LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 362
STENOGRAMA
2016 m. birželio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ,
Seimo pirmininko pavaduotojai A. SYSAS ir K. KOMSKIS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame birželio 14 dienos posėdį. (Gongas)
15.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. birželio 14 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. (Balsai salėje) Spėsime, visą vakarą registruosimės. Taigi registracija.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, gal kas nors nori išbraukti iš darbotvarkės kokį klausimą, nes iki pusės devynių darbotvarkė? Taip. J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti, gal būtų galima Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymą paankstinti, gal po priėmimų, po 2-3 klausimo? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Tokią teisę turite prašyti. Gerbiamasis A. Paulauskas. Prašom.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš prašau frakcijos vardu kaip aštuntąjį darbotvarkės klausimą įtraukti įstatymo projektą dėl Kariuomenės principinės struktūros 2015–2020 metais, nes mes šiandien turime patvirtinti 2021 metus ir 2022 metus. Tiesiog lieka 2020 metų spraga. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, yra išvada. Prašyčiau įtraukti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote dar vieną papildomą klausimą į darbotvarkę?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, papildomai.
PIRMININKAS. O numerį galite pasakyti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Nr. XIIP-3871.
PIRMININKAS. Aišku. V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Ačiū, pone pirmininke. Prašyčiau pagaliau įtraukti į darbotvarkę Seimo laikinosios komisijos dėl manipuliavimo slaptosiomis pažymomis… nes yra patvirtinta Etikos ir procedūrų komisijos išvada ir liko tik svarstymas. Yra perėjęs dvi stadijas, tampa komedija.
PIRMININKAS. Mes turėtume pasitarti. Kadangi laiko tarpas didelis, nebent Etikos ir procedūrų komisija pateiktų išvadas dėl to, ir viskas, nes, kiek aš žinau, nebuvo išvados pateikimo. Mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją ir liko ne svarstymas, o tik priėmimas. Jeigu Etikos ir procedūrų komisijos garbus vadovas galės po to paaiškinti, prašom.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Išvada Sekretoriatui yra atiduota.
PIRMININKAS. Prašom?
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Išvada yra Sekretoriatui atiduota.
P. GRAŽULIS (TTF). Sekretoriate.
PIRMININKAS. Supratome, ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, taip pat manyčiau, yra labai svarbus klausimas, iškart po pirmo priėmimo siūlyčiau Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimą. Ten tik pakeitimas komitetų pagal Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Labai daug neužtruktume.
PIRMININKAS. Jis yra įrašytas kaip 2-9 klausimas.
P. GRAŽULIS (TTF). Bet tada prašau aukščiau, aukščiau, po priėmimo. Pirmas, kad būtų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, supratau jūsų prašymą, bet dirbam mes šiandien iki pusės devynių.
P. GRAŽULIS (TTF). Tai mažiau šnekėkime, daugiau dirbkime.
PIRMININKAS. Jūsų teisėtas prašymas. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš pakartoju tą patį prašymą ir siūlyčiau posėdžio pirmininkui, kurio veiksmai Etikos ir procedūrų komisijos buvo įvardinti kaip ne tokie, kokie derėjo pirmininkui, Konstitucijos pataisos nenugrūsti kur nors, o čia tikrai yra komiteto pakeitimas, kuris ilgai neužims. Čia yra minutės klausimas. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Noriu pataisyti, etika nesvarstė mano elgesio. Etika svarstė, kaip iš tos situacijos išeiti. Tai būkite biedni, bet teisingi. Mačiau, D. Mikutienė. Jau nenori?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, rezerve yra įrašytas įstatymo projektas Nr. XIIP-3558, Sveikatos priežiūros įstaigų.
PIRMININKAS. Kelintas numeris?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Pirmas rezervinis Nr. XIIP-3558. Ten yra tik perbalsavimas. Jeigu jūs galėtumėte tai padaryti, pakelti aukščiau, tai mes rytoj komiteto posėdyje turėtume dar spėti sutvarkyti išvadą.
PIRMININKAS. Matote, čia rezervinis. Jeigu bus galimybė ir greitai dirbsime, nekalbėsime nereikalingai, tai tikrai viską spėsime.
Gerai. Tenka dabar balsuoti. Pirmasis prašymas buvo 2-11 klausimą – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2502(4)ES svarstyti iš karto po priėmimo, tai yra po 2-3. Taigi balsuojame. Kas pritaria Socialdemokratų partijos frakcijos prašymui pakelti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 74, prieš – 1, susilaikė 14. Yra pritarta siūlymui ir svarstysime 2-4.
Yra siūlymas ir prašymas įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIIP-3871, papildomą dėl krašto apsaugos sistemos organizavimo… (Balsai salėje) Dėl principinės kariuomenės, atsiprašau, neturiu pavadinimo. Balsuojame. Kas pritariate dėl įtraukimo, balsuojate už.
Labai atsiprašau, nors nubalsavo 86, prieš nėra, susilaikė 9, nėra jūsų komiteto išvados, man Sekretoriatas aiškina. Tai parodykite. Gerai. Jeigu bus viskas gerai, įtrauksime.
Yra prašymas pakelti po pagalbinio apvaisinimo, nes mes jau pakėlėme vieną. (Balsai salėje) Konstitucijos 38 straipsnio papildymo pakeitimo įstatymo projektą padaryti 2-5. Balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už. (Balsai salėje) Kas… Balsuojame.
Už balsavo 83, prieš – 3, susilaikė 9. 2-9 tampa 2-5.
Ir kolegos V. Vasiliausko siūlymas įtraukti į darbotvarkę Nr. XIIP-4283, balsuoti dėl komisijos. Balsuojame dėl siūlymo įtraukti į darbotvarkę.
Už balsavo 44, prieš – 5, susilaikė 35. Įtrauktas.
Ar galime… Prašom. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, žiūrėkite, kas išeina. Svarbiausias klausimas, kuris palies visus Lietuvos gyventojus (net ir tuos, kurie dar negimę), aš turiu omeny Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nuvažiavo į naktį. Visi į priekį, į priekį. Tai klausykite, ar čia yra mūsų dėmesys socialinei sričiai? Visai nesuprantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mečislovai, nereikia kalbėti, reikia dirbti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pakeistai darbotvarkei? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pradedame dirbti.
15.12 val.
Informaciniai pranešimai
Dar informacija dėl frakcijos seniūno pavaduotojo. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ priėmė sprendimą pirmuoju frakcijos pavaduotoju paskirti Seimo narį R. A. Ručį. Mylėkite ir gerbkite.
15.12 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2782(2) (priėmimo tęsinys)
Pradedame svarstyti pirmąjį darbotvarkės klausimą. Referendumo įstatymo 10, 11, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kolegos, prisimenate, jis buvo priimtas, bet po to išaiškėjo, kad yra prieštaravimas kito Referendumo įstatymo 11 straipsniui, todėl buvo nutarta atidėti balsavimą dėl šio įstatymo priėmimo, atsiprašau, posėdžio pirmininkės pasiūlymui laikyti negaliojančiu ir šį projektą priimti iš naujo pritarta bendru sutarimu. Toks yra mūsų sutikimas. Todėl einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio… Man sako, kad vis tiek reikia, kad M. Petrauskienė būtų tribūnoje. Turėsite komentuoti, čia dar yra pastabų.
Taigi dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio 4 dalies yra jūsų, gerbiamoji kolege, pataisa, kuriai komitetas pritaria.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Pritarė, nes tai yra redakcinio pobūdžio pataisa, siūloma suderinti šį projektą su ankstesniu.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. 6 straipsnis…
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Komitetas siūlo…
PIRMININKAS. …ne, dalis. Dėl 6 dalies irgi jūsų pataisa – vietoj trijų siūlomi šeši mėnesiai.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. (Balsai salėje) Prašote balsuoti? Balsuojame. Balsuojame dėl Seimo narės M. Petrauskienės siūlymo 2 straipsnio 6 daliai nustatyti terminą vietoj trijų mėnesių šešis. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę…
Už pataisą balsavo 65, prieš – 7, susilaikė 18. Pataisai pritarta.
Dėl 2 straipsnio 9 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė, siūlo išbraukti tą perteklinę nuostatą ir mes tą padarėme, išbraukėme.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti? Pritariame.
Dėl 3 straipsnio 1 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Pritarė, tai yra perteklinė nuostata, ji taip pat yra išbraukiama.
PIRMININKAS. Čia taip pat išbraukiate, kaip ir prieš tai buvusiame, aš matau. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Dėl 2 dalies irgi yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ar galime pritarti 3 straipsniui? Pritarta.
Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Ačiū. Motyvai už, prieš.
Motyvai už – K. Glaveckas. (Balsai salėje) Už visą, už visą.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra nedidelis žingsnelis į XXI a., nes dabar, IT technologijų amžiuje, kai žmonės gali savo pinigus, sąskaitas ir kitus dalykus tvarkyti elektroniniu būdu, mes dar neleidžiame jiems balsuoti arba pradedame kalbėti apie tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija gal kaip nors nustatys balsavimą. Mes gyvename dar praeitame amžiuje, o dabartinis amžius, naujoviškas, reikalauja, kad mes ne tik referendumą, bet ir visas balsavimo procedūras perkeltume į elektroninę erdvę, kito pasirinkimo mes tiesiog neturėsime. Kuo greičiau tai padarysime, tuo mažiau turėsime problemų ateityje, todėl siūlau palaikyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės M. Zasčiurinskas. Gerbiamas Petrai! (Balsas salėje: „Petrai, neužstok!“) Jūs užstojate Mečislovą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį. 300 tūkst. parašų. Mūsų visų noras, aš žiūrėjau partijų programas, yra mažinti šitą parašų kiekį. Dabar mes didiname parašų rinkimo laikotarpį du kartus, nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių. Kada galų gale mums bus pateiktas balsavimas dėl referendumui reikalingų parašų skaičiaus, pavyzdžiui, iki 100 tūkst., tai mes ką – grįšime prie šito balsavimo ir vėl padarysime tris mėnesius? Todėl aš ir noriu atkreipti mūsų dėmesį, kad prieš balsuodami gerai pagalvotume, ar mūsų prioritetas yra, kad šešis mėnesius žmonės vaikščiotų, rinktų parašus, ar mūsų prioritetas dėl referendumo yra atsižvelgti į mažėjantį gyventojų skaičių ir daryti jį lankstesnį, pavyzdžiui, sumažinti nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst.? Aš pasisakau už parašų skaičiaus sumažinimą iki 100 tūkst. ir už trijų mėnesių laikotarpį. Aš ir noriu atkreipti dėmesį, kad kolegos apsispręstų, ar mes norime 300 tūkst. parašų ir šešių mėnesių, ar mes norime 100 tūkst. ir trijų mėnesių? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 68, prieš – 1, susilaikė 27. Referendumo įstatymo 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Referendumo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-889(2) (priėmimo tęsinys)
Svarstome Referendumo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Turėtų V. Bukauskas, bet ateina M. Petrauskienė.
Gerbiami kolegos, yra Teisės departamento pastaba dėl pavadinimo.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Mes siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Pritariame. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
Dėl 1 straipsnio yra J. Razmos pataisa, jis siūlė visiškai išbraukti, bet kadangi mes prieš tai balsavome dėl šešių mėnesių, tai dėl šito nebalsuojame.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ir dėl 2 dalies yra Seimo Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Čia yra derinama su ankstesniu projektu. Atsiprašau, su projektu Nr. XIIP-2782.
PIRMININKAS. Taip. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Tik Teisės departamento pastaba. Kaip sakiau, J. Razmos mes nesvarstome, nes jau apsisprendėme. Tai yra dėl įsigaliojimo. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? (Balsai salėje) Taip, priėmimas. (Balsai salėje) Ne, straipsnį. Mes dėl straipsnio klausiame. (Balsai salėje) Balsuosime. Čia dėl 2 straipsnio. Aš klausiu dėl 2 straipsnio. Galime pritarti? Galime. Ačiū.
Gerbiami kolegos, motyvai už, prieš. Nėra.
Skelbiu balsavimą. Po balsavimo šiuos projektus sujungsime į vieną. Dėl protokolo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 76, prieš – 2, susilaikė 19. Referendumo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Kaip ir sakiau, šiuos projektus Sekretoriatui siūlome sujungti į vieną. Dokumentų skyriui.
15.22 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502(4)ES (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, svarstome pakeltą į viršų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502(4). Noriu priminti, kad mes baigėme svarstyti 5 straipsnį ir svarstysime 6 straipsnį. Kviečiu D. Mikutienę. Atsiprašau, A. Monkauskaitę. (Balsai salėje) Tada atsiprašau. A. Monkauskaitės nėra. V. M. Čigriejienė. Prašau. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, 6 straipsnis. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaba, kuriai iš dalies pritarta. Taip pat Seimo narių V. M. Čigriejienės, A. Matulo ir kitų. Iš dalies pritarta. Ar reikalaujate, kolegos, balsuoti?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Ne, nereikalaujame.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi tęstiniai. Yra jūsų tolesnis siūlymas irgi dėl 2, 3 dalių. Iš dalies pritarta. Jūs irgi sutinkate?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Taip, sutinkame.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas dėl 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Irgi komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Sutinkame.
PIRMININKAS. Dėl 3 punkto jūsų siūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Suprantu, kad sutinkate.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Sutinkame. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir vienintelis jūsų siūlymas dėl 6 straipsnio – „būdų reikalavimus“. Komitetas nepritarė. Prašom. Kas pristatys? Ar reikalaujate balsuoti? J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Tai yra techninio pobūdžio siūlymas: vietoj įrašo „pagalbinio apvaisinimo metodikas tvirtina sveikatos apsaugos ministras“ yra siūlymas „pagalbinio apvaisinimo būdų reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras“. Žodis „metodikas“ keičiamas į „būdų reikalavimus“. Mūsų manymu, čia yra tikslesnis apibrėžimas.
PIRMININKAS. Supratau. Kodėl komitetas nepritarė?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gydymo metodika, kaip dokumentas, yra reikšminga priimant sprendimus dėl nevaisingumo gydymo. Jis integruoja ne tik būdų aprašymus, reikalavimus, bet ir nuostatas, kaip atliekamas nevaisingumo gydymas, naudojant vieną ar kitą būdą, ir kada tie būdai taikomi. Todėl būtų netikslinga iš gydymo metodikos į atskirą dokumentą išskirti būdų reikalavimus. Pažymėtina, kad Seimo narių grupė taip pat pasiūlė ministro įsakymu tvirtinti gydymo metodiką, kurioje būtų numatyti pagalbinio apvaisinimo būdai. Toks buvo komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. I. Degutienė pritaria siūlymui.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Už visą.
PIRMININKAS. Už visą. Ačiū. D. Mikutienė kalbės prieš pataisą. Prašau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, prieš pataisą. Aš palaikau komiteto sprendimą, nes, gerbiami kolegos, gydymo metodikos yra pagrindas procedūroms atlikti, o ne kokie nors būdų reikalavimai. Yra gydymo metodikos, gydymo algoritmai, tvarkos aprašai ir t. t. Kokie dar gali būti būdų reikalavimai? Iš tiesų tik gydymo metodika, kaip dokumentas, yra reikšminga priimant sprendimus dėl nevaisingumo gydymo. Siūlau šiai pataisai nepritarti.
PIRMININKAS. Ar A. Kubilius nori kalbėti? (Balsas salėje) Gerai.
Kolegos, balsuojame dėl Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės, V. M. Čigriejienės, O. Valiukevičiūtės, V. Filipovičienės, A. Monkauskaitės siūlymo metodiką pakeisti būdų reikalavimais. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Techninio pobūdžio pataisa. Nesusipykite!
Už pataisą balsavo 36, prieš – 10, susilaikė 31. Nepritarta pataisai.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 6 straipsniui? Ai, čia svarstymas. Atsiprašau. Jau įsijautėme.
7 straipsnis. Dėl 1 dalies yra Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Nereikia svarstyti. Ar galime pritarti? Pritariame.
Kitas – Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir J. Poželos siūlymas, kuriam nepritarė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Pasiūlymas atsiimtas.
PIRMININKAS. Atsiimtas? Supratau. Nereikia svarstyti. Dėl 3 dalies yra Lietuvos Vyriausybės. Nepritarta. Nereikia svarstyti. Nekonkretus. Dėl tos pačios 3 dalies Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės siūlymas išbraukti 3 dalies sakinį. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Galima.
PIRMININKAS. Negalime? Gerai. Negalime. Pirmiausia J. Požela pristato siūlymą, kodėl siūlo išbraukti 3 dalį.
J. POŽELA (LSDPF). Kadangi pagalbinio apvaisinimo paslauga yra analogiška kitoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir jokie kiti asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės pacientą informuoti apie paslaugų kainas, jei būtų nuspręsta tokią prievolę asmens sveikatos priežiūros paslaugoms taikyti, tai turėtų būti daromi ir kitų teisės aktų sisteminiai pakeitimai. Komitetas pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra dešimt, formaliai remiančių? Pakelkite rankas. Yra. Ačiū. Gerbiama V. Filipovičienė remia pataisą. Gerbiama Vilija, kalbėkite į mikrofoną.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Aš visiškai pritariu ministro išsakytoms pastaboms, kad ir dėl visų kitų ligų ir gydymo būdų pacientai prieš gydymą nėra informuojami apie kainą. Po gydymo pacientai ligoninėse yra informuojami, kiek jiems kainavo gydymas. Todėl manau, kad šis reikalavimas yra perteklinis. Tada mums reikėtų keisti ir visą kitą įstatyminę bazę, t. y. ir visais kitais atvejais, kai būtų gydomi ligoniai, juos reikėtų informuoti prieš gydymą, kiek tas gydymas kainuoja.
PIRMININKAS. Dėkui. D. Mikutienė – prieš pataisą.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, tokia pataisa šiurkščiai pažeidžia pacientų teises, nes pacientai, kurie ateina atlikti šią procedūrą (kalbame apie preliminarią kainą), turi teisę žinoti, ar tai bus visiškai padengiama iš PSDF biudžeto, ar jie turės primokėti, prisidėti, nes tas mechanizmas dar nėra aiškus. Yra paciento teisė žinoti, kad jis galėtų visapusiškai tai įvertinti. Todėl siūlau šiam išbraukimui nepritarti ir suteikti galimybę žmonėms žinoti kainą. Yra jų šventa priedermė tai žinoti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Supratome.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių siūlymui, balsuojate už (jam pritarė ir komitetas), kas manote, kad nereikia išbraukti, balsuojate prieš arba susilaikote.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Kaip nepritarti? (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai prašau ateiti balsuoti, netriukšmauti! Visi balsuokime ir…
Už balsavo 41, prieš – 8, susilaikė 34. Nepritarta išbraukti.
5 dalis. Yra Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės, V. M. Čigriejienės siūlymas išbraukti 5 dalį. Matau, komitetas nepritarė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Taip, nepritarė.
PIRMININKAS. Noriu paklausti J. Poželos, norite pristatyti, ar sutinkate su komiteto nuomone?
J. POŽELA (LSDPF). Čia nelogiška, parašyta: „Informuoto paciento sutikimas gali būti atšauktas iki moteriškos lytinės ląstelės apvaisinimo.“ Tai, mūsų manymu, visiškai nelogiškas sakinys.
PIRMININKAS. Iš dešinės girdžiu, kad čia yra logiškas. Pirmiausia…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė nepritarti. Ministras išdėstė ir komiteto nuomonė… Su specialistais konsultuotasi, diskutuota ilgai.
PIRMININKAS. Taip. Prieš norėtų kalbėti D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektas nenumato prievartinio moters apvaisinimo, tačiau tada, kai jau kiaušialąstė apvaisinta, sutikimo de facto atšaukti iš tiesų jau yra neįmanoma, kai embrionas jau yra sukurtas, o čia šitai nuostatai siūlau iš tiesų nepritarti, nes pacientas turi teisę atšaukti procedūrą ir savo sutikimą iki lytinės ląstelės apvaisinimo.
PIRMININKAS. Balsuojame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo narių pataisos, kuriai komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Kas pritariate Seimo narių pataisai, balsuojate už, kas manote nepritarti, balsuojate prieš arba susilaikote. Komiteto nuomonė nepritarti.
Už balsavo 33, prieš – 11, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
5 dalis. Dvi pastabos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurių nereikia svarstyti. Taip. Ar galime 7 straipsniui pritarti? (Balsai salėje) Ne priėmimas, nereikia. Teisingai.
8 straipsnis. Dėl 2 dalies Vyriausybės pastaba, kurios nereikia svarstyti, ir taip pat Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės ir kitų siūlymas, kuriam komitetas siūlo pritarti. (Balsai salėje) Girdžiu, Seimo narys…
Kadangi komitetas pritarė, tai dabar motyvai už, prieš, kiek aš suprantu.
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, įstatymo projektas numato, kad asmeniui mirus lytinės ląstelės yra visuomet sunaikinamos, vienintelė išimtis, kad asmuo prieš mirtį duoda informuotą sutikimą panaudoti savo lytines ląsteles po mirties konkrečiam jo nurodytam asmeniui. Tai ypač aktualu piktybine ar kita galimai mirtina liga sergančiam šeimos nariui nusprendus sulaukti palikuonių. Tai leidžiama Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje. Būtent onkologinių ligonių pacientų organizacijos taip pat dėl to kreipėsi prašydamos tai padaryti, komitetas pritarė. Prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, jūs iš tikrųjų gerai įsiklausykite, ką kalba ministras, nes čia yra kalbama apie tai, kad ne bet kada tos ląstelės gali būti išsaugotos, bet tiktai davus konkretaus asmens konkretų sutikimą. Yra įvestas visiškas saugiklis. Todėl aš visiems siūlyčiau palaikyti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, paprastai Europos Sąjungos valstybėse yra draudžiamas mirusio žmogaus lytinių ląstelių panaudojimas. Leidimas panaudoti ląsteles, kaip siūlo Seimo nariai, ne tik prieštarauja vaiko interesų pirmumo principui – gimsiantis vaikas, jau bus našlaitis, bet ir sukuria papildomų teisinių problemų, kurių Seimo narių grupė savo pasiūlymais nesprendžia lydimaisiais teisės aktais. Pavyzdžiui, tėvystės pripažinimo klausimai, paveldėjimo klausimai ir visi kiti dalykai. Tad siūlau griežtai nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojame dėl Seimo narių siūlymo, kuriam pritarė komitetas, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Kodėl čia tokia agitacija vyksta?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ne agituokite, o balsuokite! Agitaciją pristatė Seimo nariai, kalbėdami už, prieš.
Už balsavo 46, prieš – 9, susilaikė 26. Pataisai pritarta.
3 dalis. Tų pačių Seimo narių siūlymas, kuriam iš dalies pritarta. Ar bus reikalavimas balsuoti dėl šitos pataisos?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Ne, nebus.
PIRMININKAS. Nebus. Ačiū. Tai galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
Dėl 4 dalies Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės, V. M. Čigriejienės siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar Seimo nariai reikalauja balsuoti? Gerbiamasis Jurai?
J. POŽELA (LSDPF). Siūlymas buvo papildomai įrašyti „įskaitant kryžminio užteršimo valdymo priemones“, tai, mūsų manymu, yra techninio pobūdžio siūlymas, atsižvelgus į medikų nuomonę, medicinos bendruomenės nuomonę, mokslininkų nuomonę. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Supratau. Komiteto nuomonė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Nepritarti – komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Supratau. Motyvai už, prieš. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad šis siūlymas yra tikrai perteklinis, nes konkretinimas su „įskaitant“ saugos reikalavimą apima lygiai taip pat ir kryžminio užterštumo valdymo priemones, tad tai yra perteklinis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Už kalbės V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Kadangi mes žinome, kad šitam įstatymo projektui yra teikiamas nepaprastai didelis dėmesys, tai iš tikrųjų siūlėme papildomą reikalavimą, kad būtų papildomas apsidraudimas. Aš manau, kad tas reikalavimas nėra perteklinis, ir prašau jo laikytis. Pritarti.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame už Seimo narių pataisas. Visą laiką balsuojame už Seimo narių pataisas, komitetas jam nepritarė. Kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 43, prieš – 3, susilaikė 33. Pataisai pritarta.
5 dalis. Yra alternatyvus D. Mikutienės ir I. Rozovos bei Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės, V. M. Čigriejienės pasiūlymas, todėl mes balsuosime alternatyviai: arba už vieną, arba už kitą. (Balsai salėje) Sako, dar yra komiteto siūlymas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Tai komitetas…
PIRMININKAS. Jei apsispręsime dėl pirmo, dėl kito nebalsuosime. Pirmiausia D. Mikutienė. Kuriam komitetas nepritarė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Minutėlę!
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Čia 8 straipsnio 5 dalis.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, yra siūloma, kad lytinės ląstelės lytinių ląstelių banke būtų laikomos ne ilgiau kaip dešimt metų, o pasibaigus saugojimo laikotarpiui ministro nustatyta tvarka būtų sunaikinamos, jei lytinės ląstelės lytiniame banke laikomos ilgiau asmens vaisingumui išsaugoti, kaip numato šio įstatymo 9 straipsnis, iš tiesų galima tai pratęsti dar penkeriems metams. Turiu pasakyti, kad turi būti tam tikras apribojimas, nes jeigu mes neapribosime, kad neribotą laiką yra saugomos lytinės ląstelės… Tai yra siejama ir su mažėjančiu šių ląstelių gyvybingumu, taip pat šaldymo įtaka chromosomoms ir kita rizika. Be to, nėra jokių saugumo duomenų, kad ilgesnį laiką saugant lytinės ląstelės yra gyvybingos. Tad siūlyčiau palaikyti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, labai lakoniškas. Pataisą remia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš pirmo žvilgsnio taip, kaip pateikta pataisa, toks lyg ir filosofinis ginčas, kiek ilgai tos mūsų ląstelės gali laikytis, 10–15 metų ir panašiai? Bet tai susiję su mūsų pinigais ir šitas saugojimo bankas bus susijęs su ligonių kasų pinigais. Tai yra neblogas biznis, nes jau ne vienoje sesijoje svarstėme, kiek tai gali kainuoti, už saugojimą yra papildomi pinigai imami iš ligonių kasų ir kuo daugiau mes saugosime, kuo ilgesnis terminas bus, tuo didesni pinigai eis iš kasų. Nežinau, ar racionalu laikyti daugiau nei dešimt metų? Manau, pamėginkime įteisinti, kaip yra, ir neįsipareigokime daugybę metų dar į priekį. Mes tiesiog neturėsime tam pinigų ir negalėsime tų pinigų panaudoti tikrai reikalingoms procedūroms.
PIRMININKAS. Už kalbės… Prieš kalbės J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau už tokį palyginimą, kad tai liečia pinigus, tai liečia ne pinigus, o pirmiausia žmogaus teisę ir galimybę susilaukti vaikų. Šitai pataisai reikėtų nepritarti dėl paprastos priežasties, nes šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia išgydyti vėžį ir lytines ląsteles laikyti gyvybingas labai ilgą laiką. Ir įsivaizduokite situaciją, kai, tarkime, 14 metų vaikas suserga vėžiu, onkologine liga, kur visiškai aišku, žinoma, kad po chemoterapijos jis bus nevaisingas, ir tokiu atveju po dešimties metų, t. y. iki 24 metų pagal įstatymą turi sukurti šeimą ir susilaukti… ir tada kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo, bet būdamas 25 metų jis to padaryti nebegalės, jeigu mes pritarsime šiai pataisai. Todėl komitetas siūlo kitą alternatyvą – neriboti. Šitai siūlyčiau nepritarti, o komiteto išvadai pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių D. Mikutienės, I. Rozovos siūlymui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja už arba susilaiko. Komitetas nepritarė šitam siūlymui.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komitetas šitam siūlymui nepritarė. (Balsai salėje) Šitam nepritaria.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukite, o klausykite, ką sako. Viską paaiškiname. Už pataisą balsavo 33, prieš – 23, susilaikė 28. Nepritarta.
Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės siūlymas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Pritarti. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Jurai, ar jūs norite? Jau nereikia balsuoti. Tada priimame šitą alternatyvą, nes prieš tą balsavo. Čia, kaip sakiau, alternatyvus.
Tada dėl Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir J. Poželos irgi nebalsuojame.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Pasiūlymas atsiimtas.
PIRMININKAS. Atsiimtas. Viskas gerai. Gerai, dėkui. Ar galime… Viskas gerai. 6 dalis.
Dėl 6 dalies yra Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės ir kitų siūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Ar reikalausite balsuoti?
J. POŽELA (LSDPF). Čia gerai, galime atsiimti, tai ne esminis dalykas. Techninio pobūdžio siūlymas.
PIRMININKAS. Atsiima. Ačiū. Nebalsuosime.
7 dalis, nauja. Ją siūlo įrašyti J. Požela, G. Purvaneckienė, V. M. Čigriejienė ir kiti, jai komitetas nepritarė. Gerbiamasis Jurai, ar reikalausite balsuoti?
J. POŽELA (LSDPF). Aš manau, kad galima atsižvelgti į komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Atsižvelgėte. Ačiū, nebalsuojame.
9 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymas, kurio nereikia svarstyti, ir Seimo narių D. Mikutienės, I. Rozovos, ir Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės, V. M. Čigriejienės alternatyvus siūlymas dėl 2 dalies. Pirmiausia D. Mikutienė pateikia savo siūlymą dėl 2 dalies. Galbūt norite…
D. MIKUTIENĖ (DPF). Komitetas pritarė ir viskas gerai.
PIRMININKAS. Pritarė ir viskas gerai. Supratau.
Gerbiamoji Dangute, jūs užsirašėte kalbėti prieš savo pataisą?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ne, čia aš dėl kito buvau užsirašiusi.
PIRMININKAS. Gerai. Ar norinčių išsakyti motyvus už, prieš yra? Nėra. Tada ar galime bendru sutarimu pritarti, tada nebus balsavimo dėl kito, nes čia alternatyvus. (Balsai salėje) Negalime. Girdžiu, ministras suprato lemiamą momentą. (Balsai salėje) Užsirašykite. Sekite posėdį. (Balsai salėje) Tada balsuosime dėl Dangutės, tada pritarsime tam…
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, siūlyčiau vis dėlto pritarti antrai alternatyvai ir čia būtų esminė pozicija, nes šia pataisa nustatoma, kaip gali būti paimtos ir išsaugotos vaikų lytinės ląstelės jų pačių vaisingumui išsaugoti. Tai yra ypač aktualu vėžiu susirgusiems vaikams, kurie dėl vėžio tampa nevaisingi, tačiau pasveikę ir tapę pilnamečiai sukuria šeimas.
Priėmus antrą alternatyvą, jie galės susilaukti vaikų, nes jų lytinės ląstelės buvo išsaugotos. Siūlyčiau nepritarti D. Mikutienės pataisai, o pritarti antrai.
PIRMININKAS. Supratome. Motyvai už. Aš supratau, Dangute, gal iš karto balsuojame dėl jūsų… Dangutė nori kalbėti už. Nelabai gerai, pagal Statutą autorius dėl savo pataisos nekalba. Turėtų kalbėti… (Balsai salėje) Jūs norite pristatyti, taip?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš noriu kalbėti prieš kolegos Juro pataisą.
PIRMININKAS. Palaukite, mes dabar svarstome jūsų pataisą.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Tada aš noriu pristatyti ir pasakyti, gerbiamieji kolegos, kad pažyma yra labai reikalingas dalykas atliekant tokias procedūras. Man visiškai nesuprantama, kaip komitete yra siūloma išbraukti, kad užtenka tik gydytojo konsiliumo? Kas tai bus? Paprastas koks nors popierėlis? Integruota pažyma dėl tokios sudėtingos procedūros, kada turi būti išnaudojamos visos gydymo galimybės, yra pati tinkamiausia forma, todėl aš siūlau pritarti mano pataisai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, ar jūs norite kalbėti už?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš visada pasiruošęs rasti geriausią sprendimą. Man atrodo, kad reikia sujungti abiejų. Aš manau, kad čia prasideda techniniai ginčai. Vienas buvo siūlymas…
PIRMININKAS. Kadangi medikų daug pas mus, tai taip ir vyksta.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Siūlymas pono gerbiamojo ministro J. Poželos, kad gydytojų konsiliumas, bet būtų galima parašyti, kad gydytojų konsiliumas išduoda medicininę pažymą. Tada neliks… nes dabar teisingas yra priekaištas D. Mikutienės, kad visai neaišku, kas tą pažymą turi parašyti. Aš siūlau iki priėmimo suderinti taip, kad būtų aišku, jog pažymą išduoda gydytojų konsiliumas, o esminio skirtumo tarp dviejų pataisų aš jokio nematau: vienoje vietoje ministras siūlo remtis Civiliniu kodeksu, o ponia D. Mikutienė tai išdėsto nuosekliai pačiame įstatyme. Aš suprantu vienintelį tokį skirtumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mūsų reikalas vis tiek balsuoti. Todėl balsuojame dėl D. Mikutienės pataisos. Kas pritaria, balsuoja už. Jai pritarė ir komitetas. Kas galvoja kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 35, prieš – 11, susilaikė 34. Nepritarta.
Balsuosime dėl kito siūlymo. Dabar savo pataisą pristato J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Čia gal ir nereikia pristatymo, nes mes…
PIRMININKAS. Jau viskas. Alternatyva, balsavome. Nereikia. Ačiū. (Balsai salėje) Kadangi nepritarta, tada mes negalime automatiškai priimti. (Balsai salėje) Viskas, sutinku. Gerbiamasis Jurai, pristatykite. Bus motyvai už, prieš ir balsuosime.
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, kaip ir minėjau, čia yra reglamentuojami keli dalykai. Vienas dalykas dėl tos medicininės pažymos ir antras dalykas yra dėl lytinių ląstelių paėmimo iš nepilnamečių asmenų. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė buvo nepritarti, kiek suprantu?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė buvo nepritarti, bet ministras aiškiai paaiškino.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dabar mes tikrai negudriai balsavome. Civiliniame kodekse, kiek suprantu, tų visų nuostatų, kurios buvo D. Mikutienės, nėra. Yra tik dalis nuostatų Civiliniame kodekse. Mes atmetėme detalų paaiškinimą ir būtume galėję dabar balsuoti dėl to išbraukimo ar papildymo, dabar mes remiamės tik Civiliniu kodeksu. Visa ta tvarka tampa iki galo neaiški, todėl aš siūlau nepritarti, o komitetui paskui paieškoti sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, už norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės, V. M. Čigriejienės, O. Valiukevičiūtės ir kitų siūlymo papildyti.
Už balsavo 44, prieš – 7, susilaikė 33. Seimo narių pataisai pritarta.
10 straipsnis. Siūlymas išbraukti 10 straipsnio 1 dalį, kurią siūlo J. Požela, G. Purvaneckienė, V. M. Čigriejienė ir kiti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Ar yra reikalavimas balsuoti? (Balsai salėje) Yra. Gerai. Gerbiamasis Jurai, pateikite siūlymą, nes bus motyvai už ir prieš.
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, čia yra tikrai esminė pataisa ir labai prašau įsiklausyti į komiteto nuomonę. Argumentai: pirmiausia netikslinga įstatymu nustatyti sukuriamų embrionų skaičių, nes kiekvienu atveju jų turėtų būti sukuriama tiek, kiek būtina, kad pagalbinis apvaisinimas būtų maksimaliai efektyvus, tai yra baigtųsi nėštumu. Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek mediciniškai yra pagrįsta, suderinus sukuriamų embrionų skaičių su šeima.
Antra, apribojus sukuriamų embrionų skaičių, moterims reikės taikyti daugiau intervencinių procedūrų, narkozės, hormoninio gydymo, dėl to didės rizika moters sveikatai bei gerovei, didės pagalbinio apvaisinimo kaštai.
Trečia, prievolė perkelti visus sukurtus embrionus į moters kūną didina daugiavaisio nėštumo riziką ir gresia… tiek moters, tiek ir būsimo vaiko sveikatai bei gyvybei, perkeliamų embrionų skaičius turi būti nustatomas gydytojo, pasitarus su šeima. Sukuriamų embrionų skaičius neribojamas Europos Sąjungos valstybėse. Labai ačiū, kolegos. Prašau pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Komitetas, suprantu, pritaria.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Pritaria. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. D. Kuodytė kalbės už siūlymą.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų siūlyčiau įsiklausyti tiek į specialistų, tiek į sveikatos ministro dabar išdėstytas labai kvalifikuotas pastabas. Iš tiesų, paprastai kalbant, net nebūnant mediku, tiesiog bandant klausyti ir suprasti, visiškai akivaizdu, kad kalbama apie moters sveikatą. Siūlau įsiklausyti tiesiog į tas pastabas, kurios buvo išsakytos, ir balsuoti už šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepritarti šiam siūlymui. Nereikėtų galbūt klaidinti Seimo narių, nes moteriškų lytinių ląstelių šaldymas yra etiškas ir jis nėra joks eksperimentinis. Tai aiškiai pasakė ir Amerikos reprodukcinės medicinos draugija, ir Europos suinteresuotos institucijos. Seimo narių siūlymas lems tai, kad bus sukuriama daugiau perteklinių embrionų, negu bus panaudojama vieno pagalbinio apvaisinimo metu. Ir savaime yra aišku, kad net ir naujausiose rekomendacijose yra nurodoma, kad turėtų būti sukuriamas vienas embrionas, siekiant išvengti daugiavaisio nėštumo. Tad aš siūlau tikrai nepritarti šiai Seimo narių pataisai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Balsuojame dėl Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės ir kitų siūlymo išbraukti 10 straipsnio 1 dalį.
Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukime, neagituokime, balsuokime. Komitetas pritarė siūlymui išbraukti šitą dalį.
Už balsavo 45, prieš – 23, susilaikė 19. Pritarta.
Dėl antrojo nebalsuojame, nes tai buvo alternatyvus. Replika po balsavimo. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tai ar aš teisingai dabar suprantu, kad Lietuvos Respublikos Seimas leido vienam atskirai paimtam gydytojui būti ponu Dievu ir nutarti: iš tų penkių ar šešių embrionų šitie du gyvens, o šiuos keturis galima nužudyti? Teisingai aš supratau?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Vienareikšmiškai pritariu kolegos pasisakymui, visi, kurie nusprendė, kad jie gali lengva ranka nužudyti žmogų, balsavo taip. Toks yra apsisprendimas. Ponia replikuoja…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau repliką po balsavimo, ne diskusiją apie turinį. Čia vėl balsuojame apie turinį. Viskas. Priimta.
Vyriausybės siūlymai, kurių nereikia svarstyti. Seimo narių R. Šalaševičiūtės, J. Poželos… Jie atsiėmė.
Dėl 2 dalies. Yra siūlymas išbraukti 2 dalį. Siūlo Seimo nariai J. Požela, G. Purvaneckienė, V. M. Čigriejienė ir kiti. Komitetas pritarė. Ar bus reikalaujančių balsuoti dėl 2 dalies išbraukimo? Gerbiamasis Jurai, pateikite savo siūlymą.
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, aš tikrai nenorėčiau sutikti su prieš tai išsakytomis nuomonėmis, nereikia čia gąsdinti, mes – ne ponai dievai ir medikams paliekame teisę daryti sprendimus. Čia irgi panašus siūlymas, argumentai, siūlau pritarti, kadangi įstatymu netikslinga nustatyti sukuriamų embrionų skaičių, nes kiekvienu atveju jų turėtų būti sukuriam tiek, kiek būtina, kad pagalbinis apvaisinimas būtų maksimaliai efektyvus, tai yra baigtųsi nėštumu, embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek mediciniškai yra pagrįsta, suderinus sukuriamo embrionų skaičių su šeima.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, jeigu mes išbraukiame 1 dalį, automatiškai 3 dalies nereikia braukti?
J. POŽELA (LSDPF). Atsiprašau, dovanokite, aš sumaišiau. Dabar mes svarstome trečią…
PIRMININKAS. 2 dalį.
J. POŽELA (LSDPF). 2 dalį.
PIRMININKAS. Ar nereikia automatiškai… Tada nesvarstome, nes ar neatsiras prieštaravimų. Mes išbraukiame, o čia vėl atsiranda trys.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – 2 daliai pritarti.
PIRMININKAS. Todėl ir nereikia svarstyti, nes tai prieštaravimas. Mes pirma visiškai išbraukėme.
J. POŽELA (LSDPF). Mes ką tik balsavome.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Nesvarstome? (Balsai salėje) Kaip tai ne? Mes jau balsavome dėl 1 dalies, mes apsisprendėme, kad mes nereguliuojame. Dabar 2 dalyje kalbama vėl apie skaičių. Turi būti nuosekliai įstatyme, o ne kiekviename straipsnyje mes iš naujo balsuosime. (Balsai salėje) Pritariame. Aš suprantu, kad jeigu mes nubalsavome už 1 dalį, automatiškai braukiame ir 2 dalį.
J. POŽELA (LSDPF). Jūs teisus.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, negali būti ginčų. Registruokite iki priėmimo, jeigu kažkas galvoja kitaip.
Toliau yra Vyriausybės pasiūlymai, kurių nereikia svarstyti. Seimo narių V. M. Čigriejienės, A. Matulo irgi nereikia svarstyti – atsiėmė komitete. Seimo narės R. Šalaševičiūtės, J. Poželos atsiimtas. Yra dėl 4 dalies Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės, V. M. Čigriejienės ir kitų siūlymas, kuriam komitetas… Dėl 4 dalies 3 papunkčio, kuriam nepritarta. Ar reikalausite balsuoti, ar sutinkate su komiteto nuomone?
J. POŽELA (LSDPF). Mūsų pataisa yra techninio pobūdžio siūlymas, būtent atsižvelgiant į medikų rekomendacijas dėl terminų vartojimo. Čia yra terminų klausimai. Siūlyčiau pritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Supratome. Motyvai už. Nėra. R. J. Dagys – prieš. Nenori kalbėti. Komiteto nuomonė, kodėl nepritariate.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė, kad įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje nėra perteklinių žodžių „procedūrų saugumas ir efektyvumas turi būti pagrįstas klinikiniais duomenimis“, nes neatlikus mokslinių tyrimų su gyvais žmonėmis, tai yra persodinant embrioną į moters gimdą, yra neįmanoma įrodyti procedūrų efektyvumo, ir, neturint gimusio vaiko – procedūrų saugumo. Be abejo, prieš tai turės būti atliekami biomedicininiai tyrimai, ne klinikiniai, tačiau jų atlikimo sąlygas nustato kiti teisėti aktai. Patvirtintų indikacijų laikymosi sąlyga yra būtina…
PIRMININKAS. Visko neskaitykite, gerbiamoji…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gerai.
PIRMININKAS. Viskas parašyta, visi jūs turite raštu šitą. Ko taip nervinatės, Rimantai?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Tai aš ir skaitau garsiai. Patvirtintų indikacijų laikymosi sąlyga yra būtina siekiant, kad vaistiniai preparatai būtų naudojami tik ta apimtimi, kiek jų indikacijos pripažįstamos. Tai yra tiek, kiek moksliškai įrodytas jų saugumas ir efektyvumas. (…) medicina.
PIRMININKAS. Supratome. Balsuojame dėl Seimo narių pataisos, kurią siūlo išbraukti. Komitetas jai nepritaria. Kas pritaria Seimo narių pataisai, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas nepritarė pataisai.
Už balsavo 39, prieš – 7, susilaikė 36. Nepritarta.
Toliau yra šio straipsnio 6 dalis, Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės siūlymas. Jau mes pritarėme moters organizmui ir man primena, kad mes jau balsavome, todėl dėl jo balsuoti nereikia, pritarta.
Toliau yra situacija dėl 7 dalies, kuri yra išbraukta, kiek aš suprantu, ir siūlymas vėl ją redaguoti. Komitetas iš dalies pritaria ir Žmogaus teisių komiteto, ir Seimo narių V. M. Čigriejienės, A. Matulo, V. Filipovičienės ir kitų siūlymui.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Autoriai pritaria komiteto nuomonei pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ne, siūlo, kad liktų tokios redakcijos. Ne išbraukta, o lieka su Seimo narių. O Žmogaus teisių komitetas neprieštarauja?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Man atrodo, ne. Embriono redukcija yra draudžiama. Išbraukta tas.
PIRMININKAS. Supratau. Suprantu, kad komitetas pritarė išbraukti visiškai šitą dalį. Teisingai visi suprato? Teisingai. Ačiū.
Lietuvos Vyriausybės siūlymas, kurio nereikia svarstyti. 7 dalis. Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės ir kitų, jau mes apsisprendėme dėl moters organizmo, pritarta. Seimo narės D. Mikutienės siūlymas dėl 8 dalies, kuriai iš dalies pritarta.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Dangute, jūs sutinkate dėl „iš dalies“? Sutinkate. Ačiū.
Kitų kolegų siūlymas, kur komitetas iš dalies sutinka.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Sutinka autoriai. Taip, pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Sutariame, kad pritarta. Seimo narė…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). R. Šalaševičiūtė, J. Požela. Atsiimtas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Supratau. Mes viską teisingai supratome. Pritaria. Kaip balsavome pradžioje dėl moters organizmo, neperkelti.
Dabar R. Šalaševičiūtės atsiimtas.
10 straipsnio 9 dalis. Čia balsuoti jau nereikia, taip, patarėjai?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Taip, komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti. Jau išbraukėme iš prieš tai buvusio straipsnio Seimo narių V. M. Čigriejienės, A. Matulo.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Pritarti iš dalies. Autoriai sutinka.
PIRMININKAS. Taip. Išbraukiamas. Sutinkame. Tai 10 straipsnį baigiame.
11 straipsnis. (Balsai salėje) Kaip? Čia ne priėmimas, nereikia dėl to kalbėti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Čia viskas gerai.
PIRMININKAS. Mes nebalsuojame. Kai balsuosime, tada galėsite užsirašyti. Čia nereikėjo balsuoti, mes jau dėl to apsisprendę buvome.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Atsisakyti dėl procedūrų čia. Tai viskas gerai, neturi dirbti ten.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, 11 straipsnis „Surogacijos draudimas“. Vyriausybė čia teikia siūlymų, dėl kurių balsuoti nereikia. Pastabų nėra.
12 straipsnio pastabų nėra.
Dėl 13 straipsnio Seimo narių J. Poželos, G. Purvaneckienės, V. M. Čigriejienės grynai techninis „asmens sveikatos priežiūros įstaiga“, ne sveikatos.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime sutikti be diskusijų ir be balsavimų? Pritariame.
14 straipsnis. Vėl kolegų siūlymas dėl 2 dalies.
J. POŽELA (LSDPF). Čia mes jau balsavome. Čia dėl „gimdos“ vietoj „moters organizmas“.
PIRMININKAS. Jau balsavome. Ačiū už priminimą. Taigi nebalsuojame.
Dėl 3 dalies yra siūlymas išbraukti dalį sakinio, bet komitetas nepritarė, todėl, gerbiamasis Jurai, ar reikalaujate balsuoti dėl 14 straipsnio 3 dalies? Ar ketvirtos?
J. POŽELA (LSDPF). Aš manau, kad čia galima nebalsuoti. Komitetas nepritarė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Nepritarė, bet Seimo nariai nepateikė argumentų, kodėl archyvavimo sąlygos neturėtų būti apibrėžtos.
PIRMININKAS. Sutinkate? 4 dalis. Reikalaujate balsuoti, ar ne?
J. POŽELA (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Apsisprendėme. 15 straipsnio 2 dalis 2 papunktis. Seimo narių… vietoj „užtikrina“ – „kontroliuoja“. Ar galime sutikti? Komitetas pritaria, sutinkame. Ačiū.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Pritaria komitetas.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės siūlymo nereikia balsuoti. Dėl 7 papunkčio Seimo narių siūlymas išbraukti „nustato informacinės sistemos duomenų archyvavimo reikalavimus“. Komitetas nepritaria. Ar reikalaujate balsuoti?
J. POŽELA (LSDPF). Galime nebalsuoti. Aš manau, kad čia nesudėtinga bus juos nustatyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės siūlymui dėl 17 straipsnio pritarta. Plius Lietuvių kalbos komisijos siūlymui, kuriam mes… reikia visiems, kam pritariame, tai pritariame, kaip man sufleruoja Sekretoriatas. Kiek aš suprantu, baigiame visą svarstymo stadiją. Ačiū Vidai Marijai.
Motyvai dėl viso. R. Šalaševičiūtė – už.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad iš tiesų šio įstatymo tikslas yra pagalba šeimoms, kurios neturi vaikų ir turi ribotas finansines galimybes spręsti šį klausimą pagalbiniu apvaisinimu.
Svarbiausia turbūt, kad mūsų įstatymo tikslas ir tos pataisos, kurioms šiandien buvo pritarta, tai yra gerbti moteris ir jų sveikatą. Tiek 2014, tiek 2015 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete buvo numatytos lėšos, atitinkamai 3 mln. Lt, 1 mln. eurų, tačiau iki šiol tie pinigai guli nepanaudoti. Embrionų neribojimas suteiks didesnes galimybes moterims. Jeigu mes vertiname, kiek kainuoja viena procedūra, tai yra nuo 2 tūkst. iki 2,5 tūkst. eurų, tai du trečdaliai yra skiriami moters organizmui parengti ir vienas trečdalis šių lėšų – pačiai procedūrai. Tai reiškia, jeigu per pirmą pagalbinį apvaisinimą neprigis embrionai, bus jų rezervas, kurį bus galima panaudoti antrąkart papildomam moterų pagalbiniam apvaisinimui. Šis būdas kaip tik suteiks galimybę didesniam kiekiui moterų patirti motinystės džiaugsmą.
Noriu atkreipti dėmesį į praeitą svarstymą. Buvo sakoma, kad toks projektas, dėl kurio su pataisomis šiandien balsavome, pažeis vaikų interesus, tai tikrai nematau jokių pažeidimų nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aspektu ir manau, kad šis įstatymas, jeigu jis bus priimtas toks, kaip balsavome, jis padės…
PIRMININKAS. Gerbiama Rimante, supratome.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Viskas. Du žodžiai. Jis padės didesniam kiekiui vaikui ateiti į pasaulį ir būti laimingiems. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš turiu atsiprašyti I. Degutienės, bet priminti, kai jūs užsirašote dėl pataisų, tada turite užsiregistruoti ir… (Balsai salėje) Ne, tai jūs buvote užsiregistravę dėl pataisos, bet dėl viso jūs nebuvote užsiregistravę. (Balsai salėje) P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš, manau, labai taiklią repliką priimant vieną iš pataisų dėl 10 straipsnio pasakė gerbiamas Seimo narys K. Daukšys – kad viena gyvybė ateitų į pasaulį, mes leidžiame nužudyti gal tris, gal penkias, gal dešimt gyvybių. Juk šiandien mokslas įrodė ir visiems yra aišku, kad embrionas yra gyvybė. Šitoks neatsakingas įstatymas, manau, negali būti priimtas. Yra galimybė mums dar pamąstyti, čia yra svarstymo stadija, manau, kad priėmimo metu su gyvybe mes elgsimės atsakingai.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria po svarstymo Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, nerėkaukite, netriukšmaukite, o balsuokite tyliai! Kam čia tas riksmas dabar? Nuo to embrionų nepadaugės.
Už balsavo 51, prieš – 10, susilaikė 31. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, žinote, kai kadaise studijavau mediciną, niekada negalvojau, kad diagnozuosime, ligas gydysime Seime. Reikia ilgai mokytis, kantriai ir daug metų tam, kad galėtum ligą diagnozuoti, o po to pagal metodiką gydyti. Šiandien apie gydymo metodus ir metodikas kalbėjo kas tik nori: vienas – kultūros darbuotojas, kitas – teisininkas, trečias – dar kas nors. Aš turbūt didžiausiame, baisiausiame sapne negalėjau susapnuoti, kad Lietuva kada nors šitaip elgsis.
Jūs man pasakykite, kodėl mes nepriimame įstatymo, kaip gydyti miokardo infarktą, kodėl mes nepriimame įstatymo, kaip gydyti kiaušidžių vėžį ar dar kokią kitą ligą? Aš nieko nesuprantu, kas čia vyksta. Svarbiausia, daugiausia žino tie, kurie medicinos nesimokė ir nestudijavo nė vienos dienos.
Gerbiami kolegos, 60 tūkst. šeimų šiandien negali susilaukti vaikų. Yra įrašyta į ligų klasifikaciją, kad nevaisingumas yra liga, ir ne mums spręsti, kaip tą ligą gydyti. Aš esu priversta balsuoti už šį įstatymą vien todėl, kad man gaila visų sergančių žmonių, ir nesvarbu, kokia liga jie serga: ar tai yra nevaisingumas, ar tai yra onkologinė liga, ar tai yra skrandžio liga. Aš nesuprantu, kodėl Seimas užsiima dalykais, kurių neišmano, nesupranta, bet labai aktyviai kalba vien tam, kad pakenktų žmonėms. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū Irenai. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, dėkoju tiems, kurie įvertino ir pritarė šiam įstatymui, bet įsiklausykite į I. Degutienės žodžius. Kalba tas, kas moka kalbėti. Nereikia būti ginekologais, pagalbinio apvaisinimo specialistais visiems Seimo nariams. Na, nesate čia tokie. Kodėl jūs sprendžiate moters likimą, kodėl jūs mamos nenorite padaryti laimingos, kad ji patirtų motinystės džiaugsmą, kas jums leido tą teisę turėti? Būkite protingi ir nekalbėkite nesąmonių. Ačiū už supratimą.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Jis geriausiai išmano šitą reikalą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami krikščionys demokratai. Šiuo klausimu, man atrodo, jums yra labai akivaizdi ir žinoma Lietuvos vyskupų konferencijos nuomonė, dvasininkijos nuomonė, pozicija. Mes visi siekiame laimės žmogui. Bet kokia kaina? Kaina net kito gyvybės sąskaita. Štai kur yra esmė, gerbiami krikščionys demokratai. Gerbiama Irena Degutiene, aš kreipiuosi į jus. Tai, ką kunigai šneka, aš tą šneku, tai, ką šneka gydytojas A. Narbekovas, aš tą patį šneku. Jis taip pat gydytojas, taip pat su jumis kalbėjo. Taip, mes negalime žudyti tam, kad kitas gyventų. Suvokime tą esminį dalyką.
PIRMININKAS. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, bet kokiu atveju šis įstatymas tikrai kelia daug aistrų, bet aš esu dėkinga, kad mes pagaliau tą didžiąją išvadą šiandien galėjome apsvarstyti. Natūralu, kad skiriasi jūsų nuomonės. Mes šį įstatymą sutvarkysime, paskelbsime, jūs kiekvienas pagal savo įsitikinimus galėsite įregistruoti savo pataisas. Iš tiesų šios šeimos labai laukia šito įstatymo, bet nereikėtų, gerbiama Irena, klaidinti ir Seimo narius, nes pagalbinis apvaisinimas tai yra priemonė, bet po pagalbinio apvaisinimo moteris netampa vaisinga, tai nėra joks gydymo būdas.
Kitas dalykas, jeigu jūs čia taip diskriminuojate kitus Seimo narius, kurie priima įstatymus, tai pagal jūsų logiką gydytojai turėtų eiti gydyti, pagal jūsų logiką tik teisininkai Seime gali įstatymus priimti.
Baigdama, gerbiama kolege, aš ne pirmą kartą girdžiu priekaištus dėl mano išsilavinimo. Jūsų žiniai, mano magistras yra Bioteisės katedroje. Paskaitykite, prašom, biografiją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, siūlyčiau gal baigti. Darbotvarkė ilga, bet mes kantriai galime dirbti net iki 22 valandos.
R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kurie labai manipuliuojate mokslo žiniomis. Mes net ir šioje vietoje esame ne iki galo sąžiningi. (Balsai salėje) Gerbiamas kolega Andriau, netrukdykite man kalbėti. Yra du universiteto centrai – Vilniaus ir Kauno. Net ir šiuo atveju nuomonės išsiskyrė. Kauno medikai visiškai aiškiai mano, kad žmonių žudyti negalima, ir jie šiuo atveju yra pažangūs, nes mokslas nukeliavo toliau. Visiems biochemikams, man, kaip biochemijos mokslų daktarui, aišku, mano sūnui, kaip biochemijos mokslų (…), aišku. Galbūt tam, kas užsiima bizniu, nusipirko aparatūrą ir nori kliniką įsteigti, tam neaišku, bet čia jau interesas. Vilniaus nuomonė išsiskyrė, vilniečiai palaiko šitą biznį, tai gerai. Mes turime labai gerai pasiruošti ir prieš priimdami sprendimą nuspręsti, kokios pozicijos mes laikysimės. Negalima per kito žmogaus nelaimę, jo mirtį, kurti laimę kitiems.
PIRMININKAS. A. Dumčius – medikas.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Labai dėkui. Aš anksčiau kalbėjau, kad įstatymas sprendžia nemažai organizacinių klausimų, bet žiūrėkite, pagalbinio apvaisinimo mokslo pasiekimai yra gerokai priekyje. Nereikia jokių embrionų. Lytinė moteriška šaldyta ląstelė panaudojama iš karto arba vėliau apvaisinama moteryje ir nereikia žudyti gyvybės. Manyčiau, kad turėsime grįžti ateityje. Taip, kaip G. Bogdanskienė, tarkime, net pas mus šiandien daro… Įstatymas šiandien nėra visavertis. Žaidžiame ir naikiname embrionus. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Noriu kreiptis į Seimo narius medikus. Gerbiami Seimo nariai, kurie turi mediko išsilavinimą, kai jūs balsuojate už įstatymų projektus, susijusius su energetika, ekonomika, jums niekas nepriekaištauja. Tokia pastaba.
Antra pastaba. Gydymas žudymo metodu tai nėra gydymas.
PIRMININKAS. Ir baigs šią diskusiją J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų aš pamėginčiau gal pabaigti kiek įmanoma taikiai, nors čia aistrų daug.
PIRMININKAS. Labai prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pasakysiu, kad mūsų frakcijos atstovai balsavo įvairiai, kiek didesnė dalis susilaikė, nes netenkina to įstatymo turinys dėl nepakankamos gyvybės apsaugos. Kiti balsavo už, suprasdami, kad reikia tokį įstatymą priimti, reikia judėti į priekį. Aš vis dėlto iki priėmimo skirtingas pozicijas turinčius Seimo narius kviesčiau paieškoti didesnio sutarimo, nes to nepadarius, gali būti, kad įstatymas liks nepriimtas. Jeigu kita dalis, kuri liks nepatenkinta turiniu, sakykim, nesiregistruos, tuomet įstatymo bus neįmanoma priimti. Norėtųsi, kad didesne santarve mes išspręstume šį klausimą priėmimo metu
PIRMININKAS. Ačiū Jurgiui.
16.20 val.
Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217 (pirmojo svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, tęsiame darbotvarkę. Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Kaip jūs prisimenate, buvo padaryta pertrauka. Buvo kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją. Kviečiu pirmininką pateikti išvadą.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, kaip atsimenate, ponas A. Sysas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, pagal kokį straipsnį turime dirbti toliau dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo. Etikos ir procedūrų komisija buvo susirinkusi ir priėmė sprendimą, kad turi būti paskirtas kitas komitetas. Ačiū už dėmesį. Priimta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pagal mūsų procedūras mes turėtume patvirtinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos siūlymą taikyti 151 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Aš vėliau perskaitysiu tą 2 punktą, primindamas jums, bet, aišku, jūs patys apsispręskite, nes yra speciali Statuto norma. Etikos ir procedūrų komisija, aišku, gali priimti, teikia siūlymą vadovautis šiuo straipsniu. (Balsai salėje) Kas pritariate? (Balsai salėje) Gerbiamas Juliau, po to. Mes dabar balsuojame dėl Etikos ir procedūrų komisijos siūlymo. Bus pritarta, bus vienas sprendimas, bus nepritarta… (Balsai salėje: „Balsuojame.“)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne! Komisijos pirmininkas pasakė, kad turi būti paskirta kitam komitetui, o komisija nusprendė, kad turi būti taikomas…
PIRMININKAS. Aš perskaičiau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …Seimo statuto 151 straipsnis.
PIRMININKAS. Gerbiamas Juliau, jūs…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O jis byloja ne tik…
PIRMININKAS. Gerbiamas Juliau, jūs neklausėte. Aš pasakiau – turi būti taikomas Seimo statuto 151 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Jį pristatysiu vėliau, po apsisprendimo.
Balsuojame dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Už balsavo 61, prieš – 6, susilaikė 21. Komisijos išvadai pritarta.
Gerbiami kolegos, skaitau toliau. 2 dalis. 3 dalies 2 papunktis: „balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba jį atmesti. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti. Ši komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkcijas ir dirba pagal tokio komiteto darbo tvarką. Jeigu priimamas nutarimas paskirti kitą pagrindinį komitetą ar specialią komisiją projektui tobulinti, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas ar speciali komisija turi projekte pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą projektą perduoti kitam pagrindiniam komitetui tobulinti.“
Supratome, ką turime padaryti? Visiems aišku? Gerai. Todėl matau iškart… (Balsai salėje) Aš pirma suteiksiu damoms. Aš labai atsiprašau, bet pirmiausia suteiksiu kolegei D. Kuodytei. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Labai ačiū, pirmininke. Aš turiu labai konkretų pasiūlymą. Mes turime Konstitucijos komisiją. Galėtume Konstitucijos komisijai suteikti specialios komisijos statusą ir prašyti pateikti išvadą.
PIRMININKAS. Supratau vieną siūlymą. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pirmininke, aš siūlyčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui pavesti šį klausimą.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mūsų frakcija taip pat siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir siūlo nepritarti Konstitucijos komisijai, nes Seimas jau vieną kartą savo nutarimu iš komisijos atėmė teisę svarstyti Konstitucijos pataisą dėl to, kad ji buvo vilkinama pusantrų metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir I. Šiaulienė. Oi, dar matau. Atsiprašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, kadangi yra sprendžiamas konstitucinis klausimas ir vis tiek pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip numatyta Seimo statute, siūlyčiau formuoti specialiąją komisiją Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Žmogaus teisių komiteto pagrindu.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Frakcijos vardu mes taip pat pritariame, kad vis dėlto tai turėtų svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau savo darbą atliko ir sudaryti specialiąją komisiją nėra būtinybės.
PIRMININKAS. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Darbo partijos frakcija irgi siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir manome, kad tas komitetas tikrai susidoros su tokia užduotimi.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, mes pasižiūrėkime, kokios funkcijos kokiam komitetui Statute numatytos. Mišri Seimo narių grupė mano, kad kadangi Socialinių reikalų ir darbo komitetui priskirta šeimos politika, tai galbūt iš tikrųjų pasitikėkime tuo komitetu, kuriam jau ir Statute mes esame numatę tą funkciją svarstyti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis M. Zasčiurinskas teiks siūlymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke, kuria prasme paskutinis?
PIRMININKAS. Paskutinis, stovintis prie šoninio mikrofono.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, taip. Žiūrėkite, aš pritariu Rimos teiginiui. Atsiverskime Statutą. Statute aiškiai parašyta – šeimos funkcija yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbas. Visi klausimai, susiję su šeima, kaip tik ir buvo svarstomi mūsų komitete, kaip pagrindiniame komitete. Aš taip pat siūlau, kad tai būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Gerbiami kolegos, apibendrinu ir nuspręsime, kaip balsuosime. Pirmas siūlymas buvo Konstitucijos komisija. Po to šeši frakcijų ir atskiri Seimo nariai siūlė SRDK – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ir buvo siūlymas, kaip numatyta Statute, dėl specialiosios komisijos. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“) Gerbiami kolegos, aš pradėjau procedūrą. Po to bus dėl vedimo tvarkos. Aš dar net nepasakiau, o jūs jau norite taisyti vedimo tvarką. Aš matau. Aš pasakiau, kokius komitetus pasiūlėte, ir aš žinau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes esu jo narys, iki ausų turi darbo su socialiniu modeliu ir visais kitais. (Balsai salėje) Ne! Aš nemanipuliuoju. Aš žinau, ką pasakys K. Miškinienė, nes ji prašė žodžio. (Balsai salėje) Nemanipuliuojame! Gerbiamieji, nesinervinkime. Šiandien tokia diena – vilties. Šiandien vilties diena. Nusiraminkime.
Yra trys mygtukai. Jeigu sutiksite, balsuosime iš karto už visus tris, jeigu ne, darysime kokias nors alternatyvas. Ne? (Balsai salėje) Gerai. Kadangi daugiausia siūlymų buvo dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto, tai alternatyvus balsavimas. Arba už komitetą. Kas pritaria, balsuoja už komitetą, kas mano, kad turi būti komisija, o tada nuspręsime, kuri, balsuoja prieš. Supratome? Visi supratome? Bus laikomasi Statuto normos ir niekas neskųs sprendimų. Pradedame balsavimą. (Balsai salėje) Susilaikiusių neskaičiuosime. Yra arba už – už komitetą, arba prieš – už komisiją. (Balsai salėje)
57 balsavo už Socialinių reikalų ir darbo komitetą, 37 – už komisiją. Vadinasi, pagal šio straipsnio normą… Tik dabar reikėtų… Kas parengs protokolinį nutarimą? Dar kartą pakartoju: šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą projektą perduoti kitam pagrindiniam komitetui.
Mano siūlymas būtų toks: šeši žmonės teikia, susėskite ir pateikite protokolinį nutarimą, dėl kurio komitetas turėtų išspręsti. Ir ponas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, kad šitą Statuto normą yra pakoregavęs Konstitucinis Teismas, kuris išaiškino, kad komitetas negali nieko tobulinti, jeigu SRDK matys, kad reikia ką nors keisti, jis turės kreiptis į iniciatyvinę grupę ir tik iniciatyvinė grupė galės tekstą koreguoti. Todėl jokio protokolinio nutarimo nereikia, taip išaiškino Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Tai reikėtų taisyti mūsų Statutą. Aš vadovaujuosi Statutu. (Balsai salėje)
R. J. Dagys. Prašom. Rimantai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas taip ir išaiškino, mes turėtume vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad negalime nieko koreguoti. Mes pagal tokią procedūrą jau dirbome ir ne vieną konstitucinę pataisą registravome, o jeigu reikia protokolinio nutarimo, protokolinis nutarimas paprastas – dar kartą apsvarstyti Konstitucijos 38 straipsnio pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, man Sekretoriatas parodė, mes jau pakeitėme Statuto normą pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Tai yra 170 straipsnio 8 dalis, būtent tai, į ką apeliavo ponas S. Šedbaras ir ką kartojo R. J. Dagys. Skaitau: „Seimo narių pasiūlymai dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuriais Konstitucijos keitimo įstatymo projektas būtų pakeistas taip, kad būtų iškreiptas Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tikslas, pakeistas siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo mastas, taip pat kuriais siūlomos kitos konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės projekto tikslui pasiekti ar siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą, nesvarstomi ir dėl jų nebalsuojama.“ Štai yra būtent tai, apie ką jūs… (Balsai salėje) Viskas yra parašyta. (Balsai salėje) Gerai, viskas, nustojame ginčytis.
Ir dar Statuto žinovas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Noriu išvaduoti jus nuo tos pareigos ieškoti protokolinio nutarimo, kadangi, kaip suformuluota protingai Statute, tai Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba paskirti komisiją projektui tobulinti. Šiuo atveju Seimas apsisprendė tiesiog paskirti kitą komitetą, nes mano, jog ankstesnis komitetas svarstydamas projektą elgėsi neracionaliai. Todėl jokio papildomo protokolinio sprendimo čia nereikia.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad mes visi savaip traktuojame Statutą. (Balsai salėje) Norime, vieną sakinį praleidžiame, norime, prisimename. Gerai. Komitetas spręs. Baigiame šitą klausimą.
16.33 val.
Valstybinio audito ataskaita „2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties tarp UAB NT Valdos ir UAB Karalienės Mortos mokykla sudarymas ir vykdymas“
Gerbiami kolegos, 2-6 klausimas – Valstybinio audito ataskaita. Kviečiu į tribūną valstybės kontrolieriaus pavaduotoją D. Bakutienę pateikti išvadą.
D. BAKUTIENĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą, atlikome preliminarios sutarties tarp „Lietuvos energijos“ valdomų „NT Valdų“ ir Karalienės Mortos mokyklos sudarymo ir vykdymo auditą. Audito metu vertinome tiek aplinkybes, sudariusias sąlygas atsirasti tokiai sutarčiai, tiek pačios sutarties, preliminariosios sutarties, teisėtumą ir ekonominį pagrįstumą.
Pristatydami audito rezultatus visų pirma norime atkreipti jūsų dėmesį į keturias esmines sistemines dabartinės mūsų teisinės aplinkos sąlygas, leidžiančias atsirasti tokioms sutartims. Pirma, valstybės valdomų įmonių dukterinės įmonės neprivalo taikyti ir netaiko skaidrumo bei konkurencingumo principų savo veikloje. Antra, valstybės valdomų ir jų dukterinių įmonių veikla nesiejama vien tik su sektoriumi, kuriame jos veikia. Atitinkamai dabartinė teisinė aplinka leidžia energetikos sektoriaus įmonei užsiimti nekilnojamojo turto vykdymu ir būti rinkos dalyve. Trečia, valstybės mastu nėra nurodyta kryptis, ką valstybės valdomos ir dukterinės įmonės turi daryti su nenaudojamu ir jų funkcijoms nereikalingu nekilnojamuoju turtu. Ir ketvirta – valstybės kitos paskirties žemės nuoma yra nenaudinga ir neprižiūrima.
Dabar norėčiau mums pavestos audituoti preliminarios sutarties pavyzdžiu iliustruoti mūsų įvardintų problemų mastą. Jų yra šešios. Pirma, valstybės valdomų įmonių dukterinėms bendrovėms trūksta skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo. „NT Valdų“ plėtotas projektas neviešintas, nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti į būsimas patalpas, minėti principai netaikyti, nes neprivalomi…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos! Aš labai atsiprašau pranešėjos. Gerbiami konservatoriai, būkite geri, išeikite į tą vietą, kur ne taip girdėti, kai jūs kalbate! Socialdemokratai, lygiai taip pat, būkite geri, netriukšmaukite! Gerbkime pranešėją tribūnoje. Nesuteiksiu jums žodžio, prašom tęsti.
D. BAKUTIENĖ. Valstybės valdomų įmonių dukterinėms įmonėms turėtų būti taikomi tokie patys veiklos skaidrumo ir viešumo principai, kaip ir valstybės valdomoms įmonėms, tai numatyta ir EBPO teiktų rekomendacijų priemonių plane. Atitinkamai pateikėme rekomendacijas UAB „Lietuvos energija“ užtikrinti skaidrumo, atvirumo, konkurencingumo principų taikymą, UAB „NT Valdos“ vystant nekilnojamojo turto projektus. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu yra 123 valstybės valdomos įmonės, kiek yra dukterinių įmonių, tikslių duomenų, mūsų žiniomis, niekas neturi. Tačiau manoma, kad Lietuvoje veikia 35 vien tiesiogiai valdomos dukterinės įmonės, dar būrys – netiesiogiai valdomų.
Antra. Valstybės įmonių vykdomos veiklos neapsiriboja valstybiniais strateginiais tikslais, nagrinėtu atveju nekilnojamojo turto vystymas buvo numatytas bendrovės įstatuose ir strateginiuose dokumentuose, šie tvirtinti bendrovės valdybos ir pristatyti „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybai, į kurios sudėtį įeina keturi Vyriausybės atstovai ir trys nepriklausomi nariai. Tačiau natūraliai aplinkai kyla klausimas: ar energetikos sektoriuje veikianti bendrovė turėtų būti nekilnojamojo turto rinkos dalyvė? Pagal dabartinę teisinę aplinką tokia veiklų įvairovė galima.
Tuo tikslu pateikėme rekomendaciją Vyriausybei išanalizuoti ir įvertinti valstybės valdomų įmonių, įskaitant ir jų dukterines įmones, vykdomas veiklas ir jų atitiktį valstybės strateginiam ir įmonės nustatytiems tikslams, priimti sprendimus dėl šių įmonių veiklos krypčių ir apimčių.
Trečia. Nėra krypčių dėl valstybės valdomų įmonių valdomo nereikalingo nekilnojamojo turto. „NT Valdos“ vykdoma visos „Lietuvos energijos“ įmonių grupės negamybinio turto analizė pradėta 2012 metais. Atsižvelgiant į bendrovei iškeltą tikslą padidinti valdomo turto grąžą, pradėti įvairūs turto vystymo projektai. Tai strateginė veiklos kryptis, dėl ko „NT Valdos“ tampa nekilnojamojo turto rinko dalyve. Šiuo metu valdoma apie 3 tūkst. kv. metrų, ir maždaug pusė valdomo turto yra nenaudojama „Lietuvos energijos“ įmonių grupės. Atsižvelgdami į tai, pateikėme Vyriausybei rekomendaciją įvertinti, kiek nekilnojamojo turto yra nenaudojamo ir nereikalingo valstybės valdomų įmonių, įskaitant jų dukterines įmones, veiklai, taip pat nustatyti kryptis ir gaires, ką valstybės valdomos įmonės turėtų daryti su tokiu turtu, kad jis duotų didžiausią naudą valstybei.
Ketvirta. Nenaudinga nauja statyba išnuomotoje valstybinėje žemėje. Vertindami preliminariosios sutarties aplinkybes matėme, kad 80 arų sklypas ne aukciono būdu 2003 metais buvo išnuomotas dėl esamų pastatų, tai yra 648 kv. metrų ir 1838 kv. metrų pastatams eksploatuoti. Nuomos sutartyse taip pat numatyta galimybė statyti. Tokiu būdu iš 648 kv. metrų gamybinis pastatas turi galimybę virsti 5 tūkst. 487 kv. metrų administracinėmis patalpomis. Pastato savininkas turi teisę ne aukciono būdu gautą nuomos sutartį pratęsti esamų pastatų eksploatavimo laikotarpiui, taip rezultatas gali būti ir 99 metai. Klausimas, ar teisinga ir valstybei naudinga leisti statyti naujus statinius be aukciono išnuomotoje žemėje? Matydami situaciją, pateikėme rekomendaciją Vyriausybei keisti teisinį reguliavimą dėl statybų galimybės išnuomotoje valstybinėje žemėje.
Penkta. Nevaldomas sklypo dydis ir pastatų naudojimas. Analizuodami preliminarios sutarties sudarymo aplinkybes, susipažinome su valstybinės kitos paskirties žemės nuomos ir naudojimo pagal paskirtį teisine aplinka ir aptikome šias spragas. Nustatyti, ar statinys nenaudojamas pagal paskirtį, kriterijų nėra, taigi erdvė subjektyviam vertinimui. Ir, ar sklypo dydis ir statiniams reikalinga teritorija adekvatūs, nėra galimybės įvertinti. Matydami situaciją, buvome priversti teikti rekomendaciją Vyriausybei nustatyti kriterijus formuojamo valstybinio žemės sklypo dydžio, statinio, esančio valstybinėje žemėje, nenaudojamo pagal paskirtį laikotarpiui.
Šešta. Neprižiūrėta išnuomota valstybinė žemė. Nacionalinė žemės tarnyba per penkerius metus nesiėmė jokių priemonių įsitikinti, ar Gervėčių g. 4 išnuomota valstybinė žemė ir joje esantys statiniai naudojami pagal paskirtį, ar „NT Valdos“ išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra tinkamo dydžio, būtino šiame sklype esantiems pastatams eksploatuoti? Svarbu paminėti, kad kitos paskirties valstybinės žemės naudojimas pagal paskirtį per penkerius metus nebuvo prioritetinė NŽT veikla. Štai tokios aplinkybės, egzistuojančios mūsų teisinėje aplinkoje, mūsų nuomone, sudarė sąlygas šiai sutarčiai atsirasti. Iš Seimo tikimės, kad pasirūpins reikiama teisėkūra šioms spragoms sutvarkyti.
Taip pat pateikiame preliminarios sutarties ekonominio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą. Nors vystant šį projektą buvo atlikti investicinio projekto skaičiavimai ir atitinkamai pasirinktas optimalus scenarijus, kuris potencialiai būtų davęs 13,1 % investuoto kapitalo grąžą, planuotų išnuomoti patalpų kaina 12 eurų už kvadratą atitiko rinkos apžvalgas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kitiems potencialiems nuomininkams sąlygos pretenduoti į vystomą projektą nebuvo sudarytos, negalime patvirtinti, kad tai geriausia kaina, kurią galėjo gauti „NT Valdos“. Nors preliminari sutartis atitiko šiuo metu egzistuojančius teisės aktus, „NT Valdos“ veiklą, „NT Valdos“ vadovybei suteiktus įgaliojimus, pagal techninio projekto sąlygas planuoti statyti pastatai, tinkami švietimo ir ugdymo veiklai vykdyti, lengvai pritaikomi administracinei veiklai, bet planuotas pagrindinis sandoris nesudarytas, todėl finansinių įsipareigojimų masto ir balanso negalime vertinti, t. y. ar pagrindinė sutartis būtų atitikusi preliminarią sutartį, ar ateityje būtų atsiradusios papildomos nuostatos. Pagal dabar galiojančius teisės aktus projekto vystymo sąnaudos neturi būti įtrauktos į elektros energijos, šilumos arba dujų kainą, tačiau išlieka rizika, nes Valstybinė kainų ir energetikos komisija negauna informacijos iš visų energetikos įmonių. Šiai rizikai suvaldyti aukščiausia audito institucija dar 2015 metais pateikė rekomendaciją, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija turi gauti informaciją iš visų energetikos įmonių. Norime atkreipti dėmesį, kad Finansų ministerija, vykdydama akcininko valstybės teises ir pareigas, dar audito metu ėmėsi veiksmų ir pavedė „Lietuvos energijai“ peržiūrėti „NT Valdos“ strategiją ir bendradarbiaujant su Turto banku pateikti siūlymus dėl įmonių grupėje nereikalingo ir nenaudojamo turto panaudojimo alternatyvų.
Atlikę auditą, pateikėme rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas šiuo metu rengiamas. Dėl šio Lietuvos Respublikos Seimo pavedimo atlikti pavienio sandorio auditą mums buvo suteikta galimybė Seimui, Vyriausybei ir visuomenei pateikti, o kai kuriais atvejais ir pakartoti sistemines įžvalgas dėl problemų ir spragų valdant įvairių formų valstybės turtą. Atsižvelgdama į šio audito metu nustatytas sistemines problemas, aukščiausia audito institucija tęsia darbus šioje srityje. Šiuo metu atliekami du sisteminiai veiklos auditai – valstybės valdomų įmonių grąža ir vidaus kontrolė viešajame sektoriuje. Taip pat vykdome strateginį tyrimą – valstybės turto valdymas. Jo rezultatai, panašu, įkvėps mus atlikti ne vieną sisteminį auditą valstybės turto srityje.
Ačiū už suteiktą galimybę atkreipti jūsų dėmesį į sistemines valstybės problemas.
PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkojame. Gerbiamieji kolegos, pateikus Valstybės kontrolės ataskaitą, neklausinėjama.
16.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitos „2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties tarp UAB NT Valdos ir UAB Karalienės Mortos mokykla sudarymas ir vykdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektas Nr. XIIP-4496 (pateikimas)
Dabar kviečiu V. Kamblevičių, kuris turi pateikti Seimo nutarimą, ir štai V. Kamblevičiaus galite klausinėti. Kartu, jeigu jis nesugebės atsakyti, tada Valstybės kontrolės deleguoti žmonės galbūt jam galės padėti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Audito komitetas, siekdamas prisidėti prie valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo užtikrinimo ir viso viešojo sektoriaus valdymo skaidrumo ir atskaitomybės didinimo, parengė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitos „2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties tarp UAB NT Valdos ir UAB Karalienės Mortos mokykla sudarymas ir vykdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ projektą.
Šiame nutarimo projekte yra suformuluoti ir išdėstyti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl valstybės mastu sistemiškai spręstinų problemų. Seimo nutarimo projektu siūloma Vyriausybei: pirma, nustatyti kryptis, kaip optimizuoti turimą valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių įmonių turtą, nes susidaro įspūdis, kad įmonės valdo turtą, kuris tiesioginei veiklai yra nereikalingas; antra, peržiūrėti ir įvertinti valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių įmonių vykdomas veiklas ir teisinę aplinką bei atitiktį valstybės strateginiams ir valstybės valdomų įmonių nustatytiems tikslams; trečia, įvertinti nuomojamos valstybinės žemės teisinį reguliavimą, nes dabartinis naujų statybų išnuomotoje žemėje reglamentavimas nėra naudingas valstybei, taip pat nėra patvirtintų kriterijų nuomojamos žemės sklypų dydžiams ir nuomojimo paskirčiai įvertinti.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės patikėtinės funkcijas vykdanti Nacionalinė žemės tarnyba nevykdo valstybinės žemės naudojimo kontrolės, nesidomi neišnuomota valstybine žeme nei joje esančiais pastatais, Seimo nutarimo projektu siekiame įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įvertinti: pirma, ar valstybinės žemės sklypai ir juose esantys statiniai naudojami pagal paskirtį; antra, ar valstybinės žemės sklypai yra tinkamo dydžio esamiems pastatams eksploatuoti. Tiek.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Bet mes apribosime 10 minučių. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties klausimas, kaip žinote, yra sudėtingas, iš ataskaitos, todėl aš norėčiau klausti gerbiamosios kontrolierės D. Bakutienės. Jūs ataskaitoje aiškiai rašote: „Sutartyje šalių lygybės ir jų interesų pusiausvyros principų pažeidžiančių sąlygų nenustatyta.“ Gerbiamoji kontroliere, juk viena šalis įsipareigojo išleisti 7 mln. eurų, o kita šalis nieko neįsipareigojo. Sutartis buvo sudaryta dėl statybos, o po to dėl nuomos. Aiškiai yra parašyta, kad nuomininkas yra A. Landsbergienė, kuri pasirašė kaip nuomininkas, veiks išimtinai savo iniciatyva, tai yra „NT Valdos“ veiks išimtinai savo iniciatyva, o nuomininkas už tai neatsakys. Todėl nuomotojas „NT Valdos“ sudarys ir neapsiribos vien finansavimo kredito, rangos…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai, minutė.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …nesukels ir negali sukelti jokių pasekmių nuomininkui, t. y. A. Landsbergienei. Kur jūs matote tą lygybę? Vienas – 7 mln. eurų, o kitas – nieko. Tai yra sutarties tekstas. Statybos sutarties, o ne nuomos.
PIRMININKAS. Viskas. Gerbiamieji kolegos, laikykitės minutės.
D. BAKUTIENĖ. Galiu atsakyti?
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
D. BAKUTIENĖ. Aš noriu atsakyti, kad dokumentus vertinome toje teisinėje aplinkoje, kurioje jie buvo sudaryti. Šiuo atveju labai dėkoju Seimo nariui už dėmesio atkreipimą į įvairius aspektus, kurie buvo viešojoje erdvėje, bet mūsų audituojamu laikotarpiu buvo sudaryta preliminari sutartis. Preliminarioje sutartyje įsipareigojimai subalansuoti, nes tiek baudos, tiek nutraukimas buvo abiejų šalių. Preliminarioje sutartyje niekas nekalba apie 7 mln. Kas būtų, jeigu būtų, aš pasakiau, kad jeigu būtų sudaryta sutartis ne preliminarioji, o statybos, tada kalbėtume apie kitus dalykus.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas. Ruošiasi K. Daukšys. Minutė!
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Mano klausimas irgi Valstybės kontrolei. Iki šiol pasitikėjau, bet, paskaitęs jūsų priimtą aktą, tiesiog stebiesi, gerbiamoji kontroliere, vis dėlto jūs visi gražiai išsukinėjate šiuo atveju gerbiamąjį Landsbergį, kaip politiką, jo šeimyną ir akivaizdžiai traktuojate, kas būtų, jeigu būtų, mes nenagrinėjame. O to, kad ta sutartis lėmė 7 mln., jūs net nenorite pastebėti. Tai mes laiku užkardėme ir privertėme jį anuliuoti šitą sutartį vienpusiškai, o tik po to Mortos mokyklos direktorė atsisakė, išeina, kad išlipo sausa iš balos. O būtume nukentėję 7 mln., ir net pagal vidaus jų aktus, ko neturėjo teisės daryti gerbiamasis Olafas.
D. BAKUTIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Ačiū už tai, kad užkardėte, bet mes norime užkardyti ne vien šitos sutarties sudarymą. Dar kartą pabrėžiu, jeigu mes netvarkysime savo teisinės bazės arba… Mes ir dabar nežinome, kiek tokių panašių sutarčių į tą, kurią mes nagrinėjome, ir jau nepreliminarių, yra sudaryta Lietuvoje. Atsakydama į šitą klausimą, labai prašau, gerbiamieji Seimo nariai, kad nei jūs, nei mes neturėtume lakstyti iš paskos dėl kiekvienos sutarties sudarymo. Nesudarykime sąlygų tokioms sutartims atsirasti. Tai yra mūsų valstybės turtas. Jeigu mes turime tokių dalykų, tai eliminuokime, nes nei Valstybės kontrolė, nei kiekvienas Seimo narys kiekviename rajone neprilakstys ir neprižiūrės, kiek tokių sutarčių sudaryta.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi R. Sargūnas.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nežinau, ar čia komiteto pirmininkas atsakys, ar Valstybės kontrolė, bet mano klausimas šiek tiek kitoks, negu uždavė kolegos. Tas pats sklypas, toks pats plotas, tik kainuoja šiandien 4 eurai, o jeigu būtų pastatyta, būtų kainavęs 14 eurų. Kad aplinkui, Vilniuje, Senamiestyje, už 4 eurus išsinuomotų administracines patalpas, tai turi būti stebukladarys, kuris tai padarytų. Tai man tada atsakykite labai paprastai: ar jūs netyrėte, kodėl buvo ta žemė pirmiausia paimta iš Senamiesčio zonos, kas yra padaryta labai staigiai ir labai greitai, nors visiems kitiems žmonėms tai be galo sunku, ir kodėl taip pigiai vis dėlto buvo išnuomotos tos patalpos? Ar tai nėra koks nors didesnis nusikaltimas nei paprastas žioplumas? Gal čia buvo tam tikri dalykai padaryti specialiai?..
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, laikas. Būkite gera, pagelbėkite, jūs daugiau žinote.
S. ROJUTĖ. Ačiū už klausimą. Du dalykus norėtume pasakyti šiuo atveju. Šita sklypo dalis, kurią jūs minite, buvo paimta iš Kultūros paveldo teritorijos (Rasų kolonijos), bet ji išliko (galima tai matyti iš Registro centro duomenų) Senamiesčio apsaugos teritorija, vis dar ir yra. Mes domėjomės, kodėl buvo šitas paėmimas padarytas. Yra mokslininkų šiuo atveju netgi priešingas klausimas keliamas, kaip tas sklypas galėjo ten atsirasti, nes Rasų kolonijai yra būdingas sodybinis tipas, o tame sklype, jeigu jums teko lankytis, yra kitokio pobūdžio statiniai ir tiesiog jis neturėjo ten būti. Bet atkreipiu dėmesį, kad jis priklauso Senamiesčio apsaugos zonai, tam tikri reikalavimai, apribojimai jam yra taikomi. Vienas momentas.
Kitas momentas, kai jūs atkreipiate dėmesį dėl kainų skirtumo. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes audito metu vertinome preliminariąją sutartį, bet taip pat susipažinome su nuomos sutartimi ir jos sąlygomis. Jos proceso, sudarymo, nuomininkų paieškos konkrečiai nevertinome, bet su ja, kaip su sutartimi, su aplinkybėmis susipažinome. Į ką norim atkreipti jūsų dėmesį? Kad tiesiog reikšmingas kainų skirtumas kyla iš to, kad būtų iš esmės reikšminga ir patalpų kokybė skirtinga. Ką mes dabar turime? Mes turime elektra šildomas 1,5 tūkst. kvadratų patalpas, atsiprašau 1800. Ir ten būtų naujo tipo statiniai. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes susipažinome su nekilnojamojo turto vertintojų apžvalgomis, esančiomis rinkoje, tiek tada, kai buvo sudaryta pagrindinė nuomos sutartis, tiek tada, kai buvo sudaroma preliminarioji sutartis.
Į ką norime atkreipti dėmesį? Galbūt atliepsiu šiek tiek į prieš tai buvusį klausimą. Mes atkreipiame dėmesį ir dar kartą norime akcentuoti, kad nebuvo taikyti viešumo ir skaidrumo reikalavimai. Šitos būsimos administracinės patalpos buvo žinomos ir į jas galėjo pretenduoti tik vienas nuomininkas. Mes matome, kad tai yra sisteminė problema, nes valstybės valdomų įmonių dukterinėms įmonėms skaidrumo ir konkurencingumo reikalavimas šiandien neprivalomas ir nėra taikomas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Sargūnas. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
R. SARGŪNAS (DPF). Mano klausimas irgi būtų kontrolieriams. Kontrolierė savo ataskaitoje pabrėžė tokį svarbų momentą, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi tam tikrą neįgalumą. Jai nesuteikta teisė kontroliuoti viso energetikos sektoriaus, ypač tai liečia 4 bloką, tai serviso bloko įmones. Ir toks panašus, analogiškas sprendimas buvo lygiai prieš dvejus metus. Irgi po jūsų eilinio tikrinimo buvo pabrėžta, kad Vyriausybė irgi neskiria dėmesio ir kaip nacionalinis reguliuotojas irgi nevisiškai atlieka savo funkcijas. Tačiau Vyriausybė iki to laiko visai nieko nepadarė ir komisija nuo to laiko nesustiprėjo. Todėl tokie klausimai: kokia vis dėlto valstybinio audito šios ataskaitos esmė? kokius esminius pažeidimus įžvelgė Valstybės kontrolė, vertindama sutartį tarp „NT Valdų“ ir UAB Karalienės Mortos mokyklos? ar tai sukels tolesnes pasekmes?
Ir antras klausimas. Valstybės kontrolės požiūris į neracionaliai naudojamą valstybės turtą ir siūlomi teisinių normų pakeitimai šiuo klausimu. Ačiū.
D. BAKUTIENĖ. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mes tikrai ne viską galime be jūsų pagalbos. Šiuo atveju noriu atkreipti dėmesį į pirmą dalį klausimo dėl Kainų ir energetikos komisijos gaunamų duomenų. Jau Energetikos ministerija po mūsų 2015 metų rekomendacijos yra pateikusi Seimui susijusį įstatymo projektą. Šitą klausimą būtų galima išspręsti priėmus minėtą teisės aktą. Dėl visų kitų problemų, kurias iškėlėme audito metu, aš dar kartą noriu jūsų paprašyti. Tiek jūsų, tiek mūsų darbo laikas yra tikrai brangus, kad mes dėl kiekvienos kokios nors sutarties, sudarytos Lietuvoje, spręstume tokiu būdu, kaip dabar sprendėme dėl „NT Valdų“ ir Karalienės Mortos mokyklos. Praeis pusę mėnesio, atsiras kita sutartis. Todėl rekomendacijos ir orientuotos į įstatymo spragų lopymą, kad taip daugiau nebūtų mūsų Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi paskelbėme M. Zasčiurinską, jis klausia paskutinis ir baigiame. (Balsai salėje) Jeigu Seimas sutiks, aš abiem rankomis už.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Du aspektai. Pirmas aspektas, būkite geri, pateikite turto vertinimo ataskaitą dėl nuomos kainos po 4 eurus už kvadratą Senamiestyje. Ir antras aspektas, aš suprantu, tokia pavardė, yra sudėtinga jums nagrinėti. Aš visada žavėjausi tiesiogine prasme Valstybės kontrolės teikiamomis išvadomis, nes jūs nagrinėdavote funkcinius klausimus. Šiuo atveju jūs nenagrinėjote, kaip aš perskaičiau, funkcinių klausimų, jūs padarėte teisinę prielaidą. Teisinė prielaida yra tokia, kad preliminarioji sutartis yra ne sutartis, iš to išeina, kad valdybos sprendimo nereikia, dėl to tie visi skaidrumo, lygybės principai nepažeisti ir viskas yra teisėta. Man kiti teisininkai aiškina, kad preliminarioji sutartis taip pat yra sutartis ir dėl šitos sutarties valdybos sprendimas buvo būtinas. Tai klausimas toks, sakykite, jūs atidarote skrynią, kaip galima perimti valstybės turtą be valdybų sprendimo? Ar taip?
D. BAKUTIENĖ. Aš, peradresuodama klausimą dėl valdybos sprendimo auditoriams, kurie darė auditą, noriu pasakyti tokį dalyką, kad tikrai ne pavardė šiuo atveju mums buvo reikšmingas dalykas. Jeigu jums, Seimo nariai, atrodo, kad viena sutartis yra svarbesnė negu iškeltos žemės, valstybės turto, valstybės valdomų įmonių, dukterinių įmonių veiklos spragos, kurias reikia taisyti, tada gal tai ne sisteminiai ir ne veiklos klausimai. O dėl valdybos sprendimo atsakys…
S. ROJUTĖ. Ačiū. Dėl valdybos sprendimo norėčiau atkreipti dėmesį, kad „NT Valdų“ valdybai…
PIRMININKAS. Jūs arčiau mikrofono arba palenkite mikrofoną, tada visi geriau girdės.
S. ROJUTĖ. „NT Valdų“ valdyba nuolat buvo informuojama apie projekto eigą. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad „NT Valdos“ plėtojo devynis panašaus pobūdžio projektus. „NT Valdų“ valdyba buvo patvirtinusi 2015 metams analogiškų projektų vystymo biudžeto išlaidas ir tame kontekste preliminarioji sutartis… Bendrovės vadovybė turėjo reikiamus įgaliojimus tokią sutartį pasirašyti. Jūs esate visiškai teisus, kad pagrindinei sutarčiai, statybų sutarčiai, pagrindinei nuomos sutarčiai, būtų reikalingas „NT Valdų“ valdybos pritarimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Vardan demokratijos, nors opozicijos lyderis gali be eilės kalbėti tik diskusijose, aš suteikiu teisę paklausti A. Kubiliui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, kai būsite opozicijos lyderiu, mes jums atsilyginsime tuo pačiu geru elgsiu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti ir pranešėjo, ar čia Valstybės kontrolė galėtų atsakyti. Iš tikrųjų visi mes suprantame, kad valstybės turtas turi būti efektyviai naudojamas. Jeigu valstybės įmonės turi laisvų pastatų, jie turi būti išnuomoti už gerą kainą. Jeigu yra laisvų žemės plotų, kuriuos valdo tokios įmonės, jie turi būti taip pat efektyviai panaudoti. Kiek mes suprantame, valstybinė įmonė „Lietuvos energija“ ir jos „NT Valdos“ taip ir darė, taip ir ruošėsi daryti. Investicinis projektas galėjo būti gana pelningas, žiūrint į rinkos pajamas, 13 % iš tikrųjų yra geri pelnai. Tačiau dėl politinio spaudimo, dėl to, kad ponas Sys…, ponas A. Skardžius nutarė, taip sakant, imtis…
PIRMININKAS. Neminėk mano pavardės be reikalo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …opozicijos partijos lyderio verslo, valstybinė įmonė pripažino, kad ji negali realizuoti savo pelningų projektų dėl to, kad tai force majeure. Tai sakykite, aš noriu…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, nepiktnaudžiaukite demokratija. Klauskite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baigiu, viskas. Sakykite, ar jūs nemanote, kad reikėtų šiuo atveju ištirti, kaip pavojingai gali veikti Seimo daugumos buldozeriai, laužydami visus valstybinių įmonių nepriklausomumo principus ir tokiu būdu atimdami iš valstybinių įmonių galimybę dirbti pelningai? Ir ar ponas A. Skardžius ruošiasi padengti šitos įmonės negautų pajamų nuostolius?
PIRMININKAS. Nedarykite išvadų, toli einančių. (Balsai salėje) Aš buldozerininkas. Prašom. Gal galite atsakyti? Negali. Vytautas atsakys jums.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, mes laužome ietis, bet mes nežinome, kokia iš tikrųjų yra Lietuvos situacija. Šis pavyzdys parodo, kiek yra netvarkos mūsų tose valstybės valdomose įmonėse. Aš noriu pasakyti, kiek ši sutartis yra mįslinga ir neaiški – jei Seimas priėmė nutarimą kovo 22 d. patikrinti vadinamąją sutartį, automatiškai kitą dieną abiejų šalių panaikinama. Jau pats šitas faktas rodo, kad čia yra neaiškumų, daug kitokių dalykų, tačiau, sakyčiau, mūsų Valstybės kontrolė iki galo, gal man taip netinka sakyti, neįsigilino ir nepasakė esminių dalykų, kuriuos galėjom šiandien išgirsti. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Galime? Negalime? Balsuojame, gerai. (Balsai salėje) A, matau. Gerbiamasis Artūras – už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties gerbiamas A. Kubilius turėtų kartu su A. Sekmoku prisiimti atsakomybę, kaip gimė tos įmonės „NT Valdos“, TECʼas, TICʼas. Susodino savo žmones. Kiek nuo 2011 metų jos padarė nuostolių! Aš manau, naujoji finansų ministrė suskaičiuos. Kažkas ignoravo Valstybės kontrolę, pradėjo skaičiuoti „NT Valdas“. „NT Valdos“ visais metais dirbo nuostolingai. Tik 26 tūkst. per visą laiką sumokėjo valstybei, valdydamos šimtamilijoninį eurų turtą! Tai už kokius grašius būtų statę Landsbergio šeimos verslui mokyklą? Valstybės kontrolė to nebandė aiškintis. Kodėl Valstybės kontrolė to nesiaiškino? Ar tiesiog nepajėgė, ar jai buvo neleista to dalyko daryti? Tikrai nereikėtų tęsti ponios G. Švedienės vadovavimo Valstybės kontrolės institucijai, sakykime, metodų ir reikia galų gale Valstybei kontrolei imtis darbo.
Toliau. Ar Karalienės Mortos mokykla, tai yra naujas A. Landsbergienės verslas, būtų pajėgęs ištraukti „NT Valdas“, kad būtų pradėję mokėti po 12 %, kapitalo grąža būtų buvusi? Absoliutus niekas, nes ta įmonė neuždirba net procento kapitalo grąžos, nesugeneruoja, valdydama šimtamilijoninį turtą. Todėl kalbėti, kad tai buvo ekonomiškai naudingas sandoris, kai verslas priklauso nuo vieno žmogaus ir yra naujas, tai yra vyresniųjų klasių mokinių ugdymas, o ne darželių verslas… Tie dalykai nebuvo ištirti ir Antikorupcijos komisijos išvada buvo aiški, kad tai buvo daroma Landsbergių šeimos verslui vartotojų sąskaita, nes greičiausiai būtų atsidūrę vartotojų sąskaitose, nes „NT Valdos“ neturi pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Laiku baigėt. Prieš kalbės – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip tai aš sakau, galima ir patvirtinti tą nutarimą, bet man jame trūksta kaip tik tų nuostatų, kurios paaiškėjo per visą šį svarstymą, kad pasirodo, valdant valstybines įmones, visos OECD rekomendacijos, kad į tokių įmonių valdymą neturi kištis tiesiogiai vykdomoji valdžia, kad ministrai negali skambinti telefonu ir nurodinėti, kaip tokia įmonė turi būti valdoma, kad kas nors iš Seimo valdančiosios daugumos negali imtis tokių veiksmų, dėl kurių įmonė nebegali toliau tęsti savo veiklos, – tokios rekomendacijos, visa tai paaiškėjo, šiuo metu Lietuvoje negalioja, nes A. Skardžius savo skardžiu balsu gali čia viską reguliuoti. Dėl to įmonė atsisakė sutarčių, kurios, kaip rodo ir Valstybės kontrolės atliktas tyrimas, galėjo būti įmonėms naudingos, ir tokia praktika yra labai labai žalinga.
Aš siūlau papildyti šitą nutarimą būtent tuo, kaip apsaugoti valstybines įmones nuo tokios praktikos, kai politikai dėl politinių motyvų imasi persekioti valstybines įmones ir neleidžia joms dirbti nepriklausomai ir taip, kad jos duotų didžiausią naudą. Šią patirtį turime įrašyti. O poną A. Skardžių mes po poros metų paprašysime atsiskaityti, nes aš įtariu, kad šita įmonė tokių pajamų, kokias ji galėjo gauti pagal tą sutartį, tų pajamų negaus ir dėl to patirs nuostolį. Tai tą nuostolį ponas A. Skardžius gali jau dabar pradėti kaupti savo įvairiose sąskaitose, kad galėtų atlyginti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Vyksta balsavimas. Kas pritariate komisijos išvadai, ne išvadai, o po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Už balsavo 66, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitos „2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties tarp UAB NT Valdos ir UAB Karalienės Mortos mokykla sudarymas ir vykdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti. (Balsai salėje) Minutėlę! Kada siūloma svarstyti? Čia neparašyta data. Audito komiteto pirmininkas. Šią sesiją, pavasario sesiją, dar įrašau, jeigu pratęsime.
Taip, matau, A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi aš buvau paminėtas, norėsiu pasakyti repliką. Bet siūlau įrašyti Energetikos komisiją, nes tai yra susiję su visomis energetinio IV bloko įmonėmis, kurias sukūrė gerbiamas A. Kubilius, padarė šėryklėlę partijai ir galų gale net nepasidomėjo…
PIRMININKAS. Supratom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …neturėjo gėdos net naujajam pirmininkui pakišti tokią kiaulę, nes buvo kalbama būtent toje švietimo įstaigoje, kad energetikai pastatys naująją mokyklą. Valstybės kontrolė kažkodėl nematė vidinio audito ataskaitos, kad ten paminėta, kad statoma mokykla, o įvardijo tai, kad tai administracinis pastatas…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nepradėkime vėl diskutuoti apie turinį. Replika. Jūs pasiūlėte Ekonomikos komitetą. Aš tai išgirdau. Energetikos komisiją. Papildomas tada. L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Mano balsas, prašom, už, nesuveikė.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už, supratau. V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Aš tik norėčiau užstoti Valstybės kontrolę, nes, kiek suprantu, ją buvo bandoma įtraukti į politinius procesus, o tai nėra prerogatyva.
PIRMININKAS. Jie stiprūs, nereikia jų užstoti.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ne. Jie padarė, ką reikia, įžvelgė bendrą problemą, kad yra 123 įmonės, apie kurias niekas nežino. Aš linkėčiau Valstybės kontrolei neįsitraukti į politinius procesus ir lygiai taip pat toliau reikliai vertinti panašius klausimas, kad ir kokia būtų valdžia. O „NT Valdoms“ tiesiog nepasisekė, jie ne su tais sudarė sutartį, suprantate?
PIRMININKAS. Ir A. Kubilius. Replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, aš…
PIRMININKAS. Replika po balsavimo, tik nepradėkite A. Skardžiaus minėti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Gerbiami kolegos, aš esu susirūpinęs dėl jūsų minėto Seimo nario, kurio pavardės aš nenoriu minėti, nuolatinio gerbiamojo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko puolimo. Aš noriu priminti, kad „NT Valdos“ sudarė sutartį su Karalienės Mortos mokykla premjeru jau būnant A. Butkevičiui. A. Butkevičius jau ketverius metus vadovauja Vyriausybei ir mūsų įsteigtų valstybinių Lietuvos energetikos įmonių struktūra niekaip nebuvo pakeista, o ponas Seimo narys, kurio pavardės aš nenoriu minėti, vis kaltina, kad viskas yra labai blogai.
Paskutinis dalykas. Kadangi Valstybės kontrolė čia atliko labai gerą tyrimą, tai aš norėčiau, kad Valstybės kontrolė patyrinėtų ir savivaldybių veiklą, ypač kas susiję su tuo pačiu premjeru. Norėčiau, kad Valstybės kontrolė ištirtų, kokiu būdu socialdemokratų vadovaujama Birštono savivaldybė išnuomojo patalpas savo partiečiui, kuris pernuomojo tas patalpas už 30 euro centų premjero dukros restoranų verslui. Mes manome, kad…
PIRMININKAS. Viskas. Gerbiamas, ne dėl motyvų. Jūs turite teisę raštu kreiptis, kad Valstybės kontrolė galėtų viską ištirti. (Balsai salėje) Viskas! K. Daukšys, ir baigiame šį klausimą. Toliau posėdžiui pirmininkaus K. Komskis. (Balsai salėje)
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Turime padėkoti Valstybės kontrolei, kad ištyrė šį klausimą. Tikiuosi, kad Andrius irgi patenkintas. Andriau, kad ir koks būtų premjeras, jis vis tiek atsakingas. Ir pats buvai, ir kitas bus, bet Lietuvos žmonės dėl to neturi patirti nuostolių. Jeigu prisidirbo, kad ir kuris premjeras tai bus padaręs, jis vis tiek bus atsakingas. Štai ir viskas.
17.12 val.
Principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4432(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Laba diena, kolegos. 2-7 klausimas – Nr. XIIP-4432. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamas pirmininke, noriu jums pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo projekto. Noriu priminti, kad 2015 metų pabaigoje svarstydami šį įstatymo projektą mes palikome nebaigtą svarstyti 2 straipsnį, nes buvo iškilusi diskusija dėl privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus. Po to buvo pateiktas mano projektas, dabar yra pateiktas ir Vyriausybės projektas, komitetas tuos abu projektus sujungė, šiek tiek pataisė 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam patobulintam projektui. Taip pat prašau pritarti ir jus.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Priėmimo stadija. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Balsuojame, jeigu nėra norinčių kalbėti. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui po priėmimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Deja, kolegos, balsavo tik 68 Seimo nariai. Kolegos, gal pakvieskime kitus, gal vis dėlto… (Balsai salėje) Mėginame, kolegos, balsuoti dar kartą, nes nebuvo 71. Kolegos, pamėginkime balsuoti dar kartą. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4432) priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Principinės kariuomenės struktūros 2017 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2022 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2017 metais ir 2022 metais patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4433(2) (svarstymas ir priėmimas)
2-8 klausimas Nr. XIIP-4433. Pranešėjas – taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas. Prašom.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, labai panašus įstatymo projektas, tik dabar jis nustato principinę kariuomenės struktūrą 2017 ir 2022 metams. Kaip žinote, Valstybės gynybos taryba šių metų kovo 14 dieną apsisprendė kiekvienais metais šaukti į nuolatinę privalomąją tarnybą, tai pagal šiuos skaičius, kurie jums yra pateikiami, 2022 metams jau numatytas skaičius trys su puse, trys aštuoni šimtai, iki keturių penkių šimtų būtų pašaukta šauktinių. Komitetas šiek tiek pakoregavo pateiktą projektą, išbraukė žodžių junginį „dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose“ ir bendru sutarimu šiam projektui pritarė. Kviečiu visus pritarti.
PIRMININKAS. Kalbėti dėl motyvų norinčių nėra. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Kolegos, ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū.
Priėmimo stadija. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta. Galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū. Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir 4 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, kalbėti dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui po priėmimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4433) priimtas. (Gongas)
17.19 val.
Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3871(2) (svarstymas ir priėmimas)
2-9 klausimas, projektas Nr. XIIP-3871. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. A. Paulauskas. Prašom. Svarstymo stadija.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, čia panašus įstatymo projektas, kokius mes du dabar priėmėme. Tik jis tvirtina 2020 metų principinę kariuomenės struktūrą. Tai yra planuojamą struktūrą, nes kitaip atsirastų spraga. 2021 metus dabar priėmėme, 2022 metus dabar priėmėme, reikėtų, kad būtų įrašyti ir 2020 metų pradinės privalomosios karo tarnybos skaičiai. Skaičiai yra tokie – nuo 3,5 iki 4 tūkst. Kaip ir minėjau, priimtas Valstybės gynybos tarybos nutarimas įpareigoja kiekvienais metais šaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 3,5 iki 4 tūkst. karių. Mes tiesiog užpildydami 2020 metų spragą sukuriame loginę grandinę.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių ir norinčių kalbėti. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Kolegos, priėmimo stadija. Yra tik vienas straipsnis, kuriame pasikeičia tiktai 3 straipsnio pakeitimas. Jam jau pritarėme.
Kolegos, ar galime už visą pradėti balsuoti? Prašom balsuoti. Kas pritariate įstatymo projekto pakeitimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: 72 – už. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3871) yra priimtas. (Gongas)
17.22 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 15 ir 18 skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4332(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 101, 11 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4333(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 411 straipsnių pakeitimo ir 8, 9, 10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4334(2) (svarstymas)
Kitas klausimas yra 2-10a – projektas Nr. XIIP-4332, lydimasis 2-10b – projektas Nr. XIIP-4333 ir kitas lydimasis 2-10c – projektas Nr. XIIP-4334. Pristato A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Svarstymo stadija. Čia yra pagrindinis ir jį lydintys.
A. PAULAUSKAS (DPF). Bus pristatomi iš karto keturi įstatymų projektai. Tai Nacionalinio saugumo pagrindų, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymai, Karo prievolės ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo… Ne, čia jau kitas. Bus pristatomi trys.
Kaip ir minėjau, po Valstybės gynybos tarybos sprendimo yra taisomi įstatymai. Visų pirma, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame parašoma, tiksliau, pataisomas vienas straipsnis, kad kariuomenės vienetai komplektuojami iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius. Šiam projektui komitetas birželio 8 dieną jį apsvarstęs bendru sutarimu pritarė. Tik pakeitė įsigaliojimo terminą, datą – nuo rugsėjo 1 dienos.
PIRMININKAS. Ir jį lydintys du įstatymų projektai.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, lydintys. Lydintis taip pat kalba apie kariuomenės vienetų komplektavimą, t. y. įtvirtina mišriąją mūsų kariuomenės komplektavimo formą, kad yra komplektuojami iš profesinės ir nuolatinės privalomosios karo tarnybos karių. Taip pat Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra išbraukiami baziniai kariniai kursai, nes pašaukus į tarnybą jie tampa nereikalingi.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ir paskutinis dar Karo prievolės įstatymas. Karo prievolės įstatymas iš esmės įtvirtina tą nuostatą, kurią aš ir pasakiau. Tik čia yra įrašoma, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais. Tie baziniai mokymai taip pat yra išbraukiami.
Komitetas bendru sutarimu šitam projektui pritarė ir nukėlė įsigaliojimo datą – nuo rugsėjo 1 dienos. Tai būtų visi trys projektai.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Kolegos, dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu visiems įstatymų projektams po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
17.26 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 42, 44, 49, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 651, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 631 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4411(2) (svarstymas)
Kitas klausimas yra 2-11 – projektas Nr. XIIP-4411. Pranešėjas – A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Taip pat svarstymo stadija.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektą. Juo yra didinami karių atlyginimai, tvarkomos jų darbo apmokėjimo sąlygos, taip pat tvarkomi butpinigių mokėjimai, vienkartinės pašalpos. Kitaip sakant, visa mokestinė sistema. Komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, turėjo nemažai Teisės departamento pastabų. Daugumai iš jų pritarė ir patobulino teiktą projektą. Galbūt neskaitysiu, ką čia patobulino, tik trumpai paminėsiu, kad žodį „stažuotės“ pakeitė į „profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo“. Taip pat pataisė 10 straipsnį ir išmokų dydį patvirtino baziniais dydžiais. Ne procentais, kaip buvo, bet baziniais.
Komitetas bendru sutarimu šitoms pataisoms ir patobulintam projektui pritarė. Prašau taip pat jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl motyvų dėl viso nėra užsirašiusių kalbėti. Taip pat diskutuoti nėra užsirašiusių. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu po svarstymo pateiktam projektui? Ačiū. Pritarta.
17.28 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235(2) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, pereiname prie kito klausimo – 2-12.1a. Prasideda su Darbo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo projektu Nr. XIIP-3234 susiję įstatymų projektai. Kviečiu K. Miškinienę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę, pratęsti svarstymą. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3235. Pradėjome svarstyti, man sufleruoja, 10 straipsnį. Apsvarstėme A. Syso pasiūlymą ir nepritarėme. Dabar yra Seimo narės K. Miškinienės pasiūlymas. Čia jau turėsite kaip du dalyvauti: ir pati savo, ar sutinkate… Iškart gal komiteto nuomonę? 10 straipsnis. 16 puslapis, kolegos, jeigu kas atidžiau sekate. Prašau, Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Mane tenkina Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas, nes iš esmės komitetas iš dalies pritarė mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ne. Komitetas nepritarė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Na, bet, taip…
PIRMININKAS. Arba atsiimate, gerbiama Kristina, arba…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. Ačiū. Komitetas nepritarė, atsiėmė. Toliau svarstome kitą pataisą. Žiūrime… (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). 10.
PIRMININKAS. Taip pat 10, čia yra kolegos Seimo nario A. Syso pasiūlymas, bet jo nereikia svarstyti, nes jis yra susijęs su 1 dalies pasiūlymu.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Taip, pirmininke? Jam komitetas nepritarė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Einame toliau. Matau, 20 puslapyje yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Nematau Mečislovo, tai komiteto pirmininkę prašau pasakyti nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas apsvarstė M. Zasčiurinsko pasiūlymą, kad tiesiog pagal 10 straipsnio 6 dalį…
PIRMININKAS. Tai viskas gerai…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas jam nepritarė, nes tiesiog tai neatitiko Vyriausybės projekto.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra M. Zasčiurinsko. Ar yra norinčių palaikyti M. Zasčiurinsko?.. Pakelkite rankas. Nėra. Kolegos, kadangi komitetas nepritarė, tai nepritariame bendru sutarimu. Tinka?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Einame toliau. 11 straipsnis. Dėl 11 straipsnio nematau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dabar 23.
PIRMININKAS. Kelintame puslapyje? (Balsai salėje) Kolegos, man jau sufleruoja, kad 34 puslapyje yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 23 straipsnio. Nematau M. Zasčiurinsko, tai prašau komiteto pirmininkę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, dėl šito straipsnio kolega Mečislovas pasiūlė greičiau tą bazinę ar pagrindinę pensijos dalį nuo 2018 metų perkelti – ne po 1 %, o po 2 %. Komitetas nepritarė, laikėsi savo pozicijos. Taigi komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Yra pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių B. Bradausko, G. Mikolaičio, A. Palionio ir D. Petrošiaus. Kas iš kolegų pristatys? A. Palionio nematau. D. Petrošius. Prašau D. Petrošių pristatyti. (Balsas salėje: „Dabar!“) Tai gal trumpai komiteto pirmininkė? Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, jeigu galima. Kolegos pasiūlė, mes vėl kalbame apie tą patį perkėlimą, kad perkėlimas vyktų labai trumpai, tai yra nuo 2017 metų – iškart 6 %, o 2018 metais ir kitais metais – likusią dalį, t. y. jeigu planuojama, kaip žinote, 12 % perkelti iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, kad būtų mokama pagrindinė ar bazinė pensijos dalis. Kolegos pasiūlė labai greitai tai padaryti, ir nuo kitų metų.
Komitetas labai ilgai nagrinėjo šį pasiūlymą, kvietėsi Finansų ministeriją. Labai apgailestaujame, aišku, tai būtų fantastiška, bet valstybė neturi tokių pinigų. Kitų metų biudžete lėšos nesuplanuotos ir dėl to komitetas negali pritarti tokiam pasiūlymui, ir nepritarė.
PIRMININKAS. Ar sutinkate su komiteto nuomone? Sutinka. Kolegos, pritariame komiteto nuomonei nepritarti. Kolegos sutiko.
Yra kitas pasiūlymas Seimo narių A. Dumbravos ir D. Kuodytės. Prašau A. Dumbravą pristatyti. O gal atsiimate? Ne.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Tikrai komitetas nepritarė siūlymui, tačiau manau, kad mūsų su ponia D. Kuodyte siūlymas yra logiškas, kadangi mes numatome finansavimą iš valstybės biudžeto bendrajai senatvės pensijos daliai tiktai 2017 metais, bet toliau, aišku, yra didžiulis neaiškumas, apie ką garsiai kalbėjo aną savaitę ir opozicijos lyderis. Tai mes vis dėlto norime pasiūlyti, kad Vyriausybė imtųsi tam tikrų veiksmų, kad žmonėms būtų aišku, manau, tai logiška, kada mes baigsime tą pereinamąjį laikotarpį. Mes paskelbiame pradžią, na, o pabaigos nėra ir nenumatyta, tai mes galime nieko nedaryti, sakysime, vienu ar kitu atveju mums situacija neleidžia to daryti, nors matome, kad biudžetas yra vykdomas ir papildomų lėšų surenkama. Tai todėl yra mūsų siūlymas, kad jeigu nė vienais metais neskirs nė 1 %, tai kitais metais galėtų skirti 2 % ar 3 %, bet iki 2024 metų sausio 1 d. tas pereinamasis laikotarpis pasibaigtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Kristina, prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Iš tiesų yra tas noras apibrėžti. Gal komitetas dar grįš prie to ir svarstys, bet šiuo laikotarpiu nesutampa ir aritmetika, nes mes kalbame apie 12 %, tai 2024 ir 2018, tai viso labo būtų 6 %. Taigi komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai už. Už pataisą – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiami kolegos, kai paliktume tokią nuostatą, kurią siūlo komitetas, tai yra kai visiškai neapribotume laiko požiūriu šito perkėlimo, man atrodo, kad blogiau būti negalėtų, nes mes pasakome visiems žmonėms, verslui, kad pirmiems metams mes numatome tą 1 %, o visa kita, kaip Dievas duos. Tai gal tada išvis nereikia to perkėlimo ir apskritai tos reformos, nes man atrodo, kad svarbiausias dalykas yra teisinis aiškumas, kad visiems būtų aišku, per kurį laikotarpį mes tą perkėlimą įvykdysime? Mūsų pasiūlymas, man atrodo, yra vienintelis teisingas, jeigu mes nepritariame kolegos A. Palionio pasiūlymui, kuris, beje, duotų patį geriausią efektą, jeigu kalbame apie verslą, apie lankstumą ir panašius dalykus. Tai aš siūlyčiau vis dėlto pritarti mūsų pasiūlymui. Galbūt komitete reikia persvarstyti, pasižiūrėti datą pagal galimybes, bet nepalikti visko miglose.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu mes kalbame apie tarifo mažinimą (taip?), tai tokiu atveju mes kalbame, kad „Sodros“ pajamos mažėja. Jeigu „Sodros“ pajamos yra sumažinamos…
PIRMININKAS. Kolegos, čia apie terminą, gal nepasižiūrėjote.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gal nepažiūrėjau. Kuris čia straipsnis, Kęstuti, pasakyk.
PIRMININKAS. Čia 23… Dabar jau reikia versti. Bet tikrai ne, čia kalbama, kada pasibaigs, kelintais metais. Supratau.
Kolegos, balsuojame. Išsiskyrė nuomonės. Komitetas nepritarė pateiktai pataisai… Už pataisą balsuojame. Kas pritariate pasiūlytai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, komitetas nepritarė. (Šurmulys salėje) A. Dumbravos ir D. Kuodytės pataisa, jie prašo nurodyti, kada būtų numatyta pereinamojo laikotarpio pabaiga.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 32, prieš – 3, susilaikė 33. Taigi pataisai yra nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik repliką. Gerbiami kolegos, na, vis tiek komitete jūs pabandykite rasti kokią nors loginę kalbą, jeigu tiek miglos paliekate, tai bent jau parašykite labai aiškiai, kad tiek, kiek yra perkeliama vienais metais, kitais metais negali būti mažiau. Gali būti tik tiek pat arba dar daugiau, nes dabar yra taip, kad gali atrodyti, kad vienais metais jūs į valstybės biudžetą perkelsite kažkokią sumą, o kitais metais jau galima sugalvoti taip, kad nebeperkeliama ta suma, ir vėl viskas grįžta į „Sodrą“. Bus painiava tokia, kad čia niekas nebesupras, ką toliau tada daryti.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš tik noriu pasakyti, kad aš, pirmininke, teisingai kalbėjau, nes kai kalbame apie tarifo bazinės pensijos perkėlimą į valstybės biudžetą ir ryšium su tuo mažinimą tarifo, tai reiškia, kad mes mažiname „Sodros“ pajamas. Jeigu mes mažiname „Sodros“ pajamas, tai per visą laikotarpį turi būti numatomas prarastų „Sodros“ pajamų kompensavimas. Jeigu to nenumatoma, tai kalbėti apie pensijų didinimą yra nerealu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, dėl 23 straipsnio 4 dalies yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Mečislovai, tenkina? Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano siūlymui komitetas pritarė iš dalies ir tai mane visiškai tenkina. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi komitetas pritarė iš dalies ir tai tenkina iniciatorių, tai pritariame pritarti iš dalies M. Zasčiurinsko pataisai.
Ir kita taip pat Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisa.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl kitos. Pritarus šitai, aš atsiimu šitą.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiimtas pasiūlymas, kuriam komitetas buvo nepritaręs.
Žiūrime, kokie yra kiti. Dėl 25 straipsnio yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Prašau, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia dėl 4 dalies?
PIRMININKAS. Taip, dėl 25 straipsnio 4 dalies.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymo esmė yra tokia, kad jeigu Užimtumo fondui „Sodra“ teikia kokias nors paslaugas, tai tokiu atveju Užimtumo fondas turi „Sodrai“ sumokėti atitinkamas kompensacijas. Skirtumas tarp projekto ir mano teikiamo yra, sakykim, nedidelis, bet jis yra esminis. Užimtumo fondas nori nemokėti kompensacijų už patirtas išlaidas, o kad būtų kompensuojamos tik sąnaudos. Kadangi „Sodra“ teikia paslaugas, tai paslaugų vertė nėra tik sąnaudos, tai yra sąnaudos plius kitos išlaidos. Aš nelabai supratau apskritai, kodėl šioje dalyje komitetas nepalaikė „Sodros“, kuri turi pakankamai daug skolų ir turi pakankamai mažai pajamų. Mano pasiūlymo esmė yra tokia, kad kompensuoja ne sąnaudas, o atitinkama kompensacija, t. y. sąnaudos plius kitos išlaidos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom, komiteto pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas, svarstydamas kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymą, jam nepritarė, nes tokio apibrėžimo…
PIRMININKAS. Pritarė iš dalies.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pritarė iš dalies. Tik dėl žodžio „paslaugos“, o iš esmės dėl kitų, nes siūlo rašyti taip, kad už įmokų surinkimą ir pervedimą į fondus pensijų kaupimo bendrovės, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir Užimtumo fondas moka fondo valdybai veiklos sąnaudų kompensacijas. O tokios sąvokos kaip „paslaugos“ minėtame įstatyme nėra ir vis dėlto ten ne paslaugos teikiamos. Taigi dėl to komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Dėl pataisų. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, man atrodo, čia yra aiškiai pasakyta, kas yra kompensuojama. Fondas irgi yra valstybinis, sąnaudos yra kompensuojamos ir turbūt nėra „Sodra“ kokia nors pelno siekianti įmonė, kuri turi užsidirbti papildomų pinigų. Tai yra ta pati institucija, kuri administruoja socialines išmokas, kaip ir Užimtumo fondas tiems patiems tikslams yra skirta. Todėl apie paslaugas čia išvis neturėtų būti kalbama. Jeigu yra kokios nors paslaugos, yra reglamentuojamos kitais įstatymais, kitomis sutartimis, o nekalbama apie įmokų surinkimą ir pervedimą.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Mečislovai, o gal tenkina jus? Netenkina. Supratau. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, komitetas pritarė iš dalies.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 15, prieš – 1, susilaikė 47. Taigi yra palikta komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
Dėl 27 straipsnio yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Siūlo papildyti. Prašau pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Žinote, dėl šito straipsnio yra kažkoks nesusipratimas ir jis man labai keistas. Šiuo straipsniu mes nustatome, kas sudaro socialinio draudimo sistemą. Šitą sistemą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir taip toliau. Kiekvienas iš šitų struktūrinių padalinių vykdo atitinkamas funkcijas ir tos funkcijos yra apibrėžtos valstybės įstatyme. Deja, mūsų komitetas kažkodėl sugalvojo, kad Vyriausybė nėra sistemos dalis. Aš užregistravau šitą įstatymo pataisą būdamas įsitikinęs, kad čia yra grynai techninė klaida, grynai neperkeltos į kitus įstatymus Vyriausybės funkcijos, ir pasiūliau įrašyti, kad Vyriausybė taip pat yra valstybinio socialinio draudimo sistemos dalis. Tokia yra šito siūlymo esmė. O kiti žodžiai „valstybinis“, „nevalstybinis“ buvo aptarti 2 straipsnyje, kai buvo sprendžiamas sąvokų klausimas. Šiandien mano siūlymo esmė, kad Vyriausybė taip pat yra sistemos dalis, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra savarankiška struktūra, kuri pati nustato politiką, pati ją priima, kontroliuoja ir taip toliau.
PIRMININKAS. Prašome komiteto pirmininkę pristatyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas, svarstydamas minėtą pasiūlymą, jam nepritarė, nes kai kolega čia kalba, kad reikia įrašyti „Vyriausybė“, kolegos, aš prašau įsiskaityti į straipsnio pavadinimą „Socialinio draudimo valdymo sistema, dalyviai ir fondo valdymo struktūra“. Taigi komitetas patobulino ir pritarė Vyriausybės pateiktai redakcijai, o tiesiog savaime suprantama, kad Vyriausybė atsako už viešuosius finansus, bet šiame įstatyme rašyti tai netikslinga, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Kortelę įdėkite, kažkas negerai, neleidžia įjungti arba turėsite per šoninį, o, įsijungė. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šiuo atveju tikrai nelogiška rašyti „valstybė“ į socialinio draudimo sistemą, turiu omenyje „Vyriausybė“. Lygiai tokia pačia logika remiantis reikėtų ir Seimą rašyti, nes mes irgi turime savo tam tikrų įsipareigojimų, ir panašiai. Straipsnis apibrėžia konkrečią sandarą, kas priima vykdomuosius sprendimus, o perkelti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijas Vyriausybei, tada klausimas, ką veiks mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jeigu Vyriausybei atiduodame šią funkciją. Tada irgi klausimas.
Kadangi, mano manymu, išvis su fondo valdyba turėtų būti „Sodra“ atskira institucija…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ir savarankiška.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). ..ir valdoma Trišalės tarybos, tai Vyriausybės įrašymas kaip tik tolina nuo to modelio.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas šiai pataisai nepriarė.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 5, prieš – 5, susilaikė 48. Pateiktam pasiūlymui nėra pritarta.
Kolegos, dėl 29 straipsnio taip pat yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Gal pritarsite komiteto nuomonei, Mečislovai?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žiūrėkite, dabar nesupratau, kodėl Seimas taip nubalsavo, bet aš tikiu, kad priėmus tokį sprendimą, kad į sistemą nerašoma Vyriausybė, bus tikslinami ir visi kiti įstatymai, kurių yra bene 18. Kur sistemos pradedamos… Kad sistemos pradžia yra Vyriausybė. Tai, matyt, dabar parsidės tikslinimas.
Dabar antras 28-o. Čia yra serija vadybinių klausimų. Į 28 straipsnį iš Vyriausybės įstatymo aš nukopijavau, kokios yra ministerijos funkcijos, vienas su vienu perkėliau čia. Komitetas galvoja, kad to, kas yra parašyta ministerijos funkcijose, nereikia perkelti į šitą įstatymą ir pakeisti ministerijos funkcijas, išbraukiant kontrolės ir atsakomybės funkcijas. Tai vėlgi yra unikalus įstatymų leidybos atvejis, nes komitetas šiuo specialiuoju įstatymu iš esmės keičia ministerijos funkcijas, nuimdamas, jeigu taip galima pasakyti, arba priversdamas ją neturėti kontroliuojančios funkcijos ir atsakomybės funkcijos.
Aš su tokiu sprendimu nesutinku, todėl aš nukopijavau kituose dokumentuose esantį tekstą ir perkėliau čia. Ir pabrėžtina, kad komiteto kitame dokumente taip pat yra nukopijuotas tekstas iš Vyriausybės įstatymo ir perkeltas į kitą komiteto dokumentą. Tokios mūsų komiteto klaidos. Aš prašau palaikyti mūsų sprendimą ir nekaitalioti Vyriausybės įstatymo.
PIRMININKAS. Mečislovai, laikas buvo. Komiteto pirmininke, prašau pristatyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė kolegos Mečislovo M. Zasčiurinsko pasiūlymui. Mes dabar svarstome 28 straipsnį „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje“. Formuojant pačioje pradžioje rašoma: „Ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuodama šios srities valstybės politiką“. Taip pat patobulintas ir 6 punktas. O dėl žodžio „kontroliuoja“: tie patys formuoja ir kontroliuoja, esame gavę pastabų dėl tokio valdymo modelio, kaip kolega pasakė, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų dabar mes svarstome naują įstatymą. Mes galime jį atitinkamai pakoreguoti. Kontroliuojančios funkcijos turėtų būti „Sodros“ tarybos, tam ji ir kuriama. Jeigu mes paliekame tik konsultacinę funkciją, tai ką ji tada vykdo? O jeigu paliekame kontroliuoti jai ir ministerijai, tada vėl nelogiška, nes Trišalėje taryboje prie „Sodros“ yra trečia šalis – ta pati Vyriausybė. Tai ji dvi funkcijas turi, ar kaip? Šitas žodis kaip tik ir sukelia daugiausia… Dėl to aš nepalaikau M. Zasčiurinsko pasiūlymo, nes dėl koordinavimo ir viso kito problemų nėra, bet kontrolės funkcija iš tikrųjų būtų dviguba.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pateiktam pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė M. Zasčiurinsko pasiūlymui.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 10, prieš – 3, susilaikė 50. M. Zasčiurinsko pasiūlymui yra nepritarta.
Mečislovai, kitas jūsų pasiūlymas dėl 28 straipsnio yra, mano manymu, visiškai analogiškas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Vėliau registruotas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Iš tiesų komitetas nepritarė, kad ministerija turi organizuoti darbą, kontroliuoti funkcijas ir atsakyti už tas funkcijas.
PIRMININKAS. Čia jis grynai analogiškas, kas buvo prieš tai. Balsuoti nereikia. Ačiū. Komitetas nepritarė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Seimas, o ne komitetas.
PIRMININKAS. Kolegos, 29 straipsnis „Fondo taryba“. Taip pat yra pasiūlymas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, fondo taryba yra viena svarbiausių struktūrų vadinamojoje sodrinėje sistemoje, kuri priima sprendimus, teikia išvadas ir t. t. Pavyzdžiui, per praeitos kadencijos naktines reformas fondo taryba pritarė pensijų mažinimui, atėmimui ir t. t., kai Konstitucinis Teismas pripažino tai neteisėta, ir pensininkams buvo sumažintos pensijos. Tai aš siūlau, kad… Čia bus keletas šito siūlymo pasiūlymų, kad fondo taryba vykdo taip pat ir „Sodros“ veiklą kontroliuojančią funkciją.
PIRMININKAS. Prašau pristatyti komiteto nuomonę, komiteto pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymui. Kaip matote, šitoje dalyje parašyta, kad „Fondo taryba (…) kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus, socialinio draudimo, politikos įgyvendinimo klausimais“. Tam ji turi visus įgaliojimus, o turbūt kontrolei reikėtų daug daugiau ir aparato, ir darbuotojų. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai 29 straipsnio 1 daliai.
PIRMININKAS. Motyvai už, už pataisą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes atkreiptume dėmesį. Čia yra svarbi pataisa, ir aš šiuo atveju pritariu M. Zasčiurinskui. Fondo taryba yra kolegiali institucija, sudaryta iš trijų šalių: profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės. Ir ji turėtų turėti daug didesnių galių. Ji turi finansinių instrumentų, gali samdytis ekspertų ir visa kita. Kai ji iki tam tikro laiko vykdė kontrolės funkcijas, iki 2000 metų, tai su rezervo pinigais, kurie buvo kaupiami tiems atvejams, kai „Sodra“ gali pristigti pinigų, buvo viskas gerai. Kai tik ši funkcija iš jų buvo atimta, trišaliai partneriai prarado galimybę tai kontroliuoti, ir atsitiko taip, kad prieš krizę visi rezervo fondai buvo prapuolę. Aš siūlau atkurti šitą funkciją, kontroliuojančią funkciją, ir tada būtų daug griežtesnė priežiūra, juo labiau kad kitais įstatymais, kuriuos mes dabar priimsime po to, mes esame numatę kurti ne tik bendrą rezervo fondą, kaip buvo anksčiau, bet pagal atskiras draudimo rūšis, tiksliau, pagal dvi grupes… Priežiūra ir fondo naudojimas, atsakingas jų naudojimas, tampa viena pagrindinių funkcijų. Trišaliu principu darbdaviai ir profsąjungos, tie, kurie iš esmės ir suneša socialinio draudimo lėšas, ne valstybės katilo lėšas, bet draudimo lėšas iš darbo, turėtų turėti galimybę kontroliuoti, kaip jos naudojamos. Siūlau palaikyti tai.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė M. Zasčiurinsko pataisai. Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 28, susilaikė 37. Pataisai nėra pritarta.
Kolegos, kita pataisa taip pat yra Seimo nario M. Zasčiurinsko. Dėl 29 straipsnio 4 dalies siūlo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, šios pataisos, kurias čia teikiu, dar keletas jų bus, skirtos didinti „Sodros“ tarybos vaidmenį, atsakomybę todėl, kad pagal šį vadinamąjį modelį „Sodros“ tarybai yra uždedamos labai svarbios pareigos: „Sodros“ taryba dalyvauja sprendžiant pensijų didinimo klausimus, taškų vertės klausimus, numato indeksavimą ir visokius kitokius sprendimus priima. Ir jūs, kolegos, nubalsavote, kad ji yra nekontroliuojanti taryba, kuri neturi atsakomybės.
Žinoma, jeigu pažiūrėtume į tuos klausimus istoriškai, kažkada taryba turėjo kur kas didesnį svorį, bet, einant metams, slenkant, ji vis po padu, po padu ir dabar išvis neturi jokio balso. Ji gerų geriausiai pritaria pateiktiems sprendimams. Tokiu atveju mes ir turime tokias pasekmes, kai 1 mlrd. 200 Lt buvo paimta pritariant „Sodros“ tarybai iš pensininkų, dabar kompensuojame, neturime pinigų ir t. t. Šituo savo pasiūlymu aš siūlau, kad „Sodros“ tarybos statusas būtų pakeltas į aukštesnį lygį ir kad „Sodros“ tarybą Vyriausybės siūlymu tvirtintų Seimas.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymui. Pakanka to, kas yra parašyta, kad tvirtina Vyriausybė. Jeigu dar perkeliame į Seimą, tada išeina, kad ministerija tvirtina, paskui teikia Vyriausybei, Vyriausybė tvirtina, o po Vyriausybės dar ir Seimas. Tai jeigu mes norime greičiau priimti sprendimus, mažinti biurokratinę naštą, tai yra vykdomosios valdžios kompetencija, ir siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiuo atveju bėda yra ta, kad Vyriausybės tvirtinimas ir Seimo tvirtinimas yra netinkamas, nes pagal mūsų tarptautinius įsipareigojimus šalių, tokių kaip profesinės sąjungos, kurios deleguoja, lygiai taip pat darbdavių organizacijos, delegatai negali būti kvestionuojami. Tarybos sudėtį… Vyriausybė savo atstovus gali tvirtinti, taip, Seimas gali savo atstovus tvirtinti, taip, bet kištis į nevyriausybinių organizacijų atstovus negali, nebent yra kokių nors akivaizdžių dalykų, jei žmogus teisiamas arba neturi teisės atstovauti, ir panašiai. Bet šiuo atveju nei tokiam, nei tokiam siūlymui nebūtų galima pritarti, nes mes kišamės į dviejų šalių suverenią teisę skirti savo atstovus. Seimas negali nepatvirtinti profsąjungų atstovų. Negali nepatvirtinti darbdavių atstovų Vyriausybė. Tai po pateikimo reikia keisti kitą formuluotę, įrašyti „savo atstovus tvirtina“, tada taip.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip ir yra parašyta 4 dalyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas M. Zasčiurinsko pataisai nepritarė. (Balsai salėje) Mečislovas tą galėtų padaryti.
Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 5, prieš – 1, susilaikė 59. Taigi pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo nario M. Zasčiurinsko dėl 29 straipsnio 8 dalies. Prašom, Mečislovai. O gal pritariame komiteto nuomonei?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu siūlymą, kad sustiprintume fondo tarybos darbą. Dabar yra teikiamas siūlymas, kaip ir iki to laiko, kad fondo tarybos darbą techniškai aptarnauja fondo valdyba. Aš siūlau, kad fondo tarybos darbui fondo valdyba skirtų reikiamus resursus, kitaip sakant, kad fondo taryba būtų nepriklausoma nuo „Sodros“ valdybos, kad „Sodros“ valdyba negalėtų diktuoti tarybai per skiriamus resursus, kokius sprendimus ji turi priimti. Toks siūlymas yra analogiškas, kaip dirba kitų ministerijų atitinkamos tarybos. Joms yra skiriami atitinkami resursai, jos yra paprastai biudžetinės įstaigos. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas svarstė minėtą pasiūlymą. Mūsų posėdyje dalyvavo fondo tarybos pirmininkas. Mes klausėme, kaip ten yra iš tikrųjų. Problemų dėl to, kad skiria reikiamus resursus, nėra, dėl to netikslinga įrašyti to „techniškai aptarnauja“ vietoj „skiria reikiamus resursus“ ir komitetas dėl to nepritarė.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
Balsavo 61 Seimo narys. Už – 12, prieš – 2, susilaikė 47. Taigi M. Zasčiurinsko pataisai nepritarta. B. Juodka – replika po balsavimo. Pašom.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis kolega Zasčiurinskai, kaip į kolegą Seimo narį kreipiuosi į jus: atsiimkite visus savo pasiūlymus, tuos, kuriems nepritaria komitetas. Jūsų siūlymai kelia alergiją, ir rezultatai vis tiek aiškūs.
PIRMININKAS. Mečislovas negirdėjo. P. Gražulis. (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Kalbėjau su Mečislovu, jis jau pradeda abejoti, sako, galite ir nesvarstyti. Aš taip supratau.
PIRMININKAS. Mes jau net neišjungiame M. Zasčiurinskui visai mikrofono, jau leidžiame kalbėti nuolat. Vėl Mečislovo pataisa dėl 29 straipsnio 9 dalies, M. Zasčiurinskas. Jeigu pastebėjote, jau mes nebeišjungiame. Prašom, Mečislovai. (Balsai salėje)
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš nuosekliai teikiu dėl „Sodros“ sistemos. Jeigu kam nors yra patogi ši sistema, kai pensijos yra mažinamos, ir pagal dabartinį projekto modelį numatyta mažinti pensijas, tai jūs nepalaikote mano siūlymų. Mano siūlymai skirti tam, kad „Sodros“ sistema veiktų taip, kad žmonės gautų didesnes pensijas, kad kompensuoti nereikėtų per trejus metus. Šiuo atveju mano siūlymas yra toks, kad „Sodros“ taryba turi turėti savo ekspertus, kurie jiems parengtų tinkamas kvalifikuotas išvadas, o nesivadovautų visuomeniniais pagrindais deleguotų žmonių supratimu apie „Sodros“ sistemą. Tuo labiau, kaip yra atvejų, kai „Sodros“ tarybai, pavyzdžiui, šiuo metu vadovauja darbdavių atstovas. Tai yra vienas aspektas.
O kitas aspektas, kad suinteresuoti… Kad „Sodros“ taryba neturėtų reikiamos įtakos, yra siūloma, kad ekspertams sudaryti būtų skelbiami viešieji pirkimai. O tai reiškia, kad „Sodros“ taryba niekada neturės tokių ekspertų. Todėl aš teikiu šį siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė šiam siūlymui. Aš prašau atkreipti dėmesį, kad minėto straipsnio 9 dalyje yra rašoma, kad fondo taryba gali pasitelkti ekspertus, dalyko žinovus konsultuoti dėl klausimų, reikalaujančių specialių žinių, ar įvertinti tam tikrus klausimus. Posėdyje, kaip minėjau, dalyvavo ir fondo tarybos pirmininkas, taip pat „Sodros“ direktorius. Mečislovas siūlo, kad visai kadencijai būtų nuolat paskirti ekspertai, kurių gali ir neprireikti. Komitetas nepritarė todėl, kad nuostatuose parašyta, kad prireikus fondo taryba ir taip gali juos pasitelkti.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš rekomenduočiau vis dėlto įdėmiai klausyti, ką sako Mečislovas, ne visas jo pastabas reikėtų atmesti. Šiuo atveju lygiai taip pat, manau, komitetas deramai neįvertino jo pasiūlymo, nes jeigu mes norime turėti tam tikrą kompetenciją, ekspertinę kompetenciją, tai jeigu mes paliksime, kad kiekvieną kartą, kai fondo tarybai reikia pasikonsultuoti dėl biudžeto, dabar siūlomame mechanizmo modelyje skaičiuoti projekciją septyneriems metams ir t. t., visą laiką skelbti viešuosius pirkimus, kad galėtum pasitelkti ekspertą, tai kokie ten ekspertai prie tos „Sodros“ tarybos?
Socialinio draudimo sistemą išmanančių žmonių yra labai nedaug ir dabar svarstant tai išaiškėjo. Tuos žmones galima ant rankos pirštų suskaičiuoti. Jie turi atsirasti, nes tai yra ilgalaikė prognozė, tai yra demografija, yra kiti dalykai, kuriuos reikia įvertinti, ekonomikos dalykai ir panašiai. Už jų stovi didžiuliai pinigai. Jeigu mes visą laiką kviesime ekspertus pagal viešuosius pirkimus, tai mes tokios institucijos neturėsime. Fondo taryba, kaip kontroliuojanti ir prižiūrinti institucija, turi turėti savo ekspertus, nes ją sudaro ne specialistai. Profsąjungos deleguoja savo, darbdaviai – savo. Jie nebūtinai yra socialinio draudimo sistemos specialistai. Galų gale Vyriausybės atstovai ne iš visų ministerijų yra tos srities specialistai. Kitaip tada taryba turės visiškai formalias funkcijas. Aš tikrai siūlau pritarti M. Zasčiurinsko siūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė M. Zasčiurinsko pataisai.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 21, prieš – 1, susilaikė 33. Taigi M. Zasčiurinsko pataisai nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamas pirmininke, ar nereikėtų padaryti pusės valandos pertrauką, Darbo partija kartu su M. Zasčiurinsku apsvarstytų visas jo pataisas, palaimintų ir tada svarstytume. Pažiūrėkite, jų frakcija nepalaiko nė vienos pataisos, tai nonsensas! Ko mes čia vargstame? Čia, matyt, nebaigsime iki rugsėjo mėnesio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, Seimo nario mandatas yra laisvas, jis turi teisę siūlyti. (Balsai salėje) Net R. J. Dagys šaukia, kad vis dėlto nemažai daliai buvo pritarta.
Taigi M. Zasčiurinskas teikia kitą pataisą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, tęsinys fondo tarybos vaidmeniui didinti. Paskutinė pataisa yra tokia. Įvertinus tai, kad fondo taryba priima labai svarbius sprendimus, kurie susiję su pensininkais ir visais kitais, dalyvaujančiais „Sodros“ sistemoje, svarbu, kad tie sprendimai būtų viešai skelbiami ir prieinami kiekvienam per interneto prieigą. Mano toks siūlymas. Prašau jam pritarti. Komitetas kažkodėl mano, kad „Sodros“ tarybos sprendimai…
PIRMININKAS. Mečislovai…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). ..privalo būti slapti.
PIRMININKAS. Aš labai gerbiu paties nuomonę, bet gal galime susitarti šiek tiek trumpiau, tuo labiau kad viskas visiems aišku. Prašom pateikti komiteto nuomonę, komiteto pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė, nes sprendimai ir taip yra skelbiami viešai. O dėl prieinamumo interneto prieigose jūs turėjote omeny kiekvienam gyventojui nupirkti kompiuterį? Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, komitetas nepritarė.
Balsavo 57 seimo nariai: už – 9, susilaikė 49. Pataisai yra nepritarta.
Kolegos M. Zasčiurinsko pataisa dėl 30 straipsnio. Tik prašau paskubėti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Koks yra skirtumas? Yra teigiama, kad taryba pateikia savo išvadą, kurios nemato parlamentas, kurios nemato Seimas. Ta išvada paskęsta ministerijos koridoriuose. Mano siūlymas yra, kaip ir atitinkamuose kituose finansiniuose kitų ministerijų dokumentuose, kad ši išvada įforminama fondo tarybos nutarimu, ir tai yra sudėtinė fondo biudžeto projekto dalis, t. y. ji pateikiama Seimui.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininke, prašom pristatyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas iš esmės atsižvelgė į kolegos siūlymą ir įrašė, tiksliau, siūlo įrašyti žodžius „ir Seimui“. Bet dėl „įformina fondo tarybos nutarimu“, čia gal ne šio įstatymo teisė reglamentuoti tokius dalykus. Taigi dėl to nepritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 11, susilaikė 46. M. Zasčiurinsko pataisai nepritarta.
Dėl 30 straipsnio 9 punkto M. Zasčiurinskas siūlo. Prašom, Mečislovai. Komitetas pritarė iš dalies.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies. Tai galime, kolegos, pritarti?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymas dėl 31 straipsnio. Prašom. Trumpai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Šis siūlymas yra vienas iš principinių. Kaip žinome, beveik visos valstybinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. Viena iš jų yra „Sodra“, kuri finansuojama iš pensininkų pinigų, iš visų pensininkų lėšų patvirtinant atitinkamą procentą. Kadangi patvirtintose gairėse 2012 metais, kam Seimas jau pritarė ir kurios yra nevykdomos, yra įrašyta, tai aš siūlau, kad „Sodra“ būtų biudžetinė įstaiga ir būtų išlaikoma ne iš fondo lėšų, ne iš pensininkų lėšų, o iš valstybės biudžeto lėšų.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė. Jau kalbėjome apie tai, kad iš viso socialinio draudimo sistema turėtų būti savarankiška. Savaime suprantama, kad ir išlaikoma iš…
PIRMININKAS. Pirmininke, nesiplėskime, nes mes jau taip ilgai…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). …fondo lėšų.
PIRMININKAS. Nesiplėskime. Visi supratome.
Kolegos, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 13, prieš – 2, susilaikė 42. Taigi M. Zasčiurinsko pataisai nepritarta.
Kita pataisa, pasiūlymas dėl 31 straipsnio 3 dalies.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mes pradėjome atskirą bloką dėl valdybos. Pirmas siūlymas buvo, kad valdyba būtų finansuojama kaip biudžetinė įstaiga. Jūs tam nepritarėte. Dabar antras siūlymas yra toks. Ši įstaiga valdo lėšas, kurios yra didesnės negu valstybės biudžetas, ir tos įstaigos vadovą vienasmeniškai skiria ministras. Mes ne kartą kalbėjome ir girdėjome įvairiose konferencijose, kad tokia skyrimo tvarka yra ydinga, nes ji neturi pakankamai ir atsakomybės, ir t. t. Mano siūlymo esmė yra, kad fondo valdybos direktorius būtų tvirtinamas Lietuvos aukštesniu lygiu. Šiuo atveju aš siūlau, kad jis būtų patvirtintas Seimo, nors galimi ir kiti sprendimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė kolegos pasiūlymui, pritarė iniciatorių pateiktai redakcijai. Šiaip, kolega Mečislovai, ne vienasmenišku ministro sprendimu, o konkurso tvarka atrinktas, ir tada ministras skiria. Nepritariame.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai gaila, kad komitetas neįsiklauso net į kai kurių savo koalicijos partnerių siūlymą. Iš tikrųjų mes kalbame apie „Sodros“ direktorių. Šiuo metu jo statusas yra kaip ministerijos skiriamo pareigūno su visomis išplaukiančiomis pasekmėmis. Lygiai taip pat pagal mūsų kategorijas, apmokėjimą ir visa kita jo atlyginimas yra kaip 15 kategorijos tarnautojo, o jo dispozicijai priklauso beveik 45 % valstybės finansų. Vien todėl, dėl statuso.
Kita vertus, iš tikrųjų administruoti tokią didelę virtuvę, kur klaidos kaina yra didžiulė, – mes paliekame spręsti tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinio draudimo sistemą mes norime padaryti maksimaliai nepriklausomą. Tokiu atveju jos nepriklausomumą turėtų užtikrinti Seimas. Seimas turėtų tvirtinti „Sodros“ tarybos pirmininką, direktorių. Tada jo statusas būtų kitoks. Galų gale jo sprendimai ir patarimai būtų kitokie, nes dabar, šiuo metu, jis yra visiškai pavaldus socialinių reikalų ir darbo ministrui. Jeigu jis pradėtų labai prieštarauti dėl kokių nors ministro siūlymų, jis ilgai tame poste neišsilaikytų.
Jo statusas vis dėlto turėtų būti aukštesnis ir jis turėtų būti atskaitingas tiesiogiai Seimui, kad jis galėtų apginti pakeitimus ir siūlymus, kurie susiję su ilgalaikiais sprendimais, nes „Sodra“ negali dirbti pagal dvejų metų perspektyvą, o 10–20 metų perspektyvą. Tikrai siūlau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Laikas! Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė M. Zasčiurinsko pataisai. (Balsai salėje)
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 20, prieš – 3, susilaikė 31. Taigi M. Zasčiurinsko pataisai nepritarta.
Verčiame kelis lapus į priekį. Dėl 32 straipsnio 2 dalies yra M. Zasčiurinsko pataisa. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš neprašysiu, kad būtų balsuojama dėl šios pataisos…
PIRMININKAS. Ačiū.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). … nes ji nėra esminė. Tik noriu pasakyti štai ką.
PIRMININKAS. Mečislovai!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Profesorius R. Kuodis savo straipsnyje apie „Sodros“ reformą rašė taip: „Seimo nariai net nesupranta, ką svarsto. Seimo nariai net nesupranta pagrindinių sąvokų. Matyti, kad žmonės nesupranta, ką jie svarsto“ ir t. t.
PIRMININKAS. Kolega!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, vis dėlto dėl tarybos, dėl „Sodros“ valdymo yra teikiami rimti pasiūlymai.
PIRMININKAS. Kolegos!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Šie pasiūlymai yra parengti…
PIRMININKAS. Mečislovai!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …rimtų specialistų. Kadangi aš nenorėjau šito teksto viešinti iki jūsų sprendimų, daugiau valdymo sprendimų nebus, todėl leidau sau ir paviešinti. Rimtus sprendimus taip neatsakingai svarstyti ir ypač komiteto pirmininkei komentuojant, kad viešinimas yra susijęs su kompiuterių…
PIRMININKAS. Mečislovai!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …pirkimu, tai yra daugiau negu šaržas.
PIRMININKAS. Mečislovai, kadangi jūs atsiėmėte, jau iš tiesų kalbate ir komitetas… Vadinasi, jūs atsiėmėte šitą pataisą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš neatsiėmiau. Aš nereikalauju balsuoti, pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai yra visiškai tas pats supratimas, kaip ir atsiėmėte. Jūs pritarėte komiteto nuomonei ir balsuoti nereikia. Seimas pritarė komiteto nuomonei nepritarti. Taip? Bendru sutarimu. Ačiū.
M. Zasčiurinsko pasiūlymas…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pritariu komiteto nuomonei dėl 35 straipsnio.
PIRMININKAS. Mečislovai, aš dabar turiu galvoje 34-tą. Pritarėte?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, pritariu 34-tam.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas pritaria komiteto nuomonei nepritarti jo nuomonei. Ar galime, kolegos, pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta. 35 straipsnis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). 35 straipsnis. Pritarti iš dalies ir nepritarti. Pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Kolegos, 35 straipsnio 1 ir 2 dalys. Komitetas vienai pritarė iš dalies, antrai nepritarė. M. Zasčiurinskas sutinka. Ar galime, kolegos, sutikti bendru sutarimu su komiteto nuomone? Ačiū. Taip pat yra M. Zasčiurinsko dėl 35 straipsnio 3 dalies.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl 38-to.
PIRMININKAS. Ne, ne. 35 straipsnio 3 dalis.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jis pritarė.
PIRMININKAS. Kur nepritarė…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš dėl 35 straipsnio 3 dalies pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Ar galime, kolegos, pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta.
Dėl 38 straipsnio 3 punkto yra M. Zasčiurinsko pasiūlymas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl 38 straipsnio 3 dalies. Kadangi yra pritarta kitoje dalyje, tai pritariu komiteto nuomonei pritarti iš dalies, nes perkelta į kitą straipsnį.
PIRMININKAS. Ne. Čia yra… Jeigu prieš tai. Bet dėl šito konkretaus straipsnio yra nepritarti. Tai jūs sutinkate su šiuo pasiūlymu?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Čia yra klaida. Pritarta iš dalies, nes…
PIRMININKAS. Prašau, komiteto pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, kolega teisus. Mes iš tikrųjų nepritarėme, bet mintis apie mokėjimą yra perkelta, kad už įmokų surinkimą ir pervedimą Privalomojo sveikatos draudimo fondas moka fondo valdybai fondo veiklos sąnaudų kompensacijas, į 25 straipsnio 4 dalį.
PIRMININKAS. Kolegos, ar supratote? Iš esmės čia balsuoti net nereikėjo, nes jau buvo prieš tai apsvarstyta. Aš suprantu, Mečislovas atsiima šitą pataisą, nes jau yra…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kadangi pritarta iš dalies, aš nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Komitetas vis dėlto nepritarė, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Suklydo. Parašė ne tą žodelį.
PIRMININKAS. Ne, ne. Palaukite! Labai aiškiai sako, kad tai jau yra įrašyta į 25 straipsnio…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Šis siūlymas perkeltas į kitą straipsnį.
PIRMININKAS. Taip.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kitame straipsnyje yra įrašyta. Vadinasi, mano siūlymui pritarta iš dalies. Koks skirtumas!
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto nuomone? Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl 39 straipsnio taip pat analogiškai. Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas neprašo balsuoti. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Komiteto nuomonei yra pritarta. Daugiau pasiūlymų bent aš jau nematau. Pirmininke, ar ką nors aš dar praleidau?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas tiesiog pažymi pabaigoje, kad iš dalies pritarė Biudžeto ir finansų komitetui ir, aišku…
PIRMININKAS. Jau komitetai pritarė…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). O dėl Kaimo reikalų komiteto pritarė iš dalies, bet jau nubalsuota už ministrės V. Baltraitienės pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkei. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, 2011 metais mes patvirtinome gaires, kaip turėtų būti reformuojamas socialinis draudimas, tai, kas dabar čia pateikta, tai nuo tų gairių kaip diena nuo nakties nuėjusi. Mes dabar svarstome išvis paradoksaliai – visą pagrindinį įstatymą, kai dar komitetas net neįpusėjo svarstymo Pensijų įstatymo, kuris sudaro 60 % visų finansų. Ten viskas keičiasi ir mums reikės šitą įstatymą dar taisyti pagal tai, kaip ten dabar jau nubalsavo komitetas. Ir daug kitų įstatymų projektų.
Pirmiausia, tai nėra jokio jo finansinio tvarumo. Taip, kaip dabar yra pasiūlyta, tai tiesiog mažinamos „Sodros“ įmokos ir tokiu būdu, tokiu pačiu būdu, kompensuojama iš valstybės biudžeto, lyg ir kompensuojama, nors kompensavimo garantija yra numatyta daugiausia vieniems metams. O jeigu būtų tvaresnė ta reformos tąsa, tai viskas rodo, kad papildomų lėšų socialinio draudimo sistemai neatsiranda, nes tiek, kiek sumažinamas „Sodros“ tarifas, tiek sumažinama… tiek kompensuojama iš valstybės biudžeto. O vyksta senėjimo procesas, šiuo metu yra santykis toks: du darbingo amžiaus žmonės ir vienas pensininkas, 2035 metais, žiūrint į kartos perspektyvą, bus beveik vienas ir vienas. Tai neduodant papildomų finansų, kadangi kompensavimas „Sodros“ mažinimo vyksta, kai yra vienas ir vienas, automatiškai tai, ką Socialinių reikalų ir darbo ministerija pateikė, vidutinės pensijos, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, nukris, jeigu dabar yra apie 35 %, skirtingai kaip ministerija skaičiuoja, 2035 metais bus 24 %. Tai ką mes žmonėms pasakysime, kad mes taip darome ir jūsų pensijos nuvertės? Kas dabar balsuoja, tai balsuoja už pensijų nuvertėjimą.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, dėkojame jums visiems už išsakytas mintis. Išties sudėtingas projektas, labai reikšmingas mūsų valstybės ateičiai. Aš manau, kad iki priėmimo stadijos komitetas dar turės atrasti, dabar derina su ministerija ir Vyriausybe, tas formuluotes, kad nebūtų dvejonių dėl bazinės pagrindinės pensijos dalies perkėlimo, dėl tarifo mažinimo. Taigi, tikiuosi, kad iki priėmimo stadijos mes tuos klausimus išspręsime ir jums pateiksime. Aišku, ypač dėkoju kolegai M. Zasčiurinskui, manau, ir jūs visi kartu su manimi, už daugybę pasiūlymų, kuriuos jis pateikė. Tikrai komitetas daliai jo pasiūlymų yra pritaręs. Čia mes svarstėme tik tuos pasiūlymus, kuriems nebuvo pritarta.
Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nepaprastai svarbu mažinti darbo jėgos apmokestinimą, tokia rekomendacija yra Europos Komisijos. Aš labai tikiuosi, kad žingsnis po žingsnio mes eisime tuo keliu. O dėl vadinamosios normos arba vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės pensijos santykio mes taip pat svarstome, kad nesant probleminės situacijos valstybės biudžetas prisiimtų didesnę atsakomybę ir mūsų pensininkai nenukentėtų. Taigi kviečiu pritarti komiteto išvadai, kurią mes dar tobulinsime priėmimo stadijoje, manau, bus pasiūlymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate po pateikimo Seimo komiteto projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Po svarstymo, kolegos. Pritariam, kolegos. Pritariam. Komitetas apsisprendė.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 40, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3235 svarstymo stadijoje yra pritarta.
18.35 val.
Vidaus tarnybos statuto 50 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3258(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-12.1b klausimas – projektas Nr. XIIP-3258. Pranešėja – K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Kas Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę perskaitys, iš karto pasirenkite. Nematau. Gal V. Gapšys?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat apsvarstė ir lydimuosius projektus, susijusius su valstybiniu socialiniu draudimu. Dabar, svarstydami Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą, atsižvelgėme į tai, kad nuo pateikimo iki svarstymo praėjo daug laiko, projektas pasidarė nebeaktualus, nes priimtas naujas Vidaus tarnybos statutas. Dėl to yra keičiami kiti straipsniai, ne taip, kaip buvo pradžioje nurodyta, susiję su pagrindiniu Socialinio draudimo įstatymo projektu bei su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo įstatymo nuostatomis dėl kompensacijų susižalojus ar mirus kursantui dydžių ir tvarkos. Komitetas pritarė šiam patobulintam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu P. Narkevičių pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Prašom, pirmininke.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Gapšį pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. A. Mitrulevičius ruošiasi pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
V. GAPŠYS (DPF). Komiteto sprendimai ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3258 atmesti. Argumentai: 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas, kuriame teisinis reglamentavimas, siūlomas įstatymo projektu, jau yra nustatytas.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba teisiniai santykiai yra Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo reguliavimo dalykas, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje priimtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3507(2) siekiant suderinti teisės aktų nuostatas, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XII-3697, kuriame siūloma pateikti blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Komitetas minėtam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Mitrulevičių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-3258. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3258 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū komitetų atstovams. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu komitetų nuomonėms po svarstymo? (Balsai salėje) Pritarti. Ačiū, yra pritarta.
18.41 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3259 (svarstymas)
Kitas 2-12.1c klausimas, projektas Nr. XIIP-3259. Pranešėja – K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau atkreipti dėmesį į tą patį, kaip ir prieš tai. Komitetas svarstė projektą gegužės 25 dieną, taigi pateiktas projektas tapo nebeaktualus, nes buvo priimtas naujas Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas, todėl siūlome atmesti minėtą projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei atmesti bendru sutarimu? Ačiū. Po svarstymo yra atmestas.
18.42 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3260(2) (svarstymas)
Einame prie kito klausimo – 2-12.1d, projektas Nr. XIIP-3260. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą, daro nuorodą, kad kariai būtų draudžiami Socialinio draudimo įstatyme nustatytomis draudimo rūšimis. Taip pat suderinamos nuostatos su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo nuostatomis dėl kompensacijų susižalojus ar mirus kursantui dydžio ir tvarkos, taip pat derinama su Ligos ir motinystės įstatymo nuostatomis. Taigi kariai tampa apdrausti socialiniu draudimu ir komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių pristatyti komiteto nuomonę. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas. Kas galėtų? D. Petrošius ateis. Taip, supratau.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymas vyko 2015 m. spalio 28 d. Nutarta iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu D. Petrošių pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę. Ruošiasi A. Mitrulevičius pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Prašau.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015 m. spalio 28 d. svarstė minimą arba nagrinėjamą įstatymo projektą ir sprendimas yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir prašau A. Mitrulevičių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3260. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3260 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsuota bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu K. Miškinienę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę, svarstyti pataisas, o jų buvo viena. Prašau dėl 3 straipsnio – 64 straipsnio pakeitimas. Dariau Petrošiau, prašau pristatyti pasiūlymą. Dėl 12 mėnesių išmokėtinos…
D. PETROŠIUS (LSDPF). Komitetas siūlo išmokėti 12 mėnesių netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumą.
PIRMININKAS. Prašom, Kristina, pristatyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi komitetas nepritarė komiteto siūlymui. Svarstydami minėtą projektą, mes kvietėme Krašto apsaugos ministerijos atstovus ir suderinome nuostatą, suvienodinome su taikomomis ir kitoms tarnyboms, tai yra Žvalgybos įstatyme, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vidaus tarnybos, Krašto apsaugos sistemos. Taigi dėl to komitetas siūlo nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas… Vis tiek, aš manau, reikia balsuoti. Ar gali vienas pasakyti už visą komitetą? Balsuojame. Kas pritariate komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo. Pagrindinis komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nepritarė. Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, kas palaikote Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 8, susilaikė 42. Taigi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonei yra nepritarta.
Kolegos, motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3260 po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.
18.49 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3267(2) (svarstymas)
Kitas 2-12.1e klausimas, projektas Nr. XIIP-3267(2). Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Prašom. Ruošiasi P. Narkevičius, jis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo projektą, minėtą projektą patobulino. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 1. Ir buvo pritarta patobulintam projektui, kuriame siūloma nustatyti aštuonių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką vaiko priežiūrai. Ji būtų skiriama vienam iš vaiką auginančių tėvų, neturinčių teisės gauti motinystės pašalpos, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą iki 26 metų. Tai paliestų mūsų jaunus studijuojančius asmenis.
Taip pat komitetas siūlo, kad iki 30 metų amžiaus studijuojantys doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje taip pat gautų minėtą išmoką ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo, iki vaikui sukaks vieni metai. Be to, komitetas pritarė Seimo narių siūlymui skirti išmoką tais atvejais, kai šeimoje gimsta dvynukai, trynukai ar daugiau vaikų. Jeigu Seime bus pritarta šiai nuostatai, tai gimus dvynukams būtų skiriama keturių bazinių socialinių… išmoka, o vienu metu gimus daugiau kaip dviem vaikams išmokos dydis būtų didinamas keturiomis bazinėmis išmokomis už kiekvieną paskesnį vaiką. Tokia komiteto išvada.
PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių pristatyti komiteto nuomonę.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-3267. Svarstymas buvo 2015 m. spalio 28 d. Nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. Diskusijoje užsirašęs kalbėti A. Dumbrava. Prašom. Nori, nori, tokių metų dar nori.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir komiteto pirmininkė pasakė, beveik vienbalsiai mes pritarėme tam siūlymui. Aš irgi pritariu tam siūlymui ir kviečiu jus visus pritarti, kadangi tai tikrai gerina ir mūsų demografinę situaciją, pagerina šeimų padėtį, visa tai yra teisinga. Tačiau aš pasigendu to dalyko ir tą pasakiau komitete, kad reikėtų mums kompleksiškumo dėl šių klausimų. Mes žinome, kad prieš krizę šeimoms, vaikams buvo mokami išmokos, pinigai. Per krizę tie dalykai buvo labai apkarpyti, beveik visoms vaikų grupėms buvo įtvirtintas testavimas, ir mes prie to nesugrįžome. Buvo mano siūlymas, kad trys ir daugiau vaikų, jeigu gausios šeimos turi, kad nors ir po tuos 16 eurų, kad nebūtų pajamos testuojamos. Aš žinau, kad yra Seimo nario V. Gapšio siūlymai dėl vaikų, kad mes kaip nors sugrįžtume į lygį, buvusį prieš krizę. Komiteto pirmininkė pasiūlė kitą variantą, nors tas variantas buvo ir aną kadenciją, taip pat buvo ir mūsų frakcijos siūlymas, tačiau buvo nepriimtas. Dabar siūloma komiteto pirmininkės. Manau, tai yra gerai, tačiau dar noriu pakartoti, kad mes neturime tokio kompleksiškumo dėl šių klausimų, imame iš konteksto atskiras žmonių grupes. Manau, tai nėra gerai, ir tai yra mūsų valdančiosios daugumos nedidelė problema, kad mes negalime apsispręsti. Iš to kyla įvairių pasiūlymų iš įvairių frakcijų.
Dabar mes pradedame rungtyniauti, kas iš mūsų dosnesnis, ypač prieš rinkimus. Bet, ko gero, kuo daugiau ir kuo dažniau būtų rinkimas, tuo mes daugiau darytume gerų darbų ir atsirastų lėšų mūsų šeimoms, ir mūsų demografinė situacija pagerėtų. Tikrai siūlau pritarti. Įstatymo projektas yra geras, tai gerina mūsų šeimų padėtį. Jis, aišku, nėra labai pigus, tam reikės pinigų, tam reikės biudžeto lėšų, tačiau, aš manau, jis to vertas, kad mes galėtume padėti šeimoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Žiūrime, ar yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Balsuojame. Supratau, teisėtas reikalavimas. Balsuojame. Kas pritariate svarstymo stadijoje pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 54, susilaikė 3. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3251 svarstymo stadijoje yra pritarta.
Kitas 2-12.2a klausimas – projektas Nr. XIIP-3236. Kolegos, atsiprašau, pritarėme projektui Nr. XIIP-3267 svarstymo stadijoje.
18.56 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 6, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3251(2) (svarstymas)
Dabar 2-12.1f klausimas – projektas Nr. XIIP-3251. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Suskubau apsidžiaugti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai dar vienas pagrindinio Socialinio draudimo įstatymo lydimasis projektas, dėl kurio mes jau apsisprendėme. Jis yra techninio pobūdžio, tik su kitais įstatymais suderinami socialinio draudimo rūšių, išmokų pavadinimai. Komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių pristatyti komiteto nuomonę.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 6, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3251, svarstymas vyko 2015 m. spalio 28 d., nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Diskusijose nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti svarstymo stadijoje? Norite balsuoti? Įstatymo projektui Nr. XIIP-3251 svarstymo stadijoje pritarėme bendru sutarimu.
18.58 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3236(2) (svarstymas)
Kitas 2-12.2a klausimas – projektas Nr. XIIP-3236. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Svarstymo stadija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė naujos redakcijos, pateiktos su visu socialinio modelio paketu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Po patobulinto įstatymo projekto svarstymo komitetas, svarstydamas gautus pasiūlymus (Teisės departamento, kitų komitetų ir Seimo narių), pritarė tam, kad, iki vaikui sueis vieni metai, būtų mokama šimtas procentų, o iki sueis dveji metai – 80 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pagal projektą minimalūs, taip pat maksimalūs išmokų dydžiai, išskyrus motinystės išmokas, susieti su objektyviu statistiniu dydžiu, tai yra šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, o ne su einamosiomis draudžiamosiomis pajamomis, kaip buvo iki šiol.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, kovo 15 dienos projekte nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuojamas pagal šio įstatymo nuostatas, neribojant maksimalios sumos, tai yra bus 100 % motinystės išmokos nuo 2018 metų, jeigu mes pritarsime. Ir jeigu augina vieną vaiką ir kitą, kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokai taip pat neribojamas maksimalia suma.
Siekiant prisidėti prie vaiko sveikatos gerinimo, projekte išplėsti atvejai, kuriems esant išduodami nedarbingumo pažymėjimai. Taigi nustatyta, kad sergančio vaiko iki septynerių metų, nepriklausomai nuo to, ar vaikas įrašytas į sunkių ligų sąrašą, ar ne, slaugai turi būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, ne tik slaugai iki septynerių metų stacionare, tačiau ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigose. Taigi komiteto balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių pristatyti komiteto nuomonę.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymą dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3236 ir nutarė pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K. Miškinienę, Socialinių reikalų… Diskusijose kalbėti yra užsirašiusių. S. Brundza, prašom, prieš tai. Nepastebėjau, nebuvo. Diskusijose kalbėti užsirašė S. Brundza ir A. Dumbrava.
S. BRUNDZA (LSDPF). Laba diena, ištvermingiausi, gerbiami kolegos. Aš nesiruošiu viso to įstatymo nagrinėti, bet porą straipsnių, jeigu galima, norėčiau pakomentuoti. Vienas iš jų yra 9 straipsnio 2 dalis, dėl kurio aš pateikiau pasiūlymą, bet buvau informuotas, kad pasiūlymas nepriimtas. Taip ir yra. Man šiaip jau gal ir frakcijoje reikėjo iš pradžių pasinagrinėti, bet kažkaip nebuvo tokios galimybės, kaip sakiau, buvau tik informuotas, kad mano pasiūlymas nepriimtas.
O pasiūlymas yra toks, kad ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečią nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apdraustiesiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo neteko darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Įsivaizduojate situaciją, kada žmogus, kuris gauna tą išmoką, galbūt neįgalus žmogus, galbūt 200 eurų ir yra, žiemą susimoka už šildymą… Toliau mane sukrėtė, kas matė, gal irgi sukrėtė, reportažai, kai pensininkai, tarp jų ir neįgalūs, maitinasi iš konteinerių, čia, beje, vėl viena mūsų džiunglių laisvosios ekonomikos ar demokratinės visuomenės grimasa. Vis daugiau žmonių ieško maisto konteineriuose, bet vis daugiau žmonių jų ten maistą visai geros kokybės ir išmeta. Taigi maistu lyg ir apsirūpintų, negaudamas ligos išmokos, žmogus su negalia, produktais konteineriai aprūpinami, bet vaistais tai tikrai ne. Jei jis serga, tai iš kur jam gauti pinigų vaistams? Nes po 90 dienų jam niekas nebemoka.
Be to, ne taip seniai buvo Neįgaliųjų teisių konvencijos… Kaip mes vykdome konvenciją, tikrino Neįgaliųjų teisių komitetas, tai jo teigiamos išvados – maždaug septynios eilutės ir aštuoni puslapiai, štai laikau rankose, aštuoni puslapiai yra prirašyta neigiamų dalykų. Ir čia parašyta labai aiškiai: „Komitetas rekomenduoja valstybei, konvencijos šaliai, patvirtinti naujas politines priemones, užtikrinančias asmenims su negalia ir jų šeimoms pakankamas pajamas, lygias kitų pajamoms, taip pat atsižvelgiant į papildomas su negalia susijusias išlaidas.“ Tai apie ką mes kalbame? Kodėl mes diskriminuojame žmones su negalia, kurių Lietuvoje, jei žiūrėtume abstrakčiai, su įvairia negalia, yra apie dešimtadalis. Todėl aš prašau atkreipti į šitą dėmesį ir vis dėlto palaikyti tą mano pataisą.
Yra dar ir kita pataisa. Tai 22 straipsnio 2 dalis. Bendra išmokų suma vaiko priežiūros ir motinystės arba dėl kito vaiko gimimo mokama ne didesnė kaip 100 %. Jeigu viršija išmokas, nemokama daugiau kaip 100 % to, ką jis gaudavo anksčiau.
Kalbant apie vaiko gimimą, kolega A. Sysas yra taip pasakęs, kad bendra išmokų suma… Gerbiamasis A. Sysas pasakė taip: „Vaiko auginimo faktas – tai ne priežastis gauti papildomų pajamų.“ Kaip tai suprasti? Išlaidos tai didėja! Ir kuo daugiau vaikų, tuo didesnės išlaidos.
PIRMININKAS. Laikas! Stasy, viskas, laikas, 5 minutes jūs jau išnaudojote.
S. BRUNDZA (LSDPF). Todėl turi būti vėlgi tinkamai reaguojama. Ir aš siūlau balsuoti už tai, kad būtų vis dėlto mokama ir daugiau kaip 100 %. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame diskusijoje dalyvauti A. Dumbravą. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paimti vieną iš skirsnių, tai „Vaiko priežiūros išmokos“. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės įstatymas labai svarbus mūsų valstybei demografiniu požiūriu. 2008–2009 metais šis galiojęs įstatymas leido gerokai pagerinti demografinę padėtį. Tuo metu gimė dviem tūkstančiais vaikų daugiau nei ankstesniais metais, tą matome 2015 metais ir matysime 2016 metais, kada ateina į mokyklas daugiau pirmokėlių. Taigi turime labai stiprų motyvą atkurti galiojusią įstatymo normą, kuomet vaiko priežiūros metu išmokos dydis, iki vaikui sueis vieneri metai, siekė 100 %, o iki vaikui sueis dveji metai, – 85 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Suprantu, kad biudžetui tai kainuos apie 140 mln. eurų, tačiau šalies demografinė situacija liudija permainų poreikį. Be didelių ginčų mes didiname išlaidas krašto apsaugai, tačiau, įsigydami brangią karinę techniką, mes nepagalvojame apie tai, kas ją valdys ir kas prie jos dirbs. Viskas priklauso nuo prioritetų paskirstymo. Valstybės saugumas – ne tik brangi karinė technika, bet ir išsilavinęs jaunas žmogus, pasiryžęs šalies gynybai. Manau. kad šalies saugumo, jos gerovės ir paramos šeimai, ypač jaunai šeimai, klausimai, jų finansavimas turi eiti lygiagrečiai. Siūlau pritarti teikiamam Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės įstatymo projektui. Norėčiau paantrinti gerbiamam S. Brundzai dėl šimtu procentų kompensuojamo dydžio, kai tuo pačiu metu auginamos dvi ar trys atžalos, kai yra teisė, na, per tą laikotarpį pametinukai tai yra labai blogai, nes kai augini vieną vaiką ir gauni šimtą procentų ir kai augini, tarkim, du ar tris vaikus, gauni tuos pačius šimtą procentų. Svarstant tikrai prašau atsižvelgti ir pritarti tam dalykui, kad už kiekvieną vaiką būtų mokama atskirai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Ačiū. Visi, norintys kalbėti, savo nuomonę išsakė. Pereisime prie pataisų svarstymo. Prašom, pirmininke, į tribūną.
Dėl 1, 2 straipsnių pataisų nėra. Dėl 3 straipsnio 8 dalies yra Seimo narės D. Kuodytės pataisa. Nematau Dalios. Pirmininke, prašom jus.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dar buvo D. Mikutienės dėl 2 straipsnio 3 dalies.
PIRMININKĖ. Nieko nėra, suvestinėje nėra.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Vėliau bus.
PIRMININKĖ. Priėmimo stadija čia. Dėl 8 dalies yra Seimo narės D. Kuodytės.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kolegė D. Kuodytė pasiūlė papildyti 8 dalį, kad šeimos narys, sutuoktinis, asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikų, įvaikių… Žodžiu, kalbama apie tai, kad šeimos nariais būtų laikomi ir asmenys, sudarę partnerystės sutartį. Komitetas nepritaria kolegės siūlymui, nes dėl partnerystės instituto Lietuvos Respublikoje nėra galiojančio teisinio reglamentavimo. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė aiški. Nuomonė prieš pataisą – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Aš galiu tik padėkoti komiteto pirmininkei, kuri išsamiai pasakė, kad pritarti negalima. Šiame teisės akte, jeigu mes kalbame apie partnerystės sutartį, tai ne šito teisės akto… Problema būtų, kad partnerystės sutartis kaip tokia nėra įteisinta, todėl D. Kuodytė bandė čia pagudrauti. Ačiū komitetui, kad teisingai pritarė nepritarti jos siūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, jokio čia gudravimo nėra. Civiliniame kodekse yra numatyta partnerystės galimybė ir tai, kad šiandien dar iki šiol nėra priimtas Partnerystės įstatymas, nereiškia, kad tokios galimybės negali būti. Aš manyčiau, kad reikėtų tam pritarti, juolab kad po to, priimant Partnerystės įstatymą, nereikėtų vėl papildomai taisyti kitų įstatymų.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Nediskutuokite, dabar balsuojame! Balsuojame.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 10, prieš – 8, susilaikė 37. Pataisai nepritarta.
4 straipsnis, 5 straipsnis pataisų neturi, 6, 7, 8 straipsniai pataisų neturi. Dėl 9 straipsnio 2 dalies yra Seimo nario S. Brundzos pataisa. Prašom. Seimo narys turi teisę pristatyti. Tuojau, minutę.
S. BRUNDZA (LSDPF). Aš jau beveik viską ir pasakiau. Norėčiau tik pridėti, kad mes turėtume visus ketverius metus būti populistais, bet jeigu tokie nesame, tai nors paskutinius metus pabūkime populistais, nes buvo kalbama, kad tai yra populistiniai siūlymai.
Kalbant apie tai, iš kur imti lėšas, tai Vyriausybė yra užversta mano pasiūlymais ir t. t. Viešųjų pirkimų metu dingsta turbūt apie milijardą, paslaugų srityje, ypač transporto, irgi apie milijardą galima surasti ir t. t. Kompensuojami vaistai tikriausiai apie 60–80 mln., užsienio konsultantams išleidžiame krūvas pinigų, krūvas pinigų išleidžiame savo specialistų mokymui, nors turbūt būtų galima ten, ir ten, už naujus automobilius PVM gauna 50–60 mln. Pavyzdžiui, padvigubinus naujų automobilių pardavimą jau būtų per 100 mln., o iš naudotų automobilių, kurių Lietuvoje nuperkama, pirmą kartą įregistruojama apie 170 tūkst., biudžetas gauna tik riestainio skylę. Taigi lėšų yra, tik reikia nepatingėti jų pakelti nuo žemės. Tikiuosi, kad su nauju finansų ministru (jis galbūt geriau girdės visus pasiūlymus) tai pavyks padaryti. Kviečiu visus būti populistais ir balsuoti už Lietuvos žmonių gerovę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis socialinio draudimo tikslas, mes to palaipsniui siekiame, kad būtų subalansuotos įmokos ir išmokos, kad tarp įmokų ir išmokų būtų balansas. Tik noriu priminti, ką jūs ir taip visi žinote, kad netekto darbingumo asmenys arba invalidai nuolat gauna pensiją iš „Sodros“, kuri kompensuojama atitinkamai, kiek buvo prarasta darbingumo. Susirgus 90 dienų terminas nustatytas nuo 2002 metų, iki tol jis buvo 30 kalendorinių dienų.
Taigi komitetas siūlo palikti galiojančią nuostatą, kad būtų nustatyta, kad 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus apdraustieji asmenys, gaunantys nedarbingumo pensiją, gautų ligos išmoką, tokį terminą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Palaikanti nuomonė – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu galvotume, kad mūsų tikslas yra subalansuotas biudžetas, tai čia, mano akimis žiūrint, yra daugiau negu absurdas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pagrindinis tikslas – subalansuoti biudžetą. Iki to laiko aš įsivaizdavau, kad pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komiteto tikslas yra užtikrinti, kad draudiminiai įvykiai, o šiuo atveju tai yra draudiminis įvykis, būtų finansuojami visiškai netekus atitinkamo darbingumo. Tai pirma.
Antra. Kiekvienas iš mūsų turėtume atsakyti, ar kalbant apie netekto darbingumo, invalidumo žmones, kurie gauna tą pensiją, kolegos S. Brundzos siūlomas sprendimas pablogintų padėtį ar pagerintų?
Ir trečia. Prisiminkime, kad mūsų Lietuvoje šiek tiek daugiau negu 40 % žmonių gyvena arti skurdo ribos, 20 % žemiau skurdo ribos, o likusieji arti skurdo ribos. Atsiminkime tai, kad skurdo riba Lietuvoje ir skurdo riba, pavyzdžiui, Vokietijoje yra du skirtingi dalykai. Todėl aš pritariu kolegos S. Brundzos siūlomam sprendimui, kuriuo jis siekia palengvinti netekto darbingumo arba invalidumo pensijas gaunančių žmonių gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, niekaip nepavyks su tuo populizmu, nes jūs ką tik prieš tai balsuodami pagrindiniame baziniame Socialinio draudimo įstatyme nenumatėte jokių papildomų šaltinių socialiniam draudimui. Gerbiamojo kolegos S. Brundzos rezervai, kurie buvo, niekur neatsirado, niekaip nepaminėti, niekaip niekur tame įstatyme neatsispindi, o jis lemia bendrąsias mūsų pajamas į „Sodros“ sistemą. Kolega S. Brundza kaip tik balsavo už tai, kad tų pajamų nebūtų. Vadinasi, daugiau pinigų socialinio draudimo sistemoje nėra, o dabar mes siūlome papildomus pinigus kažkam išleisti. Mes galėtume juos išleisti, jeigu turėtume tų papildomų pinigų. Ir taip dabar ligos išmokos pagal dabartinius jūsų projektus beveik pusantro karto didesnės, jeigu ne du kartus didesnės, negu įmokos. O tai reiškia, žaidžiant populizmą, kad jūs nieko kito daugiau nesiūlote daryti kaip paimti tuos pinigus iš pensininkų, nes tai yra pagrindinis šaltinis, iš kurio galite paimti. Jeigu populizmas yra atimti iš pensininkų, tai jis savotiškas. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsiskyrė.
Balsuojame. Kas pritariate S. Brundzos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Šiuo atveju turiu nusišalinti nuo balsavimo dėl privačių interesų.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 15, prieš – 1, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Dėl 10 straipsnio yra Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymas. Atsiimtas. Taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir yra dėl 4 dalies, taip pat…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiimtas.
PIRMININKĖ. …atsiimtas. Toliau yra Seimo narės V. Filipovičienės pasiūlymas. Nėra Vilijos. Prašom, komiteto pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kolegė V. Filipovičienė siūlė, kad ligos pašalpa nustatyta tvarka šeimos nariui arba globėjui, rūpintojui, kuris slaugo stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą (ji siūlė) tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.
Komitetas, svarstydamas minėtą siūlymą, jam nepritarė. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte siūlomas 120 dienų per kalendorinius metus ligos pašalpos mokėjimo terminas slaugant sunkiomis ligomis sergančius vaikus iki 18 metų yra pakankamas. Todėl komitetas nepritarė kolegos V. Filipovičienės siūlymui. Aišku, taip pat ir finansinei (…).
PIRMININKĖ. Pataisą palaikantis – M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, visiškai palaikau šią pataisą, nes kolegė V. Filipovičienė teikia siūlymą ne dėl apskritai sergančių, bet sergančių ypač sunkiomis ligomis. Tokių žmonių Lietuvoje nėra taip daug. Nors ir kaip būtų liūdna, tie žmonės (ką darysi!) sukuria labai labai daug problemų šeimoms, kuriose yra toks vaikas, žmogus. Todėl kolegė ir siūlo, kad pats laikas padėti tokioms šeimoms ir padidinti remiamą laikotarpį. Ne absoliučiai, bet padidinti tą remiamą, kad būtų padėta šeimoms.
Dabar argumentas, kurį mano mylimas komitetas teikia, tai yra kad ši socialinio draudimo rūšis yra deficitinė. Todėl, kad deficitinė, nereikia skirti lėšų, tegul tie vaikai, nenoriu sakyti, kankinasi. Man atrodo, kad toks požiūris neturėtų būti mums priimtinas. Tuo labiau kad mes per pagrindinį klausimo svarstymą Seimui balsuojant priimame sprendimus, kuriais sumažiname „Sodros“ pajamas. Gal tada būkime jautresni? Nemažinkime „Sodros“ pajamų ir padėkime sunkiai sergantiems vaikams ir jų šeimoms. Tai būtų labiau sveikintinas dalykas. Todėl aš palaikau kolegės V. Filipovičienės teikiamą siūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas palaikote Seimo narės V. Filipovičienės siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 26, prieš nėra, susilaikė 26. Lygu. Reikia perbalsuoti. (Balsai salėje) Dar kartą noriu paprašyti: jeigu kas nesate salėje, ateikite, jeigu nebalsavote, balsuokite. Kas pritariate V. Filipovičienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Galbūt kas nors persigalvos ir pakeis nuomonę. Nebus lygu.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 30, prieš nėra, susilaikė 26. Pataisai pritarta.
Dėl 11 straipsnio 4 dalies yra Seimo narės D. Kuodytės, bet ji atsiėmė svarstymo metu.
Toliau. Dėl 22 straipsnio yra Seimo narių O. Valiukevičiūtės, J. Vaickienės, R. A. Ručio, S. Brundzos, A. Dumbravos, K. Komskio, R. Žemaitaičio, P. Gražulio, V. Kamblevičiaus ir K. Bartkevičiaus siūlymas. Pristatys O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, kasdien virkaujame, kad labai katastrofiškai blogėja demografinė situacija. Tiesiog keista klausyti, kad galima subalansuoti gamtos reikalus, gamtos jėgas, kai gimsta vietoj vieno planuoto vaikelio du ar trys vaikai.
Trumpai pristatysiu savo siūlymą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą apdraustajam, jau gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, ir dėl antro vaiko gimimo ar įvaikinimo (pabrėžiu) įgijusiam teisę gauti dar vieną vaiko priežiūros išmoką, nustatoma maksimali bendra šių išmokų suma – 100 % išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kitaip tariant, jeigu apdraustajam, jau gaunančiam, pavyzdžiui, 350 eurų priežiūros išmoką, gimsta dar vienas vaikas, arba asmuo įsivaikina vaiką, jam vis tiek bus mokama ta pati 350 eurų išmoka. Tai reiškia, kad jei šeimoje gimė keli vaikai, pavyzdžiui, pametinukai, tai jiems tenkantis pinigų kiekis, lyginant su šeimoje gimusiu vienu vaiku, bus kur kas mažesnis.
Akivaizdu, jog toks teisinis reguliavimas neprisideda prie smarkiai blogėjančios, prastėjančios demografinės situacijos pagerinimo, nemotyvuoja tėvų susilaukti daugiau vaikų ar įsivaikinti vaikų ir galų gale diskriminuoja pačius vaikus. Labai kviečiu pritarti mano siūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų komitetas atidžiai svarstė minėtą siūlymą. Gal ne dėl šio įstatymo, bet mes ką tik balsavome, kad, gimus dviem ar trims vaikučiams, kiekvienam iš jų būtų mokama 4 BSI išmoka dar papildomai, nes pagrindinis socialinio draudimo principas, kad mamai mokamos prarastos pajamos, o, kaip girdėjote, kai pristatėme Ligos ir motinystės įstatymą, mes kalbėjome apie tai, kad pagal Konstitucinį Teismą visos motinystės išmokos bus kompensuojamos, jeigu gimsta ir antras vaikutis, kai mama vaiko priežiūros atostogose, taip Konstitucinis Teismas pasakė, kad ta išmoka negali būti ribojama ir ji bus šimto procentų dydžio. Komitetas nepritarė dėl šio įstatymo, bet papildomos nuostatos įrašytos į Išmokų vaikams įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Palaikanti nuomonė – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Mieli kolegos, norėčiau, kad mes palaikytume šią nuomonę, nes, manau, tai nėra sąžininga, kai šeima augina vieną vaikutį ir kai, tarkime, gimsta du ar trys vaikai arba įsivaikina vaiką. Jokių motyvų įsivaikinti tokiu atveju lyg ir nėra, nes tiesiog neturės lėšų išlaikyti tą vaikutį. Taigi tikrai manau, mes turėtume pritarti, suprasti tą sunkią demografinę situaciją. Tikrai aš nemanau, kad Konstitucinis Teismas būtų prieš, jeigu mes už kiekvieną gimusį vaikutį mokėtume išmokas, kurios priklausytų, o jų neribotume. Logika mums tai visiems sufleruoja, tuo labiau šiandien, kai mes priimame tokius gerus įstatymus, kai gimsta dvynukai, trynukai, tai kuo yra kalti gimę pametinukai, pamečiui? Tikrai aš manyčiau, kad reikėtų tam pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Keistai man dabar reikės oponuoti kolegoms, bet ir M. Zasčiurinskas sakė, skaitykime mes tuos įstatymus, kuriuos priimame. Negalime per socialinio draudimo sistemą padaryti visko. Socialinio draudimo sistema skirta netektam uždarbiui kompensuoti, tai netektas uždarbis negali būti didesnis negu šimtas procentų. Kaip nebūtų?.. Turi papildomus svertus – Išmokų vaikams įstatymą, ką tik balsavome už dėl dvynukų, trynukų ir panašiai. Praėjusią savaitę mes, dauguma, pritarėme, beveik dviem trečdaliais balsų pritarėme Išmokų vaikams įstatymo pataisai – mokėti papildomai už antrą, trečią vaiką išmokas kas mėnesį. Mes pritarėme čia, visi Seimo nariai. Tai čia yra tų įstatymų reikalas kalbėti dėl dvynukų ir kitų. Na, tai išbandykime tą sistemą, bet kompensuoti daugiau negu uždarbis neišeina šituo įstatymu, čia yra draudimo įstatymas. Jeigu mes tik perlipame per tas galimybių ribas, mes vėl lendame pensininkų kišenėn. Geriau per valstybės biudžetą, nes čia eina „Sodros“ biudžetas, per valstybės biudžetą, aš visiškai kolegas palaikau, šimtu procentų. Bet reikia ir eiti per valstybės biudžetą, ne per „Sodros“ biudžetą, nes kitaip atimame iš tų pačių pensininkų, nieko kito neatliekame, nes iš to paties katilo. Tai štai greičiau judėkime su kolegų lenkų pateiktu projektu ir spręsime tą problemą, be jokio vargo viską čia suderinsime.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 20, prieš nėra, susilaikė 30. Nepritarta.
Taip. Yra dėl 24 straipsnio irgi Seimo narių O. Valiukevičiūtės, J. Vaickienės, R. A. Ručio, S. Brundzos, A. Dumbravos, K. Komskio, R. Žemaitaičio, P. Gražulio, V. Kamblevičiaus ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. Prašom, Onute, pristatyti.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Tai čia panašiai, jeigu gimsta apdraustajam du ir daugiau vaikų, apdraustasis įsivaikina du ar daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių.
PIRMININKĖ. Tai čia mes esame apsisprendę dėl principo, taip?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Tai čia tas pats…
PIRMININKĖ. Ačiū. Nereikia balsuoti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Mes kitu įstatymu apsisprendėme dėl išmokų vaikams.
PIRMININKĖ. Mes jau šituo įstatymu taip pat apsisprendėme.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip ir šituo taip pat. Teisingai.
PIRMININKĖ. Seimo nario A. Syso pasiūlymas, jam pritarta. Galime pritarti, nereikia balsuoti?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ne.
PIRMININKĖ. Ne. Ačiū.
Dėl 6 dalies yra Seimo narės G. Purvaneckienės pasiūlymas. Nėra Seimo narės. Prašom, pirmininke, pristatyti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, gerbiama kolegė Giedrė tiesiog siūlė laikytis tokios nuostatos, kad jeigu tėtis antrus metus prižiūri gimusį vaikutį, tai turėtų būti mokama išmoka tokia, kokia buvo paskirta mamai. Aš taip labai paprastai išverčiau pasiūlymą. Bet komitetas laikėsi pozicijos, kad įtvirtinta tokia nuostata, kad vaiką gali auginti ir mama, ir tėtis. Jeigu augina vienas arba kitas, jiems reikia ir kompensuoti dalį prarastųjų pajamų, kokios bus nustatytos įstatymu. Taigi dėl to komiteto nebuvo pritarta kolegės Giedrės pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė. Čia viskas buvo dėl 1 straipsnio, taip? Dabar 2 straipsnis?
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 10, prieš nėra, susilaikė 42. Nepritarta.
Dėl 1 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. 2 straipsnis yra dėl įsigaliojimo. 3 dalis. Yra Seimo narės D. Mikutienės pasiūlymas. Prašom, Dangute, pristatyti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, dėl šio įstatymo pataisos argumentai būtų tokie: siekiant, kad asmenys, kurie įgiję teisę gauti socialinio draudimo išmokas, iki šio įstatymo įsigaliojimo nebūtų diskriminuojami, turėtų vienodas socialinio draudimo sąlygas ir neatsidurtų prastesnėje materialinėje padėtyje, palyginus su tais, kuriems šis įstatymas bus taikomas, teikiamas šis pasiūlymas, kad asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, socialinio draudimo išmokos perskaičiuojamas nuo tos datos, kada įsigalioja įstatymas, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. O tos socialinio draudimo išmokos, kurių mokėjimo terminas baigėsi iki nurodytų nuostatų įsigalėjimo, nebeperskaičiuojamas. Labai paprastai pasakysiu, kad dabar yra tokia situacija: jeigu mama pagimdė vaikutį gruodžio 24 dieną, per Kalėdas, tai nuo sausio 1 dienos nebus perskaičiuojamos jos išmokos, nes tai pažeidžia ir Vaiko teisių konvenciją. Vaiko teisių konvencijoje yra aiškiai pasakyta, kad negali būti diskriminuojami vaikai dėl tėvų socialinės padėties, o jeigu mama pagimdė sausio 1 dieną, tai tada jinai gauna kitokią išmoką. Jeigu valstybėje mes priimame mokestinius įstatymus ir jie įsigalioja, ir visi nuo tos datos šventai mokame didesnius mokesčius, tai valstybė lygiai taip pat nuo tos dienos turi perskaičiuoti išmokas mamoms. Šią pataisą aš parengiau sulaukusi daugybės besilaukiančių ir esančių dekrete mamyčių siūlymų, todėl siūlau šiai pataisai pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Palaikantis pataisą yra M. Zasčiurinskas, atsiprašau, komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gerai būtų visiems mokėti daugiau, bet pinigų arba įmokų surenkam tiek, kiek surenkam. Taigi dėl pasiūlymo reikėtų papildomai 80 mln. eurų, kurių „Sodros“ biudžete nėra, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Už – M. Zasčiurinskas. Pirma už.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, faktiškai tai, ką D. Mikutienė pateikė, yra sudėtinė šeimos politikos dalis, ir bent aš siūlau į tą siūlymą žiūrėti per šią prizmę. Mes čia turime prisiminti, kokia dabar yra padėtis Lietuvos šeimų. Aš nenoriu minėti tų pačių skaičių, skurdo lygio, socialinės atskirties ir visų kitų dalykų. Tai čia vienas principas.
Antras principas yra diskriminacija ir socialinė lygybė. Vienos mamos gaus už tą patį, kaip sakyti, už tą patį faktą, už tą patį vaiką vienas išmokas, o kitos, kurios pavėluos pagimdyti dviem dienom, mėnesiu, ketvirčiu, jau gaus mažesnes išmokas. Tai šitas principas diskriminacinis, lygybės principas būtų labai negatyvus.
Trečia. Jeigu mes, kalbėdami apie tokius jautrius klausimus kaip šeimos politika, vaikai, sakom pagrindinį argumentą, pagrindinis argumentas, kad nėra pinigų, gerbiamieji kolegos, jūs puikiai tai žinote, aš tik leisiu sau priminti, kad Energetikos komisija, nagrinėdama įvairius energetikos klausimus, aiškiai nustatė, kad ten yra pakankamas rezervas, milijardinis rezervas, kuris neteisėtai buvo naudojamas, ir ten tų rezervų yra. Šiuo atveju mes kalbame apie visiškai nedidelę dalį pinigų. Taigi mes ir sveriame, ar mes palaikome šeimos politiką veiksmais, ar mes eliminuojame Europos vertybes, tai yra nediskriminaciją ir lygybę? Ar mes balsuojame už? Aš kviečiu palaikyti šitą pasiūlymą ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji darbiečiai, turėkite sąžinės vieną kartą. Jūsų ministerija siūlo išvis nieko negerinti, nei grąžinti ankstesnės tvarkos, nieko. Nulinį variantą pasiūlė jūsų mylima ministrė. Komitetas ir taip padidino 50 mln. išmokas, neaišku dar, iš ko mes mokėsime, nes buvo atkurta tvarka, kuri buvo ikikriziniu laikotarpiu, tai kainuoja biudžetui 50 mln. eurų. Prieš tai jūs ką tik balsavote už pagrindinį įstatymą, kur pinigų neskyrėte nė cento šitoms sritims ir dabar sakote – pavarykite dar 80 mln. iš kur nors. Iš kurios vietos? Iš kur jūs žadate juos paimti? Pirmiausia siūlykite, iš kur galite paimti? Patys balsuojate, kad neduosite nieko, o dabar norite, kad 80 mln. kas nors paims. Kas juos kompensuos? Pensininkai kompensuos? Iš „Sodros“ biudžeto paimsite? Eikite ir su savo ministre pirmiausia susitarkite, jinai nepasiūlė jokio šaltinio socialinio draudimo biudžetui didinti. O dabar žaidžiate salėje populizmą. Siūlau tikrai nepritarti, nes tai jau ganėtinai ciniška. O esmė, kad jeigu dabar mes priimsime šitą įstatymą, visus įstatymus, kuriuos priimsime pagal teisėtus lūkesčius, turėsime atgaline data perskaičiuoti tiems, jeigu jie tapo naudingesni, nuo to laiko, kai mes juos priėmėme. Štai kokia logika yra siūloma, ir nieko daugiau. Viską, ką mes dabar mėginsime pagerinti kokioje nors socialinėje srityje, turėtume tada perskaičiuoti visas pašalpas ir atgal tiems, kurie anksčiau gavo, nes tai bus neteisybė. Baikite žaisti!
PIRMININKĖ. Gerai. Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 26, prieš nėra, susilaikė 29. Nepritarta.
K. Daukšys. Taip, prašom. Atsiprašau, ne tą įjungiau. Taip.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Supratau, kad jūs įjungėte M. Zasčiurinskui, bet aš jau… Žiūrėkite, aš pasakysiu labai paprastai, iš kur tie pinigai. Milijardas eurų sumokėta „Gazpromui“ per viršų. Milijardas eurų sumokėtas Amerikos bankams už tai, kad neėmėme iš normalaus banko, kuris duoda. 500 mln. eurų sumokėta už visokius energetikos čiūdus, kuriuos pridarė jūsų Vyriausybė, bet aš jums 2,5 mlrd. suskaičiavau. Visiems vaikams būtų, žinote, kiek pinigų? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Rimai, gerbiamasis Parlamentinės šeimos grupės pirmininke ir vaikų pirmininke, šaltinius aš pasiūliau savo kalboje. Tai viena.
Antra. Kalbėti apie tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia nulinį pasiūlymą, truputį yra nekorektiška ta prasme, kad ministerija savo pirminiame projekte buvo pateikusi kitus siūlymus, tačiau Finansų ministerija neužrašė šitų pinigų, nes ji, Finansų ministerija, socialinei apsaugai taiko likutinį principą. Ir visi puikiai žinome, kaip Finansų ministerija aiškina, kad lėšas socialinei apsaugai galima tik pagal Europos Sąjungos išimtinį straipsnį. O išimtinis straipsnis yra likutinis straipsnis, todėl aš manau, kad mes priėmėme neteisingą sprendimą. Aišku, būtų teisingiausia įvertinant šeimos svarbą mūsų valstybėje perbalsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš noriu tik paprašyti Seimo narių, išreiškėme balsuodami, ar tikrai norite kalbėti? Nes darbotvarkėje klausimų yra labai daug ir, kiek mane informavo, yra labai svarbių, kuriuos turime šiandien priimti, nes pradėta pažeidimo procedūra, pavyzdžiui, dėl Klaipėdos uosto. Taip. Tikrai norite kalbėti? Gerbiamasis S. Brundza. Prašom.
S. BRUNDZA (LSDPF). Labai trumpai. Gerbiamajam kolegai R. J. Dagiui norėčiau priminti Konstituciją – valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Viena.
Iš kur „Sodrai“ pinigų? Klausykite, kas, jeigu ne valstybė, jeigu ne Seimas turi pasirūpinti? Kiek vokeliuose atlyginimų eina? Jeigu tai eitų oficialiai, štai jums papildomos įplaukos į „Sodrą“. Atlyginimo minimumą dar pakelti, padorius atlyginimus žmonėms mokėti, priversti darbdavius, ypač privačius, juos mokėti, štai jums pinigai į „Sodrą“. Jeigu jūs galvojate apie „Sodros“ biudžetą.
Antra. Bet kokiu atveju valstybė privalo remti ir tą pačią „Sodrą“. Rėmė, remia ir rems, jeigu reikia.
PIRMININKĖ. Taip. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pone Brundza, jūs priklausote Socialdemokratų frakcijai dabar, taip? Tai ne Darbo partijos frakcijai? Jūsų Vyriausybė per ketverius metus iš „Sodros“ kitoms reikmėms paėmė 1 mlrd. 200 mln. Lt. Pasiūlėte šitą susigrąžinti atgal, balsavote prieš dėl visų biudžetų projektų. Dėl visų. 1 mlrd. 200 mln. atėmėte ir dar norite, kad „Sodra“ gyvuotų. Štai jūsų kaina. O Seimo narių pasiūlymai, kurie yra, kuriuos jūs norite prakišti kaip savo šaltinį, jie registruojami konkrečiomis pataisomis ir už jas balsuojama, o nekalbama iš tribūnos. Tai yra tuščias oro drebinimas, kai Seimo narys, be pataisos, kalba apie tai, apie šaltinius, nors jų neregistruoja.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir D. Mikutienė, prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, galbūt dabar nereikia aiškintis, kas iš ko pavogė, kas kokius sprendimus priėmė. Aš kreipiuosi į konservatorius, kurių didžioji dauguma kartu su manimi yra grupėje už šeimą, kreipiuosi į kolegas socialdemokratus, tai už moteris kovojate, už vaikų teises kovojate, juk čia yra Vaiko teisių konvencijos akivaizdus pažeidimas, nes tampa diskriminaciniu elementu. Tai įsivaizduokite, kaip mes atrodome, kiekviename susitikime jus žmonės ir mamos baksnos. Aš tikrai siūlau, kaip sakė mūsų gerbiamasis Mečislovas, perbalsuoti dėl šios įstatymo nuostatos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nėra pagrindo perbalsuoti. Buvo 26:30, keturių balsų skirtumas. (Balsai salėje) Trijų. Paprašykite frakcijos vardu kas nors, nes aš negaliu teikti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Darbo partijos frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Yra prašymas perbalsuoti. Klausiu, ar Seimas sutinka perbalsuoti? Nuomonės išsiskyrė, išreikškite poziciją balsuodami. Jeigu Seimas sutinka perbalsuoti, perbalsuosime, prašo Darbo partijos frakcija. (Balsas salėje: „Būkite malonūs, perbalsuokite!“) Kas pritariate, kad būtų perbalsuota, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 31, prieš – 13. Sakiau, kad susilaikę neskaičiuojami, bet 11. Vis tiek perbalsuoti užtenka. Grįžtame prie pataisos ir dar kartą balsuojame.
Kas pritariate D. Mikutienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 29, prieš – 6, susilaikė 17. Pataisai pritarta.
Dėl viso. Gal galime pabaigti procedūrą, tada išsakysite dar kartą… Dėl viso įstatymo. Nuomonė už – K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pateiktas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Kaip aš jau kalbėjau pradžioje, tiesiog atsižvelgta į Konstitucinio Teismo sprendimą, sudarytos geresnės galimybės slaugyti sergančius vaikus ne tik stacionare, bet ir sanatorinėse įstaigose, reabilitacijos įstaigose. Iš tiesų susirūpinimą kelia tai, kad mes esame labai dosnūs. Suprantama, norėtųsi didinti išmokas, bet aš, gerbiamieji kolegos, kviečiu būti atsakingiems, ir tikrai jaučiamas populizmas svarstant minėtą projektą. Taigi, mes jau ir taip atkūrėme prieš krizę buvusias vaiko priežiūros išmokas. Tai nėra numatyta socialinio draudimo biudžete. Kolega K. Daukšys kalbėjo apie valstybės biudžeto lėšas, o ne socialinio draudimo. Tikiuosi, kad priėmimo stadijoje mes dar sykį labai įvertinsime mūsų šios dienos sprendimų poveikį, o šiaip aš siūlau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolegos, žinote, galima visaip juokauti. Aš siūlau padauginti iš dviejų tai, kas čia buvo priimta, visus tuos papildomus pasiūlymus. Bet žiūrint rimčiau, aš ne vieną kartą kartojau, kad, likus šešiems mėnesiams iki rinkimų, apskritai tokių įstatymų negalima svarstyti. Žinote, čia ir liūdna, ir juokinga, ir nežinau, dar ką pasakyti. Čia – ne naujas socialinis modelis, čia valstybės finansų griovimo modelis. Tai, ką mes… Čia turbūt gerus 500 mln. eurų prikalkuliavo per vieną pusdienį.
Aš siūlau, gerbiamoji Pirmininke, šiandien skelbti sesijos pabaigą. Gerbiamoji Pirmininke, jeigu girdite, aš siūlau šiandien skelbti sesijos pabaigą, nes kiekviena posėdžiavimo diena valstybei ateityje kainuos mažiausiai po 0,5 mlrd. papildomų išlaidų. Ir, aišku, gyvename tokiu laikotarpiu: finansų ministras kraunasi lagaminą, kaip suprantu, rytoj jau išvažiuoja, naujos finansų ministrės nėra, premjero, kuris rūpintųsi finansais, ketverius metus nėra. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sėdi ramiai ir žiūri, kaip čia dalinami pinigai, niekam nieko neįskaičiuodamas, nei prašydamas Vyriausybės išvadų.
Ką mes įsivaizduojame, kad galime padaryti? Kolegos, aš siūlau nepritarti šitam projektui, sustabdyti šitą vis naujų išlaidų festivalį. Aš suprantu, kad visi labai nori pasirūpinti vakar gimusia mano anūke ir kad mama gautų tinkamas išmokas. (Plojimai) Labai ačiū už tokius sveikinimus ir atgaline data priimamus įstatymus, bet siūlau nejuokauti ir stabdyti šitą įstatymą. Balsuojame prieš, ir nieko blogo neįvyks. Švęsti galime…
PIRMININKĖ. Ačiū už argumentus, neturiu tiek galios prieš Konstituciją – pasakyta, kada turime baigti pavasario sesiją. Bet rytoj valdyboje dėl papildomo posėdžio pagalvosime, galbūt atsižvelgsime į jūsų siūlymą.
Balsuojame. Kas pritariate šiam įstatymui, pritarimui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 48, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.
Replika po balsavimo – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kolegos, jūs sugriausite 20 metų įtvirtintą valstybės santvarką. Juk jeigu jūs toliau tokiais tempais pumpuosite pinigus vaikams ir šeimoms, tai jūs paliksite 14 statybos koncernų savininkų be pelno. O jie gauna milijardinį pelną dėl to, kad Seimas nuolat patvirtinta biudžetą, kuriame didžioji dalis pinigų skiriama 14 ir 17 turtingiausių Lietuvos žmonių, bet nuskriaudžiami paprasti žmonės ir vaikai. Tai jūs atsipeikėkite ir taip, kaip šiandien, daugiau nedarykite.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dar mes nepriėjome iki turtingųjų. Kai kalbėsime apie lubas, tada turtinguosius gelbėsime. Tik aš noriu šiek tiek sureaguoti į Andriaus pasakymą. Gerbiamieji kolegos, jūs apsispręskite: kai aš siūliau balsuoti už tai, kad būtų atsakomybė ir kontrolė, jūs nepalaikėte mano siūlymo, ir balsavote prieš kontrolę ir prieš atsakomybę. Kažkaip susibalansuokite dėl savo veiksmų. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Replika. Pirmininke, aš galiu tik vieną dalyką konstatuoti, kad šitas balsavimas parodė, kad Seimo salėje yra tik 7 Seimo nariai, kurie planuoja po Seimo rinkimų būti valdžioje, visi kiti to neplanuoja ir jiems galva neskauda, iš kur tie pinigai bus paimti. Aš matau labai aiškų įrodymą, kokie rezultatai laukia po Seimo rinkimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš manau, kad Seimas tikrai reaguoja į pasakymus ir mažina socialinę atskirtį. Yra labai daug nereikalingų programų, kurias galima sumažinti. Gerai.
Aš noriu pasitarti su garbiu Seimu, tikrai dar yra labai daug įstatymų, laiko ne tiek daug liko. Mane informuoja, kad mes būtinai turime šiandien padaryti nors svarstymą ir priėmimą pastraipsniui dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (ES). Ar teisingai? Priėmimo nepadarysime, nors svarstymą. Aš nežinau, ar tikrai to reikia, klausiu komiteto pirmininko. A. Kubilius prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dar grįždamas prie ano klausimo, nes iš tikrųjų taip mane nustebino toks balsavimo rezultatas, užmiršau pasiūlyti vieną esminį dalyką, tai paprašyti Vyriausybės išvados. Tokie milžiniški pinigai buvo padalinti Vyriausybei net nežinant, kokie čia pinigai yra mėtomi iš vienos pusės į kitą, tai paprašykime Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Gerai. Yra prašymas Vyriausybės išvados po svarstymo. (Balsai salėje) Yra tokia galimybė. Seimas turi tokią galimybę. Balsuojame. Kas pritariate A. Kubiliaus siūlymui paprašyti po svarstymo Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 27, prieš – 5, susilaikė 22. Lygu. (Balsai salėje) Dar kartą balsuojame. Visi turime lygų balsą, mano nelemia. Neturiu dviejų balsų. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai. Už – 22, prieš – 4, susilaikė 27. Nepritarta. Seimas visagalis.
Toliau klausiu komiteto pirmininko.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiama Pirmininke, iš tikrųjų jis yra europinis, jis yra svarbus, nes yra pažeidimo procedūra. Iki liepos 1 dienos jis turi būti priimtas ir Ekscelencijos pasirašytas. Tą su ES tikrai siūlyčiau svarstyti, o ketvirtadienį būtinai padaryti priėmimą.
PIRMININKĖ. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento pastabų yra daug, todėl tikrai prašome iki priėmimo sutvarkyti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, rytoj mes esame papildomai iškart įtraukę jau šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate?.. (Balsai salėje) Tuoj suteiksiu žodį. Ar sutinka garbus Seimas, kad mes ne iš eilės pasvarstytume darbotvarkės 2-13 klausimą? (Balsai salėje) Kaip? Yra. Bet mane informuoja, kad tai labai svarbu. (Balsai salėje) Svarstysime. Gerbiamasis V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Per paskutinį balsavimą už Vyriausybės išvadą aš nespėjau paspausti, ten juodai, tai už, ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo gerbiamasis V. Juozapaitis už, bet rezultato nekeičia. Taigi bendru sutarimu galime 2-13 klausimą per likusį laiką?.. (Balsai salėje) Gerbiama K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mūsų taip pat yra susiję su direktyvomis projektai.
PIRMININKĖ. Bet pažeidimo procedūra nepradėta dar?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Bet bus birželį, iki 17 dienos…
PIRMININKĖ. Tai suspėsime. Bet čia yra pradėta pažeidimo procedūra, aiškiai duotas terminas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Čia irgi gali būti pradėta.
PIRMININKĖ. Tai gali būti, ar pradėta?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Šią savaitę terminas.
PIRMININKĖ. Šią savaitę terminas? Tai kodėl taip ilgai, iki paskutinės dienos?.. Kuris projektas? (Balsai salėje) Gerai, tai dabar, ar Seimas sutinka, kad, kol pasižiūrės pirmininkė, 2-13 svarstytume. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš galvoju, kad jūreiviai pavargo ir laikas baigti posėdį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nebe daug liko. 20 val. 20 min. posėdis… (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame dėl posėdžio… (Balsai salėje)
20.03 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4308(3)ES (svarstymas)
Gerai, 2-13 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4308(3)ES. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Mockus, Ekonomikos komitetas. Prašom.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pristatyti įstatymo projektą, kurį Ekonomikos komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Noriu jūsų prašyti palaikymo.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerai. Paskui jus, jei reikės, pakviesiu.
Kviečiu papildomo komiteto, Audito komiteto, pranešėją J. Vaickienę. (Šurmulys salėje)
J. VAICKIENĖ (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4308 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4308(3)ES, ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymams. Bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką P. Čimbarą.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlymui. Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą, sujungus įstatymų projektus Nr. XIIP-4308 ir Nr. XIIP-4070, pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą, kuriam Kaimo reikalų komitetas pritarė. Jei būtų nepritarta Žemės ūkio ministerijos pasiūlymui, kuriam Kaimo reikalų komitetas pritarė, pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui imtis priemonių tam, kad būtų užtikrinta tolesnė Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono veikla, pavyzdžiui, įvertinant galimybę peržiūrėti galiojančią žemės nuomos sutartį, skiriant ir suformuojant uosto žemėje nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 susilaikė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Jūrinės žuvininkystės reikalų komisijos pirmininką R. Markauską. Nėra. Tuoj perskaitysime išvadą. Svarstė atidžiai ir nutarė pritarti projektui. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Svarstymo stadijoje kalbėti niekas nenori. Motyvai dėl balsavimo. Nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta. Kiek suprantu, ir 2-14 klausimas jums aktualu, nes siūlė sujungti? Taip, pirmininke? Taip.
20.09 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 312 straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4070(3) (svarstymas)
Projektas Nr. XIIP-4070 – Klaipėdos valstybinio… Nebeskaitysiu pavadinimo. Svarstymo stadija. Kviečiu dar Ekonomikos komiteto pranešėją A. Mockų. Gal tik balsavimo rezultatus paskaitykite, bus kur kas greičiau.
A. MOCKUS (LSDPF). Balsavome vienbalsiai, bendru sutarimu pritarėme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Audito komitetas. J. Vaickienė. (Balsai salėje) Tai Kaimo reikalų komitetas yra pasiruošęs, prašom perskaityti išvadą, kol ateis Audito komitetas.
P. ČIMBARAS (DPF). Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu už
PIRMININKĖ. Ačiū. Audito komitetas.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui posėdžio pirmininkei. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4070 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4070. Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komisijos išvadą aš perskaitysiu. Pritarta: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Remigijau, gal galite nekalbėti už? (Balsai salėje) Atsisakote. Taigi balsuojame po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 41, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Komiteto pirmininkė informavo, kad dėl 2-12. 4a, 4b, 5a ir 5b įstatymų taip pat šią savaitę baigiasi terminas, tai galbūt svarstymą galėtume spėti atlikti.
20.12 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4233(2), Darbo kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4234(2), Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo Nr. X-199 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4337(2), Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4338(2) (svarstymas)
Projektas Nr. XIIP-4233. Pavadinimo neskaitysiu. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę pristatyti išvadą. Svarstymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke.
PIRMININKĖ. Ir visus lydimuosius, nes jūsų komitetas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, minėti projektai derinami su Europos Sąjungos direktyva, kurioje numatytos sankcijos…
PIRMININKĖ. Skaitykite tik išvadas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerai. Komitetas svarstė, pritarė patobulintam projektui bendru sutarimu. Tai yra projektas Nr. XIIP-4233, paskui dėl Darbo kodekso komitetas pritarė bendru sutarimu. Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas taip pat derinamas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis. Komitetas svarstė birželio 3 dieną ir patobulino projektą bendru sutarimu. Ir paskutinis projektas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo straipsnio pakeitimo projektas, kurį komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė. Iš tikrųjų labai dėkojame, nes birželio 18 dieną sueina terminas, ir Lietuvai būtų taikomos sankcijos, jeigu mes neperkeltume šitų direktyvų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi pirmiausia dėl projektų Nr. XIIP-4233 ir Nr. XIIP-4234. Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Motyvai. Nėra. Balsuojame. Ar galime iš karto balsuoti dėl abiejų? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo abiem projektams pritarta.
Ir projektai Nr. XIIP-4337 ir Nr. XIIP-4338. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Motyvai dėl viso. Nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 48, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
20.16 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3254(2) (svarstymas)
Dar galbūt spėsime du klausimus – 2-12. 2b, projektas Nr. XIIP-3254. Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komitetą perskaityti išvadą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, čia techninio pobūdžio projektas.
PIRMININKĖ. Tik balsavimą skaitykite, nes turime nedaug laiko.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Tiesiog derinamos nuostatos ir…
PIRMININKĖ. Pasakykite balsavimo rezultatus.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Balsavimo rezultatai: bendru… atsiprašau. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Bendru sutarimu. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tiesiog išvadą paskaitysiu iš karto. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą…
PIRMININKĖ. Tik balsavimo rezultatus pasakykite.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, pirmininke. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
20.18 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238(2), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 34, 35, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3243(2) (svarstymas)
2-12. 3a ir 3b, projektai Nr. XIIP-3238 ir Nr. XIIP-3243. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Prašom. Abu iš karto pristatykite, balsavimo rezultatus.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas bendru sutarimu pritarė minėtiems projektams. Čia taip pat perkeliama nuostata… bendru sutarimu ir Darbuotojų saugos ir sveikatos, kitas projektas dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Taip pat…
PIRMININKĖ. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Irgi abu iš karto, jeigu galite.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3238 pritarė bendru sutarimu ir įstatymo projektui Nr. XIIP-3243 taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerai. Labai ačiū. Pradedame svarstymą. Projektas Nr. XIIP-3238. Yra vienintelė D. Kuodytės pataisa, bet mes jau šiandien esame apsisprendę kitu įstatymu dėl partnerystės. Tai gal nereikia dar kartą balsuoti? Nereikia? Gerai. Ačiū. Tada daugiau pataisų nėra. Po svarstymo gal galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Kitas dėl saugos – projektas Nr. XIIP-3243. Yra vienas A. Syso pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Nėra teikėjo. Seimas gali pritarti iš dalies komiteto išvadai? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Sveikinu. Seimas posėdį baigė laiku – 20 valandų 20 minučių.
Registruojamės. (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Nėra rezervo. 20 val. 20 min. Posėdis baigtas. (Balsai salėje) Registruojamės! (Balsai salėje) Registruojamės! (Balsai salėje)
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
Dėkoju patiems ištvermingiausiems ir nuolatiniams, visada esantiems iki posėdžio pabaigos. Manau, kad rinkėjai tai įvertins, ir bus didžiausia premija tiems Seimo nariams, kurie sąžiningiausiai dirba. Vyksta tiesioginė transliacija ir jūs, Seimo nariai, esate matomi. (Balsai salėje)
Posėdis baigtas. Birželio 14 dienos vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.