LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 397
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Iš karto pradedame vakarinį posėdį. Kviečiu visus registruotis. Užsiregistravo 69 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Macijausko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIIP-4690 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, turime balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Macijausko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projekto Nr. XIIIP-4690.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 122, rasta biuletenių 122, galiojančių 121, negaliojančių 1. Balsavimo rezultatai: balsavo už 75, prieš – 19, susilaikė 27.
Sveikiname M. Macijauską su naujomis pareigomis. Dar norėčiau paminėti, kad yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms galime pritarti. Ir Dokumentų departamento prašome suredaguoti galutinį nutarimo projektą.
Taigi, gerbiamieji, nutarimas priimtas. (Gongas)
14.02 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 23, 32, 341 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4752(2) (svarstymas)
Toliau iš eilės darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 23, 32, 341 straipsnių pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4752(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė pateiktą projektą, pritarė Teisės departamento visoms pastaboms. Komitetas pataisė projektą ir pritarė bendru sutarimu parengtam projektui su komiteto pataisymais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti kviečiu A. Sysą. Nematau salėje. Nėra. Ar užsirašė dėl motyvų? Tuoj pažiūrėsime. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Dėl šito projekto balsuosime vėliau.
14.03 val.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4718(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4718(2). Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pristato V. Vingrienė. Prašom į tribūną. Komiteto išvada.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas pritarė išvadai 5 balsavus už, susilaikius 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų tuoj pažiūrėsime, tuoj.
Motyvai už – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, man atrodo, svarbus projektas. Jis užtikrina tai, kad dalis Aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšų galėtų būti skiriama Visuomenės sveikatos rėmimo programai. Labai svarbi tos Visuomenės sveikatos rėmimo programos dalis yra psichikos sveikata, ypač karantino sąlygomis, kai žmonės yra izoliuoti vieni nuo kitų, negauna galimybės pabendrauti, negauna ir reikalingos emocinės pagalbos, dėmesys psichikos sveikatai yra labai svarbus.
Man atrodo, yra labai svarbu užtikrinti, kad tinkama lėšų dalis būtų nukreipta būtent psichikos sveikatai stiprinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Dėl šio projekto balsuosime taip pat vėliau.
14.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje projektas Nr. XIIIP-4773. Kviečiu į tribūną A. Širinskienę, kuri pristatys Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektą. Prašom. Per šoninį mikrofoną – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl šio klausimo prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu pusės valandos pertrauka. Galime pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu. Prie šio klausimo preliminariai grįšime 14 val. 35 min.
Toliau kitas klausimas. Ministro nėra. Gal galime ką nors iš pabaigos paimti, tuoj pažiūrėsime.
14.07 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas. Kviečiu pranešėją P. Čimbarą. Ar yra? Yra. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778. Prašom.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekto tikslas – tenkinti pranešėjo E. Jasaičio peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 4 dalį nauju punktu, leidžiantį be papildomo mokymo ar kursų suteikti A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą tiems, kurie turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir dvejų metų vairavimo stažą. Tokį vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo galėtų vairuoti motociklus, kurių variklio darbinis tūris siekia 125 kub. centimetrus, o maksimali galia neviršija 11 kilovatų.
Komisija praėjusių metų birželio 26 dieną iš esmės išnagrinėjo šią peticiją ir priėmė sprendimą tenkinti minėtą pasiūlymą. Seimas liepos 9 dieną pritarė komisijos išvadai ir priėmė Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pasiūlymą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad asmenys, turintys vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti nuo A1 iki T kategorijos transporto priemones, pavyzdžiui, lengvuosius automobilius, taip pat įgyja teisę vairuoti AM kategorijos priemones, tai yra mopedus.
Europos Parlamento direktyva leidžia kiekvienai valstybei nustatyti – leisti ar neleisti. Paminėsiu šalis, kurios leidžia eksploatuoti iki 125 kub. centimetrų, tai yra Latvija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas, Britanija, Čekija ir kitos šalys. Aišku, būtų sumažinta perteklinė biurokratija ir visa našta piliečiams, nes nebereikėtų papildomai laikyti kursų, laikyti vairavimo egzamino norint gauti teisę vairuoti A1 kategorijos motociklą. Be to, asmenys sutaupytų laiko ir pinigų, nes kursai nemažai kainuoja. Prašau pritarti projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, man atrodo, prasmingas projektas ir labai kviečiu kolegas palaikyti. Iš pradžių pats buvau skeptiškas. Motociklas – svarbi mano gyvenimo dalis, daug juo keliauju, esu nuvažiavęs daugiau kaip 100 tūkst. kilometrų ir, man atrodo, tas, kas važiuoja motociklu, tikrai turi mokėti važiuoti.
Bet šiuo atveju mes kalbame iki 125 kub. centimetrų, tai dažniausiai mopedai, kurių pavarų dėžės automatinės ir važiuoti jais tikrai nesudėtinga, tuo labiau kad šiandien ir elektriniai dviračiai, kuriems nereikia jokių teisių, yra gana galingi, ir žmonės jais dažnai važinėja.
Man atrodo, tai svarbus reikalas ir aš norėjau paprašyti jūsų, gerbiamas Petrai, kad paaiškintumėte, kodėl tai nedarys įtakos saugumui, kodėl daugiau žmonių važinės tokiais mopedais ir tai nepadidins avaringumo keliuose?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas Mykolai, kai mes svarstėme, mes irgi žiūrėjome į europinę statistiką. Šalys leidžia. Tai tikrai avaringumui jokios įtakos neturi, nes puikiai suprantame, dažniausiai tie įvykiai vyksta dėl gana galingų motociklų. Aišku, visko pasitaiko. Čia yra tokia kaip ir nuostata, saugiklis – nuo 24 metų. Pavyzdžiui, aš kalbėjau su Seimo nariais, kai kuriems kyla abejonių, kodėl ne 25, kodėl ne 20. Taip, sutinku, svarstymo stadijoje galima teikti pasiūlymus, pavyzdžiui, ir nuo 20 metų. Čia tikrai diskutuotina. Ačiū, Mykolai, už palaikymą, nes tikrai pandemijos metu mūsų piliečiai sutaupytų pinigų ir galbūt persėstų į transporto priemones. Tai yra automatiškai mažėtų ir užterštumas, ir kamščiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų buvo nemažai svarstymų tuo metu, kai mes ryžomės leisti galimybę traktoriais važinėti asmenims netgi nuo 17 metų, neišvažiuojant iš laukų, turint žemesnę kategoriją, C kategoriją, mažesniais traktoriais, o profesionalams – didesniais. Taip buvo. Bet ten irgi buvo interesų grupės, kurios dalindavo tas teises už pinigus. O čia niekas nenukentės, visi bus patenkinti ar irgi yra problemų ir nežinote, ko neteks kai kurie asmenys, kurie tai darydavo?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas Edmundai, juk jūs puikiai suprantate, kur yra pinigai, vadinasi, abi pusės nebus patenkintos. Aišku, daugiau laimės mūsų visuomenė, mūsų žmonės. Tai yra didžioji dalis. Aišku, galbūt nukentės tuos kursus atliekantys, bet tai galima kompensuoti, nes mūsų visas jaunimas tikrai stengiasi išlaikyti teises, ko anksčiau nebūdavo. Tikrai ta niša bus kompensuota kitais kursais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Poderys. Nėra. S. Šedbaro taip pat. A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tikrai irgi palaikau šią iniciatyvą. Nežinau, kodėl ji anksčiau nekilo, nes vis girdėdavosi signalų iš motociklininkų bendruomenės, iš baikerių ir kitų. Jie būtent tvirtindavo, kad tai yra vairavimo kursų bendrovių suinteresuotumas, kad būtų kuo platesnis vairavimo kategorijų spektras. Tikrai labai sveikinu ir palaikysiu.
Kita vertus, iš kitos pusės žiūrint, aišku, tai labai šaunu, nes gyvenantys miesto centre ir turintys savo automobilį turės galimybę, nelankydami papildomų kursų, taip pat įsigyti ir kitą motorinę transporto priemonę. Tuo labiau kad dabar tiek paspirtukai, tiek elektriniai dviračiai taip pat labai konkuruoja.
Aš norėčiau paklausti, kodėl tik dabar atsirado tokia iniciatyva?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Aš pasakysiu, kodėl atsirado ta iniciatyva. Visų pirma, aš norėčiau padėkoti mūsų visuomenei. Čia yra jos iniciatyva Seimo Peticijų komisijai pateikti peticiją. Komisija pripažino ir, ačiū, Seimas balsavo. Norėčiau padėkoti visuomenei ir, aišku, norėčiau padėkoti Seimui, kad galų gale nors kartą išgirsti ir mūsų žmonės su gerais pasiūlymais. Kartais ta Peticijų komisija yra vadinama atmetimo komisija, bet šį kartą ačiū visiems jums, kad nėra atmetimo, o yra jau girdinti komisija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš irgi pritarčiau kolegai Mykolui. Taip pat turbūt 40 ar daugiau metų važinėju vienokia ar kitokia dvirate transporto priemone. Turbūt suprantame mes, jeigu galima važiuoti dviračiu ar mopedu iki 50, tai nelabai didelis skirtumas tarp 50 ir 125. Palaikysiu šį siūlomą projektą bent jau pateikimo stadijoje.
Man vis tiktai iškilo klausimas dėl to peticijoje numatomo metų cenzo. Kodėl 24? Šiaip B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, jeigu gerai atsimenu, gali gauti nuo 18 metų. Yra mažiausiai dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Tai turėtų būti 20 metų. Aš manau, gal yra kokių nors argumentų ar šiaip, kaip sakoma, iš kažkur pažiūrėta. Jeigu nėra argumentų, manau, mes galėtume siūlyti, jeigu jau tai pereitų, nuo to laiko, kada žmogus turi teisę vairuoti automobilį. Ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū už palaikymą ir ačiū už klausimą. Kai yra skaičiai, dažniausiai logikos nėra, bet šiuo atveju galiu pasakyti – gal pareiškėjas norėjo apsidrausti, nes jei leisime vairuoti, pavyzdžiui, nuo 18 arba nuo 16 metų, tai Seimas gali visuomenės ir neišgirsti. Čia gali būti toks kaip apsisaugojimas, kai žmogus 24 metų, jisai jau turi patirties, jau žino, (…) priemones, žino, kaip vairuoti, tai galimai čia toks kaip ir apsisaugojimas galėjo būti, bet reikėtų peticijų pareiškėjo paklausti, kodėl tokį variantą pasirinko, o, sakau, svarstymo stadijoje galime diskutuoti, tikrai atviri pasiūlymams ir diskusijoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gera gerbiamo kolegos iniciatyva. Norėjau paklausti, ar tai tiktai tokia atskira šioje srityje įstatymo pakeitimo iniciatyva, ar planuojate ir daugiau šioje srityje pakeitimų, nes, sakykim, kalbant ir apie tą patį saugumą, tai ir pačiam teko ne sykį matyti, kai vadinamuoju elektriniu paspirtuku labai dideliu greičiau važiuoja žmonės ir kelia didelę grėsmę kitiems žmonėms.
P. ČIMBARAS (MSNG). Galiu pasakyti, mes, lietuviai, truputį tokie, na, nesame pirmūnai pulti ką nors teikti. Mes dažniausiai pagalvojame, atmatuojame, po to tik kerpame. Galiu pasakyti, Europa tikrai yra nuėjusi daug toliau už mus šiuo klausimu, bet kas gali paneigti, kad tiems procesams, kurie dabar juda ir kurie, ko gero, judės, nedaro įtakos tam tikri lobistai, kurie iš to, kaip sakant, gauna pajamas ir pelnosi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų turėdamas abejonių iš ryto, paskambinau tarptautinei „Harley-Davidson“ dilerinei, kaip jie vertina tokias iniciatyvas ir tokius projektus. Nors jie patys tiesiogiai neturi čia jokio intereso, nes čia kalbama iki 125 kubikų, harliakai eina, kaip žinome, tūkstančiais kubinių centimetrų, tai jie labai paprastai pasakė – yra daug priežasčių ir man pradėjo vardinti, ir aš tik vos spėjau užsirašinėti: tai ir mažesnis CO2 išmetimas, ir mažiau spūsčių mieste, ir didesnis turizmas, ir didesnis fizinis krūvis žmonėms, vadinasi, geresnė fizinė sveikata, geresnė psichikos sveikata; yra pigesnė transporto priemonė, priemonė užima mažiau parkavimo vietos ir daug kitų priežasčių, kodėl iš tikrųjų motociklizmas ir dviračių priemonių naudojimas turi būti skatinamas Lietuvoje. Iš tikrųjų labai pritariu ir kviečiu kolegas taip pat pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš užsirašė S. Šedbaras, tačiau salėje nematau. Dėl šito projekto balsuosime taip pat vėliau.
14.18 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4348 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4348. Pranešėjas – D. Kepenis. Prašau. Ar jūs pristatysite, ar jūsų kolegos? Kas pristatote? (Šurmulys salėje) Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, artėja vasaros sezonas, mes visi turėsime galimybę stiprinti savo imunitetą. Vienas iš būdų yra dviračiai. Ir štai dviračių bendruomenė susirūpinusi, kad turi bėdų, kai važiuoja per miestą ir tenka, pavyzdžiui, pervažiuoti perėjas. Visuomenininkai, būrys jų, atliko rimtą darbą, labai rimtą, nagrinėjo situaciją pasaulyje, nagrinėjo situaciją kaimyninėse šalyse ir pakvietė mus suprasti juos ir padėti išspręsti problemą, su kuria dažniausiai susiduria tie žmonės, kurie dažnai važinėja į darbą, dažnai važinėja per miestelius, ypač tai liečia nedidelius miestelius. Jie, turėdami nulipti nuo dviračio daug kartų, turi bėdų, ypač pagyvenę žmonės, žiūrėkite, tai nuvirsta, tai užsigauna. Jie pasiūlė sprendimą. Dar reikia pridurti tai, kad, pasirodo, iš dešimties devyni dviračiu važiuojantys žmonės per perėjas nenulipa nuo dviračio. Tai parodė apklausa. Iš dešimties devyni nenulipa. Policija, deja, neturi jokių galimybių šitą situaciją kontroliuoti, kaip nors juos bausti arba kaip nors kitaip auklėti.
Mums siūlo dviračių bendruomenė leisti važiuoti su sąlyga, kad bet kuriuo atveju reikia praleisti pro šalį važiuojantį transportą. Jeigu tu nori pereiti kartu su pėsčiaisiais, tu gali nulipti nuo dviračio ir varytis jį, bet jeigu nori važiuoti, tai praleidi transportą ir važiuoji. Be abejo, tai yra ne tik tose perėjose, kur yra šviesoforo signalai, tai yra ir be šviesoforo. Dabar daug Lietuvoje matome situacijų, kai miestų vadovai, miestų tvarkytojai padeda dviratininkams, specialiai pažymi. Tačiau taip yra ne visur.
Taigi aš kviečiu palaikyti šį pasiūlymą ir leisti dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas, nenulipant nuo dviračio, su sąlyga, jeigu yra praleidžiamas transportas. Tie, kurie kada nors važiavo dviračiu, puikiai tai supranta ir, aš manau, visi tai palaiko. Be abejo, čia dabar bus mums visiems testas: jeigu tu tikrai važiavai, tikrai supranti, apie ką kalbama; jeigu nevažinėji, be abejo, sunkiau suprasti. Bet visuomet, kai artėji prie pėsčiųjų perėjos, turi būti labai atsargus, nepriklausomai nuo to, ar matai žmones, ar nematai jų, visada turi būti atsargus.
Dviratininkas, vykdamas per perėją, pagal pataisą turės įveikti pėsčiųjų perėją tokiu pat greičiu, kokiu ją įveikia pėstieji. Šita tvarka leidžiama Latvijoje ir kitose Europos šalyse. Daug tokių šalių, kuriose tai leidžiama. Aš kviečiu imti šitą klausimą svarstyti pateikimo stadijoje. Jeigu gerai įsigilinsime, pamatysime, kiek daugeliui pagyvenusių žmonių mes padėsime važiuoti per miestelius ramiai, nerizikuojant. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų turbūt geriau, kai pagyvenęs prieš sankryžą nuvirsta negu sankryžoje. Iš tikrųjų nebūtų rimtas argumentas, kad jis nulipęs nuo dviračio nukrenta. Tai reiškia, kad jam būtų sudėtinga ir sustabdyti dviratį. Bet klausimas apie kitką.
Pagal Teisės departamento išvadas pakankamai nekompetentingai parengtas teisės aktas. Iš tikrųjų norėtųsi žinoti, kas jį rengė: ar jūs pats, ar kokie nors specialistai.
Antras dalykas, ar esate susipažinęs su Vidaus reikalų ministerijos išvadomis, nes tas klausimas buvo svarstytas Peticijų komisijoje ir jis buvo atmestas, nes iš tikrųjų tam labai prieštarauja teisėsaugininkai, kurie mato didelį pavojų? Ir dabar daugiau avarijų, kadangi ne visi suspėja sustoti sankryžose, kai automobilis keičia kryptį, ir patenka po ratais. Ačiū.
D. KEPENIS (LVŽSF). Kolega, ačiū už klausimą. Nors ir kaip keista, Seimo kontrolierių įstaiga nagrinėjo tą klausimą ir pripažino, kad Susisiekimo ministerija ne taip pakomentavo. Vienos konvencija kalba kitaip – jie ją pasuko savo nuožiūra. Taip ir koncentruota, Seimo kontrolierių atsakyme parašyta, kad melavo, ne taip parašyta. Todėl vadovautis tuo, ką sako ta ministerija, mes negalime. O kalbant apie… (Balsas salėje) Juk jie nesiūlo leisti kartu su pėsčiaisiais, jie siūlo tik tada, kai jie važiuoja tokiu pat greičiu, kaip eina pėstieji. Praleidę transportą jie gali važiuoti.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Dainiau, pritariu jūsų ir iniciatorių siūlymui ir iš tikrųjų balsuosiu už. Bet klausimas truputį iš toliau.
Mes čia vis dar kapstomės tokiame akmens amžiuje. Lietuva galėtų iš esmės išsikelti tikslą (ir praeitas ministras buvo išsikėlęs), viziją nulis – nulis mirčių keliuose – ir pritaikyti visą infrastruktūrą tam. Apie šitą tikslą aš negirdėjau jau gerus dvejus metus. Tai čia yra vienas toks siūlymas, kuris iš tikrųjų šiek tiek padidina riziką, bet, mano nuomone, prioritetas gatvėse yra dviračiams, o ne automobiliams. Bet kur yra dingusi vizija nulis, nes ji turi labai daug kalbėti ir apie dviratininkų saugumą. Šiandien beveik ketvirtadalis žuvusiųjų keliuose yra dviratininkai. Aš negirdžiu jau geri dveji metai, kas planuojama šios valdžios, kad saugotų ir apsaugotų dviratininkų sveikatą ir gyvybę.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Simonai, už palaikymą. Noriu štai ką pasakyti. Jeigu mes priimsime šią pataisą ir jeigu mes ją ištransliuosime, bus pirmas labai svarbus žingsnis, kuris padės priminti visuomenei, kad dviratininkas taip pat yra eismo dalyvis ir turi būti labai atidus, labai atsargus, ir visų pirma jis turi būti atsakingas. Ir jeigu, neduok Dieve, atsitiks susidūrimas su transportu pėsčiųjų perėjoje, visų pirma bus kaltas, aišku, dviratininkas, jo atsakomybė čia kaip tik kyla. Leisdami jiems važiuoti mes kartu pasakome: jūs dabar turėsite kur kas didesnę atsakomybę. Manau, kad tai bus pirmas žingsnis į žmonių atsakomybės už savo veiksmus didinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Taip, aš taip pat pasisakau už darnų judumą ir iš tikrųjų už kuo daugiau erdvių ir plotų suteikimą dviratininkams. Aš čia priešais jus, Dainiau. Energetikos ir darnos plėtros komisijoje taip pat buvo balsavimas dėl šio klausimo ir vienu balsu buvo pasisakyta už. Tačiau už saugų eismą atsakingos institucijos turėjo daug rimtų pastabų ir, matyt, prie jų per svarstymą reikės grįžti.
Bet vienas klausimas yra mano, taip pat skaitant įstatymo projektą. Jeigu per perėją eina pėstieji ir atvažiavęs dviratininkas, ar jis su pėsčiaisiais kartu gali šalia važiuoti, ar jis turi praleisti sustojusį arba važiuojantį automobilį? Nes taip, kaip surašyta, jis vis tiek turi praleisti automobilį. Nesvarbu, kad jis kartu lygia greta galėtų eiti su pėsčiuoju.
D. KEPENIS (LVŽSF). Be abejo, jis yra atsakingas už savo veiksmus ir už bet kokį incidentą. Visų pirma dėl transporto, jis jį praleidžia ir, be abejo, ant žmonių nevažiuos, taigi žmonės praeina, tada važiuoja dviratininkas. Bet čia dažniausiai kalbama ne apie bet kurį. Pagyvenusio amžiaus žmonės, kurie turi nulipti visą laiką, gali ranka pasilaikyti už stulpelio ir toliau važiuoti arba taip savo greitį paskirstyti, kad važiuotų iš paskos.
Bet šiuo įstatymu mes tik paragintume savivaldą padėti geriau žymėti pėsčiųjų perėjas, kad šalia būtų dar specialūs ženklai, kurie nurodo dviratininkams važiuoti šalia pėsčiųjų. Šis žingsnis, be abejo, būtų labai geras.
PIRMININKAS. Klausti turėtų S. Šedbaras, tačiau jo nėra, todėl klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš pirmiausia nenorėčiau sutikti, kai jūs teigiate, kad ši įstatymo pataisa labiau skirta pagyvenusiems žmonėms. Tikrai taip nėra.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ne tik.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bet jūs paminėjote prieš tai. Aš taip pat labiau palaikau negu nepalaikau. Aišku, jeigu žiūrėsime visą Europos Sąjungos ir kitų šalių patirtį, tai matysime, kad pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra yra labai atskirta, net šviesoforinėse įrangose yra atskiros sekcijos. Todėl reikėtų ir apie tai kalbėti, ne tik apie teisę, bet ir apie infrastruktūros pakeitimus. Kai atskiriami pėsčiųjų ir dviračių srautai, tada šis pakeitimas tikrai turi prasmę.
Kita vertus, taip pat norėčiau jūsų paklausti, kodėl nekalbate apie paspirtukininkus. Jie taip pat ne mažesniu greičiu važiuoja, bet šioje pataisoje apie juos nekalbama. Galbūt svarstymo stadijoje. Tai linkėčiau, kad iš tiesų…
PIRMININKAS. Laikas!
D. KEPENIS (LVŽSF). Taip, nėra abejonių, kad paspirtukai kaip dviratė transporto priemonė taip pat patenka į šias sąlygas ir tik tada gali važiuoti, kai praleidžia transportą, bet nerizikuoti ir neskubėti. O jeigu nori turėti pirmumo teisę, tai nulipa ir varosi.
PIRMININKAS. Klausia L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ar įstatymas suteiks pasirinkimo laisvę tam dviratininkui, kuriam patogiau važiuoti ar stumti dviratį? Sakykime, ar dviratininkas galės pasirinkti taip, kaip jis norės – ar važiuoti, ar stumti dviratį? Senam žmogui, tarkime, sunku užlipti ant dviračio ir pravažiuoti, jis norės turbūt stumti. Ar bus galima pasirinkti?
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nėra jokios abejonės, jeigu iki šiol jis dviratį varydavo nulipęs nuo jo, ir dabar tą patį galės daryti. Bet ypač šita pataisa aktuli tiems mažiems miesteliams, kur transportas labai retas, ir vis tiek žmogus važiuodamas per tuščią miestelį turi nulipinėti daug kartų. Tai, aišku, iš šalies pamatęs, kaip jis važiuoja, ima šaukti, va, tu nesilaikai taisyklių, nors miestas tuščias, transporto jokio nėra. Kaip jau minėjau, policija faktiškai neturi galimybių tuos žmones bausti arba… nes 9 iš 10 pagal apklausą nenulipa. Daugybė šalių tą klausimą išsprendė palikę konkrečią atsakomybę būtent patiems dviratininkams. Jeigu jie nenori atsakomybės, jie nulipa ir varosi tą dviratį, kaip ir anksčiau kad varydavosi. Nėra problemų.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Beveik 4 tūkst. dviratininkų vairuotojų yra padarytų eismo taisyklių pažeidimų, daugiausia iš jų 198 tų, kurie vakare ar naktį tuos pažeidimus atliko neblaivūs. Ar neatsidaro jiems keliai pagal jūsų pateiktą įstatymo projektą visiškai atrišti laisvę, ar galimai neatsiras daugiau tokių, kurie taip elgsis? Vis dėlto tai yra gyvybė ir sveikata. Aš suprantu, kad kaimuose gali būti tam tikra išlyga, bet yra labai sunku vertinti, kai yra sužeidžiamas žmogus. Pagal statistiką dviratininkai daug dažniau pabėga iš įvykio vietos negu tie, kurie vairuoja sunkiąsias transporto priemones. Kaip jūs vertintumėte šitą dalyką?
D. KEPENIS (LVŽSF). Kaip jau minėjau, visuomenininkai atliko didelį darbą, apklausė policijos pareigūnus, apklausė savivaldos vadovus ir paaiškėjo, kad jokios, sakysime, tikimybės, kad paūmės ar padidės įvykių skaičius nėra. Tai yra aiškiai užfiksuota ir daugybė policijos pareigūnų palaiko šitą idėją, nes sutinka su tuo, kad sugaudyti visus, kurie nenulipa, neįmanoma, todėl kur kas geriau, kad visi, kurie dalyvauja eismo santykiuose, žino savo atsakomybę. Jeigu tu važiuoji, tai tu esi atsakingas, dviratininke. Visų pirma taip. Pėsčiasis dabar eina beveik užsimerkęs per pėsčiųjų perėją, jis nebijo transporto, dviratininkai, deja, negalės taip elgtis, jie turės pirmiausia praleisti arba, jeigu jau važiuoja, važiuoja tokiu greičiu… O ten kalbėti, ar jis važiavo blaivus ar neblaivus, čia yra visai kito santykio, kito dokumento objektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl vedimo tvarkos K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, įdėmus klausytojas ar žiūrovas, kuris žiūri Seimo televiziją, jis iš tikro bus labai suglumęs, nes dabar mes svarstome klausimą, kuris šiandien gal šiek tiek aktualus, bet ne pagrindinis, jis toli net iki to. Valstybė yra didžiulėje sunkioje padėtyje, o mes svarstome klausimą, ar dviratį nešti, ar pervežti, ar šliaužiantį tempti, ar dar ką nors. Tam dalykui mes skiriame valandą laiko, šiai diskusijai, kuri iš tikro šiuo metu yra absoliučiai mažai reikšminga, dabar yra kur kas svarbesnių dalykų, o mes juos visus paliekame šone. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Armonaitė – nuomonė už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Na, kad jau svarstome, tai siūlau pritarti. Jeigu pasižiūrėtume į Seimo kiemą, tai šalia BWM-X7 ir kitų automobilių stovi ir mano žalias dviratis. Kaip dviratininkė gerai žinau, kaip nepatogu yra nulipti kas kartą tiek tarp perėjų, tiek prieš pat perėjas ir panašiai. Taigi šitas įstatymo projektas, kurį rengė visuomenininkai, kurie vedė ilgas diskusijas su biurokratais, yra gerai paruoštas. Žinoma, kad yra dviratininkų atsakomybė praleisti judantį transportą, įsitikinti, kad yra saugu, ir tik tada kirsti perėją nenulipus nuo dviračio. Aš noriu pasakyti, kad tos diskusijos užsitęsė tiek, kad atrodo, jog darome ne nedidelį įstatymo pakeitimą, o statome atominę elektrinę. Tai aš tiesiog siūlau po pateikimo pritarti, gražiai svarstyti, negaišti laiko beprasmėms diskusijoms ir tada keliauti spręsti svarbių valstybei ekonominių klausimų, kaip čia pažymėjo per šoninį mikrofoną profesorius K. Glaveckas. Palaikykime.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai pritarčiau gerbiamo profesoriaus nuomonei, kad mes tokiais įstatymų projektais kompromituojame Tautos atstovybę ir nuvertiname savo pačių darbą. Ar tikrai dabar pats laikas yra svarstyti, ar dviratininkui reikia nulipti nuo dviračio, ar vis dėlto jam nenulipus važiuoti per perėją? Vienaip ar kitaip, jeigu manote, kad tai yra vienas iš Seimo darbo prioritetų šiuo metu, tada nesistebėkite, kai žmonės jūsų klaus, ką jūs čia darote. O jeigu kalbėtume apie saugumą, tai pėsčiųjų zona yra pėsčiųjų zona ir perėja. Dviratis yra transporto priemonė. Jūs norite suteikti galimybę transporto priemone važinėti per pėsčiųjų zoną sukeliant grėsmę ir pėsčiajam, ir dviratininkui? Tai, kad būna įvairių iniciatyvų, gerai, bet jeigu visos iniciatyvos sulauks tokio Seimo narių dėmesio, kad paimituotume tarsi atsiliepimą į visuomenės iniciatyvą, man atrodo, mes tą Seimo darbą taip devalvuosime, kad iš tikrųjų bus gėda net užeiti į šitą salę.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Dėl šito projekto balsuosime vėliau. (Balsas salėje: „Kelintą valandą?“)
14.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773 (pateikimo tęsinys)
Dabar praėjo pusės valandos pertrauka dėl kito projekto – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projekto Nr. XIIIP-4773. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komisija darbą baigė ir leiskite pristatyti jos išvadą.
Kaip puikiai žinote, komisija susidūrė su nemažai sunkumų, pradedant informacijos pateikimu iš VSD (tuo metu Seimo kontrolierius atliko VSD informacijos teikimo patikrinimą) ir baigiant atskirų privačių asmenų ar valstybės politikų atsisakymais liudyti savo komisijai. Dėl šitos priežasties mes, atsakydami į mums suformuluotas užduotis, apsistojome daugiau ties viena užduotimi, tai yra susitelkėme ties 2008–2018 metų laikotarpiu ir galimų interesų grupių galimai daryta neteisėta įtaka ar poveikiu valstybės institucijų vadovams, tarnautojams, jų rinkimui, skyrimui, priimamiems sprendimams, veiklai.
Nagrinėjome tris epizodus, tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos galimai patirtą poveikį, taip pat Generalinės prokuratūros ir galiausiai Seimo narių grupės kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kuriuo buvo kvestionuojama pensijų reforma, aplinkybes.
Dėl pirmojo epizodo, dėl komisijos atlikto tyrimo dėl 2008–2018 metais interesų grupių galimai darytos neteisėtos įtakos VTEKʼo darbuotojams ir nariams komisija konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti pono M. Siaurio pateiktais liudijimais ir jo pateiktu garso įrašu. Niekas ir iš komisijai liudijusių asmenų neabejojo šio įrašo autentiškumu. Mes negalime paneigti tame įraše ir kituose parodymuose pateiktų duomenų, jog Seimo Pirmininkas V. Pranckietis ir tuometinis VVSK pirmininkas P. Urbšys darė įtaką neteisėtam VTEKʼo valstybės tarnautojo M. Siaurio atleidimui. Kad atleidimas yra neteisėtas, jau yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Deja, turime pripažinti, kad Seimo Pirmininko V. Pranckiečio parodymai buvo prieštaringi, nesutampantys su kitų liudytojų parodymais, ir netgi vienoje vietoje teko konstatuoti, kad vis dėlto komisijai V. Pranckietis pateikė tikrovės neatitinkančius liudijimus, kurie buvo greitai paneigti rašytiniais dokumentais.
Taip pat dar konstatavome, kad neteisėtas sprendimas paskirti jauniausią pagal amžių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narį V. Kanapinską VTEK pirmininku, kai įstatymas imperatyviai reikalavo vyriausiojo VTEK nario paskyrimo į šias pareigas, de facto buvo priimtas 2017 m. kovo 15 d. V. Pranckiečio kabinete vykusiame susitikime. Kaip atskiri VTEK nariai paliudijo, po to, po kelių dienų, tiesiog buvo VTEK sprendimu įformintas, formaliai jį priimant susirinkusių asmenų posėdyje.
Vertindami šią situaciją, mes siūlome Seimui tobulinti VTEK’o įstatymo nuostatas, kurios yra susijusios su VTEK’o narių skyrimo tvarka, maksimaliai apribojant politikų galimas intervencijas į VTEK’o narių veiklą. Lygiai taip pat atkreipiame VTEK’o dėmesį, kad po to, kai VTEK’o sprendimai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pripažinti neteisėtais, įstatymas įpareigotų pradėti tarnybinį patikrinimą ir išsiieškoti iš valstybės tarnautojų, kurie padarė nusižengimus, lėmusius neteisėto sprendimo atsiradimą, valstybei padarytą žalą.
Nagrinėdami antrąjį epizodą, tai yra galimai darytą neteisėtą įtaką Generalinės prokuratūros prokurorams, apklausėme daug prokurorų, ir liudijimai, kurie buvo pateikti, rodo, kad viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje ir akcinėje bendrovėje „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Lietuvos generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais galėjo būti veikiamas išorės veiksmų, tai yra politikų, kurie bandė daryti įtaką sprendimų priėmimui. Dėl to galimai ir nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai tokia apimtimi, kokia prašė pradėti viešojo intereso gynimo prokurorai.
Kas yra svarbu kalbant apie teisės aktų tobulinimą? Manau, svarbu tai, kad komisijai liudiję asmenys įvardino daugybę būdų, kaip buvo bandoma paveikti tuos asmenis, pradedant tuo, kad buvo perduodamas politikų susirūpinimas dėl to, kad pradėti nagrinėti nepageidautini klausimai, ir baigiant organizuojamais tarnybiniais patikrinimais arba tiesiog neleidžiant prokurorams pradėti ikiteisminių tyrimų.
Dalį šių problemų Seimas jau yra sprendęs priimdamas specialiojo prokuroro statuso galimybes. Kaip žinote, tiems prokurorams, kurie turi specialiojo prokuroro statusą, pradėti tarnybinį patikrinimą yra labai sudėtinga, taigi po šios kadencijos Seimo veiklos jie jau yra įgiję tam tikrą imunitetą nuo išorės poveikio, tačiau kiti elementai, taip pat ir prokurorų atrankos tvarka, kol kas sulaukia ir užsienio institucijų dėmesio. Būtent dėl šios priežasties mes rekomenduojame Seimo valdybai tiek iš Seimo narių, tiek iš Prezidento kanceliarijos atstovų sudaryti darbo grupę ir tiesiog peržiūrėti prokurorų atrankos tvarką, įvertinant Europos Tarybos kovos su korupcija (GRECO) komisijos rekomendacijas. Tai būtų tiek išvadų būtent šia apimtimi.
Ir galiausiai trečiasis epizodas yra susijęs su galimai patirtu poveikiu, kuris galėjo būti daromas Seimo narių grupei kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos teisėtumo. Primenu, kad paaiškėjo, jog Seimo nariai naudojo pensijų fondų bendrovėms atstovavusių advokatų raštus, faktiškai, kaip komisija nustatė, milžiniškų nuošimčių… perrašydami advokatų tekstą ir pateikdami jį Konstituciniam Teismui. Šio tyrimo apimtimi mes išvados negalėjome padaryti dėl tos priežasties, kad tiek ponas G. Landsbergis, tiek jo sutuoktinė ir su jais susijusios įmonės atsisakė pateikti bet kokius dokumentus arba liudyti komisijai, tačiau nustatėme tokias aplinkybes, kad visgi „BaltCapo“ infrastruktūros fondas apie investicijas paskelbė po to, kai buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, ir ši aplinkybė pasitvirtino.
Taip pat iš liudytojų parodymų buvo išsiaiškinta, kad UAB „Krajama“, valdžiusi sklypą, kuriame yra statoma Karalienės Mortos mokykla, buvo parduota kartu su visu žemės sklypu už vieną eurą. Šios apimties tyrimo, kaip minėjau, negalėjome vykdyti dėl to, kad tiek sutuoktiniai Landsbergiai, tiek įmonės atsisakė bendradarbiauti ir paaiškinti, kas gi įvyko dėl to, kad sklypas buvo įvertintas iš esmės vieno euro kaina. Darydami išvadą dėl šių aplinkybių, tiesiog konstatuodami tuos faktus, kaip buvo, mes siūlome kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją tiesiog įvertinti, atlikti mokestinį tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl buvo būtent tas sklypas įkainotas vienu euru ir ar nebuvo (beje, ir į įmonę) padarytas tam tikras žingsnis, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. Taip pat siūlome Seimui svarstyti klausimą dėl administracinės atsakomybės valstybės politikams ar valstybės tarnautojams, kurie atsisako liudyti komisijoms. Tai tampa sistemine problema, nes tiek anksčiau atliktas NSGK tyrimas, tiek mūsų komisija, tiek dabar, matau, panaši situacija vyksta NSGK formatu, turint laikinąją komisiją. Atsiranda tam tikra sistema, ko ankstesniais metais nebuvo, kai valstybės politikai tiesiog atsisako pateikti elementarius paaiškinimus, kurie padėtų išsklaidyti abejones, kaip ir dėl šio minėto žemės sklypo už vieną eurą, ir tiesiog neliktų jokių abejonių. Manau, kad tas liudijimas tikrai užtikrintų ir visuomenės teisę žinoti, ir kartu tam tikrą mūsų veikimo skaidrumą. Būtų tiek trumpai pristatant tuos klausimus. Mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmoji klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ponia pranešėja, nekoks jausmas, skaitant šias jūsų pseudoišvadas, be to, kad tokia susidorojimų komisija galbūt yra ir antikonstitucinė. Vis dėlto jūs, kaip buvusi universiteto dėstytoja, teisininkė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, kuri turėtų ginti teisės viršenybės principus, žmogaus teises, demokratiją, tokiais tyrimais elgiatės visiškai atvirkščiai. Manipuliacijomis grįstas sąskaitų suvedinėjimas ne tik su neįtinkančios opozicijos lyderiu ir jo šeima, tačiau užsimojate prieš visus – „Klaipėdos naftos“, pastačiusios energetinę nepriklausomybę užtikrinantį terminalą, darbuotojus, jūsų partijos vadovui neįtikusius Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pareigūnus. Juk tokiais savo veiksmais jūs signalizuojate, kad panašiais tyrimais, politiniais tardymais galite susidoroti su bet kuo kitu, kas jums neįtinka, – bet kuriuo skaidriai veikiančiu verslu, sukeldama didžiules reputacijos žalas, su principingais pareigūnais, kurie atsisako vykdyti partinius nurodymus, ir tiesiog su savo nuomonę reiškiančiais politiniais oponentais.
PIRMININKAS. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Noriu jūsų, kaip teisininkės, paklausti. Kaip…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama kolege, jeigu jūs būtumėte skaičiusi bent penkis lapus tos išvados, jūs būtumėte puikiai perskaičiusi tokį dalyką, kad apie „Klaipėdos naftos“ problemas kalbėjo ne komisijos nariai, kalbėjo prokurorai, kurie 2012–2013 metais atliko Visagino atominės elektrinės viešųjų pirkimų analizę, kurie prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir norėjo atlikti apklausas. Būtent liudininkai, kurie tiems prokurorams tuo metu liudijo, patys pradėjo kalbėti apie tai, kad iš Visagino atominės elektrinės žmonės, kurie kaip ir turėtų teikti parodymus, pradėjo masiškai migruoti į „Klaipėdos naftą“. Negana to, tie patys prokurorai kalba apie tai, kad schemos, kurios buvo matomos Visagino atominėje elektrinėje, iš esmės buvo labai panašios į „Klaipėdos naftos“ darytas schemas. Jie tiesiog norėjo pažiūrėti ir įvertinti tas schemas, nes tikrai turėjo daug nuogąstavimų dėl Visagino atominės elektrinės pirkimų. Kaip žinote, dėl Visagino atominės elektrinės labai siaura apimtimi dėl, berods, viešinimo paslaugų tas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, man atrodo, turime ir nuteistus asmenis, tačiau visa kita apimtimi tiek tyrimai vienur, tiek kitur negalėjo būti vertinami tiesiog Generalinei prokuratūrai atsisakius duoti leidimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip liudijo tas prokuroras, kuris buvo pakviestas į komisiją ir kuris pats prašė ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jam tiesiog buvo perduoti linkėjimai iš tam tikrų valstybės politikų ir institucijų, jis suprato, kad daugiau nieko negalės daryti.
Tai yra ne komisijos išgalvoti dalykai. Mes tiesiog buvome tie žmonės, kurie klausėmės, kurie turėjome konstatuoti faktus, kurie buvo iš esmės paliudyti, ir iškelti tuos klausimus vien dėl to, kad jie nepasikartotų ateityje. Lygiai taip pat ir su euru, su sklypu už vieną eurą iš esmės ne komisija prakalbo apie tai, bet prakalbo apie tai žmonės, kurie atėjo liudyti. Tiesiog reikėjo paaiškinti ir būtų išsklaidytos visos abejonės, ir šiuo metu mes apie tą vieną eurą ir sklypą tiesiog nediskutuotume.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ponia komisijos pirmininke, ar nenorėtumėte sąžiningai suformuoti komisijos išvadas, kurios galėtų skambėti trumpai panašiai taip: „Mes, komisijos nariai, vykdydami Valstiečių žaliųjų lyderių politinę užduotį, subūrėme komisiją, siekdami ją išnaudoti kaip politinį įrankį kovoje su pagrindiniais priešais – konservatoriais, taip pat atkeršyti mus palikusiems P. Urbšiui ir V. Pranckiečiui, pasirinkome epizodus, kuriuose tikėjomės jiems įkąsti. Nelabai čia mums kas pavyko, nieko mes ten neištyrėme. Atsiprašome ir daugiau taip nedarysime.“
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš supratau, kad jūs perskaitėte preambulę iš jūsų laikais vykusių tyrimų komisijų.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš kaip buvęs komisijos narys, balsuočiau už J. Razmos redakciją, jeigu jis tokią registruotų, nes už tą redakciją, kurią jūs pateikėte 143 puslapių, aš negaliu balsuoti. Visų pirma komisija darė ne tą darbą, kas jai pavesta, nes negavo duomenų. Tada griebėsi opozicijos atstovų, G. Landsbergio, tada griebėsi tų, kurie išėjo iš valstiečių, – P. Urbšio, nors prieš metus jau buvo žinoma ši situacija dėl VTEKʼo ir P. Urbšio santykių, bet kai P. Urbšys išėjo iš jūsų frakcijos, tada imtasi tirti; V. Pranckiečio, R. Masiulio, kai R. Masiulis atleido A. Vaitkų; šiek tiek bandyta įkąsti D. Grybauskaitei, o prieš Prezidento rinkimus ir I. Šimonytei bei G. Nausėdai. Nieko čia nepadaryta. Sakykite, kaip jūs įsivaizduojate? Pusantrų metų komisija dirbo, ar sudrebinsite Lietuvą su savo išvadomis?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kolega, kad jūs puikiai dalyvavote komisijos darbe, pats prokurorams uždavinėjote klausimus, jų turėjote tikrai nemažai, manęs atmintis šiuo atveju neapgauna, ir lygiai taip pat gavote atsakymus pasakojant apie tuos įvykius, kas gi buvo. Lygiai taip pat girdėjote gerbiamojo M. Siaurio liudijimą ir turėjote visas galimybes pasiklausyti garso įrašą, dėl kurio autentiškumo niekas, bent jau iki šiol iš liudytojų parodymų negirdėjome, kad jas nors abejotų. Tai manau, jūs tą klausimą pats turite ir sau atsakyti, ir mes kiekvienas iš mūsų asmeniškai taip pat sau, kiek yra normalioje demokratinėje teisinėje valstybėje priimtina, kada prokurorams yra nurodomi perduodami linkėjimai, kiek yra priimtina, kad Seimo Pirmininkas kviečiasi į kabinetą VTEKʼo narius ir nurodinėja, kas turėtų būti atleistas ir kam pradėti tarnybiniai patikrinimai. Kiekvienas sau atsakykime į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Klausti turėjo A. Sysas, bet nematau salėje. L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama pirmininke, aš skaitau parlamentinio tyrimo jūsų klausimus: ištirti 2008–2018 metų laikotarpį, ir surašyti grėsmingi pjūviai, kuriuos reikėtų ištirti, – galimai neteisėta įtaka teisėkūrai, valstybės institucijų vadovų sprendimai. Tokia rimta kartelė. Žiūrime į tyrimo rezultatus, ilgokai vykusio, reikia pripažinti, – VTEKʼas, vaikų darželiai. Ar čia tik tiek tų tyrimų? Visai neblogai vyko viskas tuos 10 metų, kaip ir gerai gyvenome. Ar jūs tik labai selektyviai pažiūrėjote į procesus, čia kaip ir J. Razma minėjote, tai yra tik tiek ant mūsų radote? Kaip čia galėtumėte tą paaiškinti? Nes vis dėlto yra daug rimtesnių dalykų: Klaipėdos uosto žmonių verslo grupių parama vienai politinei organizacijai prieš rinkimus ir po to paskyrimai įvairūs. Čia nesudomino tokie dalykai, tai irgi poveikis politinei sistemai ir visa kita?
PIRMININKAS. Laikas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Man labai gaila, kad Konservatorių frakcija labai sąmoningai nedalyvavo darbe. Visų pirma, būtumėte galėję komisijos darbo metu kelti tuos klausimus, o antra, išsiaiškinti, kaip ten su jūsų lyderiu ir tuo 1 euru buvo. Manau, kad jums tas klausimas taip pat yra rūpintis klausimas.
PIRMININKAS. Prieš klausiant A. Skardžiui, noriu Seimo narius informuoti, kad po šio klausimo pradėsime balsuoti dėl įstatymų projektų. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties, kolegos konservatoriai, kurie nedalyvavote, tiesiog perskaitykite tekstą. Šiaip tai naujas žanras, kurį suformavo komisijos pirmininkė, ten išties yra ir klausimai, ir atsakymai. Jeigu jūs perskaitysite, ką liudijo prokurorai, kaip jiems buvo sukinėjamos rankos, kad jie nelįstų prie energetikos, ten, kur prezidentūros daržas, tai demokratinėje valstybėje, aš nežinau, tokie dalykai apskritai negalimi. Šiandien matau didelį žiniasklaidos susidomėjimą šiuo klausimu, ypač svarbiu visuomenei, ačiū jai. Bet mano klausimas yra toks. Gerbiamoji Agne, jeigu jūs savo automobilį man parduotumėte už 1 eurą, įdomu, per kiek laiko Mokesčių inspekcija atsirastų pas mane?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš greičiausiai neparduočiau automobilio už 1 eurą, nes jo yra ne tokia vertė. Tai vienas dalykas. Bet, be abejo, tas epizodas tikrai įdomus ir man labai keista, kodėl jis iki šiol neturėjo normalaus paaiškinimo, nes, manyčiau, greičiausiai kiekvieno politiko interesas būtų paaiškinti, kai kyla klausimų, ir baigti tokią istoriją kokiu nors tašku. Šiuo atveju situacija buvo kitokia. Tai čia gali būti tik prielaidos, ar to atsakymo nėra, ar kokios nors kitos priežastys, bet aš tikrai tikiu, kad Mokesčių inspekcija galės išsiaiškinti tą situaciją, ir mes visi turėsime atsakymą. Tikėkimės, kad viskas yra teisėta – turėti sklypą už 1 eurą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausimų laikas baigėsi. Dėl vedimo tvarkos – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors ir kokios išvados ten būtų, jos turi savo žanrą. Mes ne kartą esame darę parlamentinį tyrimą, ir aš atkreipsiu dėmesį, už ką jūs ruošiatės balsuoti. Už stenogramą, už kažkokių pasisakymų rinkinį? Kur išvados? Jos gali būti pačios idiotiškiausios, bet turi būti kažkokios išvados. Jūs numetate mums pusantro šimto lapų stenogramą ir sakote – balsuokite. Studentiškas darbas yra geresnis negu šitas. Gal jūs dėstėte kokiame nors universitete, bet turėkite gėdos pateikti tokį jovalą Seimui. Čia nėra išvadų. Dar kartą pakartosiu: išvados gali būti bet kokios, tačiau tai turi būti išvados.
PIRMININKAS. Motyvai. A. Skardžius – motyvai už. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išvadas, manau, kiekvienas galite, kolegos, pasidaryti perskaitę ir išklausę atsakymus, kokie jie yra. (Balsai salėje) Įsivaizduokite, partijos pirmininkui energetikos įmonė, valdoma valstybės, stato mokyklą. Kyla politinis skandalas – valstybės žemėje už valstybės pinigus. Tada sugalvoja tą bajerį prasukti per „BaltCapą“. Iš „BaltCapo“ „Lietuvos energija“ už astronominę kainą nuperka vėjo parką, Landsbergiai parduoda už 1 eurą sklypą 1,5 mln. vertės ir už tą atkatą tikriausiai yra pastatyta mokykla. Štai kur korupcija, gerbiamieji konservatoriai.
Imkime „Lietuvos energijos“ problematiką – išplauti 135 mln. litų per Visagino atominės statybą. Už tuos pinigus finansuoti jūsų 2012 metų rinkimai. Pinigai keliavo į viešųjų ryšių kompanijas, tie patys žmonės, pradedant D. Tučkumi, baigiant N. Rasburskiu, sėdi dabar. Vienas įgyvendina šiukšlių deginimo fabriką, kitas vadovauja energetikos plėtrai strateginiuose postuose. Ką kalbėti apie N. Udrėną, apie A. Molį – visi sukaišioti į savo vietas. O topas yra tai, kad arčiausiai Prezidentės buvusi patarėja šiandieną yra Teisingumo ministerijoje ir kuruoja tuos pačius teismus ir teisėsaugos institucijas. Štai kur yra problema. Reikia problemas spręsti parlamente, parlamentinėje valstybėje, o ne pataikauti prezidentūrai ar pataikauti kažkokiems kitiems kunigaikščiams.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nespėjau užbaigti savo klausimo poniai A. Širinskienei. Jis būtų skambėjęs: ar jai ne gėda užkūrus visą šią pragaro virtuvę ir diskredituojant Lietuvos teisinę sistemą? Tačiau jeigu kam nors įdomūs faktai apie tą vieną eurą, aš norėčiau, kad paskaitytumėte ir išvadoje, ir visuose kituose liudijimuose, kur „BaltCap Infrastructure Fund“ atstovas atsakė, kad įsigyjamas ne sklypas, o bendrovė, kuri valdo 1,3 mln. eurų vertės sklypą. Tiesa yra, kad sumokėtas vienas euras, tačiau tiesa ir tai, kad bendrovė turi tokios pat vertės, tai yra 1,3 mln. eurų vertės, finansinių įsipareigojimų, jie po sandorio atiteko būtent „BaltCap“. Mokyklos atstovai paaiškino, kad yra 20 metų sandoris, kurio vertė yra 20 mln. eurų. Įmonė įsigyta su įsiskolinimu, jis turės būti padengtas. Visa tai komisijai buvo paaiškinta, buvo pateikti faktai, tačiau komisijos pirmininkei tai nė motais. Man atrodo, kad pats tokios komisijos sudarymo faktas, atsiribojant nuo visų teisinių nenuoseklumų, manipuliavimo, apelsinų ir obuolių lyginimo, yra vienas gėdingiausių epizodų per 30 metų nepriklausomos demokratinės valstybės parlamentarizmo istoriją. Ypač yra gėda dėl to, kad pati A. Širinskienė yra teisininkė, buvusi dėstytoja, jos veikla apskritai diskreditavo teisės viršenybės principą, nes savo pavyzdžiu ji parodė, kad nesibodi nei veikti antikonstituciškai, nei asmeniškai suvesti politinių sąskaitų su oponentais. Bet blogiausia yra tai, kad tokių žmonių taikiklyje gali atsidurti bet kuris Lietuvoje veikiantis asmuo, pareigūnas ar skaidriai veikiantis verslas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Dėl šio projekto taip pat balsuosime eilės tvarka.
Dabar skelbiu balsavimą. Gerbiami Seimo nariai, prašom užimti savo darbo vietas. Iš eilės pagal darbotvarkę.
15.02 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 23, 32, 341 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4752(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmasis klausimas buvo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4752(2). Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo.
Balsavo 104 Seimo nariai ir visi 104 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
15.03 val.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4718(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4718(2). Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 47, prieš – 2, susilaikė 57. Po svarstymo nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau. Per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl šio projekto aš siūlyčiau paprašyti Vyriausybės išvados. Kadangi tai yra pinigai, jie vienaip ar kitaip biudžetiniai… (Balsai salėje) A!
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dėl šio projekto jau nepritarė Seimas. (Balsai salėje) Taip, nepritarta po svarstymo.
Gerbiami kolegos, siūlome iniciatoriams tobulinti? Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlome balsuoti. Kokie pasiūlymai per mikrofoną? Kas ką siūlo? Aplinkos ministras. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų siūlau atmesti, nes nėra logiškas pasiūlymas ir tikrai labai daug prieštaravimų. Jeigu trūksta argumentų, paskaityti, ką sako Teisės departamentas, tai, manau, Vyriausybės išvada vienareikšmiškai aiški.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu atmesti? (Balsai salėje) Ne. Gerbiami kolegos, ką dar siūlote? Daugiau niekas nieko nesiūlo? Siūlote? Vieni turi pasiūlymą atmesti. Per centrinį mikrofoną A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš tai siūlau grąžinti iniciatoriam tobulinti, nes yra geras projektas. Jeigu jūs, gerbiami valstiečiai, deklaruojate, kad reikia stiprinti savivaldą, tai leiskite savivaldybėms savarankiškai paskirstyti pinigus. Kokios problemos? Ar jūs norite skirstyti?
PIRMININKAS. S. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami valstiečiai, jūs, kurie žadėjote pasitikėjimą savivalda, ką tik jį atmetėte, iš viršaus jums geriau matyti, kaip savivaldybėms skirstyti lėšas. Alytaus gaisras yra ir visuomeninė sveikatos problema. Ekstremaliųjų situacijų atveju, kai yra savivaldybės lygmeniu paskelbiama ekstremalioji situacija, gal leiskime merams apsispręsti ir taryboms, kaip skirtyti šitą specialią programą. Aš tai siūlyčiau grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes pandemijos metu, akivaizdu, jau nespėsime šitų lėšų panaudoti, bet likimas kartais turbūt irgi atneš mums iššūkių.
PIRMININKAS. Kadangi, matau, jau pradėjo diskusiją Seimo nariai, aš kviečiu vis dėlto balsuoti, o paskui replikos po balsavimo.
Gerbiami kolegos, yra du siūlymai. Vienas siūlymas yra iniciatoriams tobulinti, o kitas siūlymas yra atmesti. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad iniciatoriai tobulintų, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš.
Gerbiami kolegos, Seimas balsavo, 105 Seimo nariai: už – 62, prieš – 43, siūlome iniciatoriams tobulinti.
Replikos po balsavimo. A. Mazuronis per centrinį mikrofoną.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai smagu, kad pastebėjote. Iš tiesų, jeigu ateityje taip selektyviai matysite žmones, stovinčius prie šoninio mikrofono, mes galime paprašyti jūsų nusišalinti nuo pirmininkavimo posėdžiui.
Gerbiamam ministrui norėjau pastabą. Gerbiamas ministre, kai šitas klausimas buvo svarstomas Aplinkos apsaugos komitete, jūs ir jūsų ministerijos atstovai posėdyje dalyvavote nuotoliniu būdu ir nė vienos pastabos iš jūsų ministerijos pusės nebuvo, jokios sumaišties nebuvo, viskas buvo aišku ir gražu. Tuo tarpu dabar posėdžių salėje svarstant šį klausimą atsirado labai daug sumaišties. Tokia pozicija mažų mažiausiai keista.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, norėčiau informuoti, kad pirmininkas sprendžia pagal Seimo statutą, ar suteikti žodį, ar ne. Taip, dar norėjo A. Skardžius. Po to P. Urbšys ir ministras.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, išties reikėtų tobulinti šį siūlymą. Jis visiškai logiškas, tai yra savivaldos savarankiška funkcija. Dabar skiriama 20 % surinktų lėšų. Kam skiriama? Kompensacinėms priemonėms, surinktų iš taršių įmonių. Šiuo atveju, jeigu įvyko avarija, tai pirmiausia reikia gelbėti žmones, o po to sodinti medelius, kad kompensuotume. Pirmiausia apsaugokime žmones, medikus ir savivaldybė pati gali nuspręsti, kodėl 20 galima, o 50 negalima. Kalbama apie ekstremaliąją situaciją, todėl tikrai siūlau tobulinti ir kuo greičiau.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai labai keistai atrodo, kad mes kalbame apie įstatymo projektą, kai pati iniciatorė labai atsainiai žiūri į šitą projektą, nes jinai balsavo prieš tobulinimą, o mes dabar lyg ir pradedame kalbėti, kad jį reikėtų tobulinti. Aš prašau mano balsą įskaityti kaip prieš, būtent prieš tobulinimą, nes jeigu pati iniciatorė mano, kad to nereikia daryti, tai mes neimituokime čia to darbo Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis aplinkos ministras. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, turbūt reikia skaityti nuosekliai įstatymus, būtent projektą, tiek aiškinamąjį raštą, tiek tai, ką sako Teisės departamentas. Galiu pacituoti, kam naudojamos lėšos, ir jūs kiekvienas, grįžęs į savo savivaldybę, galite pažiūrėti į akis tiek savivaldybės administracijai, tiek žmonėms, kuriuos tai liečia. Lėšos yra naudojamos oro užterštumui kietosiomis dalelėmis mažinti, taršos židiniams šalinti, bešeimininkėms atliekoms tvarkyti, parkų, želdinių priežiūrai ir veisimui ir taip toliau. Pirmiausia yra tvarkomos tos bešeimininkės atliekos, pavojingos teritorijos, apie kurias mes visi su dideliu liūdesiu ir gailesčiu kalbame.
Jeigu galvojate, kad užsidėję kaukes galime gyventi taršioje aplinkoje, tai man gaila, kad jūs taip galvojate, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos baigtos. Toliau balsuojame iš eilės.
15.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773 (pateikimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 55, prieš – 39, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.
Replika po balsavimo – P. Urbšys. Prašom per centrinį mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami valdantieji, aš jums siūlyčiau suklusti. Žiūrėkite, kokius dalykus atskleidė komisija: apie neteisėtą politikų poveikį prokurorams tose vadinamosiose politizuotose bylose; apie tai, kad Seimo Pirmininkas su Seimo nariu darė neteisėtą įtaką atleidžiant sąžiningą darbuotoją; tai, kad vienas iš Seimo narių ir jo sutuoktinė galėjo daryti neaiškias finansines machinacijas. O kokios išvados iš tikrųjų? Tikrai čia ne keršto komisija, o dangstymo komisija. Ar jums nekyla įtarimų, kad A. Širinskienė vis dėlto paslapčia dirba kitai pusei?
PIRMININKAS. Visi pasisakė.
15.12 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuojame iš eilės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778. Balsuojame po pateikimo. Balsuojame dėl motociklų ir motorolerių.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 92, prieš – 2, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dar yra pasiūlymas. Per centrinį mikrofoną, prašom, A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Norėčiau, kad papildomas komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, nepritaria.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tada balsuojame.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas. Dėl pagrindinio galime pritarti, kad būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o dėl papildomo Sveikatos reikalų komiteto balsuojame. Kas palaikote šį siūlymą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, susilaikykite arba balsuokite prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 14, pieš – 52, susilaikė 34. Pasiūlymui dėl papildomo komiteto nepritarta.
Balsuojame toliau. Atsiprašau, dar pamiršau pasakyti, kad siūloma svarstyti birželio 25 dieną, o pagrindinis komitetas lieka Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
15.14 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4348 (pateikimo tęsinys)
Toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4348. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 50, prieš – 11, susilaikė 37. Po pateikimo pritarta.
Pasiūlymai. A. Kubilienė – per centrinį mikrofoną. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš taip pat prašyčiau, kad čia būtų papildomas Sveikatos reikalų komitetas, nes akivaizdu, kad po šitokio projekto tikrai padidės donorų skaičius.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Irgi nesutinkate. Siūlau balsuoti. Dėl pagrindinio komiteto pritariame bendru sutarimu. Dėl papildomo komiteto, Sveikatos reikalų komiteto, balsuojame. Kas palaikote šį siūlymą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 45, prieš – 25, susilaikė – 25. Pasiūlymui dėl papildomo komiteto nepritarta. Pagrindinis išlieka Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Replika po balsavimo – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmininke, reikėtų kartais pasižiūrėti į Statutą, kokiems komitetams, kas yra priskirta. Saugaus eismo dalykai – tikrai ne Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Ir visada sako… Ten daugiausia dviratininkų, man sako Stasys, tai aš klystu tada, supratau. Ačiū.
PIRMININKAS. Nieko, visi klystame.
Gerbiami kolegos, balsavome dėl visų pateikimų ir svarstymų. Toliau einame iš eilės. Tuoj, minutėlę.
15.17 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4691 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, į tribūną kviečiu R. Karoblį, kuris mums pristatys įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo ratifikavimo“ projektą Nr. XIIIP-4691. Prašom pristatyti.
R. KAROBLIS. Gerbiamas pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai ačiū, kad įtraukėte šį ir kitą klausimą į darbotvarkę, taip pat už galimybę pristatyti šiuos du klausimus.
Taigi pirmasis klausimas, pavadinimą ponas posėdžio pirmininkas perskaitė, yra apie Baltijos oro erdvės stebėjimą ir kontrolės sistemą, jos organizavimą. Iki šiol būtent ši sistema… Pagrindinis elementas buvo Karmėlavos valdymo ir pranešimų centras, jis buvo atsakingas už Baltijos oro erdvės stebėjimo ir NATO oro policijos orlaivių valdymą. Keičiantis saugumo situacijai, jai komplikuojantis, buvo priimtas sprendimas, kad reikia diversifikuoti šią sistemą, kad to vieno įrankio trūksta, ir buvo priimtas sprendimas įsteigti tris nacionalinius valdymo ir pranešimų centrus, kurie būtų atsakingi už oro erdvės stebėjimą pirmiausia nacionališkai, esant reikalui, papildytų ir vienas kitą. O NATO stebėjimo misiją įgyvendintų, skrydžius valdytų būtent vienas iš tų trijų centrų nacionaliniu… rotacijos pagrindu.
Taigi sutartis yra būtent apie šiuos dalykus, apie naujos kartos „Baltneto“, tai yra Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos, funkcionavimą. Tikiuosi, kad ratifikuosite šį susitarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmoji klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas ministre. Suprantu visus jūsų argumentus dėl besikeičiančios saugumo situacijos. Tas rotacijos principas atrodo labai demokratiškai, bet ar padės užtikrinti efektyvią oro erdvės kontrolę ir ar nesumenks vaidmuo Lietuvoje tokių objektų kaip Šiaulių oro uostas ir panašiai? Ačiū.
R. KAROBLIS. Čia kalbama apie oro erdvės stebėjimo tą pačią sistemą. Ir buvo ta diversifikacija padaryta, kad nebūtų vienas, o būtų keli tuo atveju, jeigu vienas iš jų nesugeba įvykdyti savo funkcijų, permetama atsakomybė, funkcijas vykdo kitas. Tai yra apie tai. O kiekvienas iš tų centrų, trijų centrų dabar, gali padengti ir padengtų visą Baltijos oro erdvę. NATO misija, jos skrydžiai tikrai absoliučiai nenukentėtų, kaip ir funkcionavimas pačios NATO misijos, tai yra kur dislokuota Šiauliuose ir Estijoje. Taigi čia yra sistemos tobulinimas.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Čia yra minimos trys Baltijos valstybės, kurios saugos Baltijos oro erdvę. Ar nebuvo mąstoma ir diskutuojama, kad čia Lenkija atsirastų?
R. KAROBLIS. Taip, su lenkais irgi dirbome šiuo klausimu. Na, pirmiausia čia tradiciškai, kadangi visą Baltijos oro erdvės stebėjimą dengia būtent Karmėlavos centras, yra padengimas geografijos tokios. Su Lenkija šiek tiek yra kitaip, bet irgi šnekamasi ta linkme, keičiamasi oro erdvės stebėjimo duomenimis. Taip pat vienas iš klausimų sausio mėnesį įvykusios pirmosios Lenkijos ir Lietuvos gynybos ministrų tarybos ir buvo oro gynyba kaip tokia, įskaitant ir oro erdvės komponentus. Jeigu šnekėtume apie oro gynybą NATO, tai vėl yra šnekama regioniškai bendrai, kartu šnekamasi per Lenkijos pusės įsitraukimą. Atmosfera tikrai gera, yra sukurta atskira bendra darbo grupė, gal skamba ir biurokratiškai, bet kartais reikalingas procesas nuo A iki Z. Taigi procesas vyksta ir šia linkme.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų už užsirašė A. Vinkus. Prašau. Antanai, prašau, motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Aš tik noriu pasakyti, kad dar man būnant Estijos valstybėje Lietuvos ambasadoriumi garsus prezidentas šviesaus atminimo L. Meris tokio klausimo klausė ne kartą. Aš, kaip diplomatas šioks toks, kaip buvęs ambasadorius Estijoje, nuoširdžiai sveikinu ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Dėl šio projekto balsuosime vėliau.
15.23 val.
Įstatymo „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuri parengiama ar kuria keičiamasi vykstant kariniam bendradarbiavimui, abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4572 (pateikimas)
Toliau – įstatymo „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuri parengiama ar kuria keičiamasi vykstant kariniam bendradarbiavimui, abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4572. Prašau pristatyti.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Ši sutartis yra gana standartinė pagal savo pobūdį. Danijos Karalystė yra viena iš šalių, su kuria Lietuva neturėjo tokio pobūdžio sutarties, nors karinis bendradarbiavimas yra tikrai intensyvus. Danai dažnai dalyvauja oro policijos misijoje Lietuvoje, taip pat brigada „Žemaitija“ yra afilijuota su Danijos brigada, taip pat misijoje Irake lietuvių kariai dalyvauja būtent kartu su Danijos kontingentu. Taigi tų klausimų yra, keitimasis slapta, įslaptinta informacija yra. Aišku, sistematizavimas šių klausimų, detalesnis įsipareigojimų nustatymas, apsaugos reikalavimų nustatymas, numatymas tokių klausimų kaip įslaptintų sandorių sudarymo sąlygos, pažeidimų nagrinėjimo tvarkos, išlaidos, susijusios su sutarties įgyvendinimo pasidalijimu, ir panašūs dalykai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Tuoj pažiūrėsime dėl motyvų. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Dėkojame, ministre.
15.24 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4754 (pateikimas)
Toliau kitas klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4754. E. Jankevičius. Prašau pristatyti. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiami kolegos, net iškiliausi teisininkai kai kada klaidina Seimo narius. Skaitau, kas parašyta: „Ekonomikos komiteto veiklos kryptys: rengia, nagrinėja įstatymus saugaus eismo ir transporto infrastruktūros, logistikos…“ ir taip toliau. Ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Ekonomikos komitetas. Taigi kartais verta pažiūrėti į Statutą.
PIRMININKAS. Prašau, ministre, pristatyti.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galimybė baudžiamajame procese dalyvauti nuotoliniu būdu numatyta tik atskiriems proceso dalyviams atliekant atskirus proceso veiksmus, pavyzdžiui, liudytojų apklausa, suimtojo dalyvavimas per nuotolius, o tokios universalios taisyklės, kuri leistų bylos nagrinėjimą organizuoti per nuotolį, kuriame galėtų dalyvauti visi be išimties proceso dalyviai, BPK nėra numatyta, nors tokia universali taisyklė yra numatyta nagrinėjant civilines ir administracines bylas… Taigi teikiamu įstatymo projektu mes siūlome sudaryti galimybę ikiteisminį tyrimą atlikti ir baudžiamąsias bylas nagrinėti nuotoliniu būdu naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, užtikrinti, kad teismo posėdžiuose galėtų dalyvauti visi proceso dalyviai, o ne tik tam tikri subjektai. Prašau pritarti ir palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Atsisako. (Balsai salėje) Ai, visgi nori paklausti. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai tikrai atsiprašau. Čia jau ministras pasikeitė. Gerbiamas ministre, o kaip dabar yra reguliuojami šitie dalykai ir kaip dabar Baudžiamojo proceso kodeksas yra vykdomas, nes bylos yra nagrinėjamos, žmonės yra apklausinėjami? Ar tai reiškia, kad visa tai, kas yra dabar fiksuojama nuotoliniu būdu, gali būti užginčijama ir nėra teisėta ir kokiu pagrindu arba kokiu teisės aktu tai bus įteisinta? Ir kaip jūs užtikrinsite arba kaip bus užtikrintas žmonių tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu, kai tu negalėsi aprėpti kameros arba kažkokiu vaizdu visų tame arba toje patalpoje buvimo dalyvaujančių žmonių, kurie vienaip ar kitaip gali daryti įtaką bylos eigai? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Supratau. Gerbiamas Seimo nary, ačiū už klausimą. Matote, šiuo metu gali atskiri proceso dalyviai dalyvauti nuotoliniu būdu, bet negali visi kartu, nors tokia galimybė yra civilinėse ir administracinėse bylose. Mes siūlome pritarti įstatymo projektui. Tada visas procesas galėtų vykti – visos šalys nuotoliniu būdu. Identifikavimas būtų kaip ir dabar – daliai parodant identifikavimo pažymėjimus, pasus, kaip ir kituose visuose procesuose, bylose.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano žiniomis, šiuo metu nevyksta ir civilinių bylų nagrinėjimas. Jos atidedamos neterminuotam laikui nenurodant netgi datos, o civilinėje byloje dažniausiai dalyvauja tik advokatai. Prašau pasakyti, ar mano informacija tiksli ir, jeigu taip, tai kada planuojama atnaujinti civilinių bylų nagrinėjimą, nes, aš manau, šioje sudėtingoje situacijoje tikrai atsiranda daug nesutarimų, problemų, tai civilinių bylų nagrinėjimas yra labai svarbus. Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Gerbiamas Seimo nary, iš tiesų jūsų informacija iš dalies teisinga – kai kurios bylos yra atidedamos, kai kurios vyksta nuotoliniu būdu, bet dabar teismai jau spartina bylų nagrinėjimą.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš irgi panašų, kaip ir kolega Juozas, užduosiu klausimą. Kur yra civilinis gyvenimas ir ar jis yra prioritetas? Tarkime, šiandien prašiau, kad Notariato įstatymą pateiktumėte, jis jau prieš 15 dienų Seime įregistruotas, vis dar nematome. Kai kurios notarinės sutartys tiesiog užstrigusios ir nevyksta civilinis gyvenimas. Civilinės bylos nesvarstomos, dėl Notariato įstatymo dėl nuotolinio pasirašymo sutarčių irgi nepateikti siūlymai, bet dėl Baudžiamojo kodekso – čia mes kažkaip laikome prioritetu. Ar galime šitoje valstybėje pradėti atrišti kvėpavimą ir kraujotaką civiliams žmonėms, kad… Ar galite pažadėti, kad ketvirtadienį tribūnoje jau būsite su Notariato įstatymu? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Matot, tas Notariato įstatymas iš tikrųjų yra labai gera mūsų ir visų kitų iniciatyva. Tikrai norėtųsi jį kuo greičiau pristatyti. Ne teisingumo ministras dėlioja darbotvarkes, bet kas nuo manęs priklauso, aš tikrai paprašysiu. Aš tikiu, kad Seimo Pirmininkas ir pavaduotojai atsižvelgs ir tą įstatymą greitu metu pateiks svarstyti, bent toks buvo planas. Taip aš esu informuotas, kad artimiausiu metus jis bus pateiktas ir aš turėsiu galimybę jums jį pristatyti. O civilinis gyvenimas po truputį įsibėgėja.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, čia pateiktas įstatymo projektas kaip eurointegracinis. Iš tikrųjų norėtųsi sužinoti, ar nuotoliniu būdu teismų procesai vykdomi ir Europos Sąjungoje visur, ar mes čia atsiliekame, ar pirmaujame, nes, tarkim, kai kurių pastabų pareiškė ir Teisės departamentas, pavyzdžiui, dėl daiktų pateikimo kaip įrodymo ir panašiai. Kiek plačiai taikoma ir ar nebus problemų, ar reikės pataisyti šitą vietą, kad iš tikrųjų būtų tiksliau? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Su Teisės departamento pastabomis mes iš esmės sutinkame. Jos yra techninio pobūdžio, komitetuose mes tikrai suredaguosime. Nėra labai plačiai kol kas taikomas visas procesas nuotoliniu būdu, bet kai kurios šalys jau tikrai yra įvedusios. Mes būsime tarp pirmaujančių valstybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvai už – J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų šitos pataisos svarbios ne tik šiuo laikotarpiu. Jos apskritai sudarytų galimybę nebevilkinti procesų arba daryti juos kuo operatyvesnius. Tik svarbu nepamiršti, kad proceso dalyviai nėra liudytojai, nėra ikiteisminio tyrimo tyrėjai, nėra ekspertai ir taip toliau. Aš manyčiau, esant galimybei, galbūt ir kiti asmenys dalyvautų procese ne tik kaip proceso dalyviai, bet ir kaip kiti specialūs asmenys, jie irgi galėtų, ypač numatant, svarbi dalis yra ta, kad tapatybė būtų tikrai užtikrintai nustatyta tiksliai tokia, nes kai kuriuose teismo procesuose tai buvo teisėjo klaida, kad nebuvo įsitikinta dėl tapatybės. Todėl ir Teisės departamento pastabos yra būtent dėl tapatybės ir daugelis kolegų tuo domėjosi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Motyvų prieš nėra. Dėl šio projekto balsuosime vėliau.
15.32 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 35, 168, 170, 214, 217, 218, 234, 381, 418, 426 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 174 ir 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4653ES, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 11, 28, 29, 341 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3711 ir 3712 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4654, Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 51, 59, 65, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Įstatymo papildymo nauju XIV skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4655 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo 174 ir 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4653ES. Kartu du lydimieji – tai Prokuratūros įstatymo ir įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose projektai. Jeigu galite, pristatykite visus tris.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, žinia, 2017 metais yra įsteigta Europos prokuratūra, dalyvauja 22 šalys, taip pat ir mes, Lietuva, dalyvaujame. Esame delegavę savo Europos prokurorą. Europos prokuratūros veikla turėtų prasidėti šių metų lapkritį, galbūt dėl pandemijos gali būti šiek tiek nukelta. Tikslas, kaip visi mes žinome, – tirti nusikaltimus ir sukčiavimus, susijusius su Europos Sąjungos biudžetu, kitaip tariant, europiniais pinigais ir PVM sukčiavimu tarp Europos Sąjungos valstybių. Mastas – virš 10 mln. eurų.
Įstatymų projektais siekiama suderinti nacionalinės teisės ir reglamento nuostatas, todėl siūloma įtvirtinti Europos prokuratūros ir Europos prokuroro sąvoką nacionalinėje teisėje, apibrėžti įgaliojimus baudžiamajame procese, suderinti BPK nuostatas su reglamente įtvirtintomis taisyklėmis.
Prokuratūros įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Prokuratūros įstatyme Europos deleguotojo prokuroro statusą, kompetenciją, veiklos kontrolę ir įgaliojimus Lietuvos teritorijoje.
Prašom pritarti.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Ministrui turi klausimą V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, matyt, yra proga paklausti, kalbant apie tarsi tokios prokurorinės veiklos unifikavimą Europos mastu. Kaip taip atsitinka, kad štai britai, tai yra Europos šalis, neseniai – Europos Sąjungos šalis, nuteisia įmonę „Alstom“. Įtariama, buvo konstatuota, kad buvo paperkami ir Lietuvos pareigūnai, Lietuvai atlyginama žala, tuo nusikaltimu padaryta, valstybės biudžetui, o štai Lietuvoje prokurorai tokių bylų netiria. Tai kas čia yra? Ko reikia, kad mes vienodai taikytume, bent jau siektume atsakomybės už nusikaltimus, ypač prieš valstybę?
E. JANKEVIČIUS. Žinote, atsakydamas į šitą klausimą, aš nesu susipažinęs su Londono ir Didžiosios Britanijos prokuratūros kokiais nors veiksmais, nežinau tos situacijos, ką jūs paminėjote, todėl būtų sunku komentuoti ir atsakyti jums į šį klausimą, kuris, beje, ne visai susijęs su šiuo projektu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.35 val.
Baudžiamojo kodekso 60, 1471, 1511, 189, 214, 218, 2241 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4454ES, Baudžiamojo proceso kodekso 212, 254 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4455ES, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4456ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 60, 1471, 1511, 189, 214, 218, 2241 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4454, Baudžiamojo proceso kodekso 212, 254 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4455 ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4456. Gerbiamas ministre, prašom pristatyti.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, įstatymų projektais siekiama trijų pagrindinių tikslų. Pirmas tikslas yra panaikinti Europos Komisijos iškeltas pažeidimo procedūras dėl netinkamų dviejų direktyvų perkėlimo, tai yra direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka.
Siūlau papildyti Baudžiamąjį kodeksą, kad už neprievartinius seksualinius veiksmus su nepilnamečiais atsakytų ir asmuo, piktnaudžiaujantis pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka nepilnamečiams. Jeigu ši nusikalstama veika padaryta prieš jaunesnį negu 16 metų asmenį, kaltinamajam grėstų laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų vietoj šešerių. Taip pat įtvirtinama nauja sunkinanti aplinkybė – veika padaryta prieš savo artimą giminaitį arba šeimos narį, arba kartu gyvenantį asmenį.
Taip pat yra perkeliama į nacionalinę teisę direktyva dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis ir dėl kovos su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu. Čia yra tikslinama pinigų plovimo, sukčiavimo negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir manipuliavimo finansinėmis priemonėmis rinka, sudėčių požymiai, įtraukiant papildomas veikas, būtinas tinkamam direktyvų įgyvendinimui, griežtinamos sankcijos už pinigų plovimą.
Šio įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolo reikalavimus ir sudaroma galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris padarė nusikaltimą dėl patirto išnaudojimo – galbūt grasinimo ar fizinio smurto – priverstiniam darbui ar paslaugoms, kas yra būtina pagal konvenciją. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui. Jūsų nori klausti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, žiūriu į Teisės departamento pastabą. Būtent jie atkreipė dėmesį, kad ši atsakomybė, aš turiu omeny 60 straipsnio papildymą dėl sunkinančių aplinkybių, būtų taikoma tik XXI skyriuje taikomoms nusikalstamoms veikoms, kurios įvardintos tame skyriuje, bet ne absoliučiai visoms.
E. JANKEVIČIUS. Taip, mes esame susipažinę su šia pastaba. Mes norėjome taikyti platesniam ratui, kad apsaugotų kuo daugiau asmenų. Teisės departamentas siūlo siaurinti. Mes techniškai esame susiderinę ir iš esmės galėtume padiskutuoti komitete. Galime pritarti, bet vis tiek Seimo nariai komitete turėtų išgirsti abiejų šalių argumentus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Dėl priėmimo balsuosime nurodytu laiku, kaip yra darbotvarkėje. Ministre, atrodo, viskas, dėkojame už pristatymus.
15.39 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466. Pranešėjas – M. Majauskas. Ir lydimasis – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, nematau vieno iš kolegų, su kuriuo rengėme šį projektą, tai G. Vasiliausko. Matau G. Vaičekauskas yra. Tai mūsų trijų projektas. Jis buvo parengtas derinant su trimis didžiausiomis savivaldybėmis – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Problema yra kokia? Visi puikiai suprantame, kad saugus ir pralaidus eismas yra viena svarbiausių temų ir vienas svarbiausių klausimų didmiesčiuose gyvenantiems asmenims, taip pat ir mažesniuose miestuose gyvenantiems daugiabučių rajonuose. Tam labai dažnai trukdo neleistinose vietose palikti automobiliai, neretai ir piktybinių pažeidėjų. Matome įvairių situacijų, kai palikti automobiliai ant pėsčiųjų perėjų, kai palikti automobiliai ant žalios vejos, palikti automobiliai, blokuojantys įvažiavimą į kiemus. Šiandien galiojanti tvarka leidžia tik policijai patraukti neleistinoje, draudžiamoje vietoje paliktą automobilį. Deja, policija neturi resursų reaguoti, nesuspėja į visus iškvietimus ir dažnai net nereaguoja, nes yra užimta rimtais nusikaltimais, rimtais tyrimais. Todėl daugelis savivaldybių kelia klausimą ir sako, jūs tik suteikite mums galimybę lygiai taip pat kaip ir policijai nutempti neleistinoje vietoje paliktus automobilius. Kitos Europos Sąjungos šalys būtent taip ir sprendžia. Deja, šiandien Lietuvoje savivaldybė turi teisę tik išrašyti administracinio pažeidimo protokolą, bet neturi teisės nutempti. Kritiniais atvejais tai niekaip nesprendžia, nesprendžia ir su piktybiniais pažeidėjais, kuriems bauda nieko nereiškia, atvažiuoja, numeta automobilį ant pėsčiųjų perėjos ir išeina. Tai šis pakeitimas sudarys galimybę ir savivaldybei nutempti neleistinoje vietoje paliktą automobilį. Šio sprendimo laukia savivaldybės, šio sprendimo laukia ir policija, kuri karštai pritaria šiam siūlymui, nes ji neturi resursų reaguoti į visus tokius iškvietimus. Kviečiu šiam siūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti keli Seimo nariai. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų klausimą iškėlė čia daugiau Teisės departamentas. Ar nevertėtų ir daugiau suteikti teisių kitoms institucijoms, nes, pavyzdžiui, kaip ir gaisrininkai negali privažiuoti, ten irgi tam tikrų problemų nutempiant transporto priemones, visiškai sureguliuoti šį įstatymo projektą, kad ne tik savivaldybė ir policija, o galėtų ir kiti, kuriems trukdo, nutempti? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atkreipsiu dėmesį, kad nutempti automobilį nėra taip paprasta. Turi būti visa infrastruktūra, tai speciali transporto priemonė, kuri galėtų nutempti, visas draudimo mechanizmas, kad užtikrintų, kad jei nutempimo metu kas nors nutiktų, kad būtų kompensuota, nutemptą automobilį kažkur saugoti iki tol, kol bus atsiima, išrašyti visas sąskaitas už nutempimą, už saugojimą ir panašiai. Tai – visa infrastruktūra. Nesu tikras, ar gaisrinė norėtų tuo užsiimti. O savivaldybė sako: tai yra mūsų atsakomybė, mes tą drąsiai galime daryti, mes turime ir resursų, ir galimybių tai daryti, tiesiog suteikite mums teisinę galimybę tai padaryti. Šiandien ką savivaldybė daro, ji kviečia policiją kartu su gyventojais ir, kol policija atvažiuoja, užtrunka laiko.
PIRMININKAS. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tikrai labai pritariu šiai iniciatyvai, nes mes Kauno miesto savivaldybėje ne kartą vykdėme prevencines akcijas, tokias net bandomąsias akcijas, ypač kartu su ugniagesiais gelbėtojais, kai važiuodavome jų automobiliais ir žiūrėdavome, ar gali ugniagesiai gelbėtojai apskritai įvažiuoti į daugiabučius kiemus, ir tokiu pagrindu rašydavome protokolus. Tuomet viešosios tvarkos tarnybos įsitikindavo kartu su ugniagesiais gelbėtojais, kad tos mašinos trukdo eismui ir galima sulaukti skaudžių pasekmių. Tikrai visokeriopai pritariu, bet galvoju, kad galėtume labiau išplėsti viešosios tvarkos pareigūnų atsakomybę ne tik dėl šito, bet apskritai pažiūrėti, ką galėtų šios tarnybos daugiau atlikti darbų, nes tikrai jos jau užsitarnavo vardą ir galėtų gerokai reikšmingesnį vaidmenį suvaidinti, o policijos pareigūnai atlikti savo tiesioginius darbus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų su savivaldybėmis diskutuojame dėl galimybės išplėsti jų teises ir atsakomybę. Savivaldybės labai noriai imasi ir ypač atkreipia dėmesį į dideles problemas kiemuose. Kiemuose automobilių daugėja, ypač dabar, pandemijos viruso metu, karantino metu, kada žmonės dirba iš namų, taigi tų automobilių kieme daugiau, jie statomi netvarkingai, jie užkerta kelią išvežti šiukšles, atvažiuoti gaisrinei, atvažiuoti greitajai pagalbai, net ir policijai. Taigi atkreipiu dėmesį, kad problema yra didelė ir tvarkyti kiemus iš tiesų reikia. Ir patraukti automobilius ne tik tuos, kurie stovi neleistinoje vietoje, bet ir tuos, kurie yra neeksploatuojami arba tiesiog negalimi eksploatuoti.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia kalbate, kaip suprantu, apie automobilius, kurie yra blogai pastatyti, kurie trukdo ugniagesiams ar kam, kaip sakėme, privažiuoti, ir apie tuos automobilius, kurie yra seni ir palikti grynai stovėti, ar ne?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne, šitas įstatymo projektas yra tik apie tuos, kurie blokuoja įvažiavimą, pastatyti ant pėsčiųjų perėjos, ant žalios vejos.
PIRMININKAS. Ir R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Išties šita problema yra aktuali jau ne vienus metus, tikrai verta dėmesio. Policija pagal savo galimybes vykdo tuos darbus. Aš norėjau tik paklausti, ar nebūtų paprasčiau, jeigu policija pati informuotų savivaldybę ir ji atliktų utilizavimo arba išvežimo į kitą vietą, į aikštelę tuos trukdančius automobilius, o savininkai susimokėtų ir panašiai?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų galimas variantas, bet kad savivaldybė atvažiavusi galėtų tą padaryti, ji turi turėti įstatymais numatytą tokią teisę. Šiandien teisė suteikta yra tik policijai, bet toks mechanizmas yra galimas, kai žmonės skambina policijai, o policija perduoda savivaldybei, nes sako – žiūrėkite, mes neturime resursų. Pagal dabartinį galiojantį įstatymą gali tik policija, mes siūlome – ir policija, ir savivaldybė. Taigi kai skambins policijai, labai tikėtina, kad savivaldybė gaus tą policijos peradresavimą, sakys, savivaldybe, jūs pasirūpinkite, jūs galite tai padaryti greičiau ir efektyviau.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs jau minėjote, kiek čia reikės ir infrastruktūros, ir aikštelių, ir darbuotojų. Ar tai reiškia, kad savivaldybė, įgijusi teisę nutempti automobilius, turės įkurti kokią nors nuolatinę struktūrą? Ji, be abejo, kainuos, kažkokie žmonės tarsi turėtų būti pasiruošę. Čia po bet kokio signalo neieškosi žmogaus, kuris ne kaip gaisrininkas, dirbs kokį nors kitą darbą. Kaip tokiu atveju organizuoti darbus? Aš įsivaizduoju, kad šis įstatymas yra, na, tiesiog galimybė, bet ne privalomumas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne pareiga. Iš tiesų tai yra teisė, o ne pareiga. Kaip informavo didžiosios savivaldybės, jos turi infrastruktūrą, turi galimybes, turi aikšteles, kur gali nutempti. Vilniaus savivaldybė netgi turi labai patogiose vietose, kurios yra neužimtos. Buvo sukurta infrastruktūra, kur žmonės atvažiuodami iš užmiesčio palieka automobilius ir persėda į viešąjį transportą, tai tos aikštelės ir būtų panaudotos nutempti neleistinoje vietoje pastatytus automobilius, ir patogiose vietose, kad žmonės galėtų atvažiuoti ir juos pasiimti.
Kaip ir minėjau, svarbus momentas yra ir prevencinis. Mes turime daug piktybinių pažeidėjų, kurie tiesiog nepaiso Kelių eismo taisyklių, jų negąsdina jokios baudos, jie numeta automobilius ne vietoje, jie užblokuoja kiemus, palieka ant pėsčiųjų perėjų, palieka ant žalios vejos. Tokia priemonė tikrai sutramdytų, kai pamatytų savo brangų vokišką automobilį keliamą ir išvežamą, ir jo negalėtų atsiimti net ir vietoje bandydamas sumokėti baudą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Po pateikimo balsuosime mums darbotvarkėje nurodytu laiku.
15.49 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 9, 92, 93, 910, 911, 14, 141, 16, 18, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4620ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 2, 9, 92, 93, 910, 911, 14, 141, 16, 18, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4620. Į tribūną kviečiamas gerbiamas ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo visą grupę keičiamų straipsnių. Yra keletas klausimų, kuriuos bandytume išspręsti šiais siūlomais pakeitimais. Pirmiausia šiais pakeitimais siūloma patikslinti įstatymo nuostatas pagal atitinkamas tabako produktų direktyvos nuostatas ir panaikinti tam tikrus techninius įstatymo ir minėtos direktyvos nuostatų neatitikimus. Tiesiog aktualizuojamos kai kurios įstatymo nurodytos sąvokos, tikslinami subjektai, teikiantys informacinius pranešimus ir tyrimo ataskaitas, taip šiek tiek mažinama ir administracinė našta.
Tikslinama informacijos apie pateiktus pranešimus skelbimo tvarka ir kiti, kaip ir minėjau, techniniai niuansai, susiję su tabako produktų direktyvos nuostatų įgyvendinimu. Šiuos sprendimus reikėtų priimti dar ir dėl to, kad, kiek turime informacijos, Europos Komisija artimiausiu metu planuoja atlikti patikras, kaip valstybės narės į nacionalinę teisę yra perkėlusios tabako produktų direktyvos nuostatas ir jas įgyvendinusios. Tiesiog norėtume tam tikrus netikslumus atitaisyti.
Yra siūloma numatyti draudimą skelbti apie tabako ir su juo susijusių gaminių bei įrenginių, skirtų šiems gaminiams naudoti, kainos sumažinimą, taip pat praplėsti kitus draudimus, kurie skatina tabako gaminių ir su juo susijusių gaminių įsigijimą ir naudojimą. Pavyzdžiui, draudimą nemokamai platinti minėtus gaminius ir įrenginius, draudimą organizuoti žaidimus, konkursus bei loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti minėtus gaminius. Taip pat numatyti draudimą parduoti asmenims iki 18 metų įrenginius, skirtus vartoti tabaką ir su juo susijusius gaminius.
Šiomis nuostatomis tiesiog siekiama harmonizuoti įstatymo nuostatas ir sulyginti jas su anksčiau galiojusiu ir šiuo metu galiojančiu tabako gaminių reglamentavimu. Siūloma visus prietaisus, tai ir elektronines cigaretes, ir kaitinamojo tabako įrenginius, traktuoti kaip tabako gaminius ir, kaip ir minėjau, neskelbti apie jų kainų mažinimą. Taip pat numatyti draudimą, kaip ir minėjau, parduoti asmenims iki 18 metų.
Įstatyme siūloma nustatyti teisinį pagrindą fiziniams asmenims taikyti su tabaku susijusių gaminių laikymo ir gabenimo tvarką. Dabar toks teisinis pagrindas yra tik dėl tabako gaminių. Tokios pataisos yra siūlomos ir įkeltos todėl, kad kontroliuojančios institucijos yra susidūrusios su situacijomis, kai tam tikrose situacijose, neįtraukus šių anksčiau paminėtų gaminių į įstatymą, tiesiog nebuvo galimybės taikyti sankcijų už įvairius pažeidimus. Tokios pataisos leistų užkirsti kelią neteisėtam susijusių gaminių laikymui ir gabenimui, prisidėtų prie efektyvesnės gaminių kontrolės užtikrinimo.
Taip pat siūloma reglamentuoti nikotino neturinčių elektroninių cigarečių ir jų pildyklių sudėties ir kokybės bendruosius reikalavimus siekiant užtikrinti šių gaminių saugumą ir kokybę.
Šios pataisos yra siūlomos įvertinus Latvijos ir Estijos, tai yra mūsų artimiausių kaimynų, iš esmės analogiškų prekių sudėties reglamentavimą. Siūlomas toks pat reglamentavimas kaip pildyklėms, kurios turi nikotino. Būtų neleidžiami įvairūs priedai, vitaminai ir panašūs dalykai, kurie šiuo metu tiesiog nebuvo taikomi pildyklėms, kurios neturėjo nikotino.
Pabaigai norėčiau paminėti, kad jeigu būtų apsispręsta pritarti šioms įstatymo pataisoms, įstatymo projektas ir visos šios nuostatos nustatyta tvarka turėtų būti ir būtų notifikuojamos Europos Komisijai ir Pasaulio prekybos organizacijai. Prašyčiau palaikyti ir pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, nepabėkite iš tribūnos, jūsų nori klausti trys Seimo nariai. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ministre, iš tiesų svarbūs pakeitimai, reikalingi. Yra ir dar keletas pakeitimų, kurie buvo užregistruoti dėl aromatizuotų produktų, skatinančių vaikus vartoti elektronines cigaretes. Vyriausybė pritaria, kad Lietuvoje turėtų būti apribota tų produktų prekyba, bet jūs balsavote, kad apribota tiktai nuo 2022 metų gegužės mėnesio. Ar jums neatrodo, kad mes dabar turėtume imtis visų įmanomų priemonių, kad kuo mažiau vaikų priprastų prie elektroninių cigarečių ir nikotino? Kaip žinome, nikotinas labai pavojinga medžiaga ir vaikai labai lengvai pripranta vartodami aromatizuotus produktus. Tai kaip ir netiesiogiai susiję su šiuo klausimu, bet klausimas vis dėlto toks. Kodėl taip atidedamas įsigaliojimas?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jeigu gerai pamenu diskusiją ir Vyriausybėje, tai buvo diskutuojama apie tai, kad tiesiog užklaustume, kiek tam tikrų gaminių yra užsakyta, kokie yra įsipareigojimai jau verslo (jeigu gerai pamenu diskusiją, galiu ir suklysti). Bet mano asmeninę nuostatą jūs žinote, aš iš tikrųjų esu linkęs pritarti kaip galima greitesnėms priemonėms, bet Vyriausybė priima sprendimus in corpore, vadinasi, apsvarsčiusi įvairius niuansus. O šie siūlymai, kuriuos dabar teikiu, ir yra susiję su tais tikslais, apie kuriuos jūs kalbate, kad nepilnamečiai negalėtų įsigyti pirmiausia tų pačių prietaisų arba gaminių, kuriais dažniausiai ir yra naudojamasi, kad tų priemonių, apie kurias jūs kalbate ir dėl ko įstatymo pataisos buvo registruotos, nebūtų galima tiesiog naudoti, kad neturėtų su kuo naudoti šių priemonių.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, faktiškai klausimas apie tai, kad iš tiesų čia jau buvo paminėti 2022 metai, turbūt neturime leisti nuodyti, pratinti vaikų prie rūkymo. Galbūt čia, Seime, mes dar pakoreguosime tą įstatymo projektą, nes netikiu, kad iki 2022 metų yra sudarytos sutartys ir į priekį keleriems metams privežta tų kvapiųjų medžiagų arba tų įtaisų. Bet ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų suteikti galbūt daugiau teisių savivaldybių viešosios tvarkos prižiūrėtojams, kad būtų galima kažkaip užkardyti, nes čia didžiulė problema, tėvai praktiškai nesusitvarko ir norėdami susitvarkyti, kadangi prietaisai gana sudėtingi, išardomi. Taip pat ir dėl kvapų atpažinimo. Praktiškai negali atspėti, kai tabakas, labiau aišku. Ar nemanote, kad ir kodeksus reikėtų keisti, didinti baudas, kad apskritai sistema būtų prižiūrima, o ne tokia chaotiška? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aišku, Seimas yra laisvas apsispręsti dėl terminų, kurie gali būti kitokie negu teikiamuose įstatymų projektuose. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus.
Ką iš tiesų turėtume suprasti dėl tėvų kontrolės? Dabar yra tam tikra pilkoji zona, kuomet ir piktnaudžiaujama buvo, kadangi nebuvo draudžiama parduoti tų gaminių arba kokių nors detalių. Juo labiau, kalbant apie tuos gaminius, kurie neturėjo nikotino, buvo tam tikra pilkoji zona. Tikrai žinau, kad vaikai ir piktnaudžiaudavo, tikrai labai dažnu atveju ir pačios ugdymo įstaigos susidurdavo su problemomis, net ir pasikvietus tėvus būdavo sunku paaiškinti, o kas čia draudžiama, ko čia norima neleisti. Todėl įstatymo pataisos ir teikiamos, kad pirmiausia nebūtų galima jų tiesiog parduoti, o tada iš viso to išplaukia ir visos kitos teisinės pasekmės.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs čia pristatėte labiau teorinę pusę, kaip Priklausomybių prevencijos komisijos narys visiškai palaikau visus siūlymus. Bet mano klausimas būtų praktinis. Kur šio įstatymo vinis, ką praktikoje mes iš karto galime panaudoti, ne teoriškai lyginant ir diegiant europines direktyvas ir kitus reikalavimus, o būtent tai šiandien jau yra praktikoje, kur mes nesusitvarkome su šiais reikalais? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Pagrindinis toks praktiškiausias dalykas ir yra tie visi prietaisai ir įrenginiai, ir 18 metų. Ir, aišku, priedai, kurie yra dedami į tuos skysčius, kurie neturi nikotino. Tai visokie, kaip dabar yra reklamuojama, įvairūs vitaminai neva dedami ir panašūs dalykai. Jų turėtų tiesiog nelikti.
Kitas dalykas, neliktų visų tų reklamų apie kainų sumažinimą, kažkokių rinkodaros elementų, kurių jau seniai negalima naudoti tabako gaminiams, ši grupė prekių iki šiol tai turėdavo. Čia tokie labai jau praktiški, gyvenimiški dalykai, kurie, įsigaliojus įstatymui, ir galėtų būti taikomi. Visa kita yra plačiajai visuomenei mažai aktualu, nes visokių deklaravimo dalykų tikrai žmonės nei matys, nei supras. Tai labiau aktualu verslui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pristatymą ir už atsakytus klausimus.
Gerbiami kolegos, motyvus išsakysime iš karto po pertraukos. O dabar skelbiu 15 minučių pertrauką. Seniūnų sueigos dalyviai renkasi II rūmų 213 kabinete spręsti seniūniškų klausimų. 15 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, baigiame pertrauką, tęsiame mūsų popietinį posėdį. Kaip buvo žadėta, motyvai dėl gerbiamojo ministro A. Verygos pristatyto projekto. Prašom, gerbiamas Antanai Vinkau.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip ministras kalbėjo, aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuva pirmauja pagal mokinių, kurie 13 metų ir jaunesni surūkė pirmą cigaretę, skaičių. Elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas didėja tarp nepilnamečių, rūkančių vyrų ir iki 15 metų berniukų skaičius daug didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Įstatymo pakeitimu siūloma uždrausti skelbti tabako ir tabako gaminių vartojimui skirtų įrenginių kainų sumažinimą, praplėsti draudimus, skatinančius tabako vartojimą, bei uždrausti parduoti tabako vartojimui skirtus įrenginius asmenims iki 18 metų. Siūloma nustatyti teisinį pagrindą fiziniams asmenims dėl susijusių gaminių laikymo ir gabenimo tvarkos.
Tikėtina, kad įstatymo projektas sukels pasipriešinimą, kaltinant dėl naujų draudimų įvedimo tabako ir jo gaminių reglamentavimo srityje. Draudimo įvedimo priešininkai, tikėtina, argumentuos, kad tabako vartojimo mažinimo politiką tikslingiau įgyvendinti savimonės ugdymo ir tabako keliamos žalos žmonių sveikatai ir šalies ekonomikai aiškinimo ir įtikinėjimo būdu. Esu giliai įsitikinęs, kad vien tik aiškinamasis darbas neužtikrins siekiamo rezultato. Aiškinamasis darbas aktyvus vyksta ir dabar, ir nuolat, ir daugelį metų, o tabako vartojimo statistika rodo ką kita. Draudimų taikymas neatima teisės toliau vykdyti aiškinamąjį darbą, todėl esu įsitikinęs, kad būtina taikyti abu metodus – aiškinamąjį arba derinti su atitinkamais draudimais. Jei visuomenė parodys tokio lygio brandumą ir atsakingumą, kad draudimai nebebus reikalingi, tada bus galima jų atsisakyti. Kviečiu palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. K. Glavecko nėra. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl priėmimo mums darbotvarkėje nurodytu laiku.
16.18 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 142 straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637ES, Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4638, Užimtumo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4639 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, tęsiame darbotvarkę – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 ir 142 straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637 bei lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4638 ir Užimtumo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4639. Pranešėjas gerbiamas viceministras kviečiamas į tribūną. Prašom, gerbiamas Kondratovičiau. Taip.
V. KONDRATOVIČ. Taip. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Įstatymo tikslas yra įgyvendinti 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento direktyvos 2018/645, kurią iš dalies keičia direktyva 2003/59/EB… Įgyvendinant šitas nuostatas, mes siūlome tam tikrus pakeitimus, kad į vairuotojų kvalifikacijos kortelę, dokumentą, kuriuo patvirtinamos C, C1, C1E, CE, D, D1E, DE kategorijos, būtų galima įrašyti turimą vairuotojų kvalifikaciją, kompetenciją ir kad tai galėtų išduoti valstybės įmonė „Regitra“; taip pat pareigą vairuotojams turėti su savim ir vežioti tą kortelę ir tą dokumentą. Taip pat pakeitimas dėl reglamentavimo ir mokymo įstaigų priežiūros funkcijos perdavimo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Susisiekimo ministerijai.
Siūlome pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti E. Pupinis. Prašom, Edmundai. Kortelę prašau įdėti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Labai atsiprašau. Iš tiesų norėčiau paklausti dėl 95 kodo. Iš pradžių kaip ir buvo viskas labai sugriežtinta, privačios įmonės, buvo didžiulė konkurencija gauti leidimą ruošti 95 kodą. Paskui iš viso atleista. O kaip dabar? Kas reguliuos tą 95 kodą, prižiūrės jį? Ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ar Susisiekimo ministerija? Iš tikrųjų priklausys turbūt ir reikalavimai nuo to, kas perims, ir ta visa licencijavimo tvarka. Kaip pasikeitus įstatymui šiuo metu bus? Ačiū.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Kaip yra numatyta projektuose, visą tą priežiūrą atliks Lietuvos transporto saugos administracija – LTSA. Būtent ji atliks visą šią priežiūrą. O įsakymas dėl licencijavimo, visi nuostatai, būtent kokius turi atitikti įstaiga, kuri atliks mokymus, tai atitinka galiojančią, kas ir dabar galioja. Faktiškai tos įstaigos, kurios dabar vykdo šią veiklą, ir toliau vykdys veiklą. Nereikės nieko naujo licencijuoti, o tik teikti ataskaitas kitai institucijai.
PIRMININKAS. Klausia L. Jonaitis.
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiamas kolega, Lietuvos profesinio mokymo įstatymas nustato profesinio mokymo tikslus ir principus, profesinio mokymo kvalifikacijų sandarą, profesinio mokymo organizavimą, kokybės užtikrinimą, kompetencijų vertinimą ir kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo dalyvių teises ir pareigas, profesinio mokymo finansavimą ir valdymą. Vadinasi, šie įstatymai nustato mokymo tikslus, principus, kvalifikacijų sandarą.
Priėmus šį projektą gali susidaryti tokia situacija, kad tai pačiai veiklai turėtų būti taikomos ir Švietimo, ir Profesinio mokymo, ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo, ir Tęstinio mokymo, ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų nuostatos. Direktyvos pakeitimas mokymo srityje susijęs tik su daliniu mokymo turinio pakeitimu, o tikslas išlieka toks pat – suteikti vairuotojams kvalifikaciją ir vairuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės išvadoje atkreiptas dėmesys, kad sąvokos „periodinis profesinis vairuotojų mokymas“ ir „pradinis profesinis vairuotojų mokymas“ yra apibrėžtos šiuo metu galiojančio Lietuvos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio dalyse.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū.
L. JONAITIS (LSDPF). Tai koks vis dėlto tikslas?..
V. KONDRATOVIČ. Aš kaip pavyzdį jums galiu pasakyti, apie ką jūs kalbate, tai yra galbūt kvalifikacija. Mes kalbame apie kompetenciją – vieną iš kvalifikacijos dalių. Tai reiškia, kad vairuotojas, profesionalas vairuotojas, turi turėti, tarkime, pavojingo krovinio vežimo kompetenciją. Jis atlieka tai ne per formalųjį mokymą, o eina per neformalųjį suaugusiųjų mokymą.
Taip pat mokymas A, B, C, tas pradinis mokymas, nėra formalusis mokymas. Tai yra būtent neformalusis mokymas. Visos šios mažos kompetencijos papuola į Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymą. Todėl ne kartą mes ne vieną valandą diskutavome su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tikrai radome tinkamą formuluotę, vietą ir pasiūlymą, kuris atsispindi šiame mūsų projekte.
PIRMININKAS. Klausia K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, direktyvoje nurodoma, kad kvalifikacijos įgijimo egzaminą vykdo kompetentinga valstybinė institucija. O kodėl jūsų projekte ši teisė perleidžiama faktiškai kiekvienai mokymo įstaigai?
V. KONDRATOVIČ. Kalbame apie kvalifikacijos egzaminą, kalbame apie 95 kodą. Kaip ir dabar, 95 kodo egzaminą atlieka institucija, kuri moko, tai yra mokymo įstaigos. Šiuo atveju niekas nesikeičia ir atliks egzaminavimą mokymo institucijos, kurios ir suteikia tą paslaugą vairuotojui.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, jūs dabar kaip tik pasakėte, kur vyksta mokymas. Programa yra sudaroma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pavyzdžiui, profesinio mokymo. Jie organizuoja egzaminus ir įskaito arba ne atsakovui tą kvalifikaciją, bet pažymėjimus, anot jūsų pristatymo, tarsi išduotų kita įstaiga. Ar čia suderinami dalykai, nes vieni parengia programą ir egzaminuoja, o kiti tarsi turėtų išduoti, kur čia matote suderinamumą?
V. KONDRATOVIČ. Ir dabar ši programa, pagal kurią mokinamas 95 kodas, yra tvirtinama dviejų ministrų įsakymu, tai yra ir (…), ir susisiekimo ministro, ir švietimo, mokslo ir sporto ministro. Mes kalbame apie tai, kad būtinos tam tikros kompetencijos sudaryti programą, šiuo atveju pagal teikiamą įstatymą viską darys Susisiekimo ministerija. Ir mokymą, ir licencijavimą, ir sąlygos bus nustatytos įstatymu, kokia įstaiga kaip turi atitikti. Patikra ir visa kita procedūra, visas procesas pereina Susisiekimo ministerijai. Mes ir sutvarkome tą (…), kai dvi ministerijos nežino, kas yra tėvas, kas yra motina. Būtent perėjimas prie vienos ministerijos suteikia aiškumo ir patiems vairuotojams, ir įstaigoms, kurios teikia šią paslaugą, kad suprastų, kaip reikia dirbti. Jeigu mes kalbėsime apie tai, kad liktų Švietimo ministerijai, mes tada turėsime taikyti formaliojo mokymo įstatymą, tada atsiranda programos. Mes palyginome su moduliais, kurie būtų tada atsiradę, – mes tampame nekonkurencinga šalimi. Kasmet apie 10–15 tūkst. vairuotojų turėtų mokytis po pusę metų ir daugiau laiko, kad įgytų kompetenciją. Mūsų verslas arba transporto pramonė netektų pagrindinės darbo jėgos, kuri užtikrina konkurencingumą visoje Europos Sąjungoje ir ne tik.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiama Rasa, leiskite G. Vaičekauskui užduoti klausimą. Prašom. Klausia G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Pirmininke, atsisakau, ką tik atsakė apie kompetencijas. Gerbiama Rasa, ačiū.
V. KONDRATOVIČ. Kompetencija yra dalis, tai nėra kvalifikacija, kompetencija yra maža dalis. Tarkime, taksistas arba uberio vairuotojas turi D kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bet tai nėra kvalifikacija, tai yra kompetencija, įgyta vairuoti tam tikrą transporto priemonę. Kad taptum ir turėtum kvalifikaciją, tarkime, taksisto, reikia baigti… reikia ir kalbą mokėti, reikia išeiti tam tikrus mokymus, anksčiau reikėjo ir istorijos egzaminą išlaikyti. Tai jau kvalifikacija. Mes kalbame apie kompetenciją. Kompetencija nepapuola į profesinį mokymą, tai nėra profesija, tai yra dalis, taip, sutinku. Todėl mes ir sakome, tos mokyklos, profesinės mokyklos, kurios moko žmones tapti kvalifikuotais vairuotojais, suteikia ne tik A, B, C, D vairuotojo arba ten 95 kodo… apima kur kas didesnę apimtį. Jos taip pat moko, iš ko variklis susideda, kaip jį remontuoti ir taip toliau, ir taip toliau. Išeina jau toks profesinis mokymas, bet jos naudoja mūsų ministerijos parengtas programas, tai yra dėl A, B, C, D ir kitų kategorijų mokymą, taiko mūsų tvarką, įdeda į savo modulį ir taip suteikia kvalifikaciją tam darbuotojui. Šią sistemą mes aptarėme su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jiems viskas aišku ir problemų jie nemato.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakytus klausimus. Dabar dėl motyvų. L. Jonaitis. Ruošiasi A. Vinkus.
L. JONAITIS (LSDPF). Aš, mielas kolega, nežinau, su kuo jūs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje derinote, bet Vyriausybės kanceliarija atkreipė dėmesį, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte, teikiamame Vyriausybei šiuo klausimu pakeitime, yra siekiama, ar toks pakeitimas apskritai yra būtinas. Nebeliktų pareigos šią tvarką derinti ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsižvelgiant į tai, kad švietimo, taip pat ir profesinio mokymo sritis priskirta švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Manytina, kad toks derinimas turėtų būti vykdomas. Siūlau nepritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš norėčiau… Išklausęs dalykinį, įtikinamą viceministro pranešimą, neturiu ką daugiau papildyti. Siūlau palaikyti ir tos įstatymo pataisos yra labai svarbios.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuosime mums nurodytu laiku už pateikimą.
16.31 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4748, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4749, Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4750, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4751 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių įstatymo 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746 bei lydimieji Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4748, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4749, Triukšmo valdymo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4750, Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4751, Transporto veiklos pagrindų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842, Aviacijos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843, Vidaus vandenų transporto straipsnių pakeitimo Nr. XIIIP-2844… Oi, per toli. Atsiprašau, jau čia įsismaginau. Baigiame 2-11.6 – Administracinių nusižengimų kodeksu. Atsiprašau, gerbiamas pranešėjau. Prašom pristatyti tuos paskelbtus dabar iki projekto Nr. XIIIP-4751.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū. Teikiamų įstatymų projektų teikimo tikslas – pertvarkyti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, peržiūrą ir plėtrą vykdančią biudžetinę įstaigą Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos į valstybės įmonę, užtikrinant tinkamą valstybinės reikšmės kelių valstybinę priežiūrą, atkūrimą, plėtrą, pakankamą valstybinės reikšmės kelių valstybinio valdymo finansavimą; sumažinti valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros finansavimą iš valstybės biudžeto ar būtent jau nedidinti šio finansavimo. Taip pat orientuotis į lankstesnius ir pažangesnius valdymo sistemos metodus, optimizuoti ir racionaliau naudoti materialinius, finansinius, žmogiškuosius išteklius, pritraukti investicijų, skirtų transporto infrastruktūrai tobulinti, plėtoti, užtikrinti šios įstaigos veiklos skaidrumą, efektyvumą.
Noriu pažymėti, kad pagrindiniai įstaigos ar įmonės, valstybės įmonės, tikslai liks tie patys: būtent organizuoti valstybinės reikšmės kelių, jų statinių atkūrimą, priežiūrą, plėtrą, įgyvendinti kelių priežiūros ir plėtros bei saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimo politiką, tai yra valstybės įmonė ir toliau vykdys specialiuosius valstybės įsipareigojimus, kurių vykdymas būtų dotuojamas įstatymo nustatyta tvarka.
Vienu iš naujų įmonės veiklos tikslų bus galimybė dalyvauti ir komerciniuose sandoriuose, susijusiuose su transporto infrastruktūros vystymu, ir eismo dalyvių kompleksinio aptarnavimo tiekimas. Tai sudarys galimybę gauti papildomų pajamų, kurti ir diegti naujas paslaugas. Sėkmingai plėtodama komercines paslaugas ateityje valstybės įmonė galėtų vis labiau išsilaikyti iš nuosavų lėšų, finansuodama savo veiklą iš gaunamų pajamų.
Numatomi pertvarkytos valstybės įmonės Kelių direkcijos specialieji įsipareigojimai. Kaip ir sakiau jau anksčiau, atlikti valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo ir priežiūros darbų užsakovų funkcijas; atlikti kelių būklės ir eismo tyrimus; tvarkyti, analizuoti duomenis apie valstybinės reikšmės kelius; teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo programų rengimo; atlikti planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę techniniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais. Ir kiti pagrindiniai, kurie buvo anksčiau, Kelių direkcijos įstaigos specialieji įsipareigojimai.
Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai, verslo sąlygoms. Įstatymams įgyvendinti neprireiks valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis viceministre, kokia bendra Susisiekimo ministerijos politika valstybės valdomų įmonių ar įstaigų atžvilgiu? Žiūrėkite, jūs dalį valstybės įmonių ruošiatės paversti akcinėmis bendrovėmis, ar ne, ir jau vėluojate, nes šiemet liepos 1 dieną pagal planus Uosto direkcija turėjo iš valstybės įmonės tapti akcine bendrove, dar niekas nepajudėjo, o štai čia iš biudžetinės įstaigos verčiate į valstybės įmonę. Tai kokia bendra politika yra – ar turėti valstybės įmones, ar valstybės įmones paversti akcinėmis bendrovėmis? Ir ar už viso to nestovi noras pakeičiant statusą pakeisti ir generalinį direktorių, nes V. Andrejevas yra R. Masiulio atvestas vadovas į Automobilių kelių direkciją?
V. KONDRATOVIČ. Galbūt į pirmą klausimo dalį atsakys mano kitas pristatymas. Kitas pristatymas kaip tik ir bus apie tai, kad mes siūlysime visas kitas keturias valstybės įmones – oro uostą, uostą, direkciją ir oro navigaciją – paversti akcinėmis bendrovėmis. Kodėl mes dabar biudžetinę įstaigą darome valstybės įmone, o ne akcine bendrove (…)? Todėl, kad įstatymai šiandien nenumato kitos galimybės, kad biudžetinė įstaiga galėtų tapti iš karto akcine bendrove. Tai teisinga pastaba galbūt šiuo atveju, kad kitas žingsnis po to, kai bus įvykdyta reforma į valstybės įmonę, susitvarkyta su (…), turėtų būti jos vertimas į akcinę bendrovę ir perėjimas prie normalios pasaulyje priimtinos praktikos, ištobulintos, pažangiausios valdymo sistemos. Aš su jumis sutinku, tik galiu patvirtinti, kad taip ir yra.
O dėl personalijų tikrai negaliu komentuoti, nemanau, kad tai susiję, nes LAKDʼo reforma buvo pradėta dar 2018 metais, dirbant ministrui R. Masiuliui. Procesai yra tęstiniai, o ne pradėti ministro J. Narkevičiaus kadencijos metu.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų kyla įvairių įtarimų, kažkaip čia viskas atrodo labai keistai. Šiaip bendra tendencija valstybėje yra iš tokios netgi, sakyčiau, sovietinės atgyvenos… valstybines įmones keisti į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, nes lengvesnis, tvarkingesnis, skaidresnis jų valdymas, aiškesnė atskaitomybė ir nemažai kitų valdysenos, gerosios valdysenos priežasčių. Dabar mes čia einame ir formuojame valstybinę įmonę. Kaip čia kolega užsiminė, na, yra įtarimų, kad pakeliui norima išspirti vadovą. Ar galite patikinti, kad įgyvendinant šią reformą nebus atsisveikinta su vadovu ir kad šita reforma nedaroma tuo tikslu?
V. KONDRATOVIČ. Dar kartą noriu pasakyti, kad reforma buvo pradėta 2018 metais, daug anksčiau negu dabartinė politinė vadovybė dirba ministerijoje. Aš nesiečiau šitų klausimų tikrai ir vertinčiau tai kaip darbo tęstinumą. Tai vienas momentas.
Antras momentas, suprantama, kad biudžetinei įstaigai tampant valstybės įmone, natūralu, tai bus ne valstybės tarnybos postas. Greičiausiai bus konkursas ir konkurse galės dalyvauti visi, kas norės užimti postą. Tikrai nematau čia problemų, kad koks nors kandidatas negalėtų užimti direktoriaus pareigų. Tikrai manau, kad galės.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūs kitaip ir negalėtumėte atsakinėti, aišku. Gerai nuskambėjo – pritraukti lėšų, bet kai pasižiūri, tai lėšos daugiausia pritraukiamos iš valstybės biudžeto, per kitas puses, per KPP ir taip toliau.
Bet man įdomu kitas finansinis dalykas. Savaime suprantama, kad šis virsmas nemažai kainuos. Iš tikrųjų kai kurių valstybės įmonių atlyginimai – Dieve padėk. Neskaičiavote, kiek maždaug valstybei kainuos toks Kelių direkcijos perdavimas, kai, savaime suprantama, bus pritrauktos kitos struktūros, administracija, gerai apmokamos valdybos ir taip toliau. Nebuvo tokio skaičiavimo? Ačiū. Jeigu buvo, tai kokie tai skaičiai?
V. KONDRATOVIČ. Ekonominio skaičiaus aš galbūt dabar nepateiksiu, bet mes orientavomės į tą biudžetą, kuriuo dabar disponuoja Kelių direkcija kaip biudžetinė įstaiga. Mes kalbėjome apie tai, kad biudžetas neturėtų išaugti, o galbūt dėl tam tikrų optimizavimo procesų turėtų net ir sumažėti.
Natūralu, kad gali atsirasti papildomų veiklų, tokių kaip e. tolingas, tai yra kelių mokesčių surinkimo sistemos palaikymas, kurios galbūt reikalaus papildomų etatų ir išlaidų, bet tai žymiai padidins pajamas pačiai įstaigai arba valstybės įmonei už kelių naudojimąsi.
Aš manau, kad šiuo atveju tas žingsnis, kuriuo mes einame… Jeigu pažiūrėsite ne tik į pasaulines tendencijas, bet ir Lietuvos, kokia yra situacija, aš manau, nerasite nė vienos biudžetinės įstaigos, kuri valdo tokį didelį turtą. Mažų mažiausiai visos yra arba valstybinės įmonės, arba tampa akcinėmis bendrovėmis, o tai yra logiška dėl to, kad vienas turtas yra valstybės keliai, kurie yra patikėjimo teise valdomi, visu kitu turtu jie gali disponuoti ir jį valdyti kaip akcinės bendrovės, ir iš to dar gauti pajamų.
Kaip pavyzdys, tarkime, šiandien LAKDʼas turi nusipirkęs pažangiausią technologiją, kuria gali matuoti kelių būklę, ir jie visą Lietuvą išmatuoja kas metus. Tą paslaugą jie galėtų teikti ir Latvijai, ir Estijai, ir Lenkijai, bet negali tik dėl to, kad yra biudžetinė įstaiga. Tapę valstybės įmone, jie galės teikti komercines būtent tokių mokslinių darbų paslaugas ir teikti kitas panašaus pobūdžio paslaugas.
PIRMININKAS. Klausia L. Jonaitis.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, prieš keletą metų Lietuvoje kiekviena apskritis turėjo savo regiono kelius. Įvyko reforma, įkūrėme valstybės įmonę „Kelių priežiūra Kaune“, dabar akcinė bendrovė, ir susikūrė valdyba, į kurios sudėtį įeina kai kurie žmonės. Pavyzdžiui, jūs – nei ministerija, nei Vyriausybė – šiai įmonės įtakos nedarote. Tai dabar Valstybinė kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos… jūs taip pat prarasite įtaką. Kodėl jums dabar prireikė šios reformos?
V. KONDRATOVIČ. Aš galiu jums pasakyti… Ką reiškia daro įtaką ar nedaro? Aš manau, akcinėse bendrovėse ir valstybės įmonėse yra sudėlioti aiškūs principai, kaip yra suteikiama arba perduodama akcijos valdytojo, šiuo atveju ministerijos, vizija, norai, kaip turi ta įmonė būti valdoma ir kokie turi būti ekonominiai ir kiti rodikliai. Tam yra lūkesčių laiškai, yra nuolatinai bendravimai su valdyba, per kurią akcijos valdytojas, tai yra ministerijos vadovybė, suteikia pageidavimus arba savo matymus, kaip turėtų atrodyti įmonė.
Natūralu, aš noriu pasakyti, jeigu kalbėtume apie kelių priežiūrą, tai yra jauna įmonė, vos metai, ir natūralu, kai struktūra per visą Lietuvą yra keičiama, atsiranda tam tikrų galbūt trukdžių, kurie (…), kad kažkas yra negerai. Bet procesams reikia susidėlioti. Aš tikrai tikiu, kad dabartinė kelių priežiūra, čia yra kelių priežiūra, o ne LAKDʼas, susitvarkys.
O dėl valdymo, aš manau, ministerija turi galimybes tvarkytis su valdyba visokiais būdais – kalbėdama ir nekalbėdama. Aš manau, praktika yra žinoma. Šioje vietoje ir šiuo atveju, aš manau, tikrai viskas bus gerai.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, čia jau daug ką paaiškinote, daug ką kolegos akcentavo, bet aš noriu dar sugrįžti.
Ar vis dėlto visiškai nepasimokėte iš tos regioninių kelių reformos, kai tapo kelių priežiūra? Ar, jūsų nuomone… Iš to pristatymo dabar naujos pertvarkos atrodo, kad jūs įsivaizduojate, kad regioninių kelių pertvarka yra gėris, bet iš tikrųjų regionai taip nemano. Dabar, pavyzdžiui, koks Šiaurės Lietuvos rajonas, norėdamas spręsti problemėlę, turi kreiptis į centrą Kaune. Viskas daug ilgiau užtrunka, nežino niuansų, detalių. Ar čia bus, jūsų nuomone, viskas pozityviau? Ir kaip tai dera su regionine politika?
V. KONDRATOVIČ. Aš galbūt nedėčiau į vieną krepšį dabar ir LAGD reformos, ir kelių priežiūros situacijos. Čia yra skirtingi dalykai. Mes dabar kalbame apie kelių priežiūros rinkos galbūt ir liberalizavimą arba atvedimą privačių kompanijų, konkursavimą tam tikrų regionų. Tokios diskusijos ministerijoje vyksta. Aš manau, vienas momentas, tai tik paskatins tą valstybės įmonę, akcinę bendrovę geriau stengtis, jeigu tie faktai, kuriuos jūs anonsuojate, iš tikrųjų yra.
Antras momentas, padidinus konkurenciją galbūt suaktyvins tą tobulėjimo pagreitį, kuris vietomis suprantamas ir galbūt nėra toks didelis, nes įmonė ganėtinai didelė – 2,5 tūkst. darbuotojų. Kalbant apie LAGD, ir jūs sakote, kad valstybės įmonė anksčiau buvo gerai, akcinė bendrovė gal blogiau, bet tai reiškia, kad valstybės įmonė ir biudžetinė įstaiga nėra koks nors nuosprendis geram darbui. Atvirkščiai, mes kalbame, kad valstybės įmonė atveria naujas galimybes, kad tas darbas būtų dar geresnis, valdymas ne tik žmogiškųjų resursų, bet ir finansinių resursų, net dalyvavimas komercinėje veikloje padės tai įmonei tapti modernesnei, pažangesnei ir geresnei. Šiuo atveju aš tikrai nemanau, kad tai yra kokia nors problema. Tikrai nemanau.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas viceministre, paskui šį paketą, kurį dabar pristatote, eis kitas paketas. Abu paketai yra dėl viešosios infrastruktūros įmonių. Šiuo atveju jūs liekate su valstybės įmone, bet kitame pakete bus, kad viešąją infrastruktūrą valdo akcinės bendrovės. Kodėl yra toks skirtumas, strategiškai žiūrint? Kodėl šiuo atveju ne akcines bendroves?..
V. KONDRATOVIČ. Supratau klausimą. Aš tik noriu pasakyti, kad tai yra tarpinis etapas tapti šiai įmonei akcine bendrove. Negalima iš biudžetinės įstaigos tapti iš karto akcine bendrove. Turi pereiti į valstybės įmonės etapą. Šiuo atveju yra taip.
Taip, ateityje, aišku, akcinė bendrovė bus pažangiausia galbūt valdymo sistema, schema, kuri leis tinkamai valdyti turtą, finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties viceministras pasakė ką tik, kad ministerija turi svertų susitvarkyti su jai pavaldžiomis įmonėmis. Mes tą ir matome, kad jūs turite svertų. Bet kaip susitvarkysite? Ar išliks vadovas, ar pakanka argumentų tai pertvarkai? Man atrodo, kad nevisiškai.
Taip pat pritariu kolegos S. Tumėno argumentams, kad kelių priežiūros tarnybų pertvarka iš esmės regionams tik pakenkė. Aš susilaikysiu balsuodamas. Bet naudodamasis proga, kad turiu dar laiko, noriu, viceministre, paprašyti, žinau jūsų įtakingumą Susisiekimo ministerijai, vis dėlto spręsti tokius dalykus kaip Panevėžio aplinkkelyje. Aplinkkelio rekonstrukcija baigiasi, rodos, jau antri metai, bet važiavimas vieno tilto puse uždarytas. Vakar važiuojant į Vilnių – eilė beveik 2 kilometrai. Žmonės piktinasi, keikia, darbai nevyksta. Kodėl autostradoje, tiksliau, kelyje „Via Baltica“, stabdomas eismas? Darbų liko labai nedaug, dveji metai, kažkodėl įrengtas šviesoforas. Jūs atkreipkite dėmesį į šią situaciją, jeigu galite, gerai?
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai, čia ne Vyriausybės valanda. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Kelių direkcija yra šiuo metu atsakinga už visus Lietuvos kelius. Ir mes puikiai suprantame, kad tai yra ta įstaiga, kuri turi pritraukti geriausius specialistus. O pritraukti geriausius specialistus – deja, bet šiandien tenka ir atitinkamą atlyginimą mokėti. Tai mes, jeigu norime, kad ta veikla būtų labai gera, labai kokybiška, labai greita, tą žingsnį ir turime žengti, nes mes žinome problemas, kurios eidavo metai iš metų… kiekvienais metais dalis lėšų yra nepanaudojamos. Tų priežasčių galima daug ieškoti, bet viena iš priežasčių – tai kompetentingi geri darbuotojai ir su atlyginimu tokiu, kuris šiuo metu yra rinkoje mokamas tokiems specialistams. Tai yra tikrai reikalingas sprendimas ir siūlau pritarti šiam sprendimui.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame. Gerbiamas V. Rinkevičius dėl vedimo tvarkos.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia yra paketas, keletas įstatymų projektų Kelių priežiūros įstatymo projekto, bet negavau paklausti. Ar čia tik vieną, ar visus nagrinėjame projektus?
PIRMININKAS. Kalbėjome dėl visų, bet kadangi sistema taip suveikė, kad jūsų pavardė nepapuolė, aš manau, dar gal vėliau galėsite pabendrauti su gerbiamu viceministru. Dabar, viceministre, nepabėkite iš tribūnos, eina kitas jums pristatyti skirtas blokas.
16.51 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843, Vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 121, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845, Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2846, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849 (pateikimas)
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842. Aviacijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843, Vidaus vandenų transporto pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2844, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2, 3, 5, 10, 11, 121, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projektas Nr. XIIIP-2845, Saugios laivybos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2846, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2847, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848 ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849. Prašome, gerbiamas viceministre, pristatyti.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū, pirmininke. Visų pirma vis dar nėra įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas. Antra, Vyriausybės patvirtintame plane valdomų įmonių pertvarkos, kaip teisingai šiandien buvo pastebėta, „Oro navigacijos“, Lietuvos oro uostų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Vidaus vandens kelių direkcijos virtimas akcine bendrove buvo jau numatytas šių metų liepos mėnesį.
Dabartinė situacija. Viešoji geležinkelių infrastruktūra, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūros, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, jūrų uosto infrastruktūra yra išimtinė Lietuvos valstybės nuosavybė. Tarptautinių oro uostų infrastruktūrą, skrydžių valdymo sistemos įrenginių, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, jūrų uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo šiuo tikslu įsteigtos valstybinės įmonės, tai yra minėti Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija, Vidaus vandens kelių direkcija. Valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilinių kelių direkcija, apie kurią mes prieš tai kalbėjome, kuri taps valstybės įmone, jeigu jūs pritarsite.
Įstatymų projektų tikslai. Teikiamais įstatymų projektais yra siekiama sistemiškai ir nuosekliai reglamentuoti transporto infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, siūloma numatyti, kad viešojo transporto infrastruktūra gali priklausyti ne tik valstybei ir savivaldybei, kaip yra šiuo metu, bet dar dviem subjektams, tai yra uždarajai akcinei bendrovei, akcinei bendrovei, kurių visos akcijos, noriu pabrėžti, visos 100 % akcijos, yra valdomos valstybės arba savivaldybės, ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės arba savivaldybės valdomai bendrovei, tai dukterinei įmonei. Siūloma nustatyti, kad tik jūrų uosto ekvatore valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, viešoji geležinkelio infrastruktūra ir valstybinės reikšmės keliai yra tie viešosios transporto infrastruktūros objektai, kurie priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise. Žemės valdymo teisinis reglamentavimas nėra keičiamas, įmonės ją, kaip ir šiuo metu, taip ir po pertvarkymo, valdys patikėjimo teise pagal atitinkamus transporto sektorių reglamentuojančius įstatymus. Taigi siūlome pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymus, jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Dar kartą, gerbiamas viceministre. Kada numatyta šitų įstatymų įsigaliojimo data? Aš čia bent greitosiomis nepastebėjau. Tai vienas klausimas, ar liepos 1 diena yra įmanomas terminas, ar ne?
Kitas dalykas konkrečiai dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kaip valstybės įmonės. Ką tik atrinktas naujas generalinis direktorius A. Latakas (tikiuosi, kad jis bus patvirtintas ir pradės eiti pareigas), tačiau reiškia, kad už keleto mėnesių valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taps akcine bendrove. Ar A. Latakas turės iš naujo dalyvauti konkurse norėdamas tapti akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu? Koks A. Latako likimas su ta sąlyga, jeigu jis paskiriamas dabar valstybės įmonės vadovu, tapus valstybės įmonei akcine bendrove: ar jis vėl turės konkuruoti, ar vėl reikės be vadovo sėdėti?
V. KONDRATOVIČ. Ačiū. Pirmas klausimas dėl terminų. Aš manau, komitete mes patikslinsime. Taip, paketo teikimas jau porą metų guli Seime, tik dabar mes pateikimą darome, todėl reikės tam tikrų datų korekcijos. Mes sudėliosime tam, kad įstaigų veikla nenutrūktų ir tai nesutrukdytų.
Kalbant apie dabartinį dar kandidatą į valstybės įmonės direktorius, natūralu, jeigu tampa akcine bendrove, tai vadovą skiria valdyba. Tai nėra ministro arba savininko, paketo turėtojo, prerogatyva. Kaip ir valdybą – irgi galbūt reikės iš naujo rinkti. Mes turime praktiką su kelių priežiūra, kuri buvo paimta taip, kad valdyba atitiko tuos kriterijus, kurie buvo keliami per atranką. Tai yra buvo atrinkta, kaip numato dabartiniai įstatymai, ir buvo pertvirtinta valdyba, ta valdyba paskyrė vadovą, kuris anksčiau buvo valstybės įmonės. Natūralu, to galbūt reikėjo dėl to, kad procesas, reforma tęsiama ir vidury proceso vadovas nebūtų keičiamas. Šiuo atveju, aš manau, bus valdybos sprendimas. Man būtų gal ir nesąžininga komentuoti, kaip ji apsispręs ir kaip ji numatys. Palauksime – pamatysime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, po šito klausimo ir motyvų sakymo bus balsavimas. Kadangi mes lenkiame laiką, prašyčiau visus rinktis į salę.
Dabar klausia V. Poderys. Dar vienas klausimas, gerbiamas viceministre. Prašau.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš priešais jus. Dėkui už pateiktą projektą, bet mano klausimas yra dėl viešosios infrastruktūros. Kai dabar turime valstybės įmones, tai viešąją infrastruktūrą arba tą esminį strateginį valstybės turtą ši įmonė valdo patikėjimo teise.
V. KONDRATOVIČ. Taip ir liks.
V. PODERYS (MSNG). Įsteigus akcinę bendrovę, aš suprantu, viešąją infrastruktūrą valdys nebe patikėjimo teise, o kaip savo privatus juridinis asmuo – akcinė bendrovė.
V. KONDRATOVIČ. Ne, ne, ne.
V. PODERYS (MSNG). Tai vienas klausimas, ar tikrai visa esminė infrastruktūra bus patikėjimo teise? Kaip aš suprantu, akcinė bendrovė turės savo balanse ir valdys kaip savo, ne patikėjimo teise. Mano klausimas yra, ar viešoji infrastruktūra turės tarnauti viešajam interesui, ar pelno maksimizavimui? Tai yra vienas klausimas.
Kitas. Vis pabrėžiate, kad 100 % akcijų priklausys valstybei, bet turint galvoje, kokia yra dabar praktika, kad valdybose valstybės atstovų iš viso nėra, strateginėse įmonėse, mano klausimas, ar čia, šitoje bendrovėje, taip pat bus ta praktika, ar ne?
V. KONDRATOVIČ. Į pirmą klausimą. Viešoji infrastruktūra, kurią aš paminėjau, liks patikėjimo teise akcinei bendrovei patikėta, o likęs turtas, tarkim, jeigu mes kalbėsime apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, tai būtų mašinos, laivai, koks nors kitas turtas, terminalai, visokie automobiliai, bus kapitalizuotas, kapitale bus kaip akcinės bendrovės turtas. Šiuo atveju kaip su geležinkeliais – viešoji infrastruktūra yra viešoji infrastruktūra. Konkrečiai apibrėžiame ir sakome, kad tai priklauso valstybei ir jūs tai valdote patikėjimo teise. Šiuo atveju niekas nesikeis. Tai netaps jų kapitalu ir tikrai ateityje negalės su juo ką nors blogo ar gero… Gero tikrai turės padaryti, blogo tikrai ne. Tai tiek. O kažkas… (Balsai salėje) Dėl valdybų? Praktika yra, kad dauguma turėtų būti nepriklausomi nariai, tai akcinė bendrovė, natūralu, kad dabar tokie įstatymai, kitaip aš negaliu. (Balsai salėje) Kaip?
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui už atsakytus klausimus.
V. KONDRATOVIČ. Bus valstybės atstovų tikrai, valstybės tarnautojai būtinai turės dalyvauti valdyboje.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui už atsakymus į klausimus ir pateiktus įstatymų projektus. Ir dabar dėl motyvų. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau truputį dėl motyvų pasisakyti. Pirmiausia pritariu akcionavimui ir pasisakau toje grafoje, kur pasisakymai už. Tačiau šiek tiek nerimo sukėlė arba pamąstymui siūlau pasvarstyti, kodėl būtinai 100 % valstybės akcijų turi būti.
Žiūrėkite, mes turime sėkmingai funkcionuojančias įmones, pavyzdžiui, „Klaipėdos nafta“, kur yra 72 % valstybės akcijų ir 28 % priklauso kitiems privatiems asmenims. Svarbiausia užtikrinti valstybės interesų atstovavimą ir valstybės kontrolę. Vertinkime tuos objektus kaip valstybės nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčius objektus. Tokiems objektams yra apsaugos mechanizmai, nepaisant, ar jie turi 100 % akcijų, ar, pavyzdžiui, 67 % akcijų.
Ką duotų toks privataus kapitalo įleidimas į valstybės valdomas akcines bendroves? Knowhow, tai yra naujų žinių atėjimą, naujo kapitalo įsiliejimą, kad ne valstybė investuotų į akcinį kapitalą, o investuoti galėtų ir privatūs asmenys, būtų galima pervesti tokias įmones į biržą prekiauti akcijų dalimi biržose, pritraukiant pinigus ir galbūt superinius, labai aukšto lygio investuotojus.
Tarkime, tame pačiame Klaipėdos uoste kalbama apie galimą naujo konteinerių terminalo giliavandeniame uoste statybą, paties giliavandenio uosto statybą, kalbama apie „Maersko“ kaip akcininko pritraukimą. Kai kuriuose Europos uostuose padaryta: ateina investuotojas, pats tampa akcininku, akcijų valdytojų dalimi ir tampa suinteresuotas to uosto plėtra.
Čia galima labai daug iš to išlošti. Todėl aš svarstymo stadijoje siūlysiu peržiūrėti ir nebūtinai apsiriboti, kad tik 100 %, tik valstybės valdomos akcijos. Galima gauti didelę pridėtinę vertę įsileidžiant ir privataus kapitalo mažą dalį.
PIRMININKAS. Dėkojame.
17.03 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4691 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, skelbiu balsavimo pradžią. Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo ratifikavimo“ projektas. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame. Nori balsuoti, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
17.04 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuri parengiama ar kuria keičiamasi vykstant kariniam bendradarbiavimui, abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4572 (pateikimo tęsinys)
Kitas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuri parengiama ar kuria keičiamasi vykstant kariniam bendradarbiavimui, abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4572. Balsuojame.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.05 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4754 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4754. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai, balsavo 86 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai – Teisės ir tvarkos komitetas. Svarstyti gegužės 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.06 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 35, 168, 170, 214, 217, 218, 234, 381, 418, 426 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 174 ir 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4653ES, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 11, 28, 29, 341 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3711 ir 3712 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4654, Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 51, 59, 65, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Įstatymo papildymo nauju XIV skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4655 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4653, Prokuratūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-4654 ir įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ įstatymo projektas Nr. XIIIP-4655. Balsuojame.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai, balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Siūlomas kaip pagrindinis dėl visų trijų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 28 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.07 val.
Baudžiamojo kodekso 60, 1471, 1511, 189, 214, 218, 2241 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4454ES, Baudžiamojo proceso kodekso 212, 254 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4455ES, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4456ES (pateikimo tęsinys)
Kitas – Baudžiamojo kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4454, Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4455 ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4456. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir tvarkos komitetas dėl visų trijų. Svarstyti gegužės 28 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.08 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 9, 92, 93, 910, 911, 14, 141, 16, 18, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4620ES (pateikimo tęsinys)
Kitas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIIP-4620. Balsuojame.
Užsiregistravo 90 Seimo narių, balsavo 90 Seimo narių: už – 85, prieš – 2, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Siūlomas kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 28 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.09 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 142 straipsniais ir 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637ES, Administracinių nusižengimų kodekso 425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4638, Užimtumo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4639 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4637, Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4638 ir Užimtumo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4639. Balsuojame.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai, balsavo 92: už – 76, prieš – 1, susilaikė 15. Po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir tvarkos komitetas. Svarstymas – gegužės 19 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Prašom per šoninį mikrofoną. Prašau. Arčiau prie mikrofono prieikite.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Norėtume prašyti Švietimo ir mokslo komiteto kaip papildomo, nes įstatymo projekte yra nuostatos, susijusios tu tokiais švietimo dalykais ir sąvokomis kaip „vairuotojų mokymo centras“, „vairuotojų kompetencijos įgijimo, tobulinimo kursai“ ir panašiai. Dėl šių sąvokų pastabų turėjo Teisės departamentas. Mes norėtume pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Dėl visų trijų? Ar dėl pagrindinio, ar viso bloko?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Pagrindinio.
PIRMININKAS. Dėl pagrindinio. Ar, gerbiami kolegos, galime siūlymui ir prašymui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.11 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4748, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4749, Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4750, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4751 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Kelių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4746, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4747, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4748, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4749, Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4750 ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4751. Balsuojame.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai, balsavo 96: už – 78, prieš nėra, 18 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai, Ekonomikos, Biudžeto ir finansų komitetai, Ekonomikos komitetas, Ekonomikos komitetas, Ekonomikos komitetas ir Administracinių nusižengimų – Teisės ir tvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ir svarstysime birželio 16 dieną. Dėkojame.
17.13 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 8 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843, Vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 121, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845, Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 5, 6, 7, 19, 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2846, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842, Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843, Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845, Saugios laivybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2846, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848 ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849. Balsuojame.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai, balsavo 95: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: Ekonomikos komitetas dėl pagrindinio, toliau – dėl suskystintų dujų – irgi Ekonomikos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo – Teisės ir tvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) O dėl Klaipėdos jūrų uosto – Ekonomikos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, jau sakiau. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Svarstysime birželio 16 dieną.
17.15 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467 (pateikimo tęsinys)
Administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4466 ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4467. Balsuojame.
Užsiregistravo 96, balsavo 95: už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas komitetas – Teisės ir tvarkos komitetas. Svarstysime birželio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4772(2) (pateikimas)
Gerbiami kolegos, rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4772. Kviečiame gerbiamą pavaduotoją R. Baškienę. Sekundėlę, atsiprašau. Šoninis mikrofonas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, tik dėl vedimo tvarkos, kad būtų politiškai teisiškai teisinga. Jūs, gerbiamas posėdžio pirmininke, vis sakote, kad šį projektą atiduodame svarstyti Teisės ir tvarkos komitetui. Nėra tokio, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad būtų viskas aišku ir stotų į vietas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Atsiprašau, teisės ir tvarkos komiteto nėra… (Balsai, juokas salėje) Nėra tokio, daugiau to neminėsiu. Prašom. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš Mišrios grupės vardu prašyčiau padaryti šio klausimo svarstymo ir pateikimo pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Mes kalbame, ką dabar paskelbiau?
A. MAZURONIS (MSNG). Taip, apie Seniūnų sueigos sudėtį.
PIRMININKAS. Rezervinį. Balsuojame.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Balsuojame.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 81, prieš – 6, susilaikė 7. Dėl šio klausimo skelbiama pertrauka iki kito posėdžio, aš taip supratau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerai. Pertrauka iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4792.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, norėčiau paprašyti, kad sukeistumėme Nr. XIIIP-4793 – turėtų būti dėl komitetų narių skaičiaus pirma.
17.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4793 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerai. Tada skelbiu rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4793. Prašom, gerbiama Rima.
Dėl vedimo tvarkos, sekundėlę. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Opozicija džiazuoja. Gerai.
PIRMININKAS. Balsuojame. Prašymas teisėtas. (Balsai salėje)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Neteiksime dėl sudėties, jeigu sprendimas bus daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 36, prieš – 37, susilaikė 19. Kadangi opozicija prašė – pertrauka iki kito posėdžio.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Nuoširdžiai dėkoju. Jūs parodėte savo stuburą.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai R. Baškienei. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, turime dar vieną klausimą – Seimo narių pareiškimai. Nėra.
Registruojamės.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Šios dienos popietinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.