PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 2, 11, 111, 13, 25, 27, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1329

 

2022-04-04

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

 

14

Argumentai:

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime vyksta intensyvios politinės diskusijos dėl partnerystės instituto įteisinimo. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Siekiant, kad partneriai, kurie kuria tarpusavio santykius nesudarę santuokos, galėtų įgyvendinti paskutinę partnerio valią ir pasirūpinti mirusiuoju partneriu, siūloma Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme teises ir pareigas numatyti ne tik sutuoktiniams, bet ir partneriams.

 

Papildomai pažymėtina, kad kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai jau dabar numato partneriams ir (ar) sugyventiniams tam tikras teises ir pareigas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-785 38 straipsnis „Šeimos nariai“ numato, kad „Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai“. 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT3-N1/2019 pažymėtina, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

 

Siekiant Lietuvos teisinės bazės nuoseklumo ir Konstitucinio Teismo sprendimų nuoseklaus įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose, siūlomi šie Įstatymo projekto papildymai, laiduojantys Įstatymu suteikiamas teises ne tik mirusių asmenų sutuoktiniams, bet ir jų partneriams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„14. Laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą.“

2.

3

5

1

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„5. Jeigu mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka buvo pareiškęs sutikimą dėl savo palaikų kremavimo, nežinoma, kur yra testamente arba kitame valios pareiškimo dokumente paskirtas laidojantis asmuo, arba jei paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti įsipareigojimų ar atsisako būti laidojančiu asmeniu, valią dėl kremavimo vykdo veiksnūs mirusiojo asmens:

1) sutuoktinis arba partneris;

2) jei nėra šios dalies 1 punkte nurodyto asmens arba jis nevykdo asmens pareikštos valios, – pilnamečiai vaikai (įvaikiai);

3) jei nėra šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų arba jie nevykdo asmens pareikštos valios, – tėvai (įtėviai);

4) jei nėra šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų arba jie nevykdo asmens pareikštos valios, – pilnamečiai broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);

5) jei nėra šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų arba jie nevykdo asmens pareikštos valios, – seneliai ar pilnamečiai vaikaičiai;

6) jei nėra šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų asmenų arba jie nevykdo asmens pareikštos valios, – kiti giminaičiai.“

3.

5

1

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Asmens, kuris, būdamas gyvas, šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka nepareiškė valios dėl savo palaikų kremavimo, palaikus kremuoti galima, jeigu mirusiojo asmens veiksnus pilnametis sutuoktinis (sutuoktinė), partneris (partnerė) ar kiti veiksnūs pilnamečiai asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje, pateikia prašymą kremavimo įmonei ir raštu patvirtina, kad asmuo, būdamas gyvas, nebuvo pareiškęs nesutikimo dėl savo palaikų kremavimo.“

4.

5

2

1

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„2. Kilus nesutarimams tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, ar palaikus kremuoti, sprendžia mirusio asmens:

1) sutuoktinis arba partneris;

2) jei nėra sutuoktinio arba partnerio – pilnamečiai vaikai (įvaikiai);

3) jei nėra šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų, – tėvai (įtėviai);

4) jei nėra šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, – pilnamečiai broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);

5) jei nėra šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų, – seneliai, pilnamečiai vaikaičiai.“

5.

6

2

4

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„4) jeigu asmuo, kurio palaikus prašoma kremuoti, nebuvo šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka pareiškęs sutikimo dėl jo palaikų kremavimo, – santuokos liudijimą ar santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą, išduotą Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka, kai laidojantis asmuo yra sutuoktinis, arba partnerystės įregistravimo faktą liudijantį dokumentą, kai laidojantis asmuo yra partneris, arba giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, kai laidojantis asmuo yra artimasis giminaitis. Šiuo atveju laidojantis asmuo taip pat turi pateikti rašytinį patvirtinimą (artimųjų giminaičių parašais patvirtintą susitarimą ir apie tai pažymėti prašyme kremuoti palaikus), kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo;“

6.

17

1

2

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„2) jei asmuo iki mirties nebuvo išreiškęs savo valios ir nebuvo pareiškęs draudimo naudoti savo kūną ar atskiras jo dalis mokymo tikslais, sutikimą naudoti mirusiojo kūną ar jo dalis gali duoti veiksnūs mirusiojo asmens sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) arba kiti artimieji giminaičiai, nurodyti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje.“

7.

21

2

2

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„2) mirusio asmens sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą.“

8.

25

5

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„5. Kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), jei jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymu, jei jų nėra (siekiant išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus), – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu ir turint Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse. Jei kapinėse žmogaus palaikai ekshumuojami priėmus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, prokuroras prieš ekshumavimą apie tai informuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotą instituciją, ši, įvertinusi aplinkybes, per 3 darbo dienas nurodo, kokias apsisaugojimo priemones turi naudoti ekshumuojant ir ekshumuotus žmogaus palaikus pervežant dalyvausiantys asmenys. Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse nereikia ekshumuojant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą ir perkeliant rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, išskyrus atvejus, kai atidaromas karstas.“

9.

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 2, 3, 5, 6, 11, 111, 13, 17, 21, 25, 27, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS”

 

Teikia

Seimo narys                                                    (Parašas)                      Tomas Vytautas Raskevičius