LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189(1), 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 277, 281 STRAIPSNIŲ IR XXIX SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 253(2), 256(2), 260(1), 266(1), 267(2), 267(3), 276(4), 282(1) STRAIPSNIAIS IR KODEKSO 186, 298 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4856(3)

2023-04-19 Nr. 102-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sėjonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Linas Slušnys.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Pasiūlymo teikėjas Seimo narys Audrius Petrošius.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

Seimo narys Audrius Petrošius,

2023-04-18

Argumentai:

Teisės aktai ir teisės normos turi užtikrinti lygiateisiškumą visų subjektų atžvilgiu, užtikrinti, kad būtų įgyvendinta teisės aktų leidėjų valia, nesudarant prielaidų išvengti atsakomybės tais atvejais, kada subjektams ji turi būti taikoma ir nesukurti tokių situacijų, kuomet būtų taikoma teisinė atsakomybė, nors pagal teisės normą atitinkamiems subjektams numatyta priešingai. Keičiama norma numato šeimos narių apibrėžimą, taikomą ir kitiems kodekso straipsniams. Sistemiškai išanalizavus kodekso nuostatas, manytina, jog būtų teisinga, kad šeimos nariais būtų laikomi abiejų sutuoktinių ar partnerių kartu gyvenantys tuos pačius giminystės ryšius atitinkantys asmenys, t. y. užtikrinta lygybė abiejų sutuoktinių ar partnerių atžvilgiu. Tai sudarytų galimybes praktikoje teisingiau taikyti kodekse esančias normas ir išvengti dviprasmiškų situacijų, kuomet, ypač kvalifikuotų nusikalstamų veikų atžvilgiu, būtų taikoma palygintinai per švelni teisinė atsakomybė arba atvirkščiai, kuomet kartu gyvenantiems asmenims, nors ir faktiškai mažiau susijusiems, būtų taikoma atsakomybė, nors tapačiose situacijose kitiems giminaičiams ar šeimos nariams tokia atsakomybė taikoma nebūtų.

Pasiūlymas: papildyti projekto 1 straipsnio antrą dalį ir ją išdėstyti taip:

„141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

2. Šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai, (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nepritarti

Balsavimo rezultatai:

už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Šiam įstatymui suderinti vyko keturi klausymų posėdžiai ir jų metu buvo suderintos sąvokos, dalyvaujant kompetentingų institucijų atstovams – Teisingumo ministerijos, teismų, Generalinės prokuratūros, teisėsaugos institucijų, mokslo įstaigų ir kt. Sąvoka buvo papildyta partneriais pagal Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pasiūlymą ir kad šios sąvokos galiotų visam kodeksui, o ne tik vienam skyriui, kur jos apibrėžtos. Šiuo metu BK 248 straipsnyje sąvokos apibrėžtos taip:

248 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.“

Atkreipiamas dėmesys, kad kaži ar pagrįstai įstatymuose plečiamasi į partnerystės institutą, nes jis kol kas neįgyvendintas priimant atskirą specialųjį Partnerystės įstatymą, kaip yra nustatyta Civilinio kodekso

28 straipsnyje:

28 straipsnis. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normų įsigaliojimas Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Taip pat CK 3.229 straipsnis. Taikymo ribos nurodo – Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.

Taip pat partnerystės institutas paminėtas Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatose, kad toks įstatymas turi būti priimtas, todėl nuostatos, neatitinkančios CK nuostatų, nebus taikomos. Šiuo metu CK galioja nuostatos dėl partnerystės (jungtinės veiklos) tik juridiniams asmenims šeštoje knygoje.

Komiteto pirmininkė Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė