Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 26, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 339
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos, 10 valanda. Pradedame gruodžio 21 dienos Seimo posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gruodžio 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kas turėtų pastabų dėl darbotvarkės? A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerą rytą, kolegos. Frakcijos vardu prašau po Prezidento veto klausimo įtraukti projektus Nr. XIVP-3397, Nr. XIVP-3370. Čia Rinkimų kodekso pataisos politinės reklamos klausimu.
PIRMININKAS. Pakartokite numerius.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Projektai Nr. XIVP-3397, Nr. XIVP-3370. Rinkimų kodeksas.
PIRMININKAS. Daugiau? Gerbiamas D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš taip pat frakcijos vardu prašysiu kelių prašymų. Tai pirmas – keliamės į vakarinį posėdį. Pats pirmas klausimas – diskusija „Valstybės gynybos stiprinimo ambicija“. Išties G. Landsbergis buvo tas iniciatorius, kuris bandė sukviesti vėl mūsų visų partijų lyderius diskutuoti dėl visuotinio šaukimo ir panašiai, tai yra papildyti mūsų partinį susitarimą. Šiandien turėjome susirinkti 13 valandą. Vėliau buvo pakeista. Tas susitikimas neįvyko ir dabar matome, kad ta diskusija neva įkelta į darbotvarkę ir į ją pakviestas tiktai viceministras Ž. Tomkus, net ne krašto apsaugos ministras, neva diskusija pristatyti tą mūsų valstybės gynybos stiprinimo ambiciją. Bet mes manome, kad tai visiškai ne diskusija, o monologas, kur mes tiktai turėsime galimybę užduoti kažkokius klausimus. Ir ką toliau matome? Matome, kad būtent po to monologo krašto apsaugos ministras ateina jau su savo siūlymais dėl visuotinio šaukimo, nesuderinto su mūsų politinėmis partijomis. Todėl frakcijos vardu prašome iš darbotvarkės išbraukti 2-1 klausimą, būtent tą diskusiją, ir vėliau visus teikimus, kuriuos teikia krašto apsaugos ministras, tai 2-2.1 ir iki 2-2.11, iki L. Kasčiūno.
Antra, frakcijos vardu prašome, kad vietoj šio išbraukto klausimo iškviestume Lietuvos Respublikos prezidentūros atstovą, kuris vakar išties paskleidė labai stiprius kaltinimus, kad mūsų valstybėje vėl valstybininkų klanas bando užimti tam tikrus valstybinius svarbius postus, tai išties yra labai didelė grėsmė nacionaliniam saugumui. Apie valstybininkų klaną jau turėjome nacionalinio saugumo ne vieną tyrimą ir manome, kad šie kaltinimai, mesti valstybiniu mastu, privalo būti išgirsti Seime, toliau mes privalome būtent į tuos kaltinimus reaguoti. Būtent dėl to, kad viceministras pakviestas į diskusiją, vietoj to išbraukto klausimo prašau Seimą apsispręsti ir iškviesti prezidentūros atstovą, kuris paaiškintų dėl valstybininkų klano bandymų užimti mūsų svarbias institucijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, fiksuojame pageidavimus. Kas dar frakcijos vardu? D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Noriu paklausti ir pasitarti. Kadangi Etikos ir procedūrų komisija pradėjo svarstymą, ar nebuvo svarstymo metu pažeistos procedūros ir Seimo statutas dėl Valstybės pažangos strategijos 2050, tai vis dėlto, kadangi dar turime posėdį šeštadienį, frakcijos vardu norime paprašyti pertraukos, kol atsakymas bus gautas dėl statutinės normos. Išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti iš darbotvarkės, galite…
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Koks numeris?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Darbotvarkės 2-17 klausimas, man atrodo, projektas Nr. XIVP-2937.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-17 punktas, taip?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Taip. 2-18 – mane patikslino.
PIRMININKAS. Ir G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tai du klausimai. Aš nesu statutinis, atsiprašau, aš neturiu rankose Statuto.
Dėl pirmojo klausimo. Kadangi kvietimas buvo siųstas mano vardu dėl diskusijos šiandien apie visuotinį šaukimą, tai aš noriu priminti, kad originaliame kvietime buvo pasiūlyta išklausyti skaičių ir galimybių, koks būtų kelias į priekį. Susirinkimas minus pirmame aukšte arba slaptoje pokalbių salėje būtų leidęs Krašto apsaugos ministerijai pateikti daugiau skaičių ir kai kurios informacijos, kurios galbūt negalima pateikti viešai, tačiau nusprendėme, pasikonsultavę su kitų partijų atstovais, kad platesnė diskusija, kuri būtų girdima ir visuomenei, ir visiems čia susirinkusiems Seimo nariams, šiandien būtų naudingesnė. Tai lygiai tie patys žmonės, kurie būtų pristatę mums diskusiją minus pirmame aukšte, šiandien pristatys iš tribūnos, pateiks skaičius. Jeigu norėsime sužinoti daugiau, ypač kurie yra NSGK nariai, galės su jais susipažinti posėdyje. Tas kvietimas tikrai niekur nedingo, diskusiją tęsime. Tiesiog, manau, į ją įtraukus daugiau žmonių, jinai bus naudingesnė.
Dabar dėl prezidentūros atstovo. Siūlyčiau kartu pakviesti žmones, kurie galėtų paaiškinti, kiek žemė yra plokščia, ir į klausimus atsakyti Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiau buvo ministras Arvydas.
PIRMININKAS. Prašau. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Atsakysiu. Viceministras iš tikrųjų (jo dalyvavimą galite vadinti diskusija, galite edukacija) bet kokiu atveju pristato reikalingą informaciją. Manęs atvesdinti į salę nereikia, aš salėje esu ir būsiu. Kartu bus ir kariuomenės atstovai. Jeigu iškils papildomų klausimų, be abejo, kad reikia ir jie turės galimybę į juos atsakyti. Tiesiog akcentuojame, informacija visiems Seimo nariams yra reikalingesnė negu labai siaurai grupei kur nors komitete užsidarius duris.
PIRMININKAS. Prašau. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau sureaguoti į porą momentų. Pirmas momentas dėl siūlymo įtraukti į darbotvarkę Rinkimų kodeksą. Kolegos, atkreipiu dėmesį, kad pagal tą patį Rinkimų kodeksą jo priėmimas negalimas rinkimų kampanijos metu. Taigi ir jo bet koks svarstymas yra absoliučiai beprasmis veiksmas. Jeigu čia yra minčių, kad kažkas bus pakeista dėl Europos Parlamento ir Seimo rinkimų, tai negali būti padaryta, nes rinkimų kampanija yra prasidėjusi. Tie, kurie siūlo, šiaip kovojo, kad terminas būtų dar ilgesnis – vieni metai, tai vieni metai čia jau iki visų rinkimų yra suėję. Dėl to Rinkimų kodekso tikrai prašyčiau neįtraukti.
Paskutinis momentas. Jeigu čia kalbama apie Prezidentą ir prezidentūros atstovus, tai atkreipčiau dėmesį, kad prezidentūros atstovai įgarsina Prezidento poziciją. Jeigu norėtume diskutuoti, tai reikėtų kviestis pirminį šaltinį, tai yra Prezidentą.
PIRMININKAS. A. Mazuronis dėl darbotvarkės?
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas pirmininke, kad galų gale pastebėjote. Kaip aš suprantu, čia tuo pačiu klausimu nori pasisakyti mano kolegės, tai gal tegul jos pasisako ir aš paskutinis dėl darbotvarkės. Dėl darbotvarkės, taip, bet aš paskutinis, nes aš šiek tiek kitu aspektu.
PIRMININKAS. Prašau. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš noriu tam Rinkimų kodekso išmanytojui, kuris tą kodeksą taip parengė, kad Seimas jį taisė iš esmės praėjus kelioms savaitėms po įsigaliojimo. Matyt, kalbant apie Rinkimų kodeksą, pone Vyšniauskai, reikia pasiskaityti Venecijos komisijos taisykles, o tose taisyklėse kalbama, kad tik tam tikrais atvejais, taip pat kai Rinkimų kodekso ar teisės aktų pakeitimai turės įtakos balsų skaičiavimui, galioja ta metų taisyklė. Jinai nėra absoliuti. O šitie projektai neturi nieko bendro su rinkimų balsų skaičiavimu. Kažkaip užsiimant Rinkimų kodeksu gal reikėtų žinoti bent jau tas pamatines tarptautines normas.
PIRMININKAS. Ir A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Dar dėl to paties klausimo stovi D. Šakalienė.
PIRMININKAS. Bet pats anksčiau stovėjai.
A. MAZURONIS (DPF). Ačiū, kad dabar pastebėjote, kad anksčiau stovėjau. Tegu Dovilė pasisako, nes ji dėl to paties klausimo. Aš kitu klausimu.
PIRMININKAS. Prašau. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš suprantu, kad pastebėti, kokia tvarka žmonės prieina prie mikrofonų, konservatoriams taip pat sunku kaip prisiminti, ką rašo savo laiškuose. Norėčiau priminti, kad buvo kviečiama į pasitarimą ir diskusiją dėl nacionalinio saugumo ir gynybos. Buvo aiškiai parašyta, kad, „siekiant išsamiau aptarti jūsų išsakytus bei galimus papildomus siūlymus ir siekį papildyti parlamentinių partijų nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos, norėčiau jus pakviesti į tam dedikuotą susitikimą. Į jį taip pat bus kviečiami krašto apsaugos ministras, premjerė, Seimo NSGK pirmininkas ir Respublikos Prezidento atstovai. Planuojamas ekspertinis pristatymas su galimais siūlymo variantais.“
Tai galite kaip nors paaiškinti, kaip čia perkelta į plenarinių posėdžių salę „pusvalandžio trukmės“ diskusija, kurios metu viceministras padaro pristatymą, o parlamentinių partijų atstovai gali po 1 minutę užduoti klausimą, yra susijusi su tuo susitikimu, kuris buvo žadėtas? Ieškojome laiko, jį derinome. Kalbant apie partijos vadovybę, pavyzdžiui, aš, kaip partijos vicepirmininkė, buvau į jį deleguota, sutikome dalyvauti. Ir laba diena, atrodo, kad nebereikia to susitikimo! Tai šiuo atveju nesakykite, kad buvo tik pasiūlymas pristatyti skaidres ir kad 1 minutė klausimui užduoti yra tas pats, kas iš tiesų rimtas pokalbis, kaip buvo siūlyta slaptame pasitarimų kambaryje. Taigi, man atrodo, dar viena iliustracija, kad iš tiesų nenorite jūs tartis dėl gynybos ir saugumo problemų. Dėkui.
PIRMININKAS. G. Landsbergis atsakys.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, stebina mane kaltinimai, kai informacija pateikiama platesniam žmonių ratui platesnėje diskusijoje ir sakoma, kad kažkas nenori diskutuoti. Tai juo labiau, priešingai, nes žmonės, susirinkę penkiese ar septyniese, diskutuoja, ar mes galime diskutuoti Seime, ar mes galime įtraukti ir visuomenę. Ji, beje, turi labai aiškias nuomones ir labai aiškiai pasisako apie tai, kokios krypties jinai nori. Sakykime, aš galiu pasakyti, koks galėtų būti tolesnis kelias. Yra pristatomi skirtingi variantai. Mes galime tuos variantus eiti svarstyti frakcijose, svarstyti partijose, susirinkti vėl į partijų pirmininkų susitikimą ir toliau diskutuoti. Nelabai suprantu, ką mums sugriauna platesnis visuomenės įtraukimas į klausimo sprendimą? Man atrodo, kad priešingai – tiktai padeda.
PIRMININKAS. Ar A. Mazuronis toliau užleis?
A. MAZURONIS (DPF). Tai aš ne šia tema, pirmininke, tai kažkaip…
PIRMININKAS. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš tik Gabrieliui noriu… Gerbiamas Gabrieliau, išties aš suprantu, ką jūs sakote. Tas jūsų žaidimas žodžiais man irgi yra suprantamas. Bet yra dar vienas labai svarbus dokumentas, kurį partijų pirmininkai jau pasirašę. Ten labai aiškiai yra įvardinta, kad jeigu mes turėsime kitas diskusijas, kurios apima visuotinį šaukimą ir taip toliau, mes, partijų lyderiai, vėl rinksimės, tarsimės. Šiuo metu jūs tai ignoruojate. Tai jūs turbūt suprantate, kad jūs siunčiate žinią, kad tas mūsų sutarimas nebegalioja? Reikia iš jo gal oficialiai išeiti? Ar jūs to siekiate?
PIRMININKAS. Premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar galėčiau? Tai vis dėlto aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas yra šiandien teikiama. Šiandien yra teikiami šaukimo proceso pokyčiai, kuriais nesprendžiama, kiek žmonių bus šaukiama, ar tai bus visuotinis šaukimas, per kiek laiko prie jo bus prieita. Tai yra tiesiog ta pati procedūra, kuri būtų taikoma ar dabartiniam šaukimo skaičiui, ar didesniam šaukimo skaičiui, ar visuotiniam šaukimui. Todėl nereikėtų painioti įstatymo projekto, kurį teikia ministras šiandieną, su diskusijomis apie visuotinį šaukimą, kadangi tai yra tas pats įstatymas. Vis tiek tokia pati bus procedūra, tie patys pokyčiai yra reikalingi, koks šaukimas bebūtų. Tai viena.
Dabar kalbant apie diskusiją. Kadangi šitas klausimas apskritai viešojoje erdvėje yra diskutuojamas, labai gerai, kad politinių partijų pirmininkai įsitraukia. Labai svarbu. Labai ačiū. Man atrodo, kad nėra jokios problemos, jeigu bus padarytas ir platesnis pristatymas šiandien Seimo salėje su galimybėmis visiems, ne tik partijų pirmininkams, užduoti klausimus. Vėliau partijų pirmininkai susitarimo formatu puikiausiai galės tuos dalykus diskutuoti – tiek terminus, tiek finansus, tiek skaičius. Tai jau bus labiau Nacionalinio saugumo strategijos, kuri yra dešimtmetė, parametrai negu to įstatymo, kurį teikia ministras. Labai prašau nedaryti iš šito dalyko problemos. Niekas čia nedaro paskutinės diskusijos ar pirmos diskusijos. Tai yra tiktai vienas proceso epizodas ir visuomenei šiek tiek geriau susipažinti, nes Seimo posėdžių transliacijos yra viešos. Ačiū.
PIRMININKAS. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, nežinau, kaip kitur, bet, pavyzdžiui, aš esu suinteresuotas, kad šitą diskusiją girdėtų ir mūsų frakcijos nariai (visi 17), nes reikės sprendimą priimti dėl visuotinio šaukimo čia, Seime: už, prieš ar susilaikyti. Norisi, kad būtų ir šitą diskusiją girdėtų bent jau partijos nariai, kurie nėra Seimo nariai, ir visa visuomenė, ir suprastų, kas yra tas visuotinis šaukimas, kiek tai kainuos, kokios problemos. Aš nemanau, kad šitas pristatymas gali kam nors pakenkti. Kam neįdomu, kas nenori, antrą valandą galime eiti gerti kavos. Bet šitas pristatymas nepakeičia partijų pirmininkų susitarimo ir tose diskusijose, jos bus. Kai mes, partijų pirmininkai, įlįsime į rūsį ir gausime slaptą informaciją, kaip ta informacija pasidalinti su frakcijų kolegomis, su partijų bičiuliais?
Aš manau, kad šitas žingsnis yra geras. Kas nenori, gali nedalyvauti. O po šito žingsnio galbūt bus lengviau kalbėti ir mūsų partiniais formatais, nes pirmininkas nėra tas, kuris tik vadovauja partijai. Jis turi rasti kitokius sprendimus, bendruomenės sprendimus, kad būtų galima priimti bendrą sprendimą, konsensusą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dar D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš suprantu, kad čia, matyt, yra pasiruošimas tam tikroms koalicijoms, rinkimų proceso dalis. Tik noriu aiškiai pasakyti – vienas kitam neprieštarauja. Viešas pristatymas, jo metu yra pateikiama informacija visuomenei ir visiems parlamento nariams, tai yra puiku. Tačiau kuomet šioje situacijoje yra pasakoma, kad partijų vadovų diskusija keliama į salę, tikrai nepasakyta, kad bus pristatymas, po kurio mes turėsime tą žadėtą susitikimą. Taigi nereikia šiuo atveju painioti sąvokų. Dėkui.
PIRMININKAS. Atrodo, viską išsiaiškinome. Klausiu, ar kuri nors frakcija vis dėlto reikalauja išbraukti diskusiją? (Balsai salėje) Aš klausiu, ar po pasikeitimo nuomonėmis nepasikeitė siūlymas?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš tiktai pakartosiu dar sykį – tik sustiprėjo, dabar dar išgirdus S. Skvernelį, nes nesuprantame, jis priklauso opozicijai ar pozicijai. Bet esmė ta, kad frakcijos vardu prašome išbraukti tuos, kuriuos prašiau, ir pakviesti prezidentūros atstovą paaiškinti dėl valstybininkų klano keliamų grėsmių.
PIRMININKAS. Prezidentūros atstovo kvietimas – čia atskiras žanras. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami socialdemokratai, gerbiami valstiečiai, nustokite rūsiuose valdyti valstybę. Jūs tą siūlote Lietuvos žmonėms? Jūs šiaip turite proto, kai siūlote vieną iš svarbiausių Lietuvai klausimų – privalomojo šaukimo klausimą – svarstyti rūsiuose? Nors vienas iš jūsų atliko tą privalomąją tarnybą, čia svarstydami rūsiuose? (Šurmulys salėje) Aš manyčiau, jeigu mes norime diskredituoti ir sukompromituoti privalomojo šaukimo idėją, Lietuvos gynybos idėją, taip, geriausia vieta tą daryti rūsiuose. Bet galbūt nedarykime to. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš būsiu taikos balandis. (Juokas salėje) Žiūrėkite, išklausykime šiandien Krašto apsaugos ministeriją, ji papasakos mums, kiek kainuotų, per kiek metų, ką reikia padaryti, kad eitume prie privalomo visuotinio šaukimo. Sausio pradžioje galėsime perkelti į siauresnį formatą, jį galėtų koordinuoti NSGK, tas pats komitetas, kuris koordinavo partijų susitarimą, ir ten daugiau pasikalbėsime apie pozicijas. Tikrai nekurkime čia istorijų, mylime mes visą opoziciją, jūs mylėkite vienas kitą taip, kaip mes jus mylime, ir viskas bus gerai. Gražių jums visiems švenčių!
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai keistai jaučiuosi, norėdamas iš tikrųjų pasisakyti dėl darbotvarkės ir daug žemiškesnių klausimų. Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėjau tik klustelėti dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Ar aš teisingai suprantu? Matydamas keturis nutarimus dėl V. Gapšio mandato naikinimo, aš kaip ir suprasčiau, kad dėl visų nutarimų bus balsuojama vienu slaptu balsavimu: gausime visus keturis nutarimus vienu kartu, dėl jų apsispręsime, nueidami į vieną slaptą balsavimą. Šį rytą aš išgirdau, kad lyg ir planuojama kažkokia kitokia procedūra, jos nebuvo laikomasi, kai vyko apkalta Prezidentui R. Paksui. Tada buvo trys kaltinimai, kiek aš prisimenu. Visus tris gavo, eidami į vieną balsavimą. Žmonės turėjo apsispręsti dėl atskirų epizodų, nes iš principo visi tie kaltinimai susiję, visi tie nutarimai susiveda į vieną dalyką. Ar aš teisingai suprantu, kad planuojama procedūrą daryti taip: gauname vieną nutarimo projektą, einame į vieną slaptą balsavimą, išreiškiame valią? Jeigu sprendimas, sakykime, balsų trūksta mandatui naikinti, mes sukame dar vieną slapto balsavimo ratelį dėl antro nutarimo. Ir taip tol, kol arba pakaks balsų, arba baigsis visi keturi nutarimai. Ar aš teisingai suprantu? Ir užbėgdamas už akių. Jeigu aš teisingai suprantu, gal jūs galite pasakyti, kokiu Statuto straipsniu remiantis būtent tokia procedūra yra planuojama, nes, pakartosiu, R. Pakso apkaltos atveju buvo visiškai kita procedūra pagal tą patį galiojantį Statutą ir Statuto straipsniai, reglamentuojantys apkaltos naikinimą, nėra pasikeitę nuo tų laikų? Tai jūs man pasakykite, kas pasikeitė tuos straipsnius interpretuojant ir kodėl yra planuojama taip ištęsti Seimo darbą, nes iš principo viskas yra susiję?
Jeigu vis tiek yra toks planas, kaip aš girdėjau, tai aš frakcijos vardu prašau sujungti visų tų keturių nutarimų balsavimą į vieną slaptą balsavimą, kad į vieną slaptą balsavimą nuėję Seimo nariai gautų keturis nutarimų projektus, užsidarę kabinoje galėtų laisvai apsispręsti, vienas epizodas jam gal atrodys reikšmingesnis, kitas mažiau reikšmingas, tačiau vieno slapto balsavimo metu. Man atrodo, logika ir paties slapto balsavimo idėja tą suponuoja, o ne taip sukti ratelį tol, kol, nežinau, arba užteks balsų, arba kažkas atsitiks. Man kažkaip labai keistai atrodo. Tai jeigu jūs Statuto straipsnį?.. Aš šį rytą skaičiau Statutą labai detaliai ir neradau tokios procedūros.
PIRMININKAS. Paaiškinsiu.
A. MAZURONIS (DPF). Paaiškinkite.
PIRMININKAS. Taip. Prie tos problemos mes vakar buvome stabtelėję, skyrėme nemažai laiko, aiškinomės su teisininkais ir Teisės departamento išvada lėmė tai, ką mes turime.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas Jurgi!
PIRMININKAS. Tai aš paaiškinsiu. Čia remiamės 242 straipsniu, kur yra pasakyta, kad, pasibaigus asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymui, dėl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo asmuo, kuriam taikoma apkalta, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, ar dėl kiekvieno konkretaus nusikaltimo Seimo Pirmininkas, pavaduotojas pateikia atskirą nutarimo projektą.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas Jurgi, galiu sureaguoti? Tai atskiri nutarimai ir yra, ir mes…
PIRMININKAS. Tai dėl to jau jūs…
A. MAZURONIS (DPF). …per vieną slaptą balsavimą gausime atskirus nutarimus. Gerbiamas Jurgi, aš noriu užbaigti. Palaukite, man atrodo, labai svarbu. (Balsai salėje) Baigė. Andriau, nešauk, būk geras, na, elkimės kultūringai. Gerbiamas Jurgi, žiūrėkite. Kas pasikeitė nuo R. Pakso apkaltos laikų? Ar pasikeitė tik teisininkai Teisės departamente, ar pasikeitė reglamentavimas?
PIRMININKAS. Na, jūs jau tą sakėte. Aš atsakysiu.
A. MAZURONIS (DPF). Atsakykite.
PIRMININKAS. Tai atsakysiu. Tai štai pagal tą cituotą Statuto straipsnį aš parengiau keturis nutarimų projektus. Tikrai niekaip negalima urmu balsuoti už visus keturis nutarimų projektus. Čia to jokiais atvejais mes nedarome ir tenka už kiekvieną nutarimo projektą balsuoti atskirai, bet ne taip, kaip jūs sakote, kad pirma balsuojame dėl vieno, po to sukame ratą dėl antro, po to dėl trečio ar ketvirto. Jūs gaunate keturis balsavimo biuletenius ir balsuosite dėl kiekvieno nutarimo projekto iš karto
A. MAZURONIS (DPF). Per vieną slaptą balsavimą?
PIRMININKAS. O dėl R. Pakso, kai jūs darote sulyginimą. R. Paksas apkaltą patyrė ne dėl padarytų nusikaltimų. Ten buvo tiesiog Konstitucinio Teismo suformuluoti kaltinimai dėl pažeistos priesaikos, sulaužytos priesaikos ir šiurkščiai pažeistos Konstitucijos.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas Jurgi, aš nesupratau. Tai slapto balsavimo metu gausime keturis nutarimus ir?..
PIRMININKAS. Taip, gausite keturis biuletenius, pasiimate keturis biuletenius, einate į kabiną.
A. MAZURONIS (DPF). Labai ačiū, tiek ir norėjau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Beje, pabrėšiu, kad toks variantas yra palankus apkaltą patiriančiam asmeniui, nes jeigu būtų balsavimas dėl kaltinimų sumos, tai būtų mažiau palanku.
Tai dabar vis dėlto dėl darbotvarkės. Yra siūlymas išbraukti diskusiją, tai yra 2-1 klausimą, ir po to einančius projektus – kompleksinį 2-2 klausimų paketą. Kas pritariate Valstiečių ir žaliųjų frakcijos tokiam siūlymui, balsuojate už.
Balsavo 124: už – 24, prieš – 90, susilaikė 10. Nepritarta.
Buvo D. Griškevičiaus išsakytas frakcijos vardu, matyt, siūlymas išbraukti projektą, kuris darbotvarkėje įrašytas kaip 2-18 pozicijos klausimas, – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-2973(3). Kas pritariate tam siūlymui, balsuojate už.
Balsavo 124: už – 47, prieš – 66, susilaikė 11. Projektas darbotvarkėje lieka.
Buvo A. Širinskienės siūlymas įrašyti į darbotvarkę du Rinkimų kodekso projektus. Tai yra projektą Nr. XIVP-3370, to projekto autorė yra pati A. Širinskienė, bet ji pasiūlė įrašyti ir projektą Nr. XIVP-3397, kurio autoriai yra V. T. Raskevičius ir M. Maldeikis. Aš turiu atsiklausti autorių, ar jie reikalauja, kad projektas būtų įrašytas. Taip, matau, kad jie sutinka su tuo siūlymu. Tai teikiu siūlymą įrašyti minėtus du Rinkimų kodekso pataisų projektus į darbotvarkę. Balsuojame.
Balsavo 122: už – 59, prieš – 52, susilaikė 11. Nepritarta.
Dabar beliko sutarti dėl trijų projektų, kurie nėra įrašyti į sesijos darbų programą, tai yra dėl projekto Nr. XIVP-3396 – Vidaus vandenų transporto kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, taip pat Švietimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3419 ir Azartinių lošimų įstatymo pataisų projekto Nr. XIVP-3393. Galima bendru sutarimu, kad protokoliniu nutarimu darbų programa papildoma šiais projektais? Niekas neprieštarauja, taip ir sutarėme.
Balsuosime, ar tvirtiname šios dienos darbotvarkę su… Norėjau sakyti, kad su pakeitimais, bet pakeitimų lyg ir nebuvo. Balsuojame dėl darbotvarkės tvirtinimo.
Už – 93, prieš – 1, susilaikė 31. Darbotvarkė patvirtinta.
10.30 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar leiskite informuoti apie gautą Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Gauname galimybę pakartotinai svarstyti ir tai padarysime šiandien vakariniame posėdyje, bus pateikimas.
Baigėme visus organizacinius, įvadinius klausimus.
Seimo nario Vytauto Gapšio apkalta
Pradedame nagrinėti darbotvarkės 2 klausimą – Seimo nario V. Gapšio mandato panaikinimo klausimą. Vadovaudamasis Seimo statuto 241 straipsnio 10 dalimi, Seimo posėdžių sekretoriato vedėją V. Gureckienę skiriu posėdžio sekretore.
Gerbiamieji Seimo nariai, nors neseniai mes čia turėjome apkaltos procesą, bet privalau priminti Seimo statute reglamentuotas apkaltos proceso taisykles. Posėdžio pirmininkas sprendžia procesinius klausimus. Prireikus pirmininkas gali pasiklausti Seimo nuomonės ar prašyti pritarimo savo sprendimams. Seimo nariai gali klausinėti proceso dalyvius tik su posėdžio pirmininko leidimu. Kalbėti dėl bylos esmės ar kitaip bandyti paveikti proceso eigą Seimo nariams neleidžiama, tačiau jie gali užprotestuoti posėdžio pirmininko atsisakymą leisti klausinėti ar skubotą sprendimą nutraukti apklausą ir balsavimu jį atmesti. Konstitucinio Teismo išvada bei kiti šio ir kitų teismų sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas. Asmenys – Seimo posėdžio pirmininkas ar advokatas – savo kalbose gali remtis įrodymais, turinčiais reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą. Seimo nariai Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, ar vietoj jo kalbančiam advokatui pateikia klausimus tik posėdžio pirmininkui leidus.
Dabar turėtume sutarti, kad Seimo nariui pasisakyti skiriama 20 minučių. Posėdžio pirmininko ar advokato klausimams Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, skiriama iki 20 minučių, bet čia, manau, tik teoriškai, vargu ar tų klausimų bus. Toliau Seimo narių klausimams Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, – iki 30 minučių ir baigiamajam Seimo nario, kuriam taikoma apkalta, žodžiui – iki 20 minučių. Ar galima dėl to sutarti bendru sutarimu, ar būtų kitokių?.. Nematau kitokių siūlymų dėl trukmių, tai taip ir fiksuojame.
10.33 val.
Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos pranešimas
Pagal Seimo statuto 241 straipsnio 4 dalį perskaitysiu pranešimą, kuriame išdėstoma įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio esmė. Pranešimas bus trumpas, nes visi esate susipažinę su Apeliacinio teismo nuosprendžiu ir Aukščiausiojo Teismo nutarimu. Skelbiu tik trumpą, kaip minėjau, pranešimą, kad pradedame apkaltos proceso tvarka nagrinėti klausimą dėl Seimo nario mandato panaikinimo Seimo nariui V. Gapšiui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. priėmė nuosprendį, kuriuo už padarytus keturis nusikaltimus V. Gapšys nuteistas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 3 dalį ir Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio „Prekyba poveikiu“ 4 dalį. Subendrinus paskirtas bausmes, jam paskirta ketverių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ji šiuo metu atliekama įkalinimo įstaigoje. Seimo nario prašymą sustabdyti bausmės vykdymą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė. V. Gapšiui taip pat atimta teisė penkerius metus būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar nevyriausybinių organizacijų skiriamas ar renkamas pareigas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kaip minėjau, teikiu keturis Seimo nutarimų projektus, kuriais prašoma panaikinti Seimo nariui V. Gapšiui Seimo nario mandatą. Seimo Teisės departamentas išaiškino, kad pagal Seimo statutą negali būti teikiamas vienas nutarimo projektas dėl visų nusikaltimų sumos, o turi būti atskiri nutarimų projektai dėl kiekvieno nusikaltimo, įvardinto Apeliacinio teismo nuosprendyje. Dėl to, vykstant slaptam balsavimui, kiekvienas balsuoti atėjęs Seimo narys gaus keturis slapto balsavimo biuletenius. Tam, kad kaltinamas Seimo narys netektų mandato, pakanka, kad bent už vieną iš Seimo nutarimų projektų balsuotų ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Toks trumpas pranešimas. Ir tęsime, kaip numato Statutas. Dabar suteikiu žodį posėdžio sekretorei V. Gureckienei.
V. GURECKIENĖ. Gerbiami Seimo nariai, į apkaltos procesą Seime atvyko Seimo narys V. Gapšys. Seimo narys advokato dalyvavimo nepageidavo.
PIRMININKAS. Vadovaujantis Statuto 241 straipsnio 7 dalimi, žodis dabar suteikiamas asmeniui, kuriam pradėta apkaltos byla, tai yra Seimo nariui V. Gapšiui. Kviečiame į tribūną. Kaip minėjau, pasisakyti skiriama iki 20 minučių.
10.37 val.
Seimo nario Vytauto Gapšio kalba
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami parlamentarai, atleiskite, gal nebus ta kalba visiškai sklandi, turiu pasirašęs tik jos gaires, bet pasistengsiu suspėti per laiką, nesutrukdyti ir kalbėsiu apie keletą dalykų: apie grotas ir laisvę, apie teismus ir interpretacijas bei apie ateitį ir viltį.
Pirmiausia noriu pradėti nuo to, kad aš esu tas pats Vytautas Gapšys, kuris buvo ir iki lapkričio 22 dienos, to teismo posėdžio, kuriame buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Stoviu šioje tribūnoje taip pat, kaip stovėdavau ir iki tol. Gal tema skirtinga, bet mintys šviesios, į valstybės priekį žiūrinčios. Visada toje tribūnoje stengdavausi atstovauti rinkėjų interesams ir valstybės interesams. Galvoju, tą patį darėte ir jūs.
Deja, lapkričio 22 dieną buvo priimtas teismo nuosprendis, kuris mane apkaltino ir mane nuteisė dėl mano kalbų, kad aš kalbėjau apie Seimo darbą, kad kalbėjau apie įstatymų projektus. Apie tai aš ir pakalbėsiu. Bet šiandien stoviu prieš jus specialiai nesislėpdamas už kamerų, nesislėpdamas už kompiuterių ar pareiškimų, iškelta galva prieš jus, nes tikiu, kad esu teisus. Ir teisus jaučiuosi ne tik širdyje, bet tą teisumą pabandysiu pagrįsti ir faktais iš bylos ir kitų teismų bylų, kurios formuoja tam tikrą praktiką.
Žinote, kaip ir sakiau, kalbėsiu ir apie grotas. Taip, fizinė mano laisvė yra apribota atliekant bausmę, todėl aš negaliu atlikti visų dalykų, kuriuos aš norėčiau padaryti gyvenime. Bet tai nereiškia, kad tai sustabdo mano vidinę laisvę, mano vidinius įsitikinimus, mano vidines pažiūras. Viduje aš išlieku laisvas, nepaisydamas to, kad tos grotos ir apriboja tam tikrą mano laisvę. Bet stiprių žmonių jokios grotos nesustabdo. Aš jaučiuosi stiprus, stovėdamas prieš jus, nes, kaip ir sakiau, jaučiuosi teisus.
Tam, kad tai galėčiau pagrįsti tam tikrais teisiniais argumentais, turiu prieiti prie teismų ir interpretacijų. Byla tęsėsi daugelį metų. Veiksmai, kuriais esu kaltinamas, buvo 2015–2016 metais. Per tą laiką buvo apklausti šimtai liudytojų, atlikta įvairiausių teismo proceso veiksmų. Vilniaus apygardos teismas kelerius metus nagrinėjo baudžiamąją bylą, apklausė visus liudytojus, kuriuos norėjo, kad būtų apklausti, sudėliojo visą medžiagą, ištyrė visus įrodymus ir, sudėjęs į visumą, priėmė nuosprendį, kuriuo išteisino. Todėl, kad pasakė, kad nusikaltimo nėra padaryta.
Deja, Apeliacinis teismas apie kai kuriuos liudytojų parodymus tiesiog pasakė, kad jie atrodo nereikšmingi, nors kitam teismui atrodė priešingai. Bet, aišku, kartais kam reikia gadinti istoriją faktais? Paprasčiau paimti prokuroro interpretaciją ir pasakyti, tiesiog uždėti galutinę nuosprendžio dalį.
Kodėl taip nutiko? Galiu iš dalies tik spėlioti. Galbūt tai nutiko dėl to, kaip rašo ir V. Hugo viename romane „Paryžiaus katedra“, kur sako, teismo narys buvo kurčias, jisai buvo kurčias fiziškai. Tai nedidelė yda teisėjui, metras Florijanas vis tiek skelbdavo neatšaukiamus ir labai vykusius nuosprendžius. Juk užtenka, kad teisėjas atrodo besilaikąs… o garbingasis teismo narys itin gerai vykdė tą pagrindinę gero teisėjavimo sąlygą, nes jo dėmesio negalėjo blaškyti joks triukšmas. Jis tiesiog negirdėdavo, ką sako nei tas teisiamasis, nei kiti aplinkiniai, jis buvo fiziškai kurčias, bet teisė.
Nesakau, kad šį kartą kolegija buvo fiziškai kurčia, bet kurtumas galbūt pasireiškia kitais aspektais. Vieną iš tų teisėjų buvo prašoma nušalinti proceso metu, ir pagrindas tam, manau, buvo pakankamai stiprus, kad buvo prašoma nušalinti, nes jis pats buvo apklaustas teisėjų korupcijos byloje kaip specialusis liudytojas. Iki mano ausų atėjo ir pokalbių detalių, kurios, kaip sako, buvo to teisėjo pasakytos, bet aš jų nekartosiu, nes, tiesą pasakius, aš negavau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kur galėčiau pacituoti. O kadangi negaliu pacituoti, nemanau, kad būtų sąžininga sakyti. Bet manau, kad jūsų, Seimo narių, kompetencijai priklauso galimybė patikrinti ir kriminalinės žvalgybos metu surinktą medžiagą. Yra Kriminalinės žvalgybos komisija, kuri galėtų išsireikalauti ir sudėlioti tam tikrus taškus, kad paaiškėtų, ar tikrai viskas tenai buvo teisinga. Bet čia jau galbūt yra kitas procesas, tolesnis. Neabejoju, kad kasacinis teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – šiuo klausimu irgi tars tam tikrą savo žodį.
Bet šiandien turiu nukrypti į dar vieną bylą, į K. Tubio bylą, kurios galutinis ir neskundžiamas dokumentas, procesinis dokumentas, Aukščiausiojo Teismo nutartis septynių teisėjų kolegijos buvo paskelbta lygiai tą pačią dieną, 2023 metų kovo, atsiprašau, lapkričio 22 dieną. Nors ta byla nėra mano byla, bet turiu pacituoti, nes tai yra praktika, kurią formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija ir kuri absoliučiai skiriasi nuo to teisinio frankenšteino, kurį sukūrė Apeliacinis teismas.
Taigi, pacituosiu iš pranešimo spaudai, jį išplatino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kai kas yra sutrumpinta, tai nėra visiškai pažodžiui, bet nutartis, ją galite pasiskaityti, atitinka tą, ką pats Aukščiausiasis Teismas ir išplatino pranešime spaudai. K. Tubis buvo nuteistas už tai, kad, būdamas Anykščių rajono savivaldybės meru, pasinaudodamas Anykščių rajono savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka ar Anykščių rajono savivaldybės administracijos tarnautojais, savo ir visuomeninio komiteto naudai pareikalavo ir susitarė užmaskuotai priimti 1 tūkst. eurų kyšį kaip auką komitetui ir ją priėmė, pažadėjęs paveikti Anykščių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir skubos tvarka imtųsi veiksmų, kad būtų patikslinti kaltinime nurodyto žemės sklypo kadastriniai duomenys, taip pat kad žemės sklypas būtų priimtas Anykščių rajono savivaldybės žinion. Tai ponas K. Tubis už tai buvo nuteistas. Ir štai kaip pasisako Aukščiausiasis Teismas: „Prekyba poveikiu įstatyme ir teismų praktikoje yra aptarta kaip veika, kuria asmuo įsipareigoja už kyšį panaudoti tikėtiną ar tariamą įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą, organizaciją ar konkrečius įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų.“
Dėl kaltinimo, susijusio su žemės sklypo perėmimu, kolegija pažymėjo, kad teismai skirtingai įvertino dvi situacijas, kurios savo turiniu yra įprastos, normalios ir teisėtos. Viena iš jų – sklypo paėmimas savivaldybės žinion, o kita situacija yra parama komitetui. Nesant įrodymų, kad K. Tubis kokiu nors būdu stengėsi palengvinti sąlygas R. K. valdomai įmonei sklypą išsinuomoti, ėmėsi veiksmų, kad būtų daroma įtaka būsimo nuomos aukciono procedūroms, lieka neaišku, kaip apskritai galėjo būti veikiama R. K. interesais. Be to, byloje nėra nustatyta, kad dėl kaltinime nurodyto žemės sklypo perėmimo skubos tvarka būtų imtasi išskirtinių veiksmų, nesilaikyta žemės sklypo perėmimo tvarkos, būtų sutrikdyta normali valstybės tarnautojų darbo tvarka ir panašiai. Kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog K. Tubio veiksmai, susiję su žemės sklypo klausimo sprendimu, atitiko įprastų savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, o žemės sklypo perėmimo savivaldybės žinion inicijavimas ir galimybė vėliau rengti aukcioną dėl naudojimosi sklypu, nuomos nesudarant, nepažeidžiant jokių… nieko nepažeidžiant, nesudarant jokių sąlygų R. K. įmonės naudai ir nesikišant į aukciono rengimo procedūras, yra pernelyg nutolę nuo nusikalstamo pažado pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalį. Kolegija taip pat pažymėjo, kad toks veikimas galėtų būti vertinamas kaip korupcinio pobūdžio nusikaltimas tik nustačius ir faktinėmis bylos aplinkybėmis pagrindus, kad K. Tubis reikalavo už tokį veiksmą kokio nors atlygio, manipuliuodamas žemės sklypo perėmimo eiga, pagreitindamas ar stabdydamas klausimo sprendimą priklausomai nuo paramos gavimo ar negavimo.
Jūs turėjote progą susipažinti su Apeliacinio teismo nuosprendžiu. Aš galiu dar kartą pasakyti: Apeliacinis teismas nusuko į kitą pusę, į kitą praktikos formavimo dalį. Bet Aukščiausiasis Teismas yra būtent ta institucija, tas Teismas, kuris praktiką formuoja. Aš nesileisiu į kiekvieną epizodą, tam turbūt neturiu ir laiko, bet paminėsiu keletą dalykų. Juo labiau kad salėje yra žmonių, kurie tuos istorinius faktus prisimena. Apie juos, beje, liudijo ir teismuose. Pavyzdžiui, Vilniaus–Utenos kelias. Taip, R. Kurlianskis manęs paklausė. Paklausė vieno dalyko: ar tas projektas bus įtrauktas į Seimo darbotvarkę, ar yra planuojama? Žinote, aš net negalėjau įsivaizduoti tuo metu, kad už tai būsiu teisiamas, kad pasakysiu, ar bus įtrauktas, ar nebus įtrauktas. Juo labiau kad mano atsakymas buvo toks: „Mano žiniomis, turi būti įtrauktas, nes yra koalicijos sutarimas.“
O chronologija buvo tokia. Teismui tai nelabai rūpėjo, bet jūs, kaip politikai, puikiai žinote, kad dažniausiai dėl tam tikrų svarbių visuomenės klausimų veikia koalicinės tarybos. Taigi 2015 metų vasarą koalicinė taryba po ilgų ginčų, įvairiausių komisijų sudarymo buvo susitikusi aptarti, kaip bus sprendžiamas kelių finansavimo klausimas. Labai girdėta, turbūt šiemet tas pats buvo. Kelių finansavimo klausimai buvo sprendžiami ir toliau. Taigi dabar nepasakysiu tiksliai, birželio ar liepos ten mėnuo buvo, gal rugpjūtis, bet tikrai buvo vasaros metu. Mes susitikę aptarėme, kad viešosios ir privačios partnerystės būdu bus tiesiamas Vilniaus–Utenos kelias, Darbo partijos frakcija nebeprieštaraus tam projektui, bet su sąlyga, kad bus asfaltuojami žvyrkeliai. Turbūt sukėlėme nemažą galvos skausmą tuometiniam premjerui A. Butkevičiui, nes tas susitarimas turėjo taip ir būti įgyvendintas, biudžete turėjo būti rastas finansavimas žvyrkeliams, bet nereikėtų finansavimo iš valstybės biudžeto Vilniaus–Utenos keliui. Visa tai buvo sutarta, buvo išplatinti pranešimai spaudai, pasisakymai, nutarimas dėl Vilniaus–Utenos kelio buvo įtrauktas į Seimo sesijos darbų programą, ta sesijos darbų programa, puikiai žinote, patvirtinama rugsėjį, pirmomis sesijos dienomis, gal po savaitės ar panašiai.
Ir man R. Kurlianskio klausimas buvo užduotas rugsėjo 28 dieną, kai sesijos darbų programoje tas klausimas jau buvo, koalicijos susitarimas buvo, frakcijos komunikacija buvo, viskas buvo sutarta, visi tą žinojo. Tai natūralu, ką aš galėjau atsakyti – taip, aš galvoju, kad bus įtrauktas tas klausimas. Nieko neprašė jis manęs, nei balsuoti už tą klausimą, tiesiog domėjosi, ar tas klausimas bus. Nekalbėjome ir apie jokį kyšį už tai. Na, aš neįsivaizduoju, kas net ir mokėtų kokį nors kyšį už tai, kad sužinotų, ar klausimas bus darbotvarkėje, ar nebus. Taip, buvo politiniai tam tikri niuansai, politiniai, techniniai, gal net galima pavadinti, kad tą nutarimo klausimą buvo suplanuota įtraukti šalia biudžeto. Natūralu, nes yra kelių, žvyrkelių finansavimo klausimas, išsprendžiamas šitas klausimas ir biudžetas išsprendžiamas.
Šitame Seime turbūt to nereikia aiškinti, klausimas vienas su kitu susiejamas ne vienas. Žinote, kai dar kartą R. Kurlianskis buvo pasakęs, man atrodo, kad čia jau viskas techniškai aišku, kad čia jūs svarstysite tą klausimą, natūralu, mano atsakymas – turbūt bus taip, aš dar pasižiūrėsiu, gal kažkur kažkas kažkodėl išbraukė. Bet ne, tas klausimas nebuvo išbrauktas, jis natūralia tvarka, nedarant jokios įtakos jokiems politiniams procesams, buvo ir patvirtintas. Bet aš esu už tai nuteistas. Nors manęs niekada net neklausė, ar aš balsuosiu už tą klausimą. Turbūt ir nereikėjo klausti, buvo pranešimai spaudai dar anksčiau negu mūsų pokalbiai išplatinti, kad frakcija palaikys.
Dar daugiau, projekto svarstymas buvo praėjęs iki tos 28 dienos pokalbio ir frakcija jau buvo balsavusi. Į teismą aš atnešiau frakcijos sprendimų protokolus, kurie yra iki tos rugsėjo 28 dienos, kur frakcija yra apsisprendusi balsuoti ir palaikyti. Aš jau nebežinau, ką aš dar galiu padaryti ir kaip aš dar galiu įrodyti, kad aš esu ne kupranugaris. Šiuo atveju aš padariau viską, ką galima įrodinėjant, ir aš padarysiu dar kartą viską Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Tikiuosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikysis tos suformuotos praktikos.
Yra ir kitų epizodų. Kaip ir minėjau, paimsiu kelis. Vienas iš jų, tarkime, Tujų gatvės sklypas. Kadangi K. Tubio byloje aptartas sklypo klausimas, ir aš pakalbėsiu apie sklypo klausimą. Taip, įsivaizduokite, valstybės įmonė skelbia konkursą nusipirkti tam tikrus nebereikalingus, nebenaudojamus statinius, įrenginius. Ir tose konkurso sąlygose oficialiai yra pridėtas Nacionalinės žemės tarnybos raštas, kuriame sakoma: mes sutinkame, kad žemės sklypas toks, koks yra dabar, tos valstybinės įmonės būtų išnuomojamas naujam tų statinių savininkui. Pusė Vilniaus taip yra pastatyta – kažkas nusiperka statinius, išsinuomoja sklypą, perstato, stadioną panašiai, man atrodo, statė dabar, stadionas, atsiprašau… statė visą miestelį. Natūralu, kad jeigu tau tai yra pridėta kaip dokumentas, visa tai yra formuojama, taip ir įrašoma į sąlygas, aprašoma pritraukiant konkurso dalyvius, kad ten bus galima daugiabučius statyti.
Ir staiga įvykus konkursui, įvykus aukcionui, sumokėtos milijoninės sumos, galiausiai išeina taip, kad pradeda strigti procesas. Kažkodėl Nacionalinė žemės tarnyba nebesilaiko to rašto, kurį buvo įrašiusi. Paklausė, kas čia yra, kodėl nevyksta tie procesai, kurie buvo aprašyti konkurso sąlygose. Paklausiau V. Baltraitienės, kokia yra situacija. Jos atsakymas buvo labai paprastas ir teisingas: jeigu teisės aktai numato, kad taip turi būti, vyks pagal teisės aktus. Įrašytuose pokalbiuose lygiai taip ir atkartojau. R. Kurlianskiui sakau: pasakė, kad vyks pagal teisės aktus. Jeigu teisės aktai tai leidžia, vyks taip. Jeigu to neleidžia, vadinasi, nevyks. Dar pridėjau: aš pasižiūrėjau teismų praktiką. Pagal teismų praktiką irgi turėtų būti taip, kaip jūs sakote, man atrodo, jūs teisūs. Nežinau, ar daug kyšininkavimu užsiimančių asmenų skaito teismų praktiką ir atsako, kad vyks pagal teisės aktus? Jums spręsti.
Aš manau, kad čia Aukščiausiasis Teismas padarė pagaliau atskirtį. Jis pasakė, kad du teisėti veiksmai: nuolaidos reklaminei kampanijai (jos nepažeidė jokių įstatymų – buvo galima tuo laikotarpiu gauti tas nuolaidas) ir klausimas apie įtraukimą į darbotvarkę ar dar kas kita nėra savaime nusikaltimas. Dviejų teisėtų veikų negalima taip suplakti, nepateikiant kokių nors specialių įrodymų. Todėl aš tikiuosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikysis savo suformuotos praktikos, nors kartais, suprantu, ir jiems būna sunku. Turbūt šiandien net nereikėtų to nagrinėjimo, jeigu jie būtų tiesiog sustabdę bausmės vykdymą. Deja, Aukščiausiasis Teismas nusprendė kitaip.
Nors pacituosiu kitą jų nutartį. Jos, deja, nėra viešinamos, todėl jas sudėtingiau surasti, bet pavyko, advokatai rado. Štai, cituoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį: „Nuteistasis ir jo gynėjas prašo sustabdyti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Šį prašymą motyvuoja tuo, jog turi šeimą, nepilnametį vaiką, be to, nesislapstė, netrukdė tyrimui. Pažymi, kad pradėjus vykdyti bausmę bus prarasti darbiniai ir verslo ryšiai, santykiai su vaiku, artimaisiais. Prašymas tenkintinas.“ Kasacinis teismas priėmė kasacinį skundą ir atidėjo bausmės vykdymą. Taip, sutinku, teisė kasaciniam teismui yra jų diskrecija, bet ar tai yra visiškai tokia išimtinė ir negalėjo pritaikyti šį kartą? Pavyzdys – nutartis, kuri rodo, kad nėra tokia išimtinė. Mano argumentai iš esmės buvo identiški šitiems argumentams. Ta kasacinio teismo trijų teisėjų grupė, kuri priima kasacinius skundus, priėmė tokį sprendimą.
Todėl, kalbėdamas apie ateitį ir viltį, sakau: nenoriu jokių išskirtinių sąlygų – noriu tų sąlygų, kurios yra suformuotos kasacinio teismo. Noriu, kad teismai nebijotų taikyti tuos sprendimus, kuriuos taikė iki šiol, tą pačią dieną, kaip Apeliacinis teismas tomis dienomis, kai stabdė bausmių vykdymą.
Dar kartą tik pakartosiu, nes prie kiekvieno klausimo jau nebeisiu: viduje jaučiuosi teisus, tik dėl to ir stoviu čia, prieš jus. Kitaip, jeigu jausčiausi neteisus, būčiau pats atsisakęs mandato. Gyvenime jau esu tai daręs – ne dėl to, kad tada nesijaučiau teisus, bet dėl to, kad buvo tam tikras, galima sakyti, spaudimas prieš rinkimus. Bet šiandien tikrai esu tvirtai nusiteikęs apsiginti kasaciniame teisme. Tikiuosi teisingų Seimo sprendimų, nes kai kurių dalykų atsukti atgal po šiandienos nebebus įmanoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, dabar galėtų būti užduodami klausimai. Klausimus užduoda posėdžio pirmininkas, tačiau aš neturiu klausimų, neplanuoju užduoti. Taigi, šita galimybė čia liks tik teorinė.
10.59 val.
Seimo nario Vytauto Gapšio atsakymai į Seimo narių klausimus
Dabar pagal Seimo statutą Seimo nariai Seimo Pirmininko leidimu Seimo nariui V. Gapšiui gali užduoti klausimus. Tam skiriama iki 30 minučių. Seimo nariai čia, kaip suprantu, tam ir yra užsiregistravę.
Pirmasis yra V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vytautai, tikrai gera ir stipri kalba. Išsakyti argumentai mane iš tikrųjų įtikina, juo labiau kad aš tikrai mačiau, sekiau tą visą procesą. Tai, ką paminėjote, iš tikrųjų didelis absurdas. Nuolaidos ir pokalbiai sugretinti ir padarytas nusikaltimas. Visiškas absurdas. Tikrai netikiu tavo ir visos partijos bendruomenės kaltumu. Apeliaciniame teisme priimtas sprendimas man yra iš esmės nesuvokiamas. Aišku, gaila, kad Seimas nelaukia Aukščiausiojo Teismo spendimo. Aš tikiuosi, kad jis bus visai kitoks.
Bet mano klausimas yra paprastas. Ar tas priimtas sprendimas yra signalas ir kitiems tavo kolegoms, dabartiniams kolegoms Seime, visiems Seimo nariams, kitiems politikams, kad už diskusijas, priėjimą salėje, pakalbėjimą, paklausimą, ar bus darbotvarkėje klausimas, kaip balsuosite ir visa kita, kad už tokį savo darbo atlikimą… turi būti mažiau aktyvus, mažiau dirbti ir bijoti, nes gali būti apkaltintas tuo, ko iš tikrųjų nėra?
V. GAPŠYS (DPF). Aš tikiuosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas parodė principinę poziciją ir ta principinė pozicija yra pagrįsta teisiniais argumentais. Padarė K. Tubio byloje atskirtį tarp tų veikų, jas atribojo, kada tai būtų laikoma nusikaltimu, o kada tai nėra laikoma nusikaltimu. Tai būtų visiškas absurdas kiekvienam Seimo nariui kalbantis su savo rinkėjais, su bendruomene, su tais pačiais verslininkais bijoti kiekvieno žodžio, ar pasakęs dėl to proceso, vykstančio parlamente, tu nebūsi apkaltintas, gal tu su tuo verslininku tiesiog esi pažįstamas, kur nors kartu šventėte kokį nors gimtadienį, galbūt apkaltins ne kyšio paėmimu, o piktnaudžiavimu jo naudai ar dar kuo nors. Tai būtų visiškas absurdas.
Taip, demokratinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje mes turime įstatymus ir negalime leisti kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, tai yra suprantama, bet negalima padaryti bet kokios veikos dirbtinai kyšininkavimu, piktnaudžiavimu. Kaip ir minėjau, Vilniaus apygardos teismas atskyrė tuos dalykus šiek tiek kitais argumentais negu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi didesnę galią formuodamas praktiką, bet padarė logišką, teisiškai aiškų atskyrimą. Deja, Apeliacinis teismas, kaip ir sakiau, buvo kurčias, ne fiziškai, bet galbūt kitais argumentais kurčias, to nematė, negirdėjo. Galbūt jie būtų priėmę visiškai kitokį sprendimą, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų keliomis dienomis anksčiau paskelbęs savo sprendimą mano minėtoje byloje. Bet yra taip, kaip yra. Aš tikiuosi, kalbėdamas apie viltį, kad ta praktika, kurią jau suformavo ne trijų Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, o septynių teisėjų kolegija, bus ta normali praktika. Seimo nariams, savivaldybių merams nereikės kiekvieną sykį bėgti į kitą gatvės pusę, vos pamačius verslininką ar rinkėją.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Pagrindinė priežastis, kaip visiems ir žinoma, jūs ir šiandien tai įvardijote iš tribūnos, kad jūs derėjotės su žiniasklaidos priemonėmis dėl nuolaidų. Kadangi nesu detaliai susipažinęs su bylos detalėmis, norėčiau jūsų paklausti. Ar jums žinomi atvejai, kai kitos partijos ar jų atstovai taip pat derėjosi dėl panašių nuolaidų? Jeigu taip, kokia už tai, jūsų nuomone, turėtų būti jiems atsakomybė? Jeigu taip buvo, kodėl jos nėra? Jeigu tokių atvejų buvo, tai kaip taip atsitiko, gal jūs prašėte didesnių nuolaidų negu kiti?
V. GAPŠYS (DPF). Dėl nuolaidų pirmiausia atsakysiu taip. Žinau, kad dėl nuolaidų yra kalbėjusios turbūt visos partijos vienu ar kitu laiku, bet nė vieno nenoriu nusitempti į teisiamųjų suolą. To, ką perėjau, manau, užteks mano patirties ir pasakojimų visiems ilgą laikotarpį. Turbūt nelinkėčiau nė vienam to pereiti. Bet galiu pasakyti. Taip, dėl nuolaidų mes kalbėjome, bet kalbėjome iš esmės su pačia LNK, tai yra atstovais, kurie atsakingi už tas nuolaidas. Su R. Kurlianskiu ir ponu D. Mockumi vakarieniavome, buvo tokia kalėdinė vakarienė, užsiminė jie apie situaciją, kalbame, rinkimai. Taip, aš pasakiau, kadangi LNK yra ta kanalų grupė, kuri yra viena didžiausių ir buvo viena didžiausių mūsų reklamos transliuotojų (keisdavosi: kartais TV3 būdavo didesnė, kartais LNK, bet iš principo jie buvo vieni didžiausių), ir kad mes kalbėsimės su jūsų atstovais apie tas nuolaidas. Tai yra turbūt normalu, kai tu kalbi su savininkais (ten kartu buvo ir tarybos tos įmonės, juridinio organo), kad apie tai gali kabėtis. Bet kalbėjausi aš su LNK atstovais, net ne su R. Kurlianskiu ir ne su ponu D. Mockumi, dėl nuolaidų sąlygų. Mes buvome suplanavę didžiulį reklaminį paketą, daugiau negu 100 tūkst. eurų vertės, tik LNK apie tai iki galo nežinojo, todėl aš nuvažiavęs pasakiau teisiai šviesiai: žiūrėkite, mes ateisime pas jus su reklaminiu paketu, kuris yra 100 tūkst. eurų (dar šiek tiek daugiau, man atrodo, dabar skaičių nepasakysiu), mes kalbame apie 10 % nuolaidą nuo to 100 tūkst. eurų paketo. Ar tai buvo didelė nuolaida, ar maža? Kartais net parduotuvėje turbūt gali 10 % nusiderėti. Bet žiūrint iš žiniasklaidos prasmės, apygardos teisme buvo liudytojai iš LNK, tai jie pateikė ne vieną pavyzdį, kur kainos buvo žymiai mažesnės, negu mūsų gauta su nuolaida, žymiai mažesnės. Ir galiausiai iš esmės visi, kurie ten dalyvavo, sakė: iš šitos nuolaidos daugiausia uždirbo LNK, nes jie vis tiek gavo užtikrintai didelį reklamos paketą, su nuolaida reklamos transliavimas, kai jau su visa pritaikyta, visa kita, mums išėjo brangiau negu kitiems komerciniams užsakovams. Todėl aš nežinau, kur čia galima rasti dar nusikaltimą? Bet svarbiausia net ir ne tie dalykai, svarbiausia atskyrimas tų dalykų, tai yra kad aš niekada nesiejau kažkokio paklausimo dėl žemės sklypo, dėl darbotvarkės, dėl kitų klausimų, niekada niekur nesiėjau, kad tai yra daroma tik dėl to, kad aš gaunu kažkokią nuolaidą Darbo partijos reklamai. Apie tai absoliučiai niekada nebuvo jokios kalbos ir jokio susiejimo.
PIRMININKAS. Toliau klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Galime suprasti jūsų nuoskaudą ir tokio atpirkimo ožio būseną, kada mes čia ne kartą esame girdėję, kad panašūs tokie veiksmai, dėl ko jūs esate nuteistas, dėl įtakos žiniasklaidai… Sakykite, ar žinote nors vieną partiją, kuri, pavyzdžiui, nėra dalyvavusi tokiame procese? Ar galite įvardinti? Mes čia gi visi viską žinome maždaug, jaučiame, kas čia ką žada, kas čia kaip elgiasi, bet yra kitas dalykas. Jeigu jūs ir neįvardintumėte, ar tokių partijų yra, ar ne, bet žmonės tikrai palaiko jūsų tos trijulės uždarymą, tai vienareikšmiška, nes ilgai buvo laukta tokių aukų kaip jūs. Ilgai buvo laukta. Bet jūsų atvejis yra išskirtinis iš tos trejybės. Sakykite, o ką mes turime padaryti, kad grąžintume pasitikėjimą teisingumo sistema Lietuvoje? Ką padaryti? Ar dabar prašyti, kad neimtų kyšių žiniasklaida, ar ką mes turime kartu padaryti, nes kitaip neįmanoma? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Sudėtingas klausimas, kuris turbūt peržengė net šitos apkaltos procesą, bet labai teisingas. Žinote, aš nenoriu čia badyti pirštais, kas kokias nuolaidas gavo, ir toje byloje buvo net minėta, kur ten kokios partijos buvo sekamos, kur kas buvo ir panašiai, bet, žinote, tie, kurie mane pažįsta, aš viduje, širdyje nesu tas žmogus, aš kartais suprantu, kad man tenka sunkesnę naštą panešti negu kai kuriems kitiems, bet aš dėl to nesijaudinu. Aš matau priekyje šviesą, priekyje pozityvą ir su tuo pozityvu stengiuosi gyventi. Tai tikrai į teisiamųjų suolą nenoriu nė vieno iš jūsų čia tempti, nei vienos partijos, nei kitos, tai yra ne mano darbas. Ir kas aš toks, kad teisčiau kitus? Bet dar svarbesnis jūsų klausimas yra apie tai, ką mes turime padaryti. Nekaltinu ir visuomenės. Visuomenei buvo sudarytas lūkestis, kad byla turi baigtis taip. Ir tas lūkestis yra sudaromas visuomenei pučiant tą burbulą, tai pačiai teisėsaugai darant spaudos konferencijas, pristatant viską kaip jau įvykusį faktą ir faktiškai išspręstą bylą. Jeigu teisėjai staiga nukrypsta kažkur nuo teisėsaugos pateikto plano, tada jie, atrodo, tampa korumpuoti, nors jie galbūt išnagrinėjo tą bylą nuoširdžiai, teisingai, pažodžiui – taip, kaip ir reikalauja įstatymas. Tai yra, deja, toks visuomenės lūkestis. Bet teisinėje valstybėje su visuomene reikia kalbėti ir žiūrėti.
Aš manau, prieš kelias dienas nutiko dar vienas teisinis precedentas, kuris, gali būti, pradės keisti ir mūsų teisėsaugos institucijos požiūrį, kaip tai pristatyti. Garsioji greitųjų testų byla – Narbutas prieš Lietuvą. Viena jos dalis jau nukeliavo į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė dėmesį ir į komunikavimą apie tai, kaip jo atžvilgiu buvo komunikuojama, ir pripažino kaip pažeidimą tam tikrų asmenų komunikaciją. Atkreipė dėmesį į dar svarbesnį dalyką – kad įstatymai ne tik paraidžiui turi būti vykdomi, bet turi būti vykdomi ir protingai. Pagal mūsų įstatymus asmuo gali būti sulaikytas 48 valandoms. Ponas buvo sulaikytas, rodos, 33 valandas, bet Europos Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad įstatymo pažeidimas gali būti ir tas, kad net per tas 33 valandas nesugebėjo kreiptis į teismą dėl tolesnio jo sulaikymo ir Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė jokių rimtų argumentų, kodėl to nepadarė. Tai parodė, kad, nepaisant, kad yra formalus 48 valandų terminas, tai nereiškia, kad 48 valandoms žmogų turi sulaikyti. Tu turi padaryti visus veiksmus kaip įmanoma greičiau ir kreiptis į teismą, ir spręsti tuos klausimus.
Dar daugiau ten yra pasisakymų – šviežia byla, švieži dalykai. Bet principas yra toks, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas parodė, kad kartais net formalus įstatymų laikymasis yra nepakankamas, kad mes turime žiūrėti į žmogų ne su išankstinio nuteisimo nusistatymu. Pasisakyta ir dėl Prezidento komentarų, ir dėl sveikatos, rodos, ministrų pasisakymų, ir dar kažko buvo ten, ir dėl viso kito. Tai rodo, kad mes turime vadovautis ir protingumo principais, jie teisinėje valstybėje kartais yra žymiai svarbiau už formą. Tuos dalykus mes turime daryti. Kai mes pradėsime vadovautis ir mes pradėsime komunikuoti, žiniasklaida pradės kalbėti ir žiūrėti į visumą ir į protingumo principą, aš manau, tada ir visuomenėje įvyks lūžis. Bet visada, aišku, išliks tokių, kurie nori, kad V. Gapšys pabūtų už tų grotų, ką aš dabar, tiesą sakant, ir dariau, jau netgi atlikau tam tikrą dalį bausmės. Bet, kaip ir sakau visiems tiems, kurie nori to fizinio mano pabuvimo už grotų, – jūs gal suvaržote mano fizinę laisvę, bet mano vidaus, mano vidinės laisvės tikrai tai nesuvaržys.
PIRMININKAS. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Na, tikrai nėra pati maloniausia situacija mums, Seimo nariams, ir čia nėra nei džiaugsmo, nei piktdžiugos. Kalbame apie Seimo reputaciją. Iš jūsų kalbos mane nemaloniai nuteikė jūsų, kaip teisininko, atsiliepimas apie Apeliacinį teismą. Mano manymu, buvo ir menkinamas tas sprendimas, ir patys teisėjai vadinami iš dalies neįgaliais, kurtumo problemų, klausos problemų turinčiais. Nemanyčiau, kad Seimo narys turėtų ginčyti, iš Seimo tribūnos laikyti abejotinu sprendimą teismo, susidedančio iš trijų teisėjų.
Užjaučiu jus asmeniškai ir jūsų šeimą – tikrai ne patys lengviausi laikai. Bet, Vytautai, ar jūs nemanote vis dėlto, kad jūs mus galėtumėte išlaisvinti, ir saugodamas ir Seimo reputaciją, ir įvaizdį, vis dėlto neleisti mums šiandien balsuoti dėl jūsų, o pats pateiktumėte pareiškimą garbingai, tiesiog žinodamas, kad įvyko taip, kaip įvyko, yra tokia klaida? Nors jūs ir jaučiatės teisus, bet jaustumės visi geriau, nes tikrai nejauku.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmiausia neįžeidinėjau nė vieno ir tikrai nevadinau neįgaliu. Toks žodis net nebuvo pavartotas. Noriu į tai atkreipti dėmesį. Kalbėjau apie kurtumą iš V. Hugo knygos „Paryžiaus katedra“. Ten yra pavaizduotas, kaip žinote, literatūrinis kūrinys, kuris reiškia ne tik kurtumą šiuo atveju, – tai parodo visos sistemos negebėjimą išgirsti tuos žmones. Jeigu jūs perskaitytumėte kūrinį, pamatytumėte, kokia komiška situacija ten susidarė. Kai buvo sakoma viena, teisėjas girdėjo, tiksliau, negirdėjo, o susigalvojo automatiškai sau atsakymą kitą. Ir tai jokiu būdu ne įžeidimas – tai parodymas sistemos, kad yra kur taisytis.
Tai šiuo atveju aš nesiginčysiu dėl tų teisėjų, visa kita. Bet neužmirškite – lygiai taip pat Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija priėmė visiškai kitokį sprendimą, Apeliacinio teismo pakeitė tą sprendimą, ir aš esu tas, kuris jau parašė kasacinį skundą, jį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti. Todėl ginčyti to sprendimo argumentus aš turiu absoliučią teisę kaip ir asmuo. Ir tą darau.
Seimas šiuo atveju, suprantu, atsidūrė tokioje padėtyje, kai jūs turėsite eiti prie urnų. Ir tai yra normali procedūra. Ar aš turėčiau ką nors išlaisvinti? Jeigu aš jausčiausi kaltas ir negalėčiau pažiūrėti jums į akis, aš jau seniai būčiau parašęs prašymą atsistatydinti ir prieš jus tribūnoje tikrai nestovėčiau. Bet aš tikrai norėjau ir savo vaikams, ir sau pačiam, ir visiems kitiems, kurie žiūri ir stebi, dar kartą pasakyti – aš jaučiuosi teisus, pateikti jums argumentus. Aš kalbėjau ir apie bylos medžiagą, detales. Tuos argumentus, jeigu norite, galime ginčyti salėje, kiek man čia tik leis būti, galiu kiekvieną jums rodyti. Tą darysiu ir teisme.
Bet, deja, į tą teisinę procedūrą, toks mūsų Statutas, tokia mūsų Konstitucija, yra įtraukiamas ir Seimas. Ir normalu, kad įtraukiamas, ir gerai, kad įtraukiamas, nes gali būti, kad kitos progos tiek sukelti diskusijų ir pakalbėti, ar tikrai viskas yra gerai, ar visos mūsų procedūros tikrai yra normalios, galime ir neturėti. Aš manau, kad parlamentas yra būtent ta vieta, kur mes turime kalbėti: turiu teisę ir aš kalbėti, ir jūs kalbėti, ir kiti kalbėti, nes tai yra parlamento, tai yra demokratijos irgi tam tikra esmė. Kad vieną dieną priimtas vienoks sprendimas, kitą dieną kitoks, visuomenei sukelia lygiai taip pat tam tikrų abejonių, tik vieni jas gal garsiau išsako, kiti ne taip garsiai išsako. Ir čia net nereikia užsidėti sau kažkokios gėdos, nė vienam iš jūsų nereikia, jūs tikrai neturite nieko gėdytis, jūs atliekate savo darbą. Lygiai taip pat ir aš atlieku savo darbą, todėl čia ne gėdos klausimas, o gero darbo atlikimo klausimas, sąžiningo darbo atlikimo klausimas. Tai yra žymiai svarbiau.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Vytautai, ar kiekvienam Lietuvos piliečiui savo pažiūrų įgarsinimas ir vidinės laisvės nesutramdymas dabar bus kriminalas ir baudžiamoji atsakomybė?
V. GAPŠYS (DPF). Aš tikiuosi, kad ne. Nuoširdžiai viliuosi, kad mūsų teisinė sistema turi pakankamai stiprų stuburą, teisinės valstybės suvokimą. Ir net nepaisant to, kad aš kritikuoju ar ginčiju vieną ar kitą teismų sprendimą, mes turime sistemą, kur eina instancija po instancijas ir priima tuos sprendimus. Nutinka ir taip, kad vienų instancijų sprendimus kartais pakeičia kitų instancijų sprendimai, ir galiausiai nutinka taip, kad mes keliaujame į Aukščiausiąjį Teismą.
Dabar Seimas yra sudaręs galimybę tam tikrais atvejais ir individualų konstitucinį skundą išnaudoti, yra galimybės išeiti net ir už mūsų teismų ribų ir keliauti į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ir aš turiu tą viltį, mano kalba baigiasi ne kuo nors kaltinant, ne ką nors smerkiant, bet kalbant apie viltį, kad mes laikysimės tų teismų sprendimų, tos praktikos, kuri jau yra priimta, kuri jau yra suformuota tam tikrų teismų, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ir priimsime teisėtus ir teisingus sprendimus taip, kaip reikalauja mūsų įstatymai.
Aš neprašiau jokių išimčių, neprašiau jokių lengvatų, kad teisme kas nors būtų kitaip. Aš visą procesą vadovaujuosi mūsų įstatymais. Aš visuose proceso posėdžiuose stengiausi dalyvauti, nors kai kuriuose galėjau ir nedalyvauti, nes tiesiog įstatymai tai man leido, bet aš ėjau gyvai ir rodžiau. Rodžiau ten, kur reikia atkreipti dėmesį, kur yra neatitikimų, kur yra klaidų, kur yra chronologinių ir loginių neatitikimų. Kiekvieną tą dariau ir darysiu tiek, kiek galėsiu, kiek leidžia procesas, ir Aukščiausiajame Teisme.
Aš tikiuosi, kad tiek man, tiek kitiems politikams pavyks sukurti tokią teisinę valstybę, kurioje nereikės bijoti, jeigu tu nedarai nusikaltimų, nereikės bijoti, jeigu tu esi teisus ir kalbi, ir diskutuoji, kas yra demokratijos pagrindas. Baimės valstybė jau nebe demokratinė valstybė, nors etiketę galima užsiklijuoti kokią nori. Jau pereinama į autoritarizmą ir totalitarizmą. Aš netikiu, kad šiandien Lietuvoje taip būtų, ir aš nenoriu, kad taip atsitiktų ir ateityje.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs tikrai patyręs politikas. Panašu, kad lyg ir bandote nuoširdžiai kalbėti. Aš čia nenoriu jūsų daugiau niekuo kaltinti, daugiau, negu apkaltino teismas, bet noriu kaip politikas politiko paklausti. Ar jums atrodo, kad teisinė valstybė yra tada, kai stambus koncernas, valdantis, ko gero, įtakingiausią Lietuvos žiniasklaidos priemonę, suteikdamas kokių 50 tūkst. eurų nuolaidą, kaip šiuo atveju buvo suteikta Darbo partijai, gali užsitikrinti šimtamilijoninius projektus, ar tai būtų Vilnius–Utena, ar tai būtų greitųjų kreditų įstatymas, kuris nešė reklamos transliuotojams, mano žiniomis, apie 56–60 mln. eurų per metus, ar tai būtų energetikos projektai, kaip Ignalinos atominė elektrinė, ar tai būtų sveikatos priežiūros šimtamilijoniniai projektai? Ar jūs manote, kad teisinė valstybė gali būti tada, kai tu, kaip politikas, arba paklusti tam koncernui už nuolaidą, arba nepaklusti ir tada tampi persekiojamas tų pačių jo valdomų žiniasklaidos priemonių ir turi bijoti? Aš noriu jūsų paklausti iš jūsų patirties: ką galime padaryti Lietuvos politikoje, kad apsisaugotume nuo tokių pusiau kriminalinių koncernų įtakos ir apsaugotume politikus ir visuomenę?
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausimas iš dalies siejasi ir su kitų kolegų klausimais, ką mes galime padaryti. Man džiugu, kad jūs klausiate. Manau, kad kažkiek ir padarėme, galbūt šiuo atveju ir išsprendėme iš dalies sutvarkydami tam tikras lobizmo įstatymo nuostatas, kai tu gali tiesiog užregistruoti tuos susitikimus. Aš ne vieną turėjau šią kadenciją ir registruodavau net tada, kai formaliai įstatymas to nereikalauja, tiesiog parodydamas, kad aš susitinku su lobistais, kalbu ta ir ta tema. Buvau turbūt vienintelis Seimo narys, net pasiūlymą komitete parašęs, kad parengtas pagal lobistų pateiktą projektą, ne visai tokį, kokį jie pateikė, bet pataisytą pagal mano nuomonę.
Baimė valstybėje niekada nėra gerai. Baimė neturi būti valstybės varomasis variklis. Bet baimės neturi būti nei tiems, kurie kritikuoja vieną ar kitą koncerną, kaip gal jūs jaučiatės, bet lygiai taip pat neturi baimės būti tais atvejais, kai aš einu ir atlieku savo darbą, kad aš būsiu kuo nors apkaltintas, nors aš to nepadariau. Šiuo atveju baimės neturi būti nei vienoje, nei kitoje lygybės pusėje.
Taip, mes turime balansuoti. Aš visiškai sutinku, kad gali būti rizikos, gali būti kai kurių dalykų, kurie yra neleistini, bet aš galiu pasakyti: tikrai nepadariau nieko išimtinio, išskirtinio „MG Baltic“ koncernui dėl Vilniaus–Utenos kelio. Jokio klausimo Seime nebuvo, nei kas tą kelią statys. Teikė ir čia esantys Seimo nariai pataisas, pasiūlymus. Aš pats, beje, buvau tas, kuris koalicijoje sumažino maksimaliai leistiną sumą, nes išsiaiškinau su teisininkais, kad teisinių išlaidų dalis ten galėtų būti per didelė. Buvo labai ilgos diskusijos, kiek tas kelias galėtų kainuoti ir kiek jisai turėtų būti. Nedaryti tuo metu, aš manau, buvo klaida, nes šiandien mes, žiūrėdami į to kelio remontą ir galvos skausmą šiandieninės koalicijos, iš kitos pusės, kad jį reikia suremontuoti ir jis visas yra nesuremontuotas… Ir tai nutiko dėl baimės, baimės po to politikų prisiliesti prie to projekto, nes jis tapo tiesiog toksiškas. Nepaisant to, kad, kiek žinau, tuometinė Seimo Pirmininkė L. Graužinienė prokurorų paklausė: ar bent vienas iš tų teisės aktų, apie kuriuos kalbama byloje, turėtų būti naikinamas, atšaukiamas ar yra priimtas pažeidžiant kokias nors procedūras? Ir atsakymas buvo – ne, nėra nė vieno, visi galioja, visi yra teisėti. Dar daugiau, apie visus net kalbėta Teisėkūros pagrindų įstatymo pagrindu, kas gali būti, ir mano kai kurie atvejai, mano pasiūlymai buvo mažesni, negu buvo kitų siūlymai, tarkime, dėl įsigaliojimo datų ir panašiai.
Todėl aš galiu pasakyti, aš nepataikavau jokiam koncernui, nei „MG Baltic“ tuo metu vadintam, nei kitam, bet aš niekada nebijojau su visais kalbėti ir pasakyti, kad jeigu turite kokią nors poziciją, sakykite tą poziciją, žiūrime, ar jinai yra pagrįsta, ar yra valstybei naudinga ta pozicija. Dažnai būdavo, kad ta pozicija nebūdavo naudinga, na, tas pats sumažinimas, manau, PPP konkurso apimties lėšų 20 mln. litų vargu ar gali būti pavadintas naudingu. Bet šiuo atveju mes neturime bijoti, mes neturime sukurti tokios visuomenės, kurioje yra baimė. Visiškai sutinku, kad jeigu žiniasklaida naudojasi savo įtaka kur nors menkindama ką nors, tai irgi yra neteisėta, tai irgi yra baimės kūrimas, demokratinėje valstybėje to negalima daryti, bet lygiai taip pat negalima sukurti baimės, kai kalbiesi su verslininkų, visuomenės atstovais ar dar su kuo nors, kad tu turi kiekvieną sykį sekti, ar pasakęs, kad klausimas bus darbotvarkėje, tu nepadarei nusikaltimo. Taip irgi neturėtų būti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūs padarėte tam tikrą įtaką vien dalyvaudamas su konkrečia įmone ir nutraukdamas Utenos kelio projektą į tam tikrą vietą. Bet klausimas ne apie tai. Vis dėlto aš norėčiau paklausti. Vis tiek jūs esate politikas ir jeigu, tarkime… Suprantu, kad norite paversti, vadinasi, Seimą teismu, tai niekas nekvestionuoja jūsų noro ir galimybės gintis teismuose, bet kaip jūs galvojate, ką turėtų daryti Seimo narys, skaitydamas tokią nutartį? Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu… V. Gapšį kaltu padarius nusikalstamą veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 3 dalyje. Ir dėl kyšio, daugiau kaip 15 tūkst. eurų paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams. Tai iš tikrųjų, ar jūs manote, kad būtų teisinga vėlgi tarp V. Gapšio ir teismo dėti lygybės ženklą šiuo atveju, nes iš tikrųjų Lietuvoje valdžios yra atskirtos? Teismai sau, Seimas sau ir vykdomoji valdžia sau. Iš tikrųjų pasirinkimas menkas. Ar nemanote, kad tokiu savo buvimu čia jūs apskritai dar padidinate nepasitikėjimą tarp tų institucijų ar apskritai tarp žmonių ir visų institucijų? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Mes šiandien dalyvaujame konstitucinėje procedūroje, tai yra ne V. Gapšio sugalvota procedūra, o sugalvota procedūra Konstitucijos tėvų, Seimo statuto autorių. Ta procedūra, neužsidėkite sau stigmos, yra normali procedūra, kuri yra aptarta teisės aktuose, kurią turi pereiti ir kuri turi būti įgyvendinta. Dėl nuolaidų, dėl paramos organizacijoms, žinote, galėčiau atsakyti taip: paskaitykite visą bylos medžiagą ir pažiūrėkite, kiek nuolaidų, kiek politikų ir kiek paramų kokioms organizacijoms iš kokių politikų gavo. Tada paklauskite savęs vieno dalyko, skaitydami tą nuosprendį: kodėl tiktai V. Gapšys čia šiandien tribūnoje kalba apie tai? Bet aš, kaip ir sakiau, aš netempiu nė vieno į šitą tribūną, į apkaltos procedūrą dėl to, kad aš žinau, kad mano atžvilgiu buvo pasirinktas ne tas teisinis interpretavimas. Apygardos teismas tai įrodė, tikiuosi, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įrodys. Bet jūs, kaip Seimo narys, jeigu norite tikrai būti sąžiningas įmesdamas tą balsavimo, paskaitykite visą medžiagą, o prie jūsų aš asmeniškai prieisiu ir pasakysiu, kokių dar ten buvo politikų, kurie gavo į kokias organizacijas kokios paramos. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kaip tik sukako 30 minučių. Klausimus baigėme. Dabar galite pasakyti baigiamąją kalbą. Jai numatyta iki 20 minučių, gali būti trumpesnė.
11.30 val.
Seimo nario Vytauto Gapšio baigiamasis žodis
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, bus labai trumpa kalba. Iš tikrųjų noriu dar kartą padėkoti, kad galėjau pasisakyti iš šios tribūnos. Tai nebuvo taip akivaizdu iš pat pradžių, prieš kelias savaites, ar aš galėsiu čia stovėti prieš jus ir išsakyti tuos argumentus. Džiaugiuosi dėl to ir tikrai dar kartą noriu paraginti Seimą – nebijokite, tai nėra koks nors išimtinis procesas, kad jūs negalite priimti sprendimo. Seimo nario mandatas yra laisvas ir jūs turite teisę priimti tokį sprendimą, kokį, manote, yra sąžininga priimti. Šiuo atveju negalima uždėti Seimui kažkokių suvaržymų, pančių ar grotų, kad jūs neturite teisės vienaip ar kitaip balsuoti. Jūs turite tą teisę. Ir jūs išliksite tikrais Seimo, tautos atstovais tik tuo atveju, jeigu jūs ta teise naudositės sąžiningai. Ačiū jums už galimybę pasisakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui. (Plojimai)
11.31 val.
Seimo narių diskusija
Dabar pagal Seimo statuto 107 straipsnį diskutuosime tokia tvarka. Žodis suteikiamas Seimo nariams už ir prieš ir ne daugiau kaip po keturis. Matome, kad yra užsirašę penki Seimo nariai.
Pradėsime pasisakymus iš eilės. Pirmoji – A. Širinskienė. Pasisakymai iš tribūnos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, aš pradėsiu I. Šimonytės rytiniais žodžiais. Ji sakė, kad dėl Prezidento veiksmų jai yra ir apmaudu, ir skaudu, ir gėda. Aš greičiausiai tą patį galėčiau pasakyti apie apkaltas apskritai Seime, kad yra ir apmaudu, ir skaudu, ir gėda. Nes kai turėjome apkaltą, kai pirmadienio rytą buvo P. Gražulio apkalta, turėjome pilnas kolegų konservatorių tribūnas, skambėjo audringos kalbos apie tai, kaip yra blogai paspaustas P. Gražulio mygtukas.
Dabar aš posėdžių salėje matau 8, 10, 11 konservatorių ir nė vienos audringos kalbos apie tai, kaip yra blogai politinė korupcija Lietuvoje ir kokia yra susiklosčiusi apmaudi situacija. Vienintelis V. Semeška užsirašė, ir tai dar klausdamas sugebėjo pasakyti, kad pati situacija nėra pati maloniausia. Tai man labai apmaudu, kad mes negirdime frakcijų lyderių kalbų. Kur dingo jūsų lyderiai? Kur dingo E. Gentvilas, kalbėjęs labai audringai P. Gražulio byloje? Kur dingo A. Vyšniauskas? Kur dingo G. Landsbergis? Kur dingo jūsų frakcijų lyderiai, kurie labai aiškiai Seimui pasakytų, kad jūs nepalaikote politinės korupcijos ir labai raginate visus Seimo narius, kaip ir raginote dėl P. Gražulio apkaltos, balsuoti už apkaltą? Kažkodėl aš šitų kalbų negirdžiu. Netgi tie, kurie balsavote už P. Gražulio apkaltą, jau dabar vaikštote salėje ir sakote, kad kalėdinė dvasia atsirado, ir kadangi yra kalėdinė dvasia, tai nesinori balsuoti. Kaip yra su dėl tų dvejopų standartų, kuriuos mes dabar visai Lietuvai demonstruojame ir dėl kurių yra, I. Šimonytės žodžiais tariant, ir apmaudu, ir skaudu, ir gėda?
Aš suprantu, kad ponas V. Gapšys tą savo kalbą baigė, matyt, atsakydamas kolegai E. Pupiniui, įvardindamas tuos Seimo narius, kuriuos jis gali privačiai pasakyti, kurie taip pat, kaip ir jis, lankėsi „MG Baltic“ koncerne ir labai lojaliai, kaip ponas G. Landsbergis, nešė programas suderinti prieš rinkimus. Arba kaip kolega L. Kasčiūnas bandė vos ne prekiauti I. Degutienės balsais. Čia, matyt, yra tas šuo pakastas, kai P. Gražulio mygtukas buvo labai svarbu, baisu, kad reikėjo nuo pavasario kalbėti apie tai, kaip yra blogai, kad Seimo narys, net ne dėl įstatymo balsuodamas, bet dėl darbų programos, paspaudė mygtuką, to niekas nepamatė, bet buvo nuspėta iš veiksmų visumos. O čia turime Seimo nario veiksmus. Ir ne tik derinimą, kaip bandoma pristatyti, įvairių klausimų su žiniasklaidos priemonėmis, ir nuolaidas, bet ir tam tikrus reikalavimus, ir pinigus, paskui pervedamus į viešąsias įstaigas. Tai tų veiksmų buvo daugiau, dėl ko dabar ir yra tie keturi Seimo nutarimai. Tai nebuvo tiktai toks, atrodytų, kaip bandoma pristatyti, nekaltas galimų nuolaidų derinimas.
Tai aš tikrai labai raginu konservatorių, Liberalų sąjūdžio lyderius, Laisvės partijos lyderius pasisakyti salėje, duoti tą aiškų signalą ir savo frakcijų, partijų nariams, kad jūs nepritariate politinei korupcijai, ir kartu pakviesti visą Seimą balsuoti už apkaltą. Tikrai mes, kolegos, labai juokingai atrodysime, kai P. Gražulis su savo mygtuku bus išmestas, o mes kažkodėl visi būsime pasakę, kad politinė korupcija Lietuvoje yra gerai. Tai, nepaisant tos kalėdinės dvasios, kuri tikrai niekada nekviečia meluoti sau ir rinkėjams, aš vis dėlto siūlau tikrai pasisakyti partijų, frakcijų lyderiams. Posėdžio pirmininkas galėtų visus konservatorius pakviesti į salę, nes tikrai yra keista kalbėti pustuštėje salėje, kai pasižiūri į tribūnas. Į šitą klausimą pasižiūrėkime taip pat rimtai, kaip rimtai žiūrėjote, kolegos, į tą P. Gražulio mygtuką.
PIRMININKAS. E. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Taip. Buvo paminėta mano pavardė ir beveik reikalaujama, kad aš pasisakyčiau. Neprievartaukite. Aš jūsų neprašau kiekvienu klausimu šnekėti, gerbiamoji kolege. Mano nuomonė yra tokia… Aš galėčiau ją išplėtoti, gaišinti visų laiką. Mano nuomonė – akivaizdi, aš balsuosiu už mandato atėmimą kolegai V. Gapšiui. Žiūrėdamas gerbiamam kolegai į akis, aš tą pasakau ir pripažįstu. O prašau manęs negainioti kaip piemens: eik, Gentvilai, kalbėk.
PIRMININKAS. Kalbės A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Aš frakcijos vardu. 7 minutes man galima, taip?
PIRMININKAS. Galima, bet būsime dėkingi, jeigu kalbėsite trumpiau.
A. MAZURONIS (DPF). Ar tai gali nulemti jūsų balsavimą? Taip ar taip? Pagalvosiu.
Gerbiami kolegos, labai dėkui. Išties išklausiau, įdėmiai klausiau A. Širinskienės kalbą ir tuos ugningus pasisakymus apie politinę korupciją. Man iš tiesų labai keista, kad A. Širinskienė šiuo atveju labai piktinasi nesutikimu su Apeliacinio teismo sprendimu arba jo kvestionavimu ir tai traktuoja kaip visiškai nederamą politikų elgesį, kaip ir, beje, kai kurie kiti kolegos iš dešinės pusės. Tačiau ir tie patys kolegos iš dešinės pusės, ir ta pati A. Širinskienė prieš dvi dienas puikiai čia, iš šios tribūnos, kvestionavo Konstitucinio Teismo sprendimą, visiškai nematydami jokios problemos dėl to. Tie patys kolegos puikiai patys dalyvavo vertinant pirmos instancijos teismo sprendimą, ko, mano nuomone, nebuvo galima daryti.
Aš norėčiau pakalbėti apskritai apie politikų pasisakymus šioje byloje. Jie, mano nuomone, labai aiškiai rodo ir atskleidžia tai, kad šioje byloje yra labai didelė politikos dedamoji ir labai maža teisės dedamoji. Čia, gerbiami kolegos, aš norėčiau pacituoti ponią S. Rudėnaitę, kuri po antros instancijos teismo sprendimo… Labai keista, kad po pirmos instancijos teismo sprendimo ji taip nepasisakė. Po antros instancijos teismo sprendimo apie politikų pasisakymus pasisakė taip, kad tai yra neteisėtas bandymas paveikti teismą, kad politikų ar visuomenės nuomonė nėra tas kelias, kaip reikėtų priimti teismo sprendimą. Iš dalies plačiąja prasme tai gali būti vadinama korupcija. Na, ji taip pasakė. Kažkaip labai keista, kad ji to nepasakė po pirmos instancijos teismo sprendimo ir po to, kai visi tie teisuoliai ant inkvizicijos laužo puolė deginti teisėjus, kurie priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Tačiau po tokio ponios S. Rudėnaitės sprendimo mūsų aukščiausias ir gražiausias šalies politikas išėjo su savo pasisakymu. Jis labai aiškiai pasakė, kad jis nevertins teismų sprendimo, bet padėjo kablelį ir po kablelio pasakė, kad „daugelis žmonių galų gale patikėjo teisingumo buvimu mūsų šalyje“. Gerbiami kolegos, taip pasisakė žmogus, kuris suvokia, kad teisminis procesas šioje byloje dar nėra baigtas.
Nepaisant to, kad turime įsiteisėjusį teismo nuosprendį, teisminis procesas nėra baigtas, Aukščiausiojo Teismo teisėjai vis dar nagrinėja kasacinį skundą. O žmogus, kuris šitaip pasisakė ir kuris nusiuntė šitą žinutę, yra ne kas kitas kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas. Jis dalyvauja Aukščiausiojo Teismo teisėjų tolesniuose karjeros vingiuose, gali nuspręsti, ar teiks, ar neteiks vieną ar kitą teisėją į Konstitucinį Teismą, gali nuspręsti, ar teiks, ar neteiks vieną ar kitą teisėją į Žmogaus Teisių Teismą, į Bendrąjį Teismą, į Teisingumo Teismą, į kokius nors kitus tarptautinius teismus. Jūs man atsakykite: kokį signalą po tokio pasisakymo aukščiausias ir gražiausias valstybės politikas siunčia teismams, kurie nagrinės šitą skundą? Ar nėra politinės dedamosios šioje byloje? Gerbiamas Semeška, ne mes vertiname teismų sprendimus, Prezidentas vertina teismų sprendimus. Kažkodėl po pirmosios instancijos teismo sprendimo jis neišėjo su tokiais pamąstymais. Su tokiais pamąstymais jis išėjo po antro teismo sprendimo, kai dar trečias turi ateiti. Ar tai yra logiška ir normalu? Ne, tai yra absurdas. Teisinėje valstybėje, vakarietiškoje valstybėje taip būti negali. Bet taip yra. Ir visi tyli, ir visiems gerai.
Apie bausmės adekvatumą noriu pakalbėti. Kolegos, ketveri su puse metų už tai, kad buvo tartasi dėl nuolaidų, už tai, kad buvo atliekamas rinkimų štabo vadovo darbas, tas, kurį jis turėjo atlikti, kurį visų rinkimų štabų vadai atlieka, visų politinių partijų, visų, kurios čia sėdi ir kurios nėra išrinktos, visų partijų rinkimų štabų vadai atliko tą darbą, faktiškai visų partijų vadai susitikinėjo, visi darė tą patį, nėra visiškai jokios išskirtinės veiklos, nėra jokių pinigų, nėra jokio atlygio, nėra nieko. Yra frazės byloje: pritariamai linktelėjo, pritariamai krenkštelėjo, tokios formuluotės. Ir priimtas sprendimas – ketveri su puse metų realios laisvės atėmimo bausmės. Jūs man pasakykite, kiek išvardinsite pedofilų, seksualinės prievartos atvejų, žudikų, prievartautojų, recidyvistų, kurie gavo tokias bausmes, tokio lygio bausmes? Ar mes galime prilyginti tam, apie ką mes šiandieną šnekame, tiems nusikaltimams, kai lygtinai gauna, prieš vaikus seksualinę prievartą taiko ir laisvėje vaikšto! Ar čia yra normalu ir adekvatu?
Kolegos, atsikvošėkime, apie ką mes kalbame? Galų gale teismo procesas dar nėra pasibaigęs, Aukščiausiasis Teismas dar nėra pasisakęs, o mes šiandien, nesant galutinio teismo sprendimo, priimame verdiktą ir prisiimame sau teisę sakyti, ar žmogus kaltas, ar nekaltas, teisus ar neteisus. Aš jūsų klausiu. Kas atsitiks, jeigu šiandien panaikinsime mandatą, o Aukščiausiasis Teismas po 9 mėnesių, po metų, po pusantrų metų, dar kada nors, po šešerių metų pasakys, kad pirmosios instancijos teismas buvo teisus, reikia išteisinti? Kas atsitiks tada? Kas galų gale atsitiks tada, jei teisėjas, kuris priėmė šiuos sprendimus… Noriu pasakyti dar vieną labai svarbų dalyką. Matau, kad mažėja laiko, bet, kolegos, teisėjas, kuris priėmė, pats buvo specialusis liudytojas korupcinio pobūdžio bylose. Aš esu pasirašęs pasakymus, kaip Aukščiausiojo Teismo teisėjai, buvę Aukščiausiojo Teismo teisėjai pasisako, kad specialiojo liudytojo statusas gali būti naudojamas kaip šantažo įrankis, ypač prieš teisėjus, iki kurių kadencijos pabaigos yra likusios kelios savaitės. Šis teisėjas išeina į pensiją gruodžio 31 dieną. Ar jis buvo laisvas, ar nelaisvas priimti savo sprendimus? Aš galiu tik užduoti klausimus. Galbūt jis vakare atsisėdęs galvojo, ką vakarienei valgyti, ar kotletą, ar žuvį, o galbūt sprendė kitą dilemą, ar ką nors pasodinti, ar atsisėsti pačiam. Ar negalėjo taip atsitikti? Aš nežinau. Tai yra klausimas, į kurį atsakymo turbūt nėra ir niekada nebus. Bet abejonių dėl teisėjo nešališkumo gali būti.
Ir pabaigai (tikiuosi, nenutrauksite, gerbiamas Jurgi, 1 minute viršysiu) visiems šiems teisuoliams ir inkvizicijos šalininkams noriu papasakoti paprastą istoriją apie V. Čerčilį. V. Čerčilis vyko į radijo laidą skaityti pranešimą tautai. Išlipdamas iš taksi taksistui sako: palauk 45 minutes, po 45 minučių grįšiu, parveši mane atgal. Taksistas, pažiūrėjęs į V. Čerčilį ir nepažinęs jo, sako: negaliu laukti 45 minučių, turiu važiuoti namo, ministras pirmininkas V. Čerčilis skaitys kreipimąsi į tautą, privalau jo paklausyti. V. Čerčilis, be galo apsidžiaugęs ir patenkintas dėl tokio taksisto požiūrio, nusprendė sumokėti jam trigubai, nei priklausė, už atvežimą. Taip ir padarė. Taksistas, pasižiūrėjęs į užmokestį, pasižiūrėjęs į V. Čerčilį ir vėl jo nepažinęs, sako: žinai, chernia tas V. Čerčilis, už tokį atlygį palauksiu tavęs čia 45 minutes. Kolegos, kai jūs šokate ant teisuolių ir inkvizicijos laužo, bandydami įsiteikti tautai, tai tautos daliai, kuri šiandien reikalauja kraujo, kuri reikalauja kalėjimo, kuri reikalauja pasmerkti žmogų nepasibaigus teismo sprendimui, prisiminkite, kad tai yra trumpalaikė šlovė. Tai nepadės nei Seimo rinkimuose, tai nepadės nei savivaldybės rinkimuose, galų gale toks požiūris nepadės nei Prezidento rinkimuose, jeigu mes galvojame. Ir už 5 minučių tie žmonės (juos iliustruoja tas taksistas, kuris į V. Čerčilį taip dvejopai pažiūrėjo) ir į jus pažiūrės dvejopai, atsiradus kitam menkiausiam teisingumo šaukliui, jus degins ant to paties inkvizicijos laužo, ant kurio šiandien jūs deginate, mano nuomone, nekaltus žmones.
Gerbiami kolegos, jūs turite teisę šiandien atimti iš mūsų mandatą, tai yra jūsų rankose, jūs turite teisę tai padaryti, bet jūs niekada neatimsite iš mūsų tikėjimo, kad mes esame nekalti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Toliau kalbės V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Taip, yra ir kitas anekdotas. Sako, yra klausimas: kur lengviausia pavogti? Vieni sako: lengviausia pavogti iš kelių, nes juos asfaltuoji, ten gali centimetru sumažinti, niekas nepastebės. Sako: ne, yra lengviau pavogti statybose – plytų nesuskaičiuosi. Nesakysiu likusios kitos dalies, pasakysiu, kai svarstysime Informacinių išteklių įstatymo priėmimą. Jeigu norite, pasakysiu. Čia palinkėjimas šiam Seimui, kuris nori atiduoti galimybę į privačias rankas rūpintis ir mūsų informacinėmis sistemomis. Sakoma: ne, visgi keliai ir statybos ne tas, o informacinės technologijos – čia nepamatuosi, kokių programų kiek sukūrei, kokią naudą davė ir kiek į jas reikia įdėti, kad palaikytumei. Saugokime savo sritis.
Štai šiandien, išklausęs V. Gapšio ir Darbo partijos, aš bandau suprasti jų gynybos strategiją. Man atrodo, ponas V. Gapšys (ir tai tikrai labai gaila) bando įtikinti mus – visą Seimą ir Lietuvą, kad politinio veikimo logika, arba schema, kada tu už nuolaidas arba už kyšius tariesi su stambiais lobistais arba korporacijomis dėl jiems naudingų sprendimų, yra normalu. Taip, iš pažiūros normalu yra Vilnius–Utena kelią sutvarkyti viešojo intereso požiūriu. Mano klausimas: ar ponas V. Gapšys kalbėjosi su Lietuvos piliečiais, kurie važinėja tuo Vilniaus–Utenos keliu, ar kalbėjosi su kitomis įmonėmis, kurios norėtų konkuruoti dėl tų konkursų? Ne, „MG Baltic“ tikslas pagal kelio Vilnius–Utena projektą buvo šiek tiek kitas, kad tas projektas atitektų būtent šiam koncernui. Dėl to ir buvo kuriama platesnė koalicija – ir iš Darbo partijos, ir iš kitų partijų. Ir tikslas buvo tą projektą gauti sau už nedidelę nuolaidą televizijos eteriui.
Lygiai toks pats jų tikslas buvo bendras. Aš čia noriu pakviesti ypač tą progresyviąją Darbo partijos dalį (jų tikrai yra, yra žmonių, kurie eis už juos balsuoti) suprasti, kad šito koncerno strategija buvo ilgalaikė. Tai patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Jų pagrindiniai tikslai buvo sukurti tokią įtakos sistemą, kad politinės institucijos, politikai, valstybės įstaigos paklustų šio koncerno valiai. Kaip vieną iš priemonių jie naudojo savo valdomos LNK grupės žiniasklaidos priemones, per kurias būtent ir buvo daroma subtili įtaka, pavyzdžiui, siūlomos viešinimo paslaugos: gal jums reikia kokios pagalbos, įskaitant ir politinę reklamą, mainais į koncernui reikalingų sprendimų priėmimą? Čia esmė. Šiandien Darbo partijos atstovai mus bando įtikinti, kad toks santykis su verslu yra normalus. Aš vis dėlto manyčiau, kad tai yra nusikaltimas, ką pasakė ir teismas. Jeigu toks santykis bus normalus, mes galime galbūt nelaimėti rinkimų, nes LNK ir ponas D. Mockus mažiau kvies į laidas, bet mes galime prarasti valstybę. Ponui A. Mazuroniui svarbu laimėti šituos rinkimus, o Seimo užduotis, man atrodo, – išsaugoti mūsų valstybę, demokratiją, teisinę sistemą. Teisės viršenybė nėra tada, kai yra susitariama su D. Mockumi dėl konkursų ir dėl įstatymų, teisės viršenybė tada, kai verslas gali skaidriai dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse ir jį laimėti. Čia yra teisės viršenybė.
Pone, kai mes sumenkiname korupcijos pavojingumą, kai sakome, štai, pedofilų neteisia ir panašiai, tai yra ir kita korupcijos pusė, tai yra kai iš Lietuvos emigruoja jauni žmonės dėl to, kad korumpuoti politikai susitaria dėl keliolikos tūkstančių eurų nuolaidų. Yra kita pusė, kai dėl greitųjų kreditų buvo daugybė savižudybių, nes žmonės, tūkstančiai žmonių pateko į skolų ratą, prarado viso savo gyvenimo santaupas, turtą, o štai buvo koncernas, kuris už keliolikos tūkstančių nuolaidą norėjo užsitikrinti paramą, kad ta praktika tęstųsi ir toliau. Vienintelis, kas man yra nesuprantama šitame procese ir apie ką tikrai turime pagalvoti, kodėl nebuvo teisiami pagrindiniai šitos schemos užsakovai ir naudos gavėjai? Tai čia, pone Gapšy, aš manau, galėtų būti neteisinga, kai vykdytojai, nors ir būdami politikais, yra nuteisiami, o užsakovai ne tik nenuteisiami, bet ir dar stato mūsų karinius miestelius. Čia turime apie ką pagalvoti.
Tikrai prašyčiau kurti kitokią Lietuvą, kurioje valdytų išrinkti žmonės ir išrinkti Tautos atstovai, kur nereikėtų kišti mūsų į D. Mockaus kišenę, kur nebijotume, kad, jeigu nepaklusime, apie mus bus sumontuoti kokie nors reportažai arba iškreiptos žinios ir galbūt dėl to nelaimėsime rinkimų, bet išsaugosime savo šalį.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Skaitysiu, nes pažiūrų ir nuomonės įgarsinimas Lietuvoje gali būti kriminalizuotas, kaip R. Žemaitaičio, kitų, nors anksčiau buvo interpretuojama, kad politikas plačiau ir giliau gali išreikšti savo nuomonę.
Gerbiamieji, V. Gapšys žinomas kaip geras žmogus, jį pažįstu nuo 2008 metų kadencijos. Vytautas stropus, darbštus perfekcionistas, kurį apgavo ir pakišo su reklaminėmis nuolaidomis ir kitais kaltinimais, „patvarkė“ galimai sovietinių laikų mentaliteto teisėjai, kurie vargu ar suvokė, kad jau gyvename žiauriame kapitalizme, kur reikia derėtis dėl kainų ir nuolaidų, kur išdūrinėja vienas kitą kiekviename žingsnyje. Čia toks išgyvenimo būdas, kai ne visada surasi teisybę. V. Gapšys pervertino savo juridinius sugebėjimus prieš kapitalizmo vilkus ir sovietinius įpročius. Net ir patys teisėjai buvo pakliuvę į galimai kriminalines pinkles – kam nepasitaiko? V. Gapšys buvo daug kam pavojingas žvelgiant į ateities perspektyvas, kišo nosį ten, kur kai kam netiko, nepatiko. Daug kam trukdo Darbo partijos nemirtingumas – muša ir užmušti negali.
Gerbiamieji, reikia keisti liūdną vaizdelį į vaizdą, kur matysis gerovė, sąžinė ir darna. Einame kartu su V. Gapšiu be pykčio ir keršto.
PIRMININKAS. Pasisako V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kalbant apie politinę korupciją ir prekybą poveikiu, vienareikšmiškai noriu pasakyti: tai būtent ir buvo priežastis, kodėl žengiau politikos keliu, nes tai yra ne tik netoleruotina, bet tai yra mūsų sisteminė valstybės žaizda, kuri yra pavirtusi į piktybinį naviką ir net išsiplėtojusi po visas mažąsias savivaldybes. Faktus mes girdime iki šiol ir gydomės iki šiol. Ir tų receptų dar iki šiol nerandame.
Šiandien mes kalbame ne apie vieną Seimo narį, bet apie mūsų institucijos ir tautos išrinktųjų reputaciją. Kalbame, žiūrėdami į savo vaikus, į savo motinas, tėvus, ir klausiame: ar galime mes šiandien menkinti savo valstybę, menkinti savo teisinę sistemą, menkinti savo darbą dirbančius teisėjus, ginčyti, laikyti abejotinais jų sprendimus? Juk ne mes vertiname, bet vertina teismai, ar buvo tam tikras nusikaltimas. Tikrai negalvojau, jokiame košmariškame sapne net negalėjau susapnuoti, kad šiandien klausinėsiu įkalinto, kalinčio Seimo nario, nuteisto už politinę korupciją.
Taip, teisminis procesas nėra baigtas, bet nuosprendis yra įsiteisėjęs. Mūsų pareiga, gerbiant teismų sistemą, teisinę valstybę, instituciją, priimti tokius sprendimus, kurie nekeltų jokių dvejonių ir abejonių tiems žmonėms, kurie gerbia mus, kurie mus renka. Todėl, mieli kolegos ir gerbiama Agne, tik dar kartą noriu patvirtinti, kad politinė korupcija Tėvynės sąjungoje nėra toleruojama. Man daugiau abejonių kelia jūsų asmeniški sprendimai, kai jums Konstitucinio Teismo sprendimas dėl pono P. Gražulio buvo toks netinkamas, kad jūs lyg advokatė gynėte jį būtent iš šios Seimo salės.
Kolegos, nėra lengva diena, nėra mūsų instituciją puošianti diena. Šiandien turime sau viduje atsakyti, ar mes gerbiame savo teisinę sistemą ir valstybę ir kovojame už tinkamą Seimo reputaciją, Seimo įvaizdį. Todėl kviečiu visus ramiai atlikti savo pareigą ir leisti Seimo nariui atlikti savo bausmę. O jeigu Aukščiausiasis Teismas nuspręs kitaip, gerbsime ir tą sprendimą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prieš nutarimų projektus – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų atėjęs į šią tribūną prisiminiau tokią patarlę: juokiasi puodas, kad katilas juodas. Šitoje situacijoje būtent taip ir yra. Vienas kolega labai gerai paaiškino, kiek paramos gavo konservatoriai, socdemai ir kiti. Taip pat puikiai žinome iš Seime veikusių komisijų, kiek ėjo, prašė nuolaidų. Ir gavo tų nuolaidų, ir visa kita. Bet, žinoma, yra politikų, kurie jaučiasi neliečiamieji. Jie žino, kad jie gali juoktis, gali nubausti už tai, ko nepadarė, ir jų tai nelies. Bet turbūt reikia suprasti, kad anksčiau ar vėliau tam viskam ateis galas.
Iš tikrųjų yra kita situacija – ar žmonės pasitiki teismų sprendimais? Jau matome, kuo pavirto Konstitucinis Teismas. Dėl to, ką jis daro, žmonės dar labiau juo nepasitiki. Gerai, nubaudėme P. Gražulį už tai, ko nepadarė, ką galimai galėjo padaryti, bet nėra įrodymų. Seime atsirado 86 Seimo nariai, kurie paspaudė už tai, ko nepadarė ir ko nėra. Bet tokia galia ir teisingumas, ir jausis… tie, kurie tą teisingumą vykdo.
Tik turbūt nori nenori prisimeni komisiją, į kurią buvo atėjęs buvęs prokuroras. Jisai pasakojo, kaip teisingumui yra laužomas stuburas: kaip teisėjams tas stuburas laužomas, kaip prokurorams laužomas, kaip kitiems yra laužomas. Ir dabar, kai paaiškėjo iš kolegų pasisakymų, kokia situacija yra teisėjų, kurie priėmė tą sprendimą, kaip jiems galėjo būti sulaužytas tas stuburas, galiu pasakyti tik viena: tai, ką liudijo ir pasakojo buvęs prokuroras, kaip tas stuburas laužomas, tęsiasi mūsų šalyje toliau. Kad ir ką politikai priimtų, ką nubalsuotų, kokį veiksmą padarytų, tautos neįtikins, kad politikai nebelaužo teisingumo stuburo. Taip, ir po šio balsavimo mes taip pat pamatysime, kokia yra situacija, greitai pamatysime ir visas kitas situacijas, kaip sukuriamos bylos, kai bylos baigiasi prieš rinkimus, kaip metamas šešėlis. Visa tai tęsiasi. Niekas nesustojo, tai tęsiasi toliau. Bet gerai, kad anksčiau ar vėliau tam ateis galas. Tai to ir belieka laukti.
PIRMININKAS. Kalbės A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia šiandien buvo išsakyta daug dalykų, bet aš noriu reaguoti į pirmą pasisakymą, kuris buvo išsakytas, ir priekaištus valdančiajai daugumai, kad jų frakcijų seniūnai nediskutuoja, nepasisako ir panašiai. Galiu labai paprastai paaiškinti. Mes nediskutuojame, nes nėra dėl ko diskutuoti. Yra teismo sprendimas, mes nekvestionuojame jokių teismo sprendimų. Ir šiandien, mano nuomone, Seimas turi atlikti labai techninį veiksmą – panaikinti Seimo nario mandatą.
Politinė korupcija yra tikrai didžiulis blogis, jį mes smerkiame, dėl jo neturime jokių abejonių. Gerbiame tiek prokuratūrą, tiek teismus, jų sprendimus. Šiandien, manau, teisingumas triumfuos, tai yra Seimo nario mandatas bus panaikintas.
Mes frakcijoje šiandien, kaip ir kiekvieną rytą, apsitarėme. Nebuvo išsakyta jokia kitokia nuomonė. Dėl to aš tikiu ir neabejoju, kad apskritai ne tik mūsų frakcijos, bet visos valdančiosios daugumos kolegos palaikys šią apkaltą ir mandatas bus panaikintas.
Ir paskutinė remarka kolegai, kuris šiandien irgi rėžė tikrai stiprią kalbą apie tas nuolaidas. Pasakymas, kad visos partijos eina, derasi dėl nuolaidų, atleiskite, kolegos, taip nėra. Kadangi dešimt metų buvau atsakingas už mūsų partijos sąskaitas ir kitus dalykus, dėl nuolaidų nesiderama, nes visos nuolaidos yra deklaruotos VRK, jos priklauso ir nuo kiekio, ir kitų dalykų. (Balsai salėje) Nėra taip daroma ir tokios praktikos nėra. Tai, kad galbūt pas jus buvo taip taikoma, yra jūsų problema ir neperkelkite to dalyko kitoms partijoms. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir šį pasisakymų žanrą užbaigs D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų tęsiasi veidmainystės spektakliai. Ką tik prieš mane kalbėjęs kolega dar sykį tą patvirtino. Bet tikrai nemanau, kad reikia abejoti teismo sprendimu. Teismo sprendimais mes čia niekuomet neabejojame ir šįkart, manau, neabejosime.
Bet man per daug buvo, per daug garbės buvo toje garbingoje kompanijoje skaisčiųjų šventuolių, kurie čia išsakė savo kalbas, dėl to aš perėjau į kitą pusę. Ir noriu pasisakyti – ne tiek dėl V. Gapšio, kurį tikrai žinau kaip dorą, gerą politiką, kuris tikrai sąžiningai dirba. Visi čia tą patvirtino, kad turime kolegą, apie kurį asmeniškai niekas čia tikrai neturi blogo žodžio pasakyti. Tačiau vienas išminčius pasakė, kad visi nusikaltimai vykdomi tada, kai dorieji žmonės tyli. Manau, kad tie, kurie nesijaučia dalyvaują šioje kompanijoje, turėtų ką pasakyti, ypač jeigu jie niekuomet nepirko žiniasklaidos priemonių, jiems nemokėjo už tai, kad patylėtų kartais arba kad pagarbintų, arba kad išplautų tavo mundurą. Na, jeigu jie nemokėjo, tai turi ką šiandien pasakyti broliams, plunksnos broliams.
Lygiai taip pat aš manau, kad čia šiandien teisėjai, kurie stebi šį mūsų posėdį, galvoja: ot, mes dabar Seimui pakišome kiaulę, žiūrėsime, ką jie dabar darys! Tarsi čia vienintelis atvejis. Mes gi girdime, ką šneka teisėjai, mes gi girdime, ką šneka prokurorai, mes žinome, ką jie šneka, bet tauta tai to nežino. Ir mes dabar jaučiame, kad dabar jie – aha, o kodėl kito čia neatsiuntėte mums, nes iš čia dažniausiai patenka žmonės į teismus ir į įvairius tyrimus. Iš čia patenka. Kai mums dabar reikia lyginti kolegą P. Gražulį, kurį mes čia ką tik dabar nuteisėme, be abejo, lyginti neįmanoma vieno mygtuko tariamo paspaudimo su tuo, ką dabar teismas priteisė. Aš sutinku su V. Bako mintimis, kad iš tiesų per pigiai buvo čia galbūt parduoti tie brangūs projektai, tiek kelių, tiek sveikatos. Gal per pigiai. Gal buvo galima ir daugiau pasiderėti, bet tai čia yra juokas pro ašaras.
Aš matau dar vieną dalyką. Šitas visas procesas vyksta… Ne čia yra jo užsakovai ir organizatoriai. Yra asmenys, kurie organizuoja visa tai, stebi ir trina rankas. Pagaliau jūs dabar pamatysite, jeigu jau mes sutvarkėme P. Gražulį, tai visi kiti dabar stosite į eilę, be jokių abejonių. Ateis ir jūsų dabar visų eilė, nes dabar jau netgi sunku lyginti bet kokį kitą nusikaltimą, sunku lyginti. Visi čia… Jeigu tu patekai tenai, vadinasi, tu iš karto, broleli, esi kaltas.
Negi reikia patekti į kalėjimą mūsų kolegai, kad mes dabar visi čia pradėtume po truputėlį mąstyti, kas čia darosi? Kodėl nė vieno kito, kuris čia taip pat dalyvavo tuose pirkimuose, ypač iš šitos pusės užsakovų šitos bylos, kodėl nė vieno nėra net jokiame įtariamųjų sąraše? Kodėl? Tauta, be abejo, laukia kraujo. Ji seniai laukia ir dabar trina rankas. Jeigu dabar mes netikėtai čia išlaisvinsime, tai visi supranta, oi, čia bus daug švilpimo. Bet aš turiu pasidėjęs knygą vienos advokatės, ji išėjo į pensiją ir parašė knygą apie teismus, kaip jinai apie juos galvoja. Visiems reikėtų paskaityti, kad tikrai atėjo metas pradėti abejoti, ar kartais irgi nereikėtų pasitarti su teisėjais apie jų sąžinę, kaip jie ramiai žiūri, kai pamato, kad atsiuntė atpirkimo ožį, o visi kiti lieka ramūs. Reikėtų apie tai pagalvoti. Manau, kad aš į balsavimą neisiu todėl, kad aš žinau, kad jau tie balsai seniai numatyti, ir aš nenoriu būti tarp tų įtariamųjų, ar jis ten balsavo už, ar prieš. Aš pasakiau savo nuomonę, bet aš ten neisiu, kad nebūtų jokių man įtarimų. Ačiū, kolegos. Linkiu visiems taip pat pagalvoti. Sėkmės.
PIRMININKAS. L. Girskienė, matau, dėl vedimo tvarkos nori kažką…
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, aš noriu reaguoti į kolegos A. Vyšniausko pasisakymą ir tiesiog pacituosiu. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vieno iš narių kažkurio susitikimo su R. Kurlianskiu metu buvo taip pasakyta: „R. Kurlianskiui užsiminiau, kad ateityje norėsiu kreiptis dėl paramos rinkimams 2016 metų spalio mėnesį į Seimą. Apie paramos dydžius ir kaip ji man būtų skiriama, nekalbėjome.“
PIRMININKAS. Dabar iš esmės pasibaigė Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymas. Dėl kiekvieno konkretaus nusikaltimo šiuo atveju Seimo Pirmininkas ar Seimo Pirmininko pavaduotojas turi pateikti atskirą Seimo nutarimo projektą. Projekte nurodoma, kai apkalta pradėta dėl asmens nusikaltimo, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė. Aš trumpai supažindinsiu su tais keturiais nutarimų projektais, nors, be abejo, jūs galite rasti juos internete.
Pirmasis nutarimas. Pavadinimai visų jų bus tokie pat – „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“. Pirmasis nutarimas skamba taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio 1 dalimi, Seimo statuto 242 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/2023 pripažino Vytautą Gapšį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 3 dalyje (dėl kyšio kaip 12 tūkst. 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai), ir paskyrė jam laisvės atėmimo trejiems metams bausmę, kurią subendrino su už kitų nusikalstamų veikų padarymą paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, nutaria: 1 straipsnis. Panaikinti Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą; 2 straipsnis. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.“
1, 2 straipsniai, pavadinimas ir preambulės pradžia visur yra vienoda, skiriasi tiktai tie įvardinti Apeliacinio teismo nuosprendyje nusikaltimai, tai aš gal nebeskaitysiu kitų nutarimų. Tie keturi nusikaltimai yra puikiai žinomi, aš jau juos minėjau anksčiau. Žodžiu, reikės balsuoti dėl kiekvieno iš tų nutarimų projektų. Biuletenio forma… (Balsai salėje)
Priminsiu balsų skaičiavimo komisijos sudėtį. Balsavimas, kaip ne kartą sakyta, yra slaptas. Komisijos sudėtis štai tokia: A. Butkevičius, V. Giraitytė-Juškevičienė, L. Girskienė, A. Lydeka, M. Matijošaitis, B. Pietkiewicz, V. Rakutis, E. Sabutis. Dėl visų projektų biuleteniai bus vienodi, bet skirtingos spalvos, nes, kaip minėjau, Seimo nutarimų projektų pavadinimai yra vienodi, bet skiriasi nutarimų projektų numeriai. O biuletenio forma kaip visada – „už“, „prieš“, „susilaikoma“, trys langeliai, paliekamas neužbrauktas tas, kuris išreiškia jūsų valią. Tai tvirtiname bendru sutarimu. (Balsai salėje)
Dar priminsiu, kad nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Balsavimo pradžia bus 12 val. 15 min., balsavimo pabaiga – 13 val. 05 min. Balsavimo trukmė – 50 minučių.
Vakarinis posėdis prasidės 14 valandą. Vyriausybės valandos, akivaizdu, mes neturėsime. Pareiškimus, aš manau, bus sudaryta galimybė pateikti. (Balsai salėje) Rytinio posėdžio dar formaliai nebaigėme, paskelbsime rezultatus, tada baigsime.
Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Pirmininke, ačiū, aš dėl Vyriausybės valandos. Kažkoks keistas žanras, bet bent jau pusvalandį, manau, tikrai turėtume turėti. (Balsai salėje) Kaip sakote? Kada? (Balsai salėje) Darbotvarkę sudarote jūs, tai manau, kad toje darbotvarkėje ir turėtume numatyti, nes vis dėlto klausimų yra. Aš asmeniškai premjerei turiu trečią Vyriausybės valandą tą patį klausimą, į kurį atsakymo niekaip negaunu, tai aš manau, kad tikrai turiu galimybę dar kartą paklausti, nes vis dėlto žemdirbiai laukia tų sprendimų, kurių iki šiol nėra. Šiuo atveju tikrai prašau sudaryti galimybę paklausti. Nežinau, ar pusvalandis, ar 15 minučių, bet tikrai turėtų būti. (Balsai salėje) Plius yra patvirtinta darbotvarkė.
PIRMININKAS. Taip, darbotvarkė patvirtinta, bet neužteko laiko Vyriausybės valandai. Susirinkę į vakarinį posėdį turbūt ir apsispręsite. Vyriausybės nariai išgirdo, kad yra pageidavimų dėl Vyriausybės valandos. Jeigu bus sutarta, kad ji vyksta, aš manau, tada bus iš karto 14 valandą, prieš diskusiją.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, baigėme posėdžio pertrauką ir noriu supažindinti su balsų skaičiavimo komisijos protokolais.
Slapto balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projekto Nr. XIVP-3431(2) priėmimo
Pirmasis protokolas – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projektas Nr. XIVP-3431(2). Priėmimas. Iš viso išduota 122 biuleteniai, rasta biuletenių – 122, galiojančių – 114, negaliojančių – 8. Už – 74, prieš – 22, susilaikė 18. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas. Nutarimas nėra priimtas.
Slapto balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projekto Nr. XIVP-3432(2) priėmimo
Kitas balsų skaičiavimo protokolas – dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ (projektas Nr. XIVP-3432(2). Priėmimas. Iš viso išduota 122 biuleteniai, rasta 122 biuleteniai, galiojančių – 115, negaliojančių – 7. Už – 74, prieš – 22, susilaikė 19. Nutarimas nėra priimtas.
Slapto balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projekto Nr. XIVP-3433(2) priėmimo
Kitas balsų skaičiavimo komisijos protokolas – „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ (projektas Nr. XIVP-3433(2). Priėmimas. Iš viso išduota 122 biuleteniai, rasta 122 biuleteniai, galiojančių – 114, negaliojančių – 8. Už – 75, prieš – 21, susilaikė 18. Nutarimas nėra priimtas.
Slapto balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projekto Nr. XIVP-3434(2) priėmimo
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projektas Nr. XIVP-3434(2). Priėmimas. Iš viso išduota 122 biuleteniai, rasta 122 biuleteniai, galiojančių – 114, negaliojančių – 8. Už – 75, prieš – 20, susilaikė 19. Nutarimas nėra priimtas pagal Seimo statuto 242 straipsnio 4 dalį: „Jei balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nutarimas [šiuo atveju – nutarimai] dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė.“
Gerbiamieji kolegos, dvi replikos po balsavimo. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Žinote, kolegos, ir nusivylimas, ir liūdesys, ir svetima gėda. Iš tikrųjų, yra nesuvokiami dalykai. Vienas Seimo narys savaitės pradžioje yra išmetamas už neva paspaustą mygtuką. Praėjus porai dienų Seimas supranta, kad apkaltai neužtenka netgi politinės korupcijos byloje priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriame yra įvardinamos keturios nusikalstamos veikos. Iš tikrųjų manau, valdantieji, turėtumėte labai daug ką papasakoti, kokie buvo susitarimai.
Tiktai primenu, 2019 ar 2018 metais, žlugus M. Basčio apkaltai, kur pagal mastą nepalyginsi politinės bylos, korupcijos ir M. Basčio, ponas G. Landsbergis šoko į tribūnas ir labai audringai rėkė, kad šitas Seimas turi eiti lauk. Tuometinis Seimo Pirmininkas, dabar liberalas, aiškino, kad Seimui yra gėda, ir, konservatoriai, siūlėte priešlaikinius rinkimus.
Siūlau tikrai labai nuosekliai tą patį pakartoti ir dabar. Tikrai, mano galva, šitas Seimas turėtų eiti lauk. Tokia situacija valstybėje, kai nuteistos partijos pirmininkė vadovauja Seimui ir atstovauja Lietuvai užsienyje. Tokia situacija, kai nuteistas Seimo narys, negana to, kad atbus kadenciją iki pabaigos, bet dar pabaigoje gaus ir didelę socialinę išmoką, siekiančią apie 20 tūkst. Tai aš nežinau, ar įmanoma tuos moralinius principus, moralinius plintusus pramušti dar žemiau, ką jūs ką tik šiandien padarėte.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau tiems, kurie yra prie mikrofonų, apsikeisti replikomis ir daugiau jau tų replikų nepriimti. Prašom. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš gal norėčiau kalbėti frakcijos vardu. Iš tiesų šiandien pritrūko Seimui balsų, 86 balsų pasakyti, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus nuteistas žmogus neturėtų dirbti Seime ir neturėtų Seimo nario mandato. Iš esmės problemą sukūrė tiek… Šešėlis krenta tiek ant pozicijos, tiek ant opozicijos. Aš manyčiau, kad teismai, kuriuos kritikavome, įveikė ir pradėjo teisti už korupciją, nebijo teisti, teisėsauga nebijo veikti, o Seimas, deja, neįveikė tos kartelės. Tai yra visų pirma didžiulė reputacinė Seimo krizė. Šitas sprendimas įstūmė Seimą į didžiulę reputacinę krizę. Tikėtis visuomenės pasitikėjimo juo, kai nenori, kad būtų nuteistas žmogus už korupciją – ne už mygtuko paspaudimą, toks Seimas negali tikėtis pasitikėjimo. Aš manyčiau, turėtume skelbti pirmalaikius rinkimus, galime kartu su rinkimais į Europos Parlamentą, ir pabandytume išspręsti šitą moralinę dilemą.
PIRMININKAS. Prašau. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų nereiktų čia dramatizuoti situacijos. Gerbiama Agne, jūs dukart per savaitę pasijutote prastai, jums buvo gėda dėl skirtingų sprendimų panašiose situacijose, tai irgi nereiktų taip labai sielotis ir demonstruoti labai mylinčią Lietuvą ir Seimą.
O Seimas šiandien pasakė paprastą dalyką: Seimas yra linkęs laukti Aukščiausiojo Teismo sprendimo, ir tai yra pats svarbiausias dalykas. Taigi palauksime ir galbūt turėsite progą dar kartą išeiti į tribūną ir padiskutuoti.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pasakyti tik vieną dalyką – gėda! Šiandien valdančiosios daugumos atstovų šioje Seimo salėje yra 70, serga 3 kolegos. Vadinasi, iš opozicijos sulaukėme 3 ar 4 balsų. Tiktai tiek. Tiktai tiek. (Šurmulys salėje) Aš noriu padėkoti tiems kolegoms iš opozicijos, kurie sąžiningai atėjo ir balsavo, neabejoju, kad tarp jų buvo V. Bakas, kai kurie kolegos iš kairės. Bet šiaip tai yra gėda. Ir ta atsakomybė yra opozicijos. Gėda!
D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Aš sveikinu aukštojo politinio pilotažo meistrus, kurie puikiai surežisavo šitą spektaklį. Jeigu šiandien būtume balsavę už P. Gražulį, aš labai abejoju, ar jisai būtų sulaukęs to nuosprendžio, kurio sulaukė užvakar. Reikėjo tik sukeisti tuos du žmones ir viskas būtų buvę kitaip. Tikrai sveikinu ponus, kurie iki šiol neatsisakė savo pavadinimo – šaikos, politinius strategus. Būkite sveiki.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tai nežinau, kaip kas balsavo, kokia frakcija, balsavome slaptai. Nieko nekaltinsiu. Aš balsavau už apkaltą, ir keturis kartus, Vytautai, atleisk. Bet aš tikrai už apkaltą. Jeigu teismas priėmė tokį sprendimą, aš paklusau teismo sprendimui. Ir vieną kartą paklusau, ir antrą. Bet aš pajuokausiu, leisiu sau pajuokauti. Kai tiktai Seimo apaštalė, tokią misiją prisiėmusi ponia, pradeda agituoti prieš P. Gražulio apkaltą, tai kad sukilo visiems noras balsuoti už apkaltą, štai ir padarė rezultatą. Kai šiandieną už apkaltą puolė apaštalauti, matyt, daug kam kilo noras balsuoti priešingai. Tai tegul mažiau viena ponia apaštalauja.
PIRMININKAS. Paskutiniai du. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Man susidarė įspūdis, iš tiesų jausdami moralinę kaltę, kad vieni įkliuvo, kiti neįkliuvo, būtent valdančiosios daugumos atstovai ir pabandė gelbėti situaciją. Man šiandien toks įspūdis susidarė.
PIRMININKAS. Ir R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pirmininke, Seimo statutas leidžia tokią galimybę. Kadangi mes nesužinosime, kaip balsavo, nes slaptas balsavimas, prašau Seimą pagal interneto galimybes prie mūsų balsavimo įrašyti Seimo narius, kurie užsiregistravo ir dalyvavo būtent apkaltos balsavimo procese, tai yra tuos asmenis, kurie užsiregistravo. Tada bus galima sužinoti, ar visi 70 valdančiosios daugumos Seimo narių balsavo. Seime skleisti melagingą informaciją, pabrėžiu, ne nuomonę, o informaciją, jau iš tikrųjų užtraukia civilinę atsakomybę bendrosios kompetencijos teismuose. Statutas tą įpareigoja. Sekretoriato prašau iki dienos pabaigos, kad būtų asmenys, kurie pasirašė, dalyvavo posėdyje, būtų vieši ir matomi.
PIRMININKAS. Gerai, įvertinsime jūsų reikalavimą. Aš manau, S. Gentvilas norėtų pakeisti temą.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, aš norėčiau pakeisti šitą temą. Norėčiau pasveikinti Klaipėdos Simono Dacho ir Vitės mokyklų moksleivius, stebinčius šiuos mūsų istorinius sprendimus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.