LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-14187 19, 31, 341, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2019-01-07 Nr. XIIIP-3118
Vilnius
Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Šiuo metu galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme draudimas skleisti dezinformaciją numatytas ne 19 straipsnio 1 dalyje, o 19 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad už 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų draudimų pažeidimą numatytos ne tokios griežtos administracinės poveikio priemonės kaip už 19 straipsnio 1 dalyje numatytų draudimų pažeidimą. Tai suponuoja, kad pats dezinformacijos, t.y. tyčia viešai paskleistos melagingos informacijos, platinimas šiuo metu yra traktuojamas kaip sąlyginai mažesnis įstatymo pažeidimas nei skelbimas informacijos, kuria raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą, skatinami ir kurstomi teroristiniai nusikaltimai, kurstoma neapykanta, tyčiojamasis, niekinimas, skleidžiama ar propaguojama pornografija. Toks įstatymo aiškinimas yra suprantamas, nes dažnai pati dezinformacija jokių reikšmingų neigiamų pasekmių gali ir apskritai nesukelti, pavyzdžiui, dezinformacija apie sportinius, kultūrinius, mokslinius pasiekimus, apie nebūtus paranormalaus pobūdžio įvykius ir t.t. Tuo tarpu siūlomame projekte numatyta, kad pats dezinformacijos skleidimo faktas, neatsižvelgiant į tokios informacijos skleidimo motyvus ir pasekmes, jau savaime yra laikomas tokiu įstatymo pažeidimu, už kurį gali būti taikomos griežčiausios administracinio poveikio priemonės. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama kovoti su dezinformacija ar kita nacionalinio saugumo interesams kenkiančia informacija ir aiškiai numatyti Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje 2002 m. gegužės 28 d. Seimo nutarimu Nr. IX-907, išskirtą draudžiamos skelbti informacijos kategoriją - prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą informaciją. Tačiau pažymime, kad minėtoje Nacionalinio saugumo strategijoje prie informacinių grėsmių išskirta ne bet kokia dezinformacija, o „nepagrįsta ir klaidinanti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka <...>“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar bet kokio pobūdžio dezinformacija, neatsižvelgiant į jos skleidimo tikslus ir galimas neigiamas pasekmes visuomenėje, gali būti laikoma informacija, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, už kurios skleidimą taikomos pačios griežčiausios poveikio priemonės.
Kartu pastebėtina, jog dėl analogiškų priežasčių galimai turėtų būti koreguojama ir nuostatos dalis, susijusi su draudimu skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“. Pažymėtina, jog įstatyme esant tokiai formuluotei, iš esmės bet kokia kritika, išsakyta Lietuvos valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, galėtų būti vertinama kaip informacija skatinanti nepasitikėjimą. Tokiu būdu galimai nepagrįstai būtų ribojama objektyvios kritikos galimybė. Manytina, kad ir šiuo atveju įstatymas turėtų nustatyti aiškų kriterijų, atribojantį kritikos skelbimą nuo siekio veikti prieš nacionalinio saugumo interesus, t. y. ir šiuo atveju turėtų būti siekiama riboti ne bet kokios informacijos, o nepagrįstos ir klaidinančios prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis skleidimą.
2. Nėra aišku, kokiu pagrindu projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 15 dalies 2 punkte siūloma atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdo transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu transliavimo licencijos turėtojas paskelbia šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą neskelbtiną informaciją ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą jau buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės. Kitaip sakant, projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl atsisakoma taikyti administracinio poveikio priemones tiems transliuotojams, kurie pakartotinai skleidžia informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
3. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose po žodžių „atskiros programos“ įrašytini žodžiai „ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose esančios programos“.
4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 4 dalies 1 punkto dėstymą siūlome analogišką šio straipsnio 5 dalies 3 punkto formuluotei, t.y. siūlome aiškiai nustatyti, keli pažeidimai (ar tik vienas pažeidimas) pakartotinai turėtų būti padaryti (padarytas) per 12 mėnesių nuo pirmo pažeidimo padarymo dienos.
5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti kokius veiksmus atlikdama Komisija gali nesilaikyti šio straipsnio 5 dalies nuostatų. Kitaip sakant, šiame sakinyje vietoj žodžių „Komisija gali nesilaikyti“ siūlome įrašyti žodžius „Komisija gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones ir nesilaikydama“.
6. Projekto 5 straipsnio pakeitimų esmėje po žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „įstatymo“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt