LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 403
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir J. LIESYS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame 2020 m. gegužės 14 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
14.03 val.
Informaciniai pranešimai
Pirmiausia leiskite perskaityti pareiškimą dėl Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojo. „2020 m. gegužės 14 d. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos posėdyje nutarta pritarti frakcijos narės O. Valiukevičiūtės kandidatūrai į Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojus. Pritarta bendru sutarimu.“ (Plojimai) Pasirašo frakcijos seniūnas R. Sinkevičius.
14.04 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4768(2) (svarstymas)
Dabar popietinės darbotvarkės pirmasis klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu A. Kubilienę, Sveikatos reikalų komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį projektą. Sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4768(2) ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Šalaševičiūtę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi, kaip žinome, šitas projektas yra pateiktas Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių, apsvarsčius projektą buvo pritarta jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Niekas neužsirašė. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Prašau balsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
14.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą remiantis šio komiteto surinktais duomenimis atliekant Seimo nutarimu Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pavestą atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-4794 (pateikimo tęsinys)
Popietinės darbotvarkės 2-2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4794. Buvo pertrauka iki šio posėdžio. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą remiantis šio komiteto surinktais duomenimis atliekant Seimo nutarimu Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pavestą atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas. Pateikimo tęsinys. Tribūnoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatydamas šį nutarimą, norėčiau dar visiems ir paaiškinti. Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai. Jį atlikus šių metų balandžio 30 dieną turėjau pateikti jums išvadą apie baigtą tyrimą. Kaip visi žinote, išvados pateikti nepavyko ir paaiškinsiu, kodėl tai atsitiko, kodėl aš dabar stoviu čia tribūnoje ir dėl to paties tyrimo prašau naujo tyrimo, to turbūt Seimo istorijoje dar nėra buvę.
Praėjusiais metais iš tiesų Seimas suformulavo mums penkis klausimus, susijusius su mūsų gerbiama kolege I. Rozova. Tie penki klausimai mūsų tyrimą padalino, galima sakyti, į tris kryptis. Pirma kryptis buvo pagrindinė, tai yra nustatyti, kaip Rusija per diplomatines atstovybes galimai daro poveikį Lietuvos politinei sistemai; ar I. Rozovos ryšiai su Rusijos diplomatinių atstovybių atstovais dėl tam tikrų veiksmų kelia riziką nacionaliniam saugumui. Tai galbūt buvo viena kryptis. Antra kryptis, kaip informacija, kuri buvo pateikta Valstybės saugumo departamento ir kitų tarnybų Seimui, buvo pateikta, apdorota ir kaip buvo reaguojama į tą informaciją, siekiant užkirsti grėsmes nacionaliniam saugumui. Tai buvo antra kryptis. Ir trečia, dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija, siekiant asmeninės politinės naudos, siekiant tos asmeninės politinės naudos, keliant riziką nacionaliniam saugumui.
Išties tyrimas buvo nei per daug sudėtingas, nei lengvas. Išnagrinėjome labai daug įslaptintos informacijos, nes paėmėme dešimties metų periodą. Tai faktiškai visa medžiaga buvo tikrinama nuo 2010 metų iki šių dienų. Įslaptintos informacijos kiekis buvo tikrai labai didelis. Ir tai, kad… beveik daugiau nei 40 įslaptintų pažymų buvo pridėtos prie šio tyrimo, atlikta 14 parlamentinių posėdžių su apklausomis, apklausta nemažai žmonių. Informacija buvo išnagrinėta, faktiškai tyrimas buvo baigtas. Nes dėl pirmų keturių klausimų pagal tą tyrimą mums pavyko surinkti informaciją ir jau buvome pradėję rašyti išvadą, tačiau penkta dalis, kuri susijusi dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija, sustabdė visą tyrimą, ir tai prasidėjo prieš balandžio mėnesį. Kodėl?
Kaip žinoma, mūsų komitetas susideda iš 12 pozicijos ir opozicijos narių, šeši pozicijos, šeši opozicijos, bet problema galimai buvo ta, kad iš šešių opozicijos narių keturi buvo tyrimo objektai. Kas darėsi? Balandžio mėnesį išties buvo priimtas sprendimas atnaujinti tyrimą, nes kai komitete nebuvo penkių pozicijos narių, opozicijos dėka buvo iš viso nubalsuota stabdyti šį I. Rozovos tyrimą. Bet balandžio mėnesį mes jį atnaujinome ir turėjome atlikti tų šešių opozicijos narių apklausas.
Deja, mums to padaryti nepavyko, nes išnaudojus statutines galimybes, faktiškai visada buvo griaunamas kvorumas ir posėdžiai nevykdavo. Išties balandžio mėnesį buvo kažkoks košmaras komitete, nes ne tik tyrimo nepavyko atlikti, iš viso beveik nė vienas posėdis komitete normaliai neįvyko balandžio mėnesį. Jūs turbūt puikiai tą situaciją žinote, visą laiką buvo išnaudojama ta galimybė, kad griaunamas kvorumas. Šeši opozicijos nariai išeina ir nepavyksta nieko iš viso atlikti.
Blogiausia, kai reikėjo tvirtinti išvadą, nors ir neatsisakė liudyti tie keturi pagrindiniai opozicijos atstovai, buvo bandymas prašyti galbūt pratęsti tyrimą balandžio 30 dieną, bet nepavyko nė to padaryti, nes opozicija išėjo ir faktiškai griuvo kvorumas. Mums nepavyko net pateikti prašymo pratęsti tyrimą bent savaitę. Čia, ko gero, E. Gentvilas labai taikliai buvo pataikęs, kad, ko gero, tuo penktu klausimu jums nieko nepavyks padaryti. Ko gero, tai kartojasi, gerbiamas Eugenijau, bet pasakysiu, kodėl tai labai svarbu.
Mes, ko gero, visi parlamentarai, kai atėjome šią kadenciją, pasakėme, turi pasibaigti pažymų era ir žvalgybinės informacijos, ypač jautrios, kuri skirta apginti mus nuo išorės ir vidaus priešų, negalima naudoti politinėms kovoms. Visada tai sakėme, žinome, kad taip būdavo. Tai buvo geriausia proga greičiausiai pateikti faktus ir įrodymus, kurie vienaip ar kitaip šią aplinkybę patvirtintų ir leistų imtis tam tikrų veiksmų, kad užkirstų galimą kelią išvis tokiam kaip procesui, kad galėtume žvalgybinę informaciją naudoti netinkamai, o galbūt net nusitaikę į tam tikrus savo oponentus.
Kaip pavyzdį pateiksiu tas penkto klausimo faktines aplinkybes ir jūs patys turėtumėte nuspręsti, ar turime atlikti tyrimą iki galo, ar ne, nes tai yra svarbu, ir ar tos aplinkybės greičiausiai galėtų įrodyti arba paneigti aplinkybes, kad vis dėlto žvalgybinė informacija buvo naudojama ir šiame Seime ne pagal paskirtį.
2018 m. sausio 19 d. gaunamas raštas, neįslaptintas, jį gauna Seimo Pirmininkas, apie leidimo dirbti su įslaptinta informacija neišdavimą I. Rozovai. Susipažįsta tik Pirmininkas ir tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas. Daugiau niekas apie šią informaciją nežino, nors aplinkybės, turbūt visi žinote, buvo labai panašios kaip kolegos M. Basčio dėl leidimo neatėmimo. Iš karto po keturių dienų gaunamas, atsiunčiamas raštas į komitetą iš Valstybės saugumo departamento, papildantis informaciją, kurią gavo viešai Seimo Pirmininkas. Bet tas raštas greitai nusiųstas, adresuojamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Negana to, dar du panašūs raštai, tai yra pažymos, įslaptintos, taip pat ateina į komitetą. Bet kur problema? Su šiomis pažymomis iš 12 komiteto narių susipažįsta tik trys. V. Bakas, nežinau, V. Alekna padeda parašą ir L. Kasčiūnas. Daugiau niekas, kuriuos aš paminėsiu, tuos pusantrų metų tų pažymų nemato. Kaip tai gali atsitikti – nemato nei A. Anušauskas, nei R. Juknevičienė, nemato nei opozicijos… Sakytume mes, kaip sako, kurie neskaitė… Niekas nemato pusantrų metų. Kad buvo tam tikra tvarka, aš sakyčiau, netinkama raštinėje, kad būdavo tam atskiri segtuvai V. Bakui, o paskui komitetui susipažinti, apie tai nediskutuosiu, bet pusantrų metų su tomis pažymomis niekas nesusipažįsta. Kas atsitinka vėliau?
2019 m. liepos 5 d. rašomasi sutartis dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Pabrėžiu – liepos 5 dieną. Liepos 9 dieną V. Bakas išeina iš LVŽS frakcijos, vėliau palieka komiteto pirmininko pareigas 9 dieną ir grąžina visus dokumentus į raštinę. Kai kurie dokumentai išgulėję po mėnesį laiko, tai irgi faktiškai dokumentuota, kad komitetas dar buvo nesusipažinęs. Liepos 10 dieną į komitetą ateina G. Landsbergis kaip naujas komiteto narys, kaip ir, atrodytų, nieko tokio, bet jau rugpjūčio 2 dieną – įsidėmėkite! – Gabrielius susipažįsta tik su trimis pažymomis ir būtent tomis trimis, kurių niekas daugiau nemato, bet tik G. Landsbergis. Tomis įslaptintomis trimis pažymomis. Tose pažymose yra visos aplinkybės, ir tarptautinės asamblėjos, ir su Rusijos įtaka, ir dėl I. Rozovos. Atrodytų, galėtų sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir panašiai, bet to nedaroma, bet staiga po septynių dienų į Lietuvą atkeliauja laiškas iš Gruzijos, iš Sakartvelo, jame parlamentaras nurodo aplinkybes, kad prieš pusantro mėnesio, beveik du mėnesius, Gruzijoje vyko mitingas su tam tikromis riaušėmis ir ten galimai dalyvavo I. Rozova. Sužinojo, kad I. Rozova toje minioje dalyvauja, informuoja mus, lietuvius. Kitus, neaišku, ar informuoja. Po šio laiško staiga V. Bakas, G. Landsbergis, L. Kasčiūnas tie patys asmenys, kurie susipažįsta, šaukia skubų neeilinį posėdį, nes kyla grėsmių parlamentarizmui. Įsivaizduojate, prieš pusantrų metų nieko nematė, bet po to laiško, kuris nieko nepasako, tik kad Irina dalyvauja, staigiai šaukiame posėdį, nes kelia riziką nacionaliniam saugumui grėsmės. Aš dar prašau, kad atidėkime savaitę, ne, turi būti daromas po poros dienų. Tačiau nebūčiau aš, iš tikrųjų pažiūrėjau per visą mūsų duomenų bazę, ar yra panašių dokumentų, ir aš randu tas tris pažymas, kuriose yra tik tų trijų Seimo narių parašai. Ir kas atsitinka?
Posėdyje, kai darome neeilinį posėdį, pradeda kalbėti, kad čia grėsmės mūsų politinei sistemai, parlamentarizmui, aš pabaigoje parodau jiems tas tris pažymas, sakau, o kaip suprasti, kad tik dabar jums parūpsta šios trys pažymos, kurias prieš pusantrų metų jūs turėjote? Ir ką aš pasakysiu? Faktiškai mūsų posėdis tuo ir baigiasi. Dairosi iš tikrųjų, kas čia atsitiko, nežinia, mes pradedame parlamentinį tyrimą. Link ko aš suku? Jeigu matė rizikas prieš pusantrų metų, kad kyla rizika nacionaliniam saugumui, ta informacija buvo valdoma ir žinoma…
PIRMININKĖ. Kolega, pateikimo laikas baigiasi.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …parlamentarai nieko nedarė pusantrų metų. Laukė palankaus momento, kai galimai galėtų padaryti poveikį formuojant naują Vyriausybę, ir tik tada ta informacija pateikiama visuomenei kaip didžiausia rizika ir grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ar ši aplinkybė mums nesvarbi paaiškinti arba išsiaiškinti iki galo, kodėl žvalgybinė informacija naudojama tik tada, kai reikalinga.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūsų pateikimo laikas baigėsi. Dar labai daug klausimų. Užteks.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Kadangi nepateikiau išvados, kitos galimybės neturėjome, kaip ir teisininkai sako, tik registruojant naujai, aš teikiu Seimui apsispręsti, ar mes ir visuomenė, ir žiniasklaida turi teisę žinoti ir atsakyti į tuos visus klausimus ir ar jūs sutiksite tą patį tyrimą dar pratęsti dvi savaites, galutinai užbaigti tyrimą ir pateikti galutinę išvadą Seimui? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia L. Kasčiūnas. Klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad prieš jus yra žmogus, kuris dabar eina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, kuris nesugebėjo perskaityti pažymų, nors jos kaip ir kiekvienam komiteto nariui buvo prieinamos mūsų spec. kanceliarijoje. Buvo nuolat pranešama apie tai, kad yra ta galimybė, galima padaryti. Tai yra žmogus, šiandien vadovaujantis komitetui, bet jis pats neskaitė pažymų. Todėl kai kalbame, kad kažkas iš mūsų yra tyrimo objektas, norėčiau galbūt pasakyti, kad ir jūs pats esate tyrimo objektas. Būtų labai įdomu sužinoti, kodėl jūs neskaitėte ir neatlikote savo darbo, ir gavote dar už tai valstybės mokesčių mokėtojų darbo užmokestį.
Taip pat jūs kalbate ir meluojate dėl vieno labai svarbaus fakto. Tai, kad jūs vengiate pasakyti, kas dar buvo susipažinęs su šitomis pažymomis. Ir Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, jis po to palaimino koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ir ponas J. Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Kažkodėl jų jūs nesiruošiate tirti.
Tai dabar noriu paklausti, ar jūs kviesite poną S. Skvernelį į komitetą, kad jis atsakytų į klausimus, kodėl žinodamas visą šitą informaciją jis sudarė valdančiąją koaliciją su Lenkų rinkimų akcija? Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, labai greitai atsakau. Jūs puikiai viską žinote, kaip mes nesusipažinome su ta informacija, nes negalėjome susipažinti, nes tvarka, kuri dabar jau pateikta, ir faktiškai mes ją vykdome taip, kaip numatyta tiek Valstybės tarnybos paslapčių įstatyme, tiek administravimo taisyklėse dirbant su įslaptinta informacija, pasikeitusi. Ir faktiškai neįmanoma nuslėpti nė vienos pažymos arba bet kokio slapto dokumento, nesvarbu, ar aš dabar pirmininkauju, ar ne, bet visi komiteto nariai ją gauna, ir nė vienas dokumentas mano seife nebeguli nei savaitę, nei mėnesį, nei du, nei tris. Tai čia taip.
Dėl jūsų apklausų. Gerbiamas premjeras taip ir sakė: jeigu galėsiu ir bus aplinkybės palankios, aš tikrai atvyksiu ir duosiu parodymus. Kadangi buvo, patys žinote, ekstremali situacija ir mūsų komiteto posėdžiai dažniausiai sutapdavo su Vyriausybės posėdžiu ar panašiai, premjeras negalėjo dalyvauti ir mums atsakymus pateikė raštu. Šiuo momentu situacija tikrai pasikeitusi, premjeras turi daugiau laiko, ir aš pats kalbėjau, kad jeigu būtų pratęsimas, ar jis ateitų liudyti, tikrai sakė, rastų progą, susiderintume ir tikrai jis ateitų ir liudytų. Bet ne čia esmė.
Gerbiami kolegos, jums tikrai niekas netrukdė dalyvaujant posėdžiuose, nors ir buvote tyrimų objektai, paprasčiausiai duoti savo parodymus, kaip ta situacija klostėsi, kodėl pusantrų metų tylėjote ir kodėl tik po pusantrų metų pasidarė svarbu ir tam tikros rizikos nacionaliniam saugumui jums parūpo būtent tada, kai jau formuojama nauja Vyriausybė. Taigi, kolega, reikia šiek tiek dar laiko, poros savaičių, ir tikrai mes į visus klausimus atsakytume, parašytume išvadą ir pateiktume visuomenei vertinti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu jūs čia manimi kaip kokiu sąmokslininku remiatės, tai aš pacituosiu savo pasisakymus pernai rugsėjo mėnesį sudarant šitą jūsų komisiją. Cituoju: „Dabar gi, kai viskas suplakama į vieną tyrimą, visų pirma tai ištęs šitą tyrimą, antras dalykas, yra didelis pavojus, kad politizuos šitą tyrimą. Strateginė kryptis yra bloga, mes nebešnekame apie Rusijos įtaką Lietuvos politikams ir politiniams procesams. Ar jūs suprantate, kad čia yra padėta bomba po parlamentinių tyrimų pamatais?“
Štai šita bomba buvo padėta ir atvedė prie to, kad jūs uždelsėte tyrimą ir politizavote pradėdami tirti komiteto narius, jie, natūralu, pradėjo gintis. Man sunku suprasti, kaip čia yra, kai reikia gelbėti D. Gaižauską, komitete dauguma yra, kai reikia priimti išvadas, daugumos nebėra. Jūs čia pudrinate, jūs neatlikote darbo. Ar planuojate atsistatydinti?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Eugenijau, jau kam kam, bet man jums tikrai nėra ko aiškinti. Šeši komiteto nariai pozicijoje ir opozicijoje. Jei šeši išeina, nėra kvorumo ir neina nieko padaryti. Jūs tą puikiai žinote, labai gerai įvaldę tą techniką. Kita vertus, ar jūs sutinkate?.. (Balsai salėje) Gerbiamas Eugenijau, leiskite atsakyti.
PIRMININKĖ. Na, nerėkite!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Eugenijau, ar jums svarbu, ar jūs norite to, kad žvalgybinė informacija vieną gražią dieną būtų naudojama ne pagal paskirtį, o prieš jus, prieš bet kurį iš mūsų arba prieš politinį oponentą? Ir aš neparankus, žinote, kodėl? Todėl, kad nepasitraukiu ir su tuo nesutinku, o netgi pagal tam tikrą sistemą randu tuos, kurie bandė tai daryti, paliko pėdsakus galvodami, kad viskas užmaskuota, o aš radau ir nepasitraukiau, ir einu iki galo. Jeigu jūsų suteiksite, pateiksiu išvadą ir galėsime vertinti. Taigi, jeigu žvalgybinė informacija, ypač valstybės paslaptys, naudojama ne pagal paskirtį, o politiniams žaidimams, gerbiamas Eugenijau, nereikia tirti?
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia jūs šiek tiek pakomentavote, kad galbūt Ministrą Pirmininką taip pat pakviesite pateikti paaiškinimus. Ar galima tikėtis, kad ir Seimo nariui, dabar einančiam Ministro Pirmininko pareigas, jūs taikysite tuos pačius atsakomybės standartus, kaip galima suprasti, kad ketinate reikšti priekaištus kai kuriems Seimo nariams, kurie susipažino su tomis pažymomis ir nesugalvojo, kaip į tai reaguoti? (Balsai salėje) Kad jūs taip įdomiai pasakėte, kad kai kurie komiteto nariai matė pažymas, o kiti nematė. Ar tai reiškia, kad kai kurie jūsų nariai yra aiškiaregiai, kurie sugeba matyti, o kiti nemato?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Kolega, man nesunku jums atsakyti. Šiaip – jūs tas Seimo narys, kuris visas pertraukas ir ėmėte, ir vis sakėte, kad jums reikia pasitikslinti, pasidomėti. Tai suprantu, dar nepasidomėjote iki galo. Turėjote savo kolegą A. Anušauską, turėjote R. Juknevičienę ir taip toliau, galėjote paklausti, kodėl ir jie pusantrų metų nematė. Kaip taip gali atsitikti? Mes opozicijos galime nematyti kaip pozicijos atstovai, o kaip jūsų nematė? Štai aplinkybės yra labai gražiai sudėstytos šitame tyrime ir paaiškinta, kaip galima paslėpti slaptus dokumentus. Labai nesudėtinga. Dabar jau to neįmanoma padaryti. Bet taip buvo. Čia tą tvarką patvarkėme.
Kita vertus, ką jūs dabar sakote dėl S. Skvernelio. Raštai buvo siunčiami į prezidentūrą, buvo siunčiami ir Vyriausybei. Premjeras atsakė, jeigu būtumėte komisijoje, būtumėte supratę, kad jis reagavo kaip premjeras, nes jis gavo tą pačią informaciją kaip premjeras. Tai galėjome apklausti tada – kviestis ir gerbiamą Prezidentę, ir premjerą, visus kitus. Esmė ne čia. Esmė buvo, ar galima, ar sutinkame, kad ypač slapta žvalgybinė informacija gali būti naudojama prieš bet kurį politinį oponentą arba politinę partiją. Labai paprasta: ar atsakome į šį klausimą, ar ne?
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar klausia Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, darydami išvadą, ar Seimo narės I. Rozovos veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, rašydami išvadą, jūs turėsite vadovautis VSD pateikta slapta ar neslapta informacija. Kaip jūs sakėte, kad jūs jau daug tos informacijos turite, esate susipažinę. Mano klausimas yra toks: ar VSD pateiktoje informacijoje kur nors yra pažymėta, parašyta, kad Seimo narės I. Rozovos veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui? Taip arba ne. Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš tai paprastai pasakysiu. Informacijos labai daug ir labai daug joje sudėta, kaip Rusija, galimai norėdama daryti poveikį politinei sistemai, gali išnaudoti bet kurį mūsų politiką – ar I. Rozovą, ar jus, ar mane, ar bet kurį kitą kolegą. Tai buvo kaip pavyzdžiai. Aš galiu pasakyti atsakymą iš VSD pareigūnų. Jeigu I. Rozova, pildydama dokumentus, būtų nurodžiusi tas aplinkybes, kad palaikė ryšius, greičiausiai būtų gavusi leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Čia jums ir visas atsakymas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, demagogijos viršūnę jūs jau pasiekėte. Iš tikrųjų labai įdomu, kad saugumo pateikta informacija, apskritai kita informacija jums niekas, o jums svarbiausia išsiaiškinti, kodėl skaitė, bet nepranešė. Įdomus dalykas, kai vienas objektas lieka nuošalyje, o jūs pradedate nagrinėti visai ne tuos dalykus, kurie iš tikrųjų turėtų būti nagrinėtini ir svarbūs valstybei. Turbūt istorija tai atitinkamai įvertins. Bet ar jums neatsibodo politikuoti? Suprantu, kad rinkimai arti, o jūs verdate politiką ten, kur būtų galima spręsti rimtus reikalus. O rimtus reikalus jūs atidedate į šalį. Ar iš tikrųjų neatsibodo politikuoti?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ir kaip jums atsakyti, ką čia mes veikiame? Mes dirbame, politikuojame. Sakykite, ar jums neatsibodo dirbti? Paprastas klausimas, glaustas atsakymas. Kur čia demagogija? Man – ne, man reikia dirbti ir atsakyti į klausimus.
Kita vertus, jau kas kas, bet jūs tikrai turite žinoti. Tyrimo klausimus ne D. Gaižauskas parašė, o mes visi – 141 Seimo narys. Į tuos penkis klausimus turėjome atsakyti mes – komisija, kurią sudarė šis Seimas. Taigi ne D. Gaižauskas sudarė. D. Gaižauskas tiktai jums neleidžia daryti galbūt to, ko jūs norite, gerbiami konservatoriai, o D. Gaižauskas daro tai, kas numatyta įstatyme pagal įstatymo raidę, ir daugiau nieko. O čia jums turbūt ir didžiausia problema ta – D. Gaižauskas. Taip, Pupini? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Aš atsiprašau, bet jau laikas – dešimt minučių praėjo. Nutraukiame klausimus.
Noriu tik pasakyti – dabar galėsime kalbėti dėl motyvų, o balsavimas po pateikimo, kolegos, yra numatytas dėl projektų 2-2 ir balsavimas po svarstymo dėl projektų 2-1, 2-4, 2-9, ir balsavimas dėl priėmimo dėl projekto 2-3 numatytas 15 val. 35 min.–15 val. 45 min.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nesu čia nei seniausias, nei protingiausias, nei labiausiai patyręs Seimo narys, tačiau pernai sudarant šią komisiją aš sakiau: jeigu bus suplakta į vieną krūvą I. Rozovos santykiai su Rusijos diplomatais ir Seimo narių V. Pranckiečio, V. Bako, L. Kasčiūno, V. Aleknos veiklos tyrimas, jeigu tai bus suplakta į vieną vietą, tyrimas bus sužlugdytas. Neklausėte manęs. Dabar net ponas D. Gaižauskas cituoja mane, kad aš, ko gero, buvau teisus. O kokiu keliu einate dabar? Jūs ir toliau tuos pačius penkis klausimus surašote, kad vėl nieko neįvyktų, kad vėl atsitiktų pato situacija, kai tirsite keturis komiteto narius dėl jų galimai neteisėtų veiksmų, aš nežinau, taip ir liks neištirtas esminis dalykas – galima Rusijos įtaka šiems dalykams. Tai kodėl jūs lipate ant to paties grėblio? Pažiūrėkite, guzas kaktoje jums jau tuoj atsiras. Aš šioje pateikimo stadijoje balsuoju, tačiau svarstymo stadijoje aš jau esu įregistravęs ketvirto ir penkto klausimų išbraukimą. Ar jūs tiriate, po velnių, Rusijos įtaką Lietuvos politikai ir politiniams procesams, ar užsiimate nesąmonėmis, kuriomis užsiiminėjote daugiau kaip pusę metų ir jokio rezultato? Šnipštas! Štai šiandien aš balsuoju už, bet jeigu jūs neišbrauksite, nesutiksite išbraukti ketvirto ir penkto klausimų, tada nematau prasmės toliau dirbti, nes jūs vėl nieko nepadarysite. Jūs užlipote ant to paties grėblio. Aš sakau, jeigu yra Seimo narių galbūt padaryta klaidų ar neteisėtų veiksmų, tirkite atskirai, skaitykite praėjusių metų rugsėjo mėnesio stenogramas, ką tada sakiau, ir nekartokite šių klaidų.
PIRMININKĖ. Prieš – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš gal truputį kolegoms dar priminsiu, kaip viskas vyko, proceso eigą. Žinote, nuo vasario 4 dienos ši komisija nesirinko ir nė karto pirmininkas nebuvo sukvietęs mūsų tęsti komisijos darbo. Jis atnaujinti ją pabandė tiktai balandžio pradžioje, po to, kai mes, pirmiausia galbūt aš, primyniau jam uodegą dėl jo labai tokios keistos istorijos su tuo koronaviruso testu. Tada jisai tiesiog prisiminė, kad yra šis tyrimas, ir bando dabar revanšuotis, o tai iš esmės yra niekinga. Juokinga dar ir dėl to, kad jeigu jau mes kalbame apie manipuliavimą, tai pirmiausia turbūt reikėtų įvertinti tokį labai paprastą dalyką, kad Ministras Pirmininkas, Seimo narys S. Skvernelis lygiai taip pat, kaip ir aš, susipažįsta su šia medžiaga prieš pusantrų metų. Jisai nesiima jokių veiksmų nei kaip premjeras, nei kaip Seimo narys ir galiausiai, kai prasideda derybos dėl naujos koalicinės Vyriausybės, palaimina šią Vyriausybę. Jūs man pasakykite, jeigu medžiagoje yra įvairių grėsmių, susijusių su Rusija ir išorinių jėgų veikimu politinei sistemai, ar jūs sudarytumėte, žinodami šią informaciją, tokią koaliciją, ar ne? Aš manau, kad čia yra manipuliavimas. Todėl aš tiktai siūlau išgirsti, ką ponas Z. Jedinskis šį kartą pasakė. Jis klausė, ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Aš siūlysiu, jeigu bus tyrimas atnaujintas, paprastą dalyką. Mes siūlysime kreiptis į VSD, kad paviešintų visą turimą informaciją tam, kad visi Seimo nariai ir visuomenė galėtų žinoti ir jie patys galėtų įvertinti, kokie ryšiai ir kaip jie buvo modeliuojami, mielieji. Jeigu mes sutinkame su tokia įvykių eiga, žinokite, aš galiu persigalvoti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Po vieną pasisakėte. Kaip sakiau, balsavimas vėliau. Prašau. Gerbiamas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, aš tikrai ne dėl šio klausimo. Dėl visumos. Iki pietų mes dirbome normaliai, po kiekvieno svarstymo balsavome, ar priimti, dabar vėl keliame balsavimą į 16 ar kurią valandą. Pažiūrėkime į kairę, į dešinę – pilna salė Seimo narių, jų nepadaugės ir 16 valandą, bet užmirštama, apie ką buvo kalbėta, užmirštama, apie ką buvo diskusijos dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Balsuokime iš karto. Jeigu šiandien neišeina, bent jau nuo kitos savaitės. Atšaukite šitą nesąmonę.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš asmeniškai su jumis sutinku, turbūt būtų racionalesnis darbas, bet aš, kaip posėdžio pirmininkė, turiu vykdyti Seniūnų sueigos patvirtintą tvarką. Seimas iš ryto balsavo dėl darbotvarkės, tokios, kokia yra pateikta, – balsavimas 15 val. 35 min. Aš, kaip posėdžio pirmininkė, asmeniškai negaliu nieko pakeisti.
Gerbiami kolegos, jeigu reikalaujate frakcijos vardu balsuoti dėl šio klausimo, nors dėl darbotvarkės jau balsavote, galbūt nuomonė per tą laiką pasikeitė, jeigu taip reikalaujate balsuoti, tai aš galiu paskelbti balsavimą. (Balsai salėje)
Gerbiamas Salamakinai, jūs savo vardu kalbėjote? Frakcijos? Jeigu frakcijos vardu, tai balsuojame, kad balsuotume po kiekvieno vakarinės darbotvarkės klausimo pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijos. Prašau, A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes esame dalį kolegų informavę ir jie žino, kad gali būti kabinetuose ir stebėti posėdį. Dabar dalis Seimo narių net negali atbėgti balsuoti dėl šito klausimo, kuris ką tik buvo iškeltas. Tai jeigu Seniūnų sueiga apsisprendžia, jeigu darbotvarkę patvirtiname, ką mes norime apgauti ar ką padaryti ir kodėl mes norime dabar eliminuoti iš sprendimo galimybės tuos Seimo narius, kurie saugiai žiūri kabinetuose. Aš manyčiau, jau vien neetiška kelti klausimą dėl paties balsavimo.
PIRMININKĖ. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad ir kokie būtų svarbūs Seniūnų sueigos sprendimai, mūsų sprendimas šitoje salėje yra svarbesnis. Tai mes galime apsispręsti balsuodami ir siūlau tą padaryti.
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes manome, kad Seniūnų sueiga yra aukščiau už Seimo narius, tai gal iš tikrųjų paveskime viską Seniūnų sueigai, o patys stebėkime nuotoliniu būdu. Seimo salėje mes tikrai galime peržiūrėti šitą sprendimą. O jeigu dabar bando aiškinti, kad, žinote, ne visi Seimo nariai turi galimybę balsuoti, nes jie kažką įdėmiai stebi iš savo kabineto, tai aš pažiūrėjai, kad valdančiųjų šiuo momentu yra tikrai daugiau negu opozicijos. Vėl man eilinį kartą kyla klausimas, kam dirba A. Širinskienė?
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, gal pražiopsojau, tačiau, matydamas darbotvarkę, aš nematau, kad popietiniame posėdyje būtų numatytas koks nors laikas, skirtas balsavimui. Tai reiškia… (Balsai salėje) Aš nematau, dabar peržiūrėjau, nėra numatyto laiko balsuoti. Pasakykite, kurią valandą?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, mano popieriuje yra numatyta.
E. GENTVILAS (LSF). Aš ne apie popierių kalbu, aktuali darbotvarkė yra šita.
PIRMININKĖ. Čia kita kalba.
E. GENTVILAS (LSF). Čia aktuali darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos…
E. GENTVILAS (LSF). Tas suponuoja, kad būtų galima balsuoti po kiekvieno klausimo arba bent spręsti šitą procedūrinį klausimą Seime.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nutraukiu bet kokias diskusijas. Iš tikrųjų popieriniame variante darbotvarkės, kurią mes patvirtinome ryte, aiškiai yra numatytas balsavimas, apie kurį aš pasakiau, 15 val. 35 min.–15 val. 45 min. Tačiau internetiniame, kolegos sako, nėra.
Gerbiami kolegos, ką aš jums noriu pasakyti – iš tikrųjų darbotvarkės turinio mes keisti neturime jokios teisės, nes mes dėl to jau balsavome rytiniame posėdyje. Tačiau atsiradus tokiai situacijai, kaip siūlo Socialdemokratų frakcija, kad dėl kiekvieno, tiksliau, po kiekvieno pateikimo, svarstymo ir priėmimo iš karto balsuotume po visų procedūrinių klausimų, tai tada ir apsisprendžiame dabar balsuodami. O kolegos, kurie yra prie televizijos ekranų, kabinetuose, tikrai per tą laiką suspės sugrįžti. Tai balsuojame. Kas pritariate, kad balsuotume po kiekvieno pateikimo, svarstymo ir priėmimo visais klausimais, popietinės darbotvarkės klausimais, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 52, prieš – 35, susilaikė 15. Balsuosime po kiekvieno klausimo. Taigi mes baigėme pateikimo tęsinio… Prašom. Gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Atsiprašau, posėdžio pirmininke, balsavimas, taip, nuspręsta, gal galime paprašyti bent penkių minučių techninės pertraukos, kad galėtume informuoti kolegas, kad ateitų čia? Tada galėtume balsuoti.
PIRMININKĖ. Dabar yra ką tik baigta procedūra dėl pirmojo klausimo, tai yra Seimo nutarimas, kurį pristatė gerbiamas D. Gaižauskas. Dėl to galime ir balsuoti, čia yra tik pateikimas. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Prašom balsuoti! Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 55, prieš – 38, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog frakcijos vardu norėčiau paprašyti techninės pertraukos, ko ir prašė gerbiamas J. Jarutis, kad Seimo nariai po jūsų tokio sprendimo galėtų spėti ateiti iš kituose rūmuose esančių kabinetų. Gal suteikime teisę kolegoms, kurie turėjo ryte kitą lūkestį, bent jau atlikti savo pareigą balsuojant.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu yra prašymas penkių minučių pertraukos, kol kolegos ateis iš kabinetų į Seimo salę. Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabar yra kitas klausimas dėl komisijos išvadų. Keturi – už, keturi – prieš bus mažiausiai dešimt minučių. Tai kokios kam čia pertraukos reikia? Per dešimt minučių nesugebės ateiti iki balsavimo?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra prašymas frakcijos vardu, aš, kaip posėdžio pirmininkė, privalau skelbti balsavimą dėl penkių minučių techninės pertraukos, nes tai yra frakcijos prašymas. Prašom balsuoti.
Balsavo 62, prieš – 31, susilaikė 11. Penkių minučių techninė pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, taigi pertrauka baigėsi. Dabar noriu Seimo atsiklausti dėl balsuoto Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4794. Kadangi tai buvo pateikimo stadija, mes turime apsispręsti, ar skiriame kuriam nors komitetui, ar neskiriame. Kokių yra siūlymų? Gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Siūlau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKĖ. Kaip sakote?
J. JARUTIS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Reikia įvertinti tai, kad šitas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, visi asmenys, jau yra susipažinę su įvairia medžiaga. Tačiau svarbiausia išankstinė sąlyga, kad negali būti suplakti du tyrimai – Seimo narių veikimas disponuojant įslaptinta informacija ir Kremliaus veikimas. Jeigu svarstymo stadijoje sutiksime išbraukti iš tyrimų ketvirtą ir penktą klausimus ir paliksime tik Kremliaus įtakos tyrimą, tai tada tikrai galima NSGK tirti, visi žmonės ten ne save tirs, o tirs I. Rozovos veiksmus. Tai būtų logiška.
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Sutikite, Seimo nariai, iš tikrųjų yra skandalingas faktas, patys tyrėjai gali tirti save, nes tą pripažino ir komiteto pirmininkas. Man atrodo, reikia pasirinkti tokį komitetą, kur Seimo nariai nebuvo prisilietę ir negalėjo prisiliesti…
PIRMININKĖ. Tai kokį jūs siūlote komitetą?
P. URBŠYS (MSNG). Aišku, Kultūros komitetą.
PIRMININKĖ. Kokį?
P. URBŠYS (MSNG). Kultūros komitetą.
PIRMININKĖ. Čia juokaujate ar kaip? (Balsai salėje) K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikro reikėtų ieškoti ir surasti, gerbiami kolegos, kokį kitą komitetą. Na, reikia taip sugebėti vadovauti komitetui, kad jame atsirastų baisiausia priešprieša ir faktiškai nebegalima normaliai organizuoti darbo. Taip yra įvykę su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Tikrai reikia surasti kitą komitetą.
PIRMININKĖ. Tai kokį?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tarkime, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiama G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra darbas su slaptomis pažymomis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, aš manau, tik aš ir buvę pirmininkai turime leidimą dirbti su slapta medžiaga.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? (Balsai salėje) Kas už tai, kad šį Seimo nutarimą svarstytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas?
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 77, prieš – 11, susilaikė 7. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Šiuo klausimu dabar jau baigėme ir tikiuosi, kad per savaitę bus pateiktas plenariniame posėdyje svarstyti šis klausimas.
14.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773 (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773. Priėmimas.
Dabar, kadangi daugiau jokių siūlymų nėra, motyvai dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Vakar STT sulaikymai, kratos Generalinėje prokuratūroje tarsi patvirtino mūsų komisijos išvadas. Galbūt šiandieną nebereikėtų net jų tvirtinti. Suduotas smūgis teisingumo sistemai turbūt didesnis, negu Lietuvai pakenkė ši koronaviruso pandemija. Apie padėtį Generalinėje prokuratūroje liudijo viešojo gynimo prokuroras K. Vagneris, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis, prokuroras J. Rėksnys.
Pastaruosius dešimt metų prokuratūrai buvo uždrausta nagrinėti temas, susijusias su energetika. Kaip matome, šiandieną prokuratūra nenagrinėja net ir „Lietuvos geležinkelių“ temos su akivaizdžiai 40 mln. pavogtų europinių pinigų. Prokurorai aiškiai, nedviprasmiškai atsakė į Seimo narių klausimus, jog sprendimai pastaruosius dešimt metų buvo diktuojami iš S. Daukanto aikštės. Įvardijo net asmenis. Šiandieną mes negalime kalbėti apie nepriklausomą prokuratūrą. Ji yra priklausoma ir priklausoma ne nuo parlamento, kuriam neteikia ataskaitų, o tiesiog nuo vieno asmens, bent jau buvusio asmens, S. Daukanto aikštėje.
Šiuo atveju, aš manau, reikalingi neatidėlioti sprendimai, ką ir siūlo komisija – naują generalinio prokuroro skyrimo tvarką ir būtinai turi būti atsiskaitoma tautos atstovybei – parlamentui. Aš manau, tyrimui siūlau pritarti bent jau dėl šios priežasties. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Laikinoji tyrimo komisija, atlikusi parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos įtakos ir poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, neva nustatė, kad politikai darė įtaką konkrečioms baudžiamosioms byloms, jog aukšto rango politikai galėjo daryti įtaką neteisėtam pareigūno atleidimui ir neva net atskleidė politiko šeimos nario už 1 eurą įsigytą milijoninės vertės valstybinį sklypą. Deja, komisijos išvadose nė dėl vieno atvejo neinicijuojamas nei konstitucinis, nei baudžiamasis įvertinimas.
Norėdamas gelbėti bliūkštantį tyrimą, bandžiau savo atžvilgiu inicijuoti konstitucinį įvertinimą dėl galimai sulaužytos duotos priesaikos. Jūs, daugiausia Seimo narių iš valdančiosios pusės, tam nepritarėte. Tai reiškia, jūs patys netikite tuo, kas surašyta komisijos išvadose. Tikrai jos yra politinio neįgalumo pavyzdys. Todėl, norėdamas padėti valdantiesiems išvengti pažeminimo, balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė – už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš, kolegos, tikiuosi, kad daugiau jokia Seimo komisija nebus priversta klausytis prokurorų liudijimo apie tai, kaip jiems būdavo perduodami aukštų valstybės vadovų linkėjimai ir reikalavimai nutraukti bylas, nevykdyti baudžiamojo persekiojimo, priimti vienus ar kitus procesinius sprendimus.
Lygiai taip pat tikiuosi, kad daugiau jokia Seimo komisija negirdės pasakojimų ir neklausys garso įrašų, kuriuose kalbama apie tai, kaip Seimo Pirmininkas daro spaudimą vienam ar kitam institucijos vadovui ar institucijos darbuotojui išmesti iš darbo žmogų ir nurodinėja, kaip reikia atlikti tarnybinius patikrinimus ar sumokėti išeitines kompensacijas.
Lygiai taip pat tikiuosi, kad daugiau jokia komisija, kuri bus Lietuvos Respublikos Seime, neišsiaiškins tokių dalykų, kad opozicijos lyderis savo verslo santykiuose turi tam tikrų problemų, kurių nesugeba paaiškinti, nes kažkodėl jos sutuoktinės valdoma įmonė yra parduodama kartu su žemės sklypu ir staiga paaiškėja, kad to sklypo ir įmonės vertė yra 1 euras. Aš iki šiol nesupratau, matyt, ir niekada nesuprasiu, kodėl tiesiog buvo taip sunku ateiti, pasakyti komisijai, kokia yra tikroji to 1 euro priežastis arba atsiųsti elementariai dokumentus, kurie parodytų, kad viskas yra gerai.
Žiūrėdama vis dėlto į ateitį ir matydama, kad ir prokuratūroje, pokyčius, kurie įvyko vakar, patvirtindami iš esmės tą komisijos konstatavimą, kad prokuratūroje yra didelių skaidrumo problemų, tai matydama tuos visus pokyčius aš tikrai žvelgiu su lūkesčiu, kad vis dėlto komisijos išvados leis priimti teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų išvengti tokių tikrai labai apmaudžių istorijų ir situacijų.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos gali būti sudaromos tik ypatingos svarbos, visuomeninės svarbos, konstituciniu požiūriu svarbiais klausimais. Reikia pripažinti, kad kai buvo sudaroma šita komisija ir jai padiktuotos užduotys, tada atrodė ir skambėjo, kad tai yra svarbus klausimas ir tinkama tyrimą vykdyti laikinojoje tyrimo komisijoje, tačiau kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo gauta medžiaga, reikalinga šitam tyrimui, mano siūlymas skambėjo – nutraukti šitos komisijos veiklą. Tačiau komisija, užuot baigusi savo veiklą, gavo Seimo palaiminimą tęsti veiklą ir štai prasidėjo toli gražu ne konstitucinės ir visuomeninės didelės svarbos klausimų tyrimas.
Po viso šito tyrimo tenka konstatuoti – rimtų rezultatų nėra, yra abejonių, kurios neturi juridinės vertės. Taip, jos gali turėti politinę vertę kam nors, tačiau juridinės reikšmės taip ir neįgavo. Turiu pripažinti, kad galbūt vienas dalykas galėtų būti vertinamas kaip gana toks produktyvus, tai yra prokurorų skyrimo tvarka, kai rengiami atrankos konkursai, laimi vienas, o paprastai generalinis prokuroras pasirenka kitą. Čia galbūt yra taisytinų dalykų ir vertėtų eiti prie įstatymo pataisymo. Visi kiti dalykai neturi vertės, nė vieno gerbiamo buvusio prokuroro liudijimas, pavyzdžiui, kad jie galimai patyrė spaudimą iš S. Daukanto aikštės. Kiti prokurorai to nepatvirtino. Pacituosiu man labai patikusią frazę, kurią pristatymo metu pasakė ponas A. Anušauskas, – čia ne išvados, o stenograma. Toks, deja, yra turinys. Ką komisijoje šnekėjome, tas atsidūrė kaip išvados, o iš tiesų tai yra stenogramos.
PIRMININKĖ. M. Navickienė – prieš.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Klausant ponios Agnės, mane šiek tiek stebina, ypač stebint šiandienos aktualijas, kai matome, kad galimai yra dangstomi skandalingiausi faktai apie dabartinį ministrą, kuris galimai yra dengiamas net ir paties premjero. Kalbėti apie kažkokias skandalingas istorijas yra mažų mažiausiai keista, gerbiama Agne. Plius, man atrodo, jūs sąmoningai meluojate, dabar ką tik pasakydama dar kartą apie 1 eurą, nors akivaizdu, kad komisijai buvo paliudyta „BaltCap Infrastructure“ fondo, kad sandorio vertė yra ne 1 euras, kad yra įsipareigojimai už 1,3 mln. eurų. Tai kokia tada sandorio vertė? Aritmetikos pamokėlė – 1,3 mln. eurų, ir tai poniai Agnei buvo žinoma, nors dabar jinai tą visą dalyką bando ištrinti, pasakydama tokią tiesą, kokia yra paranki tiktai jai vienai arba viso šito tyrimo, vadinamojo tyrimo, sumanytojams.
Pagrindinis dalykas, ką norėčiau pasakyti, kad tokia praktika yra labai ydinga valstybei, tokiu būdu politiškai susidoroti bandoma ne tiktai su neįtinkančia opozicija, bet ir su skaidriai veikiančiais pareigūnais, tarnautojais, valstybinių įmonių darbuotojais. Manau, rizika, kad tokiu keliu šita valdančioji dauguma eis ir toliau, yra labai didelė, tačiau visa šita komisija, visos šitos pseudoišvados parodo tiktai vieną dalyką, kad yra nesiskaitoma nei su teise, nei su Konstitucija. Todėl visus tuos, kurie šiandien dar galite, būdami valdančiojoje daugumoje, balsuoti laisvai, pagal savo valią ir įsitikinimus, labai kviečiu – pagalvokite ir balsuokite prieš.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Viltis visada miršta paskutinė. Ir kai galvoji, kad idiotizmas jau pramuša dugną, jisai eina, pasirodo, vis giliau ir vis randa sau dar naujų dugnų. Skaitau šitą stenogramą. G. Jasaitis atsakė į klausimą, ar darė spaudimą. „Mane pažįsta, man ten jokio poveikio nepasiseks padaryti, aš tokių dalykų negirdėjau.“ Kita dalis: „Niekas spaudimo nedarė. Ar buvau verčiamas vežioti bylas, nieko negaliu pasakyti, nieko nežinau.“ Išvadoje rašoma: „Komisija atskleidė, kad buvo daromas spaudimas.“
Tai, klausykite, jūs savo stenogramą iš viso skaitėte prieš rašydamas tas išvadas, ar tiesiog pasirankiojote patogesnes frazes ir jas surašėte į išvadą, nors pati stenograma prieštarauja jūsų išvadoms, ir daugeliu atvejų prieštarauja. Aš mačiau tas išsipūtusias akis, kai buvo kalbama apie įvairius nuomos konkursus, kai Finansų ministerija sakė, kad čia viskas gerai, viskas pagal įstatymus ir viskas ne tik kad teisėta, bet ir atitinka valstybės interesus. Ir aš mačiau tas išsipūtusias akis, nes jos sakė, kad taip neturi būti. Turi būti taip, kaip padiktuoja politikas A. Skardžius ar politikė A. Širinskienė. Aš manau, kad šitos išvados… na, kokios čia išvados. Tai yra niekalas, kurį reikia padėti į Seimo archyvą. Aš tikiuosi, kad po metų atsivertus daug kam bus dėl to gėda.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turi kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 55, prieš – 40, susilaikė 9. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ priimtas. (Gongas)
15.09 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 30, 621, 67 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4640(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2, 3, 30, 621, 67 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4640 svarstymas. Kviečiu į tribūną gerbiamą V. Ąžuolą, Biudžeto ir finansų komitetas. Įrašytas A. Palionis. A. Palionio nėra, tai tada, pirmininke, jums reikia eiti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Biudžeto ir finansų komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Diskusija. Nėra norinčių. Svarstymas. Vienas – už, vienas – prieš. Irgi nėra.
Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
15.10 val.
Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4574(2), Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4575(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 9, 10, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4576(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4577(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4578(2), Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4579(2), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4580(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 6 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4581(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4582(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4583(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4584(2), Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4585(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4586(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4587(2), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4588(2) (svarstymas)
Toliau – visas didelis paketas. Pirmiausia yra Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4574(2) svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Jei nėra A. Širinskienės, kas gali perskaityti išvadą?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Komitetas siūlo pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 11 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl stenogramos noriu pasakyti, kad išvadą perskaitė A. Nekrošius.
Dabar yra visas paketas lydimųjų ir svarstymo stadija: nuo projekto Nr. XIIIP-4575, baigiant projektu Nr. XIIIP-4588. Kviečiu V. Ačienę perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šių metų gegužės 6 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą, taip pat kartu lydimuosius ir visiems jiems buvo pritarta bendru sutarimu. Aš pasakiau ir dėl lydimųjų tą pačią išvadą, nes…
PIRMININKĖ. Supratau. Ačiū. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu visam įstatymų paketui nuo projekto Nr. XIIIP-4574(2) imtinai iki Nr. XIIIP-4588 pritarti? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
15.12 val.
Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ Nr. IX-1997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4436(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas – įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4436(2) svarstymas. Kviečiu į tribūną R. Andrikį, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą gegužės 6 dieną. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš 0, susilaikė 0. Už – 11, prieš – 0, susilaikė 0.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kiek už?
R. ANDRIKIS (LSDDF). 11.
PIRMININKĖ. Tai gerai.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Čia blogai atspausdinta.
PIRMININKĖ. Iš pradžių pasakėte, kad 1. Dėkoju. Taigi po svarstymo komitetas pritarė. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Irgi nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektui Nr. XIIIP-4436(2)? Po svarstymo pritarta.
15.14 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4397(2) (svarstymas)
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4397(2) svarstymas. R. Andrikis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Įstatymo projektas svarstytas gegužės 6 dieną, vienbalsiai 11 – už pritarta įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti? Po svarstymo pritarta projektui Nr. XIIIP-4397(2).
15.15 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9, 10, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4421(2) (svarstymas)
Gyventojų registro įstatymo 9, 10, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4421(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-4421(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – po svarstymo pritarti. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta po svarstymo projektui Nr. XIIIP-4421(2).
15.16 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4262(2)ES, Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4263(2)ES (svarstymas)
Toliau Baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4262(2). Svarstymas. R. Andrikis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir lydimasis – Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4263(2). Svarstymas. Pranešėjas – irgi R. Andrikis. Dėl abiejų iš karto pasakykite.
R. ANDRIKIS (MSNG). Dėl abiejų. Projektai buvo svarstyti balandžio 29 dieną. Bendru sutarimu įstatymų projektams pritarta. Dalyvavo 10 komiteto narių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Diskusija. Nėra norinčių kalbėti. Vienas už, vienas prieš po svarstymo. Nematau. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektams Nr. XIIIP-4262, Nr. XIIIP-4263? Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, nematau nei ministro M. Kvietkausko, nei A. Monkevičiaus. Tai gal galime, K. Glaveckas prašė du rezervinius klausimus – rezerviniai 4.1, 4.2. Gal per tą laiką ateis ministrai.
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4789 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš trumpai pristatysiu įstatymo projektą, neisiu į dideles kalbas. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jame yra siūloma Lietuvos banko valdybos pirmininkui sumažinti atlyginimą nuo dabartiniu metu penkių piniginio tarpininkavimo įstaigų vidutinių mėnesinių atlyginimų iki keturių. Ir atitinkamai 5 straipsnis. Valdybos pirmininkui atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama 15 %… kad tie atsiskaitymai būtų vykdomi atsiskaitytinai, kad būtų atiduodama ir fiksuojama finansinėje apyskaitoje, kam išleisti tie pinigai.
Kas paskatino tokį techninį siūlymą? Ne pavydas ar dar kokia nors teorija, kurią čia galima išvesti, bet tai, kad 2011 metais, prieš dešimt metų, kai mes turėjome iš tikro panašią gilią finansinę krizę, tuometinis banko valdybos pirmininkas buvo R. Šarkinas, Vyriausybėje tada buvo A. Kubilius…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš labai atsiprašau, bet jūs iš karto dabar pristatote Banko įstatymo 17 straipsnio…
K. GLAVECKAS (LSF). Labai atsiprašau… taip…
PIRMININKĖ. Bet prieš tai mums reikėjo dėl Seimo nutarimo papildyti sesijos darbų programą. Jeigu tam pritarsime, tik tada jūs galite pristatyti.
K. GLAVECKAS (LSF). Supratau. Aš labai…
PIRMININKĖ. Gal vienu sakiniu – jūs tiesiog norite papildyti Banko įstatymu šitą Seimo nutarimą.
K. GLAVECKAS (LSF). Taip, aš siūlau papildyti mūsų darbą šituo įstatymu, nes, kaip minėjau, situacija iš tikro yra beveik besikartojanti kaip 2008–2009 metais, ir solidarumas aukščiausių tarnautojų ir didžiausias algas gaunančių, ypač valstybės tarnautojų, yra tiesiog, mano supratimu, galimas ir būtinas, nes tas laikotarpis yra vienodai sunkus. Aš manau, kad yra verta pasvarstyti įtraukiant į darbotvarkę ir pateikiant mūsų pasiūlytą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tie, kurie užsirašėte klausti, tai jūs dėl Seimo nutarimo? Ar dėl Banko įstatymo? Aš taip irgi įsivaizdavau. O kas dėl Seimo nutarimo yra? M. Majauskas nori klausti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Palikite mums suformuluoti tokius klausimus, kokie, mes manome, tinkami.
Gerbiamas pranešėjau, ar galite pasakyti, kodėl jūs inicijuojate tokį įstatymo pakeitimą pradėdamas ne nuo savęs, ne nuo ministrų, Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko ar Prezidento, bet Lietuvos banko? Ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Dėl paprasto dalyko. Jeigu jūs kalbate apie algų dydį, tai Prezidento ir Ministro Pirmininko algos yra daugkart žemesnės negu Lietuvos banko pirmininko, bet, aišku, tai nėra pagrindinis argumentas, nes daugumoje pasaulio valstybių ir Europos Sąjungos valstybių iš tikro bankų pirmininkų, valdytojų, gubernatorių algos yra gerokai didesnės. O pas mus situacija, be to, kaip aš sakiau, yra krizinė, artėjanti į didžiules problemas, ir tame kontekste iš tikro būtų protinga kalbėti apie didžiausių algų sumažinimą, turiu omeny valdybos pirmininko.
Kas liečia Seimo narius, tai buvo siūlymų sumažinti ir atsisakyti ir reprezentacinių išlaidų, ir kitų, bet, atrodo, visa tai neįvyko. Noriu pasakyti, kad Seimo nario atlyginimas yra maždaug keturis kartus mažesnis negu banko valdybos nario. Taigi…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gerbiamas pranešėjau, gerbiami Seimo nariai, dar kartą sakau – mes dabar kalbame apie Seimo nutarimą, ar įtraukti į pavasario sesijos darbų programą, o kalbate jau ir klausiate apie Banko įstatymą. Dar kartą sakau, ar yra norinčių klausti apie Seimo nutarimą? (Balsai salėje) Nėra. Tada po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš manau, kad čia yra toks pigus populizmas švariu pavidalu. Kaip ir minėjau, mes kažkodėl visiškai nediskutuojame apie Seimo narių atlyginimus, ministrų atlyginimus, Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, bet pradedame nuo Lietuvos banko pirmininko. Ar tai nėra tiesiog toks saldus kerštas už nuoseklią, periodinę šios valdžios kritiką? Aš manau, kad toks sprendimas yra populistinis, jis neduos jokio rezultato, ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius nori pasisakyti už Seimo nutarimą.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Niekaip negalėčiau K. Glavecko pavadinti populistu – profesorius, Nepriklausomybės Akto signataras. Mes viename komitete dirbame, visada kalba ir sprendžia racionaliai, ir balsuoja kaip tos srities aukštos kvalifikacijos specialistas Tiesiog aš tikiu juo. Jis mato čia problemą ir aš pritariu, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų po pateikimo pritarta Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo projektui.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 58, prieš – 11, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta. Svarstymas. Diskusijų nėra. (Balsai salėje) Ar yra? (Šurmulys salėje) M. Majauskas. Prašau diskutuoti. Dėl Seimo nutarimo, ne dėl Banko įstatymo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš manau, kad nereikia tokio Seimo nutarimo ir mes neturėtume diskutuoti tokiais klausimais. Pateiksiu keletą argumentų.
Pirma. Puikiai žinome, kad, sumažinę Lietuvos banko vadovo atlyginimą, mes pensijų nepadidinsime. Viskas, ką padarysime, – tai parodysime savo valstietišką raumenį prieš nepriklausomą Lietuvos finansų sistemos stabilumą užtikrinančią instituciją.
Antra. Man atrodo, kad labai nenuoseklu. Kaip minėjau, nei premjeras, nei ministrai, nei Seimo Pirmininkas, nei jūs, gerbiami Seimo nariai, nesiimate mažinti sau atlyginimo, bet kažkodėl nusitaikote į Lietuvos banko pirmininką.
Trečia. Jeigu tikslas iš tikrųjų yra parodyti kryptį ir mažinti valstybės tarnyboje atlyginimus, man atrodo, tokia kryptis krizės metu nėra paremta ekonomine logika, nes turime didinti išlaidas, skatinti visuomeninę paklausą ir skatinti ekonomiką.
Ketvirta. Jūs puikiai žinote, o jeigu nežinote, aš kviečiu pasiskaityti Europos Sąjungos sutartį, kurioje parašyta, kad kadencijos viduryje banko vadovo atlyginimo mažinti negalima. Tai galima padaryti tik su Europos Centrinio Banko žinia. Taigi tai būtų dar vienas populistinis žingsnis, kuris neduotų jokio rezultato.
Penkta. Kviečiu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos banko pirmininko atlyginimas yra vienas mažiausių šiame regione ir, priėmę jį dar sumažinti, mes tikrai iškreipsime visą situaciją.
Pabaigoje. Mano nedidelė patirtis sako, kad derėtis su vadovais reikia ne dėl atlyginimų, o dėl rezultatų, nes pigi valdžia labai brangiai kainuoja. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, apskritai idėja yra svarstytina, bet ne dėl to, kad tai yra banko pirmininkas ar premjeras. Aš manau, kad kai Seimas kalba apie atlyginimus, turi pradėti kalbėti apskritai apie visą sistemą. Pasižiūrėkite, Seimo nariai uždirba 2 tūkst. eurų, reikėtų vis dėlto orientuotis į šį atlyginimą kaip bazinį. Gali viršyti dvigubai, trigubai vykdomosios valdžios atlyginimai. Tai yra sistema turi būti visiems aiški, todėl reikia svarstyti tai, bet ne vieno pareigūno kailiu duoti tai pajusti. Kalbėti apie tai galima ir būtina, tačiau pabrėžiu – tai turi būti sisteminis požiūris, kalbant apie visus: nuo politikų iki pareigūnų, neišskiriant vieno. Šiuo atveju aš tik pritariu krypčiai, bet ne vieno žmogaus, vieno pareigūno išskyrimui.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, kad vis dėlto reikia skaityti įstatymus ir reikia suprasti, kaip veikia darbo rinka. Mes negalime visų mauti ir reguliuoti pagal vieną kurpalį. Seimo narių vienas atlyginimas ir Seimo narių darbas vienas. Nežinau, kokia dalis iš čia išėjusių Seimo narių gali tikėtis rinkoje tokio paties atlyginimo, kokį gauna dabar, tačiau Lietuvos banko vadovas, išėjęs į darbo rinką, tikrai galėtų gauti gerokai didesnį, nei jis gauna dabar. Todėl jo atlyginimas turi būti lyginamas ir nustatytas ne pagal valstybės tarnybos vidurkį ar koeficientą, o pagal tai, kiek moka finansų rinkoje tokio lygio ekspertams ir vadovams. Man atrodo, tokia diskusija apskritai yra neprasminga ir populistiška, todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 58, prieš – 13, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo. Replika po balsavimo – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, pastabos, kurios buvo sakomos kolegos apie tai, kad čia yra populizmas, iš tikrųjų atminties stoka ir trūkumas. Kai buvo 2011 metai ir kai pats Mykolas buvo pono A. Kubiliaus patarėju, mes darėme tai, kad sumažinome, spaudėme Lietuvos banko pirmininką sumažinti atlyginimus, nes atlyginimas buvo per didelis tuo laikotarpiu toje situacijoje. Čia kalbama ne apie populizmą, bet kalbama apie solidarumą, kuris vienaip ar kitaip galėtų būti parodytas. Jūsų kaltinimai iš tikrųjų yra tokio primityvaus lygio, kad apie juos diskutuoti neverta. Jūs kalbate, kad Europos Centrinis Bankas turi duoti leidimą sumažinti atlyginimą. Kur tai parašyta? Pažiūrėkite patys, paskaitykite dokumentus, kam užsiimti tokia demagogija, kurios nėra gyvenime.
PIRMININKĖ. Gerai. Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime pritarti? Dėkui. A. Gumuliauskas priėmimo stadijoje už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad tie, kurie aiškina, kad čia valdančiųjų kerštas banko pirmininkui, turėtų pasižiūrėti, kas gi yra šio projekto signatarai. Valstiečių čia yra mažuma. Todėl nešnekėkime netiesos ir tikrai neskleiskime demagogijos.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jūs labai teisingai pastebėjote. Aš labai tikiuosi, kad kolegos S. Gentvilas, A. Bilotaitė, R. Petrauskienė atsiims savo parašus po šiuo projektu, nes, kaip ir minėjau, man atrodo, kad jis neduos jokio rezultato, o tik parodys tokią lengvą populizmo dozę prieš rinkimus. Ir atkreipsiu dėmesį, kad Lietuvos banko vadovo atlyginimas yra nustatomas įstatymu ir atsiremiant į tai, ką gauna finansų rinkos dalyviai, tai yra penki finansų rinkos vidutinio specialisto, rinkos dalyvio atlyginimai. Taip yra nustatyta įstatymu. Ne pagal valstybės tarnautoją, ne pagal teisininką, ne pagal Seimo narį, o pagal finansų rinkos specialisto atlyginimą. Toks turi būti nustatytas atlyginimas, kuris motyvuotų dirbti ir motyvuotų neimti kyšių, dirbti Lietuvos gyventojų naudai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų papildyta darbų programa, balsuojate už Seimo nutarimą, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 59, prieš – 11, susilaikė 18. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4788 (pateikimas)
Gerbiamas K. Glaveckas jau pristatė Banko įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, bet buvo daug užsirašiusių klausti. Gerbiamas Glaveckai, prašom į tribūną.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kęstuti…
K. GLAVECKAS (LSF). Profesoriau – tau. Ačiū. (Plojimai)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš jus labai gerai prisimenu. Gal prieš 20 metų žiūrėjau kaip į tokį rimtą džentelmeną sporto klube, vėliau skaitydavau jūsų ekonominius pasisakymus. Bet atėjus čia, į Seimą, jūs esate vienas didžiausių mano nusivylimų. Tai, ką matau prieš save, tai yra pigus populizmas, ko tikrai nesitikėjau iš jūsų. Jūs irgi tą puikiai žinote. Jūs žinote, kad sumažinti atlyginimo jam kadencijos viduryje negalima, tačiau jūs vis tiek tai darote. Mano klausimas jums. Ar esate susipažinęs su Europos Sąjungos sutartimi, kuri neleidžia kadencijos viduryje be Europos Centrinio Banko žinios sumažinti centrinio banko vadovui atlyginimą? Ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Galiu pasakyti tiek, kad visų pirma toks kalbėjimo tonas tiesiog yra nepadorus. Bet aš noriu pasakyti vieną esminį dalyką, kad nacionaliniai įstatymai, nacionalinė teisė gali pakoreguoti ir centrinio banko vadovo atlyginimą, tačiau banko vadovo teisė lieka apskųsti tą sprendimą. Bet dar kartą primenu 2011 metus, kai jūs ir mes kartu sumažinome nuo 6 iki 5 vidutinį koeficientą, pagal kurį skaičiuojama Lietuvos banko pirmininkui. Tai visus kaltinimus prašom sau siųsti. Būkite nors kiek nuoseklus. Tą, ką jūs siūlote ir sakote, yra lyg ir tiesa, bet iš tikro atvirkščia logika to, kas iš tikro yra.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Jūsų dar nori klausti S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia pradėčiau nuo atsakymo kolegai gerbiamam V. Rinkevičiui, kuris sako, kad šis žmogus ne iš valdančiųjų. Gerbiamas Viktorai, keičiasi žmonės. Jis, beje, gerbiamas profesorius, visada palaiko biudžetą, ne taip, kaip opozicija. Bet aš dabar profesoriaus norėčiau paklausti. Jūs stovite čia, kad ir su kauke, bet dar vis liberalas, ar ne, o iš akių – raudonoji aušra. Paaiškinsiu. Jūs tiesiog maždaug Spalio revoliucijos dvasia norite atimti iš ko nors. Jeigu jūs remiatės kokiais nors blogais pavyzdžiais, kurie buvo anksčiau, tai gal nederėtų to daryti pagal jūsų statusą. Prašom man atsakyti, kodėl mes tada nepradedame nuo savęs, nuo premjero, o išsirenkame vieną kurį nors, kuris daugiau uždirba šiais laikais, atimkime iš to, kuris gauna daugiau. Tai tikrai nepadoru.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas kolega, jūs turbūt puikiai suprantate, kad ateina sunkus laikotarpis ir tos krizės pabaiga visiškai neaiški, kaip ir 2008 metais. Natūralu, kad pirmas žvilgsnis visuomet krenta į tuos arba į tą, kas daugiausiai sąlyginai gauna. Funkcijos, kurias atlieka… Tai šiuo atveju siūlymas sumažinti Lietuvos banko pirmininko, valdybos pirmininko, atlyginimą nėra koks nors kerštas ar dar kas nors, bet tiesiog priminimas tos situacijos, kuri buvo prieš dešimt metų, kad ateina sunkūs laikai, iš tikro sunkūs laikai finansiškai, ir kad galima demonstruojant solidarumą truputį sumažinti tą atlyginimą, susimažinti. Štai kur yra esmė. O ne tai, kad atimtume iš ko nors ir perdalintume. K. Marksas apie tai sukūrė pridedamosios vertės teoriją ir pavydo teoriją, tai čia tikrai nėra tos teorijos. Čia yra paprasčiausias siūlymas, kuris vienaip ar kitaip iškrenta iš tos eilutės, nes Ministras Pirmininkas ir Prezidentas, kurie gauna perpus mažesnę algą, sąlyginai yra, na, patys suprantate.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas profesoriau, aš iš jūsų kolegų ekonomistų girdžiu kitus terminus, kad pinigai bus mėtomi iš malūnsparnio ir kad tai yra labai gerai. Kad kuo daugiau išleisime, tuo geriau gyvensime. Kalba jie vienodai. Aš nežinau, aš irgi tos nuomonės, kad kiek nors reikia taupyti. O aš susidariau nuomonę, kad pageriantis žmogus laimėjo aukso puodą šiuo metu ir pradeda gyventi pagal tą galimybę, pagal tą aukso puodą. Kaip jums atrodo, kaip tas viskas koreliuoja? Mėtome iš malūnsparnio, ką nori, tą daro.
K. GLAVECKAS (LSF). Taip, gerbiamas kolega, praeita krizė buvo sprendžiama taupant ir pjaunant visas išlaidas, o ši krizė sąlyginai Europoje ir pasaulyje sprendžiama barstant pinigus iš malūnsparnio ar dar kaip nors netiksliai… Bet tas barstymas, tie trilijonai dolerių arba eurų, kurie bus įlieti į ekonomiką, paskolinti, išdalinti ar kitokiu būdu investuoti, juos reikės vienaip ar kitaip atidirbti. Padidėjusi valstybės skola akivaizdžiai nuo tam tikrų iki tam tikrų procentų nebus toks geras dalykas, kurio nereikės mokėti, bet už kurį reikės atsiskaityti.
Aš manau, kad pinigų taupymas ir investavimas yra du dalykai, kuriuos galima atskirti. Tokiu atveju šitas pavyzdys yra tik paskatinimas, kad kiek nors būtų taupoma valstybės lėšų išlaidų, taip pat ir bankų išlaidų, jie galėtų daugiau įnešti į Lietuvos biudžetą, nes bankų įnašas į Lietuvos biudžetą sudaro apie 11 mln. eurų, kai prieš daugelį metų jis būdavo 200–300 mln. litų, mes tai puikiai visi žinome. Ir už tai, kad bankų veikla vienaip ar kitaip dabar labai skatinama arba bent jau netrukdoma jai didinant išlaidas nedidinti pajamų… Štai kur yra problema.
PIRMININKAS. Klausia…
K. GLAVECKAS (LSF). Natūralu, tiek daug yra gynėjų.
PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kiek žinau, Lietuvos banke darbuojasi tikrai nemažas būrys žmonių, per 600. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kokie būtų atlyginimų vidurkiai kiekvieno darbuotojo, palyginti su vadovo atlyginimu? Ir apskritai, kaip jūs vertinate šios institucijos veiklos efektyvumą, finansus, kaip jūs galėtumėte pakomentuoti?
K. GLAVECKAS (LSF). Manau, kad Lietuvos bankas iš tikro atlieka savo funkcijas. Vidutinis žemesnių kategorijų specialistų atlyginimas yra apie 1 tūkst. 200, aišku, valdybos nario – apie 10 tūkst., valdybos pirmininko dar didesnis 10 % ir dar plius 15 %. Pagal šitą klausimą nėra taip aktualu. Esmė yra ta, kad banko pagrindinė funkcija dabartiniu metu, tikslas yra kainų priežiūra arba, kitaip sakant, infliacijos valdymas. O daugelis kitų centrinių bankų dabartiniu metu… ir apskritai vyksta diskusija, kad centrinis bankas, turėdamas pagrindinę labai didelę finansinę platformą, galėtų priimti ir jam galėtų būti skiriama ir daugiau funkcijų. Pavyzdžiui, ekonomikos augimo prižiūrėjimo, taip pat darbo jėgos, užimtumo funkcija, kas yra, pavyzdžiui, FEDʼe arba kitose sistemose.
Jeigu tos funkcijos išsiplėstų, tada kitaip atrodytų tas darbas, o dabar, kadangi tos funkcijos neišplėstos, monetarinę politiką iš esmės vykdo Europos Centrinis Bankas, Lietuva vykdo šiokią tokią monetarinę politiką, bet labai siaurą, tai faktiškai tas skirtumas tarp algų ir tos didelės algos valdininkams šiuo metu, kartoju, šiuo metu, esant tokiai situacijai, kai mes visi einame į taupymo režimą ir investavimą, iš tikro būtų labai geras pavyzdys visiems kitiems, kurie prisidėtų prie šitų problemų sprendimo.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Profesoriau, jūs ir jūsų frakcija jau ne pirmą kartą demonstruoja susirūpinimą finansine šalies situacija. Jūs siūlėte atsisakyti kanceliarinių išlaidų, dabar siūlote Lietuvos banko vadovo atlyginimą sumažinti. Vyriausioji rinkimų komisija išdalino partijoms 3 mln. eurų dotacijų, štai Liberalų sąjūdžiui atseikėjo 270 tūkst. eurų, kitoms partijoms dar daugiau. Tai gal reikėtų pasižiūrėti ir čia, gal prieš rinkimus reikėtų atsisakyti tų dotacijų ir eiti bendrauti su žmonėmis, netaškyti pinigų, o atiduoti juos, na, jūsų ir mūsų rinkėjams?
K. GLAVECKAS (LSF). Pritariu, Aušrine, čia yra tik vienas iš momentų, signalas. Iš tikro reikėtų inventorizuoti visas išlaidas, kurios yra neefektyvios ir perteklinės, nes ateina kiti laikai. Aš manau, kad visi su tuo sutiks.
PIRMININKAS. Ir klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Profesoriau, čia daug buvo pasakyta dalykų, kurie tokie, žinote, selektyvi mintis, kaip sakydavo A. Kubilius. 2008 metais, kai mudviem teko čia gana sunkius dalykus dirbti, tai turbūt tuomet Seimas pirmiausia pradėjo nuo savęs ir gerai apmokami valstybės tarnautojai taip pat pradėjo nuo savęs. O banko pirmininkas tuo metu savarankiškai, tiesiog solidarizuodamasis su kitais, priėmė sprendimą dalies savo algos atsisakyti. 2011 metais, apie kuriuos jūs dabar kalbate, taip pat atlyginimas buvo sumažintas, bet prieš naujo pirmininko kadenciją, nes kitaip pagal Europos Sąjungos teisės aktus sumažinti banko pirmininko atlyginimo yra neįmanoma. Atsakykite man į klausimą, kur aš šiuo metu pasakiau netiesą?
K. GLAVECKAS (LSF). Nesupratau jūsų klausimo. Ką jūs pasakėte? (Juokas salėje) Ką neteisingai pasakėte?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš manau, kad jūs teisingai pasakėte. Iš tikrųjų ponas R. Šarkinas nelaukė, kol bus priimtas įstatymas, ir pats atšaukė tą dalyką. Aš nematau čia nieko… Viskas vyko nuosekliai.
PIRMININKAS. Taip, į visus klausimus atsakyta. Pateikimas įvyko.
Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. Už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gaila, kad profesorius K. Glaveckas nepacitavo savo mėgstamo aforizmo apie katinų uodegas. Čia, Seime, buvo tokių siūlymų, kad apsikarpome parlamentines išlaidas per pandemijos krizę. Tai siūlė, rodos, konservatorių pirmininkas ponas G. Landsbergis. Kodėl nepasiūlius, ką ir ponia A. Armonaitė sako, apsikarpyti tas milijonines partijų finansavimo išlaidas, kur skyrė kaip dotacijas valstybė?
Bet aš norėčiau pakalbėti apie du štabo vadovus. Ponios D. Grybauskaitės štabo vadovas staiga tampa Lietuvos banko vadovu (2009 metų kadencijos), o ponas R. Švedas, kitų rinkimų štabo vadovas, tampa „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininku. Du patarėjai – ponas N. Udrėnas… ponas A. Molis vadovauja SGD terminalui, o patarėjas N. Rasburskis vadovauja šiukšlių fabrikų statybai, jau atvedęs „Fortumą“. Pagalvokime, kokie atlyginimai. Tie atlyginimai šiandien viršija ir buvusios Prezidentės, ir dabartinio Prezidento atlyginimus. Tai hierarchija valstybėje ir atsakomybė turi būti. Todėl, manau, šis pasiūlymas labai geras, tik reikėtų išplėsti.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išgirdome daug argumentų, išgirdome ir pono K. Glavecko prisipažinimą, kad jis sakė netiesą, ir pripažino tai atsakydamas į I. Šimonytės klausimą, jeigu jis jį suprato.
Šiandien mes turime tokio, kaip ir sakiau, švaraus, pigaus populizmo pavyzdį, nes sumažinę banko pirmininkui atlyginimą, mes tikrai daug valstybės lėšų nesutaupysime ir dėl to pensininkams pensijų nepadidinsime. Viso labo, ką padarysime, tiktai nuleisime kraują institucijai, kuri dar turi šiek tiek sukaupusi intelektinio kapitalo ir jį saugojusi tokiomis aplinkybėmis.
Antra. Atrodo, nenuoseklu, kai ponas K. Glaveckas sau atlyginimo nesiūlo mažintis, bet siūlo jį sumažinti kitiems.
Trečia. Kaip ir minėjau, jeigu jau norime mažinti ir norime pasiųsti signalą visai valstybės tarnybai, kad reikia susimažinti, man atrodo, toks siūlymas neturi ekonominės logikos, nes krizės metu, jei yra galimybė skolintis, turime didinti išlaidas ir taip skatinti visuminę paklausą, didinti ir skatinti ekonomiką.
Ketvirta, į ką ir I. Šimonytė atkreipė, kad Europos Sąjungos teisė labai aiškiai sako – negali kadencijos viduryje sumažinti Europos Centrinio Banko atlyginimo. Kodėl? Kad valstietiška įtaka negalėtų paimti viršaus ir daryti įtakos centriniams bankams Europos Sąjungoje. Todėl negali to daryti be Europos Sąjungos Centrinio Banko žinios.
Penkta, ką ir minėjau kelis kartus, Lietuvos banko vadovo atlyginimas yra vienas mažiausių regione, todėl nelabai suprantu, kodėl dar jį reikėtų mažinti.
Pabaigoje. Nedidelė patirtis, kaip ir minėjau, sako, derėtis reikia su vadovais ne dėl atlyginimo, o dėl rezultatų, nes pigi valdžia labai brangiai kainuoja. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. K. Glaveckas – dėl balsavimo motyvų ar dėl vedimo tvarkos?
K. GLAVECKAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Čia kolega vartoja tokius terminus ir tokias sąvokas, kurios būdingos yra jam, tai yra apibendrinimas, išvada ir koks nors sakymas nesilaikant tų principų, kurie apskritai egzistuoja politikoje ir kalbant apie ekonomiką. Kai ponas M. Majauskas kalba apie bankus, visų pirma turi omeny tą momentą, kuris yra susijęs su nekorekcija tų išlaidų, kurias jie daro. Be abejo, kaip jūs galvojate, jas reikia ginti, kad bankai galėtų iš tikrųjų daugiau leisti pinigų, nedidindami pajamų, arba didinti pajamas, gauti didesnius pelnus. Bet šiuo atveju kalbama iš tikrųjų apie tai, kad situacija yra tokia, kad mes po pusės metų grįšime prie to dalyko, galbūt net ir prie Seimo narių algų mažinimo, gali toks variantas būti kaip 2008 metais. Bet dabartiniu metu mes iš tikrųjų turime duoti signalą, kad tie, kurie gauna didžiausius atlyginimus viešajame sektoriuje, iš esmės bankų sektoriuje, galėtų padaryti korekciją sumažindami tas algas. Čia jokių kitų argumentų nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 86: už – 58, prieš – 14, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Gerbiami kolegos, sekundėlę, tikrai suteiksiu žodį. Pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime birželio 11 dieną.
Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš konservatorių partijoje kartais jaučiuosi truputį per daug liberalus, todėl man kažkaip nejauku girdėti kolegą liberalą, pagal mąstymą turėtų būti labai panašus žmogus, konkuruojantį su socdemais. Kažkaip aš nesuprantu, tiesą sakant. Matau visus iš tos partijos liberalus, palaikančius tokią idėją. Ar tai tikrai liberali idėja? Čia…
PIRMININKAS. Į mikrofoną. Ačiū. Gerbiamas P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai keista matyti, kai konservatoriai konkuruoja su liberalais ir įrodinėja, kurie yra didesni liberalai. Bet norėčiau priminti. Kai konservatorius, pavyzdžiui, pasako, yra blogai didinti valstybės vadovybės vadovų atlyginimus, čia nėra populizmas ir čia nėra bolševizmas. Reikia tiktai kitam Seimo nariui iš kitos Seimo frakcijos pasakyti, reikia sumažinti atlyginimą Lietuvos bankui, iš karto tas Seimo narys tampa populistu pagal kai kuriuos konservatorius ir iš esmės jisai priskiriamas socialdemokratams. Aš norėčiau, kad jūs vienodai taikytumėte ar klijuotumėte etiketes tiek savo oponentams, tiek sau.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Gerbiamas D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Susipainiojau balsuodamas, norėčiau, kad mano balsas būtų įskaitytas prieš. Dėl protokolo. Aš nepalaikau tokių idėjų.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones.
15.53 val.
Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4463 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-10 klausimas – Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4463. Kviečiu į tribūną gerbiamą pranešėją ministrą M. Kvietkauską. Pateikimas.
M. KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kultūros ministerija, vykdydama Vyriausybės programą, parengė ir teikia Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą. Šio įstatymo kultūros bendruomenė neturėjo 30 metų. Jo poreikis buvo ne kartą iškeltas kultūros forumuose ir viešuose svarstymuose. Jis buvo numatomas ne vienerius metus dar ir ankstesnių vyriausybių. Šiuo įstatymu siekiame įtvirtinti valstybės įsipareigojimą kultūrai, nustatyti pagrindinius kultūros politikos principus ir užtikrinti sistemingą kultūros politikos įgyvendinimą.
Per nepriklausomos valstybės gyvavimo laiką buvo priimta ir tobulinta 20 atskiras kultūros sritis reglamentuojančių įstatymų, tačiau jų kūrimas ir keitimas vyko fragmentiškai, nenustačius, nesusitarus dėl bendros sistemos, principų, nuoseklumo, kai kur paliekant akivaizdžias teisėkūros spragas. Nebuvo įtvirtintas bendras kultūros politikos modelis, atskirų kultūros sričių, tarkime, scenos menų, bibliotekų, muziejų, kino, etninės kultūros problemos spręstos izoliuotai, neskatinant viso sektoriaus kryptingos raidos. Kultūros srities įstatymų šiuolaikinę būklę būtų galima palyginti su dideliu architektūros ansambliu, kurio bendra vizija graži, tačiau tiksliai nesuformuota, o kai kur vis dar žioji plyšiai.
Naujuoju įstatymu siekiama sujungti, fundamentaliai įtvirtinti, baigti ir suprojektuoti ateičiai visą mūsų kultūros teisėkūros ansamblį. Kartu su jau galiojančiais įstatymais naujasis sukurtų vieną nuoseklią visumą. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti kertines sąvokas ir kultūros politikos principus. Pirmą kartą jame, mūsų teisės aktuose apibrėžiama ir pati sąvoka „kultūra“, taip pat kultūros vertybės sąvoka pagal tarptautinius UNESCO teisės aktus, istorinio atminimo įamžinimo, kultūros edukacijos, kultūros kompetencijų centro ir kitos sąvokos. Tarp kultūros politikos principų – ir kūrybos bei saviraiškos laisvės, ir tautinio tapatumo, ir prieinamumo, ir kultūros tarptautiškumo principai.
Įstatymas pirmą kartą sistemingai apibrėžia kultūros politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų kompetenciją ir Lietuvos Respublikos kultūros įstaigų sistemą, valstybės ir savivaldybių kultūros politikos santykį. Jis aiškiai nustato, kad kultūros įstaigų sistemą Lietuvoje sudaro keturi lygmenys: nacionalinės kultūros įstaigos, valstybinės kultūros įstaigos, savivaldybių kultūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, kurios visos turi savo specifines funkcijas ir tikslus.
Itin svarbi šio įstatymo dalis – tai tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje nuostatos, tarptautinį bendradarbiavimą vykdantys subjektai, kultūros atašė statusas ir veikla, išskiriant juos iš kitų specialiųjų atašė; pagrindinės valstybinės įstaigos, įgyvendinančios tarptautinę mūsų kultūros sklaidą, preliminariai – Lietuvos kultūros instituto statusas ir veikla. Noriu pabrėžti, kad visos šios nuostatos buvo nuosekliai suderintos su Užsienio reikalų ministerija ir jos pateiktais Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimais.
Pirmą kartą įstatyme aiškiai aptartas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kultūros politikoje, nevyriausybinis sektorius įtvirtinamas kaip neatsiejama kultūros ekosistemos dalis.
Įstatymu siekiama nuosekliai užtikrinti regioninės kultūros politikos formavimą bei įgyvendinimą. Regioninei kultūros politikai jame skirtas atskiras skyrius, atskiru straipsniu nustatytas regioninių kultūros tarybų funkcijų išplėtimas tam, kad jos prisidėtų prie kultūros plėtros regione.
Šios mano įvardintos įstatymo nuostatos – tai sistemingumo įtvirtinimas ir akivaizdžių teisėkūros sistemos spragų užpildymas. Tačiau ne mažiau įstatyme svarbios kultūros sektoriaus raidą grindžiančios naujovės, naujas teisinis reguliavimas. Iš jo norėčiau išskirti pirmiausia kultūros vertybių problemą. Įstatyme įtvirtinamas ypač svarbių kultūros vertybių apsaugos reikalavimų įgyvendinimas, kylantis iš UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos, suteikiant teisę Vyriausybei nustatyti kultūros vertybių pripažinimo ypač svarbiomis tvarką, ir Vyriausybei, ir jos įgaliotai institucijai teisę tvirtinti šių Lietuvos vertybių sąrašą, jų apsaugai ir įsigijimui numatant biudžeto lėšų.
Dar vienas svarbus naujas reguliavimas – tai istorinio atminimo įamžinimo klausimas, kuriam nuostatų iki šiol tikrai trūko. Istorinis atminimo įamžinimas įtvirtinamas kaip kultūros politikos dalis. Įtvirtinamos teisės kultūros ministrui nustatyti rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms dėl istorinio atminimo įamžinimo.
Kultūros kompetencijų centrų, tai yra kultūros įstaigų, kurios pagal turimas kompetencijas teikia kitoms kultūros įstaigoms ekspertinę ir metodinę pagalbą, organizuoja kultūros ir meno darbuotojų kompetencijų tobulinimą, statuso įtvirtinimas.
Baigdamas noriu pabrėžti, kad dėl Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto ministerija pernai surengė ne vieną diskusiją su viso kultūros sektoriaus ir atskirų sričių atstovais. Jis buvo pristatytas Seimo Kultūros komitete, prezidentūroje surengtame kultūros forume. Ministerija koregavo įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas, suderino su kitomis ministerijomis, atliko Vyriausybės teisės grupės siūlytas teisines korekcijas.
Prašau svarstyti pateiktą Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą Seime.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pristatymą. Jūsų nori klausti Seimo nariai. V. Kernagis. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki, ministre. Nežinau, turbūt tie, kas skaitė šį įstatymo projektą, mato, kad jis yra apie viską ir apie nieką. Ten yra sudėta tiek daug dalykų ir jie yra sudėti taip paviršutiniškai, kad tas įstatymo projektas nieko nesprendžia. Mes visi tą puikiai suprantame.
Mano klausimas būtų toks. Prieš keletą metų mes priėmėme Mecenavimo įstatymą, jis buvo labai garsiai viešinamas ir sakoma, kad čia atsiras visa mecenatų kultūra ir taip toliau. Tačiau įstatymo projektas buvo lygiai toks pat prastas kaip ir šis, todėl 2019 metais mes nesulaukėme nė vieno didžiojo mecenato, kadangi įstatymo projektas nereglamentavo ir nekūrė sąlygų ateiti tiems mecenatams. Ar jūs nemanote, kad šis įstatymo projektas, jei kartais būtų toks atsitiktinumas ir jis būtų patvirtintas Seime, lygiai taip pat nugultų į tą patį stalčių, kuriame dabar guli Mecenavimo įstatymas?
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Aš savo pristatyme išvardijau daugybę svarbių principų ir naujovių, kurios yra įtvirtinamos. Net nežinau, ką atsakyti į teiginį, kad įstatymo projektas tuščias, jis neatitinka to, apie ką aš kalbu ir ką pagrindžiu labai konkrečiomis nuostatomis. Pabrėžiu, kultūros bendruomenė šio įstatymo laukia be galo seniai ir daugybė dalykų, kuriuos jis teikia, tikrai būtų pajudinta į kokybiškai naują lygį. Kalbu apie tarptautinę mūsų kultūros sklaidą. Pasižiūrėkite, kokios ten yra svarbios nuostatos įtvirtinamos. Mes tikrai šiuo metu be galo atsiliekame ir nuo kitų kaimynių valstybių, kai palyginame tarptautinės kultūros sklaidos sistemą jose.
Regioninė politika – didžiulis dėmesys jai. Aš nesismulkinsiu, aš jau pristačiau tuos dalykus, kurie yra įtvirtinami. Mecenatystės įstatymas yra mūsų kultūros politikos dalis ir aš diskusijose jau sakiau, kad, mano nuomone, šią dalį reikia tobulinti ir toliau, galvojant ir apie mecenatystės skatinimą kitomis formomis. Jau yra paskelbti ir nacionalinis, ir savivaldybių mecenatai, bet tam, kad paskatintume, reikia žvelgti į kitą įstatymų bazę, ypač į Labdaros ir paramos įstatymą. Tai, ką mes teikiame dabar, yra susiję su kultūros srities įstatymų sistema. Mes norime, kad ji taptų vieningesnė ir kad atsirastų be galo svarbūs tolesnės nuoseklios įstaigų veiklos ir kultūros politikos įgyvendinimo pagrindai.
Kaip aš minėjau, ir nevyriausybiniam sektoriui šio įstatymo nuostatos be galo svarbios.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, gal galėtumėte šiek tiek praktiškiau tiems Seimo nariams, kurie ne kiekvieną dieną susiduria su kultūros politikos formavimu, paaiškinti, ką šis įstatymas pakeis. Paimkime konkrečią sritį, pavyzdžiui, paveldosaugą, su kuria susiduria ir teritorijų planavimas, ir savivaldybės. Štai turime Stasio Eidrigevičiaus menų centro konfliktą Panevėžyje, neaišku, ar tai yra savivaldybės lygmens paveldosaugos saugomas objektas, ar tai yra nacionalinio lygmens. Teisiamasi per teismus ir stabdomos reikšmingos investicijos į miesto centrą.
Gal galite konkrečiai, pavyzdžiui, dėl paveldo, nes aš, perėjęs dokumentą, neradau nė vieno žodžio apie paveldą, išskyrus, kad tai yra kultūros įstaigų užduotis rūpintis materialiojo ir nematerialiojo paveldo apsauga. Labai ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Kaip aš ir minėjau, galioja Lietuvoje priimti įvairių sričių įstatymai, taip pat ir kultūros paveldo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Šis įstatymas galiojančio įstatymo nekeičia, tačiau įtvirtina papildomas nuostatas ten, kur jos yra neapibrėžtos. Kultūros paveldo srityje atskiras straipsnis skirtas ypač svarbių kultūros vertybių apsaugai. Dabar pagal galiojančias tarptautines konvencijas ir mūsų įstatymus mes net neturime susikūrę, pasidarę aiškaus sąrašo, ką mūsų valstybė iš tiesų saugo, kokios tos ypatingos, prioritetinės kultūros paveldo vertybės, tiek nekilnojamosios, tiek kilnojamosios, kurios turi būti ypač prioritetiškai saugomos, teikiamos ir valstybės biudžeto lėšos jų apsaugai, jų įsigijimui. Turi būti labai aiški tvarka. Šių aiškių prioritetų nebuvimas dažnai ir paveikia mūsų paveldo sistemą. Kai kyla konfliktų, teisinių konfliktų, didžiulių ginčų dėl neesminių dalykų, o esminius dalykus mes apleidžiame ir kartais nepakankamai prižiūrime, štai čia tas prioritetų įtvirtinimas įstatyme ir atsiranda.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, išties tai didžiulis darbas ir tikrai kultūros bendruomenė, visa visuomenė laukia to įstatymo, laukia Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo, bet ne to rašinėlio, kuris yra čia. Aš suprantu, jūs labai puikiai pristatėte ir jūsų retorika, ir jūsų asmeninės savybės šiek tiek trukdo sukritikuoti taip, kaip jį derėtų kritikuoti, bet vis dėlto… Aš nežinau, kaip jūsų ministerijos teisininkai, bet Seimo kanceliarijos Teisės departamentas surašė bene 60 pastabų, kas yra iš tikrųjų daugoka įstatymui, kuris yra teikiamas Vyriausybės vardu.
Kita vertus, aš tikrai dabar nesigilinsiu, jeigu bus priimta po pateikimo, nežinau, turbūt kiti komitetai turėtų šiuo įstatymu taip pat pasirūpinti, bet aš noriu paklausti, koks jūsų asmeninis požiūris. Pavyzdžiui, 2 straipsnyje, sąvokų skyriuje, yra 2 straipsnio 9 punktas, kur aiškinama, kas yra paslaugos teikėjai. Be kita ko, be įstaigų, ten pažymėta, kad yra meno kūrėjai, na ir kiti fiziniai asmenys. Ar jūs taip pat įvardijote paslaugos teikėju Nacionalinės premijos laureatą, pavyzdžiui, P. Geniušą, akademiką…
PIRMININKAS. Laikas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …G. Kuprevičių, S. Eidrigevičių ir kitus, ar tikrai šios sąvokos atitinka ir Kultūros pagrindų įstatymą, ir jūsų asmeninę nuomonę, o gal čia yra klaida?
M. KVIETKAUSKAS. Dėl Seimo Teisės departamento pateiktų pastabų. Esame jas išanalizavę, daugelis jų yra arba techninio pobūdžio, į jas siūloma atsižvelgti, arba jos buvo iškeltos ir išspręstos derinant projektą su Vyriausybės kanceliarija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Mes esame tikrai pateikę pažymą ir kai kurios pastabos, mūsų manymu, tikrai buvo suderintos, o kitų dauguma yra techninio pobūdžio. Be abejo, manytume, kad galima būtų jas suderinti ir svarstant projektą komitetuose.
O dėl kultūros paslaugos ar paslaugos teikėjo sąvokos, tos sąvokos atsiranda dėl to, kad kultūros sektorius yra viešųjų paslaugų sfera ir, derindami mūsų kitus teisės aktus, mes turime priimti ir tokias nuostatas, apibrėžti tai, kas vartojama kituose teisės aktuose, suderinti sistemą. Tas sąvokas siekta apibrėžti kuo įmanoma laisviau, mes tikrai labai daug diskutavome ir su lauko atstovais, tai yra pačios plačiausios, laisviausios įmanomos apibrėžtys. Bet kultūra taip pat priklauso ir ekonomikos sferai, kultūros industrija taip pat yra ir ekonomikos dalis, ir tos sąvokos, atsižvelgiant į mūsų kultūros įvairovę, taip pat reikalingos.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, na, aš esu jau, matyt, nepataisomai sugadintas buhalterinių mokslų ir ekonominio darbo, man atrodo, kad gražiais žodžiais neapsirengsi ir alkio nenumalšinsi. Aš noriu paklausti jūsų labai konkrečiai, gal galėtumėte pasakyti, kiek šiam įstatymo projektui yra skiriama papildomo finansavimo ir kaip finansiškai pagerės eilinio kultūros sektoriaus darbuotojo atlyginimas ir gyvenimas? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Aiškinamajame rašte yra numatyta, kokios lėšos būtų reikalingos jau mano minėtai kultūros vertybių apsaugos sričiai, kultūros darbuotojų kompetencijų centrų veiklai, kompetencijų sistemai, kuri tikrai yra šiuo metu neveikianti dėl tų sprendimų, kurie buvo padaryti 2008–2009 metų krizės laiku, kai sistema iš esmės buvo sunaikinta. Dabar mes siekiame ją atkurti šiuolaikiškais pagrindais.
Taip pat yra nurodyta, kokių papildomų lėšų reikės įgyvendinant regionų kultūros politiką, regionų tarybų veiklą. Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų užduotį Kultūros ministerija mato kaip vieną savo pagrindinių prioritetų. Šitas prioritetas – užtikrinti tinkamas sąlygas kultūros ir meno darbuotojams yra įvardijamas ir įstatyme, ir mūsų patvirtintoje Kultūros politikos strategijoje. Mes šiuo tikslu esame jau pasiekę labai svarbių rezultatų ir 2019 metų, ir 2020 metų valstybės biudžete ir teiksime tuos siūlymus, pasieksime dar didesnio darbuotojų atlyginimų kėlimo ir toliau.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pristatymą, kitiems už klausimus ir atsakymus gerbiamam ministrui.
Dabar dėl motyvų. A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Dirbdamas dešimt metų diplomatinį darbą supratau, kas yra kultūra, kas yra tos valstybės kultūros politika, todėl drįstu šiandien pareikšti ir savo nuomonę. Tokio įstatymo atsiradimas reikštų sisteminį valstybės požiūrį į kryptingą kultūros plėtrą ir jo vystymą visos valstybės mastu visų kultūros sričių apimtimi ir bendros teisinės sistemos pagrindu. Dabar mes turime tuziną atskiras kultūros sritis, įstaigų tinklą ar jų veiklą reglamentuojančių įstatymų – tai Visuomenės informavimo įstatymas, Kultūros, Muziejų, Kalbos inspekcijos įstatymas ir taip toliau, ir panašiai.
Antra. Mano nuomone, toks kultūros politikos modelis apsaugotų kultūrą kaip vieną iš valstybės politikos sričių nuo nepagrįsto fragmentavimo į atskiras kultūros sritis ir izoliuoto kiekvienos srities problemų sprendimo.
Trečia. Nors demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, įstatymas, viena vertus, privalo apibrėžti žmogaus kultūrines teises, kita vertus, valstybės įsipareigojimus kultūrai. Tai ir siekia įgyvendinti siūlomo įstatymo nuostatos.
Ketvirta. Įstatymo projektu siekiama apibrėžti visų kultūros politiką formuojančių subjektų kompetenciją ir vaidmenį, tarp jų valstybės ir savivaldybių institucijų, tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir panašiai.
Palygindamas galiu pasakyti, pirmas įstatymas, kuris gimė po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje santykiams sveikatos sistemai reguliuoti, buvo Sveikatos sistemos įstatymas, o po to jau radosi specializuoti kiti įstatymai, kuriuos padiktavo pats gyvenimas. Remdamasis savo išvardintais pateiktais argumentais, manau, kad tokio Kultūros politikos pagrindų įstatymo priėmimas būtų pažangus žingsnis Lietuvos kultūros santykių teisinio reguliavimo tobulinimo srityje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir nuomonę reiškia V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Kolegos, žiūrėkite, tie, kas dar girdi, kas negirdi. Dėl šito įstatymo projekto turinio mes turbūt galėtume ginčytis iki nukritimo, nes kiekvienas turėtume savo nuomonę. Vieniems atrodytų, kad čia pakankama, kiti sakytų, kad nepakankama. Bet ar jūs matėte, kad šitas įstatymo projektas dabar į Seimą atėjo su 60 Teisės departamento pastabų? 60 Teisės departamento pastabų! Ar ministerija, ar Vyriausybė gali tokį projektą atnešti į Seimą, numesti ir tada sakyti, kad mes komitetuose turėtume tas klaidas ištaisyti? Aš dar kartą sakau, nešneku apie turinį, bet ar jūs nemanote, kad vis dėlto ministerija turėtų pateikti tokį įstatymo projektą, kuris turėtų kelias Teisės departamento pastabas, o ne 60? Tie, kas turi sąžinės ir kas galvoja, kad 60 Teisės departamento pastabų yra per daug, tai tikrai prašyčiau bent jau susilaikyti nuo pateikimo. Tegul ministerija ištaiso tas klaidas ir atneša antrą kartą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė po pateikimo. Siūlau balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 79, balsavo 78: už – 64, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Prašau, gerbiamas Vytautai Juozapaiti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš siūlau ir kviečiu skirti papildomu komitetu Švietimo ir mokslo komitetą, nes kultūros sritis niekaip neatsiejama nuo švietimo, tuo labiau kad ten yra daug bendrų projektų. Su pirmininku yra suderinta. Būtume dėkingi, jeigu…
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Taip, pritarta. Dėkojame. Kaip papildomas komitetas bus Švietimo ir mokslo komitetas.
16.16 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4458 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės kitas klausimas – Švietimo įstatymo 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4458. Kviečiu gerbiamą ministrą į tribūną. Eisime paeiliui, dėl kiekvieno įstatymo atskirai. Prašau.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamo projekto tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies arba regiono mokiniams, veiklai ir sudaryti prielaidas finansinėmis priemonėmis skatinti mokinius už išskirtinius mokymosi pasiekimus, taip pat mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus ir kitus ugdyme dalyvaujančius asmenis už išskirtinius nuopelnus profesinėje veikloje.
Dabartinėje situacijoje savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, kurios yra skirtos šalies arba regiono mokiniams, pavyzdžiui, Kauno generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, turi užtikrinti mokinių iš kitų savivaldybių apgyvendinimą bendrabučiuose, o bendrabučių išlaikymo kaštai turi būti dengiami priimančios savivaldybės lėšomis. Dėl šios priežasties tokios mokyklos neretai vengia priimti mokinius iš kitų savivaldybių.
Kitas aspektas. Nėra teisinio reglamentavimo, pagal kurį būtų galima finansinėmis priemonėmis, taip, kaip yra visose Baltijos šalyse (Lietuva išskirtinai neturi tokio teisinio reguliavimo), skatinti mokinius, pasiekusius išskirtinai aukštų mokymosi rezultatų, pavyzdžiui, tarptautinių olimpiadų, aukščiausio lygio konkurso nugalėtojus. Priemones mokiniams skatinti gali numatyti savivaldybės arba švietimo įstaigos savo dokumentuose, tačiau išskirtinius mokymosi rezultatus pasiekę mokiniai turėtų būti skatinami ir valstybės mastu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais yra skiriamos Metų mokytojo, Meilės Lukšienės premijos, tačiau yra poreikis išplėsti mokyklų darbuotojų veiklos motyvavimo sistemą, kad mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, kiti ugdyme dalyvaujantys asmenys galėtų būti skatinami už ypatingus nuopelnus profesinėje veikloje.
Taigi, šiame projekte siūloma įteisinti galimybę savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms, skirtoms šalies arba regiono mokiniams, skirti ūkio lėšų iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Antra, įteisinti galimybę valstybės mastu skatinti aukštus mokymosi pasiekimus demonstruojančius mokinius. Taip pat įstatymu reglamentuoti galimybę skatinti mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus ir kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis už jų nuopelnus profesinėje veikloje, mokinių pasiekimus, pažangą, reikšmingus darbus švietimo srityje.
Siūloma, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų jau šių metų rugsėjo 1 dieną. Jiems įgyvendinti šių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai reikėtų 162,8 tūkst. eurų, iš jų – 156 tūkst. mokyklų bendrabučių kaštams dengti ir 6,8 tūkst. eurų – mokiniams skatinti. Minėtoms Metų mokytojo ir Meilės Lukšienės premijoms lėšos jau yra numatytos ministerijos asignavimuose.
Galėčiau iš karto pasakyti, kokioms regioninėms mokykloms būtų skiriama ūkio lėšų. Tai būtų mano minėtai Kauno generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjui ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos mokiniams, kurie gyvena bendrabučiuose.
Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, už pristatymą. Jūsų nori klausti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, kiek suprantu, mokinių skatinimas kai kur vyksta rajono lygmeniu, turbūt ir finansinis vyksta. Ir jūs čia numatote, kad taip pat, jūsų nustatyta tvarka, bus ir iš savivaldybės biudžeto. Šiuo metu jūs minite, kad bus skirta lėšų, bet ar tikrai premijavimo? Kad nebūtų peržengti biudžetai, kokia tvarka čia bus skiriama? Kokia forma? Paprastai biudžetuose numatomos tos lėšos pagal atskiras eilutes tam tikroms programoms. O kaip čia dabar? Pavedimais ar kokiais nors atskirais atsiskaitymais, parodžius, kiek tų premijų išmokėta? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Tai būtų ministro nustatyta tvarka, patvirtinta tvarka, pagal ją mes planuojame, kad, tarkime, per metus vidutiniškai 20 aukščiausius pasiekimus tarptautinėse olimpiadose… Mes preliminariai, aišku, planuojame, matydami ankstesnių metų vidutinius dydžius. Pirmąsias vietas aukščiausiose štai tokiose olimpiadose, konkursuose užėmę mokiniai, ministro patvirtinta tvarka.
Aš minėjau, kad šiais metais mes esame numatę skirti 6,8 tūkst. eurų, o per metus apskritai reikėtų vien tik mokiniams 48 tūkst. eurų, tai ir nacionaliniu mastu. Aš minėjau, kad turbūt Baltijos šalyse, ne turbūt, bet iš tikrųjų, Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri neturi štai tokių nacionalinių finansinių skatinimo instrumentų mokiniams už aukščiausius akademinius pasiekimus. Turime sporto srityje, tačiau dėl akademinių pasiekimų kol kas tai nėra reglamentuota.
Svarstydami Vyriausybėje, mes derinome ir su mokyklomis, ir su universitetais, kitais talkininkais, kurie padeda štai tuos talentus parengti, o tų pasiekimų demonstravimas iš tikrųjų garsina Lietuvos vardą. Manome, kad turėtume nesiskirti nuo Estijos, nuo Latvijos, kurios turi štai tokią teisinę sistemą. Finansine išraiška tai nėra labai daug – 48 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Gerai. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs kažkodėl akcentavote dvi mokyklas. Ar čia tik dvi tokio karinio statutinio pobūdžio ir bus? O meno mokykloms nenumatote kokių nors atskirų stipendijų?
A. MONKEVIČIUS. Meno mokyklos jau tokios ir yra – ir gauna štai tas lėšas. Štai tos dvi mokyklos kol kas nepatenka į šį sąrašą. Numatyta, kad ir jos būtų, taip pat bendrabučiuose gyvenančių vaikų išlaidas padengtų ne savivaldybė, kuri priima, bet padengtų valstybė, įskaičiuodama į savivaldybių dotacijas. Kol kas yra tik dvi tokios mokyklos. Jeigu jų bus daugiau, svarstysime.
PIRMININKAS. R. Šarknicko nematau. Klausia A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, projektas tikrai yra geras ir aš jam pritarsiu po pateikimo, tačiau noriu paklausti, iš kur bus pinigai toms premijoms mokėti? Ar biudžete bus numatytas papildomas finansavimas, ar savivaldybės finansuos, ar mokyklos pačios turės susitaupyti?
Kokia yra socialinių partnerių nuomonė dėl šio projekto? Ir dar – dėl Kadetų licėjaus. Ar šis jūsų teikiamas įstatymo projektas reiškia, kad jau nebesvarstote galimybės Lietuvoje unikaliai ugdymo įstaigai Generolo Povilo Plechavičiaus licėjui suteikti nacionalinį statusą, o norite perleisti jį savivaldybei? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Į pirmą klausimą galiu atsakyti, kad tai bus nacionalinės premijos, kaip ir mokytojų premijos. Jos bus skirtos valstybės vardu centralizuotai, ne per savivaldybes. Lėšos apmokėti išlaidas bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams bus skirtos dotacija.
Na, o dėl Kauno kadetų licėjaus turiu pasakyti, kad mes jau priėmėme sprendimą nekeisti šito statuso, tai galėtų būti Kauno kadetų licėjus, tačiau mes centralizuotai apmokėtume išlaidas vaikams, gyvenantiems bendrabutyje.
PIRMININKAS. Nori klausti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, tas 69 straipsnis ir man kelia šiek tiek abejonių. Įprasta, kad skatinami mokytojai, ugdymo procese dalyvaujantys asmenys, bet čia yra įtraukti ir moksleiviai. Čia yra daug neaiškumų, kaip visa tai bus atsirinkta. Jūs minėjote, kad, pavyzdžiui, olimpiadininkai. Tačiau V. Juozapaitis minėjo, kad yra ir meno pasaulis, yra sporto pasaulis. Aš nežinau, ar reiktų čia moksleivius įtraukti į tokį finansinį skatinimą. Surasdavome visada kitokių formų mokiniams paskatinti.
Ar apie tai buvo kalbėta su Lietuvos moksleivių sąjunga, su Savivaldybių asociacija? Minėjote, kad per savivaldybes tie pinigai bus skiriami. Yra tokių abejonių. Ar tai bus skiriama tik neperžengiant protingumo ribų? Vieni gaus, kiti negaus.
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kaip garantuoti, kad šis mechanizmas veiktų?
A. MONKEVIČIUS. Šios skatinamosios priemonės būtų skiriamos ministro nustatyta tvarka, sutarus, kokių tarptautinių olimpiadų, tarptautinių konkursų nugalėtojai būtų skatinami. Mes apskaičiavome, kad tokių šiuo metu yra 20 asmenų, ir jie kartojasi metai iš metų. Tai nebūtų tie trečių, ketvirtų vietų laimėtojai, skatinamųjų prizų laimėtojai, bet tai būtų talentingiausi, gabiausi, kurie Lietuvos vardą išgarsino pelnydami aukščiausią apdovanojimą. Tai būtų numatyta ministro tvarka, tai būtų skaidru, aišku. Kaip minėjau, mūsų kaimynės šalys tokias priemones turi. Savivaldybės skatina irgi savo lygmens, kai yra regiono, savivaldybės lygmens olimpiados, renginiai, taiko įvairias priemones, dovanas. Aš manau, kad finansinės priemonės nebūtų labai didelės, tai būtų 1 tūkst., gal maždaug 2 tūkst. eurų. Priklausytų nuo to fondo ir dalyvių skaičiaus kasmet. Mes galėtume dėl to dar padiskutuoti būtent su partneriais ir nutarti, kiek mes lėšų gausime ir kaip paskirstysime. Bet tai yra svarbu dar ir todėl, kad tie dalyviai, rengdamiesi olimpiadoms, dalyvaudami jose, iš tikrųjų patiria ir labai daug materialinių išlaidų. Mes kalbėjomės ir su jų mokytojais, su rengėjais, matome, kad tai tikrai būtų prasminga, kad jie galėtų pajusti valstybės požiūrį ir bent dalimi valstybė kompensuotų tas patirtas išlaidas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar ministro prašome truputėlį dėl motyvų lukterti. Dėl motyvų dabar kalbės A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau palaikyti teikiamo Švietimo įstatymo pakeitimo projekto idėją, o kartu ir patį projektą, nes šiuo projektu siūloma skatinti mokinius, turinčius aukštus ugdymo pasiekimus, ir skatinti mokytojus bei kitus specialistus, padedančius mokiniams siekti aukštų rezultatų. Taip pat skatinti juos už nuopelnus praktinėje veikloje, reikšmingiausius darbus pedagogikos srityje, indėlį į švietimo plėtrą. Manau, kad skatinimo sistema dažnai procesams ir jų rezultatams daro įtaką veiksmingiau nei baudų ar draudimo sistema.
Be to, teikiamas projektas siūlo spręsti ir kitą problemą – įteisinti galimybę skirti iš valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms, turinčioms bendrojo ugdymo mokyklas, kuriose mokosi ir mokyklų bendrabučiuose gyvena mokiniai iš kitų savivaldybių. Pagal dabar galiojančią praktiką tokios savivaldybės, patirdamos tam tikrų išlaidų dėl moksleivių, atvykstančių iš kitų savivaldybių, tikslinių dotacijų iš valstybės biudžeto negauna. Tokia įstatymo korekcija prisidėtų prie teisingesnio išlaidų naštos pasidalinimo. Ačiū už dėmesį ir pasiruošęs balsuoti už ministro A. Monkevičiaus pateiktą projektą.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš norėčiau šiek tiek kitokį požiūrį išsakyti. Aišku, dėl premijų, stipendijų moksleiviams už jų pasiekimus, tai viskas gerai, šita įstatymo norma tikrai gera ir sveikintina, tikrai sportininkai, kurie yra jau premijuojami, nėra kuo nors pažangesni už moksleivius, kurie dalyvauja tarptautinėse olimpiadose. Kad tos tvarkos suvienodinamos, yra labai gerai.
Bet aiškinamajame rašte aš matau, kad yra kalbama ir apie dvi mokyklas. Viena iš jų yra Kaune, tai Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla. Šis įstatymo pakeitimas ne visai išsprendžia tos mokyklos problemą. Jūs užsiminėte tiktai apie bendrabutį ir tai, kad įstatymo pakeitimai leis subsidijuoti ir prisidėti prie bendrabučių išlaikymo. Bet tos ūkinės išlaidos nėra vienintelės ir būtent Kauno miesto savivaldybė apskritai kelia klausimą dėl Kadetų licėjaus ir jo egzistavimo. Du steigėjai, tai yra Vidaus reikalų ministerija ir pati savivaldybė, nesutaria turėdami lygias teises apskritai dėl Kadetų licėjaus egzistavimo. Aišku, čia pasisakymai, bet man tiesiog įdomu, kur priimtas, koks sprendimas, koks numeris, dėl tolesnės Kadetų licėjaus ateities? Kol kas, kiek man tenka bendrauti, ir kitiems kolegoms Seimo nariams iš Kauno tenka bendrauti su laikinąja vadove, tas neapibrėžtumas, laikinumas kol kas išlieka iki šiol. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštas nuomones. Kolegos, nuomonės išsiskyrė, dėl pateikimo balsuojame.
Užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 68, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Švietimo ir mokslo komitetas ir svarstysime birželio 4 dieną. Tinka, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
16.33 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4570 (pateikimas)
Ministras pristatys Mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4570. Prašom, gerbiamas ministre.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Šio projekto tikslas yra sudaryti prielaidas tikslingam ir skaidriam valstybinių aukštųjų mokyklų turto ir lėšų naudojimui, nustatant investavimo kriterijus, steigiant ribotos atsakomybės juridinius asmenis ar į juos investuojant.
2017 metais Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinių universitetų turto valdymo auditą, rekomendavo patikslinti investavimo kriterijus. Projektu siūloma, be dabar Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinto kriterijaus, jis yra patikslinamas… Aš perskaitysiu, kaip jis skamba: „Valstybinės aukštosios mokyklos ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis gali steigti ir į juos investuoti nuosavybės teise valdomą turtą ar lėšas aukštosios mokyklos tarybos patvirtintomis sąlygomis ir tvarka, kai investuojama į juridinius asmenis, kurie vykdys su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų ar mokslinių tyrimų veikla ir eksperimentine plėtra susijusias veiklas.“ Siūlome nustatyti dar du naujus kriterijus, pasitarę su Valstybės kontrole, kad galėtume užtikrinti didesnį skaidrumą ir efektyvumą: pirmasis – investavimu bus pasiektas rezultatas, kurio tikimasi iš investavimo objekto, ir antrasis kriterijus – valstybinės aukštosios mokyklos taryba, atsižvelgdama į mokyklos paskutinių kalendorinių metų finansinę būklę, veiklos rezultatus, užtikrindama kitų metų mokyklos vykdomą studijų ir mokslinių tyrimų veiklą ir (ar) eksperimentinę plėtrą, lėšas, reikalingas investuoti į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, yra patvirtinusi atitinkamų metų mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatoje.
Numatoma nauda, kad valstybinės aukštosios mokyklos atsakingiau, tikslingiau ir skaidriau disponuos turtu ir lėšomis, sutelks resursus efektyviau vykdyti studijų ir mokslo procesą.
Šiam projektui pritarė iš esmės Lietuvos universitetų rektorių konferencija. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs pastabų, į jas atsižvelgsime svarstymo komitetuose metu. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už pristatymą. Jūsų klausia E. Pupinis ir V. Juozapaitis. Prašom, gerbiamas Pupini.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų universitetų pagrindinė priedermė yra organizuoti studijų procesą. Vis tiek dar liko daug turto, aišku, gerai racionaliai jį kaip nors panaudoti. Man tik įdomu. Anksčiau buvo ir slėniai, kurie dabar daug ką nuomoja, ten buvo tam tikrų problemų, buvo noras panaudoti daugiau mokslui, o yra visaip. Ar neišeis čia taip pat ir kas tą procesą prižiūrės, nes tarybos tik įvertina rezultatus ir teikia rekomendacijas. Kas bus atsakingi: ar tarybos, ar rektoriai, ar apskritai bus kokia nors priežiūros institucija, kad vis dėlto ir būtų tiems tikslams, kaip parašyta – mokslo plėtrai, o ne kokia nors konkurencija verslui, kuris galbūt galėtų būti sukuriamas ir be universiteto, paprasčiausiai tik bus sukuriamas panaudojant tas patalpas. Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šitą klausimą. Iš tikrųjų jūs neatsitiktinai, matyt, paminėjote universitetus pirmiausia, o universitetai tiek Konstitucijos, tiek kitų įstatymų turi nustatytą tam tikrą autonominę galimybę vykdyti, plėtoti savo veiklas, o kartu ir atsakomybę. Ta atsakomybė įstatymuose yra suponuota labai aiškiai ir Seimas tai yra patvirtinęs, tobulino šitą sistemą, kaip universiteto savivalda, taryba labiausiai šiuo atveju prisiima atsakomybę planuodama šitą veiklą, plėtodama investicijas, prisiimdama riziką.
Beje, yra tokia Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, į kurią bus verta galbūt šiek tiek atsižvelgti koreguojant, bet kad būtų pasiektas investavimo rezultatas, kuris buvo numatytas, ir taryba tai turi numatyti savo lėšų sąmatoje, suponuoti aiškų, skaidrų mechanizmą, kad mes aiškiai žinotume, į kokias mokslines, studijų, eksperimentinės plėtros veiklas bus nukreipta, kokį tai duos rezultatą ir kad iš tikrųjų bus garantuojama savo biudžetine sąmata. Tie dalykai kaip tik ir siūlomi pasitarus su Valstybės kontrole.
Aš manau, kad tai yra kur kas skaidresnis, efektyvesnis mechanizmas. Tikrai tai reikėtų daryti būtent todėl, kad dabar kaip tik yra tas metas, kai kai kurios aukštosios mokyklos nori eiti tuo keliu skaidriai, aiškiai, ne iš valstybės biudžeto, bet iš to turto pagerinti savo situaciją mokslo ir studijų eksperimentinės plėtros srityje.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, prašau patikslinti arba aš nesupratau, ar tikrai visos aukštosios mokyklos turi teisę besąlygiškai disponuoti savo valdomu turtu, nes žinau faktų, kai jos negalėjo parduoti tam tikrų pastatų ar kažko, nes tai yra valstybės pagal panaudą suteikta teisė. Kaip čia šiuo atveju bus?
A. MONKEVIČIUS. Čia mes kalbame apie tai, kad yra suteikiama nustatyta tvarka dalyvaujant Vyriausybei ir tarybai. Taip pat suderinta tvarka, kaip gali tą turtą, kurį patikėjimo teise valdo, investuoti į savo plėtrą. O čia mes dabar kalbame apie nuosavybės teise valdomą turtą ir lėšas. Tikrai taryba turi tokią teisę ir mes norime, kad visa tai iš tikrųjų vyktų skaidriai, kad būtų garantuotas rezultatas ir kad tai būtų įtraukta į lėšų sąmatą.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už pristatymą ir atsakytus klausimus.
Dabar dėl motyvų M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuolaikinis aukštasis mokslas iš tiesų neįsivaizduojamas be ekosistemos įvairių finansinių, organizacinių instrumentų, kurie yra reikalingi universitetų strateginei misijai vykdyti. Šiuolaikinis mokslas reikalauja taip pat kurti ir laboratorijas, įvairius santykius, verslo institucijas ar organizacijas. Galų gale kuo finansiškai savarankiškesnis yra universitetas, kuo daugiau jis naudoja savo paties sukaupto nuosavybės turto, tuo geriau jis gali tą savo misiją strategiškai įgyvendinti. Toks kaip Vilniaus universitetas, pirmasis iš Lietuvos universitetų, turi neliečiamojo kapitalo fondą, kuris irgi yra naudojamas tam, kad būtų finansuojamos universiteto veiklos. Kitaip tariant, kad šalia biudžetinio finansavimo atsirastų kitų šaltinių, nes tas finansavimas, kuris ateina iš biudžeto, toli gražu neatliepia finansavimo lygio, reikalingo šiuolaikiniam mokslui ir studijoms vykdyti labai konkurencingame aukštojo mokslo pasaulyje. Taigi platesnės galimybės, platesnės skaidrios galimybės vykdyti tą misiją, kurti įstaigas, organizacijas, kurios reikalingos misijai įgyvendinti, ir visą tą įrankių, finansinių ir organizacinių, ekosistemą, yra labai reikalingos, todėl aš manau, kad labai sveikintinas projektas ir reikia jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pareikštą nuomonę. Galime pritarti bendru sutarimu, kolegos? Ačiū, pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstysime birželio 4 dieną.
16.41 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4724 (pateikimas)
Gerbiamą ministrą kviečiu pristatyti kitą – Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnio pakeitimo įstatymo – projektą Nr. XIIIP-4724. Prašom, gerbiamas ministre.
A. MONKEVIČIUS. Labai trumpai apie kontekstą. Nuo 2018 metų vykdant struktūrinę reformą buvo siekiama pradėti didinti darbo užmokestį dėstytojams ir mokslininkams. Tai buvo daroma palaipsniui. 2018 metais buvo papildomai skirta 23 mln. ir darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 20 %. 2019 metais skirta panaši suma – 23,1 mln. eurų, dar 16 %, kadangi bazė jau buvo padidėjusi. Ir tęsiama taip, kaip numatyta ir kolektyvinėse sutartyse, ir 2020 metais. Šiais metais nuo rugsėjo 1 dienos kolektyvinė sutartis numato didinti – ir tai numatyta valstybės biudžete, skiriant tas lėšas asignavimų valdytojams, – 4,6 mln., vidutiniškai 10 %, lyginant su 2019 metais.
Šis projektas, teikiamas projektas, yra susijęs tik su biudžetinių įstaigų, ne su universitetais, bet mokslo ir studijų… ne su aukštojo mokslo institucijomis, tačiau su mokslų institutais, biudžetinėmis įstaigomis, valstybiniais mokslinių tyrimų institutais. Pagal teikiamą įstatymo projektą nuo rugsėjo 1 dienos šio įstatymo 721 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos, vadinamosios šakutės, visoms pareigybių grupėms didinamos 8,125 %, taip, kad bendras atlyginimų padidėjimas, įskaitant nuo šių metų sausio 1 dienos padidintą pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 iki 176 eurų, vidutiniškai sudarytų mano minėtą 10 % ir atitiktų kolektyvinėje sutartyje numatytą augimą. Taigi, kadangi universitetai, aukštosios mokyklos turi teisę pačios spręsti, kokioms pareigybėms ir kiek didinti, valstybiniams mokslo institutams reikia numatyti įstatyme. Todėl ir siūlomas šis projektas, kad tai galėtų įgyvendinti.
Mano minėtas skaičius, 4,6 mln., yra sudarytas iš 4 mln. aukštosioms mokykloms ir 600 tūkst. moksliniams institutams keturiems mėnesiams. Likusiems aštuoniems mėnesiams šiam įsipareigojimui įvykdyti dar reikėtų kitais metais 1,2 mln. ir tai turėtų būti numatyta kitų metų biudžete.
Kokių bus pokyčių pritarus pakeitimams? Valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose pareiginė alga, lyginant su 2019 metais, nuo rugsėjo kiltų: vyriausiojo, aukščiausio lygmens mokslo darbuotojo tos šakutės padidėtų nuo 149 iki 268 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo padidėtų nuo 130 iki 209 eurų, mokslo darbuotojo tyrėjo arba stažuotojo nuo 130 iki 158 eurų ir jaunesniojo mokslo darbuotojo darbo užmokestis padidėtų nuo 87 iki 109 eurų. Šis projektas buvo derintas su Seimo kanceliarijos Teisės departamentu. Departamentas pastabų neturėjo.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, dėkojame už pristatymą. Jūsų klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų šaunu, kad kyla atlyginimai. Tik aš norėjau paklausti. Vis dėlto kodėl tas kėlimas, įstatymo projektas nebuvo pateikiamas kartu su praeitų metų biudžetu? Ar čia dėl to, kad nebuvo iki galo susiderėta su profsąjungomis, ar čia taip buvo nesužiūrėta, ar čia kitų priežasčių buvo? Labai ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Kaip aš minėjau, lėšos buvo numatytos tikintis, kad šitas projektas bus aprobuotos, priimtas. Tos lėšos biudžete yra alokuotos, jas galėsime panaudoti. Bet iš tikrųjų kolektyvinė sutartis ir dabar tęsiama. Kaip numatyta, ji turi būti atnaujinama, ir nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos turėtų būti sprendimas, ar liks tiek pat, ar bus dar kitaip. Šiuo metu, kaip numato ta pati kolektyvinė sutartis, kuri galioja kaip įstatymas, ji turi būti atnaujinta. Karantino sąlygomis tą darome. Šiandien kaip tik vyko posėdis su profesinėmis sąjungomis kaip tik aukštojo mokslo tema. Viceministras dalyvavo derybose. Tai yra gyvas procesas. Taigi mes tas lėšas numatėme. Jeigu Seimas priims, galėsime padidinti, o dar nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos tai bus atnaujintos kolektyvinės sutarties objektas.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, čia kitados buvo vieno mokslinių tyrimų instituto žmonių komitete ir ten buvo įvardinta problema, kad mokslininkai, kurie neturi daktaro laipsnio, tai yra turi magistro diplomą, nėra prilyginami mokslininkams. Ar jų atžvilgiu tie padidinimai taip pat bus taikomi?
A. MONKEVIČIUS. Aš minėjau, tarkime, jaunesnysis mokslo darbuotojas, mokslininkas stažuotojas kai kur nebūtinai turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Mokslo daktaro laipsnį turi vyresnieji ir aukštesnio lygmens pareigas einantys žmonės. Jie privalo turėti daktaro laipsnį. Tačiau pati pradžia, jaunesnysis mokslo darbuotojas gali būti doktorantas, nebūtinai magistras, dar neturintis daktaro laipsnio. Jie taip pat gaus didesnį atlyginimą.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už atsakymus. Dėl motyvų. A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, mums labai aktualu nuolat analizuoti emigracijos iš Lietuvos priežastis, kad galėtume nors iš dalies amortizuoti išvažiuojančius srautus. Dar labai svarbu tirti išvažiuojančiųjų struktūrą, jų perspektyvumą, konkurencingumą, mokslinį potencialą ir kitus valstybės gyvenimui svarbius aspektus.
Statistika rodo, kad mūsų emigracijos srautams būdingos protų nutekėjimo tendencijos, kai gabūs, perspektyvūs jaunuoliai, jaunuolės palieka Lietuva ir savo protą bei gebėjimus investuoja kitose valstybėse. Didele dalimi jų elgesį lemia maži atlyginimai, per mažas dėmesys jų problemoms. Dėl mažų atlyginimų nepatraukliu taip pat laikomas ne tik mokslininko, bet ir dėstytojo, ir kitų tyrėjų darbas.
Aš gerai suprantu, kad mūsų valstybė šiomis ekonominėmis sąlygomis nėra finansiškai pajėgi nei šios srities, nei kitų sričių darbuotojams mokėti atlyginimus, prilygstančius Europos šalių galimybėms, tačiau mes turime parodyti ir daryti viską, kad šie žmonės mums rūpėtų, kad rūpi, kad mes rūpinamės jų ateitimi ir kad jie būtų reikalingi valstybei. Kai šiandien kalbame apie atlyginimų padidinimą dėstytojams ir mokslininkams, ir kitiems tyrėjams, tai noriu pasakyti, kad darbo užmokesčio pakėlimas bent iš dalies prisidėtų prie šių tikslų.
Pritariu siūlymui koreguoti Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kuriomis numatomas aukštesnių pareiginės algos koeficientų taikymas minėtai žmonių kategorijai, ir tikiu, kad įstatymo projekto autoriai kompetentingai įvertino valstybės finansines galimybes, kad būtų įgyvendintos šios nuostatos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, siūloma priimti bendru sutarimu. Galime tai padaryti? Dėkojame, priimta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstysime birželio 4 dieną. Gerbiamas ministre, dar nepabėkite. Atsiprašau, čia jau ne jūsų. Dėkojame ministrui už pateiktus projektus.
16.50 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 27, 28, 29, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4704 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną gerbiamą E. Jovaišą. Mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4704. Pateikimas. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Seime. Šitų mano teikiamų pataisų tikslai yra dvejopi. Visų pirma – įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimą, kuriame kalbama apie tvarką, kaip ir kas reorganizuoja ar panaikina aukštąsias mokyklas. Tai vienas tikslas.
Antras tikslas yra sunorminti aukštųjų mokyklų valdymo organų rinkimo tvarką, ypač tai susiję su tarybos rinkimo tvarka, vėlgi atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Ta tvarka, kokia turėtų būti, paimta iš Vilniaus universiteto, pagal Vilniaus universiteto modelį. Yra kitokių pataisymų apie rektoriaus ataskaitą, kuri turi būti dvejopa, ir sava, ir strateginė ataskaita. Yra pataisymų dėl to, kad aukštosios mokyklos turi atsiskaityti savo steigėjams. Yra tokių įvairių pataisymų, bet esminius dalykus, aš manau, esu pasakęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, šis įstatymo projektas rengiamas ganėtinai ilgai. Turbūt nebuvo paprasta jį rengti, nes daug visokių prieštaravimų yra. Ir čia turbūt pagrindinis prieštaravimas, kas turės didesnę įtaką universiteto valdymui, ypač kas susiję su rektoriaus skyrimu. Jūs šiek tiek balansą permetate nuo to, ką galėdavo skirti ministerija, daugiau į vidaus reikalus, į visą vidaus struktūrą. Ar nemanote, kad tokiu atveju turėtų būti didesnė priežiūra, galbūt šiek tiek iš šalies. Nors universitetai turi savo autonomiją, bet iš tikrųjų kai kada būna taip, kad ta autonomija ne visai atspindi valstybės reikalus. Kaip subalansuoti tuos reikalus? Ir ar nebus taip, kad ta autonomija bus tokia didelė, kad kai kada sakys, ačiū, valstybe, mes patys spręsime, kaip gyventi toliau, ir nevykdysime to, ko reikia valstybei. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai ačiū. Iki šiol egzistavusi praktika skiriant tarybos, ypač išorės, narius buvo labai įvairi universitetuose. Čia ir tiesioginiai rektorių įsikišimai, ir dar visokie kitokie. Aš galvoju, kad tai yra neteisinga, lygiai taip pat kaip neteisinga Švietimo ir mokslo ministerijos įsikišimai, nes Konstitucija garantuoja autonomiją. Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad visi valdymo organai turi būti renkami aukštosios mokyklos bendruomenių.
Aš manau, kad tas pasirinktas modelis, kai viešojo konkurso būdu yra renkami išorės tarybos nariai, ir tai pasirodė teisinga žvelgiant į Vilniaus universiteto praktiką, viešas konkursas, pasisiūlo keletas žmonių, universiteto bendruomenė sprendžia, kurie yra verti būti taryboje, aš manau, kad tai yra demokratiška ir teisinga.
PIRMININKAS. Jūsų klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasiteirauti, ar jums neatrodo, kad padidintos tarybos (ir smarkiai padidintos) nuo 9–11 iki 13–15 narių tiesiog nedirbs taip veiksmingai, kaip iki šiol dirbo. Dabar mes galime kalbėti apie tam tikrą gerąją praktiką jau keletą metų veikiančių nepriklausomų universiteto tarybų, jau klostosi tam tikros darbo tradicijos. 9–11 narių yra tas žmonių skaičius, kuris gali produktyviai priimti sprendimus. Smarkiai jį padidinus ar nenukentės sprendimų kokybė ir apskritai jų darbo veiksmingumas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Čia yra du niuansai ir jie yra labai svarbūs universiteto gyvenime.
Pirma, kai rengiau šį projektą, buvo klausymai, į juos kvietėme visų universitetų tarybų pirmininkus. Taigi universitetų tarybų pirmininkai kaip tik šneka apie tai, kad 9–11 tarybos narių yra pernelyg mažas skaičius, žinoma, ne visur vienodai, nes neužtenka, taip sakant, darbo rankų, kad būtų galima tinkamai atlikti tarybai tekusias funkcijas. Vienas dalykas. Antras dalykas – pabrėžiu pačių aukštųjų mokyklų tarybų pirmininkų nuomonę, taip pat ir Vilniaus universiteto buvusio tarybos pirmininko.
Kitas momentas, kad taryba renka rektorių. Ir vis dėlto 9–11 žmonių atstovavimas visiems atrodė pernelyg mažas. Jūs pamenate, ankstesniame projekte siūliau, kad tai būtų labiau išplėsta, bet kai dabar yra atiduodamos visos rinkimų teisės bendruomenei rinkti taip, kaip numato Konstitucinis Teismas, iš tikrųjų bendruomenė išsirenka sau žmones, kurie gali tinkamai jiems atstovauti, ir taryba gali rinkti rektorių tokiomis sąlygomis, bet pageidautina, kad rinkėjų skaičius būtų praplėstas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas komiteto pirmininke, jūs daugiau pristatėte, kaip ateityje turėtų būti, praplečiate tarybos funkcijas, galias ir taip toliau. Tačiau kaip vertintumėte situaciją kaip Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas vykstančios optimizacijos, universitetų jungimosi kontekste, turiu mintyje Vilniaus ir Šiaulių universitetų jungimąsi, kur numatyta, kad Šiaulių universiteto direktorius yra skiriamas Vilniaus universiteto rektoriaus? Ar, jūsų nuomone, čia nėra antidemokratiška?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolega, čia yra jau sujungtos mokyklos statuto klausimas. Ir štai čia tokiomis sąlygomis yra derybų procesas, tai yra statuto keitimo procesas. Matyt, Vilniaus universitetas tiesiog nenori keisti statuto, kadangi Šiaulių akademija bus kamieninis padalinys ir galios dabar galiojančio statuto, kuris yra patvirtintas Seimo specialiuoju nutarimu, nuostatos. Aš manau, kad tai turėtų būti abiejų šalių derybų objektas ir turėtų būti pasiektas konsensusas, nes kituose tai taip pat yra. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete kancleris taip pat yra skiriamas rektoriaus.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam už pristatymą ir atsakytus klausimus. Dabar dėl nuomonių. Prašom. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš, kaip buvęs ilgametis universiteto bendruomenės narys, visą laiką kartu su kolegomis svajoju, kad mes tiesiogiai dalyvausime renkant universiteto valdžios institucijas. Kas dabar yra siūloma, yra teigiamas poslinkis į priekį, paremta Konstitucinio Teismo išaiškinimu, tačiau aš norėčiau, kad tos demokratijos būtų dar daugiau. Todėl aš balsuosiu už šį projektą.
PIRMININKAS. M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, mano motyvus kaip prieš būtų gal per daug drastiška apibūdinti. Užsirašiau prieš galvodamas, kad yra keičiamos tarybos proporcijos. Iš tikrųjų dabar, pasikalbėjus su projekto autoriumi, buvo matyti, kad proporcijos yra išsaugomos. Vis dėlto kyla tam tikrų abejonių dėl poros dalykų.
Pirmas, tai mano minėta dvejonė dėl to, ar smarkiai padidinta 13–15 asmenų taryba galės dirbti veiksmingai, taip pat veiksmingai, kaip ir dabar 9–11 žmonių tarybos. Vėlgi ir vadybos mokslas, ir patirtis sako, kad 12 yra ta riba, kai žmonių bendruomenė gali susitarti dėl sprendimų produktyviai be politikos ir parlamentarizmo principų įvedimo.
Kitas motyvas yra, kodėl reikia daryti tą pokytį dabar? Ar tikrai dabar jo reikia? Universitetų tarybos, aukštųjų mokyklų tarybos, yra pradėjusios darbą prieš maždaug porą kadencijų ir dabar tik klostosi praktika. Bandymas dabar keisti jos principus keltų ir daug praktinių klausimų: kada įsigaliojimas, ar dabar ką tik išrinktos tarybos turi pabaigti darbą ir tada įsigalioja nauja tvarka? Ir apskritai to, kas veikia neblogai, galbūt nereikėtų keisti.
O be šio kiti momentai yra palyginti smulkūs. Man taip pat dar kelia abejonę, nors ir motyvuojama Konstitucinio Teismo nutarimu, tai, kad universitetai, kurių statutus mes tvirtiname čia, Seime, negali kreiptis tiesiai į Seimą dėl savo reorganizacijos arba likvidavimo, jie turi kreiptis į Vyriausybę. Man atrodo, kad ši nuostata yra ginčytina, todėl balsuodamas aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Siūlau balsuoti. Balsuojame po pateikimo dėl Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4704.
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 54, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstysime birželio 4 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
17.02 val.
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr. IX-375 1, 2, 4, 72, 9, 10, 12 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu, trečiuoju1 ir trečiuoju2 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4248ES, Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4249, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4250 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 1, 2, 4, 72, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4248. Čia blokas. Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4249 ir Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4250. Kviečiu į tribūną gerbiamą pranešėją ministrą K. Mažeiką.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taigi pristatau Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo projektą. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje asmenims nustatyta pareiga veiklą vykdyti laikantis leidimo sąlygų ir imperatyvių teisės normų, tačiau yra praktinių situacijų, kai leidimuose nustatytos ar aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose įtvirtintos sąlygos neapima, nereglamentuoja tam tikrų ūkinės veiklos daromo neigiamo poveikio aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams sričių.
Labai svarbi, bet iki šiol beveik nereglamentuota poveikio aplinkinėms teritorijoms sritis yra įvairiausių birių medžiagų patekimas į aplinką už ūkinės veiklos objektų ribų.
2022 m. sausio 1 d. įsigalios aplinkos apsaugos… (Balsas salėje) Pirmininke, sako… Pagal eilę yra šitas.
PIRMININKAS. Aš dar kartą pakartoju. Buvo Genetiškai modifikuotų… Projektai Nr. XIIIP-4248, Nr. XIIIP-4249 ir Nr. XIIIP-4250.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerai. Atsiprašau. Projekto tikslas – įgyvendinti direktyvos nuostatas, atsižvelgiant į… valstybėms narėms savo teritorijoje ar jos dalyje uždrausti ar riboti Europos Sąjungoje auginti skirtus genetiškai modifikuotus augalus ir reglamentuoti auginti skirtų genetiškai modifikuotų augalų draudimą Lietuvos Respublikoje. Siūloma įtvirtinti nuostatą, suteikiančią teisę Aplinkos ministerijai, pritarus Žemės ūkio ministerijai, teikti reikalavimus fiziniam ir juridiniam asmeniui išbraukti Lietuvos teritoriją iš numatyto išduoti sutikimo (leidimo) tiekti rinkai auginti skirtą genetiškai modifikuotą augalą ar atnaujinti tokio produktą tiekimą rinkai auginti. Taip pat siūloma nuostatas perkelti į įstatymą iš įgyvendinamųjų teisės aktų, tai yra ANK įstatymo projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygų pažeidimus, Aplinkos apsaugos įstatymo projektu užtikrinti genetiškai modifikuoto organizmo sąvokos apibrėžimą, tapatų nuostatai Genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš suprantu, įgyvendiname Europos direktyvą ir dabar galėsime kaip valstybė nusistatyti, kurie genetiškai modifikuoti augalai, organizmai gali būti auginami Lietuvoje, kurie ne. Aš norėčiau paklausti, ar šitas įstatymas apima importą taip pat, nes, žiūrėkite, kolegė V. Vingrienė labai stipriai pasisakė dėl palmių aliejaus uždraudimo Lietuvoje, tačiau Lietuvos gyvulininkystėje masiškai naudojamos sojų pupelės iš Brazilijos, jos yra genetiškai modifikuotos, o Brazilijoje iš esmės būtent kertami miškai dėl sojų auginimo. Tai yra vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl kertami yra Amazonės miškai, nes mūsų galvijų pašarai yra importuojami iš Brazilijos. Ar mes galėsime priėmę šitą įstatymą iš esmės riboti, pavyzdžiui, sojų pašarų importą, tų pašarų, kurie yra genetiškai modifikuoti? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų taip, pagal tas taisykles galima bus, nes, kaip ir minėjau, būtent Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija teiks reikalavimus asmenims dėl vienokių ar kitokių augalų ar jų dalių leidimo naudoti ir tiekti rinkai. Tai tikrai Brazilija nėra vienintelė auginanti ir ne tik tenai yra. Negenetiškai modifikuotų jau ir Lietuvoje kai kurios rūšys bandomos auginti ir kultivuoti. Turbūt tikrai alternatyvų yra ir, kaip sakant, bus galima reguliuoti.
PIRMININKAS. Jūsų klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėtųsi sužinoti, kaip keičiasi Europos Sąjungos politika, nes vis dėlto genetiškai modifikuoti produktai daro nemažą poveikį ekonomikai. Iš tikrųjų kokiu keliu eis Lietuva? Ar lyderiais kokiais nors būsime, ar vėlgi žiūrėsime labai konservatyviai? Tarkime, akademikas V. Šikšnys, profesorius, dirba šioje srityje, iš tikrųjų kaip ir džiaugiamės tais laimėjimais, ką Lietuva pasiekė, bet, iš kitos pusės, kaip ir tuos visus genetiškai modifikuotus procesus stabdome. Norėtųsi žinoti, Europos Sąjungos požiūris šiek tiek keičiasi ar ne ir ar Lietuvos požiūris keisis ar nesikeis, ar vis dėlto bandysime būti ties viduriuku, o gal neskubėti šioje srityje?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų Lietuvos pozicija yra nuosaiki. Šiuo įstatymu, ką mes turbūt ir įtvirtiname, kad netgi yra išskiriamos genetiškai modifikuotų organizmų pavojingumo klasės. Taip pat, ko nebuvo, tai yra nustatoma administracinė atsakomybė ir, svarbiausia, jeigu tikrai yra poreikis arba kai kurios… žinome ir paminėtos sojos, kai kuriose ūkio šakose, įvertinant jų naudojimo pavojingumą ar nepavojingumą, bus priimami atitinkami sprendimai, remiantis specialistų, ekspertų, mokslininkų duomenimis. Tas sąrašas bus koreguojamas, nes jeigu uždraustume visiškai, tai, kaip jūs ir paminėjote, kai kuriose ūkio šakose gali būti naudojami kiti produktai, kurie naudojami žmonių maistui, pavyzdžiui, tada gali iškilti kitų problemų – dėl kainų ir taip toliau.
Iš tiesų manau, kad einame protingu keliu, kad tie produktai ir apsaugotų žmones, nes iš principo ir Seime buvo balsuojama, ir apsispręsta dėl genetiškai modifikuotų organizmų kultivavimo ir taip toliau, tai turbūt ta kryptimi kol kas ir judame, kad tikrai labai ribotai būtų eksploatuojama.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, Lietuva visą laiką laikėsi griežtesnės pozicijos visos Europos Sąjungos mastu, taip pat jungiasi prie tokių šalių kaip Austrija, Vengrija, Vokietija, Graikija, kurios yra uždraudusios Europos Sąjungos vienintelį leistiną auginti genetiškai modifikuotą augalą – kukurūzą MON 810. Mes ir kovojame už tai, kad apskritai būtų draudžiama visose šalyse, nes bendra rinka. Deja, turėjome prisitaikyti prie Europos Komisijos liberalizavimo sąlygų, tai yra neuždrausti toje šalyje, kurioje nori, tiekti, tačiau kad turėtume galimybę išbraukti Europos Sąjungos leistinus tiekti į Lietuvą.
Tai vienas iš tokių aspektų, link to mes einame. Bet ar mes toliau laikysimės pozicijos palaikyti šalis, kovojančias prieš genetiškai modifikuotus organizmus, ir kaip žiūrime į reglamentavimą, ženklinimą „Produktai be genetiškai modifikuotų organizmų“, nes turbūt turėtume turėti pranašumą, savo šalyje augindami ir tiekdami augalus, apskritai produktus be genetiškai modifikuotų organizmų?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolege, už klausimą. Iš tiesų mūsų Vyriausybės vienas iš programos tikslų yra laikytis griežtos pozicijos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu, ypač siekiant tiekti į maisto grandines, dėl patekimo. Iš tiesų, kalbant apie atvejus, buvo vienas atvejis, jeigu prisimenate, dėl gėlių, dėl gvazdikų, kurie tikrai nepavojingi žmonėms, tikrai yra įvertinta ir taip toliau. Manau, kad tokius išskirtinius atvejus galima svarstyti. Tą ir numato šitas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš nesu tikras, ar iki galo išgirdau atsakymus į Virginijos klausimus. Aš galbūt labai panašų klausimą užduosiu, čia klausimas dėl ambicijos ir ryžto. Ar mes čia perkeliame pažodžiui direktyvą, ar vis dėlto žengiame savarankišką žingsnį kokio nors didesnio ribojimo link? Kaip žinome ir pastarieji įvykiai parodė, kad jautriausios aplinkosaugos temos Lietuvoje yra miškai, vilkai ir trečioje vietoje GMO, šiuo atveju ir visuomenės rezonansą sukeliant. Tai yra visuomenės rezonansą sukeliančios temos ir tam tikros ambicijos demonstravimas, manau, labai stipriai padėtų pasitikėjimą su aplinkosaugos bendruomene atkurti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš suprantu, jūs norite paklausti, kokia ta pozicija. Iš tiesų mes ir siūlome, kad būtų pasinaudota direktyvos galimybe. Joje leidžiama šaliai nariai drausti naudoti genetiškai modifikuotus organizmus. Mūsų tokia pozicija išlieka. Tik vienetiniais atvejais, kaip jau ir kalbėjome, būtų galima priimti tarpinius sprendimus.
O kalbant apie dar kitus dalykus, kaip ir minėjau, numatyti administracinę atsakomybę, taip pat suvienodinti sąvokas, kad visos institucijos vienodai suprastų, kas yra genetiškai modifikuoti organizmai, priimti atitinkamus sprendimus, siekiant išvengti prieštaravimų.
PIRMININKAS. Gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, anksčiau Lietuvos Respublikos Seimas priėmė labai atsakingą rezoliuciją, kad mes kategoriškai prieš modifikuotų organizmų patekimą į mūsų rinką, aplinką ir taip toliau. Ar Europos Sąjungos direktyvos įkėlimas, perkėlimas į mūsų teisėkūrą bus pliusas įgyvendinant ir toliau tęsiant šitą reformą, ar gali sukelti tam tikrų abejonių? Ar jūs turite tokių nuojautų, kad mums reikėtų būti atsargesniems?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Minėjau, kad mes ir taikome iš esmės tą direktyvos nuostatą, kuri suteikia galimybę šaliai nariai uždrausti ir savo šalyje reguliuoti reglamentuojant kitaip. Administracinių nusižengimų kodekse atsiranda nuostata, nes iki šiol atsakomybės už genetiškai modifikuotų organizmų įvežimą, laikymą, jų naudojimą, pardavimą ir taip toliau, tokios atsakomybės nebuvo. Turbūt einama tuo, kaip ir minėjau, nuosaikiu keliu, kai mes laikomės tos pozicijos, kurią, kaip ir jūs paminėjote, prisiminėte, visi kartu čia draugiškai priėmėme.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Čia gerbiamam ministrui ir gerbiamiems žaliesiems norėčiau priminti, kad prieš šią direktyvą balsavo būtent B. Ropė Europos Parlamente. Jūs dabar šią direktyvą perkeliate į mūsų nacionalinę teisę. Aišku, lyg ir nėra kito kelio. Jūs bandote kalbėti apie saugiklius, bet aš tikrai nematau, kad kaip politinė jėga jūs pademonstruotumėte didesnę ambiciją ir parodytumėte, kad valstybėje, kur vienintelis žaliasis premjeras Europos Sąjungoje, parodomas tarsi kitas kelias, kuriuo gali eiti Europos valstybė, kad apsaugotų žmones nuo genetiškai modifikuotų produktų. Tuo labiau kad šiame įstatyme yra įtvirtinta Žemės ūkio ministerijos viršenybė. Jei Aplinkos ministerija, pavyzdžiui, nori ką nors išbraukti iš to sąrašo ar sugriežtinti dėl GMO produktų, siūloma… aiškinamajam rašte tiesiai šviesiai parašyta: tik pritarus Žemės ūkio ministerijai. Žemės ūkio ministerija šiaip atstovauja tiems, kurie turi žemės ūkio srityje ir kitų interesų, kurie gali būti susiję su GMO produktų naudojimo skatinimu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą, tačiau jūs labai neteisingai interpretuojate, nes ne išbraukti siūloma, o įtraukti, tai yra visiškai priešingas dalykas, nes turbūt įtraukimo procese, ką ir jūs toliau gerai pasakėte, kad Aplinkos ministerija, pritarus Žemės ūkio ministerijai, gali įtraukti. Turbūt priešingai jūsų išsakytam pamąstymui, būtent tokiu nuoseklumu ir tokia tvarka mes kalbame apie augalus. Kaip minėjau, čia buvo vienintelis toks atvejis kol kas dėl gvazdikų, kurie būtent tokie yra ir juos pardavinėja žmonėms dėl grožio.
Kalbat apie maisto produktus, apie dar kokius nors kitus produktus, tokių abejonių nėra. Jeigu atsirastų kokia nors abejonė, būtent tos nuostatos ir leistų reglamentuotai turėti įrankį. Juolab kad niekas nežino, kad iki šiol galbūt naudojama, turima ir nieko negalima padaryti, kalbant apie Administracinių nusižengimų kodeksą, kur kol kas nėra numatyta jokios administracinės atsakomybės, tai reiškia, kad ta sritis kol kas yra faktiškai nekontroliuojama.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateikimą ir atsakytus klausimus.
Dėl motyvų kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Buvau paskutinis, nebespėjau paklausti, todėl norėčiau išsakyti savo poziciją šiuo atžvilgiu. Tai turbūt yra direktyvos raidė, yra Europos Komisijos nuostatos, bet valstybei visada paliekama teisė apsispręsti. Jei tos teisės nėra, vadinasi, nesuveikė mūsų institucijos, atstovaujančios Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose. Šiuo aspektu mes turime daug pavyzdžių, pradedant CO2 laidojimu ir įvairiausius kitus dalykus.
Lietuva – valstybė, turinti išskirtinai puikias, švarias, ekologiškas sąlygas tiek tiekti geriamą vandenį, kuris bus turbūt didesne nei naftos kaina artimiausiu laiku, tiek auginti ekologišką produkciją. Kam mums reikia užsiteršti dėl to masiškumo, ką Amerika seniai susinaikino su savo modifikuotais kukurūzais, visais kitais dalykais. Todėl aš siūlau ieškoti būdų apginti nacionalinį interesą nepažeidžiant europinių direktyvų. Ir čia turbūt yra Aplinkos ministerijos, kaip pagrindinio saugiklio, vaidmuo. Žemės ūkis, aš suprantu, jis nori daugiau, pigiau ir taip toliau. Bet mes galvokime apie ateitį. Čia mūsų tas privalumas, kaip ir Šiaurės Europos valstybių, kad švari gamta, ekologiški produktai, ir jų yra ateitis, o ne tų masiškai gaminamų produktų, kuriuos vartodami paprastai miršta žmonės. Tai aš siūlau rimtai pasvarstyti šį klausimą, surasti, kas yra ciesoriaus, tai ciesoriaus, o kas yra mūsų, kur galime, ten ir sudėkime saugiklius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame.
Užsiregistravo 69, balsavo 68: už – 57, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Kaimo reikalų komitetas. Svarstysime birželio 11 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Prašau, gerbiamoji, per šoninį mikrofoną.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia aš išgirdau motyvų, tikrai, na, truputėlį prasilenkiančių su tiesa, ir tikrai taip nėra. Pati dirbau šioje srityje ir buvau viena iš iniciatorių, prieštaraujančių, tai yra pateikiant šią Lietuvos poziciją, prieštaraujančių genetiškai modifikuotų organizmų apskritai patekimui į Europos Sąjungą. Na, mes šiandien turime direktyvą tokią, kuri bent jau surado kompromisą, kad nebūtų uždrausta kitai šaliai į kitą šalį patekti, na, o Lietuvai suteikiant galimybę uždrausti teikti genetiškai modifikuotus organizmus į mūsų šalį. Be abejo, čia mes turime tą sprendimą ir mes galime tikrai netiekti naujų, tai yra neįteisinti naujų genetiškai modifikuotų organizmų ir apskritai atsisakyti auginti juos, bet dar vienas aspektas, kuris yra labai svarbus, ir aš manau, mes šiame įstatyme turime įteisinti, kad mes išliktume išskirtinė šalis, tai yra be genetiškai modifikuotų organizmų. Turime įteisinti ženklinimą „Be GMO“. Manau, kad mes turėtume ieškoti ir naujų pozicijų, kaip įteisinti Europos Sąjungos reglamentuose šitą nuostatą, ką kitos šalys taip pat yra įteisinusios ir palaiko bendrą būtent reglamentavimo tvarką.
PIRMININKAS. Dėkojame už pareikštą nuomonę. Dar patikslinsiu komitetus. Sekundėlę. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Tada būtų Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas dėl projekto Nr. XIIIP-4248 ir dėl projekto Nr. XIIIP-4250, irgi Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu, kolegos, kad klaidą ištaisytume?
Prašau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Praeitoje kadencijoje valstiečių atstovė buvo vienintelė R. Baškienė, bet vienas žmogus sugebėjo pasiekti, kad Seimas balsuotų už rezoliuciją, kuri atspindėjo aiškią nuostatą, kad turi būti ribojamas genetinių produktų platinimas Lietuvoje. Dabar jūsų yra 56 ar per 50, tai reikėtų dauginti iš tokio skaičiaus. Tai, ką aš girdžiu, tai iš tikrųjų kapituliavimas, nes jūs prisiminkite, kokie jūs buvote aiškiai kategoriški. Aš sakau, jūs atsisakote galimybės parodyti ambiciją, kurios dar neturi kitos Europos Sąjungos valstybės. Daugiau tokios politinės galios, aš manau, jūs neturėsite.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų, gerbiamas Povilai, jūs arba skaityti pradėjote iš kito galo, arba kažkaip mąstymas jūsų pasikeitė. Iš tiesų tai, ką jūs sakote, yra visiškai priešingai. Jūs lyg ir deklaruojate, kad yra dabar viskas leidžiama, bet, ką aš ir minėjau iš tribūnos, kad nėra dabar galimybės taikyti Administracinių nusižengimo kodekso priemonių, tai yra poveikio priemonių, nubausti tą, kuris naudoja. Šiandien mes turime rezoliuciją, taip, ji yra ambicinga, bet neturime priemonių užtikrinti, kad ji veiktų. Tai tam ir yra sudaromos priemonės ir galimybės. Galbūt, na, neklaidinkite kolegų ir savęs, bet įsiskaitykite į tekstą ir tada galime diskutuoti toliau. Ačiū.
17.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4792 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Rezervinis 5 klausimas – Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas.
Kviečiama gerbiama Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, labai trumpas Seimo nutarimas. Mes priėmėme komitetų narių skaičiaus pakeitimą. Dabar Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymu būtų siūloma į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą papildomai įrašyti G. Vasiliausko kandidatūrą, kad kolega dirbtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto skaičius buvo sumažintas, todėl išbraukiamas Z. Streikus. Ir įvyktų pakeitimas Žmogaus teisių komitete įrašant Z. Streikų ir išbraukiant G. Vasiliauską. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Pateikimas. Klausimai. J. Razma. Nėra. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama vicepirmininke, su kuo susijęs tas pakeitimas? Ar su tuo, kad komiteto veikla yra paralyžiuota dėl opozicijos turimų balsų, tokio sabotažo? Savo ruožtu turbūt yra labai reikšmingi šio svarbaus komiteto sprendimai, ypač dabar, kai pagausėjo tos agresijos COVID-19 situacijoje, o jis yra neveiklus. Ar čia lemiamas vaidmuo yra siekis nustatyti balansą tarp pozicijos ir opozicijos, kad būtų galima priimti sprendimus? Labai ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Jūsų argumentas, kad svarbu, kad komitetas priimtų sprendimus, iš tikrųjų yra labai ryškus, o kad pasikeitus frakcijos narių skaičiui pasikeičia kvota ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi galimybę turėti penkis narius, tai irgi yra svarus argumentas. Dėl to frakcija ir siūlo pakeitimą.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Artėjant Seimo kadencijos pabaigai, kiekvienas ilgiau politikoje buvęs žmogus žino, kad perbėgėlių daugėja ir daugės. Tai yra sena tradicija, ją čia, šiame Seime, atspindi bent keletas žmonių, kurie pakeitė po tris–keturias frakcijas.
Mano klausimas būtų toks. Ar tai tikrai susiję su opozicijos noru konstruktyviai dirbti komitete, ar su perbėgėlių problema? Ateina ir į valdančiąsias frakcijas, išeina iš jų – keičia žmonės kailį prieš rinkimus. Aš manyčiau, kad čia yra labiau tokia problema.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mano kelių Seimo kadencijų patirtis leidžia teigti, kad tokių atvejų buvo, ir ne vienas, ir kadencijos pabaigoje paprastai iš Mišrios Seimo narių grupės vieno ar dviejų išauga iki 18. Todėl nesureikšminčiau nei vienos, nei kitos pozicijos, o tiesiog linkėčiau šitam komitetui dirbti. O jo darbas svarbus ir reikalingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar dėl motyvų.
Prašom, gerbiamas Arvydai Anušauskai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Čia nieko asmeniško, ne prieš asmenį, kuris siūlomas, bet prieš skaičių. Na, žinote, 13 narių. Tikrai galvojate, kad toks skaičius komitete dirbs efektyviau? Prieš dešimt metų komitete buvo dešimt narių: penki iš pozicijos, penki iš opozicijos, ir konstruktyvumą pavykdavo išlaikyti, ir problemos susikalbėti iš tikrųjų nebuvo, nors buvo ir ne vienas parlamentinis tyrimas, bet tikrai ne asmeniniai, ne personaliniai, o sprendžiant grėsmių problemas.
Todėl aš manau, kad šiuo atveju skaičius niekuo dėtas. Skaičius gali būti 13, gali būti 12, gali būti 10, esmės jis nepakeis. Gebėjimas moderuoti komiteto darbą, kuriame, kaip ir visame Seime, visada yra pačių įvairiausių nuomonių, įvairiausios patirties žmonių, patys įvairiausi pažiūrų atspalviai atsispindi, gebėjimas moderuoti tokioje aplinkoje priklauso nuo tų žmonių, kurie prisiima tas pareigas. Lygiai taip pat jų gebėjimų nepakeis komiteto narių skaičius. Jeigu jų nėra, tai jie negali atsirasti iš nieko, todėl čia galime keisti 13, paskui kas nors perbėgs iš kokios nors frakcijos į kitą, darysime jau kitą skaičių, bus 14, bet konstruktyvesnio darbo iš tikrųjų nebus.
PIRMININKAS. Ir K. Masiulis – nuomonė už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, čia gražus principas atsiranda, rotacijos principas. Gal G. Vasiliauską ir Z. Streikų reiktų padaryti kaip rotuojančius iš komiteto į komitetą – ten, kur reikia valstiečiams kokias nors problemas išspręsti, tikrai, čia gražus principas. Ypač jeigu žmonės lojalūs ir tokie tylūs, niekuo neužkliūnantys. Manau, kad čia yra geras sprendimas, reikia jį gausinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė, siūlau balsuoti. Balsuojame už projekto pateikimą.
Užsiregistravo 74, balsavo 74: už – 49, prieš – 12, susilaikė 13. Po pateikimo projektui pritarta.
Dabar svarstymas. Gerbiami kolegos, svarstyme yra diskusija. Prašom. V. Bakas. Nematau. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakė, dėkojame. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėkoju. Priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju. Ir 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso. V. Bakas. D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Išties, kolegos, labai dėkoju už žodį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai atsižvelgė į tam tikrą situaciją komitete, atsižvelgė į tai, kad mums priklauso viena kvota ir, manau, jeigu patvirtinsime naują narį, komitetas išties dirbs darniau ir visi bandymai daryti vienoką ar kitokią destrukciją baigsis. Komitetas privalo dirbti, ypač šis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ačiū, kolegos. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pasikeitus komiteto narių skaičiui, baigsis diskusija, baigsis kitos nuomonės? Niekas nesibaigs. Neturėkite jokių iliuzijų. Jeigu jūs galvojate, kad galėsite savo 10 % ministrus gelbėti, jūs labai klystate, kokiais nors matematiniais veiksmais keisdami komiteto narių sudėtį.
Aš manau, kad jums reikėtų į save atidžiau pažiūrėti. Pasižiūrėkite į savo mundurą – jisai jau nusėtas daugybės dėmių. Reikia radikalaus valymo. Aš manau, rinkimai jums tikrai pagelbės, ne perbėgėliai iš frakcijos į frakciją jūs išgelbės, ne komitetų narių skaičius, o žmonių pareikšta nuomonė per demokratinius rinkimus. Jie kaip tik nori valdžios, kuri gebėtų suderinti skirtingas pozicijas, skirtingas nuomones. Jeigu jūs galvojote, kad skaičiumi ką nors pakeisite, tai niekas nepasikeis. Aš manau, šiuo atveju tai ir jums gera pamoka, kad vis dėlto daug kas priklaus nuo žmonių, kurie vadovauja komitetams.
Ar kituose komitetuose iš tikrųjų narių skaičius daro įtaką sprendimams, ar juose negalima rasti bendros nuomonės? Galima surasti. Aš manau, kad ne vienas komitetas yra, kai galimos tos nuomonės, jų išsiskyrimai, bet jie yra suderinami. Taigi šiuo atveju, aš manau, daugiau žiūrėkite į save, o ne į opoziciją.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad ta velniava pasibaigs ir bus galima priimti sprendimus. Galų gale, labai tikiuosi, nors laiko liko nedaug, komitetas išviešins KGB sąrašus, kuriuos konservatoriai visą laiką slėpė, neleido priimti sprendimų, kad ir toliau KGB šleifą turintys žmonės galės dalyvauti rinkimuose, užimti aukščiausius politinius postus, priimti sprendimus teismuose, nedeklaruodami, kad jie kolaboravo su Sovietų Sąjungos KGB struktūromis, nebus privaloma juos viešinti, dalyvaujant rinkimuose, ir VRK žiūrės pro pirštus. Aš manau, to konservatoriai labai bijo. Aš viliuosi, kad komitetas dar turi laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pirmą kadenciją Seime, bet tikrai nesuprantu, ar Seimo komitetai yra tik vienintelė veiklos forma Seimo nariui? Man atrodo, kad ne. Pagrindinę veiklos formą kiekvienas Seimo narys gali susigalvoti kokią tik nori. Vieniems tas aktualiau, kitiems tas. Aišku, komitetuose darbas turi būti užtikrintas, bet kai per kiekybę bandoma išgauti kokybę, tai niekada tos kokybės ir nepasieksime. Kaip gerą pavyzdį aš galiu parodyti jums mūsų Ekonomikos komiteto pirmininką R. Sinkevičių. Tenai faktiškai pozicijos ir opozicijos jėgų santykis yra lygus. Turbūt aš galiu ant rankų pirštų suskaičiuoti sprendimus, kai mes balsuojame ir išsiskiria opozicijos, pozicijos nuomonės. Aišku, gal dabar irgi išsiskirs nuomonės dėl Vyriausybės ataskaitos, bet apskritai mes ieškome ir beveik visais, daugeliu klausimų surandame bendrą spendimą.
O kolegai G. Vasiliauskui noriu pasakyti, aišku, jis ateina į sunkią dirvą, tikrai bus nelengva, aš jį pažįstu kaip gerą sveikuolį, sportininką. Tikiuosi, kad bent jau tame komitete jisai užsiims Lietuvos futbolo federacijos reikalais. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tikrai esu prieš diskusijos nebuvimą. Būtent dėl diskusijos ir gimsta bendras sutarimas, bendri sprendimai. Aš manau, kad kiekviena politinė jėga, turėdama teisę pagal kvotas turėti papildomą vietą, tikrai pasinaudotų šia proga. Aš tik galiu su viltimi žiūrėti į mūsų komiteto darbą. Manau, kad iš tikrųjų bent ateityje nenutrūks komiteto posėdžiai dėl to, kad nėra kvorumo. Balsuokime už.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, šiandien jau turbūt pamatėme per nutarimo teikimą, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tampa ne politikos, o politikavimo komitetu. Manau, kad tas pavojus dar padidėja. Čia jau buvo rodyta keletas pavyzdžių, kad komitetuose jau daugiau negu gerai, kai yra lygus santykis. Mūsų komitete, Švietimo ir mokslo komitete, rodos, jau senokai nėra valdančiųjų persvaros, tačiau sutarimas visada pasiekiamas. Aišku, tai sunkus darbas, reikalauja daug diskusijų, tačiau pagrindinis parlamentaro darbas ir yra diskusija, susitarti. Parlamentas nėra vienos ar kitos valdančiosios daugumos, o yra Lietuvos parlamentas. Po šios daugumos ateis kita dauguma, reikės gyventi pagal tuos pačius įstatymus, pagal sukurtas tradicijas. Šiuo metu atsiranda Seime jėgos, pozicijos tradicijos, o tai tikrai nieko gero. Norima, turint paprastą daugumą, priimti bet kokius sprendimus, nutarimus, važiuoti, šiurkščiai pasakius, ant opozicijos, ant pozicijos. Iš tikrųjų tai nėra sprendimai. Manau, kad reikėtų gerai pagalvoti ir daug daug ko pasimokyti kai kuriems, tarkime, pirmininkams, kurie negeba diskutuoti, o labiau nori viską spręsti iš jėgos pozicijos. Tai iš tikrųjų gimsta nelabai geros tradicijos Seime ir tikrai nepritarsiu tokiam sprendimui ne dėl to, kad prasti ateina parlamentarai į tą komitetą, tačiau manau, kad kai kuriuos Seimo narius nori padaryti įrankiais vienas žmogus. Iš tikrųjų tam nepritarsiu.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, žinote, mes čia šiandien pasirašome Šimtmečio knygoje, kalbame apie demokratiją, apie tai, ką paliksime kitoms kartoms, politikų kartoms. Bet tuo pat metu tie žmonės, kurie pasirašė, įskaitant ir poną D. Gaižauską, kuria tokį komitetą, nes motyvas yra toks, kuris skirtas naikinti opozicijas, naikinti diskusiją, naikinti demokratiją. Šį žmogų gerai pažįstu, jis nemoka dirbti demokratijos sąlygomis. Jam reikia buldozerio, jis nemoka tartis, jis neturi idėjų.
Bet aš taip pat pažįstu ir G. Vasiliauską, kuris ateina į šitą komitetą, iš tikrųjų nebuvo iš tų žmonių, kurį galima stumdyti ar naudoti kaip šachmatus, šaškes lentoje arba manipuliuoti. Aš tikiuosi, jis ateis su savo idėjomis, jos galbūt privers keistis ir patį pirmininką. Aš labai tikiuosi, kad ponas Gediminas ir šiandien galbūt komitete pristatys savo idėjas, su kuriomis jis ateina į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Tikrai, pone Gediminai, jūs turite galimybę grąžinti tokią darną ir sutarimą į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, nebūtinai tapti tuo, kuriuo galima manipuliuoti, kaip tikisi ponas D. Gaižauskas, čia skleidžiantis melą ir iš tikrųjų suskaldęs komitetą, sumenkinęs pačią nacionalinio saugumo politiką. Tai aš linkiu jums, pone Gediminai, sėkmės komitete ir tikrai tikiuosi jūsų patirties ir sąžiningumo jame. Ačiū. Balsuosiu už.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiremsiu galbūt į A. Skardžiaus žodžius, kad baigsis velniava šiame komitete. Formaliai ji, matyt, baigsis, valdantieji visus balsavimus laimės turbūt vieno balso persvara ir sakys, kaip gerai dirba komitetas. Aš irgi prisijungiu prie tų kolegų, kurie mano, kad demokratinė diskusija ir požiūrių skirtumų išsakymas be policininkiško, galima sakyti, mentiško, spaudimo yra didžioji vertybė, o ne vieno balso persvara, kaip dažnu atveju mes visame Seime matydavome. Aš paantrinsiu ir A. Kupčinskui, kalbėdamas apie Ekonomikos komitetą, tik dar labiau paryškinsiu. Faktiškai mes, kaip opozicija, galėtume net ir nuversti R. Sinkevičių iš komiteto pirmininko posto. Turime balsų persvarą 7:6. Tačiau mes, net ir opozicijoje būdami, labai rimtai vertiname R. Sinkevičiaus sugebėjimą moderuoti diskusiją nepolitizuojant, įsiklausyti, balsuoti taip, kaip kas nori. Kartais būna ir ta balsų pusiausvyra ir iš to nėra piktumo. Čia aš priimu kaip labai solidų valdančiųjų politiko elgesį, jis nelaužo rankų opozicijai. Todėl, vertindamas tokius dalykus, jeigu nutartume, kad gal reikia R. Sinkevičių išversti iš posto, aš sakyčiau, kolegos, o kam to reikia. Nedarykime destrukcijos. Aš norėčiau, kad tokia nedestruktyvi aplinka būtų ir NSGK. Aš suprantu, kad G. Vasiliauskas neišgainios piktųjų dvasių iš to komiteto, bet tikrai linkiu nesinaudoti vieno balso persvara kaip didžiule vertybe ar sugebėjimu daryti politiką.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 51, prieš – 11, susilaikė 13. Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties pakeitimo (projektas Nr. XIIIP-4792) priimtas. (Gongas)
Prašau. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Buvo išsakyta priekaištų, tik aš nežinau, kodėl mums išsakyti priekaištai dėl KGB bendradarbių įstatymo, nes praeitą savaitę būtent valdančioji dauguma atsiėmė jį iš salės ir mes nebalsavome nei dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, nei dėl projekto.
Gerbiamieji, buvo atkreiptas dėmesys, todėl prašau sugrąžinti tuos projektus kitą savaitę į salę, mes balsuosime dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados ir, jeigu ji bus patvirtinta ar atmesta, žinosime, ką toliau daryti su tais įstatymų projektais. Tik priminsiu, kad jie registruoti mano, kolegų A. Gumuliausko, P. Kuzmickienės ir kitų kolegų vardu ir tobulinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš nemanau, kad reikėtų lietuviams bijoti išviešinti sąrašus, mūsų kaimynai latviai seniai juos išviešino. Galbūt tik tą segmentą, kurie sulaužė Konstituciją ir neturėdami teisės nuo 1992 metų ėjo valstybėje aukštas pareigas, kurie turėjo deklaruoti. Tai bent į šį segmentą prašyčiau tikrai atkreipti dėmesį ir išviešinti. Tikrai nebus valstybėje jokios griūties, bet bus daugiau tiesos ir atvirumo. Šimtmečio proga tą aš ir siūlau padaryti.
PIRMININKAS. Dar R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Aš dėkoju kolegoms tiek A. Kupčinskui, tiek E. Gentvilui už gerą žodį mano atžvilgiu, bet noriu pasakyti, kad jeigu ir kituose komitetuose opozicija elgtųsi taip dalykiškai, kaip elgiasi Ekonomikos komitete svarstant infrastruktūros reikalus, matyt, nereikėtų čia mums kaitalioti tų komitetų sudėties. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju visiems pasisakiusiems. Gerbiami kolegos, tęsiame. Na, dar S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jeigu kiekviename komitete tarp valdančiųjų komitetų pirmininkų būtų R. Sinkevičius, manau, problemos būtų išspręstos.
PIRMININKAS. Manau, viską visi išgirdote. Gerbiami kolegos, tęsiame mūsų darbotvarkę.
17.47 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2795 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723. Pranešėjas – ministras K. Mažeika. Prašom, Kęstuti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų jau prieš tai pradėjau pristatyti, atsiprašau. Turbūt trumpai.
Esminis tikslas, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigalios Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą kietosios medžiagos, tai yra šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.
Ši nuostata padėtų spręsti birių medžiagų patekimo į aplinką problemą, todėl ji turėtų įsigalioti kiek įmanoma anksčiau, kad kuo greičiau būtų galima spręsti besitęsiančias gyventojų problemas dėl netoli jų gyvenamosios aplinkos veiklą vykdančių ūkio subjektų. Siūlau, kad ši nuostata įsigaliotų šių metų lapkričio 1 dieną.
Sutinku su Seimo Teisės departamento siūlymu tikslinti projekto pavadinimą pagal juridinės technikos reikalavimus.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, koronaviruso infekcijos sukelta krizė paveikė labai daug subjektų, kuriuos palies šis įstatymo pakeitimas. Vyriausybė skiria daug pinigų verslui, kitoms įmonėms nuo bankroto dėl sukeltos krizės gelbėti. Kaip jūs galvojate, ar pajėgs šitie subjektai, kuriuos palies… Jie galbūt susiplanavę savo investicijas, darbus, turi susiprojektuoti, turi įvykdyti kokias nors rekonstrukcijas, ar bus pagal jėgas šios krizės akivaizdoje tai laiku įvykdyti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia galiu tik pasakyti, kad turbūt nesvarbu, kokios aplinkybės, bet svarbu, kad verslas arba ūkinė veikla, kuri vyksta, vyktų tinkamai. Tai nereiškia, kad nelaimės atveju galima daryti bet ką, bet kaip, atliekas mesti bet kur, neatsižvelgiant į taršos parametrus ir taip toliau.
Turbūt visi esame nusipelnę ir visi žmonės yra nusipelnę, nesvarbu, ar jie vykdo veiklą, ar gyvena šalia vykdomos veiklos, turėti švarią aplinką, gerą orą, švarų vandenį ir galėtų gyventi normalioje, švarioje aplinkoje. Tai turbūt pagrindiniai kriterijai, dėl ko šią nuostatą siūlome ankstinti. Turbūt komitetai galės išdiskutuoti, bus galima išgirsti ir galbūt tam tikrų nuogąstavimų, tačiau priemones įdiegti tikrai įmanoma, galima. Įvertinti, bent jau matyti įmonių planus, nes realiai turbūt pagrindinė problema, dėl ko net ir vadinosi visas Klaipėdos paketas, prisimenate, mes visi kartu vieningai už jį balsavome, kad tas problemas spręstų.
Kol kas tos problemos nesprendžiamos ir dar dvejus metus žmonės mato, kad niekas nesikeičia. Pavasarį vėl sulaukėme daugybės skundų, kad toje pačioje Klaipėdoje uosto įmonės, konkrečiai viena įmonė, vėlgi daro tą veiklą taip, kaip visada, nors įstatymas jau priimtas, bet dar negaliojantis, joks pokytis nevyksta.
Yra tikimybė, kad tas laikas – 2022 metai – ateis, jau bus kiti Seimo nariai po rinkimų, ir yra tikimybė, kad tai gali būti nukelta dar labiau ir joks rezultatas nepasiektas. Iš tiesų manome, kad tas pokytis turi atsirasti, ir turime, kaip ir minėjau, leisti žmonėms gyventi švarioje aplinkoje.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, kadangi pavadinime yra žodis „aplinkosauga“, aš leisiu sau užduoti klausimą iš esmės, ne svarstomo įstatymo tema.
Žinote, aš girdžiu priekaištus šiam Seimui dėl aplinkosaugos politikos. Tik noriu priminti, kad būtent šis Seimas uždraudė CO2 laidojimą, šis Seimas ir šis ministras ryžosi automobilių taršos mokesčiui, ši Vyriausybė patvirtino ambicingą energetikos strategiją, kuri instaliuos didesnes atsinaujinančios žaliosios energetikos galias negu kadaise planuota Visagino elektrinė. Bet pasitikėjimas mumis sušlubavo dėl buvusio ministro, irgi Kęstučio, laikysenos miškų atžvilgiu. Ir, aišku, jūsų pasisakymai ir jūsų tas nelemtas praeitos savaitės įsakymas nesustiprino to nepasitikėjimo, tiksliau, pasitikėjimo.
Dabar mano klausimas yra iš esmės, ar mes pasiryšime taisyti mūsų gana neambicingą poziciją miškų atžvilgiu ir imtis rimtesnės miškų apsaugos?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų turbūt čia ne į temą ir nesusiję su projektu, bet trumpai atsakant, visai neseniai yra prasidėjusios diskusijos dėl Miškų strategijos. Turbūt tai yra esminis dokumentas, kur kalbame apie viziją, kaip artimiausiu ir tolesniu laikotarpiu, tai yra iki 2030 metų, bus vystomas miškų sektorius. Turbūt pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai atsiras tokie terminai kaip socialinė miškų funkcija, aplinkosaugos ir kitos funkcijos, kurios orientuojasi ne vien tik į ūkinę veiklą. Tai turbūt išplėstinis požiūris ir būtent įsiklausymas į visuomenę, matant būtent besikeičiančią visuomenę, besikeičiančias miško funkcijas, kad ne tik iš nupjautos medienos galima gauti pelną, bet tikrai atsižvelgiant ir į CO2 mažinimo emisijas, į įsipareigojimus Lietuvos Respublikos bendrajame plane įgyvendinti numatytus tikslus, kad Lietuvos miškingumas būtų padidintas iki 38 %, tai yra tikrai didelės ambicijos ir tuos tikslus turime įgyvendinti lygia greta, kartu, kaip minėjau, su planuojamu miškų strateginiu dokumentu.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, šitą įstatymą būtų galima pavadinti dviejų įmonių pavadinimais ir išdrįsiu jas įvardyti, tai yra KLASCO ir „Kaminera“, du terminalai Klaipėdoje. Jie apdulkina, vienas – metalo dulkėmis, kitas – durpių krovos terminalas, apdulkina gretimas gyvenamąsias teritorijas. Tačiau į šį įstatymą patenka ir daug žemės ūkio įmonių, kitų įmonių, kurios iš tikrųjų labai laukia šito pereinamojo laikotarpio. Mano klausimas jums. Gal su KLASCO jūs nelabai susitarsite, bet gal su „Kaminera“ galėtumėte susitarti, nes „Kamineros“ savininkas ir generalinis direktorius kandidatavo su valstiečių sąrašu ir sėkmingai pateko į Klaipėdos miesto tarybą, kalbu apie A. Tumą, ir gal galima būtų tiesiog paprašyti, kad durpių terminalas nebarstytų klaipėdiečių Smeltės kvartalui ant galvos, nes jūsų partijos kolega, kaip suprantu.
O dėl KLASCO, tai reikėtų tiesiog Aplinkos apsaugos agentūros įpareigojimo atnaujinti taršos leidimą. Gal suteiktumėte iš tikrųjų tą pereinamąjį laikotarpį tvarkingoms įmonėms pasiruošti iš tikrųjų didelėms investicijoms, poveikio aplinkai vertinimui ir naujiems taršoms leidimams be lapkričio? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jeigu apie apdulkinimą, tai turbūt klaipėdiečiai labiau norėtų, kad bitės skraidytų ir apdulkintų žiedus, žydinčius prie jų langų, o ne būtų tų įmonių skleidžiama tarša. Jos, kaip matome, prasidėjus priimtam įstatymui, bet neįsigaliojus, pokyčio jokio. Turbūt ta situacija verčia imtis tų priemonių ir manau, kad komitete galima bus išgirsti, planus matyti, jeigu kokios nors įmonės pasirengusios, kaip jūs sakote, įvertinti pasirengimo stadijas, įvertinti protingus terminus ir tada, manau, priimti tą galutinį sprendimą. Kitu atveju matome, kad atėjus 2022 metams, kaip jūs minėjote, tos problemos ir priežastys gali būti tokios pat: investicijų stoka, ilgas laikotarpis, per brangu ir taip toliau, ir taip toliau. Priežasčių visada galima surasti ir jų buvo.
Kalbant apie kolegas ar ne kolegas, aš manau, kad… Tikrai džiaugiuosi, kad jūs, mačiau, užsirašėte palaikyti šitą įstatymą, nes, jeigu neklystu, jūs ir buvote iniciatorius, kad padarytume ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kai galėjome jau tą problemos sprendimą turėti. Ačiū, kad, kaip sakant, supratote padaręs klaidą, kolega, ir galėsime komitete išdiskutuoti ir išgirsti tuos argumentus. Jeigu jie bus labai svarūs, galėsime atitinkamai įvertinti.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, labai džiugu girdėti tą tokią ambicingą Aplinkos ministerijos poziciją, išties atsižvelgiant į COVID krizę iš tikrųjų nenuleisti aplinkosaugos standartų, o kaip tik juos pakelti, kad visuomenė turi gyventi švarioje aplinkoje. Bet aš noriu išgirsti patikinimą, kaip bus su aplinkosaugos skandalais, kilusiais dar prieš krizę, „Grigeo“ skandalas, tas pats „Ekologistikos“ gaisras, kiti visi vamzdžiai, kurie vienas po kito pradėjo sproginėti. COVID kontekste jie neišvengs atsakomybės, tai yra sumokės už aplinkos taršą ir bus pareikalauta tikrai imtis tinkamų priemonių? Tą norėčiau išgirsti.
Kitas dalykas, kaip bus su paskata aplinkai draugiškas technologijas diegiančioms įmonėms, einančioms žiedinės ekonomikos keliu, tai yra diegiančioms, įgyvendinančioms ten perdirbimą, aukštos pridėtinės vertės produktų iš atliekų gamybą, kaip joms bus sumažinta administracinė našta tokiu atveju, kad išties mes pasiektume aplinkosaugai draugišką, tai yra žaliojo kurso, tikslą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolege, už daug klausimų. Iš tikrųjų noriu tiktai pasakyti, kad tikslai yra tikrai ambicingi. Kalbant apie šio įstatymo poįstatyminius teisės aktus, kalbant apie normatyvus ir visa kita, jie jau parengti. Tai turbūt tas kartas, kai tikrai reaguojama kuo greičiau.
Ir kitas dalykas, ką jūs paminėjote apie „Grigeo“ ir kitas teršiančias įmones, tai šiandien kaip tik pasirašiau įsakymą, kad visi vamzdžiai, kuriais teka nuotekos, turi būti numeruoti, identifikuoti, turi būti jų registras. Iš tiesų tie žingsniai yra daromi, kad būtų atsakomybė už tuos… žodžiu, jeigu nelegalus, kad būtų galima eiliniam žmogui identifikuoti, ar tai yra numeruotas, turintis identifikacijos numerį, ir pranešti esant nelaimės atvejui arba pastebėjus kažkokias pasikeitusias nuotekas, taršą, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti, pasakius vien esantį identifikavimo numerį. Iš tiesų tie žingsniai yra daromi, o dėl visų tų, ką jūs paminėjote, kitų įmonių ir „Grigeo“, medžiaga yra perduota prokuratūrai. Ji turbūt išsamiai analizuoja, dirba ir tikimės geriausio rezultato.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už projekto pristatymą ir atsakymus į klausimus.
Dabar dėl motyvų – S. Gentvilas. Pašom.
S. GENTVILAS (LSF). Prieš savaitę mūsų buvęs kolega B. Markauskas ir Klaipėdos rajono savivaldybė padavė į STT Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūrą dėl to, kad vėl „Grigeo“ atveju neprižiūrėjo kai kurių dokumentų, nesuteikė informacijos. Problema yra valstiečių kolegų įvardinama – ne visada agentūros sudirba. Ir šiuo atveju KLASCO nuodija klaipėdiečius, kurie buvo įstrigę karantino metu savo namuose ir karštu oru negalėjo net langų atidaryti. Tai yra labiau kontrolės negu įstatymo problema. Mes rinkomės į neeilinę sesiją, sausio mėnesį priėmėme atskirus įstatymų paketus, tačiau ir vėl kažko trūksta. Gal reikia pripažinti, kad ir ministerijoje yra problemų, ir ne visada čia mes, kaip Seimas, turime grįžti kas mėnesį?
Dabar apie pačią problematiką. Seimas buvo užprašęs sausio mėnesį Valstybės kontrolės neeilinio audito. Ką tik jis pateiktas ir ten teisingai įvardinama, kad įmonės, kurių yra 2 tūkst. 800 Lietuvoje, yra išsiėmusios TIPKʼus, arba taršos leidimus. Didelė dalis jų yra žemės ūkio įmonės. Ir tuose taršos leidimuose ne visada atsispindi poveikio aplinkai vertinimo metu numatytas poveikio mažinimas. Taršos leidimuose yra nurodoma neišmesti tam tikro kiekio ar taršos, ar kvapų ir taip toliau, bet nenurodomos konkrečios technologijos.
Čia visų pirma yra ministerijos darbas, kad taršos leidime atsirastų ne tik ribinės normos įrašai, bet ir konkrečios technologijos, uždari krovos terminalai, patrankos ar dar kas nors. Jeigu KLASCO turi taršos leidimą, kuriame pasakyta, jums leidžiama išmesti 48 tonas kietųjų dalelių, bet nieko nesakoma, kokiomis technologijomis tai padaryti, inspektorius ateina tada į KLASCO ir pamato, kad jam reikia kažką matuoti, bet konkretaus įrenginio nėra. Štai čia yra ministerijos…
PIRMININKAS. Laikas, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). …nepadaryti namų darbai, todėl aš kviesčiau pradėti diskusiją, bet…
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, žiūrėkite, kiek daug buvo prikalbėta apie aplinkosaugos dalykus, bet kažkodėl nutylint vieną esminį dalyką, kad šiuo metu Klaipėdoje yra susidūrę keleto verslo grupių interesai dėl 5 hektarų teritorijos šalia buvusios kryžiuočių pilies liekanų. Jos nekilnojamojo turto ekspertai nesiėmė vertinti, nes šitų 5 hektarų vertė prilygsta Šventaragio slėniui Vilniuje. Ir būtent dabar ten ir sprendžiami reikalai, kaip būtų galima įsisavinti šitą plotą. Todėl dabar tie, kurie dalyvauja aiškinantis tuos verslo santykius, matyt, rado priėjimą prie Seimo ir dabar atsirado įstatymo projektas, kuris pasako: pagreitinkime dėl apsaugos reikalavimų nustatymų. Tų apsaugos reikalavimų nustatymas yra susijęs su tuo, kad tie, kurie irgi turi savo interesų šitoje teritorijoje, turės apriboti savo veiklą ir ją faktiškai nutraukti.
Man atrodo, kad apie aplinkosaugą gal ir reikėtų kalbėti, bet jeigu nutylime šitą faktorių, aš neapsiimu spręsti, kurie verslininkai čia yra teisūs, kurie ne. Bet tai, kad Seimas įveliamas į verslo grupių santykių aiškinimąsi, yra akivaizdu.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė, kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 64, balsavo 63: už – 58, prieš nėra, 5 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, pagrindiniu komitetu yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Ar galime mes pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta.
18.06 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4819 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4819. Pranešėja – A. Gedvilienė. Prašom, gerbiamas Arūnai, kol ateis. Trumpai.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kiek matau, darbotvarkėje yra keturi Medžioklės projektai. Trys projektai – dėl Medžioklės įstatymo 5 straipsnio. Ar mes negalėtume bendru sutarimu pritarti jiems, kad Aplinkos apsaugos komitetas galėtų išdiskutuoti, padaryti klausymus ir tikrai tada plenariniame posėdyje gautume vieną normalų teisinį produktą?
PIRMININKAS. Pasiūlymą girdėjote, gerbiami kolegos. Dar S. Jovaiša kažką norėjo. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, galima sutikti su tokia kolegos nuomone, siūlymu, bet vis tiek Statutas reikalauja pristatyti. Turime pateikimą.
PIRMININKAS. Jeigu operatyviai dirbsime, labai gretai pasieksime ir rezultatą, taigi prašom. A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes su kolega M. Majausku parengėme šį įstatymo projektą, reaguodami į praėjusį penktadienį patvirtintų Medžioklės taisyklių sukeltą visuomenės ir politikų pasipiktinimą. Tiek opozicija, tiek valdantieji sutaria, kad diskusija dėl medžioklėje leistinų arba draustinų ginklų sąrašo turi grįžti į Seimą, kad ateityje išvengtume panašių situacijų ir vienasmenių sprendimų.
Mūsų įstatymo projekte kalbama apie tai, kad medžioklė turi vykti etiškai ir laikantis moralės standartų. Nurodėme griežtai draudžiamus ginklus, taip pat įvardinome didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlusį lanką. Vakar organizavome neeilinį Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, jame dalyvavo skirtingų pozicijų atstovai. Nuomonės labai išsiskyrė, tačiau tikiu, kad Aplinkos apsaugos komitetas dės visas pastangas, kad rastume aukso vidurį.
Šiandien pateikiami dar du Medžioklės įstatymo projektai. Aš pati raginsiu pritarti ir prašysiu viso Seimo pritarti visiems trims projektams, kad mes Seime – Aplinkos apsaugos komitete rastume bendrą sutarimą tiek su gamtos mylėtojais, aplinkosaugininkais, gyvūnų teisių gynėjais, tiek ir su medžiotojais. Teikiu šį projektą ir prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Dabar jūsų vis tiek nori klausti. R. Martinėlis. Nematau. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, rodau gerą pavyzdį, neklausinėju ir kitus kviečiu taip pat pasielgti.
PIRMININKAS. E. Pupinis. Tai čia gali pritarti visi? Ir V. Vingrienė, ir A. Armonaitė? Ir M. Bastys, ir K. Mažeika, taip? Dėkojame.
Ne? Prašau, K. Mažeika rėkia – ne. Jungiame.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, nežinau jūsų medžioklės patirties, bet tai, kad jūs kiekviename savo feisbuko įraše apie medžioklę visur parašote, kad tai – politinė reklama, turbūt atspindi, kodėl visa tai vyksta. Nes motyvų tikrai labai trūksta. Tai, kad jūs medžiotojus vadinate barbarais, žudikais, mėsininkais ir visaip kitaip, turbūt atspindi jūsų požiūrį ir nuomonę.
Jūsų kolega, kuris kartu registravo šį projektą, M. Majauskas, kai siekė legalizuoti narkotikus, turbūt aktyviai padarė daugybę studijų, apklausų, diskusijų ir visa kita, kad įrodytų visuomenei, jog to reikia. Noriu paklausti jūsų, kokius tris esminius dalykus ruošiatės išspręsti ir pažadėti medžiotojams? Kaip suprantu, čia vis tiek rinkimų programos dalis turės būti. Kokias tris problemas arba kokias tris idėjas jūs, kaip būsima, esama jau šešėlinė konservatorių ministrė, pasiūlysite medžiotojams, kad jie balsuotų už konservatorius? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF.) Ačiū, ministre. Pirmas dalykas, noriu atkreipti dėmesį, kad jau prasidėjusi politinė kampanija ir visi politikai bei kandidatai privalo savo feisbuko postuose žymėti, kad tai yra politinė reklama. Jeigu neprivalėčiau, aš mielai to nedaryčiau.
Kitas klausimas. Aš niekada nė vieno medžiotojo nevadinau nei barbaru, nei žudiku, nei kaip nors kitaip. Jūs mane, matyt, su kuo nors supainiojote.
Trečias dalykas. Aš jau teikiau įstatymo projektą dėl to, kad būtų įtvirtinti medžioklės lapai, kad jie būtų elektroniniai. Visų pirma, aš manau, tiek medžiotojams, tiek visuomenei būtų daug aiškiau viskas, jeigu medžioklės sistema būtų skaidri, aiški, patogi ir vieša. Aš sakyčiau, aš jau stengiausi padaryti tam tikrus žingsnius medžioklės kryptyje. Beje, jūs, ministre, esate būtent tas asmuo, kuris padeda medžiotojams tapti žmonių nemėgstamais ir kaltinamais. Tai darote jūs. Ir visai be reikalo.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymus, klausimus ir pristatymą. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. (Balsai salėje) Dar J. Jarutis nori klausti? Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Norėčiau.
PIRMININKAS. Prašom grįžti į tribūną dar. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Labai trumpas klausimas. Gal aš ko nors nesuprantu, bet kodėl į tą jūsų draudžiamų ginklų sąrašą pateko automatiniai ginklai? Šiaip automatiniai ginklai, mano žiniomis, ir pagal Ginklų kontrolės įstatymą yra draudžiami civilinėje apyvartoje. Nuo kada jie tapo medžioklei naudojami? Gal aš ko nors nežinau? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF.) Mes įrašėme ir arbaletus, ir automatinius ginklus, ir sprogstamuosius. Tai yra konkrečiai tie ginklai, kurie tikrai nėra naudojami medžioklėje ir neturi būti naudojami medžioklėje. Mūsų projekto esmė įteisinti moralią ir etišką medžioklę. Aš nemanau, kad šioje salėje yra kas nors, kas tam turėtų ar galėtų prieštarauti. Todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Pateikimo stadija. Ir dabar motyvai. Prašom. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, na, neišgirdau nė vieno iš tų trijų, vieną išgirdau pasiūlymą, tai dėl įstatymo projekto, kur buvo siūloma viešinti, padaryti viešus medžioklės lapus. Kaip suprantu, per 24 valandas kiekvienas medžiotojas po medžioklės turėtų deklaruoti, kur ir su kuo medžiojo, pagal tą pirminį projektą. Na, kitus du pasiūlymus galbūt galėsite parašyti savo socialiniame tinklapyje, kur būtų galima pamatyti, paskaityti ir galbūt susidaryti vaizdą žmonėms, kurie medžioja, ką jūs padarysite geriau galbūt ir taip toliau, ir taip toliau.
Apskritai Seime yra 34 medžiotojai. Kodėl, gerbiama kolege, jūs nė vieno neįkalbėjote, kad pritartų jūsų tokiam įstatymo projektui? Turbūt klausimas kyla tiems, kurie galbūt stebi mus per televiziją, ir atsakymas turbūt kyla kartu. Tikrai tenka apgailestauti, kad esant tokiam fonui balsuojama emocijomis, o ne remiamasi tų pačių mokslininkų, specialistų… Tai, kas buvo vakar komitete, jūs puikiai girdėjote. Aš tikėjausi, kad jūsų nuomonė pasikeitė, bet matau, kad tos emocijos vis dar jumyse verda. Tikrai negaliu palaikyti tokio projekto.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu ne tokie emocingi ministro pasisakymai, tai būčiau patylėjęs. Bet emocingi sprendimai – kvaili sprendimai, dėl jų turi aiškintis jis, verčia ir Ministrą Pirmininką aiškintis visuomenei. Dabar jis bando puldinėti feisbuką ir dar kažką. Na, tai ką jūs čia tuo norite pasiekti? Apginti savo kvailą poziciją? Ji buvo ne kokia nors kitokia, o kvaila. Tai ginkite, jeigu norite, ir toliau klimpkite. O visuomenėje, viešojoje opinijoje yra labai aiški pozicija – medžioklės buvo ir tebėra nomenklatūros privilegija. (Balsai salėje) Taip, mielieji, čia jūs irgi esate ne mužikams atstovaujantys, tikrai nomenklatūrai, nomenklatūrai visi medžiotojai atstovaujate. Taip buvo dar ir tada, kai bajorai buvo, taip buvo, kai sovietinė nomenklatūra čia veikė, medžiodavo visokie bonzos iš Gedimino prospekto, jie buvo partiniai lyderiai. Ar ne taip? Ten paprasti žmonės varovais būdavo. Dabar jis pradės čia aiškinti apie tą medžioklę! Žmonės šitaip mąsto apie medžioklę. Kad ir kiek jūs ginsite šitą poziciją, jinai nėra jokia kitokia kaip elitarinė. Mes čia atstovaujame žmonių, daugumos pozicijai.
Ministre, įsiklausykite į žmonių nuomonę. Šitoje salėje jums buvo pasakyta – nenorime mes jokių optinių taikiklių, nenorime naktinių tų jūsų pasišvietimų, nenorime lankų. Tai jūs tada savo įsakymu pasirašote ir pakišate dar niekuo dėtą moterį, ji dabar už jus turės atsakyti politiškai. Ministre, geriau ne feisbukus puldinėkite, o pasižiūrėkite į veidrodį, tenai pamatysite…
PIRMININKAS. Ačiū. Kęstuti, laikas. (Balsai salėje) Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 58. Balsavo 57: už – 42, prieš – 8, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, siūlomas kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas ir siūloma svarstyti birželio 16 dieną.
Turi Simonas kažką dar mums pasakyti. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, šitose emocingose diskusijose aš noriu paprašyti vieno, kad nesmerktume medžiotojų, nevadintume jų blogais epitetais. Šiemet Lietuva švęs šimtmetį – T. Ivanausko įkurtos Taisyklingos medžioklės ir žvejų draugijos jubiliejų. T. Ivanauskas yra absoliutus gamtosaugininkas, įkūręs pirmą saugomą teritoriją Lietuvoje. Jo vardu pavadintas vienintelis zoologijos sodas. Medžioklė taip, kaip ją įsivaizdavo T. Ivanauskas, yra visų pirma gamtosauga – gamtos apsaugojimas ir jos turtų didinimas. Jeigu kas nors medžioklėje imasi visai kitokių prioritetų, tai turime kalbėti apie ugdymą, apie tai, ką kalbėjo T. Ivanauskas, bet nesmerkime medžiotojų kaip ko nors, kas yra itin žiaurus, nes 99 % Lietuvos gyventojų valgo mėsą ir kažkaip jinai atsiduria ant mūsų lėkščių. Tada paklauskime savęs, kaip jinai atsiduria, kaip atrodo mūsų kiaulininkystės fermos, kaip atrodo paukštininkystės fermos, ir tada paklauskime iš tikrųjų, kaip gyvena gyvūnai laisvėje. Aš labai siūlau šitoje emocingoje diskusijoje neprasivardžiuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ką šnekėjome dėl komitetų ir laiko, pritariame bendru sutarimu. Galime pritarti, taip? Dėkojame, pritarta.
Dabar dar A. Gaidžiūnas. Prašau.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Prašom papildomą Kaimo reikalų.
PIRMININKAS. Kokį?
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Kaimo reikalų.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetą dar prašo kaip papildomą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame dėl papildomo Kaimo reikalų komiteto. Siūlau balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 56. Balsavo 56: 35 – už, 15 – prieš, 6 susilaikė. Pritarta pasiūlymui. Papildomas komitetas – Kaimo reikalų komitetas.
18.20 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4823, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4845 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4823. Pranešėjas – A. Nekrošius. Prašau, gerbiamas Arvydai.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kartu pristatysiu ir lydimąjį projektą. Pasistengsiu lakoniškai ir trumpai, nes visi jau pavargote, pikti pasidarėte, mažiau emocijų gal bus geriau.
Šiuo metu leidžiamų naudoti medžioklėje įrankių sąrašas yra tvirtinamas ministro įsakymu, nustatant medžioklės taisykles. Mes siūlome keisti šią tvarką, kad po išsamių diskusijų visuomenėje ir tik Seimo salėje būtų priimami sprendimai dėl medžioklėje naudojamų priemonių.
Taip pat šiuo projektu mes siūlome iš Medžioklės taisyklių perkelti į įstatymą tą medžioklės įrankių sąrašą, kuris buvo naudojamas iki šių metų gegužės 8 dienos. Iš esmės kuo galima ir dabar medžioti, mes tą patį perkeliame ir į patį įstatymą. Trumpai tiek. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Gerbiami kolegos, pranešėjas pristatė ir lydimąjį projektą Nr. XIIIP-4845 – 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Dabar nori jūsų paklausti M. Majauskas. Ar mes vėl neklausime? (Balsai salėje) Klausime. Gal neklauskime? Dėl motyvų. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik primenu, kad kai mes atsisakėme klausti, tai kolegos valstiečiai nusprendė klausti, taigi mes nusiėmėme, todėl nežinau, ar dabar galima pasitikėti, nes ministras prieš metus sakė, kad neįteisins, po to įteisino. Dabar sakė, kad atsisakys klausti, bet klausė. Aš suprantu, kad negalime tuo pačiu visus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius tepti, nes iš tikrųjų pripažinsiu, kad kilus skandalui ponas A. Nekrošius paskambino ir sako: Mykolai, žiūrėk, yra svarbūs reikalai ir galbūt dėl jų galima sutarti. Aš labai džiaugiuosi, kad iš tikrųjų randasi toks sutarimas, ir tikrai noriu padėkoti ponui A. Nekrošiui už įregistruotą įstatymo projektą, jį labai palaikau.
PIRMININKAS. Jaučiamas bendras sutarimas, kad mes daugiau neklausinėsime. Matyt, visi įstatymai pereis pateikimo stadiją, taip? (Balsai salėje)
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Tegul klausia.
PIRMININKAS. E. Pupinis labai nori klausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų išdūrinėti čia nereikia, šiurkščiai tariant, nes mus apgavo tą sykį, todėl dabar paklausykite klausimų. Ministras K. Mažeika susimovė ir dabar bando įrodyti… prieš Seimo narę egzaminuodamas ją, kokius tu darbus darysi, tapusi ministre. Iš tikrųjų ne jūsų, pone, reikalas. O čia turite atsakyti į klausimus pagal įstatymą, o ne egzaminuoti savo kolegas Seimo narius.
Klausimas yra toks. Kadangi iš tikrųjų ministras K. Mažeika norėjo įteisinti lankus, o jūs dabar dar siūlote įteisinti spąstus, prašau man paaiškinti, kodėl čia įrašyti spąstai, nes spąstai yra pagrindinis, vienas iš didžiausių brakonieriavimo įrankių. Lankai, pasiūlyti K. Mažeikos, buvo, na, žinote, brangiai kainuoja, spąstai – pigiau. Prašau paaiškinti man, kodėl jūs norite įteisinti spąstus?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš siūlyčiau vis dėlto pasiskaityti Medžiojimo taisykles ir tenai pamatysite – aiškiai parašyta, kad tai iki šiol buvo leidžiama. Kokių nors naujų pasiūlymų nėra. Tiesiog perkelta į įstatymą tai, kas ir dabar galioja.
Aš manau, kad viešai diskutuojant galima tikrai priimti kokius nors bendrus sprendimus. Jeigu jūs manote, kad spąstai, kitos priemonės yra blogis, teikite siūlymą, manau, kad komitete po ilgesnių diskusijų su įvairiomis bendruomenėmis, su medžiotojais, su gamtos apsaugos specialistais bus prieita prie bendro sutarimo ir bus sprendimas priimtas.
PIRMININKAS. Ar E. Gentvilas, T. Tomilinas, K. Mažeika, V. Vingrienė norės klausti? Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Mano klausimas toks. Kadangi jūs esate valdančiųjų atstovas ir teikiate vieną iš projektų, kuriam, beje, aš pritariu labiau negu, sakysim, A. Gedvilienės projektui, prašau jūsų sąžiningo, garbingo atsakymo, ar jūs būsite už tai, kad būtų sujungti visi komitetai, atsiprašau, projektai…
PIRMININKAS. Projektai.
E. GENTVILAS (LSF). …ir svarstomi?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Jeigu kitaip būčiau galvojęs, tai galbūt būčiau teikęs kitokį siūlymą, bet aš manau, kad Seimo nariai komitete yra tikrai ekspertai, gerai išdiskutuos įvairius pasiūlymus ir sprendimą suras.
PIRMININKAS. Vis tiek Aplinkos apsaugos komitetas visus keturis pateiktus įstatymus turės svarstyti.
Ar T. Tomilinas, K. Mažeika nori klausti? Ne. Ačiū. Dėkojame. Pranešėjui taip pat. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. (Balsai salėje) A. Gedvilienė. Pritariame? Pritariame. K. Mažeika atsisako žodžio. Dėkojame. Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkojame. (Balsai salėje) Ne? Balsuojame.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsavo 56 Seimo nariai: už – 46, prieš – 3, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstysime abu pasiūlymus birželio 16 dieną.
Dabar dėl Kaimo reikalų komiteto taip pat yra siūlymas, taip? P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Ne dėl komitetų.
PIRMININKAS. Siūlau. Dėl Kaimo reikalų komiteto bendru sutarimu galime pritarti? Dėkojame, pritarta. Papildomas komitetas dar siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Prašom, Urbšy.
P. URBŠYS (MSNG). Čia gal klausimas būtų aplinkos ministrui, nes, vienaip ar kitaip, kiek aš suprantu, šis įstatymo projektas atsirado reaguojant į tą įsakymą, kuris sukėlė tokį didelį visuomenės rezonansą. Dėl šio įstatymo nukentėjo vargšė viceministrė, ji turi palikti savo pareigas. O balsuojant aš matau, kad ministras nepritarė šiam įstatymo projektui, jis prieštarauja, kad įstatymu būtų reglamentuota, kas ir kaip turi medžioti, ar su lanku, ar be lanko. Ministre, ar jūs nemanote, kad gal jums reikėtų pagalvoti ir krūtine užstoti savo viceministrę, neleisti iš jos padaryti atpirkimo ožį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas, matyt, išdiskutuos ir pateiks Seimui labai gerą įstatymo projektą, ir mes Seime, matyt, priimsime gerus sprendimus.
18.27 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4825 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, tęsiame darbotvarkę. Medžioklės įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4825. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašom. Pateikimo stadija.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mano įstatymas taip pat turi kaip ir tą pačią priežastį, dėl kurios ir ankstesni įstatymai gimė, tiesiog aš registravausi, galbūt papildydama kolegų siūlymus, kad išties ne Aplinkos ministerija įsakymais vienasmeniškai galėtų priimti leistinas ar draudžiamas medžioklėje naudoti priemones, bet kad jos būtų nustatytos būtent aukščiausią galią turinčiu teisės aktu, tai yra įstatymu. Juo labiau kad mes, Seimas, atstovaujame visos visuomenės interesui, išties ne tik medžiotojų, bet ir visuomeninių organizacijų. Ir pati visuomenė atitinkamai pažiūrėjo į šį rezonansinį įvykį ganėtinai neigiamai.
Mano siūlymas būtų uždrausti, tai yra įstatymu įteisinti draudimą būtent tų brutalių medžioklėje naudojamų priemonių, kurios tikrai turi abejotiną naudojimo būtinumą, tai yra lankai, durklai ir kitos priemonės. Taip pat prožektoriai, kurie šiandien leisti naudoti tik reguliuojant šernų populiaciją afrikinio kiaulių maro protrūkio atveju. Manyčiau, kad mes tam turėtume pritarti ir Aplinkos apsaugos komitete surasti bendrą sprendimą, sujungdami su kitais kolegų įstatymais.
Ir dar norėčiau pabrėžti, kad tikrai nesu prieš medžioklę tiek kaip populiacijos reguliavimo priemonę, tiek kaip hobį. Tai nėra mano mėgstamas hobis ir turbūt susižavėjimo nekeliantis hobis, bet jis turi teisę egzistuoti ir būti palaikomas. Tik tiek, kad turėtų būti naudojamos humaniškos priemonės ir ne abejotino reikalingumo prietaisai, tokie kaip lankai ar durklai, kurie iš tikrųjų sukėlė labai didelę rezonansą mūsų visuomenėje. Tikrai turėtų būti uždrausti šiuo įstatymu. Tai siūlyčiau, kviesčiau pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar mes galime padaryti tą patį – neklausdami pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Dėkojame. Žiūrime dėl motyvų. Nėra. K. Masiulis. Neprieštaraujate? Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkojame. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl komitetų. Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis ir kaip papildomą vėl siūlome Kaimo reikalų komitetą, gerai? Tinka. Ir svarstome birželio 16 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta, dėkojame.
18.30 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 30, 71, 74, 85, 89, 115, 162 straipsnių, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 471 ir 2031 straipsniais“ projektas Nr. XIIIP-4619 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 30, 71, 74, 85, 89, 115, 162 straipsnių, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 471 ir 2031 straipsniais“ projektas Nr. XIIIP-4619. Pranešėja – gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, bandome tiesiog spręsti mūsų vidinę Seimo gyvenimo problemą, kuri atsirado po to, kai Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą urėdijų byloje, ir liko tokia situacija, kad Seimo nutarimas, kuriuo skiriamas komiteto pirmininkas, komiteto narys, gali būti priimamas tik skubos tvarka. Prie širdies ranką pridėję greičiausiai visi pripažinsime, kad nuolat tokią tvarką pažeidinėjame, nesilaikome tų 24 valandų intervalo. O kai pasižiūri į rudens perspektyvas, tai supranti, kad po rinkimų komitetui suformuoti reikės trijų dienų posėdžių ir vėliau komiteto pirmininkui patvirtinti dar trijų dienų posėdžių, o tai reikštų iš esmės beveik tris Seimo darbo savaites. Nepamirškime, kad tuo metu bus svarstomas valstybės biudžetas ir be visiško komitetų suformavimo tikrai svarstymas bus sudėtingas.
Siekiant išspręsti tas mūsų vidaus ūkio problemas ir galimybes tikrai greitai ir efektyviai priimti sprendimus dėl komitetų sudėties keitimo, kartu dėl pirmininkų skyrimo, ir yra siūlomi įstatymo pakeitimai tiesiog numatant specialią tvarką, kuri būtų taikoma tais atvejais, kai Seimo nutarimu yra tvirtinamos vienos ar kitos pareigybės Seime. Taip pat šiuo pasiūlymu yra siekiama atsisakyti slapto balsavimo dėl teisėjų atleidimo pasibaigus jų įgaliojimų laikui. Pranašiškai kovo pradžioje buvo registruotas projektas. Iš tiesų jei jis būtų galiojęs, matyt, jau dabar, kai balsavome dėl teisėjų, būtume turėję šiek tiek kitą situaciją dėl teisėjos atleidimo.
Tai būtų du tokie esminiai siūlomi pasiūlymai. Tiesiog tikrai esu dėkinga Posėdžių sekretoriatui, žinau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuras su kolegomis iš Posėdžių sekretoriato taip pat konsultavosi, siekdami užtikrinti mūsų sklandesnį darbą. Jeigu turite klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Taip, yra du klausiantys Seimo nariai. Gerbiamas P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Pristatydama įstatymo projektą, jūs ką tik pasakėte, kad jis reikalingas tam, kad mes išspręstume savo ūkio problemas. Aš kiek suprantu, Seimo darbas yra prilyginamas ūkio darbams. Ar tai reiškia, kad Seimas jums atrodo kaip gyvulių ūkis?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kolegai Povilui reiktų išmokti nesikabinėti prie žodžių ir nežeminti žmonių. Toks atsakymas. Jeigu jūs prilyginate save gyvulių ūkiui, tai man tikrai labai gaila.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Norėjau paklausti dėl jūsų siūlomo keisti Statuto. Gal reikėtų, kaip jūs minėjote, dėl tos problemos, dėl Seimo komitetų sudarymo, komitetų pirmininkų paskyrimo, kaip ir rašote, kad Seimo Pirmininkas renkamas tame pačiame posėdyje, tai aš dar visur pridėčiau, kad tik po išrinkimo, susirinkus Seimui į pirmą ar pirmus posėdžius. O po to, jei būtų keičiami komitetų pirmininkai, manau, kad tai galėtų užtrukti ir ilgiau, nes turėjome ir šioje kadencijoje tokios patirties. Tikrai dėl to niekas nenukentėtų, nes jau yra komiteto pirmininko pavaduotojas, kuris gali pavaduoti, ir panašiai. Ir dar tokia trumpa pastabėlė.
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Paskutinis sakinys. Konstitucinio Teismo teisėjui nereikia balsuoti dėl atleidimo iš viso, nes, aš manyčiau, mums kaip nors reikėtų pagalvoti gal apie Konstitucijos pataisą, kad nereikėtų balsuoti dėl kitų teisėjų, pasibaigus jų įgaliojimo laikui.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų paradoksaliai ir Teisės departamentas tik antroje išvadoje pastebėjo tą patį dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, kam tikrai visiškai pritariu. Na, o dėl visų kitų dalykų, aš manau, mes diskutuosime komitete. Mes kiek galėjome, tiek peržiūrėjome sistemiškai Statutą, išrinkdami tas galimas situacijas, kai tikrai balsavimas ištęstas laike, kaip mano duotas pavyzdys – situacija iš karto po rinkimų – gali būti labai sudėtingas, įvertinant tai, kad lygia greta yra svarstomas valstybės biudžetas, kur yra vėl savi terminai, kurių negali praleisti.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Dėl motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, kolegos, pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti birželio 9 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
18.36 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 149, 227, 228, 229, 238, 239, 240, 241, 242 straipsnių ir keturiasdešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4737 (pateikimas)
Kitas darbotvarkė klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 149, 227, 228, 229, 238, 239, 240, 241, 242 straipsnių ir keturiasdešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4737. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dar vienos Konstitucinio Teismo nutarimo inspiruotos Statuto pataisos. Kaip žinote, 2017 metais turėjome Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame buvo aiškinamas Statuto 227 straipsnis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl apkaltos situacijos, kai vienas iš apkaltos pagrindų yra padarytas nusikaltimas. Kaip žinome, yra kiti du apkaltos pagrindai, kurie yra susiję tiek su Konstitucijos šiurkščiu pažeidimu, tiek ir su priesaikos sulaužymu.
Mano pataisos yra susietos tik su tuo pirmuoju pagrindu, tai yra padarytas nusikaltimas. Ir Konstitucinis Teismas įžvelgia prieštaravimą šiuo metu esančiame, jau nebetaikomame ir negalimame taikyti praktikoje 227 straipsnio… Konstitucijai. Tiesiog buvo konstatuota, kad 227 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, o Konstitucinis Teismas savo nutarime nurodė, kad galima taikyti apkaltą asmeniui už nusikaltimą, padarytą iki šiam asmeniui einant pareigas, kai aplinkybės dėl nusikaltimo padarymo paaiškėja jau tada, kai žmogus pradėjo eiti pareigas. Tačiau apkalta, ką ir sakė Konstitucinis Teismas, gali būti vykdoma tik tuomet, kai gaunamas įsiteisinęs apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Šiuo atveju pasiūlymo esmė yra suderinti 227 straipsnį su Konstitucijos 74 straipsniu. Kita vertus, Konstitucinis Teismas taip pat pasakė, kad teisinis Statuto normų reguliavimas nėra aiškus, nes gali būti traktuojamas labai įvairiai, kaip reiškiantis ir tai, kad Seimo sutikimas leisti patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn yra apkaltos proceso procedūra, kai šitos dvi procedūros turi būti aiškiai atribotos. Tai vėlgi sprendžiama ir šita Konstitucinio Teismo nutarime išreikšta pastaba.
Ir trečiasis Konstitucinio Teismo nutarimo aspektas įgyvendinamas, tai yra projektu siūloma įtvirtinti, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl padaryto nusikaltimo, kol asmuo ėjo pareigas, iš kurių gali būti atleidžiamas apkaltos būdu, gali pradėti apkaltą priėmęs nutarimą ir nesikreipdamas į Konstitucinį Teismą, nes apkaltinamasis nuosprendis jau iš esmės konstatuoja padarytą nusikaltimą ir Konstitucinio Teismo intervencijos, kaip darant apkaltą kitais pagrindais, nereikia. Tokie trys aspektai ir mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti E. Pupinis ir J. Sabatauskas. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau šiek tiek aiškumo. Iš tikrųjų, tarkime, iš esmės apkaltos negalima bus pradėti, jeigu asmuo, jei ir padarė gana šiurkštų nusikaltimą, yra Seimo narys. Tarkim, jis gavęs kažkiek lygtinai. Iš esmės tai paaiškės tiktai po kurio laiko, tad ar vis dėlto šiuo atveju moralinės sąlygos leidžia tokiam žmogui eiti Seimo nario pareigas?
Antras dalykas. Norėčiau dar irgi patikslinimo, nes kai kurie teisminiai procesai vyksta gana ilgai. Vėlgi kaip bus dėl Seimo prestižo, kai teismai yra vilkinami, taip gali praeiti ir ne viena kadencija? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolega, jūs šiek tiek painiojate teisines sąvokas. Jeigu jau kas nors gavo lygtinai, vadinasi, yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, vadinasi, apkaltą atitinkamai bus galima daryti, net jeigu ji vyks ir dėl to nusikaltimo, kuris padarytas asmeniui dar nebūnant Seimo nariu.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakytus klausimus ir pateikimą.
Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 9 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
18.41 val.
Seimo savaitės (2020-05-18–2020-05-22) – 2020 m. gegužės 19 d. (antradienio) ir gegužės 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 6 klausimas – savaitės, prasidedančios gegužės 18 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu gerbiamą Pirmininką.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, graži tradicija nieko neklausti. Darbotvarkė yra pateikiama labai artima tai, kuri buvo pateikta Seniūnų sueigoje ryte: 19 dieną – komitetų apsvarstytų įstatymų projektų svarstymas Seimo posėdyje. Seimo nutarimas jau yra šiandien įgyvendintas ir priimtas, tai jau jo nebebus, ir vakariame posėdyje bus Lietuvos banko pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą. Toks tos dienos išskirtinumas.
Po pietų daug pateikimų, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų. O 19 dieną – Seimo posėdžiuose apsvarstytų klausimų priėmimas. Toliau Vyriausybės valanda, kaip ir priklausytų ketvirtadienį, ir vakariniame posėdyje yra opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų darbotvarkė, ją jie pateiks.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą, bet jūsų nori klausti V. Bakas. Atsisako. Dėkojame. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, labai trumpas klausimas. Kadangi paaiškėjo, kad vakar Vyriausybė vis dėlto padarė išvadą dėl Civilinio kodekso, ar jūs čia (nebespėjau pasižiūrėti) įrašėte Civilinio kodekso projektą Nr. XIIIP-4743?
V. PRANCKIETIS. Įrašytas į ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Ar G. Burokienė nori klausti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui pirmininkui. Seimo statuto 29 straipsnio… 1 punkto 8 papunktis skelbia, kad Seimo Pirmininkas Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūras. Aš ir vėl matau, kad nėra darbotvarkėje. Kada jūs ruošiatės jas pateikti?
V. PRANCKIETIS. Deriname su kitais teikėjais, kad būtų teikiama vienu metu. Kai prezidentūra pasakys, kad jie teikia, tada teiksiu ir aš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš labai trumpai norėjau paklausti dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įtraukimo į darbotvarkę, nes tas klausimas kaip ir aktualus. Ar jį būtų galima įtraukti? Jau apsvarstytas Aplinkos apsaugos komitete ir labai svarbus tiek dėl padangų mokesčio įgyvendinimo, kuris turėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos…
V. PRANCKIETIS. Bet kokiu atveju Seniūnų sueigoje, jeigu bus toks pasiūlymas iš frakcijos, bus įtrauktas.
PIRMININKAS. Yra įtrauktas. Yra.
V. PRANCKIETIS. Yra įtrauktas?
PIRMININKAS. Taip, pranešė mums, kad yra įtrauktas. Taip.
Galime pritarti darbotvarkėms bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Ačiū Pirmininkui už pristatymą.
18.44 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2481 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4508 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4508). Prašom. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nuo liepos 1 dienos įsigalios Žemės gelmių įstatymas dėl gėlo vandens požeminio tiekimo savo reikmėms ir nekomercinei veiklai ir taip toliau, tad bus reikalinga gauti leidimą, jeigu daugiau kaip 10 kubų per parą naudojama vandens.
Ką reiškia 10 kub. metrų per parą? Kaime – maždaug keturios–penkios sodybos. Lietuvoje yra likę nemažai kaimų, gyvenviečių, kur žmonės už pajus, privatizuojant kolūkių turtą, gavo vandens tiekimo įrenginius ir juos iki šios dienos naudoja. Aišku, tie įrenginiai yra pasenę, statyti prieš 40–50 metų, neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Jie gauti leidimo tokius įrenginius naudoti toliau negali, bet kitos alternatyvos irgi nėra – valstybė neskiria lėšų jiems modernizuoti, renovuoti. Jeigu atsisakytų, tada jie liktų be jokio vandens, vadinasi, grįžtame į XIX amžių.
Aš siūlau padidinti iki 50 kubų, kad nereikėtų gauti leidimo, kad maži, vidutiniai kaimai, tie žmonės, o jų dar Lietuvoje yra daug, tai yra, aš manau, dešimtys tūkstančių dar kaimo žmonių naudojasi tokia galimybe… Aišku, dalis, didelė dalis yra perdavusi tuos įrenginius savivaldybių vandens tiekimo įmonėms, tačiau didelė dalis nėra. Problema dar ta, kad tie įrenginiai tapo be šeimininkų, dalis tų, kurie gavo prieš 30 metų už pajus tą turtą, emigravo, dalis mirė, to turto niekas nepaveldėjo ir iš esmės dabar jo sutvarkyti, teisiškai registruoti jie negali. Aišku, per ilgą laiką, reikalingi teismų sprendimai ir taip toliau, tai galime padaryti, bet šiandien mes tiesiog pastatėme tuos žmones už įstatymo ribų, iš jų reikalaujame to, ko jie negali padaryti. Pati valstybė nori, kad zaporožietis važiuotų taip, kaip mersedesas. Tas zaporožietis, prieš 50 metų statyti tinklai, šiandien turi atitikti Europos Sąjungos reikalavimus šiuolaikinėms technologijoms. Tai neįmanoma padaryti. Mes neverskime žmonių dėl valstybės tiesiog aplaidumo tapti be vandens ir grįžti į XIX amžių. Todėl prašau pritarti mano projektui ir taip suteikti dar galimybę tiems žmonėms apsirūpinti geriamuoju vandeniu toliau.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Seimo nary, ar jūs nemanote, kad jūs klaidinate dabar kitus Seimo narius, kai jūs kalbate apie tai, kad iškilti gali problema būtent gyventojams naudojant vandenį savo reikmėms, jeigu viršytų 10 kubų? Geriamojo vandens įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, kad galima naudoti iki 10 kubų per parą ir aprūpinti iki 50 asmenų. Jeigu viršijama, tada Vietos savivaldos įstatyme yra nuostata, kuri įpareigoja organizuoti paslaugos teikimą. Jūs vėl eilinį kartą, prisidengdamas eilinių žmonių problemomis, faktiškai stumiate stambaus žemės ūkio verslo interesus. Jie nori nemokamai naudoti vandenį, nes dabar įteisinta nuostata, pavyzdžiui, kitiems yra tokia, kad jie moka 10 euro centų už kubą, o tie, kurie yra pagal jūsų globojamą sritį, moka 3 euro centus. Dabar yra keliama nuo 10 kubų iki 50 kubų per parą. Dar šiame įstatymo projekte glūdi noras padidinti naudojimą iki 100 kubų tiems…
PIRMININKAS. Ačiū, laikas!
P. URBŠYS (MSNG). …kurie užsiima žemės…
PIRMININKAS. Prašau atsakyti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš neklaidinu. Jūs pats nesusigaudote situacijoje ir kalbate ne apie tai, apie ką aš kalbu, visai apie kitus dalykus, apie kainas ir taip toliau. Aš šiuo atveju apie leidimą gauti naudoti išteklius. Vienas dalykas, tas leidimas kainuoja kelis tūkstančius eurų. Mažų gyvenviečių žmonėms yra nepakeliama našta gauti tokius pinigus.
Antras dalykas, kaip aš minėjau, todėl, kad turtas tapo be šeimininkų, neatitinka jokių šiuolaikinių reikalavimų, jie to leidimo gauti negali ir aprūpinti savęs vandeniu negali. Kalbame apie tai.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Viktorai, įžangoje čia apie zaporožiečius kalbėjote, bet šis jūsų teikiamas įstatymas toliau visą Lietuvą palieka važiuoti zaporožiečiu. Ką jūs iš esmės siūlote, kad toliau niekas neturėtų prievolės registruoti gręžinių, išsiimti leidimų, įregistruoti sanitarinių apsaugos zonų? Jūs, nežinau, ar sąmoningai, ar nesąmoningai, neužsimenate apie Europos direktyvą, liepiančią dėl kiekvienos vandenvietės, iš kurios paimama virš 10 kub. metrų, tiems naudotojams išsiimti leidimus. Jūs čia dabar apeliuojate į tai, kad dėl gręžinių bus atskirai išimami, ir aš nesuprantu, kokia įstatymo užmačia, kokią Lietuvą jūs įsivaizduojate. Dabar jūs įstatymu norite pažeisti Europos Sąjungos direktyvą, bet, gerbiamas Viktorai, ar jūs esate valdantysis, ar ne? Jūs aiškinamajame rašte kalbate apie milžinišką biurokratiją, naštą, leidimus ir taip toliau. Ką veikia K. Mažeika? Jisai turėtų ir mažinti šitą. Ką veikia A. Palionis? Jie turėtų mažinti šitą biurokratiją…
PIRMININKAS. Dėkojame, laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …kuri kainuoja tūkstančius. Vietoj to jūs norite pažeisti Europos Sąjungos direktyvą ir padaryti…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Jūs pasiūlykite variantą, kaip tiems žmonėms, kurie dar savo jėgomis tais 30–50 metų senumo inžineriniais tinklais apsirūpina vandeniu. Kaip jiems gauti leidimus ir ką daryti? Atjungti, aš suprantu. Taip pat ir kai kurios žemės ūkio bendrovės tiekia, joms taip pat, jos turės tiesiog nutraukti, bet ką daryti… Susiformavo ne dabar, ne per šią kadenciją ta situacija, ji formavosi 30 metų, reikia pripažinti, per visą nepriklausomybės laikotarpį. Pirmiausia buvo padaryta didžiausia klaida, nesąmonė, absurdas, kai buvo privatizuojamas kolūkio turtas, visi šitie centralizuoti kaimų vandens tiekimo įrenginiai turėjo būti perduoti savivaldybių vandens tiekimo įmonėms. Tos situacijos šiandien mes neturėtume, viskas būtų išspręsta. Bet pasielgėme kaip paskutiniai kvailiai – išdalinome kiekvienam kaimo žmogui po 3 metrus vandentiekio ir dabar užtai verkiame. Aš nesakau, kad tai turi būti amžinas sprendimas, tačiau šiandien nuo liepos 1 dienos tie žmonės lieka už įstatymo ribų, patys nekalti dėl to. Aš manau, praeis dveji treji metai – maksimumas, ir ta situacija turės susitvarkyti, bet turi duoti tam laiko, turi duoti galimybę žmogui.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs teikiate įstatymo projektą ir kartu jau teikiate pasiūlymus. Aš manau, kad tie pasiūlymai yra svarbesni šiandien, nes pagal dabar numatomą įstatymą, kuris įsigalios nuo liepos 1 dienos, tie, kurie naudojasi gręžiniais, turės performinti į vandenvietes. Aš suprantu, kad tai būtų didelė administracinė našta, labai sudėtinga. Aš tikrai palaikau tą pasiūlymą, kurį jūs vėliau teikiate, kad reikia keisti formuluotę. Bet mano klausimas, ką pradžioje minėjau, kodėl jūs iš karto to neįrašėte, o teikiate vėliau? Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Matote, kad ir dėl to paprasto dalyko, dėl pakeitimo, tos ribos iki 50 padidinimo vyksta tokie ginčai, ir galbūt kai kurie žmonės, kai kurie kolegos nesupranta situacijos. O dėl gręžinio – arba gręžinys, arba vandenvietė. Gręžiniai paprastai yra nedidelės apimties, kur yra labai nedidelis vandens kiekis išgaunamas. Vandenvietės reikalavimai yra žymiai didesni, reikalingi debeto apskaičiavimai ir taip toliau, o kur yra nedidelis išgavimas, ten iš tikrųjų nereikalingi tokie didžiuliai biurokratiniai, kaip pasakius, reikalavimai ir didžiulės išlaidos. Tiesiog kad supaprastintume ir palengvintume naštą žmonėms. Kažkodėl visi nusiteikę prieš kaimo žmones, nori juos visiškai nustekenti, kad jie greičiau visi emigruotų, išlakstytų ar išsikraustytų į miestus, kad jų neliktų. Bet man atrodo, kaimas reikalingas, tai irgi mūsų visuomenė dalis, kuri verta pagarbos ir dėmesio.
PIRMININKAS. Ir V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, štai aš žiūriu, oficialiai pateikia institucijos, kiek vidutiniškai vienas lietuvis sunaudoja vandens per mėnesį. „Klaipėdos vanduo“ pateikė, kad per mėnesį vidutiniškai 3,11 kub. metro. Šiaip Lietuvoje – 2,5 kub. metro per mėnesį. Jūs čia sakote, kad jūs žinote kai kurių nedidelių kaimų gyventojų, kur yra kelios trobos, kurios suvartoja 50 kubų per dieną. Jūs man galite pasakyti tokį kaimą, gal aš nuvažiuočiau, pakalbėčiau su žmonėmis, tiesiog įdomu. Iš tiesų didžiausios niekšybės daromos kūdikio veidu. Jeigu jūs norite daryti privilegijas žemės ūkiui, tai jūs nežeminkite ūkininkų ir pasakykite, kad teikiu įstatymą dėl stambaus verslo. Dabar jūs prisidengiate paprastais žmonėmis, kurie kaime gauna mažas algas iš stambių ūkininkų. Jų sąskaita, mūsų visų sąskaita siūlote tokias nesąmones.
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas! Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Nuvažiuokite į Biržų rajono Šukionių kaimą. Aš galiu suorganizuoti susitikimą ir jus abu su P. Urbšiu pristatyti, jūs galėsite ten pristatyti savo programą ir pakalbėti su tais žmonėmis.
O dėl vidutinio vartojimo, kaime žmonės kur kas daugiau suvartoja vandens. Vidutiniškai. Kaimo gyventojų liko gal 30 %, o tokių, kurie taip apsirūpina vandeniu, yra dar mažiau. Jis turi daržą, turi gyvulį, galbūt keletą gyvulių, todėl vandens sunaudoja kur kas daugiau. Vienai karvei vidutiniškai per parą reikia 300, gal 200 litrų vandens, nes gėrimas, atsigerti jai reikia, reikia plauti pieno indus ir kitus dalykus daryti ir taip toliau. Štai dėl ko sunaudojimas kaime yra kur kas didesnis negu vidutiniškai Lietuvoje ir mieste.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą, dėkojame už atsakytus klausimus.
Dėl motyvų. J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaip minėjau, aš pasisakau už formuluotės keitimą, nors šiame projekte ir nėra, bet toliau eina pasiūlymas. Pagal dabar parengtą, mūsų jau priimtą įstatymą tie, kurie turi įsirengę artezinius gręžinius, turėtų performinti į vandenvietes. Tai tikrai didelė administracinė našta tiems žmonėms, jie tikrai tam nepasirengę. Man sakė, kad gali kainuoti keletą tūkstančių. Aš manau, kad dėl to reikia pritarti projektui, kad galima būtų pakeisti formuluotę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš manau, tai klaidingas projektas, ir visiškai prisijungiu prie to, ką kalbėjo V. Bakas ir P. Urbšys. Visa Europa yra priėmusi nuostatą, jeigu iš vandenvietės paimama daugiau negu 10 kub. metrų, vartotojas turi išsiimti leidimą. Kas yra 10 kub. metrų? Tai nėra keletas vargšių močiučių kaime. 10 kub. metrų per parą sunaudoja 2 tūkst. kiaulių ūkis. Ir problema, kodėl nenorima dabar registruoti šitų… Aš sutinku, Viktorai, jūs esate teisus aiškinamajame rašte kalbėdamas apie didelę administracinę naštą. Bet jeigu visa Europa nusprendė, kad reikia registruoti tokius leidimus, tai dabar klausimas yra žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui, kodėl jie sukūrė tą milžinišką gargarą, kuris reikalauja tų tūkstančių? Tai čia reikia tvarkyti, kad būtų mažinama leidimų našta ir ten nereikėtų tų tūkstančių mokėti. Mes nuo Europos įsipareigojimų nepabėgsime.
Dabar kitas dalykas, kas iš tikrųjų yra užkulisiuose paslėpta. Tai yra kad daugelis sovietinių gręžinių negali būti naudojami, nes jiems galioja 25 metrų sanitarinė apsaugos zona ir jie yra šalia mėšlidžių, kurios patenka. Tai yra potencialus pavojus, gali užteršti gruntinius vandenis. Jeigu gręžinys turi būti įregistruotas ir dėl jo paimtas leidimas, jis tiesiog turės būti uždarytas. Lietuvoje yra gręžinių, kurie iš tikrųjų turėtų būti uždaryti.
Antras dalykas ir dar vienas dalykas užkulisiuose yra, kad jau pateikta pasiūlymų dėl šio įstatymo. 50 kub. metrų iš esmės taikoma tik išskirtiniam verslui, žemės ūkio verslui. Žemės ūkio verslas jau moka mažesnį tarifą negu kiti verslai, tai yra ne 10 centų, o 3 centus.
Aš manau, tiek išimčių, kiek yra šiame įstatyme padaryta žemės ūkiui, – tai prie to ir reikėtų sustoti. Aš manau, bet koks tolesnis pakeitimas bus Europos direktyvų pažeidimas. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 47, balsavo 47: už – 36, prieš – 6, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, siūlomas pagrindinis komitetas Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Palaukite, tada atsiprašau. E. Gentvilas pirmas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš ne dėl komitetų, aš dėl replikos po balsavimo atsistojau. Bet gal kartu pasakysiu ir repliką po balsavimo. Gerbiami žalieji, jeigu jau pateikiate argumentaciją, pateikite ją nuosekliai ir bent logiškai. Jeigu pagrindinis motyvas, kodėl kaime reikia daugiau vandens, yra karvė, kuri išgeria 200 litrų, tai iš 10 kub. metrų, kuriuos iki šiol galima… galima kasdien pagirdyti 50 karvių, 50 karvių. Jūs norite 250 karvių girdyti be leidimo. Tai pateikite nuoseklius argumentus – užtenka 10 kub. metrų per dieną, o nekalbėkime apie tokius argumentus, kad štai viena karvė tiek daug išgeria.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į teisingumo ministro pasirašytą raštą, kuriame jis akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo reglamentuojamą tvarką, kuri būtent apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetenciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statuto 138 straipsnio 3 dalimi, reikalinga Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Tai jūs prašote Vyriausybės išvados šiuo klausimu?
P. URBŠYS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Po balsavimo duosiu žodį. Dėl Vyriausybės išvados.
Balsavo 41: už – 15, prieš – 14, susilaikė 12. Deja, nepritarta, kad būtų pateikta Vyriausybės išvada.
Gerbiamas A. Stančikas. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolegos, šiandien klausausi čia pabaigoje ir nelabai suprantu. Kai kurie kolegos, kurie labai įsivaizduoja kaimą, bet jį, ko gero, tik per langą yra matę. Gentvilui jaunesniajam. Kiek šiandien, sakykime, normaliame kaime gyvena gyventojų? Na, kiek? (Balsai salėje) Na, gerai, pavyzdžiui, mano gimtajame kaime, Žlibinų kaime, kiek? (Balsai salėje) Panašiai. Pradėkime skaičiuoti. O šie gyventojai net gyvulių nelaiko, nieko jie ten neturi, nei daržo neturi. Jūs pabandykite bent suvokti, nuvažiuokite tiems žmonėms ir papasakokite, kad jums vandens užtenka tik stiklinės.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame. Trumpinkite. Simonai, porą žodžių. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Andriejau Stančikai, nebūkite kaip K. Mažeika, kad medžioklės klausimai yra tik medžiotojų interesas. Ne, ne ir niekada nebus išskirtinai pagal Konstituciją priklausantis požeminis turtas tik ūkininkų nuosavybė. Ir ko aš norėčiau paprašyti – Europos teisės departamento išvados, nes jos nėra, o visas šis perkėlimas, kas buvo padaryta liepos 1 dieną, susijęs su Europos vandenų direktyva, įpareigojančia Lietuvą į įstatymą įkelti nuostatą, kad vartojimas virš 10 kubų iš vandenvietės privalomai turi turėti leidimą, ir mes nuo šito neišsisuksime. O biurokratiją jūs mažinkite su savo tinginiais ministrais, kurie nedaro nieko. Čia yra atsakymas, nes visa Europa yra pasakiusi: kas vartoja daugiau negu 10 kubų iš vandenvietės, turi turėti leidimą. O kad skundžiatės, kad tai kainuoja tūkstančiais, čia jau jūsų institucijų klausimas.
PIRMININKAS. Aš manau, kas čia priklauso, ką jūs sakėte, gerbiamasis, kad parašytų, bus parašyta, jie privalo tai daryti ir padarys. Prašau. Valius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėčiau Simonui atsakyti. Kai buvo svarstomas Gelmių įstatymas, turbūt ne visas direktyvas perskaitėte. Europa yra pasakiusi vieną dalyką valstybėms dėl vandens naudojimo – turi būti įrengtas apskaitos prietaisas ir valstybė turi turėti apskaitą, kiek vandenviečių ir gręžinių turi, o nuo kiek kubų turi būti išduoti leidimai, sprendžia pati valstybė. Yra valstybių, kur 100 kubų netgi leidžiama be leidimų. Nemanipuliuokime Europos Sąjungos reikalavimais, nes jie yra kitokie. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir trumpai J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tiesų toks nesuprantamas pasipriešinimas dėl Vyriausybės išvados, kai turite savo Vyriausybę, kai svarstome įstatymą, kai vieni kolegos sako, kad prieštarauja Europos direktyvai, ką tik kalbėjęs kolega pasakė, kad gali būti ir kitaip, tai tam mes turime specialią instituciją – prie Teisingumo ministerijos yra Europos teisės departamentas. Jie, kaip šitos srities ekspertai, turiu omeny atitikimo Europos teisės aktams, pasakys.
Kita vertus, jeigu iš tikrųjų kyla problema dėl atitikimo direktyvai, žinokite, kad įstatymo projekto priimti nebus galima, kol nebus atlikta notifikavimo procedūra. (Balsai salėje) Taip, taip, taip. Priešingu atveju turėsime reikalų su Europos Komisija ir Teisingumo Teismu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame už nuomonių… Bet aš dar noriu pasakyti, kad, gerbiami kolegos, dėl Žemės gelmių įstatymo projekto mes Europos teisės departamento išvadą turime. Taip? Pasirašė gerbiamas ministras E. Jankevičius. (Balsai salėje) Sekundėlę, tuoj. Aš noriu tiktai paklausti jūsų, ar mes pritariame, kad čia būtų Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomas Kaimo reikalų komitetas? Bendru sutarimu. Ir svarstysime birželio 25 dieną. Dėkoju, pritarta.
Ir paskutinis gerbiamas P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, aš jums citavau būtent teisingumo ministro pasirašytą raštą. Būtent tame rašte yra atkreipta, kad gali būti susikirtimas su Europos direktyva, ir būtent yra jo pasiūlymas kreiptis dėl Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Seimas balsavo dėl to. Aš čia nekaltas.
P. URBŠYS (MSNG). Prašom skaityti…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, baigiame diskusijas. Turime dar mes išspręsti kitą problemą – baigėsi šios popietinės darbotvarkės laikas, bet aš siūlau, dar yra du rezerviniai klausimai, pratęsti. Jeigu operatyviai dirbsime, viskas bus labai greitai.
19.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 96, 98, 99, 100 ir 150 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538 (pateikimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 96, 98, 99, 100 ir 150 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4538. Pranešėjas – T. Tomilinas. Prašau į tribūną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leiskite labai trumpai pristatyti labai svarbų įstatymo projektą. Daugybę metų nėra keltos minimalios baudų ribos dėl nusižengimų darbo teisei. Šiuo metu, jeigu darbdavys pažeidžia darbų saugą, vidutinė bauda yra 40 eurų. Turbūt už talonėlio neturėjimą viešajame transporte yra baudžiama labiau. Mes šitą projektą teikiame trise ir esame suderinę jį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Labai prašau leisti pateikti. Svarstymo metu galėsite išsakyti savo pritarimą, nepritarimą…
PIRMININKAS. Dėkojame, bet nori klausti N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kiek plačiai apims šitas jūsų projektas? Kiek nusižengimų darbo teisei?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Projektą parengė Valstybinė darbo inspekcija. Apims visus esminius pažeidimus, kurie, deja, pastaruosius trejus metus auga, ypač darbo saugos auga pažeidimų skaičius, ir baudos nebeatliepia realybės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar dėl motyvų. (Balsai salėje) Ar, Nagli, dar norite kalbėti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkojame, pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir svarstysime birželio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta.
19.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4836 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4836. Prašom, gerbiamas Vasiliauskai.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mieli kolegos, prašau jūsų pritarimo įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju. Pritarta. Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkojame. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 37, balsavo 35: už – 31, prieš nėra, susilaikė 4. Yra darbų tvarka. Priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, siūlau Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4790 sujungti su kitu. (Balsai salėje) Kur dabar priėmėme, taip, su kitu, kaip ir aiškinu.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Su kuo kitu?
PIRMININKAS. Kurį irgi priėmėme nutarimu – Nr. XIIIP-4789. Pranešėjas – G. Vasiliauskas. Prašau.
19.11 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4790 (pateikimas)
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu pristatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio pakeitimą. Šiuo pakeitimu siūloma savivaldybėms suteikti daugiau teisių sprendžiant dėl prekybos alkoholiniais gėrimais.
Kas gi geriau nei savivaldybės žino situaciją savo seniūnijose, savo teritoriniuose vienetuose, tiesiog savivaldybės jaučia visuomenės pulsą. Šio įstatymo pataisa yra konkreti, aiški ir, manau, būtina, ypač COVID-19 pandemijos sąlygomis. Kai stacionarios viešojo maitinimo įstaigos negali priimti ir aptarnauti uždarose patalpose lankytojų, tad atšilus orams kavinės yra vienintelis būdas ir galimybė išgyventi, dirbti ir plėsti lauko vietas ir zonas. Tačiau dabar pagal galiojantį Alkoholio kontrolės įstatymą leistina prekybos alkoholiniais gėrimais lauke zona negali viršyti 40 metrų nuo viešojo maitinimo įstaigos. Karantino laikotarpiu reikia laikytis saugaus atstumo tarp stalų siekiant apsaugoti klientus. Tai tampa tikra problema kavinėms.
Siūlomo įstatymo esmė – leisti vietos savivaldos taryboms nustatyti kitą didesnį lauko prekybai alkoholiniais gėrimais atstumą, tačiau turi būti privaloma sąlyga – ūkio subjektas viešojo maitinimo įstaiga ir lauko prekybos zona turi būti vienoje seniūnijoje. Taip pat savivaldybių tarybos turėtų teisę ir uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, apriboti laiką, terminus ir nustatyti mažesnį alkoholinių gėrimų etilo alkoholio koncentracijos dydį.
Gerbiami kolegos, toks trumpas būtų šio įstatymo projekto pristatymas. Kviečiu palaikyti. Jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti E. Gentvilas. Nematau. S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia įdomus siūlymas, atlaisvinantis sprendimo priėmimą savivaldybėje, tai lyg ir gerai, bet kur čia bus garantijos, kai jūs taip griežtai žiūrite dėl alkoholio vartojimo ir įvedate visokius ribojimus? Tai čia gali pagal jūsų siūlymą savivaldybė savo nuožiūra labai atlaisvinti. Tai, man atrodo, kertasi su jūsų įsitikinimais ir ar neatsiras per daug savivalės?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Kaip jūs matėte, šio įstatymo projekte yra tam tikri kontrolės mechanizmai, sakykim, kaip minėjau, kad stacionari viešojo maitinimo įstaiga ir lauko prekybos zona privalo būti vienoje seniūnijoje. Tai jau yra vienas apribojimas. O kas pakeitė šį Alkoholio kontrolės įstatymą, kas privedė prie to, kad tai reikia keisti, tai COVID-19.
Turbūt niekas negalėjo įsivaizduoti, kad pasaulį užklups tokia pandemija. Čia būtų kaip ir pagalba, sakykime, savivalda suteiks papildomų teritorijų, pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui, viešojo maitinimo įstaigoms. Manau, kad savivaldybėmis tikrai galima pasitikėti ir jos geriausiai jaučia tą vietos pulsą.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Mano labai trumpas klausimas. Ar pranešėjo, pristatančio šį įstatymo projektą, nėra čia sumaišyti viešieji ir privatūs interesai? Man kažkaip kyla, žiūrint į tave, pranešėjau Gediminai, žiūrint į tave kyla toks įtarimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes neturime deklaracijos.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Tikrai mano jokie viešieji ir privatūs interesai nesumaišyti, kadangi aš nesu verslininkas, neturiu viešojo maitinimo įstaigų. Taigi čia tikrai ne…
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš norėjau pasiteirauti, ar jūs neinate prieš savo sveikatos apsaugos ministrą? Vis tiek čia šita tvarka liberalizuojate, tai vienas dalykas. Ar tai nesikerta su jūsų Vyriausybės politika?
Antra, jeigu jau taip yra pasielgęs Vilniaus meras, tai jam nereikia įstatymo, jis savo iniciatyvą įgyvendina per miesto tarybą, ar jis nėra perteklinis?
Trečia, kadangi dar yra laiko, noriu paklausti, ar nekils staliukų karų, nes jūs sakote, kad vienas ūkio subjektas galės visoje seniūnijoje. Apribota tik seniūnija. Pavyzdžiui, Kaune, Rotušės aikštėje „Medžiotojų užeiga“ išsiplės per visą Rotušės aikštę, o „Skliautams“ beliks tik Santakoje, ar kaip čia bus?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kolega, aš pradėsiu nuo to, ar neprieštarauja mūsų Vyriausybės programai, kaip minėjote. Galiu pasakyti, kad taip, asmeniškai žiūrint, aš nesu vartojantis alkoholinius gėrimus. Tam tikras procentas visuomenės irgi yra nevartojantis, bet kita visuomenės dalis, tam tikras procentas, daugiau ar mažiau vartoja alkoholinius gėrimus, ir aš, kaip ir jūs, gerbiami kolegos, esu tautos išrinktas asmuo ir turiu atstovauti ir kitai žmonių grupei.
Grįžtant prie savivaldybių klausimo. Turime pasitikėti savivaldybėmis, kad savivaldybės turės koordinuoti tas lauko zonas, teritorijas, kurios būtų priskirtos kavinėms.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateikimą ir atsakytus klausimus. Dabar dėl motyvų. Gal Sergejus pritaria?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai trumpai. Ačiū už suteikimą daugiau laisvės ir savivaldybių savarankiškumo padidinimą. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Gerbiami kolegos, pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstysime birželio 9 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
19.18 val.
Seimo narių pareiškimai
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Prašom, gerbiamas Kepeni.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, būčiau nekalbėjęs, jeigu būčiau gavęs replikos teisę per Vyriausybės valandą, tačiau man ta teisė nebuvo suteikta, tad aš dabar pasinaudosiu savo teise perskaityti pareiškimą.
Buvo paskelbta, kad aš esu pareiškęs tam tikrą savo nuomonę, tai yra melas. Dabar aš noriu priminti, kad mes visi atstovaujame rinkėjams ir kiekvienas turi klausimą, į kurį ieško atsakymo. Aš savo darbe tai ir dariau, bet aš jaučiu ir matau tam tikrą sistemą, kuri čia, Seime, formuojasi. Aš dabar nenoriu minėti pavardžių, nes ne vienas žmogus tą melą skleidžia.
Šiandien Lietuvoje atsirado tokia neoliberalizmo liga ir ji plinta. Seime tie neoliberalai šiandien kaltina mane pasakius tokią frazę, kurios niekada nesakiau. Vienas. Kitas neoliberalas kitą frazę kartoja keletą mėnesių. Jau du žmonės.
Bet yra dar vienas, trečias, tikrai aiškiai matyti ryšys su jais, neoliberalas, kuris, kas gali paneigti, yra jų grupuotės narys, tas netiesas kartojantis ištisai. Beje, jį visi čia gerai prisimenate, nes vienas konservatorius prieš keletą metų, prisimename, buvo užvožęs ir į dantis tam neoliberalui. Jis dabar tapo propagandistu ir šių dviejų neoliberalų melą propaguoja savo leidiniuose.
Aš noriu pasakyti, mielieji, tikrai nenoriu čia jūsų pavardžių minėti ir vardinti, aš tiesiog noriu paprašyti jūsų nekartoti melo, kuris tarnauja propagandai. Nekartokite jo. Jūs, gerbiami neoliberalai, savo priesaikoje žodį „Dievas“ esate išbraukę. Jums nesvarbu, kas ten yra parašyta. Dekaloge, pačiame svarbiausiame pasaulio įstatyme, 8 straipsnis sako: „Nekalbėk netiesos.“ Negalima kartoti netiesos ištisai čia. Ir aš jums linkiu sveikatos daug, laimės. Tiems žmonėms, kurie kartoja netiesą, su sveikata būna blogai. Būkite sveiki. Sėkmės.
PIRMININKAS. Kviečiu P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami salėje likę Seimo nariai, kai iš šios tribūnos Seimo narė A. Širinskienė mūsų darbą pavadino ūkio reikalų tvarkymu, aš tada reagavau ir turėjau omeny Dž. Orvelo „Gyvulių ūkį“. Man susidarė toks įspūdis, kad pačioje frakcijoje kai kas būtent kūrė tokį modelį, todėl ta frazė iš to žmogaus lūpų ir išėjo apie ūkį. Bet kai stebėjau ir dalyvavau diskusijose dėl įstatymo projekto, susijusio su Vandens gelmių įstatymu, kai Seimo narys, gaila, kad jo nematyti, liejo krokodilo ašaras, kad jis čia stengiasi dėl gyventojų, dėl paprastų žmonių, kad pagerintų jų gyvenimo dalį, o tuo metu yra registravęs pataisas savo siūlymui – 100 kubų užtikrinti nemokamai tiems, kurie vandenį naudoja savo verslo interesams.
PIRMININKAS. Tai buvo Seimo narių pareiškimai.
Gerbiami kolegos, registruojamės. Registruojamės.
Užsiregistravo 31 Seimo narys. Gerbiami kolegos, šios dienos popietinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.