LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJOS
„LIETUVOS ATEITIES VIZIJA „LIETUVA 2050“ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIVP-2937
2023-10-25 Nr. 103-P-39
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Rita Babianskaitė – Pensijų grupės patarėja, Almeda Kučinskienė – Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja, Ugnė Užgalė – Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė; Aistė Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Lijana Gvaldaitė – l. e. p. Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė, Modesta Kairytė – Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės patarėja, Aušra Maslauskaitė – Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto profesorius, Austėja Tamaliūnaitė – Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikė, Birutė Visokavičienė – Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorė, Darius Žeruolis – Ministrės Pirmininkės patarėjas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Atsižvelgti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Nacionalinė šeimos taryba, 2023-08-21 Nr. SD-18 (2023-08-22 Nr. G-2023-7307) |
|
|
|
DĖL NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS PASIŪLYMŲ VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJAI Nacionalinė šeimos taryba (toliau - Taryba) susipažinusi su Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau - Strategija), įvertinusi su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų pastabas, teikia šiuos pasiūlymus. Taryba atkreipia dėmesį, kad Strategijoje pagrįstai skiriamas dėmesys demografijos problemai, kuri yra neatsiejamai susijusi su palankios šeimai valstybės politikos įgyvendinimu, todėl šiam klausimui spręsti Taryba siūlo papildomai įtraukti į Strateginės ambicijos ir svertinių iniciatyvų žemėlapio dalį Tarybos parengtą atskirą Strateginę ambiciją - „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“. Ambicija orientuojasi į jaunai šeimai palankios aplinkos sudarymą, kad iki 2050 m. Lietuva taptų šalimi, kurioje norėtųsi kurti šeimą, auginti vaikus, ir dėl to gyventojų skaičius nemažėtų. PRIDEDAMA: 1. Strateginė ambicija „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“, 4 lapai. 2. Strateginės ambicijos priedai, 3 lapai. 1. Strateginė ambicija „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“ Lietuva – geriausia šalis kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuva – talentingų, gabių, kūrybiškų ir mylinčių žmonių kraštas. Tokie žmonės gimsta, auga ir ugdosi sveikoje ir tvarioje šeimoje. Valstybės pareiga sudaryti šeimai palankias sąlygas, padėti ugdytis ir atsiskleisti vaikams joje. Įgyvendinus šią išdėstytą ambiciją 2050 metais, Lietuva taps stipri, atsakinga, tvari ir ekonomiškai patraukli valstybė, kurioje kuriamos šeimos ir gyvena laimingi piliečiai. Lietuvoje, kaip ir kitose regiono šalyse, dėl santykinai žemo gimstamumo, aukšto darbingo amžiaus vyrų mirtingumo ir intensyvios emigracijos per pastaruosius tris dešimtmečius, susiformavo populiacijos augimui nepalanki gyventojų amžiaus struktūra. Mažėjanti santykinė jaunų žmonių ir reproduktyvaus amžiaus moterų dalis apriboja tolesnes gyventojų skaičiaus augimo galimybes: prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės maždaug iki 2,2 mln. Viena iš politiškai reikšmingiausių Lietuvai ambicijų – imtis spręsti demografijos iššūkį, stebint ir vertinant nacionalinių bei pasaulinių pokyčių kontekste. Demografijos iššūkio sprendimas neatsiejamas nuo šeimos politikos formavimo strateginės ambicijos, orientuojantis į tvirtą, ekonomiškai saugią ir darnią, gyvybei atvirą šeimą, gebančią prisiimti šeiminius įsipareigojimus. Vadovaujamasi šeimų įgalinimo ir subsidiarumo principais. Dauguma šeimų dalyvauja nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, bendruomenių ir savanorystės veiklose. Įdiegti atviros valdžios principai ir bendrai kuriami sprendimai lemia geresnę viešosios politikos rezultatų kokybę. 2050-aisiais dauguma Lietuvos piliečių jaučiasi atsakingais savo valstybės šeimininkais. Šeima skatina bendruomeniškumo kūrimą, įsilieja į bendruomenes ir jas kuria. Tai prisideda prie tapatybės išsaugojimo, laisvės ir lygybės, pagarbos ir teisingumo puoselėjimo, konstruojant ateitį. Taip stiprėja glaudus abipusis ryšys tarp piliečio ir valstybės, pagrįstas pasitikėjimu ir atsakomybe, rūpinimusi bei tarpusavio įsipareigojimu, kurie pasireiškia priimant kasdienius sprendimus ir ieškant dermės bei sugyvenimo, kuriant geresnę ateitį Lietuvoje visiems, o ypač šeimoms. Ambicija orientuojasi į jaunai šeimai palankios aplinkos sudarymą, kad iki 2050 m. Lietuva taptų šalimi, kurioje norėtųsi kurti šeimą, auginti vaikus ir dėl to gyventojų skaičius nemažės. Todėl žengiant į ateitį, būtina įgyvendinti pokyčius trijose pagrindinėse srityse, tai: - ekonominio šeimos saugumo stiprinimas, be kurio nėra galimybės tikėtis, kad racionalius sprendimus darantys piliečiai, atsakingai keliantys aukštus lūkesčius ne tik savo, bet ir savo vaikų gerovei, imsis reikšmingo įsipareigojimo gimdyti ir auklėti vaikus. Ekonominis saugumas pirmiausiai sietinas su teisinga mokestine politika, kuri į šeimą žiūri kaip į vieną ekonominį vienetą, ir papildomas valstybės investicijas prisidedant prie to, kad sprendimas turėti daugiau vaikų nebūtų siejamas su skurdu ar esminiu pajamų sumažėjimu; - šeimos įsipareigojimų skatinimo ir šeimos tvarumo sritis pirmiausiai yra sietina su pozityvaus visuomenės nuomonės požiūrio į šeimą formavimu, todėl ji neapsiriboja vien formaliąja Lietuvos švietimo sistema. Šios srities tikslas yra puoselėti jaunuolių, vyrų ir moterų gebėjimą ir motyvaciją prisiimti ilgalaikius teisinius ir moralinius įsipareigojimus vienas kitam ir savo vaikams šeimoje, kurti vienas kitą palaikančią pagarbią atmosferą šeimoje; - atvirumo ir pagarbos žmogaus gyvybei skatinimas, suteikiant tėvams ir vaikams kuo daugiau informacijos apie žmogaus gyvybės pradžios ir sveikos gyvensenos aspektus; ugdant pagarbą žmogaus gyvybei ir užtikrinant kiekvienos gyvybės orumą kasdieniame gyvenime; puoselėjant teigiamą specialistų ir visuomenės požiūrį į besilaukiančias ir kūdikius pagimdžiusias moteris bei šeimas, o taip pat į šeimas, auginančias vaikus su negalia bei besirūpinančias ligotais arba negalią turinčiais šeimos nariais, siekiant, kad kiekvienas asmuo ir jo šeimos nariai, išgyvenantys krizę dėl grėsmės gyvybei ir / arba sveikatai, laiku sulauktų kompleksinės ar specializuotos pagalbos. Strateginę ambiciją realizavusioje Lietuvoje: Lietuva – atvira gyvybei ir sparčiai auganti šalis. Šeimų įgalinimas veikti gyvybės išsaugojimo kryptimi suteikia terpę plisti visuomenėje gyvybės kultūros šviesai. Tai sudaro prielaidas sveikesnei visuomenei, kuri yra pajėgi kurti tvarią ekonomiką ir išsaugoti švarią gamtą. Lietuvos, kaip valstybės, atsparumas priklauso nuo silpniausio tautos nario – silpniausios Lietuvos šeimos – atsparumo. Kuo Lietuvoje bus atsparesnės šeimos, tuo Lietuva bus tvaresnė. Esant palankiai mokestinei sistemai, įgaliname šeimas pačias kurtis darbo vietas sau, savo šeimos nariams ir kurti pridėtinę vertę visuomenei, mažėja socialinių išmokų poreikis, šeimos drąsiai planuoja vaikų gimdymą ir auginimą, nes tai nedaro neigiamos įtakos jų finansinei situacijai. Samdomiesiems darbuotojams užtikrinamas ne būtinasis minimumas, o orientuojamasi į orų atlygį, kuris sudaro galimybes išlaikyti šeimą, įsigyti būstą ir tinkamai aprūpinti šeimos kasdienybę, o taip pat nereikalauja papildomo darbo laiko. Tėvai gali skirti daugiau dėmesio šeimos ryšių stiprinimui – atostogoms, bendravimui, šeimos šventėms, dalyvavimui bendruomenių veiklose. Augindami vaikus tėvai jaučiasi saugūs dėl tinkamos švietimo sistemos, jos prieinamumo, kokybės ir galimybių pasirinkimo. Valstybė ir darbdaviai sukuria tam palankias sąlygas. Švietimo sistema funkcionuoja efektyviai ir jautriai, atliepdama į vaiko prigimtį. Švietimo prioritetas – ne suteikti žinių, bet ir ugdyti asmenybę. Asmenybės ugdymui kuriamas mažesnių mokyklų tinklas, formuojamos mažesnės klasės, dominuoja talentų ir gebėjimų ugdymas per pažinimą. Kitų valstybės sričių, dėl jose dirbančių stiprių asmenybių, ekonominiai rodikliai gerėja, kyla gyvenimo kokybė ir visuomenėje auga pasitenkinimas darbu ir gyvenimu. Visuomenėje šeimos įvaizdis viešojoje erdvėje siejamas su meile, pasitikėjimu, pagarba ir gyvybe. Stipriai sumažėja (iki 30 %) krizes patiriančių šeimų dėl ekonominio saugumo ir palaikymo. Palankių darbo sąlygų užtikrinimas, į kurį įeina teigiamas požiūris į šeimą darbo aplinkoje, lankstūs darbo grafikai, galimybė dirbti ne visą dieną, nuotolinis darbas, ilgesnės atostogos ir kitos priemonės prisideda prie noro turėti vaikų ir juos auginti didinimo, siekiant plėsti užimtumą, sukurti palankias šeimos ir darbo derinimo sąlygas, mokestinių lengvatų schemas draugiškai nusiteikusiems šeimų atžvilgiu darbdaviams. Vaikų, jaunimo ugdymo programose, žiniasklaidoje ir viešoje erdvėje akcentuojama šeimos savaiminė vertė, santuokos tvarumo svarba visuomenės ir valstybės gyvenime, pareiga rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir savimi negalinčiais pasirūpinti tėvais. Nuosekliai įgyvendinama kompleksinė psichosocialinė pagalba, skiriama ir prieinama visoms šeimoms, patiriančioms sunkumus ir atsidūrusioms krizėje. Visos šios priemonės ir išskirtinai Skyrybų prevencinė programa turės įtakos skyrybų mažėjimui, o vykstant skyrybų procesui bus pasitelkiamos mediacijos, Šeimos konferencijos ir kitos pagalbos priemonės, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir destrukcinius veiksnius nepilnamečiams vaikams ir pačioms besiskiriančioms poroms bei jų socialinei aplinkai. Šeima savo esme yra valstybės ir visuomenės socialinis išteklius. Šeima ne tik pajėgi suteikti gyvybę ir užauginti piliečius, bet ir rūpintis, priimti bei globoti pagalbos reikalingus artimuosius (senyvo amžiaus tėvus, ligonius, neįgaliuosius), o taip pat ir kitus asmenis (pavyzdžiui, tėvų globos netekusius vaikus). Todėl, valstybės padedama, daugiau sustiprins ir išplės šią savo ypatybę, taip vis daugiau tapdama bendruomeniškumo ir solidarumo mokykla visuomenėje. Šeimos tvarumas ir pagarba šeimos tradicijų puoselėjimui ir perdavimui sujungia stipriais ryšiais kartas, ir iš kartos į kartą perduodama geroji patirtis ir vertybės yra išmintingai naudojamos tolesniam valstybės kūrimui. Tvariose šeimose auginamos asmenybės nebijo prisiimti atsakomybės už gyvenimą ir kūrimą, drąsiai ieško būdų kaip gerinti visuomenės gyvenimą, kurti pažangią valstybę. Pagarba gyvybei – tai pagarba žmogui, kaip asmenybei. Kai suaugęs žmogus jaučiasi saugus ir orus, mylimas ir gebantis mylėti, jis yra moraliai atsakingas ir sugeba pasirūpinti ne tik savimi, savo šeima – vaikais ir negalinčiais savimi pasirūpinti tėvais – bet ir kitais silpniausiais visuomenės nariais. Valstybei vadovaujantys asmenys, žiniasklaida kuria vienijantį naratyvą – sveikoje, tvarioje šeimoje užauga nauja karta, kuri yra atsakinga, drąsi, kūrybiška ir pasirengusi prisiimti atsakomybę už tolesnį valstybės kūrimą. Viešojoje erdvėje patyčios nyksta, nes vyrauja pagarbos žmogui atmosfera, socialinėje erdvėje sumažėja neigiamos nuostatos / nuomonės santuokos ir šeimos atžvilgiu, daugėja laimingo šeimyninio gyvenimo pavyzdžių. Sunkiose gyvenimo situacijose, krizėse gyvenančios šeimos / asmenys gauna pagalbą, kuri įgalina pačią šeimą / asmenį susitvarkyti krizinėje situacijoje. Sunkių, krizinių situacijų mažėja. Valstybės įstatymai nukreipti į sveikatos problemų prevenciją, priklausomybių prevenciją ir gydymą. Tam pasitelkiamas ir NVO sektorius, kurio tvarumui ir paslaugų užtikrintumui valstybė sukuria palankią mokestinę ir įstatyminę aplinką. Įgyvendinant šią ambiciją, demografiniai rodikliai stipriai gerėja (gyvenimo kokybė gerėja iki 30 %), vyksta reemigracija (apie 40 % lietuvių norėtų grįžti į tėvynę), mažėja emigracijos srautai, todėl mažėja ir imigracijos poreikis. Klestinti valstybė eksportuoja ne tik savo kokybiškas prekes, intelektualinius produktus, meną, bet ir gerąją patirtį, kaip šeimų įgalinimas, ir ši pagalba padeda valstybės ekonominiam augimui. Šeimocentriška politika didina kokybę visose gyvenimo srityse ir kelia gyventojams pasitikėjimą valstybe. Įgyvendindama šią ambiciją, Lietuva: Ekonominio šeimos saugumo stiprinimo srityje: - Sudaromos palankios ekonominės, finansinės sąlygos šeimoms, kurios laukia ar jau susilaukė kūdikio (-ių), mažinant biurokratinius mechanizmus, o taip pat mažinant mokestinius įsipareigojimus bei derinami šeimos, darbo ir studijų įsipareigojimai. - Užtikrinamos kokybiškos ugdymo paslaugos visiems vaikams ir tolygus švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas visose regionuose. - Plėtojamos į jaunas šeimas orientuotas būsto įsigijimo ir paramos nuomai formos, užtikrinant, kad būsto paskolos ar įmokos už nuomą dydis netaptų skurdo priežastimi šeimoms ir neužkirstų kelio šeimai apsirūpinti atitinkamo dydžio būstu. - Lengvinama mokestinė našta nuosavą verslą turinčioms ir vaikus auginančioms šeimoms ir jeigu šeima yra daugiavaikė arba / jeigu šeimoje slaugomas negalią turintis asmuo, taip padedant šeimoms užtikrinti orų pragyvenimą ir slaugymą. - Sudaromos palankios sąlygos negalią turinčio vaiko tėvui / mamai uždirbti orų atlyginimą, kad mama / tėvas turėtų galimybę prižiūrėti neįgalų vaiką namuose. - Sudaromos galimybės senjorams užsidirbti papildomai, be didelės mokestinės naštos. - Senjorų šeimose sutuoktinio/-ės netekties atveju, šeimos pajamos išlieka tokios pat, neatimant mirusiojo pensijos. Šeimos įsipareigojimų skatinimo ir šeimos tvarumo srityje: - Plėtojama šeimų savitarpio pagalba ir bendruomeniškumas per pasirengimo šeimai programas, pagalbos poroms ir tėvams priemones (per individualią, grupinę ir šeimų bendruomenių pagalbą), skirta stiprinti santuokinį ryšį, ugdyti tėvystės ir motinystės įgūdžius, kurios bus įgyvendinamos per NVO ir biudžetines įstaigas savivaldybėse. - Parengta ir nuosekliai įgyvendinama skyrybų prevencinė programa. - Prieinama ir teikiama psichosocialinė pagalba visoms sunkumus patiriančioms šeimoms per kompleksinių paslaugų šeimoms projektus savivaldybėse. - Sukurta šeimos ir darbo įsipareigojimų sritį koordinuojanti Taryba, į kurią įeina šeimų, darbdavių, profesinių sąjungų, ministerijų atstovai, politikai; jos tikslas – rūpintis šeimai palankios aplinkos ir geriausių užimtumo sąlygų priemonių kūrimu. - Parengta ir nuosekliai įgyvendinama reemigracijos programa, siekiant emigravusioms šeimoms padėti sugrįžti į Lietuvą ir (re)adaptuotis; programa skatintų stiprinti ryšius tarp šeimos narių, gyvenančių užsienyje ir Lietuvoje (atsižvelgiant į traukos ir stūmos veiksnius). Atvirumo ir pagarbos žmogaus gyvybei skatinimo srityje: - Vykdoma pagarbos bet kokiai gyvybei – nuo pat jos pradžios iki pabaigos – sklaida, žiniasklaidoje, visuomenėje, visose paslaugų (ypač sveikatos priežiūros ir ugdymo) teikimo įstaigose, jos vykdymui pasitelkiant valstybės, viešųjų ir nevyriausybinių institucijų bendradarbiavimą. - Akcentuojami ugdymo programose mokslu grįsti žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos nustatymo kriterijai, pagarbos žmogaus gyvybei ir orumui būtinybė. - Sudaromos orios sąlygos sveikatos priežiūros įstaigose gimdyti vaikus: užtikrinamas pagarbus sveikatos priežiūros specialistų elgesys, sveikatos priežiūros įstaigų bei kokybiškų paslaugų pasiekiamumas, greita būtinoji pagalba. - Saugomas kiekvieno žmogaus gyvybės kilnumas, rūpestingai ir pagarbiai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ypač vaikams su negalia bei jų šeimos nariams, o taip pat vyresnio amžiaus žmonėms ir jų slaugą vykdantiems šeimos nariams. - Plėtojama ir remiama krizinio nėštumo psichosocialinių paslaugų plėtra Lietuvoje. - Įgyvendinama „Tūkstantis ir viena para” („Pirmasis tūkstantis dienų” arba analogiška) programa, kuri pasiekiama / prieinama kiekvienai kūdikį (-ius) pagimdžiusiai moteriai ir jos šeimos nariams – tai yra, veiksmingai vykdomas nuolatinis ir nuoseklus kompleksinis rūpinimasis pagimdžiusia moterimi ir jos vaiku pirmuosius trejus gyvenimo metus. - Kuriamas pagarbus požiūris į daugiavaikes šeimas bei šeimas, kuriose rūpinamasi negalią turinčiais bet kokio amžiaus asmenimis. - Sudaromas paketas pagalbos priemonių ir užtikrinami specialistai, kurie teikia medicininę ir / arba psichosocialinę pagalbą šeimoms, kuriose rūpinamasi negalią turinčiais asmenimis. - Sudaromos sąlygos kokybiškam vyresnio amžiaus žmonių (senjorų) užimtumui, pasitelkiant ir skatinant NVO, valstybinių, verslo ir kitų institucijų bendradarbiavimą.
2. Strateginės ambicijos priedai:
1 pav. Lietuvos ateities vizija ir valstybės vystymosi kryptys
2 pav. Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ poveikio rodikliai
|
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Kazimiero Simonavičiaus universitetas, 2023-10-18 (2023-10-18 Nr. G-2023-9033) |
|
|
|
UNIVERSALIOS BAZINĖS PAJAMOS (UBP) – LIETUVOS ŽMONIŲ TVARAUS GYVENIMO FINANSINIS PAMATAS Tai ne utopija, o socialinė būtinybė Lietuvai, tai globali inovacija žmonijai, prigimtinis tvaraus gyvenimo finansinis pamatas, tai tikrovė, atsižvelgiant į skaitmeninės pramonės (4.0 industrinės revoliucijos) iššūkius, poreikius bendrai visuomenės transformacijai, kur apie 70 procentų darbo vietų per dešimtį metų neliks dėl dirbtinio intelekto ir robotizacijos bei Covid-19 pasekmių. Nesibaigiančios pandemijos iššūkiai dar labiau paskatino visose valstybėse mokslinių tyrimų, studijų ir eksperimentų plėtrą. Visose pažangiose pasaulio šalyse kuriami UBP grįsti modeliai ir vykdomi eksperimentai. Universalios bazinės pajamos, skirtingai negu sudėtinga ir kartu primityvi pašalpų ar išmokų sistema, UBP suteikia orumo, ramybės ir pasitikėjimo žmonėms (darbuotojams ir vadovams). Užsienio patirtis parodė (Suomijos eksperimentas) jog keičiasi žmonių elgsena, atsiranda noras dirbti, kurti, tobulėti. Lietuva iki šiol, priešingai nei kitos ES šalys, dar neturi UBP tyrimų ir neteikia jiems prioriteto, UBP idėja nėra tinkamai suvokiama politiniu lygmeniu. Socialinė politika Lietuvoje suvokiama, kaip pašalpų mokėjimas gyventojams dėl atsiskaitymo už būtiniausias valstybės teikiamas paslaugas mokesčių pavidalu, užuot garantavus būtiną pragyvenimo lygį ir skurdo mažinimą. Tarptautinė mokslininkų grupė, tame skaičiuje ir Lietuvos atstovai, parengė penkis tarptautinius inovatyvius UBP projektus, numatė jų įgyvendinimo galimybes, finansavimo šaltinius ir mechanizmą, pateikė moksliniais tyrimais grįstą ekonominės politikos transformacijų perspektyvą, kuri remiasi monetarinės ir fiskalinės politikos metodologija. UBP esmė – reguliari, besąlyginė, vienoda kiekvienam gyventojui išmoka (pvz. 700-800 eur/mėn.), užtikrinanti būtiną pragyvenimo lygį pagal šiuolaikinius gyvenimo standartus. Finansavimo logika Lietuvos UBP modelyje grindžiama platesnėmis nei valstybės biudžeto finansinės galimybės, naudojant fiskalinės ir monetarinės politikos instrumentus bei nepanaudotas naujų finansavimo šaltinių galimybes. Moksliniai tyrimai parodė, jog Lietuva turi potencialą UBP inovacijos įgyvendinimui šalyje, gali suderinti ir spręsti visa apimtimi, valstybės mastu susikertančią administracinę, politinę ir finansavimo logika bei visų ekonomikos sektorių poreikiais grįstą UBP mechanizmo įgyvendinimo projektą. Šio UBP modelio įgyvendinimas, visų pirma mūsų šalyje, galėtų būti net pavyzdžiu ES šalims. Valstybės pažangos strategijoje 2050 strategijos įgyvendinimui numatoma naudoti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas įsivaizduojant jog galima pasiekti gerovės augimo ir spręsti įsisenėjusias, gilias socio ekonomines problemas. Tuo metu, kai kas penktas gyventojas ir 50 % bedarbių ir neįgalių žmonių skursta ir net viduriniosios klasės dirbantieji susiduria su skurdo rizika, negali sudurti galo su galu (making ends meet). Be to, dabartinei ir ateities kartoms gręsia nedarbas, kai neliks apie 70 proc. senųjų darbų, tačiau prireiks aukštos kvalifikacijos ir specializacijos darbo, neturėtume „ piešti“ tokio optimistinio strategijos paveikslo. Todėl šios 2050 strategijos projektą būtina papildyti Universalių bazinių pajamų finansavimo instrumentu, modeliu, metodologija ir nauja paradigma, kurią parengė ir teikia Lietuvos mokslininkų grupė kartu su užsienio partneriais įvairiuose pasaulio ekonomikos formatuose, forumuose ir konferencijose. Nedidelė UBP suma, paskirstyta visiems vienodai ir besąlygiškai, nepriklausomai nuo darbo, turto ar socialinio statuso, patenka į visus ekonomikos sektorius ir grįžta padidėjusiu pajamų pavidalu. Šio kapitalo grąža veda prie visos ekonomikos augimo, papildo valstybės biudžetą, visus valstybinius ir privačius fondus ir didina paklausą. Naujos paradigmos esmė ta, jog kiekvienas žmogus gyventų oriai ir galėtų tenkinti savo būtinuosius poreikius pagal šiandieninio gyvenimo standartus. Būtiniausi poreikiai tai būtinos pragyvenimui pajamos ir sveikata. Ta nedidelė pajamų suma kiekvienam, UBP, lieka šalyje ir sukasi pinigų apyvartoje, atveria naujas galimybes žmonėms kurti, tobulėti, didinti savo ir valstybės konkurencingumą. To pasėkoje gerėja demografinė padėtis, švietimas ir ugdymas mokyklose, kolegijose ir universitetuose, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas, mažėja emigracija, didėja gimstamumas, užtikrinamas orus gyvenimas visoms kartoms. Tai trumpas UBP pristatymas, kuris vertas platesnio viešo tarptautinio pristatymo Lietuvoje. Tačiau šiandiena jau būtinybė papildyti UBP modeliu Valstybės pažangos strategiją 2050. |
Siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Siektina reikšmė 2050 m. Šaltinis
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ (toliau – Strategija) projektui Nr. XIVP-2937 ir komiteto išvadoms;
2. Siūlyti pagrindiniam Ateities komitetui įvertinti:
2.1. Nacionalinės šeimos tarybos (toliau – Taryba) pasiūlymą papildyti Strategiją Tarybos parengta atskira strategine ambicija „Tvirta, ekonomiškai saugi, darni ir naujai gyvybei bei oriai senatvei pasirengusi šeima“ (Strateginių ambicijų ir svertinių iniciatyvų žemėlapio dalyje);
2.2. Kazimiero Simonavičiaus universiteto pasiūlymą papildyti Strategiją universalių bazinių pajamų modeliu.
7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 6 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą).
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.
Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė