AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO I SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 8 IR 10 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO; LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 4, 11, 25, 26, 27, 31 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO; LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 27 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO; LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES ĮSTATYMO NR. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO; LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIO VALDYMO ĮSTATYMO NR. XIII-3096 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO; LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO; LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 2, 6, 18, 20, 24, 26 IR 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO; LIETUVOS RESPUBLIKOS TIESIOGINIO VALDYMO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ĮSTATYMO NR. I-830 2, 3, 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO; LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PADĖTIES ĮSTATYMO NR. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu
Nr. KT59‑N5/2021 pripažino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos, susijusios su savivaldybių merų įgaliojimais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SV-S-351 sudarė darbo grupę vietos savivaldos teisinio reguliavimo pakeitimams parengti.

Darbo grupė bendru sutarimu parengė ir nauja redakcija išdėstė Vietos savivaldos įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas).

            Įstatymo projektu siekiama, kad teisinėje sistemoje nebūtų antikonstitucinių nuostatų, susijusių su savivaldybių merų įgaliojimais. Taip pat įvertinus tai, kad nustatomas naujas savivaldybių merų įgaliojimus įtvirtinantis teisinis reguliavimas, atitinkamai reikalinga keisti ir kitų susijusių įstatymų normas, kurios tiesiogiai koreliuoja su Įstatymo projekto nuostatomis. Todėl šalia Įstatymo projekto papildomai keičiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnis ir priedėlio I skyrius; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsniai ir 1 priedas; Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 11, 25, 26, 27, 31 ir 35 straipsniai; Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 27 ir 30 straipsniai; Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsniai; Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 22 straipsnis; Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 31 straipsnis; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 18, 20, 24, 26 ir 27 straipsniai; Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsniai; Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir 28 straipsniai (toliau kartu vadinama – Įstatymų projektai).

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektus inicijavo Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SV-S-351 sudaryta darbo grupė, kurios vadovu buvo paskirtas Seimo narys dr. Stasys Šedbaras.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu galiojančiose Vietos savivaldos įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad meras yra ne tik savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos narys ir vadovas, bet ir atskira nuo savivaldybės tarybos vienasmenė savivaldybės institucija – savivaldybės, kaip įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto, vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus (šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti konkretūs mero įgaliojimai). Vietos savivaldos įstatymo nuostatos taip pat numato, kad jeigu priimant savivaldybės tarybos sprendimus posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas.

Vietos savivaldos įstatymo nuostatose nustatyta, kad išrinkti savivaldybės tarybos nariai savivaldybės tarybos gali būti skiriami į mero pavaduotojo pareigas. Taip pat įstatyme numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, yra įstaigos vadovas, o jis į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Kituose įstatymuose, kurių atitinkamų normų pakeitimams teikiami Įstatymų projektai, jų normomis reguliuojamuose teisiniuose santykiuose nustatytos teisės, pareigos ir atsakomybė savivaldybės administracijos direktoriui kaip įstaigos vadovui. Papildomai pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojams atlyginimai nustatomi pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą tvarką, o merų pavaduotojų atlyginimai – pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo normas.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Sūloma Įstatymo projektu nustatyti, kad savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija. Be kita ko, savivaldybės meras planuotų savivaldybės tarybos veiklą, nustatytų ir sudarytų savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiktų savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, pasirašytų savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Tačiau meras neturėtų balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamiems klausimams. Merui nustatoma teisė nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui. Tokiu atveju, savivaldybės taryba gali arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą, kurį meras turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui.

Įstatymo projektu vietoj Vietos savivaldos įstatyme numatytos mero pavaduotojo pareigybės yra įtvirtinama vicemerų pareigybė. Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius. Naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė, tačiau atitinkamai padidinamas galimas didžiausias vicemerų skaičius. Pažymėtina, kad meras savo vienasmeniu sprendimu turi teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą, pirmiausia reikalinga atsiklausti savivaldybės tarybos. Tačiau jeigu

savivaldybės taryba ir nepritaria mero siūlomai vicemero kandidatūrai, meras vis tiek turi teisę priimti vienasmenį sprendimą savivaldybės tarybos nepritartą asmenį vicemero pareigoms užimti paskirti vicemeru. Atkreiptinas dėmesys, kad sudaroma galimybė savivaldybės tarybos nariams pareikšti nepasitikėjimą vicemerų ar savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau ar juos atleisti ar ne, iš užimamų pareigų, sprendžia meras.

Kadangi meras yra savivaldybės vadovas, išgryninamos mero pareigos ir teisės, numatant, kokias funkcijas meras privalo atlikti pats, o kurias, jeigu pats nusprendžia, turi teisę pavesti atlikti savivaldybės administracijos direktoriui.

Merui trumpuoju laikotarpiu negalint eiti savo pareigų (pvz., atostogos), jį pavaduoja administracijos direktorius, tačiau merui pareigų neinant ilgesnį laikotarpį, pavaduoja savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys. Pažymėtina, kad merą pavaduoti veikloje dėl savivaldybės tarybos posėdžių, gali tik savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys.

Įstatymo projektu įtvirtinama savivaldybės tarybos dauguma, mažuma, opozicija ir opozicijos lyderis. Taip pat patikslinamas tarybos narių frakcijos ir grupės sudarymas, papildomai numatoma mišri grupė. Be kita ko, nustatoma papildomų teisių savivaldybės tarybos mažumai, opozicijai ir opozicijos lyderiui.

Įstatymo projekte nustatoma minimali trukmė, kiek privalu leisti pasisakyti, klausti, atsakyti į klausimus savivaldybės tarybos posėdyje, sudaroma papildoma galimybė savivaldybės tarybos mažumai turėti savivaldybės tarybos mažumos valandą bei ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės pusę klausimų sudaryti mažumai.

Savivaldybės tarybos kolegija keičiama į savivaldybės kolegiją, tikslinamas jos sudarymas ir papildomas klausimų, kuriuos jį nagrinėja sąrašas, kuris, be kita ko, yra nebaigtinis. Išplečiamas asmenų, kurie įeina į savivaldybės kolegiją, sąrašas (įtraukiant merą, vicemerus, administracijos direktorių, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkus, Etikos komisijos pirmininką, Antikorupcijos komisijos pirmininką, opozicijos lyderį.). Taip pat nustatoma, kad kolegija gali būti sudaryta savivaldybės tarybos sprendimu. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras.

Vietos savivaldos įstatyme vartojamas terminas „rinkėjas“ įstatymo projektu keičiamas į terminą „savivaldybės nuolatinis gyventojas“, siekiant teisinio tikslumo.

Tikslinamos normos dėl savivaldybės tarybos komisijų ir komitetų darbo, numatant, kad jų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami.

Keičiamas savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo modelis, sudarant daugiau skaidrumo ir teisingiau atlyginant už faktiškai dirbtą laiką, taip pat numatant daugiau savarankiškumo pačioms savivaldybėms nusistatyti apmokėjimo dydį.

Įvertinus tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas meras, o ne savivaldybės administracijos direktorius bus įstaigos vadovas, keičiamos Įstatymų projektų normos, nustatančios teises, pareigas ir atsakomybę merui, o ne savivaldybės administracijos direktoriui. Taip pat pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktorius pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą neturės pavaduotojų, o mero pavaduotojai bus vicemerais kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, todėl atitinkamai būtina koreguoti jų atlyginimo nustatymo tvarką, keičiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo normas.

Įtvirtinus siūlomą naują teisinį reguliavimą, bus panaikintas prieštaravimas Konstitucijai, suteikta daugiau teisių savivaldybės tarybos mažumai, sukurta skaidresnė ir teisingesnė savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo sistema, sustiprintas mero institutas ir išgrynintos savivaldybės tarybos funkcijos. Taip pat merui, kaip institucijos vadovui suteiktos atitinkamos teisės, pareigos ir numatytos atsakomybės.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimtų įstatymų pakeitimai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Priimti įstatymų pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

8. Ar įstatymu projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:

Neprieštarauja.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės peržiūrėti ir iki 2022 m. spalio 31 d. parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti reikiamų įstatymų pakeitimus, susijusius su šių įstatymų priėmimu, taip pat Vyriausybė, savivaldybės ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šių įstatymų įsigaliojimo turės pakeisti ir priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.

10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šių įstatymų įsigaliojimo turės pakeisti ir priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Siūlomi įstatymų pakeitimai įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui neturės.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Rengiant įstatymų projektus nebuvo kreiptasi dėl specialistų vertinimo bei išvadų.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminių žodžių, kuriuos reikėtų įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis, nėra.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia

Seimo nariai

Stasys Šedbaras

Guoda Burokienė

Viktoras Fiodorovas

Edita Rudelienė

Domas Griškevičius

Andrius Kupčinskas

Silva Lengvinienė

Bronislovas Matelis

Arvydas Nekrošius

Eugenijus Sabutis

Agnė Širinskienė

Andrius Vyšniauskas