2023-03-16

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL 2024 METŲ PASKELBIMO NATO IR EUROPOS SĄJUNGOS, DAINŲ ŠVENTĖS BEI ANTANO SMETONOS IR SOFIJOS SMETONIENĖS METAIS“

PROJEKTO Nr. XIVP- 1715(2)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Eil. nr.

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

Argumentai:

2019 metais Seimo nutarimu Nr. XIII-865 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“ buvo paskelbti Antano Smetonos atmintinais metais ir buvo įgyvendinta Vyriausybės patvirtintas minėjimo planas, panaudojant įvairias viešinimo, leidybos, kultūrines, edukacines ir kt. priemones. Planas buvo įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Siekiant suaktualinti ir pažinti skirtingus atminties kultūros reiškinius, asmenybes bei įvykius nėra tikslinga skelbti tų pačių atmintinų metų kas penkerius metus.

2023 ir 2024 metais minimos svarbios diplomatų Lozoraičių, turėjusių ypatingos svarbos Lietuvos nepriklausomybės istorijoje, šeimos sukaktys. Trys Lozoraičių kartos nuosekliai dirbo Lietuvos valstybingumo baruose kuriant, įtvirtinant, išsaugant ir atkuriant Lietuvos valstybingumą per visą XX amžiaus Lietuvos istoriją. Pirmasis iškilus šios šeimos atstovas – Motiejus Lozoraitis (1866–1907). Jo sūnus Stasys Lozoraitis vyresnysis (1898–1983), žymus XX a. Lietuvos valstybės veikėjas, dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Vokietijoje. Jis buvo Lietuvos pasiuntinys ir laikinasis reikalų patikėtinis prie Šventojo Sosto, Lietuvos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje. SSRS okupavus Lietuvą jis dirbo Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu. Stasys Lozoraitis vyresnysis, kaip ir kiti demokratinio pasaulio valstybėse rezidavę Lietuvos diplomatai, toliau tęsė diplomatinę tarnybą, liko ištikimas nepriklausomai Lietuvos valstybei ir duotai priesaikai. Pagerbus jo diplomatinę tarnybą jam buvo suteiktas simbolinis Vilties prezidento vardas, kai buvo iškelta jo kandidatūrą 1993 m. prezidento rinkimuose

Tarnybos Lietuvos diplomatinėje tarnyboje kelią pasirinko ir abu Stasio Lozoraičio sūnūs – Stasys Lozoraitis jaunesnysis ir Kazys Lozoraitis (1929–2007). Stasio Lozoraičio jaunesniojo diplomatinė veikla prasidėjo 1944 m., kuomet jis pradėjo dirbti Lietuvos pasiuntinybėje prie Šventojo Sosto. Po to jis buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybės prie Šventojo Sosto atašė. 1970 m. pradėjo eiti Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto pareigas. Jo brolis, Kazys Lozoraitis dirbo Lietuvos atstovybėje prie Šventojo Sosto laikinojo reikalų patikėtinio S. Girdvainio asmeniniu sekretoriumi, vėliau dirbo Vatikano radijuje lietuvių redakcijoje ir buvo paskirtas LR ambasadoriumi prie Šventojo sosto.

Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, pagerbdami Lozoraičių diplomatinę tarnybą ir prisimindami trijų Lozoraičių gimimo sukaktis siūlytina Seimo nutarimo projektu Nr. XIVP1715(2) numatyti, kad 2024 metai skelbiami NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei diplomatų Lozoraičių metais.

Pasiūlymas:

Seimo nutarimą Nr. XIVP-1715(2) išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL 2024 METŲ PASKELBIMO NATO IR EUROPOS SĄJUNGOS, DAINŲ ŠVENTĖS BEI DIPLOMATŲ LOZORAIČIŲ METAIS

2023 m. d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl atmintinų metų skelbimo tvarkos“ Nr. XIII-975 1 straipsniu,

įvertindamas tai, kad 2004 m. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), ir tai yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų, primenantis visuomenei apie fundamentalų lūžį geopolitikos bei saugumo srityse, Lietuvai tapus visaverte tarptautinių struktūrų, formuojančių šiuolaikinio pasaulio kontūrus ir atsakingų už jų stabilumą, dalimi;

primindamas, kad 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos Dainų šventė (tuomet – Dainų diena), ir pabrėždamas, kad ši šventė yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, pasižymi išskirtinėmis išraiškos formomis, suburia įvairių sričių ir kartų meno kolektyvus, ugdo visuomenės kūrybines galias, užtikrina tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą, taip pat primindamas, kad Dainų ir šokių šventė yra įrašyta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą;

atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. minimos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo Stasio Lozoraičio (1898–1983), vyresniojo, 125-osios gimimo metinės, kad 2024 metais – Stasio Lozoraičio (1924–1994), jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone gimimo, reikšmingai prisidėjusio prie egzilinės diplomatijos kaip reiškinio kūrimo, turėjusio ypatingos svarbos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui ir valstybingumo išlikimui XX amžiuje, 100-osios gimimo metinės ir Lietuvos diplomatinio atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio (1929–2007) 95-osios gimimo metinės;

siekdamas pažymėti Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą 20-metį, Lietuvos Dainų šventės 100-metį ir Diplomatų Lozoraičių nuveiktų darbų svarbą, nutaria:

1 straipsnis.

Paskelbti 2024 metus:

1) NATO ir Europos Sąjungos metais;

2) Dainų šventės metais;

3) Diplomatų Lozoraičių metais.

2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) iki 2023 m. liepos 1 d. parengti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metų minėjimų programas ir jas patvirtinti;

2) numatyti lėšų 2024 metų valstybės biudžete Vyriausybės patvirtintoms NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metų programoms įgyvendinti.“

Teikia:

Seimo narė Paulė Kuzmickienė