LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius, tel. (8 5) 261 2363,

faks. (8 5) 212 4335, el. p. [email protected].

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188620589

Pagal adresatų sąrašą

2024-02- Nr.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) parengė
ir teikia išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl valstybei svarbaus projekto Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ projektą (toliau – Nutarimo projektas).

Nutarimo projekto tikslas – pradėti rengti valstybei svarbaus projekto Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, taip pat nustatyti planavimo tikslus. Nutarimo projektu numatomas rengti inžinerinės infrastruktūros vystymo planas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 5 straipsnio 4 dalimi, laikytinas specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, kuriame numatomas inžinerinės infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų, gretimų teritorijų naudojimo ir apsaugos priemonės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 ,,Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Klaipėdos pietinio aplinkkelio (toliau – Pietinis aplinkkelis) 6,8 km ilgio kelio ruožas patenka į šiuo nutarimu patvirtintą Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašą, todėl Pietinis aplinkkelis priskiriamas ypatingos valstybinės svarbos projektui.

Atsižvelgiant į tai, kad Pietinis aplinkkelis yra Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje dalis, numatomas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentas laikytinas valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentu.

Pietinis aplinkkelis sujungs Klaipėdos miesto gatvių tinklą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Klaipėdos uostas) teritoriją su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, o per jį ir su kitais transeuropinio tinklo keliais.

Pietinė jungtis yra svarbi užtikrinant Klaipėdos uosto veiklą bei veiklos plėtrą.
Klaipėdos uostas yra viena pagrindinių dalių Rytų–Vakarų (IXB) transporto koridoriuje, kuri jungia šios krypties kelių, geležinkelių ir jūrų maršrutus. Šio transeuropinio transporto koridoriaus plėtra yra vienas svarbiausių įvairiarūšio transporto plėtros projektų Lietuvoje siekiant, kad Lietuvos keliai ir geležinkeliai atsidurtų tarp pirmaujančių tranzitinių magistralių ES ir Rytų (įskaitant Aziją) prekybiniams mainams. Rytų–Vakarų krypties infrastruktūros plėtra leistų įsilieti ir į Baltijos jūroje numatomus plėsti jūrų greitkelius į Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų ES valstybių narių Transeuropinio transporto tinklo (TEN–T) tinklus.

Tai pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 ,,Dėl nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“ patvirtintoje Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programoje, 9.5.1. punkte, teigiama, kad Lietuva turi pasinaudoti galimybe savo transporto tinklo elementus tinkamai integruoti į ES pagrindinį ir bendrąjį Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) tinklus. Viena iš silpnųjų vietų yra TEN–T esantys miestai, nes juose sumažėja kelio (gatvės) laidumas ir eismo sauga. Siekiant to išvengti tiesiami miestų aplinkkeliai, kurie atskiria TEN–T srautus nuo vietinio transporto srauto. Vadovaujantis šia nuostata, yra suplanuotas Pietinis aplinkkelis.

Pietinio aplinkkelio poreikis buvo analizuotas Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijoje (VGTU, prof. habil. dr. P. Juškevičius, 2004 m.), Klaipėdos uosto krovinių gabenimo per Klaipėdos miestą galimybių studijoje (VGTU, prof. habil. dr. P. Juškevičius, V. Valeika, 2006 m.). Pagal parengtų studijų rezultatus buvo sukurtos teisinės prielaidos detalizuoti pietinės jungties sprendinius rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

Sprendimas statyti pietinę jungtį buvo priimtas 2007 m., patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuris dar kartą įtvirtintas 2021-09-30 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-191, patvirtinus Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimą,
o taip pat 2011 m. patvirtinus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.

2009 m. buvo parengta galimybių studija „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus pietinės jungties eismo prognozė“ (prof. habil. dr. P. Juškevičius, V. Valeika, 2009 m.), kurioje konstatuojama, kad pietinė jungtis būtų reikalinga ne tik Klaipėdos uosto reikmėms, bet kartu būtų sukurtas išbaigtas Klaipėdos miesto gatvių tinklas, sudarysiantis sąlygas optimaliam transporto sistemos funkcionavimui, būtų sumažintas Klaipėdos uosto generuojamo transporto srauto neigiamas poveikis gyventojams ir sumažintas vidinio miesto gatvių tinklo apkrovimas.

2015 m. parengta Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija (UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „Archimetras“ ir UAB „Lyderio grupė“), kurioje konstatuota, kad darnaus judumo ir Klaipėdos uosto konkurencingumo požiūriu yra būtina užtikrinti sklandų ir greitą krovinių sausumos keliais patekimą į Klaipėdos uostą bei iš jo, todėl ateityje būtina išplėtoti Klaipėdos uosto aptarnavimo koridorius, jungiančius Klaipėdos uostą su užmiesčio keliais. Ypač tai svarbu pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, kurioje numatoma intensyviausia plėtra.

2015 m. parengtas ir Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybių tarybų sprendimais (atitinkamai 2015-09-09 sprendimas Nr. AD1-2624 ir 2015-09-24 sprendimas Nr. T11-288) patvirtintas Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus detalusis planas.

Pakartotinai Pietinio aplinkkelio poreikis buvo identifikuotas ir įtvirtintas patvirtinus aukščiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentus: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-12-11 nutarimu Nr. 1278); Klaipėdos rajono bendrojo plano koregavimą (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020-08-20 sprendimu Nr. T11-333), Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimą (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021-09-30 sprendimu Nr. T2-191).

Pietinio aplinkkelio statyba yra įtraukta į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) sprendinių įgyvendinimo priemonių planą (priemonė Nr. 1.1.3). Pagal šiame plane pateiktą būklės vertinimą, didžiausias krovininio transporto eismo į (iš) Klaipėdos uostą (-o) intensyvumas koncentruojasi centrinėje ir pietinėje miesto dalyse. Pietinėje uosto dalyje įsikūrę multimodalinių krovinių terminalai. Ateityje transporto srautas į šią Klaipėdos uosto dalį gali ženkliai didėti dėl planuojamos pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros bei Klaipėdos uosto rezervinės teritorijos panaudojimo uosto krovos ir (ar) kitai pridėtinę vertę kuriančiai veiklai. Siekiant sumažinti tiek esamų, tiek ateityje planuojamų krovininio transporto srautų per pietinę Klaipėdos miesto dalį neigiamą poveikį (spūstis, taršą, triukšmą ir kt.) vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, numatyta galimybė įrengti Pietinį aplinkkelį.

Priėmus Nutarimo projektą, nustatomos šios teigiamos pasekmės – bus pradėtas rengti valstybei svarbaus projekto Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas, kuris bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Priėmus Nutarimo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

Pietinio aplinkkelio projekto įgyvendinimo finansavimui numatomos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos.

Nutarimo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Suinteresuotieji gali pateikti pastabas ir pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo Nutarimo projekto paskelbimo. Nepateiktus pastabų iki nurodyto termino, bus laikoma, kad Nutarimo projektui pritariama. Atskirų konsultacijų su visuomene nenumatoma.

Nutarimo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Infrastruktūros plėtros grupės
patarėjas, vykdantis grupės vadovo funkcijas, Darius Sriubas (tel. +370 660 31979, el. p. darius.sriubas@sumin.lt) ir vyriausioji specialistė Justyna Bacevič (tel. +370 695 18148 , el. p. [email protected]).

PRIDEDAMA:

1. Nutarimo projektas, 1 lapas.

2. Planuojamos teritorijos planas, 1 lapas.