LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4195

2021-03-24 Nr. 102-P-8

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

L.e.p. Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus vedėjas Virgis Valentukevičius, Teisingumo ministerijos atstovai Germanas Politika, Sonata Gendvilaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25	6			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio pavadinime vartojamas jungtukas „ir“, o ANK 110 straipsnio 1 dalyje – „arba“. Kadangi pagal keičiamo ANK 110 straipsnio 1 dalį atsakomybė kiltų arba (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) už savavališką žemės, miško ar vandens telkinių užėmimą, arba už savavališką žemės, miško ar vandens naudojimą, tai, siekiant teisinio aiškumo, siūlome ANK 110 straipsnio pavadinime vietoje jungtuko „ir“ naudoti jungtuką „arba“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25	7			2. Projekto 6 straipsniu siekiama keisti ANK 112 straipsnio 1 dalį ir joje įtvirtinti atsakomybę už žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų nesiėmimą priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti. Už šio administracinio nusižengimo padarymą kaip vienintelė sankcija projekte numatyta pati švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas. Be to, projekto 1 straipsniu siekiama papildyti ANK 12 straipsnio 1 dalį, į mažai pavojingų veikų sąrašą įtraukiant ANK 112 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atkreipiame dėmesį, kad tokių administracinių nusižengimų, už kurių padarymą ANK specialiojoje dalyje būtų numatytas įspėjimas kaip vienintelė sankcija, viso labo yra tik trys^[1]. Taip pat pastebėtina, kad jokio kito administracinio nusižengimo, už kurio padarymą ir kaip vienintelė sankcija būtų numatytas įspėjimas, ir kuris būtų įtrauktas į ANK 12 straipsnio 1 dalį į mažai pavojingų veikų sąrašą, daugiau nėra. Taigi atsižvelgiant į tai, kad priėmus projektu teikiamus ANK 12 straipsnio 1 dalies ir ANK 112 straipsnio pakeitimus ANK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta veika pagal gresiančius teisinius padarinius faktiškai taptų mažiausiai pavojingu administraciniu nusižengimu iš visų ANK specialiojoje dalyje numatytų veikų, siūlome apsvarstyti, ar tikrai žemės savininkų ar kitų žemės naudotojų priemonių nesiėmimo sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti pavojingumo pobūdis yra toks, kad už šią veiką būtų pagrįsta numatyti administracinę atsakomybę.	Pritarti iš dalies	Žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti (tokia pareiga nustatyta Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209, 9 punkte). Tam, kad būtų užtikrintas šios pareigos laikymasis, būtina įtvirtini administracinę atsakomybę už priemonių nesiėmimą sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti. Siūlomas teisinis reguliavimas parodo, kad valstybei svarbu, kad visi asmenys laikytųsi teisės aktuose įtvirtintų pareigų. Atsižvelgiant į pastabą atsisakyta nuorodos ANK 12 straipsnyje į 112 str. 1 d., taip pat įspėjimo 112 str. sankcijoje, tačiau atitinkamai koreguojama dispozicija: „112 straipsnis. Riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti Nuolatinių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti, užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25	15			3. Projekto 13 straipsniu siekiama pakeisti ANK 614 straipsnio 1 dalį iš jos pašalinant bylų priskirtinumą reguliuojantį 1 punktą, pagal kurį teismas nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas. Teisės departamento nuomone, siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, būtų logiška bylas, kuriose administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui gresianti sankcija viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, perduoti nagrinėti atitinkamoms institucijoms, tačiau manome, kad iš ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkto nereikėtų pašalinti bylų priskirtinumo teismams taisyklės, susijusios su galimu ar privalomu turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimu. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „atsižvelgus į tai, kad paprastai administracinių nusižengimų bylose konfiskuojamas privalomai registruojamas turtas (pavyzdžiui, automobilis arba šaunamasis ginklas) dažnai nėra didelės vertės, nutarimą galėtų priimti ir institucija ne teismo tvarka, kaip tai daroma turto, kuriam neprivaloma teisinė registracija, atžvilgiu“. Sutiktina, kad tikrai neretai konfiskuojamo turto, kuriam privaloma teisinė registracija, vertė nebūna didelė, tačiau neabejotinai gali pasitaikyti atvejų, kai tokio turto vertė būtų itin didelė ir gerokai viršytų ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydį – pavyzdžiui, taip gali būti pritaikius privalomą turto konfiskavimą už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nedidelė turto vertė, ypač kalbant apie transporto priemones, yra itin subjektyvus dalykas, nes ji gali atrodyti itin didele asmeniui, kurio turtą siekiama konfiskuoti. Kadangi didelės vertės turto konfiskavimas gali itin „intensyviai“ riboti nuosavybės teises, kurias saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, tai manytina, kad tik pačios aukščiausios teisinės kvalifikacijos reikalaujančios profesijos atstovai – teisėjai^[2] – turėtų spręsti turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimo klausimus, taip apsaugant administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis nuo galimai nepagrįsto šios administracinio poveikio priemonės taikymo. Kartu pažymėtina, jog analizuojant teismų praktiką taikant turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimą matyti aiški tendencija, jog teismų sprendimai tokiose bylose yra dažnai skundžiami aukštesnės instancijos teismams (ypač, jei turto vertė yra bent šiek tiek didesnė arba jei siekiama konfiskuoti turtą, kuris nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, o tretiesiems asmenims). Be to, teismų praktika taikant turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimą yra nevienoda, o pirmosios instancijos teismų sprendimai neretai yra naikinami dėl įvairių priežasčių. Todėl esant tokiai situacijai, kai nėra susiformavusi sisteminga ir nuosekli teismų praktika, abejotina, ar ikiteisminio nagrinėjimo metu būtų įmanoma teisingai ir pagrįstai taikyti turto konfiskavimą. Perdavus tokias bylas nagrinėti ikiteismine tvarka, turto savininkams, nesutinkantiems su ikiteisminės institucijos sprendimu, būtų sukurta papildoma administracinė našta praeiti dar vieną, papildomą, administracinio nusižengimo nagrinėjimo stadiją, tačiau galiausiai tokio pobūdžio bylos vis vien, tikėtina, būtų nagrinėjamos teismuose. Manytina, jog tokia situacija neatitiktų projektui keliamų tikslų ir sąlygotų neefektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, be to, sukurtų papildomą administracinę naštą tiek valstybės institucijoms, tiek ir suinteresuotiems asmenims. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsnio nuostatos prieštarauja galiojančios redakcijos ANK 29 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, jog „turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas“. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta pašalinti ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tuomet atitinkamai turėtų būti pakeista ir minėta ANK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.	Nepritarti Pritarti	Įstatymo projekto tikslas - išgryninti ir atriboti administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios ir proceso prasme. Administracinė atsakomybė kyla iš viešojo administravimo (įstatymų priežiūros), todėl, logiška ir pateisinama tai, kad iš administracinių teisinių santykių kilusias bylas formuoja, nagrinėja atitinkamų įstatymų priežiūrą vykdanti institucija. Teismas, savo ruožtu, neturi būti perkrautas įvairių procesinių veiksmų atlikimu, įrodymų rinkimų ir vertinimu veikla, o tik patikrina jau priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose. Tai taikytina ir turto, kuriam privaloma teisinė registracija (dažniausia transporto priemonių) konfiskavimo atveju. Pažymėtina, kad ANK nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo teisinis reguliavimas didele dalimi suponuoja, kad nutarimus priima institucija, o ne teismas. Todėl, pagal ANK nutarimus priimantis subjektas turi žymiai mažiau diskrecijos, nei baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Pvz., dvejopas turto konfiskavimo mechanizmas - privalomo konfiskavimo atveju institucija iš principo neturi pasirinkimo  netaikyti konfiskavimo, o neprivalomas konfiskavimas pirmą kartą padariusiam nusižengimą asmeniui netaikomas. Tuo atveju, kai asmuo ginčys nutarimą būtent dėl konfiskavimo, būtų logiška ir pateisinama, kad konfiskavimo taikymą (kai jis neprivalomas, įvykus nagrinėjimui) pagrįstų institucija, o teismas patikrintų sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą. Kiti argumentai – aiškinamajame rašte.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25	15			4. Projekto 13 straipsniu siekiama panaikinti ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisyklė, jog „Teismas nagrinėja šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą“.   Manome, kad ši ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo taisyklė garantuoja tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo nešališkumą bei objektyvumą, o ypač tokiose vietovėse, kur administracinių nusižengimų bylų tyrimą atliekančiose institucijose tarnybą atlieka nedidelis skaičius pareigūnų. Panaikinus minimą ANK nuostatą galėtų susiklostyti situacijos, kai proceso šalis – nukentėjusysis – būtų tyrimą atliekančio ir sprendimą dėl bylos baigties priimančio pareigūno kolega, todėl yra pagrindas manyti, kad tokiu atveju nukentėjusysis faktiškai turėtų daug didesnes galimybes daryti įtaką procesinių sprendimų priėmimui negu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Arba priešingai – tyrimą atliekantis ir sprendimą dėl bylos baigties priimantis pareigūnas dėl konfliktiškų santykių su kolega nukentėjusiuoju galimai būtų suinteresuotas priimti jam nepalankų sprendimą. Dėl šių priežasčių rekomenduojame nenaikinti ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkto.	Nepritarti	Įstatymo projekto tikslas - išgryninti ir atriboti administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios ir proceso prasme. Administracinė atsakomybė kyla iš viešojo administravimo (įstatymų priežiūros), todėl, logiška ir pateisinama tai, kad iš administracinių teisinių santykių kilusias bylas formuoja, nagrinėja atitinkamų įstatymų priežiūrą vykdanti institucija. Teismas, savo ruožtu, neturi būti perkrautas įvairių procesinių veiksmų atlikimu, įrodymų rinkimų ir vertinimu veikla, o tik patikrina jau priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose. Kiti argumentai – aiškinamajame rašte.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25	18	2		5. Projekto 16 straipsnio 2 dalimi keičiamo ANK 632 straipsnio 5 dalyje siekiama įtvirtinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui teisę atlikti daiktų ir dokumentų apžiūrą, parodymą atpažinti, akistatą ir eksperimentą. Šio pakeitimo poreikis projekto aiškinamajame rašte grindžiamas tuo, kad teismui suteikus teisę atlikti minėtus proceso veiksmus būtų užkirstas kelias pernelyg ilgam konkrečios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Pažymime, jog analogišką teisę atlikti atitinkamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 287 straipsnį turi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad teismo teisės atlikti atitinkamus procesinius veiksmus apimtis nagrinėjant baudžiamąsias bylas, lyginant su projekto 16 straipsnio 2 dalyje išvardintais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio teismo procesiniais veiksmais (daiktų ir dokumentų apžiūra, parodymu atpažinti, akistata ir eksperimentu), yra platesnė, kadangi minėtuose BPK XIV skyriaus skirsniuose yra numatyta galimybė atlikti ne tik objektų (daiktų ir dokumentų) apžiūrą, parodymą atpažinti, akistatą ar eksperimentą, bet, pavyzdžiui, ir parodymų patikrinimą vietoje. Dėl to svarstytina, ar, siekiant sudaryti sąlygas ne tik operatyviam, bet ir visapusiškam bei išsamiam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, ANK 632 straipsnio 5 dalyje nevertėtų įtvirtinti analogiškos taisyklės kaip ir ta, kuri įtvirtinta BPK 287 straipsnyje, t. y. ne išvardinti projekto 16 straipsnio 2 dalyje minimus konkrečius procesinius veiksmus, bet pateikti nuorodą į atitinkamus BPK XIV skyriaus skirsnius, reglamentuojančius duomenų rinkimo ir parodymų patikrinimo veiksmus.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą nuostatos dėstomos taip: „Nagrinėdamas bylą iš esmės teismas turi teisę atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Atliekant šiuos veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25	21			6. Projekto 19 straipsniu siekiama iš ANK pašalinti 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys teismai išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes, turi teisę panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog panaikinus ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą procesas taptų operatyvesnis ir pigesnis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas padeda užtikrinti visapusišką ir išsamų bylos išnagrinėjimą, kadangi administracinių nusižengimų tyrimą atliekančios institucijos specializuojasi tiriant atitinkamus ANK numatytus administracinius nusižengimus ir todėl būtent jos, o ne teismai, turi geriausias galimybes imtis konkrečių procesinių bei organizacinių veiksmų tais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba kai apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes. Dėl to yra pagrindas teigti, jog panaikinus ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą būtų sunkiau pasiekti įrodinėjimo administracinio nusižengimo teisenoje tikslą – byloje nustatyti materialią tiesą. Be to, atkreiptinas dėmesys į šį projekto aiškinamajame rašte esantį teiginį, kuris apibūdina, kaip, projekto rengėjų nuomone, turėtų elgtis teismai tuo atveju, jeigu ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas būtų panaikintas: „Jei apylinkės teismas mano, kad byloje nepakanka įrodymų nusižengimo faktui nustatyti ir/ar asmens kaltei įrodyti, jis, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos ir teisenos operatyvumo principais, turėtų priimti sprendimą nutraukti teiseną ir nutarimą panaikinti“. Pažymime, kad nekaltumo prezumpcijos principo viena iš sudėtinių dalių yra principas in dubio pro reo, kuris reiškia, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti^[3]. Manytina, kad panaikinus ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą galimai susiklostytų situacijos, kai administracinių nusižengimų bylos remiantis nekaltumo prezumpcijos principu būtų nutraukiamos veikiau ne dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų objektyviai nėra ar jų neįmanoma surinkti, bet dėl teismų organizacinių galimybių ribotumo patiems atliekant didelės apimties papildomą tyrimą ar nustatinėjant papildomas bylai reikšmingas aplinkybes. Nors ir sutiktina su projekto aiškinamajame rašte esančiu teiginiu, kad proceso operatyvumas tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra siekiamybė, tačiau ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek pagal įstatymo tekstą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką^[4] ir taip jau gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, todėl apskritai abejotina, ar jo panaikinimas turėtų reikšmingą įtaką administracinių nusižengimų bylų trukmei. Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta ne visiškai panaikinti, bet tik apriboti ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teismo teisę, tuomet rekomenduotume apsvarstyti, ar tokio apribojimo nevertėtų sieti tik su tomis bylomis, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gresianti sankcija yra sąlyginai švelni. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas įstatyminiu lygmeniu sudarytų prielaidas sumažinti skaičių bylų, kai administracinė teisena dėl iš esmės nedidelio pavojingumo nusižengimų tęsiasi pernelyg ilgai, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sukuriami procesiniai nepatogumai bei administracinių nusižengimų tyrimą atliekančių institucijų ir teismo veiklos sąnaudos yra akivaizdžiai neproporcingi lyginant su gresiančia sankcija.	Pritarti	Patobulintame projekte atsisakoma pripažinti netekusiu galios ANK 642 str. 1 dalies 4 punktą
7.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	1			Projekto 1 straipsniu keičiamas ANK 12 straipsnis neatitinka galiojančios redakcijos. Neatsispindi pakeitimai, padaryti priėmus įstatymą Nr. XIV-182. ANK 12 straipsnyje vietoj skaičiaus ir žodžių „258 straipsnio 1 dalyje“ turėtų būti „258 straipsnyje“, nes straipsnis turi tik vieną dalį, kuri nenumeruotina, todėl ir nuoroda turėtų būti į straipsnį, o ne į jo dalį.	Pritarti
8.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	9, 14, 20			Projekto 9 straipsniu keičiama ANK 608 straipsnio 3 dalis jau galiojančioje ANK redakcijoje yra pažymėta 4 numeriu ir ji neatitinka galiojančios redakcijos. Neatsispindi pakeitimai, padaryti priėmus įstatymą Nr. XIII-2665. Pastaba dėl neaktualios redakcijos taikytina ir projekto 12 straipsniu keičiamai ANK 513 straipsnio 3 daliai. Vietoj žodžių „surašymo momento“ turėtų būti žodžiai „įteikimo dienos“. Pastaba dėl neaktualios redakcijos taikytina ir projekto 18 straipsniu keičiamam ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Pirmajame punkto sakinyje vietoj žodžio „privalo“  turėtų būti žodis „gali“.	Pritarti
9.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	24	2		Projekto 22 straipsnio 2 dalimi Kodekso priedas pildomas 104 punktu. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančioje redakcijoje nuo 2020-01-28 priėmus įstatymą Nr. XIII-2804, jau toks punktas yra. Todėl siūlytina projekto 22 str. 2 d. papildyti Kodekso priedą nauju 104 punktu, o buvusį 104 punktą laikyti atitinkamai 105.	Pritarti
10.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	25			Siūlytina projekto 23 ir 24 straipsnius apjungti ir išdėstyti viename straipsnyje. : Taip pat svarstytina įstatymo įsigaliojimo data, nes įstatymo projekte pateiktoji yra jau praėjusi. Atitinkamai koreguotina ir įgyvendinimui skirta data. “23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus iki šio įstatymo įsigaliojimo apylinkių teismuose gautos administracinių nusižengimų bylos turi būti išnagrinėtos šiuose teismuose.“	Pritarti	Patobulintame projekte nustatyta įsigaliojimo data – 2021 m. liepos 1 d.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Teisėjų taryba 2020-09-14	20			Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4195 (toliau – Įstatymo projektas) (kartu teikiamas ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VMVP įstatymas)). Siūlomi ANK pakeitimai buvo svarstyti teismų bendruomenėje, nuomones dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo pakeitimo pateikė apylinkių ir apygardų teismai. Teisėjų taryba, išnagrinėjusi Įstatymo projekte teikiamus siūlymus ir įvertinusi teismų bendruomenės pateiktas nuomones, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo ir jo įgyvendinimo priemonių bei pasekmių. 1. Įstatymo projekto 18 straipsniu siūloma keisti ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jame numatant, kad apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsprendžia šiuos būtinus pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje klausimus, be kita ko, siunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato ne mažesnį nei dešimt darbo dienų terminą, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija privalo pateikti atsiliepimą į skundą tokios formos, kokios pageidauja skundą padavęs asmuo, o jeigu jis pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas.             Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ANK 631 straipsnio 1 dalį teisėjas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, privalo ją pradėti nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Jeigu atsiliepimo pateikimui bus numatytas ne mažesnis nei dešimties darbo dienų terminas, praktikoje gali susiklostyti situacijų, kai ANK 631 straipsnyje įtvirtintas terminas bus pažeistas. Todėl siūlytina nustatyti konkretų terminą, pavyzdžiui 10 darbo dienų, per kurį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą.	Pritarti
2.	Teisėjų taryba 2020-09-14	21			2. Įstatymo projekto 19 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas, be kita ko, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teisėjų tarybos vertinimu, nurodytos ANK nuostatos panaikinimas yra netikslingas. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas priimamas tik išskirtiniais atvejais, kai akivaizdu, kad nusižengimas padarytas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl jo nėra kaltas – kaip, pavyzdžiui, tais atvejais, kai nustatyta, jog tam tikru automobiliu viršytas greitis, tačiau automobilio vairuotojas nėra tinkamai nustatytas (posėdyje asmuo pateikia pirkimo–pardavimo sutartį, kad automobilis parduotas; nurodo, kad automobilį buvo paskolinęs kitam asmeniui ir pateikia duomenis, kad tuo metu pats buvo užsienyje ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020 pažymėjo, kad „apylinkės teismas, nustatęs, kad automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, vairuotojas nebuvo nustatinėjamas, turėjo panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, nes, siekiant nustatyti automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, vairuotoją, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir tai padaryti apylinkės teismui yra sunku“. Teismo sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, įpareigoja instituciją tinkamai ištirti administracinį nusižengimą ir nustatyti asmenį, kuris dėl jo kaltas. Teismas gali tik nustatyti, ar kaltas asmuo, kuris yra kaltinamas nusižengimo padarymu. Aiškinamajame rašte teigiama, kad šios normos panaikinimu siekiama proceso operatyvumo, tačiau kyla klausimas, ar panaikinus teismui galimybę grąžinti institucijai bylą iš naujo tirti, nesusidarys situacijos, kai dėl institucijos klaidų kaltas asmuo apskritai nebus patrauktas atsakomybėn (kai kuriais atvejais tai gali sukelti pasekmes ir nukentėjusiesiems – pavyzdžiui, eismo įvykių bylose).	Pritarti	Yra ir TD 6 pastaba dėl to paties.
3.	Teisėjų taryba 2020-09-14	21			3. Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta teismui teisė pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar jos neskirti, tačiau nėra numatyta teisė panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę, ją pakeisti ar jos neskirti, todėl siūlytina ANK 642 straipsnio 1 dalį papildyti ir nuostatomis dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo, pakeitimo ar jos neskyrimo.	Pritarti
4.	Teisėjų taryba 2020-09-14				4. ANK 43 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nepilnamečių administracinio nusižengimo bylas nagrinėja ne tik teismas, bet ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), kuri (kuris) gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – NMVPĮ) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo, seniūnija, prokuroras ir teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų). Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant siūlomų ANK 43 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinamumo, VMVPĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte tikslinga nustatyti (įtvirtinti) administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisę kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo.	Pritarti	Toks įstatymo projektas (XIIIP-4196) yra. Jį kaip pagrindinis svarsto ŠMK.
5.	Teisėjų taryba 2020-09-14				5. Atsižvelgiant į tai, kad aktuali ANK redakcija orientuota į teismų veiklą, bei įvertinant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, kuriais siekiama administracinių nusižengimų bylas (išskyrus ANK 614 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas bylas) iš apylinkių teismų perduoti nagrinėti ne teismo tvarka ANK 589 straipsnyje nurodytoms institucijoms, kurių priimtus sprendimus pagal pateiktus proceso dalyvių skundus revizuos teismai, Teisėjų tarybos nuomone, tikslinga nustatyti (orientuoti) proceso taisykles administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms (pareigūnams), apibrėžiant, pavyzdžiui, nutarimų turinį, bei įtvirtinant reikalavimą motyvuoti priimamus sprendimus bei kt.	Nepritarti	Kadangi vis tiek, nors nežymi, bylų dalis lieka nagrinėti teismams procesiniame teisminiame reguliavime turėtų likti pirmenybę taisyklėms, nustatytoms bylų nagrinėjimui teisme. Tuo labiau, kad pagal nutylėjimą bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Bylų žodiniam nagrinėjimui ne teismo tvarka mutatis mutandis taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Be to, šis skyrius taikomas ir apeliaciniam procesui.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-09-01	1			Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)  12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4195 (toliau – Įstatymo projektas), teikia savo nuomonę (pasiūlymus) dėl ANK pakeitimų:                    1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma keisti ANK 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Taip pat Įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ANK 79 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinių nusižengimų požymių turinčias veiką, t. y. už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas radijo ir (ar) televizijos programose, atskirose programose, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose. Pažymėtina, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio ugdymo įstaigos ir kiti asmenys užtikrina vaikui galimybę naudotis viešąja informacija, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, emocinį, dorovinį vystymąsi (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 16 str. 1 d.). Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją, naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančią jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (VTAPĮ 16 str. 2 d.). Kadangi viešoji informacija, teikiama per radijo ir (ar) televizijos programose, atskirose programose, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose ar per kitas ryšio priemones labiausiai veikia nepilnamečius asmenis, kurie visuomenės informavimo sferoje yra labiausiai psichologiškai paveikiami ir pažeidžiami, todėl atitinkamai viešosios informacijos rengėjai taip pat privalo atsakingai rūpintis vaikų gerove, savo skelbiamoje informacijoje nesukelti vaikams siaubo ar baimės, nepakenkti jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Todėl manytina, kad žodinė pastaba nurodomo ANK 79 straipsnio 5 dalyje administracinio nusižengimo atveju negalėtų būti pakankama ir efektyvi siekiant sumažinti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimus bei dažniau sąlygotų galimus viešosios informacijos skleidėjų piktnaudžiavimo atvejus.	Pritarti	Pastaba yra nebeaktuali, nes Seimas priėmė įstatymą Nr. XIV-182, kuriame jau siūlomos pataisos yra įtvirtintos ir nuostatos galioja nuo 2021-02-01. Projekte yra neaktuali ANK 12 straipsnio redakcija.
2.	Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-09-01	4			2. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma pakeisti ANK 43 straipsnio 3 dalį ir ją papildyti, kad ne tik teismas, bet ir bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę ir siekdama (siekdamas) veiksmingiau įgyvendinti ANK 42 straipsnyje nustatytą nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo. Manytina, kad ši papildyta ANK 43 straipsnio 3 dalis iš esmės atitinka numatytą ANK 42 straipsnyje nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį bei geriausių vaiko interesų prioriteto principą, t. y. kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, privalo vadovautis geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų prioriteto principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius (VTAPĮ 4 str. 1 d.). Pagalbos viršenybė (vaikui ir jo šeimai užtikrinant pagalbos priemonių viršenybę prieš valstybės prievartos priemones) – vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų (VTAPĮ 4 str. 16 p.), kuriuo vadovautis privalo tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarnybos nuomone, valstybės siekis turi būti orientuotas  ne į vaiko baudimą, o  į visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas. Todėl Tarnyba pritaria ANK 43 straipsnio 3 dalies siūlomam pakeitimui, kuriame siūloma atsisakyti administracinių nusižengimų bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, priskirtinumo tik teismui, bei papildymui, kad į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis taip pat ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija.	Pritarti
3.	Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-09-01	25			3. Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ANK pakeitimai, išskyrus šio straipsnio antrą dalį įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d.  Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nurodomi ANK pakeitimai vis dar įstatymo nustatyta tvarka nėra patvirtinti ir dėl jų vis dar iki 2020 m. rugsėjo 1 d. yra teikiamos pastabos ir pasiūlymai, Tarnybos nuomone jų įsigaliojimo data turi būti nukelta vėlesniam laikui, kai jau bus galutinai suderinti ir patvirtinti numatomi ANK pakeitimai.                    Dėl kitų Įstatymo projekte keičiamų straipsnių Tarnyba, atsižvelgdama į savo pagrindinį veiklos tikslą - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje (Tarnybos nuostatų, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-20 nutarimu Nr. 1114, 9 p.), pastabų ar pasiūlymų neturi.                    Dėkojame už bendradarbiavimą.	Pritarti	Patobulintame projekte nustatyta vėlesnė įsigaliojimo data – 2021 m. liepos 1 d.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Julius Sabatauskas 2021-03-08	11	1(N)			Argumentai: ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio nusižengimo protokolo turinys, kai jį surašo tam įgaliotas pareigūnas, o ANK 611 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kokie duomenys turi būti automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotame administracinio nusižengimo protokole. Tiek vienu, tiek kitu būdu surašytame protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta. ANK 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado ANK specialiojoje dalyje numatyti padariniai. Konkrečiau, ar administracinio nusižengimo padarymo vietai yra būtinas vietos adresas (gatvės pavadinimas, pastato numeris ir pan.), ar pakanka vietos koordinačių ANK nereglamentuoja. Dėl aiškaus reglamentavimo nebuvimo nusižengimo padarymo vieta suprantama nevienodai ir praktikoje kyla teisiniai ginčai (paprastai ginčai kyla, kai nurodomos vietos koordinatės, o ne adresas). Vietos koordinatės yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurių pagalba galima nustatyti tikslią įvykio vietą. Pažymėtina, kad dauguma šiuolaikinių teisės pažeidimų fiksavimo priemonių pagal GPS automatiškai nustato ir tikslias pažeidimo vietos koordinates. Siekiant teisės normos aiškumo, siūloma aiškiai reglamentuoti, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta yra ir vietos koordinatės. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 609 straipsnio 1 dalies pakeitimu: 1 straipsnis. 609 straipsnio pakeitimas Pakeisti 609 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta  (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.“	Pritarti
2.	Seimo narys Julius Sabatauskas 2021-03-08	13			N	2 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas Pakeisti 611 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. Automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suformavimo data ir vieta, įstaigos, kurioje administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas, pavadinimas; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suformavimo metu; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, administracinio nusižengimo protokole automatiškai suformuojamas šio kodekso 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio administracinis nurodymas. Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas nepasirašomas.“	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė