 |
|
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai El. p. [email protected]
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos El. p.: [email protected]
|
Į 2016-07-28 Nr. (1.1.21-60)10-6475
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų nustatymo metodikos projekto
2016 m. rugpjūčio d. Nr. 4-01-
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. liepos 28 d. prašymą, atlikome Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus įsakymo „Dėl ortopedijos techninių priemonių, kurių gamybos ir pritaikymo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ projekto (toliau – Metodikos projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Metodikos projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu ir vykdant valstybinio audito „Privalomasis sveikatos draudimas“ rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-384, 9 punktą. Vertinimo metu taip pat nustatyta, jog VLK direktoriaus įsakymo projektas, kuriuo tvirtinama ortopedijos techninių priemonių, kurių gamybos ir pritaikymo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bazinių kainų nustatymo metodika, nebuvo paskelbtas per Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų informacinę sistemą. Kadangi Metodikos projektas nebuvo viešai prieinamas, visuomenei, ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyviams, kitoms suinteresuotoms institucijoms nebuvo galimybių susipažinti su jo aiškinamuoju raštu, tikslais, ko siekiama, kokią įtaką priimtas teisės aktas turės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pacientams, ar buvo gauta kokių nors pastabų ir pan. Pabrėžtina, jog teisės aktų projektų neskelbimas viešai kelia abejonių dėl jų skaidrumo. Kadangi ne pirmą kartą pastebima, jog sveikatos apsaugos sektoriuje gan svarbūs visuomenei teisės aktų projektai nėra viešai skelbiami[1], tai laikytina sisteminiu korupcijos rizikos veiksniu.
Atlikę Metodikos projekto antikorupcinį vertinimą ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir kartu skaidrumo teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Metodikos projekto 2.1 ir 9 punkte nustatyta, jog VLK specialistai su prašymu pateikti nuomonę apie sąnaudų pagrįstumą gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurie yra dalyko žinovai (aukštosios mokyklos moksliniai darbuotojai, gydytojai) ir kurių asmeniniai interesai nesusiję su ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidų kompensavimu. Siekiant teisinio aiškumo, VLK specialistų ir nepriklausomų ekspertų priimamų sprendimų objektyvumo, siūlytina svarstyti galimybę sukonkretinti apibendrintą situaciją ar kelias pavyzdines situacijas, kada gali prireikti nepriklausomų ekspertų nuomonės dėl ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo sąnaudų pagrįstumo, taip pat labiau detalizuoti pasitelktinų nepriklausomų ekspertų kvalifikacinius ir patirties reikalavimus.
2. Kadangi ortopedijos techninių priemonių rinkoje nustatyta korupcijos rizikos veiksnių, netinkamai atskiriant serijiniu būdu pagamintus medicinos prietaisus nuo pagamintų pagal individualų užsakymą[2], todėl siūlytina Metodikos projekto priedus papildyti informacija, kuri turėtų būti gauta iš ortopedijos įmonių, kurios ne tik įveža į Lietuvą serijiniu būdu pagamintus medicinos prietaisus (be to, būtina atkreipti dėmesį ir į nevienodas skirtingų trečiųjų šalių serijinių ortopedijos techninių priemonių kainas), bet po to užsiima pritaikymo veikla, t. y. tokios įmonės privalėtų pateikti konkrečią informaciją, kiek kainuoja ortopedijos techninių priemonių pritaikymo konkrečiam žmogui pagal konkretų jo medicininį poreikį sąnaudos. Iš dabartinių Metodikos projekto priedų daugiau bus gaunama informacija apie gamybos sąnaudas.
3. Metodikos projekto 15 punkte nustatyta, kad apskaičiuota serijiniu būdu gaminamos ortopedijos techninės priemonės (pačios ortopedijos įmonės gaminamos ar įsigyjamos iš trečiosios šalies) bazinė kaina negali viršyti 80 procentų kompensuojamosios sumos, faktiškai mokėtos už tos pačios tipo grupės pagal užsakymą (individualiai) gaminamą ortopedijos techninę priemonę, praėjusių 3 metų vidurkio. Kadangi įsigyjamų iš trečiųjų šalių ortopedijos techninių priemonių kaina būna žymiai mažesnė, dėl ko formuluotė „faktiškai mokėta suma“ bus visada nevienoda, todėl siekiant dinamiško objektyvaus bazinių kainų nustatymo proceso, siūlytina svarstyti galimybę bazines kainas nustatyti remiantis ne procentais, o duomenimis, atspindinčiais realias ortopedijos įmonių išlaidas, taip pat nustatyti objektyvius faktinių išlaidų kriterijus.
4. Metodikos projekto 19 punkte nustatyta, jog ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų nustatymo procedūra vykdoma ne rečiau kaip kas 5 metus. Manome, jog tai yra per ilgas laiko tarpas, nes per tokį laikotarpį sąnaudų kainos gali pakisti nemaža apimtimi, todėl siūlytina laikotarpį trumpinti, pvz., iki 3 metų.
5. Metodikos projekto 19 punkte taip pat nustatyta, jog naujai į sąrašus įrašomų ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų nustatymo procedūra vykdoma prireikus. Kadangi teisiniame reguliavime nėra nustatyti objektyvūs kriterijai, kas gali nuspręsti ir kokiais atvejais vykdyti naujai į sąrašus įrašomų ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų nustatymo procedūrą, todėl minėtos Metodikos projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.
6. Siūlytina labiau konkretinti Metodikos projekto 1 priedo Pastabų 4 punkte nustatytą bendrųjų ir administracinių sąnaudų išskaidymą, nes formuluotė „kitos sąnaudos, susijusios su įmonės veikla“ gali sudaryti sąlygas ortopedijos įmonėms bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskirti baudas, skolas ar pan., kurios yra susijusios su įmonės veikla, tačiau neturėtų būti vertinamos ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų nustatymo procese.
7. VLK tobulinant Metodikos projektą siūlytina svarstyti ir Sveikatos apsaugos ministerijos antikorupcinio vertinimo pažymoje Nr. AV-124[3] išdėstytas pastabas.
8. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 7 straipsnyje įtvirtintas konsultavimasis su visuomene, kurio tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir galimus jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką rengiamo teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje buvo pabrėžęs, jog konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos. Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga; jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija, taip įgyvendinant inter alia Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus[4]. Taigi, Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos siekdamos būti neuždaros visuomenei, diskutuojančios jų kompetencijoms priskirtais klausimais, turėtų dažniau skelbti teisės aktų projektus, susijusius su pacientų interesais ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, viešai.
Prašome Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl šios išvados 1-7 pastabų, o Sveikatos apsaugos ministerijos dėl šios išvados 8 pastabos per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta (numatoma atsižvelgti) į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
PRIDEDAMA. Sveikatos apsaugos ministerijos antikorupcinio vertinimo pažymos Nr. AV-124 kopija, 12 lapų.
|
Direktoriaus pavaduotojas |
|
Romas Zienka |
|
|
|
|
Giedrius Būdvytis, tel. 8 706 63 354, el. p. [email protected]