AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PROPAGUOTI TOTALITARINIUS, AUTORITARINIUS REŽIMUS IR JŲ IDEOLOGIJAS ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis pašalinti ir pakeisti su totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimu siejamus viešuosius objektus, kurie bet kokia forma įamžina ar atvaizduoja simbolius, informaciją, asmenis (kurie aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų propagavimu, jų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu, okupacijomis ir represijomis. Taip pat siekiama užkirsti kelią naujų viešųjų objektų, sietinų su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, atsiradimui ir jų propagavimui.
Nepriklausomoje Lietuvoje vis dar yra tokių viešųjų objektų: paminklų, skulptūrų obeliskų, memorialinių lentų ir kitų atminimui įamžinti skirtų objektų ar kitokio valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio ar jų valdomo turto, viešųjų vietų – gatvių, aikščių, parkų, skverų ar kitų visuomeninės paskirties erdvių, taip pat šių objektų pavadinimų, kurie sietini su totalitariniais ir autoritariniais režimais ir jų ideologijomis. Tokie ideologiniu turiniu pripildyti viešieji objektai primena apie Lietuvos valstybingumo nutrūkimą, kurį sąlygojo 1940–1941 metų pirmoji sovietinė okupacija, 1941–1944 metų nacistinė okupacija ir 1944–1990 metų antroji sovietinė okupacija, pasakoja Lietuvos piliečius klaidinančią, totalitarinių ar autoritarinių režimų ir jų ideologijų iškreiptą istoriją ir įgyvendina šių režimų istorijos politikos užsienio valstybėse tikslus, yra naudojami kaip propagandos sklaidos priemonės, provokacijų vietos.
XX-jame amžiuje vykusios okupacijos Lietuvai padarė didžiulę žalą, naikino Lietuvos valstybingumo tradiciją, pražudė tūkstančius žmonių.
Antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo pastatyta ar kitaip įamžinta daugiausia, šiuo metu dar išlikusių, viešųjų objektų, susijusių su komunizmo režimu ir ideologija, vyko prievartinė Lietuvos sovietizacija, sovietų politinės ir ekonominės represijos, buvo vykdomas teroras, represijos, nepateisinamos civilių gyventojų žudynės (nusikaltimai žmoniškumui), deportacijos, dvasinio gyvenimo slopinimas, visuomenės rusinimas.
XX amžiuje Europoje veikę totalitariniai bei autoritariniai režimai siekė į režimo idėjų palaikymą ir skleidimą įtraukti okupuotas visuomenes, todėl vykdė milžinišką okupuotų šalių piliečių indoktrinaciją, neretai per viešuosius objektus.
Toks totalitarinių bei autoritarinių režimų veikimas matomas ir šiandien, Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą kontekste. Rusija okupuotose teritorijose savo režimą ir ideologiją okupuotose teritorijose įtvirtina jose statydama paminklus ir per tokius objektus yra diegiama iškraipyta, neteisinga istorija ir atmintis.
Svarbu pažymėti, kad šiuo Įstatymo projektu taip pat siekiama užtikrinti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją. Įstatymo projektas sudarys prielaidas ir leis didinti žinojimą apie totalitarinius bei autoritarinius režimus ir jų ideologijas, okupacijų laikotarpiais vykdytus nusikaltimus bei leis stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai ir propagandai.
2. Parengto projekto tikslai
Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus, viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarką, viešųjų objektų, pripažintų propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimą ir pašalinimą, totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos priemones. Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama užkirsti kelią naujų viešųjų objektų, sietinų su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, atsiradimui.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį, Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1200 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia nuo 500 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 eurų.
Taip pat įstatymo Nr. I-317 5 straipsnio pakeitimu buvo priimtas draudimas demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą arba vėliavą, ženklą ar uniformą, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus arba į juos klaidinančiai panašius antikonstitucinių organizacijų simbolius, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną. Totalitarinių ar autoritarinių režimų simboliu, kurį šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, visais atvejais laikoma dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juosta.
Tačiau nėra draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas viešuosiuose objektuose, kurie bet kokia forma įamžina ar atvaizduoja simbolius, informaciją, asmenis (kurie aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų propagavimu, jų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu, okupacijomis ir represijomis.
Tokius įamžinimo klausimus sprendžia kai kurių savivaldybių sudaromos pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų ar istorinės atminties komisijos arba sprendimus priima miestų savivaldybių tarybos ar merai. Tačiau vieningo reglamentavimo šių klausimų sprendimui nėra.
Todėl, siekiant pašalinti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimą viešuosiuose objektuose nacionaliniu mastu, siekiama priimti draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešieji objektai (viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra obeliskas, memorialinė lenta ar kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybes teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomenės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas) negali įamžinti ar atvaizduoti simbolių, informacijos, asmenų, įvykių ir datų, organizacijų simbolizuojančių ar susijusių su totalitarizmu, autoritarizmus ar jų ideologijomis.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, viešieji objektai, propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas turi būti pakeisti ar pašalinti iš viešųjų erdvių.
Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas vykdytų: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) ir savivaldybių institucijos. Tikslų objektų, kuriems būtų taikomas toks draudimas ir pripažinimas, sąrašą nustatytų Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija), kuri Seimo nustatyta tvarka teiktų išvadas Centro direktoriui sprendimams priimti. Komisiją, 3 metų laikotarpiui, sudarytų 9 nariai: po 1 delegacijos narį deleguoja Centras, Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisijos sudėtis ir pirmininko kandidatūra Centro teikimu būtų tvirtinama Seimo nutarimu. Viešojo objekto, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pašalinimas yra derinamas su Departamentu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Pripažinus objektą propaguojančiu totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimas ar pašalinimas organizuojamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Centro direktoriaus Sprendimo gavimo dienos. Jeigu viešojo objekto valdytojas, atsakingas už viešąjį objektą, nepakeitė ar nepašalino objekto per 3 mėnesius, tai įvykdo savivaldybės institucija, kuri ne vėliau kaip per 3 mėnesius organizuoja šio viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, tokiu būdu įgydama regreso teisę dėl žalos atlyginimo.
Viešieji objektai, kuriems netaikomas pakeitimas ir pašalinimas, yra tokie, kurie 1) eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, bibliotekų veiklą; 2) naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes; 3) naudojami švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.
Priėmus įstatymą būtų pašalintas totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimas viešuosiuose objektuose nacionaliniu mastu ir prevencijos sklaida, kuri didins informaciją, žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus, taip pat padidins visuomenės atsparumą dezinformacijai.
Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?
Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. lapkričio 1 d. turės priimti šio įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Įstatymo įgyvendinimui apytiksliu skaičiavimu per metus prireiktų iki 1 mln. eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šios lėšos būtų skiriamos tarpžinybinės komisijos finansavimui, ir objektų pakeitimui ar iškėlimui.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta
14. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, Seimo nariai [...]
15. Reikšminiai žodžiai:
„Totalitarizmas“, „autoritarizmas“, „totalitariniai režimai“, „autoritariniai režimai“, „ideologija“, „propagavimas“, „viešasis objektas“, „komunizmas“, „sovietmetis“ „nacionalsocializmas“, „nacizmas“, „dekomunizacija“, „desovietizacija“, „draudimas propaguoti“.
Seimo nariai