Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 26, 2024

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 339

STENOGRAMA

 

2023 m. gruodžio 21 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS

 

 

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos, 10 va­lan­da. Pra­de­da­me gruo­džio 21 die­nos Sei­mo po­sė­dį. Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 109 Sei­mo na­riai.

 

10.01 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2023 m. gruo­džio 21 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Kas tu­rė­tų pa­sta­bų dėl dar­bo­tvar­kės? A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ge­rą ry­tą, ko­le­gos. Frak­ci­jos var­du pra­šau po Pre­zi­den­to ve­to klau­si­mo įtrauk­ti pro­jek­tus Nr. XIVP-3397, Nr. XIVP-3370. Čia Rin­ki­mų ko­dek­so pa­tai­sos po­li­ti­nės re­kla­mos klau­si­mu.

PIRMININKAS. Pa­kar­to­ki­te nu­me­rius.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Pro­jek­tai Nr. XIVP-3397, Nr. XIVP-3370. Rin­ki­mų ko­dek­sas.

PIRMININKAS. Dau­giau? Ger­bia­mas D. Gai­žaus­kas.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš taip pat frak­ci­jos var­du pra­šy­siu ke­lių pra­šy­mų. Tai pir­mas – ke­lia­mės į va­ka­ri­nį po­sė­dį. Pats pir­mas klau­si­mas – dis­ku­si­ja „Vals­ty­bės gy­ny­bos stip­ri­ni­mo am­bi­ci­ja“. Iš­ties G. Land­sber­gis bu­vo tas ini­cia­to­rius, ku­ris ban­dė su­kvies­ti vėl mū­sų vi­sų par­ti­jų ly­de­rius dis­ku­tuo­ti dėl vi­suo­ti­nio šau­ki­mo ir pa­na­šiai, tai yra pa­pil­dy­ti mū­sų par­ti­nį su­si­ta­ri­mą. Šian­dien tu­rė­jo­me su­si­rink­ti 13 va­lan­dą. Vė­liau bu­vo pa­keis­ta. Tas su­si­ti­ki­mas ne­įvy­ko ir da­bar ma­to­me, kad ta dis­ku­si­ja ne­va įkel­ta į dar­bo­tvarkę ir į ją pa­kvies­tas tik­tai vi­ce­mi­nist­ras Ž. Tom­kus, net ne kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras, ne­va dis­ku­si­ja pri­sta­ty­ti tą mū­sų vals­ty­bės gy­ny­bos stip­ri­ni­mo am­bi­ci­ją. Bet mes ma­no­me, kad tai vi­siš­kai ne dis­ku­si­ja, o mo­no­lo­gas, kur mes tik­tai tu­rė­si­me ga­li­my­bę už­duo­ti kaž­ko­kius klau­si­mus. Ir ką to­liau ma­to­me? Ma­to­me, kad bū­tent po to mo­no­lo­go kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras at­ei­na jau su sa­vo siū­ly­mais dėl vi­suo­ti­nio šau­ki­mo, ne­su­de­rin­to su mū­sų po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis. To­dėl frak­ci­jos var­du pra­šo­me iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti 2-1 klau­si­mą, bū­tent tą dis­ku­si­ją, ir vė­liau vi­sus tei­ki­mus, ku­riuos tei­kia kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras, tai 2-2.1 ir iki 2-2.11, iki L. Kas­čiū­no.

An­tra, frak­ci­jos var­du pra­šo­me, kad vie­toj šio iš­brauk­to klau­si­mo iš­kvies­tu­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tū­ros at­sto­vą, ku­ris va­kar iš­ties pa­sklei­dė la­bai stip­rius kal­ti­ni­mus, kad mū­sų vals­ty­bė­je vėl vals­ty­bi­nin­kų kla­nas ban­do už­im­ti tam tik­rus vals­ty­bi­nius svar­bius pos­tus, tai iš­ties yra la­bai di­de­lė grės­mė na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Apie vals­ty­bi­nin­kų kla­ną jau tu­rė­jo­me na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ne vie­ną ty­ri­mą ir ma­no­me, kad šie kal­ti­ni­mai, mes­ti vals­ty­bi­niu mas­tu, pri­va­lo bū­ti iš­girs­ti Sei­me, to­liau mes pri­va­lo­me bū­tent į tuos kal­ti­ni­mus re­a­guo­ti. Bū­tent dėl to, kad vi­ce­mi­nist­ras pa­kvies­tas į dis­ku­si­ją, vie­toj to iš­brauk­to klau­si­mo pra­šau Sei­mą ap­si­spręs­ti ir iš­kvies­ti pre­zi­den­tū­ros at­sto­vą, ku­ris pa­aiš­kin­tų dėl vals­ty­bi­nin­kų kla­no ban­dy­mų už­im­ti mū­sų svar­bias ins­ti­tu­ci­jas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ką gi, fik­suo­ja­me pa­gei­da­vi­mus. Kas dar frak­ci­jos var­du? D. Griš­ke­vi­čius. Pra­šau.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. No­riu pa­klaus­ti ir pa­si­tar­ti. Ka­dan­gi Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja pra­dė­jo svars­ty­mą, ar ne­bu­vo svars­ty­mo me­tu pa­žeis­tos pro­ce­dū­ros ir Sei­mo sta­tu­tas dėl Vals­ty­bės pa­žan­gos stra­te­gi­jos 2050, tai vis dėl­to, ka­dan­gi dar tu­ri­me po­sė­dį šeš­ta­die­nį, frak­ci­jos var­du no­ri­me pa­pra­šy­ti per­trau­kos, kol at­sa­ky­mas bus gau­tas dėl sta­tu­ti­nės nor­mos. Iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Jūs siū­lo­te iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės, ga­li­te…

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Taip.

PIRMININKAS. Koks nu­me­ris?

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mas, man at­ro­do, pro­jek­tas Nr. XIVP-2937.

PIRMININKAS. Dar­bo­tvarkės 2-17 punk­tas, taip?

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Taip. 2-18 – ma­ne pa­tiks­li­no.

PIRMININKAS. Ir G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Tai du klau­si­mai. Aš ne­su sta­tu­ti­nis, at­si­pra­šau, aš ne­tu­riu ran­ko­se Sta­tu­to.

Dėl pir­mo­jo klau­si­mo. Ka­dan­gi kvie­ti­mas bu­vo siųs­tas ma­no var­du dėl dis­ku­si­jos šian­dien apie vi­suo­ti­nį šau­ki­mą, tai aš no­riu pri­min­ti, kad ori­gi­na­lia­me kvie­ti­me bu­vo pa­siū­ly­ta iš­klau­sy­ti skai­čių ir ga­li­my­bių, koks bū­tų ke­lias į prie­kį. Su­si­rin­ki­mas mi­nus pir­ma­me aukš­te ar­ba slap­to­je po­kal­bių sa­lė­je bū­tų lei­dęs Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai pa­teik­ti dau­giau skai­čių ir kai ku­rios in­for­ma­ci­jos, ku­rios gal­būt ne­ga­li­ma pa­teik­ti vie­šai, ta­čiau nu­spren­dė­me, pa­si­kon­sul­ta­vę su ki­tų par­ti­jų at­sto­vais, kad pla­tes­nė dis­ku­si­ja, ku­ri bū­tų gir­di­ma ir vi­suo­me­nei, ir vi­siems čia su­si­rin­ku­siems Sei­mo na­riams, šian­dien bū­tų nau­din­ges­nė. Tai ly­giai tie pa­tys žmo­nės, ku­rie bū­tų pri­sta­tę mums dis­ku­si­ją mi­nus pir­ma­me aukš­te, šian­dien pri­sta­tys iš tri­bū­nos, pa­teiks skai­čius. Jei­gu no­rė­si­me su­ži­no­ti dau­giau, ypač ku­rie yra NSGK na­riai, ga­lės su jais su­si­pa­žin­ti po­sė­dy­je. Tas kvie­ti­mas tik­rai nie­kur ne­din­go, dis­ku­si­ją tę­si­me. Tie­siog, ma­nau, į ją įtrau­kus dau­giau žmo­nių, ji­nai bus nau­din­ges­nė.

Da­bar dėl pre­zi­den­tū­ros at­sto­vo. Siū­ly­čiau kar­tu pa­kvies­ti žmo­nes, ku­rie ga­lė­tų pa­aiš­kin­ti, kiek že­mė yra plokš­čia, ir į klau­si­mus at­sa­ky­ti Sei­me. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pir­miau bu­vo mi­nist­ras Ar­vy­das.

PIRMININKAS. Pra­šau. A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dė­kui. At­sa­ky­siu. Vi­ce­mi­nist­ras iš tik­rų­jų (jo da­ly­va­vi­mą ga­li­te va­din­ti dis­ku­si­ja, ga­li­te edu­ka­ci­ja) bet ko­kiu at­ve­ju pri­sta­to rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją. Ma­nęs at­ves­din­ti į sa­lę ne­rei­kia, aš sa­lė­je esu ir bū­siu. Kar­tu bus ir ka­riuo­me­nės at­sto­vai. Jei­gu iš­kils pa­pil­do­mų klau­si­mų, be abe­jo, kad rei­kia ir jie tu­rės ga­li­my­bę į juos at­sa­ky­ti. Tie­siog ak­cen­tuo­ja­me, in­for­ma­ci­ja vi­siems Sei­mo na­riams yra rei­ka­lin­ges­nė ne­gu la­bai siau­rai gru­pei kur nors ko­mi­te­te už­si­da­rius du­ris.

PIRMININKAS. Pra­šau. A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau su­re­a­guo­ti į po­rą mo­men­tų. Pir­mas mo­men­tas dėl siū­ly­mo įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę Rin­ki­mų ko­dek­są. Ko­le­gos, at­krei­piu dė­me­sį, kad pa­gal tą pa­tį Rin­ki­mų ko­dek­są jo pri­ėmi­mas ne­ga­li­mas rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu. Tai­gi ir jo bet koks svars­ty­mas yra ab­so­liu­čiai be­pras­mis veiks­mas. Jei­gu čia yra min­čių, kad kaž­kas bus pa­keis­ta dėl Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Sei­mo rin­ki­mų, tai ne­ga­li bū­ti pa­da­ry­ta, nes rin­ki­mų kam­pa­ni­ja yra pra­si­dė­ju­si. Tie, ku­rie siū­lo, šiaip ko­vo­jo, kad ter­mi­nas bū­tų dar il­ges­nis – vie­ni me­tai, tai vie­ni me­tai čia jau iki vi­sų rin­ki­mų yra su­ėję. Dėl to Rin­ki­mų ko­dek­so tik­rai pra­šy­čiau ne­įtrauk­ti.

Pas­ku­ti­nis mo­men­tas. Jei­gu čia kal­ba­ma apie Pre­zi­den­tą ir pre­zi­den­tū­ros at­sto­vus, tai at­kreip­čiau dė­me­sį, kad pre­zi­den­tū­ros at­sto­vai įgar­si­na Pre­zi­den­to po­zi­ci­ją. Jei­gu no­rė­tu­me dis­ku­tuo­ti, tai rei­kė­tų kvies­tis pir­mi­nį šal­ti­nį, tai yra Pre­zi­den­tą.

PIRMININKAS. A. Ma­zu­ro­nis dėl dar­bo­tvarkės?

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, kad ga­lų ga­le pa­ste­bė­jo­te. Kaip aš su­pran­tu, čia tuo pa­čiu klau­si­mu no­ri pa­si­sa­ky­ti ma­no ko­le­gės, tai gal te­gul jos pa­si­sa­ko ir aš pas­ku­ti­nis dėl dar­bo­tvarkės. Dėl dar­bo­tvarkės, taip, bet aš pas­ku­ti­nis, nes aš šiek tiek ki­tu as­pek­tu.

PIRMININKAS. Pra­šau. A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš no­riu tam Rin­ki­mų ko­dek­so iš­ma­ny­to­jui, ku­ris tą ko­dek­są taip pa­ren­gė, kad Sei­mas jį tai­sė iš es­mės pra­ėjus ke­lioms sa­vai­tėms po įsi­ga­lio­ji­mo. Ma­tyt, kal­bant apie Rin­ki­mų ko­dek­są, po­ne Vyš­niaus­kai, rei­kia pa­si­skai­ty­ti Ve­ne­ci­jos ko­mi­si­jos tai­syk­les, o to­se tai­syk­lė­se kal­ba­ma, kad tik tam tik­rais at­ve­jais, taip pat kai Rin­ki­mų ko­dek­so ar tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mai tu­rės įta­kos bal­sų skai­čia­vi­mui, ga­lio­ja ta me­tų tai­syk­lė. Ji­nai nė­ra ab­so­liu­ti. O ši­tie pro­jek­tai ne­tu­ri nie­ko ben­dro su rin­ki­mų bal­sų skai­čia­vi­mu. Kaž­kaip už­si­i­mant Rin­ki­mų ko­dek­su gal rei­kė­tų ži­no­ti bent jau tas pa­ma­ti­nes tarp­tau­ti­nes nor­mas.

PIRMININKAS. Ir A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). Dar dėl to pa­ties klau­si­mo sto­vi D. Ša­ka­lie­nė.

PIRMININKAS. Bet pats anks­čiau sto­vė­jai.

A. MAZURONIS (DPF). Ačiū, kad da­bar pa­ste­bė­jo­te, kad anks­čiau sto­vė­jau. Te­gu Do­vi­lė pa­si­sa­ko, nes ji dėl to pa­ties klau­si­mo. Aš ki­tu klau­si­mu.

PIRMININKAS. Pra­šau. D. Ša­ka­lie­nė.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš su­pran­tu, kad pa­ste­bė­ti, ko­kia tvar­ka žmo­nės pri­ei­na prie mik­ro­fo­nų, kon­ser­va­to­riams taip pat sun­ku kaip pri­si­min­ti, ką ra­šo sa­vo laiš­kuo­se. No­rė­čiau pri­min­ti, kad bu­vo kvie­čia­ma į pa­si­ta­ri­mą ir dis­ku­si­ją dėl na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos. Bu­vo aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad, „sie­kiant iš­sa­miau ap­tar­ti jū­sų iš­sa­ky­tus bei ga­li­mus pa­pil­do­mus siū­ly­mus ir sie­kį pa­pil­dy­ti par­la­men­ti­nių par­ti­jų na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos, no­rė­čiau jus pa­kvies­ti į tam de­di­kuo­tą su­si­ti­ki­mą. Į jį taip pat bus kvie­čia­mi kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras, prem­je­rė, Sei­mo NSGK pir­mi­nin­kas ir Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to at­sto­vai. Pla­nuo­ja­mas eks­per­ti­nis pri­sta­ty­mas su ga­li­mais siū­ly­mo va­rian­tais.“

Tai ga­li­te kaip nors pa­aiš­kin­ti, kaip čia per­kel­ta į ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lę „pus­va­lan­džio truk­mės“ dis­ku­si­ja, ku­rios me­tu vi­ce­mi­nist­ras pa­da­ro pri­sta­ty­mą, o par­la­men­ti­nių par­ti­jų at­sto­vai ga­li po 1 mi­nu­tę už­duo­ti klau­si­mą, yra su­si­ju­si su tuo su­si­ti­ki­mu, ku­ris bu­vo ža­dė­tas? Ieš­ko­jo­me lai­ko, jį de­ri­no­me. Kal­bant apie par­ti­jos va­do­vy­bę, pa­vyz­džiui, aš, kaip par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kė, bu­vau į jį de­le­guo­ta, su­ti­ko­me da­ly­vau­ti. Ir la­ba die­na, at­ro­do, kad ne­be­rei­kia to su­si­ti­ki­mo! Tai šiuo at­ve­ju ne­sa­ky­ki­te, kad bu­vo tik pa­siū­ly­mas pri­sta­ty­ti skaid­res ir kad 1 mi­nu­tė klau­si­mui už­duoti yra tas pats, kas iš tie­sų rim­tas po­kal­bis, kaip bu­vo siū­ly­ta slap­ta­me pa­si­ta­ri­mų kam­ba­ry­je. Tai­gi, man at­ro­do, dar vie­na iliust­ra­ci­ja, kad iš tie­sų ne­no­ri­te jūs tar­tis dėl gy­ny­bos ir sau­gu­mo pro­ble­mų. Dė­kui.

PIRMININKAS. G. Land­sber­gis at­sa­kys.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų, ste­bi­na ma­ne kal­ti­ni­mai, kai in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma pla­tes­niam žmo­nių ra­tui pla­tes­nė­je dis­ku­si­jo­je ir sa­ko­ma, kad kaž­kas ne­no­ri dis­ku­tuo­ti. Tai juo la­biau, prie­šin­gai, nes žmo­nės, su­si­rin­kę pen­kie­se ar sep­ty­nie­se, dis­ku­tuo­ja, ar mes ga­li­me dis­ku­tuo­ti Sei­me, ar mes ga­li­me įtrauk­ti ir vi­suo­me­nę. Ji, be­je, tu­ri la­bai aiš­kias nuo­mo­nes ir la­bai aiš­kiai pa­si­sa­ko apie tai, ko­kios kryp­ties ji­nai no­ri. Sa­ky­ki­me, aš ga­liu pa­sa­ky­ti, koks ga­lė­tų bū­ti to­les­nis ke­lias. Yra pri­sta­to­mi skir­tin­gi va­rian­tai. Mes ga­li­me tuos va­rian­tus ei­ti svars­ty­ti frak­ci­jo­se, svars­ty­ti par­ti­jo­se, su­si­rink­ti vėl į par­ti­jų pir­mi­nin­kų su­si­ti­ki­mą ir to­liau dis­ku­tuo­ti. Ne­la­bai su­pran­tu, ką mums su­griau­na pla­tes­nis vi­suo­me­nės įtrau­ki­mas į klau­si­mo spren­di­mą? Man at­ro­do, kad prie­šin­gai – tik­tai pa­de­da.

PIRMININKAS. Ar A. Ma­zu­ro­nis to­liau už­lei­s?

A. MAZURONIS (DPF). Tai aš ne šia te­ma, pir­mi­nin­ke, tai kaž­kaip…

PIRMININKAS. D. Gai­žaus­kas.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš tik Gab­rie­liui no­riu… Ger­bia­mas Gab­rie­liau, iš­ties aš su­pran­tu, ką jūs sa­ko­te. Tas jū­sų žai­di­mas žo­džiais man ir­gi yra su­pran­ta­mas. Bet yra dar vie­nas la­bai svar­bus do­ku­men­tas, ku­rį par­ti­jų pir­mi­nin­kai jau pa­si­ra­šę. Ten la­bai aiš­kiai yra įvar­din­ta, kad jei­gu mes tu­rė­si­me ki­tas dis­ku­si­jas, ku­rios ap­ima vi­suo­ti­nį šau­ki­mą ir taip to­liau, mes, par­ti­jų ly­de­riai, vėl rink­si­mės, tar­si­mės. Šiuo me­tu jūs tai ig­no­ruo­ja­te. Tai jūs tur­būt su­pran­ta­te, kad jūs siun­čia­te ži­nią, kad tas mū­sų su­ta­ri­mas ne­be­ga­lio­ja? Rei­kia iš jo gal ofi­cia­liai iš­ei­ti? Ar jūs to sie­kia­te?

PIRMININKAS. Prem­je­rė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar ga­lė­čiau? Tai vis dėl­to aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kas yra šian­dien tei­kia­ma. Šian­dien yra tei­kia­mi šau­ki­mo pro­ce­so po­ky­čiai, ku­riais ne­spren­džia­ma, kiek žmo­nių bus šau­kia­ma, ar tai bus vi­suo­ti­nis šau­ki­mas, per kiek lai­ko prie jo bus pri­ei­ta. Tai yra tie­siog ta pa­ti pro­ce­dū­ra, ku­ri bū­tų tai­ko­ma ar da­bar­ti­niam šau­ki­mo skai­čiui, ar di­des­niam šau­ki­mo skai­čiui, ar vi­suo­ti­niam šau­ki­mui. To­dėl ne­rei­kė­tų pai­nio­ti įsta­ty­mo pro­jek­to, ku­rį tei­kia mi­nist­ras šian­die­ną, su dis­ku­si­jo­mis apie vi­suo­ti­nį šau­ki­mą, ka­dan­gi tai yra tas pats įsta­ty­mas. Vis tiek to­kia pa­ti bus pro­ce­dū­ra, tie pa­tys po­ky­čiai yra rei­ka­lin­gi, koks šau­ki­mas be­bū­tų. Tai vie­na.

Da­bar kal­bant apie dis­ku­si­ją. Ka­dan­gi ši­tas klau­si­mas ap­skri­tai vie­šo­jo­je erd­vė­je yra dis­ku­tuo­ja­mas, la­bai ge­rai, kad po­li­ti­nių par­ti­jų pir­mi­nin­kai įsi­trau­kia. La­bai svar­bu. La­bai ačiū. Man at­ro­do, kad nė­ra jo­kios pro­ble­mos, jei­gu bus pa­da­ry­tas ir pla­tes­nis pri­sta­ty­mas šian­dien Sei­mo sa­lė­je su ga­li­my­bė­mis vi­siems, ne tik par­ti­jų pir­mi­nin­kams, už­duo­ti klau­si­mus. Vė­liau par­ti­jų pir­mi­nin­kai su­si­ta­ri­mo for­ma­tu pui­kiau­siai ga­lės tuos da­ly­kus dis­ku­tuo­ti – tiek ter­mi­nus, tiek fi­nan­sus, tiek skai­čius. Tai jau bus la­biau Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­jos, ku­ri yra de­šimt­me­tė, pa­ra­met­rai ne­gu to įsta­ty­mo, ku­rį tei­kia mi­nist­ras. La­bai pra­šau ne­da­ry­ti iš ši­to da­ly­ko pro­ble­mos. Nie­kas čia ne­da­ro pas­ku­ti­nės dis­ku­si­jos ar pir­mos dis­ku­si­jos. Tai yra tik­tai vie­nas pro­ce­so epi­zo­das ir vi­suo­me­nei šiek tiek ge­riau su­si­pa­žin­ti, nes Sei­mo po­sė­džių tran­s­lia­ci­jos yra vie­šos. Ačiū.

PIRMININKAS. S. Skver­ne­lis.

S. SKVERNELIS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­ži­nau, kaip ki­tur, bet, pa­vyz­džiui, aš esu su­in­te­re­suo­tas, kad ši­tą dis­ku­si­ją gir­dė­tų ir mū­sų frak­ci­jos na­riai (vi­si 17), nes rei­kės spren­di­mą pri­im­ti dėl vi­suo­ti­nio šau­ki­mo čia, Sei­me: už, prieš ar su­si­lai­ky­ti. No­ri­si, kad bū­tų ir ši­tą dis­ku­si­ją gir­dė­tų bent jau par­ti­jos na­riai, ku­rie nė­ra Sei­mo na­riai, ir vi­sa vi­suo­me­nė, ir su­pras­tų, kas yra tas vi­suo­ti­nis šau­ki­mas, kiek tai kai­nuos, ko­kios pro­ble­mos. Aš ne­ma­nau, kad ši­tas pri­sta­ty­mas ga­li kam nors pa­kenk­ti. Kam ne­įdo­mu, kas ne­no­ri, an­trą va­lan­dą ga­li­me ei­ti ger­ti ka­vos. Bet ši­tas pri­sta­ty­mas ne­pa­kei­čia par­ti­jų pir­mi­nin­kų su­si­ta­ri­mo ir to­se dis­ku­si­jo­se, jos bus. Kai mes, par­ti­jų pir­mi­nin­kai, įlį­si­me į rū­sį ir gau­si­me slap­tą in­for­ma­ci­ją, kaip ta in­for­ma­ci­ja pa­si­da­lin­ti su frak­ci­jų ko­le­go­mis, su par­ti­jų bi­čiu­liais?

Aš ma­nau, kad ši­tas žings­nis yra ge­ras. Kas ne­no­ri, ga­li ne­da­ly­vau­ti. O po ši­to žings­nio gal­būt bus leng­viau kal­bė­ti ir mū­sų par­ti­niai­s for­ma­tais­, nes pir­mi­nin­kas nė­ra tas, ku­ris tik va­do­vau­ja par­ti­jai. Jis tu­ri ras­ti ki­to­kius spren­di­mus, ben­druo­me­nės spren­di­mus, kad bū­tų ga­li­ma pri­im­ti ben­drą spren­di­mą, kon­sen­su­są. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dar D. Ša­ka­lie­nė.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš su­pran­tu, kad čia, ma­tyt, yra pa­si­ruo­ši­mas tam tik­roms ko­a­li­ci­joms, rin­ki­mų pro­ce­so da­lis. Tik no­riu aiš­kiai pa­sa­ky­ti – vie­nas ki­tam ne­pri­eš­ta­rau­ja. Vie­šas pri­sta­ty­mas, jo me­tu yra pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja vi­suo­me­nei ir vi­siems par­la­men­to na­riams, tai yra pui­ku. Ta­čiau kuo­met šio­je si­tu­a­ci­jo­je yra pa­sa­ko­ma, kad par­ti­jų va­do­vų dis­kusi­ja ke­lia­ma į sa­lę, tik­rai ne­pa­sa­ky­ta, kad bus pri­sta­ty­mas, po ku­rio mes tu­rė­si­me tą ža­dė­tą su­si­ti­ki­mą. Tai­gi ne­rei­kia šiuo at­ve­ju pai­nio­ti są­vo­kų. Dė­kui.

PIRMININKAS. At­ro­do, vis­ką iš­si­aiš­ki­no­me. Klau­siu, ar ku­ri nors frak­ci­ja vis dėl­to rei­ka­lau­ja iš­brauk­ti dis­ku­si­ją? (Bal­sai sa­lė­je) Aš klau­siu, ar po pa­si­kei­ti­mo nuo­mo­nė­mis ne­pa­si­kei­tė siū­ly­mas?

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš tik­tai pa­kar­to­siu dar sy­kį – tik su­stip­rė­jo, da­bar dar iš­gir­dus S. Skver­ne­lį, nes ne­su­pran­ta­me, jis pri­klau­so opo­zi­ci­jai ar po­zi­ci­jai. Bet es­mė ta, kad frak­ci­jos var­du pra­šo­me iš­brauk­ti tuos, ku­riuos pra­šiau, ir pa­kvies­ti pre­zi­den­tū­ros at­sto­vą pa­aiš­kin­ti dėl vals­ty­bi­nin­kų kla­no ke­lia­mų grės­mių.

PIRMININKAS. Pre­zi­den­tū­ros at­sto­vo kvie­ti­mas – čia at­ski­ras žan­ras. V. Ba­kas.

V. BAKAS (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi so­cial­de­mok­ra­tai, ger­bia­mi val­s­tie­čiai, nu­sto­ki­te rū­siuo­se val­dy­ti vals­ty­bę. Jūs tą siū­lo­te Lie­tu­vos žmo­nėms? Jūs šiaip tu­ri­te pro­to, kai siū­lo­te vie­ną iš svar­biau­sių Lie­tu­vai klau­si­mų – pri­va­lo­mo­jo šau­ki­mo klau­si­mą – svars­ty­ti rū­siuo­se? Nors vie­nas iš jū­sų at­li­ko tą pri­va­lo­mą­ją tar­ny­bą, čia svars­ty­da­mi rū­siuo­se? (Šur­mu­lys sa­lė­je) Aš ma­ny­čiau, jei­gu mes no­ri­me dis­kre­di­tuo­ti ir su­kom­pro­mi­tuo­ti pri­va­lo­mo­jo šau­ki­mo idė­ją, Lie­tu­vos gy­ny­bos idė­ją, taip, ge­riau­sia vie­ta tą da­ry­ti rū­siuo­se. Bet gal­būt ne­da­ry­ki­me to. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. L. Kas­čiū­nas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš bū­siu tai­kos ba­lan­dis. (Juo­kas sa­lė­je) Žiū­rė­ki­te, iš­klau­sy­ki­me šian­dien Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, ji pa­pa­sa­kos mums, kiek kai­nuo­tų, per kiek me­tų, ką rei­kia pa­da­ry­ti, kad ei­tu­me prie pri­va­lo­mo vi­suo­ti­nio šau­ki­mo. Sau­sio pra­džio­je ga­lė­si­me per­kel­ti į siau­res­nį for­ma­tą, jį ga­lė­tų ko­or­di­nuo­ti NSGK, tas pats ko­mi­te­tas, ku­ris ko­or­di­na­vo par­ti­jų su­si­ta­ri­mą, ir ten dau­giau pa­si­kal­bė­si­me apie po­zi­ci­jas. Tik­rai ne­kur­ki­me čia is­to­ri­jų, my­li­me mes vi­są opo­zi­ci­ją, jūs my­lė­ki­te vie­nas ki­tą taip, kaip mes jus my­li­me, ir vis­kas bus ge­rai. Gra­žių jums vi­siems šven­čių!

PIRMININKAS. Dėl dar­bo­tvarkės.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų la­bai keis­tai jau­čiuo­si, no­rė­da­mas iš tik­rų­jų pa­si­sa­ky­ti dėl dar­bo­tvarkės ir daug že­miš­kes­nių klau­si­mų. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš no­rė­jau tik klus­te­lė­ti dėl dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Pra­šom.

A. MAZURONIS (DPF). Ar aš tei­sin­gai su­pran­tu? Ma­ty­da­mas ke­tu­ris nu­ta­ri­mus dėl V. Ga­p­šio man­da­to nai­ki­ni­mo, aš kaip ir su­pras­čiau, kad dėl vi­sų nu­ta­ri­mų bus bal­suo­ja­ma vie­nu slap­tu bal­sa­vi­mu: gau­si­me vi­sus ke­tu­ris nu­ta­ri­mus vie­nu kar­tu, dėl jų ap­si­sprę­si­me, nu­ei­da­mi į vie­ną slap­tą bal­sa­vi­mą. Šį ry­tą aš iš­gir­dau, kad lyg ir pla­nuo­ja­ma kaž­ko­kia ki­to­kia pro­ce­dū­ra, jos ne­bu­vo lai­ko­ma­si, kai vy­ko ap­kal­ta Pre­zi­den­tui R. Pa­ksui. Ta­da bu­vo trys kal­ti­ni­mai, kiek aš pri­si­me­nu. Vi­sus tris ga­vo, ei­da­mi į vie­ną bal­sa­vi­mą. Žmo­nės tu­rė­jo ap­si­spręs­ti dėl at­ski­rų epi­zo­dų, nes iš prin­ci­po vi­si tie kal­ti­ni­mai su­si­ję, vi­si tie nu­ta­ri­mai su­si­ve­da į vie­ną da­ly­ką. Ar aš tei­sin­gai su­pran­tu, kad pla­nuo­ja­ma pro­ce­dū­rą da­ry­ti taip: gau­na­me vie­ną nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ei­na­me į vie­ną slap­tą bal­sa­vi­mą, iš­reiš­kia­me va­lią? Jei­gu spren­di­mas, sa­ky­ki­me, bal­sų trūks­ta man­da­tui nai­kin­ti, mes su­ka­me dar vie­ną slap­to bal­sa­vi­mo ra­te­lį dėl an­tro nu­ta­ri­mo. Ir taip tol, kol ar­ba pa­kaks bal­sų, ar­ba baig­sis vi­si ke­tu­ri nu­ta­ri­mai. Ar aš tei­sin­gai su­pran­tu? Ir už­bėg­da­mas už akių. Jei­gu aš tei­sin­gai su­pran­tu, gal jūs ga­li­te pa­sa­ky­ti, ko­kiu Sta­tu­to straips­niu re­mian­tis bū­tent to­kia pro­ce­dū­ra yra pla­nuo­ja­ma, nes, pa­kar­to­siu, R. Pa­kso ap­kal­tos at­ve­ju bu­vo vi­siš­kai ki­ta pro­ce­dū­ra pa­gal tą pa­tį ga­lio­jan­tį Sta­tu­tą ir Sta­tu­to straips­niai, reg­la­men­tuo­jan­tys ap­kal­tos nai­ki­ni­mą, nė­ra pa­si­kei­tę nuo tų lai­kų? Tai jūs man pa­sa­ky­ki­te, kas pa­si­kei­tė tuos straips­nius in­ter­pre­tuo­jant ir ko­dėl yra pla­nuo­ja­ma taip iš­tęs­ti Sei­mo dar­bą, nes iš prin­ci­po vis­kas yra su­si­ję?

Jei­gu vis tiek yra toks pla­nas, kaip aš gir­dė­jau, tai aš frak­ci­jos var­du pra­šau su­jung­ti vi­sų tų ke­tu­rių nu­ta­ri­mų bal­sa­vi­mą į vie­ną slap­tą bal­sa­vi­mą, kad į vie­ną slap­tą bal­sa­vi­mą nu­ė­ję Sei­mo na­riai gau­tų ke­tu­ris nu­ta­ri­mų pro­jek­tus, už­si­da­rę ka­bi­no­je ga­lė­tų lais­vai ap­si­spręs­ti, vie­nas epi­zo­das jam gal at­ro­dys reikš­min­ges­nis, ki­tas ma­žiau reikš­min­gas, ta­čiau vie­no slap­to bal­sa­vi­mo me­tu. Man at­ro­do, lo­gi­ka ir pa­ties slap­to bal­sa­vi­mo idė­ja tą su­po­nuo­ja, o ne taip suk­ti ra­te­lį tol, kol, ne­ži­nau, ar­ba už­teks bal­sų, ar­ba kaž­kas at­si­tiks. Man kaž­kaip la­bai keis­tai at­ro­do. Tai jei­gu jūs Sta­tu­to straips­nį?.. Aš šį ry­tą skai­čiau Sta­tu­tą la­bai de­ta­liai ir ne­ra­dau to­kios pro­ce­dū­ros.

PIRMININKAS. Pa­aiš­kin­siu.

A. MAZURONIS (DPF). Pa­aiš­kin­ki­te.

PIRMININKAS. Taip. Prie tos pro­ble­mos mes va­kar bu­vome stab­te­lė­ję, sky­rė­me ne­ma­žai lai­ko, aiš­ki­no­mės su tei­si­nin­kais ir Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da lė­mė tai, ką mes tu­ri­me.

A. MAZURONIS (DPF). Ger­bia­mas Jur­gi!

PIRMININKAS. Tai aš pa­aiš­kin­siu. Čia re­mia­mės 242 straips­niu, kur yra pa­sa­ky­ta, kad, pa­si­bai­gus as­mens pa­ša­li­ni­mo iš pa­rei­gų ar­ba Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mo svars­ty­mui, dėl kiek­vie­no kon­kre­taus veiks­mo, ku­riuo as­muo, ku­riam tai­ko­ma ap­kal­ta, šiurkš­čiai pa­žei­dė Kon­sti­tu­ci­ją ir su­lau­žė duo­tą prie­sai­ką, ar dėl kiek­vie­no kon­kre­taus nu­si­kal­ti­mo Sei­mo Pir­mi­nin­kas, pa­va­duo­to­jas pa­tei­kia at­ski­rą nu­ta­ri­mo pro­jek­tą.

A. MAZURONIS (DPF). Ger­bia­mas Jur­gi, ga­liu su­re­a­guo­ti? Tai at­ski­ri nu­ta­ri­mai ir yra, ir mes…

PIRMININKAS. Tai dėl to jau jūs…

A. MAZURONIS (DPF). …per vie­ną slap­tą bal­sa­vi­mą gau­si­me at­ski­rus nu­ta­ri­mus. Ger­bia­mas Jur­gi, aš no­riu už­baig­ti. Pa­lau­ki­te, man at­ro­do, la­bai svar­bu. (Bal­sai sa­lė­je) Bai­gė. An­driau, ne­šauk, būk ge­ras, na, el­ki­mės kul­tū­rin­gai. Ger­bia­mas Jur­gi, žiū­rė­ki­te. Kas pa­si­kei­tė nuo R. Pa­kso ap­kal­tos lai­kų? Ar pa­si­kei­tė tik tei­si­nin­kai Tei­sės de­par­ta­men­te, ar pa­si­kei­tė reg­la­men­ta­vi­mas?

PIRMININKAS. Na, jūs jau tą sa­kė­te. Aš at­sa­ky­siu.

A. MAZURONIS (DPF). At­sa­ky­ki­te.

PIRMININKAS. Tai at­sa­ky­siu. Tai štai pa­gal tą ci­tuo­tą Sta­tu­to straips­nį aš pa­ren­giau ke­tu­ris nu­ta­ri­mų pro­jek­tus. Tik­rai nie­kaip ne­ga­li­ma ur­mu bal­suo­ti už vi­sus ke­tu­ris nu­ta­ri­mų pro­jek­tus. Čia to jo­kiais at­ve­jais mes ne­da­ro­me ir ten­ka už kiek­vie­ną nu­ta­ri­mo pro­jek­tą bal­suo­ti at­ski­rai, bet ne taip, kaip jūs sa­ko­te, kad pir­ma bal­suo­ja­me dėl vie­no, po to su­ka­me ra­tą dėl an­tro, po to dėl tre­čio ar ket­vir­to. Jūs gau­na­te ke­tu­ris bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius ir bal­suo­si­te dėl kiek­vie­no nu­ta­ri­mo pro­jek­to iš kar­to

A. MAZURONIS (DPF). Per vie­ną slap­tą bal­sa­vi­mą?

PIRMININKAS. O dėl R. Pa­kso, kai jūs da­ro­te su­ly­gi­ni­mą. R. Pa­ksas ap­kal­tą pa­ty­rė ne dėl pa­da­ry­tų nu­si­kal­ti­mų. Ten bu­vo tie­siog Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo su­for­mu­luo­ti kal­ti­ni­mai dėl pa­žeis­tos prie­sai­kos, su­lau­žy­tos prie­sai­kos ir šiurkš­čiai pa­žeis­tos Kon­sti­tu­ci­jos.

A. MAZURONIS (DPF). Ger­bia­mas Jur­gi, aš ne­su­pra­tau. Tai slap­to bal­sa­vi­mo me­tu gau­si­me ke­tu­ris nu­ta­ri­mus ir?..

PIRMININKAS. Taip, gau­si­te ke­tu­ris biu­le­te­nius, pa­si­i­ma­te ke­tu­ris biu­le­te­nius, ei­na­te į ka­bi­ną.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai ačiū, tiek ir no­rė­jau. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Be­je, pa­brė­šiu, kad toks va­rian­tas yra pa­lan­kus ap­kal­tą pa­ti­rian­čiam as­me­niui, nes jei­gu bū­tų bal­sa­vi­mas dėl kal­ti­ni­mų su­mos, tai bū­tų ma­žiau pa­lan­ku.

Tai da­bar vis dėl­to dėl dar­bo­tvarkės. Yra siū­ly­mas iš­brauk­ti dis­ku­si­ją, tai yra 2-1 klau­si­mą, ir po to ei­nan­čius pro­jek­tus – kom­plek­si­nį 2-2 klau­si­mų pa­ke­tą. Kas pri­ta­ria­te Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos to­kiam siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už.

Bal­sa­vo 124: už – 24, prieš – 90, su­si­lai­kė 10. Ne­pri­tar­ta.

Bu­vo D. Griš­ke­vi­čiaus iš­sa­ky­tas frak­ci­jos var­du, ma­tyt, siū­ly­mas iš­brauk­ti pro­jek­tą, ku­ris dar­bo­tvarkėje įra­šy­tas kaip 2-18 po­zi­ci­jos klau­si­mas, – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bės pa­žan­gos stra­te­gi­jos „Lie­tu­vos at­ei­ties vi­zi­ja „Lie­tu­va 2050“ pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tą Nr. XIVP-2973(3). Kas pri­ta­ria­te tam siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už.

Bal­sa­vo 124: už – 47, prieš – 66, su­si­lai­kė 11. Pro­jek­tas dar­bo­tvarkėje lie­ka.

Bu­vo A. Ši­rins­kie­nės siū­ly­mas įra­šy­ti į dar­bo­tvarkę du Rin­ki­mų ko­dek­so pro­jek­tus. Tai yra pro­jek­tą Nr. XIVP-3370, to pro­jek­to au­to­rė yra pa­ti A. Ši­rins­kie­nė, bet ji pa­siū­lė įra­šy­ti ir pro­jek­tą Nr. XIVP-3397, ku­rio au­to­riai yra V. T. Ras­ke­vi­čius ir M. Mal­dei­kis. Aš tu­riu at­si­klaus­ti au­to­rių, ar jie rei­ka­lau­ja, kad pro­jek­tas bū­tų įra­šy­tas. Taip, ma­tau, kad jie su­tin­ka su tuo siū­ly­mu. Tai tei­kiu siū­ly­mą įra­šy­ti mi­nė­tus du Rin­ki­mų ko­dek­so pa­tai­sų pro­jek­tus į dar­bo­tvarkę. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 122: už – 59, prieš – 52, su­si­lai­kė 11. Ne­pri­tar­ta.

Da­bar be­li­ko su­tar­ti dėl tri­jų pro­jek­tų, ku­rie nė­ra įra­šy­ti į se­si­jos dar­bų pro­gra­mą, tai yra dėl pro­jek­to Nr. XIVP-3396 – Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so 162 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to, taip pat Švie­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3419 ir Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­to Nr. XIVP-3393. Ga­li­ma ben­dru su­tar­imu, kad pro­to­ko­li­niu nu­ta­ri­mu dar­bų pro­gra­ma pa­pil­do­ma šiais pro­jek­tais? Nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja, taip ir su­ta­rė­me.

Bal­suo­si­me, ar tvir­ti­na­me šios die­nos dar­bo­tvarkę su… No­rė­jau sa­ky­ti, kad su pa­kei­ti­mais, bet pa­kei­ti­mų lyg ir ne­bu­vo. Bal­suo­ja­me dėl dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mo.

Už – 93, prieš – 1, su­si­lai­kė 31. Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

10.30 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Da­bar leis­ki­te in­for­muo­ti apie gau­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tą dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos šal­pos pen­si­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo grą­ži­ni­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti. Gau­na­me ga­li­my­bę pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti ir tai pa­da­ry­si­me šian­dien va­ka­ri­nia­me po­sė­dy­je, bus pa­tei­ki­mas.

Bai­gė­me vi­sus or­ga­ni­za­ci­nius, įva­di­nius klau­si­mus.

 

Sei­mo na­rio Vy­tau­to Gap­šio ap­kal­ta

 

Pra­de­da­me nag­ri­nė­ti dar­bo­tvarkės 2 klau­si­mą – Sei­mo na­rio V. Gap­šio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mą. Va­do­vau­da­ma­sis Sei­mo sta­tu­to 241 straips­nio 10 da­li­mi, Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­to ve­dė­ją V. Gu­rec­kie­nę ski­riu po­sė­džio sek­re­to­re.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, nors ne­se­niai mes čia tu­rė­jo­me ap­kal­tos pro­ce­są, bet pri­va­lau pri­min­ti Sei­mo sta­tu­te reg­la­men­tuo­tas ap­kal­tos pro­ce­so tai­syk­les. Po­sė­džio pir­mi­nin­kas spren­džia pro­ce­si­nius klau­si­mus. Pri­rei­kus pir­mi­nin­kas ga­li pa­si­klaus­ti Sei­mo nuo­mo­nės ar pra­šy­ti pri­ta­ri­mo sa­vo spren­di­mams. Sei­mo na­riai ga­li klau­si­nė­ti pro­ce­so da­ly­vius tik su po­sė­džio pir­mi­nin­ko lei­di­mu. Kal­bė­ti dėl by­los es­mės ar ki­taip ban­dy­ti pa­veik­ti pro­ce­so ei­gą Sei­mo na­riams ne­lei­džia­ma, ta­čiau jie ga­li už­pro­tes­tuo­ti po­sė­džio pir­mi­nin­ko at­si­sa­ky­mą leis­ti klau­sinė­ti ar sku­bo­tą spren­di­mą nu­trauk­ti ap­klau­są ir bal­sa­vi­mu jį at­mes­ti. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da bei ki­ti šio ir ki­tų teis­mų spren­di­mai ne­svars­to­mi ir dėl jų tei­sė­tu­mo bei pa­grįs­tu­mo ne­dis­ku­tuo­ja­ma. Spren­džiant as­mens, ku­riam tai­ko­ma ap­kal­ta, kon­sti­tu­ci­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mą, re­mia­ma­si mi­nė­tuo­se spren­di­muo­se nu­sta­ty­tais fak­tais ir pa­teik­ta jų ju­ri­di­ne kva­li­fi­ka­ci­ja, o šių klau­si­mų ty­ri­mas ne­at­lie­ka­mas. As­me­nys – Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­kas ar ad­vo­ka­tas – sa­vo kal­bo­se ga­li rem­tis įro­dy­mais, tu­rin­čiais reikš­mės spren­džiant kon­sti­tu­ci­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mą. Sei­mo na­riai Sei­mo na­riui, ku­riam tai­ko­ma ap­kal­ta, ar vie­toj jo kal­ban­čiam ad­vo­ka­tui pa­tei­kia klau­si­mus tik po­sė­džio pir­mi­nin­kui lei­dus.

Da­bar tu­rė­tu­me su­tar­ti, kad Sei­mo na­riui pa­si­sa­ky­ti ski­ria­ma 20 mi­nu­čių. Po­sė­džio pir­mi­nin­ko ar ad­vo­ka­to klau­si­mams Sei­mo na­riui, ku­riam tai­ko­ma ap­kal­ta, ski­ria­ma iki 20 mi­nu­čių, bet čia, ma­nau, tik te­oriš­kai, var­gu ar tų klau­si­mų bus. To­liau Sei­mo na­rių klau­si­mams Sei­mo na­riui, ku­riam tai­ko­ma ap­kal­ta, – iki 30 mi­nu­čių ir bai­gia­ma­jam Sei­mo na­rio, ku­riam tai­ko­ma ap­kal­ta, žo­džiui – iki 20 mi­nu­čių. Ar ga­li­ma dėl to su­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, ar bū­tų ki­to­kių?.. Ne­ma­tau ki­to­kių siū­ly­mų dėl truk­mių, tai taip ir fik­suo­ja­me.

10.33 val.

Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo Jur­gio Raz­mos pra­ne­ši­mas

 

Pa­gal Sei­mo sta­tu­to 241 straips­nio 4 da­lį per­skai­ty­siu pra­ne­ši­mą, ku­ria­me iš­dės­to­ma įsi­tei­sė­ju­sio ap­kal­ti­na­mo­jo teis­mo nuosp­ren­džio es­mė. Pra­ne­ši­mas bus trum­pas, nes vi­si esa­te su­si­pa­ži­nę su Ape­lia­ci­nio teis­mo nuosp­ren­džiu ir Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­ta­ri­mu. Skel­biu tik trum­pą, kaip mi­nė­jau, pra­ne­ši­mą, kad pra­de­da­me ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka nag­ri­nė­ti klau­si­mą dėl Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo Sei­mo na­riui V. Gap­šiui. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas 2023 m. lap­kri­čio 22 d. pri­ėmė nuosp­ren­dį, ku­riuo už pa­da­ry­tus ke­tu­ris nu­si­kal­ti­mus V. Gap­šys nu­teis­tas pa­gal du Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius: Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 225 straips­nio „Ky­ši­nin­ka­vi­mas“ 3 da­lį ir Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 226 straips­nio „Pre­ky­ba po­vei­kiu“ 4 da­lį. Su­ben­dri­nus pa­skir­tas baus­mes, jam pa­skir­ta ket­ve­rių me­tų ir 6 mė­ne­sių lais­vės at­ėmi­mo bau­s­mė, ji šiuo me­tu at­lie­ka­ma įka­li­ni­mo įstai­go­je. Sei­mo na­rio pra­šy­mą su­stab­dy­ti baus­mės vyk­dy­mą Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas at­me­tė. V. Gap­šiui taip pat at­im­ta tei­sė pen­ke­rius me­tus bū­ti iš­rink­tam ar pa­skir­tam į vi­sas vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų, įstai­gų, įmo­nių ar ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ski­ria­mas ar ren­ka­mas pa­rei­gas.

At­si­žvelg­da­mas į nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes, kaip mi­nė­jau, tei­kiu ke­tu­ris Sei­mo nu­ta­ri­mų pro­jek­tus, ku­riais pra­šo­ma pa­nai­kin­ti Sei­mo na­riui V. Gap­šiui Sei­mo na­rio man­da­tą. Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­tas iš­aiš­ki­no, kad pa­gal Sei­mo sta­tu­tą ne­ga­li bū­ti tei­kia­mas vie­nas nu­ta­ri­mo pro­jek­tas dėl vi­sų nu­si­kal­ti­mų su­mos, o tu­ri bū­ti at­ski­ri nu­ta­ri­mų pro­jek­tai dėl kiek­vie­no nu­si­kal­ti­mo, įvar­din­to Ape­lia­ci­nio teis­mo nuosp­ren­dy­je. Dėl to, vyks­tant slap­tam bal­sa­vi­mui, kiek­vie­nas bal­suo­ti at­ėjęs Sei­mo na­rys gaus ke­tu­ris slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius. Tam, kad kal­ti­na­mas Sei­mo na­rys ne­tek­tų man­da­to, pa­kan­ka, kad bent už vie­ną iš Sei­mo nu­ta­ri­mų pro­jek­tų bal­suo­tų ne ma­žiau kaip 85 Sei­mo na­riai.

Toks trum­pas pra­ne­ši­mas. Ir tę­si­me, kaip nu­ma­to Sta­tu­tas. Da­bar su­tei­kiu žo­dį po­sė­džio sek­re­to­rei V. Gu­rec­kie­nei.

V. GURECKIENĖ. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, į ap­kal­tos pro­ce­są Sei­me at­vy­ko Sei­mo na­rys V. Gap­šys. Sei­mo na­rys ad­vo­ka­to da­ly­va­vi­mo ne­pa­gei­da­vo.

PIRMININKAS. Va­do­vau­jan­tis Sta­tu­to 241 straips­nio 7 da­li­mi, žo­dis da­bar su­tei­kia­mas as­me­niui, ku­riam pra­dė­ta ap­kal­tos by­la, tai yra Sei­mo na­riui V. Gap­šiui. Kvie­čia­me į tri­bū­ną. Kaip mi­nė­jau, pa­si­sa­ky­ti ski­ria­ma iki 20 mi­nu­čių.

 

10.37 val.

Sei­mo na­rio Vy­tau­to Gap­šio kal­ba

 

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi par­la­men­ta­rai, at­leis­ki­te, gal ne­bus ta kal­ba vi­siš­kai sklan­di, tu­riu pa­si­ra­šęs tik jos gai­res, bet pa­si­steng­siu su­spė­ti per lai­ką, ne­su­truk­dy­ti ir kal­bė­siu apie ke­le­tą da­ly­kų: apie gro­tas ir lais­vę, apie teis­mus ir in­ter­pre­ta­ci­jas bei apie at­ei­tį ir vil­tį.

Pir­miau­sia no­riu pra­dė­ti nuo to, kad aš esu tas pats Vy­tau­tas Gap­šys, ku­ris bu­vo ir iki lap­kri­čio 22 die­nos, to teis­mo po­sė­džio, ku­ria­me bu­vo pri­im­tas ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis. Sto­viu šio­je tri­bū­no­je taip pat, kaip sto­vė­da­vau ir iki tol. Gal te­ma skir­tin­ga, bet min­tys švie­sios, į vals­ty­bės prie­kį žiū­rin­čios. Vi­sa­da to­je tri­bū­no­je steng­da­vau­si at­sto­vau­ti rin­kė­jų in­te­re­sams ir vals­ty­bės in­te­re­sams. Gal­vo­ju, tą pa­tį da­rė­te ir jūs.

De­ja, lap­kri­čio 22 die­ną bu­vo pri­im­tas teis­mo nuosp­ren­dis, ku­ris ma­ne ap­kal­ti­no ir ma­ne nu­tei­sė dėl ma­no kal­bų, kad aš kal­bė­jau apie Sei­mo dar­bą, kad kal­bė­jau apie įsta­ty­mų pro­jek­tus. Apie tai aš ir pa­kal­bė­siu. Bet šian­dien sto­viu prieš jus spe­cia­liai ne­si­slėp­da­mas už ka­me­rų, ne­si­slėp­da­mas už kom­piu­te­rių ar pa­reiš­ki­mų, iš­kel­ta gal­va prieš jus, nes ti­kiu, kad esu tei­sus. Ir tei­sus jau­čiuo­si ne tik šir­dy­je, bet tą tei­su­mą pa­ban­dy­siu pa­grįs­ti ir fak­tais iš by­los ir ki­tų teis­mų by­lų, ku­rios for­muo­ja tam tik­rą prak­ti­ką.

Ži­no­te, kaip ir sa­kiau, kal­bė­siu ir apie gro­tas. Taip, fi­zi­nė ma­no lais­vė yra ap­ri­bo­ta at­lie­kant baus­mę, to­dėl aš ne­ga­liu at­lik­ti vi­sų da­ly­kų, ku­riuos aš no­rė­čiau pa­da­ry­ti gy­ve­ni­me. Bet tai ne­reiš­kia, kad tai su­stab­do ma­no vi­di­nę lais­vę, ma­no vi­di­nius įsi­ti­ki­ni­mus, ma­no vi­di­nes pa­žiū­ras. Vi­du­je aš iš­lie­ku lais­vas, ne­pai­sy­da­mas to, kad tos gro­tos ir ap­ri­bo­ja tam tik­rą ma­no lais­vę. Bet stip­rių žmo­nių jo­kios gro­tos ne­su­stab­do. Aš jau­čiuo­si stip­rus, sto­vė­da­mas prieš jus, nes, kaip ir sa­kiau, jau­čiuo­si tei­sus.

Tam, kad tai ga­lė­čiau pa­grįs­ti tam tik­rais tei­si­niais ar­gu­men­tais, tu­riu pri­ei­ti prie teis­mų ir in­ter­pre­ta­ci­jų. By­la tę­sė­si dau­ge­lį me­tų. Veiks­mai, ku­riais esu kal­ti­na­mas, bu­vo 2015–2016 me­tais. Per tą lai­ką bu­vo ap­klaus­ti šim­tai liu­dy­to­jų, at­lik­ta įvai­riau­sių teis­mo pro­ce­so veiks­mų. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas ke­le­rius me­tus nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ap­klau­sė vi­sus liu­dy­to­jus, ku­riuos no­rė­jo, kad bū­tų ap­klaus­ti, su­dė­lio­jo vi­są me­džia­gą, iš­ty­rė vi­sus įro­dy­mus ir, su­dė­jęs į vi­su­mą, pri­ėmė nuosp­ren­dį, ku­riuo iš­tei­si­no. To­dėl, kad pa­sa­kė, kad nu­si­kal­ti­mo nė­ra pa­da­ry­ta.

De­ja, Ape­lia­ci­nis teis­mas apie kai ku­riuos liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus tie­siog pa­sa­kė, kad jie at­ro­do ne­reikš­min­gi, nors ki­tam teis­mui at­ro­dė prie­šin­gai. Bet, aiš­ku, kar­tais kam rei­kia ga­din­ti is­to­ri­ją fak­tais? Pa­pras­čiau pa­im­ti pro­ku­ro­ro in­ter­pre­ta­ci­ją ir pa­sa­ky­ti, tie­siog už­dė­ti ga­lu­ti­nę nuosp­ren­džio da­lį.

Ko­dėl taip nu­ti­ko? Ga­liu iš da­lies tik spė­lio­ti. Gal­būt tai nu­ti­ko dėl to, kaip ra­šo ir V. Hu­go vie­na­me ro­ma­ne „Pa­ry­žiaus ka­ted­ra“, kur sa­ko, teis­mo na­rys bu­vo kur­čias, ji­sai bu­vo kur­čias fi­ziš­kai. Tai ne­di­de­lė yda tei­sė­jui, met­ras Flo­ri­ja­nas vis tiek skelb­da­vo ne­at­šau­kia­mus ir la­bai vy­ku­sius nuosp­ren­džius. Juk už­ten­ka, kad tei­sė­jas at­ro­do be­si­lai­kąs… o gar­bin­ga­sis teis­mo na­rys itin ge­rai vyk­dė tą pa­grin­di­nę ge­ro tei­sė­ja­vi­mo są­ly­gą, nes jo dė­me­sio ne­ga­lė­jo blaš­ky­ti joks triukš­mas. Jis tie­siog ne­gir­dė­da­vo, ką sa­ko nei tas tei­sia­ma­sis, nei ki­ti ap­lin­ki­niai, jis bu­vo fi­ziš­kai kur­čias, bet tei­sė.

Ne­sa­kau, kad šį kar­tą ko­le­gi­ja bu­vo fi­ziš­kai kur­čia, bet kur­tu­mas gal­būt pa­si­reiš­kia ki­tais as­pek­tais. Vie­ną iš tų tei­sė­jų bu­vo pra­šo­ma nu­ša­lin­ti pro­ce­so me­tu, ir pa­grin­das tam, ma­nau, bu­vo pa­kan­ka­mai stip­rus, kad bu­vo pra­šo­ma nu­ša­lin­ti, nes jis pats bu­vo ap­klaus­tas tei­sė­jų ko­rup­ci­jos by­lo­je kaip spe­cia­lusis liu­dy­to­jas. Iki ma­no au­sų at­ėjo ir po­kal­bių de­ta­lių, ku­rios, kaip sa­ko, bu­vo to tei­sė­jo pa­sa­ky­tos, bet aš jų ne­kar­to­siu, nes, tie­są pa­sa­kius, aš ne­ga­vau iš iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gos, kur ga­lė­čiau pa­ci­tuo­ti. O ka­dan­gi ne­ga­liu pa­ci­tuo­ti, ne­ma­nau, kad bū­tų są­ži­nin­ga sa­ky­ti. Bet ma­nau, kad jū­sų, Sei­mo na­rių, kom­pe­ten­ci­jai pri­klau­so ga­li­my­bė pa­tik­rin­ti ir kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos me­tu su­rink­tą me­džia­gą. Yra Kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos ko­mi­si­ja, ku­ri ga­lė­tų iš­si­rei­ka­lau­ti ir su­dė­lio­ti tam tik­rus taš­kus, kad pa­aiš­kė­tų, ar tik­rai vis­kas te­nai bu­vo tei­sin­ga. Bet čia jau gal­būt yra ki­tas pro­ce­sas, to­les­nis. Ne­abe­jo­ju, kad ka­sa­ci­nis teis­mas – Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas – šiuo klau­si­mu ir­gi tars tam tik­rą sa­vo žo­dį.

Bet šian­dien tu­riu nu­kryp­ti į dar vie­ną by­lą, į K. Tu­bio by­lą, ku­rios ga­lu­ti­nis ir ne­skun­džia­mas do­ku­men­tas, pro­ce­si­nis do­ku­men­tas, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis sep­ty­nių tei­sė­jų ko­le­gi­jos bu­vo pa­skelb­ta ly­giai tą pa­čią die­ną, 2023 me­tų ko­vo, at­si­pra­šau, lap­kri­čio 22 die­ną. Nors ta by­la nė­ra ma­no by­la, bet tu­riu pa­ci­tuo­ti, nes tai yra prak­ti­ka, ku­rią for­muo­ja Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo sep­ty­nių tei­sė­jų ko­le­gi­ja ir ku­ri ab­so­liu­čiai ski­ria­si nuo to tei­si­nio fran­kenš­tei­no, ku­rį su­kū­rė Ape­lia­ci­nis teis­mas.

Tai­gi, pa­ci­tuo­siu iš pra­ne­ši­mo spau­dai, jį iš­pla­ti­no Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas. Kai kas yra su­trum­pin­ta, tai nė­ra vi­siš­kai pa­žo­džiui, bet nu­tar­tis, ją ga­li­te pa­si­skai­ty­ti, ati­tin­ka tą, ką pats Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas ir iš­pla­ti­no pra­ne­ši­me spau­dai. K. Tu­bis bu­vo nu­teis­tas už tai, kad, bū­da­mas Anykš­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ru, pa­si­nau­do­da­mas Anykš­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir val­džios at­sto­vo įga­lio­ji­mais bei ki­ta ti­kė­ti­na įta­ka ar Anyk­š­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos tar­nau­to­jais, sa­vo ir vi­suo­me­ni­nio ko­mi­te­to nau­dai pa­rei­ka­la­vo ir su­si­ta­rė už­mas­kuo­tai pri­im­ti 1 tūkst. eu­rų ky­šį kaip au­ką ko­mi­te­tui ir ją pri­ėmė, pa­ža­dė­jęs pa­veik­ti Anykš­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos vals­ty­bės tar­nau­to­jus, kad šie tei­sė­tai veik­tų vyk­dy­da­mi įga­lio­ji­mus ir sku­bos tvar­ka im­tų­si veiks­mų, kad bū­tų pa­tiks­lin­ti kal­ti­ni­me nu­ro­dy­to že­mės skly­po ka­dast­ri­niai duo­me­nys, taip pat kad že­mės skly­pas bū­tų pri­im­tas Anykš­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ži­nion. Tai po­nas K. Tu­bis už tai bu­vo nu­teis­tas. Ir štai kaip pa­si­sa­ko Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas: „Pre­ky­ba po­vei­kiu įsta­ty­me ir teis­mų prak­ti­ko­je yra ap­tar­ta kaip vei­ka, ku­ria as­muo įsi­pa­rei­go­ja už ky­šį pa­nau­do­ti ti­kė­ti­ną ar ta­ria­mą įta­ką ir pa­veik­ti ati­tin­ka­mą ins­ti­tu­ci­ją, įstai­gą, or­ga­ni­za­ci­ją ar kon­kre­čius įga­lio­ji­mus tu­rin­čius as­me­nis, kad šie pri­im­tų pa­pir­kė­jui rū­pi­mą tar­ny­bi­nį spren­di­mą, at­lik­tų tam tik­rus pa­gei­dau­ja­mus veik­s­mus ar, at­virkš­čiai, ne­pri­im­tų ne­pa­gei­dau­ja­mo spren­di­mo ar­ba ne­at­lik­tų ne­pa­gei­dau­ja­mų vei­k­s­mų.“

Dėl kal­ti­ni­mo, su­si­ju­sio su že­mės skly­po pe­rė­mi­mu, ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad teis­mai skir­tin­gai įver­ti­no dvi si­tu­a­ci­jas, ku­rios sa­vo tu­ri­niu yra įpras­tos, nor­ma­lios ir tei­sė­tos. Vie­na iš jų – skly­po pa­ė­mi­mas sa­vi­val­dy­bės ži­nion, o ki­ta si­tu­a­ci­ja yra pa­ra­ma ko­mi­te­tui. Ne­sant įro­dy­mų, kad K. Tu­bis ko­kiu nors bū­du sten­gė­si pa­leng­vin­ti są­ly­gas R. K. val­do­mai įmo­nei skly­pą iš­si­nuo­mo­ti, ėmė­si veiks­mų, kad bū­tų da­ro­ma įta­ka bū­si­mo nuo­mos auk­cio­no pro­ce­dūroms, lie­ka ne­aiš­ku, kaip ap­skri­tai ga­lė­jo bū­ti vei­kia­ma R. K. in­te­re­sais. Be to, by­lo­je nė­ra nu­sta­ty­ta, kad dėl kal­ti­ni­me nu­ro­dy­to že­mės skly­po pe­rė­mi­mo sku­bos tvar­ka bū­tų im­ta­si iš­skir­tinių veiks­mų, ne­si­lai­ky­ta že­mės skly­po pe­rė­mi­mo tvar­kos, bū­tų su­trik­dy­ta nor­ma­li vals­ty­bės tar­nau­to­jų dar­bo tvar­ka ir pa­na­šiai. Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad by­lo­je nu­sta­ty­ta, jog K. Tu­bio veiks­mai, su­si­ję su že­mės skly­po klau­si­mo spren­di­mu, ati­ti­ko įpras­tų sa­vi­val­dy­bės funk­ci­jų įgy­ven­di­ni­mą, o že­mės skly­po pe­rė­mi­mo sa­vi­val­dy­bės ži­nion ini­ci­ja­vi­mas ir ga­li­my­bė vė­liau reng­ti auk­cio­ną dėl nau­do­ji­mo­si skly­pu, nuo­mos ne­su­da­rant, ne­pa­žei­džiant jo­kių… nie­ko ne­pa­žei­džiant, ne­su­da­rant jo­kių są­ly­gų R. K. įmo­nės nau­dai ir ne­si­ki­šant į auk­cio­no ren­gi­mo pro­ce­dū­ras, yra per­ne­lyg nu­to­lę nuo nu­si­kals­ta­mo pa­ža­do pagal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 226 straip­snio 2 da­lį. Ko­le­gi­ja taip pat pa­žy­mė­jo, kad toks vei­ki­mas ga­lė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip ko­rup­cinio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mas tik nu­sta­čius ir fak­ti­nė­mis by­los ap­lin­ky­bė­mis pa­grin­dus, kad K. Tu­bis rei­ka­la­vo už to­kį veiks­mą ko­kio nors at­ly­gio, ma­ni­pu­liuo­da­mas že­mės skly­po per­ėmi­mo ei­ga, pa­grei­tin­da­mas ar stab­dy­da­mas klau­si­mo spren­di­mą pri­klau­so­mai nuo pa­ra­mos ga­vi­mo ar ne­ga­vi­mo.

Jūs tu­rė­jo­te pro­gą su­si­pa­žin­ti su Ape­lia­ci­nio teis­mo nuosp­ren­džiu. Aš ga­liu dar kar­tą pa­sa­ky­ti: Ape­lia­ci­nis teis­mas nu­su­ko į ki­tą pu­sę, į ki­tą prak­ti­kos for­ma­vi­mo da­lį. Bet Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas yra bū­tent ta ins­ti­tu­ci­ja, tas Teis­mas, ku­ris prak­ti­ką for­muo­ja. Aš ne­si­lei­siu į kiek­vie­ną epi­zo­dą, tam tur­būt ne­tu­riu ir lai­ko, bet pa­mi­nė­siu ke­le­tą da­ly­kų. Juo la­biau kad sa­lė­je yra žmo­nių, ku­rie tuos is­to­ri­nius fak­tus pri­si­me­na. Apie juos, be­je, liu­di­jo ir teis­muo­se. Pa­vyz­džiui, Vilniaus–Utenos ke­lias. Taip, R. Kur­lians­kis ma­nęs pa­klau­sė. Pa­klau­sė vie­no da­ly­ko: ar tas pro­jek­tas bus įtrauk­tas į Sei­mo dar­bo­tvarkę, ar yra pla­nuo­ja­ma? Ži­no­te, aš net ne­ga­lė­jau įsi­vaiz­duo­ti tuo me­tu, kad už tai bū­siu tei­sia­mas, kad pa­sa­ky­siu, ar bus įtrauk­tas, ar ne­bus įtrauk­tas. Juo la­biau kad ma­no at­sa­ky­mas bu­vo toks: „Ma­no ži­nio­mis, tu­ri bū­ti įtrauk­tas, nes yra ko­a­li­ci­jos su­ta­ri­mas.“

O chro­no­lo­gi­ja bu­vo to­kia. Teis­mui tai ne­la­bai rū­pė­jo, bet jūs, kaip po­li­ti­kai, pui­kiai ži­no­te, kad daž­niau­siai dėl tam tik­rų svar­bių vi­suo­me­nės klau­si­mų vei­kia ko­a­li­ci­nės ta­ry­bos. Tai­gi 2015 me­tų va­sa­rą ko­a­li­ci­nė ta­ry­ba po il­gų gin­čų, įvai­riau­sių ko­mi­si­jų su­da­ry­mo bu­vo su­si­ti­ku­si ap­tar­ti, kaip bus spren­džia­mas ke­lių fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas. La­bai gir­dė­ta, tur­būt šie­met tas pats bu­vo. Ke­lių fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mai bu­vo spren­džia­mi ir to­liau. Tai­gi da­bar ne­pa­sa­ky­siu tiks­liai, bir­že­lio ar lie­pos ten mė­nuo bu­vo, gal rug­pjū­tis, bet tik­rai bu­vo va­sa­ros me­tu. Mes su­si­ti­kę ap­ta­rė­me, kad vie­šo­sios ir pri­va­čios part­ne­rys­tės bū­du bus tie­sia­mas Vil­niaus–Utenos ke­lias, Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja ne­be­pri­eš­ta­raus tam pro­jek­tui, bet su są­ly­ga, kad bus as­fal­tuo­ja­mi žvyr­ke­liai. Tur­būt su­kė­lė­me ne­ma­žą gal­vos skaus­mą tuo­me­ti­niam prem­je­rui A. But­ke­vi­čiui, nes tas su­si­ta­ri­mas tu­rė­jo taip ir bū­ti įgy­ven­din­tas, biu­dže­te tu­rė­jo bū­ti ras­tas fi­nan­sa­vi­mas žvyr­ke­liams, bet ne­rei­kė­tų fi­nan­sa­vi­mo iš vals­ty­bės biu­dže­to Vilniaus–Utenos ke­liui. Vi­sa tai bu­vo su­tar­ta, bu­vo iš­pla­tin­ti pra­ne­ši­mai spau­dai, pa­si­sa­ky­mai, nu­ta­ri­mas dėl Vilniaus–Utenos ke­lio bu­vo įtrauk­tas į Sei­mo se­si­jos dar­bų pro­gra­mą, ta se­si­jos dar­bų pro­gra­ma, pui­kiai ži­no­te, pa­tvir­ti­na­ma rug­sė­jį, pir­mo­mis se­si­jos die­no­mis, gal po sa­vai­tės ar pa­na­šiai.

Ir man R. Kur­lians­kio klau­si­mas bu­vo už­duo­tas rug­sė­jo 28 die­ną, kai se­si­jos dar­bų pro­g­ra­mo­je tas klau­si­mas jau bu­vo, ko­a­li­ci­jos su­si­ta­ri­mas bu­vo, frak­ci­jos ko­mu­ni­ka­ci­ja bu­vo, vis­kas bu­vo su­tar­ta, vi­si tą ži­no­jo. Tai na­tū­ra­lu, ką aš ga­lė­jau at­sa­ky­ti – taip, aš gal­vo­ju, kad bus įtrauk­tas tas klau­si­mas. Nie­ko ne­pra­šė jis ma­nęs, nei bal­suo­ti už tą klau­si­mą, tie­siog do­mė­jo­si, ar tas klau­si­mas bus. Ne­kal­bė­jo­me ir apie jo­kį ky­šį už tai. Na, aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, kas net ir mo­kė­tų ko­kį nors ky­šį už tai, kad su­ži­no­tų, ar klau­si­mas bus dar­bo­tvarkėje, ar ne­bus. Taip, bu­vo po­li­ti­niai tam tik­ri niu­an­sai, po­li­ti­niai, tech­ni­niai, gal net ga­li­ma pa­va­din­ti, kad tą nu­ta­ri­mo klau­si­mą bu­vo su­pla­nuo­ta įtrauk­ti ša­lia biu­dže­to. Na­tū­ra­lu, nes yra ke­lių, žvyr­ke­lių fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas, iš­spren­džia­mas ši­tas klau­si­mas ir biu­dže­tas iš­spren­džia­mas.

Ši­ta­me Sei­me tur­būt to ne­rei­kia aiš­kin­ti, klau­si­mas vie­nas su ki­tu su­sie­ja­mas ne vie­nas. Ži­no­te, kai dar kar­tą R. Kur­lians­kis bu­vo pa­sa­kęs, man at­ro­do, kad čia jau vis­kas tech­niš­kai aiš­ku, kad čia jūs svars­ty­si­te tą klau­si­mą, na­tū­ra­lu, ma­no at­sa­ky­mas – tur­būt bus taip, aš dar pa­si­žiū­rė­siu, gal kaž­kur kaž­kas kaž­ko­dėl iš­brau­kė. Bet ne, tas klau­si­mas ne­bu­vo iš­brauk­tas, jis na­tū­ra­lia tvar­ka, ne­da­rant jo­kios įta­kos jo­kiems po­li­ti­niams pro­ce­sams, bu­vo ir pa­tvir­tin­tas. Bet aš esu už tai nu­teis­tas. Nors ma­nęs nie­ka­da net ne­klau­sė, ar aš bal­suo­siu už tą klau­si­mą. Tur­būt ir ne­rei­kė­jo klaus­ti, bu­vo pra­ne­ši­mai spau­dai dar anks­čiau ne­gu mū­sų po­kal­biai iš­pla­tin­ti, kad frak­ci­ja pa­lai­kys.

Dar dau­giau, pro­jek­to svars­ty­mas bu­vo pra­ėjęs iki tos 28 die­nos po­kal­bio ir frak­ci­ja jau bu­vo bal­sa­vu­si. Į teis­mą aš at­ne­šiau frak­ci­jos spren­di­mų pro­to­ko­lus, ku­rie yra iki tos rug­sė­jo 28 die­nos, kur frak­ci­ja yra ap­si­spren­du­si bal­suo­ti ir pa­lai­ky­ti. Aš jau ne­be­ži­nau, ką aš dar ga­liu pa­da­ry­ti ir kaip aš dar ga­liu įro­dy­ti, kad aš esu ne kup­ra­nu­ga­ris. Šiuo at­ve­ju aš pa­da­riau vis­ką, ką ga­li­ma įro­di­nė­jant, ir aš pa­da­ry­siu dar kar­tą vis­ką Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me. Ti­kiuo­si, kad Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas lai­ky­sis tos su­for­muo­tos prak­ti­kos.

Yra ir ki­tų epi­zo­dų. Kaip ir mi­nė­jau, pa­im­siu ke­lis. Vie­nas iš jų, tar­ki­me, Tu­jų gat­vės skly­pas. Ka­dan­gi K. Tu­bio by­lo­je ap­tar­tas skly­po klau­si­mas, ir aš pa­kal­bė­siu apie skly­po klau­si­mą. Taip, įsi­vaiz­duo­ki­te, vals­ty­bės įmo­nė skel­bia kon­kur­są nu­si­pirk­ti tam tik­rus ne­be­rei­ka­lin­gus, ne­be­nau­do­ja­mus sta­ti­nius, įren­gi­nius. Ir to­se kon­kur­so są­ly­go­se ofi­cia­liai yra pri­dė­tas Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos raš­tas, ku­ria­me sa­ko­ma: mes su­tin­ka­me, kad že­mės skly­pas toks, koks yra da­bar, tos vals­ty­bi­nės įmo­nės bū­tų iš­nuo­mo­ja­mas nau­jam tų sta­ti­nių sa­vi­nin­kui. Pu­sė Vil­niaus taip yra pa­sta­ty­ta – kaž­kas nu­si­per­ka sta­ti­nius, iš­si­nuo­mo­ja skly­pą, per­sta­to, sta­dio­ną pa­na­šiai, man at­ro­do, sta­tė da­bar, sta­dio­nas, at­si­pra­šau… sta­tė vi­są mies­te­lį. Na­tū­ra­lu, kad jei­gu tau tai yra pri­dė­ta kaip do­ku­men­tas, vi­sa tai yra for­muo­ja­ma, taip ir įra­šo­ma į są­ly­gas, ap­ra­šo­ma pri­trau­kiant kon­kur­so da­ly­vius, kad ten bus ga­li­ma dau­gia­bu­čius sta­ty­ti.

Ir stai­ga įvy­kus kon­kur­sui, įvy­kus auk­cio­nui, su­mo­kė­tos mi­li­jo­ni­nės su­mos, ga­liau­siai iš­ei­na taip, kad pra­de­da strig­ti pro­ce­sas. Kaž­ko­dėl Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba ne­be­si­lai­ko to raš­to, ku­rį bu­vo įra­šiu­si. Pa­klau­sė, kas čia yra, ko­dėl ne­vyks­ta tie pro­ce­sai, ku­rie bu­vo ap­ra­šy­ti kon­kur­so są­ly­go­se. Pa­klau­siau V. Bal­trai­tie­nės, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja. Jos at­sa­ky­mas bu­vo la­bai pa­pras­tas ir tei­sin­gas: jei­gu tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad taip tu­ri bū­ti, vyks pa­gal tei­sės ak­tus. Įra­šy­tuo­se po­kal­biuo­se ly­giai taip ir at­kar­to­jau. R. Kur­lians­kiui sa­kau: pa­sa­kė, kad vyks pa­gal tei­sės ak­tus. Jei­gu tei­sės ak­tai tai lei­džia, vyks taip. Jei­gu to ne­lei­džia, va­di­na­si, ne­vyks. Dar pri­dė­jau: aš pa­si­žiū­rė­jau teis­mų prak­ti­ką. Pa­gal teis­mų prak­ti­ką ir­gi tu­rė­tų bū­ti taip, kaip jūs sa­ko­te, man at­ro­do, jūs tei­sūs. Ne­ži­nau, ar daug ky­ši­nin­ka­vi­mu už­si­i­man­čių as­me­nų skai­to teis­mų prak­ti­ką ir at­sa­ko, kad vyks pa­gal tei­sės ak­tus? Jums spręs­ti.

Aš ma­nau, kad čia Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas pa­da­rė pa­ga­liau at­skir­tį. Jis pa­sa­kė, kad du tei­sė­ti veiks­mai: nuo­lai­dos re­kla­mi­nei kam­pa­ni­jai (jos ne­pa­žei­dė jo­kių įsta­ty­mų – bu­vo ga­li­ma tuo lai­ko­tar­piu gau­ti tas nuo­lai­das) ir klau­si­mas apie įtrau­ki­mą į dar­bo­tvarkę ar dar kas ki­ta nė­ra sa­vai­me nu­si­kal­ti­mas. Dvie­jų tei­sė­tų vei­kų ne­ga­li­ma taip su­plak­ti, ne­pa­tei­kiant ­ko­kių nors spe­cia­lių įro­dy­mų. To­dėl aš ti­kiuo­si, kad Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas lai­ky­sis sa­vo su­for­muo­tos prak­ti­kos, nors kar­tais, su­pran­tu, ir jiems bū­na sun­ku. Tur­būt šian­dien net ne­rei­kė­tų to nag­ri­nė­ji­mo, jei­gu jie bū­tų tie­siog su­stab­dę baus­mės vyk­dy­mą. De­ja, Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas nu­spren­dė ki­taip.

Nors pa­ci­tuo­siu ki­tą jų nu­tar­tį. Jos, de­ja, nė­ra vie­ši­na­mos, to­dėl jas su­dė­tin­giau su­ras­ti, bet pa­vy­ko, ad­vo­ka­tai ra­do. Štai, ci­tuo­ju Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tį: „Nu­teis­ta­sis ir jo gy­nė­jas pra­šo su­stab­dy­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2013 m. ge­gu­žės 3 d. nuosp­ren­džio vyk­dy­mą, iki by­la bus iš­nag­ri­nė­ta ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je. Šį pra­šy­mą mo­ty­vuo­ja tuo, jog tu­ri šei­mą, ne­pil­na­me­tį vai­ką, be to, ne­si­slaps­tė, ne­truk­dė ty­ri­mui. Pa­žy­mi, kad pra­dė­jus vyk­dy­ti baus­mę bus pra­ras­ti dar­bi­niai ir ver­slo ry­šiai, san­ty­kiai su vai­ku, ar­ti­mai­siais. Pra­šy­mas ten­kin­ti­nas.“ Ka­sa­ci­nis teis­mas pri­ėmė ka­sa­ci­nį skun­dą ir ati­dė­jo baus­mės vyk­dy­mą. Taip, su­tin­ku, tei­sė ka­sa­ci­niam teis­mui yra jų dis­kre­ci­ja, bet ar tai yra vi­siš­kai to­kia iš­im­ti­nė ir ne­ga­lė­jo pri­tai­ky­ti šį kar­tą? Pa­vyz­dys – nu­tar­tis, ku­ri ro­do, kad nė­ra to­kia iš­im­ti­nė. Ma­no ar­gu­men­tai iš es­mės bu­vo iden­tiš­ki ši­tiems ar­gu­men­tams. Ta ka­sa­ci­nio teis­mo tri­jų tei­sė­jų gru­pė, ku­ri pri­ima ka­sa­ci­nius skun­dus, pri­ėmė to­kį spren­di­mą.

To­dėl, kal­bė­da­mas apie at­ei­tį ir vil­tį, sa­kau: ne­no­riu jo­kių iš­skir­ti­nių są­ly­gų – no­riu tų są­ly­gų, ku­rios yra su­for­muo­tos ka­sa­ci­nio teis­mo. No­riu, kad teis­mai ne­bi­jo­tų tai­ky­ti tuos spren­di­mus, ku­riuos tai­kė iki šiol, tą pa­čią die­ną, kaip Ape­lia­ci­nis teis­mas to­mis die­no­mis, kai stab­dė baus­mių vyk­dy­mą.

Dar kar­tą tik pa­kar­to­siu, nes prie kiek­vie­no klau­si­mo jau ne­b­ei­siu: vi­du­je jau­čiuo­si tei­sus, tik dėl to ir sto­viu čia, prieš jus. Ki­taip, jei­gu jaus­čiau­si ne­tei­sus, bū­čiau pats at­si­sa­kęs man­da­to. Gy­ve­ni­me jau esu tai da­ręs – ne dėl to, kad ta­da ne­si­jau­čiau tei­sus, bet dėl to, kad bu­vo tam tik­ras, ga­li­ma sa­ky­ti, spau­di­mas prieš rin­ki­mus. Bet šian­dien tik­rai esu tvir­tai nu­si­tei­kęs ap­si­gin­ti ka­sa­ci­nia­me teis­me. Ti­kiuo­si tei­sin­gų Sei­mo spren­di­mų, nes kai ku­rių da­ly­kų at­suk­ti at­gal po šian­die­nos ne­be­bus įma­no­ma. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, da­bar ga­lė­tų bū­ti už­duo­da­mi klau­si­mai. Klau­si­mus už­duo­da po­sė­džio pir­mi­nin­kas, ta­čiau aš ne­tu­riu klau­si­mų, ne­pla­nuo­ju už­duo­ti. Tai­gi, ši­ta ga­li­my­bė čia liks tik te­ori­nė.

 

10.59 val.

Sei­mo na­rio Vy­tau­to Gap­šio atsakymai į Sei­mo na­rių klau­si­mus

 

Da­bar pa­gal Sei­mo sta­tu­tą Sei­mo na­riai Sei­mo Pir­mi­nin­ko lei­di­mu Sei­mo na­riui V. Gap­šiui ga­li už­duo­ti klau­si­mus. Tam ski­ria­ma iki 30 mi­nu­čių. Sei­mo na­riai čia, kaip su­pran­tu, tam ir yra už­si­re­gist­ra­vę.

Pir­ma­sis yra V. Fio­do­ro­vas.

V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Vy­tau­tai, tik­rai ge­ra ir stip­ri kal­ba. Iš­sa­ky­ti ar­gu­men­tai ma­ne iš tik­rų­jų įti­ki­na, juo la­biau kad aš tik­rai ma­čiau, se­kiau tą vi­są pro­ce­są. Tai, ką pa­mi­nė­jo­te, iš tik­rų­jų di­de­lis ab­sur­das. Nuo­lai­dos ir po­kal­biai su­gre­tin­ti ir pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas. Vi­siš­kas ab­sur­das. Tik­rai ne­ti­kiu ta­vo ir vi­sos par­ti­jos ben­druo­me­nės kal­tu­mu. Ape­lia­ci­nia­me teis­me pri­im­tas spren­di­mas man yra iš es­mės ne­su­vo­kia­mas. Aiš­ku, gai­la, kad Sei­mas ne­lau­kia Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spen­di­mo. Aš ti­kiuo­si, kad jis bus vi­sai ki­toks.

Bet ma­no klau­si­mas yra pa­pras­tas. Ar tas pri­im­tas spren­di­mas yra sig­na­las ir ki­tiems ta­vo ko­le­goms, da­bar­ti­niams ko­le­goms Sei­me, vi­siems Sei­mo na­riams, ki­tiems po­li­ti­kams, kad už dis­ku­si­jas, pri­ėji­mą sa­lė­je, pa­kal­bė­ji­mą, pa­klau­si­mą, ar bus dar­bo­tvarkėje klau­si­mas, kaip bal­suo­si­te ir vi­sa ki­ta, kad už to­kį sa­vo dar­bo at­li­ki­mą… tu­ri bū­ti ma­žiau ak­ty­vus, ma­žiau dirb­ti ir bi­jo­ti, nes ga­li bū­ti ap­kal­tin­tas tuo, ko iš tik­rų­jų nė­ra?

V. GAPŠYS (DPF). Aš ti­kiuo­si, kad Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas pa­ro­dė prin­ci­pi­nę po­zi­ci­ją ir ta prin­ci­pi­nė po­zi­ci­ja yra pa­grįs­ta tei­si­niais ar­gu­men­tais. Pa­da­rė K. Tu­bio by­lo­je at­skir­tį tarp tų vei­kų, jas at­ri­bo­jo, ka­da tai bū­tų lai­ko­ma nu­si­kal­ti­mu, o ka­da tai nė­ra lai­ko­ma nu­si­kal­ti­mu. Tai bū­tų vi­siš­kas ab­sur­das kiek­vie­nam Sei­mo na­riui kal­ban­tis su sa­vo rin­kė­jais, su ben­druo­me­ne, su tais pa­čiais ver­sli­nin­kais bi­jo­ti kiek­vie­no žo­džio, ar pa­sa­kęs dėl to pro­ce­so, vyks­tan­čio par­la­men­te, tu ne­bū­si ap­kal­tin­tas, gal tu su tuo ver­sli­nin­ku tie­siog esi pa­žįs­ta­mas, kur nors kar­tu šven­tė­te ko­kį nors gim­ta­die­nį, gal­būt ap­kal­tins ne ky­šio pa­ė­mi­mu, o pik­t­nau­džia­vi­mu jo nau­dai ar dar kuo nors. Tai bū­tų vi­siš­kas ab­sur­das.

Taip, de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je ir tei­si­nė­je vals­ty­bė­je mes tu­ri­me įsta­ty­mus ir ne­ga­li­me leis­ti ky­ši­nin­ka­vi­mo, pik­tnau­džia­vi­mo, tai yra su­pran­ta­ma, bet ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti bet ko­kios vei­kos dirb­ti­nai ky­ši­nin­ka­vi­mu, pik­tnau­džia­vi­mu. Kaip ir mi­nė­jau, Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas at­sky­rė tuos da­ly­kus šiek tiek ki­tais ar­gu­men­tais ne­gu Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas tu­ri di­des­nę ga­lią for­muo­da­mas prak­ti­ką, bet pa­da­rė lo­giš­ką, tei­siš­kai aiš­kų at­sky­ri­mą. De­ja, Ape­lia­ci­nis teis­mas, kaip ir sa­kiau, bu­vo kur­čias, ne fi­ziš­kai, bet gal­būt ki­tais ar­gu­men­tais kur­čias, to ne­ma­tė, ne­gir­dė­jo. Gal­būt jie bū­tų pri­ėmę vi­siš­kai ki­to­kį spren­di­mą, jei­gu Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas bū­tų ke­lio­mis die­no­mis anks­čiau pa­skel­bęs sa­vo spren­di­mą ma­no mi­nė­to­je by­lo­je. Bet yra taip, kaip yra. Aš ti­kiuo­si, kal­bė­da­mas apie vil­tį, kad ta prak­ti­ka, ku­rią jau su­for­ma­vo ne tri­jų Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja, o sep­ty­nių tei­sė­jų ko­le­gi­ja, bus ta nor­ma­li prak­ti­ka. Sei­mo na­riams, sa­vi­val­dy­bių me­rams ne­rei­kės kiek­vie­ną sy­kį bėg­ti į ki­tą gat­vės pu­sę, vos pa­ma­čius ver­sli­nin­ką ar rin­kė­ją.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Pa­grin­di­nė prie­žas­tis, kaip vi­siems ir ži­no­ma, jūs ir šian­dien tai įvar­di­jo­te iš tri­bū­nos, kad jūs de­rė­jo­tės su ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­mis dėl nuo­lai­dų. Ka­dan­gi ne­su de­ta­liai su­si­pa­ži­nęs su by­los de­ta­lė­mis, no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti. Ar jums ži­no­mi at­ve­jai, kai ki­tos par­ti­jos ar jų at­sto­vai taip pat de­rė­jo­si dėl pa­na­šių nuo­lai­dų? Jei­gu taip, ko­kia už tai, jū­sų nuo­mo­ne, tu­rė­tų bū­ti jiems at­sa­ko­my­bė? Jei­gu taip bu­vo, ko­dėl jos nė­ra? Jei­gu to­kių at­ve­jų bu­vo, tai kaip taip at­si­ti­ko, gal jūs pra­šė­te di­des­nių nuo­lai­dų ne­gu ki­ti?

V. GAPŠYS (DPF). Dėl nuo­lai­dų pir­miau­sia at­sa­ky­siu taip. Ži­nau, kad dėl nuo­lai­dų yra kal­bė­ju­sios tur­būt vi­sos par­ti­jos vie­nu ar ki­tu lai­ku, bet nė vie­no ne­no­riu nu­si­temp­ti į tei­sia­mų­jų suo­lą. To, ką per­ėjau, ma­nau, už­teks ma­no pa­tir­ties ir pa­sa­ko­ji­mų vi­siems il­gą lai­ko­tar­pį. Tur­būt ne­lin­kė­čiau nė vie­nam to per­ei­ti. Bet ga­liu pa­sa­ky­ti. Taip, dėl nuo­lai­dų mes kal­bė­jo­me, bet kal­bė­jo­me iš es­mės su pa­čia LNK, tai yra at­sto­vais, ku­rie at­sa­kin­gi už tas nuo­lai­das. Su R. Kur­lians­kiu ir po­nu D. Moc­ku­mi va­ka­rie­nia­vo­me, bu­vo to­kia ka­lė­di­nė va­ka­rie­nė, už­si­mi­nė jie apie si­tu­a­ci­ją, kal­ba­me, rin­ki­mai. Taip, aš pa­sa­kiau, ka­dan­gi LNK yra ta ka­na­lų gru­pė, ku­ri yra vie­na di­džiau­sių ir bu­vo vie­na di­džiau­sių mū­sų re­kla­mos tran­sliuo­to­jų (keis­da­vo­si: kar­tais TV3 bū­da­vo di­des­nė, kar­tais LNK, bet iš prin­ci­po jie bu­vo vie­ni di­džiau­sių), ir kad mes kal­bė­si­mės su jū­sų at­sto­vais apie tas nuo­lai­das. Tai yra tur­būt nor­ma­lu, kai tu kal­bi su sa­vi­nin­kais (ten kar­tu bu­vo ir ta­ry­bos tos įmo­nės, ju­ri­di­nio or­ga­no), kad apie tai ga­li ka­bė­tis. Bet kal­bė­jau­si aš su LNK at­sto­vais, net ne su R. Kur­lians­kiu ir ne su po­nu D. Moc­ku­mi, dėl nuo­lai­dų są­ly­gų. Mes bu­vo­me su­pla­na­vę di­džiu­lį re­kla­mi­nį pa­ke­tą, dau­giau ne­gu 100 tūkst. eu­rų ver­tės, tik LNK apie tai iki ga­lo ne­ži­no­jo, to­dėl aš nu­va­žia­vęs pa­sa­kiau tei­siai švie­siai: žiū­rė­ki­te, mes at­ei­si­me pas jus su re­kla­mi­niu pa­ke­tu, ku­ris yra 100 tūkst. eu­rų (dar šiek tiek dau­giau, man at­ro­do, da­bar skai­čių ne­pa­sa­ky­siu), mes kal­ba­me apie 10 % nuo­lai­dą nuo to 100 tūkst. eu­rų pa­ke­to. Ar tai bu­vo di­de­lė nuo­lai­da, ar ma­ža? Kar­tais net par­duo­tu­vė­je tur­būt ga­li 10 % nu­si­de­rė­ti. Bet žiū­rint iš ži­niask­lai­dos pras­mės, apy­gar­dos teis­me bu­vo liu­dy­to­jai iš LNK, tai jie pa­tei­kė ne vie­ną pa­vyz­dį, kur kai­nos bu­vo žy­miai ma­žes­nės, ne­gu mū­sų gau­ta su nuo­lai­da, žy­miai ma­žes­nės. Ir ga­liau­siai iš esmės vi­si, ku­rie ten da­ly­va­vo, sa­kė: iš ši­tos nuo­lai­dos dau­giau­sia už­dir­bo LNK, nes jie vis tiek ga­vo už­tik­rin­tai di­de­lį re­kla­mos pa­ke­tą, su nuo­lai­da re­kla­mos tran­slia­vi­mas, kai jau su vi­sa pri­tai­ky­ta, vi­sa ki­ta, mums iš­ėjo bran­giau ne­gu ki­tiems ko­mer­ci­niams už­sa­ko­vams. To­dėl aš ne­ži­nau, kur čia ga­li­ma ras­ti dar nu­si­kal­ti­mą? Bet svar­biau­sia net ir ne tie da­ly­kai, svar­biau­sia at­sky­ri­mas tų da­ly­kų, tai yra kad aš nie­ka­da ne­sie­jau kaž­ko­kio pa­klau­si­mo dėl že­mės skly­po, dėl dar­bo­tvarkės, dėl ki­tų klau­si­mų, nie­ka­da nie­kur ne­si­ė­jau, kad tai yra da­ro­ma tik dėl to, kad aš gau­nu kaž­ko­kią nuo­lai­dą Dar­bo par­ti­jos re­kla­mai. Apie tai ab­so­liu­čiai nie­ka­da ne­bu­vo jo­kios kal­bos ir jo­kio su­sie­ji­mo.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ga­li­me su­pras­ti jū­sų nuos­kau­dą ir to­kio at­pir­ki­mo ožio bū­se­ną, ka­da mes čia ne kar­tą esa­me gir­dė­ję, kad pa­na­šūs to­kie veiks­mai, dėl ko jūs esa­te nu­teis­tas, dėl įta­kos ži­niask­lai­dai… Sa­ky­ki­te, ar ži­no­te nors vie­ną par­ti­ją, ku­ri, pa­vyz­džiui, nė­ra da­ly­va­vu­si to­kia­me pro­ce­se? Ar ga­li­te įvar­din­ti? Mes čia gi vi­si vis­ką ži­no­me maž­daug, jau­čia­me, kas čia ką ža­da, kas čia kaip el­gia­si, bet yra ki­tas da­ly­kas. Jei­gu jūs ir ne­įvar­din­tu­mė­te, ar to­kių par­ti­jų yra, ar ne, bet žmo­nės tik­rai pa­lai­ko jū­sų tos tri­ju­lės už­da­ry­mą, tai vie­na­reikš­miš­ka, nes il­gai bu­vo lauk­ta to­kių au­kų kaip jūs. Il­gai bu­vo lauk­ta. Bet jū­sų at­ve­jis yra iš­skir­ti­nis iš tos tre­jy­bės. Sa­ky­ki­te, o ką mes tu­ri­me pa­da­ry­ti, kad grą­žin­tu­me pa­si­ti­kė­ji­mą tei­sin­gu­mo sis­te­ma Lie­tu­vo­je? Ką pa­da­ry­ti? Ar da­bar pra­šy­ti, kad ne­im­tų ky­šių ži­niask­lai­da, ar ką mes tu­ri­me kar­tu pa­da­ry­ti, nes ki­taip ne­įma­no­ma? Ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). Su­dė­tin­gas klau­si­mas, ku­ris tur­būt per­žen­gė net ši­tos ap­kal­tos pro­ce­są, bet la­bai tei­sin­gas. Ži­no­te, aš ne­no­riu čia ba­dy­ti pirš­tais, kas ko­kias nuo­lai­das ga­vo, ir to­je by­lo­je bu­vo net mi­nė­ta, kur ten ko­kios par­ti­jos bu­vo se­ka­mos, kur kas bu­vo ir pa­na­šiai, bet, ži­no­te, tie, ku­rie ma­ne pa­žįs­ta, aš vi­du­je, šir­dy­je ne­su tas žmo­gus, aš kar­tais su­pran­tu, kad man ten­ka sun­kes­nę naš­tą pa­neš­ti ne­gu kai ku­riems ki­tiems, bet aš dėl to ne­si­jau­di­nu. Aš ma­tau prie­ky­je švie­są, prie­ky­je po­zi­ty­vą ir su tuo po­zi­ty­vu sten­giuo­si gy­ven­ti. Tai tik­rai į tei­sia­mų­jų suo­lą ne­no­riu nė vie­no iš jū­sų čia temp­ti, nei vie­nos par­ti­jos, nei ki­tos, tai yra ne ma­no dar­bas. Ir kas aš toks, kad teis­čiau ki­tus? Bet dar svar­bes­nis jū­sų klau­si­mas yra apie tai, ką mes tu­ri­me pa­da­ry­ti. Ne­kal­ti­nu ir vi­suo­me­nės. Vi­suo­me­nei bu­vo su­da­ry­tas lū­kes­tis, kad by­la tu­ri baig­tis taip. Ir tas lū­kes­tis yra su­da­ro­mas vi­suo­me­nei pu­čiant tą bur­bu­lą, tai pa­čiai tei­sė­sau­gai da­rant spau­dos kon­fe­ren­ci­jas, pri­sta­tant vis­ką kaip jau įvy­ku­sį fak­tą ir fak­tiš­kai iš­spręs­tą by­lą. Jei­gu tei­sė­jai stai­ga nu­kryps­ta kaž­kur nuo tei­sė­sau­gos pa­teik­to pla­no, ta­da jie, at­ro­do, tam­pa ko­rum­puo­ti, nors jie gal­būt iš­nag­ri­nė­jo tą by­lą nuo­šir­džiai, tei­sin­gai, pa­žo­džiui – taip, kaip ir rei­ka­lau­ja įsta­ty­mas. Tai yra, de­ja, toks vi­suo­me­nės lū­kes­tis. Bet tei­si­nė­je vals­ty­bė­je su vi­suo­me­ne rei­kia kal­bė­ti ir žiū­rė­ti.

Aš ma­nau, prieš ke­lias die­nas nu­ti­ko dar vie­nas tei­si­nis pre­ce­den­tas, ku­ris, ga­li bū­ti, pra­dės keis­ti ir mū­sų tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos po­žiū­rį, kaip tai pri­sta­ty­ti. Gar­sio­ji grei­tų­jų tes­tų by­la – Nar­bu­tas prieš Lie­tu­vą. Vie­na jos da­lis jau nu­ke­lia­vo į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas at­krei­pė dė­me­sį ir į ko­mu­ni­ka­vi­mą apie tai, kaip jo at­žvil­giu bu­vo ko­mu­ni­kuo­ja­ma, ir pri­pa­ži­no kaip pa­žei­di­mą tam tik­rų as­me­nų ko­mu­ni­ka­ci­ją. At­krei­pė dė­me­sį į dar svar­bes­nį da­ly­ką – kad įsta­ty­mai ne tik pa­rai­džiui tu­ri bū­ti vyk­do­mi, bet tu­ri bū­ti vyk­do­mi ir pro­tin­gai. Pa­gal mū­sų įsta­ty­mus as­muo ga­li bū­ti su­lai­ky­tas 48 va­lan­doms. Po­nas bu­vo su­lai­ky­tas, ro­dos, 33 va­lan­das, bet Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pa­sa­kė, kad įsta­ty­mo pa­žei­di­mas ga­li bū­ti ir tas, kad net per tas 33 va­lan­das ne­su­ge­bė­jo kreip­tis į teis­mą dėl to­les­nio jo su­lai­ky­mo ir Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ne­pa­tei­kė jo­kių rim­tų ar­gu­men­tų, ko­dėl to ne­pa­da­rė. Tai pa­ro­dė, kad, ne­pai­sant, kad yra for­ma­lus 48 va­lan­dų ter­mi­nas, tai ne­reiš­kia, kad 48 va­lan­doms žmo­gų tu­ri su­lai­ky­ti. Tu tu­ri pa­da­ry­ti vi­sus veiks­mus kaip įma­no­ma grei­čiau ir kreip­tis į teis­mą, ir spręs­ti tuos klau­si­mus.

Dar dau­giau ten yra pa­si­sa­ky­mų – švie­žia by­la, švie­ži da­ly­kai. Bet prin­ci­pas yra toks, kad Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pa­ro­dė, kad kar­tais net for­ma­lus įsta­ty­mų lai­ky­ma­sis yra ne­pa­kan­ka­mas, kad mes tu­ri­me žiū­rė­ti į žmo­gų ne su iš­anks­ti­nio nu­tei­si­mo nusistatymu. Pa­si­sa­ky­ta ir dėl Pre­zi­den­to ko­men­ta­rų, ir dėl svei­ka­tos, ro­dos, mi­nist­rų pa­si­sa­ky­mų, ir dar kaž­ko bu­vo ten, ir dėl vi­so ki­to. Tai ro­do, kad mes tu­ri­me va­do­vau­tis ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pais, jie tei­si­nė­je vals­ty­bė­je kar­tais yra žy­miai svar­biau už for­mą. Tuos da­ly­kus mes tu­ri­me da­ry­ti. Kai mes pra­dė­si­me va­do­vau­tis ir mes pra­dė­si­me ko­mu­ni­kuo­ti, ži­niask­lai­da pra­dės kal­bė­ti ir žiū­rė­ti į vi­su­mą ir į pro­tin­gu­mo prin­ci­pą, aš ma­nau, ta­da ir vi­suo­me­nė­je įvyks lū­žis. Bet vi­sa­da, aiš­ku, iš­liks to­kių, ku­rie no­ri, kad V. Gap­šys pa­bū­tų už tų gro­tų, ką aš da­bar, tie­są sa­kant, ir da­riau, jau net­gi at­li­kau tam tik­rą da­lį baus­mės. Bet, kaip ir sa­kau vi­siems tiems, ku­rie no­ri to fi­zi­nio ma­no pa­bu­vi­mo už gro­tų, – jūs gal su­var­žo­te ma­no fi­zi­nę lais­vę, bet ma­no vi­daus, ma­no vi­di­nės lais­vės tik­rai tai ne­su­var­žys.

PIRMININKAS. V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Na, tik­rai nė­ra pa­ti ma­lo­niau­sia si­tu­a­ci­ja mums, Sei­mo na­riams, ir čia nė­ra nei džiaugs­mo, nei pik­tdžiu­gos. Kal­ba­me apie Sei­mo re­pu­ta­ci­ją. Iš jū­sų kal­bos ma­ne ne­ma­lo­niai nu­tei­kė jū­sų, kaip tei­si­nin­ko, at­si­lie­pi­mas apie Ape­lia­ci­nį teis­mą. Ma­no ma­ny­mu, bu­vo ir men­ki­na­mas tas spren­di­mas, ir pa­tys tei­sė­jai va­di­na­mi iš da­lies ne­įga­liais, kur­tu­mo pro­ble­mų, klau­sos pro­ble­mų tu­rin­čiais. Ne­ma­ny­čiau, kad Sei­mo na­rys tu­rė­tų gin­čy­ti, iš Sei­mo tri­bū­nos lai­ky­ti abe­jo­ti­nu spren­di­mą teis­mo, su­si­de­dan­čio iš tri­jų tei­sė­jų.

Už­jau­čiu jus as­me­niš­kai ir jū­sų šei­mą – tik­rai ne pa­tys leng­viau­si lai­kai. Bet, Vy­tau­tai, ar jūs ne­ma­no­te vis dėl­to, kad jūs mus ga­lė­tu­mė­te iš­lais­vin­ti, ir sau­go­da­mas ir Sei­mo re­pu­ta­ci­ją, ir įvaiz­dį, vis dėl­to ne­leis­ti mums šian­dien bal­suo­ti dėl jū­sų, o pats pa­teik­tu­mė­te pa­reiš­ki­mą gar­bin­gai, tie­siog ži­no­da­mas, kad įvy­ko taip, kaip įvy­ko, yra to­kia klai­da? Nors jūs ir jau­čia­tės tei­sus, bet jaus­tu­mės vi­si ge­riau, nes tik­rai ne­jau­ku.

V. GAPŠYS (DPF). Pir­miau­sia ne­įžei­di­nė­jau nė vie­no ir tik­rai ne­va­di­nau ne­įga­liu. Toks žo­dis net ne­bu­vo pa­var­to­tas. No­riu į tai at­kreip­ti dė­me­sį. Kal­bė­jau apie kur­tu­mą iš V. Hu­go kny­gos „Pa­ry­žiaus ka­ted­ra“. Ten yra pa­vaiz­duo­tas, kaip ži­no­te, li­te­ra­tū­ri­nis kū­ri­nys, ku­ris reiš­kia ne tik kur­tu­mą šiuo­ at­ve­ju, – tai pa­ro­do vi­sos sis­te­mos ne­ge­bė­ji­mą iš­girs­ti tuos žmo­nes. Jei­gu jūs per­skai­ty­tu­mė­te kū­ri­nį, pa­ma­ty­tu­mė­te, ko­kia ko­miš­ka si­tu­a­ci­ja ten su­si­da­rė. Kai bu­vo sa­ko­ma vie­na, tei­sė­jas gir­dė­jo, tiks­liau, ne­gir­dė­jo, o su­si­gal­vo­jo au­to­ma­tiš­kai sau at­sa­ky­mą ki­tą. Ir tai jo­kiu bū­du ne įžei­di­mas – tai pa­ro­dy­mas sis­te­mos, kad yra kur tai­sy­tis.

Tai šiuo at­ve­ju aš ne­si­gin­čy­siu dėl tų tei­sė­jų, vi­sa ki­ta. Bet ne­už­mirš­ki­te – ly­giai taip pat Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tri­jų tei­sė­jų ko­le­gi­ja pri­ėmė vi­siš­kai ki­to­kį spren­di­mą, Ape­lia­ci­nio teis­mo pa­kei­tė tą spren­di­mą, ir aš esu tas, ku­ris jau pa­ra­šė ka­sa­ci­nį skun­dą, jį Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas pri­ėmė nag­ri­nė­ti. To­dėl gin­čy­ti to spren­di­mo ar­gu­men­tus aš tu­riu ab­so­liu­čią tei­sę kaip ir as­muo. Ir tą da­rau.

Sei­mas šiuo at­ve­ju, su­pran­tu, at­si­dū­rė to­kio­je pa­dė­ty­je, kai jūs tu­rė­si­te ei­ti prie ur­nų. Ir tai yra nor­ma­li pro­ce­dū­ra. Ar aš tu­rė­čiau ­ką nors iš­lais­vin­ti? Jei­gu aš jaus­čiau­si kal­tas ir ne­ga­lė­čiau pa­žiū­rė­ti jums į akis, aš jau se­niai bū­čiau pa­ra­šęs pra­šy­mą at­si­sta­ty­din­ti ir prieš jus tri­bū­no­je tik­rai ne­sto­vė­čiau. Bet aš tik­rai no­rė­jau ir sa­vo vai­kams, ir sau pa­čiam, ir vi­siems ki­tiems, ku­rie žiū­ri ir ste­bi, dar kar­tą pa­sa­ky­ti – aš jau­čiuo­si tei­sus, pa­teik­ti jums ar­gu­men­tus. Aš kal­bė­jau ir apie by­los me­džia­gą, de­ta­les. Tuos ar­gu­men­tus, jei­gu no­ri­te, ga­li­me gin­čy­ti sa­lė­je, kiek man čia tik leis bū­ti, ga­liu kiek­vie­ną jums ro­dy­ti. Tą da­ry­siu ir teis­me.

Bet, de­ja, į tą tei­si­nę pro­ce­dū­rą, toks mū­sų Sta­tu­tas, to­kia mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja, yra įtrau­kia­mas ir Sei­mas. Ir nor­ma­lu, kad įtrau­kia­mas, ir ge­rai, kad įtrau­kia­mas, nes ga­li bū­ti, kad ki­tos pro­gos tiek su­kel­ti dis­ku­si­jų ir pa­kal­bė­ti, ar tik­rai vis­kas yra ge­rai, ar vi­sos mū­sų pro­ce­dū­ros tik­rai yra nor­ma­lios, ga­li­me ir ne­tu­rė­ti. Aš ma­nau, kad par­la­men­tas yra bū­tent ta vie­ta, kur mes tu­ri­me kal­bė­ti: tu­riu tei­sę ir aš kal­bė­ti, ir jūs kal­bė­ti, ir ki­ti kal­bė­ti, nes tai yra par­la­men­to, tai yra de­mo­kra­tijos ir­gi tam tik­ra es­mė. Kad vie­ną die­ną pri­im­tas vie­noks spren­di­mas, ki­tą die­ną ki­toks, vi­suo­me­nei su­ke­lia ly­giai taip pat tam tik­rų abe­jo­nių, tik vie­ni jas gal gar­siau iš­sa­ko, ki­ti ne taip gar­siai iš­sa­ko. Ir čia net ne­rei­kia už­si­dė­ti sau kaž­ko­kios gė­dos, nė vie­nam iš jū­sų ne­rei­kia, jūs tik­rai ne­tu­ri­te nie­ko gė­dy­tis, jūs at­lie­ka­te sa­vo dar­bą. Ly­giai taip pat ir aš at­lie­ku sa­vo dar­bą, to­dėl čia ne gė­dos klau­si­mas, o ge­ro dar­bo at­li­ki­mo klau­si­mas, są­ži­nin­go dar­bo at­li­ki­mo klau­si­mas. Tai yra žy­miai svar­biau.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ger­bia­mas Vy­tau­tai, ar kiek­vie­nam Lie­tu­vos pi­lie­čiui sa­vo pa­žiū­rų įgar­si­ni­mas ir vi­di­nės lais­vės ne­su­tram­dy­mas da­bar bus kri­mi­na­las ir bau­džia­mo­ji at­sa­komy­bė?

V. GAPŠYS (DPF). Aš ti­kiuo­si, kad ne. Nuo­šir­džiai vi­liuo­si, kad mū­sų tei­si­nė sis­te­ma tu­ri pa­kan­ka­mai stip­rų stu­bu­rą, tei­si­nės vals­ty­bės su­vo­ki­mą. Ir net ne­pai­sant to, kad aš kri­ti­kuo­ju ar gin­či­ju vie­ną ar ki­tą teis­mų spren­di­mą, mes tu­ri­me sis­te­mą, kur ei­na ins­tan­ci­ja po ins­tan­ci­jas ir pri­ima tuos spren­di­mus. Nu­tin­ka ir taip, kad vie­nų ins­tan­ci­jų spren­di­mus kar­tais pa­kei­čia ki­tų ins­tan­ci­jų spren­di­mai, ir ga­liau­siai nu­tin­ka taip, kad mes ke­liau­ja­me į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą.

Da­bar Sei­mas yra su­da­ręs ga­li­my­bę tam tik­rais at­ve­jais ir in­di­vi­du­a­lų kon­sti­tu­ci­nį skun­dą iš­nau­do­ti, yra ga­li­my­bės iš­ei­ti net ir už mū­sų teis­mų ri­bų ir ke­liau­ti į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą. Ir aš tu­riu tą vil­tį, ma­no kal­ba bai­gia­si ne kuo nors kal­ti­nant, ne ­ką nors smer­kiant, bet kal­bant apie vil­tį, kad mes lai­ky­si­mės tų teis­mų spren­di­mų, tos prak­ti­kos, ku­ri jau yra pri­im­ta, ku­ri jau yra su­for­muo­ta tam tik­rų teis­mų, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, ir pri­im­si­me tei­sė­tus ir tei­sin­gus spren­di­mus taip, kaip rei­ka­lau­ja mū­sų įsta­ty­mai.

Aš ne­pra­šiau jo­kių iš­im­čių, ne­pra­šiau jo­kių leng­va­tų, kad teis­me ­kas nors bū­tų ki­taip. Aš vi­są pro­ce­są va­do­vau­juo­si mū­sų įsta­ty­mais. Aš vi­suo­se pro­ce­so po­sė­džiuo­se sten­giau­si da­ly­vau­ti, nors kai ku­riuo­se ga­lė­jau ir ne­da­ly­vau­ti, nes tie­siog įsta­ty­mai tai man lei­do, bet aš ėjau gy­vai ir ro­džiau. Ro­džiau ten, kur rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kur yra ne­ati­ti­ki­mų, kur yra klai­dų, kur yra chro­no­lo­gi­nių ir lo­gi­nių ne­ati­ti­ki­mų. Kiek­vie­ną tą da­riau ir da­ry­siu tiek, kiek ga­lė­siu, kiek lei­džia pro­ce­sas, ir Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me.

Aš ti­kiuo­si, kad tiek man, tiek ki­tiems po­li­ti­kams pa­vyks su­kur­ti to­kią tei­si­nę vals­ty­bę, ku­rio­je ne­rei­kės bi­jo­ti, jei­gu tu ne­da­rai nu­si­kal­ti­mų, ne­rei­kės bi­jo­ti, jei­gu tu esi tei­sus ir kal­bi, ir dis­ku­tuo­ji, kas yra de­mo­kra­tijos pa­grin­das. Bai­mės vals­ty­bė jau ne­be de­mo­kra­tinė vals­ty­bė, nors eti­ke­tę ga­li­ma už­si­kli­juo­ti ko­kią no­ri. Jau per­ei­na­ma į au­to­ri­ta­riz­mą ir to­ta­li­ta­riz­mą. Aš ne­ti­kiu, kad šian­dien Lie­tu­vo­je taip bū­tų, ir aš ne­no­riu, kad taip at­si­tik­tų ir at­ei­ty­je.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs tik­rai pa­ty­ręs po­li­ti­kas. Pa­na­šu, kad lyg ir ban­do­te nuo­šir­džiai kal­bė­ti. Aš čia ne­no­riu jū­sų dau­giau nie­kuo kal­tin­ti, dau­giau, ne­gu ap­kal­ti­no teis­mas, bet no­riu kaip po­li­ti­kas po­li­ti­ko pa­klaus­ti. Ar jums at­rodo, kad tei­si­nė vals­ty­bė yra ta­da, kai stam­bus kon­cer­nas, val­dan­tis, ko ge­ro, įta­kin­giau­sią Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos prie­mo­nę, su­teik­da­mas ko­kių 50 tūkst. eu­rų nuo­lai­dą, kaip šiuo at­ve­ju bu­vo su­teik­ta Dar­bo par­ti­jai, ga­li už­si­tik­rin­ti šim­ta­mi­li­jo­ni­nius pro­jek­tus, ar tai bū­tų Vilnius–Utena, ar tai bū­tų grei­tų­jų kre­di­tų įsta­ty­mas, ku­ris ne­šė re­kla­mos tran­sliuo­to­jams, ma­no ži­nio­mis, apie 56–60 mln. eu­rų per me­tus, ar tai bū­tų ener­ge­ti­kos pro­jek­tai, kaip Ig­na­li­nos ato­mi­nė elek­tri­nė, ar tai bū­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros šim­ta­mi­li­jo­ni­niai pro­jek­tai? Ar jūs ma­no­te, kad tei­si­nė vals­ty­bė ga­li bū­ti ta­da, kai tu, kaip po­li­ti­kas, ar­ba pa­klus­ti tam kon­cer­nui už nuo­lai­dą, ar­ba ne­pa­klus­ti ir ta­da tam­pi per­se­kio­ja­mas tų pa­čių jo val­do­mų ži­niask­lai­dos prie­mo­nių ir tu­ri bi­jo­ti? Aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti iš jū­sų pa­tir­ties: ką ga­li­me pa­da­ry­ti Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je, kad ap­si­sau­go­tu­me nuo to­kių pu­siau kri­mi­na­li­nių kon­cer­nų įta­kos ir ap­sau­go­tu­me po­li­ti­kus ir vi­suo­me­nę?

V. GAPŠYS (DPF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų klau­si­mas iš da­lies sie­ja­si ir su ki­tų ko­le­gų klau­si­mais, ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti. Man džiu­gu, kad jūs klau­sia­te. Ma­nau, kad kaž­kiek ir pa­da­rė­me, gal­būt šiuo at­ve­ju ir iš­spren­dė­me iš da­lies su­tvar­ky­da­mi tam tik­ras lo­biz­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tas, kai tu ga­li tie­siog už­re­gist­ruo­ti tuos su­si­ti­ki­mus. Aš ne vie­ną tu­rė­jau šią ka­den­ci­ją ir re­gist­ruo­da­vau net ta­da, kai for­ma­liai įsta­ty­mas to ne­rei­ka­lau­ja, tie­siog pa­ro­dy­da­mas, kad aš su­si­tin­ku su lo­bis­tais, kal­bu ta ir ta te­ma. Bu­vau tur­būt vie­nin­te­lis Sei­mo na­rys, net pa­siū­ly­mą ko­mi­te­te pa­ra­šęs, kad pa­reng­tas pa­gal lo­bis­tų pa­teik­tą pro­jek­tą, ne vi­sai to­kį, ko­kį jie pa­tei­kė, bet pa­tai­sy­tą pa­gal ma­no nuo­mo­nę.

Bai­mė vals­ty­bė­je nie­ka­da nė­ra ge­rai. Bai­mė ne­tu­ri bū­ti vals­ty­bės va­ro­ma­sis va­rik­lis. Bet bai­mės ne­tu­ri bū­ti nei tiems, ku­rie kri­ti­kuo­ja vie­ną ar ki­tą kon­cer­ną, kaip gal jūs jau­čia­tės, bet ly­giai taip pat ne­tu­ri bai­mės bū­ti tais at­ve­jais, kai aš ei­nu ir at­lie­ku sa­vo dar­bą, kad aš bū­siu kuo nors ap­kal­tin­tas, nors aš to ne­pa­da­riau. Šiuo at­ve­ju bai­mės ne­tu­ri bū­ti nei vie­no­je, nei ki­to­je ly­gy­bės pu­sė­je.

Taip, mes tu­ri­me ba­lan­suo­ti. Aš vi­siš­kai su­tin­ku, kad ga­li bū­ti ri­zi­kos, ga­li bū­ti kai ku­rių da­ly­kų, ku­rie yra ne­leis­ti­ni, bet aš ga­liu pa­sa­ky­ti: tik­rai ne­pa­da­riau nie­ko iš­im­ti­nio, iš­skir­ti­nio „MG Bal­tic“ kon­cer­nui dėl Vilniaus–Utenos ke­lio. Jo­kio klau­si­mo Sei­me ne­bu­vo, nei kas tą ke­lią sta­tys. Tei­kė ir čia esan­tys Sei­mo na­riai pa­tai­sas, pa­siū­ly­mus. Aš pats, be­je, bu­vau tas, ku­ris ko­a­li­ci­jo­je su­ma­ži­no mak­si­ma­liai leis­ti­ną su­mą, nes iš­si­aiš­ki­nau su tei­si­nin­kais, kad tei­si­nių iš­lai­dų da­lis ten ga­lė­tų bū­ti per di­de­lė. Bu­vo la­bai il­gos dis­ku­si­jos, kiek tas ke­lias ga­lė­tų kai­nuo­ti ir kiek ji­sai tu­rė­tų bū­ti. Ne­da­ry­ti tuo me­tu, aš ma­nau, bu­vo klai­da, nes šian­dien mes, žiū­rė­da­mi į to ke­lio re­mon­tą ir gal­vos skaus­mą šian­die­ni­nės ko­a­li­ci­jos, iš ki­tos pu­sės, kad jį rei­kia su­re­mon­tuo­ti ir jis vi­sas yra ne­su­re­mon­tuo­tas… Ir tai nu­ti­ko dėl bai­mės, bai­mės po to po­li­ti­kų pri­si­lies­ti prie to pro­jek­to, nes jis ta­po tie­siog tok­siš­kas. Ne­pai­sant to, kad, kiek ži­nau, tuo­me­ti­nė Sei­mo Pir­mi­nin­kė L. Grau­ži­nie­nė pro­ku­ro­rų pa­klau­sė: ar bent vie­nas iš tų tei­sės ak­tų, apie ku­riuos kal­ba­ma by­lo­je, tu­rė­tų bū­ti nai­ki­na­mas, at­šau­kia­mas ar yra pri­im­tas pa­žei­džiant ko­kias nors pro­ce­dū­ras? Ir at­sa­ky­mas bu­vo – ne, nė­ra nė vie­no, vi­si ga­lio­ja, vi­si yra tei­sė­ti. Dar dau­giau, apie vi­sus net kal­bė­ta Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­grin­du, kas ga­li bū­ti, ir ma­no kai ku­rie at­ve­jai, ma­no pa­siū­ly­mai bu­vo ma­žes­ni, ne­gu bu­vo ki­tų siū­ly­mai, tar­ki­me, dėl įsi­ga­lio­ji­mo da­tų ir pa­na­šiai.

To­dėl aš ga­liu pa­sa­ky­ti, aš ne­pa­tai­ka­vau jo­kiam kon­cer­nui, nei „MG Bal­tic“ tuo me­tu va­din­tam, nei ki­tam, bet aš nie­ka­da ne­bi­jo­jau su vi­sais kal­bė­ti ir pa­sa­ky­ti, kad jei­gu tu­ri­te ko­kią nors po­zi­ci­ją, sa­ky­ki­te tą po­zi­ci­ją, žiū­ri­me, ar ji­nai yra pa­grįs­ta, ar yra vals­ty­bei nau­din­ga ta po­zi­ci­ja. Daž­nai bū­da­vo, kad ta po­zi­ci­ja ne­bū­da­vo nau­din­ga, na, tas pats su­ma­ži­ni­mas, ma­nau, PPP kon­kur­so ap­im­ties lė­šų 20 mln. li­tų var­gu ar ga­li­ bū­ti pa­va­din­tas nau­din­gu. Bet šiuo at­ve­ju mes ne­tu­ri­me bi­jo­ti, mes ne­tu­ri­me su­kur­ti to­kios vi­suo­me­nės, ku­rio­je yra bai­mė. Vi­siš­kai su­tin­ku, kad jei­gu ži­niask­lai­da nau­do­ja­si sa­vo įta­ka kur nors men­kin­da­ma ką nors, tai ir­gi yra ne­tei­sė­ta, tai ir­gi yra bai­mės kū­ri­mas, de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je to ne­ga­li­ma da­ry­ti, bet ly­giai taip pat ne­ga­li­ma su­kur­ti bai­mės, kai kal­bie­si su ver­sli­nin­kų, vi­suo­me­nės at­sto­vais ar dar su kuo nors, kad tu tu­ri kiek­vie­ną sy­kį sek­ti, ar pa­sa­kęs, kad klau­si­mas bus dar­bo­tvarkėje, tu ne­pa­da­rei nu­si­kal­ti­mo. Taip ir­gi ne­tu­rė­tų bū­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, iš tik­rų­jų jūs pa­da­rė­te tam tik­rą įta­ką vien da­ly­vau­da­mas su kon­kre­čia įmo­ne ir nu­trauk­da­mas Ute­nos ke­lio pro­jek­tą į tam tik­rą vie­tą. Bet klau­si­mas ne apie tai. Vis dėl­to aš no­rė­čiau pa­klaus­ti. Vis tiek jūs esa­te po­li­ti­kas ir jei­gu, tar­ki­me… Su­pran­tu, kad no­ri­te pa­vers­ti, va­di­na­si, Sei­mą teis­mu, tai nie­kas ne­kves­tio­nuo­ja jū­sų no­ro ir ga­li­my­bės gin­tis teis­muo­se, bet kaip jūs gal­vo­ja­te, ką tu­rė­tų da­ry­ti Sei­mo na­rys, skai­ty­da­mas to­kią nu­tar­tį? Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas 2023 m. lap­kri­čio 22 d. nuosp­ren­džiu… V. Gap­šį kal­tu pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą veik­lą, nu­ma­ty­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 225 straips­nio „Ky­ši­nin­ka­vi­mas“ 3 da­ly­je. Ir dėl ky­šio, dau­giau kaip 15 tūkst. eu­rų pa­ra­mos VšĮ „Me­no ir spor­to pro­jek­tai“, pa­sky­rė jam lais­vės at­ėmi­mo baus­mę ket­ve­riems me­tams. Tai iš tik­rų­jų, ar jūs ma­no­te, kad bū­tų tei­sin­ga vėl­gi tarp V. Gap­šio ir teis­mo dė­ti ly­gy­bės žen­klą šiuo at­ve­ju, nes iš tik­rų­jų Lie­tu­vo­je val­džios yra at­skir­tos? Teis­mai sau, Sei­mas sau ir vyk­do­mo­ji val­džia sau. Iš tik­rų­jų pa­si­rin­ki­mas men­kas. Ar ne­ma­no­te, kad to­kiu sa­vo bu­vi­mu čia jūs ap­skri­tai dar pa­di­di­na­te ne­pa­si­ti­kė­ji­mą tarp tų ins­ti­tu­ci­jų ar ap­skri­tai tarp žmo­nių ir vi­sų ins­ti­tu­ci­jų? Ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). Mes šian­dien da­ly­vau­ja­me kon­sti­tu­ci­nė­je pro­ce­dū­ro­je, tai yra ne V. Ga­p­šio su­gal­vo­ta pro­ce­dū­ra, o su­gal­vo­ta pro­ce­dū­ra Kon­sti­tu­ci­jos tė­vų, Sei­mo sta­tu­to au­to­rių. Ta pro­ce­dū­ra, ne­už­si­dė­ki­te sau stig­mos, yra nor­ma­li pro­ce­dū­ra, ku­ri yra ap­tar­ta tei­sės ak­tuo­se, ku­rią tu­ri per­ei­ti ir ku­ri tu­ri bū­ti įgy­ven­din­ta. Dėl nuo­lai­dų, dėl pa­ra­mos or­ga­ni­za­ci­joms, ži­no­te, ga­lė­čiau at­sa­ky­ti taip: pa­skai­ty­ki­te vi­są by­los me­džia­gą ir pa­žiū­rė­ki­te, kiek nuo­lai­dų, kiek po­li­ti­kų ir kiek pa­ra­mų ko­kioms or­ga­ni­za­ci­joms iš ko­kių po­li­ti­kų ga­vo. Ta­da pa­klaus­ki­te sa­vęs vie­no da­ly­ko, skai­ty­da­mi tą nuosp­ren­dį: ko­dėl tik­tai V. Gap­šys čia šian­dien tri­bū­no­je kal­ba apie tai? Bet aš, kaip ir sa­kiau, aš ne­tem­piu nė vie­no į ši­tą tri­bū­ną, į ap­kal­tos pro­ce­dū­rą dėl to, kad aš ži­nau, kad ma­no at­žvil­giu bu­vo pa­si­rink­tas ne tas tei­si­nis in­ter­pre­ta­vi­mas. Apy­gar­dos teis­mas tai įro­dė, ti­kiuo­si, ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas įro­dys. Bet jūs, kaip Sei­mo na­rys, jei­gu no­ri­te tik­rai bū­ti są­ži­nin­gas įmes­da­mas tą bal­sa­vi­mo, pa­skai­ty­ki­te vi­są me­džia­gą, o prie jū­sų aš as­me­niš­kai pri­ei­siu ir pa­sa­ky­siu, ko­kių dar ten bu­vo po­li­ti­kų, ku­rie ga­vo į ko­kias or­ga­ni­za­ci­jas ko­kios pa­ra­mos. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Kaip tik su­ka­ko 30 mi­nu­čių. Klau­si­mus bai­gė­me. Da­bar ga­li­te pa­sa­ky­ti bai­gia­mą­ją kal­bą. Jai nu­ma­ty­ta iki 20 mi­nu­čių, ga­li bū­ti trum­pes­nė.

 

11.30 val.

Sei­mo na­rio Vy­tau­to Gap­šio bai­gia­ma­sis žo­dis

 

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, bus la­bai trum­pa kal­ba. Iš tik­rų­jų no­riu dar kar­tą pa­dė­ko­ti, kad ga­lė­jau pa­si­sa­ky­ti iš šios tri­bū­nos. Tai ne­bu­vo taip aki­vaiz­du iš pat pra­džių, prieš ke­lias sa­vai­tes, ar aš ga­lė­siu čia sto­vė­ti prieš jus ir iš­sa­ky­ti tuos ar­gu­men­tus. Džiau­giuo­si dėl to ir tik­rai dar kar­tą no­riu pa­ra­gin­ti Sei­mą – ne­bi­jo­ki­te, tai nė­ra ­koks nors iš­im­ti­nis pro­ce­sas, kad jūs ne­ga­li­te pri­im­ti spren­di­mo. Sei­mo na­rio man­da­tas yra lais­vas ir jūs tu­ri­te tei­sę pri­im­ti to­kį spren­di­mą, ko­kį, ma­no­te, yra są­ži­nin­ga pri­im­ti. Šiuo at­ve­ju ne­ga­li­ma už­dė­ti Sei­mui kaž­ko­kių su­var­žy­mų, pan­čių ar gro­tų, kad jūs ne­tu­ri­te tei­sės vie­naip ar ki­taip bal­suo­ti. Jūs tu­ri­te tą tei­sę. Ir jūs iš­lik­si­te tik­rais Sei­mo, tau­tos at­sto­vais tik tuo at­ve­ju, jei­gu jūs ta tei­se nau­do­si­tės są­ži­nin­gai. Ačiū jums už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo na­riui. (Plo­ji­mai)

 

11.31 val.

Sei­mo na­rių dis­ku­si­ja

 

Da­bar pa­gal Sei­mo sta­tu­to 107 straips­nį dis­ku­tuo­si­me to­kia tvar­ka. Žo­dis su­tei­kia­mas Sei­mo na­riams už ir prieš ir ne dau­giau kaip po ke­tu­ris. Ma­to­me, kad yra už­si­ra­šę pen­ki Sei­mo na­riai.

Pra­dė­si­me pa­si­sa­ky­mus iš ei­lės. Pir­mo­ji – A. Ši­rins­kie­nė. Pa­si­sa­ky­mai iš tri­bū­nos.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mie­li ko­le­gos, aš pra­dė­siu I. Ši­mo­ny­tės ry­ti­niais žo­džiais. Ji sa­kė, kad dėl Pre­zi­den­to veiks­mų jai yra ir ap­mau­du, ir skau­du, ir gė­da. Aš grei­čiau­siai tą pa­tį ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti apie ap­kal­tas ap­skri­tai Sei­me, kad yra ir ap­mau­du, ir skau­du, ir gė­da. Nes kai tu­rė­jo­me ap­kal­tą, kai pir­ma­die­nio ry­tą bu­vo P. Gra­žu­lio ap­kal­ta, tu­rė­jo­me pil­nas ko­le­gų kon­ser­va­to­rių tri­bū­nas, skam­bė­jo aud­rin­gos kal­bos apie tai, kaip yra blo­gai pa­spaus­tas P. Gra­žu­lio myg­tu­kas.

Da­bar aš po­sė­džių sa­lė­je ma­tau 8, 10, 11 kon­ser­va­to­rių ir nė vie­nos aud­rin­gos kal­bos apie tai, kaip yra blo­gai po­li­ti­nė ko­rup­ci­ja Lie­tu­vo­je ir ko­kia yra su­si­klos­čiu­si ap­mau­di si­tu­a­ci­ja. Vie­nin­te­lis V. Se­meš­ka už­si­ra­šė, ir tai dar klaus­da­mas su­ge­bė­jo pa­sa­ky­ti, kad pa­ti si­tu­a­ci­ja nė­ra pa­ti ma­lo­niau­sia. Tai man la­bai ap­mau­du, kad mes ne­gir­di­me frak­ci­jų ly­de­rių kal­bų. Kur din­go jū­sų ly­de­riai? Kur din­go E. Gent­vi­las, kal­bė­jęs la­bai aud­rin­gai P. Gra­žu­lio by­lo­je? Kur din­go A. Vyš­niaus­kas? Kur din­go G. Land­sber­gis? Kur din­go jū­sų frak­ci­jų ly­de­riai, ku­rie la­bai aiš­kiai Sei­mui pa­sa­ky­tų, kad jūs ne­pa­lai­ko­te po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos ir la­bai ra­gi­na­te vi­sus Sei­mo na­rius, kaip ir ra­gi­no­te dėl P. Gra­žu­lio ap­kal­tos, bal­suo­ti už ap­kal­tą? Kaž­ko­dėl aš ši­tų kal­bų ne­gir­džiu. Net­gi tie, ku­rie bal­sa­vo­te už P. Gra­žu­lio ap­kal­tą, jau da­bar vaikš­to­te sa­lė­je ir sa­ko­te, kad ka­lė­di­nė dva­sia at­si­ra­do, ir ka­dan­gi yra ka­lė­di­nė dva­sia, tai ne­si­no­ri bal­suo­ti. Kaip yra su dėl tų dve­jo­pų stan­dar­tų, ku­riuos mes da­bar vi­sai Lie­tu­vai de­monst­ruo­ja­me ir dėl ku­rių yra, I. Ši­mo­ny­tės žo­džiais ta­riant, ir ap­mau­du, ir skau­du, ir gė­da?

Aš su­pran­tu, kad po­nas V. Gap­šys tą sa­vo kal­bą bai­gė, ma­tyt, at­sa­ky­da­mas ko­le­gai E. Pu­pi­niui, įvar­din­da­mas tuos Sei­mo na­rius, ku­riuos jis ga­li pri­va­čiai pa­sa­ky­ti, ku­rie taip pat, kaip ir jis, lan­kė­si „MG Bal­tic“ kon­cer­ne ir la­bai lo­ja­liai, kaip po­nas G. Land­sber­gis, ne­šė pro­gra­mas su­de­rin­ti prieš rin­ki­mus. Ar­ba kaip ko­le­ga L. Kas­čiū­nas ban­dė vos ne pre­kiau­ti I. De­gu­tie­nės bal­sais. Čia, ma­tyt, yra tas šuo pa­kas­tas, kai P. Gra­žu­lio myg­tu­kas bu­vo la­bai svar­bu, bai­su, kad rei­kė­jo nuo pa­va­sa­rio kal­bė­ti apie tai, kaip yra blo­gai, kad Sei­mo na­rys, net ne dėl įsta­ty­mo bal­suo­da­mas, bet dėl dar­bų pro­gra­mos, pa­spau­dė myg­tu­ką, to niekas ne­pa­ma­tė, bet bu­vo nu­spė­ta iš veiks­mų vi­su­mos. O čia tu­ri­me Sei­mo na­rio veiks­mus. Ir ne tik de­ri­ni­mą, kaip ban­do­ma pri­sta­ty­ti, įvai­rių klau­si­mų su ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­mis, ir nuo­lai­das, bet ir tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus, ir pi­ni­gus, pas­kui per­ve­da­mus į vie­šą­sias įstai­gas. Tai tų veiks­mų bu­vo dau­giau, dėl ko da­bar ir yra tie ke­tu­ri Sei­mo nu­ta­ri­mai. Tai ne­bu­vo tik­tai toks, at­ro­dy­tų, kaip ban­do­ma pri­sta­ty­ti, ne­kal­tas ga­li­mų nuo­lai­dų de­ri­ni­mas.

Tai aš tik­rai la­bai ra­gi­nu kon­ser­va­to­rių, Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­rius, Lais­vės par­ti­jos ly­de­rius pa­si­sa­ky­ti sa­lė­je, duo­ti tą aiš­kų sig­na­lą ir sa­vo frak­ci­jų, par­ti­jų na­riams, kad jūs ne­pri­ta­ria­te po­li­ti­nei ko­rup­ci­jai, ir kar­tu pa­kvies­ti vi­są Sei­mą bal­suo­ti už ap­kal­tą. Tik­rai mes, ko­le­gos, la­bai juo­kin­gai at­ro­dy­si­me, kai P. Gra­žu­lis su sa­vo myg­tu­ku bus iš­mes­tas, o mes kaž­ko­dėl vi­si bū­si­me pa­sa­kę, kad po­li­ti­nė ko­rup­ci­ja Lie­tu­vo­je yra ge­rai. Tai, ne­pai­sant tos ka­lė­di­nės dva­sios, ku­ri tik­rai nie­ka­da ne­kvie­čia me­luo­ti sau ir rin­kė­jams, aš vis dėl­to siū­lau tik­rai pa­si­sa­ky­ti par­ti­jų, frak­ci­jų ly­de­riams. Po­sė­džio pir­mi­nin­kas ga­lė­tų vi­sus kon­ser­va­to­rius pa­kvies­ti į sa­lę, nes tik­rai yra keis­ta kal­bė­ti pus­tuš­tė­je sa­lė­je, kai pa­si­žiū­ri į tri­bū­nas. Į ši­tą klau­si­mą pa­si­žiū­rė­ki­me taip pat rim­tai, kaip rim­tai žiū­rė­jo­te, ko­le­gos, į tą P. Gra­žu­lio myg­tu­ką.

PIRMININKAS. E. Gent­vi­las – dėl ve­di­mo tvar­kos.

E. GENTVILAS (LSF). Taip. Bu­vo pa­mi­nė­ta ma­no pa­var­dė ir be­veik rei­ka­lau­ja­ma, kad aš pa­si­sa­ky­čiau. Ne­pri­evar­tau­ki­te. Aš jū­sų ne­pra­šau kiek­vie­nu klau­si­mu šne­kė­ti, ger­bia­mo­ji ko­le­ge. Ma­no nuo­mo­nė yra to­kia… Aš ga­lė­čiau ją iš­plė­to­ti, gai­šin­ti vi­sų lai­ką. Ma­no nuo­mo­nė – aki­vaiz­di, aš bal­suo­siu už man­da­to at­ėmi­mą ko­le­gai V. Gap­šiui. Žiū­rė­da­mas ger­bia­mam ko­le­gai į akis, aš tą pa­sa­kau ir pri­pa­žįs­tu. O pra­šau ma­nęs ne­gai­nio­ti kaip pie­mens: eik, Gent­vi­lai, kal­bėk.

PIRMININKAS. Kal­bės A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Aš frak­ci­jos var­du. 7 mi­nu­tes man ga­li­ma, taip?

PIRMININKAS. Ga­li­ma, bet bū­si­me dė­kin­gi, jei­gu kal­bė­si­te trum­piau.

A. MAZURONIS (DPF). Ar tai ga­li nu­lem­ti jū­sų bal­sa­vi­mą? Taip ar taip? Pa­gal­vo­siu.

Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai dė­kui. Iš­ties iš­klau­siau, įdė­miai klau­siau A. Ši­rins­kie­nės kal­bą ir tuos ug­nin­gus pa­si­sa­ky­mus apie po­li­ti­nę ko­rup­ci­ją. Man iš tie­sų la­bai keis­ta, kad A. Ši­rins­kie­nė šiuo at­ve­ju la­bai pik­ti­na­si ne­su­ti­ki­mu su Ape­lia­ci­nio teis­mo spren­di­mu ar­ba jo kves­tio­na­vi­mu ir tai trak­tuo­ja kaip vi­siš­kai ne­de­ra­mą po­li­ti­kų el­ge­sį, kaip ir, be­je, kai ku­rie ki­ti ko­le­gos iš de­ši­nės pu­sės. Ta­čiau ir tie pa­tys ko­le­gos iš de­ši­nės pu­sės, ir ta pa­ti A. Ši­rins­kie­nė prieš dvi die­nas pui­kiai čia, iš šios tri­bū­nos, kves­tio­na­vo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą, vi­siš­kai ne­ma­ty­da­mi jo­kios pro­ble­mos dėl to. Tie pa­tys ko­le­gos pui­kiai pa­tys da­ly­va­vo ver­ti­nant pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą, ko, ma­no nuo­mo­ne, ne­bu­vo ga­li­ma da­ry­ti.

Aš no­rė­čiau pa­kal­bė­ti ap­skri­tai apie po­li­ti­kų pa­si­sa­ky­mus šio­je by­lo­je. Jie, ma­no nuo­mo­ne, la­bai aiš­kiai ro­do ir at­sklei­džia tai, kad šio­je by­lo­je yra la­bai di­de­lė po­li­ti­kos de­da­mo­ji ir la­bai ma­ža tei­sės de­da­mo­ji. Čia, ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­rė­čiau pa­ci­tuo­ti po­nią S. Ru­dė­nai­tę, ku­ri po ant­ros ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo… La­bai keis­ta, kad po pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo ji taip ne­pa­si­sa­kė. Po ant­ros ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo apie po­li­ti­kų pa­si­sa­ky­mus pa­si­sa­kė taip, kad tai yra ne­tei­sė­tas ban­dy­mas pa­veik­ti teis­mą, kad po­li­ti­kų ar vi­suo­me­nės nuo­mo­nė nė­ra tas ke­lias, kaip rei­kė­tų pri­im­ti teis­mo spren­di­mą. Iš da­lies pla­či­ą­ja pras­me tai ga­li bū­ti va­di­na­ma ko­rup­ci­ja. Na, ji taip pa­sa­kė. Kaž­kaip la­bai keis­ta, kad ji to ne­pa­sa­kė po pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo ir po to, kai vi­si tie tei­suo­liai ant ink­vi­zi­ci­jos lau­žo puo­lė de­gin­ti tei­sė­jus, ku­rie pri­ėmė iš­tei­si­na­mą­jį nuosp­ren­dį.

Ta­čiau po to­kio po­nios S. Ru­dė­nai­tės spren­di­mo mū­sų aukš­čiau­sias ir gra­žiau­sias ša­lies po­li­ti­kas iš­ėjo su sa­vo pa­si­sa­ky­mu. Jis la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, kad jis ne­ver­tins teis­mų spren­di­mo, bet pa­dė­jo kab­le­lį ir po kab­le­lio pa­sa­kė, kad „dau­ge­lis žmo­nių ga­lų ga­le pa­ti­kė­jo tei­sin­gu­mo bu­vi­mu mū­sų ša­ly­je“. Ger­bia­mi ko­le­gos, taip pa­si­sa­kė žmo­gus, ku­ris su­vo­kia, kad teis­mi­nis pro­ce­sas šio­je by­lo­je dar nė­ra baig­tas.

Ne­pai­sant to, kad tu­ri­me įsi­tei­sė­ju­sį teis­mo nuosp­ren­dį, teis­mi­nis pro­ce­sas nė­ra baig­tas, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jai vis dar nag­ri­nė­ja ka­sa­ci­nį skun­dą. O žmo­gus, ku­ris ši­taip pa­si­sa­kė ir ku­ris nu­siun­tė ši­tą ži­nu­tę, yra ne kas ki­tas kaip Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas. Jis da­ly­vau­ja Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jų to­les­niuo­se kar­je­ros vin­giuo­se, ga­li nu­spręs­ti, ar teiks, ar ne­teiks vie­ną ar ki­tą tei­sė­ją į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, ga­li nu­spręs­ti, ar teiks, ar ne­teiks vie­ną ar ki­tą tei­sė­ją į Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą, į Ben­drą­jį Teis­mą, į Tei­sin­gu­mo Teis­mą, į ko­kius nors ki­tus tarp­tau­ti­nius teis­mus. Jūs man at­sa­ky­ki­te: ko­kį sig­na­lą po to­kio pa­si­sa­ky­mo aukš­čiau­sias ir gra­žiau­sias vals­ty­bės po­li­ti­kas siun­čia teis­mams, ku­rie nag­ri­nės ši­tą skun­dą? Ar nė­ra po­li­ti­nės de­da­mo­sios šio­je by­lo­je? Ger­bia­mas Se­meš­ka, ne mes ver­ti­na­me teis­mų spren­di­mus, Pre­zi­den­tas ver­ti­na teis­mų spren­di­mus. Kaž­ko­dėl po pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo jis ne­iš­ėjo su to­kiais pa­mąs­ty­mais. Su to­kiais pa­mąs­ty­mais jis iš­ėjo po an­tro teis­mo spren­di­mo, kai dar tre­čias tu­ri at­ei­ti. Ar tai yra lo­giš­ka ir nor­ma­lu? Ne, tai yra ab­sur­das. Tei­si­nė­je vals­ty­bė­je, va­ka­rie­tiš­ko­je vals­ty­bė­je taip bū­ti ne­ga­li. Bet taip yra. Ir vi­si ty­li, ir vi­siems ge­rai.

Apie baus­mės adek­va­tu­mą no­riu pa­kal­bė­ti. Ko­le­gos, ket­ve­ri su pu­se me­tų už tai, kad bu­vo tar­ta­si dėl nuo­lai­dų, už tai, kad bu­vo at­lie­ka­mas rin­ki­mų šta­bo va­do­vo dar­bas, tas, ku­rį jis tu­rė­jo at­lik­ti, ku­rį vi­sų rin­ki­mų šta­bų va­dai at­lie­ka, vi­sų po­li­ti­nių par­ti­jų, vi­sų, ku­rios čia sė­di ir ku­rios nė­ra iš­rink­tos, vi­sų par­ti­jų rin­ki­mų šta­bų va­dai at­li­ko tą dar­bą, fak­tiš­kai vi­sų par­ti­jų va­dai su­si­ti­ki­nė­jo, vi­si da­rė tą pa­tį, nė­ra vi­siš­kai jo­kios iš­skir­ti­nės veik­los, nė­ra jo­kių pi­ni­gų, nė­ra jo­kio at­ly­gio, nė­ra nie­ko. Yra fra­zės by­lo­je: pri­ta­ria­mai link­te­lė­jo, pri­ta­ria­mai krenkš­te­lė­jo, to­kios for­mu­luo­tės. Ir pri­im­tas spren­di­mas – ket­ve­ri su pu­se me­tų re­a­lios lais­vės at­ėmi­mo baus­mės. Jūs man pa­sa­ky­ki­te, kiek iš­var­din­si­te pe­do­fi­lų, sek­su­a­li­nės prie­var­tos at­ve­jų, žu­di­kų, prie­var­tau­to­jų, re­ci­dy­vis­tų, ku­rie ga­vo to­kias baus­mes, to­kio ly­gio baus­mes? Ar mes ga­li­me pri­ly­gin­ti tam, apie ką mes šian­die­ną šne­ka­me, tiems nu­si­kal­ti­mams, kai lyg­ti­nai gau­na, prieš vai­kus sek­su­a­li­nę prie­var­tą tai­ko ir lais­vė­je vaikš­to! Ar čia yra nor­ma­lu ir adek­va­tu?

Ko­le­gos, at­si­kvo­šė­ki­me, apie ką mes kal­ba­me? Ga­lų ga­le teis­mo pro­ce­sas dar nė­ra pa­si­bai­gęs, Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas dar nė­ra pa­si­sa­kęs, o mes šian­dien, ne­sant ga­lu­ti­nio teis­mo spren­di­mo, pri­ima­me ver­dik­tą ir pri­si­i­ma­me sau tei­sę sa­ky­ti, ar žmo­gus kal­tas, ar ne­kal­tas, tei­sus ar ne­tei­sus. Aš jū­sų klau­siu. Kas at­si­tiks, jei­gu šian­dien pa­nai­kin­si­me man­da­tą, o Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas po 9 mė­ne­sių, po me­tų, po pus­an­trų me­tų, dar ka­da nors, po še­še­rių me­tų pa­sa­kys, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas bu­vo tei­sus, rei­kia iš­tei­sin­ti? Kas at­si­tiks ta­da? Kas ga­lų ga­le at­si­tiks ta­da, jei tei­sė­jas, ku­ris pri­ėmė šiuos spren­di­mus… No­riu pa­sa­ky­ti dar vie­ną la­bai svar­bų da­ly­ką. Ma­tau, kad ma­žė­ja lai­ko, bet, ko­le­gos, tei­sė­jas, ku­ris pri­ėmė, pats bu­vo spe­cia­lu­sis liu­dy­to­jas ko­rup­ci­nio po­bū­džio by­lo­se. Aš esu pa­si­ra­šęs pa­sa­ky­mus, kaip Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jai, bu­vę Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jai pa­si­sa­ko, kad spe­cia­lio­jo liu­dy­to­jo sta­tu­sas ga­li bū­ti nau­do­ja­mas kaip šan­ta­žo įran­kis, ypač prieš tei­sė­jus, iki ku­rių ka­den­ci­jos pa­bai­gos yra li­ku­sios ke­lios sa­vai­tės. Šis tei­sė­jas iš­ei­na į pen­si­ją gruo­džio 31 die­ną. Ar jis bu­vo lais­vas, ar ne­lais­vas pri­im­ti sa­vo spren­di­mus? Aš ga­liu tik už­duo­ti klau­si­mus. Gal­būt jis va­ka­re at­si­sė­dęs gal­vo­jo, ką va­ka­rie­nei val­gy­ti, ar kot­le­tą, ar žu­vį, o gal­būt ­spren­dė ki­tą di­le­mą, ar ką nors pa­so­din­ti, ar at­si­sės­ti pa­čiam. Ar ne­ga­lė­jo taip at­si­tik­ti? Aš ne­ži­nau. Tai yra klau­si­mas, į ku­rį at­sa­ky­mo tur­būt nė­ra ir nie­ka­da ne­bus. Bet abe­jo­nių dėl tei­sė­jo ne­ša­liš­ku­mo ga­li bū­ti.

Ir pa­bai­gai (ti­kiuo­si, ne­nu­trauk­si­te, ger­bia­mas Jur­gi, 1 mi­nu­te vir­šy­siu) vi­siems šiems tei­suo­liams ir ink­vi­zi­ci­jos ša­li­nin­kams no­riu pa­pa­sa­ko­ti pa­pras­tą is­to­ri­ją apie V. Čer­či­lį. V. Čer­či­lis vy­ko į ra­di­jo lai­dą skai­ty­ti pra­ne­ši­mą tau­tai. Iš­lip­da­mas iš tak­si tak­sis­tui sa­ko: pa­lauk 45 mi­nu­tes, po 45 mi­nu­čių grį­šiu, par­ve­ši ma­ne at­gal. Tak­sis­tas, pa­žiū­rė­jęs į V. Čer­či­lį ir ne­pa­ži­nęs jo, sa­ko: ne­ga­liu lauk­ti 45 mi­nu­čių, tu­riu va­žiuo­ti na­mo, mi­nist­ras pir­mi­nin­kas V. Čer­či­lis skai­tys krei­pi­mą­si į tau­tą, pri­va­lau jo pa­klau­sy­ti. V. Čer­či­lis, be ga­lo ap­si­džiau­gęs ir pa­ten­kin­tas dėl to­kio tak­sis­to po­žiū­rio, nu­spren­dė su­mo­kė­ti jam tri­gu­bai, nei pri­klau­sė, už at­ve­ži­mą. Taip ir pa­da­rė. Tak­sis­tas, pa­si­žiū­rė­jęs į už­mo­kes­tį, pa­si­žiū­rė­jęs į V. Čer­či­lį ir vėl jo ne­pa­ži­nęs, sa­ko: ži­nai, cher­nia tas V. Čer­či­lis, už to­kį at­ly­gį pa­lauk­siu ta­vęs čia 45 mi­nu­tes. Ko­le­gos, kai jūs šo­ka­te ant tei­suo­lių ir ink­vi­zi­ci­jos lau­žo, ban­dy­da­mi įsi­teik­ti tau­tai, tai tau­tos da­liai, ku­ri šian­dien rei­ka­lau­ja krau­jo, ku­ri rei­ka­lau­ja ka­lė­ji­mo, ku­ri rei­ka­lau­ja pa­smerk­ti žmo­gų ne­pa­si­bai­gus teis­mo spren­di­mui, pri­si­min­ki­te, kad tai yra trum­pa­lai­kė šlo­vė. Tai ne­pa­dės nei Sei­mo rin­ki­muo­se, tai ne­pa­dės nei sa­vi­val­dy­bės rin­ki­muo­se, ga­lų ga­le toks po­žiū­ris ne­pa­dės nei Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, jei­gu mes gal­vo­ja­me. Ir už 5 mi­nu­čių tie žmo­nės (juos iliust­ruo­ja tas tak­sis­tas, ku­ris į V. Čer­či­lį taip dve­jo­pai pa­žiū­rė­jo) ir į jus pa­žiū­rės dve­jo­pai, at­si­ra­dus ki­tam men­kiau­siam tei­sin­gu­mo šauk­liui, jus de­gins ant to pa­ties ink­vi­zi­ci­jos lau­žo, ant ku­rio šian­dien jūs de­gi­na­te, ma­no nuo­mo­ne, ne­kal­tus žmo­nes.

Ger­bia­mi ko­le­gos, jūs tu­ri­te tei­sę šian­dien at­im­ti iš mū­sų man­da­tą, tai yra jū­sų ran­ko­se, jūs tu­ri­te tei­sę tai pa­da­ry­ti, bet jūs nie­ka­da ne­at­im­si­te iš mū­sų ti­kė­ji­mo, kad mes esa­me ne­kal­ti. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. To­liau kal­bės V. Ba­kas.

V. BAKAS (DFVL). Taip, yra ir ki­tas anek­do­tas. Sa­ko, yra klau­si­mas: kur leng­viau­sia pa­vog­ti? Vie­ni sa­ko: leng­viau­sia pa­vog­ti iš ke­lių, nes juos as­fal­tuo­ji, ten ga­li cen­ti­met­ru su­ma­žin­ti, nie­kas ne­pa­ste­bės. Sa­ko: ne, yra leng­viau pa­vog­ti sta­ty­bo­se – ply­tų ne­su­skai­čiuo­si. Ne­sa­ky­siu li­ku­sios ki­tos da­lies, pa­sa­ky­siu, kai svars­ty­si­me In­for­ma­ci­nių iš­tek­lių įsta­ty­mo pri­ėmi­mą. Jei­gu no­ri­te, pa­sa­ky­siu. Čia pa­lin­kė­ji­mas šiam Sei­mui, ku­ris no­ri ati­duo­ti ga­li­my­bę į pri­va­čias ran­kas rū­pin­tis ir mū­sų in­for­ma­ci­nė­mis sis­te­mo­mis. Sa­ko­ma: ne, vis­gi ke­liai ir sta­ty­bos ne tas, o in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos – čia ne­pa­ma­tuo­si, ko­kių pro­gra­mų kiek su­kū­rei, ko­kią nau­dą da­vė ir kiek į jas rei­kia įdė­ti, kad pa­lai­ky­tu­mei. Sau­go­ki­me sa­vo sri­tis.

Štai šian­dien, iš­klau­sęs V. Gap­šio ir Dar­bo par­ti­jos, aš ban­dau su­pras­ti jų gy­ny­bos stra­te­gi­ją. Man at­ro­do, po­nas V. Gap­šys (ir tai tik­rai la­bai gai­la) ban­do įti­kin­ti mus – vi­są Sei­mą ir Lie­tu­vą, kad po­li­ti­nio vei­ki­mo lo­gi­ka, ar­ba sche­ma, ka­da tu už nuo­lai­das ar­ba už ky­šius ta­rie­si su stam­biais lo­bis­tais ar­ba kor­po­ra­ci­jo­mis dėl jiems nau­din­gų spren­di­mų, yra nor­ma­lu. Taip, iš pa­žiū­ros nor­ma­lu yra Vilnius–Utena ke­lią su­tvar­ky­ti vie­šo­jo in­te­re­so po­žiū­riu. Ma­no klau­si­mas: ar po­nas V. Gap­šys kal­bė­jo­si su Lie­tu­vos pi­lie­čiais, ku­rie va­ži­nė­ja tuo Vilniaus–Ute­nos ke­liu, ar kal­bė­jo­si su ki­to­mis įmo­nė­mis, ku­rios no­rė­tų kon­ku­ruo­ti dėl tų kon­kur­sų? Ne, „MG Bal­tic“ tiks­las pa­gal ke­lio Vilnius–Utena pro­jek­tą bu­vo šiek tiek ki­tas, kad tas pro­jek­tas ati­tek­tų bū­tent šiam kon­cer­nui. Dėl to ir bu­vo ku­ria­ma pla­tes­nė ko­a­li­ci­ja – ir iš Dar­bo par­ti­jos, ir iš ki­tų par­ti­jų. Ir tiks­las bu­vo tą pro­jek­tą gau­ti sau už ne­di­de­lę nuo­lai­dą te­le­vi­zi­jos ete­riui.

Ly­giai toks pats jų tiks­las bu­vo ben­dras. Aš čia no­riu pa­kvies­ti ypač tą pro­gre­sy­vi­ą­ją Dar­bo par­ti­jos da­lį (jų tik­rai yra, yra žmo­nių, ku­rie eis už juos bal­suo­ti) su­pras­ti, kad ši­to kon­cer­no stra­te­gi­ja bu­vo il­ga­lai­kė. Tai pa­tvir­ti­no Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to iš­va­da. Jų pa­grin­di­niai tiks­lai bu­vo su­kur­ti to­kią įta­kos sis­te­mą, kad po­li­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos, po­li­ti­kai, vals­ty­bės įstai­gos pa­klus­tų šio kon­cer­no va­liai. Kaip vie­ną iš prie­mo­nių jie nau­do­jo sa­vo val­do­mos LNK gru­pės ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, per ku­rias bū­tent ir bu­vo da­ro­ma sub­ti­li įta­ka, pa­vyz­džiui, siū­lo­mos vie­ši­ni­mo pa­slau­gos: gal jums rei­kia ko­kios pa­gal­bos, įskai­tant ir po­li­ti­nę re­kla­mą, mai­nais į kon­cer­nui rei­ka­lin­gų spren­di­mų pri­ėmi­mą? Čia es­mė. Šian­dien Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai mus ban­do įti­kin­ti, kad toks san­ty­kis su ver­slu yra nor­ma­lus. Aš vis dėl­to ma­ny­čiau, kad tai yra nu­si­kal­ti­mas, ką pa­sa­kė ir teis­mas. Jei­gu toks san­ty­kis bus nor­ma­lus, mes ga­li­me gal­būt ne­lai­mė­ti rin­ki­mų, nes LNK ir po­nas D. Moc­kus ma­žiau kvies į lai­das, bet mes ga­li­me pra­ras­ti vals­ty­bę. Po­nui A. Ma­zu­ro­niui svar­bu lai­mė­ti ši­tuos rin­ki­mus, o Sei­mo už­duo­tis, man at­ro­do, – iš­sau­go­ti mū­sų vals­ty­bę, de­mo­kra­tiją, tei­si­nę sis­te­mą. Tei­sės vir­še­ny­bė nė­ra ta­da, kai yra su­si­ta­ria­ma su D. Moc­ku­mi dėl kon­kur­sų ir dėl įsta­ty­mų, tei­sės vir­še­ny­bė ta­da, kai ver­slas ga­li skaid­riai da­ly­vau­ti vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­se ir jį lai­mė­ti. Čia yra tei­sės vir­še­ny­bė.

Po­ne, kai mes su­men­ki­na­me ko­rup­ci­jos pa­vo­jin­gu­mą, kai sa­ko­me, štai, pe­do­fi­lų ne­tei­sia ir pa­na­šiai, tai yra ir ki­ta ko­rup­ci­jos pu­sė, tai yra kai iš Lie­tu­vos emig­ruo­ja jau­ni žmo­nės dėl to, kad ko­rum­puo­ti po­li­ti­kai su­si­ta­ria dėl ke­lio­li­kos tūks­tan­čių eu­rų nuo­lai­dų. Yra ki­ta pu­sė, kai dėl grei­tų­jų kre­di­tų bu­vo dau­gy­bė sa­vi­žu­dy­bių, nes žmo­nės, tūks­tan­čiai žmo­nių pa­te­ko į sko­lų ra­tą, pra­ra­do vi­so sa­vo gy­ve­ni­mo san­tau­pas, tur­tą, o štai bu­vo kon­cer­nas, ku­ris už ke­lio­li­kos tūks­tan­čių nuo­lai­dą no­rė­jo už­si­tik­rin­ti pa­ra­mą, kad ta prak­ti­ka tęs­tų­si ir to­liau. Vie­nin­te­lis, kas man yra ne­su­pran­ta­ma ši­ta­me pro­ce­se ir apie ką tik­rai tu­ri­me pa­gal­vo­ti, ko­dėl ne­bu­vo tei­sia­mi pa­grin­di­niai ši­tos sche­mos už­sa­ko­vai ir nau­dos ga­vė­jai? Tai čia, po­ne Gap­šy, aš ma­nau, ga­lė­tų bū­ti ne­tei­sin­ga, kai vyk­dy­to­jai, nors ir bū­da­mi po­li­ti­kais, yra nu­tei­sia­mi, o už­sa­ko­vai ne tik ne­nu­tei­sia­mi, bet ir dar sta­to mū­sų ka­ri­nius mies­te­lius. Čia tu­ri­me apie ką pa­gal­vo­ti.

Tik­rai pra­šy­čiau kur­ti ki­to­kią Lie­tu­vą, ku­rio­je val­dy­tų iš­rink­ti žmo­nės ir iš­rink­ti Tau­tos at­sto­vai, kur ne­rei­kė­tų kiš­ti mū­sų į D. Moc­kaus ki­še­nę, kur ne­bi­jo­tu­me, kad, jei­gu ne­pa­klu­si­me, apie mus bus su­mon­tuo­ti ko­kie nors re­por­ta­žai ar­ba iš­kreip­tos ži­nios ir gal­būt dėl to ne­lai­mė­si­me rin­ki­mų, bet iš­sau­go­si­me sa­vo ša­lį.

PIRMININKAS. V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Skai­ty­siu, nes pa­žiū­rų ir nuo­mo­nės įgar­si­ni­mas Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti kri­mi­na­li­zuo­tas, kaip R. Že­mai­tai­čio, ki­tų, nors anks­čiau bu­vo in­ter­pre­tuo­ja­ma, kad po­li­ti­kas pla­čiau ir gi­liau ga­li iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę.

Ger­bia­mie­ji, V. Gap­šys ži­no­mas kaip ge­ras žmo­gus, jį pa­žįs­tu nuo 2008 me­tų ka­den­ci­jos. Vy­tau­tas stro­pus, darbš­tus per­fek­cio­nis­tas, ku­rį ap­ga­vo ir pa­ki­šo su re­kla­mi­nė­mis nuo­lai­do­mis ir ki­tais kal­ti­ni­mais, „pa­tvar­kė“ ga­li­mai so­vie­ti­nių lai­kų men­ta­li­te­to tei­sė­jai, ku­rie var­gu ar su­vo­kė, kad jau gy­ve­na­me žiau­ria­me ka­pi­ta­liz­me, kur rei­kia de­rė­tis dėl kai­nų ir nuo­lai­dų, kur iš­dū­ri­nė­ja vie­nas ki­tą kiek­vie­na­me žings­ny­je. Čia toks iš­gy­ve­ni­mo bū­das, kai ne vi­sa­da su­ra­si tei­sy­bę. V. Gap­šys per­ver­ti­no sa­vo ju­ri­di­nius su­ge­bė­ji­mus prieš ka­pi­ta­liz­mo vil­kus ir so­vie­ti­nius įpro­čius. Net ir pa­tys tei­sė­jai bu­vo pa­kliu­vę į ga­li­mai kri­mi­na­li­nes pin­kles – kam ne­pa­si­tai­ko? V. Gap­šys bu­vo daug kam pa­vo­jin­gas žvel­giant į at­ei­ties per­spek­ty­vas, ki­šo no­sį ten, kur kai kam ne­ti­ko, ne­pa­ti­ko. Daug kam truk­do Dar­bo par­ti­jos ne­mir­tin­gu­mas – mu­ša ir už­muš­ti ne­ga­li.

Ger­bia­mie­ji, rei­kia keis­ti liūd­ną vaiz­de­lį į vaiz­dą, kur ma­ty­sis ge­ro­vė, są­ži­nė ir dar­na. Ei­na­me kar­tu su V. Gap­šiu be pyk­čio ir kerš­to.

PIRMININKAS. Pa­si­sa­ko V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, kal­bant apie po­li­ti­nę ko­rup­ci­ją ir pre­ky­bą po­vei­kiu, vie­na­reikš­miš­kai no­riu pa­sa­ky­ti: tai bū­tent ir bu­vo prie­žas­tis, ko­dėl žen­giau po­li­ti­kos ke­liu, nes tai yra ne tik ne­to­le­ruo­ti­na, bet tai yra mū­sų sis­te­mi­nė vals­ty­bės žaiz­da, ku­ri yra pa­vir­tu­si į pik­ty­bi­nį na­vi­ką ir net iš­si­plė­to­ju­si po vi­sas ma­žą­sias sa­vi­val­dy­bes. Fak­tus mes gir­di­me iki šiol ir gy­do­mės iki šiol. Ir tų re­cep­tų dar iki šiol ne­ran­da­me.

Šian­dien mes kal­ba­me ne apie vie­ną Sei­mo na­rį, bet apie mū­sų ins­ti­tu­ci­jos ir tau­tos iš­rink­tų­jų re­pu­ta­ci­ją. Kal­ba­me, žiū­rė­da­mi į sa­vo vai­kus, į sa­vo mo­ti­nas, tė­vus, ir klau­sia­me: ar ga­li­me mes šian­dien men­kin­ti sa­vo vals­ty­bę, men­kin­ti sa­vo tei­si­nę sis­te­mą, men­kin­ti sa­vo dar­bą dir­ban­čius tei­sė­jus, gin­čy­ti, lai­ky­ti abe­jo­ti­nais jų spren­di­mus? Juk ne mes ver­ti­na­me, bet ver­ti­na teis­mai, ar bu­vo tam tik­ras nu­si­kal­ti­mas. Tik­rai ne­gal­vo­jau, jo­kia­me koš­ma­riš­ka­me sap­ne net ne­ga­lė­jau su­sap­nuo­ti, kad šian­dien klau­si­nė­siu įka­lin­to, ka­lin­čio Sei­mo na­rio, nu­teis­to už po­li­ti­nę ko­rup­ci­ją.

Taip, teis­mi­nis pro­ce­sas nė­ra baig­tas, bet nuosp­ren­dis yra įsi­tei­sė­jęs. Mū­sų pa­rei­ga, ger­biant teis­mų sis­te­mą, tei­si­nę vals­ty­bę, ins­ti­tu­ci­ją, pri­im­ti to­kius spren­di­mus, ku­rie ne­kel­tų jo­kių dve­jo­nių ir abe­jo­nių tiems žmo­nėms, ku­rie ger­bia mus, ku­rie mus ren­ka. To­dėl, mie­li ko­le­gos ir ger­bia­ma Ag­ne, tik dar kar­tą no­riu pa­tvir­tin­ti, kad po­li­ti­nė ko­rup­ci­ja Tė­vy­nės są­jun­go­je nė­ra to­le­ruo­ja­ma. Man dau­giau abe­jo­nių ke­lia jū­sų as­me­niš­ki spren­di­mai, kai jums Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas dėl po­no P. Gra­žu­lio bu­vo toks ne­tin­ka­mas, kad jūs lyg ad­vo­ka­tė gy­nė­te jį bū­tent iš šios Sei­mo sa­lės.

Ko­le­gos, nė­ra leng­va die­na, nė­ra mū­sų ins­ti­tu­ci­ją puo­šian­ti die­na. Šian­dien tu­ri­me sau vi­du­je at­sa­ky­ti, ar mes ger­bia­me sa­vo tei­si­nę sis­te­mą ir vals­ty­bę ir ko­vo­ja­me už tin­ka­mą Sei­mo re­pu­ta­ci­ją, Sei­mo įvaiz­dį. To­dėl kvie­čiu vi­sus ra­miai at­lik­ti sa­vo pa­rei­gą ir leis­ti Sei­mo na­riui at­lik­ti sa­vo baus­mę. O jei­gu Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas nu­spręs ki­taip, gerb­si­me ir tą spren­di­mą. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Prieš nu­ta­ri­mų pro­jek­tus – V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tik­rų­jų at­ėjęs į šią tri­bū­ną pri­si­mi­niau to­kią pa­tar­lę: juo­kia­si puo­das, kad ka­ti­las juo­das. Ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je bū­tent taip ir yra. Vie­nas ko­le­ga la­bai ge­rai pa­aiš­ki­no, kiek pa­ra­mos ga­vo kon­ser­va­to­riai, soc­de­mai ir ki­ti. Taip pat pui­kiai ži­no­me iš Sei­me vei­ku­sių ko­mi­si­jų, kiek ėjo, pra­šė nuo­lai­dų. Ir ga­vo tų nuo­lai­dų, ir vi­sa ki­ta. Bet, ži­no­ma, yra po­li­ti­kų, ku­rie jau­čia­si ne­lie­čia­mie­ji. Jie ži­no, kad jie ga­li juok­tis, ga­li nu­baus­ti už tai, ko ne­pa­da­rė, ir jų tai ne­lies. Bet tur­būt rei­kia su­pras­ti, kad anks­čiau ar vė­liau tam vis­kam at­eis ga­las.

Iš tik­rų­jų yra ki­ta si­tu­a­ci­ja – ar žmo­nės pa­si­ti­ki teis­mų spren­di­mais? Jau ma­to­me, kuo pa­vir­to Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Dėl to, ką jis da­ro, žmo­nės dar la­biau juo ne­pa­si­ti­ki. Ge­rai, nu­bau­dė­me P. Gra­žu­lį už tai, ko ne­pa­da­rė, ką ga­li­mai ga­lė­jo pa­da­ry­ti, bet nė­ra įro­dy­mų. Sei­me at­si­ra­do 86 Sei­mo na­riai, ku­rie pa­spau­dė už tai, ko ne­pa­da­rė ir ko nė­ra. Bet to­kia ga­lia ir tei­sin­gu­mas, ir jau­sis… tie, ku­rie tą tei­sin­gu­mą vyk­do.

Tik tur­būt no­ri ne­no­ri pri­si­me­ni ko­mi­si­ją, į ku­rią bu­vo at­ėjęs bu­vęs pro­ku­ro­ras. Ji­sai pa­sa­ko­jo, kaip tei­sin­gu­mui yra lau­žo­mas stu­bu­ras: kaip tei­sė­jams tas stu­bu­ras lau­žo­mas, kaip pro­ku­ro­rams lau­žo­mas, kaip ki­tiems yra lau­žo­mas. Ir da­bar, kai pa­aiš­kė­jo iš ko­le­gų pa­si­sa­ky­mų, ko­kia si­tu­a­ci­ja yra tei­sė­jų, ku­rie pri­ėmė tą spren­di­mą, kaip jiems ga­lė­jo bū­ti su­lau­žy­tas tas stu­bu­ras, ga­liu pa­sa­ky­ti tik vie­na: tai, ką liu­di­jo ir pa­sa­ko­jo bu­vęs pro­ku­ro­ras, kaip tas stu­bu­ras lau­žo­mas, tę­sia­si mū­sų ša­ly­je to­liau. Kad ir ką po­li­ti­kai pri­im­tų, ką nu­bal­suo­tų, ko­kį veiks­mą pa­da­ry­tų, tau­tos ne­įti­kins, kad po­li­ti­kai ne­be­lau­žo tei­sin­gu­mo stu­bu­ro. Taip, ir po šio bal­sa­vi­mo mes taip pat pa­ma­ty­si­me, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja, grei­tai pa­ma­ty­si­me ir vi­sas ki­tas si­tua­ci­jas, kaip su­ku­ria­mos by­los, kai by­los bai­gia­si prieš rin­ki­mus, kaip me­ta­mas še­šė­lis. Vi­sa tai tę­sia­si. Nie­kas ne­su­sto­jo, tai tę­sia­si to­liau. Bet ge­rai, kad anks­čiau ar vė­liau tam at­eis ga­las. Tai to ir be­lie­ka lauk­ti.

PIRMININKAS. Kal­bės A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Čia šian­dien bu­vo iš­sa­ky­ta daug da­ly­kų, bet aš no­riu re­a­guo­ti į pir­mą pa­si­sa­ky­mą, ku­ris bu­vo iš­sa­ky­tas, ir prie­kaiš­tus val­dan­čia­jai dau­gu­mai, kad jų frak­ci­jų se­niū­nai ne­dis­ku­tuo­ja, ne­pa­si­sa­ko ir pa­na­šiai. Ga­liu la­bai pa­pras­tai pa­aiš­kin­ti. Mes ne­dis­ku­tuo­ja­me, nes nė­ra dėl ko dis­ku­tuo­ti. Yra teis­mo spren­di­mas, mes ne­kves­tio­nuo­ja­me jo­kių teis­mo spren­di­mų. Ir šian­dien, ma­no nuo­mo­ne, Sei­mas tu­ri at­lik­ti la­bai tech­ni­nį veiks­mą – pa­nai­kin­ti Sei­mo na­rio man­da­tą.

Po­li­ti­nė ko­rup­ci­ja yra tik­rai di­džiu­lis blo­gis, jį mes smer­kia­me, dėl jo ne­tu­ri­me jo­kių abe­jo­nių. Ger­bia­me tiek pro­ku­ra­tū­rą, tiek teis­mus, jų spren­di­mus. Šian­dien, ma­nau, tei­sin­gu­mas trium­fuos, tai yra Sei­mo na­rio man­da­tas bus pa­nai­kin­tas.

Mes frak­ci­jo­je šian­dien, kaip ir kiek­vie­ną ry­tą, ap­si­ta­rė­me. Ne­bu­vo iš­sa­ky­ta jo­kia ki­to­kia nuo­mo­nė. Dėl to aš ti­kiu ir ne­abe­jo­ju, kad ap­skri­tai ne tik mū­sų frak­ci­jos, bet vi­sos val­dan­čio­sios dau­gu­mos ko­le­gos pa­lai­kys šią ap­kal­tą ir man­da­tas bus pa­nai­kin­tas.

Ir pas­ku­ti­nė re­mar­ka ko­le­gai, ku­ris šian­dien ir­gi rė­žė tik­rai stip­rią kal­bą apie tas nuo­lai­das. Pa­sa­ky­mas, kad vi­sos par­ti­jos ei­na, de­ra­si dėl nuo­lai­dų, at­leis­ki­te, ko­le­gos, taip nė­ra. Ka­dan­gi de­šimt me­tų bu­vau at­sa­kin­gas už mū­sų par­ti­jos są­skai­tas ir ki­tus da­ly­kus, dėl nuo­lai­dų ne­si­de­ra­ma, nes vi­sos nuo­lai­dos yra de­kla­ruo­tos VRK, jos pri­klau­so ir nuo kie­kio, ir ki­tų da­ly­kų. (Bal­sai sa­lė­je) Nė­ra taip da­ro­ma ir to­kios prak­ti­kos nė­ra. Tai, kad gal­būt pas jus bu­vo taip tai­ko­ma, yra jū­sų pro­ble­ma ir ne­per­kel­ki­te to da­ly­ko ki­toms par­ti­joms. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ir šį pa­si­sa­ky­mų žan­rą už­baigs D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų tę­sia­si veid­mai­nys­tės spek­tak­liai. Ką tik prieš ma­ne kal­bė­jęs ko­le­ga dar sy­kį tą pa­tvir­ti­no. Bet tik­rai ne­ma­nau, kad rei­kia abe­jo­ti teis­mo spren­di­mu. Teis­mo spren­di­mais mes čia nie­kuo­met ne­abe­jo­ja­me ir šį­kart, ma­nau, ne­abe­jo­si­me.

Bet man per daug bu­vo, per daug gar­bės bu­vo to­je gar­bin­go­je kom­pa­ni­jo­je skais­čių­jų šven­tuo­lių, ku­rie čia iš­sa­kė sa­vo kal­bas, dėl to aš per­ėjau į ki­tą pu­sę. Ir no­riu pa­si­sa­ky­ti – ne tiek dėl V. Gap­šio, ku­rį tik­rai ži­nau kaip do­rą, ge­rą po­li­ti­ką, ku­ris tik­rai są­ži­nin­gai dir­ba. Vi­si čia tą pa­tvir­ti­no, kad tu­ri­me ko­le­gą, apie ku­rį as­me­niš­kai nie­kas čia tik­rai ne­tu­ri blo­go žo­džio pa­sa­ky­ti. Ta­čiau vie­nas iš­min­čius pa­sa­kė, kad vi­si nu­si­kal­ti­mai vyk­do­mi ta­da, kai do­rie­ji žmo­nės ty­li. Ma­nau, kad tie, ku­rie ne­si­jau­čia da­ly­vau­ją šio­je kom­pa­ni­jo­je, tu­rė­tų ką pa­sa­ky­ti, ypač jei­gu jie nie­kuo­met ne­pir­ko ži­niask­lai­dos prie­mo­nių, jiems ne­mo­kė­jo už tai, kad pa­ty­lė­tų kar­tais ar­ba kad pa­gar­bin­tų, ar­ba kad iš­plau­tų ta­vo mun­du­rą. Na, jei­gu jie ne­mo­kė­jo, tai tu­ri ką šian­dien pa­sa­ky­ti bro­liams, plunks­nos bro­liams.

Ly­giai taip pat aš ma­nau, kad čia šian­dien tei­sė­jai, ku­rie ste­bi šį mū­sų po­sė­dį, gal­vo­ja: ot, mes da­bar Sei­mui pa­ki­šo­me kiau­lę, žiū­rė­si­me, ką jie da­bar da­rys! Tar­si čia vie­nin­te­lis at­ve­jis. Mes gi gir­di­me, ką šne­ka tei­sė­jai, mes gi gir­di­me, ką šne­ka pro­ku­ro­rai, mes ži­no­me, ką jie šne­ka, bet tau­ta tai to ne­ži­no. Ir mes da­bar jau­čia­me, kad da­bar jie – aha, o ko­dėl ki­to čia ne­at­siun­tė­te mums, nes iš čia daž­niau­siai pa­ten­ka žmo­nės į teis­mus ir į įvai­rius ty­ri­mus. Iš čia pa­ten­ka. Kai mums da­bar rei­kia ly­gin­ti ko­le­gą P. Gra­žu­lį, ku­rį mes čia ką tik da­bar nu­tei­sė­me, be abe­jo, ly­gin­ti ne­įma­no­ma vie­no myg­tu­ko ta­ria­mo pa­spau­di­mo su tuo, ką da­bar teis­mas pri­tei­sė. Aš su­tin­ku su V. Ba­ko min­ti­mis, kad iš tie­sų per pi­giai bu­vo čia gal­būt par­duo­ti tie bran­gūs pro­jek­tai, tiek ke­lių, tiek svei­ka­tos. Gal per pi­giai. Gal bu­vo ga­li­ma ir dau­giau pa­si­de­rė­ti, bet tai čia yra juo­kas pro aša­ras.

Aš ma­tau dar vie­ną da­ly­ką. Ši­tas vi­sas pro­ce­sas vyks­ta… Ne čia yra jo už­sa­ko­vai ir or­ga­ni­za­to­riai. Yra as­me­nys, ku­rie or­ga­ni­zuo­ja vi­sa tai, ste­bi ir tri­na ran­kas. Pa­ga­liau jūs da­bar pa­ma­ty­si­te, jei­gu jau mes su­tvar­kė­me P. Gra­žu­lį, tai vi­si ki­ti da­bar sto­si­te į ei­lę, be jo­kių abe­jo­nių. At­eis ir jū­sų da­bar vi­sų ei­lė, nes da­bar jau net­gi sun­ku ly­gin­ti bet ko­kį ki­tą nu­si­kal­ti­mą, sun­ku ly­gin­ti. Vi­si čia… Jei­gu tu pa­te­kai te­nai, va­di­na­si, tu iš kar­to, bro­le­li, esi kal­tas.

Ne­gi rei­kia pa­tek­ti į ka­lė­ji­mą mū­sų ko­le­gai, kad mes da­bar vi­si čia pra­dė­tu­me po tru­pu­tėlį mąs­ty­ti, kas čia da­ro­si? Ko­dėl nė vie­no ki­to, ku­ris čia taip pat da­ly­va­vo tuo­se pir­ki­muo­se, ypač iš ši­tos pu­sės už­sa­ko­vų ši­tos by­los, ko­dėl nė vie­no nė­ra net jo­kia­me įta­ria­mų­jų są­ra­še? Ko­dėl? Tau­ta, be abe­jo, lau­kia krau­jo. Ji se­niai lau­kia ir da­bar tri­na ran­kas. Jei­gu da­bar mes ne­ti­kė­tai čia iš­lais­vin­si­me, tai vi­si su­pran­ta, oi, čia bus daug švil­pi­mo. Bet aš tu­riu pa­si­dė­jęs kny­gą vie­nos ad­vo­ka­tės, ji iš­ėjo į pen­si­ją ir pa­ra­šė kny­gą apie teis­mus, kaip ji­nai apie juos gal­vo­ja. Vi­siems rei­kė­tų pa­skai­ty­ti, kad tik­rai at­ėjo me­tas pra­dė­ti abe­jo­ti, ar kar­tais ir­gi ne­rei­kė­tų pa­si­tar­ti su tei­sė­jais apie jų są­ži­nę, kaip jie ra­miai žiū­ri, kai pa­ma­to, kad at­siun­tė at­pir­ki­mo ožį, o vi­si ki­ti lie­ka ra­mūs. Rei­kė­tų apie tai pa­gal­vo­ti. Ma­nau, kad aš į bal­sa­vi­mą ne­isiu to­dėl, kad aš ži­nau, kad jau tie bal­sai se­niai nu­ma­ty­ti, ir aš ne­no­riu bū­ti tarp tų įta­ria­mų­jų, ar jis ten bal­sa­vo už, ar prieš. Aš pa­sa­kiau sa­vo nuo­mo­nę, bet aš ten ne­isiu, kad ne­bū­tų jo­kių man įta­ri­mų. Ačiū, ko­le­gos. Lin­kiu vi­siems taip pat pa­gal­vo­ti. Sėk­mės.

PIRMININKAS. L. Girs­kie­nė, ma­tau, dėl ve­di­mo tvar­kos no­ri kaž­ką…

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, aš no­riu re­a­guo­ti į ko­le­gos A. Vyš­niaus­ko pa­si­sa­ky­mą ir tie­siog pa­ci­tuo­siu. Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų vie­no iš na­rių kaž­ku­rio su­si­ti­ki­mo su R. Kur­lians­kiu me­tu bu­vo taip pa­sa­ky­ta: „R. Kur­lians­kiui už­si­mi­niau, kad at­ei­ty­je no­rė­siu kreip­tis dėl pa­ra­mos rin­ki­mams 2016 me­tų spa­lio mė­ne­sį į Sei­mą. Apie pa­ra­mos dy­džius ir kaip ji man bū­tų ski­ria­ma, ne­kal­bė­jo­me.“

PIRMININKAS. Da­bar iš es­mės pa­si­bai­gė Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mo svars­ty­mas. Dėl kiek­vie­no kon­kre­taus nu­si­kal­ti­mo šiuo at­ve­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kas ar Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas tu­ri pa­teik­ti at­ski­rą Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Pro­jek­te nu­ro­do­ma, kai ap­kal­ta pra­dė­ta dėl as­mens nu­si­kal­ti­mo, įsi­tei­sė­ju­sio teis­mo nuosp­ren­džio es­mė. Aš trum­pai su­pa­žin­din­siu su tais ke­tu­riais nu­ta­ri­mų pro­jek­tais, nors, be abe­jo, jūs ga­li­te ras­ti juos in­ter­ne­te.

Pir­ma­sis nu­ta­ri­mas. Pa­va­di­ni­mai vi­sų jų bus to­kie pat – „Dėl Vy­tau­to Gap­šio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo“. Pir­ma­sis nu­ta­ri­mas skam­ba taip: „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 74 straips­nio 1 da­li­mi, Sei­mo sta­tu­to 242 straips­nio 1 ir 2 da­li­mis ir at­si­žvelg­da­mas į tai, kad Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas 2023 m. lap­kri­čio 22 d. nuosp­ren­džiu bau­džia­mo­jo­je by­lo­je Nr. 1A-40-307/2023 pri­pa­ži­no Vy­tau­tą Gap­šį kal­tu pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką, nu­ma­ty­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 225 straips­nio „Ky­ši­nin­ka­vi­mas“ 3 da­ly­je (dėl ky­šio kaip 12 tūkst. 100 eu­rų nuo­lai­dos Dar­bo par­ti­jos re­kla­mai), ir pa­sky­rė jam lais­vės at­ėmi­mo tre­jiems me­tams bau­s­mę, ku­rią su­ben­dri­no su už ki­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų pa­da­ry­mą pa­skir­to­mis lais­vės at­ėmi­mo baus­mė­mis, nu­ta­ria: 1 straips­nis. Panaikinti Vy­tau­to Gap­šio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio man­da­tą; 2 straips­nis. Nu­sta­ty­ti, kad šis nu­ta­ri­mas įsi­ga­lio­ja nuo jo pa­skel­bi­mo vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė­se.“

1, 2 straips­niai, pa­va­di­ni­mas ir pre­am­bu­lės pra­džia vi­sur yra vie­no­da, ski­ria­si tik­tai tie įvar­din­ti Ape­lia­ci­nio teis­mo nuosp­ren­dy­je nu­si­kal­ti­mai, tai aš gal ne­be­skai­ty­siu ki­tų nu­ta­ri­mų. Tie ke­tu­ri nu­si­kal­ti­mai yra pui­kiai ži­no­mi, aš jau juos mi­nė­jau anks­čiau. Žo­džiu, rei­kės bal­suo­ti dėl kiek­vie­no iš tų nu­ta­ri­mų pro­jek­tų. Biu­le­te­nio for­ma… (Bal­sai sa­lė­je)

Pri­min­siu bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jos su­dė­tį. Bal­sa­vi­mas, kaip ne kar­tą sa­ky­ta, yra sla­ptas. Ko­mi­si­jos su­dė­tis štai to­kia: A. But­ke­vi­čius, V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė, L. Girs­kie­nė, A. Ly­de­ka, M. Ma­ti­jo­šai­tis, B. Piet­kie­wicz, V. Ra­ku­tis, E. Sa­bu­tis. Dėl vi­sų pro­jek­tų biu­le­te­niai bus vie­no­di, bet skir­tin­gos spal­vos, nes, kaip mi­nė­jau, Sei­mo nu­ta­ri­mų pro­jek­tų pa­va­di­ni­mai yra vie­no­di, bet ski­ria­si nu­ta­ri­mų pro­jek­tų nu­me­riai. O biu­le­te­nio for­ma kaip vi­sa­da – „už“, „prieš“, „su­si­lai­ko­ma“, trys lan­ge­liai, pa­lie­ka­mas ne­už­brauk­tas tas, ku­ris iš­reiš­kia jū­sų va­lią. Tai tvir­ti­na­me ben­dru su­ta­ri­mu. (Bal­sai sa­lė­je)

Dar pri­min­siu, kad nu­ta­ri­mas lai­ko­mas pri­im­tu, jei­gu už jį bal­sa­vo ne ma­žiau kaip 3/5 visų Sei­mo na­rių, tai yra ne ma­žiau kaip 85 Sei­mo na­riai. Bal­sa­vi­mo pra­džia bus 12 val. 15 min., bal­sa­vi­mo pa­bai­ga – 13 val. 05 min. Bal­sa­vi­mo truk­mė – 50 mi­nu­čių.

Va­ka­ri­nis po­sė­dis pra­si­dės 14 va­lan­dą. Vy­riau­sy­bės va­lan­dos, aki­vaiz­du, mes ne­tu­rė­si­me. Pa­reiš­ki­mus, aš ma­nau, bus su­da­ry­ta ga­li­my­bė pa­teik­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ry­ti­nio po­sė­džio dar for­ma­liai ne­bai­gė­me, pa­skelb­si­me re­zul­ta­tus, ta­da baig­si­me.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Pir­mi­nin­ke, ačiū, aš dėl Vy­riau­sy­bės va­lan­dos. Kaž­koks keis­tas žan­ras, bet bent jau pus­va­lan­dį, ma­nau, tik­rai tu­rė­tu­me tu­rė­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Kaip sa­ko­te? Ka­da? (Bal­sai sa­lė­je) Dar­bo­tvarkę su­da­ro­te jūs, tai ma­nau, kad to­je dar­bo­tvarkėje ir tu­rė­tu­me nu­ma­ty­ti, nes vis dėl­to klau­si­mų yra. Aš as­me­niš­kai prem­je­rei tu­riu tre­čią Vy­riau­sy­bės va­lan­dą tą pa­tį klau­si­mą, į ku­rį at­sa­ky­mo nie­kaip ne­gau­nu, tai aš ma­nau, kad tik­rai tu­riu ga­li­my­bę dar kar­tą pa­klaus­ti, nes vis dėl­to žem­dir­biai lau­kia tų spren­di­mų, ku­rių iki šiol nė­ra. Šiuo at­ve­ju tik­rai pra­šau su­da­ry­ti ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Ne­ži­nau, ar pus­va­lan­dis, ar 15 mi­nu­čių, bet tik­rai tu­rė­tų bū­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Plius yra pa­tvir­tin­ta dar­bo­tvarkė.

PIRMININKAS. Taip, dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta, bet ne­už­te­ko lai­ko Vy­riau­sy­bės va­lan­dai. Su­si­rin­kę į va­ka­ri­nį po­sė­dį tur­būt ir ap­si­sprę­si­te. Vy­riau­sy­bės na­riai iš­gir­do, kad yra pa­gei­da­vi­mų dėl Vy­riau­sy­bės va­lan­dos. Jei­gu bus su­tar­ta, kad ji vyks­ta, aš ma­nau, ta­da bus iš kar­to 14 va­lan­dą, prieš dis­ku­si­ją.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bai­gė­me po­sė­džio per­trau­ką ir no­riu su­pa­žin­din­ti su bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jos pro­to­ko­lais.

 

Slapto balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projekto Nr. XIVP-3431(2) priėmimo

 

Pir­ma­sis pro­to­ko­las – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vy­tau­to Gap­šio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3431(2). Pri­ėmi­mas. Iš vi­so iš­duo­ta 122 biu­le­te­niai, ras­ta biu­le­te­nių – 122, ga­lio­jan­čių – 114, ne­ga­lio­jan­čių – 8. Už – 74, prieš – 22, su­si­lai­kė 18. Pa­si­ra­šo bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pės pir­mi­nin­kas. Nu­ta­ri­mas nė­ra pri­im­tas.

 

Slapto balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projekto Nr. XIVP-3432(2) priėmimo

 

Ki­tas bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­las – dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vy­tau­to Gap­šio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo“ (pro­jek­tas Nr. XIVP-3432(2). Pri­ėmi­mas. Iš vi­so iš­duo­ta 122 biu­le­te­niai, ras­ta 122 biu­le­te­niai, ga­lio­jan­čių – 115, ne­ga­lio­jan­čių – 7. Už – 74, prieš – 22, su­si­lai­kė 19. Nu­ta­ri­mas nė­ra pri­im­tas.

Slapto balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projekto Nr. XIVP-3433(2) priėmimo

 

Ki­tas bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jos pro­to­ko­las – „Dėl Vy­tau­to Gap­šio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo“ (pro­jek­tas Nr. XIVP-3433(2). Pri­ėmi­mas. Iš vi­so iš­duo­ta 122 biu­le­te­niai, ras­ta 122 biu­le­te­niai, ga­lio­jan­čių – 114, ne­ga­lio­jan­čių – 8. Už – 75, prieš – 21, su­si­lai­kė 18. Nu­ta­ri­mas nė­ra pri­im­tas.

 

Slapto balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projekto Nr. XIVP-3434(2) priėmimo

 

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vy­tau­to Gap­šio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3434(2). Pri­ėmi­mas. Iš vi­so iš­duo­ta 122 biu­le­te­niai, ras­ta 122 biu­le­te­niai, ga­lio­jan­čių – 114, ne­ga­lio­jan­čių – 8. Už – 75, prieš – 20, su­si­lai­kė 19. Nu­ta­ri­mas nė­ra pri­im­tas pa­gal Sei­mo sta­tu­to 242 straips­nio 4 da­lį: „Jei bal­suo­jant šia­me straips­ny­je nu­sta­ty­ta tvar­ka nu­ta­ri­mas [šiuo at­ve­ju – nu­ta­ri­mai] dėl as­mens pa­ša­li­ni­mo iš pa­rei­gų (ar Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo) ne­pri­ima­mas, lai­ko­ma, kad Sei­mas ap­kal­tai ne­pri­ta­rė.“

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dvi re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ži­no­te, ko­le­gos, ir nu­si­vy­li­mas, ir liū­de­sys, ir sve­ti­ma gė­da. Iš tik­rų­jų, yra ne­su­vo­kia­mi da­ly­kai. Vie­nas Sei­mo na­rys sa­vai­tės pra­džio­je yra iš­me­ta­mas už ne­va pa­spaus­tą myg­tu­ką. Pra­ėjus po­rai die­nų Sei­mas su­pran­ta, kad ap­kal­tai ne­už­ten­ka net­gi po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­lo­je pri­im­to ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio, ku­ria­me yra įvar­di­na­mos ke­tu­rios nu­si­kals­ta­mos vei­kos. Iš tik­rų­jų ma­nau, val­dan­tie­ji, tu­rė­tu­mė­te la­bai daug ką pa­pa­sa­ko­ti, ko­kie bu­vo su­si­ta­ri­mai.

Tik­tai pri­me­nu, 2019 ar 2018 me­tais, žlu­gus M. Bas­čio ap­kal­tai, kur pa­gal mas­tą ne­pa­ly­gin­si po­li­ti­nės by­los, ko­rup­ci­jos ir M. Bas­čio, po­nas G. Land­sber­gis šo­ko į tri­bū­nas ir la­bai aud­rin­gai rė­kė, kad ši­tas Sei­mas tu­ri ei­ti lauk. Tuo­me­ti­nis Sei­mo Pir­mi­nin­kas, da­bar li­be­ra­las, aiš­ki­no, kad Sei­mui yra gė­da, ir, kon­ser­va­to­riai, siū­lė­te prieš­lai­ki­nius rin­ki­mus.

Siū­lau tik­rai la­bai nuo­sek­liai tą pa­tį pa­kar­to­ti ir da­bar. Tik­rai, ma­no gal­va, ši­tas Sei­mas tu­rė­tų ei­ti lauk. To­kia si­tu­a­ci­ja vals­ty­bė­je, kai nu­teis­tos par­ti­jos pir­mi­nin­kė va­do­vau­ja Sei­mui ir at­sto­vau­ja Lie­tu­vai už­sie­ny­je. To­kia si­tu­a­ci­ja, kai nu­teis­tas Sei­mo na­rys, ne­ga­na to, kad at­bus ka­den­ci­ją iki pa­bai­gos, bet dar pa­bai­go­je gaus ir di­de­lę so­cia­li­nę iš­mo­ką, sie­kian­čią apie 20 tūkst. Tai aš ne­ži­nau, ar įma­no­ma tuos mo­ra­li­nius prin­ci­pus, mo­ra­li­nius plin­tu­sus pra­muš­ti dar že­miau, ką jūs ką tik šian­dien pa­da­rė­te.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, siū­lau tiems, ku­rie yra prie mik­ro­fo­nų, ap­si­keis­ti re­pli­ko­mis ir dau­giau jau tų re­pli­kų ne­pri­im­ti. Pra­šom. V. Ba­kas.

V. BAKAS (DFVL). Aš gal no­rė­čiau kal­bė­ti frak­ci­jos var­du. Iš tie­sų šian­dien pri­trū­ko Sei­mui bal­sų, 86 bal­sų pa­sa­ky­ti, kad už sun­kius ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus nu­teis­tas žmo­gus ne­tu­rė­tų dirb­ti Sei­me ir ne­tu­rė­tų Sei­mo na­rio man­da­to. Iš es­mės pro­ble­mą su­kū­rė tiek… Še­šė­lis kren­ta tiek ant po­zi­ci­jos, tiek ant opo­zi­ci­jos. Aš ma­ny­čiau, kad teis­mai, ku­riuos kri­ti­ka­vo­me, įvei­kė ir pra­dė­jo teis­ti už ko­rup­ci­ją, ne­bi­jo teis­ti, tei­sė­sau­ga ne­bi­jo veik­ti, o Sei­mas, de­ja, ne­įvei­kė tos kar­te­lės. Tai yra vi­sų pir­ma di­džiu­lė re­pu­ta­ci­nė Sei­mo kri­zė. Ši­tas spren­di­mas įstū­mė Sei­mą į di­džiu­lę re­pu­ta­ci­nę kri­zę. Ti­kė­tis vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mo juo, kai ne­no­ri, kad bū­tų nu­teis­tas žmo­gus už ko­rup­ci­ją – ne už myg­tu­ko pa­spau­di­mą, toks Sei­mas ne­ga­li ti­kė­tis pa­si­ti­kė­ji­mo. Aš ma­ny­čiau, tu­rė­tu­me skelb­ti pir­ma­lai­kius rin­ki­mus, ga­li­me kar­tu su rin­ki­mais į Eu­ro­pos Par­la­men­tą, ir pa­ban­dy­tu­me iš­spręs­ti ši­tą mo­ra­li­nę di­le­mą.

PIRMININKAS. Pra­šau. V. Fio­do­ro­vas.

V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų ne­reik­tų čia dra­ma­ti­zuo­ti si­tu­a­ci­jos. Ger­bia­ma Ag­ne, jūs du­kart per sa­vai­tę pa­si­ju­to­te pras­tai, jums bu­vo gė­da dėl skir­tin­gų spren­di­mų pa­na­šio­se si­tu­a­ci­jo­se, tai ir­gi ne­reik­tų taip la­bai sie­lo­tis ir de­monst­ruo­ti la­bai my­lin­čią Lie­tu­vą ir Sei­mą.

O Sei­mas šian­dien pa­sa­kė pa­pras­tą da­ly­ką: Sei­mas yra lin­kęs lauk­ti Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spren­di­mo, ir tai yra pats svar­biau­sias da­ly­kas. Tai­gi pa­lauk­si­me ir gal­būt tu­rė­si­te pro­gą dar kar­tą iš­ei­ti į tri­bū­ną ir pa­dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKAS. A. Vyš­niaus­kas. Pra­šom.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pa­sa­ky­ti tik vie­ną da­ly­ką – gė­da! Šian­dien val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vų šio­je Sei­mo sa­lė­je yra 70, ser­ga 3 ko­le­gos. Va­di­na­si, iš opo­zi­ci­jos su­lau­kė­me 3 ar 4 bal­sų. Tik­tai tiek. Tik­tai tiek. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Aš no­riu pa­dė­ko­ti tiems ko­le­goms iš opo­zi­ci­jos, ku­rie są­ži­nin­gai at­ėjo ir bal­sa­vo, ne­abe­jo­ju, kad tarp jų bu­vo V. Ba­kas, kai ku­rie ko­le­gos iš kai­rės. Bet šiaip tai yra gė­da. Ir ta at­sa­ko­my­bė yra opo­zi­ci­jos. Gė­da!

D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­kui. Aš svei­ki­nu aukš­to­jo po­li­ti­nio pi­lo­ta­žo meist­rus, ku­rie pui­kiai su­re­ži­sa­vo ši­tą spek­tak­lį. Jei­gu šian­dien bū­tu­me bal­sa­vę už P. Gra­žu­lį, aš la­bai abe­jo­ju, ar ji­sai bū­tų su­lau­kęs to nuosp­ren­džio, ku­rio su­lau­kė už­va­kar. Rei­kė­jo tik su­keis­ti tuos du žmo­nes ir vis­kas bū­tų bu­vę ki­taip. Tik­rai svei­ki­nu po­nus, ku­rie iki šiol ne­at­si­sa­kė sa­vo pa­va­di­ni­mo – šai­kos, po­li­ti­nius stra­te­gus. Bū­ki­te svei­ki.

PIRMININKAS. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš tai ne­ži­nau, kaip kas bal­sa­vo, ko­kia frak­ci­ja, bal­sa­vo­me slap­tai. Nie­ko ne­kal­tin­siu. Aš bal­sa­vau už ap­kal­tą, ir ke­tu­ris kar­tus, Vy­tau­tai, at­leisk. Bet aš tik­rai už ap­kal­tą. Jei­gu teis­mas pri­ėmė to­kį spren­di­mą, aš pa­klu­sau teis­mo spren­di­mui. Ir vie­ną kar­tą pa­klu­sau, ir an­trą. Bet aš pa­juo­kau­siu, lei­siu sau pa­juo­kau­ti. Kai tik­tai Sei­mo apaš­ta­lė, to­kią mi­si­ją pri­si­ė­mu­si po­nia, pra­de­da agi­tuo­ti prieš P. Gra­žu­lio ap­kal­tą, tai kad su­ki­lo vi­siems no­ras bal­suo­ti už ap­kal­tą, štai ir pa­da­rė re­zul­ta­tą. Kai šian­die­ną už ap­kal­tą puo­lė apaš­ta­lau­ti, ma­tyt, daug kam ki­lo no­ras bal­suo­ti prie­šin­gai. Tai te­gul ma­žiau vie­na po­nia apaš­ta­lau­ja.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­niai du. L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Man su­si­da­rė įspū­dis, iš tie­sų jaus­da­mi mo­ra­li­nę kal­tę, kad vie­ni įkliu­vo, ki­ti ne­įkliu­vo, bū­tent val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vai ir pa­ban­dė gel­bė­ti si­tu­a­ci­ją. Man šian­dien toks įspū­dis su­si­da­rė.

PIRMININKAS. Ir R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, Sei­mo sta­tu­tas lei­džia to­kią ga­li­my­bę. Ka­dan­gi mes ne­su­ži­no­si­me, kaip bal­sa­vo, nes slap­tas bal­sa­vi­mas, pra­šau Sei­mą pa­gal in­ter­ne­to ga­li­my­bes prie mū­sų bal­sa­vi­mo įra­šy­ti Sei­mo na­rius, ku­rie už­si­re­gist­ra­vo ir da­ly­va­vo bū­tent ap­kal­tos bal­sa­vi­mo pro­ce­se, tai yra tuos as­me­nis, ku­rie už­si­re­gist­ra­vo. Ta­da bus ga­li­ma su­ži­no­ti, ar vi­si 70 val­dan­čio­sios dau­gu­mos Sei­mo na­rių bal­sa­vo. Sei­me skleis­ti me­la­gin­gą in­for­ma­ci­ją, pa­brė­žiu, ne nuo­mo­nę, o in­for­ma­ci­ją, jau iš tik­rų­jų už­trau­kia ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­muo­se. Sta­tu­tas tą įpa­rei­go­ja. Sek­re­to­ria­to pra­šau iki die­nos pa­bai­gos, kad bū­tų as­me­nys, ku­rie pa­si­ra­šė, da­ly­va­vo po­sė­dy­je, bū­tų vie­ši ir ma­to­mi.

PIRMININKAS. Ge­rai, įver­tin­si­me jū­sų rei­ka­la­vi­mą. Aš ma­nau, S. Gent­vi­las no­rė­tų pa­keis­ti te­mą.

S. GENTVILAS (LSF). Taip, aš no­rė­čiau pa­keis­ti ši­tą te­mą. No­rė­čiau pa­svei­kin­ti Klai­pė­dos Si­mo­no Da­cho ir Vi­tės mo­kyk­lų moks­lei­vius, ste­bin­čius šiuos mū­sų is­to­ri­nius spren­di­mus. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Skel­biu ry­ti­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.