LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 99
STENOGRAMA
2017 m. rugsėjo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame 2017 m. rugsėjo 21 d. posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Gerbiami kolegos, kol registruojamės, informuoju, kad pas mus svečiuojasi Flandrijos parlamento pirmininkas J. Peumansas su delegacija. Pasveikinkime juos. (Plojimai)
10.02 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo Pirmininko, XII ir XIII Vyriausybės Ministro Pirmininko, Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 85-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šios dienos posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo Pirmininko, XII ir XIII Vyriausybės Ministro Pirmininko, Prezidento A. M. Brazausko 85-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai.
Aš neturėjau garbės pažinoti Prezidento asmeniškai, esu tik vieną kartą spaudęs jam ranką. Ši asmenybė sukeldavo saugumo, užtikrintumo jausmus, jo paties pasitikėjimas savimi priimant sprendimus išskirdavo jį kaip politiką. Pagarbą savo asmeniui jis pelnė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kur kaip jaunos valstybės vadovas buvo laukiamas svečias, kaip politinis lyderis ir politinis inteligentas. Tyla pagerbkime. (Tylos minutė) Dėkoju.
Kviečiu daktaro A. M. Brazausko bendražygį ir kolegą, Seimo Pirmininko pavaduotoją, Europos reikalų komiteto pirmininką G. Kirkilą tarti žodį. Seimo Pirmininko pavaduotoją I. Šiaulienę kviečiu į prezidiumą.
Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo kalba
G. KIRKILAS (LSDPF*). Gerbiamas pirmininke, kolegos, mieli svečiai, artimieji! Šiandien minime pirmojo tiesiogiai tautos išrinkto Lietuvos Prezidento A. M. Brazausko išskirtinę 85-ųjų metinių sukaktį, kurios jis pats, deja, nesulaukė.
Prezidentas ir užsienio politika. Pirmajam Prezidentui teko formuoti ne tik pačią prezidentūrą, bet ir pradėti vykdyti 1992 m. referendumu patvirtintą Konstituciją, imtis pagrindinės, mano nuomone, valstybės vadovo funkcijos – užsienio politikos. Esminės nuostatos, kurias jis jau išdėstė rinkimų kampanijos metu savo programoje, net ir šiandien aktualios, drąsios ir toliaregiškos, nuosekliai buvo realizuojamos visos jo kadencijos metu. Jos taip pat paneigia politinių oponentų kuriamą mitą, esą gal A. M. Brazauskas nebuvo už svetimos kariuomenės išvedimą, už NATO, jį reikėjo stumti ir panašiai.
Cituoju iš A. M. Brazausko 1993 m. rinkimų programos dalies, kuri pavadinta „Prezidentas ir užsienio politika“: „Lietuvai gyvybiškai svarbu kuo greičiau ir efektyviau įsijungti į Europos bendriją. Valstybei būtina toliau aktyviai bendradarbiauti Jungtinėse Tautose, ESBO, Šiaurės Atlanto Asamblėjoje. Rusijos armija turi būti išvesta iš Lietuvos pagal suderintus grafikus, mes privalome tam sutelkti visas diplomatines ir dvasines mūsų pastangas.“
Jau po metų Lietuva Prezidento A. M. Brazausko vedama, palaikant visoms šalies politinėms partijoms, pradėjo integracijos į Europos Sąjungą kelią, kuris, nors ir buvo gana vingiuotas, užtruko beveik dešimtmetį (kai kurios šalys, beje, lig šiol šio kelio neužbaigė), tačiau jau 2003 m. balandžio 16 d. Graikijoje, Atėnuose, jau Ministras Pirmininkas A. M. Brazauskas pasirašė Stojimo į Europos Sąjungą sutartį, po metų Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.
Pradėjo kaip Prezidentas, užbaigė kaip premjeras. Priminsiu, gerbiami kolegos, jog beveik tuo pat metu, 1994 metais, Prezidentas laišku kreipėsi į tuometinį NATO generalinį sekretorių M. Vernerį, pareikšdamas Lietuvos norą tapti šio gynybinio aljanso nare. Ne tik kreipėsi, bet ir aktyviai dirbo, kad šį tikslą pasiektų. Ypač sėkmingai veikė kartu su kaimynine Lenkija, jos prezidentu A. Kvasnievskiu, kuris po kiek ankstėlesnio Lenkijos įstojimo į NATO 2001 metais tapo tikru Lietuvos advokatu, jungiantis mums prie aljanso.
Simboliška, kaip ir narystės Europos Sąjungoje atveju, jog po dešimties metų, 2004 m. kovo 29 d., Vašingtone jau premjeras A. M. Brazauskas kartu su dar šešių šalių vyriausybių vadovais dalyvavo prisijungimo prie NATO sutarties ratifikavime. Lietuva tapo visateise Aljanso nare.
Politinė išmintis. Gerbiamieji kolegos, svečiai, neatsitiktinai paminėjau Prezidento rinkimų programos nuostatą dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. Ji, kaip matote, jo rinkimų programoje buvo aiški ir nedviprasmiška. Prezidentas panaudojo ir savo autoritetą, ir gerus asmeninius santykius su tuomečiu Rusijos Prezidentu B. Jelcinu, nuolat informuodavo tarptautines organizacijas, Vakarų partnerius. Todėl svetimos kariuomenės išvedimas vyko sklandžiai ir pagal sutartus terminus, net anksčiau nei iš Rytų Vokietijos. Išskyrus vieną labai nemalonų atvejį – vadinamuosius Pakaunės įvykius. Šiandien jau galima drąsiai sakyti, jog ši 1993 metų savanorių nepaklusnumo akcija buvo gana akivaizdi provokacija, siekiant destabilizuoti Lietuvą, o gal ir uždelsti svetimos kariuomenės išvedimą, nepriklausomai nuo to, kokie motyvai šios akcijos organizatorius bei dalyvius paskatino tai daryti.
Akivaizdu, jog savanorių nepaklusnumo akcija buvo nukreipta prieš Prezidentą. To neslėpė ir patys pučistai. Būtent šioje sudėtingoje situacijoje Prezidentas A. M. Brazauskas pademonstravo jam būdingą politinę išmintį, neleisdamas panaudoti jėgos, nors teisiškai tai buvo galima, o kai kurie VRM pareigūnai tai siūlė. Nesikarščiavimas, derybinių priemonių panaudojimas, nekerštavimas paklydusiems leido taikiai, be kraujo praliejimo, šį itin pavojingą konfliktą išspręsti. Diplomatija, susitarimų ir konsensuso siekis, tautos išminties galių sutelkimas ypač sunkiais istorijos momentais, galvoju, ir buvo išskirtinis Prezidento politinių sprendimų bruožas.
Proveržis. Prie Prezidento užsienio politikos pasiekimų galima drąsiai priskirti ir jo 1995 metų valstybinį vizitą į Izraelį, kuris vyko ypatingomis sąlygomis, vertinant praeities skaudulius ir tragišką Lietuvos žydų istoriją bei likimą. Tai buvo tikras proveržis šių šalių santykiuose, kurio pozityvius rezultatus matome ir šiandien. Prezidentas A. M. Brazauskas lietuvių tautos vardu ryžosi atsiprašyti žydų viešai Kneseto posėdyje ir, aišku, kaip Lietuvoje dažnai atsitinka, grįžus namo buvo negarbingai užsipultas, apkaltintas kone išdavyste ir panašiai.
Vis tik tai buvo, nors ir labai sunkus, tačiau istoriškai įžvalgus žingsnis, nulėmęs daugelį kitų Lietuvos užsienio politikos pasiekimų, tarp jų ir sėkmingą integraciją į NATO, nors gal kai kam gali pasirodyti, jog čia nėra nieko bendro. Tačiau tie, kas stojimo į NATO reikaluose dalyvavo, puikiai žino, jog tai buvo labai svarbu, jeigu ne lemiama.
Charizma. Stipriausioji Prezidento užsienio politikos talento pusė, kuria jis sėkmingai naudojosi, galvoju, buvo jo asmenybės žavesys, arba charizma, kaip dabar mėgstama apibrėžti, ir iš čia puikūs asmeniniai santykiai su visų kaimyninių šalių valstybių vadovais: Latvijos Prezidentu Gunčiu Ulmaniu, Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kvasnievskiu, Estijos Prezidentu Arnoldu Riūteliu. A. M. Brazauskas palaikė itin šiltus ir draugiškus santykius su Suomijos prezidentu Marti Achtisari, beje, Nobelio taikos premijos laureatu. Taip pat Norvegijos karaliumi Haroldu V, Švedijos karaliumi Karoliu XVI Gustavu.
Įdomu ir tai, jog jau minėto vizito į Izraelį metu per labai trumpą laiką jam pavyko susidraugauti net ir su Izraelio Premjeru I. Rabinu, dar vienu Nobelio taikos premijos laureatu, kuris, deja, vėliau buvo radikalų nužudytas. Tokių labai greito ir neformalaus suartėjimo atvejų Prezidento politinėje karjeroje buvo ir daugiau, ir net su tais politikais, kurie turėdavo dėl įvairių priežasčių išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu.
Gerbiami kolegos, svečiai, akivaizdžiai matyti, jog Prezidentas siekė kuo glaudžiau bendradarbiauti pirmiausia būtent su artimiausiais Lietuvos kaimynais, giliai tikėjo, jog geri asmeniniai santykiai politikoje yra labai svarbu, ir buvo, manau, teisus. Lietuva užsitikrino artimiausių kaimynių – Baltijos, Lenkijos, Skandinavijos šalių palaikymą sudėtinguose integraciniuose procesuose. O savo atsiprašymu Izraelio Knesete Lietuvos Prezidentas pademonstravo ir moralinę Lietuvos stiprybę nenusigręžti nuo savo istorinių skaudulių.
Prezidentų draugystė. Galima būtų sutikti, jog jo kadencijos metu šalies geopolitinė aplinka buvo kitokia nei dabar, gal net palankesnė kažkuriais aspektais. Taip, beje, visuomet atrodo, praėjus laikui. Tačiau ir tuomet buvo įvairiausių kliūčių bei rimtų iššūkių. Pavyzdžiui, dalies Vakarų šalių skeptiškas požiūris į NATO plėtrą į Baltijos šalis. Tačiau mūsų sėkmę nulėmė visų trijų Baltijos valstybių ir, visų pirma, prezidentų solidarumas ir veiklos koordinacija, siekiant bendro tikslo. Geri santykiai su Lenkija šį procesą solidžiai pastiprino. Ir ne tik draugystė su Lenkijos Prezidentu A. Kvasnievskiu, bet ir prieš tai prezidentų L. Valensos ir A. M. Brazausko 1994 m. balandžio 29 d. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Derybos dėl jos buvo tikrai nelengvos, o kai kurių jos nuostatų, deja, neįvykdome lig šiol. Gal bent pažvelgę į tai iš istorinės perspektyvos sugebėsime peržengti prietarų ir mitų slenkstį? Juk artimų santykių su Lenkija metu ir abiejų kaimynių pasiekimai buvo patys svariausi. Kaip, beje, visuomet mūsų bendroje istorijoje.
Sprendimų savalaikiškumas. Grįžtant prie Prezidento A. M. Brazausko 1993 metų rinkimų užsienio politikos programos dalies, galima drąsiai teigti, jog ji buvo įvykdyta su kaupu: sureguliuoti santykiai su visais Lietuvos kaimynais, išvesta okupacinė kariuomenė, proveržis Lietuvos ir Izraelio santykiuose, laiku pradėta integracija į NATO ir Europos Sąjungą, kurią, beje, jis pats, kaip minėjau, jau būdamas Ministru Pirmininku sėkmingai užbaigė.
„Kai kurių darbų didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas“, – kažkur ir kažkada yra pasakęs Seneka. Kalbant apie Prezidento A. M. Brazausko užsienio politiką, matyti, jog jis visuomet sprendimus priimdavo laiku, tačiau neskubėdamas, be staigių ir neapgalvotų žingsnių, kuo plačiau aptardamas kartu su kitais, taip pat būtinai ir su politiniais oponentais, bendradarbiaudamas ir niekuomet tik sau nepriskirdamas nuopelnų. Ačiū. (Plojimai)
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Juozo Bernatonio kalba
PIRMININKAS. Dėkoju G. Kirkilui. Kviečiu mintimis, prisiminimais pasidalinti Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką J. Bernatonį.
J. BERNATONIS (LSDPF). Mielieji A. M. Brazausko artimieji, gerbiamieji šio iškilmingo minėjimo dalyviai, svečiai. Mums, A. M. Brazausko bendraminčiams ir bendražygiams, visuomet malonu prisiminti šį didį žmogų, kurio vaidmuo Lietuvos Nepriklausomybės kelyje yra vienas iš ryškiausių. Dirbę su juo kartu ir pažinę iš arčiau, norėtume atskleisti jo unikalius žmogiškuosius bruožus, tuomet visiems būtų aiškiau, kodėl būtent jį pasirinko Tauta pirmuoju žmonių išrinktu Lietuvos Respublikos Prezidentu. Įsiklausykite – už A. M. Brazausko kandidatūrą Prezidento rinkimuose balsavo 1 mln. 211 tūkst. 70 Lietuvos Respublikos piliečių. Iki šiol nė vienas politikas Lietuvoje neturėjo tokio palaikymo ir vargu bau ar turės.
A. M. Brazauskas iš prigimties buvo labai tolerantiškas žmogus, laisvai bendravo su visais žmonėmis, prisiminė kiekvieną, surado gerą žodį kiekvienam. Kaip jis man pasakojo, būtent tėvas jį mokė pirmiausia žmoguje matyti tai, kas yra gero, ir padėti tą gėrį atskleisti. Prezidentas A. M. Brazauskas nemėgo tuščio politikavimo, nekentė politinių rietenų ir intrigų.
Jis buvo atviras žmogus ir draugams, ir oponentams, visuomet sakė tai, ką galvojo. Jis buvo veiksmo žmogus, todėl darbus vertino labiau už gražius žodžius. Prisimenant anuometę situaciją, kai nepriklausomą valstybę užgriuvo ekonominiai ir socialiniai sunkumai, o dešiniųjų valdžia eskalavo politinę priešpriešą, nenuostabu, kad žmonės pasirinko A. M. Brazauską. Jis įkūnijo santarvės ir tikėjimo geresne ateitimi viltis ir jas pateisino savo veikla.
Inauguracinėje kalboje Prezidentas A. M. Brazauskas išreiškė tikėjimą, kad Lietuvoje vyraus pilietinė taika. Jis teigė, kad nesantaiką ir susipriešinimą žmonės atmetė, todėl jis visomis išgalėmis rems tikrąją politinę santarvę. Šiam pažadui jis išliko ištikimas visą savo gyvenimą.
Pirmajam atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Prezidentui teko svarbi misija ir sudėtingi iššūkiai. Jo kadencija buvo susijusi su valstybingumo įtvirtinimu įgyvendinant Tautos referendume priimtą Konstituciją.
Tuomet Lietuvoje teko vykdyti esmines struktūrines reformas, įgyvendinti valdžios funkcijų atskyrimą, įtvirtinti demokratiją, įteisinti plačią žiniasklaidos laisvę, sukurti darnią teisingumo sistemą, vystyti socialiai atsakingą rinkos ekonomiką. Ir visa tai buvo gana sėkmingai daroma.
Prieš mane kalbėjęs Gediminas plačiau palietė užsienio politikos aspektus, todėl daugiau pakalbėsiu apie tai, kas vyko Lietuvoje.
A. M. Brazauskui teko sukurti naujas prezidento veiklos tradicijas, kadangi autoritetinis A. Smetonos valdymas negalėjo būti pavyzdys. Tai būtų prieštaravę ne tik Konstitucijai, bet ir apskritai europinėms demokratijų vertybėms. Prezidentas visuomet skrupulingai laikėsi Konstitucijos raidės ir dvasios, dažnai klausdavo mūsų, šalia buvusių teisininkų, kaip vienas ar kitas dalykas dera su Konstitucija.
Prisimename, kad pirmaisiais Nepriklausomybės metais valdžių sistema buvo gana supainiota. Aukščiausioji Taryba dėl kompetencijos kartais konkuravo su Vyriausybe. Nenuostabu, kad iki šiol negalime išsiaiškinti, ar tuomet turėjome valstybės vadovą, ar neturėjome. Mano manymu, tokia nedarni valdžių sistema turėjo įtakos politinei krizei ir pirmalaikiams parlamento rinkimams.
Įgyvendindamas Konstituciją, Prezidentas A. M. Brazauskas griežtai laikėsi valdžių atskyrimo principo. Sakyčiau, labai tiksliai pagal to meto suvokimą Prezidentas apsiribojo konstitucine kompetencija. Iš vienos pusės, žmonės, manantys, kad jis, kaip Prezidentas, gali spręsti viską, nebuvo patenkinti. Iš kitos pusės, oponentai kritikavo, kad LDDP įsitvirtino visoje valdžios piramidėje. Prezidentas A. M. Brazauskas nepasidavė nei bičiulių raginimams, nei opozicijos puolimams ir sėkmingai išlaikė demokratijos egzaminą. Sugebėjo būti objektyvus, lygus visiems, nepriklausomai nuo pažiūrų ar užimamos padėties. Tai aiškiai atspindėjo ir Prezidento kreipimasis į Seimą dėl Ministro Pirmininko atleidimo po bankų krizės. Nepaisant didelių politinių nuostolių, jam buvo daug svarbiau apginti Lietuvos žmonių interesus.
Sureguliuoti Prezidento santykius su Seimu ir tuomet nebuvo paprasta. Jo kadencijoje politologai išskiria du periodus – daugumos Prezidento ir mažumos Prezidento. Mano manymu, tai labai supaprastintas vaizdavimas. Savo prisiminimuose pats Prezidentas prisipažįsta, kad su LDDP dauguma vyko, kad ir ne visada sklandus, tačiau dialogas, kaip numato Konstitucija, demokratijos kultūra. Tuo tarpu 1996 m. laimėjusi Seimo dešinioji dauguma pirmiausia turbūt dėl savo vadovų arogancijos santykiuose su Prezidentu pasirinko monologą. Prezidento darbas tokiomis sąlygomis buvo ganėtinai sunkus. Tačiau ne tai nulėmė A. M. Brazausko sprendimą nesibalotiruoti antrajai kadencijai – jis tiesiog norėjo atverti kelią naujos kartos politikams.
Ir po penkerių Prezidento veiklos metų A. M. Brazauskas neliko nuošalyje – išgyveno dėl valdžios daromų klaidų, gilinančių socialinę atskirtį ir neteisingumą, savo vardo fondo veikla skatino jaunimą domėtis politika. Lietuvos politinei sistemai pasvirus į dešinę, ėmėsi kairiųjų jėgų vienijimo darbo, tapo susijungusios Socialdemokratų partijos vadovu. Po vadinamosios naujosios politikos žlugimo vadovavo dviem kairiojo centro koalicinėms vyriausybėms.
Dažnai diskutuojama, ar Prezidentas A. M. Brazauskas buvo tikras socialdemokratas. Atsakysiu labai atvirai. A. M. Brazauskas socialdemokratijos iš vadovėlių nesimokė ir apie jos teorines vingrybes niekuomet nediskutavo, tačiau visa savo širdimi ir veikla buvo kairiųjų pažiūrų politikas. Jis intuityviai suvokė žmonių solidarumo ir socialinio teisingumo poreikius, geriau už tuos, kurie pasiskaitė knygose. Todėl Lietuvai jis davė socialdemokratijos daugiau už tuos, kurie dabar save laiko vieninteliais socialdemokratijos žinovais. Dėkui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju J. Bernatoniui. Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą J. V. Paleckį.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Justo Vinco Paleckio kalba
J. V. PALECKIS. Gerbiamos Laima Mertiniene, Audrone Usoniene, visi Algirdo Brazausko artimieji, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, kolegos signatarai, svečiai!
Atgimimo laikais viena populiariausių knygų Lietuvoje buvo J. Urbšio, nepriklausomos Lietuvos laikų užsienio reikalų ministro, prisiminimų knyga „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais“. Norėčiau pacituoti reikšmingą ištrauką iš jos – apie J. Urbšio pokalbį su J. Stalinu Kremliuje. J. Stalino mūsų užsienio reikalų ministras paklausė: „Ar tikrai sąjunginės respublikos norėdamos gali išeiti iš Tarybų Sąjungos sudėties?“ J. Stalino atsakymas: „Taip, panorėjusios gali, bet kiekvienoje iš jų tam ir yra Komunistų partija, kad jos niekad to nepanorėtų.“
Ir vis dėlto susiklosčius palankiom istorinėm aplinkybėm atsirado partija, kuri to panorėjo, jausdama tautos valią. Tie, kurie domisi praeities įvykiais, žino, kad vienas iš reikšmingiausių žygių Lietuvos kelyje į nepriklausomybę buvo A. M. Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo Maskvos, nuo TSKP. Tuo žingsniu buvo ne tik nutraukta grandinė, kuri laikė Lietuvą pririštą prie Rusijos, bet ir suduotas galingas smūgis visai tarybinei imperijai. O A. M. Brazauskas daugelio Lietuvos žmonių akyse nuo tų laikų tapo didžiavyriu.
Kurti, statyti, ūkiškai žvelgti į gyvenimo iššūkius A. M. Brazauskui buvo tiesiog įgimta, tėvų įskiepyta. Kaip niekas kitas, jis artimai pažinojo daugybę išmanančių ir energingų Lietuvos žmonių, gebėjo papasakoti apie kiekvieną stambesnę gamyklą, statybą, magistralę, žemės ūkio įmonę. Todėl jis priimdavo sprendimus ne tik pagal pateiktus jam duomenis, patarimus, bet ir pasitelkdamas didžiulį patyrimą. Statybininkas ne tik pagal profesiją, bet ir pagal pašaukimą, jis buvo statytojas, o ne griovėjas, vienytojas, o ne skaldytojas, ne neapykantos, o geranoriškumo skleidėjas.
A. M. Brazauskas šalies vairą 1993 metais perėmė siaučiant susipriešinimo vėtroms, kai valstybės laivas siūbavo ir net grėsė apvirsti. Bet jis neskirstė žmonių į laimėtojus ir pralaimėtojus, jis buvo linkęs kalbėtis su visais, ieškoti santarvės. Po penkerių jo prezidentavimo metų Lietuva sustiprėjo tiek viduje, tiek santykiuose su užsieniu. O svarbiausia – ženkliai apsilpo, nors, deja, ir neišnyko, vidinė konfrontacija tarp žmonių ir jų grupių. Ne veltui tuo metu jau sugrįžę į valdžią Seime konservatoriai ir jų aukščiausi vadovai įkalbinėjo A. M. Brazauską kandidatuoti dar vienai prezidentinei kadencijai.
Man teko talkinti A. M. Brazauskui, kai jis tapo Prezidentu, perėmė užsienio politikos vairą, o patirties toje srityje nedaug teturėjo. Ir čia jis parodė strateginį išmanymą, apie ką kalbėjo G. Kirkilas, jau 1993 metais kalboje Vilniaus universitete Prezidentas nustatė pagrindinę Lietuvos užsienio politikos kryptį: visateisis dalyvavimas Europos politinėse, ekonominėse ir saugumo struktūrose, plius santykių normalizavimas su kaimyninėmis valstybėmis. Netrukus išties žymiai pagerėjo santykiai ne tik su Lenkija, bet ir su Rusija, Baltarusija, o su tokia svarbia Lietuvai valstybe kaip Izraelis (santykius su ja temdė praeities šešėliai) irgi pavyko pasiekti proveržį. Jis, kaip Prezidentas, darė pirmus Lietuvos žingsnius Europos Sąjungos ir NATO kryptimi, o jau kaip premjeras po 10 metų pasirašė stojimo į tas organizacijas dokumentus.
Dabar, kai tarptautinė padėtis dramatiškai paaštrėjo, priklausymas dviem galingiem aljansams suteikia Lietuvai galimybes gana tvirtai žvelgti į ateitį, tuo labiau kad ir mūsų šalis sustiprino gynybinius pajėgumus. Dažnai pagalvoju, kaip šiandien į tuos padidėjusius pavojus žvelgtų A. M. Brazauskas? Čia, be abejo, gali būti skirtingų nuomonių. Mano įsitikinimu, jis dėtų visas pastangas, kad sumažintų konfrontaciją, prisidėtų prie labai nelengvų kompromisinių sprendimų paieškos, veikdamas ryžtingai ir principingai, elgtųsi taip, kaip buvo įpratęs, kaip elgiasi jo buvusi kolegė – Vokietijos kanclerė A. Merkel ir Prancūzijos prezidentas F. Olandas, sugebėję sustabdyti didelio masto kovas tarp ginančių savo tėvynę ukrainiečių ir Rusijos palaikomų separatistų.
Profesorius J. Karosas, filosofas, daug metų praleidęs šioje salėje kaip Seimo narys, yra rašęs: naujieji mūsų politiniai patriotai kaip velnias kryžiaus bijojo tos paprastos tiesos, kurios jie ir iš savo patyrimo negalėjo nežinoti, o būtent – kolaboravimo sąvoka praranda savo neigiamą prasmę tada ir tiek, kada ir kiek jis – kolaboravimas – tampa būtina tautos gyvastį saugančia sąlyga. Toks filosofinis, bet, sakyčiau, taiklus pasakymas. Ne visi, bet labai labai daug Lietuvos žmonių – inžinierių, mokytojų, gydytojų, žemdirbių, menininkų, įvairiausių profesijų atstovų, gyvenusių ir dirbusių ilgais okupacijos dešimtmečiais – jų yra, esu tikras, ir šioje salėje – kartu su A. M. Brazausku galėtų pakartoti: ir tada dirbome Lietuvai. Žinoma, ypatingos pagarbos verta ta nedidelė mažuma, kuri tuomet ne tik dirbo Lietuvai, bet ir skleidė tiesos žodį, kovojo, rizikavo laisve ir buvo kalinami iki pat perestroikos laikų.
A. M. Brazauskas – tai jungtis tarp dviejų skirtingų, lyg ir nesuderinamų Lietuvos istorijos epochų. Tuo jis unikalus. Pirmasis Lietuvos žmonių rinktas Prezidentas. Jis užėmė aukščiausius postus ir anoje, ir šioje Lietuvoje, tuo sujungdamas priklausomą ir nepriklausomą Lietuvą į nedalomą Tėvynę, neleisdamas skirstyti žmonių į atsivilkusius „iš praeities“ ir nužengusius „iš ateities“.
Baigdamas pažymėsiu, kad visad žavėjausi A. M. Brazausko gebėjimu bendrauti su jaunąja vis gausėjančia savo šeimos karta: dukros, vėliau ir vaikaičiai, ir provaikaičiai. Reguliarios kassekmadieninės sueigos su pasidalinimu naujienomis iš šeimos gyvenimo, mokslo ir kitų reikalų, neabejoju, prisidėjo prie to, kad dabar jau 14 jo palikuonių auga padoriais, darbščiais žmonėmis. Jau išaugo kai kurie, žinoma.
A. M. Brazauskas buvo nuoširdus, jautrus kitų nelaimėms, paprastas žmogus – be abejo, kaip ir kiekvienas su savo trūkumais ir silpnybėmis, klaidomis. Kartu jis sugebėjo daryti didžius ir ilgam išliekančius darbus Lietuvai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju signatarui J. V. Paleckiui. Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę ir Signatarų klubo kanclerį S. Kašauską.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės, Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai ir visi čia susirinkusieji, ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai bei Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kurie mena, man atrodo, pačią svarbiausią A. M. Brazauskui dieną – 1990 m. kovo 11-ąją, kada įvyko turbūt pats lemtingiausias jo gyvenime sprendimas, ar balsuoti už Lietuvos valstybės atkūrimą, ar ne. Aš manau, kad jis savo širdyje tokio tiesmuko klausimo gal ir neturėjo, nes, kaip žinome, istorija mena, kad tokio kategoriško pasisakymo prieš nebuvo, bet buvo svarstomas klausimas kada – ar iš lėto, vėliau ar dabar? Sąjūdžio žmonės, kaip žinote, 1990 m. kovo 10 d. naktį… atsiprašau, 11 dienos ankstų rytą priėmė sprendimą paskelbti dabar, t. y. kovo 11-ąją. Ši diena jam labai svarbi.
Ir čia visi kalbėjo apie tai, kas vyko po to, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė. Aš norėčiau primininti labai trumpai patį šitą virsmą ir pasakyti vieną paprastą dalyką: A. M. Brazauskas iš tikrųjų turėjo partijoje palaikymo grupę, kurioje iš esmės ir buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai V. Beriozovas, J. V. Paleckis, turiu pasakyti, ir L. Šepetys. Tai buvo tas branduolys, kuris padėjo devyniems balsams iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų pasakyti taip. Aš labai gerai prisimenu, kaip 1990 m. kovo 11 d. ankstų rytą atsivėrė durys ir V. Beriozovas pasakė vieną sakinį: aš tik noriu pasakyti (rankas taip pakėlęs), iš mūsų 9 balsai už yra. Tai buvo labai svarbu.
O dabar sveikinu tėvo jubiliejaus proga jo dvynukes Audronę ir Laimą. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas nori joms padovanoti štai tokį Kovo 11-osios aidą, o tai yra 1990 m. kovo 11 d. gimusios V. Augūnaitės ištarti žodžiai: „Kovo 11-oji“, balso garso paveikslas. Aš manau, kad šitas bus perduotas iš kartos į kartą, kaip aidas paties svarbiausio tėvo sprendimo. Sėkmės Jums! (Plojimai) Išsiaiškinau, kad Audronė 15 minučių vyresnė nei Laima.
L. MERTINIENĖ. Čia ne Audronė, čia jos dukra. (Balsas salėje: „Audronė į operaciją išvažiavusi.“)
B. VALIONYTĖ. Aišku, dukra jos.
L. MERTINIENĖ. Labai ačiū visiems, kad susirinkote. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams, dėkojame A. M. Brazausko artimiesiems. Dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą, o pabendrauti su giminaičiais kviečiame į Prezidento A. M. Brazausko salę I rūmuose. Posėdį tęsime 11 valandą.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, paskelbta pertrauka baigėsi. Maloniai kviečiu užimti darbo vietas, tęsime darbą, rugsėjo 21 dienos (ketvirtadienio) plenarinį posėdį.
11.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. rugsėjo 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Mes jau registravomės pačioje pradžioje, tad dabar mūsų 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl mūsų darbotvarkės – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi frakcijos vardu, kad būtų įtrauktas projektas Nr. XIIIP-1113, rezoliucija dėl pagalbos Jungtinėms Valstijoms, nukentėjusioms nuo uraganų. Aš labai norėčiau, kad jūs įtrauktumėte, ir paaiškinčiau, kodėl teikiamas šitas projektas. Tikiuosi geros valios iš visų, paremsite šitą rezoliucijos projektą ir įtrauksite į darbotvarkę. Tai mūsų frakcijoje buvo diskutuota ir vienbalsiai nuspręsta, kad verta priimti šią rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų iniciatyvą. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, praėjusią savaitę, ketvirtadienį, pateikdamas savaitės darbotvarkę Seimo Pirmininkas viešai žadėjo, kad šią savaitę bus pateikti kandidatai į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kai tik bus Teisininkų draugijos kandidatas. Kiek žinau, tas kandidatas jau yra pateiktas, bet Seimo Pirmininkas kažkaip savo viešai duoto žodžio neįgyvendina. Manau, kad yra galimybė papildyti šiandienos darbotvarkę, įrašant šį klausimą. Blogiausiu atveju, į kitos savaitės darbotvarkę įrašant, nes ten projekte taip pat tokio klausimo nematome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal aš galiu iš karto gerbiamajam Jurgiui atsakyti, kad išties yra gautas ir teisininkų. Jūs žinote, kad turi būti tam tikros Vyriausiosios rinkimų komisijos kandidatų patikros. Kitą savaitę planuojama įtraukti į darbotvarkę ir jau įrašyta, mane patikslino Sekretoriatas. V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, nežinau, ar čia šita stadija, bet aš siūlyčiau prisiminti praėjusią savaitę: Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat Seimas priėmė sprendimą dėl projekto Nr. XIIIP-1066, dėl antikorupcinio paketo, svarstyti skubos tvarka. Buvo įsipareigota pateikti išvadą. Deja, išvada nepateikta, todėl, aš manau, turiu pagrindą manyti, kad projektas yra sąmoningai vilkinamas, todėl siūlau pakeisti komitetus ir kaip pagrindinį dėl to projekto skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju V. Bakui. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 1-9 klausimą, tai yra trys projektai Nr. XIIIP-1100, Nr. XIIIP-1101, Nr. XIIIP-1102, dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisymų ir lydimųjų dokumentų, nes nėra Teisės departamento pozicijos ir tikrai trūksta tokio antikorupcinio įvertinimo šiuo požiūriu. Siūlome balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl visų teiktų pasiūlymų, kolegos, dabar apsispręsime. Pirmasis pasiūlymas buvo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, P. Gražulio teiktas pasiūlymas įrašyti į šios dienos darbotvarkę Seimo rezoliuciją Nr. XIIIP-1113 „Dėl pagalbos Jungtinėms Amerikos Valstijoms“. Prašome apsispręsti ir balsuoti. Kas manote, kad tokia rezoliucija turėtų būti įtraukta į šios dienos darbotvarkę?
Balsavo 90 Seimo narių: už įtraukimą pasisakė 27, prieš – 1, susilaikė 62. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl J. Razmos pasiūlymo mes jau išsiaiškinome.
Dėl V. Bako pasiūlymo. Manau, kad kai mes darbotvarkėje ateisime iki Baudžiamojo kodekso… Šis įstatymo projektas yra išbrauktas, jūs siūlote, kad jis būtų įrašytas ir mes galėtume paskirti kitą komitetą. Kai mes patvirtinsime darbotvarkę, remdamiesi jūsų raštu, pirmuoju klausimu mes dėl balsuosime. Kadangi yra pareiškimas, iš tikrųjų mes visa tai turime ir atliksime procedūriškai.
Dabar dėl pono E. Gentvilo. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu yra pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės įstatymų projektus, Žemės ūkio paskirties įstatymo įsigaliojimo projektus Nr. XIIIP-1100, Nr. XIIIP-1101 ir Nr. XIIIP-1102. Teigiama, kad nėra Teisės departamento išvados. Teisės departamento išvada yra ir ji jau registruota. Dėl antikorupcinio vertinimo iš tikrųjų mes galėsime pasitarti po pateikimo, bet jūsų prašymas teisėtas ir prašau kolegas balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbraukti iš darbotvarkės Žemės ūkio paskirties įstatymo projektas ir lydimieji, prašome apsispręsti ir balsuoti už, kas manote kitaip, spaudžiate kitus mygtukus.
Balsavo 97 Seimo nariai: už išbraukimą balsavo 41, prieš – 27, susilaikė 29. Darbotvarkėje minėti įstatymų projektai lieka.
Ar galime su esamais pasiūlymais pritarti, patvirtinti darbotvarkę? Norite balsuoti. Balsuojame už ketvirtadienio rugsėjo 21 dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Darbotvarkė patvirtinta, nes balsavo 101 Seimo narys: už – 95, prieš – 1, susilaikė 5.
Replika – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man truputį yra gėda, kai pats Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas D. Trampas aukoja savo asmeninių lėšų 1 mln. eurų nusiaubtai kelių uraganų Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kai kreipiasi į kitus, o kai mums buvo sunku ir yra sunku, Amerika visada atsigręžia į mus veidu. Tai ne pinigų klausimas, čia požiūrio ir solidarumo klausimas. Jeigu Vyriausybė… Niekas nereikalauja, kad skirtų didelę sumą pinigų, bet tai yra dėmesys Jungtinėms Amerikos Valstijoms, mūsų strateginei ir svarbiausiai partnerei. Pažiūrėkite, Europos Sąjungos šalys, okupavus Lietuvą, deja, pripažino okupaciją. Vienintelės Jungtinės Amerikos Valstijos 50 metų okupacijos nepripažino. Taigi aš manau, man atrodo, pamąstykime, pagalvokime ir galbūt įtrauksime kitame plenariniame posėdyje šį rezoliucijos projektą į darbotvarkę.
11.09 val.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako prašymas pakeisti pagrindinį komitetą Baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 681, 682, 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1066 svarstyti
PIRMININKĖ. Dėkojame P. Gražuliui už jo repliką. Kaip ir žadėjau, kartu priimsime sprendimą dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pasirašyto prašymo, dėl pagrindinio komiteto teikimo. Prašyme prašoma pakeisti dėl Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuris buvo numatytas svarstyti rugsėjo 21 dienos posėdyje, pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto pirmininkas prašo pakeisti komitetus. Gerbiamasis V. Bakas gal galėtų išsakyti motyvus, jeigu sutiktumėte, per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų vakar įvyko Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, kuriame buvo nuspręsta atidėti projekto svarstymą, kreiptis į Teisingumo ministeriją, mokslininkus, Vyriausybę, nors pati Vyriausybė pritarė šitiems projektams.
Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią mes norime įstoti, pasakė, kad viena pagrindinių problemų yra nebaudžiamumas už korupcinius nusikaltimus. Aš turiu pagrindo manyti, įvertinęs tai, kaip atsirado šitie nebaudžiamumo projektai 2015 metais, nes prie jų ištakų stovėjo tiek ponas J. Bernatonis, tiek ponas J. Sabatauskas, kuris siūlė ypatingos skubos tvarka svarstyti, aš turiu pagrindo manyti, kad siekiama viso labo pasiekti, kad šitie projektai būtų tiesiog sužlugdyti, užvilkinti ir kad mes raudonuotume prieš EBPO ekspertus nepadarę reikalingų reformų, o tai netrukus įvyks, kada bus inspektavimas.
Todėl mes siūlome, aš siūlau perduoti tą klausimą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, juo labiau kad jis susijęs su korupciniais nusikaltimais. Mes jį apsvarstysime labai greitai ir jau ketvirtadienį pateiksime Seimui diskutuoti, reikia mums tokių projektų ar nereikia, o ne uždarame kokiame nors rate, kur dalyvauja žmonės, kurių ketinimai, tiesą sakant, nelabai suprantami.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam V. Bakui. Komiteto vardu motyvai išsakyti. Kolegos, reikia apsispręsti dėl pasiūlymo pagrindiniu komitetu paskirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066. Prašome balsuoti.
Kurie balsuojate už, tie pritariate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko prašymui.
Dėkojame. Balsavo 87 Seimo nariai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 19. Pagrindiniu komitetu dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066 yra paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatoma svarstyti kitą ketvirtadienį, rugsėjo 28 dieną.
Kolegos, tęsiame posėdį toliau. P. Gražulis – replika. Dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo. Jau yra nubalsuota, priimtas sprendimas. Aš norėjau prieš priimant sprendimą išgirsti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, kodėl jie priėmė tokį sprendimą. Mes neišgirdome. Tikrai man būtų labai svarbu žinoti, kodėl priimtas toks sprendimas. Kažkaip neišklausę kitos pusės priėmėme tokį sprendimą. Ateityje, aš manau, jeigu nėra pirmininko, yra komiteto nariai. Kiek žinau, šis sprendimas Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo priimtas vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Petrai. Jeigu būtų norėję kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto išsakyti nuomonę, būtume suteikę tokią galimybę. Tokios nuomonės nebuvo norima. Sprendimas priimtas ir tęsiame darbą toliau.
11.14 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji Seimo nariai, turiu malonią misiją pranešti, kad Lietuvos Respublikos Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ perrinko seniūną ir seniūnu išrinktas Seimo narys K. Bartkevičius. „Tvarkos ir teisingumo“ nariai taip pat išrinko V. Kamblevičių frakcijos seniūno pavaduotoju ir antruoju pavaduotoju išrinko Seimo narį A. Dumbravą. Linkime darnaus darbo ir sėkmės.
Taip pat turiu garbę pranešti Užsienio reikalų komiteto dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės steigimo… Yra nutarta sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Korėjos Respublika bendru nutarimu ir pirmininku, ne, pirmininko nėra, tiesiog yra iniciatoriai: R. Juknevičienė, V. Juozapaitis, A. Armonaitė ir G. Kirkilas. Įsirašyti į grupės narius galima nuo rugsėjo 19 iki rugsėjo 21 dienos. Vadinasi, šiandien dar jūs turite laiko. O grupės pirmasis posėdis bus skelbiamas rugsėjo 26 dieną. Pranešimai baigti.
11.15 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7, 15, 17, 21, 23, 24, 30, 39 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 45 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-912(2)ES, Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 22, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 straipsnių, septintojo skyriaus pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo 341 ir 391 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-913(2)ES, Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-914(2), Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-915(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Branduolinės energijos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo, 45 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Svarstymas. A. Skardžiaus nematau. Kas galėtų iš Ekonomikos komiteto?
Yra A. Skardžius. Gerbiamasis kolega, prašom pateikti komiteto išvadą. Norime paklausti, ar jūs pristatysite kartu ir lydimuosius įstatymo projektus?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė projektus Nr. XIIIP-912, Nr. XIIIP-913, Nr. XIIIP-914 ir Nr. XIIIP-915. Dėl visų projektų išvada yra ta pati: pritarti komiteto patobulintiems įstatymų projektams. Sprendimai priimti bendru sutarimu. Tai tiek būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Lydimasis įstatymo projektas – Civilinės saugos įstatymas. Papildomas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Gal V. Bakas pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl lydimojo įstatymo projekto, lydinčiojo įstatymo projekto, taip.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rugsėjo 20 dieną apsvarstė įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū tariu pranešėjams.
Diskusija. Į tribūną kviečiu A. Kubilių. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai norėčiau atkreipti dėmesį į vieną su šiais įstatymais susijusį dalyką, kuris, mano įsitikinimu, tikrai yra svarbus. Gal galima tik apgailestauti, kad mes patys į tai atkreipėme dėmesį šiek tiek vėluodami, todėl svarstymo stadijoje komitetas kol kas neapsvarstė mūsų vienos pataisos.
Iš esmės pritardami visam įstatymų paketui norime atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymai dabar taisomi pagal Europos Sąjungos paskutines direktyvas, tačiau branduolinės saugos įstatymai ir visa teisinė bazė Lietuvoje buvo sukurta dar tuo metu, kai branduolinę grėsmę keliantys objektai, arba potencialios radiacinės taršos objektai, iš esmės buvo tik Lietuvos teritorijoje. Visa pas mus nustatyta tvarka galioja vertinant tuos objektus, kurie yra Lietuvos teritorijoje. Pagal vertinimus yra rengiami planai, kaip turi būti pasirengta galimai grėsmei. Ir įstatymai, ir visa tvarka nesprendžia tų problemų, kurios, kaip žinote, iškilo po to, kai Baltarusija, nederinusi su tarptautine teise ir su Lietuva, ėmė šalia Lietuvos sienos statyti Astravo atominę elektrinę. Ji tampa irgi tokiu objektu, kurio grėsmę Lietuva turi vertinti naudodama tuos teisinius instrumentus, kurie iki šiol tam nebuvo pritaikyti.
Todėl mes pasiūlėme bent jau Radiacinės saugos įstatymo 7 straipsnyje įrašyti paprastą pataisą, kuri skambėtų taip, kad „Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusios su Vidaus reikalų ministerija, tvirtina aprašą, kuriuo nustatoma branduolinės energetikos objektų, esančių Lietuvos Respublikoje ar kaimyninėse valstybėse, kai į jų avarinės parengties zonas patenka dalis Lietuvos Respublikos teritorijos“, toliau, kaip ir numatyta įstatyme, yra įpareigojimai, kokie veiksmai turi būti atlikti. Mūsų esminė pataisa yra įrašyti labai aiškiai, kad branduolinės saugos įstatymais nustatyta tvarka turi galioti ir tiems branduolinės energetikos objektams, kurie yra kaimyninėse valstybėse, jeigu į tų objektų avarinės parengties zonas patenka dalis Lietuvos Respublikos.
Tai štai tokiam siūlymui mes raginame pritarti. Galbūt tai padarysime priėmimo stadijoje. Bet aš raginčiau pagrindinius komitetus tiek vieno įstatymo, tiek kito įstatymo dar sykį giliau atkreipti dėmesį į tai, ar iš tikrųjų nereikia daryti ir kitų pataisų, kad galiojanti pas mus visa branduolinės saugos sistema būtų tinkamai pritaikyta ir tai potencialiai grėsmei, kurią kelia šalia Lietuvos Respublikos sienos statoma Astravo atominė elektrinė.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiami kolegos, norėčiau išties atkreipti dėmesį į tai, kas ir buvo pasakyta, kad yra gauti A. Kubiliaus ir gerbiamo D. Kreivio pasiūlymai dėl įstatymo projektų Nr. XIIIP-914(2) ir Nr. XIIIP-915. Jų komitetas dar neapsvarstė, nespėjo, nes jie buvo apteikti vėliau, priėmimo stadijoje. Tikrai turėsime ir komiteto išvadą, ir juos apsvarstysime.
Noriu pasitarti. Kitų pasiūlymų nebuvo gauta, todėl prašyčiau jūsų nuomonę už, nuomonę prieš išsakyti dėl visų įstatymo projektų Nr. XIIIP-912, Nr. XIIIP-913, Nr. XIIIP-914 ir Nr. XIIIP-915 kartu. Norinčių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka. Manau, kolegos tam neprieštarauja. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
11.22 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 7, 15, 16, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo Nr. XIII-287 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1096 (pateikimas)
Kartu su šiuo įstatymų paketu yra užregistruotas ir Branduolinės energijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1096. Skelbiu jį. Tai yra Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 7, 15, 16, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo Nr. XIII-287 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Sinkevičius. Žodis jums. Pateikimas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, tai labai trumpas pakeitimas, tiesiog papildantis pagrindinį įstatymo projektą, keičiasi mano registruota įsigaliojimo data. Kviečiu palaikyti, ir mes su komitetu šiandien svarstysime šį įstatymo projektą, kad jis būtų kuo greičiau priimtas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. V. Sinkevičius nori papildyti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Atsiprašau, norėjau papildyti, kad iš tiesų, kadangi svarbu, kad projektas būtų priimtas kuo greičiau, norėčiau paprašyti svarstyti įstatymą skubos tvarka. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Norite balsuoti? Prašau. Balsuojame dėl įstatymo Nr. XIIIP-1096. Branduolinės energetikos įstatymas, pateikimas.
Balsavo 98 Seimo nariai, visi 98 vienbalsiai pritarė po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1096.
Buvo prašoma skubos. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti skubai, kad kartu pasivytų šis įstatymas ir kitus, prieš tai minėtus įstatymų projektus? Galime bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu skubai. Gerbiami Seimo nariai, mums dar reikia paskirti komitetus. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Papildomo nėra. Svarstomas kartu su jau anksčiau minėtais įstatymų projektais. Dėkoju.
11.25 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1007 (pateikimas)
Kadangi mes lenkiame šiek tiek laiką, gal jūs neprieštarautumėte, kol pasiruoš kitų svarstymų išvadas pateikti, prašyčiau jūsų leisti pateikti pirmąjį rezervinį klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1007. Pateikimas. Tribūnoje iniciatorius – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, aš labai trumpai. 2017 m. birželio 29 d. priėmus nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“, įtvirtinta universitetinio mokslinio centro sąvoka, ji niekur nėra apibrėžta. Seimo narių iniciatyva yra apibrėžti šią sąvoką. Su gerbiamu komiteto pirmininku mes šnekėjome, ją reikės tobulinti. Į Teisės departamento išvadą mes atsižvelgėme. Vienoje dalyje departamentas rašo, kad tokios formos gal nereikėtų, tai būtų vieta, kur kas nors vyktų. Na, aš atsiprašau, mieli kolegos, jeigu nebus apibrėžta, kas tai yra, tai tikrai nebus aišku, kas tai bus. O antrai daliai pritariu, kad procedūros, kaip tai būtų įsteigta, visa kita… bet mes komitete tikrai prašysime komiteto iniciatyvos patobulinti ir baigti iki galo. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti E. Pupinis. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti, kiek tas jūsų teikiamas įstatymas susijęs su aukštojo mokslo reforma? Kaip žinote, jeigu kiekvienas pagal savo apygardą teiksime įstatymų projektus, tai, ko gero, niekada nepriimsime bendros strategijos dėl aukštojo mokslo reformos. Norėčiau jūsų komentaro, ar čia nėra paslėptas Šiaulių krašto interesas kaip nors išgelbėti savo universitetą? Ačiū.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas kolega, dėkoju už interesų priminimą. Kai mes balsuojame už 9 % PVM, manau, visi už interesus balsuojame, bet čia galima nueiti labai toli. Aš pabrėžiau, kad yra nutarime, kurį priėmė Seimas, sąvoka. Mes siūlome, kad ta sąvoka atsirastų Mokslo ir studijų įstatyme. Ją tobulinti galima ir reikia, o kokiame mieste, kokiame regione bus taikoma, spręs steigėjas, šiuo atveju Seimas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų čia nėra didelis įstatymas, bet jis atveria perspektyvą link kur turėtų judėti aukštojo mokslo reforma. Tiek komiteto pirmininkas, tiek gerbiamas įstatymo pakeitimo iniciatorius supranta, kad kai kurie regioniniai universitetai, kai kurie Kauno, Vilniaus universitetai sumažėjo iki kritinio lygio, kai jie negali tiesiog vadintis universitetais. Reikia eiti konsolidacijos keliu. Įterpdami tokį terminą, mes po pateikimo turime galvoti, kaip dar jį pakeisti, kad matytume perspektyvą iki gruodžio pradžios. Kviečiu diskusijos ir kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar norime balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau. Balsuojame. Mokslo ir studijų statymo projektas Nr. XIIIP-1007, 4 ir 10 straipsnių pakeitimas.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 73, prieš – 2, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti… Dabar mums, kolegos, reikėtų pasitarti, ar lapkričio 16 dieną, kaip yra pirminis pasiūlymas, ar gali komitetas svarstyti anksčiau, spalio 19 ar lapkričio 7? Tinka data. Galime pritarti, kad lapkričio 16 dieną. Pritariame datai, kuria nustatome, kad komiteto išvada bus plenarinių posėdžių salėje.
11.29 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3747 (svarstymas)
Grįžtame, kolegos, prie pagrindinės darbotvarkės. Dabar jau kviečiu J. Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3747. Pateikite komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą ir nors mes, komiteto nariai, patys inicijavome šį projektą, įvertinę tai, kad yra Vyriausybės pateiktas projektas, apie kurį kalbėsiu truputį vėliau, ir kad tos nuostatos, kurios buvo numatytos arba siūlomos šiame projekte, jau inkorporuotos (komitetas svarstymo metu inkorporavo) į kitą projektą, siūlome atmesti dėl Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nes komitetas, kaip minėjau, visas tas nuostatas jau numatė kitame projekte. Už šį sprendimą balsavo 9 komiteto nariai, tai yra visi komiteto nariai, prieš, susilaikiusių nebuvo nė vieno. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad atmetame pagal komiteto pasiūlymą minėtą įstatymo projektą? Galime pritarti. Dėkoju.
11.31 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101, 161, 291, 351, 381 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4745(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, statuto papildymo 101, 161, 291, 351, 381 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4745(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau, šį projektą, kurį teikia Vyriausybė, komitetas labai atidžiai nagrinėjo. Buvo ir tam tikrų diskusijų ne tik su teikėjais, bet ir su Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovais. Komitetas pritarė patobulintam variantui.
Atkreiptinas dėmesys, kad numatėm dėl įsigaliojimo tam tikrus ypatumus, kad tam tikra dalis įsigalioja nuo 2017 m. gruodžio 1 d., su prašymu, kad būtų priimti tam tikri sprendimai iki lapkričio 30 dienos, norint, kad įsigaliotų, o visas įsigalios kitais metais.
Už patobulintą variantą balsavo visi komiteto nariai, t. y. 9 komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą prašau pagarsinti komiteto pirmininką A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas dar pavasario sesijoje apsvarstė šitą įstatymo projektą. Buvo daug Teisės departamento pastabų, kurioms mes pritarėme, bet komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, nes projekto aiškinamajame rašte kaip vienas iš pagrindinių projekto tikslų nurodomas siekis suderinti statuto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3262 nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 137 pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Siekdama, kad valstybės tarnyba būtų profesionali, efektyvi, kompetentinga ir ja pasitikėtų visuomenė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 13 dienos posėdyje, nuostatas, parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Seimui naują Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui. Kviečiu pagarsinti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą komiteto narį R. Jušką.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena. Mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu su pataisymais. Pataisymai yra techninio pobūdžio – dėl įsigaliojimo datos, nes buvo svarstytas pavasario sesijoje įsigaliojimas nuo liepos 1 dienos, pakeista – nuo spalio 1 dienos. Bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjui. Diskusija. Norinčių kalbėti diskusijoje niekas neužsirašė.
Dabar mes turime, gerbiamieji kolegos… Yra gauta keletas pasiūlymų. Gautas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas dėl 28 straipsnio (kaip tik pranešėjas ir minėjo) siūlant pakeisti įsigaliojimo datą, nes išties jau šiek tiek vėluojame. Pagrindinio komiteto nuomonė – pritarti iš dalies ir pasiūlyti įsigaliojimo datą nuo 2017 m. gruodžio 1 dienos, kad suspėtume viską padaryti. Ar komitetas nori dar ką nors papildomai? Ar sutinkate? Gerbiamas Juška, neprieštaraujate, kad įsigaliojimo data…
R. JUŠKA (LSF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Bendru sutarimu galime pritarti. Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė pakeisti projekto 30 straipsnio 12 dalį – taip pat įsigaliojimo datą. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies siūlydamas, kad įsigaliojimo data būtų ne rugsėjo 30 diena, o lapkričio 30 diena. Galime bendru sutarimu pritarti? Manau, komitetas sutinka. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ne šiaip sau paprašė pertraukos ir grąžinti iniciatoriams tobulinti. Mes vėl šituo įstatymu išbalansuojame darbo apmokėjimo sistemą. Mes norime, kad kiekviena tarnyba turėtų savo darbo apmokėjimo sistemą ir socialines garantijas savo įstatymuose. Kaip mes jas sureguliuosime? Kaip mes galėsime daryti įtaką? Aš nesuprantu! Per 27 metus mes, užuot derinę ir ieškoję sprendimo, kad visi pareigūnai vienu metu jaustų ekonomikos didėjimą per darbo užmokestį, darome, kad kiekviena tarnyba tampytų paklodę į save. Šitas žingsnis griauna sistemą.
Aš nežinau, kaip visi jūs ir mes – politikai galėsime spręsti ir politikų darbo apmokėjimo klausimą? Man jau nusibodo apie tai kalbėti! Žiūrėkime šiek tiek plačiau. Ne tai, kad atėjo viena tarnyba ar kita, pasakė, kad labai blogai, pas juos darbuotojai neina dirbti, nes maži atlyginimai. Tai spręskime visų atlyginimus, o ne leiskime kiekvienai įstaigai turėti savo darbo apmokėjimo sistemą, nes tai sugriaus Lietuvą iš vidaus.
PIRMININKĖ. Nuomonės už nėra. Nuomonę prieš dar norėjo išsakyti R. J. Dagys, bet aš manau, kad po svarstymo – viena nuomonė už, viena prieš. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, manau, girdėjote argumentus, kuriuos išsakė ir A. Sysas. Prašom apsispręsti, ar pritariame svarstymo metu įstatymo projektui, ar balsuojame prieš.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 23, prieš – 9, susilaikė 58. Po svarstymo įstatymo projektui nepritarta.
Kolegos, ar bendru sutarimu grąžiname tobulinti, ar atmetame? (Balsai salėje) Atsiprašau, bet čia šiuo atveju kitas Statuto straipsnis. Aš tuoj jį pristatau: „…ar grąžinti projektą pagrindiniam komitetui, ar grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti, ar atmesti.“ Yra galimybė pasirinkti ir mes turime tris mygtukus.
Pirmas. Tie, kurie spausite mygtuką „plius“, – grąžinti projektą pagrindiniam komitetui. Antrasis „minus“ – grąžinti iniciatoriams parengtą tobulinti įstatymo projektą. Ir susilaikymo mygtukas – atmesti projektą. Prašom apsispręsti ir balsuoti. Skelbiu balsavimą! (Šurmulys salėje) Tie, kurie balsuojate prieš, vadinasi, grąžinate iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Supratote visi.
Balsavo… (Triukšmas salėje) Prašome netriukšmauti! Gerbiamas Juliau!.. Balsavimas įvyko. Seimo nariai apsisprendė. Balsavo 86 Seimo nariai (tuoj patikslinsime balsavimą): už – 55, prieš – 25, susilaikė 6. Vadinasi, grąžiname projektą pagrindiniam komitetui.
Per šoninį mikrofoną repliką po balavimo – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Liūdna, kad tokį sprendimą Seimas priėmė nepritardamas projektui. Turiu pasakyti liūdną realybę: ar Seimo nariai eis nuteistuosius saugoti? Jau šiandien trūksta arti 400 darbuotojų šiai sistemai. Tai yra žmonės, kurie gauna elgetiškus atlyginimus, ir mes nenorime nieko daryti. Labai gaila.
PIRMININKĖ. Pasinaudosiu ir aš replikos teise ir pasakysiu. Tikrai gailestingumo galbūt čia tokio didelio ir nėra, tobulinti paskirta pagrindiniam komitetui, reikia tiesiog greitai, atsakingai dirbti, nedaryti pertraukų, kaip mėgsta daryti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Gerbiami kolegos, dirbame toliau.
11.44 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-786(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas… (Balsai salėje) Aš jau paskelbiau klausimą, tai leiskite pabaigti. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14, 15, 16, 31, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-786(2). Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kol ateis G. Kindurys, suteiksiu žodį J. Sabatauskui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Komitetas nedaro nė vienos nepagrįstos pertraukos, o dėl šio projekto – ilgai nesvarstė papildomi komitetai. Kai mes tik gavome papildomų komitetų išvadas, iš esmės apsvarstėme šį projektą, todėl visiškai neturint informacijos nedera taip kalbėti, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū, už jūsų pastabą. Dėl šio klausimo galbūt ir taip, tačiau visumos rezultatai yra kiti. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, ateityje alternatyvus balsavimas, renkantis iš trijų alternatyvų, nėra visiškai korektiškas, turėtų būti dvi alternatyvos: tobulinti ir atmesti, o paskui: tobulinti komitete ar tobulinti iniciatoriams. Bet kai yra trys alternatyvos, bet kuris balsavimo specialistas, psichologas pasakys, kad jis neleidžia parinkti tikrai demokratinio varianto. Gal ateityje galima daryti du balsavimus, bet po du pasirinkimus?
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę, tiesiog primenu, kad taip yra parašyta Statute. Aišku, mes galėjome galbūt elgtis kitaip, bet aš manau, kad Seimo nariai žinojo, už ką balsuoja ir kaip.
Gerbiamasis Kindury, prašome pateikti. Grįžtame prie ką tik paskelbto įstatymo projekto Nr. XIIIP-786(2). G. Kindurys – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, po pateikimo minėtas projektas svarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas. Departamento buvo pasiūlyta išplėstinė seniūnaičių sueigos veikla, jos kompetenciją išdėstyti atskiru straipsniu. Komitetas taip ir padarė, patikslino projektą. Patobulintas projektas yra pateiktas jums, kur tai padaryta, tai būtent sueigos veikla atskirta nuo 35 straipsnio, o perkelta į naująjį 351, dėl to keičiasi ir projekto pavadinimas, t. y. papildomas žodžiais: „ir įstatymo papildymo 351 straipsniu“.
Be to, pagal Teisės departamento pastabą patikslinta viena iš sueigos funkcijų, t. y. ne „deleguoti atstovus į tarybos komitetų narius“, o „atstovų delegavimas dalyvauti komitetų darbe“. Be to, komitetas papildė projektą „įsipareigojimus savivaldybių institucijoms vertinant išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus“ – „nurodyti vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jei tokie bus įgyvendinti“.
Seimo narių pasiūlymų dėl projekto negauta. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuris yra pateikiamas šiame posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, kolegos, aš tikiu, kad visi palaikysime šį projektą, kadangi jis yra labai svarbus tiek miesto, tiek kaimo bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms stiprinant pilietinę iniciatyvą dalyvauti priimant sprendimus toje teritorijoje, kur jie gyvena, t. y. daryti įtaką gyvenamojoje teritorijoje priimamiems sprendimams. Tikiu, kad tai paskatins kuo daugiau žmonių aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Išties aš esu už, dėl to paspaudžiau „prieš“, kad galėčiau pasisakyti. Visų pirma aš esu už tai, kad būtų seniūnaičių sueigos žodis rengti tiesioginius seniūno rinkimus, kaip yra jau numatyta rudens sesijoje vieno Seimo nario. Tai yra, kaip sakyti, perspektyva, kad savivaldybės administratorius arba savivaldybės taryba neatmestų seniūnaičių sueigos žodžio. Tai yra labai svaru ir mes žinome, kad beveik visoje Lietuvoje žmonės nori tiesiogiai rinkti seniūnus. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIIP-786(2).
Balavo 79 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
11.48 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1044(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1044(2). Pateikimas. Pranešėjas – V. Sinkevičius. Prašau, kolega.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Kolegos, labai trumpai. Turbūt kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su biurokratinėmis institucijomis ir kiekvienas turbūt nori, kad visi procesai vyktų kuo greičiau. Pagrindinis siūlomų pakeitimų tikslas yra sumažinti biurokratinę naštą tiek mūsų gyventojams, tiek verslui ir kuo efektyviau… kad iš Seimo ateitų toks kaip ir nurodymas kuo efektyviau tvarkyti viešuosius duomenis, kad žmonės nebūtų gaišinami dėl procesų, kurie valstybės galėtų būti daug greičiau tvarkomi. Tai tiek. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti R. Martinėlis. Prašau, kolega, klausti.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Labai geras projektas. Siūlydamas pritarti aš tiktai norėčiau pasiklausti, ar tai bus nemokamas duomenų gavimas, nekainuos nei asmenims, sakykime, tarp valstybinių įstaigų kartais būna tokių, kad?.. Ar nemokami bus duomenys?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš supratau klausimą. Šis įstatymo projektas su tuo nėra susijęs, bet taip, yra pateiktas analogiškas Prezidentės siūlymas, kad Registrų centras teiktų duomenis valstybės institucijoms nemokamai. Taip, aš manau, kad tai bus įgyvendinta, nes, kiek žinau, jau yra apskaičiuoti šio sprendimo kaštai ir tai taip pat bus įgyvendinta.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikinu su iniciatyva. Klausimas iš įgyvendinimo pusės.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip bus įgyvendinta šita nuostata, kad valstybės tarnautojai neklaustų, nes dabar tai yra tik apibrėžimo, suprantu, įterpimas į įstatymą? Dėkoju.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dabar yra pradinis etapas būtent apibrėžti procesą ir, na, pagrindinė yra nuostata, kad vis dėlto būtų skatinamos institucijos naudotis viešaisiais duomenimis, kurie jau yra pasiekiami, ir kad žmonėms nereikėtų tos pačios pažymos nešti du kartus į skirtingus kabinetus.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš su palinkėjimu.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Iš tikrųjų prieš tai buvusieji visi seimai ir vyriausybės bandė kovoti su tuo biurokratizmu ir visi griebė už uodegos, o tas biurokratizmas virsta paragrafu ir paskui labai sėkmingai gyvena. Sakykime, ar šitas bandymas iš tikrųjų bus įgyvendintas, ar gali būti įgyvendintas, nes tam, kad būtų įgyvendinti tokie reikalavimai, iš principo reikia labai daug politinės galios. Kitaip sakant, reikia priimti sprendimus, kurie paprastai neatitinka daugelio lūkesčių arba interesų, nes politika yra interesai.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Sutinku, profesoriau.
K. GLAVECKAS (LSF). Kokiomis pajėgomis remdamiesi mes įveiksime tą užkeiktą biurokratijos liūną?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, profesoriau. Geras klausimas. Bet pirmiausia turbūt politinė valia turi būti čia, šiuose rūmuose. Aš tikiuosi, kad visi kartu surėmę pečius mes galime priimti reikalingus įstatymus jai mažinti. Tai yra vienas iš Vyriausybės prioritetų, todėl akivaizdu, kad Vyriausybė tam skiria papildomą dėmesį ir vienas pirmųjų žingsnių ir yra būtent pertvarka Registrų centre. Manau, kad žingsniai yra daromi, ir tikiu, kad yra daromi tinkama linkme.
O politinė valia kartais priklauso ir nuo mūsų rankų. Nežiūrėkime į trumpalaikius interesus, o visi kartu dėl valstybės galime suremti pečius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už. Prieš nėra, bet J. Jarutis nori pasakyti nuomonę už. Suteikiame žodį.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai tikiuosi, kad ta politinė valia čia atsiras, nes, kaip ir pranešėjas minėjo, vienas iš Vyriausybė prioritetų yra biurokratijos mažinimas. Šiaip čia mes visi jau esame Lietuvoje suskaičiuoti, skaitmenizuoti, visi duomenys apie mus yra, ir labai keistai kartais atrodo, kad XXI amžiuje žmonėms dar reikia vaikščioti su kažkokiomis pažymomis. Labai tikiu ir noriu palinkėti, kad Vyriausybė priimtų tam tikrus politinius ir administracinius sprendimus, kai tos pačios valstybės institucijos už duomenų pateikimą ima vienos iš kitų pinigus. Į tą pačią kišenę dėlioja tuos pačius pinigus. Tiesiog kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, kolegos. Apsisprendžiame balsuodami. Balsuojame dėl Viešojo administravimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1044(2).
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85. Vienbalsiai po pateikimo pritarėme minėtam įstatymo projektui. Mes turime paskirti komitetus. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo komiteto neskiriame. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Galime pritarti? Galime pritarti.
Gerbiamieji kolegos, nematau, mes truputį lenkiame laiką, nematau pranešėjo A. Stančiko. Gal tada galime kviesti ir svarstyti rezervinį klausimą? (Balsai salėje) Ir kviečiu… (Šurmulys salėje) Yra A. Stančikas.
11.54 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1100, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1101, Žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1102 (pateikimas)
Gerai. A. Stančikas yra ir jis pasiruošęs, tad kviečiu jus, gerbiamasis Andrejau, į tribūną. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1100 pateikimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos!
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamasis kolega, noriu paklausti, ar jūs pateiksite kartu ir lydimuosius?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, visus tris.
PIRMININKĖ. Visi trys įstatymų projektai, tai būtų Nr. XIIIP-1100, Nr. XIIIP-1101, Nr. XIIIP-1102. Ir pagrindinis, kaip jau minėjau – Nr. XIIIP- 1100. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, įstatymo pakeitimas yra susijęs su tuo, kad šiandien pagal įstatymą žemės ūkio paskirties žemę, kuri yra įsiterpusi į žemės savininko, ūkininko teritoriją iki hektaro, buvo leidžiama įsigyti rinkos kaina. Šiuo metu įstatymu yra siūloma, kad jos būtų galima įsigyti iki dešimties hektarų, ir tais atvejais, jeigu negalima suformuoti sklypo, na, įsivaizduojate, dėl esančių pelkių, dar kažko, kad tas, sakykim, plotas galėtų būti ir šiek tiek didesnis.
Kodėl atsirado šitas siūlymas? Jeigu prisimenate, Kaimo reikalų komitetas pavasario sesijoje buvo pateikęs projektą dėl liaudiškai vadinamų išvadų judėjimo, kad žemės nuosavybės atkūrimas nebūtų galimas tose vietose, kur ūkininkas dirba daugiau nei trejus metus nuomodamas iš valstybės žemę. Tačiau teisininkai išaiškino, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir būtent šitas Kaimo reikalų komiteto siūlymas ir numirė. Situacija labai paprasta.
Prieš keletą mėnesių susitikau su jaunaisiais ūkininkais. Jaunasis ūkininkas išsinuomojo iš valstybės 15 hektarų, aišku, šiuo metu geros valstybinės žemės nėra, ji apleista. Pirmais metais jis negali deklaruoti, nes ji apleista ir joje tu nieko negali daryti, iškertami krūmai. Antrais metais mulčiuojama ir žemė yra kaip pūdymas. Trečiais metais jau ūkininkas pradeda ūkinę veiklą, deklaruoja, tačiau ant šitos žemės yra užkeliama išvada. Ir jaunuolis sako, ką man dabar daryti? Iš tikrųjų jis investavo didžiulius pinigus. Konstitucija gina būtent tą, kuris atsikėlė išvadą, bet negina to, kuris įdėjo didelį indėlį į šitą žemę atkurdamas jos kokybę. Ir tikrai šiandien yra daug tokių apleistų sklypų, kurie ribojasi su ūkininkų dirbama žeme, yra jo teritorijoje arba jo nuosavybei priklausančioje žemėje šitie sklypai, tačiau jis negali jų nupirkti pagal dabar galiojančią tvarką ir jis jau bijo rizikuoti tą žemę tvarkyti, nes sutvarkius tą žemę gali atsitikti, kad bus paprasčiausiai atkurta jos nuosavybė. Ryšium su tuo iš tikrųjų tas siūlymas yra toks, kad tikrai tas plotas būtų padidintas.
Dabar kitas klausimas. Aišku, ko gero, ne vienas paklaus, o kaip vis dėlto bus su ta žeme, kurios nuosavybę reikia atkurti? Nes jeigu mes paleidžiame tą mechanizmą, tos žemės, aišku, atitinkamai bus nupirkta. Tikrai, ko gero, tai paskatins reformos pabaigą, nes šiandien didžiosios dalies nuosavybės teisės yra perleistos būtent įvairiems verteivoms, kurie iš to daro tik biznį, o ne tai, kad būtent tikrasis paveldėtojas šiandien ieško, kurioje vietoje būtų galima. Aš manau, tai paskatins, o kita vertus užbaigs būtent žemės teisės atkūrimą, jeigu neima žeme, tada valstybė turėtų atsiskaityti būtent jau pinigais, o šiuo atveju parduodant žemę tikrai tie pinigai ateina į fondą ir taip rezervas susikaupia. Ryšium su tuo būtent tas įstatymas ir gimė.
Dėl šitokio įstatymo praeitais metais kreipėsi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, būtent jų tarybos sprendimas, organizacijos irgi siūlė, kad žemės kiekis turi būti padidintas, kuris ribojasi arba yra įsiterpęs būtent į ūkininko privačią žemę. Taip pat kreipėsi labai daug ūkininkų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu irgi motyvavo būtent tuo, kad valstybinė žemė šiandien apaugusi krūmokšniais ir bijo rizikuoti ją išsinuomoti ir tvarkyti, nes pasekmės gali būti tokios – sudėti pinigai į niekur. Šiandien todėl ir siūlau, kad tas plotas būtų padidintas iki 10 hektarų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai.
Minutėlę, V. Rinkevičius dėl vedimo tvarkos. Prašom, Viktorai.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės nuomonės, ar gali Seimo nariai, kurie yra ūkininkai ir žemės savininkai, dalyvauti svarstyme, ar nebus interesų konflikto? Kai kurie kolegos Seimo nariai ūkininkus Seimo narius a priori laiko nusikaltėliais, buvo skundų mūsų atžvilgiu. Gal galėtų pirmininkė pasakyti, ar mes turime nusišalinti, ar galime dalyvauti svarstant šį klausimą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal dabar atsakykime į klausimus, o gerbiamoji pirmininkė atsakys prieš balavimą, nes klausyti jūs tikrai galite ir paklausti galite, o dėl balsavimo apsispręsime, pirmininkė atsakys.
Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl didesnių kaip 10 hektarų sklypų. Racionalių ribų ir dydžių, sakykime, negalima suformuoti. Gal jūs galėtumėte plačiau pakomentuoti šitą formuluotę?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Labai paprastai. Pabandykite įsivaizduoti: yra žemės ūkio paskirties žemės plotas, kurio dydis yra apie 10 hektarų ar galbūt truputį daugiau, tačiau dar ribojasi pelkė. Nei galima suformuoti privažiavimą, nei galima šitoje vietoje pagal veikiančius įstatymus suformuoti sklypą. Savaime suprantama, kad tokiu atveju šitas sklypas taip ir liks apleistas ir vis toliau jo kokybė blogės, o šiandien tai yra valstybės turtas. Šiandien tikrai mes turime valstybėje labai daug tokių apleistų nedidelių sklypų, kurie valstybei jokios naudos neduoda. Dažnai būna, kad ūkininkas yra baudžiamas už tai, kad jis netvarkingai prižiūri savo žemės plotus, ar krūmais koks kampas apžėlė, ir jį baudžia, jis visada pirštu rodo į valstybinę žemę, o kodėl valstybė nesusitvarko ir taip yra apleidusi.
Aš manau, tie siūlymai turėtų judėti ir šiandien žemės ūkio paskirties žemė turi kurti produktą. Tai yra ne tik žemės savininko pajamos, bet ir valstybės, tai yra mūsų bendras turtas. Tikrai į jį reikia žiūrėti kaip į valstybinį turtą, o ne vien tik kaip į privatų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Baublys. Ruošiasi V. Rinkevičius.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, dabar yra nustatyta, iki vieno hektaro įsiterpęs plotas Vyriausybės nutarimu. Kodėl jūs nesiūlote Vyriausybei didinti šito ploto, o norite, kad tai būtų reglamentuojama įstatymu? Tai vienas klausimas. Antras klausimas, kodėl būtent iki 10 hektarų, ne mažiau, ne daugiau? Šiuo metu yra hektaras, o siūlote iki 10 hektarų. Trečias klausimas, jūs siūlote, jeigu negalima suformuoti sklypo, valstybė negali, tada virš 10. O kur ta riba – 20, 30, 50? Galbūt kai kur, sakys, negalima privažiuoti, riboja keliai ar kažkas. Ar nemanote, kad turėtų būti nustatyta ir ten riba? Ačiū.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pradėsiu nuo kito galo, būtent kur ta riba. Šiandien apibrėžti konkrečiai, ar tai bus 11,5, ar 12,5, ar dar kiek, ko gero, būtų sudėtinga. Be abejo, tai ir yra, kad įstatymu tvarka numatyta, jeigu negalima. Vis tiek tas plotas nėra labai išaugęs, jis gali atsirasti keliais hektarais… Bandau įsivaizduoti, kaip realybėje yra. Dažniausiai tai yra susiję su įvairiomis prie sklypo esančiomis pelkėmis, kur tikrai niekas tokios klampynės paprasčiausiai nei norės įsigyti, nei pirkti iš valstybės. Savaime suprantama, jeigu ūkininkas pageidauja nusipirkti, tai jis turėtų tą galimybę nupirkti visą tą plotelį, kad neliktų, kaip tauta sako, nei luptas, nei skustas. Dabar dėl… Pamiršau ir klausimus, pradėjau nuo galo.
Kodėl ne Vyriausybės? Taip, bandžiau aš kalbėti ir su ministru, bet aš taip supratau, kad tas laikas gali labai užsitęsti. Pirmiausia matėme, kas atsitiko šiandien su išvadų judėjimu. Gerbiamasis kolega, mes visi kartu teikėme tą projektą, suprasdami, kokia šiandien yra situacija. Deja, mūsų projektas atmestas. Manau, kad, ko gero, bus ir tvirčiau, ir greičiau teikiant šitaip.
Kodėl iki 10? Vis dėlto tai buvo siūlymai ir ūkininkų, ir remiantis Žemės ūkio rūmų siūlymais. Praeitais metais taryba svarstė Žemės ūkio rūmuose ir toks pageidavimas buvo pateiktas. Taip, čia yra tik siūlymas. Aš manau, kad tie sklypai, kurie šiandien yra įsiterpę, nesiekia 10 hektarų, jie yra vienur pusantro hektaro, kitur trys hektarai, nes 10 hektarų sklypai jau buvo suformuoti ir yra dirbami. Tačiau, deja, yra ir tokių sklypų, kur ir siekia 10. Todėl ir buvo siūlymas 10 hektarų. Koks dar ten, kolega Juozai, klausimas buvo? (Balsai salėje) Užsiėmęs.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl tų nelemtų 10 hektarų. Dabar daug problemų, susiduria su problemomis artimi giminaičiai – tai tėvai, vaikai, broliai, seserys. Jeigu kuris nors vienas ar keli turi žemės daugiau kaip 10 hektarų ir nori tėvas padovanoti sūnui, arba brolis broliui ar seseriai, negali tiesiog tos žemės… Žinote, šeimoje būna visokių aplinkybių, visokių situacijų, ir tiesiog negali to padaryti artimiausi giminės. Kartais absurdiškai atrodo. Jeigu, pavyzdžiui, miršta koks nors žmogus ir palieka palikimą kam nors, tas negali priimti, gal tada irgi tokia situacija? Kadangi jeigu ne ūkininkas, virš 10 hektarų, arba 10 hektarų jau turi ir dar palieka palikimą. Svarbiausia, kad negali padovanoti. Pavyzdžiui, į mane kreipėsi jau keli žmonės. Jie ne ūkininkai, buvę ūkininkai, išėję į pensiją, perdavę ūkį kitiems, bet žemė liko jų. Dabar jų brolis, sesuo, nori jiems padovanoti žemės…
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …ir negali to padaryti. Kaip išspręsti tą klausimą?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Supratau, gerbiamasis Viktorai. Iš tikrųjų žemės įsigijimo saugiklių įstatymas, kuris buvo rengiamas, dirbo darbo grupė, ir taip pat buvo diskutuojama dėl žemės dovanojimo ir šitas klausimas. Dovanojimas, paveldėjimas ir tos teisės nelabai dera, čia yra apie įsigijimą. Savaime suprantama, tolesnė eiga yra sprendžiama kitais įstatymais.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi E. Gentvilas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti, ar vis dėlto truputį ne nuo to galo vėl pradedame? Nepasibaigus žemės grąžinimo reformai ir dar esant savininkams, kuriems pirmumo teise jų nuosavybė dar negrąžinta, mes pradedame parceliuoti, kitaip sakant, sudaryti galimybę valstybinę žemės ūkio paskirties žemę prisijungti prie turimų žemės sklypų. Ar nevertėtų vis dėlto visą turimą laisvą valstybinės žemės plotą pasiūlyti tiems žmonėms, pabaigti tą reformą, o paskui, kai liks tų sklypų, tos laisvos žemės fondą… Tuomet sudaryti ir sąlygas, palankesnes ūkininkavimui, palankesnes plėtrai kaimuose arba jauniems ūkininkams. Man atrodo, kad ta suma, kuri planuojama užmokėti įgyvendinant restituciją, yra juokinga. Ir nė vienas savininkas nesutiks su valstybe, kuri jam planuoja grąžinti tokią sumą už jo turėtą žemę.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Žemė, apie kurią šiandien kalbame, yra laisva, yra valstybinė, ir niekas nedraudė iki šios dienos nuosavybę atkurti tose teritorijose. Čia faktiškai mes kalbame apie žemės ūkio paskirties žemę kaimo vietovėse, būtent tose teritorijose. Šiandien tikrai niekas nedraudžia, tik vėl kyla klausimas, kodėl iki šios dienos nesibaigė tos išvados, o iš tikrųjų šitoje vietoje labai nedidelė dalis yra savininkų, tų tikrųjų paveldėtojų, kurie šiandien galbūt dar laukia, bet tai daugiausia yra susiję su miesto žmonėmis, kurie dar tikisi, sakykime, miesto teritorijoje įsigyti, atsiimti savo nuosavybę. Bet didžioji dalis yra jau perparduota, perleista, kaip dabar mes kalbame. Bet visi supranta, kad šiuo atveju yra ir būtent kitas sandoris – valstybė iš to jokios naudos neturėjo ir tokia nuojauta, kad ten daugiau yra, sakykime, neskaidrios, net kvepiančios korupcija veiklos.
Ir šiandien, vienaip ar kitaip, manau, tai paskatins tuos išvadų turėtojus suklusti ir bandyti. Nes, kaip ir jūs sakėte, piniginė išraiška bus per maža. Vadinasi, mes pajudinsime… kai įstatymas atsiras, situacija pasikeis ir tada išvadų turėtojas ieškos, kur ta žemė yra, ir būtent savo nuosavybę atkurs.
Jei mes to nedarysime, aš manau, kad dar 25 metus mes tas išvadas turėsime. Jos kažkur bus, ir vėl ūkininkai man teiks priekaištus, kodėl mus terorizuoja su tomis išvadomis įvairūs verteivos? Tikrai nekalbama apie tuos, kurie būtent nori atkurti savo nuosavybę, bet čia yra didžiulė problema su tais, kurie yra perpirkę tas išvadas. Šiandien net yra tam tikros firmos susikūrusios, kurios ir stebi, kurioje vietoje ūkininkas iš valstybės išsinuomojo žemę, ir tada veiksmas labai paprastas: iškeliama išvada ir tada siūloma ūkininkui ją įsigyti, bet jau kaina yra, kaip sakoma, gana solidi. Bet kodėl žmogus, išsinuomojęs iš valstybės žemę, ją sutvarkęs, įdėjęs pinigus, šiandien paprasčiausiai neturi jokios garantijos, kad jis… Jeigu saugiklių įstatymas toks, kokį siūlė Kaimo reikalų komitetas, šiandien būtų pasiekęs dienos šviesą, ko gero, apie šį įstatymą mes galbūt būtume dar nekalbėję. Bet, deja, gyvenimas yra toks, koks yra.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs išsamiai atsakote į klausimus, bet dar, kaip ir paskelbiau, E. Gentvilas nori jūsų paklausti. Trys įstatymo projektai, tai suteikiu žodį visiems.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, sutinku dėl išvadų ir t. t., bet, žiūrėkite, kaip jūs keičiate. Iki šiol pagal dabar galiojantį įstatymą, dėl kurio aš apskritai skeptiškas, valstybinę žemę galėjo įsigyti privačių sklypų savininkai, jeigu ta valstybinė žemė įsiterpusi tarp jo valdomų sklypų. Dabar jūs išplečiate fraze „ir (arba) ribojasi“.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip.
E. GENTVILAS (LSF). Užtenka kam nors bent mažiausiu kampeliu ribotis su valstybine žeme, kad įgytų teisę. Žinant, kad ribojasi daugiausia tų žemės savininkų, kurie turi daugiausia žemių… Tarkime, turėdamas 300 hektarų, tai vis tiek turėsi apie 20 sklypų vidutiniškai po 15 hektarų, tai čia yra, mano įsitikinimu, stambiesiems suteikta galimybė įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka. Ar sutinkate su tuo?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Ne visai. Pirmiausia aišku, kad šiuo atveju, nežiūrint į ūkio dydį, ar jis yra kelių hektarų ūkininkas, ar tai yra stambus ūkis. Taip, įstatymas negali būti išskirtas vienai ar kitai… Apribojimas pas mus įstatymu yra ne daugiau kaip 500 hektarų. Jei ūkis turi daugiau kaip 500 hektarų, tai tikrai, kad jis ir norėtų tą žemę įsigyti, jis negalėtų, nes tai yra jau kitas įstatymas, kuris riboja plotą. Kaip jis veikia, jau čia kitas klausimas yra. Bet būtent pats įstatymas šiandien egzistuoja daug metų ir tikrai dėl žemės saugiklių įstatymų darbo grupė dirbo ir labai diskutavo dėl šito. Tikrai dydis pas mus yra apribotas. Sakykime, kažkokių pavojų nėra, kad būtent kas nors galės supirkti būtent tokiu principu žemes ir jo plotai išaugs.
Kaip nekeista, didžiausią problemą kelia būtent dėl tų besiribojančių. Šiandien jau kalbu ne tik apie įsiterpusių, bet ir besiribojančių… Būtent vidutiniai ūkininkai, kurių pašonėje yra, sakykime, pusantro hektaro, dar įdomiau – pamiškėje yra pusantro hektaro sklypelis, bet tarp to sklypelio ir smulkaus ūkininko eina kelias. Vienu žodžiu, žemės nesiliečia ir jis nieko negali padaryti, jis negali šiandien įsigyti. Šiek tiek absurdas yra. O tų pusantro hektaro niekam nereikia, nes ten tokioje vietoje, kur niekas tikrai ir nepirks. Jis pageidauja, bet šiandien mes galimybių nesudarome. Tikrai tokius atvejus reikia įvertinti ir peržiūrėti.
Aš labai abejoju, ar šiandien tokiu atveju patys stambieji ir tą valstybinę žemę susipirks. Taip, jų perkamoji galia yra didesnė negu, sakykime, smulkaus ar vidutinio ūkininko. Bet kita idėja… Galima sakyti: skelbiame aukcioną, tada tikrai tas, kuris ribojasi ir būtent silpnesnis ūkininkas, tikrai nenupirks. Vadinasi, čia ir yra kalba apie vidutinę rinkos kainą. Ir tai, kad šiuo atveju neturėtų būti kažkokių išlygų: atidėjimo, t. t. Sumoki pinigus, turi žemę. Neturi pinigų, lukterk, kol turėsi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. J. Jarutis – nuomonė už. Prašom, kolega, galite sėstis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, ačiū, kolega, už puikų pristatymą. Iš tikrųjų tenka turbūt apgailestauti, kad ir…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite sėsti.
J. JARUTIS (LVŽSF). …kad, praėjus, ko gero, 25 metams nuo reformos pradžios, mes vis dar taisome tuos pseudo-, aš vadinčiau, pseudožemės reformos ir žemės grąžinimo kuriozus, kurie yra iki šiol. Yra sunkiai suvokiama, kad per tą laikotarpį žemę buvo įsipareigota grąžinti visiškai pilna apimtimi, kad nekilnojamas turtas tapo kilnojamu, kai žemės sklypai pradėjo judėti iš Lietuvos, atsirado įvairios išvados. Ir dabar yra situacija, kada žmogus, turintis aplink daugybę žemių ir dirbantis tą išsinuomotą sklypą, neturi teisės jos įsigyti. Aš praėjusioje sesijoje turbūt esu užregistravęs pasiūlymą, kad iki 5 hektarų įsiterpusius sklypus būtų galima įsigyti. Bet, aš manau, kolegos Andrejaus pasiūlymas yra dar geresnis. Neužbaigsime reformos mes niekada, jeigu liks galimybė kiloti tas įvairias išvadas. Šis sprendimas duotų pagrindinį dalyką, kad žemę įsigytų tas, kuris iš tikrųjų ją dirba, tai yra pagrindinis principas. Kviečiu balsuoti už šį sprendimo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui posėdžio pirmininkei. Labai ačiū gerbiamajam V. Rinkevičiui, kad paklausė klausimą apie Privačių viešųjų interesų derinimą.
2010 metais šiandieninis žemės ūkio ministras B. Markauskas, tuometinis Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas, BNS platintame pranešime sakė: „Deja spekuliacijos žeme procesuose dalyvauja ir Seimo, ir Vyriausybės nariai, jiems skaidrumas nereikalingas.“ Šiandien turime vieną iš parlamento narių, kuris turi per savo koncerną supirkęs arba išsinuomojęs 300 kv. kilometrų Lietuvos dirbamos žemės. Tai yra maždaug, pasižiūrėjus pagal įvairius vertinimus, 1 % Lietuvos dirbamos žemės. Jeigu kiekvienas jo koncerno sklypas ribojasi bent keturiomis stačiakampio kraštinėmis su keturiais kitais sklypais, jis pagal šitą įstatymą turės teisę įsigyti bent kas ketvirtą, čia galima matematiškai skaičiuoti, gal kas dešimtą sklypą Lietuvoje.
Gerbiamieji kolegos, kurie taip pat dideli žemvaldžiai, jūsų pasakymą iš tribūnos, kad niekas nebus suinteresuotas pirkti, įmanoma patikrinti tik paleidus į aukcioną šias žemes, o ne pasakius: žinote, niekas tikrai nenorės pirkti, ir tada mes, kurie turime šalia gretimą sklypą, tikrai esame suinteresuoti dirbti žemę. Man atrodo, žemę dirbti suinteresuotas tas, kuris sumoka didelę kainą ir turi galimybę dalyvauti aukcione. Leiskime Lietuvos žmonėms, į užsienį emigravusiems žmonėms pretenduoti į gretimus sklypus ir nepadarykime išskirtinių sąlygų čia esantiems Vyriausybės nariams arba Seimo nariams, kurie turi tikrai milžiniškus plotus. Kviečiu nepalaikyti šito ribojančio įstatymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš apsisprendžiant, kaip bus balsuojama, prašau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę R. Tamašunienę atsakyti į V. Rinkevičiaus užduotą klausimą dėl balsavimo motyvų ir interesų. Minutėlę, tuoj. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš negaliu vienasmeniškai atsakyti, be abejo, reikėtų komisijos spendimo, tačiau mūsų komisija gavo dėl miškų savininkų analogišką klausimą, kaip jiems pasielgti. Galbūt dauguma Seimo narių turi miško paskirties žemės sklypų, kaip jie – galėjo balsuoti, negalėjo. Mes paklausėme nuomonės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, taip pat susipažinome su visa surinkta informacija ta tema.
Iš tikrųjų yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimas, kad yra klausimų, kurie svarbūs visuomenei ir kurie liečia išrinktus tarybos ar Seimo narius, pavyzdžiui, PVM lengvata šildymui. Daugelis galbūt gyvena butuose ir turės tiesioginę naudą arba, kaip šiuo atveju, tai liečia privačių žemės sklypų savininkus. Nekalbame apie sklypų dydį, bet pati sąvoka yra „privačių žemės sklypų savininkai“ ir daugelis, tikėtina, gali turėti tų sklypų. Vis dėlto čia reikėtų dabar (…) balsuota, apeliuoti į jų sąžinę, į padorumą, į tai, kas yra parašyta Valstybės politikų kodekse, ir įvertinti, ar, būdami žemės sklypų savininkais, mes planuojame pasinaudoti ta lengvata ir įsigyti (mes ar mūsų šeimos nariai), ir taip turėti tiesioginę naudą, įvertinti kiekvienam sąžiningai. Manau, kad šiuo metu taip reikėtų balsuoti.
O konkretų išaiškinimą, ne vienasmenį mano pasamprotavimą, be abejo, komisijoje aš inicijuosiu ir galime svarstyti, kad… Nors jau yra pradėta, kreipėsi E. Gentvilas dėl balsavimo už Miškų įstatymą. Truputį platesne aprėptimi pasvarstysime ir pateiksime nuomonę Seimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamajai pirmininkei. Aš manau, visi supratome. Valstybės politikų elgesio kodeksas, kiekvienas įvertina ir kas mano, kad tikslinga nusišalinti, tą ir padarys. Kolegos, prašom balsuoti. Balsuojame už projektą Nr. XIIIP-1100 ir lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIIP-1101 ir Nr. XIIIP-1102. Pranešėjau, pristatėte kartu. (Šurmulys salėje)
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 38, prieš – 10, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta.
Per šoninį mikrofoną – K. Starkevičius. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau repliką po balsavimo. Tuos, kurie kalbėjo, kad štai yra kvadratas, yra įsiterpę, daug žemės turi, aš tik noriu nuraminti, kad jeigu jie turi daugiau… iki 500 jie negalės pirkti tos žemės, nesvarbu, kad ji įsiterpusi. O apskritai aš nežinau, ko pirmininkas skuba. Eina visas paketas ir mūsų tikslas, kad iš tikrųjų žemė, kuri laisva, būtų visa parduota už rinkos kainą. Nereikia šiandien suteikti teisės tos žemės dirbti, tie, kurie sugeba, gali ir kuriems įstatymas leidžia ją nusipirkti…
PIRMININKĖ. Dėkojame. E. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ne Eugenijus.
PIRMININKĖ. Sergejus Jovaiša. Atsiprašau, Sergejau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Turiu priminti, kad buvo keletas klausimų, todėl motyvus galėjote leisti išsakyti ir daugiau Seimo narių, ar ne? Nes ten keturi, rodos, projektai, jūs tik po vieną leidote.
Naudodamasis proga noriu atkreipti dėmesį. Per svarstymą gerbiami teikėjai… (Balsai salėje) Trukdo.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Kolegos, į jus kreipiasi S. Jovaiša, nori, kad girdėtumėte.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiamam A. Stančikui aš norėčiau pasakyti tam tikrą pastebėjimą. Mes visai nekalbėjome, aš norėjau paklausti apie medžioklės plotų išplėtimo galimybes tokiu būdu. Čia turbūt turėtų atsirasti kokių nors saugiklių, susijusių su medžioklės plotais, nes jeigu automatiškai išplečiama iki reikiamos ribos, iki 1 tūkst. hektarų, gali sudaryti atskirą medžioklės vienetą ir tai tada sujauks apskritai visą tą teritoriją, ir čia bus didelių ginčų. Turėkite omeny svarstydami.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau, kad Seimas paprašytų vis dėlto STT pažymos dėl antikorupcinio vertinimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pasiūlymą. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš čia kaip Seimo narė, visai ne kaip komisijos pirmininkė. Aš pritariu A. Dumbravos pasiūlymui, kad vis dėlto reikėtų antikorupcinio vertinimo dėl šio įstatymo.
Taip pat replika po balsavimo. Vis dėlto aš galvoju, kad reikėtų tą žemę, jeigu mes leidžiame įsigyti, sudaryti tokią galimybę, bet aukciono būdu, kad tie pinigai būtų skiriami deramam atsiskaitymui su negrąžintos žemės savininkais. Nepabaigus tos reformos, tas sprendimas, mano įsitikinimu, yra netikęs.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norime paskirti komitetus. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas dėl visų: dėl pagrindinio ir lydimųjų įstatymų projektų. Papildomo nenumatyta. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną.
Kadangi buvo siūlymas, kad būtų antikorupcinis vertinimas… (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną pranešėjas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Jeigu galima, dėl svarstymo dienos – perkelti ne į 9 dieną, į 14 dieną.
PIRMININKĖ. Lapkričio 14 dieną. Galime sutarti bendru sutarimu, kad pavėlinam – lapkričio 14 dieną? Galime.
Dėl antikorupcinio vertinimo, kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti. Dėkoju.
12.27 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-693 (pateikimas)
Kviečiu E. Gentvilą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-693. Prašau, gerbiamasis kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Visų pirma ačiū ir Seimo valdybai, ir Seniūnų sueigai, kad įtraukė šitą klausimą anksčiau, nes, ko gero, po mėnesio svarstysime šio įstatymo pataisymus. Šiandien būtų apsisprendimas, ar panaikiname to įstatymo galiojimą, jeigu nepanaikiname, tai tada einame prie tų pataisymų, kurie dabar yra rengiami.
Šiaip jau šitą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą laikau kaip vieną kurioziškiausių įstatymų Lietuvos istorijoje. Prieš stojant į Europos Sąjungą, 2003 metais, buvo priimtas šitas Laikinasis įstatymas. Po įstojimo dešimt metų draudėme žemę parduoti užsieniečiams, turėjome tokią teisę, tada buvo organizuotas referendumas, kad užsieniečiai ir toliau Lietuvoje žemelės negalėtų išplėšyti. Referendumas, kaip žinote, neįvyko. Tada buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kurio galiojimą aš dabar ir siūlau atšaukti.
Noriu pasakyti, kad nė vienas liberalas nebalsavo už to įstatymo priėmimą 2014 metais. Įstatymas pramintas saugiklių įstatymu, visokių apribojimų įstatymu. Šįryt frakcijoje sėdint su įvairiais žmonėmis: mūsų personalas, padėjėjai ir t. t., dalyvavo 30 žmonių, paprašiau pakelti rankas tų žmonių, kurie pagal dabar galiojantį įstatymą turi teisę įsigyti žemės Lietuvoje daugiau kaip 10 hektarų. Tokių žmonių, iš 30 sėdinčių salėje, įvairių sluoksnių, iš įvairių geografinių vietovių, buvo keturi. 26 žmonėms iš 30 atimta teisė šituo įstatymu įsigyti žemę Lietuvoje dėl galiojančių apribojimų. Man nė kiek nekėlė abejonių 2014 metais, kad šitas įstatymas yra antikonstitucinis Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu.
Kodėl mes nesikreipėme į Konstitucinį Teismą? Todėl, kad mes negalime Seime surinkti 29 balsų, visiems labai patinka šitas apribojimų ir saugiklių įstatymas, kadangi kiekvienas apribojimas atmeta dalį konkurentų, norinčių įsigyti žemės sklypą, bet negalinčių. Tada žemės sklypų pardavimo–pirkimo sandoriuose nebegali dalyvauti dauguma Lietuvos Respublikos žmonių, o dalyvauja tik tie, kurie turi žemės ūkio išsilavinimą, kas yra antikonstituciška, ir dėl to yra pasisakęs Konstitucinis Teismas 2006 metais, – sieti nuosavybės su išsilavinimu nevalia; tie, kurie yra deklaravę žemes per dešimt metų ne mažiau kaip trejus metus; tie, kurie yra įregistravę ūkį, ir to ūkio pajamingumas yra atitinkamas, ir t. t. Teisės principu (žiūriu į poną R. Žemaitaitį, jis turbūt sutiks), kad negali būti… gali būti sąlygos arba apribojimai: arba toks, arba toks, arba toks. Šitame įstatyme sakoma: ir tokias sąlygas privalai tenkinti, ir tokias, ir tokias. Nėra arba, arba, arba, o yra ir, ir, ir. Vadinasi, sumažėja fizinių asmenų, turinčių teisę įsigyti žemę Lietuvoje. Štai čia aš pradedu galvoti apie žemės savininkus, kurių Lietuvoje yra 800 tūkst. Dalis iš jų neparduoda žemės (ir gerai daro – žemės kaina vis tiek kils), dalis parduoda ir norėtų gauti teisinga rinkos kaina, tačiau realia rinkos kainos jie negali gauti, nes rinka yra apribota ir suvaržyta. Šitoje rinkoje yra uždrausta dalyvauti, įsigyti žemę daugumai Lietuvos Respublikos piliečių. O 2014 metais buvo sakoma: saugokime šitą Lietuvos šventą žemelę nuo užsieniečių – latvių, vokiečių, kryžiuočių ir t. t. Ką padarėme? Pridėjome tiek saugiklių, apribojimų, kad mūsų pačių piliečiai negali įsigyti šitos žemės.
Įsivaizduokime, mano seniai naudotas pavyzdys. Pažįstu jaunuolį, išvykusį į užsienį – į Airiją pasidarbuoti pas ūkininką, užsidirbti pinigų, įgyti patirties ūkininkaujant. Jo planas: 2015 metais įgijęs patirties planavo grįžti į Lietuvą ir už uždirbtus pinigus planavo nusipirkti ūkį. Įsivaizdavo, bent 30 hektarų. Tuo metu buvo priimtas šitas laikinasis (pabrėžiu, jis ir toliau dar tebėra laikinasis) įstatymas, kuriuo buvo uždrausta tokiam žmogui įsigyti daugiau kaip 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, nes formaliai ūkio nebuvo įregistravęs, ūkio nebuvo deklaravęs ir neturi žemės ūkio profesinio išsilavinimo. Šitas žmogus iki šiol dirba Airijoje, laukdamas, kol šitos nesąmonės bus panaikintos. Aš siūlau panaikinti šito įstatymo galiojimą.
Dabar grįžkime prie to, kodėl mes apskritai svarstome. Mes negalėjome kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes buvome vieninteliai tuometiniame Seime, nepritariantys tam įstatymui. Laimei, esame Europos Sąjungos nariai. 2015 metų kovą, praėjus 11 metų po šitos nesąmonės priėmimo mūsų Seime, Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos Sąjungos teisę ir pradėjo Europos teisės pažeidimo procedūrą. Buvusi man gerai pažįstama žemės ūkio ministrė darė viską, kad neskubėtų patobulinti šito įstatymo. Atėjo man neblogai pažįstamas ir gerbiamas ministras, kuris kovo mėnesį pateikė pasiūlymus. Mano manymu, nepakankamus pasiūlymus, kaip tobulinti tą įstatymo projektą, bet pateikė ir atidavė Kaimo reikalų komitetui. Šitas Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė dar pusmečiui atidėti – iki lapkričio 1 dienos šitų pataisų svarstymą. Dar pusmetį Lietuvos Respublikos piliečiams buvo atimta teisė dalyvauti įsigyjant žemę, kartu nustatant tikrą rinkos kainą. Toliau dar pusmetį žemę susipirkinėjo, nepakankamai didele kaina už pakankamai pigią kainą susipirkinėjo tie, kurie naudojasi šitais apribojimais. Štai dabar nuo lapkričio 1 dienos Seimas turėtų svarstyti tų apribojimų sumažinimą, patobulinimą. Žinote, kokiu tikslu? Tam, kad įtiktume Europos Komisijai ir Europos Komisija neperduotų Lietuvos į Europos Teisingumo Teismą Liuksemburge, nes ten patekusi su šituo įstatymu Lietuva tikrai patirtų finansines sankcijas iš Europos. Teismas priteistų.
Dabar tikslas yra toks: pataisykime tiek, kad dar uždelstume, nes Europos Komisijoje viskas vyksta lėtai, dar porą metų diskutuotume, ar pakankamai pataisė Seimas šitą įstatymą, ar nepakankamai. Dar porą metų kas nors naudotųsi šitais apribojimais, šitų apribojimų suteiktomis galimybėmis ir susipirkinėtų žemes. Beje, ką tik buvęs įstatymo projektas liudija, kad dar dabar ir į valstybinę žemę galėsime, jeigu tik prisilieti prie jos kuria nors savo turimo sklypo kraštine, o sklypai nebūtinai keturkampiai… Čia replika Simonui. Sklypai dažniausiai yra daugiakampiai, kurie būtinai kaip nors prisilies prie esamos laisvos valstybinės žemės. Štai be aukciono ir nusipirksime. Tai yra to paties įstatymo pataisėlė, kurią ką tik kolega Andriejus pateikė. Jeigu iki šiol galiojančiame įstatyme sakoma: jeigu yra įsiterpusi į valstybinę žemę, tai tada gali nusipirkti ne aukciono tvarka. Dabar užtenka prisiliesti prie jo. Kai turi Lietuvoje 2 tūkst. sklypų, jeigu valdai 30 tūkst. hektarų, beveik didžiulė tikimybė, kad tavo sklypas liesis prie kokios nors valstybinės žemės ar kito sklypo. Štai tokia situacija, gerbiamieji, kad aš nematau reikalo terliotis su šita antikonstitucine nesąmone. 2006 metų Konstitucinio Teismo sprendime sakoma: nuosavybės sieti su išsilavinimu negalima. Dantisto kabineto savininkas neprivalo būti odontologas, vaistinės savininkas neprivalo būti farmacininkas, ūkio savininkas neprivalo būti ūkininkas, turintis žemės ūkio išsilavinimą.
Ką mes darome? Apsimetame, kad kovojame prieš kryžiuočius užsieniečius, ne mes priimdami (ne mes, neprisiimu sau šitos nuodėmės), 2014 metų Seimas, priimdamas šitą laikinąjį įstatymą ir toliau jį norėdamas išlaikyti laikiną, kovojo prieš savo piliečius ir kovojo už tuos, kurie supirkinėja žemes, kol jos yra pigios, neleisdami šitų žemių kainai pakilti. Siūlau balsuoti už šio įstatymo galiojimo atšaukimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs labai išsamiai pateikėte įstatymo projektą, bet, deja, dar teks atsakyti į šešių Seimo narių klausimus. Pirmasis klausia K. Masiulis. Ruošiasi K. Starkevičius.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti. Jeigu, tarkime, nebus čia panaikintas tas įstatymas, galiotų likusi tvarka, vadinasi, ir toliau, jūsų požiūriu, būtų daromi antikonstituciniai veiksmai? Kaip tie asmenys, kurie tokiu būdu įsigyja žemę? Tarkim, jeigu mes kreipiamės ir paaiškėja, kad iš tikro taip yra, tai jų įsigijimai yra neteisėti ar teisėti?
E. GENTVILAS (LSF). Jų įsigijimai teisėti. Jeigu pavyktų kreiptis į Konstitucinį Teismą, jis išaiškintų, kad tai buvo nekonstitucinis įstatymas, tačiau toks Konstitucinio Teismo sprendimas negaliotų atgaline data ir nesukeltų nuosavybę įgijusiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Aš manau, kad čia ir žaidžiamas didžiulis žaidimas, vykstantis jau trejus metus, po 2014 metų, norima jį dar daugiau pratęsti. Kada nors kas nors… atsiras politinė valia ir parašų skaičius, kreipsis į Konstitucinį Teismą, bet jau žemelės iš jų neatimsi.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi L. Talmontas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, mes tada kartu dirbome toje grupėje. Kaip žinote, šis įstatymas greitai baigs savo laikinąjį egzistavimą, nes mes jau parengėme naująjį. Apie daug ką kalbėjo ir iš tikrųjų laikas parodė, kad tokie reikalavimai nebūtini. Tada mes kalbėjome, ir tas aukštasis, specialusis išsilavinimas, nes tai paskatino tiktai vėlgi ieškoti tų diplomų, ieškoti būdų, kaip juos įsigyti, ir didinti korupciją. To neliks. Tačiau pagrindinis tikslas, su kuriuo ir jūs sutikote, tai kova su žemės spekuliacija. Ji ir dabar išliks naujame įstatyme, nes vis dėlto sutikite, negali tas, kuris šiandien turi daug pinigų, nusipirkti tą žemę, kad po to baudžiauninkai, ūkininkai ją dirbtų. Vis dėlto žemę turi turėti ir prioritetas turi būti tiems, išskyrus, aišku, tuos, kurie paveldėjo, kurie patys ją dirba, o ne iš to siekia naudos.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kazimierai, visiškai sutinku su tamstos argumentais dėl vadinamosios spekuliacijos ir dėl sofos ūkininkų. Žinau jūsų gerus darbus kovojant su sofos ūkininkais. Na, nekovojant, tačiau reglamentuojant. Bet aš noriu pasakyti, kad šitas įstatymas nesustabdė teisės pigiai susipirkti žemes ir kada nors jas perparduoti. Taip, šiandien naudojama žemės ūkio veiklai, kol yra geros tiesioginės išmokos. Gerėjančios, nepakankamai geros. Bet noriu pabrėžti, kad šito įstatymo tikslai yra apibrėžti 1 straipsnio 1 punkte: žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, gerai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį. Tai štai skatina žemės ūkio veiklą kai kam, kurie jau pradėję, o kurie norėtų nauji ateiti, jų neįleidžia. Kuo skatinti konkurencingą žemės ūkį? Taip, pakonkuruos šitie, kurie įsigijo daug ir dar toliau dar daugiau supirkinėja iki leistinų lubų, o, tie, kurie norėtų ateiti ir konkuruoti su 11 hektarų, jie negali ateiti ir kurti konkurencingo žemės ūkio. Pasijuoksite, na, ką tu 11 hektarų užauginsi. Atleiskite, braškės, serbentai, daugybė kitų ūkio sričių, kur jaunas žmogus norėtų, nebūtinai jaunas, galėtų pradėti, jis išspjaunamas kaip musė iš barščių, jam neleidžiama dalyvauti konkurencinėje kovoje.
PIRMININKĖ. Klausia L. Talmontas, ruošiasi J. Olekas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Eugenijau, 2014 metais aš, kaip ir jūs, irgi nebalsavau už šitą įstatymą, sakiau, kad mes pridarysime daugiau saugiklių ne užsieniečiams, bet patiems sau, taip dabar išėjo. Aš galvoju, čia jūsų gera idėja, bet vis dėlto man kyla tas klausimas dėl užsieniečių, ar nereikia palikti, kad užsieniečiai neturi pirkti tos žemės pas mus?
E. GENTVILAS (LSF). Na, negalime mes to daryti. Praėjo 10 metų pereinamasis laikotarpis ir čia buvo bandoma užkirsti kelią baisiesiems kryžiuočiams ir kalavijuočiams, ar ne, užsieniečiams? O iš tikrųjų, sakau, padarykite savo frakcijose apklausą ne tarp Seimo narių, bet tarp visų padėjėjų, kuris iš jų turi teisę įsigyti žemę Lietuvoje? Ir pamatysite santykis bus toks pat kaip pas mus – vienas su septyniais. Jaunam žmogui apskritai ateiti ir pradėti veiklą neįmanoma, na, o užsieniečiai čia, atleiskite, čia tik lozungai buvo, kad kovosime prieš užsieniečius, bet padusinome savus kaip reikiant.
PIRMININKĖ. Ačiū, klausia J. Olekas. Ruošiasi P. Čimbaras.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gražaus ir išsamaus pristatymo iš tikrųjų buvo malonu pasiklausyti. Aš klausčiau dėl tos kitos dalies, kadangi pats pasakėte, kad žemės kaina arba vertės prieaugis didesnis negu banko palūkanos. Kokių kitų priemonių, manote, galėtume mes imtis, kad spekuliacija žeme ateityje ne didėtų, o galbūt ir sumažėtų?
E. GENTVILAS (LSF). Visų vyriausybių ir visų žemės ūkio ministrų galvos skausmas buvo žemių susipirkimas nedirbant, neapdirbant šitos žemės, tai yra sofos ūkininkai. Čia galiu pagirti ir K. Starkevičių, galiu ir B. Markauską, kuris jau irgi ėmėsi priemonių, kaip sutramdyti tą. Aš sąžiningai pasakysiu ir visada deklaruodavau, pats buvau Kaimo reikalų komitete, aš irgi buvau sofos ūkininkas, nes neturiu laiko kada ūkininkauti. Dabar esu išnuomojęs jauniesiems ūkininkams savo žemės ūkio paskirties žemę, džiaugiuosi, kad ji yra dirbama, džiaugiuosi, kad jie gauna tą europinę paramą, gyvenu be viso to. Tai čia yra priemonių paketas. Bet ne draudimas įsigyti žemę. Mes pasižiūrėkime, turbūt atrasime daugybę žmonių, norinčių ką nors daryti su žeme, bet neturinčių teisės tos žemės kaip gamybos priemonės įsigyti. Mes negalime iš anksto į visus žiūrėti, kad tas, kas įsigis žemės, yra spekuliantas, sofos ūkininkas. Mes turime žiūrėti, o jis, įsigijęs žemės, norės ją dirbti, o tik po to vertinkime, ar jis dirba tą žemę, ar ne. Dabar jam net neleidžiama įsigyti, o tuo naudojasi kiti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Čimbaras. Prašau, kolega.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, praeitą kadenciją mums abiem teko dirbti Kaimo reikalų komitete. Gerbiamas Eugenijau, jūs lygiai taip pat stovėjote piestu prieš tuos vadinamuosius saugiklius, ar ne. Jūs vėl tą patį šiandien kartojate.
Gerbiamas Eugenijau, jūs pagalvokite – 10 hektarų pradėti ūkininkauti, tai yra mažai ar daug palyginus pagal kitas valstybes? Kitose valstybėse nėra laisvos žemės. Lenkijoje, pavyzdžiui, galima įsigyti be jokių apribojimų 0,3 aro tiktai, ir toje apylinkėje, kur gyveni. Lietuvoje galima nusipirkti 10 hektarų ir po to, kas leidžia plėsti ūkį ir prisipirkti iki 500 hektarų, gerbiamas Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Ačiū, gerbiamas Petrai, jūs turbūt net nesvajojote apie politiką, kai čia, Seime, 2003 metais aš dariau spaudos konferenciją, kadangi žemės klausimai mane labai domino, pats dar tuo metu žemės neturėjau, bet sakiau, kas bus. Drausime užsieniečiams ateiti, susipirks vietiniai ir atsiras vietiniai oligarchai. Šiandien stambiausi žemvaldžiai Europos Sąjungoje yra Lietuvoje! Kodėl? Ir kodėl jūs čia man Lenkijos pavyzdį pateikėte ir t. t.?
Europos Sąjungoje buvo tik trys valstybės, kuriose buvo atimta žemė ir nacionalizuota, – Lietuva, Latvija ir Estija. Lenkijoje ir kitur ji nebuvo atimta, net ir postkomunistinėse šalyse, išliko šeimos ūkiai ir liko tie šeimos ūkiai, neatsirado žemės pirkimo, pardavimo rinka. Pas mus, kai atėmė, Lietuva sugrąžino, klaipėdietis atgavo prosenelių žemę Zarasuose. Štai ta žemė ir pajudėjo į rinką, taip atsirado stambiausi žemvaldžiai. Prašau nelyginti tų šalių su Lietuva, lyginkite su Latvija ir Estija, nes pas mus buvo žemė nacionalizuota, o paskui grąžinta ir pajudėjo rinkoje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nustatytas laikas baigėsi. Armonaite, norite būtinai paklausti?
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, trumpai.
PIRMININKĖ. Trumpai. Trumpas klausimas, trumpas atsakymas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Išties reikalinga iniciatyva, nes dabartinis reguliavimas kelia daug klausimų ir Europos Sąjungos institucijoms ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai. Tačiau aš noriu, Eugenijau, paklausti tokio klausimo. Nepaisant to, kad įsigaliojo griežtas saugiklių įstatymas, kai kurie stambūs, žymūs žemvaldžiai ir koncernai toliau plečia savo plotus, tai galbūt galėtumėte pateikti atsakymą, kuo jūs tai aiškintumėte?
E. GENTVILAS (LSF). Jie patys pasistengė, kad toks įstatymas atsirastų. Toks įstatymas yra jiems naudingas ir jie naudojasi šito įstatymo teikiamomis galimybėmis. Teisėtai. Ir joks Konstitucinio Teismo sprendimas iš jų šitų supirktų žemių nebeatims. Kartoju. Klausimas, ar kiti Lietuvos Respublikos piliečiai neprarado savo konstitucinės teisės į nuosavybę? Skaitykime konkrečius Konstitucijos straipsnius, rodos, 23 straipsnis ir panašiai, teisė į privačią nuosavybę, privačios nuosavybės neliečiamybė, ne ta dalis, sakysime. Ūkinės veiklos iniciatyva remiasi Lietuvos ekonomika ir t. t. Atimta teisė į bet kokią iniciatyvą, nes atimta teisė įsigyti nuosavybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu nėra prieš, labai trumpai pasakysiu. Mane tikrai sužavėjo Eugenijaus išsamus pristatymas ir logiškas išdėstymas. Jeigu Lietuvos piliečiui yra uždrausta šituo įstatymu įsigyti žemės, o jos gali įsigyti tik tam tikri Lietuvos piliečiai, tai, mano supratimu, iš tikro yra antikonstitucinė būklė ir ją reikia kuo greičiau naikinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai būčiau nekalbėjęs. Gerbiamas Kęstuti Masiuli, niekas neuždraudžia Lietuvos piliečiams pirkti žemės, dar kartą kartoju, be jokių saugiklių galite įsigyti 10 hektarų. Aišku, aš lenkiu galvą prieš Eugenijų. Eugenijus yra tikrai puikus oratorius, tikrai sugeba pateikti įstatymą taip, kad, atrodo, čia Lietuvoje tie saugikliai viską sugadina. Kreipiuosi į gerbiamąjį Eugenijų, kiek metų buvo atidedamas pardavimas užsieniečiams? Kelis kartus. Ir nieko nebuvo daroma. Gerbiamas Eugenijau, jūs net Seime buvote! Jūsų partija buvo ir nieko nedarėte! Kai atėjo terminas, kai nebuvo galima pratęsti, tada gerbiamasis K. Starkevičius, Kaimo reikalų komitetas turėjo staigiai sudėti saugiklius. Tie saugikliai, galiu pasakyti, gal ir truputį patrukdė, bet šiuo momentu jie yra naudingi mūsų Lietuvos žmonėms, smulkiems žmonėms, kurie gali nusipirkti gretimus sklypus, kaip tik apsaugant nuo perpirkinėtojų. Todėl, gerbiamas Eugenijau, kartais sakydami A, pasakykite ir B.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, apsisprendžiame ir sakome visas raides, ir A, ir B. Balsuojame.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 29, prieš – 17, susilaikė 35. Įstatymo projektui nepritarta. Grąžiname tobulinti bendru sutarimu ar atmetame? Eugenijau, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš taip ir supratau, bet dabar džiaugiuosi, kad šiame Seime jau 29 yra. Praėjusiame Seime buvo 11 liberalų, ponas Leonardas gal su kolega ir „Drąsos kelio“, tai iš viso, atrodo, 15 balsų buvo, dabar 29. Tobulinti čia nėra ką. Jeigu aš siūlau atšaukti įstatymo galiojimą, ką patobulinti? Atšaukti nuo kurios nors datos nebent? Tiek to, nebetobuliname. Laukiame pataisymų.
PIRMININKĖ. Nebetobuliname. (Balsai salėje) Iniciatorius sako, kad reikia dabar jau atmesti.
Dėkojame, kolegos. Iki Vyriausybės… Ar galime bendru sutarimu? Nereikia balsuoti.
12.51 val.
Civilinio proceso kodekso 56, 83, 88 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-559(2) (pateikimas)
Dar liko beveik dešimt minučių iki Vyriausybės valandos. Rezervinis antras klausimas, N. Puteikis. Kviečiame jį. Civilinio proceso kodekso 56, 83, 88 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-559(2). Pateikimas. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, ačiū už suteiktą galimybę šiandien pristatyti keletą įstatymų projektų, kuriais būtų palengvinta nepasiturinčių žmonių galimybė spręsti ginčus teismuose. Praeitos kadencijos Seimas netikėtai panaikino galimybę žmogui be advokato kreiptis į apygardos teismą apeliacine tvarka, todėl aš parengiau tris įstatymus, iš kurių vieną dabar pristatysiu. Konkrečiai jis nesusijęs, šitas Nr. XIIIP-559, su apeliacijos teise.
Šiuo konkrečiu atveju aš siūlau sumažinti keliamus reikalavimus asmenims, kurie atstovauja kitiems asmenims teismuose. Aš siūlau išbraukti iš reikalavimų, vietoj anksčiau buvusios redakcijos, kad gali atstovauti tiktai aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, aš siūlau išbraukti žodį „universitetinį“, tokiu būdu sumažinti dabartinį universitetą baigusių teisininkų monopolį ir įvesti į rinką, leisti žmonėms rinktis savo atstovais asmenis, kurie yra baigę aukštąjį teisinį išsilavinimą, nebūtinai universitetinį.
Taip pat šiuo projektu siūlau leisti teismuose priteisti išlaidas, jeigu laiminti pusė samdėsi asociaciją, kad taip pat būtų galimybė tai asociacijai apmokėti už atstovavimo paslaugas, nes šiuo metu šita teisė yra monopolizuota ir suteikta tik advokatams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. V. Vingrienė klausia pirmoji. Ruošiasi A. Salamakinas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš matau, kad jūs siūlote išbraukti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet mes puikiai žinome, kad kolegijas baigę teisininkai neturi netgi galimybės ar neturi teisės užimti valstybės tarnyboje A lygio valstybės tarnautojo pareigas dėl nevisapusiško išsilavinimo. Ar jūs manote, kad jie tikrai teisingai atstovautų teismuose? O kitas klausimas būtų, jūs minėjote, kad galima kreiptis į teismą be advokato pagalbos. Kai kuriais atvejais, be abejo, galima, tačiau yra atvejų, tarkim, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą be advokato pagalbos kreiptis draudžiama.
Ir dar vienas klausimas dėl išlaidų už vykimą į teismo posėdžius. Ir šiuo metu galima tą apmokėti, jeigu tai tiktai įrodoma ir pagrindžiama.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Šiuo projektu nesprendžiamas klausimas dėl kreipimosi kasacine tvarka. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas tik dėl tų asmenų, kurie galėtų atstovauti kitiems asmenims.
Atsakydamas į jūsų klausimą pasakysiu taip. Nuo 1990 metų visi seimai vis labiau monopolizavo advokatų atstovavimą, ir dabar mes esame viena iš pačių brangiausių šalių Europoje ir tokios galimybės gintis teismuose samdant žmogų su teisiniu išsilavinimu neturi keli šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Jie realiai dabar gali samdyti tik advokatą, kai kuriais atvejais jo padėjėją arba žmogų, turintį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.
Aš siūlau vis dėlto sumažinti tą kartelę ir suteikti galimybę keliems šimtams tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie negali gauti teisinės pagalbos, nes jų pajamos per mėnesį vienam asmeniui yra 103 eurai. Jeigu 101 euras, jūs galite gauti nemokamą teisinę pagalbą, o jeigu 103, tai 103 eurai vienam asmeniui, jūs pagalvokite, pusei Lietuvos yra atimta materialinė, finansinė galimybė samdytis advokatą, jo padėjėją arba asmenį, turintį aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Aš siūlau sumažinti tą kartelę.
PIRMININKĖ. Klausia…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Galų gale esmė yra tokia. Aš teikiu projektą. Jeigu jūs pritartumėte po pateikimo, tuos ginčus galėtume spręsti specialiuose komitetuose, kiek sumažiname kartelę. Aš siūlau kryptį, aš siūlau valdančiajai koalicijai kryptį, išplėskime neturtingiems žmonėms galimybę samdyti pigiau, už mažesnę kainą, įveskime daugiau teisininkų į teisinius ginčus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, skaitant Teisės departamento išvadą, kuri kelis kartus ilgesnė nei jūsų pataisa, jie kelia labai daug nuogąstavimų. Jeigu jūs skaitėte, gal galėtumėte pakomentuoti, ką jie ne taip supranta, aš kalbu apie Teisės departamentą. Tos išvados yra labai labai jau priešingos jūsų teikiamam projektui.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tai visiškai natūralu. Teisės departamente dirba vien tik universitetinį teisinį išsilavinimą turintys žmonės ir jie tęsia tą pačią kryptį kaip ir visi seimai iki šiol. Politikai visą laiką atsiduodavo teisininkams, ir rezultatas yra absoliutus advokatūros monopolis Lietuvoje. Tos Teisės departamento išvados ir pastabos yra techninės, jas galėtume spręsti nagrinėdami Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu jūs pritartumėte po pateikimo.
Taip, natūralu, jie gina savo monopolį, o aš, natūralu, siekiu tą monopolį sumažinti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi R. Šarknickas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aišku, atrodo visiškai lyg ir gražu, bet kaip dėl atsakomybės tų paslaugų teikėjų? Aš atsimenu, Biržuose prieš 15 ar daugiau metų buvo įsisteigusi teisinių paslaugų firma ir teikė paslaugas. Ir dabar dar žmonės bylinėjasi su ja, dar nesibaigė teismai, ten gal likviduojama. Pridarė tiek įvairių tų paslaugų, kad žmonės pateko tiesiog į kurioziškas, nepavydėtinas situacijas. Civilinė atsakomybė už tų paslaugų teikimą, kaip jums atrodo, kas turi atsakyti? Nes sukuriama įmonė neturi nei turto, nieko, advokatai draudžia savo civilinę atsakomybę. Šiuo atveju kaip būtų? Ar nepateks tie klientai kartais į tokias nepavydėtinas situacijas, kai bus nekokybiškos paslaugos ir taip toliau?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš suprantu jūsų nuogąstavimus, bet, manau, jeigu pritartumėte po pateikimo, reguliavimo stiprumą galėtume nustatyti komitetuose. Taip, be abejo, neturi būti visai paleista, neturi būti taip, kad asmenys be jokios atsakomybės teikia paslaugas. Bet šiaip asociacijų teikiamos paslaugos visos patenka į vartotojų teisių reguliavimo sritį, net ir dabar patenka į šitą sritį, skirtingai nei advokatų. Reguliavimo stiprumą nustatytume komitetuose, jeigu pritartumėte.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paskutinis klausias R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš irgi esu už piliečius, kaip ir jūs, už jų teises gyventi teisiškoje valstybėje. Mane domina, kas paskatino teikti tokį projektą? Advokatų rinka ir taip yra perpildyta, advokatūra reikalauja specialių gilių teisinių žinių, kurios įgyjamos teisės studijose. Kodėl tada su socialinių mokslų diplomu nesiūloma leisti tapti teisėju ar antstoliu ir panašiai?
Kitas klausimas, verslo grupės turi teisininkų konsultacijų biurus, ir mes matome, kokia padėtis yra šalyje, kad teisininkų paslaugos dažnai nepasiteisina ir jų kaita biuruose yra labai didelė. Ar nemanote, kad gali atsirasti kokia nors suirutė? Bet dėkoju už tai, ką darote.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Na, dabar suirutės nėra, t. y., kad jeigu kas nors nori bylinėtis teismuose, turi būti labai turtingas žmogus.
PIRMININKĖ. Ačiū.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nyderlanduose, pavyzdžiui, yra atvirkščiai, bylinėtis gali bedarbis, gali milijonierius – visiems įstatymo garantuota teisė, sumokėjus 5 % mėnesinio savo pajamų dydžio žyminį mokestį, gauti advokatą. Nyderlandai taip nusprendė. Nyderlanduose visi piliečiai absoliučiai lygūs. Turtingas ar neturtingas – gauni advokatą, taip nustatyta. Lietuvoje yra priešinga taisyklė: jeigu tu neturi pinigų, neik į teismą. Realiai tu, būdamas silpnesnė grandis, pavyzdžiui, ginčuose su darbdaviu, tu esi nulis. Tai mes matome, ir ta turtinė, socialinė atskirtis, turtinė nelygybė Lietuvoje didėja, galimybės gintis teismuose neturtingiems žmonėms su kiekvienu Seimo priimtu įstatymu stiprina advokatų monopolį ir brangina jų paslaugas. Aš siūlau atpiginti.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas baigėsi. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. P. Gražulis – nuomonė už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, ypač liberalai turi remti šitą projektą – tai žmogaus pasirinkimo teisė. Yra advokatai, yra advokatų padėjėjai, yra taip teisinį išsilavinimą turintys žmonės, tavo reikalas, tu apskritai gali neimti advokato arba gali rinktis neprofesionalų teisininką. Aš manau, kad tikrai mes pritarkime, tegu žmogus turi teisę ką nori pasirinkti savo gynybai. Prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia klausimas daug gilesnis ir platesnis. Viena vertus, mes kalbame, kaip sustiprinti universitetų statusą, studentų parengimą, kita vertus, kita ranka mes dabar siūlytume kai kuriais atvejais, kada gali teismuose atstovauti teisininkas, leisti tai daryti kolegijų absolventams. Ir dabar netgi su advokatais teismai ne visada susikalba, o kaip susikalbės teisėjas su kolegijos absolventu?
Čia kolega Naglis truputį klaidina kolegas, jisai siūlo Civilinio proceso kodekso pataisą, ne Advokatūros įstatymą, čia visiškai nesusiję su advokatūros veikla. Tiesiog kai kuriais atvejais gali šalims atstovauti aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie jau turi tam tikrą lygmenį ir turi tam tikrų ir procesinės, ir materialinės teisės žinių. O jeigu žmogus neturi pinigų, yra visa sistema; skiriami nemaži pinigai valstybės apmokamiems advokatams, jeigu kažkas neveikia, tai galima kalbėti ir tobulinti, bet tokio turėti tikrai negalima. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-559(2).
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašom balsuoti.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 25, prieš – 18, susilaikė 33. Po pateikimo nepritarta. Galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Galime bendru sutarimu. Grąžiname tobulinti.
13.03 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji, pradedame Vyriausybės valandą. Vyriausybės valandai pirmininkauti maloniai kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė jau čia. Ačiū, kad susirinko. Nedalyvaus tik ministrė L. Ruokytė-Jonsson – komandiruotėje ir L. A. Linkevičius, užsienio reikalų ministras, – taip pat komandiruotėje. Klausimus užduosime nustatyta tvarka. Pradės didžiausios opozicinės frakcijos. Klausia G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Premjere. Tiesą sakant, mano klausimas turėjo būti skirtas būtent kultūros ministrei, bet taip jau išeis šiandien, kad jums teks atsakyti į šį mano paklausimą. Nežinau, kiek esate susipažinęs su situacija Nacionaliniame operos ir baleto teatre ir kas yra susiję su naujuoju vadovo skyrimu. Prieš kelias dienas vykusiame Kultūros komiteto posėdyje Kultūros komiteto pirmininkas išsakė nusistebėjimą ir procesą bei ministrės vadovavimą pavadino neskaidriu. Ar jūs pritartumėte Kultūros komiteto pirmininko nuomonei, kad išties procesai, vykstantys dabartiniame teatre, yra neskaidrūs. Ir kartu norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate ministrės atsakomybę, dalyvaujant tuose procesuose? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena. Ačiū už klausimą. Manau, kad vykstantys procesai yra skaidrūs, yra laikomasi visų numatytų procedūrų. Labai gaila, kad šitas konkursas į vienos iš kultūros įstaigų vadovus tampa tikrai, švelniai tariant, keistas, bandant daryti įtaką ir vienam kitam apsisprendimui. Yra konkurso komisija, yra pretendentai, kurie yra tikrinami nustatyta tvarka. Konkursas bus atviras, skaidrus, su stebėtojais ir dalyviais. Kviečiame dalyvauti ir įsitikinti šio proceso skaidrumu. Nes badymas iš vienos, iš kitos ar trečios pusės man atrodo irgi kaip bandymas iškreipti arba paveikti konkurso rezultatus. Yra procedūros, ir numatyta, kaip galima skųsti, jeigu kyla kažkokios abejonės.
Aš vakar kalbėjau su ministre šita tema, iš pat ryto buvau pasikvietęs dar kartą, buvo patikinta, kad nėra jokio nusiteikimo, kas gali arba kas yra favoritas šiame konkurse. Mane patikino, kad viskas atliekama laikantis procedūrų. Aš ministre neturiu pagrindo šiandien abejoti.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas būtų sveikatos ministrui. Gerbiamasis ministre, aš, kaip santykinai suinteresuotas asmuo, irgi perkantis vaistus, norėjau paklausti: po visų korekcijų, kainų nustatymo ekvilibrium, kitaip sakant, kainų lygis, lyginant su Lenkija, ar priartės, ar bus toks pats, kaip dabar yra. Nes dabar žmonės, nepaisant visų korekcijų, vis tiek važiuoja į Lenkiją, važiuoja daug žmonių pirkti tenai, nes ten vaistai yra santykinai pigesni. Nepaisant to, kad mes kiekvieną dieną vis ką nors sakome, kad jie atpigs, atpigs, atpigs. Bet paprastiems žmonėms, vartojantiems vaitus, iš tikrųjų taip nevisiškai atrodo. Nes tie vaistai, kurie reikalingi, dažniausiai nepinga. Tie, kurie nereikalingi, atpinga. Kaip tame sename anekdote, kai aš turiu mėsą, tai parduodu už du dolerius, kai neturiu, tai už vieną. Lygiai tas pats su vaistais yra dabar. Jeigu galėtumėte truputį plačiau paaiškinti, būtų labai malonu paklausyti. Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai dėkoju už aktualų klausimą. Tikrai labai daug diskusijų sukelia, ir visi, manau, mes esame suinteresuoti ir kaip pacientai, galų gale, kaip jūs sakote. Toks ir yra mūsų pastangų tikslas, kad pirmiausia pacientams mažėtų priemokos, kartais, aišku, pacientai net nežino, kokia didelė dalis vaistų yra kompensuojama, ir kartais už vaistą, kur kelis tūkstančius eurų dozė kainuoja, žmogui tenka primokėti 10 eurų ir tai kai kuriems žmonėms iš tikrųjų, ypač nepasiturintiems, yra problema.
Mūsų tikslas yra tiek mažinti priemokas, tiek maksimaliai efektyviai pirkti tuos vaistus. Tų mechanizmų mes turime įvairių.
Dabar dėl ko važiuoja į Lenkiją? Kiek aš žinau tą situaciją, pirmiausia važiuoja dėl vaistų, kurių mes iki šiol nekompensuodavome. Yra keli vaistai, kurie yra naudojami krešumui (…) mažinti, tie vaistai Lietuvoje tiesiog buvo nekompensuojami. Dabar iš tų lėšų, kurias sutaupėme, jie artimiausiu metu atsidurs kompensuojamų vaistų sąraše, ir natūralu, kad žmonėms jie pigs, nes didelę dalį to vaisto kainos valstybė kompensuos.
Bet vėlgi tai taps įmanoma tik dėl to, kad mes sutaupėme, efektyviau įsigydami, pirkdami vaistus. Dėl nereceptinių aš tikiuosi, kad parlamentas palaikys siūlymą didinti konkurenciją šitoje rinkoje ir leisti šiais vaistais prekiauti ir daugiau vietų, suteikti galimybę konkuruoti pardavėjams ir pardavinėti tam tikrą, siaurą dalį vaistų ne tik vaistinėse, o tai vėlgi, kaip minėjau, turėtų didinti konkurenciją ir mažinti kainą.
Tikslas, žinoma, yra artėti prie tų kainų, o dėl pačių brangiausių, aš jau esu minėjęs, kad Lietuva yra grupėje šalių, kartu Lenkija ir Višegrado šalimis, kur yra rengiamos tvarkos, kad šalys kartu pirktų pačius brangiausius vaistus, kurie kainuoja labai didelius pinigus. Mūsų tikslas ir yra maksimaliai artėti prie Lenkijos ir tas kainas mažinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Žemaitaitis. Ruošiasi B. Matelis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš klausimą turiu teisingumo ministrei kaip teisininkas teisininkei. Vakar jūs pasakėte, ar įstatymo reikia laikytis aklai. Kitas jūsų pasakymas labai dažnai, kai teismai nesivadovauja protingumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais ir vadovaujasi visiškai aklais įstatymais ir sprendimais, sprendimai būna labai kritikuotini. Aš turiu paprastą, elementarų klausimą, kaip jūs galvojate, ministre, gal galite detalizuoti, kokių konkrečiai įstatymų galima laikytis ir ne. Ir ar jūs, kaip teisingumo ministrė, neplanuojate išleisti kokio nors aprašo ar įstatymo, tarkime, kur išgraduosime įstatymus, kurių reikia labai laikytis, kurių nelabai laikytis ir kokio rekomendacinio pobūdžio? Ar nereikėtų pačiai, kaip ministrei, atsiprašyti ir išplatinti pranešimą, nes visai teisinei visuomenei, supraskite, tiems patiems teisėjams ir visiems kitiems dabar yra šokas, kai tai išeina iš ministrės lūpų ir kada žurnalistai komentuoja vienus ar kitus teismo sprendimus, o teismas vadovaujasi protingumo kriterijumi, tą ministrė pasako savo žodžiais?..
M. VAINIUTĖ. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų norėčiau gal… Be abejonės, atsakymas galėtų būti labai ilgas ir platus, nes iš esmės tos citatos, kurios yra žiniasklaidoje, yra paimtos iš vakarykščio, vakar įvykusio susitikimo su Teisės ir teisėtvarkos komitetu ir Žmogaus teisių komitetu, taip pat iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje vykusio susitikimo, kuriame buvo pateiktos aplinkybės, kodėl yra nepaskirti, arba atidėtas tam tikrų institucijų vadovų skyrimas. Pokalbiai vyko ganėtinai ilgai. Užvakar vykusią dieną – pusę valandos, vakar – beveik visą valandą. Visas laikas buvo skirtas būtent šiems klausimams ir aš pateikiau argumentus, kodėl vienu ar kitu atveju (ten tos aplinkybės yra visiškai skirtingos) vadovai buvo paskirti arba nepaskirti. Sakiniai iš esmės yra išimti iš konteksto, ką žiniasklaida pateikė, ir tikrai paaiškinimus, aš manau, pateikiau tinkamus ir reikalingus, nes ne aš viena tą sprendimą priėmiau – taip pat visa mūsų politinė komanda, ir mes esame įsitikinę, kad sprendimai yra priimti teisingi.
O dėl to, kaip jūs sakėte, – laikytis, nesilaikyti, tai čia tiesiog aš norėjau pasakyti ir pasakiau, kad būtina įvertinti visas aplinkybes atsakingai, principingai žiūrėti į vadovų skyrimą arba neskyrimą. Artimiausiu metu… Kadangi situacija yra analizuojama, konkursai toliau vyksta, taigi procesai tikrai nėra sustoję ir institucijos veikia taip, kaip ir turėtų jos veikti. O kaip aš sakiau, procesai vyksta toliau. Tai toks būtų trumpas mano komentaras, be abejonės, čia galėtume kalbėti ir toliau, bet laiko per daug gal tam negaišinsime. Labai jums ačiū už pastebėjimą dar kartą.
PIRMININKAS. B. Matelio nematau. Klausia Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi J. Olekas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės dėl profesinio mokymo. Yra kalbama, kad minimalus balas bus pakeltas iki trijų ar iki keturių. Ar nebus pavojaus nesurinkti studentų į programas ir verslui darbuotojų nebus, ir kokiu būdu jūs sugebėsite įtraukti verslą, kaip steigėjus, į profesinio mokymo įstaigas? Kuo motyvuosite? Ir kaip galvojate kelti profesinio mokslo prestižą, nes, švelniai tariant, paskutiniu metu jis nėra pats geriausias?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Čia yra dvejopi išsakyti dalykai. Tikriausiai, kai kalbėjote apie kartelę, tai kalbėjote apie aukštąsias mokyklas, jeigu teisingai supratau. Siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, keliant kartelę, turime užtikrinti, kad į aukštąsias mokyklas ateitų pasirengę.
Jeigu kalbėtume apie profesinį mokymą, tai profesinio mokymo kartelės šiandien nėra. Šiandien, kaip ir minėjote, susiduriame su skaidrumo problemomis profesiniame mokyme, tai tikrai meta šešėlį ant visos sistemos, kuri, be jokios abejonės, yra labai reikalinga. Jeigu žiūrėtume į darbo rinkos poreikius, tai profesinį išsilavinimą, arba profesinę kvalifikaciją turinčių žmonių poreikis šiandien yra gerokai didesnis nei aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių pagal laisvas darbo vietas.
Kaip kelti profesinio mokslo prestižą? Tai pirmiausia turime užkardyti neskaidrumą, neefektyvų lėšų naudojimą. Šiemet jau yra pradėtas centralizuotas priėmimas į profesines mokyklas, kuris atskleidė irgi pakankamai daug neskaidrumo atvejų, ir yra registruotos įstatymo pataisos, dėl kurių tikrai Seime bus daug diskusijų, dėl Profesinio mokymo įstatymo naujosios redakcijos, kur yra numatyti tiek valdymo, tiek finansavimo, tiek planavimo pokyčiai, siekiant, kad labiau atitiktų darbo rinkos ir regionų poreikius.
Dėl darbdavių intereso. Darbdaviai patys labai aiškiai reiškia norą aktyviau dalyvauti profesiniame mokyme, tiek formuluojant mokymo programas, tiek formuluojant profesinius standartus, tiek dalyvaujant valdyme. Šiandien mes turime situacijų, kur verslas yra dalyvis profesinių mokyklų valdymo, nes yra kelios mokyklos, kurios yra viešosios įstaigos. Turime gerų pavyzdžių, turime blogų pavyzdžių. Manau, kad tie sprendimai ir bus rasti čia, Seime, kaip užtikrinti aktyvų verslo dalyvavimą, nes tai yra aktualu ir patiems besimokantiems, nes tai užtikrina galimybę gauti konkrečią darbo vietą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi V. Juozapaitis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Vyriausybės nariai, iš tikrųjų artėja mums labai svarbūs jubiliejiniai Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio metai. Mes turime daug renginių ir vakar Seime buvo. Mano klausimas ir šioks toks rūpestis būtų dėl paminėjimo ir dėl pilietinio patriotinio ugdymo.
Šiuo metu yra pasibaigusi programa dėl pilietinio ir patriotinio ugdymo moksleiviams. Gal Švietimo ministerija galėtų grįžti prie to ir pažiūrėti, ar reikia atkurti, ar kitomis formomis. Mes, Laisvės kovų komisija, kreipėmės į Kultūros ir Švietimo ministerijas dėl galimybės moksleiviams nemokamai lankyti muziejus. Galbūt krašto apsaugos ministras… bent į Karo muziejų įsileisti, pasižiūrėti pradžioje gal tų jubiliejinių metų proga. Ar galėtume tiesiog sulaukti kokio nors atsakymo? Nes komisija gavo du atsakymus, kad galimybė bus nuo liepos 1 dienos, po to – nuo rugsėjo 1 dienos. Jau praėjo ir viena, ir kita pirmoji. Aš dabar jau žiūriu į ateitį, ir premjerui, ir finansų ministrui girdint, gal nuo sausio 1 dienos to galėtume sulaukti?
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). Tai dar kartą kas galėtų, gal švietimo ir mokslo ministrė, man atsakyti?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai pilietiškumo ugdymas, ypač dabartinėje aplinkoje, yra labai svarbus ir šiems metams jau yra atlikti keli žingsniai. Nuo rugsėjo 1 dienos, jau nuo šios, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, yra parengtas paskaitų ciklas kaip pasirenkamas dalykas vyresnių klasių mokiniams susipažinti su tuo, kas yra Lietuvos kariuomenė, kaip yra organizuojama gynyba… Patriotiškumo ugdymui skirtos pamokos ir tai jau šiandien yra mokyklose kaip pasirenkamas dalykas.
Kaip jūs ir minėjote, su Kultūros ministerija, rodos, ir praeitą savaitę buvo minėta, ieškoma, kokia priemonė yra geriausia užtikrinti, kad moksleiviai, kaip jūs minite, galėtų lankytis muziejuose. Yra Kultūros ministerijos siūlymas organizuoti pilotinį nuo kitų metų sausio keliose savivaldybėse ir kaip siūlymas buvo pateikta Marijampolės savivaldybė, kaip būsima Kultūros sostinė, ir dar keletas mažųjų kultūros sostinių.
Taip pat rengiant Pirmoko pasą, Švietimo ir mokslo ministerija buvo pateikusi siūlymą, kaip užtikrinti, kad pirmokėliai nemokamai galėtų lankytis muziejuose. Šiuo metu yra ieškomi tik administraciniai sprendimai, kaip tai užtikrinti nuo sausio 1 dienos.
Taip pat su pilietiškumo ugdymu mokyklas pasiekia dar dvi iniciatyvos – viena iš jų nėra nauja, bet mes išplėtėme apimtis bendradarbiaudami su Šiaurės šalių taryba, tai yra medijų raštingumo ugdymas, kuris pasieks 700 bendrojo ugdymo mokyklų šiemet, nes tai yra labai svarbu, ypač kovojant su propaganda arba ugdant gebėjimus atsirinkti, kas yra saugi informacija, kaip atpažinti propagandą. Taip pat yra numatomas mokytojų kvalifikacijos kėlimas šiose srityse.
Tai tokios konkrečios priemonės jau dabar yra mokyklose ir šių metų ugdymo plane naujovė yra ta, kad 30–40 ugdymo laiko galima praleisti ne mokykloje. Pirmą kartą yra įteisinta, kad tai, kas vyksta už mokyklos ribų, irgi yra formaliojo mokymo dalis. Tai atveria galimybes tiek eiti į muziejus, tiek į įvairias kitas institucijas.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti.
R. KAROBLIS. Jeigu galima, į antrą dalį dėl Karo muziejaus.
Šiandien buvome dar karą susitikę nagrinėti įvairias parinktis, kad visiškai atvertume. Jaučiu, kad mes esame pribrendę, žiūrim konkrečias kategorijas, įskaitant kreipimąsi dėl Laisvės gynėjo statuso, kitų statusų. Kita vertus, aš paprašiau dar kartą peržiūrėti papildomas galimybes dėl nemokamo atvėrimo Karo muziejaus dar kitoms kategorijoms, kad būtų detaliai išnagrinėta tarptautinė praktika dėl tokio tipo muziejų. Jeigu žiūrėtume iš mano asmeninės pozicijos, norėčiau taip, bet kol kas pinigai, kurie yra surenkami, ne visai maži. Jie yra svarbūs, bet, kaip sakant, žiūrime atsižvelgdami į tarptautinę praktiką ir į kategorijų išplėtimą, į lankytojus. Tą klausimą dar žiūrėtume toliau.
Dėl pilietinio pasipriešinimo neseniai buvo svarstymas, kad Krašto apsaugos ministerija gali prisidėti. Švietimo ministrė minėjo šaulių prisidėjimą, kalbėta su Šaulių sąjungos vadu, taip pat kalbėta, kaip gali prisidėti atsargos kariai, kurie galėtų dėstyti mokykloje, baigę tam tikrus pedagoginius kursus. Gatavų receptų šiandien negalime pateikti, bet procesas vyksta ir visiškai sutinkame, kad stiprinti šią kryptį reikia, ir tikrai tikiu, kad rezultatas bus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V. Juozapaitis. Ruošiasi S. Gentvilas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas premjere, aš apgailestauju, kad jūs, ko gero, esate suklaidintas. Visų pirma aš noriu jums priminti arba informuoti, jeigu nežinote, kad, atleidus iš pareigų G. Kėvišą, laikinasis vadovas buvo paskirtas ne laikinuoju eiti pareigas, o priimtas nuolatiniam darbui be jokio konkurso. Pagrindas buvo jo prašymas priimti į darbą. Taigi tai nebeatlaiko jokios kritikos. Konkursas pagal jūsų pasirašytą Vyriausybės nutarimą privalėjo būti skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai atsilaisvina vieta. Tai buvo birželio 12 diena, per 15 darbo dienų jis turėjo būti sušauktas, arba paskelbtas. Konkursas buvo paskelbtas liepos 25 dieną, o tai reiškia, kad jis ir nusitęsė dar mėnesį ilgiau. Šiandien Kultūros komitetas gavo laišką iš laikinai einančio, tiksliau, tikrojo vadovo, kuris, be kita ko, informuoja, kad poryt jis išvažiuoja plaukioti jachta „Ambersail“ iki, rodos, spalio 17 dienos. Ko gero, spėju, kad iki tos dienos konkursas taip pat neįvyks.
Taigi jūs vadinate tai politikavimu arba politikų domėjimąsi vadinate kažkokiu keistu. Aš tai vadinu protegavimu su galimos korupcijos požymiais. Niekas to žmogaus nei žino, nei pažįsta, juo labiau kad dabartinis kultūros laukas taip pat labai skeptiškai į jį žiūri, turiu omeny ir operos, ir baleto teatro bendruomenę. Jeigu pasitvirtins tas scenarijus, kad jis iš tikrųjų yra ruošiamas, na, tikrai bus didžiulė, didžiulė gėda visiems.
PIRMININKAS. Laikas!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Baigiu. Jam, kaip ir anksčiau sakiau, yra leidžiama restruktūrizuoti dabar teatrą ir keisti visą struktūrą, taigi jam yra suteikiamos išskirtinės galimybės gerinti savo poziciją konkurse, jeigu jis dalyvaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Primenu, kad klausti – iki minutės.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tokios mūsų diskusijos čia, Seime, apie konkretų žmogų, kuris yra vienas iš pretendentų… (Balsai salėje) Ne, jūs minite konkretų žmogų, paskirtą vadovą, tai yra tiesiog galimai politinis spaudimas komisijai, kuri turės atrinkti. Išgirdus tokius pasisakymus apie žmogų, kuris laikinai vadovauja teatrui, keliamos abejonės, kad jis negali būti. Tai, matyt, komisijos nariai, bijodami galbūt tam tikros politinės įtakos, gali priimti kitokį sprendimą. Aš manau, kad konkurso dalyviai turi visi žinoti savo teises kaip dalyviai ir savo galimai pažeistas teises lygiai ir vienodai gali ginti teisiniu keliu. Tas toks nuolatinis tos temos eskalavimas mane verčia irgi abejoti, ar nėra kokio nors poveikio prieš konkretų žmogų. Aš tą sakau, ką ir manau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi A. Dumbrava.
S. GENTVILAS (LSF). Klausimą norėčiau adresuoti gerbiamam finansų ministrui V. Šapokai. Norėčiau ir pagirti, ir paskatinti, ir paklausti. Viena vertus, norėčiau labai pagirti už augančią ekonomiką, nežinau, jums dėkoti, 4 %, biudžeto pajamos siekia beveik 7 %, rekordiškai didelis dirbančiųjų skaičius. Tai čia prie pagyrimų.
Prie paskatinimų, na, idealus metas daryti struktūrines reformas, kai iš tikrųjų yra ekonominis pakilimas. Mes tikrai norėtume matyti, kaip tauta alsuoja, galima ieškoti alternatyvų.
Klausimas. Iš tikrųjų daug, bet vis dar laukiame kai kurių šaukimų Europos Sąjungos pinigų. Praėjo beveik ketveri metai naujo etapo, periodo, o kai kurie šaukimai vis dar nėra paskelbti. Gal galėtumėte kaip derinančioji institucija pasakyti, kur užstrigimas, ypač Aplinkos apsaugos ministerijos? Dėkoju.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą, ačiū už pagyrimus. Turbūt reikia dėkoti visiems Lietuvos žmonėms, nes dėl jų aktyvumo ta ekonomika ir auga. Kalbant apie ES investicijas, turbūt remiatės gal kiek senesniais duomenimis, nes pagal naujausius duomenis 2014–2020 metų laikotarpiu (naujausiais duomenimis) tiems projektams skirta apie 40 % lėšų, tai 2,5 mlrd. eurų, ir 1,5 mlrd. eurų už atliktas investicijas pasiekė projektų vykdytojus. Pagal spartą tarp, vadinkime, naujųjų ES narių esame pirmi. Pasartųjų mėnesių spaudimas ir rezultatas iš tikrųjų duoda savo vaisių, tas procesas iš tikrųjų įsibėgėja. Iš dalies tai ir atspindi mūsų ekonomikos augimas, nors papildomai reikėtų pabrėžti, kad investicinis procesas paspartėjo ne tik dėl ES investicijų, o didžiąja dalimi būtent dėl privataus verslo investicijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą pusę minutės patikslina V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamas premjere, mano klausimas buvo ne apie tai, ką jūs galvojate apie mane, o apie tai, kodėl konkursas nebuvo paskelbtas laiku, kaip numato jūsų pasirašytas Vyriausybės nutarimas, ne apie tolesnes insinuacijas? Aš jums išaiškinau, kada jis turėjo būti paskelbtas pagal jūsų paties padėtą parašą. Taigi bet kokios politinės išlygos šiuo atveju yra nekorektiškos. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kaip šio konkurso organizatorė atsakys kultūros ministrė dėl savo padaryto… Antra, aš laikausi tos pačios nuomonės, ką ir sakiau ne kartą… paminėjote ir klausime laikiną vadovą, jo išskirtines sąlygas ir visa kita. Jeigu aš būčiau to konkurso dalyvis ir mane aplankytų sėkmė, tai tikrai turėčiau pagrindo manyti, kad konkursas politizuotas ir iškreipti jo rezultatai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu aplankytų nesėkmė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Dumbrava. Ruošiasi A. Baura.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti aplinkos ministrui. Ar girdite, ministre, girdite ar ne? Daugelis savivaldybių turi tokius vadinamuosius hidrotechninius įrengimus, kur kažkaip yra reguliuojamas vandens lygis. Dabar jie yra pasenę, savivaldybės jų nepriima, sako, čia ne jų turtas, o Aplinkos ministerijos. Kaip yra iš tikrųjų, ar bus civilizuotai perduota savivaldybėms jas patvarkius, nes kai kurie tokie įrenginiai jau kelia pavojų ir sveikatai, ir gyvybei, kiek teko matyti? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ir dabar įstatymas numato, kad jeigu įrenginys arba statinys yra bešeimininkis, jo valdytoju tampa savivaldybė, ta priemonė taip ir veikia. Jeigu statinys turi savininką, tada atsakomybė dėl statinio, šiuo atveju įrenginio, yra savininko atsakomybė. Jeigu bešeimininkis, atitenka savivaldybei.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Baura. Ruošiasi R. Popovienė.
A. BAURA (LVŽSF). Ačiū už suteiktą galimybę. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui gerbiamam B. Markauskui. Dėl labai nepalankių gamtinių sąlygų, nuo ko ypač kenčia Utenos ir Panevėžio apskričių žemdirbiai. Kiek žinau, beveik nėra dienos, kad negautumėte iš minėtų savivaldybių vienokios ar kitokios informacijos, gaunate raštus, kurių vieni pasirašyti merų, kiti administracijų direktorių, kiti gal ekstremalių situacijų komisijų pirmininkų. Klausimas būtų toks. Koks turėtų būti vis dėlto priimtas savivaldybėse teisinis dokumentas, kuris būtų pagrindas pasiteisinti dėl prisiimtų įsipareigojimų? Aš turiu omeny Nacionalinei mokėjimų agentūrai, bankams ir t. t. Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Ir šiandien pas mane buvo Rokiškio rajono meras su ūkininkais. Aš noriu pasakyti, kad ir premjeras žino tą situaciją. Kitą penktadienį kartu su premjeru važiuojame į Ukmergės rajoną aplankyti ūkininkus, pasižiūrėti jų laukus ir susitikti su viso regiono žemdirbiais, kurie nukentėjo ir kenčia nuo lietaus. Tikrai taip, savivaldybės turi problemą skelbdamos ekstremalią situaciją. Kitą savaitę ketvirtadienį mes kviečiame visų tų savivaldybių merus ir žemės ūkio skyrių vedėjus. Kviesimės atstovus iš Pramonės ir amatų rūmų, kurie yra atsakingi už ekstremalios situacijos paskelbimą. Tikrai bandysime ieškoti išeities, nes tie bendri reikalavimai, kada yra skelbiama vadinamoji force majeure ekstremali situacija, žemės ūkiui netinka, nes tai yra iš tikrųjų ilgalaikis kritulių kiekis ir užmirkusios dirvos. Mes tikimės, kad ketvirtadienį rasime pasiūlymus. Tikrai Vyriausybė į tuos pasiūlymus reaguos ir mes padarysime metodiką, kuri leistų savivaldybėms lengviau įvertinti situaciją ir skelbti ekstremalią situaciją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Baura. Atsiprašau, R. Popovienė. Ruošiasi V. Kernagis.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Aš turiu klausti, Pirmininke. Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas yra socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Norėčiau paklausti dėl specialiųjų poreikių nustatymo – nuolatinės priežiūros ir nuolatinės slaugos. Žinome, kad šiandien iš tiesų yra sudėtinga situacija, kai žmonės kreipiasi dėl nuolatinės slaugos nustatymo ir iš esmės gulintis patale žmogus, bet dar pakeliantis ranką tikrai labai sunkiai atitinka tuos reikalavimus, kurie yra nustatyti sąraše, kad gautų nuolatinę slaugą. Tuo tarpu artimieji susiduria su tam tikromis problemomis dėl socialinių paslaugų gavimo ir slaugos iššūkiais. Kai dirbau praeitą kadenciją Socialinių reikalų ir darbo komitete, ministerija buvo pristačiusi naują projektą, kur yra numatyti tie tarpiniai variantai tarp nuolatinės priežiūros ir slaugos, ir atitiktų keturis nustatymo lygius. Tai tikriausiai palengvintų ir artimiesiems prižiūrėti sergantįjį, ir žmogui, ir gydytojams nustatant slaugos poreikį nereikėtų kažkaip pritraukti prie tam tikros ligos.
Prašom pasakyti, ministre, ar nenumatote tą projektą įgyvendinti ir kokia dabar yra situacija, ir kaip jūs galvotumėte spręsti šią iš tikrųjų problemą, realiai neatitinkančią dabartinio žmonių gyvenimo?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Tikrai iškėlėte labai jautrų klausimą. Jūsų paskatintas žinau, kad yra tas projektas. Aš dar kartą jį pakelsiu, paklausiu, kodėl mes esame sustoję, toliau nedarome aktyvių veiksmų, kad jis judėtų į priekį. Peržiūrėsime įstatymą ir jį atnešime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Kernagis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki. Aš turiu klausimą gerbiamam finansų ministrui V. Šapokai. Ministre, iš Finansų ministerijos vis ateina tokios iniciatyvos, kuriomis vis norima nuskriausti kultūrą. Štai pavasarį buvo iniciatyva atimti iš kultūros 18 mln. eurų, kas išvis yra 13 % viso Kultūros ministerijos biudžeto. Dabar atsirado nauja iniciatyva, kai norite iš nacionalinių kultūros įstaigų atimti asignavimų valdytojo teisę. Aš suprantu, kad jūs remiatės skaičiais, remiatės argumentais. Ar galite man atsakyti, ar jūs iš principo nesišnekate su kultūros ministre šiais klausimais, ar tiesiog kultūros ministrė nesugeba jūsų įtikinti, kad tie sprendimai yra tiesiog žalingi tiek Lietuvai, tiek Lietuvos kultūrai?
Dar toks lydimasis klausimas. Ar dar ateity bus panašių iniciatyvų iš jūsų ministerijos, kai valdančiųjų vienas iš prioritetų yra kultūra? Labai ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Tikrai reikia šiuo atveju paaiškinimų, nes tos informacijos srautas šia tema tikrai buvo didelis. Man atrodo, kad keliose vietose tiesiog yra audros stiklinėje.
Kuo remiamės? Remiamės Vyriausybės programa ir įgyvendinimo priemonių planu, kuriame buvo numatyta, jog būtina mažinti asignavimų valdytojų skaičių tam, kad būtų galima efektyviau valdyti valstybės išteklius. Remiamės tuo.
Dabar dėl kalbėjimosi ar nesikalbėjimo, tai puikiai diskutuojame. Kaip žinote, sprendimai šiais klausimais dar nėra priimti. Manau, kad tikrai rasime subalansuotą variantą, kad tos įstaigos, kurios tikrai veikia nacionaliniu mastu, tą statusą galėtų išlaikyti. Dabartiniu momentu mes tiesiog tais argumentais apsikeičiame. Kaip sakiau, galutinis sprendimas nėra dėl šito priimtas.
O ar bus daugiau iniciatyvų? Žinoma, kad bus, nes valstybės išteklius reikia valdyti efektyviai. Tai liečia ne tik Kultūros ministerijos sritį, tai liečia visų ministerijų sritis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys G. Vaičekauskas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiama teisingumo ministre, N. Venckienė, kada ši ponia ir buvusi Seimo narė bus grąžinta į Lietuvą ir bus padėti taškai violetinės revoliucijos bylose? Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Dėkui už klausimą. Labai atsiprašysiu, bet aš neatsakysiu į šitą klausimą. Aš, jums leidus, susisieksiu su jumis asmeniškai ir pateiksiu visą informaciją. Ačiū už supratimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Norkienė.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū Pirmininkui. Norėčiau klausimą užduoti aplinkos apsaugos ministrui. Paskutiniu metu daug kalbama apie lauko tualetus gyvenvietėse. Iš tikrųjų reikia padaryti ir čia, matyt, bus padaroma, bet daugelis žmonių neturi tų lėšų. Matyt, ateityje gal jų nereikėtų… bet pagalvoti kokią nors labdarą ar kokį nors kitą finansavimą, kad tai būtų padaryta. Bet man labiausiai įdomu, ką mes darysime su tiksinčia bomba – kolektyviniais sodais arba vadinamosiomis sodų bendrijomis. Vien tik apie Kauno miestą ar Vilniaus dešimtys tūkstančių kolektyvinių sodų, kuriuose ištisus metus gyvena gyventojai. Ten nieko nėra. O čia tai yra problema! Kaip jūs manote tą problemą išspręsti?
K. NAVICKAS. Sodai ir sodų bendrijos. Visai neseniai Seime pristatant kelių, esančių sodų bendrijose, įstatymą, taip pat buvo apie tai diskutuojama. Taip, tinklai ir pati infrastruktūra yra kita suprogramuota ar užprogramuota problema. Pagal administracinio paskirstymo įstatymą, sodų bendrijos dabar yra gyvenamosios teritorijos. Tai jau yra tas pakeitimas, kuris leidžia savivaldybėms plėtoti nuotekų tinklus jungiant juos į bendras miesto infrastruktūras. Taip ir ketiname spręsti. Kiekviena sodininkų bendrija gali būti individualiai, ar ten yra infrastruktūra, ar atitinka tuos kriterijus pagal nuolat gyvenančių gyventojų skaičių. Parama šiandien nuotekų tinklams yra ir iš Europos Sąjungos pusės. Iš nacionalinių išteklių yra paskelbtas konkursas savivaldybėms dėl prisijungimo didelių kvartalų, tai vėl atitiktų sodų bendrijos apibrėžimą. Kiekvienas atvejis turi atsakyti į kriterijus, pagal kuriuos yra skiriamas finansavimas. Jeigu jis atitinka, turėtų pakliūti į plėtros projektus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Norkienė. Ruošiasi A. Skardžius.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Klausimas švietimo ir mokslo ministrei. Prieš metus Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva dešimtyje Lietuvos regionų buvo nuspręsta steigti centrus, vadinamuosius gamtos, technologų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo centrus, ir taip skatinti mokinius domėtis tiksliaisiais mokslais. Metai praėjo. Mes Tauragėje taip pat prieš metus pasirašėme sutartį – administracija su Švietimo ir mokslo ministerija, nusprendėme, kuriose patalpose tai veiks, ir t. t., ir įsipareigojimų savivaldybė prisiėmė išlaikyti šitą centrą. Sakykite, kokia situacija ir ar tikėtis šito centro atsiradimo Tauragėje? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. STEM ugdymas tikrai yra labai reikalingas ir didelis iššūkis Lietuvai. Tą rodo akivaizdžiai PISA ir kitų tyrimų rezultatai. Peržiūrėdami STEM centrų projektą, žiūrėjome į realius pajėgumus ir kalbėjomės ne su viena savivaldybe ir ne vienu rajonu, kaip tai užtikrinti. Šiandien yra planuojami diskusijoje trys pagrindiniai centrai, kurie yra sietini su universitetiniais miestais, kur būtų tikrai užtikrinta ir mokslinė pagalba, tai yra Klaipėda, Kaunas. Pasiūlėme Kaune mokslo salos projektą sieti su STEM centru, tai būtų tikrai daug efektyviau. Taip pat Vilniuje ieškoma sprendimo kalbantis su Vilniaus universitetu, Gedimino technikos universitetu, Vilniaus miesto savivaldybe.
Bet numatytuose regionuose taip pat būtina parama, ir negalėčiau pasakyti tiksliais skaičiais, nes kaip tik dabar yra skaičiuojama. Yra numatyta teikti papildomą laboratorinę įrangą, kuri yra susieta su STEM dalykų ugdymu, bei teikti kitą pagalbą numatant didesnį finansavimą, negu buvo planuota. Bet atskiri instituciniai centrai, jų steigimas tikrai kelia labai didelius tvarumo klausimus, nes finansuos projektą savivaldybės, irgi šiandien neturi nei galimybių, nei įsipareigojimų išlaikyti centrus projektui pasibaigus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius, ruošiasi E. Pupinis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Norėčiau kreiptis į susisiekimo ministrą, galbūt po to ir teisingumo ministrė pakomentuos.
Štai turiu duomenis, kad Susisiekimo ministerijos padalinys rinko asmens duomenis apie mano šeimos narius rugpjūčio mėnesį. Noriu klausti, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo daroma? Kodėl tai buvo daroma nakties metu? Štai, pavyzdžiui, išrašas apie mano dukrą Kotryną, 2017 m. rugpjūčio 9 d., 23 valandos 28 minutės buvo kreiptasi. Ar tai buvo daroma, gerbiamas ministre Rokai Masiuli, jūsų asmeniniu nurodymu ir kur buvo panaudoti šie pavogti duomenys? Štai, yra išrašai. Ačiū.
R. MASIULIS. Pone Skardžiau, paprašyčiau duoti man visą tą medžiagą. Pirmą kartą girdžiu apie šitą dalyką. Pasiaiškinsime, ar tai tiesa, ar ne.
M. VAINIUTĖ. Aš taip pat galiu pasakyti, kad man ta informacija visiškai nežinoma. Mes domėsimės ir pateiksime jums atsakymus ir paaiškinimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tiesiai per prokuratūrą. Klausia Seimo narys E. Pupinis, ruošiasi R. Juška.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamojo susisiekimo ministro. Turbūt Rytų Aukštaitijoje dažniausiai užduodamas klausimas yra susijęs su keliu Utena–Vilnius, todėl ir aš norėčiau paklausti. Dar vasaros metu Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos vadovas, minėdamas prioritetinius darbus, minėjo ir kelią Vilnius–Utena. Jis sakė, kad kelią planuojama sutvarkyti iki 2020 metų. Darbai šiame kelyje prasidės arba šių metų pabaigoje, jei orai leis, arba kitais metais. Prasidės nuo Vilniaus, ten, kur baigiasi keturios eismo juostos, ir eis iki Nemenčinės sankryžos. Tikslas iki 2018 metų pabaigos arba iki 2019 metų vidurio nutiesti keturias eismo juostas. Todėl norėčiau paklausti, ar iš tiesų tie planai yra realūs, ar yra padarytas projektas? Taip pat kokia yra perspektyva toliau nuo Nemenčinės keliui eiti keturių eismo juostų arba su reversine juosta? Labai ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Taip, tas kelias yra vienas iš svarbiausių, kuriuos reikia tvarkyti. Dabar tiksliai dėl metų šią akimirką aš neatsakysiu, mano žiniomis, iki Utenos turėtų būti sutvarkytas, atrodo, iki 2022 ar 2023 metų, ruožais bus. Taip, kaip jūs išdėstėte, kad keturių juostų kelias eis tolyn nuo tos vietos, kur jis dabar yra pabaigtas, tai tiesa. Vėliau jis bus tęsiamas už Molėtų iki Labanoro sankryžos, o toliau bus dviejų ar dviejų plius vienos juostų kelias. Taip, be abejo, tie planai yra. Mes atsisakėme koncesijos varianto, iš karto visą kelią daryti, bet jis po truputį bus tvarkomas. Tik aš jums atskirai patikslinsiu metus, kuris ruožas iki kurių metų. Daug tų projektų, visų detalių neatsimenu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Juška, ruošiasi K. Bartkevičius.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Mano klausimas bus sveikatos apsaugos ministrui, bet prieš kreipdamasis į sveikatos apsaugos ministrą noriu priminti gerbiamam socialinės apsaugos ministrui ir premjerui. Į mano klausimą balandžio mėnesį premjeras negalėjo atsakyti ir birželio mėnesį, praėjo pusė metų. Aš vis dėlto primenu, nes nepatogiai jaučiuosi grįžęs į apygardas ir vengiu sutikti neįgaliuosius. Transporto klausimas iki šiol neišspręstas ir nebeturiu jokios informacijos. Po jų kreipimosi neturiu ką atsakyti ir šiandien.
Klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Su džiugesiu visi sutiko prieš porą mėnesių žinią, visos gydymo įstaigos, apie papildomų lėšų iš rezervo, iš PSDF skyrimą, 24,6 milijonus litų…
PIRMININKAS. Laikas!
R. JUŠKA (LSF). Buvo paskaičiuota, kad bus didinami gydytojams ir slaugytojams atlyginimai. Deja, kai kurios savivaldybės nedidina. Kokių imsitės veiksmų, kad lėšos būtų panaudotos pagal paskirtį ir atlyginimai būtų padidinti?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų ne pirmą kartą tokia problema iškyla. Jūs turbūt prisimenate, ir praeitais metais panaši situacija buvo kilusi. Kokių priemonių mes ėmėmės, na, pirmiausia paviešinome tas įstaigas. Galiu pasidžiaugti, kad po to, kai savivaldybės buvo paviešintos, nes rajonų ligoninių steigėjas vis dėlto yra savivaldybė, ji priima sprendimą, ministerija tiesioginio sverto neturi, galiu pasidžiaugti, kad tikrai nemaža dalis sureagavo į tą paviešinimą ir pakėlė atlyginimus, o ten, kur išlieka problemos… Vienas iš kolegų Seimo narių pateikė siūlymą, kuriam parlamentas pritarė, tai dėl dvigubo steigėjo. Priimti sprendimus, kad ministerija taptų viena iš steigėjų tokių institucijų, ir ateityje tokių problemų apskritai nekiltų, tada mes turėtume tiesioginius svertus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Bartkevičius, ruošiasi K. Mažeika.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau klausimą užduoti susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, šiuo metu transporto sektoriuje dirba labai daug žmonių, 160 tūkst. Kartais vairuotojai pagrįstai nuogąstauja dėl kursų ar egzaminų pagal ADR (pavojingų krovinių vežimas), susiduria su tam tikra problema, turi išmokti dviejų enciklopedijų dydžio tomus, chemines formules. Kas penkeri metai, jeigu išlaikai šias teises, tai kas penkerius metus turi vėl laikyti, vėl nueiti tą ilgą kelią. Vairuotojai kitas Europos Sąjungos šalis pasirenka, nes ten yra lengvesni reikalavimai, mūsų vairuotojai pasirenka mūsų kaimynines šalis. Sakykite, ar jums yra žinoma ši situacija? Ir jeigu žinoma, ar bus kas nors keičiama toje srityje, kas susiję su pavojingų krovinių vežimo reikalavimais, išlaikyti teises? Ačiū jums.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Pasidomėsiu. Tikrai tokią problemą girdžiu pirmą kartą. Reikia išanalizuoti, tada galėsiu atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas, kadangi K. Mažeika išsibraukė. Ruošiasi A. Palionis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Vakar Alytuje įvyko didžiulis mitingas, sausakimša tarybos salė, ir žmonėms persipildė pyktis, nes prieš tarybos sprendimą dėl kainų pakėlimo už šiukšlių išvežimą neišgirdo miesto, ir neadekvačiai yra kosminės kainos padarytos, už pastoviąją kainą 64 %, o kitose savivaldybėse yra tik 5 % už pastoviąją. Kadangi dabar yra dvinarė sistema ir tuo savivaldybė pasinaudojo, juolab kad vienas iš Alytaus regiono centrų darbuotojų, direktoriaus pavaduotojas, tarybos narys konservatorius nenusišalino nuo balsavimo ir taip pat balsavo už kainų pakėlimą. VTEKʼas pripažino, kad jis pažeidė… ir tai rodo, kad aš tikrai negaliu pasitikėti RATC skaidrumu, juolab kad Alytaus regiono RATC direktorius yra visos Lietuvos asociacijos prezidentas. Ir mes girdime, kas Raseiniuose įvyko. Ar būtų galimybė vieną kartą šitam dalykui padėti tašką, nes jau daug metų vargsta miestas ir kiti regionai dėl tokio požiūrio. Ar būtų tokia galimybė, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija galėtų nustatyti tik pastoviąją kainą, o kintamąją palikti Lietuvos regionams spręsti, savivaldybėms, o gal tuos RATCʼus perorganizuoti, performuoti? Dėkoju. Klausimas aplinkos ministrui.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aplinkos ministerija neketina perimti šitos prievolės tvarkyti gyventojų atliekas, tas yra dabar savivaldybių atsakomybė. Reaguodama į tas aktualijas, kurias iškėlėte, Aplinkos ministerija rengia dokumentus dėl vadinamojo varto mokesčio. Tie RATC, kurie priima atliekas ir nustato nuolatinės dalies įkainius… Dėl šitos kainos mes tikimės, kad bus gautas ir sutarimas, ir pritarimas teisinis iš Seimo pusės, kad tas mokestis buvo reguliuojamas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos. Kitų pokyčių, kurie susiję su savivaldos teise, nustatant tarifus, Aplinkos ministerija neketina reguliuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Palionis. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Mano klausimas taip pat aplinkos apsaugos ministrui, VTEKʼas parašė aiškią poziciją dėl Miškų departamento vadovo konkurso ir aš taip suprantu, kad ministerijos kancleris prisiėmė atsakomybę, Miškų departamento vadovas jos neprisiėmė, o ministerijos teisininkai jį kaip ir išteisino, nes aš suprantu, kad jis lieka dirbti. Kokia jūsų pozicija? Jeigu žiūrime į Vyriausybės kabineto profesionalumą ir skaidrumą, ar departamento vadovas turės jūsų pasitikėjimą?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Patikslinant klausimą arba atsakant į jūsų klausimą reikia pabrėžti tai, kad VTEKʼas pripažino departamento direktoriaus pažeidimus kaip nešiurkščius, vadinasi, dėl jų nėra teisinio pagrindo šito darbuotojo arba departamento direktoriaus atleisti. Tik moralinis klausimas. Esame kalbėję su departamento direktoriumi… (Balsai salėje) Atsiprašau. Esame kalbėję su departamento direktoriumi ir iš tikrųjų tos aplinkybės, kurios lėmė VTEKʼo neigiamą išvadą, na, daugiau yra formalios, ir departamento direktorius, taip, turi mano pasitikėjimą dirbti, o toliau skaidrumui didinti arba, kad tokių dalykų nebūtų, reikia nuspręsti, kaip tokiais atvejais darome, nes šiuo atveju atsiranda ta teisinė kolizija.
Aš turiu referuoti į teisininkų išvadą, kad jeigu ir būtų pripažintas arba jeigu mes pripažintume konkurso organizavimą kaip neteisėtą arba pažeidusį tarnybinę etiką, pagal Civilinį kodeksą ir pagal Darbo kodeksą nebūtų teisinio pagrindo atleisti darbuotojo iš darbo. Čia yra tiktai… Tas nesutikimas yra, tą reikia turėti mintyje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi A. Armonaitė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Premjere, pora klausimų, susijusių su aktualijomis ir su Lietuvos mūsų bendra valstybės laikysena. Vienas dalykas, šiandien pasirodė publikacija, kad Lietuvos energetikos institutas, jo mokslininkai konsultuoja Astravo statytojus, kai kurie iš jų sako, kad tai yra suderinta su valdžia ir su valdžios palaiminimu. Klausimas, kas čia ta valdžia, ir jeigu tai jūs, ar su jūsų palaiminimu?
Kitas klausimas aktualus visiems mūsų piliečiams, tas skandalas, susijęs su to paties ženklo maisto gaminiais ir skirtinga kokybe. Iš tikrųjų koks yra įsitraukimas mūsų valstybės? Taip, mes žinome, kad yra atliktas tyrimas, kuris rodo, kad tų skirtumų esama, bet kaip jūs pats vertintumėte mūsų galimybes Europos Sąjungoje kelti šį klausimą, jeigu manote, kad tam yra pagrindo, ir kaip vertintumėte komisarą V. P. Andriukaitį, kurio portfelyje tiesiogiai yra šitie klausimai susiję. Jisai jau pavasarį žinojo tuos duomenis ir nelabai ėmėsi kokių nors veiksmų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl pirmo nieko negalėčiau pasakyti, nes neskaičiau publikacijos, jeigu tai susiję su Energetikos institutu, turbūt gal steigėjas galės atsakyti. Tikrai negaliu komentuoti, reikėtų susipažinti.
O dėl antro – taip, tikrai nėra normalu, kada iš esmės mes esame vertinami kaip kitokios rūšies, šiurkščiai sakant, piliečiai Europos Sąjungos, tai yra nepriimtina ir aš manau, kad kalbant apskritai ir į ateitį, ir apie kitą, ir apie finansinę perspektyvą mūsų pozicija turi būti vienareikšmiška, kad mes turėtume užtikrinti tokią pat gyvenimo kokybę kaip ir senos Europos Sąjungos šalyse ir nesiorientuoti arba nesikoncentruoti vien į infrastruktūros projektus, o tai buvo daroma, bet būtent į gyvenimo kokybės, socialinės atskirties mažinimo atotrūkio, kuris vis dar didėja tarp mūsų pajamų ir gaunamų ten pajamų mažinimo.
Kalbant apie atsakomybę aš sutikčiau, kad galbūt reikėtų komisarui orientuotis būtent į tokias problemas, o ne Astravo klausimą kvestionuoti. Ir Vyriausybėje tikrai svarstome, kokių pozicijų turime imtis, tai vienareikšmiškai yra nepriimtina, kalbant apie tai, kad gali būti skirtingi standartai nustatyti kalbant apie maisto produktų kokybę, teikiamą Rytų Europai arba Centrinei ir Vakarų Europai.
PIRMININKAS. Ar energetikos ministras?
Ž. VAIČIŪNAS. Papildysiu pirmą klausimo dalį dėl Lietuvos energetikos instituto, kiek teko domėtis po šitos publikacijos, taip, jie dalyvauja kartu su prancūzų mokslininkais Europos Sąjungos finansuojamoje projekte, kažkur apie trejus metus vyksta tas projektas. Jo tikslas yra Baltarusijos reguliatoriaus stiprinimas. Iš esmės, be abejo, įvertinat tiek Seimo, tiek Vyriausybės poziciją šiuo klausimu ir tai, kad tokia elektrinė neturėtų būti statoma arba jinai neturėtų būti eksploatuojama, suprantama, kad geriau būtų, kad tokiose projektuose nebūtų dalyvaujama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš turiu klausimą socialinės apsaugos ir darbo ministrui ir galbūt finansų ministras galės pakomentuoti. Žiniasklaidoje vis pasirodo informacijos apie Vyriausybės planus reformuoti pensijų sistemą ir tai, ką mes matome, iš tikrųjų kerta, na, pirmiausia vidurinei klasei, žmonėms, kurie gauna vidutines pajamas ir taupo privačiuose pensijų fonduose. Tai, ką mes matėme viešojoje erdvėje, iš tikrųjų labai ženkliai pablogintų galimybę sukaupti gausesnei pensijai ir kelia apskritai labai daug klausimų nepasitikėjimo pačia sistema visuomenėje. Tiesiog galbūt galėtumėte pakomentuoti, koks yra planas, nes dabar kalba patarėjai, bet ne ministrai. Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Ta informacija, kuri buvo pasirodžiusi spaudoje tikrai yra viena pirminių, tokių pradinių diskusijų ir informacijos, todėl ja rimtai remtis neturėtume. Dėl to, kas planuojama, tikrai netrukus turėsime bendrą viešą diskusiją, bet kol kas norisi Vyriausybės lygmeniu sutarti dėl to siūlymo, kurį siūlytume ir dėl kurio diskutuotume.
To siūlymo esminiai tikslai yra tokie, kad dabartinių pensininkų sistemos, t. y. valstybinio socialinio draudimo ir privačios kaupimo sistemos nebūtų priešinamos. Deja, šiuo metu jos yra prišinamos dėl to, kad antrai pakopai yra išmokama iš dabartinių pensininkų senatvės pensijos dalies.
Antrasis tikslas yra tai, kad tie kauptų, kuriems apsimoka, o tie, kuriems neapsimoka, nes yra skaičiavimai, kad nemažai daliai dalyvių neapsimoka ir jie praranda pagal dabartinę sistemą. Tad sudaryti sąlygas informuoti ir sudaryti maksimalias sąlygas, kad tie žmonės, kurie gali kaupti ir sukaupti, kauptų ir sukauptų kiek galima daugiau tiek per vieną, tiek per kitą sistemą. Darome viską, kad ir dabartiniams, ir ateities pensininkams būtų geriau, ir su tais siūlymais eisime į diskusijas. (Balsas salėje: „Kada?“) Artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausybei už dalyvavimą. Vyriausybės valanda baigta, klausimų dar liko ir kitam kartui. 13 Vyriausybės narių, vadinasi, 13 valandų. (Balsai salėje)
14.00 val.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimas (dėl Seimo nario Naglio Puteikio)
Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Svečiuose turime generalinį prokurorą E. Pašilį. Kadangi buvo gauta Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kad vis dėlto turime suteikti galimybę prokurorui kreiptis į Seimą, kviečiu prokurorą padaryti pareiškimą.
E. PAŠILIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016 m. balandžio 25 d. gavo Vilniaus apygardos teismo nutartis privataus kaltinimo byloje, kuria teismas nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį N. Puteikį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma pripažinti N. Puteikį kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skirti jam įstatyme numatytą bausmę – priteisti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėja šmeižiančia informacija laiko leidinyje „Laisvas laikraštis“ 2012 m. birželio 22 d. publikuotame straipsnyje „N. Venckienė žlugdo Prezidentę ir Lietuvos politinę sistemą“ išsakytus teiginius. Straipsnyje nurodomas pareiškėjos vardas, pavardė, pareigos, kalbama būtent apie jos laikraščiui „Karštas komentaras“ parašytą straipsnį, jo reikšmę, taip pat aptariamos straipsnio autorės, pareiškėjos, politinės pažiūros, pažymint, kad pareiškėjos tėvas – apsišvietęs KGB agentas, o laikraštis, kuriame publikuotas pareiškėjos straipsnis, veikiamas Valstybės saugumo departamento.
Teismas konstatavo, kad, pareiškėjos manymu, šie teiginiai sumenkino jos reputaciją, sudarė klaidingą įspūdį apie jos šeimą, dėl to nukentėjo ji pati ir jos šeimos nariai. Dėl publikuotų teiginių jai teko keisti gyvenamąją vietą, sumažėjo bendravimo galimybės, ji patyrė didžiulį pažeminimą, jaučiasi persekiojama. Pareiškėja mano, kad N. Puteikio interviu atliktas tiesiogine tyčia, siekiant apšmeižti ją, sumenkinti jos reputaciją, kad žmonės netikėtų jos straipsniais.
Iš nurodytos teismo nutarties turinio matyti, kad 2016 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teisme įvykusio taikinamojo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nesusitaikė, todėl teismas šia nutartimi nutarė spręsti privataus kaltinimo skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą. N. Puteikis, kuris privataus kaltinimo tvarka kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, yra Lietuvos Respublikos Seimo narys. Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižia asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemones, arba spaudoje. Už šio nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės, tai yra bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį N. Puteikį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju generaliniam prokurorui. Skelbiu posėdžio pertrauką iki 15 val. 15 min.
R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, kol dar nesumušėte gongo, aš labai noriu pakviesti ateiti labai trumpam, kelioms minutėms, tuos, kurie užsirašė į Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Korėjos Respublika – Pietų Korėja. Jeigu kurie dar norite įsitraukti, prašome čia ateiti dabar, tuoj pat. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Gerų pietų. Pertrauka iki 15 val. 5 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.