriu priminti prieš tai buvusį balsavimą. Jūs įstatymu įteisinate Vyriausybės funkciją, t. y. nustatote 42 urėdijas, ir ten Vyriausybei jokios erdvės nepaliekate. O kai čia nėra tokia institucinė reforma, o per funkcijas, įstatyminiai dalykai, tai visiškai normalu. Todėl aš manau, kad įstatymų projektai atitinka savo paskirtį, atitinka požiūrį į valstybės valdymo reikalus, todėl rekomenduočiau balsuoti už pateiktus projektus.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – ponia V. Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš siūlyčiau bent jau susilaikyti balsuojant ir neskubėti. Pripažįstu, kad kolega indikavo daugelį svarbių problemų, kurias reikia spręsti Vyriausybės lygiu, bet nors Lietuva ir ne Italija, tačiau priminsiu, kad yra pasaulyje valstybių, kurios turi net turizmo ministerijas. Nereikia mums ministerijos, bet galėtume pasimokyti iš tų valstybių, kurios per tokias analogiškas įstaigas iš tiesų, kaip sakė kolegė K. Miškinienė, propaguoja savo šalį: jos kultūrą, jos virtuvę, jos… Tiesiog pažiūrėkime į tuos pačius estus, kuriuos šiandien tiek daug minėjome.
Dabar mes galvojame, kad kokios nors privačios struktūros išspręs valstybinės politikos uždavinį. Nebūkime naivūs! Kultūros politika, turizmo politika yra ne mažiau svarbi valstybės žinomumui, kaip ir, sakykime, jos gynyba ar ūkio politika. Galų gale tai – labai svarbi ūkio šaka. Mes patys matome, kaip daugėja žmonių, atvykstančių į Lietuvą. Reikia tuo naudotis. Mes įdarbiname ne ką kita, o savo žmones šitame sektoriuje. Aš manau, kad, atsižvelgusi į kolegos pateiktą kritiką institucijai, Vyriausybė padarys išvadas, tačiau susilaikysiu balsuodama dėl projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Priminsiu, balsuojame už paketą – 10a, 10b, 10c ir 10 d. Pateikimo stadija. Balsavimas baigtas.
Balsavo 53: už – 15, prieš – 8, susilaikė 30. Taigi po pateikimo yra nepritarta. Siūlome autoriams tobulinti. Bendru sutarimu pritariame. Ačiū. Grąžinome autoriams tobulinti.
17.44 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. XI-2289 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1538 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės (2-11 praleidžiame) 2-12 klausimas. Svarstymas. Pone Artūrai Paulauskai, prašau pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Žvalgybos įstatymo Nr. XI-2289 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Svarstymo stadija. Prašau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir ne tik projektą svarstė, bet ir atsiliepimus dėl jo. Visų pirma buvo daug Teisės departamento pastabų ir šitoms pastaboms pritarta. Norėčiau vieną galbūt svarbesnį argumentą pacituoti, kad žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniai nėra rengiamų, daromų ar padarytų nusikaltimų veikų atskleidimas. Jų uždaviniai yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus, grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui.
Taip pat buvo pateiktas komiteto nario J. Oleko pasiūlymas dėl šito projekto. Jis taip pat šitą projektą kritikuoja ir siūlo jį taisyti. Komitetas, apsvarstęs visas pastabas, patį projektą, išklausęs autorių, nutarė projektą atmesti ir pasiūlyti jį tobulinti.
Galiu dar pridėti tiek, kad pats autorius komitete sutiko su kai kuriom pastabom ir sutiko, kad jį reikia tobulinti, todėl prašau pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū. Ačiū. Taigi siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už, prieš nėra. Bendru sutarimu galima pritarti? Pritariame. Ačiū.
17.46 val.
Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-596(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13a, 2-13b klausimai. Irgi svarstymas. Ponas V. Skarbalius pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Tada ponia V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau. Išvada yra trumpa, taigi…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas, atsižvelgęs į Vyriausybės ir Teisės departamento išvadas, pasiūlė atmesti šį projektą dėl tokių priežasčių. Valstybinė lietuvių kalbos komisija konsultavo ir nurodė, kad, registruojant juridinių asmenų pavadinimus, nelietuviškų pavadinimų nekuriama ir nesirenkama tiek daug. Jie sudaro maždaug 10 % visų gautų registruoti pavadinimų ir lietuvių kalboje pakanka išteklių juridinių asmenų pavadinimams sudaryti.
Komiteto balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė 2. Nuspręsta atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dėl šito tęsiame. Motyvus norinčių išsakyti nėra. Bendru sutarimu pritariame komiteto išvadai. (Balsai salėje) Dėl Civilinio kodekso, ponia Larisa. Balsuojame? Aš manau, bendru sutarimu pritariame. (Balsai salėje) Komiteto išvadai atmesti. (Balsai salėje) Pritarta. Ačiū.
17.48 val.
Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-936 (svarstymas)
Kitas būtų dėl kito – Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateiks ponas A. Zeltinis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Svarstymo stadija.
A. ZELTINIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą atmesti.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Ačiū. Pritariame.
17.49 val.
Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4294, Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-799 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4295 (pateikimas)
Taigi šitie atmesti. Kiti darbotvarkės 2-14a, 2-14 b klausimai. Parašai surinkti. Pateikimas. Ponas Š. Gustainis. Prašau, pone Šarūnai, pristatyti Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-1799 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau. Ponas Š. Gustainis.
Š. GUSTAINIS (LSF). Taigi dar sykį sveiki, kolegos. Šiuo įstatymo projektu norėtume leisti Lietuvoje registruoti juridinių asmenų pavadinimus anglų kalba. Taip bus sudarytos geresnės verslo sąlygos ir sumažės administracinė našta Lietuvoje besiteigiantiems juridiniams asmenims, kurių ekonominių interesų vieta susijusi su užsienio valstybe.
Galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad „juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinio skiriamojo požymio“.
To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jeigu yra šių sutikimas naudoti pavadinimą“.
Taigi Civilinio kodekso nuostatos reikalauja juridinių asmenų pavadinimus Lietuvoje sudarinėti griežtai laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Tai yra labai gerai ir tokie reikalavimai kartais kelia problemų praktiškai, nes juridinių asmenų verslo interesai retai kada apsiriboja tik Lietuvos Respublikos ribomis. Verslas, prekybiniai santykiai yra įgavę globalų požiūrį ir dažna ekonominė veikla peržengia Lietuvos Respublikos ribas.
Vykdant tarptautinę ekonominę veiklą (tai yra investuotojų paieška, prekybiniai ryšiai ir panašai), Lietuvos juridiniai asmenys bendradarbiauja su užsienio partneriais, o tame procese reikalingas įmonės pavadinimo atpažinimas. Lietuvių kalba sudaryti įmonių pavadinimai menkiau atpažįstami, juos sudėtingiau naudoti, ypač užsienio subjektams, todėl dažnai mažina Lietuvos juridinio asmens, kaip partnerio, patrauklumą užsienyje, leidžia manyti apie jo veikimą tik nacionalinės valstybės ribose.
Siekdami išspręsti šią problemą Lietuvos juridiniai asmenys dažnai patys verčia pavadinimą į anglų kalbą, tačiau tokiu atveju užsienio partneriai, tikrindami Lietuvos juridinio asmens duomenis Lietuvos registruose, jo pavadinimo anglų kalba neranda iš viso, ir toks partneris jiems dažnai pasirodo nepatikimas.
Antras būdas, kuriuo Lietuvos juridiniai asmenys bando spręsti šią problemą, tai, pasinaudodami Lietuvos civilinio kodekso 240 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, dirbtinai sukuria ryšius su užsienyje veikiančiais juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, siekdami įgyti teisę naudoti tapatų ar panašų pavadinimą.
Kaip matote, dalis Lietuvoje registruojamų juridinių asmenų, nepaisant Civilinio kodekso pagrindinės taisyklės dėl lietuvių kalbos vartojimo, vis tiek yra jau ir šiuo metu registruojami užsienio kalba. Taigi galiojantys reikalavimai sukuria papildomą administracinę naštą Lietuvoje besisteigiantiems juridiniams asmenims, mažina verslo konkurencingumą ir yra sunkiai įgyvendinami smulkiems verslininkams iš užsienio valstybių.
Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas palengvinti juridinių asmenų registravimo procesą bei sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos verslo steigimui ir plėtrai, teikiu šito Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jame numatant galimybes registruoti juridinių asmenų pavadinimus labiausiai verslui reikalinga ir verslo pasaulyje labiausiai paplitusia anglų kalba.
Tokia galimybė įstatymo projekte suteikiama tik kaip išimtis, o kartu analogiška taisyklė įtvirtinama Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatose. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Paliukai, jūsų klausimas.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamasis įstatymo pataisos teikėjau, mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirmiausia reikėtų gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, nes čia yra jos prerogatyva – lietuvių kalba ir jos viešas vartojimas.
Antras dalykas, kodėl yra tik anglų kalba? Jeigu eitume šiuo keliu, tada yra ir prancūzų firmos, kurios dirba Lietuvoje, yra vokiečių firmos, įvairiose šalyse mes matome ir prancūziškus pavadinimus. Netgi pas mus yra prancūziškų pavadinimų. Priėmus tą jūsų pataisą, jeigu kokia nors firma yra su prancūzišku pavadinimu, jinai turėtų transkribuoti į anglišką pavadinimą? Kaip į tą santykį tarp kalbų žiūrite?
Š. GUSTAINIS (LSF). Mano žiniomis, Seime jau buvo registruotas ne vienas projektas bandant įtvirtinti galimybę ne tik lietuviškus pavadinimus naudoti registruojant įmonės pavadinimą arba naują įmonę. Visi jie, aišku, nepraėjo. Aš esu visiškai įsitikinęs, kad svarstymo metu kalbininkai tikrai turi pareikšti savo nuomonę, galima netgi į juos kreiptis ir to paprašyti.
O dėl anglų kalbos asmeniškai aš būčiau labai laimingas, jeigu šiame projekte galėtų būti įrašytos visos 24 Europos Sąjungos oficialios kalbos. Kaip liberalas, aš tam tikrai pritarčiau, bet anglų kalbą įrašiau čia dėl to, kad tai yra apie 90 %, jeigu ne daugiau, visų problemų šaltinis. Jeigu Lietuvos verslas šiuo metu negali panaudoti kokių nors rašmenų arba kita kalba sukurti pavadinimo, tai virš 90 % taip yra dėl anglų kalbos, ir tai yra pagal kreipimusis į atitinkamas institucijas, pagal Lietuvos gyventojų, verslininkų paklausimus, kaip registruoti pavadinimus, jeigu jie nėra lietuviški.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. M. Čigriejienė. Prašau, jūsų klausimas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, kuo jums užkliūva lietuvių kalba? Yra Kalbos įstatymas, yra Konstitucija, kur aiškiai pasakyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Kada bus valstybinė kalba anglų kalba, tada gal ir diskutuokime šiuo klausimu. Nežinau, kodėl anglų kalba. Gerai paklausė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Kodėl kitų kalbų nėra? Dabar juk dominuoja verslo srityje ir prancūzų kalba, ir labai plačiai. Nežinau, aš negalėsiu pritarti jūsų šitai įstatymo pataisai, nes aš esu lietuvė ir propaguoju lietuvių kalbą. Sukurdami įvairiatautes šeimas, žmonės renkasi tarptautinius vaikų vardus, kad tiktų ir tai kalbai, ir tai kalbai, manau, kad sinonimų Lietuvių kalbos komisija gali surasti. Ačiū.
Š. GUSTAINIS (LSF). Labai dėkui už klausimą. Kadangi myliu Lietuvą ir lietuvių kalbą tikriausiai ne mažiau nei visi čia sėdintys salėje, tai ir savo pataisose siūlau, kad tai būtų kaip išimtis, o ne kaip taisyklė. Tiesiog kažkiek praplečiant šitą dalyką ir, sakykime, tas verslo atstovas nebūtinai turi važiuoti į Rygą, į Varšuvą ar į Berlyną, tenai per vietinį registrų centrą registruoti jiems reikalingą pavadinimą ir tada grįžti į Lietuvą dirbti legaliai šitais vardais. Vis tiek tuos dalykus apeina ir apeina gana nesudėtingai, tik tiek, kad tai kainuoja tikrai daug pinigų.
PIRMININKAS. Ponas A. Kubilius. Atsiprašau. A. Mazuronis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mano įjungėte, labai ačiū.
PIRMININKAS. A. Kubilius. Atsiprašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Andriai visi yra teisingi. Aš (…), aš, pritardamas jūsų pačiai idėjai ir minčiai, nežinau aš ten juridinių dalykų ir Kalbos komisijos reguliavimų, bet iš tikrųjų Lietuvoje yra paradoksalių dalykų. Aš taip pradėjau galvoti klausydamas jūsų. Pavyzdžiui, yra tokia įmonė, visi čia džiaugiamės, ypač tie, kurie rūpinamės žinių ekonomika, „Brolis Semiconductors“ vadinasi, yra lietuviškas žodis ir angliškas žodis. Ir aš suprantu, kad tai yra UAB, kuri registruota Lietuvoje. Kaip tik šiandien ėjau per centrą, senasis centrinis knygynas, kas atsimena Vilniuje, dabar turi restoraną, aš nežinau, kaip prancūziškai tariasi, „La crêpe“, blyninė. Aš suprantu, kad tai irgi yra lietuviška kompanija, bet pavartojo prancūzų kalbą, nors jūs žadate čia tik anglų kalba. Mane dabar sudomino tas faktas, kad, kiek aš matau, pavadinimuose rašo lietuvišką žodį ir anglišką žodį. Ar tai nėra specifinis reglamentavimas, kad vis tiek Lietuvoje reikalaujama bent vieną žodį įrašyti lietuvišką, nors po to jau leidžiama įrašyti ir anglišką žodį, kaip, pavyzdžiui, „Semiconductors“?
Š. GUSTAINIS (LSF). Jūs klausiate apie dabar galiojančią tvarką? Aš tikrai nežinau jokios tvarkos, kad būtų reikalavimas vieną žodį turėti lietuvišką. Iš kitos pusės, jeigu pavadinimas sudarytas iš vieno žodžio, tai tada kokia kalba jis turėtų būti? (Balsai salėje) Iš tikrųjų praeityje man yra tekę labai daug dirbti su duomenų bazėmis, patikėkite, įmonių pavadinimų yra dar ir tokių, kuriuos iš šitos tribūnos nelabai galėčiau ir ištarti, bijodamas būti apšauktas nekokybiška leksika. Tai (…) metus tie žmonės, kurie leido arba neleido registruoti įmones, irgi padarė gana daug klaidų arba buvo paveikti kokiais nors kitais būdais.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Mackevičius.
M. MACKEVIČ (LLRAF). Lyg ir paklausė jus, bet vis tiek. Ar, jūs manote, čia neprieštarauja Konstitucijai? Lietuvių kalba – valstybinė kalba, dabar anglų kalba ar prancūzų. Yra įmonių rusų ir lenkų kalba. Arba visiems, arba niekam, kaip čia yra?
Š. GUSTAINIS (LSF). Dar sykį pakartosiu, kad asmeniškai tikrai labai norėčiau matyti ten bent 24 kalbas. Deja, manau, kad Lietuva dar nėra pribrendusi dėl to dalyko, tikrai nematau absoliučiai jokios diskriminacijos ir negali, ir neturi būti, ir tikiu, kad nebus. Yra Teisės departamento išvada dėl šio projekto, Teisės departamentas surašė savo nuomonę. Kai kuriuos dalykus aš visiškai suprantu ir sutinku, manau, kad tikrai svarstymo stadijoje bus galima nagrinėti komitetuose ir papildomus pasiūlymus dėl šio projekto. Galbūt kas nors pasiūlys įtraukti ir kitas kalbas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Yra motyvai prieš – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai keista meilė Lietuvai. Vadinasi, valstybinės kalbos nelieka, mes leidžiame rašyti bet kuria kalba. Aš nesuprantu, ar mes tada vadinsimės valstybe, Lietuvos valstybe? Nes iš tikrųjų tada kils problemų, kodėl lenkiškų užrašų nėra, kodėl rusiškų užrašų nėra ir t. t., ir t. t. Man atrodo, tikrai neapgaudinėkime savęs, šitas įstatymo projektas susiaurina valstybinės kalbos statusą, ir aš manyčiau, kad yra žalingas pačiai mūsų valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš esu gimęs ir augęs lituanistų šeimoje ir rašytojų name, ir t. t., ir t. t. Negaliu savęs priskirti prie lietuvių kalbos ne mylėtojų. Bet kai lietuvių kalbos gynyba įgauna tam tikrą tokį, sakyčiau, šaržo pavidalą, tai nėra gerai pačiai kalbai. Aš jau minėjau keletą pavadinimų, kurie niekam nesukelia abejonių. Pavyzdžiui, ta pati garsioji nauja lazerių įmonė „Brolis Semiconductors“. Tokį pavadinimą jie įregistravo todėl, kad jie dirba ne tik Lietuvoje, bet dirba ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. Mes džiaugiamės ir garsiname visame pasaulyje tą įmonę, ir turbūt kai garsiname užsienyje, mums yra gerai, kad galime pasakyti „Brolis Semiconductors“ ir daugmaž visi supranta, apie ką kalbama, nors gal nežino, ką reiškia žodis „brolis“.
Aš tikrai raginčiau, aš nežinau, dar sykį kartoju, nesiimu spręsti, ar juridiškai ten teisingai suformuluota, ar ne, bet nedarykime iš lietuvių kalbos gynybos visiškos parodijos. Pažiūrėkime, kokios iškabos kabo gatvėse, pažiūrėkime, kaip atrodo laikraščių tekstai. Ne ten mes turime ginti lietuvių kalbą. Iš tikrųjų gyvename globaliame pasaulyje, čia ateina daug tarptautinių kompanijų ir mes nesijaudiname dėl to, kad štai prieš Seimo langus kabo didelis užrašas „Barclays“. Vėlgi džiaugiamės, kad kabo toks užrašas, nes į Lietuvą atėjo stambi kompanija.
Dabar lietuviams mes neleidžiame pasivadinti tokiais pavadinimais, kuriais galėtume visi kartu juos labai paprastai reklamuoti užsienyje ir vartoti visiems, visam pasauliui suprantamą kalbą. Aš nežinau, ką reiškia „La crêpe“ prancūziškai, bet man visai gražiai atrodo ant seno Vilniaus knygyno užrašytas pavadinimas, ir aš suprantu, kad blynai, nors ten nebuvau, gali būti visai skanūs, nepaisant to, kad pavadinimas nėra visiškai lietuviškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Sutarimo, kaip suprantu, bendro sutarimo nebus. Priminsiu, kad pateikimo stadijoje balsuojame dėl dviejų įstatymo projektų: Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų. Pateikėjas – ponas Š. Gustainis.
Už – 20, prieš – 9, susilaikė 14. Po pateikimo, jeigu neklystu, nepritarta.
Turime apsispręsti: grąžiname autoriams tobulinti ar atmetame? Bendru sutarimu tobulinti. Galime sutarti? Galime sutarti. Ačiū. Grąžiname autoriams tobulinti. Dėkui.
Kitas darbotvarkės… Ponas K. Daukšys. Prašom, replika po balsavimo.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau, Andriau, pritarti jums sakydamas, kad mano senelis amžiną atilsį taip man sakė: patys geriausi komunistai gavosi iš buvusių klapčiukų. Taigi jūsų gyvenimiška patirtis tikrai tai gali padaryti irgi.
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas. Atsiprašau. Prašom.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš manau, kad mes ne nuo to pradedame ginti lietuvių kalbą. Visų pirma būtų gerai, kad kolegos parlamentarai patys išmoktų kalbėti lietuviškai ir nustotų sakyti komitetas, sekretorė, telefonas, biudžetas, projektas, du tūkstantis treti metai ir t. t., parlamentas ir departamentas. Taigi pradėkime galbūt nuo savo kalbos šiukšlių, ir tada leisime sau eiti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame poniai D. Teišerskytei. Judame toliau.
18.06 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3699(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas. Pareiškėjas – ponas Š. Gustainis. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
Š. GUSTAINIS (LSF). Pažadu, paskutinį kartą šiandien trukdau jūsų visų laiką. (Balsai salėje) Trumpai, šį kartą trumpai, Sergejau. Ačiū už pastabą. Noriu pateikti grupės Seimo narių teikiamą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Seimas praeitų metų lapkričio 5 dieną grąžino iniciatoriams tobulinti Alkoholio kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP-3699, tad dabar teikiamas patobulintas įstatymo projektas.
Įstatymo projekto rengimą paskatino natūralios fermentacijos sidro smulkiųjų gamintojų kreipimasis, ir ne vienas. Juose keliamas klausimas dėl Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų skirtingų reikalavimų iš esmės panašios gamybos, technologijos produktams. Šiuo metu įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, jog licencijos gaminti alkoholio produktus išduodamos įmonėms, jeigu, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, jos atitinka ir šiuos: įmonės, gaminančios per metus iki 5 tūkst. hektolitrų alaus, iki 100 tūkst. hektolitrų natūralios fermentacijos midaus ar vaisių vyno ir neturinčios finansinių ar techninių galimybių įsirengti nuosavos laboratorijos, yra sudariusios sutartis dėl naudojimosi kitų atestuotų institucijų ar įmonių maisto produktų kokybės tyrimo laboratorijų paslaugomis.
Taigi, ši įstatymo nuostata šiuo metu negali būti taikoma įmonėms, kurios gamina ar nori gaminti natūralios fermentacijos sidrą, kurio technologija yra labai panaši į natūralios fermentacijos vyno.
Pažymėtina, kad gaminant nedidelį kiekį natūralios fermentacijos sidro nuosavos laboratorijos įrengimas yra absoliučiai nepakeliama našta smulkiajam verslui. Be to, įstatymo numatytas tikslas dėl produktų kokybės užtikrinimo gali būti visiškai pasiektas ir pasinaudojant kitų atestuotų laboratorijų paslaugomis.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė neprieštaraujanti šitam siūlymui Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas pritaikyti ir natūralios fermentacijos sidrui. Taip pat Ūkio ministerija pritarė siūlymui nurodytas įstatymo nuostatas pritaikyti ir sidrui, kadangi natūralios fermentacijos vaisių vyno ir natūralios fermentacijos sidro gamybos technologija labai panaši.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė nuomonę, kad ūkio subjektams, gaminantiems natūralios fermentacijos sidrą, galėtų būti taikomos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos dėl naudojimosi kitų laboratorijų paslaugomis.
Taigi įstatymo projektu siekiama numatyti vienodus reikalavimus dėl produktų kokybės tyrimų ir leisti naudotis kitų atestuotų laboratorijų paslaugomis, iš esmės tapačiomis gamybos technologijomis, ir taip tiesiog padaryti lygybę visiems prieš visus, kai vieni turi mokėti 100 tūkst. eurų ir daugiau už savo laboratoriją, tai kiti, pavyzdžiui, didieji, drąsiai eina vos ne į valstybinę laboratoriją, sumoka ten 1 tūkst., 1,5 tūkst. eurų ir gali pardavinėti vieną ar kitą savo produktą. Kviesčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Mazuronis. Dabar nesuklydau. Prašom. Jūsų klausimas.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šįkart tikrai nesuklydote. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti jūsų, ar teisingai suprantu, kad jūsų siūlomas įstatymo projektas būtų taikomas labiausiai smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios užsiima alkoholio gamyba?
Š. GUSTAINIS (LSF). Mano žiniomis, Lietuvoje šiuo metu natūralios fermentacijos sidro negamina arba nepardavinėja nė viena Lietuvos įmonė. Visas sidras, kuris yra parduotuvių lentynose, yra didelių gamintojų pramoniniu būdu padarytas nenatūralios fermentacijos sidras. Jie kažkodėl gali naudotis bet kuria laboratorija, kad ištirtų savo produktą prieš pardavinėdami, o mažas gamintojas, kuris gyvena čia, gal Lietuvoje maži alaus gamintojai daugiau yra paplitę Aukštaitijoje, lygiai taip pat mažiukai ir sidro arba natūralios fermentacijos vyno gamintojai daugiau yra Aukštaitijos regione, turi turėti savo laboratoriją. Nė vienas jos neturi ir tikrai nežada pirkti, nes ekonominės logikos visiškai nėra, per 30 metų tikriausiai neatsipirktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, gal aš neteisingai supratau, prašau paaiškinti. Ar čia, sakykite, ta sidro gamyba bus tikrinama nuolatinai, periodiškai, ar ne? Kada tokie?..
Š. GUSTAINIS (LSF). Lygiai taip pat, kaip dabar yra reglamentuota, mano pataisa visiškai neskatina lįsti į tai, ką reikėtų tikrinti, kokiais periodais ir panašiai. Tiesiog nelygybė yra ta, kad pagal šiandienos situaciją didieji gamintojai, kurie gamina nenatūralų, neturi vienos prievolės, o mažiukai, šimtais kartų už juos mažesni, net gamybos pradėti negali, nes jiems reikia turėti savo laboratoriją. Aš sakyčiau, gal net būtų saugiau, jei tie mažiukai tikrintų savo gaminius valstybinėje laboratorijoje, o ne savo padarytoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš trumpai. Vis dėlto tokia griežta nuostata, kurią jūs ketinate pakeisti, gal susijusi su tuo, kad būtų išvengta minėto gėrimo tam tikro falsifikatų paplitimo, arba tiesiog patekimo į rinką, nes vis dėlto didžiųjų technologinis aprūpinimas yra aukštesnio lygio? Gal šita turima intencija, kad dėl to nuolatinio tikrinimo smulkesnių ir vidutinių įmonių? Ačiū.
Š. GUSTAINIS (LSF). Ne, tai tikrai nėra dėl kokių nors tikrinimų ar dėl patenkintų, nepatenkintų dėl to. Tiesiog, mano žiniomis, ši nuostata įstatymuose atsirado prieš 5–6 ar gal net truputį daugiau metų, kai silpnojo alkoholio lobistai pralobino gana daug įstatymų, kurie buvo naudingi didžiosioms darykloms, bet beveik užspaudė ir panaikino Lietuvos mažuosius aludarius. Kaip matote, sidras galimai pateko po ta pačia giljotina, taip buvo labai smarkiai padarytas barjeras apriboti tą smulkųjį verslą, kuris galėtų tai gaminti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Žiūrėkime, Lietuva pirmauja pagal alkoholizmą Europos Sąjungoje ir užima, jei neklystu, trečią vietą pasaulyje. Tai pirma. Antra. Pagal savižudžių skaičių pirmaujame Europos Sąjungoje. Pagal psichozių ir t. t. irgi pirmaujame.
Dabar, kiek aš suprantu, kiek literatūra rašo, sidras yra sugalvotas tam, kad vaikus ir jaunimą pripratintų prie alkoholio, juos nuosekliai padarytų priklausomus nuo alkoholio. Tikriausiai kalbėti apie tai, kad alkoholis yra ne narkotikas, būtų nerimta. Reikėtų kalbėti, kad lobistai, kaip jūs sakėte, pasiekė, kad iš narkotinių medžiagų sąrašo alkoholį perkėlė į maisto. Mano klausimas toks. Prašom pasakyti, priėmus jūsų tas pataisas, tos įmonės galės gaminti pigiau ir daugiau to sidro ar joms bus labiau apsunkinta sidro gamyba?
Š. GUSTAINIS (LSF). Dėkui už klausimą. Aš tokį galbūt pavyzdį norėčiau pateikti. Jeigu dabar Lietuvos parduotuvėse 100 % pardavinėjamo sidro yra, na, beveik 100 %, arba gaminto Lietuvoje… 100 % nenatūralios fermentacijos, tai yra iš atsivežtinių medžiagų. Nežinau technologijos, ar milteliai, ar koncentratai, ar kažkas, jį pilsto į tas skardines, kurios parduotuvėje kainuoja, aš nežinau, aš nevartoju alkoholio, tikriausiai mažiau negu 1 euras. (Balsai salėje) Tikriausiai 2–3 litai, aš taip spėčiau. Kalbantis su verslininkais, kurie potencialiai galėtų gaminti natūralios fermentacijos sidrą, jų žodžiais tariant, pagal dabartinius įstatymus ir akcizus 0,33 talpos buteliukas parduotuvėje kainuotų apie 3 eurus. Aš tikrai nematau visiškai jokios grėsmės nei tam alkoholio vartojimo padidėjimui. O jei kas nors vietoj tų miltelinių dalykų pradės gerti atsiradusį natūralų produktą, aš manau, tiesiog sveikatos apsaugos sistema išleis truputį mažiau pinigų. Kartoju, ir pats nevartoju alkoholio (jau dvidešimti metai, beje), tai niekuo nėra susiję su kokiu nors bandymu, sakykime, padidinti jo vartojimą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Motyvai. Dėkoju. Motyvai už – ponas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų sutinku su Mečislovo pasakymu, kad alkoholis tikrai yra problema Lietuvoje ir labai dideliais kiekiais alkoholio vartojimas tikrai yra problema, bet ši įstatymo pataisa yra ne dėl to, kad alkoholio vartojimas didės ar mažės, ši įstatymo pataisa yra dėl to, kaip tam tikros specifinės alkoholio rūšies, kuri vadinama sidru, rinkos dalis yra pasiskirstyta stambiųjų gamintojų, tų, kurie gamina, kaip minėjo Šarūnas, milteliniu būdu, nekokybišką produktą (produktą galimai daug stipriau kenkiantį sveikatai), ir tų smulkiųjų gamintojų, kurie, deja, bet šiandien dėl perteklinio teisinio reguliavimo ar dėl kažkada įdiegtų nepakeliamai griežtų teisinių reikalavimų paprasčiausiai negali dalyvauti šioje rinkoje. Kaip ir minėjo Šarūnas, jeigu vienas 0,3 litro buteliukas kainuos 3 eurai, tai apie kokį padidėjusį sidro suvartojimą galima šnekėti, kaip jis galės konkuruoti su tuo, kurio 1,5 litro šiandien kainuoja per 1 eurą. Tai yra visiškas nonsensas, yra labiau negu akivaizdu, kad dabar galiojantis teisinis reguliavimas šioje srityje yra diskriminacinis, jis yra diskriminacinis smulkaus ir vidutinio verslo atžvilgiu. Beje, ne tik opozicija, bet ir ši valdančioji dauguma yra ne kartą ir ne du pasisakiusi už perteklinių ribojimų smulkiam ir vidutiniam verslui mažinimą, todėl man labai keista matyti, kad prieš šnekėti užsirašė socialdemokratų atstovas. Raginu dar kartelį pritarti siūlomam įstatymo projektui, nes vėlgi jis nėra dėl to, kad reikia didinti ar mažinti alkoholio suvartojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš visiškai suprantu tuos argumentus, kuriuos išdėstė pranešėjas. Galiu pritarti, tačiau yra kita pusė. Dėl ko yra siekiama tos natūralios fermentacijos? Yra vienintelis klausimas – dėl to, kad yra skirtingi akcizų apmokestinimo dydžiai. Aš visiškai pritarčiau, tačiau norint atskirti natūralios fermentacijos nuo, kaip jūs sakote, miltelinio ir pilstukinio, tai reikia dalyvauti procese ir vykdyti kontrolę. Nėra galimybės atskirti. Tai šiandien viskas ir vyksta. Paleidus dar į smulkesnes įmones, tai jūs gausite visiškai tą patį, ką jūs ir šnekate, tą miltelinį, tačiau ant jo pakuotės bus užrašyta, kad tai yra natūralios fermentacijos. Aš manyčiau, kad galimybė kontroliuoti, paleidus šį procesą, bus neįmanoma. Mes gersime tą nenatūralios fermentacijos, kurio bus tik kitas lipdukas. Jūs puikiai suprantate, kuo skiriasi. Jeigu jums reikėtų paaiškinti, koks yra visas procesas ir kuo skiriasi spirito kiekio įpylimas į vieną ir į kitą, kaip vyksta išlaikymo procesas, tai manyčiau, kad aš tikrai nenoriu pritarti dėl to, kad nėra tos galimybės mums. Jeigu mes uždraustume visą kitą pilstyti, tai sutikčiau, jeigu viską pripažintume, kad tai yra natūrali fermentacija ir būtų mokestinė bazė vienoda, ir nebeleistume pardavinėti spirituotų alkoholinių gėrimų. Čia yra kitas procesas, kuris vyksta tik spirituojant.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 16, prieš – 5, susilaikė 22. Po pateikimo nepritarta.
Grąžiname autoriams tobulinti. Bendru sutarimu grąžiname autoriams tobulinti. Ponas M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš tik noriu pasakyti trumpą repliką. Ačiū Dievui, kad mes visi supratome, kad alkoholio formulė abiem atvejais išliks ta pati. Kiek aš atsimenu, C2H5OH. Čia, matyt, buvo galvojama, kad nuo fermentacijos pasikeis alkoholis, alkoholis kitaip veiks vaikus, jaunimą ir visus kitus. Ačiū Dievui, kad formulės nepakeitėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Kitas darbotvarkės klausimas, du klausimai. Pirmas bus dėl programos papildymo. Ponas S. Jovaiša. Prašom.
18.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4307 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašau papildyti pavasario sesijos darbų programą vienu projektu dėl Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio pakeitimo.
PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Ačiū. Svarstymas. Svarstymo stadijoje pasisakyti niekas nenori. Pritariame bendru sutarimu. Pritariame, priėmimas. Balsuojame. Priėmimo stadijoje balsuojame, kad papildytume dėl nutarimo papildyti Seimo VIII sesijos darbų programą. Ačiū už balsavimą.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 33, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas)
18.23 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4224 (pateikimas)
Prijungiame, Sekretoriate, prie kitų priimtų nutarimų. Tęsiame kitą klausimą – Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom. Ponas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Taigi labai paprastas siūlymas – leisti užstatyti tas teritorijas, kuriose negalima statyti gyvenamosios paskirties statinių, nesudėtingais arba laikinais pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamio) paskirties statiniais. Būtų toks visiškai paprastas siūlymas, bet yra daug teritorijų, kuriose galima vykdyti sodininkystę, daržininkystę arba gyvulininkystę, bet negalima statyti jokių paprasčiausių statinių.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Pritardamas įstatymo projektui, kad atvirose teritorijose taip ir turėtų būti, bet dalis išžvalgytų telkinių, žvyro ir smėlio, ir kitų yra miško žemėje. Ar jūs nemanote, kad šis įstatymas nepaskatins statybų ir po to dirbtinai iškels tų sklypų kainą?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Na, miško teritorijose, matyt, tokių veiksmų nebus galima atlikti, nes ten nėra ką ir daryti tarp medžių. Pastatyti šiltnamį teritorijoje, kur yra privati savininko valda, ir tuos statinius bus galima pagal pirmą pareikalavimą likviduoti labai nesunkiai. Manau, mes galime šitą spragą ištaisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Nesupratau, atsiprašau, jūsų siūlymo, dėl to klausiu. Čia verslo prašymu jūs tokį dalyką siūlote ar čia kokia nors problema yra kokios nors gyventojų grupės? Atvirai šnekant, pirmą kartą girdžiu tokią problemą, nesupratau jūsų keliamos problemos.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerai. Ačiū. Aš tuoj pat paaiškinsiu. Tai iš tikrųjų yra įstatymo nesusipratimas ar nesužiūrėjimas, nes tose teritorijose, po kuriomis slypi kokie nors klodai ir žmogus ją turi kaip savo nuosavybę, įstatymu netgi neleidžiama pastatyti paprasčiausių dalykų: kaip girdyklų gyvuliams ar net elektrinio piemens, ar net vaikiškų sūpynių, nekalbant jau apie šiltnamius. Tai čia tiems žmonėms, kurie nori ką nors daryti prie savo namų savo teritorijose, bet įstatymu tai buvo paprasčiausiai draudžiama arba nenumatyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Eduardai Šablinskai, prašom, jūsų klausimas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Bet jūs parašote labai aiškiai: „Išskyrus nesudėtingus arba laikinus pagalbinio ūkio…“, labai gražu ir po to vėl atidarote vartus daryti bet ką parašydami „kitos (skliausteliuose įrašote šiltnamius) paskirties statinius, pastatus“. Pagal Statybos įstatymą, vadinasi, galės statyti tuos pastatus ir kitos paskirties statinius. Vadinasi, bet ką. Gal, manau, reikia gerai pažiūrėti ir patobulinti?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Teisės departamentas tų netikslumų truputį pastebėjo, be abejo, svarstymo metu, manau, bus galima sukratyti tuos nekategoriškus draudimus. Be abejo. Bet įstatymo pakeitimas numato kaip tik ne gyvenamosios paskirties pastatus, o būtent pagalbinius, kurie paprastai naudojami žemės ūkiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponas S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Sergejau, gerbiami kolegos, matyt, aš dar galbūt kaip nors kitaip apipavidalinsiu. Žemės grąžinimo įstatymas, kai grąžinama žmogui žemė ir nėra ištyrinėta, tai žmogus pats ir nežinojo, ką jis susigrąžino. Po to, kai nori gauti statybos leidimą, jam sako, ten yra kažkokie klodai, bet niekas negali pasakyti, ar tai žvyras, ar tai smėlis ir koks kiekis. Dabar yra klausimas.
Ką Sergejus dabar pristato, iš tikrųjų yra labai teisinga. Mes, Kaimo reikalų komitetas arba Nacionalinė žemės tarnyba, ne kartą esame susidūrę su ta problema. Aš noriu paklausti visų. Koks dabar kam skirtumas, jeigu man nuosavybę grąžina ir jeigu žinau, kad aš ten turiu aukso gyslą, ar aš statysiu šiltnamį, ar namą ir t. t., ar aš atidarysiu karjerą? Čia paties žmogaus apsisprendimas, ar tai bus namas ir t. t. Mums vieną kartą reikia apsispręsti ir, matyt, pasakyti. Aš noriu, Sergejau, atkreipti dėmesį, kad jau dėl dabartinių įstatymų mes turime tokių nusiskundimų, kad vieniems piliečiams yra leista ir neįtraukta arba įtraukta su išskirtinėmis sąlygomis, o kai kuriems yra neleista. Paskutiniai skundai Kaimo reikalų komitete guli ir turi būti nagrinėti. Vienas iš pavyzdžių dabar yra pats opiausias, bet dabar dar jo nesakysiu.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai pritariu kolegos samprotavimams. Kaip matote, čia numatyta dėl visiškai lengvos paskirties statinių. Manau, kad mes tikrai šitą spragą teisingai taisome, o dėl tų pačių iškasenų naudojimo, aišku, su specialiu įstatymu, kada jas bus galima paimti iš ten, bus priimti kiti sprendimai.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Sergejau, atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Motyvai už, prieš. Nėra. Gal bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu, jeigu neprieštaraujate atsisakyti motyvų. Ačiū. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas numatomas birželio 28 dieną. Pone Sergejau, prašau jūsų.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Aš dėl svarstymo. Prašyčiau šiek tiek paankstinti, nes, žinote, pavasaris – sėjos ir kiti darbai, daržovių auginimas. Būtų gerai, kad bent apie gegužės vidurį būtų galima rasti…
PIRMININKAS. Ar tiktų birželio 2 diena?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerai. Tvarka. O gegužės 19 dieną?
PIRMININKAS. Gegužės 19 dieną kaip tik opozicijos darbotvarkė yra.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Tinka, taip? Gegužės 19 dieną. Ačiū. Šis klausimas išnagrinėtas. (Balsai salėje) Dar skubame pabaigti.
18.31 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4011 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ponas V. A. Matulevičius. Prašau. Pateikimas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, keliais žodžiais pasistengsiu trumpai. Mes, tikiu, visi esame suinteresuoti Seimo, kaip institucijos, reputacija. Deja, nepasakysiu nieko naujo – ji nėra labai gera. Ne visai paskutiniais, šios žiemos duomenimis, Seimu pasitiki tik 8,5 %, o nepasitiki beveik 54 %. Tokie, objektyviai sakant, katastrofiški skaičiai. Kaip jūs galbūt girdite ir per žiniasklaidos priemones, žmonės neretai kalba, kad mes esame korumpuoti, vagys, kad čia prekiaujame įstatymais. Štai ir dabar paskutinis konfliktas Seime tarp kolegų Seimo narių. Vienas iš jų kitą apkaltino, kad jis pasidarė čia pinigų vienoje frakcijoje ir perbėgo į kitą. Telieka apgailestauti.
Todėl aš norėdamas, kad būtų daugiau aiškumo ir daugiau skaidrumo, siūlau atitinkamas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas, kurios, jeigu jūs paremsite, įpareigotų mus, politikus, reguliariai kasmet skelbti savo ir savo šeimos narių pajamas, taip pat pajamų rūšis ir kokius mokesčius sumokėjo politikai ir jų šeimų nariai.
Taip pat aš siūlau, kad šitie duomenys būtų vieši ir visiems prieinami. Jau pagal dabar galiojantį įstatymą tam tikrų kategorijų piliečių duomenys yra skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje, tačiau aš siūlau, kad po to, kai šiuos duomenis paviešina centrinis mokesčių administratorius, kad šitie duomenys būtų atitinkamai skelbiami ir svetainėse tų institucijų, kuriose dirba politikai, taigi atitinkamai Seimo, savivaldybių ir panašiai. Prašyčiau šitas pataisas palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis klausimas. Pone Kazy Grybauskai, prašau.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Valstybės ir savivaldybės institucijos ir taip jau, man atrodo, viską paskelbė. Bet jūs nenumatote, kad politikai gali dirbti ir privačiose organizacijose. Kodėl jos neturi tada skelbti savo interneto svetainėje? Kodėl darote išimtį? Kadangi politikas gali ir vienur, ir kitur dirbti, nebūtinai valstybės ir savivaldybės institucijose.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Matote, kaip yra dabar. Įpareigoti privačias struktūras, nežinau, ar būtų tikslinga, kad jos galios… Be abejo, visos dabar turi svetaines, būtų galima, bet aš manau, kad esmė yra ta, kad nėra gerai. Tai nepadeda mūsų autoritetui. Jeigu dabar, pavyzdžiui, Seimo tinklalapyje negali pasižiūrėti apie mane, jus, kiek mes ir mūsų šeimų nariai uždirbome, kiek sumokėjome, tai sukuria visiškai lygioje vietoje dviprasmybę.
Kodėl aš parengiau šį siūlymą? Kadangi iš žmonių ir kolegų žurnalistų girdžiu, sako, jūs slepiate. (Balsai salėje) Jūs slepiate savo duomenis. Sakau, kaip slepiame? Mes viską deklaruojame. Sako, iš tikrųjų deklaruojate tik eidami į rinkimus, o po to tie duomenys nėra… (Triukšmas salėje) O po to tie duomenys nėra vieši pagal pajamų… (Balsai salėje) Taip. Yra pasiūlymas, kad jie būtų prieinami. Dabar atsidarykite Seimo svetainę ir pasakykite, kiek kuris nors politikas sumokėjo mokesčių arba gavo pajamų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamas pranešėjau, mano manymu, jūsų šis siūlymas yra perteklinis, nes iš tiesų mes, politikai, deklaruojame ir ta informacija prieinama apie turtą, pajamas ir panašiai. Jeigu nedirbsime politikais, jeigu bus toks įstatymas priimtas, kad visuotinė turto ir pajamų deklaracija, visi deklaruosime. Jeigu čia deklaruojame, vadinasi, ta informacija yra prieinama apie tą deklaruotoją.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą, bet tikrai nenorėčiau sutikti, kad prieinama. Pasižiūrėkime, kas yra skelbiama. Tai yra kiek politikas turi turto, kiek santaupų, kiek paskolų, kiek žemės. Net yra skelbiama, kiek turi juvelyrinių dirbinių, jeigu jie yra brangūs. O jūs raskite pajamas ir raskite sumokėtus mokesčius. Aš norėčiau, kolegos, atkreipti dėmesį, kad šis dalykas gali būti šiek tiek skaudus labai mažai politikų daliai – tiems, kurie turėjo akcijų ir perleido šeimos nariams. Kiek aš žinau, didžioji mūsų dalis gyvena iš Seimo nario atlyginimo. Ko mums bijoti?
Sakyčiau, plius dar būtų teigiamas vienas šių pataisų aspektas, kad tai išgelbėtų politikus nuo interesų konflikto. Jeigu yra viešai skelbiama, iš ko jo šeimos nariai gauna pajamų, jeigu bus galimas interesų konfliktas, politikas visuomet per balsavimą stengsis nusišalinti, nes žurnalistai gali pažiūrėti ir suprasti, kad jis balsuoja už tai, dėl ko yra suinteresuotas. Aš tikrai siūlyčiau, kad… Nesiduokite suklaidinami, šiuo metu šitų duomenų nėra. Jie nėra vieši. Tai apie politikus sudaro tokį įvaizdį, kad jie kažką slepia. O ką mes turime slėpti?
PIRMININKAS. Ačiū. Mečislovai Zasčiurinskai, prašau, jūsų klausimas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamas Vytautai, jūs sakote, kad kas ketverius metus politikai deklaruoja. Aš siūlau jums visų pirma laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir neužmiršti kasmet deklaruoti savo pajamas, išlaidas, savo turtą. Beje, terminas baigiasi gegužės 1 dieną. Gal tada jums nereikės galvoti, kad tik jūs vienas kas ketverius metus deklaruojate, yra ir kitokių Seimo narių ir politikų.
Mano klausimas yra toks. Sakykite, toks nuoširdus klausimas, gal nuoširdžiai ir atsakysite. Kaip jūs galvojate, ar jūsų su pasigardžiavimu sakomos kalbos apie Lietuvą, apie jos žmones, apie politikus, kokie jie blogi, kokie jie vagys, sukčiai ir panašiai, kaip jums atrodo, ar tai didina Lietuvos Respublikos parlamento prestižą, ypač tarp gyventojų, tarp užsienio partnerių? Kaip jūs nuoširdžiai galvojate apie tai?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš nuoširdžiai galvoju, kad mes visi jau pavargome. Jūs visiškai nesupratote, kolega Mečislovai, apie ką aš kalbėjau. Aš sakiau, kad taip apie mus kalba. Aš per televiziją ne kartą girdėjau, kad Seime sėdi vagys, o mes gi tai ne vagys. Aš tai norėjau pasakyti. Mes normalūs žmonės. Mes daugelis čia puikiai dirbame, nekorumpuoti. Ką, mes popierių galime pavogti, išnešti? Daugelis iš mūsų. Na, ten, žinot, yra parduotų projektų, pasitaiko, bet tai yra ne dauguma. Kodėl mes turime tai prisiimti? Aš tai norėjau pasakyti. Mes ir deklaruokime, kiek mes uždirbame, kiek sumokame mokesčių, ir viskas. (Balsai salėje)
O dėl mokesčių, žinot, tai bus ir tam tikra prevencinė priemonė kiekvienam iš mūsų. Čia apie vieną politiką dabar rašo, kad jis turi ten, sakykim, 700 tūkst. pajamų ir 20 tūkst. sumokėjo. Tai rinkėjui labai daug ką pasakys. Vadinasi, jis tam tikra prasme vengia savo prievolės valstybei ir rinkėjai žinos. Bet daugumos iš mūsų tai neliečia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ponas P. Narkevičius. Prašau. Jūsų klausimas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Iš tikro klausausi ir… Aš čia tiesiai. Nieko, nieko. Matyt, mes visi kažkiek pavargome. Žinote, aš galiu nuoširdžiai pasakyti, kad pildau turto ir pajamų deklaracijas, privačių interesų ir t. t. Mano šeimos nariai pildo kartu su manim, tai yra ir mano žmona, o vaikai gyvena… Aš nelabai suprantu. Gal mes čia pakeiskime Statutą, kuris tegul įpareigoja, kad paėmus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos tiesiog tas visas žinias perkeltų į Seimo puslapį prie Seimo nario, ir klausimas būtų išspręstas. Ten viskas aiškiai deklaruota. Aš nelabai supratau to jūsų prašymo, reikalavimo prasmės. Toks mano klausimas. Ar negalvojate apie tai, ko aš paklausiau?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Suprantate, kaip yra? Mes kažkiek nesusikalbame, nes iš tikrųjų susidaro įspūdis… Aš, kai rinkau parašus, man jūs ir sakėte, kurie pasirašėte, kad mes viską deklaruojame. Bet jūs pabandykite tai rasti. Tie duomenys dingsta, būtent pajamos ir mokesčiai kasmetiniai. Nėra šito. (Balsai salėje) Nėra. (Balsai salėje) Laikraščiai skelbia… (Balsai salėje) Yra problema.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Yra problema.
PIRMININKAS. Buvo užduotas klausimas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Buvo atsakyta. Ponas E. Jonyla. Jūsų kausimas. Paskutinis.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų, kolega, nelabai aš įsivaizduoju, – atrodo, viską deklaruojame, o jeigu sako, kad ten kažkas vagia, aš abejoju, ar tas bus deklaruota, parašyta, kad tiek ir tiek pavogiau, parašiau. Vis tiek deklaruos tą patį atlyginimą, tas pačias pajamas, o aš manau, kad labai svarbu turtas. Kiek jis įsigijo turto per metus, žmogus galės palyginti. Atlyginimą daugiau mažiau žinoti ir ką jis įsigijo, o taip aš nelabai įsivaizduoju tikslo ir tikrai nepalaikysiu.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Šiaip klausimo nesupratau. (Balsai salėje) Aš manau, kad tai yra labai svarbu. Ir galiu pasakyti, dėl kokios priežasties šie duomenys tampa nevieši, nes tai, ką skelbia centrinis mokesčių administratorius savo apraše, nustato Vyriausybė, ir dingsta šitie duomenys, o tos pajamų rūšys, aš jau kartojuosi, yra labai svarbios balsuojant. Jeigu jūs turite tam tikrų verslo interesų, sakykim, konkrečiai energetikos srityje, ir iš jūsų šeimos narių pajamų tai matyti, jūs turite nusišalinti.
Aš tik noriu pasakyti, kad būtų daugiau viešumo ir kad šitie duomenys būtų prieinami. Nėra Seimo svetainėje dabar tų duomenų. Aš jums sakau: nėra savivaldybių svetainėse, o jūs man įrodinėjate, kad viskas yra. Jeigu norite, taip ir balsuokite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ir slėpkite.
PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Yra norinčių. Ponas N. Puteikis – motyvai už.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, Narkevičiau ir Mitrulevičiau, anksčiau, pavyzdžiui, 2013 metais VTEKʼo puslapyje buvo galima pažiūrėti, kiek politikai-verslininkai sumokėjo mokesčių valstybei. Tai buvo prieinama bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui. Nuo 2014 metų, pasikeitus VTEKʼo požiūriui, pasikeitus valdančiosios koalicijos požiūriui į politikus-verslininkus, niekas nebegali sužinoti, kiek sumokėjo politikas-verslininkas į biudžetą mokesčių. Pavyzdys – buvęs socdemas Druskininkų meras R. Malinauskas: 2013 metų sumokėtų mokesčių suma yra, 2012 metų yra, 2014 metų nėra.
Čia lygiai tas pats, kas su Seimo narių mašinomis ir benzinu. Iki 2013 metų buvo atskirai, kiek išleidžiate mašinų nuomai ir kiek išleidžiate mašinų remontui ir kurui. Dabar viskas sudėta į krūvą, kad rinkėjas negalėtų susigaudyti. Samdo tas Seimo narys automobilį ar ne, nuomojasi prabangų ar kuklų. Dabar rinkėjas to dalyko sužinoti negali.
Iki 2012 metų buvo galima sužinoti, kas gavo europinę paramą, pavyzdžiui, privačiuose miškuose sūpuokles voveraitėms ir zuikučiams, ten po 1 mln. Lt, tokie projektai buvo labai mėgstami. Dabar šita informacija yra įslaptinta, ir jūsų koalicijos ministerijos atsako, kad Europos Sąjunga parama, aiškinamieji raštai ir projektai yra asmeninė informacija, jinai neskelbtina ir jūs nieko negalite gauti. Aš turiu tokią susirašinėjimo su Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybe bylą, kurioje atsakymas yra toks: „Nesužinosite Europos Sąjungos pinigų panaudojimo, nes tai yra neskelbtina.“ Taigi aš, kolegos, agituoju. Vis dėlto valdančioji koalicija per pastaruosius dvejus metus labai daug ką įslaptino.
PIRMININKAS. Ačiū.
N. PUTEIKIS (MSNG). Tai yra judėjimas ne į Europą, o judėjimas į Rytus.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pritarkite V. A. Matulevičiaus pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, pirmininke. Čia, kolegos, tiek Irena, mes visi iš tikrųjų gal ir už būtume, bet dar kartą atkreipiame dėmesį į tokius: VRK puslapiai, daugybė visokiausių kitų, kaip dabar kolega Antanas… VTEKʼe yra duomenys. Jeigu tai padės, aš tiktai žiūriu į jus ir, jeigu tai padės, kaip pavyzdys: savivaldybių puslapyje pakabinti arba laikraščiuose išrašyti ir mūsų reitingai, kada jūs pradėjote kalbėti, iš tikrųjų pakils nuo to, aš giliai abejoju. Ką dabar N. Puteikis išsakė, jeigu tos informacijos neduoda… Aš pavyzdį pasakysiu: kada vienas mūsų kolega taip pat turėjo interesų, jisai deklaravo, jisai nusišalino. Jo žmona dirba Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Nusišalino ir taip toliau. Viskas yra vieša ir taip toliau. Kodėl neteikė tokios informacijos, tai ne šio įstatymo spraga. Ir dar tada, gerbiamasis kolega, noriu jūsų paklausti. Jūs iš tribūnos prieš pristatydamas įstatymo projektą kalbėjote apie du Seimo narius, šiandien palikusius frakcijas. Iš jų esu aš ir kolega S. Brundza. Prašom pasakyti, kas apie mus, kuris kolega taip pasakė, kad mes jau prisikišome kišenes, aš, kaip Darbo partijos, ar gerbiamasis S. Brundza, kaip „Tvarkos ir teisingumo“, ir kažkur tai išėjome su tais pinigais? Prašau tada man pasakyti garsiai, kuris taip sakė ir aš, ir S. Brundza, matyt, turime kreiptis… (Balsai salėje) Ne, kolega, jūs turite pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, nediskutuokime! Išsakome poziciją prieš.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Mano ir S. Brundzos dabar garbės reikalas iš tikrųjų iš jūsų išgirsti, kuris taip žmogus pasakė, nes man vis tiek… Aš jūsų dabar prašau viešai prie visų kolegų pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, tai buvo motyvai prieš. Taigi balsuojame. Priminsiu, kad balsuojame dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. V. A. Matulevičius. 30 Seimo narių. Pateikimas.
Balavo 36: už – 15, prieš – 1, susilaikė 20. Po pateikimo nepritarta. Bendru sutarimu grąžiname autoriams tobulinti? Grąžiname autoriams tobulinti. Replika po balsavimo – M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nenorėjau replikos sakyti, bet pagalvojau, žiūrėkite, kas išėjo. Vienas Seimo narys, jis, matyt, atsakys dabar, į viešąją erdvę paleido, kad tarp Seimo narių yra ir korumpuotų žmonių, kurie paėmę kažkokius pinigus. Aš noriu priminti, kad Seimo nario pareiga, ne tik Seimo nario, bet ir eilinio piliečio, apie tokią visą informaciją ne tribūnoje į viešąją erdvę leisti, nes čia transliuoja televizija ir kartoja šešis kartus Lietuvai, bet jūs turite kreiptis į prokuratūrą ir pranešti tų žmonių pavardes, o ne žaisti vaikišką žaidimą. Aš girdėjau, kažkas pasakė, aš pakartojau. Atsiprašau – čia ne vaikų darželis yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Mano pastebėjimas. Vaikų darželis – tai yra įstaiga, kurioje yra organizuotas kokybiškas vadovavimas. (Šurmulys salėje) Kokybiškai ugdomi ir auklėjami vaikai. Taigi, manau, čia netinkamas palyginimas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Visų pirma labai gaila, kolegos, kad nepalaikote tokio elementaraus siekio, kad būtų daugiau viešumo, daugiau skaidrumo, kad jūsų duomenys bent prieš rinkimus būtų prieinami. Ir jus išrinkus į Seimą ar į savivaldybes, kad šitie duomenys būtų prieinami. Jūs apsimetate, liaudiškai sakant, šlangais ir bandote sudaryti įspūdį, kad nesuprantate, apie ką kalba. Slepiate savo duomenis ir nenorite, kad jie būtų vieši.
O kolegai S. Bucevičiui norėčiau pasakyti, kad aš turėjau omenyje ne tamstą, o kolegos S. Brundzos viešai išplatintą pareiškimą. Juo rėmiausi ir, kolega Mečislovai, trečią kartą pakartojau, ką norėjau pasakyti, ir tamstos sąmonės nepasiekė iki šiol. Aš galiu tik apgailestauti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo replika po balsavimo pono V. A. Matulevičiaus. Ponas A. Nesteckis. Prašau jūsų paskutinio, tikiuosi.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš visiškai sutikčiau su tuo pasiūlymu, tačiau aš manyčiau, kad Seimo nariai turėtų žinoti, kokie įstatymai ką reglamentuoja. Gyventojų pajamų ir turto deklaravimas – tai yra mokesčiams administruoti deklaravimas, kuris yra mokesčiams apskaičiuoti. Viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracija yra ta, ką iš tikrųjų išsakė ponas V. A. Matulevičius, ir ten reikėtų taisyti, ir ten sudaryti tą, ką mes norime viešai matyti tose deklaracijose. Kai mes nesusigaudome, ką reikia padaryti, tai turime tokį rezultatą, kad visą laiką taisome tą įstatymą, ne kurį reikia daryti. Jeigu padarytų į viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, visa ta informacija būtų prieinama. Manyčiau, kad reikia taisyti tuos įstatymus, kurie galioja.
PIRMININKAS. Ačiū, baigiame diskusiją. Laikas jau baigėsi. Čia kalbama apie turinį, o klausimas yra išnagrinėtas.
Mums liko dešimt minučių mūsų darbotvarkės. (Balsai salėje) Dar yra Seimo narių pareiškimai. Turime apsispręsti, ar Seimo narių pareiškimai, ar pradedame rezoliuciją, tačiau pagal laiką jau nespėsime. (Balsai salėje)
Balsuojame, kas už tai, kad būtų Seimo narių pareiškimai, ir likus laiko tada nagrinėsime toliau. Kad dabar būtų Seimo narių pareiškimai, jeigu liks laiko, tada grįšime prie darbotvarkės.
Ačiū. Už – 23, prieš – 7, susilaikė 5. Seimo narių pareiškimai.
18.51 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamasis R. Kupčinskai, prašom, jūsų pareiškimas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš norėčiau perskaityti jūsų dėmesiui pareiškimą, skirtą pirmajam Čečėnijos Prezidentui atminti.
Prieš 20 metų, 1996 m. balandžio 21 d., žuvo pirmasis Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentas Džocharas Dudajevas. Kaip tik tos dienos vakarą, apie 20 val., Rusijos specialiosios tarnybos įvykdė teroristinį aktą prieš Čečėnijos Prezidentą. Pasikėsinimo metu buvo panaudotos palydovinės taikymo sistemos, aviacijos specialios raketos, kurios pagal palydovinio telefono signalą ir nusitaikė į Prezidentą. Net ir sužeistas mirtinai į galvą, prieš mirtį atgavęs sąmonę, D. Dudajevas suspėjo įsakyti: pradėto reikalo nemesti, vykdyti iki pabaigos. Kartu su Prezidentu žuvo dar du aukšti Čečėnijos pareigūnai, tačiau ši niekšiška operacija bei prieš nepriklausomybę paskelbusią čečėnų tautą vesta agresorių kova nepasiekė savo tikslo.
Netrukus buvo sudaryta taika ir Rusija buvo priversta pripažinti Čečėnijos nepriklausomybę. Tiesa, B. Jelcinas vėl sulaužė savo sutartis ir paskelbė naują karą, kurį su dar didesniu nuožmumu vykdė V. Putinas. Rusijos specialiųjų tarnybų organizuotos žudynės tuo nesibaigė – vėliau klastingai buvo nužudyti Čečėnijos Prezidentai Z. Jandarbijevas, A. Maschadovas, A. Sadulajevas. Tūkstančius čečėnų vaikų, moterų, taikių gyventojų, be jų ir kovotojų, sunaikino Rusijos kariauna. Vien vaikų išžudyta per 42 tūkst.
Per beveik 25 metus po Sovietų Sąjungos griūties čečėnų tauta nuėjo sunkiausią, bet garbingą ir tikrą kelią į laisvę. Tik skaudu, kad šias didžiules, neįsivaizduojamas kančias ir netektis čečėnų tauta patyrė ir patiria pasauliui abejingai tylint. Lietuvos visuomenė visada jautė simpatiją ir solidarumą su didvyriška čečėnų tauta ir tiki jos sėkme kovojant už nepriklausomą ir laisvą Čečėnijos Respubliką Ičkeriją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pateiktą pareiškimą. Iš tiesų dar iki darbotvarkės pabaigos liko laiko. Manau, jeigu per tą laiką spės… Ponas A. Kubilius – jūsų rezoliucijos projektas. Jeigu nespėsite per tą laiką, tada spręsime toliau.
18.54 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-ųjų metinių bei Baltarusijos Astravo rajone statomos atominės elektrinės keliamo pavojaus Lietuvai ir siūlymo Vyriausybei imtis visų reikiamų veiksmų grėsmei sumažinti“ projektas Nr. XIIP-4324 (pateikimas)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, gaila, kad tai labai vėlai vakare, nors tikrai svarbus klausimas, kurį visi suprantame, dėl Astravo elektrinės. Su kolegomis ir liberalais, ir konservatoriais, ir ponia R. Baškiene, ir G. Kirkilu, su I. Šiauliene pateikėme rezoliucijos projektą. Esame ne vieną kartą visi tuos dalykus skaitę ir svarstę. Išreiškiame susirūpinimą ir siūlome imtis kai kurių veiksmų. Lygiagrečiai atsirado, čia aš nematau K. Daukšio, bet aš galėčiau pasakyti, pristatyti ir jo rezoliuciją, tai iš esmės labai subtilūs skirtumai pabaigoje dėl siūlomų kai kurių veiksmų. Mano siūlymas būtų toks: jeigu šiandien pritariame po pateikimo, aš tada prašyčiau, matau profesorių B. Juodką, susirinkti Užsienio reikalų komiteto ir apsvarstyti abiejų rezoliucijų projektus, ir rasti tinkamą variantą. Kiek žinau, pirmadienį toje grupėje, G. Kirkilo vadovaujamoje, mes svarstysime… Rasti bendrus taškus, sudėlioti ir tada, kai prasidės posėdžiai, priimti rezoliuciją, visiškai suderintą. (Balsai salėje) Siūlau neklausinėti manęs, viskas čia žinoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra klausimai. Norintys užduoti klausimus…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jau nenori.
PIRMININKAS. Ponas P. Urbšys, ponia I. Šiaulienė.
P. URBŠYS (MSNG). Labai norėčiau.
PIRMININKAS. Prašom, ponas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Sutinku, kad tai labai svarbus klausimas, bet kodėl jis nėra toks svarbus Konservatorių krikščionių demokratų frakcijai, pažiūrėjus į tuščias vietas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Žinote, čia galime pradėti aiškintis, ar frakcijai nesvarbu, ar jūsų frakcijai svarbu, ar kitoms frakcijoms. Taip jau susiklostė, kad mes šitą rezoliuciją… Jeigu būtume anksčiau pagalvoję dėl rezoliucijos projekto ir anksčiau pasiūlę, galbūt būtų buvę įtraukta į pagrindinę darbotvarkę, liko tik vakarinė darbotvarkė. Bet svarbu, kad padarytume gerą darbą, ir aš siūlau pritarti po pateikimo abiem rezoliucijom ir toliau svarstyti, kaip siūliau, komitete.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kokioms dviem rezoliucijoms?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Iš paskos eina K. Daukšio, aš beveik prisiėmiau pareigą, lygiai tokia pati, tik šiek tiek alternatyva. Galime traktuoti kaip alternatyvą su šiek tiek kitokia pabaiga, bet galime suderinti abu projektus.
PIRMININKAS. Supratau, bet ją reikėtų kaip kitą klausimą pristatyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai aš…
PIRMININKAS. Negaiškime laiko, yra pasiūlymas po pateikimo pritarti ir tolesnę stadiją vykdyti kitame Seimo posėdyje. Tiesiog galime mes taip procedūriškai fiksuoti.
18.57 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-ųjų metinių bei Baltarusijos Astravo rajone statomos atominės elektrinės keliamo pavojaus Lietuvai ir siūlymo Vyriausybei imtis visų reikiamų veiksmų grėsmei sumažinti“ projektas Nr. XIIP-4327 (pateikimas)
Ir antrą rezoliuciją reikėtų pristatyti. Ponas R. Sargūnai, gal jūs pristatytumėte? Jūs pasirašęs, gal jūs trumpai pristatytumėte kitą rezoliuciją, kurios autorius K. Daukšys ir penki Seimo nariai.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pristatau Seimo rezoliuciją „Dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-ųjų metinių bei Baltarusijos Astravo rajone statomos atominės elektrinės keliamo pavojaus Lietuvai ir siūlymo Vyriausybei imtis visų reikiamų veiksmų grėsmei sumažinti“. Tai aš nežinau dabar, ar čia skaityti, gerbdamas visų kolegų laiką… Kadangi buvo labai racionalus siūlymas konsoliduoti, padaryti bendrą, jungtinę, manau, visi teisingai supras. Jeigu tai palaikote, tada prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys nori paklausti jūsų.
P. URBŠYS (MSNG). Ar jūs paskaitėte šią rezoliuciją, kurią pateikėte, nes pirmame punkte jūs esate už tai, kad saugiai būtų statoma Astravo elektrinė. Antram punkte jūs teigiate, kad būtų stabdoma ta statyba.
R. SARGŪNAS (DPF). Taip, kad būtų stabdoma.
P. URBŠYS (MSNG). Supratau.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo pasiūlymas irgi šitoje stadijoje palikti ir kitame posėdyje toliau pereiti prie svarstymo. O autoriai suderins… (Balsai salėje) Tai jau nebūtinai, nes pagal Statutą… Bet komitetas irgi gali šitą klausimą kartu svarstyti.
Ačiū.
18.59 val.
Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 25 d. protokolinio nutarimo Nr. SPP-326 2 punkto pakeitimo“
Paskutinis būtų protokolinis nutarimas. Kaip kalbėjome Seniūnų sueigoje, tiesiog pakeisti Seimo protokolinio nutarimo 2 punktą dėl datų. Nustatyti, kad komitetas ne iki balandžio 21 dienos, o iki gegužės 12 dienos pateikia Seimui išvadas ir pasiūlymus. Galime bendru sutarimu pritarti? Gerai. Ačiū, Galime pritarti.
Gerbiamieji Seimo nariai, liko minutė iki mūsų laiko pabaigos. Registruojamės.
Ačiū. Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Šios dienos, balandžio 21 dienos, popietinį Seimo plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Gero vakaro. Ačiū už bendradarbiavimą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.