LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 99

STENOGRAMA

 

2017 m. rugsėjo 21 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi sve­čiai, pra­de­da­me 2017 m. rug­sė­jo 21 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kol re­gist­ruo­ja­mės, in­for­muo­ju, kad pas mus sve­čiuo­ja­si Flan­dri­jos par­la­men­to pir­mi­nin­kas J. Peu­man­sas su de­le­ga­ci­ja. Pa­svei­kin­ki­me juos. (Plo­ji­mai)

 

10.02 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, Sei­mo Pir­mi­nin­ko, XII ir XIII Vyriausy­bės Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, Pre­zi­den­to Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko 85-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, šios die­nos po­sė­dį pra­de­da­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, Sei­mo Pir­mi­nin­ko, XII ir XIII Vy­riau­sy­bės Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, Pre­zi­den­to A. M. Bra­­zaus­ko 85-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mu. Kar­tu su mu­mis, Sei­mo na­riais, mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja gi­mi­nės ir ar­ti­mie­ji, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, gar­bin­gi sve­čiai.

Aš ne­tu­rė­jau gar­bės pa­ži­no­ti Pre­zi­den­to as­me­niš­kai, esu tik vie­ną kar­tą spau­dęs jam ran­ką. Ši as­me­ny­bė su­kel­da­vo sau­gu­mo, už­tik­rin­tu­mo jaus­mus, jo pa­ties pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi pri­imant spren­di­mus iš­skir­da­vo jį kaip po­li­ti­ką. Pa­gar­bą sa­vo as­me­niui jis pel­nė ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je, kur kaip jau­nos vals­ty­bės va­do­vas bu­vo lau­kia­mas sve­čias, kaip po­li­ti­nis ly­de­ris ir po­li­ti­nis in­te­li­gen­tas. Ty­la pa­gerb­ki­me. (Ty­los mi­nu­tė) Dė­ko­ju.

Kvie­čiu dak­ta­ro A. M. Bra­zaus­ko ben­dra­žy­gį ir ko­le­gą, Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką G. Kir­ki­lą tar­ti žo­dį. Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją I. Šiau­lie­nę kvie­čiu į pre­zi­diu­mą.

 

Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Gedimino Kir­ki­lo kal­ba

 

G. KIRKILAS (LSDPF*). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ko­le­gos, mie­li sve­čiai, ar­ti­mie­ji! Šian­dien mi­ni­me pir­mo­jo tie­sio­giai tau­tos iš­rink­to Lie­tu­vos Pre­zi­den­to A. M. Bra­zaus­ko iš­skir­ti­nę 85-ųjų me­ti­nių su­kak­tį, ku­rios jis pats, de­ja, ne­su­lau­kė.

Pre­zi­den­tas ir už­sie­nio po­li­ti­ka. Pir­ma­jam Pre­zi­den­tui te­ko for­muo­ti ne tik pa­čią pre­zi­den­tū­rą, bet ir pra­dė­ti vyk­dy­ti 1992 m. re­fe­ren­du­mu pa­tvir­tin­tą Kon­sti­tu­ci­ją, im­tis pa­grin­di­nės, ma­no nuo­mo­ne, vals­ty­bės va­do­vo funk­ci­jos – už­sie­nio po­li­ti­kos. Es­mi­nės nuo­sta­tos, ku­rias jis jau iš­dės­tė rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu sa­vo pro­gra­mo­je, net ir šian­dien ak­tu­a­lios, drą­sios ir to­lia­re­giš­kos, nuo­sek­liai bu­vo re­a­li­zuo­ja­mos vi­sos jo ka­den­ci­jos me­tu. Jos taip pat pa­nei­gia po­li­ti­nių opo­nen­tų ku­ria­mą mi­tą, esą gal A. M. Bra­zaus­kas ne­bu­vo už sve­ti­mos ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mą, už NATO, jį rei­kė­jo stum­ti ir pa­na­šiai.

Ci­tuo­ju iš A. M. Bra­zaus­ko 1993 m. rin­ki­mų pro­gra­mos da­lies, ku­ri pa­va­din­ta „Pre­zi­den­tas ir už­sie­nio po­li­ti­ka“: „Lie­tu­vai gy­vy­biš­kai svar­bu kuo grei­čiau ir efek­ty­viau įsi­jung­ti į Eu­ro­pos ben­dri­ją. Vals­ty­bei bū­ti­na to­liau ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­ti Jung­ti­nė­se Tau­to­se, ESBO, Šiau­rės At­lan­to Asam­blė­jo­je. Ru­si­jos ar­mi­ja tu­ri bū­ti iš­ves­ta iš Lie­tu­vos pa­gal su­de­rin­tus gra­fi­kus, mes pri­va­lo­me tam su­telk­ti vi­sas di­plo­ma­ti­nes ir dva­si­nes mū­sų pa­stan­gas.“

Jau po me­tų Lie­tu­va Pre­zi­den­to A. M. Bra­zaus­ko ve­da­ma, pa­lai­kant vi­soms ša­lies po­li­ti­nėms par­ti­joms, pra­dė­jo in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą ke­lią, ku­ris, nors ir bu­vo ga­na vin­giuo­tas, už­tru­ko be­veik de­šimt­me­tį (kai ku­rios ša­lys, be­je, lig šiol šio ke­lio ne­už­bai­gė), ta­čiau jau 2003 m. ba­lan­džio 16 d. Grai­ki­jo­je, Atė­nuose, jau Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas A. M. Bra­zaus­kas pa­si­ra­šė Sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą su­tar­tį, po me­tų Lie­tu­va ta­po Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re.

Pra­dė­jo kaip Pre­zi­den­tas, už­bai­gė kaip prem­je­ras. Pri­min­siu, ger­bia­mi ko­le­gos, jog be­veik tuo pat me­tu, 1994 me­tais, Pre­zi­den­tas laiš­ku krei­pė­si į tuo­me­ti­nį NATO ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių M. Ver­ne­rį, pa­reikš­da­mas Lie­tu­vos no­rą tap­ti šio gy­ny­bi­nio al­jan­so na­re. Ne tik krei­pė­si, bet ir ak­ty­viai dir­bo, kad šį tiks­lą pa­siek­tų. Ypač sėk­min­gai vei­kė kar­tu su kai­my­ni­ne Len­ki­ja, jos pre­zi­den­tu A. Kvas­niev­skiu, ku­ris po kiek anks­tė­les­nio Len­ki­jos įsto­ji­mo į NATO 2001 me­tais ta­po tik­ru Lie­tu­vos ad­vo­ka­tu, jun­gian­tis mums prie al­jan­so.

Sim­bo­liš­ka, kaip ir na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je at­ve­ju, jog po de­šim­ties me­tų, 2004 m. ko­vo 29 d., Va­šing­to­ne jau prem­je­ras A. M. Bra­zaus­kas kar­tu su dar še­šių ša­lių vy­riau­sy­bių va­do­vais da­ly­va­vo pri­si­jun­gi­mo prie NATO su­tar­ties ra­ti­fi­ka­vi­me. Lie­tu­va ta­po vi­sa­tei­se Al­jan­so na­re.

Po­li­ti­nė iš­min­tis. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, sve­čiai, ne­at­si­tik­ti­nai pa­mi­nė­jau Pre­zi­den­to rin­ki­mų pro­gra­mos nuo­sta­tą dėl oku­pa­ci­nės ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mo. Ji, kaip ma­to­te, jo rin­ki­mų pro­gra­mo­je bu­vo aiš­ki ir ne­dvip­ras­miš­ka. Pre­zi­den­tas pa­nau­do­jo ir sa­vo au­to­ri­te­tą, ir ge­rus as­me­ni­nius san­ty­kius su tuo­me­čiu Ru­si­jos Pre­zi­den­tu B. Jel­ci­nu, nuo­lat in­for­muo­da­vo tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, Va­ka­rų part­ne­rius. To­dėl sve­ti­mos ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mas vy­ko sklan­džiai ir pa­gal su­tar­tus ter­mi­nus, net anks­čiau nei iš Ry­tų Vo­kie­ti­jos. Iš­sky­rus vie­ną la­bai ne­ma­lo­nų at­ve­jį – va­di­na­muo­sius Pa­kau­nės įvy­kius. Šian­dien jau ga­li­ma drą­siai sa­ky­ti, jog ši 1993 me­tų sa­va­no­rių ne­pa­klus­nu­mo ak­ci­ja bu­vo ga­na aki­vaiz­di pro­vo­ka­ci­ja, sie­kiant de­sta­bilizuoti Lie­tu­vą, o gal ir už­dels­ti sve­ti­mos ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mą, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ko­kie mo­ty­vai šios ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rius bei da­ly­vius pa­ska­ti­no tai da­ry­ti.

Aki­vaiz­du, jog sa­va­no­rių ne­pa­klus­nu­mo ak­ci­ja bu­vo nu­kreip­ta prieš Pre­zi­den­tą. To ne­slė­pė ir pa­tys pu­čis­tai. Bū­tent šio­je su­dė­tin­go­je si­tu­a­ci­jo­je Pre­zi­den­tas A. M. Bra­zaus­kas pa­de­monst­ra­vo jam bū­din­gą po­li­ti­nę iš­min­tį, ne­leis­da­mas pa­nau­do­ti jė­gos, nors tei­siš­kai tai bu­vo ga­li­ma, o kai ku­rie VRM pa­rei­gū­nai tai siū­lė. Ne­si­karš­čia­vi­mas, de­ry­bi­nių prie­mo­nių pa­nau­do­ji­mas, ne­kerš­ta­vi­mas pa­kly­du­siems lei­do tai­kiai, be krau­jo pra­lie­ji­mo, šį itin pa­vo­jin­gą kon­flik­tą iš­spręs­ti. Di­plo­ma­ti­ja, su­si­ta­ri­mų ir kon­sen­su­so sie­kis, tau­tos iš­min­ties ga­lių su­tel­ki­mas ypač sun­kiais is­to­ri­jos mo­men­tais, gal­vo­ju, ir bu­vo iš­skir­ti­nis Pre­zi­den­to po­li­ti­nių spren­di­mų bruo­žas.

Pro­ver­žis. Prie Pre­zi­den­to už­sie­nio po­li­ti­kos pa­sie­ki­mų ga­li­ma drą­siai pri­skir­ti ir jo 1995 me­tų vals­ty­bi­nį vi­zi­tą į Iz­ra­e­lį, ku­ris vy­ko ypa­tin­go­mis są­ly­go­mis, ver­ti­nant pra­ei­ties skau­du­lius ir tra­giš­ką Lie­tu­vos žy­dų is­to­ri­ją bei li­ki­mą. Tai bu­vo tik­ras pro­ver­žis šių ša­lių san­ty­kiuo­se, ku­rio po­zi­ty­vius re­zul­ta­tus ma­to­me ir šian­dien. Pre­zi­den­tas A. M. Bra­zaus­kas lie­tu­vių tau­tos var­du ry­žo­si at­si­pra­šy­ti žy­dų vie­šai Kne­se­to po­sė­dy­je ir, aiš­ku, kaip Lie­tu­vo­je daž­nai at­si­tin­ka, grį­žus na­mo bu­vo ne­gar­bin­gai už­si­pul­tas, ap­kal­tin­tas ko­ne iš­da­vys­te ir pa­na­šiai.

Vis tik tai bu­vo, nors ir la­bai sun­kus, ta­čiau is­to­riš­kai įžval­gus žings­nis, nu­lė­męs dau­ge­lį ki­tų Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos pa­sie­ki­mų, tarp jų ir sėk­min­gą in­teg­ra­ci­ją į NATO, nors gal kai kam ga­li pa­si­ro­dy­ti, jog čia nė­ra nie­ko ben­dro. Ta­čiau tie, kas sto­ji­mo į NATO rei­ka­luo­se da­ly­va­vo, pui­kiai ži­no, jog tai bu­vo la­bai svar­bu, jei­gu ne le­mia­ma.

Cha­riz­ma. Stip­riau­sio­ji Pre­zi­den­to už­sie­nio po­li­ti­kos ta­len­to pu­sė, ku­ria jis sėk­min­gai nau­do­jo­si, gal­vo­ju, bu­vo jo as­me­ny­bės ža­ve­sys, ar­ba cha­riz­ma, kaip da­bar mėgs­ta­ma api­brėž­ti, ir iš čia pui­kūs as­me­ni­niai san­ty­kiai su vi­sų kai­my­ni­nių ša­lių vals­ty­bių va­do­vais: Lat­vi­jos Pre­zi­den­tu Gun­čiu Ul­ma­niu, Len­ki­jos Pre­zi­den­tu Alek­san­dru Kvas­niev­skiu, Es­ti­jos Pre­zi­den­tu Ar­nol­du Riūte­liu. A. M. Bra­zaus­kas pa­lai­kė itin šil­tus ir drau­giš­kus san­ty­kius su Suo­mi­jos pre­zi­den­tu Mar­ti Ach­ti­sa­ri, be­je, No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­re­a­tu. Taip pat Nor­ve­gi­jos ka­ra­liu­mi Ha­rol­du V, Šve­di­jos ka­ra­liu­mi Ka­ro­liu XVI Gus­ta­vu.

Įdo­mu ir tai, jog jau mi­nė­to vi­zi­to į Iz­ra­e­lį me­tu per la­bai trum­pą lai­ką jam pa­vy­ko su­si­drau­gau­ti net ir su Iz­ra­e­lio Prem­je­ru I. Ra­bi­nu, dar vie­nu No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­re­a­tu, ku­ris, de­ja, vė­liau bu­vo ra­di­ka­lų nu­žu­dy­tas. To­kių la­bai grei­to ir ne­for­ma­laus su­ar­tė­ji­mo at­ve­jų Pre­zi­den­to po­li­ti­nė­je kar­je­ro­je bu­vo ir dau­giau, ir net su tais po­li­ti­kais, ku­rie tu­rė­da­vo dėl įvai­rių prie­žas­čių iš­anks­ti­nį nei­gia­mą nu­si­sta­ty­mą jo at­žvil­giu.

Ger­bia­mi ko­le­gos, sve­čiai, aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, jog Pre­zi­den­tas sie­kė kuo glau­džiau ben­dra­dar­biau­ti pir­miau­sia bū­tent su ar­ti­miau­siais Lie­tu­vos kai­my­nais, gi­liai ti­kė­jo, jog ge­ri as­me­ni­niai san­ty­kiai po­li­ti­ko­je yra la­bai svar­bu, ir bu­vo, ma­nau, tei­sus. Lie­tu­va už­si­tik­ri­no ar­ti­miau­sių kai­my­nių – Bal­ti­jos, Len­ki­jos, Skan­di­na­vi­jos ša­lių pa­lai­ky­mą su­dė­tin­guo­se in­teg­ra­ci­niuo­se pro­ce­suo­se. O sa­vo at­si­pra­šy­mu Iz­ra­e­lio Kne­se­te Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas pa­de­monst­ra­vo ir mo­ra­li­nę Lie­tu­vos stip­ry­bę nenu­si­gręž­ti nuo sa­vo is­to­ri­nių skau­du­lių.

Pre­zi­den­tų drau­gys­tė. Ga­li­ma bū­tų su­tik­ti, jog jo ka­den­ci­jos me­tu ša­lies ge­o­po­li­ti­nė ap­lin­ka bu­vo ki­to­kia nei da­bar, gal net pa­lan­kes­nė kaž­ku­riais as­pek­tais. Taip, be­je, vi­suo­met at­ro­do, pra­ėjus lai­kui. Ta­čiau ir tuo­met bu­vo įvai­riau­sių kliū­čių bei rim­tų iš­šū­kių. Pa­vyz­džiui, da­lies Va­ka­rų ša­lių skep­tiš­kas po­žiū­ris į NATO plėt­rą į Bal­ti­jos ša­lis. Ta­čiau mū­sų sėk­mę nu­lė­mė vi­sų tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių ir, vi­sų pir­ma, pre­zi­den­tų so­li­da­ru­mas ir veik­los ko­or­di­na­cija, sie­kiant ben­dro tiks­lo. Ge­ri san­ty­kiai su Len­ki­ja šį pro­ce­są so­li­džiai pa­stip­ri­no. Ir ne tik drau­gys­tė su Len­ki­jos Pre­zi­den­tu A. Kvas­niev­skiu, bet ir prieš tai pre­zi­den­tų L. Va­len­sos ir A. M. Bra­zaus­ko 1994 m. ba­lan­džio 29 d. pa­si­ra­šy­ta Lie­tu­vos ir Len­ki­jos drau­giš­kų san­ty­kių ir ge­ro kai­my­ni­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis. De­ry­bos dėl jos bu­vo tik­rai ne­leng­vos, o kai ku­rių jos nuo­sta­tų, de­ja, ne­įvyk­do­me lig šiol. Gal bent pa­žvel­gę į tai iš is­to­ri­nės per­spek­ty­vos su­ge­bė­si­me per­ženg­ti prie­ta­rų ir mi­tų slenks­tį? Juk ar­ti­mų san­ty­kių su Len­ki­ja me­tu ir abie­jų kai­my­nių pa­sie­ki­mai bu­vo pa­tys sva­riau­si. Kaip, be­je, vi­suo­met mū­sų ben­dro­je is­to­ri­jo­je.

Spren­di­mų sa­va­lai­kiš­ku­mas. Grįž­tant prie Pre­zi­den­to A. M. Bra­zaus­ko 1993 me­tų rin­ki­mų už­sie­nio po­li­ti­kos pro­gra­mos da­lies, ga­li­ma drą­siai teig­ti, jog ji bu­vo įvyk­dy­ta su kau­pu: su­re­gu­liuo­ti san­ty­kiai su vi­sais Lie­tu­vos kai­my­nais, iš­ves­ta oku­pa­ci­nė ka­riuo­me­nė, pro­ver­žis Lie­tu­vos ir Iz­ra­e­lio san­ty­kiuo­se, lai­ku pra­dė­ta in­teg­ra­ci­ja į NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gą, ku­rią, be­je, jis pats, kaip mi­nė­jau, jau bū­da­mas Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku sėk­min­gai už­bai­gė.

„Kai ku­rių dar­bų di­dy­bę le­mia ne tiek mas­tas, kiek sa­va­lai­kiš­ku­mas“, – kaž­kur ir kaž­ka­da yra pa­sa­kęs Se­ne­ka. Kal­bant apie Pre­zi­den­to A. M. Bra­zaus­ko už­sie­nio po­li­ti­ką, ma­ty­ti, jog jis vi­suo­met spren­di­mus pri­im­da­vo lai­ku, ta­čiau ne­sku­bė­da­mas, be stai­gių ir ne­ap­gal­vo­tų žings­nių, kuo pla­čiau ap­tar­da­mas kar­tu su ki­tais, taip pat bū­ti­nai ir su po­li­ti­niais opo­nen­tais, ben­dra­dar­biau­da­mas ir nie­kuo­met tik sau ne­pri­skir­da­mas nuo­pel­nų. Ačiū. (Plo­ji­mai)

 

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Juo­zo Ber­na­to­nio kal­ba

 

PIRMININKAS. Dė­ko­ju G. Kir­ki­lui. Kvie­čiu min­ti­mis, pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­lin­ti Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką J. Ber­na­to­nį.

J. BERNATONIS (LSDPF). Mie­lie­ji A. M. Bra­zaus­ko ar­ti­mie­ji, ger­bia­mie­ji šio iš­kil­min­go mi­nė­ji­mo da­ly­viai, sve­čiai. Mums, A. M. Bra­zaus­ko ben­dra­min­čiams ir ben­dra­žy­giams, vi­suo­met ma­lo­nu pri­si­min­ti šį di­dį žmo­gų, ku­rio vaid­muo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės ke­ly­je yra vie­nas iš ryš­kiau­sių. Dir­bę su juo kar­tu ir pa­ži­nę iš ar­čiau, no­rė­tu­me at­skleis­ti jo uni­ka­lius žmo­giš­kuo­sius bruo­žus, tuo­met vi­siems bū­tų aiš­kiau, ko­dėl bū­tent jį pa­si­rin­ko Tau­ta pir­muo­ju žmo­nių iš­rink­tu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tu. Įsi­klau­sy­ki­te – už A. M. Bra­zaus­ko kan­di­da­tū­rą Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se bal­sa­vo 1 mln. 211 tūkst. 70 Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių. Iki šiol nė vie­nas po­li­ti­kas Lie­tu­vo­je ne­tu­rė­jo to­kio pa­lai­ky­mo ir var­gu bau ar tu­rės.

A. M. Bra­zaus­kas iš pri­gim­ties bu­vo la­bai to­le­ran­tiš­kas žmo­gus, lais­vai ben­dra­vo su vi­sais žmo­nė­mis, pri­si­mi­nė kiek­vie­ną, su­ra­do ge­rą žo­dį kiek­vie­nam. Kaip jis man pa­sa­ko­jo, bū­tent tė­vas jį mo­kė pir­miau­sia žmo­gu­je ma­ty­ti tai, kas yra ge­ro, ir pa­dė­ti tą gė­rį at­skleis­ti. Pre­zi­den­tas A. M. Bra­zaus­kas ne­mė­go tuš­čio po­li­ti­ka­vi­mo, ne­ken­tė po­li­ti­nių rie­te­nų ir in­tri­gų.

Jis bu­vo at­vi­ras žmo­gus ir drau­gams, ir opo­nen­tams, vi­suo­met sa­kė tai, ką gal­vo­jo. Jis bu­vo veiks­mo žmo­gus, to­dėl dar­bus ver­ti­no la­biau už gra­žius žo­džius. Pri­si­me­nant anuo­me­tę si­tu­a­ci­ją, kai ne­pri­klau­so­mą vals­ty­bę už­griu­vo eko­no­mi­niai ir so­cia­li­niai sun­ku­mai, o de­ši­nių­jų val­džia es­ka­la­vo po­li­ti­nę prieš­prie­šą, ne­nuos­ta­bu, kad žmo­nės pa­si­rin­ko A. M. Bra­zaus­ką. Jis įkū­ni­jo san­tar­vės ir ti­kė­ji­mo ge­res­ne at­ei­ti­mi vil­tis ir jas pa­tei­si­no sa­vo veik­la.

Inau­gu­ra­ci­nė­je kal­bo­je Pre­zi­den­tas A. M. Bra­zaus­kas iš­reiš­kė ti­kė­ji­mą, kad Lie­tu­vo­je vy­raus pi­lie­ti­nė tai­ka. Jis tei­gė, kad ne­san­tai­ką ir su­si­prie­ši­ni­mą žmo­nės at­me­tė, to­dėl jis vi­so­mis iš­ga­lė­mis rems tik­rą­ją po­li­ti­nę san­tar­vę. Šiam pa­ža­dui jis iš­li­ko iš­ti­ki­mas vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą.

Pir­ma­jam at­kur­tos Ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos Pre­zi­den­tui te­ko svar­bi mi­si­ja ir su­dė­tin­gi iš­šū­kiai. Jo ka­den­ci­ja bu­vo su­si­ju­si su vals­ty­bin­gu­mo įtvir­ti­ni­mu įgy­ven­di­nant Tau­tos re­fe­ren­du­me pri­im­tą Kon­sti­tu­ci­ją.

Tuo­met Lie­tu­vo­je te­ko vyk­dy­ti es­mi­nes struk­tū­ri­nes re­for­mas, įgy­ven­din­ti val­džios funk­ci­jų at­sky­ri­mą, įtvir­tin­ti de­mo­kra­tiją, įtei­sin­ti pla­čią ži­niask­lai­dos lais­vę, su­kur­ti dar­nią tei­sin­gu­mo sis­te­mą, vys­ty­ti so­cia­liai at­sa­kin­gą rin­kos eko­no­mi­ką. Ir vi­sa tai bu­vo ga­na sėk­min­gai da­ro­ma.

Prieš ma­ne kal­bė­jęs Ge­di­mi­nas pla­čiau pa­lie­tė už­sie­nio po­li­ti­kos as­pek­tus, to­dėl dau­giau pa­kal­bė­siu apie tai, kas vy­ko Lie­tu­vo­je.

A. M. Bra­zaus­kui te­ko su­kur­ti nau­jas pre­zi­den­to veik­los tra­di­ci­jas, ka­dan­gi au­to­ri­te­ti­nis A. Sme­to­nos val­dy­mas ne­ga­lė­jo bū­ti pa­vyz­dys. Tai bū­tų prieš­ta­ra­vę ne tik Kon­sti­tu­ci­jai, bet ir ap­skri­tai eu­ro­pi­nėms de­mo­kra­tijų ver­ty­bėms. Pre­zi­den­tas vi­suo­met skru­pu­lin­gai lai­kė­si Kon­sti­tu­ci­jos rai­dės ir dva­sios, daž­nai klaus­da­vo mū­sų, ša­lia bu­vu­sių tei­si­nin­kų, kaip vie­nas ar ki­tas da­ly­kas de­ra su Kon­sti­tu­ci­ja.

Pri­si­me­na­me, kad pir­mai­siais Ne­pri­klau­so­my­bės me­tais val­džių sis­te­ma bu­vo ga­na su­pai­nio­ta. Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba dėl kom­pe­ten­ci­jos kar­tais kon­ku­ra­vo su Vy­riau­sy­be. Ne­nuos­ta­bu, kad iki šiol ne­ga­li­me iš­si­aiš­kin­ti, ar tuo­met tu­rė­jo­me vals­ty­bės va­do­vą, ar ne­tu­rė­jo­me. Ma­no ma­ny­mu, to­kia ne­dar­ni val­džių sis­te­ma tu­rė­jo įta­kos po­li­ti­nei kri­zei ir pir­ma­lai­kiams par­la­men­to rin­ki­mams.

Įgy­ven­din­da­mas Kon­sti­tu­ci­ją, Pre­zi­den­tas A. M. Bra­zaus­kas griež­tai lai­kė­si val­džių at­sky­ri­mo prin­ci­po. Sa­ky­čiau, la­bai tiks­liai pa­gal to me­to su­vo­ki­mą Pre­zi­den­tas ap­si­ri­bo­jo kon­sti­tu­ci­ne kom­pe­ten­ci­ja. Iš vie­nos pu­sės, žmo­nės, ma­nan­tys, kad jis, kaip Pre­zi­den­tas, ga­li spręs­ti vis­ką, ne­bu­vo pa­ten­kin­ti. Iš ki­tos pu­sės, opo­nen­tai kri­ti­ka­vo, kad LDDP įsi­tvir­ti­no vi­so­je val­džios pi­ra­mi­dė­je. Pre­zi­den­tas A. M. Bra­zaus­kas ne­pa­si­da­vė nei bi­čiu­lių ra­gi­ni­mams, nei opo­zi­ci­jos puo­li­mams ir sėk­min­gai iš­lai­kė de­mo­kra­tijos eg­za­mi­ną. Su­ge­bė­jo bū­ti ob­jek­ty­vus, ly­gus vi­siems, ne­pri­klau­so­mai nuo pa­žiū­rų ar už­ima­mos pa­dė­ties. Tai aiš­kiai at­spin­dė­jo ir Pre­zi­den­to krei­pi­ma­sis į Sei­mą dėl Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko at­lei­di­mo po ban­kų kri­zės. Ne­pai­sant di­de­lių po­li­ti­nių nuos­to­lių, jam bu­vo daug svar­biau ap­gin­ti Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sus.

Su­re­gu­liuo­ti Pre­zi­den­to san­ty­kius su Sei­mu ir tuo­met ne­bu­vo pa­pras­ta. Jo ka­den­ci­jo­je po­li­to­lo­gai iš­ski­ria du pe­ri­odus – dau­gu­mos Pre­zi­den­to ir ma­žu­mos Pre­zi­den­to. Ma­no ma­ny­mu, tai la­bai su­pap­ras­tin­tas vaiz­da­vi­mas. Sa­vo pri­si­mi­ni­muo­se pats Pre­zi­den­tas pri­si­pa­žįs­ta, kad su LDDP dau­gu­ma vy­ko, kad ir ne vi­sa­da sklan­dus, ta­čiau dia­lo­gas, kaip nu­ma­to Kon­s­titu­ci­ja, de­mo­kra­tijos kul­tū­ra. Tuo tar­pu 1996 m. lai­mė­ju­si Sei­mo de­ši­nio­ji dau­gu­ma pir­miau­sia tur­būt dėl sa­vo va­do­vų aro­gan­ci­jos san­ty­kiuo­se su Pre­zi­den­tu pa­si­rin­ko mo­no­lo­gą. Pre­zi­den­to dar­bas to­kio­mis są­ly­go­mis bu­vo ga­nė­ti­nai sun­kus. Ta­čiau ne tai nu­lė­mė A. M. Bra­zaus­ko spren­di­mą ne­si­ba­lo­ti­ruo­ti ant­ra­jai ka­den­ci­jai – jis tie­siog no­rė­jo at­ver­ti ke­lią nau­jos kar­tos po­li­ti­kams.

Ir po pen­ke­rių Pre­zi­den­to veik­los me­tų A. M. Bra­zaus­kas ne­li­ko nuo­ša­ly­je – iš­gy­ve­no dėl val­džios da­ro­mų klai­dų, gi­li­nan­čių so­cia­li­nę at­skir­tį ir ne­tei­sin­gu­mą, sa­vo var­do fon­do vei­k­la ska­ti­no jau­ni­mą do­mė­tis po­li­ti­ka. Lie­tu­vos po­li­ti­nei sis­te­mai pa­svi­rus į de­ši­nę, ėmė­si kai­rių­jų jė­gų vie­ni­ji­mo dar­bo, ta­po su­si­jun­gu­sios So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos va­do­vu. Po va­di­na­mo­sios nau­jo­sios po­li­ti­kos žlu­gi­mo va­do­va­vo dviem kai­rio­jo cen­tro ko­a­li­ci­nėms vy­riau­sy­bėms.

Daž­nai dis­ku­tuo­ja­ma, ar Pre­zi­den­tas A. M. Bra­zaus­kas bu­vo tik­ras so­cial­de­mok­ra­tas. At­sa­ky­siu la­bai at­vi­rai. A. M. Bra­zaus­kas so­cial­de­mok­ra­ti­jos iš va­do­vė­lių ne­si­mo­kė ir apie jos te­ori­nes ving­ry­bes nie­kuo­met ne­dis­ku­ta­vo, ta­čiau vi­sa sa­vo šir­di­mi ir veik­la bu­vo kai­rių­jų pa­žiū­rų po­li­ti­kas. Jis in­tui­ty­viai su­vo­kė žmo­nių so­li­da­ru­mo ir so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo po­rei­kius, ge­riau už tuos, ku­rie pa­si­skai­tė kny­go­se. To­dėl Lie­tu­vai jis da­vė so­cial­de­mok­ra­ti­jos dau­giau už tuos, ku­rie da­bar sa­ve lai­ko vie­nin­te­liais so­cial­de­mok­ra­ti­jos ži­no­vais. Dė­kui. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju J. Ber­na­to­niui. Kvie­čiu į tri­bū­ną Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą J. V. Pa­lec­kį.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Jus­to Vin­co Pa­lec­kio kal­ba

 

J. V. PALECKIS. Ger­bia­mos Lai­ma Mer­ti­nie­ne, Aud­ro­ne Uso­nie­ne, vi­si Al­gir­do Bra­zau­s­ko ar­ti­mie­ji, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ko­le­gos sig­na­ta­rai, sve­čiai!

At­gi­mi­mo lai­kais vie­na po­pu­lia­riau­sių kny­gų Lie­tu­vo­je bu­vo J. Urb­šio, ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos lai­kų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro, pri­si­mi­ni­mų kny­ga „Lie­tu­va lem­tin­gai­siais 1939–1940 me­tais“. No­rė­čiau pa­ci­tuo­ti reikš­min­gą iš­trau­ką iš jos – apie J. Urb­šio po­kal­bį su J. Sta­li­nu Krem­liu­je. J. Sta­li­no mū­sų už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras pa­klau­sė: „Ar tik­rai są­jun­gi­nės res­pub­li­kos no­rė­da­mos ga­li iš­ei­ti iš Ta­ry­bų Są­jun­gos su­dė­ties?“ J. Sta­li­no at­sa­ky­mas: „Taip, pa­no­rė­ju­sios ga­li, bet kiek­vie­no­je iš jų tam ir yra Ko­mu­nis­tų par­ti­ja, kad jos nie­kad to ne­pa­no­rė­tų.“

Ir vis dėl­to su­si­klos­čius pa­lan­kiom is­to­ri­nėm ap­lin­ky­bėm at­si­ra­do par­ti­ja, ku­ri to pa­no­rė­jo, jaus­da­ma tau­tos va­lią. Tie, ku­rie do­mi­si pra­ei­ties įvy­kiais, ži­no, kad vie­nas iš reikš­min­giau­sių žy­gių Lie­tu­vos ke­ly­je į ne­pri­klau­so­my­bę bu­vo A. M. Bra­zaus­ko va­do­vau­ja­mos Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos at­si­sky­ri­mas nuo Mask­vos, nuo TSKP. Tuo žings­niu bu­vo ne tik nu­trauk­ta gran­di­nė, ku­ri lai­kė Lie­tu­vą pri­riš­tą prie Ru­si­jos, bet ir su­duo­tas ga­lin­gas smū­gis vi­sai ta­ry­bi­nei im­pe­ri­jai. O A. M. Bra­zaus­kas dau­ge­lio Lie­tu­vos žmo­nių aky­se nuo tų lai­kų ta­po di­džia­vy­riu.

Kur­ti, sta­ty­ti, ūkiš­kai žvelg­ti į gy­ve­ni­mo iš­šū­kius A. M. Bra­zaus­kui bu­vo tie­siog įgim­ta, tė­vų įskie­py­ta. Kaip nie­kas ki­tas, jis ar­ti­mai pa­ži­no­jo dau­gy­bę iš­ma­nan­čių ir ener­gin­gų Lie­tu­vos žmo­nių, ge­bė­jo pa­pa­sa­ko­ti apie kiek­vie­ną stam­bes­nę ga­myk­lą, sta­ty­bą, ma­gist­ra­lę, že­mės ūkio įmo­nę. To­dėl jis pri­im­da­vo spren­di­mus ne tik pa­gal pa­teik­tus jam duo­me­nis, pa­ta­ri­mus, bet ir pa­si­telk­da­mas di­džiu­lį pa­ty­ri­mą. Sta­ty­bi­nin­kas ne tik pa­gal pro­fe­si­ją, bet ir pa­gal pa­šau­ki­mą, jis bu­vo sta­ty­to­jas, o ne grio­vė­jas, vie­ny­to­jas, o ne skal­dy­to­jas, ne ne­apy­kan­tos, o ge­ra­no­riš­ku­mo sklei­dė­jas.

A. M. Bra­zaus­kas ša­lies vai­rą 1993 me­tais pe­rė­mė siau­čiant su­si­prie­ši­ni­mo vėt­roms, kai vals­ty­bės lai­vas siū­ba­vo ir net grė­sė ap­virs­ti. Bet jis ne­skirs­tė žmo­nių į lai­mė­to­jus ir pra­lai­mė­to­jus, jis bu­vo lin­kęs kal­bė­tis su vi­sais, ieš­ko­ti san­tar­vės. Po pen­ke­rių jo pre­zi­den­ta­vi­mo me­tų Lie­tu­va su­stip­rė­jo tiek vi­du­je, tiek san­ty­kiuo­se su už­sie­niu. O svar­biau­sia – žen­kliai ap­sil­po, nors, de­ja, ir ne­iš­ny­ko, vi­di­nė kon­fron­ta­ci­ja tarp žmo­nių ir jų gru­pių. Ne vel­tui tuo me­tu jau su­grį­žę į val­džią Sei­me kon­ser­va­to­riai ir jų aukš­čiau­si va­do­vai įkal­bi­nė­jo A. M. Bra­zaus­ką kan­di­da­tuo­ti dar vie­nai pre­zi­den­ti­nei ka­den­ci­jai.

Man te­ko tal­kin­ti A. M. Bra­zaus­kui, kai jis ta­po Pre­zi­den­tu, pe­rė­mė už­sie­nio po­li­ti­kos vai­rą, o pa­tir­ties to­je sri­ty­je ne­daug te­tu­rė­jo. Ir čia jis pa­ro­dė stra­te­gi­nį iš­ma­ny­mą, apie ką kal­bė­jo G. Kir­ki­las, jau 1993 me­tais kal­bo­je Vil­niaus uni­ver­si­te­te Pre­zi­den­tas nu­sta­tė pa­grin­di­nę Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tį: vi­sa­tei­sis da­ly­va­vi­mas Eu­ro­pos po­li­ti­nė­se, eko­no­mi­nė­se ir sau­gu­mo struk­tū­ro­se, plius san­ty­kių nor­ma­li­za­vi­mas su kai­my­ni­nė­mis vals­ty­bė­mis. Ne­tru­kus iš­ties žy­miai pa­ge­rė­jo san­ty­kiai ne tik su Len­ki­ja, bet ir su Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja, o su to­kia svar­bia Lie­tu­vai vals­ty­be kaip Iz­ra­e­lis (san­ty­kius su ja tem­dė pra­ei­ties še­šė­liai) ir­gi pa­vy­ko pa­siek­ti pro­ver­žį. Jis, kaip Pre­zi­den­tas, da­rė pir­mus Lie­tu­vos žings­nius Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO kryp­ti­mi, o jau kaip prem­je­ras po 10 me­tų pa­si­ra­šė sto­ji­mo į tas or­ga­ni­za­ci­jas do­ku­men­tus.

Da­bar, kai tarp­tau­ti­nė pa­dė­tis dra­ma­tiš­kai pa­ašt­rė­jo, pri­klau­sy­mas dviem ga­lin­giem al­jan­sams su­tei­kia Lie­tu­vai ga­li­my­bes ga­na tvir­tai žvelg­ti į at­ei­tį, tuo la­biau kad ir mū­sų ša­lis su­sti­p­ri­no gy­ny­bi­nius pa­jė­gu­mus. Daž­nai pa­gal­vo­ju, kaip šian­dien į tuos pa­di­dė­ju­sius pa­vo­jus žvel­g­tų A. M. Bra­zaus­kas? Čia, be abe­jo, ga­li bū­ti skir­tin­gų nuo­mo­nių. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, jis dė­tų vi­sas pa­stan­gas, kad su­ma­žin­tų kon­fron­ta­ci­ją, pri­si­dė­tų prie la­bai ne­leng­vų kom­pro­mi­si­nių spren­di­mų pa­ieš­kos, veik­da­mas ryž­tin­gai ir prin­ci­pin­gai, elg­tų­si taip, kaip bu­vo įpra­tęs, kaip el­gia­si jo bu­vu­si ko­le­gė – Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė A. Mer­kel ir Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas F. Olan­das, su­ge­bė­ję su­stab­dy­ti di­de­lio mas­to ko­vas tarp gi­nan­čių sa­vo tė­vy­nę uk­rai­nie­čių ir Ru­si­jos pa­lai­ko­mų se­pa­ra­tis­tų.

Pro­fe­so­rius J. Ka­ro­sas, fi­lo­so­fas, daug me­tų pra­lei­dęs šio­je sa­lė­je kaip Sei­mo na­rys, yra ra­šęs: nau­jie­ji mū­sų po­li­ti­niai pat­rio­tai kaip vel­nias kry­žiaus bi­jo­jo tos pa­pras­tos tie­sos, ku­rios jie ir iš sa­vo pa­ty­ri­mo ne­ga­lė­jo ne­ži­no­ti, o bū­tent – ko­la­bo­ra­vi­mo są­vo­ka pra­ran­da sa­vo nei­gia­mą pras­mę ta­da ir tiek, ka­da ir kiek jis – ko­la­bo­ra­vi­mas – tam­pa bū­ti­na tau­tos gy­vas­tį sau­gan­čia są­ly­ga. Toks fi­lo­so­fi­nis, bet, sa­ky­čiau, taik­lus pa­sa­ky­mas. Ne vi­si, bet la­bai la­bai daug Lie­tu­vos žmo­nių – in­ži­nie­rių, mo­ky­to­jų, gy­dy­to­jų, žem­dir­bių, me­ni­nin­kų, įvai­riau­sių pro­fe­si­jų at­sto­vų, gy­ve­nu­sių ir dir­bu­sių il­gais oku­pa­ci­jos de­šimt­me­čiais – jų yra, esu tik­ras, ir šio­je sa­lė­je – kar­tu su A. M. Bra­zaus­ku ga­lė­tų pa­kar­to­ti: ir ta­da dir­bo­me Lie­tu­vai. Ži­no­ma, ypa­tin­gos pa­gar­bos ver­ta ta ne­di­de­lė ma­žu­ma, ku­ri tuo­met ne tik dir­bo Lie­tu­vai, bet ir sklei­dė tie­sos žo­dį, ko­vo­jo, ri­zi­ka­vo lais­ve ir bu­vo ka­li­na­mi iki pat pe­rest­roi­kos lai­kų.

A. M. Bra­zaus­kas – tai jung­tis tarp dvie­jų skir­tin­gų, lyg ir ne­su­de­ri­na­mų Lie­tu­vos is­to­ri­jos epo­chų. Tuo jis uni­ka­lus. Pir­ma­sis Lie­tu­vos žmo­nių rink­tas Pre­zi­den­tas. Jis už­ėmė aukš­čiau­sius pos­tus ir ano­je, ir šio­je Lie­tu­vo­je, tuo su­jung­da­mas pri­klau­so­mą ir ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vą į ne­da­lo­mą Tė­vy­nę, ne­leis­da­mas skirs­ty­ti žmo­nių į at­si­vil­ku­sius „iš pra­ei­ties“ ir nu­žen­gu­sius „iš at­ei­ties“.

Baig­da­mas pa­žy­mė­siu, kad vi­sad ža­vė­jau­si A. M. Bra­zaus­ko ge­bė­ji­mu ben­drau­ti su jau­ną­ja vis gau­sė­jan­čia sa­vo šei­mos kar­ta: duk­ros, vė­liau ir vai­kai­čiai, ir pro­vai­kai­čiai. Re­gu­lia­rios kas­sek­ma­die­ni­nės su­ei­gos su pa­si­da­li­ni­mu nau­jie­no­mis iš šei­mos gy­ve­ni­mo, moks­lo ir ki­tų rei­ka­lų, ne­abe­jo­ju, pri­si­dė­jo prie to, kad da­bar jau 14 jo pa­li­kuo­nių au­ga pa­do­riais, darbš­čiais žmo­nė­mis. Jau iš­au­go kai ku­rie, ži­no­ma.

A. M. Bra­zaus­kas bu­vo nuo­šir­dus, jaut­rus ki­tų ne­lai­mėms, pa­pras­tas žmo­gus – be abe­jo, kaip ir kiek­vie­nas su sa­vo trū­ku­mais ir sil­pny­bė­mis, klai­do­mis. Kar­tu jis su­ge­bė­jo da­ry­ti di­džius ir il­gam iš­lie­kan­čius dar­bus Lie­tu­vai. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju sig­na­ta­rui J. V. Pa­lec­kiui. Į tri­bū­ną kvie­čiu Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę ir Sig­na­ta­rų klu­bo kanc­le­rį S. Ka­šaus­ką.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės, Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tės Birutės Va­lio­ny­tės kal­ba

 

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir vi­si čia su­si­rin­ku­sie­ji, ir Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai bei Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tai, ku­rie me­na, man at­ro­do, pa­čią svar­biau­sią A. M. Bra­zaus­kui die­ną – 1990 m. ko­vo 11-ąją, ka­da įvy­ko tur­būt pats lem­tin­giau­sias jo gy­ve­ni­me spren­di­mas, ar bal­suo­ti už Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mą, ar ne. Aš ma­nau, kad jis sa­vo šir­dy­je to­kio ties­mu­ko klau­si­mo gal ir ne­tu­rė­jo, nes, kaip ži­no­me, is­to­ri­ja me­na, kad to­kio ka­te­go­riš­ko pa­si­sa­ky­mo prieš ne­bu­vo, bet bu­vo svars­to­mas klau­si­mas ka­da – ar iš lė­to, vė­liau ar da­bar? Są­jū­džio žmo­nės, kaip ži­no­te, 1990 m. ko­vo 10 d. nak­tį… at­si­pra­šau, 11 die­nos anks­tų ry­tą pri­ėmė spren­di­mą pa­skelb­ti da­bar, t. y. ko­vo 11-ąją. Ši die­na jam la­bai svar­bi.

Ir čia vi­si kal­bė­jo apie tai, kas vy­ko po to, kai bu­vo at­kur­ta Lie­tu­vos vals­ty­bė. Aš no­rė­čiau pri­mi­nin­ti la­bai trum­pai pa­tį ši­tą vir­smą ir pa­sa­ky­ti vie­ną pa­pras­tą da­ly­ką: A. M. Bra­zaus­kas iš tik­rų­jų tu­rė­jo par­ti­jo­je pa­lai­ky­mo gru­pę, ku­rio­je iš es­mės ir bu­vo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai V. Be­rio­zo­vas, J. V. Pa­lec­kis, tu­riu pa­sa­ky­ti, ir L. Še­pe­tys. Tai bu­vo tas bran­duo­lys, ku­ris pa­dė­jo de­vy­niems bal­sams iš Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tų pa­sa­ky­ti taip. Aš la­bai ge­rai pri­si­me­nu, kaip 1990 m. ko­vo 11 d. anks­tų ry­tą at­si­vė­rė du­rys ir V. Be­rio­zo­vas pa­sa­kė vie­ną sa­ki­nį: aš tik no­riu pa­sa­ky­ti (ran­kas taip pa­kė­lęs), iš mū­sų 9 bal­sai už yra. Tai bu­vo la­bai svar­bu.

O da­bar svei­ki­nu tė­vo ju­bi­lie­jaus pro­ga jo dvy­nu­kes Aud­ro­nę ir Lai­mą. Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bas no­ri joms pa­do­va­no­ti štai to­kį Ko­vo 11-osios ai­dą, o tai yra 1990 m. ko­vo 11 d. gi­mu­sios V. Au­gū­nai­tės iš­tar­ti žo­džiai: „Ko­vo 11-oji“, bal­so gar­so pa­vei­k­s­las. Aš ma­nau, kad ši­tas bus per­duo­tas iš kar­tos į kar­tą, kaip ai­das pa­ties svar­biau­sio tė­vo spren­di­mo. Sėk­mės Jums! (Plo­ji­mai) Iš­si­aiš­ki­nau, kad Aud­ro­nė 15 mi­nu­čių vy­res­nė nei Lai­ma.

L. MERTINIENĖ. Čia ne Aud­ro­nė, čia jos duk­ra. (Bal­sas sa­lė­je: „Aud­ro­nė į ope­ra­ci­ją iš­va­žia­vu­si.“)

B. VALIONYTĖ. Aiš­ku, duk­ra jos.

L. MERTINIENĖ. La­bai ačiū vi­siems, kad su­si­rin­ko­te. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jams, dė­ko­ja­me A. M. Bra­zaus­ko ar­ti­mie­siems. Dė­ko­ju vi­siems, da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me. Skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą, o pa­ben­drau­ti su gi­mi­nai­čiais kvie­čia­me į Pre­zi­den­to A. M. Bra­zaus­ko sa­lę I rū­muo­se. Po­sė­dį tę­si­me 11 va­lan­dą.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pa­skelb­ta per­trau­ka bai­gė­si. Ma­lo­niai kvie­čiu už­im­ti dar­bo vie­tas, tę­si­me dar­bą, rug­sė­jo 21 die­nos (ket­vir­ta­die­nio) ple­na­ri­nį po­sė­dį.

 

11.00 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2017 m. rug­sė­jo 21 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Mes jau re­gist­ra­vo­mės pa­čio­je pra­džio­je, tad da­bar mū­sų 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Dėl mū­sų dar­bo­tvarkės – P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš krei­piuo­si frak­ci­jos var­du, kad bū­tų įtrauk­tas pro­jek­tas Nr. XIIIP-1113, re­zo­liu­ci­ja dėl pa­gal­bos Jung­ti­nėms Vals­ti­joms, nu­ken­tė­ju­sioms nuo ura­ga­nų. Aš la­bai no­rė­čiau, kad jūs įtrauk­tu­mė­te, ir pa­aiš­kin­čiau, ko­dėl tei­kia­mas ši­tas pro­jek­tas. Ti­kiuo­si ge­ros va­lios iš vi­sų, pa­rem­si­te ši­tą re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą ir įtrauk­si­te į dar­bo­tvarkę. Tai mū­sų frak­ci­jo­je bu­vo dis­ku­tuo­ta ir vien­bal­siai nu­spręs­ta, kad ver­ta pri­im­ti šią re­zo­liu­ci­ją.

PIRMININKĖ. Ačiū už jū­sų ini­cia­ty­vą. J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, pra­ėju­sią sa­vai­tę, ket­vir­ta­die­nį, pa­teik­da­mas sa­vai­tės dar­bo­tvarkę Sei­mo Pir­mi­nin­kas vie­šai ža­dė­jo, kad šią sa­vai­tę bus pa­teik­ti kan­di­da­tai į Vy­riau­si­ą­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją, kai tik bus Tei­si­nin­kų drau­gi­jos kan­di­da­tas. Kiek ži­nau, tas kan­di­da­tas jau yra pa­teik­tas, bet Sei­mo Pir­mi­nin­kas kaž­kaip sa­vo vie­šai duo­to žo­džio ne­įgy­ven­di­na. Ma­nau, kad yra ga­li­my­bė pa­pil­dy­ti šian­die­nos dar­bo­tvarkę, įra­šant šį klau­si­mą. Blo­giau­siu at­ve­ju, į ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkę įra­šant, nes ten pro­jek­te taip pat to­kio klau­si­mo ne­ma­to­me.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gal aš ga­liu iš kar­to ger­bia­ma­jam Jur­giui at­sa­ky­ti, kad iš­ties yra gau­tas ir tei­si­nin­kų. Jūs ži­no­te, kad tu­ri bū­ti tam tik­ros Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos kan­di­da­tų pa­tik­ros. Ki­tą sa­vai­tę pla­nuo­ja­ma įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę ir jau įra­šy­ta, ma­ne pa­tiks­li­no Sek­re­to­ria­tas. V. Ba­kas.

V. BAKAS (LVŽSF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ne­ži­nau, ar čia ši­ta sta­di­ja, bet aš siū­ly­čiau pri­si­min­ti pra­ėju­sią sa­vai­tę: Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, taip pat Sei­mas pri­ėmė spren­di­mą dėl pro­jek­to Nr. XIIIP-1066, dėl an­ti­ko­rup­ci­nio pa­ke­to, svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Bu­vo įsi­pa­rei­go­ta pa­teik­ti iš­va­dą. De­ja, iš­va­da ne­pa­teik­ta, to­dėl, aš ma­nau, tu­riu pa­grin­dą ma­ny­ti, kad pro­jek­tas yra są­mo­nin­gai vil­ki­na­mas, to­dėl siū­lau pa­keis­ti ko­mi­te­tus ir kaip pa­grin­di­nį dėl to pro­jek­to skir­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju V. Ba­kui. E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Frak­ci­jos var­du siū­lau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mą, tai yra trys pro­jek­tai Nr. XIIIP-1100, Nr. XIIIP-1101, Nr. XIIIP-1102, dėl Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo pa­tai­sy­mų ir ly­di­mų­jų do­ku­men­tų, nes nė­ra Tei­sės de­par­ta­men­to po­zi­ci­jos ir tik­rai trūks­ta to­kio an­ti­ko­rup­ci­nio įver­ti­ni­mo šiuo po­žiū­riu. Siū­lo­me bal­suo­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dėl vi­sų teik­tų pa­siū­ly­mų, ko­le­gos, da­bar ap­si­sprę­si­me. Pir­ma­sis pa­siū­ly­mas bu­vo frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, P. Gra­žu­lio teik­tas pa­siū­ly­mas įra­šy­ti į šios die­nos dar­bo­tvarkę Sei­mo re­zo­liu­ci­ją Nr. XIIIP-1113 „Dėl pa­gal­bos Jung­ti­nėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms“. Pra­šo­me ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti. Kas ma­no­te, kad to­kia re­zo­liu­ci­ja tu­rė­tų bū­ti įtrauk­ta į šios die­nos dar­bo­tvarkę?

Bal­sa­vo 90 Sei­mo na­rių: už įtrau­ki­mą pa­si­sa­kė 27, prieš – 1, su­si­lai­kė 62. Pa­siū­ly­mui nepri­tar­ta.

Dėl J. Raz­mos pa­siū­ly­mo mes jau iš­si­aiš­ki­no­me.

Dėl V. Ba­ko pa­siū­ly­mo. Ma­nau, kad kai mes dar­bo­tvarkėje at­ei­si­me iki Bau­džia­mo­jo ko­dek­so… Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra iš­brauk­tas, jūs siū­lo­te, kad jis bū­tų įra­šy­tas ir mes ga­lė­tu­me pa­skir­ti ki­tą ko­mi­te­tą. Kai mes pa­tvir­tin­si­me dar­bo­tvarkę, rem­da­mie­si jū­sų raš­tu, pir­muo­ju klau­si­mu mes dėl bal­suo­si­me. Ka­dan­gi yra pa­reiš­ki­mas, iš tik­rų­jų mes vi­sa tai tu­ri­me ir at­lik­si­me pro­ce­dū­riš­kai.

Da­bar dėl po­no E. Gent­vi­lo. Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du yra pa­siū­ly­mas iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės įsta­ty­mų pro­jek­tus, Že­mės ūkio pa­skir­ties įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo pro­jek­tus Nr. XIIIP-1100, Nr. XIIIP-1101 ir Nr. XIIIP-1102. Tei­gia­ma, kad nė­ra Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos. Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da yra ir ji jau re­gist­ruo­ta. Dėl an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo iš tik­rų­jų mes ga­lė­si­me pa­si­tar­ti po pa­tei­ki­mo, bet jū­sų pra­šy­mas tei­sė­tas ir pra­šau ko­le­gas bal­suo­ti. Kas už tai, kad bū­tų iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės Že­mės ūkio pa­skir­ties įsta­ty­mo pro­jek­tas ir ly­di­mie­ji, pra­šo­me ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti už, kas ma­no­te ki­taip, spau­džia­te ki­tus myg­tu­kus.

Bal­sa­vo 97 Sei­mo na­riai: už iš­brau­ki­mą bal­sa­vo 41, prieš – 27, su­si­lai­kė 29. Dar­bo­tvarkėje mi­nė­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai lie­ka.

Ar ga­li­me su esa­mais pa­siū­ly­mais pri­tar­ti, pa­tvir­tin­ti dar­bo­tvarkę? No­ri­te bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me už ket­vir­ta­die­nio rug­sė­jo 21 die­nos ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkę.

Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta, nes bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 95, prieš – 1, su­si­lai­kė 5.

Re­pli­ka – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, man tru­pu­tį yra gė­da, kai pats Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pre­zi­den­tas D. Tram­pas au­ko­ja sa­vo as­me­ni­nių lė­šų 1 mln. eu­rų nu­siaub­tai ke­lių ura­ga­nų Jung­ti­nėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms, kai krei­pia­si į ki­tus, o kai mums bu­vo sun­ku ir yra sun­ku, Ame­ri­ka vi­sa­da at­si­grę­žia į mus vei­du. Tai ne pi­ni­gų klau­si­mas, čia po­žiū­rio ir so­li­da­ru­mo klau­si­mas. Jei­gu Vy­riau­sy­bė… Nie­kas ne­rei­ka­lau­ja, kad skir­tų di­de­lę su­mą pi­ni­gų, bet tai yra dė­me­sys Jung­ti­nėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms, mū­sų stra­te­gi­nei ir svar­biau­siai par­t­ne­rei. Pa­žiū­rė­ki­te, Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys, oku­pa­vus Lie­tu­vą, de­ja, pri­pa­ži­no oku­pa­ci­ją. Vie­nin­te­lės Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos 50 me­tų oku­pa­ci­jos ne­pri­pa­ži­no. Tai­gi aš ma­nau, man at­ro­do, pa­mąs­ty­ki­me, pa­gal­vo­ki­me ir gal­būt įtrauk­si­me ki­ta­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je šį re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą į dar­bo­tvarkę.

 

11.09 val.

Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko V. Ba­ko pra­šy­mas pa­keis­ti pa­grin­di­nį ko­mi­te­tą Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 43, 47, 54, 62, 63, 64, 681, 682, 71, 75, 90, 226 ir 227 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-1066 svars­ty­ti

 

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me P. Gra­žu­liui už jo re­pli­ką. Kaip ir ža­dė­jau, kar­tu pri­im­si­me spren­di­mą dėl Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­si­ra­šy­to pra­šy­mo, dėl pa­grin­di­nio ko­mi­te­to tei­ki­mo. Pra­šy­me pra­šo­ma pa­keis­ti dėl Bau­džia­mo­jo ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to, ku­ris bu­vo nu­ma­ty­tas svars­ty­ti rug­sė­jo 21 die­nos po­sė­dy­je, pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu bu­vo pa­skir­tas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pra­šo pa­keis­ti ko­mi­te­tus. Ger­bia­ma­sis V. Ba­kas gal ga­lė­tų iš­sa­ky­ti mo­ty­vus, jei­gu su­tik­tu­mė­te, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų va­kar įvy­ko Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to po­sė­dis, ku­ria­me bu­vo nu­spręs­ta ati­dė­ti pro­jek­to svars­ty­mą, kreip­tis į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ją, moks­li­nin­kus, Vy­riau­sy­bę, nors pa­ti Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė ši­tiems pro­jek­tams.

Eu­ro­pos eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ja, į ku­rią mes no­ri­me įsto­ti, pa­sa­kė, kad vie­na pa­grin­di­nių pro­ble­mų yra ne­bau­džia­mu­mas už ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus. Aš tu­riu pa­grin­do ma­ny­ti, įver­ti­nęs tai, kaip at­si­ra­do ši­tie ne­bau­džia­mu­mo pro­jek­tai 2015 me­tais, nes prie jų iš­ta­kų sto­vė­jo tiek po­nas J. Ber­na­to­nis, tiek po­nas J. Sa­ba­taus­kas, ku­ris siū­lė ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka svars­ty­ti, aš tu­riu pa­grin­do ma­ny­ti, kad sie­kia­ma vi­so la­bo pa­siek­ti, kad ši­tie pro­jek­tai bū­tų tie­siog suž­lug­dy­ti, už­vil­kin­ti ir kad mes rau­do­nuo­tu­me prieš EBPO eks­per­tus ne­pa­da­rę rei­ka­lin­gų re­for­mų, o tai ne­tru­kus įvyks, ka­da bus ins­pek­ta­vi­mas.

To­dėl mes siū­lo­me, aš siū­lau per­duo­ti tą klau­si­mą Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tui, juo la­biau kad jis su­si­jęs su ko­rup­ci­niais nu­si­kal­ti­mais. Mes jį ap­svars­ty­si­me la­bai grei­tai ir jau ket­vir­ta­die­nį pa­teik­si­me Sei­mui dis­ku­tuo­ti, rei­kia mums to­kių pro­jek­tų ar ne­rei­kia, o ne už­da­ra­me ko­kia­me nors ra­te, kur da­ly­vau­ja žmo­nės, ku­rių ke­ti­ni­mai, tie­są sa­kant, ne­la­bai su­pran­ta­mi.

PIRMININKĖ. Ačiū ger­bia­ma­jam V. Ba­kui. Ko­mi­te­to var­du mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ko­le­gos, rei­kia ap­si­spręs­ti dėl pa­siū­ly­mo pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu pa­skir­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tą dėl įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-1066. Pra­šo­me bal­suo­ti.

Ku­rie bal­suo­ja­te už, tie pri­ta­ria­te Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pra­šy­mui.

Dė­ko­ja­me. Bal­sa­vo 87 Sei­mo na­riai: už – 66, prieš – 2, su­si­lai­kė 19. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu dėl įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-1066 yra pa­skir­tas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti ki­tą ket­vir­ta­die­nį, rug­sė­jo 28 die­ną.

Ko­le­gos, tę­sia­me po­sė­dį to­liau. P. Gra­žu­lis – re­pli­ka. Dėl ve­di­mo tvar­kos.

P. GRAŽULIS (TTF). Dėl ve­di­mo. Jau yra nu­bal­suo­ta, pri­im­tas spren­di­mas. Aš no­rė­jau prieš pri­imant spren­di­mą iš­girs­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to nuo­mo­nę, ko­dėl jie pri­ėmė to­kį spren­di­mą. Mes ne­iš­gir­do­me. Tik­rai man bū­tų la­bai svar­bu ži­no­ti, ko­dėl pri­im­tas toks spren­di­mas. Kaž­kaip ne­iš­klau­sę ki­tos pu­sės pri­ėmė­me to­kį spren­di­mą. At­ei­ty­je, aš ma­nau, jei­gu nė­ra pir­mi­nin­ko, yra ko­mi­te­to na­riai. Kiek ži­nau, šis spren­di­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te bu­vo pri­im­tas vien­bal­siai.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma­sis Pet­rai. Jei­gu bū­tų no­rė­ję kas nors iš Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­sa­ky­ti nuo­mo­nę, bū­tu­me su­tei­kę to­kią ga­li­my­bę. To­kios nuo­mo­nės ne­bu­vo no­ri­ma. Spren­di­mas pri­im­tas ir tę­sia­me dar­bą to­liau.

 

11.14 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tu­riu ma­lo­nią mi­si­ją pra­neš­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ per­rin­ko se­niū­ną ir se­niū­nu iš­rink­tas Sei­mo na­rys K. Bart­kevi­čius. „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ na­riai taip pat iš­rin­ko V. Kam­ble­vi­čių frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ju ir ant­ruo­ju pa­va­duo­to­ju iš­rin­ko Sei­mo na­rį A. Dumb­ra­vą. Lin­ki­me dar­naus dar­bo ir sėk­mės.

Taip pat tu­riu gar­bę pra­neš­ti Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to dėl Sei­mo tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pės stei­gi­mo… Yra nu­tar­ta su­da­ry­ti Sei­mo tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pę su Ko­rė­jos Res­pub­li­ka ben­dru nu­ta­ri­mu ir pir­mi­nin­ku, ne, pir­mi­nin­ko nė­ra, tie­siog yra ini­cia­to­riai: R. Juk­ne­vi­čie­nė, V. Juo­za­pai­tis, A. Ar­mo­nai­tė ir G. Kir­ki­las. Įsi­ra­šy­ti į gru­pės na­rius ga­li­ma nuo rug­sė­jo 19 iki rug­sė­jo 21 die­nos. Va­di­na­si, šian­dien dar jūs tu­ri­te lai­ko. O gru­pės pir­ma­sis po­sė­dis bus skel­bia­mas rug­sė­jo 26 die­ną. Pra­ne­ši­mai baig­ti.

 

11.15 val.

Bran­duo­li­nės ener­gi­jos įsta­ty­mo Nr. I-1613 7, 15, 17, 21, 23, 24, 30, 39 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir 45 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-912(2)ES, Bran­duo­li­nės sau­gos įsta­ty­mo Nr. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 22, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 straips­nių, sep­tin­to­jo sky­riaus pa­va­di­ni­mo ir 2 prie­do pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo 341 ir 391 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-913(2)ES, Ra­dia­ci­nės sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-1019 71 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-914(2), Ci­vi­li­nės sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-971 9 ir 30 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-915(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3a klau­si­mas – Bran­duo­li­nės ener­gi­jos įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mo, 45 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas. Svars­ty­mas. A. Skar­džiaus ne­ma­tau. Kas ga­lė­tų iš Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to?

Yra A. Skar­džius. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, pra­šom pa­teik­ti ko­mi­te­to iš­va­dą. No­ri­me pa­klaus­ti, ar jūs pri­sta­ty­si­te kar­tu ir ly­di­muo­sius įsta­ty­mo pro­jek­tus?

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, svars­tė pro­jek­tus Nr. XIIIP-912, Nr. XIIIP-913, Nr. XIIIP-914 ir Nr. XIIIP-915. Dėl vi­sų pro­jek­tų iš­va­da yra ta pa­ti: pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tiems įsta­ty­mų pro­jek­tams. Spren­di­mai pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Tai tiek bū­tų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­ma­jam pra­ne­šė­jui. Ly­di­ma­sis įsta­ty­mo pro­jek­tas – Ci­vi­linės sau­gos įsta­ty­mas. Pa­pil­do­mas bu­vo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Gal V. Ba­kas pa­teiks Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to iš­va­dą dėl ly­di­mo­jo įsta­ty­mo pro­jek­to, ly­din­čio­jo įsta­ty­mo pro­jek­to, taip.

V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas rug­sė­jo 20 die­ną ap­svars­tė įsta­ty­mo pro­jek­tą, ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė.

PIRMININKĖ. Ačiū ta­riu pra­ne­šė­jams.

Dis­ku­si­ja. Į tri­bū­ną kvie­čiu A. Ku­bi­lių. Pra­šom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš la­bai trum­pai no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į vie­ną su šiais įsta­ty­mais su­si­ju­sį da­ly­ką, ku­ris, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tik­rai yra svar­bus. Gal ga­li­ma tik ap­gai­les­tau­ti, kad mes pa­tys į tai at­krei­pė­me dė­me­sį šiek tiek vė­luo­da­mi, to­dėl svars­ty­mo sta­di­jo­je ko­mi­te­tas kol kas ne­ap­svars­tė mū­sų vie­nos pa­tai­sos.

Iš es­mės pri­tar­da­mi vi­sam įsta­ty­mų pa­ke­tui no­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad įsta­ty­mai da­bar tai­so­mi pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos pas­ku­ti­nes di­rek­ty­vas, ta­čiau bran­duo­li­nės sau­gos įsta­ty­mai ir vi­sa tei­si­nė ba­zė Lie­tu­vo­je bu­vo su­kur­ta dar tuo me­tu, kai bran­duo­li­nę grės­mę ke­lian­tys ob­jek­tai, ar­ba po­ten­cia­lios ra­dia­ci­nės tar­šos ob­jek­tai, iš es­mės bu­vo tik Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Vi­sa pas mus nu­sta­ty­ta tvar­ka ga­lio­ja ver­ti­nant tuos ob­jek­tus, ku­rie yra Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Pa­gal ver­ti­ni­mus yra ren­gia­mi pla­nai, kaip tu­ri bū­ti pa­si­reng­ta ga­li­mai grės­mei. Ir įsta­ty­mai, ir vi­sa tvar­ka ne­spren­džia tų pro­ble­mų, ku­rios, kaip ži­no­te, iš­ki­lo po to, kai Bal­ta­ru­si­ja, ne­de­ri­nu­si su tarp­tau­ti­ne tei­se ir su Lie­tu­va, ėmė ša­lia Lie­tu­vos sie­nos sta­ty­ti Ast­ra­vo ato­mi­nę elek­tri­nę. Ji tam­pa ir­gi to­kiu ob­jek­tu, ku­rio grės­mę Lie­tu­va tu­ri ver­tin­ti nau­do­da­ma tuos tei­si­nius in­stru­men­tus, ku­rie iki šiol tam ne­bu­vo pri­tai­ky­ti.

To­dėl mes pa­siū­lė­me bent jau Ra­dia­ci­nės sau­gos įsta­ty­mo 7 straips­ny­je įra­šy­ti pa­pras­tą pa­tai­są, ku­ri skam­bė­tų taip, kad „Vals­ty­bi­nė ato­mi­nės ener­ge­ti­kos sau­gos ins­pek­ci­ja kar­tu su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, su­de­ri­nu­sios su Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, tvir­ti­na ap­ra­šą, ku­riuo nu­sta­to­ma bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos ob­jek­tų, esan­čių Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je ar kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se, kai į jų ava­ri­nės pa­reng­ties zo­nas pa­ten­ka da­lis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jos“, to­liau, kaip ir nu­ma­ty­ta įsta­ty­me, yra įpa­rei­go­ji­mai, ko­kie veiks­mai tu­ri bū­ti at­lik­ti. Mū­sų es­mi­nė pa­tai­sa yra įra­šy­ti la­bai aiš­kiai, kad bran­duo­li­nės sau­gos įsta­ty­mais nu­sta­ty­ta tvar­ka tu­ri ga­lio­ti ir tiems bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos ob­jek­tams, ku­rie yra kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se, jei­gu į tų ob­jek­tų ava­ri­nės pa­reng­ties zo­nas pa­ten­ka da­lis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos.

Tai štai to­kiam siū­ly­mui mes ra­gi­na­me pri­tar­ti. Gal­būt tai pa­da­ry­si­me pri­ėmi­mo sta­di­jo­je. Bet aš ra­gin­čiau pa­grin­di­nius ko­mi­te­tus tiek vie­no įsta­ty­mo, tiek ki­to įsta­ty­mo dar sy­kį gi­liau at­kreip­ti dė­me­sį į tai, ar iš tik­rų­jų ne­rei­kia da­ry­ti ir ki­tų pa­tai­sų, kad ga­lio­jan­ti pas mus vi­sa bran­duo­li­nės sau­gos sis­te­ma bū­tų tin­ka­mai pri­tai­ky­ta ir tai po­ten­cia­liai grės­mei, ku­rią ke­lia ša­lia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sie­nos sta­to­ma Ast­ra­vo ato­mi­nė elek­tri­nė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau iš­ties at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kas ir bu­vo pa­sa­ky­ta, kad yra gau­ti A. Ku­bi­liaus ir ger­bia­mo D. Krei­vio pa­siū­ly­mai dėl įsta­ty­mo pro­jek­tų Nr. XIIIP-914(2) ir Nr. XIIIP-915. Jų ko­mi­te­tas dar ne­ap­svars­tė, ne­spė­jo, nes jie bu­vo ap­teik­ti vė­liau, pri­ėmi­mo sta­di­jo­je. Tik­rai tu­rė­si­me ir ko­mi­te­to iš­va­dą, ir juos ap­svars­ty­si­me.

No­riu pa­si­tar­ti. Ki­tų pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta, to­dėl pra­šy­čiau jū­sų nuo­mo­nę už, nuo­mo­nę prieš iš­sa­ky­ti dėl vi­sų įsta­ty­mo pro­jek­tų Nr. XIIIP-912, Nr. XIIIP-913, Nr. XIIIP-914 ir Nr. XIIIP-915 kar­tu. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Pra­šom ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai: už – 94, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Po svars­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Vy­riau­sy­bė pra­šo svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Ma­nau, ko­le­gos tam ne­pri­eš­ta­rau­ja. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me.

 

11.22 val.

Bran­duo­li­nės ener­gi­jos įsta­ty­mo Nr. I-1613 2, 7, 15, 16, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 50 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 501 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIII-287 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1096 (pa­tei­ki­mas)

 

Kar­tu su šiuo įsta­ty­mų pa­ke­tu yra už­re­gist­ruo­tas ir Bran­duo­li­nės ener­gi­jos įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1096. Skel­biu jį. Tai yra Bran­duo­li­nės ener­gi­jos įsta­ty­mo Nr. I-1613 2, 7, 15, 16, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 50 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 501 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIII-287 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – V. Sin­ke­vi­čius. Žo­dis jums. Pa­tei­ki­mas.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tai la­bai trum­pas pa­kei­ti­mas, tie­siog pa­pil­dan­tis pa­grin­di­nį įsta­ty­mo pro­jek­tą, kei­čia­si ma­no re­gist­ruo­ta įsi­ga­lio­ji­mo da­ta. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti, ir mes su ko­mi­te­tu šian­dien svars­ty­si­me šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, kad jis bū­tų kuo grei­čiau pri­im­tas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. No­rin­čių pa­klaus­ti nė­ra. V. Sin­ke­vi­čius no­ri pa­pil­dy­ti.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). At­si­pra­šau, no­rė­jau pa­pil­dy­ti, kad iš tie­sų, ka­dan­gi svar­bu, kad pro­jek­tas bū­tų pri­im­tas kuo grei­čiau, no­rė­čiau pa­pra­šy­ti svars­ty­ti įsta­ty­mą sku­bos tvar­ka. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? No­ri­te bal­suo­ti? Pra­šau. Bal­suo­ja­me dėl įsta­ty­mo Nr. XIIIP-1096. Bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos įsta­ty­mas, pa­tei­ki­mas.

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai, vi­si 98 vien­bal­siai pri­ta­rė po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-1096.

Bu­vo pra­šo­ma sku­bos. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti sku­bai, kad kar­tu pa­si­vy­tų šis įsta­ty­mas ir ki­tus, prieš tai mi­nė­tus įsta­ty­mų pro­jek­tus? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu sku­bai. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, mums dar rei­kia pa­skir­ti ko­mi­te­tus. Pa­grin­di­nis – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Pa­pil­do­mo nė­ra. Svars­to­mas kar­tu su jau anks­čiau mi­nė­tais įsta­ty­mų pro­jek­tais. Dė­ko­ju.

 

11.25 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 4 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1007 (pa­tei­ki­mas)

 

Ka­dan­gi mes len­kia­me šiek tiek lai­ką, gal jūs ne­pri­eš­ta­rau­tu­mė­te, kol pa­si­ruoš ki­tų svars­ty­mų iš­va­das pa­teik­ti, pra­šy­čiau jū­sų leis­ti pa­teik­ti pir­mą­jį re­zer­vi­nį klau­si­mą – Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 4 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-1007. Pa­tei­ki­mas. Tri­bū­no­je ini­cia­to­rius – V. Si­mu­li­kas.

V. SIMULIK (LVŽSF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, mie­li ko­le­gos, aš la­bai trum­pai. 2017 m. bir­že­lio 29 d. pri­ėmus nu­ta­ri­mą „Dėl vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų tin­klo op­ti­mi­za­vi­mo pla­no pa­tvir­ti­ni­mo“, įtvir­tin­ta uni­ver­si­te­ti­nio moks­li­nio cen­tro są­vo­ka, ji nie­kur nė­ra api­brėž­ta. Sei­mo na­rių ini­cia­ty­va yra api­brėž­ti šią są­vo­ką. Su ger­bia­mu ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku mes šne­kė­jo­me, ją rei­kės to­bu­lin­ti. Į Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą mes at­si­žvel­gė­me. Vie­no­je da­ly­je de­par­ta­men­tas ra­šo, kad to­kios for­mos gal ne­rei­kė­tų, tai bū­tų vie­ta, kur kas nors vyk­tų. Na, aš at­si­pra­šau, mie­li ko­le­gos, jei­gu ne­bus api­brėž­ta, kas tai yra, tai tik­rai ne­bus aiš­ku, kas tai bus. O ant­rai da­liai pri­ta­riu, kad pro­ce­dū­ros, kaip tai bū­tų įsteig­ta, vi­sa ki­ta… bet mes ko­mi­te­te tik­rai pra­šy­si­me ko­mi­te­to ini­cia­ty­vos pa­to­bu­lin­ti ir baig­ti iki ga­lo. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jū­sų no­ri pa­klaus­ti E. Pu­pi­nis. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, no­rė­čiau pa­klaus­ti, kiek tas jū­sų tei­kia­mas įsta­ty­mas su­si­jęs su aukš­to­jo moks­lo re­for­ma? Kaip ži­no­te, jei­gu kiek­vie­nas pa­gal sa­vo apy­gar­dą teik­si­me įsta­ty­mų pro­jek­tus, tai, ko ge­ro, nie­ka­da ne­pri­im­si­me ben­dros stra­te­gi­jos dėl aukš­to­jo moks­lo re­for­mos. No­rė­čiau jū­sų ko­men­ta­ro, ar čia nė­ra pa­slėp­tas Šiau­lių kraš­to in­te­re­sas kaip nors iš­gel­bė­ti sa­vo uni­ver­si­te­tą? Ačiū.

V. SIMULIK (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, dė­ko­ju už in­te­re­sų pri­mi­ni­mą. Kai mes bal­suo­ja­me už 9 % PVM, ma­nau, vi­si už in­te­re­sus bal­suo­ja­me, bet čia ga­li­ma nu­ei­ti la­bai to­li. Aš pa­brė­žiau, kad yra nu­ta­ri­me, ku­rį pri­ėmė Sei­mas, są­vo­ka. Mes siū­lo­me, kad ta są­vo­ka at­si­ras­tų Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­me. Ją to­bu­lin­ti ga­li­ma ir rei­kia, o ko­kia­me mies­te, ko­kia­me re­gio­ne bus tai­ko­ma, spręs stei­gė­jas, šiuo at­ve­ju Sei­mas. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Nuo­mo­nė už – S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų čia nė­ra di­de­lis įsta­ty­mas, bet jis at­ve­ria per­spek­ty­vą link kur tu­rė­tų ju­dė­ti aukš­to­jo moks­lo re­for­ma. Tiek ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, tiek ger­bia­mas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ini­cia­to­rius su­pran­ta, kad kai ku­rie re­gio­ni­niai uni­ver­si­te­tai, kai ku­rie Kau­no, Vil­niaus uni­ver­si­te­tai su­ma­žė­jo iki kri­ti­nio ly­gio, kai jie ne­ga­li tie­siog va­din­tis uni­ver­si­te­tais. Rei­kia ei­ti kon­so­li­da­ci­jos ke­liu. Įterp­da­mi to­kį ter­mi­ną, mes po pa­tei­ki­mo tu­ri­me gal­vo­ti, kaip dar jį pa­keis­ti, kad ma­ty­tu­me per­spek­ty­vą iki gruo­džio pra­džios. Kvie­čiu dis­ku­si­jos ir kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar no­ri­me bal­suo­ti, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Pra­šau. Bal­suo­ja­me. Moks­lo ir stu­di­jų sta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1007, 4 ir 10 strai­ps­nių pa­kei­ti­mas.

Bal­sa­vo 93 Sei­mo na­riai: už – 73, prieš – 2, su­si­lai­kė 18. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti… Da­bar mums, ko­le­gos, rei­kė­tų pa­si­tar­ti, ar lap­kri­čio 16 die­ną, kaip yra pir­mi­nis pa­siū­ly­mas, ar ga­li ko­mi­te­tas svars­ty­ti anks­čiau, spa­lio 19 ar lap­kri­čio 7? Tin­ka da­ta. Ga­li­me pri­tar­ti, kad lap­kri­čio 16 die­ną. Pri­ta­ria­me da­tai, ku­ria nu­sta­to­me, kad ko­mi­te­to iš­va­da bus ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je.

 

11.29 val.

Tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to 44 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3747 (svars­ty­mas)

 

Grįž­ta­me, ko­le­gos, prie pa­grin­di­nės dar­bo­tvarkės. Da­bar jau kvie­čiu J. Sa­ba­taus­ką pa­teik­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­dą dėl Tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to 44 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIP-3747. Pa­tei­ki­te ko­mi­te­to iš­va­dą.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas svars­tė šį pro­jek­tą ir nors mes, ko­mi­te­to na­riai, pa­tys ini­ci­ja­vo­me šį pro­jek­tą, įver­ti­nę tai, kad yra Vy­riau­sy­bės pa­teik­tas pro­jek­tas, apie ku­rį kal­bė­siu tru­pu­tį vė­liau, ir kad tos nuo­sta­tos, ku­rios bu­vo nu­ma­ty­tos ar­ba siū­lo­mos šia­me pro­jek­te, jau in­kor­po­ruo­tos (ko­mi­te­tas svars­ty­mo me­tu in­kor­po­ra­vo) į ki­tą pro­jek­tą, siū­lo­me at­mes­ti dėl Tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to 44 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, nes ko­mi­te­tas, kaip mi­nė­jau, vi­sas tas nuo­sta­tas jau nu­ma­tė ki­ta­me pro­jek­te. Už šį spren­di­mą bal­sa­vo 9 ko­mi­te­to na­riai, tai yra vi­si ko­mi­te­to na­riai, prieš, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo nė vie­no. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti, kad at­me­ta­me pa­gal ko­mi­te­to pa­siū­ly­mą mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą? Ga­li­me pri­tar­ti. Dė­ko­ju.

 

11.31 val.

Tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to ant­ro­jo skir­snio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straips­nių pa­kei­ti­mo, Sta­tu­to pa­pil­dy­mo 101, 161, 291, 351, 381 straips­niais ir priedu ir 48 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4745(2) (svarstymas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to ant­ro­jo skir­snio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straips­nių pa­kei­ti­mo, sta­tu­to pa­pil­dy­mo 101, 161, 291, 351, 381 strai­ps­niais ir prie­du ir 48 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4745(2). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­da – J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip ir mi­nė­jau, šį pro­jek­tą, ku­rį tei­kia Vy­riau­sy­bė, ko­mi­te­tas la­bai ati­džiai nag­ri­nė­jo. Bu­vo ir tam tik­rų dis­ku­si­jų ne tik su tei­kė­jais, bet ir su Na­cio­na­li­nio pa­rei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo at­sto­vais. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam va­rian­tui.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad nu­ma­tėm dėl įsi­ga­lio­ji­mo tam tik­rus ypa­tu­mus, kad tam tik­ra da­lis įsi­ga­lio­ja nuo 2017 m. gruo­džio 1 d., su pra­šy­mu, kad bū­tų pri­im­ti tam tik­ri spren­di­mai iki lap­kri­čio 30 die­nos, no­rint, kad įsi­ga­lio­tų, o vi­sas įsi­ga­lios ki­tais me­tais.

Už pa­to­bu­lin­tą va­rian­tą bal­sa­vo vi­si ko­mi­te­to na­riai, t. y. 9 ko­mi­te­to na­riai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to iš­va­dą pra­šau pa­gar­sin­ti ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką A. Sy­są.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas dar pa­va­sa­rio se­si­jo­je ap­svars­tė ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Bu­vo daug Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų, ku­rioms mes pri­ta­rė­me, bet ko­mi­te­to spren­di­mas yra siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui grą­žin­ti pro­jek­tą ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, nes pro­jek­to aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te kaip vie­nas iš pa­grin­di­nių pro­jek­to tiks­lų nu­ro­do­mas sie­kis su­de­rin­ti sta­tu­to nuo­sta­tas su Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIP-3262 nuo­sta­to­mis.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys į tai, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė 2017 m. ko­vo 1 d. nu­ta­ri­mu Nr. 137 pa­siū­lė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui ne­svars­ty­ti Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Siek­da­ma, kad vals­ty­bės tar­ny­ba bū­tų pro­fe­sio­na­li, efek­ty­vi, kom­pe­ten­tin­ga ir ja pa­si­ti­kė­tų vi­suo­me­nė, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė, vyk­dy­da­ma XVII Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos, ku­riai pri­tar­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo gruo­džio 13 die­nos po­sė­dy­je, nuo­sta­tas, pa­rengs ir pa­teiks Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui nau­ją Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą ir su juo su­si­ju­sių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų pro­jek­tus. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui. Kvie­čiu pa­gar­sin­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dą ko­mi­te­to na­rį R. Juš­ką.

R. JUŠKA (LSF). La­ba die­na. Mū­sų ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu su pa­tai­sy­mais. Pa­tai­sy­mai yra tech­ni­nio po­bū­džio – dėl įsi­ga­lio­ji­mo da­tos, nes bu­vo svars­ty­tas pa­va­sa­rio se­si­jo­je įsi­ga­lio­ji­mas nuo lie­pos 1 die­nos, pa­keis­ta – nuo spa­lio 1 die­nos. Ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ko­mi­te­to pra­ne­šė­jui. Dis­ku­si­ja. No­rin­čių kal­bė­ti dis­ku­si­jo­je nie­kas ne­už­si­ra­šė.

Da­bar mes tu­ri­me, ger­bia­mie­ji ko­le­gos… Yra gau­ta ke­le­tas pa­siū­ly­mų. Gau­tas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas dėl 28 straips­nio (kaip tik pra­ne­šė­jas ir mi­nė­jo) siū­lant pa­keis­ti įsi­ga­lio­ji­mo da­tą, nes iš­ties jau šiek tiek vė­luo­ja­me. Pa­grin­di­nio ko­mi­te­to nuo­mo­nė – pri­tar­ti iš da­lies ir pa­siū­ly­ti įsi­ga­lio­ji­mo da­tą nuo 2017 m. gruo­džio 1 die­nos, kad su­spė­tu­me vis­ką pa­da­ry­ti. Ar ko­mi­te­tas no­ri dar ką nors pa­pil­do­mai? Ar su­tin­ka­te? Ger­bia­mas Juš­ka, ne­pri­eš­ta­rau­ja­te, kad įsi­ga­lio­ji­mo da­ta…

R. JUŠKA (LSF). Su­tin­ka­me.

PIRMININKĖ. Su­tin­ka­te. Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti. Taip pat Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas siū­lė pa­keis­ti pro­jek­to 30 straips­nio 12 da­lį – taip pat įsi­ga­lio­ji­mo da­tą. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies siū­ly­da­mas, kad įsi­ga­lio­ji­mo da­ta bū­tų ne rug­sė­jo 30 die­na, o lap­kri­čio 30 die­na. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ma­nau, ko­mi­te­tas su­tin­ka. Dau­giau pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta.

Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Nuo­mo­nė prieš – A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ne šiaip sau pa­pra­šė per­trau­kos ir grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Mes vėl ši­tuo įsta­ty­mu iš­ba­lan­suo­ja­me dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą. Mes no­ri­me, kad kiek­vie­na tar­ny­ba tu­rė­tų sa­vo dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą ir so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas sa­vo įsta­ty­muo­se. Kaip mes jas su­re­gu­liuo­si­me? Kaip mes ga­lė­si­me da­ry­ti įta­ką? Aš ne­su­pran­tu! Per 27 me­tus mes, užuot de­ri­nę ir ieš­ko­ję spren­di­mo, kad vi­si pa­rei­gū­nai vie­nu me­tu jaus­tų eko­no­mi­kos di­dė­ji­mą per dar­bo už­mo­kes­tį, da­ro­me, kad kiek­vie­na tar­ny­ba tam­py­tų pa­klo­dę į sa­ve. Ši­tas žings­nis griau­na sis­te­mą.

Aš ne­ži­nau, kaip vi­si jūs ir mes – po­li­ti­kai ga­lė­si­me spręs­ti ir po­li­ti­kų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo klau­si­mą? Man jau nu­si­bo­do apie tai kal­bė­ti! Žiū­rė­ki­me šiek tiek pla­čiau. Ne tai, kad at­ėjo vie­na tar­ny­ba ar ki­ta, pa­sa­kė, kad la­bai blo­gai, pas juos dar­buo­to­jai ne­ina dirb­ti, nes ma­ži at­ly­gi­ni­mai. Tai spręs­ki­me vi­sų at­ly­gi­ni­mus, o ne leis­ki­me kiek­vie­nai įstai­gai tu­rė­ti sa­vo dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą, nes tai su­griaus Lie­tu­vą iš vi­daus.

PIRMININKĖ. Nuo­mo­nės už nė­ra. Nuo­mo­nę prieš dar no­rė­jo iš­sa­ky­ti R. J. Da­gys, bet aš ma­nau, kad po svars­ty­mo – vie­na nuo­mo­nė už, vie­na prieš. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­nau, gir­dė­jo­te ar­gu­men­tus, ku­riuos iš­sa­kė ir A. Sy­sas. Pra­šom ap­si­spręs­ti, ar pri­ta­ria­me svars­ty­mo me­tu įsta­ty­mo pro­jek­tui, ar bal­suo­ja­me prieš.

Bal­sa­vo 90 Sei­mo na­rių: už – 23, prieš – 9, su­si­lai­kė 58. Po svars­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­pri­tar­ta.

Ko­le­gos, ar ben­dru su­ta­ri­mu grą­ži­na­me to­bu­lin­ti, ar at­me­ta­me? (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau, bet čia šiuo at­ve­ju ki­tas Sta­tu­to straips­nis. Aš tuoj jį pri­sta­tau: „…ar grą­žin­ti pro­jek­tą pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui, ar grą­žin­ti ini­cia­to­riams pro­jek­tą to­bu­lin­ti, ar at­mes­ti.“ Yra ga­li­my­bė pa­si­rink­ti ir mes tu­ri­me tris myg­tu­kus.

Pir­mas. Tie, ku­rie spau­si­te myg­tu­ką „plius“, – grą­žin­ti pro­jek­tą pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui. Ant­ra­sis „mi­nus“ – grą­žin­ti ini­cia­to­riams pa­reng­tą to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ir su­si­lai­ky­mo myg­tu­kas – at­mes­ti pro­jek­tą. Pra­šom ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti. Skel­biu bal­sa­vi­mą! (Šur­mu­lys sa­lė­je) Tie, ku­rie bal­suo­ja­te prieš, va­di­na­si, grą­ži­na­te ini­cia­to­riams pro­jek­tą to­bu­lin­ti iš es­mės. Su­pra­to­te vi­si.

Bal­sa­vo… (Triukš­mas sa­lė­je) Pra­šo­me ne­triukš­mau­ti! Ger­bia­mas Ju­liau!.. Bal­sa­vi­mas įvy­ko. Sei­mo na­riai ap­si­spren­dė. Bal­sa­vo 86 Sei­mo na­riai (tuoj pa­tiks­lin­si­me bal­sa­vi­mą): už – 55, prieš – 25, su­si­lai­kė 6. Va­di­na­si, grą­ži­na­me pro­jek­tą pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną re­pli­ką po ba­la­vi­mo – J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Liūd­na, kad to­kį spren­di­mą Sei­mas pri­ėmė ne­pri­tar­da­mas pro­jek­tui. Tu­riu pa­sa­ky­ti liūd­ną re­a­ly­bę: ar Sei­mo na­riai eis nu­teis­tuo­sius sau­go­ti? Jau šian­dien trūks­ta ar­ti 400 dar­buo­to­jų šiai sis­te­mai. Tai yra žmo­nės, ku­rie gau­na el­ge­tiš­kus at­ly­gi­ni­mus, ir mes ne­no­ri­me nie­ko da­ry­ti. La­bai gai­la.

PIRMININKĖ. Pa­si­nau­do­siu ir aš re­pli­kos tei­se ir pa­sa­ky­siu. Tik­rai gai­les­tin­gu­mo gal­būt čia to­kio di­de­lio ir nė­ra, to­bu­lin­ti pa­skir­ta pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui, rei­kia tie­siog grei­tai, at­sa­kin­gai dirb­ti, ne­da­ry­ti per­trau­kų, kaip mėgs­ta da­ry­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas.

Ger­bia­mi ko­le­gos, dir­ba­me to­liau.

 

11.44 val.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34, 35 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 351 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-786(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas… (Bal­sai sa­lė­je) Aš jau pa­skel­biau klau­si­mą, tai leis­ki­te pa­baig­ti. Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34, 35 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 351 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-786(2). Svars­ty­mas. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Kol at­eis G. Kin­du­rys, su­teik­siu žo­dį J. Sa­ba­taus­kui.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ko­mi­te­tas ne­da­ro nė vie­nos ne­pa­grįs­tos per­trau­kos, o dėl šio pro­jek­to – il­gai ne­svars­tė pa­pil­do­mi ko­mi­te­tai. Kai mes tik ga­vo­me pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų iš­va­das, iš es­mės ap­svars­tė­me šį pro­jek­tą, to­dėl vi­siš­kai ne­tu­rint in­for­ma­ci­jos ne­de­ra taip kal­bė­ti, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke.

PIRMININKĖ. Ačiū, už jū­sų pa­sta­bą. Dėl šio klau­si­mo gal­būt ir taip, ta­čiau vi­su­mos re­zul­ta­tai yra ki­ti. M. Ado­mė­nas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, at­ei­ty­je al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas, ren­kan­tis iš tri­jų al­ter­na­ty­vų, nė­ra vi­siš­kai ko­rek­tiš­kas, tu­rė­tų bū­ti dvi al­ter­na­ty­vos: to­bu­lin­ti ir at­mes­ti, o pas­kui: to­bu­lin­ti ko­mi­te­te ar to­bu­lin­ti ini­cia­to­riams. Bet kai yra trys al­ter­na­ty­vos, bet ku­ris bal­sa­vi­mo spe­cia­lis­tas, psi­cho­lo­gas pa­sa­kys, kad jis ne­lei­džia pa­rink­ti tik­rai de­mo­kra­tinio va­rian­to. Gal at­ei­ty­je ga­li­ma da­ry­ti du bal­sa­vi­mus, bet po du pa­si­rin­ki­mus?

PIRMININKĖ. Ačiū už jū­sų nuo­mo­nę, tie­siog pri­me­nu, kad taip yra pa­ra­šy­ta Sta­tu­te. Aiš­ku, mes ga­lė­jo­me gal­būt elg­tis ki­taip, bet aš ma­nau, kad Sei­mo na­riai ži­no­jo, už ką bal­suo­ja ir kaip.

Ger­bia­ma­sis Kin­du­ry, pra­šo­me pa­teik­ti. Grįž­ta­me prie ką tik pa­skelb­to įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-786(2). G. Kin­du­rys – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­da.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, po pa­tei­ki­mo mi­nė­tas pro­jek­tas svars­ty­tas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­te. Ko­mi­te­tas at­si­žvel­gė į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. De­par­ta­men­to bu­vo pa­siū­ly­ta iš­plės­ti­nė se­niū­nai­čių su­ei­gos veik­la, jos kom­pe­ten­ci­ją iš­dės­ty­ti at­ski­ru straips­niu. Ko­mi­te­tas taip ir pa­da­rė, pa­tiks­li­no pro­jek­tą. Pa­to­bu­lin­tas pro­jektas yra pa­teik­tas jums, kur tai pa­da­ry­ta, tai bū­tent su­ei­gos veik­la at­skir­ta nuo 35 straips­nio, o per­kel­ta į nau­ją­jį 351, dėl to kei­čia­si ir pro­jek­to pa­va­di­ni­mas, t. y. pa­pil­do­mas žo­džiais: „ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 351 straips­niu“.

Be to, pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą pa­tiks­lin­ta vie­na iš su­ei­gos funk­ci­jų, t. y. ne „de­le­guo­ti at­sto­vus į ta­ry­bos ko­mi­te­tų na­rius“, o „at­sto­vų de­le­ga­vi­mas da­ly­vau­ti ko­mi­te­tų dar­be“. Be to, ko­mi­te­tas pa­pil­dė pro­jek­tą „įsi­pa­rei­go­ji­mus sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­joms ver­ti­nant iš­plės­ti­nės se­niū­nai­čių su­ei­gos spren­di­mus“ – „nu­ro­dy­ti ver­ti­ni­mo mo­ty­vus ir nu­ma­to­mus veiks­mus, jei to­kie bus įgy­ven­din­ti“.

Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mų dėl pro­jek­to ne­gau­ta. Ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ku­ris yra pa­tei­kia­mas šia­me po­sė­dy­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. No­rin­čių da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je nė­ra. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Nuo­mo­nė už – G. Bu­ro­kie­nė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ko­le­gos, aš ti­kiu, kad vi­si pa­lai­ky­si­me šį pro­jek­tą, ka­dan­gi jis yra la­bai svar­bus tiek mies­to, tiek kai­mo ben­druo­me­nėms ir ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms stip­ri­nant pi­lie­ti­nę ini­cia­ty­vą da­ly­vau­ti pri­imant spren­di­mus to­je te­ri­to­ri­jo­je, kur jie gy­ve­na, t. y. da­ry­ti įta­ką gy­ve­na­mo­jo­je te­ri­to­ri­jo­je pri­ima­miems spren­di­mams. Ti­kiu, kad tai pa­ska­tins kuo dau­giau žmo­nių ak­ty­viai da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je.

PIRMININKĖ. Nuo­mo­nė prieš – R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Iš­ties aš esu už, dėl to pa­spau­džiau „prieš“, kad ga­lė­čiau pa­si­sa­ky­ti. Vi­sų pir­ma aš esu už tai, kad bū­tų se­niū­nai­čių su­ei­gos žo­dis reng­ti tie­sio­gi­nius se­niū­no rin­ki­mus, kaip yra jau nu­ma­ty­ta ru­dens se­si­jo­je vie­no Sei­mo na­rio. Tai yra, kaip sa­ky­ti, per­spek­ty­va, kad sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­to­rius ar­ba sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ne­at­mes­tų se­niū­nai­čių su­ei­gos žo­džio. Tai yra la­bai sva­ru ir mes ži­no­me, kad be­veik vi­so­je Lie­tu­vo­je žmo­nės no­ri tie­sio­giai rink­ti se­niū­nus. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šom bal­suo­ti dėl Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-786(2).

Ba­la­vo 79 Sei­mo na­riai: už – 72, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 7. Po svars­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

 

11.48 val.

Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1234 26 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1044(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1234 26 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1044(2). Pa­tei­ki­mas. Pra­ne­šė­jas – V. Sin­ke­vi­čius. Pra­šau, ko­le­ga.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, la­bai trum­pai. Tur­būt kiek­vie­nas iš mū­sų yra su­si­dū­ręs su biu­ro­kratinėmis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir kiek­vie­nas tur­būt no­ri, kad vi­si pro­ce­sai vyk­tų kuo grei­čiau. Pa­grin­di­nis siū­lo­mų pa­kei­ti­mų tiks­las yra su­ma­žin­ti biu­ro­kratinę naš­tą tiek mū­sų gy­ven­to­jams, tiek ver­slui ir kuo efek­ty­viau… kad iš Sei­mo at­ei­tų toks kaip ir nu­ro­dy­mas kuo efek­ty­viau tvar­ky­ti vie­šuo­sius duo­me­nis, kad žmo­nės ne­bū­tų gai­ši­na­mi dėl pro­ce­sų, ku­rie vals­ty­bės ga­lė­tų bū­ti daug grei­čiau tvar­ko­mi. Tai tiek. Kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti R. Mar­ti­nė­lis. Pra­šau, ko­le­ga, klaus­ti.

R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. La­bai ge­ras pro­jek­tas. Siū­ly­da­mas pri­tar­ti aš tik­tai no­rė­čiau pa­si­klaus­ti, ar tai bus ne­mo­ka­mas duo­me­nų ga­vi­mas, ne­kai­nuos nei as­me­nims, sa­ky­ki­me, tarp vals­ty­bi­nių įstai­gų kar­tais bū­na to­kių, kad?.. Ar ne­mo­ka­mi bus duo­me­nys?

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš su­pra­tau klau­si­mą. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas su tuo nė­ra su­si­jęs, bet taip, yra pa­teik­tas ana­lo­giš­kas Pre­zi­den­tės siū­ly­mas, kad Re­gist­rų cen­tras teik­tų duo­me­nis vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ne­mo­ka­mai. Taip, aš ma­nau, kad tai bus įgy­ven­din­ta, nes, kiek ži­nau, jau yra ap­skai­čiuo­ti šio spren­di­mo kaš­tai ir tai taip pat bus įgy­ven­din­ta.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Svei­ki­nu su ini­cia­ty­va. Klau­si­mas iš įgy­ven­di­ni­mo pu­sės.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.

S. GENTVILAS (LSF). Kaip bus įgy­ven­din­ta ši­ta nuo­sta­ta, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jai ne­klaus­tų, nes da­bar tai yra tik api­brė­ži­mo, su­pran­tu, įter­pi­mas į įsta­ty­mą? Dė­ko­ju.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Da­bar yra pra­di­nis eta­pas bū­tent api­brėž­ti pro­ce­są ir, na, pa­grin­di­nė yra nuo­sta­ta, kad vis dėl­to bū­tų ska­ti­na­mos ins­ti­tu­ci­jos nau­do­tis vie­šai­siais duo­me­ni­mis, ku­rie jau yra pa­sie­kia­mi, ir kad žmo­nėms ne­rei­kė­tų tos pa­čios pa­žy­mos neš­ti du kar­tus į skir­tin­gus ka­bi­ne­tus.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aš su pa­lin­kė­ji­mu.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū.

K. GLAVECKAS (LSF). Iš tik­rų­jų prieš tai bu­vu­sie­ji vi­si sei­mai ir vy­riau­sy­bės ban­dė ko­vo­ti su tuo biu­ro­kratizmu ir vi­si grie­bė už uo­de­gos, o tas biu­ro­kratizmas virs­ta pa­ra­gra­fu ir pas­kui la­bai sėk­min­gai gy­ve­na. Sa­ky­ki­me, ar ši­tas ban­dy­mas iš tik­rų­jų bus įgy­ven­din­tas, ar ga­li bū­ti įgy­ven­din­tas, nes tam, kad bū­tų įgy­ven­din­ti to­kie rei­ka­la­vi­mai, iš prin­ci­po rei­kia la­bai daug po­li­ti­nės ga­lios. Ki­taip sa­kant, rei­kia pri­im­ti spren­di­mus, ku­rie pa­pras­tai ne­ati­tin­ka dau­ge­lio lū­kes­čių ar­ba in­te­re­sų, nes po­li­ti­ka yra in­te­re­sai.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Su­tin­ku, pro­fe­so­riau.

K. GLAVECKAS (LSF). Ko­kio­mis pa­jė­go­mis rem­da­mie­si mes įveik­si­me tą už­keik­tą biu­ro­kratijos liū­ną?

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pro­fe­so­riau. Ge­ras klau­si­mas. Bet pir­miau­sia tur­būt po­li­ti­nė va­lia tu­ri bū­ti čia, šiuo­se rū­muo­se. Aš ti­kiuo­si, kad vi­si kar­tu su­rė­mę pe­čius mes ga­li­me pri­im­ti rei­ka­lin­gus įsta­ty­mus jai ma­žin­ti. Tai yra vie­nas iš Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tų, to­dėl aki­vaiz­du, kad Vy­riau­sy­bė tam ski­ria pa­pil­do­mą dė­me­sį ir vie­nas pir­mų­jų žings­nių ir yra bū­tent per­tvar­ka Re­gist­rų cen­tre. Ma­nau, kad žings­niai yra da­ro­mi, ir ti­kiu, kad yra da­ro­mi tin­ka­ma lin­kme.

O po­li­ti­nė va­lia kar­tais pri­klau­so ir nuo mū­sų ran­kų. Ne­žiū­rė­ki­me į trum­pa­lai­kius in­te­re­sus, o vi­si kar­tu dėl vals­ty­bės ga­li­me su­rem­ti pe­čius. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­ma­jam pra­ne­šė­jui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Nuo­mo­nė už. Prieš nė­ra, bet J. Ja­ru­tis no­ri pa­sa­ky­ti nuo­mo­nę už. Su­tei­kia­me žo­dį.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. La­bai ti­kiuo­si, kad ta po­li­ti­nė va­lia čia at­si­ras, nes, kaip ir pra­ne­šė­jas mi­nė­jo, vie­nas iš Vy­riau­sy­bė pri­ori­te­tų yra biu­ro­kratijos ma­ži­ni­mas. Šiaip čia mes vi­si jau esa­me Lie­tu­vo­je su­skai­čiuo­ti, skait­me­ni­zuo­ti, vi­si duo­me­nys apie mus yra, ir la­bai keis­tai kar­tais at­ro­do, kad XXI am­žiu­je žmo­nėms dar rei­kia vaikš­čio­ti su kaž­ko­kio­mis pa­žy­mo­mis. La­bai ti­kiu ir no­riu pa­lin­kė­ti, kad Vy­riau­sy­bė pri­im­tų tam tik­rus po­li­ti­nius ir ad­mi­nist­ra­ci­nius spren­di­mus, kai tos pa­čios vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos už duo­me­nų pa­tei­ki­mą ima vie­nos iš ki­tų pi­ni­gus. Į tą pa­čią ki­še­nę dė­lio­ja tuos pa­čius pi­ni­gus. Tie­siog kvie­čiu pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me, ko­le­gos. Ap­si­spren­džia­me bal­suo­da­mi. Bal­suo­ja­me dėl Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-1044(2).

Bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už – 85. Vien­bal­siai po pa­tei­ki­mo pri­ta­rė­me mi­nė­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Mes tu­ri­me pa­skir­ti ko­mi­te­tus. Pa­grin­di­nis – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ko­mi­te­to ne­ski­ria­me. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 7 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me pri­tar­ti.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­ma­tau, mes tru­pu­tį len­kia­me lai­ką, ne­ma­tau pra­ne­šė­jo A. Stan­či­ko. Gal ta­da ga­li­me kvies­ti ir svars­ty­ti re­zer­vi­nį klau­si­mą? (Bal­sai sa­lė­je) Ir kvie­čiu… (Šur­mu­lys sa­lė­je) Yra A. Stan­či­kas.

 

11.54 val.

Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1314 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1100, Že­mės re­for­mos įsta­ty­mo Nr. I-1607 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1101, Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 10 ir 40 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1102 (pa­tei­ki­mas)

 

Ge­rai. A. Stan­či­kas yra ir jis pa­si­ruo­šęs, tad kvie­čiu jus, ger­bia­ma­sis An­dre­jau, į tri­bū­ną. Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1314 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-1100 pa­tei­ki­mas.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ko­le­gos!

PIRMININKĖ. At­si­pra­šau, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, no­riu pa­klaus­ti, ar jūs pa­teik­si­te kar­tu ir ly­di­muo­sius?

A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, vi­sus tris.

PIRMININKĖ. Vi­si trys įsta­ty­mų pro­jek­tai, tai bū­tų Nr. XIIIP-1100, Nr. XIIIP-1101, Nr. XIIIP-1102. Ir pa­grin­di­nis, kaip jau mi­nė­jau – Nr. XIIIP- 1100. Pra­šau.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ko­le­gos, įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas yra su­si­jęs su tuo, kad šian­dien pa­gal įsta­ty­mą že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę, ku­ri yra įsi­ter­pu­si į že­mės sa­vi­nin­ko, ūki­nin­ko te­ri­to­ri­ją iki hek­ta­ro, bu­vo lei­džia­ma įsi­gy­ti rin­kos kai­na. Šiuo me­tu įsta­ty­mu yra siū­lo­ma, kad jos bū­tų ga­li­ma įsi­gy­ti iki de­šim­ties hek­ta­rų, ir tais at­ve­jais, jei­gu ne­ga­li­ma su­for­muo­ti skly­po, na, įsi­vaiz­duo­ja­te, dėl esan­čių pel­kių, dar kaž­ko, kad tas, sa­ky­kim, plo­tas ga­lė­tų bū­ti ir šiek tiek di­des­nis.

Ko­dėl at­si­ra­do ši­tas siū­ly­mas? Jei­gu pri­si­me­na­te, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas pa­va­sa­rio se­si­jo­je bu­vo pa­tei­kęs pro­jek­tą dėl liau­diš­kai va­di­na­mų iš­va­dų ju­dė­ji­mo, kad že­mės nuo­sa­vy­bės at­kū­ri­mas ne­bū­tų ga­li­mas to­se vie­to­se, kur ūki­nin­kas dir­ba dau­giau nei tre­jus me­tus nuo­mo­da­mas iš vals­ty­bės že­mę. Ta­čiau tei­si­nin­kai iš­aiš­ki­no, kad tai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai ir bū­tent ši­tas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to siū­ly­mas ir nu­mi­rė. Si­tu­a­ci­ja la­bai pa­pras­ta.

Prieš ke­le­tą mė­ne­sių su­si­ti­kau su jau­nai­siais ūki­nin­kais. Jau­na­sis ūki­nin­kas iš­si­nuo­mo­jo iš vals­ty­bės 15 hek­ta­rų, aiš­ku, šiuo me­tu ge­ros vals­ty­bi­nės že­mės nė­ra, ji ap­leis­ta. Pir­mais me­tais jis ne­ga­li de­kla­ruo­ti, nes ji ap­leis­ta ir jo­je tu nie­ko ne­ga­li da­ry­ti, iš­ker­ta­mi krū­mai. Ant­rais me­tais mul­čiuo­ja­ma ir že­mė yra kaip pū­dy­mas. Tre­čiais me­tais jau ūki­nin­kas pra­de­da ūki­nę veik­lą, de­kla­ruo­ja, ta­čiau ant ši­tos že­mės yra už­ke­lia­ma iš­va­da. Ir jau­nuo­lis sa­ko, ką man da­bar da­ry­ti? Iš tik­rų­jų jis in­ves­ta­vo di­džiu­lius pi­ni­gus. Kon­sti­tu­ci­ja gi­na bū­tent tą, ku­ris at­si­kė­lė iš­va­dą, bet ne­gi­na to, ku­ris įdė­jo di­de­lį in­dė­lį į ši­tą že­mę at­kur­da­mas jos ko­ky­bę. Ir tik­rai šian­dien yra daug to­kių ap­leis­tų skly­pų, ku­rie ri­bo­ja­si su ūki­nin­kų dir­ba­ma že­me, yra jo te­ri­to­ri­jo­je ar­ba jo nuo­sa­vy­bei pri­klau­san­čio­je že­mė­je ši­tie skly­pai, ta­čiau jis ne­ga­li jų nu­pirk­ti pa­gal da­bar ga­lio­jan­čią tvar­ką ir jis jau bi­jo ri­zi­kuo­ti tą že­mę tvar­ky­ti, nes su­tvar­kius tą že­mę ga­li at­si­tik­ti, kad bus pa­pras­čiau­siai at­kur­ta jos nuo­sa­vy­bė. Ry­šium su tuo iš tik­rų­jų tas siū­ly­mas yra toks, kad tik­rai tas plo­tas bū­tų pa­di­din­tas.

Da­bar ki­tas klau­si­mas. Aiš­ku, ko ge­ro, ne vie­nas pa­klaus, o kaip vis dėl­to bus su ta že­me, ku­rios nuo­sa­vy­bę rei­kia at­kur­ti? Nes jei­gu mes pa­lei­džia­me tą me­cha­niz­mą, tos že­mės, aiš­ku, ati­tin­ka­mai bus nu­pirk­ta. Tik­rai, ko ge­ro, tai pa­ska­tins re­for­mos pa­bai­gą, nes šian­dien di­džio­sios da­lies nuo­sa­vy­bės tei­sės yra per­leis­tos bū­tent įvai­riems ver­tei­voms, ku­rie iš to da­ro tik biz­nį, o ne tai, kad bū­tent tik­ra­sis pa­vel­dė­to­jas šian­dien ieš­ko, ku­rio­je vie­to­je bū­tų ga­li­ma. Aš ma­nau, tai pa­ska­tins, o ki­ta ver­tus už­baigs bū­tent že­mės tei­sės at­kū­ri­mą, jei­gu ne­ima že­me, ta­da vals­ty­bė tu­rė­tų at­si­skai­ty­ti bū­tent jau pi­ni­gais, o šiuo at­ve­ju par­duo­dant že­mę tik­rai tie pi­ni­gai at­ei­na į fon­dą ir taip re­zer­vas su­si­kau­pia. Ry­šium su tuo bū­tent tas įsta­ty­mas ir gi­mė.

Dėl ši­to­kio įsta­ty­mo pra­ei­tais me­tais krei­pė­si ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos že­mės ūkio rū­mai, bū­tent jų ta­ry­bos spren­di­mas, or­ga­ni­za­ci­jos ir­gi siū­lė, kad že­mės kie­kis tu­ri bū­ti pa­di­din­tas, ku­ris ri­bo­ja­si ar­ba yra įsi­ter­pęs bū­tent į ūki­nin­ko pri­va­čią že­mę. Taip pat krei­pė­si la­bai daug ūki­nin­kų, ku­rie vie­no­kiu ar ki­to­kiu bū­du ir­gi mo­ty­va­vo bū­tent tuo, kad vals­ty­bi­nė že­mė šian­dien ap­au­gu­si krū­mokš­niais ir bi­jo ri­zi­kuo­ti ją iš­si­nuo­mo­ti ir tvar­ky­ti, nes pa­sek­mės ga­li bū­ti to­kios – su­dė­ti pi­ni­gai į nie­kur. Šian­dien to­dėl ir siū­lau, kad tas plo­tas bū­tų pa­di­din­tas iki 10 hek­ta­rų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai.

Mi­nu­tė­lę, V. Rin­ke­vi­čius dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom, Vik­to­rai.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės nuo­mo­nės, ar ga­li Sei­mo na­riai, ku­rie yra ūki­nin­kai ir že­mės sa­vi­nin­kai, da­ly­vau­ti svars­ty­me, ar ne­bus in­te­re­sų kon­flik­to? Kai ku­rie ko­le­gos Sei­mo na­riai ūki­nin­kus Sei­mo na­rius a pri­ori lai­ko nu­si­kal­tė­liais, bu­vo skun­dų mū­sų at­žvil­giu. Gal ga­lė­tų pir­mi­nin­kė pa­sa­ky­ti, ar mes tu­ri­me nu­si­ša­lin­ti, ar ga­li­me da­ly­vau­ti svars­tant šį klau­si­mą?

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Gal da­bar at­sa­ky­ki­me į klau­si­mus, o ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­kė at­sa­kys prieš ba­la­vi­mą, nes klau­sy­ti jūs tik­rai ga­li­te ir pa­klaus­ti ga­li­te, o dėl bal­sa­vi­mo ap­si­sprę­si­me, pir­mi­nin­kė at­sa­kys.

Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jū­sų no­ri pa­klaus­ti R. Mar­ti­nė­lis.

R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti dėl di­des­nių kaip 10 hek­ta­rų skly­pų. Ra­cio­na­lių ri­bų ir dy­džių, sa­ky­ki­me, ne­ga­li­ma su­for­muo­ti. Gal jūs ga­lė­tu­mė­te pla­čiau pa­ko­men­tuo­ti ši­tą for­mu­luo­tę?

A. STANČIKAS (LVŽSF). La­bai pa­pras­tai. Pa­ban­dy­ki­te įsi­vaiz­duo­ti: yra že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės plo­tas, ku­rio dy­dis yra apie 10 hek­ta­rų ar gal­būt tru­pu­tį dau­giau, ta­čiau dar ri­bo­ja­si pel­kė. Nei ga­li­ma su­for­muo­ti pri­va­žia­vi­mą, nei ga­li­ma ši­to­je vie­to­je pa­gal vei­kian­čius įsta­ty­mus su­for­muo­ti skly­pą. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad to­kiu at­ve­ju ši­tas skly­pas taip ir liks ap­leis­tas ir vis to­liau jo ko­ky­bė blo­gės, o šian­dien tai yra vals­ty­bės tur­tas. Šian­dien tik­rai mes tu­ri­me vals­ty­bė­je la­bai daug to­kių ap­leis­tų ne­di­de­lių skly­pų, ku­rie vals­ty­bei jo­kios nau­dos ne­duo­da. Daž­nai bū­na, kad ūki­nin­kas yra bau­džia­mas už tai, kad jis ne­tvar­kin­gai pri­žiū­ri sa­vo že­mės plo­tus, ar krū­mais koks kam­pas ap­žė­lė, ir jį bau­džia, jis vi­sa­da pirš­tu ro­do į vals­ty­bi­nę že­mę, o ko­dėl vals­ty­bė nesu­si­tvar­ko ir taip yra ap­lei­du­si.

Aš ma­nau, tie siū­ly­mai tu­rė­tų ju­dė­ti ir šian­dien že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė tu­ri kur­ti pro­duk­tą. Tai yra ne tik že­mės sa­vi­nin­ko pa­ja­mos, bet ir vals­ty­bės, tai yra mū­sų ben­dras tur­tas. Tik­rai į jį rei­kia žiū­rė­ti kaip į vals­ty­bi­nį tur­tą, o ne vien tik kaip į pri­va­tų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Baub­lys. Ruo­šia­si V. Rin­ke­vi­čius.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, sa­ky­ki­te, da­bar yra nu­sta­ty­ta, iki vie­no hek­ta­ro įsi­ter­pęs plo­tas Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu. Ko­dėl jūs ne­siū­lo­te Vy­riau­sy­bei di­din­ti ši­to plo­to, o no­ri­te, kad tai bū­tų reg­la­men­tuo­ja­ma įsta­ty­mu? Tai vie­nas klau­si­mas. Ant­ras klau­si­mas, ko­dėl bū­tent iki 10 hek­ta­rų, ne ma­žiau, ne dau­giau? Šiuo me­tu yra hek­ta­ras, o siū­lo­te iki 10 hek­ta­rų. Tre­čias klau­si­mas, jūs siū­lo­te, jei­gu ne­ga­li­ma su­for­muo­ti skly­po, vals­ty­bė ne­ga­li, ta­da virš 10. O kur ta ri­ba – 20, 30, 50? Gal­būt kai kur, sa­kys, ne­ga­li­ma pri­va­žiuo­ti, ri­bo­ja ke­liai ar kaž­kas. Ar ne­ma­no­te, kad tu­rė­tų bū­ti nu­sta­ty­ta ir ten ri­ba? Ačiū.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų pra­dė­siu nuo ki­to ga­lo, bū­tent kur ta ri­ba. Šian­dien api­brėž­ti kon­kre­čiai, ar tai bus 11,5, ar 12,5, ar dar kiek, ko ge­ro, bū­tų su­dė­tin­ga. Be abe­jo, tai ir yra, kad įsta­ty­mu tvar­ka nu­ma­ty­ta, jei­gu ne­ga­li­ma. Vis tiek tas plo­tas nė­ra la­bai iš­au­gęs, jis ga­li at­si­ras­ti ke­liais hek­ta­rais… Ban­dau įsi­vaiz­duo­ti, kaip re­a­ly­bė­je yra. Daž­niau­siai tai yra su­si­ję su įvai­riomis prie skly­po esan­čiomis pel­kėmis, kur tik­rai nie­kas to­kios klam­py­nės pa­pras­čiau­siai nei no­rės įsi­gy­ti, nei pirk­ti iš vals­ty­bės. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, jei­gu ūki­nin­kas pa­gei­dau­ja nu­si­pirk­ti, tai jis tu­rė­tų tą ga­li­my­bę nu­pirk­ti vi­są tą plo­te­lį, kad ne­lik­tų, kaip tau­ta sa­ko, nei lup­tas, nei skus­tas. Da­bar dėl… Pa­mir­šau ir klau­si­mus, pra­dė­jau nuo ga­lo.

Ko­dėl ne Vy­riau­sy­bės? Taip, ban­džiau aš kal­bė­ti ir su mi­nist­ru, bet aš taip su­pra­tau, kad tas lai­kas ga­li la­bai už­si­tęs­ti. Pir­miau­sia ma­tė­me, kas at­si­ti­ko šian­dien su iš­va­dų ju­dė­ji­mu. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, mes vi­si kar­tu tei­kė­me tą pro­jek­tą, su­pras­da­mi, ko­kia šian­dien yra si­tu­a­ci­ja. De­ja, mū­sų pro­jek­tas at­mes­tas. Ma­nau, kad, ko ge­ro, bus ir tvir­čiau, ir grei­čiau tei­kiant ši­taip.

Ko­dėl iki 10? Vis dėl­to tai bu­vo siū­ly­mai ir ūki­nin­kų, ir re­mian­tis Že­mės ūkio rū­mų siū­ly­mais. Pra­ei­tais me­tais ta­ry­ba svars­tė Že­mės ūkio rū­muo­se ir toks pa­gei­da­vi­mas bu­vo pa­teik­tas. Taip, čia yra tik siū­ly­mas. Aš ma­nau, kad tie skly­pai, ku­rie šian­dien yra įsi­ter­pę, ne­sie­kia 10 hek­ta­rų, jie yra vie­nur pus­an­tro hek­ta­ro, ki­tur trys hek­ta­rai, nes 10 hek­ta­rų skly­pai jau bu­vo su­for­muo­ti ir yra dir­ba­mi. Ta­čiau, de­ja, yra ir to­kių skly­pų, kur ir sie­kia 10. To­dėl ir bu­vo siū­ly­mas 10 hek­ta­rų. Koks dar ten, ko­le­ga Juo­zai, klau­si­mas bu­vo? (Bal­sai sa­lė­je) Už­si­ė­męs.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Rin­ke­vi­čius.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dėl tų ne­lem­tų 10 hek­ta­rų. Da­bar daug pro­ble­mų, su­si­du­ria su pro­ble­mo­mis ar­ti­mi gi­mi­nai­čiai – tai tė­vai, vai­kai, bro­liai, se­se­rys. Jei­gu ku­ris nors vie­nas ar ke­li tu­ri že­mės dau­giau kaip 10 hek­ta­rų ir no­ri tė­vas pa­do­va­no­ti sū­nui, ar­ba bro­lis bro­liui ar se­se­riai, ne­ga­li tie­siog tos že­mės… Ži­no­te, šei­mo­je bū­na vi­so­kių ap­lin­ky­bių, vi­so­kių si­tu­a­ci­jų, ir tie­siog ne­ga­li to pa­da­ry­ti ar­ti­miau­si gi­mi­nės. Kar­tais ab­sur­diš­kai at­ro­do. Jei­gu, pa­vyz­džiui, mirš­ta koks nors žmo­gus ir pa­lie­ka pa­li­ki­mą kam nors, tas ne­ga­li pri­im­ti, gal ta­da ir­gi to­kia si­tu­a­ci­ja? Ka­dan­gi jei­gu ne ūki­nin­kas, virš 10 hek­ta­rų, ar­ba 10 hek­ta­rų jau tu­ri ir dar pa­lie­ka pa­li­ki­mą. Svar­biau­sia, kad ne­ga­li pa­do­va­no­ti. Pa­vyz­džiui, į ma­ne krei­pė­si jau ke­li žmo­nės. Jie ne ūki­nin­kai, bu­vę ūki­nin­kai, iš­ėję į pen­si­ją, per­da­vę ūkį ki­tiems, bet že­mė li­ko jų. Da­bar jų bro­lis, se­suo, no­ri jiems pa­do­va­no­ti že­mės…

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, klaus­ki­te.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …ir ne­ga­li to pa­da­ry­ti. Kaip iš­spręs­ti tą klau­si­mą?

A. STANČIKAS (LVŽSF). Su­pra­tau, ger­bia­ma­sis Vik­to­rai. Iš tik­rų­jų že­mės įsi­gi­ji­mo sau­gik­lių įsta­ty­mas, ku­ris bu­vo ren­gia­mas, dir­bo dar­bo gru­pė, ir taip pat bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma dėl že­mės do­va­no­ji­mo ir ši­tas klau­si­mas. Do­va­no­ji­mas, pa­vel­dė­ji­mas ir tos tei­sės ne­la­bai de­ra, čia yra apie įsi­gi­ji­mą. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, to­les­nė ei­ga yra spren­džia­ma ki­tais įsta­ty­mais.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Ruo­šia­si E. Gent­vi­las.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aš no­riu pa­klaus­ti, ar vis dėl­to tru­pu­tį ne nuo to ga­lo vėl pra­de­da­me? Ne­pa­si­bai­gus že­mės grą­ži­ni­mo re­for­mai ir dar esant sa­vi­nin­kams, ku­riems pir­mu­mo tei­se jų nuo­sa­vy­bė dar ne­grą­žin­ta, mes pra­de­da­me par­ce­liuo­ti, ki­taip sa­kant, su­da­ry­ti ga­li­my­bę vals­ty­bi­nę že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę pri­si­jung­ti prie tu­ri­mų že­mės skly­pų. Ar ne­ver­tė­tų vis dėl­to vi­są tu­ri­mą lais­vą vals­ty­bi­nės že­mės plo­tą pa­siū­ly­ti tiems žmo­nėms, pa­baig­ti tą re­for­mą, o pas­kui, kai liks tų skly­pų, tos lais­vos že­mės fon­dą… Tuo­met su­da­ry­ti ir są­ly­gas, pa­lan­kes­nes ūki­nin­ka­vi­mui, pa­lan­kes­nes plėt­rai kai­muo­se ar­ba jau­niems ūki­nin­kams. Man at­ro­do, kad ta su­ma, ku­ri pla­nuo­ja­ma už­mo­kė­ti įgy­ven­di­nant res­ti­tu­ci­ją, yra juo­kin­ga. Ir nė vie­nas sa­vi­nin­kas ne­su­tiks su vals­ty­be, ku­ri jam pla­nuo­ja grą­žin­ti to­kią su­mą už jo tu­rė­tą že­mę.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Že­mė, apie ku­rią šian­dien kal­ba­me, yra lais­va, yra vals­ty­bi­nė, ir nie­kas ne­drau­dė iki šios die­nos nuo­sa­vy­bę at­kur­ti to­se te­ri­to­ri­jo­se. Čia fak­tiš­kai mes kal­ba­me apie že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę kai­mo vie­to­vė­se, bū­tent to­se te­ri­to­ri­jo­se. Šian­dien tik­rai nie­kas ne­drau­džia, tik vėl ky­la klau­si­mas, ko­dėl iki šios die­nos ne­si­bai­gė tos iš­va­dos, o iš tik­rų­jų ši­to­je vie­to­je la­bai ne­di­de­lė da­lis yra sa­vi­nin­kų, tų tik­rų­jų pa­vel­dė­to­jų, ku­rie šian­dien gal­būt dar lau­kia, bet tai dau­giau­sia yra su­si­ję su mies­to žmo­nė­mis, ku­rie dar ti­ki­si, sa­ky­ki­me, mies­to te­ri­to­ri­jo­je įsi­gy­ti, at­si­im­ti sa­vo nuo­sa­vy­bę. Bet di­džio­ji da­lis yra jau per­par­duo­ta, per­leis­ta, kaip da­bar mes kal­ba­me. Bet vi­si su­pran­ta, kad šiuo at­ve­ju yra ir bū­tent ki­tas san­do­ris – vals­ty­bė iš to jo­kios nau­dos ne­tu­rė­jo ir to­kia nuo­jau­ta, kad ten dau­giau yra, sa­ky­ki­me, ne­skaid­rios, net kve­pian­čios ko­rup­ci­ja veik­los.

Ir šian­dien, vie­naip ar ki­taip, ma­nau, tai pa­ska­tins tuos iš­va­dų tu­rė­to­jus su­klus­ti ir ban­dy­ti. Nes, kaip ir jūs sa­kė­te, pi­ni­gi­nė iš­raiš­ka bus per ma­ža. Va­di­na­si, mes pa­ju­din­si­me… kai įsta­ty­mas at­si­ras, si­tu­a­ci­ja pa­si­keis ir ta­da iš­va­dų tu­rė­to­jas ieš­kos, kur ta že­mė yra, ir bū­tent sa­vo nuo­sa­vy­bę at­kurs.

Jei mes to ne­da­ry­si­me, aš ma­nau, kad dar 25 me­tus mes tas iš­va­das tu­rė­si­me. Jos kaž­kur bus, ir vėl ūki­nin­kai man teiks prie­kaiš­tus, ko­dėl mus te­ro­ri­zuo­ja su to­mis iš­va­do­mis įvai­rūs ver­tei­vos? Tik­rai ne­kal­ba­ma apie tuos, ku­rie bū­tent no­ri at­kur­ti sa­vo nuo­sa­vy­bę, bet čia yra di­džiu­lė pro­ble­ma su tais, ku­rie yra per­pir­kę tas iš­va­das. Šian­dien net yra tam tik­ros fir­mos su­si­kū­ru­sios, ku­rios ir ste­bi, ku­rio­je vie­to­je ūki­nin­kas iš vals­ty­bės iš­si­nuo­mo­jo že­mę, ir ta­da veiks­mas la­bai pa­pras­tas: iš­ke­lia­ma iš­va­da ir ta­da siū­lo­ma ūki­nin­kui ją įsi­gy­ti, bet jau kai­na yra, kaip sa­ko­ma, ga­na so­li­di. Bet ko­dėl žmo­gus, iš­si­nuo­mo­jęs iš vals­ty­bės že­mę, ją su­tvar­kęs, įdė­jęs pi­ni­gus, šian­dien pa­pras­čiau­siai ne­tu­ri jo­kios ga­ran­ti­jos, kad jis… Jei­gu sau­gik­lių įsta­ty­mas toks, ko­kį siū­lė Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, šian­dien bū­tų pa­sie­kęs die­nos švie­są, ko ge­ro, apie šį įsta­ty­mą mes gal­būt bū­tu­me dar ne­kal­bė­ję. Bet, de­ja, gy­ve­ni­mas yra toks, koks yra.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jūs iš­sa­miai at­sa­ko­te į klau­si­mus, bet dar, kaip ir pa­skel­biau, E. Gent­vi­las no­ri jū­sų pa­klaus­ti. Trys įsta­ty­mo pro­jek­tai, tai su­tei­kiu žo­dį vi­siems.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, su­tin­ku dėl iš­va­dų ir t. t., bet, žiū­rė­ki­te, kaip jūs kei­čia­te. Iki šiol pa­gal da­bar ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą, dėl ku­rio aš ap­skri­tai skep­tiš­kas, vals­ty­bi­nę že­mę ga­lė­jo įsi­gy­ti pri­va­čių skly­pų sa­vi­nin­kai, jei­gu ta vals­ty­bi­nė že­mė įsi­ter­pu­si tarp jo val­do­mų skly­pų. Da­bar jūs iš­ple­čia­te fra­ze „ir (ar­ba) ri­bo­ja­si“.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip.

E. GENTVILAS (LSF). Už­ten­ka kam nors bent ma­žiau­siu kam­pe­liu ri­bo­tis su vals­ty­bi­ne že­me, kad įgy­tų tei­sę. Ži­nant, kad ri­bo­ja­si dau­giau­sia tų že­mės sa­vi­nin­kų, ku­rie tu­ri dau­giau­sia že­mių… Tar­ki­me, tu­rė­da­mas 300 hek­ta­rų, tai vis tiek tu­rė­si apie 20 skly­pų vi­du­ti­niš­kai po 15 hek­ta­rų, tai čia yra, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, stam­bie­siems su­teik­ta ga­li­my­bė įsi­gy­ti vals­ty­bi­nę že­mę leng­va­ti­ne tvar­ka. Ar su­tin­ka­te su tuo?

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ne vi­sai. Pir­miau­sia aiš­ku, kad šiuo at­ve­ju, ne­žiū­rint į ūkio dy­dį, ar jis yra ke­lių hek­ta­rų ūki­nin­kas, ar tai yra stam­bus ūkis. Taip, įsta­ty­mas ne­ga­li bū­ti iš­skir­tas vie­nai ar ki­tai… Ap­ri­bo­ji­mas pas mus įsta­ty­mu yra ne dau­giau kaip 500 hek­ta­rų. Jei ūkis tu­ri dau­giau kaip 500 hek­ta­rų, tai tik­rai, kad jis ir no­rė­tų tą že­mę įsi­gy­ti, jis ne­ga­lė­tų, nes tai yra jau ki­tas įsta­ty­mas, ku­ris ri­bo­ja plo­tą. Kaip jis vei­kia, jau čia ki­tas klau­si­mas yra. Bet bū­tent pats įsta­ty­mas šian­dien eg­zis­tuo­ja daug me­tų ir tik­rai dėl že­mės sau­gik­lių įsta­ty­mų dar­bo gru­pė dir­bo ir la­bai dis­ku­ta­vo dėl ši­to. Tik­rai dy­dis pas mus yra ap­ri­bo­tas. Sa­ky­ki­me, kaž­ko­kių pa­vo­jų nė­ra, kad bū­tent kas nors ga­lės su­pirk­ti bū­tent to­kiu prin­ci­pu že­mes ir jo plo­tai iš­augs.

Kaip ne­keis­ta, di­džiau­sią pro­ble­mą ke­lia bū­tent dėl tų be­si­ri­bo­jan­čių. Šian­dien jau kal­bu ne tik apie įsi­ter­pu­sių, bet ir be­si­ri­bo­jan­čių… Bū­tent vi­du­ti­niai ūki­nin­kai, ku­rių pa­šo­nė­je yra, sa­ky­ki­me, pus­an­tro hek­ta­ro, dar įdo­miau – pa­miš­kė­je yra pus­an­tro hek­ta­ro skly­pe­lis, bet tarp to skly­pe­lio ir smul­kaus ūki­nin­ko ei­na ke­lias. Vie­nu žo­džiu, že­mės ne­si­lie­čia ir jis nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti, jis ne­ga­li šian­dien įsi­gy­ti. Šiek tiek ab­sur­das yra. O tų pus­an­tro hek­ta­ro nie­kam ne­rei­kia, nes ten to­kio­je vie­to­je, kur nie­kas tik­rai ir ne­pirks. Jis pa­gei­dau­ja, bet šian­dien mes ga­li­my­bių ne­su­da­ro­me. Tik­rai to­kius at­ve­jus rei­kia įver­tin­ti ir per­žiū­rė­ti.

Aš la­bai abe­jo­ju, ar šian­dien to­kiu at­ve­ju pa­tys stam­bie­ji ir tą vals­ty­bi­nę že­mę su­si­pirks. Taip, jų per­ka­mo­ji ga­lia yra di­des­nė ne­gu, sa­ky­ki­me, smul­kaus ar vi­du­ti­nio ūki­nin­ko. Bet ki­ta idė­ja… Ga­li­ma sa­ky­ti: skel­bia­me auk­cio­ną, ta­da tik­rai tas, ku­ris ri­bo­ja­si ir bū­tent sil­pnes­nis ūki­nin­kas, tik­rai ne­nu­pirks. Va­di­na­si, čia ir yra kal­ba apie vi­du­ti­nę rin­kos kai­ną. Ir tai, kad šiuo at­ve­ju ne­tu­rė­tų bū­ti kaž­ko­kių iš­ly­gų: ati­dė­ji­mo, t. t. Su­mo­ki pi­ni­gus, tu­ri že­mę. Ne­tu­ri pi­ni­gų, luk­terk, kol tu­rė­si.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į jums už­duo­tus klau­si­mus. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. J. Ja­ru­tis – nuo­mo­nė už. Pra­šom, ko­le­ga, ga­li­te sės­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ačiū, ko­le­ga, už pui­kų pri­sta­ty­mą. Iš tik­rų­jų ten­ka tur­būt ap­gai­les­tau­ti, kad ir…

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jūs ga­li­te sės­ti.

J. JARUTIS (LVŽSF). …kad, pra­ėjus, ko ge­ro, 25 me­tams nuo re­for­mos pra­džios, mes vis dar tai­so­me tuos pseu­do-, aš va­din­čiau, pseu­do­že­mės re­for­mos ir že­mės grą­ži­ni­mo ku­rio­zus, ku­rie yra iki šiol. Yra sun­kiai su­vo­kia­ma, kad per tą lai­ko­tar­pį že­mę bu­vo įsi­pa­rei­go­ta grą­žin­ti vi­siš­kai pil­na ap­im­ti­mi, kad ne­kil­no­ja­mas tur­tas ta­po kil­no­ja­mu, kai že­mės skly­pai pra­dė­jo ju­dė­ti iš Lie­tu­vos, at­si­ra­do įvai­rios iš­va­dos. Ir da­bar yra si­tu­a­ci­ja, ka­da žmo­gus, tu­rin­tis ap­link dau­gy­bę že­mių ir dir­ban­tis tą iš­si­nuo­mo­tą skly­pą, ne­tu­ri tei­sės jos įsi­gy­ti. Aš pra­ėju­sio­je se­si­jo­je tur­būt esu už­re­gist­ra­vęs pa­siū­ly­mą, kad iki 5 hek­ta­rų įsi­ter­pu­sius skly­pus bū­tų ga­li­ma įsi­gy­ti. Bet, aš ma­nau, ko­le­gos An­dre­jaus pa­siū­ly­mas yra dar ge­res­nis. Ne­už­baig­si­me re­for­mos mes nie­ka­da, jei­gu liks ga­li­my­bė ki­lo­ti tas įvai­rias iš­va­das. Šis spren­di­mas duo­tų pa­grin­di­nį da­ly­ką, kad že­mę įsi­gy­tų tas, ku­ris iš tik­rų­jų ją dir­ba, tai yra pa­grin­di­nis prin­ci­pas. Kvie­čiu bal­suo­ti už šį spren­di­mo pro­jek­tą.

PIRMININKĖ. Ačiū už jū­sų nuo­mo­nę. Nuo­mo­nė prieš – S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­kui po­sė­džio pir­mi­nin­kei. La­bai ačiū ger­bia­ma­jam V. Rin­ke­vi­čiui, kad pa­klau­sė klau­si­mą apie Pri­va­čių vie­šų­jų in­te­re­sų de­ri­ni­mą.

2010 me­tais šian­die­ni­nis že­mės ūkio mi­nist­ras B. Mar­kaus­kas, tuo­me­ti­nis Lie­tu­vos že­mės ūkio rū­mų pir­mi­nin­kas, BNS pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me sa­kė: „De­ja spe­ku­lia­ci­jos že­me pro­ce­suo­se da­ly­vau­ja ir Sei­mo, ir Vy­riau­sy­bės na­riai, jiems skaid­ru­mas ne­rei­ka­lin­gas.“ Šian­dien tu­ri­me vie­ną iš par­la­men­to na­rių, ku­ris tu­ri per sa­vo kon­cer­ną su­pir­kęs ar­ba iš­si­nuo­mojęs 300 kv. ki­lo­met­rų Lie­tu­vos dir­ba­mos že­mės. Tai yra maž­daug, pa­si­žiū­rė­jus pa­gal įvai­rius ver­ti­ni­mus, 1 % Lie­tu­vos dir­ba­mos že­mės. Jei­gu kiek­vie­nas jo kon­cer­no skly­pas ri­bo­ja­si bent ke­tu­rio­mis sta­čia­kam­pio kraš­ti­nė­mis su ke­tu­riais ki­tais skly­pais, jis pa­gal ši­tą įsta­ty­mą tu­rės tei­sę įsi­gy­ti bent kas ket­vir­tą, čia ga­li­ma ma­te­ma­tiš­kai skai­čiuo­ti, gal kas de­šim­tą skly­pą Lie­tu­vo­je.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ku­rie taip pat di­de­li žem­val­džiai, jū­sų pa­sa­ky­mą iš tri­bū­nos, kad nie­kas ne­bus su­in­te­re­suo­tas pirk­ti, įma­no­ma pa­tik­rin­ti tik pa­lei­dus į auk­cio­ną šias že­mes, o ne pa­sa­kius: ži­no­te, nie­kas tik­rai ne­no­rės pirk­ti, ir ta­da mes, ku­rie tu­ri­me ša­lia gre­ti­mą skly­pą, tik­rai esa­me su­in­te­re­suo­ti dirb­ti že­mę. Man at­ro­do, že­mę dirb­ti su­in­te­re­suo­tas tas, ku­ris su­mo­ka di­de­lę kai­ną ir tu­ri ga­li­my­bę da­ly­vau­ti auk­cio­ne. Leis­ki­me Lie­tu­vos žmo­nėms, į už­sie­nį emi­g­ra­vu­siems žmo­nėms pre­ten­duo­ti į gre­ti­mus skly­pus ir ne­pa­da­ry­ki­me iš­skir­ti­nių są­ly­gų čia esan­tiems Vy­riau­sy­bės na­riams ar­ba Sei­mo na­riams, ku­rie tu­ri tik­rai mil­ži­niš­kus plo­tus. Kvie­čiu ne­pa­lai­ky­ti ši­to ri­bo­jan­čio įsta­ty­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Prieš ap­si­spren­džiant, kaip bus bal­suo­ja­ma, pra­šau Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kę R. Ta­ma­šu­nie­nę at­sa­ky­ti į V. Rin­ke­vi­čiaus už­duo­tą klau­si­mą dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų ir in­te­re­sų. Mi­nu­tė­lę, tuoj. Pra­šom.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš ne­ga­liu vie­nas­me­niš­kai at­sa­ky­ti, be abe­jo, rei­kė­tų ko­mi­si­jos spen­di­mo, ta­čiau mū­sų ko­mi­si­ja ga­vo dėl miš­kų sa­vi­nin­kų ana­lo­giš­ką klau­si­mą, kaip jiems pa­si­elg­ti. Gal­būt dau­gu­ma Sei­mo na­rių tu­ri miš­ko pa­skir­ties že­mės skly­pų, kaip jie – ga­lė­jo bal­suo­ti, ne­ga­lė­jo. Mes pa­klau­sė­me nuo­mo­nės Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos, taip pat su­si­pa­ži­no­me su vi­sa su­rink­ta in­for­ma­ci­ja ta te­ma.

Iš tik­rų­jų yra Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos iš­aiš­ki­ni­mas, kad yra klau­si­mų, ku­rie svar­būs vi­suo­me­nei ir ku­rie lie­čia iš­rink­tus ta­ry­bos ar Sei­mo na­rius, pa­vyz­džiui, PVM leng­va­ta šil­dy­mui. Dau­ge­lis gal­būt gy­ve­na bu­tuo­se ir tu­rės tie­sio­gi­nę nau­dą ar­ba, kaip šiuo at­ve­ju, tai lie­čia pri­va­čių že­mės skly­pų sa­vi­nin­kus. Ne­kal­ba­me apie skly­pų dy­dį, bet pa­ti są­vo­ka yra „pri­va­čių že­mės skly­pų sa­vi­nin­kai“ ir dau­ge­lis, ti­kė­ti­na, ga­li tu­rė­ti tų skly­pų. Vis dėl­to čia rei­kė­tų da­bar (…) bal­suo­ta, ape­liuo­ti į jų są­ži­nę, į pa­do­ru­mą, į tai, kas yra pa­ra­šy­ta Vals­ty­bės po­li­ti­kų ko­dek­se, ir įver­tin­ti, ar, bū­da­mi že­mės skly­pų sa­vi­nin­kais, mes pla­nuo­ja­me pa­si­nau­do­ti ta leng­va­ta ir įsi­gy­ti (mes ar mū­sų šei­mos na­riai), ir taip tu­rė­ti tie­sio­gi­nę nau­dą, įver­tin­ti kiek­vie­nam są­ži­nin­gai. Ma­nau, kad šiuo me­tu taip rei­kė­tų bal­suo­ti.

O kon­kre­tų iš­aiš­ki­ni­mą, ne vie­nas­me­nį ma­no pa­sam­pro­ta­vi­mą, be abe­jo, ko­mi­si­jo­je aš ini­ci­juo­siu ir ga­li­me svars­ty­ti, kad… Nors jau yra pra­dė­ta, krei­pė­si E. Gent­vi­las dėl bal­sa­vi­mo už Miš­kų įsta­ty­mą. Tru­pu­tį pla­tes­ne ap­rėp­ti­mi pa­svars­ty­si­me ir pa­teik­si­me nuo­mo­nę Sei­mui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me ger­bia­ma­jai pir­mi­nin­kei. Aš ma­nau, vi­si su­pra­to­me. Vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­sas, kiek­vie­nas įver­ti­na ir kas ma­no, kad tiks­lin­ga nu­si­ša­lin­ti, tą ir pa­da­rys. Ko­le­gos, pra­šom bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me už pro­jek­tą Nr. XIIIP-1100 ir ly­di­muo­sius įsta­ty­mų pro­jek­tus Nr. XIIIP-1101 ir Nr. XIIIP-1102. Pra­ne­šė­jau, pri­sta­tė­te kar­tu. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Bal­sa­vo 73 Sei­mo na­riai: už – 38, prieš – 10, su­si­lai­kė 25. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – K. Star­ke­vi­čius. Pra­šom, ko­le­ga.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau re­pli­ką po bal­sa­vi­mo. Tuos, ku­rie kal­bė­jo, kad štai yra kvad­ra­tas, yra įsi­ter­pę, daug že­mės tu­ri, aš tik no­riu nu­ra­min­ti, kad jei­gu jie tu­ri dau­giau… iki 500 jie ne­ga­lės pirk­ti tos že­mės, ne­svar­bu, kad ji įsi­ter­pu­si. O ap­skri­tai aš ne­ži­nau, ko pir­mi­nin­kas sku­ba. Ei­na vi­sas pa­ke­tas ir mū­sų tiks­las, kad iš tik­rų­jų že­mė, ku­ri lais­va, bū­tų vi­sa par­duo­ta už rin­kos kai­ną. Ne­rei­kia šian­dien su­teik­ti tei­sės tos že­mės dirb­ti, tie, ku­rie su­ge­ba, ga­li ir ku­riems įsta­ty­mas lei­džia ją nu­si­pirk­ti…

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. E. Jo­vai­ša. Pra­šom.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ne Eu­ge­ni­jus.

PIRMININKĖ. Ser­ge­jus Jo­vai­ša. At­si­pra­šau, Ser­ge­jau.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Tu­riu pri­min­ti, kad bu­vo ke­le­tas klau­si­mų, to­dėl mo­ty­vus ga­lė­jo­te leis­ti iš­sa­ky­ti ir dau­giau Sei­mo na­rių, ar ne? Nes ten ke­tu­ri, ro­dos, pro­jek­tai, jūs tik po vie­ną lei­do­te.

Nau­do­da­ma­sis pro­ga no­riu at­kreip­ti dė­me­sį. Per svars­ty­mą ger­bia­mi tei­kė­jai… (Bal­sai sa­lė­je) Truk­do.

PIRMININKĖ. At­si­pra­šau. Ko­le­gos, į jus krei­pia­si S. Jo­vai­ša, no­ri, kad gir­dė­tu­mė­te.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ger­bia­mam A. Stan­či­kui aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti tam tik­rą pa­ste­bė­ji­mą. Mes vi­sai ne­kal­bė­jo­me, aš no­rė­jau pa­klaus­ti apie me­džiok­lės plo­tų iš­plė­ti­mo ga­li­my­bes to­kiu bū­du. Čia tur­būt tu­rė­tų at­si­ras­ti ko­kių nors sau­gik­lių, su­si­ju­sių su me­džiok­lės plo­tais, nes jei­gu au­to­ma­tiš­kai iš­ple­čia­ma iki rei­kia­mos ri­bos, iki 1 tūkst. hek­ta­rų, ga­li su­da­ry­ti at­ski­rą me­džiok­lės vie­ne­tą ir tai ta­da su­jauks ap­skri­tai vi­są tą te­ri­to­ri­ją, ir čia bus di­de­lių gin­čų. Tu­rė­ki­te ome­ny svars­ty­da­mi.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau, kad Sei­mas pa­pra­šy­tų vis dėl­to STT pa­žy­mos dėl an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už jū­sų pa­siū­ly­mą. Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš čia kaip Sei­mo na­rė, vi­sai ne kaip ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė. Aš pri­ta­riu A. Dumb­ra­vos pa­siū­ly­mui, kad vis dėl­to rei­kė­tų an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo dėl šio įsta­ty­mo.

Taip pat re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Vis dėl­to aš gal­vo­ju, kad rei­kė­tų tą že­mę, jei­gu mes lei­džia­me įsi­gy­ti, su­da­ry­ti to­kią ga­li­my­bę, bet auk­cio­no bū­du, kad tie pi­ni­gai bū­tų ski­ria­mi de­ra­mam at­si­skai­ty­mui su ne­grą­žin­tos že­mės sa­vi­nin­kais. Ne­pa­bai­gus tos re­for­mos, tas spren­di­mas, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, yra ne­ti­kęs.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. No­ri­me pa­skir­ti ko­mi­te­tus. Pa­grin­di­nis – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas dėl vi­sų: dėl pa­grin­di­nio ir ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Pa­pil­do­mo ne­nu­ma­ty­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 9 die­ną.

Ka­dan­gi bu­vo siū­ly­mas, kad bū­tų an­ti­ko­rup­ci­nis ver­ti­ni­mas… (Bal­sai sa­lė­je) Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną pra­ne­šė­jas.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Jei­gu ga­li­ma, dėl svars­ty­mo die­nos – per­kel­ti ne į 9 die­ną, į 14 die­ną.

PIRMININKĖ. Lap­kri­čio 14 die­ną. Ga­li­me su­tar­ti ben­dru su­tari­mu, kad pa­vė­li­nam – lap­kri­čio 14 die­ną? Ga­li­me.

Dėl an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo, ko­le­gos, ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me pri­tar­ti. Dė­ko­ju.

 

12.27 val.

Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1314 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-693 (pa­tei­ki­mas)

 

Kvie­čiu E. Gent­vi­lą. Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1314 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-693. Pra­šau, ger­bia­ma­sis ko­le­ga.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Vi­sų pir­ma ačiū ir Sei­mo val­dy­bai, ir Se­niū­nų su­ei­gai, kad įtrau­kė ši­tą klau­si­mą anks­čiau, nes, ko ge­ro, po mė­ne­sio svars­ty­si­me šio įsta­ty­mo pa­tai­sy­mus. Šian­dien bū­tų ap­si­spren­di­mas, ar pa­nai­ki­na­me to įsta­ty­mo ga­lio­ji­mą, jei­gu ne­pa­nai­ki­na­me, tai ta­da ei­na­me prie tų pa­tai­sy­mų, ku­rie da­bar yra ren­gia­mi.

Šiaip jau ši­tą Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo lai­ki­ną­jį įsta­ty­mą lai­kau kaip vie­ną ku­rio­ziš­kiau­sių įsta­ty­mų Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Prieš sto­jant į Eu­ro­pos Są­jun­gą, 2003 me­tais, bu­vo pri­im­tas ši­tas Lai­ki­na­sis įsta­ty­mas. Po įsto­ji­mo de­šimt me­tų drau­dė­me že­mę par­duo­ti už­sie­nie­čiams, tu­rė­jo­me to­kią tei­sę, ta­da bu­vo or­ga­ni­zuo­tas re­fe­ren­du­mas, kad už­sie­nie­čiai ir to­liau Lie­tu­vo­je že­me­lės ne­ga­lė­tų iš­plė­šy­ti. Re­fe­ren­du­mas, kaip ži­no­te, ne­įvy­ko. Ta­da bu­vo pri­im­tas Lai­ki­na­sis įsta­ty­mas, ku­rio ga­lio­ji­mą aš da­bar ir siū­lau at­šauk­ti.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad nė vie­nas li­be­ra­las ne­bal­sa­vo už to įsta­ty­mo pri­ėmi­mą 2014 me­tais. Įsta­ty­mas pra­min­tas sau­gik­lių įsta­ty­mu, vi­so­kių ap­ri­bo­ji­mų įsta­ty­mu. Šį­ryt frak­ci­jo­je sė­dint su įvai­riais žmo­nė­mis: mū­sų per­so­na­las, pa­dė­jė­jai ir t. t., da­ly­va­vo 30 žmo­nių, pa­pra­šiau pa­kel­ti ran­kas tų žmo­nių, ku­rie pa­gal da­bar ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą tu­ri tei­sę įsi­gy­ti že­mės Lie­tu­vo­je dau­giau kaip 10 hek­ta­rų. To­kių žmo­nių, iš 30 sė­din­čių sa­lė­je, įvai­rių sluoks­nių, iš įvai­rių ge­og­ra­fi­nių vie­to­vių, bu­vo ke­tu­ri. 26 žmo­nėms iš 30 at­im­ta tei­sė ši­tuo įsta­ty­mu įsi­gy­ti že­mę Lie­tu­vo­je dėl ga­lio­jan­čių ap­ri­bo­ji­mų. Man nė kiek ne­kė­lė abe­jo­nių 2014 me­tais, kad ši­tas įsta­ty­mas yra an­ti­kons­ti­tu­ci­nis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos po­žiū­riu.

Ko­dėl mes ne­si­krei­pė­me į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą? To­dėl, kad mes ne­ga­li­me Sei­me su­rink­ti 29 bal­sų, vi­siems la­bai pa­tin­ka ši­tas ap­ri­bo­ji­mų ir sau­gik­lių įsta­ty­mas, ka­dan­gi kiek­vie­nas ap­ri­bo­ji­mas at­me­ta da­lį kon­ku­ren­tų, no­rin­čių įsi­gy­ti že­mės skly­pą, bet ne­ga­lin­čių. Ta­da že­mės skly­pų par­da­vi­mo–­pir­ki­mo san­do­riuo­se ne­be­ga­li da­ly­vau­ti dau­gu­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kos žmo­nių, o da­ly­vau­ja tik tie, ku­rie tu­ri že­mės ūkio iš­si­la­vi­ni­mą, kas yra an­ti­kons­ti­tu­ciš­ka, ir dėl to yra pa­si­sa­kęs Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas 2006 me­tais, – sie­ti nuo­sa­vy­bės su iš­si­la­vi­ni­mu ne­va­lia; tie, ku­rie yra de­kla­ra­vę že­mes per de­šimt me­tų ne ma­žiau kaip tre­jus me­tus; tie, ku­rie yra įre­gist­ra­vę ūkį, ir to ūkio pa­ja­min­gu­mas yra ati­tin­ka­mas, ir t. t. Tei­sės prin­ci­pu (žiū­riu į po­ną R. Že­mai­tai­tį, jis tur­būt su­tiks), kad ne­ga­li bū­ti… ga­li bū­ti są­ly­gos ar­ba ap­ri­bo­ji­mai: ar­ba toks, ar­ba toks, ar­ba toks. Ši­ta­me įsta­ty­me sa­ko­ma: ir to­kias są­ly­gas pri­va­lai ten­kin­ti, ir to­kias, ir to­kias. Nė­ra ar­ba, ar­ba, ar­ba, o yra ir, ir, ir. Va­di­na­si, su­ma­žė­ja fi­zi­nių as­me­nų, tu­rin­čių tei­sę įsi­gy­ti že­mę Lie­tu­vo­je. Štai čia aš pra­de­du gal­vo­ti apie že­mės sa­vi­nin­kus, ku­rių Lie­tu­vo­je yra 800 tūkst. Da­lis iš jų ne­par­duo­da že­mės (ir ge­rai da­ro – že­mės kai­na vis tiek kils), da­lis par­duo­da ir no­rė­tų gau­ti tei­sin­ga rin­kos kai­na, ta­čiau re­a­lia rin­kos kai­nos jie ne­ga­li gau­ti, nes rin­ka yra ap­ri­bo­ta ir su­var­žy­ta. Ši­to­je rin­ko­je yra už­draus­ta da­ly­vau­ti, įsi­gy­ti že­mę dau­gu­mai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių. O 2014 me­tais bu­vo sa­ko­ma: sau­go­ki­me ši­tą Lie­tu­vos šven­tą že­me­lę nuo už­sie­nie­čių – lat­vių, vo­kie­čių, kry­žiuo­čių ir t. t. Ką pa­da­rė­me? Pri­dė­jo­me tiek sau­gik­lių, ap­ri­bo­ji­mų, kad mū­sų pa­čių pi­lie­čiai ne­ga­li įsi­gy­ti ši­tos že­mės.

Įsi­vaiz­duo­ki­me, ma­no se­niai nau­do­tas pa­vyz­dys. Pa­žįs­tu jau­nuo­lį, iš­vy­ku­sį į už­sie­nį – į Ai­ri­ją pa­si­dar­buo­ti pas ūki­nin­ką, už­si­dirb­ti pi­ni­gų, įgy­ti pa­tir­ties ūki­nin­kau­jant. Jo pla­nas: 2015 me­tais įgi­jęs pa­tir­ties pla­na­vo grįž­ti į Lie­tu­vą ir už už­dirb­tus pi­ni­gus pla­na­vo nu­si­pirk­ti ūkį. Įsi­vaiz­da­vo, bent 30 hek­ta­rų. Tuo me­tu bu­vo pri­im­tas ši­tas lai­ki­na­sis (pa­brė­žiu, jis ir to­liau dar te­bė­ra lai­ki­na­sis) įsta­ty­mas, ku­riuo bu­vo už­draus­ta to­kiam žmo­gui įsi­gy­ti dau­giau kaip 10 hek­ta­rų že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės Lie­tu­vo­je, nes for­ma­liai ūkio ne­bu­vo įre­gist­ra­vęs, ūkio ne­bu­vo de­kla­ra­vęs ir ne­tu­ri že­mės ūkio pro­fe­si­nio iš­si­la­vi­ni­mo. Ši­tas žmo­gus iki šiol dir­ba Ai­ri­jo­je, lauk­da­mas, kol ši­tos ne­są­mo­nės bus pa­nai­kin­tos. Aš siū­lau pa­nai­kin­ti ši­to įsta­ty­mo ga­lio­ji­mą.

Da­bar grįž­ki­me prie to, ko­dėl mes ap­skri­tai svars­to­me. Mes ne­ga­lė­jo­me kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, nes bu­vo­me vie­nin­te­liai tuo­me­ti­nia­me Sei­me, ne­pri­ta­rian­tys tam įsta­ty­mui. Lai­mei, esa­me Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riai. 2015 me­tų ko­vą, pra­ėjus 11 me­tų po ši­tos ne­są­mo­nės pri­ėmi­mo mū­sų Sei­me, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja kon­sta­ta­vo, kad Lie­tu­va pa­žei­dė Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sę ir pra­dė­jo Eu­ro­pos tei­sės pa­žei­di­mo pro­ce­dū­rą. Bu­vu­si man ge­rai pa­žįs­ta­ma že­mės ūkio mi­nist­rė da­rė vis­ką, kad ne­sku­bė­tų pa­to­bu­lin­ti ši­to įsta­ty­mo. At­ėjo man ne­blo­gai pa­žįs­ta­mas ir ger­bia­mas mi­nist­ras, ku­ris ko­vo mė­ne­sį pa­tei­kė pa­siū­ly­mus. Ma­no ma­ny­mu, ne­pa­kan­ka­mus pa­siū­ly­mus, kaip to­bu­lin­ti tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet pa­tei­kė ir ati­da­vė Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tui. Ši­tas Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas nu­ta­rė dar pus­me­čiui ati­dė­ti – iki lap­kri­čio 1 die­nos ši­tų pa­tai­sų svars­ty­mą. Dar pus­me­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiams bu­vo at­im­ta tei­sė da­ly­vau­ti įsi­gy­jant že­mę, kar­tu nu­sta­tant tik­rą rin­kos kai­ną. To­liau dar pus­me­tį že­mę su­si­pir­ki­nė­jo, ne­pa­kan­ka­mai di­de­le kai­na už pa­kan­ka­mai pi­gią kai­ną su­si­pir­ki­nė­jo tie, ku­rie nau­do­ja­si ši­tais ap­ri­bo­ji­mais. Štai da­bar nuo lap­kri­čio 1 die­nos Sei­mas tu­rė­tų svars­ty­ti tų ap­ri­bo­ji­mų su­ma­ži­ni­mą, pa­to­bu­li­ni­mą. Ži­no­te, ko­kiu tiks­lu? Tam, kad įtik­tu­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ne­per­duo­tų Lie­tu­vos į Eu­ro­pos Tei­sin­gu­mo Teis­mą Liuk­sem­bur­ge, nes ten pa­te­ku­si su ši­tuo įsta­ty­mu Lie­tu­va tik­rai pa­tir­tų fi­nan­si­nes sank­ci­jas iš Eu­ro­pos. Teis­mas pri­teis­tų.

Da­bar tiks­las yra toks: pa­tai­sy­ki­me tiek, kad dar už­dels­tu­me, nes Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je vis­kas vyks­ta lė­tai, dar po­rą me­tų dis­ku­tuo­tu­me, ar pa­kan­ka­mai pa­tai­sė Sei­mas ši­tą įsta­ty­mą, ar ne­pa­kan­ka­mai. Dar po­rą me­tų kas nors nau­do­tų­si ši­tais ap­ri­bo­ji­mais, ši­tų ap­ri­bo­ji­mų su­teik­to­mis ga­li­my­bė­mis ir su­si­pir­ki­nė­tų že­mes. Be­je, ką tik bu­vęs įsta­ty­mo pro­jek­tas liu­di­ja, kad dar da­bar ir į vals­ty­bi­nę že­mę ga­lė­si­me, jei­gu tik pri­si­lie­ti prie jos ku­ria nors sa­vo tu­ri­mo skly­po kraš­ti­ne, o skly­pai ne­bū­ti­nai ke­tur­kam­piai… Čia re­pli­ka Si­mo­nui. Skly­pai daž­niau­siai yra dau­gia­kam­piai, ku­rie bū­ti­nai kaip nors pri­si­lies prie esa­mos lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės. Štai be auk­cio­no ir nu­si­pirk­si­me. Tai yra to pa­ties įsta­ty­mo pa­tai­sė­lė, ku­rią ką tik ko­le­ga An­drie­jus pa­tei­kė. Jei­gu iki šiol ga­lio­jan­čia­me įsta­ty­me sa­ko­ma: jei­gu yra įsi­ter­pu­si į vals­ty­bi­nę že­mę, tai ta­da ga­li nu­si­pirk­ti ne auk­cio­no tvar­ka. Da­bar už­ten­ka pri­si­lies­ti prie jo. Kai tu­ri Lie­tu­vo­je 2 tūkst. skly­pų, jei­gu val­dai 30 tūkst. hek­ta­rų, be­veik di­džiu­lė ti­ki­my­bė, kad ta­vo skly­pas lie­sis prie ko­kios nors vals­ty­bi­nės že­mės ar ki­to skly­po. Štai to­kia si­tu­a­ci­ja, ger­bia­mie­ji, kad aš ne­ma­tau rei­ka­lo ter­lio­tis su ši­ta an­ti­kons­ti­tu­ci­ne ne­są­mo­ne. 2006 me­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­me sa­ko­ma: nuo­sa­vy­bės sie­ti su iš­si­la­vi­ni­mu ne­ga­li­ma. Dan­tis­to ka­bi­ne­to sa­vi­nin­kas ne­pri­va­lo bū­ti odon­to­lo­gas, vais­ti­nės sa­vi­nin­kas ne­pri­va­lo bū­ti far­ma­ci­nin­kas, ūkio sa­vi­nin­kas ne­pri­va­lo bū­ti ūki­nin­kas, tu­rin­tis že­mės ūkio iš­si­la­vi­ni­mą.

Ką mes da­ro­me? Ap­si­me­ta­me, kad ko­vo­ja­me prieš kry­žiuo­čius už­sie­nie­čius, ne mes pri­im­da­mi (ne mes, ne­pri­si­i­mu sau ši­tos nuo­dė­mės), 2014 me­tų Sei­mas, pri­im­da­mas ši­tą lai­ki­ną­jį įsta­ty­mą ir to­liau jį no­rė­da­mas iš­lai­ky­ti lai­ki­ną, ko­vo­jo prieš sa­vo pi­lie­čius ir ko­vo­jo už tuos, ku­rie su­pir­ki­nė­ja že­mes, kol jos yra pi­gios, ne­leis­da­mi ši­tų že­mių kai­nai pa­kil­ti. Siū­lau bal­suo­ti už šio įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo at­šau­ki­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma­sis ko­le­ga. Jūs la­bai iš­sa­miai pa­tei­kė­te įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet, de­ja, dar teks at­sa­ky­ti į še­šių Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pir­ma­sis klau­sia K. Ma­siu­lis. Ruo­šia­si K. Star­ke­vi­čius.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­riu pa­klaus­ti. Jei­gu, tar­ki­me, ne­bus čia pa­nai­kin­tas tas įsta­ty­mas, ga­lio­tų li­ku­si tvar­ka, va­di­na­si, ir to­liau, jū­sų po­žiū­riu, bū­tų da­ro­mi an­ti­kons­ti­tu­ci­niai veiks­mai? Kaip tie as­me­nys, ku­rie to­kiu bū­du įsi­gy­ja že­mę? Tar­kim, jei­gu mes krei­pia­mės ir pa­aiš­kė­ja, kad iš tik­ro taip yra, tai jų įsi­gi­ji­mai yra ne­tei­sė­ti ar tei­sė­ti?

E. GENTVILAS (LSF). Jų įsi­gi­ji­mai tei­sė­ti. Jei­gu pa­vyk­tų kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, jis iš­aiš­kin­tų, kad tai bu­vo ne­kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas, ta­čiau toks Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas ne­ga­lio­tų at­ga­li­ne da­ta ir ne­su­kel­tų nuo­sa­vy­bę įgi­ju­siems as­me­nims jo­kių tei­si­nių pa­sek­mių. Aš ma­nau, kad čia ir žai­džia­mas di­džiu­lis žai­di­mas, vyks­tan­tis jau tre­jus me­tus, po 2014 me­tų, no­ri­ma jį dar dau­giau pra­tęs­ti. Ka­da nors kas nors… at­si­ras po­li­ti­nė va­lia ir pa­ra­šų skai­čius, kreip­sis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, bet jau že­me­lės iš jų ne­at­im­si.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Star­ke­vi­čius. Ruo­šia­si L. Tal­mon­tas.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, mes ta­da kar­tu dir­bo­me to­je gru­pė­je. Kaip ži­no­te, šis įsta­ty­mas grei­tai baigs sa­vo lai­ki­ną­jį eg­zis­ta­vi­mą, nes mes jau pa­ren­gė­me nau­ją­jį. Apie daug ką kal­bė­jo ir iš tik­rų­jų lai­kas pa­ro­dė, kad to­kie rei­ka­la­vi­mai ne­bū­ti­ni. Ta­da mes kal­bė­jo­me, ir tas aukš­ta­sis, spe­cia­lu­sis iš­si­la­vi­ni­mas, nes tai pa­ska­ti­no tik­tai vėl­gi ieš­ko­ti tų di­plo­mų, ieš­ko­ti bū­dų, kaip juos įsi­gy­ti, ir di­din­ti ko­rup­ci­ją. To ne­liks. Ta­čiau pa­grin­di­nis tiks­las, su ku­riuo ir jūs su­ti­ko­te, tai ko­va su že­mės spe­ku­lia­ci­ja. Ji ir da­bar iš­liks nau­ja­me įsta­ty­me, nes vis dėl­to su­ti­ki­te, ne­ga­li tas, ku­ris šian­dien tu­ri daug pi­ni­gų, nu­si­pirk­ti tą že­mę, kad po to bau­džiau­nin­kai, ūki­nin­kai ją dirb­tų. Vis dėl­to že­mę tu­ri tu­rė­ti ir pri­ori­te­tas tu­ri bū­ti tiems, iš­sky­rus, aiš­ku, tuos, ku­rie pa­vel­dė­jo, ku­rie pa­tys ją dir­ba, o ne iš to sie­kia nau­dos.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Ka­zi­mie­rai, vi­siš­kai su­tin­ku su tams­tos ar­gu­men­tais dėl va­di­na­mo­sios spe­ku­lia­ci­jos ir dėl so­fos ūki­nin­kų. Ži­nau jū­sų ge­rus dar­bus ko­vo­jant su so­fos ūki­nin­kais. Na, ne­ko­vo­jant, ta­čiau reg­la­men­tuo­jant. Bet aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad ši­tas įsta­ty­mas ne­su­stab­dė tei­sės pi­giai su­si­pirk­ti že­mes ir ka­da nors jas per­par­duo­ti. Taip, šian­dien nau­do­ja­ma že­mės ūkio veik­lai, kol yra ge­ros tie­sio­gi­nės iš­mo­kos. Ge­rė­jan­čios, ne­pa­kan­ka­mai ge­ros. Bet no­riu pa­brėž­ti, kad ši­to įsta­ty­mo tiks­lai yra api­brėž­ti 1 straips­nio 1 punk­te: že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė bū­tų nau­do­ja­ma ra­cio­na­liai, ge­rai, ska­ti­nant že­mės ūkio veik­lą ir kon­ku­ren­cin­gą že­mės ūkį. Tai štai ska­ti­na že­mės ūkio veik­lą kai kam, ku­rie jau pra­dė­ję, o ku­rie no­rė­tų nau­ji at­ei­ti, jų ne­įlei­džia. Kuo ska­tin­ti kon­ku­ren­cin­gą že­mės ūkį? Taip, pa­kon­ku­ruos ši­tie, ku­rie įsi­gi­jo daug ir dar to­liau dar dau­giau su­pir­ki­nė­ja iki leis­ti­nų lu­bų, o, tie, ku­rie no­rė­tų at­ei­ti ir kon­ku­ruo­ti su 11 hek­ta­rų, jie ne­ga­li at­ei­ti ir kur­ti kon­ku­ren­cin­go že­mės ūkio. Pa­si­juok­si­te, na, ką tu 11 hek­ta­rų už­au­gin­si. At­leis­ki­te, braš­kės, ser­ben­tai, dau­gy­bė ki­tų ūkio sri­čių, kur jau­nas žmo­gus no­rė­tų, ne­bū­ti­nai jau­nas, ga­lė­tų pra­dė­ti, jis iš­spjau­na­mas kaip mu­sė iš barš­čių, jam ne­lei­džia­ma da­ly­vau­ti kon­ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je.

PIRMININKĖ. Klau­sia L. Tal­mon­tas, ruo­šia­si J. Ole­kas.

L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau, 2014 me­tais aš, kaip ir jūs, ir­gi ne­bal­sa­vau už ši­tą įsta­ty­mą, sa­kiau, kad mes pri­da­ry­si­me dau­giau sau­gik­lių ne už­sie­nie­čiams, bet pa­tiems sau, taip da­bar iš­ėjo. Aš gal­vo­ju, čia jū­sų ge­ra idė­ja, bet vis dėl­to man ky­la tas klau­si­mas dėl už­sie­nie­čių, ar ne­rei­kia pa­lik­ti, kad už­sie­nie­čiai ne­tu­ri pirk­ti tos že­mės pas mus?

E. GENTVILAS (LSF). Na, ne­ga­li­me mes to da­ry­ti. Pra­ėjo 10 me­tų per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis ir čia bu­vo ban­do­ma už­kirs­ti ke­lią bai­sie­siems kry­žiuo­čiams ir ka­la­vi­juo­čiams, ar ne, už­sie­nie­čiams? O iš tik­rų­jų, sa­kau, pa­da­ry­ki­te sa­vo frak­ci­jo­se ap­klau­są ne tarp Sei­mo na­rių, bet tarp vi­sų pa­dė­jė­jų, ku­ris iš jų tu­ri tei­sę įsi­gy­ti že­mę Lie­tu­vo­je? Ir pa­ma­ty­si­te san­ty­kis bus toks pat kaip pas mus – vie­nas su sep­ty­niais. Jau­nam žmo­gui ap­skri­tai at­ei­ti ir pra­dė­ti veik­lą ne­įma­no­ma, na, o už­sie­nie­čiai čia, at­leis­ki­te, čia tik lo­zun­gai bu­vo, kad ko­vo­si­me prieš už­sie­nie­čius, bet pa­du­si­no­me sa­vus kaip rei­kiant.

PIRMININKĖ. Ačiū, klau­sia J. Ole­kas. Ruo­šia­si P. Čim­ba­ras.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, gra­žaus ir iš­sa­maus pri­sta­ty­mo iš tik­rų­jų bu­vo ma­lo­nu pa­si­klau­sy­ti. Aš klaus­čiau dėl tos ki­tos da­lies, ka­dan­gi pats pa­sa­kė­te, kad že­mės kai­na ar­ba ver­tės prie­au­gis di­des­nis ne­gu ban­ko pa­lū­ka­nos. Ko­kių ki­tų prie­mo­nių, ma­no­te, ga­lė­tu­me mes im­tis, kad spe­ku­lia­ci­ja že­me at­ei­ty­je ne di­dė­tų, o gal­būt ir su­ma­žė­tų?

E. GENTVILAS (LSF). Vi­sų vy­riau­sy­bių ir vi­sų že­mės ūkio mi­nist­rų gal­vos skaus­mas bu­vo že­mių su­si­pir­ki­mas ne­dir­bant, ne­ap­dir­bant ši­tos že­mės, tai yra so­fos ūki­nin­kai. Čia ga­liu pa­gir­ti ir K. Star­ke­vi­čių, ga­liu ir B. Mar­kaus­ką, ku­ris jau ir­gi ėmė­si prie­mo­nių, kaip su­tram­dy­ti tą. Aš są­ži­nin­gai pa­sa­ky­siu ir vi­sa­da de­kla­ruo­da­vau, pats bu­vau Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te, aš ir­gi bu­vau so­fos ūki­nin­kas, nes ne­tu­riu lai­ko ka­da ūki­nin­kau­ti. Da­bar esu iš­nuo­mo­jęs jau­nie­siems ūki­nin­kams sa­vo že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę, džiau­giuo­si, kad ji yra dir­ba­ma, džiau­giuo­si, kad jie gau­na tą eu­ro­pi­nę pa­ra­mą, gy­ve­nu be vi­so to. Tai čia yra prie­mo­nių pa­ke­tas. Bet ne drau­di­mas įsi­gy­ti že­mę. Mes pa­si­žiū­rė­ki­me, tur­būt at­ra­si­me dau­gy­bę žmo­nių, no­rin­čių ką nors da­ry­ti su že­me, bet ne­tu­rin­čių tei­sės tos že­mės kaip ga­my­bos prie­mo­nės įsi­gy­ti. Mes ne­ga­li­me iš anks­to į vi­sus žiū­rė­ti, kad tas, kas įsi­gis že­mės, yra spe­ku­lian­tas, so­fos ūki­nin­kas. Mes tu­ri­me žiū­rė­ti, o jis, įsi­gi­jęs že­mės, no­rės ją dirb­ti, o tik po to ver­tin­ki­me, ar jis dir­ba tą že­mę, ar ne. Da­bar jam net ne­lei­džia­ma įsi­gy­ti, o tuo nau­do­ja­si ki­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia P. Čim­ba­ras. Pra­šau, ko­le­ga.

P. ČIMBARAS (LSDPF). Ger­bia­mas ko­le­ga, pra­ei­tą ka­den­ci­ją mums abiem te­ko dirb­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te. Ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau, jūs ly­giai taip pat sto­vė­jo­te pies­tu prieš tuos va­di­na­muo­sius sau­gik­lius, ar ne. Jūs vėl tą pa­tį šian­dien kar­to­ja­te.

Ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau, jūs pa­gal­vo­ki­te – 10 hek­ta­rų pra­dė­ti ūki­nin­kau­ti, tai yra ma­žai ar daug pa­ly­gi­nus pa­gal ki­tas vals­ty­bes? Ki­to­se vals­ty­bė­se nė­ra lais­vos že­mės. Len­ki­jo­je, pa­vyz­džiui, ga­li­ma įsi­gy­ti be jo­kių ap­ri­bo­ji­mų 0,3 aro tik­tai, ir to­je apy­lin­kė­je, kur gy­ve­ni. Lie­tu­vo­je ga­li­ma nu­si­pirk­ti 10 hek­ta­rų ir po to, kas lei­džia plės­ti ūkį ir pri­si­pirk­ti iki 500 hek­ta­rų, ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau.

E. GENTVILAS (LSF). Ge­rai. Ačiū, ger­bia­mas Pet­rai, jūs tur­būt net ne­sva­jo­jo­te apie po­li­ti­ką, kai čia, Sei­me, 2003 me­tais aš da­riau spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, ka­dan­gi že­mės klau­si­mai ma­ne la­bai do­mi­no, pats dar tuo me­tu že­mės ne­tu­rė­jau, bet sa­kiau, kas bus. Drau­si­me už­sie­nie­čiams at­ei­ti, su­si­pirks vie­ti­niai ir at­si­ras vie­ti­niai oli­gar­chai. Šian­dien stam­biau­si žem­val­džiai Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra Lie­tu­vo­je! Ko­dėl? Ir ko­dėl jūs čia man Len­ki­jos pa­vyz­dį pa­tei­kė­te ir t. t.?

Eu­ro­pos Są­jun­go­je bu­vo tik trys vals­ty­bės, ku­rio­se bu­vo at­im­ta že­mė ir na­cio­na­li­zuo­ta, – Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja. Len­ki­jo­je ir ki­tur ji ne­bu­vo at­im­ta, net ir po­stko­mu­nis­ti­nė­se ša­ly­se, iš­li­ko šei­mos ūkiai ir li­ko tie šei­mos ūkiai, ne­at­si­ra­do že­mės pir­ki­mo, par­da­vi­mo rin­ka. Pas mus, kai at­ėmė, Lie­tu­va su­grą­ži­no, klai­pė­die­tis at­ga­vo pro­se­ne­lių že­mę Za­ra­suo­se. Štai ta že­mė ir pa­ju­dė­jo į rin­ką, taip at­si­ra­do stam­biau­si žem­val­džiai. Pra­šau ne­ly­gin­ti tų ša­lių su Lie­tu­va, ly­gin­ki­te su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, nes pas mus bu­vo že­mė na­cio­na­li­zuo­ta, o pas­kui grą­žin­ta ir pa­ju­dė­jo rin­ko­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Nu­sta­ty­tas lai­kas bai­gė­si. Ar­mo­nai­te, no­ri­te bū­ti­nai pa­klaus­ti?

E. GENTVILAS (LSF). Ge­rai, trum­pai.

PIRMININKĖ. Trum­pai. Trum­pas klau­si­mas, trum­pas at­sa­ky­mas.

A. ARMONAITĖ (LSF). Iš­ties rei­ka­lin­ga ini­cia­ty­va, nes da­bar­ti­nis re­gu­lia­vi­mas ke­lia daug klau­si­mų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­joms ir Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jai. Ta­čiau aš no­riu, Eu­ge­ni­jau, pa­klaus­ti to­kio klau­si­mo. Ne­pai­sant to, kad įsi­ga­lio­jo griež­tas sau­gik­lių įsta­ty­mas, kai ku­rie stam­būs, žy­mūs žem­val­džiai ir kon­cer­nai to­liau ple­čia sa­vo plo­tus, tai gal­būt ga­lė­tu­mė­te pa­teik­ti at­sa­ky­mą, kuo jūs tai aiš­kin­tu­mė­te?

E. GENTVILAS (LSF). Jie pa­tys pa­si­sten­gė, kad toks įsta­ty­mas at­si­ras­tų. Toks įsta­ty­mas yra jiems nau­din­gas ir jie nau­do­ja­si ši­to įsta­ty­mo tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis. Tei­sė­tai. Ir joks Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas iš jų ši­tų su­pirk­tų že­mių ne­be­atims. Kar­to­ju. Klau­si­mas, ar ki­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai ne­pra­ra­do sa­vo kon­sti­tu­ci­nės tei­sės į nuo­sa­vy­bę? Skai­ty­ki­me kon­kre­čius Kon­sti­tu­ci­jos straips­nius, ro­dos, 23 straips­nis ir pa­na­šiai, tei­sė į pri­va­čią nuo­sa­vy­bę, pri­va­čios nuo­sa­vy­bės ne­lie­čia­my­bė, ne ta da­lis, sa­ky­si­me. Ūki­nės veik­los ini­cia­ty­va re­mia­si Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ir t. t. At­im­ta tei­sė į bet ko­kią ini­cia­ty­vą, nes at­im­ta tei­sė įsi­gy­ti nuo­sa­vy­bę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Nuo­mo­nė už – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Jei­gu nė­ra prieš, la­bai trum­pai pa­sa­ky­siu. Ma­ne tik­rai su­ža­vė­jo Eu­ge­ni­jaus iš­sa­mus pri­sta­ty­mas ir lo­giš­kas iš­dės­ty­mas. Jei­gu Lie­tu­vos pi­lie­čiui yra už­draus­ta ši­tuo įsta­ty­mu įsi­gy­ti že­mės, o jos ga­li įsi­gy­ti tik tam tik­ri Lie­tu­vos pi­lie­čiai, tai, ma­no su­pra­ti­mu, iš tik­ro yra an­ti­kons­ti­tu­ci­nė būk­lė ir ją rei­kia kuo grei­čiau nai­kin­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nė prieš – P. Čim­ba­ras.

P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Tik­rai bū­čiau ne­kal­bė­jęs. Ger­bia­mas Kęs­tu­ti Ma­siu­li, nie­kas ne­už­drau­džia Lie­tu­vos pi­lie­čiams pirk­ti že­mės, dar kar­tą kar­to­ju, be jo­kių sau­gik­lių ga­li­te įsi­gy­ti 10 hek­ta­rų. Aiš­ku, aš len­kiu gal­vą prieš Eu­ge­ni­jų. Eu­ge­ni­jus yra tik­rai pui­kus ora­to­rius, tik­rai su­ge­ba pa­teik­ti įsta­ty­mą taip, kad, at­ro­do, čia Lie­tu­vo­je tie sau­gik­liai vis­ką su­ga­di­na. Krei­piuo­si į ger­bia­mą­jį Eu­ge­ni­jų, kiek me­tų bu­vo ati­de­da­mas par­da­vi­mas už­sie­nie­čiams? Ke­lis kar­tus. Ir nie­ko ne­bu­vo da­ro­ma. Ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau, jūs net Sei­me bu­vo­te! Jū­sų par­ti­ja bu­vo ir nie­ko ne­da­rė­te! Kai at­ėjo ter­mi­nas, kai ne­bu­vo ga­li­ma pra­tęs­ti, ta­da ger­bia­ma­sis K. Star­ke­vi­čius, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas tu­rė­jo stai­giai su­dė­ti sau­gik­lius. Tie sau­gik­liai, ga­liu pa­sa­ky­ti, gal ir tru­pu­tį pa­truk­dė, bet šiuo mo­men­tu jie yra nau­din­gi mū­sų Lie­tu­vos žmo­nėms, smul­kiems žmo­nėms, ku­rie ga­li nu­si­pirk­ti gre­ti­mus skly­pus, kaip tik ap­sau­gant nuo per­pir­ki­nė­to­jų. To­dėl, ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau, kar­tais sa­ky­da­mi A, pa­sa­ky­ki­te ir B.

PIRMININKĖ. Mie­lie­ji ko­le­gos, ap­si­spren­džia­me ir sa­ko­me vi­sas rai­des, ir A, ir B. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 81 Sei­mo na­rys: už – 29, prieš – 17, su­si­lai­kė 35. Įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­pri­tar­ta. Grą­ži­na­me to­bu­lin­ti ben­dru su­ta­ri­mu ar at­me­ta­me? Eu­ge­ni­jau, pra­šau.

S. GENTVILAS (LSF). Aš taip ir su­pra­tau, bet da­bar džiau­giuo­si, kad šia­me Sei­me jau 29 yra. Pra­ėju­sia­me Sei­me bu­vo 11 li­be­ra­lų, po­nas Le­o­nar­das gal su ko­le­ga ir „Drą­sos ke­lio“, tai iš vi­so, at­ro­do, 15 bal­sų bu­vo, da­bar 29. To­bu­lin­ti čia nė­ra ką. Jei­gu aš siū­lau at­šauk­ti įsta­ty­mo ga­lio­ji­mą, ką pa­to­bu­lin­ti? At­šauk­ti nuo ku­rios nors da­tos ne­bent? Tiek to, ne­be­to­bu­li­na­me. Lau­kia­me pa­tai­sy­mų.

PIRMININKĖ. Ne­be­to­bu­li­na­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ini­cia­to­rius sa­ko, kad rei­kia da­bar jau atmes­ti.

Dė­ko­ja­me, ko­le­gos. Iki Vy­riau­sy­bės… Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­rei­kia bal­suo­ti.

 

12.51 val.

Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 56, 83, 88 ir 98 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-559(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Dar li­ko be­veik de­šimt mi­nu­čių iki Vy­riau­sy­bės va­lan­dos. Re­zer­vi­nis ant­ras klau­si­mas, N. Pu­tei­kis. Kvie­čia­me jį. Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 56, 83, 88 ir 98 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-559(2). Pa­tei­ki­mas. Pra­šau.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ko­le­gos, ačiū už su­teik­tą ga­li­my­bę šian­dien pri­sta­ty­ti ke­le­tą įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­riais bū­tų pa­leng­vin­ta ne­pa­si­tu­rin­čių žmo­nių ga­li­my­bė spręs­ti gin­čus teis­muo­se. Pra­ei­tos ka­den­ci­jos Sei­mas ne­ti­kė­tai pa­nai­ki­no ga­li­my­bę žmo­gui be ad­vo­ka­to kreip­tis į apy­gar­dos teis­mą ape­lia­ci­ne tvar­ka, to­dėl aš pa­ren­giau tris įsta­ty­mus, iš ku­rių vie­ną da­bar pri­sta­ty­siu. Kon­kre­čiai jis ne­su­si­jęs, ši­tas Nr. XIIIP-559, su ape­lia­ci­jos tei­se.

Šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju aš siū­lau su­ma­žin­ti ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus as­me­nims, ku­rie at­sto­vau­ja ki­tiems as­me­nims teis­muo­se. Aš siū­lau iš­brauk­ti iš rei­ka­la­vi­mų, vie­toj anks­čiau bu­vu­sios re­dak­ci­jos, kad ga­li at­sto­vau­ti tik­tai aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis as­muo, aš siū­lau iš­brauk­ti žo­dį „uni­ver­si­te­ti­nį“, to­kiu bū­du su­ma­žin­ti da­bar­ti­nį uni­ver­si­te­tą bai­gu­sių tei­si­nin­kų mo­no­po­lį ir įves­ti į rin­ką, leis­ti žmo­nėms rink­tis sa­vo at­sto­vais as­me­nis, ku­rie yra bai­gę aukš­tą­jį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ne­bū­ti­nai uni­ver­si­te­ti­nį.

Taip pat šiuo pro­jek­tu siū­lau leis­ti teis­muo­se pri­teis­ti iš­lai­das, jei­gu lai­min­ti pu­sė sam­dė­si aso­cia­ci­ją, kad taip pat bū­tų ga­li­my­bė tai aso­cia­ci­jai ap­mo­kė­ti už at­sto­va­vi­mo pa­slau­gas, nes šiuo me­tu ši­ta tei­sė yra mo­no­po­li­zuo­ta ir su­teik­ta tik ad­vo­ka­tams.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. V. Ving­rie­nė klau­sia pir­mo­ji. Ruo­šia­si A. Sa­la­ma­ki­nas.

V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš ma­tau, kad jūs siū­lo­te iš­brauk­ti aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą, bet mes pui­kiai ži­no­me, kad ko­le­gi­jas bai­gę tei­si­nin­kai ne­tu­ri net­gi ga­li­my­bės ar ne­tu­ri tei­sės už­im­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je A ly­gio vals­ty­bės tar­nau­to­jo pa­rei­gas dėl ne­vi­sa­pu­siš­ko iš­si­la­vi­ni­mo. Ar jūs ma­no­te, kad jie tik­rai tei­sin­gai at­sto­vau­tų teis­muo­se? O ki­tas klau­si­mas bū­tų, jūs mi­nė­jo­te, kad ga­li­ma kreip­tis į teis­mą be ad­vo­ka­to pa­gal­bos. Kai ku­riais at­ve­jais, be abe­jo, ga­li­ma, ta­čiau yra at­ve­jų, tar­kim, į Lie­tu­vos Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą be ad­vo­ka­to pa­gal­bos kreip­tis drau­džia­ma.

Ir dar vie­nas klau­si­mas dėl iš­lai­dų už vy­ki­mą į teis­mo po­sė­džius. Ir šiuo me­tu ga­li­ma tą ap­mo­kė­ti, jei­gu tai tik­tai įro­do­ma ir pa­grin­džia­ma.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Šiuo pro­jek­tu ne­spren­džia­mas klau­si­mas dėl krei­pi­mo­si ka­sa­ci­ne tvar­ka. Šiuo at­ve­ju spren­džia­mas klau­si­mas tik dėl tų as­me­nų, ku­rie ga­lė­tų at­sto­vau­ti ki­tiems as­me­nims.

At­sa­ky­da­mas į jū­sų klau­si­mą pa­sa­ky­siu taip. Nuo 1990 me­tų vi­si sei­mai vis la­biau mo­no­po­li­za­vo ad­vo­ka­tų at­sto­va­vi­mą, ir da­bar mes esa­me vie­na iš pa­čių bran­giau­sių ša­lių Eu­ro­po­je ir to­kios ga­li­my­bės gin­tis teis­muo­se sam­dant žmo­gų su tei­si­niu iš­si­la­vi­ni­mu ne­tu­ri ke­li šim­tai tūks­tan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių. Jie re­a­liai da­bar ga­li sam­dy­ti tik ad­vo­ka­tą, kai ku­riais at­ve­jais jo pa­dė­jė­ją ar­ba žmo­gų, tu­rin­tį aukš­tą­jį tei­si­nį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą.

Aš siū­lau vis dėl­to su­ma­žin­ti tą kar­te­lę ir su­teik­ti ga­li­my­bę ke­liems šim­tams tūks­tan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių, ku­rie ne­ga­li gau­ti tei­si­nės pa­gal­bos, nes jų pa­ja­mos per mė­ne­sį vie­nam as­me­niui yra 103 eu­rai. Jei­gu 101 eu­ras, jūs ga­li­te gau­ti ne­mo­ka­mą tei­si­nę pa­gal­bą, o jei­gu 103, tai 103 eu­rai vie­nam as­me­niui, jūs pa­gal­vo­ki­te, pu­sei Lie­tu­vos yra at­im­ta ma­te­ria­li­nė, fi­nan­si­nė ga­li­my­bė sam­dy­tis ad­vo­ka­tą, jo pa­dė­jė­ją ar­ba as­me­nį, tu­rin­tį aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Aš siū­lau su­ma­žin­ti tą kar­te­lę.

PIRMININKĖ. Klau­sia…

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ga­lų ga­le es­mė yra to­kia. Aš tei­kiu pro­jek­tą. Jei­gu jūs pri­tar­tu­mė­te po pa­tei­ki­mo, tuos gin­čus ga­lė­tu­me spręs­ti spe­cia­liuo­se ko­mi­te­tuo­se, kiek su­ma­ži­na­me kar­te­lę. Aš siū­lau kryp­tį, aš siū­lau val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai kryp­tį, iš­plės­ki­me ne­tur­tin­giems žmo­nėms ga­li­my­bę sam­dy­ti pi­giau, už ma­žes­nę kai­ną, įves­ki­me dau­giau tei­si­nin­kų į tei­si­nius gin­čus.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Sa­la­ma­ki­nas. Ruo­šia­si V. Rin­ke­vi­čius.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, skai­tant Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, ku­ri ke­lis kar­tus il­ges­nė nei jū­sų pa­tai­sa, jie ke­lia la­bai daug nuo­gąs­ta­vi­mų. Jei­gu jūs skai­tė­te, gal ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti, ką jie ne taip su­pran­ta, aš kal­bu apie Tei­sės de­par­ta­men­tą. Tos iš­va­dos yra la­bai la­bai jau prie­šin­gos jū­sų tei­kia­mam pro­jek­tui.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tai vi­siš­kai na­tū­ra­lu. Tei­sės de­par­ta­men­te dir­ba vien tik uni­ver­si­te­ti­nį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys žmo­nės ir jie tę­sia tą pa­čią kryp­tį kaip ir vi­si sei­mai iki šiol. Po­li­ti­kai vi­są lai­ką at­si­duo­da­vo tei­si­nin­kams, ir re­zul­ta­tas yra ab­so­liu­tus ad­vo­ka­tū­ros mo­no­po­lis Lie­tu­vo­je. Tos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos ir pa­sta­bos yra tech­ni­nės, jas ga­lė­tu­me spręs­ti nag­ri­nė­da­mi Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te, jei­gu jūs pri­tar­tu­mė­te po pa­tei­ki­mo.

Taip, na­tū­ra­lu, jie gi­na sa­vo mo­no­po­lį, o aš, na­tū­ra­lu, sie­kiu tą mo­no­po­lį su­ma­žin­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Rin­ke­vi­čius. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aiš­ku, at­ro­do vi­siš­kai lyg ir gra­žu, bet kaip dėl at­sa­ko­my­bės tų pa­slau­gų tei­kė­jų? Aš at­si­me­nu, Bir­žuo­se prieš 15 ar dau­giau me­tų bu­vo įsi­stei­gu­si tei­si­nių pa­slau­gų fir­ma ir tei­kė pa­slau­gas. Ir da­bar dar žmo­nės by­li­nė­ja­si su ja, dar ne­si­bai­gė teis­mai, ten gal lik­vi­duo­ja­ma. Pri­da­rė tiek įvai­rių tų pa­slau­gų, kad žmo­nės pa­te­ko tie­siog į ku­rio­ziš­kas, ne­pa­vy­dė­ti­nas si­tu­a­ci­jas. Ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė už tų pa­slau­gų tei­ki­mą, kaip jums at­ro­do, kas tu­ri at­sa­ky­ti? Nes su­ku­ria­ma įmo­nė ne­tu­ri nei tur­to, nie­ko, ad­vo­ka­tai drau­džia sa­vo ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę. Šiuo at­ve­ju kaip bū­tų? Ar ne­pa­teks tie klien­tai kar­tais į to­kias ne­pa­vy­dė­ti­nas si­tu­a­ci­jas, kai bus ne­ko­ky­biš­kos pa­slau­gos ir taip to­liau?

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš su­pran­tu jū­sų nuo­gąs­ta­vi­mus, bet, ma­nau, jei­gu pri­tar­tu­mė­te po pa­tei­ki­mo, re­gu­lia­vi­mo stip­ru­mą ga­lė­tu­me nu­sta­ty­ti ko­mi­te­tuo­se. Taip, be abe­jo, ne­tu­ri bū­ti vi­sai pa­leis­ta, ne­tu­ri bū­ti taip, kad as­me­nys be jo­kios at­sa­ko­my­bės tei­kia pa­slau­gas. Bet šiaip aso­cia­ci­jų tei­kia­mos pa­slau­gos vi­sos pa­ten­ka į var­to­to­jų tei­sių re­gu­lia­vi­mo sri­tį, net ir da­bar pa­ten­ka į ši­tą sri­tį, skir­tin­gai nei ad­vo­ka­tų. Re­gu­lia­vi­mo stip­ru­mą nu­sta­ty­tu­me ko­mi­te­tuo­se, jei­gu pri­tar­tu­mė­te.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Pas­ku­ti­nis klau­sias R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš ir­gi esu už pi­lie­čius, kaip ir jūs, už jų tei­ses gy­ven­ti tei­siš­ko­je vals­ty­bė­je. Ma­ne do­mi­na, kas pa­ska­ti­no teik­ti to­kį pro­jek­tą? Ad­vo­ka­tų rin­ka ir taip yra per­pil­dy­ta, ad­vo­ka­tū­ra rei­ka­lau­ja spe­cia­lių gi­lių tei­si­nių ži­nių, ku­rios įgy­ja­mos tei­sės stu­di­jo­se. Ko­dėl ta­da su so­cia­li­nių moks­lų di­plo­mu ne­siū­lo­ma leis­ti tap­ti tei­sė­ju ar ant­sto­liu ir pa­na­šiai?

Ki­tas klau­si­mas, ver­slo gru­pės tu­ri tei­si­nin­kų kon­sul­ta­ci­jų biu­rus, ir mes ma­to­me, ko­kia pa­dė­tis yra ša­ly­je, kad tei­si­nin­kų pa­slau­gos daž­nai ne­pa­si­tei­si­na ir jų kai­ta biu­ruo­se yra la­bai di­de­lė. Ar ne­ma­no­te, kad ga­li at­si­ras­ti ko­kia nors su­iru­tė? Bet dė­ko­ju už tai, ką da­ro­te.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Na, da­bar su­iru­tės nė­ra, t. y., kad jei­gu kas nors no­ri by­li­nė­tis teis­muo­se, tu­ri bū­ti la­bai tur­tin­gas žmo­gus.

PIRMININKĖ. Ačiū.

N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ny­der­lan­duo­se, pa­vyz­džiui, yra at­virkš­čiai, by­li­nė­tis ga­li be­dar­bis, ga­li mi­li­jo­nie­rius – vi­siems įsta­ty­mo ga­ran­tuo­ta tei­sė, su­mo­kė­jus 5 % mė­ne­si­nio sa­vo pa­ja­mų dy­džio žy­mi­nį mo­kes­tį, gau­ti ad­vo­ka­tą. Ny­der­lan­dai taip nu­spren­dė. Ny­der­lan­duo­se vi­si pi­lie­čiai ab­so­liu­čiai ly­gūs. Tur­tin­gas ar ne­tur­tin­gas – gau­ni ad­vo­ka­tą, taip nu­sta­ty­ta. Lie­tu­vo­je yra prie­šin­ga tai­syk­lė: jei­gu tu ne­tu­ri pi­ni­gų, neik į teis­mą. Re­a­liai tu, bū­da­mas sil­pnes­nė gran­dis, pa­vyz­džiui, gin­čuo­se su darb­da­viu, tu esi nu­lis. Tai mes ma­to­me, ir ta tur­ti­nė, so­cia­li­nė at­skir­tis, tur­ti­nė ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je di­dė­ja, ga­li­my­bės gin­tis teis­muo­se ne­tur­tin­giems žmo­nėms su kiek­vie­nu Sei­mo pri­im­tu įsta­ty­mu stip­ri­na ad­vo­ka­tų mo­no­po­lį ir bran­gi­na jų pa­slau­gas. Aš siū­lau at­pi­gin­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū, lai­kas bai­gė­si. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. P. Gra­žu­lis – nuo­mo­nė už.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, man at­ro­do, ypač li­be­ra­lai tu­ri rem­ti ši­tą pro­jek­tą – tai žmo­gaus pa­si­rin­ki­mo tei­sė. Yra ad­vo­ka­tai, yra ad­vo­ka­tų pa­dė­jė­jai, yra taip tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys žmo­nės, ta­vo rei­ka­las, tu ap­skri­tai ga­li ne­im­ti ad­vo­ka­to ar­ba ga­li rink­tis ne­pro­fe­sio­na­lų tei­si­nin­ką. Aš ma­nau, kad tik­rai mes pri­tar­ki­me, te­gu žmo­gus tu­ri tei­sę ką no­ri pa­si­rink­ti sa­vo gy­ny­bai. Pra­šau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Nuo­mo­nė prieš – S. Šed­ba­ras. Pra­šom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, čia klau­si­mas daug gi­les­nis ir pla­tes­nis. Vie­na ver­tus, mes kal­ba­me, kaip su­stip­rin­ti uni­ver­si­te­tų sta­tu­są, stu­den­tų pa­ren­gi­mą, ki­ta ver­tus, ki­ta ran­ka mes da­bar siū­ly­tu­me kai ku­riais at­ve­jais, ka­da ga­li teis­muo­se at­sto­vau­ti tei­si­nin­kas, leis­ti tai da­ry­ti ko­le­gi­jų ab­sol­ven­tams. Ir da­bar net­gi su ad­vo­ka­tais teis­mai ne vi­sa­da su­si­kal­ba, o kaip su­si­kal­bės tei­sė­jas su ko­le­gi­jos ab­sol­ven­tu?

Čia ko­le­ga Nag­lis tru­pu­tį klai­di­na ko­le­gas, ji­sai siū­lo Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so pa­tai­są, ne Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mą, čia vi­siš­kai ne­su­si­ję su ad­vo­ka­tū­ros veik­la. Tie­siog kai ku­riais at­ve­jais ga­li ša­lims at­sto­vau­ti aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys as­me­nys, ku­rie jau tu­ri tam tik­rą lyg­me­nį ir tu­ri tam tik­rų ir pro­ce­si­nės, ir ma­te­ria­li­nės tei­sės ži­nių. O jei­gu žmo­gus ne­tu­ri pi­ni­gų, yra vi­sa sis­te­ma; ski­ria­mi ne­ma­ži pi­ni­gai vals­ty­bės ap­mo­ka­miems ad­vo­ka­tams, jei­gu kaž­kas ne­vei­kia, tai ga­li­ma kal­bė­ti ir to­bu­lin­ti, bet to­kio tu­rė­ti tik­rai ne­ga­li­ma. Siū­lau bal­suo­ti prieš.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ap­si­spren­džia­me ir bal­suo­ja­me dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-559(2).

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos Sei­mo na­riai, pra­šom bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 76 Sei­mo na­riai: už – 25, prieš – 18, su­si­lai­kė 33. Po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu grą­žin­ti to­bu­lin­ti? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu. Grą­ži­na­me to­bu­lin­ti.

 

13.03 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

Ger­bia­mie­ji, pra­de­da­me Vy­riau­sy­bės va­lan­dą. Vy­riau­sy­bės va­lan­dai pir­mi­nin­kau­ti ma­lo­niai kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį.

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Vy­riau­sy­bė jau čia. Ačiū, kad su­si­rin­ko. Ne­da­ly­vaus tik mi­nist­rė L. Ruo­ky­tė-Jons­son – ko­man­di­ruo­tė­je ir L. A. Lin­ke­vi­čius, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras, – taip pat ko­man­di­ruo­tė­je. Klau­si­mus už­duo­si­me nu­sta­ty­ta tvar­ka. Pra­dės di­džiau­sios opo­zi­ci­nės frak­ci­jos. Klau­sia G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Prem­je­re. Tie­są sa­kant, ma­no klau­si­mas tu­rė­jo bū­ti skir­tas bū­tent kul­tū­ros mi­nist­rei, bet taip jau iš­eis šian­dien, kad jums teks at­sa­ky­ti į šį ma­no pa­klau­si­mą. Ne­ži­nau, kiek esa­te su­si­pa­ži­nęs su si­tu­a­ci­ja Na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re ir kas yra su­si­ję su nau­juo­ju va­do­vo sky­ri­mu. Prieš ke­lias die­nas vy­ku­sia­me Kul­tū­ros ko­mi­te­to po­sė­dy­je Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas iš­sa­kė nu­si­ste­bė­ji­mą ir pro­ce­są bei mi­nist­rės va­do­va­vi­mą pa­va­di­no ne­skaid­riu. Ar jūs pri­tar­tu­mė­te Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko nuo­mo­nei, kad iš­ties pro­ce­sai, vyks­tan­tys da­bar­ti­nia­me te­at­re, yra ne­skaid­rūs. Ir kar­tu no­rė­čiau pa­klaus­ti, kaip jūs ver­ti­na­te mi­nist­rės at­sa­ko­my­bę, da­ly­vau­jant tuo­se pro­ce­suo­se? Dė­ko­ju.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). La­ba die­na. Ačiū už klau­si­mą. Ma­nau, kad vyks­tan­tys pro­ce­sai yra skaid­rūs, yra lai­ko­ma­si vi­sų nu­ma­ty­tų pro­ce­dū­rų. La­bai gai­la, kad ši­tas kon­kur­sas į vie­nos iš kul­tū­ros įstai­gų va­do­vus tam­pa tik­rai, švel­niai ta­riant, keis­tas, ban­dant da­ry­ti įta­ką ir vie­nam ki­tam ap­si­spren­di­mui. Yra kon­kur­so ko­mi­si­ja, yra pre­ten­den­tai, ku­rie yra tik­ri­na­mi nu­sta­ty­ta tvar­ka. Kon­kur­sas bus at­vi­ras, skaid­rus, su ste­bė­to­jais ir da­ly­viais. Kvie­čia­me da­ly­vau­ti ir įsi­ti­kin­ti šio pro­ce­so skaid­ru­mu. Nes ba­dy­mas iš vie­nos, iš ki­tos ar tre­čios pu­sės man at­ro­do ir­gi kaip ban­dy­mas iš­kreip­ti ar­ba pa­veik­ti kon­kur­so re­zul­ta­tus. Yra pro­ce­dū­ros, ir nu­ma­ty­ta, kaip ga­li­ma skųs­ti, jei­gu ky­la kaž­ko­kios abe­jo­nės.

Aš va­kar kal­bė­jau su mi­nist­re ši­ta te­ma, iš pat ry­to bu­vau pa­si­kvie­tęs dar kar­tą, bu­vo pa­ti­kin­ta, kad nė­ra jo­kio nu­si­tei­ki­mo, kas ga­li ar­ba kas yra fa­vo­ri­tas šia­me kon­kur­se. Ma­ne pa­ti­ki­no, kad vis­kas at­lie­ka­ma lai­kan­tis pro­ce­dū­rų. Aš mi­nist­re ne­tu­riu pa­grin­do šian­dien abe­jo­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Klau­si­mas bū­tų svei­ka­tos mi­nist­rui. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, aš, kaip san­ty­ki­nai su­in­te­re­suo­tas as­muo, ir­gi per­kan­tis vais­tus, no­rė­jau pa­klaus­ti: po vi­sų ko­rek­ci­jų, kai­nų nu­sta­ty­mo ek­vi­lib­rium, ki­taip sa­kant, kai­nų ly­gis, ly­gi­nant su Len­ki­ja, ar pri­ar­tės, ar bus toks pats, kaip da­bar yra. Nes da­bar žmo­nės, ne­pai­sant vi­sų ko­rek­ci­jų, vis tiek va­žiuo­ja į Len­ki­ją, va­žiuo­ja daug žmo­nių pirk­ti te­nai, nes ten vais­tai yra san­ty­ki­nai pi­ges­ni. Ne­pai­sant to, kad mes kiek­vie­ną die­ną vis ką nors sa­ko­me, kad jie at­pigs, at­pigs, at­pigs. Bet pa­pras­tiems žmo­nėms, var­to­jan­tiems vai­tus, iš tik­rų­jų taip ne­vi­siš­kai at­ro­do. Nes tie vais­tai, ku­rie rei­ka­lin­gi, daž­niau­siai ne­pin­ga. Tie, ku­rie ne­rei­ka­lin­gi, at­pin­ga. Kaip ta­me se­na­me anek­do­te, kai aš tu­riu mė­są, tai par­duo­du už du do­le­rius, kai ne­tu­riu, tai už vie­ną. Ly­giai tas pats su vais­tais yra da­bar. Jei­gu ga­lė­tu­mė­te tru­pu­tį pla­čiau pa­aiš­kin­ti, bū­tų la­bai ma­lo­nu pa­klau­sy­ti. La­bai ačiū.

A. VERYGA (LVŽSF). La­bai dė­ko­ju už ak­tu­a­lų klau­si­mą. Tik­rai la­bai daug dis­ku­si­jų su­ke­lia, ir vi­si, ma­nau, mes esa­me su­in­te­re­suo­ti ir kaip pa­cien­tai, ga­lų ga­le, kaip jūs sa­ko­te. Toks ir yra mū­sų pa­stan­gų tiks­las, kad pir­miau­sia pa­cien­tams ma­žė­tų prie­mo­kos, kar­tais, aiš­ku, pa­cien­tai net ne­ži­no, ko­kia di­de­lė da­lis vais­tų yra kom­pen­suo­ja­ma, ir kar­tais už vais­tą, kur ke­lis tūks­tan­čius eu­rų do­zė kai­nuo­ja, žmo­gui ten­ka pri­mo­kė­ti 10 eu­rų ir tai kai ku­riems žmo­nėms iš tik­rų­jų, ypač ne­pa­si­tu­rin­tiems, yra pro­ble­ma.

Mū­sų tiks­las yra tiek ma­žin­ti prie­mo­kas, tiek mak­si­ma­liai efek­ty­viai pirk­ti tuos vais­tus. Tų me­cha­niz­mų mes tu­ri­me įvai­rių.

Da­bar dėl ko va­žiuo­ja į Len­ki­ją? Kiek aš ži­nau tą si­tu­a­ci­ją, pir­miau­sia va­žiuo­ja dėl vais­tų, ku­rių mes iki šiol ne­kom­pen­suo­da­vo­me. Yra ke­li vais­tai, ku­rie yra nau­do­ja­mi kre­šu­mui (…) ma­žin­ti, tie vais­tai Lie­tu­vo­je tie­siog bu­vo ne­kom­pen­suo­ja­mi. Da­bar iš tų lė­šų, ku­rias su­tau­pė­me, jie ar­ti­miau­siu me­tu at­si­durs kom­pen­suo­ja­mų vais­tų są­ra­še, ir na­tū­ra­lu, kad žmo­nėms jie pigs, nes di­de­lę da­lį to vais­to kai­nos vals­ty­bė kom­pen­suos.

Bet vėl­gi tai taps įma­no­ma tik dėl to, kad mes su­tau­pė­me, efek­ty­viau įsi­gy­da­mi, pirk­da­mi vais­tus. Dėl ne­re­cep­ti­nių aš ti­kiuo­si, kad par­la­men­tas pa­lai­kys siū­ly­mą di­din­ti kon­ku­ren­ci­ją ši­to­je rin­ko­je ir leis­ti šiais vais­tais pre­kiau­ti ir dau­giau vie­tų, su­teik­ti ga­li­my­bę kon­ku­ruo­ti par­da­vė­jams ir par­da­vi­nė­ti tam tik­rą, siau­rą da­lį vais­tų ne tik vais­ti­nė­se, o tai vėl­gi, kaip mi­nė­jau, tu­rė­tų di­din­ti kon­ku­ren­ci­ją ir ma­žin­ti kai­ną.

Tiks­las, ži­no­ma, yra ar­tė­ti prie tų kai­nų, o dėl pa­čių bran­giau­sių, aš jau esu mi­nė­jęs, kad Lie­tu­va yra gru­pė­je ša­lių, kar­tu Len­ki­ja ir Vi­šeg­ra­do ša­li­mis, kur yra ren­gia­mos tvar­kos, kad ša­lys kar­tu pirk­tų pa­čius bran­giau­sius vais­tus, ku­rie kai­nuo­ja la­bai di­de­lius pi­ni­gus. Mū­sų tiks­las ir yra mak­si­ma­liai ar­tė­ti prie Len­ki­jos ir tas kai­nas ma­žin­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys R. Že­mai­tai­tis. Ruo­šia­si B. Ma­te­lis.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš klau­si­mą tu­riu tei­sin­gu­mo mi­nist­rei kaip tei­si­nin­kas tei­si­nin­kei. Va­kar jūs pa­sa­kė­te, ar įsta­ty­mo rei­kia lai­ky­tis ak­lai. Ki­tas jū­sų pa­sa­ky­mas la­bai daž­nai, kai teis­mai ne­si­va­do­vau­ja pro­tin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo ir skaid­ru­mo prin­ci­pais ir va­do­vau­ja­si vi­siš­kai ak­lais įsta­ty­mais ir spren­di­mais, spren­di­mai bū­na la­bai kri­ti­kuo­ti­ni. Aš tu­riu pa­pras­tą, ele­men­ta­rų klau­si­mą, kaip jūs gal­vo­ja­te, mi­nist­re, gal ga­li­te de­ta­li­zuo­ti, ko­kių kon­kre­čiai įsta­ty­mų ga­li­ma lai­ky­tis ir ne. Ir ar jūs, kaip tei­sin­gu­mo mi­nist­rė, ne­pla­nuo­ja­te iš­leis­ti ko­kio nors ap­ra­šo ar įsta­ty­mo, tar­ki­me, kur iš­gra­duo­si­me įsta­ty­mus, ku­rių rei­kia la­bai lai­ky­tis, ku­rių ne­la­bai lai­ky­tis ir ko­kio re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio? Ar ne­rei­kė­tų pa­čiai, kaip mi­nist­rei, at­si­pra­šy­ti ir iš­pla­tin­ti pra­ne­ši­mą, nes vi­sai tei­si­nei vi­suo­me­nei, su­pras­ki­te, tiems pa­tiems tei­sė­jams ir vi­siems ki­tiems da­bar yra šo­kas, kai tai iš­ei­na iš mi­nist­rės lū­pų ir ka­da žur­na­lis­tai ko­men­tuo­ja vie­nus ar ki­tus teis­mo spren­di­mus, o teis­mas va­do­vau­ja­si pro­tin­gu­mo kri­te­ri­ju­mi, tą mi­nist­rė pa­sa­ko sa­vo žo­džiais?..

M. VAINIUTĖ. Dė­kui už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų no­rė­čiau gal… Be abe­jo­nės, at­sa­ky­mas ga­lė­tų bū­ti la­bai il­gas ir pla­tus, nes iš es­mės tos ci­ta­tos, ku­rios yra ži­niask­lai­do­je, yra pa­im­tos iš va­ka­rykš­čio, va­kar įvy­ku­sio su­si­ti­ki­mo su Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tu ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tu, taip pat iš Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jo­je vy­ku­sio su­si­ti­ki­mo, ku­ria­me bu­vo pa­teik­tos ap­lin­ky­bės, ko­dėl yra ne­pa­skir­ti, ar­ba ati­dė­tas tam tik­rų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų sky­ri­mas. Po­kal­biai vy­ko ga­nė­ti­nai il­gai. Už­va­kar vy­ku­sią die­ną – pu­sę va­lan­dos, va­kar – be­veik vi­są va­lan­dą. Vi­sas lai­kas bu­vo skir­tas bū­tent šiems klau­si­mams ir aš pa­tei­kiau ar­gu­men­tus, ko­dėl vie­nu ar ki­tu at­ve­ju (ten tos ap­lin­ky­bės yra vi­siš­kai skir­tin­gos) va­do­vai bu­vo pa­skir­ti ar­ba ne­pa­skir­ti. Sa­ki­niai iš es­mės yra iš­im­ti iš kon­teks­to, ką ži­niask­lai­da pa­tei­kė, ir tik­rai pa­aiš­ki­ni­mus, aš ma­nau, pa­tei­kiau tin­ka­mus ir rei­ka­lin­gus, nes ne aš vie­na tą spren­di­mą pri­ėmiau – taip pat vi­sa mū­sų po­li­ti­nė ko­man­da, ir mes esa­me įsi­ti­ki­nę, kad spren­di­mai yra pri­im­ti tei­sin­gi.

O dėl to, kaip jūs sa­kė­te, – lai­ky­tis, ne­si­lai­ky­ti, tai čia tie­siog aš no­rė­jau pa­sa­ky­ti ir pa­sa­kiau, kad bū­ti­na įver­tin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes at­sa­kin­gai, prin­ci­pin­gai žiū­rė­ti į va­do­vų sky­ri­mą ar­ba ne­sky­ri­mą. Ar­ti­miau­siu me­tu… Ka­dan­gi si­tu­a­ci­ja yra ana­li­zuo­ja­ma, kon­kur­sai to­liau vyks­ta, tai­gi pro­ce­sai tik­rai nė­ra su­sto­ję ir ins­ti­tu­ci­jos vei­kia taip, kaip ir tu­rė­tų jos veik­ti. O kaip aš sa­kiau, pro­ce­sai vyks­ta to­liau. Tai toks bū­tų trum­pas ma­no ko­men­ta­ras, be abe­jo­nės, čia ga­lė­tu­me kal­bė­ti ir to­liau, bet lai­ko per daug gal tam ne­gai­šin­si­me. La­bai jums ačiū už pa­ste­bė­ji­mą dar kar­tą.

PIRMININKAS. B. Ma­te­lio ne­ma­tau. Klau­sia Sei­mo na­rys R. Mar­ti­nė­lis. Ruo­šia­si J. Ole­kas.

R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rės dėl pro­fe­si­nio mo­ky­mo. Yra kal­ba­ma, kad mi­ni­ma­lus ba­las bus pa­kel­tas iki tri­jų ar iki ke­tu­rių. Ar ne­bus pa­vo­jaus ne­su­rink­ti stu­den­tų į pro­gra­mas ir ver­slui dar­buo­to­jų ne­bus, ir ko­kiu bū­du jūs su­ge­bė­si­te įtrauk­ti ver­slą, kaip stei­gė­jus, į pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gas? Kuo mo­ty­vuo­si­te? Ir kaip gal­vo­ja­te kel­ti pro­fe­si­nio moks­lo pres­ti­žą, nes, švel­niai ta­riant, pas­ku­ti­niu me­tu jis nė­ra pats ge­riau­sias?

J. PETRAUSKIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Čia yra dve­jo­pi iš­sa­ky­ti da­ly­kai. Tik­riau­siai, kai kal­bė­jo­te apie kar­te­lę, tai kal­bė­jo­te apie aukš­tą­sias mo­kyk­las, jei­gu tei­sin­gai su­pra­tau. Sie­kiant už­tik­rin­ti aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bę, ke­liant kar­te­lę, tu­ri­me už­tik­rin­ti, kad į aukš­tą­sias mo­kyk­las at­ei­tų pa­si­ren­gę.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie pro­fe­si­nį mo­ky­mą, tai pro­fe­si­nio mo­ky­mo kar­te­lės šian­dien nė­ra. Šian­dien, kaip ir mi­nė­jo­te, su­si­du­ria­me su skaid­ru­mo pro­ble­mo­mis pro­fe­si­nia­me mo­ky­me, tai tik­rai me­ta še­šė­lį ant vi­sos sis­te­mos, ku­ri, be jo­kios abe­jo­nės, yra la­bai rei­ka­lin­ga. Jei­gu žiū­rė­tu­me į dar­bo rin­kos po­rei­kius, tai pro­fe­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ar­ba pro­fe­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją tu­rin­čių žmo­nių po­rei­kis šian­dien yra ge­ro­kai di­des­nis nei aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čių žmo­nių pa­gal lais­vas dar­bo vie­tas.

Kaip kel­ti pro­fe­si­nio moks­lo pres­ti­žą? Tai pir­miau­sia tu­ri­me už­kar­dy­ti ne­skaid­ru­mą, ne­efek­ty­vų lė­šų nau­do­ji­mą. Šie­met jau yra pra­dė­tas cen­tra­li­zuo­tas pri­ėmi­mas į pro­fe­si­nes mo­kyk­las, ku­ris at­sklei­dė ir­gi pa­kan­ka­mai daug ne­skaid­ru­mo at­ve­jų, ir yra re­gist­ruo­tos įsta­ty­mo pa­tai­sos, dėl ku­rių tik­rai Sei­me bus daug dis­ku­si­jų, dėl Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo nau­jo­sios re­dak­ci­jos, kur yra nu­ma­ty­ti tiek val­dy­mo, tiek fi­nan­sa­vi­mo, tiek pla­na­vi­mo po­ky­čiai, sie­kiant, kad la­biau ati­tik­tų dar­bo rin­kos ir re­gio­nų po­rei­kius.

Dėl darb­da­vių in­te­re­so. Darb­da­viai pa­tys la­bai aiš­kiai reiš­kia no­rą ak­ty­viau da­ly­vau­ti pro­fe­si­nia­me mo­ky­me, tiek for­mu­luo­jant mo­ky­mo pro­gra­mas, tiek for­mu­luo­jant pro­fe­si­nius stan­dar­tus, tiek da­ly­vau­jant val­dy­me. Šian­dien mes tu­ri­me si­tu­a­ci­jų, kur ver­slas yra da­ly­vis pro­fe­si­nių mo­kyk­lų val­dy­mo, nes yra ke­lios mo­kyk­los, ku­rios yra vie­šo­sios įstai­gos. Tu­ri­me ge­rų pa­vyz­džių, tu­ri­me blo­gų pa­vyz­džių. Ma­nau, kad tie spren­di­mai ir bus ras­ti čia, Sei­me, kaip už­tik­rin­ti ak­ty­vų ver­slo da­ly­va­vi­mą, nes tai yra ak­tu­a­lu ir pa­tiems be­si­mo­kan­tiems, nes tai už­tik­ri­na ga­li­my­bę gau­ti kon­kre­čią dar­bo vie­tą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia Sei­mo na­rys J. Ole­kas. Ruo­šia­si V. Juo­za­pai­tis.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos Vy­riau­sy­bės na­riai, iš tik­rų­jų ar­tė­ja mums la­bai svar­būs ju­bi­lie­ji­niai Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio me­tai. Mes tu­ri­me daug ren­gi­nių ir va­kar Sei­me bu­vo. Ma­no klau­si­mas ir šioks toks rū­pes­tis bū­tų dėl pa­mi­nė­ji­mo ir dėl pi­lie­ti­nio pa­trio­ti­nio ug­dy­mo.

Šiuo me­tu yra pa­si­bai­gu­si pro­gra­ma dėl pi­lie­ti­nio ir pa­trio­ti­nio ug­dy­mo moks­lei­viams. Gal Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja ga­lė­tų grįž­ti prie to ir pa­žiū­rė­ti, ar rei­kia at­kur­ti, ar ki­to­mis for­mo­mis. Mes, Lais­vės ko­vų ko­mi­si­ja, krei­pė­mės į Kul­tū­ros ir Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jas dėl ga­li­my­bės moks­lei­viams ne­mo­ka­mai lan­ky­ti mu­zie­jus. Gal­būt kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras… bent į Ka­ro mu­zie­jų įsi­leis­ti, pa­si­žiū­rė­ti pra­džio­je gal tų ju­bi­lie­ji­nių me­tų pro­ga. Ar ga­lė­tu­me tie­siog su­lauk­ti ko­kio nors at­sa­ky­mo? Nes ko­mi­si­ja ga­vo du at­sa­ky­mus, kad ga­li­my­bė bus nuo lie­pos 1 die­nos, po to – nuo rug­sė­jo 1 die­nos. Jau pra­ėjo ir vie­na, ir ki­ta pir­mo­ji. Aš da­bar jau žiū­riu į at­ei­tį, ir prem­je­rui, ir fi­nan­sų mi­nist­rui gir­dint, gal nuo sau­sio 1 die­nos to ga­lė­tu­me su­lauk­ti?

PIRMININKAS. Lai­kas!

J. OLEKAS (LSDPF). Tai dar kar­tą kas ga­lė­tų, gal švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rė, man at­sa­ky­ti?

J. PETRAUSKIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Tik­rai pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mas, ypač da­bar­ti­nė­je ap­lin­ko­je, yra la­bai svar­bus ir šiems me­tams jau yra at­lik­ti ke­li žings­niai. Nuo rug­sė­jo 1 die­nos, jau nuo šios, nuo 2017 m. rug­sė­jo 1 d., ben­dra­dar­biau­jant su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, yra pa­reng­tas pa­skai­tų cik­las kaip pa­si­ren­ka­mas da­ly­kas vy­res­nių kla­sių mo­ki­niams su­si­pa­žin­ti su tuo, kas yra Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė, kaip yra or­ga­ni­zuo­ja­ma gy­ny­ba… Pa­trio­tiš­ku­mo ug­dy­mui skir­tos pa­mo­kos ir tai jau šian­dien yra mo­kyk­lo­se kaip pa­si­ren­ka­mas da­ly­kas.

Kaip jūs ir mi­nė­jo­te, su Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, ro­dos, ir pra­ei­tą sa­vai­tę bu­vo mi­nė­ta, ieš­ko­ma, ko­kia prie­mo­nė yra ge­riau­sia už­tik­rin­ti, kad moks­lei­viai, kaip jūs mi­ni­te, ga­lė­tų lan­ky­tis mu­zie­juo­se. Yra Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mas or­ga­ni­zuo­ti pi­lo­ti­nį nuo ki­tų me­tų sau­sio ke­lio­se sa­vi­val­dy­bė­se ir kaip siū­ly­mas bu­vo pa­teik­ta Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė, kaip bū­si­ma Kul­tū­ros sos­ti­nė, ir dar ke­le­tas ma­žų­jų kul­tū­ros sos­ti­nių.

Taip pat ren­giant Pir­mo­ko pa­są, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja bu­vo pa­tei­ku­si siū­ly­mą, kaip už­tik­rin­ti, kad pir­mo­kė­liai ne­mo­ka­mai ga­lė­tų lan­ky­tis mu­zie­juo­se. Šiuo me­tu yra ieš­ko­mi tik ad­mi­nist­ra­ci­niai spren­di­mai, kaip tai už­tik­rin­ti nuo sau­sio 1 die­nos.

Taip pat su pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mu mo­kyk­las pa­sie­kia dar dvi ini­cia­ty­vos – vie­na iš jų nė­ra nau­ja, bet mes iš­plė­tė­me ap­im­tis ben­dra­dar­biau­da­mi su Šiau­rės ša­lių ta­ry­ba, tai yra me­di­jų raš­tin­gu­mo ug­dy­mas, ku­ris pa­sieks 700 ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų šie­met, nes tai yra la­bai svar­bu, ypač ko­vo­jant su pro­pa­gan­da ar­ba ug­dant ge­bė­ji­mus at­si­rink­ti, kas yra sau­gi in­for­ma­ci­ja, kaip at­pa­žin­ti pro­pa­gan­dą. Taip pat yra nu­ma­to­mas mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas šio­se sri­ty­se.

Tai to­kios kon­kre­čios prie­mo­nės jau da­bar yra mo­kyk­lo­se ir šių me­tų ug­dy­mo pla­ne nau­jo­vė yra ta, kad 30–40 ug­dy­mo lai­ko ga­li­ma pra­leis­ti ne mo­kyk­lo­je. Pir­mą kar­tą yra įtei­sin­ta, kad tai, kas vyks­ta už mo­kyk­los ri­bų, ir­gi yra for­ma­lio­jo mo­ky­mo da­lis. Tai at­ve­ria ga­li­my­bes tiek ei­ti į mu­zie­jus, tiek į įvai­rias ki­tas ins­ti­tu­ci­jas.

PIRMININKAS. Pra­šom kal­bė­ti.

R. KAROBLIS. Jei­gu ga­li­ma, į an­trą da­lį dėl Ka­ro mu­zie­jaus.

Šian­dien bu­vo­me dar ka­rą su­si­ti­kę nag­ri­nė­ti įvai­rias pa­rink­tis, kad vi­siš­kai at­ver­tu­me. Jau­čiu, kad mes esa­me pri­bren­dę, žiū­rim kon­kre­čias ka­te­go­ri­jas, įskai­tant krei­pi­mą­si dėl Lais­vės gy­nė­jo sta­tu­so, ki­tų sta­tu­sų. Ki­ta ver­tus, aš pa­pra­šiau dar kar­tą per­žiū­rė­ti pa­pil­do­mas ga­li­my­bes dėl ne­mo­ka­mo at­vė­ri­mo Ka­ro mu­zie­jaus dar ki­toms ka­te­go­ri­joms, kad bū­tų de­ta­liai iš­nag­ri­nė­ta tarp­tau­ti­nė prak­ti­ka dėl to­kio ti­po mu­zie­jų. Jei­gu žiū­rė­tu­me iš ma­no as­me­ni­nės po­zici­jos, no­rė­čiau taip, bet kol kas pi­ni­gai, ku­rie yra su­ren­ka­mi, ne vi­sai ma­ži. Jie yra svar­būs, bet, kaip sa­kant, žiū­ri­me at­si­žvelg­da­mi į tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką ir į ka­te­go­ri­jų iš­plė­ti­mą, į lan­ky­to­jus. Tą klau­si­mą dar žiū­rė­tu­me to­liau.

Dėl pi­lie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo ne­se­niai bu­vo svars­ty­mas, kad Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ga­li pri­si­dė­ti. Švie­ti­mo mi­nist­rė mi­nė­jo šau­lių pri­si­dė­ji­mą, kal­bė­ta su Šau­lių są­jun­gos va­du, taip pat kal­bė­ta, kaip ga­li pri­si­dė­ti at­sar­gos ka­riai, ku­rie ga­lė­tų dės­ty­ti mo­kyk­lo­je, bai­gę tam tik­rus pe­da­go­gi­nius kur­sus. Ga­ta­vų re­cep­tų šian­dien ne­ga­li­me pa­teik­ti, bet pro­ce­sas vyks­ta ir vi­siš­kai su­tin­ka­me, kad stip­rin­ti šią kryp­tį rei­kia, ir tik­rai ti­kiu, kad re­zul­ta­tas bus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rys V. Juo­za­pai­tis. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas prem­je­re, aš ap­gai­les­tau­ju, kad jūs, ko ge­ro, esa­te su­klai­din­tas. Vi­sų pir­ma aš no­riu jums pri­min­ti ar­ba in­for­muo­ti, jeigu neži­no­te, kad, at­lei­dus iš pa­rei­gų G. Kė­vi­šą, lai­ki­na­sis va­do­vas bu­vo pa­skir­tas ne lai­ki­nuo­ju ei­ti pa­rei­gas, o pri­im­tas nuo­la­ti­niam dar­bui be jo­kio kon­kur­so. Pa­grin­das bu­vo jo pra­šy­mas pri­im­ti į dar­bą. Tai­gi tai ne­be­at­lai­ko jo­kios kri­ti­kos. Kon­kur­sas pa­gal jū­sų pa­si­ra­šy­tą Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą pri­va­lė­jo bū­ti skai­čiuo­ja­mas nuo pir­mos die­nos, kai at­si­lais­vi­na vie­ta. Tai bu­vo bir­že­lio 12 die­na, per 15 dar­bo die­nų jis tu­rė­jo bū­ti su­šauk­tas, ar­ba pa­skelb­tas. Kon­kur­sas bu­vo pa­skelb­tas lie­pos 25 die­ną, o tai reiš­kia, kad jis ir nu­si­tę­sė dar mė­ne­sį il­giau. Šian­dien Kul­tū­ros ko­mi­te­tas ga­vo laiš­ką iš lai­ki­nai ei­nan­čio, tiks­liau, tik­ro­jo va­do­vo, ku­ris, be ki­ta ko, in­for­muo­ja, kad po­ryt jis iš­va­žiuo­ja plau­kio­ti jach­ta „Am­ber­sail“ iki, ro­dos, spa­lio 17 die­nos. Ko ge­ro, spė­ju, kad iki tos die­nos kon­kur­sas taip pat ne­įvyks.

Tai­gi jūs va­di­na­te tai po­li­ti­ka­vi­mu ar­ba po­li­ti­kų do­mė­ji­mą­si va­di­na­te kaž­ko­kiu keis­tu. Aš tai va­di­nu pro­te­ga­vi­mu su ga­li­mos ko­rup­ci­jos po­žy­miais. Nie­kas to žmo­gaus nei ži­no, nei pa­žįs­ta, juo la­biau kad da­bar­ti­nis kul­tū­ros lau­kas taip pat la­bai skep­tiš­kai į jį žiū­ri, tu­riu ome­ny ir ope­ros, ir ba­le­to te­at­ro ben­druo­me­nę. Jei­gu pa­si­tvir­tins tas sce­na­ri­jus, kad jis iš tik­rų­jų yra ruo­šia­mas, na, tik­rai bus di­džiu­lė, di­džiu­lė gė­da vi­siems.

PIRMININKAS. Lai­kas!

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Bai­giu. Jam, kaip ir anks­čiau sa­kiau, yra lei­džia­ma re­struk­tū­ri­zuo­ti da­bar te­at­rą ir keis­ti vi­są struk­tū­rą, tai­gi jam yra su­tei­kia­mos iš­skir­ti­nės ga­li­my­bės ge­rin­ti sa­vo po­zi­ci­ją kon­kur­se, jei­gu jis da­ly­vaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Pri­me­nu, kad klaus­ti – iki mi­nu­tės.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). To­kios mū­sų dis­ku­si­jos čia, Sei­me, apie kon­kre­tų žmo­gų, ku­ris yra vie­nas iš pre­ten­den­tų… (Bal­sai sa­lė­je) Ne, jūs mi­ni­te kon­kre­tų žmo­gų, pa­skir­tą va­do­vą, tai yra tie­siog ga­li­mai po­li­ti­nis spau­di­mas ko­mi­si­jai, ku­ri tu­rės at­rink­ti. Iš­gir­dus to­kius pa­si­sa­ky­mus apie žmo­gų, ku­ris lai­ki­nai va­do­vau­ja te­at­rui, ke­lia­mos abe­jo­nės, kad jis ne­ga­li bū­ti. Tai, ma­tyt, ko­mi­si­jos na­riai, bi­jo­da­mi gal­būt tam tik­ros po­li­ti­nės įta­kos, ga­li pri­im­ti ki­to­kį spren­di­mą. Aš ma­nau, kad kon­kur­so da­ly­viai tu­ri vi­si ži­no­ti sa­vo tei­ses kaip da­ly­viai ir sa­vo ga­li­mai pa­žeis­tas tei­ses ly­giai ir vie­no­dai ga­li gin­ti tei­si­niu ke­liu. Tas toks nuo­la­ti­nis tos te­mos es­ka­la­vi­mas ma­ne ver­čia ir­gi abe­jo­ti, ar nė­ra ko­kio nors po­vei­kio prieš kon­kre­tų žmo­gų. Aš tą sa­kau, ką ir ma­nau.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si A. Dumb­ra­va.

S. GENTVILAS (LSF). Klau­si­mą no­rė­čiau ad­re­suo­ti ger­bia­mam fi­nan­sų mi­nist­rui V. Ša­po­kai. No­rė­čiau ir pa­gir­ti, ir pa­ska­tin­ti, ir pa­klaus­ti. Vie­na ver­tus, no­rė­čiau la­bai pa­gir­ti už au­gan­čią eko­no­mi­ką, ne­ži­nau, jums dė­ko­ti, 4 %, biu­dže­to pa­ja­mos sie­kia be­veik 7 %, re­kor­diš­kai di­de­lis dir­ban­čių­jų skai­čius. Tai čia prie pa­gy­ri­mų.

Prie pa­ska­ti­ni­mų, na, ide­a­lus me­tas da­ry­ti struk­tū­ri­nes re­for­mas, kai iš tik­rų­jų yra eko­no­mi­nis pa­ki­li­mas. Mes tik­rai no­rė­tu­me ma­ty­ti, kaip tau­ta al­suo­ja, ga­li­ma ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų.

Klau­si­mas. Iš tik­rų­jų daug, bet vis dar lau­kia­me kai ku­rių šau­ki­mų Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gų. Pra­ėjo be­veik ket­ve­ri me­tai nau­jo eta­po, pe­ri­odo, o kai ku­rie šau­ki­mai vis dar nė­ra pa­skelb­ti. Gal ga­lė­tu­mė­te kaip de­ri­nan­čio­ji ins­ti­tu­ci­ja pa­sa­ky­ti, kur už­stri­gi­mas, ypač Ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos? Dė­ko­ju.

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą, ačiū už pa­gy­ri­mus. Tur­būt rei­kia dė­ko­ti vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms, nes dėl jų ak­ty­vu­mo ta eko­no­mi­ka ir au­ga. Kal­bant apie ES in­ves­ti­ci­jas, tur­būt re­mia­tės gal kiek se­nes­niais duo­me­ni­mis, nes pa­gal nau­jau­sius duo­me­nis 2014–2020 me­tų lai­ko­tar­piu (nau­jau­siais duo­me­ni­mis) tiems pro­jek­tams skir­ta apie 40 % lė­šų, tai 2,5 mlrd. eu­rų, ir 1,5 mlrd. eu­rų už at­lik­tas in­ves­ti­ci­jas pa­sie­kė pro­jek­tų vyk­dy­to­jus. Pa­gal spar­tą tarp, va­din­ki­me, nau­jų­jų ES na­rių esa­me pir­mi. Pa­sar­tų­jų mė­ne­sių spau­di­mas ir re­zul­ta­tas iš tik­rų­jų duo­da sa­vo vai­sių, tas pro­ce­sas iš tik­rų­jų įsi­bė­gė­ja. Iš da­lies tai ir at­spin­di mū­sų eko­no­mi­kos au­gi­mas, nors pa­pil­do­mai rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad in­ves­ti­ci­nis pro­ce­sas pa­spar­tė­jo ne tik dėl ES in­ves­ti­ci­jų, o di­dži­ą­ja da­li­mi bū­tent dėl pri­va­taus ver­slo in­ves­ti­ci­jų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­si­mą pu­sę mi­nu­tės pa­tiks­li­na V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, ma­no klau­si­mas bu­vo ne apie tai, ką jūs gal­vo­ja­te apie ma­ne, o apie tai, ko­dėl kon­kur­sas ne­bu­vo pa­skelb­tas lai­ku, kaip nu­ma­to jū­sų pa­si­ra­šy­tas Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas, ne apie to­les­nes in­si­nu­a­ci­jas? Aš jums iš­aiš­ki­nau, ka­da jis tu­rė­jo bū­ti pa­skelb­tas pa­gal jū­sų pa­ties pa­dė­tą pa­ra­šą. Tai­gi bet ko­kios po­li­ti­nės iš­ly­gos šiuo at­ve­ju yra ne­ko­rek­tiš­kos. Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kaip šio kon­kur­so or­ga­ni­za­to­rė at­sa­kys kul­tū­ros mi­nist­rė dėl sa­vo pa­da­ry­to… An­tra, aš lai­kau­si tos pa­čios nuo­mo­nės, ką ir sa­kiau ne kar­tą… pa­mi­nė­jo­te ir klau­si­me lai­ki­ną va­do­vą, jo iš­skir­ti­nes są­ly­gas ir vi­sa ki­ta. Jei­gu aš bū­čiau to kon­kur­so da­ly­vis ir ma­ne ap­lan­ky­tų sėk­mė, tai tik­rai tu­rė­čiau pa­grin­do ma­ny­ti, kad kon­kur­sas po­li­ti­zuo­tas ir iš­kreip­ti jo re­zul­ta­tai. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys…

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jei­gu ap­lan­ky­tų ne­sėk­mė. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. A. Dumb­ra­va. Ruo­šia­si A. Bau­ra.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Klau­si­mą no­rė­čiau už­duo­ti ap­lin­kos mi­nist­rui. Ar gir­di­te, mi­nist­re, gir­di­te ar ne? Dau­ge­lis sa­vi­val­dy­bių tu­ri to­kius va­di­na­muo­sius hid­ro­tech­ni­nius įren­gi­mus, kur kaž­kaip yra re­gu­liuo­ja­mas van­dens ly­gis. Da­bar jie yra pa­se­nę, sa­vi­val­dy­bės jų ne­pri­ima, sa­ko, čia ne jų tur­tas, o Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos. Kaip yra iš tik­rų­jų, ar bus ci­vi­li­zuo­tai per­duo­ta sa­vi­val­dy­bėms jas pa­tvar­kius, nes kai ku­rie to­kie įren­gi­niai jau ke­lia pa­vo­jų ir svei­ka­tai, ir gy­vy­bei, kiek te­ko ma­ty­ti? Ačiū.

K. NAVICKAS. Ir da­bar įsta­ty­mas nu­ma­to, kad jei­gu įren­gi­nys ar­ba sta­ti­nys yra be­šei­mi­nin­kis, jo val­dy­to­ju tam­pa sa­vi­val­dy­bė, ta prie­mo­nė taip ir vei­kia. Jei­gu sta­ti­nys tu­ri sa­vi­nin­ką, ta­da at­sa­ko­my­bė dėl sta­ti­nio, šiuo at­ve­ju įren­gi­nio, yra sa­vi­nin­ko at­sa­ko­my­bė. Jei­gu be­šei­mi­nin­kis, ati­ten­ka sa­vi­val­dy­bei.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Bau­ra. Ruo­šia­si R. Po­po­vie­nė.

A. BAURA (LVŽSF). Ačiū už su­teik­tą ga­li­my­bę. Ma­no klau­si­mas bū­tų že­mės ūkio mi­nist­rui ger­bia­mam B. Mar­kaus­kui. Dėl la­bai ne­pa­lan­kių gam­ti­nių są­ly­gų, nuo ko ypač ken­čia Ute­nos ir Pa­ne­vė­žio ap­skri­čių žem­dir­biai. Kiek ži­nau, be­veik nė­ra die­nos, kad ne­gau­tu­mė­te iš mi­nė­tų sa­vi­val­dy­bių vie­no­kios ar ki­to­kios in­for­ma­ci­jos, gau­na­te raš­tus, ku­rių vie­ni pa­si­ra­šy­ti me­rų, ki­ti ad­mi­nist­ra­ci­jų di­rek­to­rių, ki­ti gal eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kų. Klau­si­mas bū­tų toks. Koks tu­rė­tų bū­ti vis dėl­to pri­im­tas sa­vi­val­dy­bė­se tei­si­nis do­ku­men­tas, ku­ris bū­tų pa­grin­das pa­si­tei­sin­ti dėl pri­si­im­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų? Aš tu­riu ome­ny Na­cio­na­li­nei mo­kė­ji­mų agen­tū­rai, ban­kams ir t. t. Ačiū.

B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Ir šian­dien pas ma­ne bu­vo Ro­kiš­kio ra­jo­no me­ras su ūki­nin­kais. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad ir prem­je­ras ži­no tą si­tu­a­ci­ją. Ki­tą penk­ta­die­nį kar­tu su prem­je­ru va­žiuo­ja­me į Uk­mer­gės ra­jo­ną ap­lan­ky­ti ūki­nin­kus, pa­si­žiū­rė­ti jų lau­kus ir su­si­tik­ti su vi­so re­gio­no žem­dir­biais, ku­rie nu­ken­tė­jo ir ken­čia nuo lie­taus. Tik­rai taip, sa­vi­val­dy­bės tu­ri pro­ble­mą skelb­da­mos eks­tre­ma­lią si­tu­a­ci­ją. Ki­tą sa­vai­tę ket­vir­ta­die­nį mes kvie­čia­me vi­sų tų sa­vi­val­dy­bių me­rus ir že­mės ūkio sky­rių ve­dė­jus. Kvie­si­mės at­sto­vus iš Pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų, ku­rie yra at­sa­kin­gi už eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos pa­skel­bi­mą. Tik­rai ban­dy­si­me ieš­ko­ti iš­ei­ties, nes tie ben­dri rei­ka­la­vi­mai, ka­da yra skel­bia­ma va­di­na­mo­ji for­ce ma­jeu­re eks­tre­ma­li si­tu­a­ci­ja, že­mės ūkiui ne­tin­ka, nes tai yra iš tik­rų­jų il­ga­lai­kis kri­tu­lių kie­kis ir už­mir­ku­sios dir­vos. Mes ti­ki­mės, kad ket­vir­ta­die­nį ra­si­me pa­siū­ly­mus. Tik­rai Vy­riau­sy­bė į tuos pa­siū­ly­mus re­a­guos ir mes pa­da­ry­si­me me­to­di­ką, ku­ri leis­tų sa­vi­val­dy­bėms leng­viau įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją ir skelb­ti eks­tre­ma­lią si­tu­a­ci­ją.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Bau­ra. At­si­pra­šau, R. Po­po­vie­nė. Ruo­šia­si V. Ker­na­gis.

R. POPOVIENĖ (LSDPF). Aš tu­riu klaus­ti, Pir­mi­nin­ke. Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas yra so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rui. No­rė­čiau pa­klaus­ti dėl spe­cia­lių­jų po­rei­kių nu­sta­ty­mo – nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros ir nuo­la­ti­nės slau­gos. Ži­no­me, kad šian­dien iš tie­sų yra su­dė­tin­ga si­tu­a­ci­ja, kai žmo­nės krei­pia­si dėl nuo­la­ti­nės slau­gos nu­sta­ty­mo ir iš es­mės gu­lin­tis pa­ta­le žmo­gus, bet dar pa­ke­lian­tis ran­ką tik­rai la­bai sun­kiai ati­tin­ka tuos rei­ka­la­vi­mus, ku­rie yra nu­sta­ty­ti są­ra­še, kad gau­tų nuo­la­ti­nę slau­gą. Tuo tar­pu ar­ti­mie­ji su­si­du­ria su tam tik­ro­mis pro­ble­mo­mis dėl so­cia­li­nių pa­slau­gų ga­vi­mo ir slau­gos iš­šū­kiais. Kai dir­bau pra­ei­tą ka­den­ci­ją So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­te, mi­nis­te­ri­ja bu­vo pri­sta­čiu­si nau­ją pro­jek­tą, kur yra nu­ma­ty­ti tie tar­pi­niai va­rian­tai tarp nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros ir slau­gos, ir ati­tik­tų ke­tu­ris nu­sta­ty­mo ly­gius. Tai tik­riau­siai pa­leng­vin­tų ir ar­ti­mie­siems pri­žiū­rė­ti ser­gan­tį­jį, ir žmo­gui, ir gy­dy­to­jams nu­sta­tant slau­gos po­rei­kį ne­rei­kė­tų kaž­kaip pri­trauk­ti prie tam tik­ros li­gos.

Pra­šom pa­sa­ky­ti, mi­nist­re, ar ne­nu­ma­to­te tą pro­jek­tą įgy­ven­din­ti ir ko­kia da­bar yra si­tu­a­ci­ja, ir kaip jūs gal­vo­tu­mė­te spręs­ti šią iš tik­rų­jų pro­ble­mą, re­a­liai ne­ati­tin­kan­čią da­bar­ti­nio žmo­nių gy­ve­ni­mo?

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Tik­rai iš­kė­lė­te la­bai jaut­rų klau­si­mą. Jū­sų pa­ska­tin­tas ži­nau, kad yra tas pro­jek­tas. Aš dar kar­tą jį pa­kel­siu, pa­klau­siu, ko­dėl mes esa­me su­sto­ję, to­liau ne­da­ro­me ak­ty­vių veiks­mų, kad jis ju­dė­tų į prie­kį. Per­žiū­rė­si­me įsta­ty­mą ir jį at­ne­ši­me.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys V. Ker­na­gis. Ruo­šia­si G. Vai­če­kaus­kas.

V. KERNAGIS (TS-LKDF). Svei­ki. Aš tu­riu klau­si­mą ger­bia­mam fi­nan­sų mi­nist­rui V. Ša­po­kai. Mi­nist­re, iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos vis at­ei­na to­kios ini­cia­ty­vos, ku­rio­mis vis no­ri­ma nu­skriaus­ti kul­tū­rą. Štai pa­va­sa­rį bu­vo ini­cia­ty­va at­im­ti iš kul­tū­ros 18 mln. eu­rų, kas iš­vis yra 13 % vi­so Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos biu­dže­to. Da­bar at­si­ra­do nau­ja ini­cia­ty­va, kai no­ri­te iš na­cio­na­li­nių kul­tū­ros įstai­gų at­im­ti asig­na­vi­mų val­dy­to­jo tei­sę. Aš su­pran­tu, kad jūs re­mia­tės skai­čiais, re­mia­tės ar­gu­men­tais. Ar ga­li­te man at­sa­ky­ti, ar jūs iš prin­ci­po ne­si­šne­ka­te su kul­tū­ros mi­nist­re šiais klau­si­mais, ar tie­siog kul­tū­ros mi­nist­rė ne­su­ge­ba jū­sų įti­kin­ti, kad tie spren­di­mai yra tie­siog ža­lin­gi tiek Lie­tu­vai, tiek Lie­tu­vos kul­tū­rai?

Dar toks ly­di­ma­sis klau­si­mas. Ar dar at­ei­ty bus pa­na­šių ini­cia­ty­vų iš jū­sų mi­nis­te­ri­jos, kai val­dan­čių­jų vie­nas iš pri­ori­te­tų yra kul­tū­ra? La­bai ačiū.

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mus. Tik­rai rei­kia šiuo at­ve­ju pa­aiš­ki­ni­mų, nes tos in­for­ma­ci­jos srau­tas šia te­ma tik­rai bu­vo di­de­lis. Man at­ro­do, kad ke­lio­se vie­to­se tie­siog yra aud­ros stik­li­nė­je.

Kuo re­mia­mės? Re­mia­mės Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma ir įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­nu, ku­ria­me bu­vo nu­ma­ty­ta, jog bū­ti­na ma­žin­ti asig­na­vi­mų val­dy­to­jų skai­čių tam, kad bū­tų ga­li­ma efek­ty­viau val­dy­ti vals­ty­bės iš­tek­lius. Re­mia­mės tuo.

Da­bar dėl kal­bė­ji­mo­si ar ne­si­kal­bė­ji­mo, tai pui­kiai dis­ku­tuo­ja­me. Kaip ži­no­te, spren­di­mai šiais klau­si­mais dar nė­ra pri­im­ti. Ma­nau, kad tik­rai ra­si­me su­ba­lan­suo­tą va­rian­tą, kad tos įstai­gos, ku­rios tik­rai vei­kia na­cio­na­li­niu mas­tu, tą sta­tu­są ga­lė­tų iš­lai­ky­ti. Da­bar­ti­niu mo­men­tu mes tie­siog tais ar­gu­men­tais ap­si­kei­čia­me. Kaip sa­kiau, ga­lu­ti­nis spren­di­mas nė­ra dėl ši­to pri­im­tas.

O ar bus dau­giau ini­cia­ty­vų? Ži­no­ma, kad bus, nes vals­ty­bės iš­tek­lius rei­kia val­dy­ti efek­ty­viai. Tai lie­čia ne tik Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos sri­tį, tai lie­čia vi­sų mi­nis­te­ri­jų sri­tis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia Sei­mo na­rys G. Vai­če­kaus­kas. Ruo­šia­si V. Kam­ble­vi­čius.

G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­ma tei­sin­gu­mo mi­nist­re, N. Ven­c­kie­nė, ka­da ši po­nia ir bu­vu­si Sei­mo na­rė bus grą­žin­ta į Lie­tu­vą ir bus pa­dė­ti taš­kai vio­le­ti­nės re­vo­liu­ci­jos by­lo­se? Ačiū.

M. VAINIUTĖ. Dė­kui už klau­si­mą. La­bai at­si­pra­šy­siu, bet aš ne­at­sa­ky­siu į ši­tą klau­si­mą. Aš, jums lei­dus, su­si­siek­siu su ju­mis as­me­niš­kai ir pa­teik­siu vi­są in­for­ma­ci­ją. Ačiū už su­pra­ti­mą.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys V. Kam­ble­vi­čius. Ruo­šia­si A. Nor­kie­nė.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū Pir­mi­nin­kui. No­rė­čiau klau­si­mą už­duo­ti ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­rui. Pas­ku­ti­niu me­tu daug kal­ba­ma apie lau­ko tu­a­le­tus gy­ven­vie­tė­se. Iš tik­rų­jų rei­kia pa­da­ry­ti ir čia, ma­tyt, bus pa­da­ro­ma, bet dau­ge­lis žmo­nių ne­tu­ri tų lė­šų. Ma­tyt, at­ei­ty­je gal jų ne­rei­kė­tų… bet pa­gal­vo­ti ko­kią nors lab­da­rą ar ko­kį nors ki­tą fi­nan­sa­vi­mą, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta. Bet man la­biau­siai įdo­mu, ką mes da­ry­si­me su tik­sin­čia bom­ba – ko­lek­ty­vi­niais so­dais ar­ba va­di­na­mo­siomis so­dų ben­dri­jo­mis. Vien tik apie Kau­no mies­tą ar Vil­niaus de­šim­tys tūks­tan­čių ko­lek­ty­vi­nių so­dų, ku­riuo­se iš­ti­sus me­tus gy­ve­na gy­ven­to­jai. Ten nie­ko nė­ra. O čia tai yra pro­ble­ma! Kaip jūs ma­no­te tą pro­ble­mą iš­spręs­ti?

K. NAVICKAS. So­dai ir so­dų ben­dri­jos. Vi­sai ne­se­niai Sei­me pri­sta­tant ke­lių, esan­čių so­dų ben­dri­jo­se, įsta­ty­mą, taip pat bu­vo apie tai dis­ku­tuo­ja­ma. Taip, tin­klai ir pa­ti in­fra­struk­tū­ra yra ki­ta su­prog­ra­muo­ta ar už­prog­ra­muo­ta pro­ble­ma. Pa­gal ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­skirs­ty­mo įsta­ty­mą, so­dų ben­dri­jos da­bar yra gy­ve­na­mo­sios te­ri­to­ri­jos. Tai jau yra tas pa­kei­ti­mas, ku­ris lei­džia sa­vi­val­dy­bėms plė­to­ti nuo­te­kų tin­klus jun­giant juos į ben­dras mies­to in­fra­struk­tū­ras. Taip ir ke­ti­na­me spręs­ti. Kiek­vie­na so­di­nin­kų ben­dri­ja ga­li bū­ti in­di­vi­du­a­liai, ar ten yra in­fra­struk­tū­ra, ar ati­tin­ka tuos kri­te­ri­jus pa­gal nuo­lat gy­ve­nan­čių gy­ven­to­jų skai­čių. Pa­ra­ma šian­dien nuo­te­kų tin­klams yra ir iš Eu­ro­pos Są­jun­gos pu­sės. Iš na­cio­na­li­nių iš­tek­lių yra pa­skelb­tas kon­kur­sas sa­vi­val­dy­bėms dėl pri­si­jun­gi­mo di­de­lių kvar­ta­lų, tai vėl ati­tik­tų so­dų ben­dri­jos api­brė­ži­mą. Kiek­vie­nas at­ve­jis tu­ri at­sa­ky­ti į kri­te­ri­jus, pa­gal ku­riuos yra ski­ria­mas fi­nan­sa­vi­mas. Jei­gu jis ati­tin­ka, tu­rė­tų pa­kliū­ti į plėt­ros pro­jek­tus.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rė A. Nor­kie­nė. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rei. Prieš me­tus Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­va de­šim­ty­je Lie­tu­vos re­gio­nų bu­vo nu­spręs­ta steig­ti cen­trus, va­di­na­muo­sius gam­tos, tech­no­lo­gų, in­ži­ne­ri­jos, ma­te­ma­ti­kos ir kū­ry­biš­ku­mo ug­dy­mo cen­trus, ir taip ska­tin­ti mo­ki­nius do­mė­tis tiks­liai­siais moks­lais. Me­tai pra­ėjo. Mes Tau­ra­gė­je taip pat prieš me­tus pa­si­ra­šė­me su­tar­tį – ad­mi­nist­ra­ci­ja su Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, nu­spren­dė­me, ku­rio­se pa­tal­po­se tai veiks, ir t. t., ir įsi­pa­rei­go­ji­mų sa­vi­val­dy­bė pri­si­ė­mė iš­lai­ky­ti ši­tą cen­trą. Sa­ky­ki­te, ko­kia si­tu­a­ci­ja ir ar ti­kė­tis ši­to cen­tro at­si­ra­di­mo Tau­ra­gė­je? Ačiū.

J. PETRAUSKIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. STEM ug­dy­mas tik­rai yra la­bai rei­ka­lin­gas ir di­de­lis iš­šū­kis Lie­tu­vai. Tą ro­do aki­vaiz­džiai PISA ir ki­tų ty­ri­mų re­zul­ta­tai. Per­žiū­rė­da­mi STEM cen­trų pro­jek­tą, žiū­rė­jo­me į re­a­lius pa­jė­gu­mus ir kal­bė­jo­mės ne su vie­na sa­vi­val­dy­be ir ne vie­nu ra­jo­nu, kaip tai už­tik­rin­ti. Šian­dien yra pla­nuo­ja­mi dis­ku­si­jo­je trys pa­grin­di­niai cen­trai, ku­rie yra sie­ti­ni su uni­ver­si­te­ti­niais mies­tais, kur bū­tų tik­rai už­tik­rin­ta ir moks­li­nė pa­gal­ba, tai yra Klai­pė­da, Kau­nas. Pa­siū­lė­me Kau­ne moks­lo sa­los pro­jek­tą sie­ti su STEM cen­tru, tai bū­tų tik­rai daug efek­ty­viau. Taip pat Vil­niu­je ieš­ko­ma spren­di­mo kal­ban­tis su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu, Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tu, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­be.

Bet nu­ma­ty­tuo­se re­gio­nuo­se taip pat bū­ti­na pa­ra­ma, ir ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti tiks­liais skai­čiais, nes kaip tik da­bar yra skai­čiuo­ja­ma. Yra nu­ma­ty­ta teik­ti pa­pil­do­mą la­bo­ra­to­ri­nę įran­gą, ku­ri yra su­sie­ta su STEM da­ly­kų ug­dy­mu, bei teik­ti ki­tą pa­gal­bą nu­ma­tant di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą, ne­gu bu­vo pla­nuo­ta. Bet at­ski­ri ins­ti­tu­ci­niai cen­trai, jų stei­gi­mas tik­rai ke­lia la­bai di­de­lius tva­ru­mo klau­si­mus, nes fi­nan­suos pro­jek­tą sa­vi­val­dy­bės, ir­gi šian­dien ne­tu­ri nei ga­li­my­bių, nei įsi­pa­rei­go­ji­mų iš­lai­ky­ti cen­trus pro­jek­tui pa­si­bai­gus.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Skar­džius, ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau kreip­tis į su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą, gal­būt po to ir tei­sin­gu­mo mi­nist­rė pa­ko­men­tuos.

Štai tu­riu duo­me­nis, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­da­li­nys rin­ko as­mens duo­me­nis apie ma­no šei­mos na­rius rug­pjū­čio mė­ne­sį. No­riu klaus­ti, ko­kiu tei­si­niu pa­grin­du tai bu­vo da­ro­ma? Ko­dėl tai bu­vo da­ro­ma nak­ties me­tu? Štai, pa­vyz­džiui, iš­ra­šas apie ma­no duk­rą Kot­ry­ną, 2017 m. rug­pjū­čio 9 d., 23 va­lan­dos 28 mi­nu­tės bu­vo kreip­ta­si. Ar tai bu­vo da­ro­ma, ger­bia­mas mi­nist­re Ro­kai Ma­siu­li, jū­sų as­me­ni­niu nu­ro­dy­mu ir kur bu­vo pa­nau­do­ti šie pa­vog­ti duo­me­nys? Štai, yra iš­ra­šai. Ačiū.

R. MASIULIS. Po­ne Skar­džiau, pa­pra­šy­čiau duo­ti man vi­są tą me­džia­gą. Pir­mą kar­tą gir­džiu apie ši­tą da­ly­ką. Pa­si­aiš­kin­si­me, ar tai tie­sa, ar ne.

M. VAINIUTĖ. Aš taip pat ga­liu pa­sa­ky­ti, kad man ta in­for­ma­ci­ja vi­siš­kai ne­ži­no­ma. Mes do­mė­si­mės ir pa­teik­si­me jums at­sa­ky­mus ir pa­aiš­ki­ni­mus. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Tie­siai per pro­ku­ra­tū­rą. Klau­sia Sei­mo na­rys E. Pu­pi­nis, ruo­šia­si R. Juš­ka.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. No­rė­čiau pa­klaus­ti ger­bia­mo­jo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro. Tur­būt Ry­tų Aukš­tai­ti­jo­je daž­niau­siai už­duo­da­mas klau­si­mas yra su­si­jęs su ke­liu Utena–Vilnius, to­dėl ir aš no­rė­čiau pa­klaus­ti. Dar va­sa­ros me­tu Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ir ke­lių di­rek­ci­jos va­do­vas, mi­nė­da­mas pri­ori­te­ti­nius dar­bus, mi­nė­jo ir ke­lią Vilnius–Utena. Jis sa­kė, kad ke­lią pla­nuo­ja­ma su­tvar­ky­ti iki 2020 me­tų. Dar­bai šia­me ke­ly­je pra­si­dės ar­ba šių me­tų pa­bai­go­je, jei orai leis, ar­ba ki­tais me­tais. Pra­si­dės nuo Vil­niaus, ten, kur bai­gia­si ke­tu­rios eis­mo juos­tos, ir eis iki Ne­men­či­nės san­kry­žos. Tiks­las iki 2018 me­tų pa­bai­gos ar­ba iki 2019 me­tų vi­du­rio nu­ties­ti ke­tu­rias eis­mo juos­tas. To­dėl no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar iš tie­sų tie pla­nai yra re­a­lūs, ar yra pa­da­ry­tas pro­jek­tas? Taip pat ko­kia yra per­spek­ty­va to­liau nuo Ne­men­či­nės ke­liui ei­ti ke­tu­rių eis­mo juos­tų ar­ba su re­ver­si­ne juos­ta? La­bai ačiū.

R. MASIULIS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Taip, tas ke­lias yra vie­nas iš svar­biau­sių, ku­riuos rei­kia tvar­ky­ti. Da­bar tiks­liai dėl me­tų šią aki­mir­ką aš ne­at­sa­ky­siu, ma­no ži­nio­mis, iki Ute­nos tu­rė­tų bū­ti su­tvar­ky­tas, at­ro­do, iki 2022 ar 2023 me­tų, ruo­žais bus. Taip, kaip jūs iš­dės­tė­te, kad ke­tu­rių juos­tų ke­lias eis to­lyn nuo tos vie­tos, kur jis da­bar yra pa­baig­tas, tai tie­sa. Vė­liau jis bus tę­sia­mas už Mo­lė­tų iki La­ba­no­ro san­kry­žos, o to­liau bus dvie­jų ar dvie­jų plius vie­nos juos­tų ke­lias. Taip, be abe­jo, tie pla­nai yra. Mes at­si­sa­kė­me kon­ce­si­jos va­rian­to, iš kar­to vi­są ke­lią da­ry­ti, bet jis po tru­pu­tį bus tvar­ko­mas. Tik aš jums at­ski­rai pa­tiks­lin­siu me­tus, ku­ris ruo­žas iki ku­rių me­tų. Daug tų pro­jek­tų, vi­sų de­ta­lių ne­at­si­me­nu.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys R. Juš­ka, ruo­šia­si K. Bart­ke­vi­čius.

R. JUŠKA (LSF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bus svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui, bet prieš kreip­da­ma­sis į svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rą no­riu pri­min­ti ger­bia­mam so­cia­li­nės ap­sau­gos mi­nist­rui ir prem­je­rui. Į ma­no klau­si­mą ba­lan­džio mė­ne­sį prem­je­ras ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti ir bir­že­lio mė­ne­sį, pra­ėjo pu­sė me­tų. Aš vis dėl­to pri­me­nu, nes ne­pa­to­giai jau­čiuo­si grį­žęs į apy­gar­das ir ven­giu su­tik­ti ne­įga­liuo­sius. Trans­por­to klau­si­mas iki šiol ne­iš­spręs­tas ir ne­be­tu­riu jo­kios in­for­ma­ci­jos. Po jų krei­pi­mo­si ne­tu­riu ką at­sa­ky­ti ir šian­dien.

Klau­si­mas svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui. Su džiu­ge­siu vi­si su­ti­ko prieš po­rą mė­ne­sių ži­nią, vi­sos gy­dy­mo įstai­gos, apie pa­pil­do­mų lė­šų iš re­zer­vo, iš PSDF sky­ri­mą, 24,6 mi­li­jo­nus li­tų…

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. JUŠKA (LSF). Bu­vo pa­skai­čiuo­ta, kad bus di­di­na­mi gy­dy­to­jams ir slau­gy­to­jams at­ly­gi­ni­mai. De­ja, kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės ne­di­di­na. Ko­kių im­si­tės veiks­mų, kad lė­šos bū­tų pa­nau­do­tos pa­gal pa­skir­tį ir at­ly­gi­ni­mai bū­tų pa­di­din­ti?

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų ne pir­mą kar­tą to­kia pro­ble­ma iš­ky­la. Jūs tur­būt pri­si­me­na­te, ir pra­ei­tais me­tais pa­na­ši si­tu­a­ci­ja bu­vo ki­lu­si. Ko­kių prie­mo­nių mes ėmė­mės, na, pir­miau­sia pa­vie­ši­no­me tas įstai­gas. Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad po to, kai sa­vi­val­dy­bės bu­vo pa­vie­šin­tos, nes ra­jo­nų li­go­ni­nių stei­gė­jas vis dėl­to yra sa­vi­val­dy­bė, ji pri­ima spren­di­mą, mi­nis­te­ri­ja tie­sio­gi­nio sver­to ne­tu­ri, ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad tik­rai ne­ma­ža da­lis su­re­a­gavo į tą pa­vie­ši­ni­mą ir pa­kė­lė at­ly­gi­ni­mus, o ten, kur iš­lie­ka pro­ble­mos… Vie­nas iš ko­le­gų Sei­mo na­rių pa­tei­kė siū­ly­mą, ku­riam par­la­men­tas pri­ta­rė, tai dėl dvi­gu­bo stei­gė­jo. Pri­im­ti spren­di­mus, kad mi­nis­te­ri­ja tap­tų vie­na iš stei­gė­jų to­kių ins­ti­tu­ci­jų, ir at­ei­ty­je to­kių pro­ble­mų ap­skri­tai ne­kil­tų, ta­da mes tu­rė­tu­me tie­sio­gi­nius sver­tus.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys K. Bart­ke­vi­čius, ruo­šia­si K. Ma­žei­ka.

K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau klau­si­mą už­duo­ti su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, šiuo me­tu trans­por­to sek­to­riu­je dir­ba la­bai daug žmo­nių, 160 tūkst. Kar­tais vai­ruo­to­jai pa­grįs­tai nuo­gąs­tau­ja dėl kur­sų ar eg­za­mi­nų pa­gal ADR (pa­vo­jin­gų kro­vi­nių ve­ži­mas), su­si­du­ria su tam tik­ra pro­ble­ma, tu­ri iš­mok­ti dvie­jų en­cik­lo­pe­di­jų dy­džio to­mus, che­mi­nes for­mu­les. Kas pen­ke­ri me­tai, jei­gu iš­lai­kai šias tei­ses, tai kas pen­ke­rius me­tus tu­ri vėl lai­ky­ti, vėl nu­ei­ti tą il­gą ke­lią. Vai­ruo­to­jai ki­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis pa­si­ren­ka, nes ten yra leng­ves­ni rei­ka­la­vi­mai, mū­sų vai­ruo­to­jai pa­si­ren­ka mū­sų kai­my­ni­nes ša­lis. Sa­ky­ki­te, ar jums yra ži­no­ma ši si­tu­a­ci­ja? Ir jei­gu ži­no­ma, ar bus kas nors kei­čia­ma to­je sri­ty­je, kas su­si­ję su pa­vo­jin­gų kro­vi­nių ve­ži­mo rei­ka­la­vi­mais, iš­lai­ky­ti tei­ses? Ačiū jums.

R. MASIULIS. Ačiū už klau­si­mą. Pa­si­do­mė­siu. Tik­rai to­kią pro­ble­mą gir­džiu pir­mą kar­tą. Rei­kia iš­ana­li­zuo­ti, ta­da ga­lė­siu at­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys R. Šar­knic­kas, ka­dan­gi K. Ma­žei­ka iš­si­brau­kė. Ruo­šia­si A. Pa­lio­nis.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Va­kar Aly­tu­je įvy­ko di­džiu­lis mi­tin­gas, sau­sa­kim­ša ta­ry­bos sa­lė, ir žmo­nėms per­si­pil­dė pyk­tis, nes prieš ta­ry­bos spren­di­mą dėl kai­nų pa­kė­li­mo už šiukš­lių iš­ve­ži­mą ne­iš­gir­do mies­to, ir ne­adek­va­čiai yra kos­mi­nės kai­nos pa­da­ry­tos, už pa­sto­vi­ą­ją kai­ną 64 %, o ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se yra tik 5 % už pa­sto­vi­ą­ją. Ka­dan­gi da­bar yra dvi­na­rė sis­te­ma ir tuo sa­vi­val­dy­bė pa­si­nau­do­jo, juo­lab kad vie­nas iš Aly­taus re­gio­no cen­trų dar­buo­to­jų, di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, ta­ry­bos na­rys kon­ser­va­to­rius ne­nu­si­ša­li­no nuo bal­sa­vi­mo ir taip pat bal­sa­vo už kai­nų pa­kė­li­mą. VTEKʼas pri­pa­ži­no, kad jis pa­žei­dė… ir tai ro­do, kad aš tik­rai ne­ga­liu pa­si­ti­kė­ti RATC skaid­ru­mu, juo­lab kad Aly­taus re­gio­no RATC di­rek­to­rius yra vi­sos Lie­tu­vos aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas. Ir mes gir­di­me, kas Ra­sei­niuo­se įvy­ko. Ar bū­tų ga­li­my­bė vie­ną kar­tą ši­tam da­ly­kui pa­dė­ti taš­ką, nes jau daug me­tų vargs­ta mies­tas ir ki­ti re­gio­nai dėl to­kio po­žiū­rio. Ar bū­tų to­kia ga­li­my­bė, kad Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­ja ga­lė­tų nu­sta­ty­ti tik pa­sto­vi­ą­ją kai­ną, o kin­ta­mą­ją pa­lik­ti Lie­tu­vos re­gio­nams spręs­ti, sa­vi­val­dy­bėms, o gal tuos RATCʼus pe­ror­ga­ni­zuo­ti, per­for­muo­ti? Dė­ko­ju. Klau­si­mas ap­lin­kos mi­nist­rui.

K. NAVICKAS. Ačiū už klau­si­mą. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ne­ke­ti­na per­im­ti ši­tos prie­vo­lės tvar­ky­ti gy­ven­to­jų at­lie­kas, tas yra da­bar sa­vi­val­dy­bių at­sa­ko­my­bė. Re­a­guo­da­ma į tas ak­tu­a­li­jas, ku­rias iš­kė­lė­te, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ren­gia do­ku­men­tus dėl va­di­na­mo­jo var­to mo­kes­čio. Tie RATC, ku­rie pri­ima at­lie­kas ir nu­sta­to nuo­la­ti­nės da­lies įkai­nius… Dėl ši­tos kai­nos mes ti­ki­mės, kad bus gau­tas ir su­ta­ri­mas, ir pri­ta­ri­mas tei­si­nis iš Sei­mo pu­sės, kad tas mo­kes­tis bu­vo re­gu­liuo­ja­mas Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos. Ki­tų po­ky­čių, ku­rie su­si­ję su sa­vi­val­dos tei­se, nu­sta­tant ta­ri­fus, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ne­ke­ti­na re­gu­liuo­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Pa­lio­nis. Ruo­šia­si R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė.

A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio Pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas taip pat ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­rui, VTEKʼas pa­ra­šė aiš­kią po­zi­ci­ją dėl Miš­kų de­par­ta­men­to va­do­vo kon­kur­so ir aš taip su­pran­tu, kad mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ris pri­si­ė­mė at­sa­ko­my­bę, Miš­kų de­par­ta­men­to va­do­vas jos ne­pri­si­ė­mė, o mi­nis­te­ri­jos tei­si­nin­kai jį kaip ir iš­tei­si­no, nes aš su­pran­tu, kad jis lie­ka dirb­ti. Ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja? Jei­gu žiū­ri­me į Vy­riau­sy­bės ka­bi­ne­to pro­fe­sio­na­lu­mą ir skaid­ru­mą, ar de­par­ta­men­to va­do­vas tu­rės jū­sų pa­si­ti­kė­ji­mą?

K. NAVICKAS. Ačiū už klau­si­mą. Pa­tiks­li­nant klau­si­mą ar­ba at­sa­kant į jū­sų klau­si­mą rei­kia pa­brėž­ti tai, kad VTEKʼas pri­pa­ži­no de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­žei­di­mus kaip ne­šiurkš­čius, va­di­na­si, dėl jų nė­ra tei­si­nio pa­grin­do ši­to dar­buo­to­jo ar­ba de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus at­leis­ti. Tik mo­ra­li­nis klau­si­mas. Esa­me kal­bė­ję su de­par­ta­men­to di­rek­to­riu­mi… (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau. Esa­me kal­bė­ję su de­par­ta­men­to di­rek­to­riu­mi ir iš tik­rų­jų tos ap­lin­ky­bės, ku­rios lė­mė VTEKʼo nei­gia­mą iš­va­dą, na, dau­giau yra for­ma­lios, ir de­par­ta­men­to di­rek­to­rius, taip, tu­ri ma­no pa­si­ti­kė­ji­mą dirb­ti, o to­liau skaid­ru­mui di­din­ti ar­ba, kad to­kių da­ly­kų ne­bū­tų, rei­kia nu­spręs­ti, kaip to­kiais at­ve­jais da­ro­me, nes šiuo at­ve­ju at­si­ran­da ta tei­si­nė ko­li­zi­ja.

Aš tu­riu re­fe­ruo­ti į tei­si­nin­kų iš­va­dą, kad jei­gu ir bū­tų pri­pa­žin­tas ar­ba jei­gu mes pri­pa­žin­tu­me kon­kur­so or­ga­ni­za­vi­mą kaip ne­tei­sė­tą ar­ba pa­žei­du­sį tar­ny­bi­nę eti­ką, pa­gal Ci­vi­li­nį ko­dek­są ir pa­gal Dar­bo ko­dek­są ne­bū­tų tei­si­nio pa­grin­do at­leis­ti dar­buo­to­jo iš dar­bo. Čia yra tik­tai… Tas ne­su­ti­ki­mas yra, tą rei­kia tu­rė­ti min­ty­je.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rė R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė. Ruo­šia­si A. Ar­mo­nai­tė.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Prem­je­re, po­ra klau­si­mų, su­si­ju­sių su ak­tu­a­li­jo­mis ir su Lie­tu­vos mū­sų ben­dra vals­ty­bės lai­ky­se­na. Vie­nas da­ly­kas, šian­dien pa­si­ro­dė pub­li­ka­ci­ja, kad Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­tas, jo moks­li­nin­kai kon­sul­tuo­ja Ast­ra­vo sta­ty­to­jus, kai ku­rie iš jų sa­ko, kad tai yra su­de­rin­ta su val­džia ir su val­džios pa­lai­mi­ni­mu. Klau­si­mas, kas čia ta val­džia, ir jei­gu tai jūs, ar su jū­sų pa­lai­mi­ni­mu?

Ki­tas klau­si­mas ak­tu­a­lus vi­siems mū­sų pi­lie­čiams, tas skan­da­las, su­si­jęs su to pa­ties žen­klo mais­to ga­mi­niais ir skir­tin­ga ko­ky­be. Iš tik­rų­jų koks yra įsi­trau­ki­mas mū­sų vals­ty­bės? Taip, mes ži­no­me, kad yra at­lik­tas ty­ri­mas, ku­ris ro­do, kad tų skir­tu­mų esa­ma, bet kaip jūs pats ver­tin­tu­mė­te mū­sų ga­li­my­bes Eu­ro­pos Są­jun­go­je kel­ti šį klau­si­mą, jei­gu ma­no­te, kad tam yra pa­grin­do, ir kaip ver­tin­tu­mė­te ko­mi­sa­rą V. P. An­driu­kai­tį, ku­rio port­fe­ly­je tie­sio­giai yra ši­tie klau­si­mai su­si­ję. Ji­sai jau pa­va­sa­rį ži­no­jo tuos duo­me­nis ir ne­la­bai ėmė­si ko­kių nors veiks­mų?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl pir­mo nie­ko ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, nes ne­skai­čiau pub­li­ka­ci­jos, jei­gu tai su­si­ję su Ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­tu, tur­būt gal stei­gė­jas ga­lės at­sa­ky­ti. Tik­rai ne­ga­liu ko­men­tuo­ti, rei­kė­tų su­si­pa­žin­ti.

O dėl an­tro – taip, tik­rai nė­ra nor­ma­lu, ka­da iš es­mės mes esa­me ver­ti­na­mi kaip ki­to­kios rū­šies, šiurkš­čiai sa­kant, pi­lie­čiai Eu­ro­pos Są­jun­gos, tai yra ne­pri­im­ti­na ir aš ma­nau, kad kal­bant ap­skri­tai ir į at­ei­tį, ir apie ki­tą, ir apie fi­nan­si­nę per­spek­ty­vą mū­sų po­zi­ci­ja tu­ri bū­ti vie­na­reikš­miš­ka, kad mes tu­rė­tu­me už­tik­rin­ti to­kią pat gy­ve­ni­mo ko­ky­bę kaip ir se­nos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se ir ne­sio­rien­tuo­ti ar­ba ne­si­kon­cen­truo­ti vien į in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tus, o tai bu­vo da­ro­ma, bet bū­tent į gy­ve­ni­mo ko­ky­bės, so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo ato­trū­kio, ku­ris vis dar di­dė­ja tarp mū­sų pa­ja­mų ir gau­na­mų ten pa­ja­mų ma­ži­ni­mo.

Kal­bant apie at­sa­ko­my­bę aš su­tik­čiau, kad gal­būt rei­kė­tų ko­mi­sa­rui orien­tuo­tis bū­tent į to­kias pro­ble­mas, o ne Ast­ra­vo klau­si­mą kves­tio­nuo­ti. Ir Vy­riau­sy­bė­je tik­rai svars­to­me, ko­kių po­zi­ci­jų tu­ri­me im­tis, tai vie­na­reikš­miš­kai yra ne­pri­im­ti­na, kal­bant apie tai, kad ga­li bū­ti skir­tin­gi stan­dar­tai nu­sta­ty­ti kal­bant apie mais­to pro­duk­tų ko­ky­bę, tei­kia­mą Ry­tų Eu­ro­pai ar­ba Cen­tri­nei ir Va­ka­rų Eu­ro­pai.

PIRMININKAS. Ar ener­ge­ti­kos mi­nist­ras?

Ž. VAIČIŪNAS. Pa­pil­dy­siu pir­mą klau­si­mo da­lį dėl Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­to, kiek te­ko do­mė­tis po ši­tos pub­li­ka­ci­jos, taip, jie da­ly­vau­ja kar­tu su pran­cū­zų moks­li­nin­kais Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­suo­ja­mo­je pro­jek­te, kaž­kur apie tre­jus me­tus vyks­ta tas pro­jek­tas. Jo tiks­las yra Bal­ta­ru­si­jos re­gu­lia­to­riaus stip­ri­ni­mas. Iš es­mės, be abe­jo, įver­ti­nat tiek Sei­mo, tiek Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ją šiuo klau­si­mu ir tai, kad to­kia elek­tri­nė ne­tu­rė­tų bū­ti sta­to­ma ar­ba ji­nai ne­tu­rė­tų bū­ti eks­plo­a­tuo­ja­ma, su­pran­ta­ma, kad ge­riau bū­tų, kad to­kio­se pro­jek­tuo­se ne­bū­tų da­ly­vau­ja­ma.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rė A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LSF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Aš tu­riu klau­si­mą so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rui ir gal­būt fi­nan­sų mi­nist­ras ga­lės pa­ko­men­tuo­ti. Ži­niask­lai­do­je vis pa­si­ro­do in­for­ma­ci­jos apie Vy­riau­sy­bės pla­nus re­for­muo­ti pen­si­jų sis­te­mą ir tai, ką mes ma­to­me, iš tik­rų­jų ker­ta, na, pir­miau­sia vi­du­ri­nei kla­sei, žmo­nėms, ku­rie gau­na vi­du­ti­nes pa­ja­mas ir tau­po pri­va­čiuo­se pen­si­jų fon­duo­se. Tai, ką mes ma­tė­me vie­šo­jo­je erd­vė­je, iš tik­rų­jų la­bai žen­kliai pa­blo­gin­tų ga­li­my­bę su­kaup­ti gau­ses­nei pen­si­jai ir ke­lia ap­skri­tai la­bai daug klau­si­mų ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pa­čia sis­te­ma vi­suo­me­nė­je. Tie­siog gal­būt ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti, koks yra pla­nas, nes da­bar kal­ba pa­ta­rė­jai, bet ne mi­nist­rai. Dė­ko­ju.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri bu­vo pa­si­ro­džiu­si spau­do­je tik­rai yra vie­na pir­mi­nių, to­kių pra­di­nių dis­ku­si­jų ir in­for­ma­ci­jos, to­dėl ja rim­tai rem­tis ne­tu­rė­tu­me. Dėl to, kas pla­nuo­ja­ma, tik­rai ne­tru­kus tu­rė­si­me ben­drą vie­šą dis­ku­si­ją, bet kol kas no­ri­si Vy­riau­sy­bės lyg­me­niu su­tar­ti dėl to siū­ly­mo, ku­rį siū­ly­tu­me ir dėl ku­rio dis­ku­tuo­tu­me.

To siū­ly­mo es­mi­niai tiks­lai yra to­kie, kad da­bar­ti­nių pen­si­nin­kų sis­te­mos, t. y. vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo ir pri­va­čios kau­pi­mo sis­te­mos ne­bū­tų prie­ši­na­mos. De­ja, šiuo me­tu jos yra pri­ši­na­mos dėl to, kad ant­rai pa­ko­pai yra iš­mo­ka­ma iš da­bar­ti­nių pen­si­nin­kų se­nat­vės pen­si­jos da­lies.

Ant­ra­sis tiks­las yra tai, kad tie kaup­tų, ku­riems ap­si­mo­ka, o tie, ku­riems ne­ap­si­mo­ka, nes yra skai­čia­vi­mai, kad ne­ma­žai da­liai da­ly­vių ne­ap­si­mo­ka ir jie pra­ran­da pa­gal da­bar­ti­nę sis­te­mą. Tad su­da­ry­ti są­ly­gas in­for­muo­ti ir su­da­ry­ti mak­si­ma­lias są­ly­gas, kad tie žmo­nės, ku­rie ga­li kaup­ti ir su­kaup­ti, kaup­tų ir su­kaup­tų kiek ga­li­ma dau­giau tiek per vie­ną, tiek per ki­tą sis­te­mą. Da­ro­me vis­ką, kad ir da­bar­ti­niams, ir at­ei­ties pen­si­nin­kams bū­tų ge­riau, ir su tais siū­ly­mais ei­si­me į dis­ku­si­jas. (Bal­sas sa­lė­je: „Ka­da?“) Ar­ti­miau­siu me­tu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Vy­riau­sy­bei už da­ly­va­vi­mą. Vy­riau­sy­bės va­lan­da baig­ta, klau­si­mų dar li­ko ir ki­tam kar­tui. 13 Vy­riau­sy­bės na­rių, va­di­na­si, 13 va­lan­dų. (Bal­sai sa­lė­je)

 

14.00 val.

Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Eval­do Pa­ši­lio pra­ne­ši­mas (dėl Sei­mo na­rio Nag­lio Pu­tei­kio)

 

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tę­sia­me po­sė­dį. Sve­čiuo­se tu­ri­me ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą E. Pa­ši­lį. Ka­dan­gi bu­vo gau­ta Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos iš­va­da, kad vis dėl­to tu­ri­me su­teik­ti ga­li­my­bę pro­ku­ro­rui kreip­tis į Sei­mą, kvie­čiu pro­ku­ro­rą pa­da­ry­ti pa­reiš­ki­mą.

E. PAŠILIS. Ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra 2016 m. ba­lan­džio 25 d. ga­vo Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tis pri­va­taus kal­ti­ni­mo by­lo­je, ku­ria teis­mas nu­ta­rė kreip­tis į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą su pra­šy­mu kreip­tis į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą dėl lei­di­mo pa­trauk­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rį N. Pu­tei­kį bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ar ki­taip su­var­žy­ti jo lais­vę.

Šio­je Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad apy­gar­dos teis­me bu­vo gau­tas pa­reiš­kė­jos skun­das pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka, ku­riuo pra­šo­ma pri­pa­žin­ti N. Pu­tei­kį kal­tu pa­da­rius Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 154 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tą nu­si­kals­ta­mą vei­ką, skir­ti jam įsta­ty­me nu­ma­ty­tą baus­mę – pri­teis­ti 15 tūkst. eu­rų ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo ir vi­sas by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das. Iš teis­mui pa­teik­tų duo­me­nų ma­ty­ti, jog pa­reiš­kė­ja šmei­žian­čia in­for­ma­ci­ja lai­ko lei­di­ny­je „Lais­vas laik­raš­tis“ 2012 m. bir­že­lio 22 d. pub­li­kuo­ta­me straips­ny­je „N. Venc­kie­nė žlug­do Pre­zi­den­tę ir Lie­tu­vos po­li­ti­nę sis­te­mą“ iš­sa­ky­tus tei­gi­nius. Straips­ny­je nu­ro­do­mas pa­reiš­kė­jos var­das, pa­var­dė, pa­rei­gos, kal­ba­ma bū­tent apie jos laik­raš­čiui „Karš­tas ko­men­ta­ras“ pa­ra­šy­tą straips­nį, jo reikš­mę, taip pat ap­ta­ria­mos straips­nio au­to­rės, pa­reiš­kė­jos, po­li­ti­nės pa­žiū­ros, pa­žy­mint, kad pa­reiš­kė­jos tė­vas – ap­si­švie­tęs KGB agen­tas, o laik­raš­tis, ku­ria­me pub­li­kuo­tas pa­reiš­kė­jos straips­nis, vei­kia­mas Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to.

Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad, pa­reiš­kė­jos ma­ny­mu, šie tei­gi­niai su­men­ki­no jos re­pu­ta­ci­ją, su­da­rė klai­din­gą įspū­dį apie jos šei­mą, dėl to nu­ken­tė­jo ji pa­ti ir jos šei­mos na­riai. Dėl pub­li­kuo­tų tei­gi­nių jai te­ko keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą, su­ma­žė­jo ben­dra­vi­mo ga­li­my­bės, ji pa­ty­rė di­džiu­lį pa­že­mi­ni­mą, jau­čia­si per­se­kio­ja­ma. Pa­reiš­kė­ja ma­no, kad N. Pu­tei­kio in­ter­viu at­lik­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, sie­kiant ap­šmeiž­ti ją, su­men­kin­ti jos re­pu­ta­ci­ją, kad žmo­nės ne­ti­kė­tų jos straips­niais.

Iš nu­ro­dy­tos teis­mo nu­tar­ties tu­ri­nio ma­ty­ti, kad 2016 m. ba­lan­džio 15 d. Vil­niaus apy­gar­dos teis­me įvy­ku­sio tai­ki­na­mo­jo po­sė­džio me­tu su­in­te­re­suo­ti as­me­nys ne­su­si­tai­kė, to­dėl teis­mas šia nu­tar­ti­mi nu­ta­rė spręs­ti pri­va­taus kal­ti­ni­mo skun­do per­da­vi­mo nag­ri­nė­ti tei­sia­maja­me po­sė­dy­je klau­si­mą. N. Pu­tei­kis, ku­ris pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka kal­ti­na­mas pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą vei­ką, nu­ma­ty­tą Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 154 straips­nio 2 da­ly­je, yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rys. Pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 154 straips­nio 2 da­lį at­sa­ko tas, kas šmei­žia as­me­nį, ne­va šis pa­da­rė sun­kų ar la­bai sun­kų nu­si­kal­ti­mą, ar­ba per vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes, ar­ba spau­do­je. Už šio nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mą nu­ma­ty­tos al­ter­na­ty­vios baus­mės, tai yra bau­da, areš­tas, ar­ba lais­vės at­ėmi­mas iki dve­jų me­tų.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 62 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad Sei­mo na­rys be Sei­mo su­ti­ki­mo ne­ga­li bū­ti pa­trauk­tas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, su­ima­mas, ne­ga­li bū­ti ki­taip su­var­žo­ma jo lais­vė. To­dėl, rem­da­ma­sis tuo, kas iš­dės­ty­ta, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 62 straips­nio 2 da­li­mi, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 22 straips­nio 3 da­li­mi, pra­šau Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo leis­ti pa­trauk­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rį N. Pu­tei­kį bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ar ki­taip su­var­žy­ti jo lais­vę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui. Skel­biu po­sė­džio per­trau­ką iki 15 va­l. 15 mi­n.

R. Juk­ne­vi­čie­nė.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pir­mi­nin­ke, kol dar ne­su­mu­šė­te gon­go, aš la­bai no­riu pa­kvies­ti at­ei­ti la­bai trum­pam, ke­lioms mi­nu­tėms, tuos, ku­rie už­si­ra­šė į Sei­mo tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pę su Ko­rė­jos Res­pub­li­ka – Pie­tų Ko­rė­ja. Jei­gu ku­rie dar no­ri­te įsi­trauk­ti, pra­šo­me čia at­ei­ti da­bar, tuoj pat. Ačiū, Pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Ge­rų pie­tų. Per­trau­ka iki 15 va­l. 5 mi­n.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bai­gia­me ry­ti­nį po­sė­dį. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.