LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 168
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 10 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gegužės 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Frakcijos vardu teikiu du pasiūlymus dėl išbraukimo. Pirmas siūlymas išbraukti darbotvarkės 1-11 klausimą, projektą dėl LRT tyrimo komisijos darbo pratęsimo. Mes manome, kad tikrai netinka tokias komisijas laikyti ilgai veikiančias, kai yra skelbiami priekaištai dėl tam tikro galimo politinio spaudimo per tokias komisijas, yra skundai į tarptautines organizacijas. Vis dėlto gal komisijos nariai galėtų susikoncentruoti ir per likusias savaites iki birželio 1 dienos užbaigti tyrimą ir nedaryti jokių pratęsimų.
Antras siūlymas yra dėl darbotvarkės 2-2 klausimo išbraukimo, dėl Farmacijos įstatymo pataisų, kurios pareikalautų, kad ligoninės turėtų vaistines. Manome, kad tikrai nereikalingas projektas, iškreipiantis tą rinką ir apkraunantis ligonines nebūdingomis funkcijomis.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog dėl LRT komisijos galėčiau informuoti Seimą. Šiandien buvo gautas laiškas, kurį pasirašė gerbiama LRT direktorė. Jinai neprieštarauja ir džiaugiasi tame laiške, kad tyrimas būtų pratęstas, nes puikiai supranta, kad ankstesnė vadovybė vengė pateikti dokumentus. Tai tiesiog Seimo narių žiniai. Kitus argumentus, manau, komisijos pirmininkas pasakys vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Turime apsispręsti dėl pirmojo pasiūlymo. Frakcijos vardu J. Razma siūlė išbraukti darbotvarkės 1-11 klausimą dėl LRT komisijos. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti. Kas už J. Razmos pasiūlymą, balsuoja už, kas mano, kad klausimas turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš. (Šurmulys salėje)
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 43, prieš – 42, susilaikė 12. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas J. Razmos pasiūlymas taip pat frakcijos vardu buvo dėl darbotvarkės 2-2 klausimo – Farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Taip pat turime apsispręsti balsuodami. Tie, kas mano, kad klausimas turi būti išbrauktas ir pritaria J. Razmai, balsuoja už, kas mano, kad klausimas turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 46, prieš – 42, susilaikė 11. Pasiūlymui taip pat nepritarta ir 2-2 klausimas lieka darbotvarkėje.
Dėl visos darbotvarkės galime bendru sutarimu ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 74, prieš – 11, susilaikė 12. Darbotvarkė patvirtinta.
10.05 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1759(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1759. Pranešėjas – A. Nekrošius. Priėmimas. Pateiksite Teisės departamento išvadas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Sveiki, kolegos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės departamento… Pasakėte. Dėkoju. Kviečiu priimti pastraipsniui. 1 straipsnis, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų dėl jo nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo 2018 m. gegužės 20 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1759) priimtas. (Gongas)
10.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1935(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1935. Pasiūlymų nėra. Vienas straipsnis. Siūlau priimti pastraipsniui. Galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. Ačiū, pritarta.
Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Seniai pritariu, universitetai laukia to sprendimo, mes tempiame, kažkodėl delsiame, laikas eina, o ateina rugsėjo 1 diena, kai reikės studentams ateiti į auditorijas. Siūlau greičiau balsuoti už. Netempkime laiko, priimkime sprendimą, kad galėtų universitetai dirbti ir vykti reformos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kolegos V. Rinkevičiaus kalba labai atspindi, kaip Seime vyksta ypač svarbaus klausimo svarstymas. Man atrodo, kad ponas V. Rinkevičius net nelabai suprato, kas šitame nutarime yra parašyta. O nutarime yra parašyta: „išbraukti prievolę pateikti ekspertų išvadas.“ Šita prievolė yra išbraukiama, vadinasi, universitetų sujungimas – iš tikrųjų nacionalinės svarbos klausimas – vyksta be normalios ekspertizės, ypatingos skubos tvarka. Komiteto pirmininkas ponas E. Jovaiša vis žadėjo, kad Mokslo taryba atliks tą ekspertizę, o kur ta Mokslo tarybos ekspertizė, aš niekaip nerandu. O jau lygia greta eina svarstymas šių sujungtų universitetų statutų ir kitų reikalų, tarp jų ir 30 mln. eurų ar kokios nors sumos skyrimas šiam sujungimui.
Gerbiami kolegos, aš tikrai negaliu pritarti šiam nutarimui, nors jis yra tik toks, sakyčiau, biurokratinis, išbraukiantis prievolę pateikti ekspertizę. Man atrodo, pats principas atsisakyti ekspertizės tokiu svarbiu klausimu yra visiškai ydingas, neatitinkantis jokių normalios vadybos principų. Vadinasi, visas universitetų sujungimo reikalas lieka ne valstybės reikalu, o kelių universitetų, tarp jų ir jau bankrutavusių, rektorių reikalu ir komiteto pirmininko reikalu. Aš tikrai nenoriu, kad komiteto pirmininkas vienas ant savo pečių prisiimtų tokią milžinišką atsakomybę. Noriu priminti, kad mūsų kaimynai suomiai, iš kurių mes vis norime pasimokyti, įkūrė ir sukūrė garsųjį Alto universitetą, kuris dabar pretenduoja į pasaulinio lygmens universitetų pirmaujančias gretas.
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Sukūrė jį sujungdami tris istorinius universitetus, veikusius Helsinkyje, ir tai padarė per šešerius metus. Mes norime tai padaryti per šešias savaites. Suomiai svarstė tai samdydami…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …pasaulinius ekspertus, mes atsisakome bet kokių ekspertizių. Aš manau, kad tai yra gėdingas siūlymas, gėdingas nutarimas ir siūlau kategoriškai balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tai, ką mes dabar išgirdome salėje, reikėtų pakomentuoti. Pirmiausia, tas ekspertinis tyrimas yra atliktas Lietuvos mokslo tarybos. Jis yra pasiekiamas visiems, kas jo ieško. Jis jau ne pirmą kartą yra svarstytas mūsų komitete ir po visų pataisymų, po tos ekspertizės pataisymų, mes vakar nusprendėme, kad dar reikia suderinti, ar iš tikrųjų tie pataisymai yra padaryti pagal tos ekspertizės duomenis. Taigi motyvas, kad mes nepaisome ir darome tai skubotai ar tiesiog kelių asmenų, ar universitetų sąskaita, yra tikrai neteisingas. Mes šį svarstymą darome labai atsakingai. Tai gali paliudyti visos frakcijos, kurios dalyvauja tuose svarstymuose. Ypač didelį dėmesį skiriame finansiniams įsipareigojimams, kurie turi būti padaryti jungiantis šiems universitetams. Aš prašau suprasti, kad ta dalis, kurios mes negalėjome įvykdyti, yra iš tikrųjų vykdoma kitais būdais. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Problema, kad sausio 12 dieną mes priėmėme šį ir kitą, kurį svarstysime, Seimo nutarimus, ir nuo pat užgimimo jie buvo su prigimtine nuodėme, t. y. su neteisingu trečiuoju punktu, ir tenka taisyti. Ponas E. Jovaiša, pakliuvęs į tą tarpsesijinį laikotarpį, turėjo vartytis kaip lydeka neršto metu, ir atsitiko, kaip atsitiko. Aš daug su akademiku kalbėjau apie tai, ir žmogiškai noriu suprasti, arba ir politiškai noriu suprasti. Žinoma, tai nereiškia, kad aš galėčiau pateisinti. Yra Seimo nutarimas, kreivas, šleivas. Reikėjo jo laikytis, tačiau reikėjo ir suktis. Man, pritariant A. Kubiliaus nuomonei, irgi formuojasi tokia pozicija, ai, nežiūrint visų teisės kanonų, teisės normų, varome į priekį. Sakau, aš, nenorėdamas užgauti komiteto pirmininko, nes gana daug ir atvirai išsišnekėjome, nespaudžiu akseleratoriaus dėl visų skundų Etikos ir procedūrų komisijai, kuo tai padės, nes, atrodo, šiandien ir be mano balso užteks balsų sprendimui priimti. Aš nebalsuosiu, tokia mano pozicija. Tik primenu, kad praėjusį kartą svarstymo stadijos metu, kai pritrūko valdantiesiems argumentų, tiesiog buvo pasakyta, ai, čia opozicija politikuoja. Aš nepolitikavau. Gerbiamieji, aš atkreipiau dėmesį, kad buvo pažeistas Seimo nutarimas. Iš gerų intencijų, vienokių ar kitokių intencijų galiu ieškoti pateisinimo – būkite geri, nevarykite ant opozicijos, kuri daro savo darbą. Mes atkreipiame dėmesį, kad pažeidimas yra padarytas. Šiandien aš balsuosiu prieš. Jūsų valia, kaip reaguoti į buvusius pažeidimus.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš tiktai kažkaip labai negaliu atsistebėti, kad mes dirbame maždaug tokiu principu, kad girdime, kad varpai skamba, tik nežinome, kur. Iš tikrųjų su ta ekspertize… ekspertizė buvo įvykdyta. Vakar mes kalbėjome šituo klausimu. Todėl, tiktai reiškiant kritiką šio akto atžvilgiu, reikėtų susipažinti su visais dokumentais ir reikėtų susipažinti su nuveiktais darbais. Vakar, beje, tas klausimas komitete buvo sėkmingai sprendžiamas. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, norėjau taip nuoširdžiai pasidalinti su čia esančiais, kurie baigė Žemės ūkio akademiją. Pavyzdžiui, aš matau Lietuvos Respublikos Seimo šios dienos nutarimą dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto… prie Vytauto Didžiojo universiteto, aš sutinku, bet reikia išbraukti Aleksandro Stulginskio universitetą. Sakau, dėl ko – tai yra vienintelė specifinė žemės ūkio mokykla.
Mieli valstiečiai, atėjom, baigiam sugriauti žemės ūkį, sugriausime ir mokslą. Aš kreipiuosi į tuos, kurie baigė Žemės ūkio akademiją. Mes prieš pusę metų susirinkome Žemės ūkio akademijoje ir visi prisiekėme, kad nepalaikysime šitos idėjos.
Kodėl sakau šitos idėjos? Kodėl yra Karo akademija, Muzikos akademija, Dailės akademija? Tai yra specifiniai dalykai ir dėl to dalyko net nesikivirčija. Čia irgi yra specifinis dalykas – žemės ūkio mokslai. Kur mes einame, mieli kolegos, ir ką mes darome? Tokia yra bazė, viskas paruošta šiuolaikiniam mokslui, žemės ūkiui ir mes faktišką ją likviduojame. Man labai gaila, bet prie šito karsto aš nedalyvausiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų švietimo reformos kontekste tai yra viena iš svarbiausių jungčių, kai jungiasi net trys svarbūs universitetai akademiniame mieste – Kaune. Natūralu, kad tas procesas taip, kaip mes ir norėjome švietimo reformos kontekste, nebuvo privalomas, bet kilęs iš pačių universitetų iniciatyvos. Iš tiesų Vytauto Didžiojo universitetas ir Edukologijos universitetas jau bendradarbiavo ir siekė susijungimo iš esmės kelerius metus, bendradarbiavimas su Aleksandro Stulginskio universitetu taip pat tęsėsi apie metus. Manau, kad tas įdirbis ir universitetų supratimas, kad aukštojo mokslo kokybė išgyvena visus tuos iššūkius ir problemas dėl studentų skaičiaus mažėjimo, tikrai leis sukurti daug stipresnes programas, turėti geros kokybės pedagogų rengimą mūsų šalies kontekste, taip pat sustiprins bendras Vytauto Didžiojo universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto programas, nes kai kurios programos iš tiesų persidengdavo, dabar tų persidengimų bus išvengta. Todėl tikrai visus kviečiu palaikyti, nes tai yra labai svarbios mūsų valstybei švietimo reformos sudėtinė dalis, vienas iš svarbių šios reformos žingsnių.
PIRMININKAS. Ačiū. Ketvirto prieštaraujančio nėra.
Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 69, prieš – 13, susilaikė 13. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1935) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1936(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1936(2). Priėmimas. Pranešėjas – E. Jovaiša. Tačiau pasiūlymų, pakeitimų nėra. Į tribūną nekviečiu.
Siūlau priimti pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu. Nori kalbėti ir dėl motyvų prieš užsirašė Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tik galiu dar kartą pakartoti labai panašius argumentus. Ačiū Dievui, kad mums čia pradėjus diskutuoti jau dabar gal ir visas Seimas pagaliau išgirdo, kad, pasirodo, Mokslo tarybos išvados kažkur yra. Kur? Reikia ieškoti. Aš paraginčiau Sekretoriatą išplatinti visiems Seimo nariams tas išvadas. Sklinda gandas, kad jos yra kritiškos dėl šių projektų. Būtų gerai, kad tą suvoktume visi kartu, taip pat ir ponas V. Kamblevičius tada galbūt turėtų daugiau argumentų prieš tai buvusiu klausimu įtikinti valstiečius, kad buvusios Žemės ūkio akademijos nereikia taip šiurkščiai naikinti.
Dabar šiam nutarimui, kuriuo vėl siūloma išbraukti tai, kad nepriklausoma ekspertizė, jungiant Sporto universitetą su Sveikatos mokslų universitetu, nebus daroma, aš irgi siūlau nepritarti dėl kelių priežasčių. Ką tik kolega M. Puidokas, jeigu jis dabar mane girdėtų, išsakė labai svarbų argumentą. Iš tikrųjų Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir LEU universitetai jungiami savo rektorių ir kažkokių tarybų iniciatyva. Tą galima vertinti kaip svarbų faktorių. O Sporto universitetas, gerbiamasis Puidokai, kaip žinome, yra priverstiniu būdu bandomas prijungti prie Sveikatos mokslų universiteto. Priverstiniu būdu, prieštaraujant pačiai Sporto universiteto tarybai, o Vyriausybei ir Seimo daugumai nesilaikant net galiojančių įstatymų.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, užuot priėmus šitą prastą nutarimą, iš esmės pripažinti, kad iki šiol daryti veiksmai, prievartiniu būdu bandant priversti laisvą ir nepriklausomą…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …Sporto universitetą jungtis prie LSMU, prie kurio jis nenori jungtis, priimti tokį sprendimą, kad buvo daromos klaidos, ir tas klaidas tokiu atveju reikia taisyti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš dar kartą pakartosiu, kad iš tikrųjų šitiems universitetų jungimo klausimams dėmesys skiriamas jau pusantrų metų. Iš tikrųjų viskas yra ištobulinta iki detalių, todėl prašyčiau kolegos Andriaus įsigilinti į dokumentus, jūs toks senas parlamentaras, ir tada daryti išvadas viešai. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tie patys argumentai, kaip ir dėl praėjusio nutarimo. Tačiau juos galima papildyti panašiai, kaip A. Kubilius bando papildyti. Galima bus dabar po šito nutarimo priėmimo apibendrinti aukštojo mokslo reformos patirtį arba procesą.
Esu ir buvau už aukštojo mokslo reformavimą, už aukštųjų mokyklų, universitetų skaičiaus mažinimą, kur galima jungti, rasti sprendimus, programų mažinimo linkme tikrai yra labai daug gerų dalykų daroma. Tačiau man atrodo, na, net ne atrodo, o tiesiog akivaizdžiai matyti, kad yra pamesti bendri, kokie nors bendri kriterijai aukštojo mokslo reformavimo procese. Vienais atvejais taikomi vienokie kriterijai, kitais atvejais – kitokie, ir man atrodo, kad reformos tikslai – turėti labai aukšto lygio universitetus – yra pamesti. Reformos tikslu tampa universitetų skaičiaus sumažinimas bet kokia kaina, vienu atveju vienais metodais, kitu atveju – kitais metodais, vienu atveju reikalaujant tarybų pritarimo, kitu atveju – nereikalaujant. Tai tiesiog rodo gal ir gerų tikslų siekimą, tačiau sprendimai pradedami priiminėti voliuntaristiškai.
Svarbu, kad pasiektume tą rezultatą, duok Dieve, jeigu tas pasiektas rezultatas bus optimalus. Aš matau, kad jis kainuos labai brangiai visai Lietuvai, daug Lietuvos biudžetinių išteklių. Ar duos tą labai aukšto lygio rezultatą – aukštąjį mokslą Lietuvoje, pradedu abejoti. O pats procesas, kuris vyko, aš jau jį bandžiau apibendrinti, manęs netenkina. Pradžioje suformuluoti bendrieji kriterijai pakeliui išsibarstė ir pradedama veikti kiekvienu konkrečiu atveju taip, kaip patogiau.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, esu priverstas paprieštarauti pasisakančiųjų prieš išsakytoms nuomonėms ir pastaboms, nes iš tiesų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos sporto universiteto jungtis yra labai logiška, nes visame pasaulyje sporto specialybės ir sporto medicina žengia koja kojon ir šitas leidžia suformuoti labai kokybiškas ir aukšto lygio parengimo programas, o mes tos kokybės stiprinimo iš tikrųjų norime.
Taip pat esu iš Kauno ir teko bendrauti su šių abiejų universitetų bendruomenėmis, situacija tikrai sudėtinga, bet teko taip pat matyti ir pačias sutartis. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas siūlo tikrai labai plačią autonomiją Lietuvos sporto universitetui, yra išsaugomos visos esminės, nesidubliuojančios studijų programos ir tikrai ta jungtis yra ne dėl to, kad būtų sumažintas universitetų skaičius, bet dėl to, kad būtų padidinta aukštojo mokslo kokybė. Manau, kad visi, kurie yra įsigilinę į pačią situaciją, jos konjunktūrą, žino, kad Lietuvos sporto universiteto iš pradžių buvo sutikimas dėl šios jungties ir tik vėliau tam tikros grupės asmenų iniciatyva pasikeitė ir rektorius, ir dėl to atsirado nepritarimas būtent dėl baimės išsaugoti tam tikras pozicijas, bet ne dėl baimės, kad pagerės, būtent susijungus, kokybė, bus lengviau universitetus jiems susijungus išlaikyti.
Iš tiesų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šiame kontekste yra daug stipresnis ir tas susijungimas leidžia sustiprinti kartu ir Lietuvos sporto universiteto pozicijas. Aš manau, kad mums visiems šalyje akivaizdžiai labai svarbu, kad tiek sporto trenerių rengimas, tiek pedagogų, fizinio lavinimo mokytojų, ir kitų specialybių…
PIRMININKAS. Laikas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …rengimas būtų kokybiškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl šio prievartinio jungimo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Mes atsakymo dar turime sulaukti. Kas bus, jeigu pamatysime, kad po dvejų metų turėsime padaryti kažkokį sugrįžimą? Aš nesigilinsiu į tuos ekspertinių aktų trūkumus, nesigilinsiu į finansus, bet viena, mano galva, labai svarbi detalė vis dėlto praleista – šiuo metu įsibėgėja Kultūros ir sporto įstatymo svarstymas, ir ten, prijungiant sportą kuruojantįjį prie ministerijos, nėra paminėtas sporto vardas. Tikiuosi, kad nors ten bus sporto vardas sugrąžintas.
Lygiai taip pat sujungiant, jūs sakote – prijungiant Sporto universitetą prie Medicinos universiteto, argi buvo sunku inkorporuoti sporto pavadinimą ir į šį jungtinį variantą? Juk pagalvokime, kokią svarbą sportas turi Lietuvai netgi finansiškai, vien krepšinis ten generuoja beveik milijardą. Netolimoje ateityje, manau, mes iš viso nematysime, kad turime tokį žanrą, kaip sportas, Lietuvoje.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų ta skuba, ko gero, nieko gero neduos, kadangi iš tikrųjų, kitaip nei ano susijungimo metu, aišku, buvo pasiektas kažkokiu būdu savanoriškumas, galbūt per prievartą jo buvo siekiama, nes kito kelio kaip ir nematė universitetai, kurie jungiasi. Aišku, kaip čia buvo gerbiamojo V. Kamblevičiaus pasakyta, netenkame Žemės ūkio universiteto, tačiau šitas atvejis visai kitoks. Tai universitetai, patys senatai nepriėmė sprendimo.
Antras dalykas, čia buvo kalbėta apie ekspertizę. Iš tikrųjų tie žmonės, kurie darė ekspertizę, sakė, laiko per daug mažai buvo tam, kad būtų nuodugniai išnagrinėta ir surinkta pakankamai informacijos, kad būtų galima garantuotai priimti tokį sprendimą. Iš tiesų čia man primena tokį pat prievartinį sujungimą, neva tėvai atiduoda į žmonas kokią nors jaunamartę, kuri nesutinka. Iš tikrųjų tai negražus veiksmas ir tokio, ko gero, neturėjo būti. Manau, tai yra darbo stoka, nebuvo padarytas tam tikras darbas, pasirengta ir toks prievartinis veiksmas nieko gero iš tikrųjų neduos, nes, suprantame, per prievartą jungti kolektyvus yra gana sudėtinga.
Dar šiandien mes matome, kad bandoma dengtis Vyriausybės nutarimu, kuris apskritai nekalbėjo daugiau apie susijungimą, tik apie paskatas, kurios bus teikiamos universitetams, jeigu jie susijungs. Iš tikrųjų ir Vyriausybės nutarimo nebuvo. Tikrai nemanau, kad tokie skubėjimai yra naudingi ir čia buvo paminėti dar Konstitucinio Teismo galimi sprendimai. Tai yra mūsų darbo brokas, tiksliau, valdančiosios daugumos darbo brokas, kai dėl pliusiuko, kad parodytų rezultatą – štai jungiame, sujungiame, priimami tokie sprendimai. Aš taip pat nepritarsiu tokiam sprendimui.
PIRMININKAS. Daugiau? K. Mažeika – nuomonė už. Seimo narys K. Mažeika kalba už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Nenorėjau kalbėti, bet kai girdžiu tokius žodžius, kai lyg ir bandoma prisidengti individualių asmenų, galbūt suinteresuotų, noru tiesiog stabdyti tą procesą, dėl kurio mes įsipareigojome, kaip turbūt ir Seimo valdyba davė žodį, ir mūsų turbūt bendras tikslas pagerinti mokslo kokybę… Iš tiesų tas procesas, žvelgiant kelerius metus atgal, jau buvo suprojektuotas: universitetų – Veterinarijos akademijos, Medicinos universiteto ir Sporto universiteto – sujungimas į vieną, bet tas procesas užstrigo, manau, būtent dėl tų pačių galbūt asmenų nenoro prarasti užimamų pozicijų. Tai tiesiog manau, nereikia politikuoti, siūlau balsuoti ir pritarti, ir išlaisvinti mokslą nuo atstovavimo privatiems interesams. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir, kaip pasiūlė K. Mažeika, kviečiu balsuoti dėl viso nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 62, prieš – 16, susilaikė 19 Seimo narių. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1936) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą pasitikrinau tą žinią, kurią čia šiaip ne taip, tik šios karštos diskusijos dėka pavyko šiaip taip sužinoti, kad Mokslo taryba, pasirodo, yra pateikusi ekspertines išvadas, bet tų išvadų Seimo teisės aktų registracijos sistemoje aš nerandu. Prie tų nutarimų, kuriais yra siūloma tvirtinti jau pačius statutus, tų išvadų nėra. Aš tiesiog siūlau priimti sprendimą ir paprašyti Sekretoriato, kad tos išvados kaip priedas prie svarbių svarstomų dokumentų taip pat būtų įdėtos ir būtų galima jas lengvai surasti.
Antras dalykas, aš siūlau, žiūriu į premjerą, ar jis dar salėje yra, siūlau atlikti ekspertinį tyrimą, kokias premjeras sudaro ekspertų grupes, jos pateikė siūlymus dėl Kauno visų universitetų sujungimo. Noriu priminti, kad praeitų metų pradžioje tokiu metu ekspertų grupė, kuriai vadovavo garsus vadybininkas D. Misiūnas, pateikė labai išmintingus pasiūlymus, kad Kaune reikia sujungti visus universitetus.
Vyriausybė toms išvadoms pritarė, po to tas išvadas išmetė į šiukšlių dėžę.
Aš siūlau atlikti ekspertinį tyrimą, kaip Vyriausybė sudaro tokias garbingas ekspertų grupes ir patvirtina tokias išvadas, o po to jos neturi jokios naudos.
PIRMININKAS. Į pirmąją jūsų kalbos dalį galiu atsakyti, kad jau paprašėme Sekretoriato išplatinti šį dokumentą, o dėl antrosios dalies tai jūs turėtumėte sugalvoti, pagal kokį straipsnį veiksite dirbdami ir siūlydami ekspertinį vertinimą. Ačiū.
10.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais“ projektas Nr. XIIIP-1289(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais“ projektas Nr. XIIIP-1289. Pasiūlymų nėra.
Priėmimas. Du straipsniai. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu, kad metai būtų paskelbti pagal minėtus pavadinimus? Ir 2 straipsnis – siūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ką turėtų nuveikti. Galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime!“) Taip pat bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Kviečiu balsuoti dėl viso nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Nutarimas „Dėl 2020 metų paskelbimo Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais“ (projektas Nr. XIIIP-1289) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl bendros kino filmų gamybos (pataisytos) ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1535(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl bendros kino filmų gamybos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1535. Svarstymas. Pranešėjai – M. Puidokas, Užsienio reikalų komiteto atstovas. M. Puidokas. Nematau. Kas galėtų iš Užsienio reikalų komiteto? E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki. Užsienio reikalų komitetas svarstė šio įstatymo projektą. Po svarstymo buvo pritarta bendru sutarimu. Atskirųjų nuomonių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Kultūros komiteto išvada – V. Kernagis. Gal gali R. Šarknickas pristatyti? Ateina Vytautas. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime. Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1535) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1720(2), Karinės jėgos naudojimo statuto 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1721(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7a ir 1-7b klausimai – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1720(2). Pranešėjas – V. Bakas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kas galėtumėte vietoj V. Bako pristatyti? Svarstymas. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
Taip pat komitetas svarstė Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1721 ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad galima bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume šiems projektams Nr. XIIIP-1720 ir Nr. XIIIP-1721 pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
10.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Kardo kirtis 2018“ projektas Nr. XIIIP-1954(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Kardo kirtis 2018“ projektas Nr. XIIIP-1954. Pranešėjas – V. Bakas, tačiau prašysime J. Jaručio pristatyti išvadas. Svarstymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Kardo kirtis 2018“ projektą Nr. XIIIP-1954. Pasiūlymų ir pakeitimų nebuvo. Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų – taip pat.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Kreipiuosi prašydamas ypatingos skubos tvarkos, nes tai mokymai, kurie artėja. Galime pritarti bendru sutarimu tokiam prašymui? Ačiū.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke, iš tikrųjų už labai išmintingą pasiūlymą svarstyti skubos tvarka. Tai iš tikrųjų gana reikšmingas dalykas. Atrodo, kad tai kaip techninis klausimas, bet tai yra vienos didžiausių, didelio masto NATO pratybos Baltijos regione. Tai stiprins ir individualų ryšį, ir tarpusavio pasitikėjimą tarp NATO sąjungininkų, ir Lietuvos kariams suteiks galimybes treniruotis, geriau pažinti karinę techniką, taip pat ir geriau bendradarbiauti. Iš tikrųjų rimtas projektas ir labai kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1954) priimtas. (Gongas)
Šio nutarimo priėmimas
Replika po balsavimo – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Galbūt galėtumėte nukrauti būsimas darbotvarkes ir pasiūlyti skubą prieš tai buvusiems dviem projektams 1-7a ir 1-7b. Mes vis tiek visiškai sutartinai pritarėme, tai galbūt būtų galima pasielgti analogiškai ir su tais projektais. Dėl skubos aš sakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet tokio pageidavimo iš krašto apsaugos nebuvo, tai, matyt, nebuvo iniciatyvos iš rengėjų.
10.47 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1109(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1109. Pranešėjas – Seimo narys V. Ąžuolas, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams… į pateiktas pastabas, komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadas. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. Bukauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas komitetas apsvarstė minėtą teisės aktą, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė, taip pat į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. V. Ąžuolą kviečiu į tribūną, yra pataisų, svarstysime. Svarstome Lietuvos Respublikos Vyriausybės pataisas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Vyriausybė siūlo palikti šešerių metų kadenciją, bet komitetas šiai pataisai nepritarė, nes dauguma komisijų dirba nuo ketverių iki penkerių metų kadenciją. Šiuo metu būtų nustatomos dvi galimos kadencijos, vadinasi, komisijos pirmininkas galėtų dirbti net aštuonerius metus. Todėl komitetas nepritarė šiai pataisai.
PIRMININKAS. M. Majauskas nori kalbėti už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau Pirmininke, nežinau tiksliai, aš užsirašiau kalbėti už komiteto išvadą, kurioje nepritariama Vyriausybės išvadai.
PIRMININKAS. Tada turėtumėte kalbėti prieš. Kalbėkite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Mokestinių ginčų komisijos yra šešerių metų kadencija, tačiau daugelio palyginamų komisijų ir institucijų yra ketverių metų kadencijos ir būtų gerai, kad tos kadencijos būtų trumpesnės, ir būtų gerai, kad komisijos sugebėtų atsiskaityti per trumpesnį laikotarpį už savo darbą. Tai galima pasižiūrėti į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kurios yra ketveri metai, galima žiūrėti į Mokesčių inspekcijos vadovą, kuris skiriamas ketveriems metams. Lygiai taip pat ir čia, mano giliu įsitikinimu, ir komitetas tam pritaria balsuodamas, kad turėtų būti ketverių metų laikotarpis. Kviečiu pritarti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Turime balsuoti dėl šio pasiūlymo. Kas pritaria Vyriausybės pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto pasiūlymui nepritarti Vyriausybės pasiūlymui, balsuoja prieš.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 3, prieš – 54, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pristatys Seimo narys V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė pasiūlymą, kad, atsižvelgiant į Vyriausybės pateiktus siūlymus, pretendentus atrenka finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija, papildomai būtų, kad iš tiesų būtų vadovaujamasi Vyriausybės nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Apie kadencijos laiką.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Oi, atsiprašau. Čia dėl antro. Taip. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė ir pasiūlė Mokestinių ginčų komisijos (…) kadencijos trukmę sutrumpinti nuo šešerių iki penkerių metų.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes tai būtų faktiškai analogiška situacija, kaip Vyriausybės siūloma – šešerių metų. Kadangi argumentus išsakėme, kodėl turėtų būti ketverių metų, nes taip pat galės būti dvi kadencijas ir net iki aštuonerių metų galės asmuo būti, tai komiteto nuomonė yra nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Aš siūlau palaikyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, nes tie penkeri metai mūsų yra susieti su tuo, kad daugelyje įstatymų mes numatome penkerių metų kadencijas vadovams. Remtasi tuo, kad būtų suvienodinta teisinė bazė.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dabar teisingai užsirašiau. Kviečiu balsuoti prieš ir palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto poziciją. Pakartosiu argumentus, kad iš tikrųjų daugelio palyginamų institucijų, pavyzdžiui, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos yra ketveri metai, jeigu žiūrėtume Mokesčių inspekcijos, kuri yra tiesiogiai susijusi su šios komisijos veikla, vadovas yra skiriamas ketveriems metams. Dažnai dar pasigirsta argumentų, kad ištęskime kadencijos laikotarpį, nes ilgiau vyksta tų ginčų nagrinėjimai. Bet, ištęsdami kadencijos laikotarpį, mes tik paskatintume dar ilgiau tuos ginčus nagrinėti. Taigi siūlau palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto poziciją ir balsuoti prieš šį siūlymą tam, kad būtų nustatytos trumpesnės kadencijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvuoja tik po vieną dėl pataisų. Dabar turime apsispręsti balsuodami dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo. Kas pritaria komiteto pasiūlymui dėl penkerių metų, balsuoja už, kas pritaria pagrindinio komiteto nuomonei nepritarti šiam pasiūlymui, balsuoja prieš. (Šurmulys salėje)
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 15, prieš – 47, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta. Prašau pakomentuoti Vyriausybės dar vieną pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiam Vyriausybės pasiūlymui komitetas taip pat nepritarė. Komiteto nuomone, tokia nuostata būtų perteklinė. Pagal bendrus teisės principus įstatymas atgal negalioja. Todėl naujai nustatomi reikalavimai komisijos nariams dėl nepriekaištingos reputacijos būtų taikomi tik naujai skiriamiems komisijos nariams. Komiteto išvada – nepritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ačiū.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Pakartosiu kelis pagrindinius aspektus, ką daro šis įstatymo pakeitimas: nustato labai aiškias kadencijas, trumpina terminus, kiek kiekviena kadencija tęsiasi. Taigi iš esmės yra nustatomas tam tikras rotacijos principas ir tvarka, pagal kurią komisija turės greičiau dirbti, per trumpesnius terminus atsiskaityti už savo darbą ir pareigas. Taip pat yra nustatomi labai griežti reikalavimai dėl reputacijos, nustatomi terminai ir nustatoma egzaminavimo tvarka. Taigi bus ne tik paprastas konkursas, bet ir bus labai aiški egzaminavimo tvarka. Tokiu principu kviesčiau peržiūrėti ir visas kitas komisijas trumpinant kadencijas, nustatant kadencijų laikotarpį, nustatant labai aiškiai egzaminavimo tvarką ir reikalavimus dėl reputacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų prieš sakyti niekas neužsirašė. Gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2106(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2106. Pranešėjas – Seimo narys A. Nekrošius. Pateikimas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Sveiki, kolegos, dar kartelį. Šiandien šiuo teikiamu nutarimo projektu siekiama pratęsti LRT veiklos tyrimo komisijos darbą iki šių metų rugsėjo 24 dienos. Veiklos pratęsimas reikalingas dėl to, jog ankstesnė LRT vadovybė sistemingai vengė bendradarbiauti su komisija ir, pavyzdžiui, vilkino dokumentų pateikimus. Dokumentai pateikti dalimis, iš esmės ne visi. Didžioji dauguma prašytų dokumentų buvo pateikta iš esmės praėjus beveik trims mėnesiams nuo komisijos veiklos pradžios. Deja, bet ir pateiktoje dalyje sakoma, kad kai kurių dokumentų… pavyzdžiui, nėra programų konkursų dokumentų, nors matome, kad buvo sudarytos sutartys. Šių dokumentų trūkumas aiškėja vykstant tyrimui ir todėl prašysime naujos LRT vadovybės pateikti tuos trūkstamus dokumentus.
Kita vertus, dėl didelės tyrimo apimties valstybės institucijoms reikia papildomo laiko atsakyti į komisijos pateikiamus… arba atlikti prašytus tyrimus. Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo metu yra nustačiusi šiurkščių pažeidimų dėl 25 mln. eurų vertės nacionalinio transliuotojo pastatų remonto, programos „Tūkstantmečio vaikai“ vykdytame… organizuoti viešieji pirkimai perduoti Generalinei prokuratūrai, tačiau dar nėra Viešųjų pirkimų tarnybos išvados dėl kilnojamųjų televizijos stočių pirkimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat dar nėra atlikusi visų vertinimų ir analizės. Jos komisijai būtų ypač reikšmingos rengiant išvadą.
Be to, komisija, bendradarbiaudama su naująja LRT vadovybe ir žiniasklaidos savireguliacijos institucijomis, kaip ir numatyta jai suteiktu mandatu, dar turėtų spėti parengti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie būtų paremti jos tyrimo metu nustatytų trūkumų analize.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabartinė LRT vadovybė neprieštarauja dėl komisijos darbo laiko pratęsimo.
Todėl, kolegos, įvertindamas visas šias priežastis, prašau pratęsti komisijos darbą iki rugsėjo 24 dienos.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi A. Navickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų ir aš buvau tas, kuris pritarė tokios komisijos veiklai, ir maniau, kad jeigu valstybės pinigai naudojami, tai jie turi būti naudojami skaidriai ir efektyviai. Tačiau paskutiniu metu matyti, kad šiek tiek ta komisija naudojama kaip priemonė sutramdyti netinkamiems žurnalistams ir gali būti ištęsta ta komisijos veikla iki begalybės. Aš norėčiau konkrečiai – kodėl, kas trukdo? Ar pateikti įpareigojantys teisės aktai paprašytus raštus arba dokumentus teikti kuo skubiau? Kas iš tikrųjų padaryta, nes kaip ir minėjau, tai gali tęsti iki begalybės? Dar koks nors žurnalistas ne taip parašys, vėl ką nors ir panašiai. Kokie aktai reikalingi ir kas gali sutvarkyti, jeigu jūs sakote, kad dokumentai teikiami ne laiku?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai komisijos darbas yra atviras, bet kuris gali dalyvauti komisijos darbe, tikrai komisija neužsiima kokiomis nors neaiškiomis veiklomis. Juo labiau kad mes medžiagą gavome gerokai vėliau ir pagal visos medžiagos imtį mes dar nespėjome susipažinti su viskuo. Mes prašome tiesiog pratęsti fiziškai laiką: kiek laiko mums nepateikė dokumentų, tai mes tiek prašome pratęsti ir laikinosios tyrimo komisijos darbą.
Dėl pačių įstatymo projektų. Komisija tikrai juos rengia, kartu konsultuojasi su visais ekspertais ir tikrai tie įstatymų projektai bus kartu pateikti su išvadomis.
PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi – A. Navickas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Pranešėjo noriu paklausti. Jūs sakote, kad nespėjote susipažinti su medžiaga, tai aš gal čia taip pajuokausiu, kad čia tų komisijų Seime tiek daug, kad turbūt nebespėja komisijos nariai darbuotis. Bet mane liūdina tas faktas, kad yra toks sortiruotas požiūris apskritai į tai, ką Seimas turėtų tirti. Čia labai didelis entuziazmas dėl LRT komisijos, bet labai liūdina tie sprendimai dėl žemės reikalų. Tai toks nusistebėjimas, o klausimas dėl termino pratęsimo.
Jūs žinote, kad yra kreipimasis ir į Konstitucinį Teismą. Kaip jūs įsivaizduojate, kiek šita jūsų komisija laiko dirbs? Kol sulauksite visų atsakymų, matyt, užsitęs procesas metų metais ir čia išeis tokia kaip ir antra prokuratūra tam tikra prasme. Ar jūs nematote problemos, kad Seimas vis dėlto daro nevisiškai savo darbą…
PIRMININKAS. Laikas!
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). …ir jis gali užtrukti labai ilgą laiko tarpą?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ne, mes komisijoje, irgi svarstydami terminą, tikrai priėjome išvadą, kad tikrai to laiko turėtų užtekti. Būtent tiek ir prašome, nei daugiau, nei mažiau, kiek būtent truko dokumentų pateikimo vilkinimas. Mūsų prašyme konkrečiai tas terminas nurodytas ir, ko gero, daugiau mes neprašysime, nes tikrai pakankamai daug esame išnagrinėję. Dar liko kokie keturi, penki klausimai, kuriuos turėtume išspręsti. Taip pat reikia nemažai laiko ir išvadoms parengti. Tai mes tiesiog prašome šiek tiek pratęsti laiką fiziškai, juo labiau kad artėja vasara, bus gana sunku ir kvorumą surinkti, ir taip toliau. Tiesiog logiškas prašymas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Navickas. Ruošiasi A. Širinskienė.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Turiu bent penketą klausimų, tai pabandysiu juos užduoti. Tikiuosi, jūs atsiminsite?
Pirmiausia, ar tai, kas jau yra ištirta (iš tikrųjų ištirta ir susipažinta su daugeliu dalykų), nėra jau pakankamas pagrindas būtent, mano supratimu, teisės aktams parengti, nes iš esmės problemos tarsi jau yra išryškėjusios? Tai, kas yra likę, yra likę daugiausia dėl abejotinų veikų, kurias jau galėtų tirti ir įvairios specialiosios tarnybos pagal savo kompetenciją.
Antras dalykas, jūs minite, kad komisija yra kalbėjusi apie tai, kad to laiko turėtų užtekti. Norėčiau paklausti. Kuriame posėdyje tai vis dėlto buvo, nes, kiek atsimenu, paskutinis posėdis, jeigu oficialiai, truko 10 minučių ir jame buvo kalbėta apie ketinimą galvoti apie komisijos darbo pratęsimą, buvo kalbėta, kad apsispręsime, kiek atsimenu, kuriame nors iš posėdžių, o jų nuo to laiko nevyko?
Trečias dalykas, norėjau paklausti, lygiai taip pat, kadangi dabar dvi savaites posėdžiai nevyko, nežinau, dėl ko, bet buvote minėjęs, kad egzistuoja tam tikras planas, komisijos tyrimo planas, kuriame būtų nurodyta, ką mes dar ketiname tirti, bet aš suprantu, tas planas iki šiol prieinamas tik kai kuriems komisijos nariams, nes bent jau aš jo negavau. Ir dar vienas dalykas, norėjau paklausti. Ponia A. Širinskienė sakė mačiusi ponios naujosios LRT vadovės atsakymą. Aš suprantu…
PIRMININKAS. Laiko jūs turite vienam klausimui, dabar jau naudojate dvi minutes.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, ar ponia A. Širinskienė yra kažkokia ypatinga komisijos narė, kad tik ji gauna kažkokius atsakymus?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pradžioje gal pradėsiu nuo plano. Planą mums suformavo pats Seimas, užduodamas 12 klausimų, į kuriuos mes privalome atsakyti. Dėl dalies klausimų mes jau turime informaciją, o į tuos, dėl kurių neturime, artimiausiu metu atsakysime. Mums labai svarbu gauti atsakymus būtent iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, nes tikrai apimtis labai nemaža, ką jie turės nustatyti, jie paprašė skirti šiek tiek daugiau laiko, tai būtent to ir laukiame.
O kiti klausimai dėl termino. Paskutiniame posėdyje, jeigu gerai pamenu, buvo tas klausimas paminėtas, tai mes išsakėme nuomonę, kad galbūt logiška būtų pratęsti, nei daugiau, nei mažiau, būtent tik tam terminui, per kurį truko, tarkim, dokumentų pateikimas.
Dėl A. Širinskienės. Iš LRT atsakymą aš gavau šiandien rytą, tai negalėčiau pakomentuoti, ar spėjo kiti nariai susipažinti, ar ne, nes Sekretoriatas turėjo jau įdėti į intranetą.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog kolegai A. Navickui pareplikuosiu, prieš užduodama klausimą. Yra keista, kai asmuo, kuris dirba komisijoje, dar klausia, po tyrimo praėjus keliems mėnesiams, ką mes norime tirti. Jūs pagaliau pasiskaitykite Seimo nutarimą, kur yra įpareigojimai komisijai su klausimais, ir matysite, į kokius klausimus komisija turi atsakyti.
Lygiai taip pat, grįždama prie savo klausimo esmės, tiesiog aš manau, kad mūsų komisija dirba pakankamai objektyviai, nes tos abejonės, kurios mums kyla, vėliau patvirtinamos kitų institucijų. Mes turėjome abejonių dėl „Tūkstantmečio vaikų“, tiesiog „Tūkstantmečio vaikų“ klausimą, VPT vėliau tas abejones patvirtindama atidavė prokuratūrai, o Kovos su sukčiavimu tarnyba pradėjo tyrimą. Tai ir Europos Komisijai kyla abejonių. Manau, tyrimo objektyvumu tikrai negalima abejoti.
O komisijos pirmininko norėčiau paklausti ir galbūt išgirsti tą patikinimą, nes jūs kalbėjote apie teisės aktų planuojamus pakeitimus. Tiesiog ar komisija konsultuosis su LRT dėl tų tesės aktų pakeitimų, nes, manyčiau, būtų tikslinga įtraukti ir tą instituciją, kurią liečia.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Būsimame posėdyje apie tai ir norėjau pakalbėti su komisijos nariais, ką reikėtų įtraukti, rengiant teisės aktų projektus. Kiek žinau, ministerija yra pasirengusi padėti, kaip suprantu, šios dabartinės LRT vadovybės tikrai yra geranoriškumas prisidėti prie tyrimo esmės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau paklausti, su kokiomis problemomis komisija susidūrė, medžiagos pateikimas, dar visa kita? Ir antras klausimas būtų, kas yra planuojama dar nuveikti, ką matote, ką reikėtų dar padaryti?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kaip ir minėjau, pagrindinės problemos buvo tiesiog medžiagos pateikimas, mes ir dabar dalies dar neturime. Be abejo, prašysime naujosios vadovybės ją pateikti. Kaip žinome bent jau iš dabartinės vadovės, tą medžiagą ketina mums pateikti. Mes su ja susipažinsime ir tikrai galėsime padaryti tinkamas išvadas.
Ką ketiname dar padaryti? Kaip minėjau, mes esame atsakę tik į didesnę dalį klausimų, mums suformuluotų Seimo, tai, ko gero, į likusius dar turėsime iš esmės atsakyti, dar papildomą informaciją gavę, galbūt papildyti iki tol turimus atsakymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų laikas baigėsi.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, kviesčiau paremti iniciatyvą pratęsti tyrimą, nes priežastys tikrai yra objektyvios. Ankstesnė LRT vadovybė tiesiog piktybiškai nebendradarbiavo su komisija, dokumentų pateikimas vėlavo tris mėnesius. Mes negalėjome per tą laiką vykdyti Seimo įpareigojimų. Manau, kad tikrai būtų teisinga tą terminą pratęsti ir mūsų tolesnį darbą.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Kaip A. Širinskienė minėjo, esu šios komisijos narys, tiesa, turbūt antrarūšis, ir nežinau, kiek čia būsiu, nes klausimas po to, kaip Seimas elgėsi su kaimo tyrimų komisija, su žemės ūkio reikalų tyrimų komisija, rodo, kad norima tirti tik kai kuriuos klausimus. Bet tikrai noriu padėkoti ponui A. Nekrošiui, kuris gražiai pradėjo šitos komisijos darbą.
Galiu pasakyti, kad šitos komisijos darbą galima dalinti į du etapus: pirmas etapas, kai tikrai vyko labai kolegialus darbas, paskui kolegialiam darbui kažkas atsitiko. Dabar vienas iš komisijos narių manęs irgi ką tik perklausė, ar kažkada buvo posėdis, kuriame buvo svarstyta ir oficialiai nutarta, kada komisija, kiek ir kaip turi pratęsti. Atsakiau, kad ne, ir tas komisijos narys irgi labai nustebo, kodėl visa tai vyksta. Bet tai galima paaiškinti ir tuo, kad ponia A. Širinskienė dabar vadovauja dar vienai komisijai. Ir aš suprantu, kad apskritai Seime turbūt greitai turėsime ponios A. Širinskienės gal vieną komisiją, kuri svarstys įvairius klausimus. Todėl sakau, kai Agnė dabar replikavo, ar aš nesuprantu, ką tiria komisija, aš suprantu, bet aš žinau, kad komisija turėjo ir savo tyrimo planą, kuriuo pirmininkas žadėjo pasidalinti, deja, nepasidalino. Ir mano pasitikėjimas šitos komisijos veikla labai sumažėjo.
Pratęsimas, man atrodo, tėra tik laikymas naujos LRT vadovybės už pasaitėlio. Ir tikrai mes turime galimybę iki birželio 1 d., jeigu norėtume, surašyti. O jeigu norime ištirti visą pasaulį ir jeigu norime surinkti duomenis nuo Adomo ir Ievos, tai, aišku, tam neužteks laiko ir iki rugsėjo 24 dienos. Tikrai siūlau nebalsuoti už šitos komisijos darbo pratęsimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, jos išsiskyrė, todėl kviečiu balsuoti po pateikimo dėl šio nutarimo projekto.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 57, prieš – 13, susilaikė 17 Seimo narių. Taigi po pateikimo nutarimui pritarta.
Siūlau ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje dalyvauja A. Kubilius. Kviečiu į tribūną.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesiruošiu čia daug kalbėti, atrodytų, toks paprastas klausimas, bet yra proga užduoti esminių klausimų. O esminis klausimas susideda iš dviejų dalių.
Pirma dalis, tai klausimas skambėtų labai paprastai: ko šita komisija norima pasiekti? Jeigu pažiūrėtume į kitas centrinės Europos mūsų kaimynines valstybes, kur judama link tokio švelnaus autoritarinio režimo, ko požymių yra ir Lietuvoje, tai tokia komisija turi labai aiškių tokiu atveju politinių tikslų ir ją reikėtų daryti nuolatine komisija – LRT veiklos priežiūros komisija. Tada būtų viskas aišku. Nes, manau, dabar tie čia datų atidėliojimai… Aš beveik įsitikinęs, kad jeigu aš teisus dėl politinių tikslų, tai rugsėjo 24 dieną bus pasiūlyta dar nukelti datą, ir bent iki Prezidento rinkimų kitais metais tokia komisija veiks, kad LRT žinotų, kas yra Lietuvoje valdžia. Čia vienas dalykas. Todėl aš siūlau tą klausimą labai rimtai apsvarstyti ir nebežaisti žaidimo.
Jeigu yra tokių sumanymų, tada reikia kurti nuolatinę komisiją, kad visi žinotų, ko yra siekiama. Jeigu tai tik techniniai klausimai, kaip čia kolega A. Nekrošius pasakojo, kad kažko nespėjo apsvarstyti, tada vėl yra dvi galimybės: arba komisija dirba prastai, tinginiauja, nieko neveikia, tada reikia ją uždaryti, o jeigu komisija dirba taip gerai ir objektyviai ir nesikiša politiškai jautriais klausimais į televizijos veiklą, tiesiog nori padaryti gerą darbą, tokiu atveju aš siūlau padidinti komisijos mandatą (nes komisija, atrodo, tikrai gerai dirba ir tinka valdantiesiems, ir t. t.), padidinti mandatą, kad ji kartu ištirtų ir žemės ūkio reikalus. Jeigu komisija yra tokia gera, gerai dirba, tai pabandykime padaryti ją tikrai objektyvią. Aš siūlau, gerbiami kolegos, čia tuos esminius klausimus šituo labai svarbiu reikalu ir išsamiai aptarti.
PIRMININKAS. Daugiau diskutuoti užsirašiusių Seimo narių nėra.
Motyvai už – Seimo narys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pritariu A. Kubiliui, kad reikia komisijos dėl žemės ūkio, bet pritariu ir gerbiamo A. Nekrošiaus iniciatyvai, kad reikia duoti daugiau laiko šitai komisijai. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tiesą pasakius, nemanau, kad čia motyvai ką nors pakeis. Tiktai galiu pasidalinti tam tikru liūdesiu, kad ir savo naivumu, dėl kurio nesigailiu, kad tikrai vis dar tikėjau (bent jau iki vakarykščio balsavimo Ekonomikos komitete), kad laikinosios komisijos tiria tam, kad išsiaiškintume visus neaiškumus, bet kai atsiranda selekcija, kai mūsų LRT komisijos narė eina prižiūrėti, kaip balsuoja Ekonomikos komiteto nariai, supranti, kad, deja, Seimas nelabai nori išsiaiškinti visko.
Turbūt reikės kitos kadencijos, kad galėtų būti išsiaiškinti šios kadencijos valdančiųjų užslėpti klausimai, ir tada vėl sakysim, kad šiaušiasi plaukai, mes negalėjome pagalvoti, kad tai vyksta. Dėl to liūdna.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 60, prieš – 14, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Dėl viso nutarimo. Motyvai už – Seimo narys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Džiaugiuosi, kad paagitavau A. Kubilių. Darykim iš tikrųjų abi komisijas ir leiskime šitai komisijai pabaigti darbą.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamas Pirmininke, ačiū už galimybę išsakyti poziciją. Man atrodo, ne vieną kartą kalbėjome apie Seimo ir politikų kišimąsi į nacionalinio transliuotojo veiklą. Kabantis Damoklo kardas virš nacionalinio transliuotojo tikrai nepadeda nacionalinio transliuotojo veiklai. Priminsiu, kad yra grupės Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą įvertinti, ar toks Seimo narių, politikų kišimasis į nacionalinio transliuotojo veiklą atitinka Konstitucijos nuostatas. Vis dėlto suprantu, kad kokia nors parlamentinė kontrolė turi vykti ir ji čia vyksta, nors jai ir nepritariu. Bet jeigu jau vyksta, būtų gerai, kad ji vyktų per trumpiausią įmanomą laikotarpį. Žinodamas, kad mes turime daug įstatymų projektų, kuriuos turime svarstyti, turime ir mokesčių reformos klausimus, ir žemės klausimus, žemės ūkio paskirties klausimus, aš siūlyčiau koncentruotis ten, kur mūsų darbas duotų didžiausią naudą, ir ten, kur, man atrodo, žmonėms labiausiai reikia. O parlamentinę kontrolę vykdyti kaip įmanoma greičiau.
Todėl kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų net keista klausyti kai kurių opozicijos narių pasvarstymų, kai jie teigia, kad komisijos darbas trukdo dabartinei Lietuvos valstybinei televizijai ir radijui. Yra visiškai priešingai. Kai yra sužinoma, kokios buvo problemos, kokie neskaidrumai, kokios galimos korupcijos apraiškos ir kiti dalykai, tai yra kaip tik labai didelė pagalba LRT tam, kad galėtų susitvarkyti su tomis problemomis ir mes turėtume iš tikrųjų atitinkančius Jungtinės Karalystės standartą, apie ką kalbėjo naujoji LRT vadovė, televiziją ir radiją, kokius mes visi savo valstybėje ir svajojame, ir norime turėti. Šiuo atveju, manau, tie pastebėjimai apie kokią nors kenksmingą veiklą ar norą ką nors padaryti blogo yra visiškai sąmokslų teorijų pobūdžio. Tikrai kviečiu visus pritarti ir palaikyti, nes mums valstybėje iš tiesų yra svarbu, kad tokios opios problemos, kurias buvę valdantieji turėjo galimybę spręsti daugybę metų, pastebėti ir pamatyti, tiek metų buvo nespręstos. Tikrai reikia tik džiaugtis, kad tai yra daroma dabar, ir pagaliau atsirado ryžtinga politinė jėga, kuri tuos dalykus atlieka. Prašau kolegų palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tai, ką aš išgirdau dabar, ką gerbiamas M. Puidokas pasakė, čia yra iki rugsėjo 24 dienos. Tai, manau, ar čia reikia verstis per galvą tai komisijai? Vasaros laikotarpis ateina. Tai siūlyčiau pratęsti ilgiau tą laiką – iki gruodžio 1 dienos arba net iki kitų metų sausio 1 dienos, ir apie tai kalbėti. Būtų gal realu ir tada komisija neskubėdama viską padarytų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad išaiškėjus „MG Baltic“ bylai ar atskleidus dalį VSD pažymų, aiškėja, kad tam tikros… galbūt „MG Baltic“ darė didžiulę įtaką ir Lietuvos radijui ir televizijai, komisijos nariams, naudoja… akivaizdžiai matome, kad yra užvaldytos ne tik politinės partijos, liberalai, konservatoriai, bet užvaldyta ir žiniasklaida. Todėl, man atrodo, tikrai būtina suteikti daugiau laiko. Išaiškėjus naujoms aplinkybėms, tikrai reikia patyrinėti komisijai šiek tiek plačiau, kaip išlaisvinti žiniasklaidą, kaip išlaisvinti konservatorius, kad jie nevykdytų kokių nors grupuočių politikos. Man atrodo, kad ši komisija tikrai turi darbo ir turėtų atkakliai darbuotis. Tikrai reikia pratęsti laiką. O per šį jos darbą, matyt, išaiškės dar kokių nors naujų aplinkybių. Jeigu reikės, dar pratęsime laiką.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Aš politinės jėgos, kuri yra ryžtinga dėl visko, išskyrus žemės ūkį, atstovui norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje nėra valstybinio radijaus ir televizijaus, o yra visuomeninis transliuotojas. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Išties nesu naivuolis ir nemanau, kad ši komisija ar kita komisija išlaisvins nacionalinį transliuotoją iš konservatorių įtakos. Tikrai nesu naivuolis. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas. Būtent šios partijos vadinamasis nacionalinis transliuotojas gauna biudžeto lėšas. Ir labai svarbu, kad tos lėšos būtų panaudotos efektyviai, kad darbuotojai negautų vokeliuose, pabrėžiu, vokeliuose. Tuo turėtų susidomėti Audito komiteto pirmininkė ir visas Audito komitetas, nes iki visai neseno laiko, kaip žinote, buvo mokama įteisintuose vokeliuose, tai yra autorinės sutartys, išskyrus komercijos direktorių, visi gaudavo metinį, primenu, 5 tūkst. litų atlyginimą. Tai kokias pensijas tie garbaus amžiaus, visą gyvenimą išdirbę žiniasklaidos atstovai gaus? Pasiskaičiuokite. Tai yra faktas, faktas fiksuotas, ir aš manau, kad efektyvus lėšų panaudojimas objektyviam, skaidriam nuomonės pateikimui visuomenei yra labai svarbu.
Čia reikėtų išgryninti ir užkirsti kelią, užkardyti tuos visus veiksmus, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir šioje srityje, apriboti apetitus tokių prodiuserių kaip ponas E. Jakilaitis su visa company. Palyginkime gaunamas pajamas arba LRT skiriamą biudžeto dalį jam ir jo kompanijai, ir visiems kitiems, tai akivaizdus, draskantis akis, badantis akis neigiamas pavyzdys. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš čia beveik įtikintas P. Gražulio ar A. Skardžiaus siūlau tiesiog papildyti nutarimą ir surašyti aiškų sąrašą, kurie prodiuseriai yra netinkami ir kurie tinkami. R. Karbauskis yra garsus prodiuseris televizijos serialų, reikia jį įrašyti pirmu numeriu, kad jis yra tinkamas. Ponui P. Gražuliui noriu pasakyti, kad aš pritariu tam, kad būtų tiriama ir likviduojama koncernų įtaka televizijoms. Vieno koncerno įtaka yra aptarta, aš siūlau aptarti ir kito koncerno įtaką, taip pat įrašyti į šį nutarimą, kad reikėtų aptarti, kaip kitas koncernas daro įtaką televizijai.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, balsuojame dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 64, prieš – 14, susilaikė 18 Seimo narių. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2106) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1087(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1087. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Pasiūlymų yra tik iš Vyriausybės. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas iš esmės pritarė visiems Vyriausybės pasiūlymams. Vienam pritarė iš dalies, dėl įstatymo projekte… Yra tikslinga nustatyti, ką siūlė Vyriausybė, kad iki įstatymo projekto įsigaliojimo padarytiems mokesčių įstatymų pažeidimams įstatymo projekto nuostatos netaikomos. Mokesčio administravimo įstatymo 140 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pritariame komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Motyvai dėl viso.
Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti Prezidentės inicijuotam įstatymo projektui. Vienas svarbus dalykas, kurį Prezidentė akcentuoja, kad kai yra neaiškios kilmės pajamos, jos turėtų būti ne tik apmokestinamos, kai yra nustatomos, apmokestinamos, bet taip pat turėtų būti ir nustatyta adekvati bauda. Šiuo metu, jei yra nustatomos tokios pajamos, joms yra taikomas 15 % gyventojų pajamų mokestis ir vėliau teismas gali pritaikyti labai platų spektrą baudų, bet jos dažniausiai sudėjus būna mažiau negu 30 %, kartais 20 % nuo visos neaiškios kilmės pajamų sumos.
Priėmus šį įstatymo projektą, bus pritaikyta maksimali iki 100 % bauda nuo mokestinės sumos. Taigi, jeigu yra 100 tūkst. neaiškios kilmės pajamų, tai 15 tūkst. – mokesčiai, plius 15 tūkst. – bauda. Tai, aš sakyčiau, būtų pirmas reikalingas žingsnis. Bet čia reikėtų nesustoti ir kalbėti apie dar didesnes baudas tokiais atvejais, jeigu tos pajamos yra neaiškios kilmės ir negali asmuo pateisinti, kaip ir iš kur jis uždirbo tokias pajamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitokių nuomonių nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 7 nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-1087 pritarta. Skelbiu pertrauką iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti darbo vietas ir mes tęsime rytinį šios dienos posėdį. Pagal Statuto 208 straipsnio 14 dalį yra kviečiamas aplinkos ministras K. Navickas atsakyti į Seimo narių raštu pateiktus klausimus. Primindama Statuto straipsnį, tiesiog informuoju jus, kad tam skiriama ne daugiau kaip 20 minučių.
Gerbiamas ministre, jūsų atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašome į tribūną.
12.00 val.
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, reaguoju į šią ypač svarbią valstybei problemą, kurios pagrindu dešimt Seimų narių iškvietė šiandien mane atsakyti į klausimus, kurie yra susiję su valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos valdymu, veiklos organizavimu. Esu tą pasirengęs padaryti. Tą ir darau. Tik noriu pasakyti (ir tai yra gana svarbu), kad pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo įstatymą ir pagal EBPO rekomendacijas valstybės valdomų įmonių valdymas, veiklos organizavimas yra griežtai atskirtas nuo politinės valdžios įtakos. Todėl ne visi klausimai yra mano kompetencijos. Kai kurie klausimai gali būti atsakyti tik vertinant pačios įmonės veiklos rezultatus, o tas galėtų būti tik po metinės veiklos ataskaitos pateikimo.
Aplinkos ministerijos funkcija, kaip ir minėjau, yra aiškiai apibrėžta įstatymu ir viena iš prerogatyvų, viena iš teisių, kuria mes naudojamės ir kurią mes turime, yra vadinamasis lūkesčių raštas, lūkesčių rašto suformavimas ir iškėlimas įmonei tikslų, pagal kuriuos bus vertinama ir įmonės veiklos ataskaita.
Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos tie tikslai yra šie: patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus, jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, įgyvendinti bendrą valstybinio miško priešgaisrinės apsaugos sistemą; organizuoti ir (ar) įgyvendinti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą, remontą visų nuosavybės formų miškuose, diegti pažangias miškų veisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miškų išteklių naudojimo technologijas, šešta, siekti maksimaliai įmanomo veiklos efektyvumo ir pelno, kartu užtikrinant darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą, ir prisidėti prie miško ūkio sektoriaus plėtros.
Kol kas Aplinkos ministerija, būdama šios įmonės steigėja, nemato objektyvių priežasčių, dėl ko reikėtų kištis ir taikyti intervencines priemones, nes, priešingai, ekonominės veiklos rezultatai rodo, kad pirmojo ketvirčio pajamos didėja 3,7 %, o miškų kirtimo apimtys dėl to buvo tos pačios. Efektyvumo rodiklis yra akivaizdus. Visus Valstybinių miškų urėdijos veiklos rezultatus Aplinkos ministerija vertins pasibaigus finansiniams metams.
Taigi prie klausimų. Pirmas: „Prašome patikslinti, koks nustatytas valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus atlyginimas – kokia pastovioji ir kokia kintamoji dalis, ar yra skirtas priedas, jei yra – kokio dydžio?“
Pažymėtina, kad valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus atlyginimas yra nustatytas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu. Vyriausybei tuo metu vadovavo A. Butkevičius. Tos tvarkos pagrindu nustatyti šie dydžiai: pastovioji dalis – 5 tūkst. 55 eurai, kintamoji – 25 %, tas sudaro 6 tūkst. 31 eurą iki mokesčių.
Antras klausimas: „Koks valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos filialų girininkų vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2018 metų pirmąjį ketvirtį?“
Šis dydis yra 1 tūkst. 799 eurai.
Trečias klausimas: „Kadangi vienas iš valstybinių miškų valdymo reformos tikslų buvo ženkliai padidinti tiesiogiai miške dirbančių eigulių, girininkų pavaduotojų, girininkų ir kitų specialistų darbo užmokestį, kokie dabar, po reformos, vadovaujančių Valstybinių miškų urėdijai asmenų ir dirbančių miške atlyginimų skirtumai?“
Noriu pasakyti labai atsakingai – reforma nepabaigta, reforma tik pradėta. Nebuvo tokio pažado ženkliai padidinti atlyginimus. Pažadas buvo, kurį dabar įgarsinu ir pakartoju – sulyginti pagal didžiausią atlyginimą tos kategorijos darbuotojų atlyginimus. Įmonė peržiūrėjo atlyginimų pertvarkymo tvarką ir, kaip sakiau, kai bus… ir tikslas tai pasiekti yra lūkesčių laiške. Kaip įmonė tai įgyvendins, bus vertinama metų pabaigoje.
Ketvirtas klausimas: „Kokių konkrečių veiksmų ėmėsi Aplinkos ministerija, siekdama sušvelninti neigiamas socialines miškų urėdijų reorganizavimo pasekmes? Kiek buvusių miškų urėdijų darbuotojų, t. y. reorganizavime dalyvaujančių įmonių dirbančiųjų, laiku ir viešai buvo informuoti apie konkrečias karjeros galimybes valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos administracijoje, ar urėdijų darbuotojai buvo viešai kviečiami dalyvauti atrankose ar pretenduoti į tas pareigas, kurias dabar yra užėmę asmenys, nedirbę reorganizavime dalyvavusiose įmonėse?“
Atsakymas yra toks. Aplinkos ministerijos pasirinktu reorganizavimo būdu, t. y. prijungimu, iki minimumo sumažintos galimos neigiamos socialinės reorganizavimo pasekmės. Valstybinių miškų urėdijos visa apimtimi užtikrintas konsoliduotų miškų urėdijų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, visų darbuotojų, išskyrus nesutikusius tęsti darbo santykių, darbo santykių tęstinumas ir apsauga. Kadangi 348 miškų urėdijų darbuotojai raštu nesutiko tęsti darbo santykių Valstybinių miškų urėdijoje, jiems pagal kolektyvines darbo sutartis sumokėtos visos priklausančios išeitinės išmokos bei kompensacijos ir darbo sutartys nutrauktos.
Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą reorganizavimo procese, nuolat konsultavosi su Valstybine darbo inspekcija įvairiais darbo įstatymų vykdymo klausimais: dėl darbuotojų perkėlimo į Valstybinių miškų urėdiją procedūros, dėl įspėjimo terminų darbuotojams, kurie nesutiko dirbti Valstybinių miškų urėdijoje, ir kitais klausimais. Darbo inspekcijos išaiškinimai buvo išplatinti visiems miškų urėdijų darbuotojams ir pačioms urėdijoms, kaip įstaigoms.
Penktas klausimas yra susijęs su įmonės veikla. Kaip sakiau, į jį bus atsakoma pasibaigus finansiniams metams, nes tai yra susiję su veiklos organizavimu ir tai nėra mano, kaip ministro, kompetencija.
Šeštas klausimas: „Kokių konkrečių veiksmų ėmėsi Aplinkos ministerija, siekdama sušvelninti neigiamas socialines miškų urėdijų reorganizavimo pasekmes? Kiek buvusių miškų urėdijų darbuotojų, t. y. reorganizavime dalyvaujančių įmonių dirbančiųjų, laiku ir viešai buvo informuoti apie konkrečias karjeros galimybes valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos administracijoje, ar urėdijų darbuotojai buvo viešai kviečiami dalyvauti atrankose arba pretenduoti į tas pareigas, kurias dabar yra užėmę asmenys, nedirbę?..“ Atsiprašau, čia sumaišiau klausimus. Atsiprašau: „Kokios konkrečios skaidrumą ir viešumą užtikrinančios priemonės buvo naudojamos parenkant darbuotojus į šiuo metu užimtas vadovaujančių specialistų pareigas Valstybinių miškų urėdijoje?“
2017 m. gruodžio 8 d. mano įsakymu buvo patvirtinta nauja valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto struktūra, pagal kurią numatytos centrinės arba… centrines funkcijas vykdantys papildomi skyriai, t. y. miškininkystės, gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos, medžioklės, miškų sėklų, sodmenų, miško apsaugos ir panašiai. Visa informacija apie atrankas į visas vadovų ir specialistų pareigas Valstybinių miškų urėdijos centrinėje administracijoje ir regioniniuose padaliniuose buvo skelbiama informuojant darbuotojus, taip pat Valstybinių miškų urėdijos interneto tinklalapyje, taip pat per įmonės „Linkedin“ paskyrą socialiniuose tinkluose.
Septintas klausimas: „Kiek laiko Valstybinių miškų urėdijoje dirbo patarėjas ir kokio dydžio išeitinė išmoka jam buvo išmokėta? Ir kokio dydžio išeitinės išmokos buvo išmokėtos miškų urėdams, dirbusiems daugiau kaip 10 metų?“
Šie du klausimai, kaip ir sakiau, yra susiję su įmonės veikla. Ar tai buvo padaryta teisėtai, laiku ir tinkamai ir ar nebuvo išmokėtos per didelės kompensacijos, tokių duomenų aš neturiu. (Balsai salėje) Todėl… (Balsai salėje) Galim, bet nesikišam. Tą aš kelis kartus pabrėžiau. (Balsai salėje)
Devintas klausimas yra susijęs. „Dėl kokių priežasčių laiku nebuvo užtikrintas integruotos miškų ūkio veiklos apskaitos informacinės sistemos IMŪVIS efektyvus naudojimas 2013 m. spalio 28 d. jungtinės veiklos sutartyje Nr. 132 nustatyta tvarka, nors ji jau kainavo 3,5 mln. eurų? Kas Aplinkos ministerijoje Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyta tvarka buvo atsakingas už paminėtos jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę?“
Klausimas yra pakankamai sudėtingas ir didelės apimties. Tam mes buvome atlikę ir vidinius tyrimus. Trumpai pristatysiu, kokia buvo eiga šitos sistemos, kokie veiksmai yra atlikti ir kas už tai buvo atsakingas.
IMŪVIS sistemos techninė užduotis buvo parengta 2009 metų pabaigoje. Patvirtinta atsižvelgiant į tuo metu visas technines sąlygas. Tuo metu Aplinkos ministerijai vadovavo G. Kazlauskas, Tautos prisikėlimo partija. Pirkimas IMŪVIS sistemai įdiegti buvo įvykdytas tik 2013 metais, t. y. praėjus beveik ketveriems metams. Čia kyla vienas iš tokių klausimų, kodėl tiek daug, ypač kalbant apie informacines technologijas, buvo delsta? Šiuos sprendimus priėmė Generalinė miškų urėdija, vadovaujama B. Sakalausko, o Generalinės miškų urėdijos priežiūrą vykdė Aplinkos ministerija, kuriai tuo metu vadovavo ministras V. Mazuronis. Patys darbai yra priimti 2016 metais rugsėjo mėnesį, ministru tuo metu buvo K. Trečiokas. Tokios yra prielaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad jau pirmomis darbo dienomis buvo atėję labai daug signalų, kad šita sistema yra moraliai pasenusi ir greičiausiai jos nebus galima įdiegti, buvo vykdomi bandomieji tyrimai. Jų išvados, atėjusios iki manęs, yra neigiamos. Greičiausiai šitos sistemos nebus galima įdiegti. Tam mano pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išanalizuoti IMŪVIS įsigijimo, sukūrimo ir diegimo aplinkybes.
Darbo grupė, atlikusi sutarties vykdymo ir rezultatų priėmimo vertinimą, nustatė, kad vertinant sutarties techninės priežiūros atstovų išvadą galima spręsti, kad paslaugos, nors ir pažeidus sutarties vykdymo terminą, atliktos tinkamai. Visa bėda iš tikrųjų yra ta, kad per tą laiką yra moraliai pasenusi informacinė platforma, todėl šita sistema negali atliepti šios dienos poreikių.
Siekiant įvertinti asmenų, dalyvavusių sistemos įsigijimo ir diegimo procese, buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Iš jos kaip tik vakar gavome atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Tokia situacija dėl Valstybinės miškų urėdijos. Tiek iš mano pusės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmumą užduoti klausimus suteiksiu tiems Seimo nariams, kurie pasirašė šį teikimą jus pakviesti ir atsakyti į klausimus. Pirmasis klausia J. Sabatauskas. Prašau, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Pone ministre, jūs iš devynių klausimų neatsakėte mažiausiai į penkis klausimus.
K. NAVICKAS. Ne…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes neprašome jūsų kištis į valstybinės įmonės veiklą, tačiau jūs, kaip atskaitingas Seimui asmuo, privalote pateikti mums informaciją ir tą informaciją jūs tikrai turėtumėte teoriškai būti pajėgus gauti iš valstybinės įmonės, bet jūs nepateikėte mums tos informacijos nei į antrą, nei į trečią, nei į penktą, nei į septintą, nei į aštuntą klausimus. Kaip čia yra? Ar jūs nenorite, ar tiesiog jūs nepajėgus tai daryti? Čia būtų toks preliminarus, nes mes neišgirdome atsakymo.
K. NAVICKAS. Galiu atsakyti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Prašom.
K. NAVICKAS. Aš atsakiau išsamiai į pirmą ir trečią klausimus. Dar kartą galiu pakartoti. Vidutinis mėnesio atlyginimas 2018 metų, tiksliau, girininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas 2018 metų I ketvirtį yra 1 tūkst. 799 eurai. Aš tai sakiau savo pranešime.
Trečias klausimas. Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių tikslų – sukurti vieną visai įmonei darbo apmokėjimo ir darbuotojų motyvacijos sistemą. Naujo atlygio sistemos numatomi pagrindiniai kriterijai: vienodas bazinis atlyginimas už darbą vienodomis sąlygomis ir vienodos atsakomybės, tais pačiais principais grįsta motyvacijos už rezultatus sistema, atlygio rėžiai, atitinkantys ir viršijantys vidutinį atlyginimą Lietuvoje. Visi kiti klausimai, susiję, kas, kiek, kur įdarbino ir kas ką išmokėjo, yra įmonės metinės ataskaitos turinys ir dabar per anksti tai vertinti. Toks mano atsakymas. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Deja, toks atsakymas, kolega, gal nediskutuokime. Deja, toks atsakymas, o dėl jo turinio ir gebėjimo atsakyti mes spręsime atitinkamai galvodami apie atsakymų turinį.
Antrasis pasirašęs ir galintis užduoti klausimą – V. Kamblevičius. Ar V. Kamblevičius nori paklausti?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Jau praėjo neseniai beveik pusė metų, reorganizacija. Tenka važinėti po urėdijas. Faktiškai žmonės, kurie likę, likę be priežiūros ir jų vadinamosios algos kokios buvo, tokios ir yra. Paliko maždaug pusė žmonių, (…) išėjo savo noru, ir dirba darbą dvigubai didesnį, ir tas pats. Jeigu sprendžiame aukščiausiu lygiu, keliame viršininkų algas, kodėl negalime tiems eiliniams, kurie dirba už du?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą, bet aš nelabai suprantu teiginio, kodėl jūs sakote, kad jie dirba už du. Kol kas reorganizacija, ir dar kartą, ir dar kartą turiu pabrėžti, tai ir buvo žadėta, visi šie metai yra reorganizacijos metai. Vadinasi, tai, kas yra žadėta, ir tai, kas buvo įvardinta viešai ir Seimo plenarinėje sesijoje, iki metų pabaigos bus įgyvendinta. Tokie yra siekiai.
Dabar dėl algų aš atsakyti atsakiau. Atlyginimų peržiūrėjimo sistema yra vykdoma. Jūsų klausimas greičiausiai dar susijęs ir su padalinių vadovais, nes, sakėte, be priežiūros palikti. Padalinių vadovų atranka vyksta visu tempu ir iki birželio mėnesio, įsitikinęs, kad absoliučiai didžioji dauguma padalinių turės savo vadovus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dar trečias kolega, kuris užsirašė ir rašė reikalavimą, – tai E. Pupinis. Suteikiu pirmumo teisę paklausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų šiek tiek neaišku. Mes nesiūlome kištis į įmonės valdymą ar panašiai. Tačiau sunku tikėti, kad jūs negalite gauti informacijos apie konkrečius skaičius, ir tai neturėtų būti paslaptis. Iš tikrųjų valstybės miškai – mūsų turtas. Žmonės gauna atlyginimus, ir ypač, kai iškeliamas klausimas dėl konkretaus pareigūno, kuris buvo priimtas trumpam patarėju, ir po to, eina kalbos, gavo labai didelę išmoką, tai neturėtų būti paslaptis mūsų valstybėje. Negi jūs manote, kad mes privalome kreiptis į prokuratūrą, norėdami sužinoti paprasčiausią informaciją?
Nežinau, jeigu jūs neatsakysite į šitą klausimą, tai tiek to. Antras klausimas: vis dėlto ar tikrai įvykdysite pažadą, kad miškų urėdijos centras būtų provincijoje? Ačiū.
K. NAVICKAS. Į antrą klausimą – tai taip, yra įmonei pavesta įvertinti visas aplinkybes ir pasiūlymai turi būti pateikti aplinkos ministrui. Tas pažadas galioja, kaip ir sakiau, tik supraskite viena – tai yra metai, mes esame viduryje arba pradžioje, tiksliau, viduryje reformos.
Taip, aš turiu duomenis, kurių jūs klausėte, jeigu jūs klausėte konkrečiai apie R. Prūsaičio… Aš nežinau, apie kurį jūs klausėte. Tai yra taip, jis dirbo nuo sausio 3 dienos iki balandžio 20 dienos ir buvo atleistas šalių susitarimu išmokant šešių mėnesių bazinį atlyginimą, kompensaciją. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, gal nediskutuojame, tiesiog dabar suteiksiu galimybę… Bet prieš tai pasitarkime. Klausimams laikas baigėsi, bet matau, kad norinčiųjų paklausti yra dar daug. Gal penkias minutes siūlau. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad klausinėtume penkias minutes, spaudžia mygtuką „už“, kas – 10 minučių, spaudžia mygtuką „prieš“, ir susitarsime.
Už – 42, prieš – 31. Klausinėjame penkias minutes ir pagal užsirašymo eilę klausia P. Saudargas. Ruošiasi J. Razma.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, man daug labiau kelia nerimą ne tos sritys, už kurias jūs esate teoriškai atsakingas, bet praktiškai: jūs sakote, kad tuo metu buvo kitas ministras, tai čia dabar įmonės kompetencija, ne jūsų ir panašiai, ir panašiai. Bet būtent Baltijos aplinkos forumas, kurio esate vienas steigėjų, vienas kūrėjų, buvęs vadovas, darbuotojas ir t. t., jūsų VšĮ, pavadinkime trumpai, tikrai pelnosi, gyvena, dirba iš labai daug europinių projektų ir Lietuvos biudžeto. Dabar maždaug apie 40 mln. eurų turbūt tokių summa summarum projektų, kai kurie truks apie 10 metų, tai ar jūs neplanuojate grįžti, nes jau kadencija bus pasibaigusi. Ar nėra taip, kad jūs, būdamas ministras, proteguojate šią VšĮ, kuri neaišku, kodėl kelis kartus brangiau perka žemės ūkio techniką, išsaugodamas vieną iš paukščiukų… klausimai… granuliavimo techniką ir t. t.?..
PIRMININKĖ. Laikas, kolega! Ačiū. Jūsų laikas!
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ir tikrai yra daug klausimų, kuriuos gavo mūsų komiteto nariai iš kitų organizacijų, ir į juos reikės taip pat atsakyti.
K. NAVICKAS. Klausimas pirmiausia nesusijęs, kas buvo pateikta. Antras dalykas, jūsų klausime yra daug neteisingos informacijos. Aš nesu ir niekada nebuvau Baltijos aplinkos forumo steigėjas. Aš buvau dalininkas, mano teisės yra neribotam laikui atsisakytos. Aš galiu pretenduoti bet kada, bet tokių planų aš nesu numatęs. Sumos yra gerokai išpūstos. Aš nežinau, iš kur jūs imate. Neturiu atsakymo dabar ir negalėčiau atsakyti, nes pirmiausia tai – ne mano kompetencija. Aš šitos įmonės niekada neprotegavau ir neproteguosiu. Visi sprendimai buvo priimti, ką jūs kalbate dėl projekto, prieš man pradedant vykdyti pareigas, ir dėl to laikau jūsų klausimą kaip visiškai nekorektišką, neparengtą ir netinkamą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, gal vis dėlto jūs pasvarstytumėte, ar tos pareigos, kurias dabar einate, jums nėra per sunkios. Štai ir premjeras turėjo pakankamai griežtu tonu pasakyti jums dėl patarėjo R. Sakalausko situacijos. Jūs kažkaip labai lengvabūdiškai žiūrite į įvairias atlyginimų disproporcijas, į galimą piktnaudžiavimą, kur spauda mirga jau nuo įvairių publikacijų, ir kažkaip nematyti, kad jūs pajėgtumėte susitvarkyti. Net ir čia diskutuojama urėdijų reorganizacija juokingai atrodo, kad iki šiol įmonė nežino, kur jos buveinė. Nuo Katinų mes nedaug tepasistūmėjome, atrodo. Ir tas R. Prūsaičio atlyginimo išeitinės slėpimas – kažkoks naivus dalykas. Gal tikrai pagalvokite, ar tos pareigos nėra per sudėtingos jums?
K. NAVICKAS. Pagalvosiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Matulas klausia. Atsiprašau. Gerbiamas J. Sabatauskas, prieš suteikiant žodį A. Matului, dėl vedimo tvarkos. (Balsas salėje) Nesiskaito. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke, būkime biedni, bet teisingi. Kai mes priversti antrą kartą klausti ministro to, kas buvo jau raštu, ir tik kai antras klausėjas paklausė, jis teikėsi atsakyti į vieną iš tų praleistų klausimų, jūs dabar sakote, tik papildomos penkios minutės. Gal priverskime ministrą, kad jis pirmiausia atsakytų į raštu užduotus klausimus ir mums antrą kartą ir trečią nereikėtų klausti?
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tada nereikės tų penkių ar 10 minučių papildomų.
PIRMININKĖ. Žinote, prievartos netaikysiu ministrui, ką jis turi atsakyti, bet Seimas…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tada nedarykime balsavimo, kiek papildomų minučių.
PIRMININKĖ. …žino Statutą. 20 minučių buvo skirta atsakyti į klausimus.
Dabar apskritai Statuto 208 straipsnis. Nesiginčykime! Kolegos, bėga laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia yra piktnaudžiavimas, nes mes neturime teisės…
PIRMININKĖ. Jūs, kolegos, balsavote.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …iškviesti valstybės įmonės vadovo. Mes galime iškviesti tik ministrą paklausti. Ministras piktnaudžiauja.
PIRMININKĖ. Mes, kolegos, dabar tikrai piktnaudžiaujame laiku. Paprašysime toliau tęsti darbą. Seimas balsavo už penkių minučių klausinėjimą. Neįskaitydama šio mūsų pasikalbėjimo kviečiu kalbėti ir paklausti A. Matulą. Po to suteiksime žodį R. Morkūnaitei-Mikulėnienei.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, žiūrėkite, jūs teigiate, kad buvo pasiūlytas žmonėms darbas, nesutiko, virš 300 atleista. Bet realiai vyko kitaip. Pavyzdžiui, Pakruojo urėdijoje iki įmonės reorganizavimo buvo kviečiami žmonės ir jiems buvo siūloma: išeikite, nes jūs neturite perspektyvos. Taip iki įmonės reorganizavimo išėjo iš darbo 24 žmonės, išmokėjus jiems kompensacijas. O po įmonės reorganizavimo toliau žmonės atleidžiami. Jau yra pasakyta ir neleidžiama sodinti medelių medelyne. Medelynas puikiai veikė – virš 60 žmonių dirbo. Dabar liepta per trejus metus parduoti. Pakruojis netenka apie 60 darbo vietų. Smulkiems rangovams irgi… apie 70 miško kirtėjų darbo nebus, nes, matyt, viena pasamdyta Latvijos mašina padarys visus darbus. Tas regionas netenka apie 150 darbo vietų vien dėl to. O kur dar kelių reorganizavimas, aplinkos…
PIRMININKĖ. Pone Antanai, klauskite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. …Sveikatos ministerijos, keliai tragiški. Tai kur jūsų tos išsakytos iki minimumo sumažintos socialinės pasekmės? Kurioje vietoje jūs čia sumažinote tas pasekmes, nes regionai žūsta?
K. NAVICKAS. Čia labai daug temų palietėte. Nežinau, kiek čia jums į jas atsakyti, nes neužteks tikriausiai laiko atsakyti. Nebuvo atleisti, ką jūs kalbate, tie žmonės, nors teigiate, kad jie buvo atleisti – išėjo patys savo noru. 348 darbuotojai išėjo patys, nesutikę pereiti į valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją. Tai yra faktas.
Dėl medelynų. Greičiausiai kalbate ta aprėptimi, nes medelynų pertvarkymo planas buvo patvirtintas, jeigu neklystu, 2016 metų pradžioje, taip pat prieš man pradedant eiti pareigas, gerokai prieš. Tas planas yra vykdomas. Jis tiesiog nebuvo sustabdytas, nes patys miško sistemos darbuotojai pagal efektyvumo ir naudingumo kriterijus buvo apsisprendę eiti tuo keliu, kuris dabar vykdomas. Čia ne mūsų pertvarkos išdava ta aprėptis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Radvilės nematau. Klausia J. Olekas. Ruošiasi S. Gentvilas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pone ministre, aš noriu pasitikslinti dėl tų klausimų, kurie buvo užduoti. Jūs kalbate apie girininkų atlyginimus. Tai dar kartą pakartoju, kad nė centu nepadidėjo girininkų atlyginimai, įvykdžius reformą. Zarasų…
K. NAVICKAS. Reforma dar nebaigta. Aš tai sakau.
J. OLEKAS (LSDPF). …girininkas gauna 765 eurus, o pagal jūsų reformą ir jūsų nurodymus direktoriaus pavaduotojui buvo nustatyta virš 5 tūkst. Jūs pats paminėjote, kad išeitinė išmoka buvo virš 30 tūkst. eurų. Tas tikslas, kurį kėlėte ir mums čia aiškinote prieš reformą, kad svarbiausia – miške dirbantiems žmonėms, o nueita visiškai kita kryptimi. Gal jūs galite man dar kartą pasakyti, kuo remiantis ir kokį nustatėte dabartiniam direktoriui atlyginimą, nes pagal Vyriausybės nutarimą…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. OLEKAS (LSDPF). …naujos įmonės direktorius gali gauti kintamąją dalį tik po šešių mėnesių?
K. NAVICKAS. Aš dar kartą turiu pakartoti – reforma nesibaigė. Mes turime visus metus ir po metų aš galėsiu atsakyti ir priimti priekaištus, kuriuos jūs išsakote. Ji nesibaigė, jos yra tik pradžia.
Kokiu pagrindu buvo priimtas? Aš sakiau atsakydamas į klausimus. Turiu vėl susirasti tą dalį. Tai yra 2016 metų Vyriausybės nutarimas, 2016 m. sausio 18 d. nauja redakcija išdėstytas Vyriausybės nutarimas dėl valstybės įmonių vadovų atlyginimų nustatomos… nutarimo veikla. Kas siejasi su kintamąja dalimi? Kadangi tai nebuvo nauja įmonė, nes nutarimas kalba apie du variantus: arba yra nauja įmonė, arba po įmonės rezultatų, tai buvo reorganizacija esamos įmonės. Išaiškinimą, kaip taikyti šitą nuostatą, mes esame gavę iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tą jums taip pat esu atsakęs iš Seimo tribūnos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Simonas Gentvilas gal palauks, kol… Dėl vedimo tvarkos – Eugenijus.
E. GENTVILAS (LSF). Ne, aš po viso proceso.
PIRMININKĖ. Po viso. Gerai. Klausia S. Gentvilas ir matysime, kaip suspėsime pagal laiką.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau visų pirma pasveikinti naują miškų urėdiją, konsoliduotą, nes jinai tapo antra didžiausia dividendų mokėtoja Lietuvoje šiais metais po „Lietuvos energijos“, net „Lietuvos geležinkeliai“ nesugebėjo sumokėti kol kas dividendų. Mane šiek tiek apakino jūsų klausimas dėl jūsų patarėjo, konkrečiai buvusio generalinio miškų urėdo, įdarbinimo keturiems mėnesiams. Jis buvo įdarbintas šių metų pradžioje ir po keturių mėnesių jam buvo išmokėta šešių mėnesių išeitinė pašalpa. Ar tai buvo jūsų asmeninis politinio pasitikėjimo asmuo, kaip patarėjas, ir kuo jūs grindžiate tokią išmoką?
K. NAVICKAS. Maišote tris dalykus. Buvo, atrodo, pono J. Razmos klausimas apie poną R. Sakalauską. O čia yra kalbama apie įmonės patarėją, net ne mano, net nežinau, kaip atsakyti. Dėl R. Sakalausko irgi galiu atsakyti, tai nėra mano… nei vienas, nei kitas nėra mano politinio pasitikėjimo patarėjas. R. Sakalauskas yra valstybės tarnautojas, ministerijos vyriausiasis patarėjas. Jam galioja Valstybės tarnybos įstatyme numatyta apsauga ir reglamentas.
Kalbant apie R. Prūsaitį, tai buvo įmonės sprendimas ir, kaip sakiau, jeigu įmonei bus padaryta žala ir visa kita, mes galėsime vertinti tik po ataskaitos pateikimo. Kol kas tokių prielaidų, kad kažkas buvo padaryta netinkamai, aš nematu.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Nustatytas laikas jums atsakyti į klausimus baigėsi. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Šitas žanras, kai ministras atsakinėja į Seimo narių klausimus numatytas Seimo statute.
PIRMININKĖ. Taip.
E. GENTVILAS (LSF). Bet tą straipsnį dabar galėtume pavadinti patyčių žanru.
PIRMININKĖ. Bet yra toks straipsnis…
E. GENTVILAS (LSF). Paradoksas, kad tyčiojasi iš ministro ne Seimo nariai, kurie pateikia dalykinius klausimus, bet ministras iš Seimo narių, atsakinėdamas, kad jis negali žinoti, valdybos kompetencija. Tai yra jūsų ministerijai pavaldžios įmonės veikla, jos operatyvinį veiklos stebėjimą ir vertinimą jūs privalote daryti. Ką reiškia tokie pasakymai Seimo nariams, kad po metų jūs galėsite? Mano manymu, ačiū, ministre, nereikia. Niekas jūsų po metų nebeklaus. Jums laikas susiprasti, kad jūs esate ministras ir už ką jūs esate atsakingas. Jūs parodote savo nekompetenciją, kuri iš tikrųjų arba egzistuoja, arba tai yra bandymas išsisukti nuo realių atsakymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir J. Olekas. Tai jau nebėra tas žanras…
J. OLEKAS (LSDPF). Ne, ne, aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos. Ačiū, ministre, jūs galite atsisėti.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš tik priminsiu, kad paprastai būdavo tokia nerašyta tradicija: kai ministrai atsakinėdavo į klausimus, tai jie visada mums pateikdavo atsakymus raštu, atėję čia pakomentuodavo, atsakydavo, bet mes visi turėdavome raštu.
Antras dalykas. Aš noriu nuimti tą uždangą, kuria čia ministras prisidengė, kad gavo atsakymą iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ministerija atsakydama labai aiškiai rašo: „Informuojame, kad ministerijai (t. y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai) nėra suteikta teisė aiškinti teisės aktų nuostatų, o šiame rašte išdėstyta tiktai ministerijos specialistų nuomonė, kuri jūsų institucijai nėra privaloma.“ Ir raštas baigiasi tuo, kad siūloma šiuo atveju taikyti nutarimo 1.3 punktą, o 1.3 punktas yra mokėti kintamąją dalį po šešių mėnesių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi argumentai išsakyti. Likome su ta informacija, kurią gavome. Tiktai noriu pasakyti, kad Statutas nenumato galimybės raštu pateikti atsakymus į klausimus. Galbūt praktika tokia ir buvo.
12.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2071 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame mūsų darbą ir aš kviečiu pateikti Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2071 kolegę I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Seimui nutarimą dėl pavasario sesijos darbų programos papildymo. Prašau įtraukti į darbų programą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą Nr. XIIIP-2069. Jeigu jūs tam pritarsite, tuomet aš jį konkrečiai pristatysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Narkevičius dėl pateikimo nori klausti.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Taip, dėl pateikimo, dėl įtraukimo į…
PIRMININKĖ. Darbotvarkę.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …darbų programą. Ponia Irena, prašom pasakyti, kas yra tokio skubaus, kad reikia dabar įtraukti į tą programą ir laikas yra ribotas? Kokios esminės priežastys? Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Aš noriu tiesiog priminti, kad tokios gairės jau egzistavo dėl valstybinės kalbos politikos 2003–2008 metais. Gairių turinį ir tą strateginį dokumentą rengė mūsų komisija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Ji dabar ir pamatė, kad galiojimo laikas yra pasibaigęs ir reikėtų atnaujinti mūsų dokumentą, kurį mes kažkaip buvome primiršę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo gal galime bendru sutarimu? Galime. Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. (Balsas salėje) Paklausite dėl pačių gairių. Balsuojame dėl įrašymo į sesijos darbų programą ką tik paprašyto įstatymo projekto. Prašom balsuoti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Seimo nutarimo.
PIRMININKĖ. Seimo nutarimo. Balsuojame dėl Seimo nutarimo, kad papildytume sesijos darbų programą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių. Vienbalsiai pritarta siūlymui papildyti sesijos darbų programą. (Gongas)
12.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektas Nr. XIIIP-2069 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektas Nr. XIIIP-2069. Pateikimas. I. Degutienė. Prašom, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ačiū, kad pritarėte įtraukimui į programą. O dabar noriu pateikti kartu su kolegomis R. Baškiene ir A. Gumuliausku Seimui Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių projektą.
Kaip jau sakiau, tokios gairės buvo 2003–2008 metais, tačiau jau praėjo dešimt metų ir mes neturime tokio veikiančio kalbos politikos dokumento. Nors Valstybinės kalbos politikos gairių projektas buvo paruoštas 2009–2013 metams, tačiau kažkaip atsitiko, kad jis nebuvo pateiktas ir nebuvo patvirtintas, nes buvo sakoma, kad reikia laukti, kol Konstitucinis Teismas įvertins mūsų Valstybinės kalbos įstatymą.
Taigi dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis galiojančių teisės aktų, valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatų neapima šiandieninių realijų. Siekiant, kad valstybinė kalbos politika atitiktų šiandienos valstybės ir visuomenės poreikius, gebėtų laiku reaguoti į aktualijas, t. y. į integracijos procesus Europos Sąjungoje, migraciją, informacinių technologijų plėtrą, būtinas sisteminis jos planavimas, tikslų ir uždavinių nustatymas ir išgryninimas. Šiandien daugelis Europos Sąjungos šalių turi savo kalbos politikos dokumentus. Estija turi jau patvirtintą ilgalaikę estų kalbos strategiją. Patvirtinę šias gaires ir priemonių planą, turėtume ir mes tokią strategiją rengti.
Šiuo metu Europoje išsiskiria Prancūzija. Prezidentas E. Makronas paskelbė prancūzų kalbos plėtros planą, numatantį gaivinti prancūzų kalbos prestižą pasaulio mastu. Prancūzija šiandien steigia Prancūzų kalbos namus, kuriems vien įkurti skiria 200 mln. eurų. Lietuva kol kas bene vienintelė Europos Sąjungos šalis, kalbos politiką vykdanti tik pagal senokai priimtus įstatymus ir neturinti nacionaliniu mastu veikiančios kalbos prestižo programos bei ilgalaikės strategijos. Todėl parengtos gairės yra valstybinės kalbos politikos planavimo dokumentas, nustatantis pagrindinius artimiausių penkerių metų valstybinės kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.
Gairės parengtos remiantis dabar galiojančiu Valstybinės kalbos įstatymu… tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 1995 metų yra įvykę tam tikri pokyčiai, todėl, aptariant kalbos statuso problematiką, turi būti atsižvelgta, kaip sakiau, ir į mūsų narystę Europos Sąjungoje, kintantį santykį su anglų kalba, kalbos plėtrą skaitmeninėje erdvėje ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lietuvių kalbos prestižui, numatomi būdai, kaip reikia jį didinti Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse. Gairės numato ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus, kurie parodytų, kiek veiksmingai bus vykdoma valstybės kalbos politika. Šios gairės galėtų tapti dokumentu, kuriuo remiantis būtų galima pradėti rengti ilgalaikę lietuvių kalbos strategiją, numatančią, kaip lietuvių kalba turėtų vystytis per artimiausius 20–30 metų. Prašau pritarti šiam projektui, o į klausimus, jei jų bus, aš pabandysiu atsakyti.
PIRMININKĖ. Taip, išties klausimų yra. E. Pupinis klausia pirmasis, ruošiasi S. Tumėnas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Seimo Pirmininko pavaduotoja, yra nutarimas ir nutarime yra toks 15 punktas, kur parašyta, kad „svarbiausi veiksniai, turintys neigiamos įtakos dabartinei valstybės kalbos būklei, yra šie“, ir vienas iš jų – „valstybinei kalbai ir jos prestižui nepalanki mokslo politika, daranti neigiamą įtaką ir lietuvių kalbos tyrimams bei jų plėtrai“. Šiuo metu taip pat girdėti, kad bandoma reorganizuoti, sujungti, likviduoti. Ar nemanote, kad bent jau priėmimo, svarstymo metu procesai turėtų būti pristabdyti? Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų neatsitiktinai parašytas toks sakinys. Jei jūs pasidomėtumėte filologijos studijomis, ypač lietuvių kalbos, tai nebelieka magistro studijų, lieka tik bakalauro studijos. Visai neseniai, kada mes turėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, tai Signatarų rūmuose mes kalbėjome ir didžioji dalis ten susirinkusių filologų, kurie tikrai yra lietuvių kalbos puoselėtojai, pedagogai, mokslininkai, būtent tai ir akcentavo, kad požiūris į lietuvių kalbą yra gerokai pasikeitęs ne tik visuomenėje, bet ir aukštosiose mokyklose. Iš tiesų aš galiu tik tiek priminti, kad universitetų statutai bus tvirtinami čia, Lietuvos Respublikos Seime. Į tai mes irgi turėtume atkreipti dėmesį, tvirtindami statutus. Kaip aš pristatyme kalbėjau apie Prancūziją, tai iš tikrųjų yra Europos Sąjungos valstybė, kur prezidentas E. Makronas kaip prioritetą iškelia prancūzų kalbos raštingumo puoselėjimo ir kitus klausimus. Mes, maža valstybė, į tai irgi turėtume atkreipti dėmesį. Tuo labiau kad šiandien informacinių technologijų amžiuje, jūs pasižiūrėkite, net ir mes, politikai, jeigu kalbame lietuviškai, tai būtinai turi būti koks nors intarpas angliškai, kitaip tu esi nemodernus. Gal iš tikrųjų modernumas yra viena, gal galimas kitose srityse, bet ne vartojant lietuvių kalbą viešai?
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Ažubalis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, ačiū už pristatymą. Nežinau, kaip kolegoms, bet man šitas gairių pristatymas tiesiogiai susijęs su pirmame aukšte eksponuojama paroda „Šimtas svarbiausių lituanistinių knygų Lietuvos atkūrimo šimtmečiui“, ją organizavo keturi E. Pupinio minėti institutai, kuriuose dirba mūsų kalbininkai, istorikai, literatai, tautosakininkai. Taip, šitų gairių priėmimas ir lems, ar šitie minėti lituanistikos institutai ir toliau galės ramiai, tikslingai bent penkerius metus į priekį dirbti. Aš noriu akcentuoti, kad šitos gairės yra inovatyviai parengtos. Čia nepamirštama ir lietuviakalbė išeivija, kas yra svarbu pasaulio lietuviams, pristatomas net kalbinis kraštovaizdis. Gairėse atsispindi nuostatos, kad būtina stebėti ir tirti kalbinius pokyčius, kaip padėti naujųjų imigrantų bendruomenėms integruotis į lietuvių gyvenimą. Tai kartu ir atsakymas ponui kolegai J. Narkevičiui, kad šitas gaires būtina kuo greičiau…
PIRMININKĖ. Kolega, jau laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …priimti. Taigi, gerbiama pranešėja, ar jums neatrodo, kad šitų gairių priėmimas būtų paskata susivienyti opozicijai, pozicijai – visam Seimui? Ir ypač smagu, kad opozicijos atstovė pristato šitas gaires.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą, bet turbūt jūs pats ir atsakėte į tą klausimą, kad mes, trys pasirašę po šiuo Seimo nutarimu, ir esame iš skirtingų frakcijų. Aš manau, kad tai yra tikrai bendras reikalas ir ne pagal tam tikras pavardes, o dėl to, kad mes esame Lietuvos piliečiai. Konstitucijoje parašyta, kad lietuvių kalba yra mūsų gimtoji kalba, ir tai yra valstybinė kalba. Man atrodo, kad viskas čia nuosekliai ir yra išdėstyta.
O kai jūs dar kartą paminėjote apie mokslinių institutų sujungimą, tai, kiek aš turiu informacijos, tas procesas yra pristabdytas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Ažubalis. Ruošiasi A. Gelūnas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už pristatymą. Tačiau aš norėčiau paklausti štai dėl ko. Siūlomo nutarimo 2 straipsnis skelbia: pavesti valstybinėms institucijoms, departamentams, ministerijų, įstaigų atstovams sukurti priemonių įgyvendinimo planą. Aš noriu paklausti, o kur tada bus akademikai, kur bus Lietuvių kalbos instituto atstovai, jeigu šitą įgyvendinimo planą rengs tiktai tegul ir kvalifikuoti, bet valstybės tarnautojai, o ne specialistai? Ar nereikėtų čia įrašyti ir papildyti, kad į šitą gairių įgyvendinimo planą būtų įtraukti ir mokslinių tyrimų institutų atstovai?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pavedimas tiesiogiai bus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Dabar, jeigu mes įsivaizduojame, kad komisija yra gerbiamas A. Antanaitis ir dar keletas žmonių, tai jūs esate neteisus. Aš kviesčiau apsilankyti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje ir pasižiūrėti, kiek ten iš įvairių institutų dirba mokslininkų, kurie ir užsiima ekspertiniu darbu. Kaip ir prieš tai visą strategiją jie buvo parengę iki 2008 metų, taip ir dabar, jeigu bus patvirtintos šitos gairės, jie gaus tą įpareigojimą. Kiek man teko bendrauti, iš esmės jau yra numatyta ir ta strategija, kur, jūs teisingai pastebėjote, dalyvauja tikrai labai daug mokslininkų ekspertų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi J. Narkevičius.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji prelegente, už tikrai labai reikalingo dokumento pristatymą. Aš įdėmiai skaitydamas šitą ilgoką ir truputį klampoką, prisipažinsiu, tekstą, labai pasigedau vieno aspekto, t. y. bendrojo ugdymo sistemoje esančio lietuvių kalbos mokėjimo lygio aiškaus įvardijimo, o jisai, būkime atviri, yra katastrofiškas, kai kur nesiekia net dviejų balų pagal dešimties balų sistemą. Aš labai siūlyčiau tiesiog raudona linija pabraukti šitą dalyką, labai aiškiai identifikuoti šitą labai esminę problemą.
Antra mano klausimo dalis. Jūs minėjote, kad tokių gairių jau būta. Ar buvo įvertinimas, ar tos gairės, jų įgyvendinimas buvo sėkmingas? Nes iš daugelio klausimų, kurie paminėti šiose gairėse, atrodo, kad daugybę metų nedaryti tam tikri būtini darbai. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Man atrodo, kad jeigu mes politikos gairėms pritartume, tai kada jau būtų konkreti strategija, kur būtų aiškūs numatyti planai su numatytomis, sakykim, netgi datomis, kada ir ką daryti, tai tas būtų aiškiau.
Dabar apie tai, sakykim, tos gairės, kurios buvo anksčiau priimtos ir po to jau buvo vėlgi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinta strategija, tai reikia pripažinti, kad apie 70 % uždavinių buvo įgyvendinta, tačiau, be abejo, ne visi. Atsižvelgdama į tai ir prieš pateikdama šitą Seimo nutarimą, tikrai aš konsultavausi ir dirbau kartu su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tiek vadovu, tiek ekspertais, kurie ir pasakė, kad būtent strategijoje bus daugiau aiškumo, o mūsų uždavinys žiūrėti, kad tie darbai būtų sėkmingai 100 % įvykdyti, ne taip, kaip dabar, na, deja, bet jie nebuvo visiškai įvykdyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi paminėjau, maloniai kviečiu J. Narkevičių paklausti. Trumpas klausimas ir trumpas atsakymas.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Stengsiuosi trumpai. Pirmas klausimas, kiek supratau, nuo 2008 metų lyg ir nėra tų gairių, taip? Kaip tas laikotarpis praėjo ir kaip mes gyvenome be šitų gairių?
Kitas dalykas, dėl pačių gairių turinio. Čia pažymėsiu, kad būtume teisingai suprasti, mes pasisakome už lietuvių kalbos stiprinimą, už tobulą vartojimą, už išsaugojimą, lietuvių kalbos tapatumą vienareikšmiškai, tik klausimas kyla dėl sąryšio su kitų kalbų vartojimu. Pavyzdžiui, 17 punktas skelbia, kad, sakykim, aukštosiose mokyklose valstybinė kalba yra lietuvių ir studijos kita kalba gali būti vykdomos tik tam tikrais atvejais. Jeigu kokią nors programą…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). (Taip, ačiū, baigiu.) …norės vykdyti anglų kalba, tai pagal šitą sistemą to negalės. Ar čia nebūtų prieštaravimo ir ar nereikėtų tų dalykų patobulinti, kad kitų kalbų vartojimas neprieštarautų lietuvių kalbai, o atvirkščiai, plėtotų, bet ir kitoms sudarytų galimybes? Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, kad jūs puoselėjate lietuvių kalbą, aš nė kiek neabejoju, nes jūs puikiai lietuviškai pats kalbate. Tai viena.
O kita, tikrai ir šiandien yra studijų programos, kurios vyksta ne lietuvių kalba, kad ir Vilniaus universitete, bet čia daugiau galbūt, Jaroslavai, akcentas į tai, kad pačios filologijos studijos, ypač lietuvių kalbos studijos… Kurie studijuoja lietuvių kalbą, anksčiau turėjo ir bakalauro, ir magistro studijas. Toliau, informacinės technologijos, pažiūrėkite, kiek daug yra suanglintų žodžių, nelietuviškų. Ar angliškai mes rašome, ar rusiškai rašome, ar lenkiškai, ar lietuviškai, tai ta kalba turi būti gryna.
Kiek tas praktikoje atsiliepia? Per tą laiką nuo 2008 metų iš tikrųjų mes akivaizdžiai matome, kad čia lietuvių kalbos mokslininkai, ekspertai iškėlė tą klausimą, kad lietuvių kalba, nors Konstitucijoje įvardinta kaip valstybinė kalba, po truputį kažkaip modifikuojasi, praranda savo tikrumą netgi mokslo srityje, tai iš tiesų mūsų Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir yra ta institucija, kuri kartu su mokslininkais išgrynina jūsų keliamus klausimus. Aš manau, kad turint… Nes čia yra, kaip sakau, pradinės gairės, arba vizija, dokumentas. Tačiau konkrečią strategiją mes įpareigosime padaryti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.
O kitas dalykas – mūsų uždavinys: ir jūs, ir kiti Seimo nariai – mes galėsime paklausti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, kaip ta strategija gyvenime veikia ar ji neveikia. Galbūt mums reikia ką nors tvarkyti, gal patį įstatymą reikia kitaip koreliuoti. Būtų toks atsakymas.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege, jūs išsamiai atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pasisakau už, nes pirmiausia visi puikiai suprantame, jog kalba yra mūsų valstybės ir tautos išlikimo, gyvavimo garantas ir pagrindas. Todėl pateiktas teisės aktų projektas yra tikrai labai svarbus šia prasme, taip pat tai yra ir realių darbų gairės. Nes pagal šį kalbos politikos planavimo dokumentą bus sudaryta darbo grupė, parengsianti valstybinės kalbos politikos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo visose mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse priemonių planą. Tad raginu pritarti šiam itin svarbiam dokumentui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Kaip paminėjote, mes esame už lietuvių kalbos plėtojimą, tobulą jos žinojimą, tapatumo išsaugojimą. Vienas niuansas, dėl kurio norėjau pratęsti kalbą, ypač dėkodamas poniai Irenai už išsamų atsakymą, vis dėlto šitų gairių minėtuose punktuose yra numatytas ne filologinės aukštųjų mokyklų programos mokymas vien valstybine kalba, o ir kitų programų, kur nurodomas valstybinės kalbos būtinumas. Dėl šito dalyko būčiau linkęs pritarti po pateikimo, tikėdamasis, kad per svarstymą mes patikslinsime tą gairių momentą, kad rastume bendrumą (išsaugodami lietuvių kalbos autentiškumą ir vartojimą) neuždrausti plėtoti aukštojo mokslo studijas kitomis kalbomis, ypač anglų, vokiečių, čia nekalbu tiktai apie lenkų, nes lenkų kalba yra Balstogės universiteto skyriuje, tai labiau kalbama apie anglų kalbos vartojimą. Dėl šito niuanso užsirašiau prieš, bet esu tiek prieš, kad netgi balsuosiu už, būtent dėl šito momento. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos gairių“ projekto.
Balsavo 79 Seimo nariai: vienbalsiai 79 Seimo nariai pritarė po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomas nenumatytas. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną. Sutarėme bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, laikas skelbti… I. Degutienė. Prašom, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai labai noriu padėkoti, ypač žiūriu į gerbiamąjį Jaroslavą. Iš tiesų labai ačiū už supratimą. Tikrai šis gairių nustatymas yra mums pagrindas po kojomis. Noriu pasakyti, kad kaip tik balkone jau yra Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis, kuris viską girdėjo. Tikrai į jūsų pastabas, kurias jūs išreiškėte čia, Seime, bus atsižvelgta. O aš pakontroliuosiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Linkime sėkmės Valstybinei kalbos komisijai taip pat.
Gerbiamieji kolegos, turime pradėti Vyriausybės valandą. Noriu tiesiog informuoti, kad mes nespėjame laiku. Dėl Kultūros rėmimo fondo įstatymo pateikimo derinsime su ministre, kada bus galima rasti kitą laiką.
13.00 val.
Vyriausybės valanda
O dabar skelbiu, kad pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas premjere, pasigedome jūsų paskutinėse Vyriausybės valandose. Džiaugiuosi, kad šiandien esate. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, atsiprašau, labai prašome truputį daugiau tylos, kad galėtume vieni kitus girdėti. Prašom klausti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip, kolegos, prašom tylos!
Gerbiamas premjere, taip atsitiko, kad, vykstant visam dabar Lietuvą drebinančiam skandalui, turėjau galimybę prisipažinti, kad keletą kartų buvau susitikęs su vieno iš minimų koncernų vadovu. Susitikimus plačiai aprašė žiniasklaida, išnagrinėjo faktiškai iki patiekalų, kurie buvo valgyti. Vakar, gerbiamas premjere, buvo paskelbta, kad ir jūs turėjote susitikimų su kitu koncerno atstovu. Tačiau informacijos yra kur kas mažiau. Gerbiamas premjere, gal galėtumėte mums atskleisti šiek tiek plačiau, kiek kartų susitikote, ką kalbėjote? Ar kalbėjote apie Socialdemokratų partijos suskaldymą, pavyzdžiui, arba pareigūnų skyrimą? Gal apie kitus procesus? Manau, kad ir mums, ir visai visuomenei tai yra aktualu ir įdomu.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Skirtingai nei jūs, aš nevaikščiojau į jokį koncerną, nederinau programos, kokių nors politinių nuostatų, paramos neprašiau. Aš bendravau su žurnalistu ir daug tematikų, kurios buvo aptartos bendraujant su žurnalistu, jūs galėjote pastebėti interviu įvairiuose forumuose. Tai siūlau padaryti, pasinaudoti paieškos sistema. „Alfa“ savaitėje“ arba „Alfa.lt“ konferencijoje ir kitokiais būdais galite pasiskaityti turinį pokalbių su žurnalistu. Aš, skirtingai nei jūs, nepietavau, negėriau, nevalgiau nieko, susitikimai vykdavo oficialiuose kabinetuose ir tai nebuvo slapti susitikimai.
PIRMININKĖ. Ačiū, nebesiginčijame, dirbame toliau. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Dumbrava.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, aš labai neblogai vertinau jūsų iniciatyvą pernai rugsėjo mėnesį kurti tą specialiąją tyrimo komisiją dėl verslo įtakos politikams ar politinėms partijoms. Balsavau, kaip ir mūsų frakcija, už šios komisijos sukūrimą žinodamas, kad ir mums, liberalams, bus kokių nors blynų užtėkšta. Tačiau dabar aš girdžiu, kad iš tos komisijos darbo lauko siūloma išimti kai kuriuos fragmentus, perduoti kur nors kitur svarstyti, kitaip sakant, skelbti išvadas tik apie dalį tyrimo medžiagos. Kai kurių verslo grupių įtaką kai kurioms politinėms jėgoms atidėti vėlesniam laikui svarstyti ir t. t.
Kaip jūs žiūrėtumėte kaip vienas iš sumanytojų to teisingo, gero instrumento, kad štai taip fragmentuojama? Ši V. Bako komisija paskelbia dalį poveikių daliai politinių jėgų, o dalis verslo kontaktų su dalimi politinių jėgų atidedama kada nors vėliau? Kaip jūs į tai žiūrėtumėte?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikrai nesu komiteto narys ir nežinau apimčių ir turinio, kas dėl kokio tyrimo vykdoma, tiek informacijos turiu, kiek ir jūs dauguma turite. Tačiau, matyt, paties komiteto pirmininko ar narių reikėtų klausti, kokios apsibrėžtos buvo tos ribos, nes galima, aišku, matyt, plėstis, plėstis iki kokių… pradėti nuo 1990 metų arba galbūt dar ankstesnių. Bet sutinku, kad selektyvumo tikrai neturi būti. Jeigu bus abejonių dėl selektyvumo, aišku, bus ne visas vaizdas ir tada po išvadų patvirtinimo turėtų arba tęsti darbą, arba… Geriausiai, aišku, kad būtų visa apimtimi viskas pasižiūrėta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi J. Olekas.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas premjere, norėčiau jūsų paprašyti galbūt pagalbos, kad jūs savo autoritetu trupučiuką padėtumėte išspręsti vieną klausimą. Yra situacija tokia, kad Lietuvos Respublikos pilietė pagimdė vaikelį būdama Sevastopolyje. Dabar ta teritorija yra nepripažinta Rusijos teritorija, yra Ukrainos. Ji niekaip negauna to vaikelio gimimo dokumentų patvirtinimo. Aš kreipiausi į Vidaus reikalų ministeriją, į Užsienio reikalų ministeriją, į Teisingumo ministeriją, bet kol kas yra pakankamai sudėtinga. Nežinau, gal vidaus reikalų ministras ką nors galėtų pasakyti. Tačiau vienerių metų vaikelis faktiškai po trijų mėnesių (jis kaip nelegalas yra Lietuvoje) turėtų būti atskirtas nuo motinos ir išvažiuoti atgal į tėvynę, nes čia gyvena pagal vizą. Susidaro toks kalambūras, kurio, aišku, neturėtų būti. Norėčiau, kad galbūt jūs įsitrauktumėte ir tą klausimą padėtumėte išspręsti. Labai ačiū.
E. MISIŪNAS. Jeigu aš galiu vietoje premjero, tikrai įsigilinęs į šitą situaciją ir kaip teisingumo ministras, ir vidaus reikalų ministras. Mačiau tą prašymą ir skaičiau, ir žiūrėjome, diskutavome su teisininkais. Ten mes parašėme galimus žingsnius. Ir pagal dabartinę situaciją, taip, mes turime tokią teisinę situaciją, kai mūsų oficiali pozicija yra nepripažinti tos okupuotos dalies valdžios išduotų dokumentų, ir mes pasiūlėme kreiptis į Lietuvos teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Tai iš principo vienintelis normalus teisinis kelias išspręsti šitą problemą, mes galime bandyti sukurti precedentą, nes iš principo yra nuostata, kad mes negalime pripažinti tokio dokumento, bet jeigu sukurtume precedentą, mūsų paklaustų, kodėl, kokiu pagrindu, ar jūs įsitikinote, kad yra pagrįstai išduotas dokumentas. Tikrai aš pats asmeniškai gilinausi į tą situaciją ir objektyviai sutinku su priežastimis, kodėl mes negalime taip lengvabūdiškai pasielgti, bet kreiptis į teismą ir tikėtis, kad teismas pripažins ir išduos juridinį faktą patvirtinantį dokumentą, ir įpareigos įstaigą, manau, labai yra objektu ir realu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš gerbiamo premjero paklausiu kokio pusantro klausimo, premjere. Viena dalis būtų, ar kolegai B. Markauskui paskutinė vinis į atleidimą buvo dėl to, kad aplinkos ministras sakė, kad melžėja negali dirbti valstybėje? Čia gyvulininkystė – užsiėmimas pono B. Markausko buvo tas paskutinis lašas, dėl ko jį reikėjo atleisti?
Kitas dalykas. Tiesiog aš noriu jūsų patarimo paklausti po jūsų pasakymo, kad Valstybinių miškų urėdijos direktoriui mokamas atlyginimas pagal mudviejų balsuotą Vyriausybės nutarimą. Jo 1.3 punkte yra labai aiškiai parašyta, kad naujos įmonės vadovui kintamąją dalį galima mokėti tik po pusės metų. Deja, ministro nurodymu ta kintamoji dalis mokama nuo pirmos jo darbo dienos. Kur mes turėtume kreiptis, kad būtų vykdomi Vyriausybės nutarimai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tiesiog pasitikslinsiu, ar tikrai taip yra, ir jeigu yra Vyriausybės nutarimas pažeistas, tas pažeidimas turi būti panaikintas. Tai ir bus padaryta, jeigu taip yra.
O dėl vinių, tai galim kiekvienas galvoti, kas ten buvo paskutinė vinis ar priešpaskutinė vinis.
PIRMININKĖ. Ačiū, premjere, už principingą atsakymą.
Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi V. Bukauskas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Pirmiausia ir premjerui, ir visai komandai reikėtų padėkoti, kad jau Lietuvoje galima matyti lenkiškus kanalus ir tas bendras projektas gana greitai realizuotas, bet iš to didelio džiaugsmo toks šešėlis. Čia galbūt susisiekimo ministro paklausiu. Gyventojai nemoka prisijungti prie tų kanalų ir šiandien man jau skambino mano apygardos gyventojai ir klausė, kokiu būdu jie gali pamatyti tuos lenkiškus kanalus. Ar nevertėtų vis dėlto parengti kažkokį informacinį… ar bent per vietinę spaudą paplatinti skrajutę ar informacinę instrukciją, nes, kiek žinau, yra trys galimybės: turime priedėlį, ar tada matome, ar nematome, kas žiūri kabelinę televiziją, ar jie matys, ar nematys, ir palydovinę – vėlgi kaip jie galės matyti ar nematyti? Ar planuojate pateikti kaip nors daugiau informacijos, kaip žmonėms prisijungti, nes Seimo narys visų nepakonsultuos ir televizijos kanalų visiems neįjungs? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai ačiū už klausimą. Manau, kad tikrai tai yra bendras Seimo iniciatyvių narių siūlymas, kuris yra (…) Vyriausybės, tikrai labai svarbus žingsnis. Penkių kanalų atsiradimas vienareikšmiškai, manau, prisidės prie mūsų bendruomenės, gyvenančios Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonuose ir netgi dalyje Vilniaus, informacinio atsparumo propagandai, sklindančiai iš Rytų.
Dabar kaip nusistatyti? Pirmiausia kabelinės televizijos neturi tokios galimybės. Jeigu jos norės ir matys, kad yra interesas, sutarčių pagrindu su tuo transliuotoju, ką iki šiol galėjo daryti, gali tą padaryti. Turint bet kokį kitokį priėmimo būdą, t. y. antžeminį, kadangi neskaitmeninės televizijos šalyje kaip ir nebeliko, visi mes perėjome, ta pati instrukcija galioja (tuo metu, kai buvo išplatinta, žmonės puikiai žinojo) ir dabar. Tiesiog reikia perprogramuoti, pasirinkti iš naujo kanalų paiešką ir atsiras papildomi kanalai, kurie dabar yra. Paimti pultelį, paspausti „kanalų paieška“ ir penki nauji kanalai atsiras…
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). …skaitmenoje.
PIRMININKĖ. Dėkojame už atsakymą. V. Bukausko nematau salėje. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Butkevičius. Bet jo nėra, todėl ruošiasi V. Juozapaitis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui dėl darbo vizų trečiųjų šalių piliečiams. Jos galioja tris mėnesius, įsigijimo laikotarpis yra ilgas ir milžiniškos eilės. Verslui darbo jėgos poreikis yra didžiulis. Atvyksta per kitas Europos Sąjungos šalis. Norėjau paklausti, kas padaryta, daroma, kad būtų paprastesnis ir greitesnis darbo vizų įsigijimas?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Padaryti, priimti esminiai sprendimai. Tikrai geri žingsniai. Kaip žinote, dabar yra baltas lapas įmonėms, kurios yra oficialios, vykdančios veiklą. Užsiregistruoja į migracijos tą baltą lapą ir joms neatliekamos procedūros, jos greituoju būdu, t. y. per keletą dienų, per savaitę, gali gauti vizas tokiems darbuotojams.
Faktas, pati nuostata, asmeniui kreipiantis į Migracijos departamentą, yra numatyti trys mėnesiai. Yra patikrinimo procedūros, mes suprantame, pirmiausia ir saugumo aspektai. Be abejo, savo rinkos apsauga. Tai tos procedūros, kokios yra nustatytos, tokios šiandien ir galioja. Bet įmonės, kurios, kaip ir minėjau, tikrai patenka į baltą lapą, į baltą sąrašą, turi galimybę greituoju būdu gauti darbuotojams vizas.
Aišku, procedūras galima toliau tobulinti ir žiūrėti, visada yra tokia galimybė. Tačiau mes visada sveriame ir nacionalinio saugumo prioritetą, ir šiuo atveju verslo norą turėti tokią darbo jėgą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi A. Gelūnas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Visų pirma aš noriu labai nuoširdžiai pasveikinti kultūros ministrę L. Ruokytę-Jonsson, ji šiandien švenčia gimimo dieną. (Plojimai) Kaip tokią dovaną, nes iš manęs dovanų turbūt ji kol kas nepriims, aš tiesiog jai skirtą klausimą adresuosiu premjerui. Gal tai ir bus dovana. O premjeras turbūt padovanos atsakymą visai Lietuvai.
Premjere, šiandien aš jums persiunčiau, nežinau, ar jūs susipažinote, ar ne, gaires, arba, nežinau, skaidres, iš Kultūros ministerijos paruoštukų apie kultūros ir meno įstaigų likvidavimo planą. Tiesiog norėjau paklausti, kokia jūsų pirminė reakcija, jeigu tai yra pirminė reakcija, ir kaip jaustis žmonėms, apie kurių įstaigas yra kalbama? Tegul ir ne konkrečiame plane, tegul ir gairėse, bet vis dėlto, jeigu tokios mintys bręsta Kultūros ministerijos koridoriuose, išties pasitikėti ir tikėtis ko nors pozityvaus sudėtinga. Kada pradėsime kurti, o ne griauti? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai gavau, perskaičiau ir suprantu, galbūt ministrė pakomentuos labiau, yra padaryta studija, pateikta dabartinės situacijos apžvalga ir galimi sprendimo būdai. Ministrė turbūt patikslins. Kol kas nemanau, kad jis buvo diskutuotas su kultūros bendruomene, su plačiąja bendruomene, bet gali būti tos gairės kaip atspirties dokumentai diskutuoti ir kaip argumentai kalbėti, ką reikia tobulinti. Sutikime, kad per tą ilgą laikotarpį gyvenimas keičiasi, vienos įstaigos modernėja, kitos lieka ten, kur buvo. Tikrai nemanyčiau, kad pačios koncepcijos, ar gairių, atsiradimas yra, pirma, sprendimas, antra, kad tai yra kažkas blogai. Gerai, kad tokios koncepcijos, arba gairės, yra pasitelkiamos, matyt, dalyvauja išorės ekspertai, bet yra atspirtis diskutuoti. Bent jau aš taip suprantu, o jeigu ne visai teisingai suprantu, tai ministrė gimtadienio proga patikslins.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū, gerbiamas Juozapaiti, už sveikinimus. Tikrai labai džiaugiuosi, jūs šiandien nepaprastai dosnus.
Norėčiau papildyti premjerą ir priminti, kad Lietuvos Vyriausybės programoje labai aiškiai numatyti prioritetiniai darbai, kurių yra 44. 13 darbas yra kultūros vaidmens įtvirtinimas valstybės politikoje ir tvaraus finansavimo modelio sąlygų užtikrinimas. Šis darbas, kaip žinome, yra viešinamas, prieinamas, matoma, kokios konkrečios užduotys skirtos ministerijai. Viena iš užduočių yra kultūros įstaigų tinklo pertvarka ir viešojo sektoriaus valdymo tobulinimas. Tai yra darbas, kurį mes atliksime, visos pertvarkos, kurios yra suplanuotos mūsų programoje, tikrai, galiu patikinti, įvyks.
Dabar dėl jūsų paviešinto tarpinio, vieno iš daugelio, varianto, darbinių skaidrių viešinimo. Man tik belieka apgailestauti, kad jūs pasirinkote tokį kelią, kai jūs iš kažkur neaiškiais keliais gaunate medžiagą, ištraukiamą iš konteksto, iš proceso konteksto, ir ji pateikiama visuomenei kaip galutinis ir dar įslaptintas variantas. Dar kartą noriu pasakyti, kad visos pertvarkos, kai mes turėsime savo konkrečią, oficialią Kultūros ministerijos poziciją, bus pateiktas galutinis variantas, kuris bus viešinamas visuomenei ir pradedamos diskusijos su kultūros bendruomene. Visada yra viskas daroma atvirai ir viešai.
O vidiniai pokalbiai ar diskusijos, ar darbiniai dokumentai yra tikrai neviešinami, nes variantų ir konceptualių matymų yra tikrai ne vienas. Jūsų pateikta medžiaga tiktai atspindi vieną iš penkių galimų versijų, ji labai ankstyva. Jūsų interpretacijos tik kelia kultūros bendruomenės tam tikras įtampas ir kiršina ją pačią, kartu ji yra ir klaidinama. Manau, kad mes, norėdami matyti progresyviai besikeičiančią mūsų kultūros visuomenę, turėtume kažkaip bendradarbiauti, rasti bendrus sprendimus, bet netrukdyti ir nekiršinti visuomenės, kol nėra galutinio varianto, kuris yra aptariamas kartu su kultūros bendruomene. Mano palinkėjimas būtų: bendradarbiaukime ir kalbėkimės, o ne viešinkime proceso. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir V. Juozapaitis – dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai trumpai. Aš tikrai negaliu nutylėti. Visų pirma, gerbiama ministre, aš primenu, kad Kultūros ministerija yra atvira įstaiga ir institucija, nėra kokia nors Valstybės saugumo departamento užslaptinta įstaiga ir visi jos procesai yra vieši, tai yra viešųjų paslaugų. Ir visiems tai, ką jūs ten kuriate ir ką jūs gvildenate ministerijos koridoriuose, privalo būti žinoma ir vieša. Jūs, kaip ir visada, šį kartą suklaidinote, nes su kultūros bendruomene jūs bent jau dėl šių klausimų tikrai nesitarėte. Aš tik noriu priminti arba informuoti gerbiamąjį premjerą, kad vienas iš variantų, pavyzdžiui, tame plane yra uždaryti arba likviduoti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, vadovaujamą G. Rinkevičiaus. Jeigu jūs tokias… (Balsas salėje) Jūs juokiatės, ministre, bet šis dokumentas iš jūsų politinio pasitikėjimo komandos. Aš tikrai neįėjau į ministerijos stalčius, jūs žiūrėkite, ką daro jūsų…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …valstybės tarnautojai. Kita vertus, tai kelia labai didelį susirūpinimą. Čia toks vienas iš niuansų, kuris rodo, kad jūs šiandien, nors ir gimtadienio dieną, nesate nuoširdi, ko aš jums labai linkiu. Žinoma, ir ramybės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išties diskusijose išaiškės tiesa ir visa tai išsiaiškinsime. Kadangi paskelbiau, maloniai žodį suteikiu A. Gelūnui klausti. Ruošiasi J. Imbrasas.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrei. Gerbiama ministre, labai daug aistrų kelia etatinio mokytojų darbo užmokesčio reforma, daug svarstymų, daug nuomonių už, prieš. Bet ar jums neatrodytų, kad tai yra tik dalinis problemos sprendimo būdas, kad, sakykime, norint suvienodinti mokytojų padėtį provincijoje ir didžiuosiuose miestuose, neišvengiamai teks jungti mokyklas, kad būtų sudaryti mokytojams normalūs darbo krūviai, kad tose mokyklose būtų užtikrinta kokybė? Tas etatinio darbo apmokėjimo modelis su papildomais darbais nesugebės užtikrinti pakankamai kokybiško darbo mokytojams, kurie klasėje turi keturis mokinius, septynis mokinius ir t. t. Kokia būtų jūsų nuomonė? Ar vis dėlto ketinate kada nors inicijuoti tą mokyklų jungimo reformą?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Visiškai teisingai pastebite ir puikiai tikriausiai suprantate, kad švietime vieno sprendimo, kuris išspręstų sudėtingas situacijas, susiklosčiusias per dešimtmečius, tikrai nėra, bet tai nereiškia, kad tų sprendimų nereikia priimti arba kad jie nėra svarbūs. Siekiant sustiprinti situaciją mokyklose, suteikti pagalbą mokytojams, užtikrinti, kad visos ugdymo reikmės būtų tenkinamos būtent atsižvelgiant pirmiausia į vaikų, o ne į suaugusiųjų poreikius, be jokios abejonės, reikia priimti sprendimus dėl etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimo. Tokie siūlymai Lietuvoje jau buvo teikiami, rodos, 10 metų, jei nesu neteisi. Esame pasiekę sutarimą su profesinėmis sąjungomis ir tai yra irgi mūsų įsipareigojimas, kuris yra numatytas kolektyvinėje sutartyje. Be to, be jokios abejonės, turi keistis ir mokyklų finansavimo modelis. Mokyklų tinklo pertvarka vyksta savaime ir natūraliai, daugelis mokyklų, savivaldybių turi priimti tokius sprendimus, bet visi tie sprendimai turi būti labai objektyviai įvertinti, nes kiekvienos savivaldybės situacija labai skiriasi. Todėl siūlymus savivaldybėms mes tikrai teikiame.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi A. Sysas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, pirmininke. Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministrą gerbiamą R. Masiulį. Yra Vilniuje Antakalnis. Jame yra 40 tūkst. rinkėjų, gyventojų dar daugiau. Tai yra daugiau kaip pusė Panevėžio. Jame veikia du paštai. Vienas iš jų –100 kv. metrų patalpos ne per seniausiai buvo remontuojamos metus laiko. Baigus remontą, t. y. remonto metu, kitame pašte nuo ryto iki vakaro stovėdavo 20–30 žmonių eilės, keiksnodamos valdžią. Suremontavus tą paštą dabar pasklido kalbos, klientai sunerimę, kad tą kitą rengiamasi uždaryti, gyventojai informacijos negauna, darbuotojai negauna. Varomi į šoną.
Mano klausimas, ministre. Gal prisidengus optimizacija nereikia uždaryti paštų, kurie teikia labai svarbią socialinę paslaugą? O tą optimizaciją pakreipti kitu kampu, įvertinant Lietuvos pašto vadovo kompetenciją, kuris taip neefektyviai sugeba dirbti – metus laiko remontuoti 100 kvadratų patalpą.
R. MASIULIS. Ačiū jums už klausimą. Pašto vadovas ką tik pasikeitė, naujas žmogus atėjo, tą situaciją įvertins. Įmonė kurį laiką buvo be vadovo.
Dėl paties Antakalnio pašto aš tikslios informacijos dabar neturiu, bet pasidomėsiu ir jums atsakysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Ačienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, trečią kartą tuo pačiu klausimu. Prieš tris savaites jūs pažadėjote asmeniškai pasidomėti situacija, kuri yra Ignalinos atominėje elektrinėje dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo valdyboje, kaip to reikalauja priimtas naujasis Darbo kodeksas. Mano klausimas: kada Lietuvoje bus vykdomi įstatymai, už kuriuos balsavote ir jūs? Nes yra kita istorija dėl darbuotojų kolektyvinių derybų, kai irgi įmonės laikinasis vadovas traktuoja, kaip nori. Aišku, yra ir kitų institucijų, kurių atsakymus siunčia. Pirmiausia aš noriu užbaigti dėl valdybos. Šitai epopėjai jau greitai bus metai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš kalbėjausi su energetikos ministru, kuris pateiks atsakymą jums, ir mane jis informavo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia…
Ž. VAIČIŪNAS. Trumpai papildysiu. Iš esmės dėl valdybos yra teisinė prievolė tada, kada sudaroma nauja valdyba, įtraukti darbuotojų atstovus. Šiuo atveju nauja valdyba nebuvo sudaroma. Išsamesnį atsakymą esame parengę ir jis turėtų netrukus jus pasiekti.
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu patikslinti.
PIRMININKĖ. Patikslina A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Aš jau praeitą kartą papasakojau visą istoriją. Valdybos formavimas ir darbuotojų inkorporavimas į valdybą yra du skirtingi dalykai, nes naujoji valdyba bus sudaryta tiktai, atrodo, 2023 metais. Jeigu tokiais atsakymais mes maitiname vienas kitą ir negalime perskaityti, kas parašyta Darbo kodekse, tai gėda tokiems ministrams. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Taip pasakyta. Klausia V. Ačienė. Ponia Ačiene, klauskite. Ruošiasi G. Skaistė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Klausimas gerbiamai švietimo ministrei dėl Egzaminų centro veiklos, nes visuomenėje kyla pasipiktinimas, ypač kas susiję su egzaminais. Šįmet tai buvo anglų kalbos egzaminas, kurio pirma dalis buvo laikoma balandžio mėnesį, rezultatus žmonės sužinos tiktai birželio mėnesį. Tai nėra aišku, kodėl ta įtampa keliama taip iš anksto?
Kitas dalykas, labai nekokybiškos yra parengtos klausymo užduotys. Ar galvojate ką nors daryti, žiūrėti, šitą tvarką pertvarkyti, ar ką nors?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Valstybiniai egzaminai visada yra labai jautrus dalykas. Tai liečia didelę dalį ir abiturientų, ir tėvų. Jeigu pasitaiko klaidų, tai tikrai yra labai skaudu.
Kalbant apie Nacionalinio egzaminų centro veiklą, kiekvieną atvejį tikrai turime nagrinėti konkrečiai. Dėl anglų kalbos egzamino. Kaip žinome, jis susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis yra žodžiu. Visai neseniai, atrodo, prieš savaitę, praėjusį šeštadienį abiturientai laikė dalį raštu, todėl suteikiant galutinį įvertinimą turi būti įvertintos abi dalys. Todėl vertinimo rezultatai yra paskelbiami, kada abi dalys yra įvertintos.
Dėl užduočių kokybės kiekvienais metais vyksta diskusijų. Tik noriu informuoti, kad pačias užduotis rengė ne Švietimo ir mokslo ministerija ir ne Nacionalinis egzaminų centras. Pačias užduotis rengė mokytojai, įvairių dalykų ekspertai. Kadangi užduotis rengia žmonės, visada vienais metais gali pasitaikyti sudėtingesnių užduočių, gal kartais ir ne visai pavyksta tiksliai suformuluoti. Tą situaciją tikrai vertiname. Jeigu bus nusiskundimų dėl Nacionalinio egzaminų centro, tai klaidos tikrai bus taisomos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi J. Baublys.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Mano klausimas yra apie Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų perkėlimą į Kauną. Vyriausybės ataskaitoje apie tai nė žodžio nekalbama. Per praėjusią Vyriausybės valandą klausiau aplinkos ministro, sakė, kad jokių darbų ta linkme nevykdo.
Dabar A. Stončaičio straipsnis su komentarais, jame kalbama apie šešių ministerijų sukėlimą į vieną vietą ir galbūt Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną. Kalbama, kad diskusijos dėl to vyksta ir klausimas nėra atmestas. Iš principo po rinkimų iš karto prisimenu komentarus, kad politinis sprendimas jau yra priimtas, belieka tiktai jį įgyvendinti. Šiandien jau praėjo kiek laiko, vis dar vyksta tik diskusijos. Prieš metus buvo atmestas mūsų su J. Razma įregistruotas įstatymo projektas, kuriame buvo kalbama apie šitų dviejų ministerijų buveinių perkėlimą į Kauną. Buvo atmestas su mintimi, kad viskas ir taip vyksta, ir jūs čia nelįskite su savo įstatymų projektais, bet šiandien matome, kad iš tikrųjų niekas nevyksta.
Mano klausimas: kas iki šiol buvo padaryta ir ar planuojate iki kadencijos pabaigos, kad šios dvi ministerijos įsikurs Kaune?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai geras jūsų pastebėjimas. Mes turime laiko iki kadencijos pabaigos savo rinkiminius pažadus ir Vyriausybės programą įgyvendinti. Tai ir padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Baublys. Ruošiasi K. Bartkevičius.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Aš noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamas ministre, prasidėjo pasėlių deklaravimas, o tiksliau, liko mažiau kaip mėnuo iki pasėlių deklaravimo pabaigos, tačiau nėra dar patvirtintos aplinkosaugos programų taisyklės, t. y. ražienų laukai per žiemą, tarpinių pasėlių auginimas ariamoje žemėje. Šių taisyklių nežinodami žemdirbiai nežino, ką pasirinkti ir ar išvis dalyvauti šitose priemonėse. Prašau pasakyti, kodėl taip yra ir ar vėl neliks žemdirbiai kalti, pasirinkę šitas priemones be aiškių taisyklių, negalėdami jų įgyvendinti, ir vėl bus baudžiami ir panašiai? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Gal klausimas susijęs su tuo, kad mes kaip tik vakar Žemės ūkio ministerijoje tai aptarėme. Iš tikrųjų yra nuspręsta rekomenduoti ūkininkams pildyti paraišką ir teikti tas aplinkosaugos priemones. O kodėl nebuvo iki šiol tai padaryta? Todėl, kad mes vis dar laukėme iš Europos Komisijos pritarimo. Nes be pritarimo mes negalime finansuoti tų priemonių. Bet nepaisant to, kadangi tikrai tikimės teigiamo komisijos atsakymo, vakar buvo nuspręsta, kad ūkininkai galėtų teikti paraiškas ir pildyti tas aplinkosaugos priemones.
Vienintelis pakeitimas, kas yra padaryta, – sumažintas ražienų galimas plotas nuo 50 iki 30 hektarų. Ši ražienų priemonė, ir pačių ūkininkų vertinimu, aplinkosaugos funkcijos neatlieka, bet bet kokiu atveju, kai gausime ir Komisijos pritarimą, ir tie ūkininkai, kurie užpildę paraiškas nepateikė noro dalyvauti, galės iš naujo tai padaryti. Dar tikrai nėra vėlu, ir visi norintys toje priemonėje galės dalyvauti.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Bartkevičiaus nematau salėje, tad klausia S. Jovaiša. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Klausimą galėčiau adresuoti beveik visai Vyriausybei, bet kreipiuosi į sveikatos reikalų ministrą. Mano rankose yra tokia publikacija apie Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų tyrimą apie girtavimą darbe. Ištirta apie 700 tūkst. atvejų, skaičiai tikrai turėtų būti tikslūs, nežinau, ar jūs girdėjote apie tokį tyrimą, aš paskui galėsiu jums atiduoti. Labiausiai šokiruoja, kad daugiausia tokių girtų darbuotojų darbo vietoje yra žemės ūkio sektoriuje. Ar jūs kokių nors ypatingų priemonių čia numatytumėte, kaip dirbti su tais žmonėmis? Iš tikrųjų su visa pagarba kaimo žmonės yra tapatinami su Valstiečių ir žaliųjų partija, su valdžia ir, matyt, savo kieme gal reikėtų pradėti tvarkytis pirmiausia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klauskite! (Balsai salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tik įžangą, ministras atsakys. Jūs sakėte tapatinamas su valstiečių ir žaliųjų valdžia. Dabar tik belieka išsiaiškinti, ar iš džiaugsmo geria, ar iš nevilties. (Juokas salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū premjerui už įžangą. Iš tikrųjų apie tyrimą girdėjau, skaičiau. Galimybė nustatyti tokius dalykus atsirado pirmiausia dėl to, kad kai kurios įmonės tikrai savanoriškai diegiasi moderniausias sistemas, kurios leidžia įvertinti, kiek jų darbuotojų tiek ateina, tiek išeina iš darbo neblaivūs, nes tai yra labai aktualu autobusų, troleibusų parkų vairuotojams, kad jie neišvažiuotų į reisą… ir reiso metu nevartotų alkoholio. Aš suprantu, kad tyrėjai ir naudojosi tomis technologijomis. Vargu ar čia reikia kokio nors imperatyvaus nurodymo ar sprendimo, kaip ir sakiau, technologijos tikrai leidžia kiekvienam darbdaviui labai efektyviai kontroliuoti šitą procesą. Anksčiau visi vadinamieji alkoholio patikros prietaisai negalėdavo nustatyti asmens, buvo galima visaip kaip juos apgauti, papūsti kitam asmeniui, o dabar tie prietaisai identifikuoja asmenį, atpažįsta veidą, ir tikrai kiekvienas darbdavys, kuris nori efektyviai tvarkytis su šita problema, turi visus reikiamus įrankius.
Aš manau, čia yra galimybė ir verslui tas technologijas diegti ir parduoti, ir tikrai galima paraginti kiekvieną darbdavį įvertinti riziką, o ji yra visur – ne tik žemės ūkyje, bet ir statybų sektoriuje, ir visur kitur, kur tai yra susiję su darbo rizika.
Tiesiog tomis technologijomis pasinaudoti, aš manau, nediskriminuojant nei žemės ūkio, nei kažkokio kito sektoriaus.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi V. Kamblevičius. Atsiprašau, kol dar nepaklausė, – S. Jovaiša, replika.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kadangi buvo gerbiamojo premjero replika, aš norėčiau taip pat atsakyti: jeigu darbe girti, tai ką jie paskui pridaro girti rinkimuose.
PIRMININKĖ. Pasikeitėme replikomis, o dabar labai rimtas G. Vaičekausko klausimas. Prašom.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už žodį. Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, prieš kokius metus, pusantrų sveikatos apsaugos sistemoje cirkuliavo labai daug popierinių pažymų formų, gal 400, o gal net 700. Sakykite, kas pasikeitė per metus šiame makulatūros fronte? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai daug pasikeitė, skaičiumi nepasakysiu, bet galiu pasakyti procentais: 60 % kompensuojamųjų vaistų jau yra išrašomi elektronine forma, 60 %, 70 % epikrizių jau yra atiduodamos į elektroninę sveikatos centrinę sistemą. Keičiasi. Mirties, gimimo liudijimai tapo elektroniniai, nedarbingumo pažymos seniai jau nepopierinės. Šita sistema juda labai greitai, ji įsibėgėja. Aišku, nenorėkime per dieną visą ją pakeisti, nes tikrai medikams reikia išmokti naudotis tomis sistemomis. Bet tikrai, bent jau aš turiu norą ir matymą, kad anksčiau ar vėliau medicinos sistemoje popierinių dokumentų iš viso neliktų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi J. Razma.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti švietimo ministrei. Atkūrus nepriklausomybę, daugiausia reformų įvyko žemės ūkyje, sveikatos ir švietimo srityse. Dabar, kada neseniai pasiklausiau rezultatus, buvo daromi mokinių testai, tai katastrofiški rezultatai – iki kokio lygio priėjome, kad dešimtokai, vienuoliktokai net nemoka daugybos lentelės, ką anksčiau mes mokėjome trečioje, ketvirtoje klasėje. Aišku, čia ne pagrindinis momentas. Bet ir dabar, ką rodo egzaminai, kiekvienais metais rezultatai prastėja. Ką jūs galvojate kaip ministrė padaryti? Reformos reformos, bet kaip įtikinti ir pamokyti, kad iš tikrųjų vaikai išeitų su geromis žiniomis į gyvenimą?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad reformos tam ir skirtos, kad būtų priimti sprendimai, kurie keistų situaciją. Bendrajame ugdyme pagrindiniai pokyčiai yra sietini su dviem dalykais. Kalbant apie mokymo ir ugdymo kokybę, daugiausia tą lemia mokytojas ir todėl iš esmės pertvarkoma mokytojų rengimo sistema, taip pat dabar dirbančių mokytojų profesinio augimo, kvalifikacijos tobulinimo sistema, nes ta pagalba, kuri šiandien suteikiama mokytojams, netenkina nei pačių mokytojų, nei mūsų lūkesčių. Taip pat ir mokytojų atlyginimų sistemos peržiūra.
O antra dalis, kuri yra labai svarbi, tai yra ugdymo turinys, tai yra tai, ko mes mokome mūsų vaikus ir kaip mes mokome, kaip mes tai vertiname. Todėl pradedame ugdymo turinio peržiūrą ir tai apima… Tai yra didžiulis darbas, tai apima visas mokymo programas nuo pirmos iki 12 klasės, siekiant integruoti visus tuos dalykus, kurie yra tikrai labai reikalingi ugdant XXI amžiaus žmogų. O kodėl, ką jūs kalbėjote apie ilgametes švietimo reformas… Ką rodo visų sėkmingų švietimo sistemų patirtis, tarkime, Suomijoje 30 metų vyko švietimo pertvarka, bet kas yra labai svarbu, kad ta pertvarka vyktų nuosekliai, ne vienas žingsnis į priekį, o po du atgal.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia J. Razma. Ruošiasi J. Liesys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, dar praėjusią savaitę R. Karbauskis pasakė, kad turi būti atliktas parlamentinis tyrimas dėl Prezidentės laiškų E. Masiuliui. O vakar jo pagrindinė minčių realizuotoja A. Širinskienė per Teisės ir teisėtvarkos komitetą jau pradėjo realizuoti šį politinį sprendimą padarydama atitinkamus užklausimus. Jūs viešai pasakėte, kad tam nepritariate. Sakykite, žinodamas tą mano jau minėtą R. Karbauskio pareiškimą, jūs kaip nors kalbėjotės frakcijoje, kad toks kelias gali būti ganėtinai žalingas, galbūt ir antikonstitucinis, sukeliantis gal ir papildomą karą tarp jūsų frakcijos ir Prezidentės? Jau ir taip mums skandalų ir įtampos čia, atrodo, pakanka. Ar jūs bandėte dėl to šnekėtis? Ar jūsų įtaka frakcijai siekia tik tiek, kad vienas pats vienišu balsu pasakote, kad jūsų nuomonė kitokia?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, pirmiausia tikrai norėčiau palinkėti mums visiems gerbti vienas kitą. Kalbant apie kolegę Agnę, ji yra Seimo narė, tokia pat kaip ir mes visi, todėl nereikia sakyti, kad ji yra tinkama tik tam, kad kieno nors mintis išreikštų arba perteiktų. Gerbkime vienas kitą. Visi esame išrinkti Lietuvos žmonių ir savarankiškai galime turėti nuomonę kiekvienu mus dominančiu klausimu.
Dėl frakcijos papildomo karo su Prezidente. Kadangi nėra pagrindinio karo, negalime kalbėti ir apie papildomą karą. Tiesiog jo nėra. Mano nuomonė nuosekli. Jei prisimenate, visais atvejais aš laikausi pozicijos: jei yra teisiniai pagrindai ir galime kalbėti apie galbūt įstatymų pažeidimą arba jų nesilaikymą, aš visą laiką tą sakau, pas mus yra institucijos, kurios šiuos klausimus ir tiria. Nereikia painioti teisinės atsakomybės ir politinės, galbūt moralinės. Jeigu yra nuomonė ar frakcijos nario, ar pirmininko, ar tiesiog eilinio frakcijos nario, kad reikia ir galima tirti, tai ta nuomonė yra gerbtina. Kada reikalinga frakcijos pozicija, mes tą frakcijos poziciją priimame bendrai: arba bendru sutarimu, arba balsuodami. Būna įvairiai. Todėl aš tikrai džiaugiuosi, kad Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje žmonės laisvi reikšti savo nuomonę bet kokiais klausimais ir nežiūri į tai, kokios yra vadovų arba lyderių pozicijos. (Balsai salėje) Jūs (…), galbūt aš suprantu, ačiū, kad rūpinatės mūsų frakcijos vidaus veikla, bet jums galėtų atsakyti konkrečiai frakcijos pirmininkas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusiją tuo klausimu nutraukiame. (Balsai salėje) Netriukšmaukite, kolegos! Ramiai! Dirbame toliau.
Klausia J. Liesys. Ruošiasi D. Kreivys. Nematau, todėl ruošiasi A. Matulas.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų pratęsimas gerbiamojo Vytauto klausimo švietimo ministrei.
Studentai dabar laiko paskutinius egzaminus, jau baigdami studijas, abiturientai laiko valstybinius egzaminus. Sakykite, į kokius universitetus dabar būsimi mokytojai galės stoti ir kokie universitetai rengs? Ar tą žino abiturientai? Kiek žinau, baigę visas pedagogines studijas, jie nesiveržia dirbti mokyklose. Kodėl? Matyt, atsakymas aiškus, kad dabar įvedamas etatinis apmokėjimas.
Jūs kalbėjote, kad su profsąjungomis sutarta, su mokytojų kolektyvais sutarta, su savivaldybėmis sutarta, o dabar aš skaitau, kad pedagogai ruošiasi dar vienam streikui. Kaip šios problemos bus sprendžiamos? Aš nepavydžiu jums. Bet noriu padėti, kaip išspręsti tas problemas ir kaip čia visi gali tą padaryti.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą ir rūpestį. Kalbant apie pedagogų rengimą, pasirinkimas būsimiems stojantiesiems, kurie norėtų studijuoti edukologijos kryptį ir ateityje rinktis mokytojo profesiją, yra žinomas jau nuo balandžio pradžios. Yra paskelbtos aukštųjų mokyklų valstybės finansavimo vietos. Startuoja trys nauji pedagogų rengimo centrai Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universitete ir Šiaulių universitete. Yra pateiktos naujos, atnaujintos pedagogų rengimo studijų programos, todėl nuosekliai dirbant tą darbą tikrai situacija keisis.
Dėl streikų. Žinome, kad pedagogų bendruomenė, arba švietimo bendruomenė, yra viena didžiausių. Iš viso turime šešias profesines sąjungas. Su penkiomis profesinėmis sąjungomis yra rastas sutarimas ir pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį pasirašyta kolektyvinė sutartis. Esame demokratinė šalis. Žmonės turi teisę reikšti nuomones, tačiau su didžiąja dalimi pedagogų bendruomenės mes esame sutarę, tą sutarimą esame įtvirtinę kolektyvinėje sutartyje, privalome gerbti tą sutartį ir įsipareigojimų laikytis. Dedame visas pastangas, kad pedagogus apie pokyčius informacija pasiektų kuo greičiau, kuo plačiau. Šią savaitę pradėjo veikti tinklalapis „Etatinis.lt“, ten yra pateikiama visa informacija. Būsime irgi dėkingi, jeigu jūs irgi susipažinsite. Jeigu kyla rinkėjams klausimų ar kažkas jūsų teiraujasi, ten yra pateikta pati naujausia ir nuolat atnaujinama informacija apie pokyčius.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Matulas. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, prieš keletą mėnesių su trenksmu iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus buvo atleistas Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės vyriausiasis gydytojas V. Mačiulis. Bet štai teisme Sveikatos ministerija pasiūlė taikos sutartį, išmokėjo kompensaciją ne tiktai už praleistą laiką, bet ir iki jo kadencijos pabaigos. Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, gal galite pasakyti, kiek išmokėta?
O premjero noriu paklausti. Ar nebūtų galima tokiais atvejais taikyti tą pačią praktiką, kokią teismai, atrodo, pritaiko ir buvusiam ministrui R. Palaičiui, nes tokių atvejų, atrodo, bus daugiau, kada atleidžiamas žmogus be rimto teisinio pagrindo, o tada teisme jau pasiūloma sutartis, bet žmogus jau sutinka negrįžti į darbą, o pinigai iššvaistyti?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą, kad taip atidžiai domitės kiekvienu atveju. Iš tikrųjų yra sudaryta taikos sutartis, manau, kad ji yra labai logiškai sudaryta. Tai visiškai nepaneigia kažkokių nusižengimų, kurie yra padaryti. Manau, kad teisininkai, kurie dalyvavo ir bylose, tikrai adekvačiai vertino situaciją, nes kiekvienas bylinėjimasis susijęs ir su galimybe išsiieškoti kažką arba neišsiieškoti. Mūsų manymu, tai yra adekvačiausias ir logiškiausias sprendimas šioje situacijoje, bet tai niekaip nepaneigia padarytų kažkokių pažeidimų, dėl ko vadovas ir buvo atleistas.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Išsamiai atsakyta.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu bus pagrindų ar abejonių dėl galimos žalos padarymo institucijai, tai yra procedūros, kurios tai numato.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Norėčiau klausimą adresuoti gerbiamiems susisiekimo ir vidaus reikalų ministrams. Klausimas susijęs su pasienio su Baltarusija situacija. Čia labai remtina buvo premjero iniciatyva iš Lenkijos pakviesti prekybos centrus, vienas jau ir įkurtas didinant konkurenciją, bet kalbant apie baltarusius, kurie nori atvažiuoti į Lietuvą ir ar pajūryje pernakvoti savaitgalį, ar išleisti pinigus Lietuvoje prekybos centruose, ar nueiti į kultūrinį renginį Vilniuje, tai baltarusiai, kurie nori atvažiuoti, vidutiniškai prie pasienio turi stovėti apie penkias arba 10 valandų. Iki Palangos jie savaitgaliui nebeatvažiuoja. Tuo tarpu pasienyje su Lenkija stovima vidutiniškai tik dvi valandas. Ar mes galime priimti įsipareigojimą, kad kadencijos pabaigoje eilės prie Lietuvos pasienio bus trumpesnės negu prie Lenkijos pasienio su Baltarusija?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Jis nėra toks paprastas iš pirmo žvilgsnio, kaip atrodo, nes yra trys institucijos – ne tik mes, bet ir Vidaus reikalų ministerija, ir Finansų ministerija. Bet yra muitinė, pasienis ir infrastruktūra, kurią valdo Susisiekimo ministerija. Kaip žinote, mes kartu tyrėme tą susidariusią situaciją. Vienas iš aspektų, kuris paaiškėjo, kad muitinę palieka daug darbuotojų ir yra tikrai nemažas muitininkų trūkumas. Pirmasis darbas, kurį reikia daryti, tai spręsti muitininkų klausimą. Gal galima ir pasidžiaugti, kad į muitinę jau žmonės nesiveržia dirbti, nes anksčiau už tą mažą atlyginimą, kuris buvo, žmonės dirbo su malonumu. Yra ir teigiamų poslinkių mūsų valstybėje, bet sutinkame, kad yra ir objektyvių priežasčių, kad žmonės tiesiog neina dirbti ir trūksta žmonių.
O dėl infrastruktūros, tai yra ketverių metų planas, kaip plėsti toliau infrastruktūrą, bet net dabartinė dar nėra visiškai panaudota.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Gal galėčiau šiek tiek papildyti?
PIRMININKĖ. Prašom papildyti.
E. MISIŪNAS. Tikrai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais ir jų trūkumu nėra jokių problemų. Jie tikrai dirba efektyviai. O dėl to, ką ministras sakė ir ką aš būčiau pasakęs, kad tenai yra bėda dėl muitinės patikrinimo. Ta problema yra žinoma ir ministrui, ir Muitinės departamento direktoriui, ir jie šį klausimą sprendžia. Manau, greitu laiku turėtų būti situacija normalizuota.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kupčinskas. Jūs buvote įsirašęs, išsibraukėte. Norite klausti? Prašau. Ruošiasi E. Pupinis.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis susisiekimo ministre, iš tikrųjų norėjau paklausti jūsų dėl infrastruktūrinių planų, susijusių su Kaunu. Mane kaip kaunietį tai be galo jaudina. Aišku, būtų mano valia, tai dabartinis meras galėtų jums suteikti burmistro J. Vileišio medalį, nes iš tiesų, kiek esu susipažinęs su jūsų planais, tai dėl Kauno jūs tikrai, ar tai būtų dėl „Rail Balticos“, ar dėl LEZʼo, ar dėl oro uosto, ar tai dėl A. Meškinio tilto… Bet visi tie perspektyviniai planai yra perspektyviniai planai. Man ypač būtų įdomu dėl Kauno oro uosto perspektyvinių planų. Ar būtų galima susipažinti su konkrečių priemonių grafiku, kaip bus įgyvendinama Kauno oro uosto plėtra?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Dabar oro uostai dirba kartu su konsultantais dėl bendros koncepcijos, kaip mums vystyti oro uostus, tiek Vilniaus oro uostą, tiek Kauno oro uostą. Galutinio sprendimo nėra. Kai tas sprendimas bus, jis tada bus atneštas į Strateginę komisiją Vyriausybėje, kur jis bus patvirtintas arba nepatvirtintas. Tada jau bus galima formaliai kalbėti. Bet, šiaip ar taip, Kauno oro uostas auga, ypač dėl „Rail Balticos“, kuri eis pro Kauno oro uostą. Tikėtinas Kauno oro uosto paklausos augimas, nes jis yra labai geroje logistiškai vietoje, tiek keliai susikerta, tiek geležinkeliai. Mes numatome orlaivių remonto, vadinamųjų MRO paslaugų centrą Kaune, jis pareikalaus nemažai darbo vietų. Kauno oro uosto takas yra ilgesnis ir jis gali priimti remontuoti didelius lėktuvus, taip pat „Cargo“ veikla. „Cargo“ centras gali būti ten, kur gera infrastruktūra, o Kauno infrastruktūra, palyginti su Vilniaus infrastruktūra, yra geresnė dėl visų mazgų susikirtimo. Vien dėl tų dalykų ir dėl augančių keleivių srautų Kauno oro uostas, šiaip ar taip, turi būti vystomas. Yra keli variantai, kuriuos mes svarstome. Vienas – plėstis toje pačioje pusėje, kur dabar yra terminalas, tiesiog jį plečiant, jeigu būtų inžinerinis sprendimas, jeigu inžinerinis sprendimas būtų geresnis, tai plėtra būtų vystoma kitoje tako pusėje, į LEZʼo pusę. Šiaip ar taip, koks nors vystymas privalės būti Kaune vien dėl to potencialo, kuris ten yra. Bet Vilniuje lygiai taip pat yra numatoma plėtra. Bet dėl to galėsime pakalbėti vėliau, jau į metų pabaigą.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia E. Pupinis. M. Navickienės nematau. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Noriu paklausti gerbiamosios švietimo ir mokslo ministrės. Matyti tam tikros nuostatos ir turbūt teisės aktai parengti dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų akreditacijos. Suprantama, kad į rinką turbūt ateina universitetai, bet nemanau, kad būtų teisinga naikinti akreditaciją, nes visada, kai paleidžiame per daug į laisvąją rinką tokius dalykus kaip pedagogų tobulinimas ir taip toliau, atsiranda daug įvairių institucijų, kurios nori pasiimti pinigėlius lengviausiu būdu. Tai čia vienas klausimas.
Ir antras trumpas klausimas dėl naikinimo ilgesnių atostogų pedagoginiams darbuotojams, kurie nedirba tiesiogiai kontaktinių valandų kaip pedagogai. Čia kalbama apie švietimo centrus ir galbūt netgi kalbama, kad direktoriai taip pat neverti kaip pedagoginiai darbuotojai ilgesnių atostogų. Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Gal galėtumėte patikslinti pirmą klausimą?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl akreditacijos pedagogų kvalifikacijos kėlimo institucijų. Ačiū. Jas žadama naikinti.
J. PETRAUSKIENĖ. Aš manau, kad gandų tikriausiai yra įvairių. Apie naikinimą centrų tikrai tokio sprendimo šiandien nėra. Yra kaip tik peržiūrima centrų veikla, yra atliktas ir anksčiau tyrimas, ir dabar peržiūrime. Prieš daugelį metų sukurti švietimo centrai, jų funkcijų įvairovė tikrai yra labai didelė, nuo ekskursijų organizavimo iki kursų ir daugelio kitų. Todėl kai kurios savivaldybės irgi kelia klausimus ir kreipiasi į ministeriją dėl galimybės konsoliduoti šiuos centrus su kitomis įstaigomis, pavyzdžiui, pedagoginės psichologinės pagalbos ar kitomis. Be jokios abejonės, ką jūs ir paminėjote, pedagogus rengiančioms aukštosioms mokykloms aktyviau įsitraukiant į pedagogų kvalifikacijos ir profesinio augimo veiklas, jų atsakomybė plečiasi. Tokius sprendimus priima ir Kauno miesto savivaldybė. Šiandien jokio sprendimo nėra. Tikiuosi, tai yra tas atsakymas, kurį norėtumėte išgirsti.
O dėl pedagoginių valandų tai tikrai ne visi žmonės, kurie dirba švietimo sistemoje, yra pedagogai. Ir todėl žiūrint į Darbo kodeksą, į dabartinę situaciją, pedagogai yra akademiniai darbuotojai, yra tie, kurie turi ilgesnes atostogas. Ta praktika taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių. Tačiau atskirų įstaigų administratoriai arba vadovai vykdo administracinį darbą, tad tikrai didelis klausimas, ar tiems žmonėms turėtų būti irgi suteikiamos atostogos kaip žmonėms, kurie vykdo pedagoginę veiklą. Ta diskusija šiandien ir vyksta.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji ministre. Paskutinis klausia K. Starkevičius. Bus paklausę visi norintys.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Kadangi paskutinis klausiu, tai klausimas bus apie sportą. Kaip žinote, kaimyninėje valstybėje greitu laiku vyks Pasaulio futbolo čempionatas, ir vienas iš turų vyks Karaliaučiuje. Tam tikri srautai turistų, tiksliau, sirgalių, kurie važiuos į Karaliaučių, pravažiuos ir Lietuvą, aš tikiuosi. Ar mes esame pasiruošę praleisti tą srautą, ar jis bus didelis, ar mes prognozuojame? Gal vidaus reikalų ministras į šitą klausimą atsakys?
E. MISIŪNAS. Ačiū. Čia tikrai klausimas man, nors ir pradėjote gražiai apie sportą, bet vis tiek tai yra vidaus saugumo klausimai. Taip, mes žinome srautus, mes turime paskaičiavę, kad iš principo Rusijoje yra užsakyti 25 papildomi traukiniai, bus apie 16 tūkst. sirgalių, judės ta kryptimi. Ministerijoje buvo rengiamas posėdis, dalyvavo visos tarnybos – Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policijos atstovai. Analizavome galimas grėsmes. Šį mėnesį, rodos, mėnesio pabaigoje, organizuojami Kenos stotyje mokymai tarsi imituojant, kad reikėtų didžiąją dalį traukinio išlaipinti, jeigu važiuojantys tranzitu, sakykime, neturėtų tinkamų dokumentų. Ruošiamės situacijai. Prieš pat renginį, jau prieš pat čempionatą, bus dar vienas susitikimas.
Taip pat norėjau paminėti, kad dalyvauja ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Dar kviesimės ir medikus, esant tokiai situacijai, jeigu reikėtų ką nors skubiai išvežti, evakuoti iš traukinio ir suteikti medicininę pagalbą. Situaciją žinome, stebime, ruošiamės ir manome, kad viskas praeis sklandžiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo nariams už klausimus, o Vyriausybei už labai dalykiškus atsakymus. Linkime sėkmės.
Gerbiami kolegos, rytinį posėdį baigiame. Registruojamės. Prašome. Gongo nebuvo, mielai kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas) Iki pasimatymo trečią valandą. Dirbsime toliau.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.