LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 6, 141, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įSTATYMO PROJEKTO
2021-04-06 Nr. XIVP-380
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 131 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „mažos apimties žvejyba“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose ši sąvoka nėra vartojama, todėl nėra aiškus šių projekto nuostatų tikslingumas. Be to, šios sąvokos turinys nėra aiškus dėl šių aspektų: pirma, kokios rūšies (pavyzdžiui, verslinė ir (ar) kt.) žvejyba turima omenyje; antra, kokie tarpiniai vandenys turimi omenyje, ar tik Kuršių marios, ar ir kiti tarpiniai vandenys, kuriuos apima Vandens įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje apibrėžtos sąvokos „tarpiniai vandenys“ turinys; trečia, nėra aiškus formuluotės „žvejybos kvota, išreikšta įvairaus tipo žvejybos įrankių skaičiumi“, nes pagal keičiamo įstatymo nuostatas ne žvejybos kvota, o žvejybos limitas yra išreiškiamas tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių skaičiumi; ketvirta, nėra pakankamai aiškus formuluotės „ne didesnė kaip 30 vnt.“ turinys, t. y. neaišku, ar turimas žvejybos įrankių skaičius, ar kas kita. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 242 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „tradiciniai žvejybos būdai“, kuri nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra vartojama, todėl nėra aiškus šių projekto nuostatų tikslingumas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių.
3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vidaus vandenyse žuvų neršto metu, sustabdoma žvejyba versliniais žvejybos įrankiais nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d. (išskyrus žvejybą Nemuno deltos regioniniame parke esančiuose polderiuose ir specializuotą ungurių žvejybą ištekančiuose upeliuose)“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš pagrindinių įstatymo projekto uždavinių yra „sustabdyti bet kokią žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žuvų neršto laikotarpiu“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad vienos iš žvejybos reguliavimo priemonių yra žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projektu nustatomo draudimo tikslingumas, nes skirtingų rūšių žuvų verslinės žvejybos draudimas šių žuvų neršto metu tam tikrose vietose yra nustatomas poįstatyminiuose teisės aktuose.
Antra, pagal projekto nuostatas verslinė žvejyba būtų sustabdoma visuose vidaus vandenyse, išskyrus nurodytas išimtis. Tačiau, kaip jau buvo minėta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš pagrindinių įstatymo projekto uždavinių yra „sustabdyti bet kokią žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žuvų neršto laikotarpiu“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka šį projekto aiškinamajame rašte nurodytą uždavinį.
Trečia, projekto nuostatų formuluotės „sustabdoma žvejyba“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar „žvejybos sustabdymas“ reiškia žvejybos uždraudimą, ar kas kita turima omenyje.
Ketvirta, projekto nuostatos, kad žvejyba sustabdoma „žuvų neršto metu“ ir laikotarpiu „nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d.“ nėra aiškios tuo aspektu, kad jos suponauja jog visų rūšių žuvys neršia būtent įstatyme siūlomu nustatyti laikotarpiu. Siūlytume projekto nuostatas įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų specialistų nuomonę.
Penkta, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar išimtis dėl specializuotos ungurių žvejybos ištekančiuose upeliuose yra susijusi tik su Nemuno deltos regioniniame parke esančiais vandens telkiniais, ar visais vidaus vandenų telkiniais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su projektu susijusio Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-381) 1 straipsnį ungurių mėgėjų žvejyba ištekančiuose upeliuose būtų uždrausta. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka aukščiau minėtus įstatymų projektų uždavinius ir teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus.
4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu ,,balai didinami 20 procentų, jeigu ūkio subjektas vykdo tradicinę žvejybą, tos rūšies įrankiais ir turi tautinio paveldo produkto sertifikatą“.
Vertinamoji projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 242 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,tradiciniai žvejybos būdai”. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje neturėtų būti vartojama būtent minėtoji sąvoka, atsisakant nuostatos ,,tradicinė žvejyba”, kurios turinys nėra pakankamai aiškus.
Antra, nuostata ,,tos rūšies įrankiai” taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, kurios rūšies įrankiai turimi omenyje. Siekiant aiškumo, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti.
Trečia, pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar balai būtų didinami tuo atveju, kai ūkio subjektas vykdytų vien tik ,,tradicinę žvejybą”, ar tradicinė žvejyba galėtų sudaryti tik nedidelę visos jo vykdomos verslinės žvejybos dalį. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą.
Ketvirta, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatomis siūloma atitinkamai ūkio subjektų grupei suteikti tam tikrą pranašumą kitų subjektų atžvilgiu aukciono būdu suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai konkrečiame vidaus vandenų telkinyje, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos išvada.
5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu ,,balai mažinami 5 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nelaikomas šiurkščiu, ir po10 procentų už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą per paskutinius 3 kalendorinius metus“. Taigi projektu siūloma padidinti procentus, kuriais būtų mažinami aukcionų, kuriuose būtų suteikiamos teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, dalyvių (ūkio subjektų) balai. Pažymėtina, kad balai būtų mažinami už tuos pažeidimus, kurie padaryti iki įstatymo įsigaliojimo. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu būtų vertinami ūkio subjektų veiksmai, padaryti iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar siekiant išvengti galimo įstatymo nuostatų taikymo santykiams, susiklosčiusiems iki įstatymo įsigaliojimo, nauji procentai už teisės aktų, reglamentuojančių verslinę žvejybą, pažeidimus neturėtų būti skiriami tik už tuos pažeidimus, kurie būtų padaryti po įstatymo įsigaliojimo. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo taikymas.
6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnį 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Žuvų išteklių tyrimų išvadomis ribojama arba uždrausta verslinė žvejyba yra kompensuojama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į žvejybos pajėgumus, istoriškumą, investicijas, ekonominius lūkesčius.“
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto nuostata ,,Žuvų išteklių tyrimų išvadomis ribojama arba uždrausta verslinė žvejyba yra kompensuojama iš <...>“ nėra pakankamai aiški. Manytina, kad verslinė žvejyba ribojama ar uždraudžiama ne pačiomis žuvų išteklių tyrimo išvadomis, bet atsižvelgiant į žuvų išteklių tyrimų išvadas. Be to, mūsų nuomone, ne pati verslinė žvejyba turėtų būti kompensuojama, bet galėtų būti kompensuojami dėl verslinės žvejybos apribojimų ar uždraudimo verslinę žvejybą vykdančių subjektų patiriami nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad iš projekte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar nuostata ,,žvejyba kompensuojama“ apimtų ūkio subjektų patiriamų nuostolių dėl žvejybos ribojimų ar draudimų atlyginimą, ar kompensacijos būtų suprantamos kitaip. Jeigu būtų atlyginami nuostoliai, tai nėra aišku, kokie konkrečiai nuostoliai dėl verslinės žvejybos apribojimų ar uždraudimo būtų atlyginami. Esminės kompensacijų (nuostolių atlyginimo) nustatymo ir apskaičiavimo taisyklės, jų išmokėjimo sąlygos turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Be to, nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos tuomet, kai verslinės žvejybos ribojimai ar draudimai būtų nustatyti iki įstatymo įsigaliojimo, ar tik tuo atveju, jeigu jie būtų nustatyti įstatymui jau įsigaliojus. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą, pašalinant šiuos neaiškumus.
Trečia, nėra aiškus projekto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, kurios nustato, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę „gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą, kaip žvejybos reglamentavimo priemonę, nustato aplinkos ministras, remdamasis atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad kompensuojama būtų kai nustatomas verslinė žvejybos ribojimas arba draudimas, kaip žvejybos reglamentavimo priemonė, ar vis dėlto, būtų kompensuojamas įstatymu nustatomas žvejybos, kaip ūkinės veiklos, draudimas.
Ketvirta, atsižvelgiant į projekto nuostatų turinį, reikėtų atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimą, nes šis įstatymo straipsnis reglamentuotų ne tik žuvininkystės rėmimą, bet ir kompensacijų už verslinės žvejybos ribojimą arba draudimą mokėjimą.
7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
7.1. reikėtų sunumeruoti projekto 1 straipsnio struktūrines dalis;
7.2. projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“, o pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniui;
7.3. projekto 3 straipsnio pavadinime brauktini skaičius ir žodžiai „4 dalies papildymas ir“, o pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti“ , o vietoj žodžio „dalies“ įrašytinas žodis „dalį“. Be to projekto 3 straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse turėtų būti dėstomi tik keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 dalies naujas 4 punktas bei 5 punkto nauja redakcija;
7.4. įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis raidėmis.
8. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti arba keisti, tačiau, svarstytina, ar, įstatyme nustačius naujus reikalavimus verslinei žvejybai vidaus vandenyse, nereikėtų keisti poįstatyminių teisės aktų, detalizuojančių verslinės žvejybos vidaus vandenyse reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jei reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą.
9. Kadangi projektu siūloma nustatyti naujus verslinės žvejybos apribojimus vidaus vandenyse, keisti teisės į žvejybos kvotą suteikimo principus, nustatyti kompensacijas už žvejybos ribojimą arba draudimą, ir kt., o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta.
11. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruoti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 141, 143, 144, 15, 171, 177, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4989(2)), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5220), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5052), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 8, 141, 143, 144, 15, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4958), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 141, 143, 15, 16, 173, 20, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 144 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-343(2)), kuriais Žuvininkystės įstatymo kai kurias nuostatas siūloma išdėstyti analogiškai arba kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]