LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XVP-437(2)

 

2025-06-02  Nr. 113-P-12

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius, komiteto pirmininko pavaduotojas Martynas Katelynas, komiteto nariai: Tadas Barauskas, Domas Griškevičius, Vytautas Grubliauskas, Ričardas Juška, Saulius Luščikas, Audrius Petrošius, Valdas Rakutis, Vitalijus Šeršniovas, Rita Tamašunienė, Violeta Turauskaitė, Daiva Žebelienė.

Komiteto biuras: vedėja Kristina Šimkutė, patarėjos: Aušra Balčiūnaitytė, Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Dalia Masaitienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas, Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė; Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: prezidentas Audrius Klišonis, patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis; VĮ Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė, Seimo nariai Karolis Neimantas, Bronis Ropė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

2

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar joje išdėstytos kumuliatyvios sąlygos, kurioms visoms esant nekilnojamasis turtas laikomas apleistu ar neprižiūrimu, ar vis dėlto šioje dalyje nurodomos kelios alternatyvios sąlygos, kuriai nors vienai esant, nekilnojamasis turtas laikomas tokiu. Pažymėtina, kad įstatymo taikymo požiūriu formuluočių „naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra“ bei „turtas per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas“ turinys yra labai panašus ir iš esmės reiškia statinio naudotojo pareigos užtikrinti statinio priežiūrą nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies formuluotę siūlytina patikslinti. Jeigu vis dėlto šioje dalyje siekiama įtvirtinti kelias kumuliatyvias sąlygas, siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, dėl to, kad jis per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas“. Tuo tarpu faktines aplinkybes, kurios ir būtų pagrindas viešojo administravimo subjektui priimti atitinkamą sprendimą, kaip reguliacinio pobūdžio nuostatas siūlytina dėstyti ne sąvokos apibrėžtyje, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

2

3

 

2.    Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad nuosavybės teisės perėjimas turėtų būti numatytas ne tik finansinės nuomos (lizingo), tačiau ir išperkamosios nuomos sutartyje.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

2

 

5

13

 

3.    Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra atskira dalis dėl kituose įstatymuose apibrėžiamų sąvokų vartojimo įstatyme, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, o šio straipsnio 13 dalį papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

2

6

 

4.    Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „rinkos duomenų bazėse“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „nekilnojamojo turto rinkos sandorių duomenų bazėse“. Jeigu turimos omenyje kažkokios kitos duomenų bazės, jos taip pat turėtų būti aiškiau identifikuojamos.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

2

9

 

5.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad pagrindiniu gyvenamuoju būstu laikomas gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ir tuo pačiu adresu esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui (patalpoms). Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, kad pagalbinio ūkio pastatai ne esą tuo pačiu adresu, o kaip nekilnojamo turto objektai registruoti tuo pačiu adresu, nes akivaizdu, kad teisinių mokestinių santykių objektu laikoma ne bet kokia faktinė konstrukcija, o įteisintas statybinis objektas (analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotės „Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas“). Antra, nėra aišku, kaip būtų nustatoma papildoma imperatyvi sąlyga – tarnavimas pagrindiniam gyvenamajam pastatui (patalpoms). Svarstytina, ar nereikėtų aiškiau atskleisti tokio tarnavimo turinį, nurodant, kad tai tuo pačiu adresu registruoti pagalbiniai ūkio paskirties pastatai (patalpos) ar inžineriniai statiniai, susiję su juo bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniam gyvenamojo pastato (patalpų) poreikių tenkinimui.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

2

9

 

6.    Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagrindinio gyvenamojo būsto nustatymas siejamas su gyvenamosios vietos deklaravimu kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, kai mokesčio mokestinis laikotarpis pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnį yra kalendoriniai metai, o ne kalendorinis mėnuo. Kitaip sakant, keičiamo įstatymo taikymo požiūriu būtų neaišku, koks būstas būtu laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, jeigu mokestinio laikotarpio kelių kalendorinių mėnesių paskutinėmis dienomis fizinis asmuo savo gyvenamąją vietą būtų deklaravęs keliuose skirtinguose būstuose. Kita vertus, svarstytina ar gyvenamosios vietos deklaravimas paskutinę kalendorinio mėnesio dieną pagrindiniame gyvenamajame būste, nesiejant jo deklaravimo su tam tikru laikotarpiu, yra pakankamai objektyvus kriterijus, leidžiantis pagrįsti pagrindinio gyvenamojo būsto statuso turėjimą, ir ar toks kriterijus nesudarys sąlygų piktnaudžiauti pagrindinio gyvenamojo būsto lengvatiniu apmokestinimo režimu.

Nepritarti

Keičiamo įstatymo 12 str. 6 dalyje nustatyta,  kaip apskaičiuojamas mokestis, kai turtas nuosavybės teise priklausė arba buvo įsigytas ne visą mokestinį laikotarpį –mokestis apskaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio daliai (mėnesiais), kurią tas turtas priklausė nuosavybės teise arba buvo įsigytas.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

2

10

 

7.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje turėtų būti aiškiau apibrėžiama „švietimo darbo“ sąvoka, nes Švietimo įstatyme (į kurį teikiama blanketinė nuoroda) sąvoka „švietimo veikla“ nėra nei apibrėžiama, nei kitaip atskleidžiamas konkretus jos turinys, kuris būtų reikšmingas ir pakankamas taikant keičiamo įstatymo nuostatas.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

2

13

 

8.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje brauktinas perteklinis žodis „norminiuose“.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

3

2

 

9.    Siekiant teisinio aiškumo bei tikslumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti konkrečią registro informacinę sistemą, kurioje įregistruotas sandoris būtų būtina sąlyga fizinio ar juridinio asmens piniginei prievolei valstybei atsirasti.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

4

2

1

10.          Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte neturėtų būti išbraukti pertekliniai bei klaidinantys žodžiai „Statybos įstatymo nustatyta tvarka“, nes siūloma formuluotė implikuoja, kad Statybos įstatyme yra nustatyta statinių neužbaigimo tvarka. Galbūt turima omenyje atvejai, kada mokesčio objektu nėra Statybos įstatymo nustatyta tvarka pradėtas statyti Lietuvos Respublikoje, tačiau neužbaigtas nekilnojamasis turtas. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti perteklinę formuluotę „Lietuvos Respublikoje“, o po žodžio ,,statyti“ įrašyti jungtuką ,,ir“.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

4

2

 

1b

11.          Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktyje reikėtų patikslinti, ar Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje turėtų būti įrašyti bet kokie pasikeitę kadastro duomenys apie statomą nekilnojamąjį turtą (t. y. duomenys, kurie tiesiog patvirtintų kažkokią statybos eigą), ar vis dėlto tokie kadastriniai duomenys, kurie pagrįstų statybos neužbaigimą. Taip pat svarstytina, ar šiame papunktyje minimi kadastro duomenys neturėtų būti įrašyti būtent Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 12 punktą duomenys apie statinio statybos būklę įrašomi būtent į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

 

 

 

 

 

 

 

12.          Atsižvelgus į projekto 6 straipsnio turinį, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio pavadinimo nereikėtų pakeisti, pvz. „Mokesčių tarifų dydžiai bei jų nustatymo kriterijai ir tvarka“ (nes straipsnyje kalbama ir apie tarifų nustatymo sąlygas). Be to, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad mokestinių prievolių turinys, įskaitant ir mokesčių tarifus, turi būti aiškus, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio nuostatų nereikėtų išdėstyti keliais straipsniais, pirmajame numatant konkrečius tam tikram nekilnojamajam turtui taikomus mokesčių tarifus, o antrajame – mokesčių tarifų nustatymo tvarką, tam taikomus kriterijus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsniui.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

 

1

 

 

 

 

13.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 5 – 7 dalyse nustatytus atvejus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 daliai.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

2

 

14.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad „Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas konkretus mokesčio tarifas <...>“, nėra tiksli, nes šio straipsnio 1 dalyje nenustatoma jokia mokesčio tarifo nustatymo tvarka, o tik nustatomi mokesčio tarifo ribiniai dydžiai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodžius „pagal šio straipsnio 1 dalį“ arba reikėtų braukti, arba vietoj jų įrašyti žodžius „pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus mokesčio tarifo ribinius dydžius“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

2

 

15.          Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje po žodžių „naują konkretų mokesčio tarifą“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytam nekilnojamajam turtui“. Be to, šios dalies paskutiniajame sakinyje siūlytina braukti žodį „dar“, nes jis klaidinančiai suponuoja, kad naujas tarifas bus taikomas ir dar kitą (dar vieną papildomą) mokestinį laikotarpį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

 

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

3

 

16.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 6 straipsnio 3 dalį po žodžio „taryba“ įrašant formuluotę „šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

3

6

17.          Siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatant juridinio asmens kriterijus pirmiausia nurodyti jo teisinę formą, tada dydį, darbuotojų skaičių ir apyvartą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punktui.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

3

7

18.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte atsisakyti normų dėstymo keliuose skliaustuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punktui.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

4

 

19. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad minimalus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinamos vertės neapmokestinamas dydis yra 10 000 eurų. Toks siūlomo dydžio pagrįstumas abejotinas dėl kelių priežasčių. Pirma, atsižvelgiant į gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje rinkos vertę, akivaizdu, kad beveik absoliuti dauguma gyvenamųjų būstų viršys tokią vertę. Taigi, nustatytas minimalus dydis dėl objektyvių priežasčių nekilnojamojo turto rinkoje paprasčiausiai būtų tik formalus kriterijus, kuris jokios praktinės reikšmės pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimui neturėtų. Antra, mokestinės logikos prasme nėra aišku, kodėl pagrindiniam gyvenamajame būstui, kuris elementariems fizinio asmens poreikiams neabejotinai yra svarbesnis nei jų valdomas nekomercinės paskirties turtas, nustatomas neapmokestinamas dydis net penkis kartus mažesnis už neapmokestinamąjį dydį, taikomą nekomercinės paskirties turto apmokestinimui. Atsižvelgus į pagrindinį gyvenamąjį būstą turinčių fizinių asmenų teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius bei į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas 50 000 eurų minimalus ribinis neapmokestinamasis dydis fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiam ar jų įsigyjamam nekomerciniam turtui, manytina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje turėtų būti nustatytas ne mažesnis (o turint omenyje pagrindinio gyvenamojo būsto reikšmę užtikrinant tinkamas ir orias žmonių gyvenimo sąlygas – tikriausiai ir didesnis) pagrindinio gyvenamojo būsto minimalus ribinis neapmokestinamasis dydis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

4

 

20.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „kelis“ įrašytinas žodis „abu“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

5

 

21.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje po formuluotės „1 procento” esanti formuluotė „pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės“ brauktina kaip perteklinė. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 daliai.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

6

2, 3, 4

22.          Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose vietoj pirmojo žodžio „viršijančiai“ įrašytina formuluotė „lygiai arba viršijančiai“.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

6

8

 

23.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalimis, o taip pat ir papildomo mokesčio tarifo nustatymo bei taikymo tvarka. Nėra aišku, ar ši nuostata reiškia, kad savivaldybės tarybai nustačius atitinkamus mokesčio tarifus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytu papildomu mokesčio tarifu turėtų būti didinami jau nustatyti mokesčio tarifai, įskaitant ir apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, ar savivaldybės taryba, tvirtindama mokesčio tarifų dydį, turėtų jau įskaičiuoti papildomą 0,2 procento mokesčio tarifą nekilnojamajam turtui, kuris nėra nurodytas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1, 5, 6 bei 7 dalyse.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

7

3,4

 

24.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatą dėstyti taip: „Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 50 procentų mokesčio sumos“, o keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatą - taip: „Fizinių asmenų pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 75 procentais mokesčio sumos, jei jie augina: 1) 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų; 2) vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų; 3) vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.“ Be to, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „I ar II“ įrašytini žodžiai „arba pirmo ar antro lygio“.

Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti ne nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, o tik tarifų ribiniai dydžiai, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžio „taikant“ įrašytinas žodis „pagal“.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

7

5

1, 2

25.          Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose po formuluotės „teisė į lengvatą“ įrašyti formuluotę „pirmos dienos“.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

8

2

 

26.          Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį dėstyti atskira dalimi, kurioje visos privalomos sąlygos, kurioms esant nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, būtų išdėstytos atskirais punktais. Tuo tarpu antrasis ir trečiasis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies sakiniai galėtų būti dėstomi kaip keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

9

2

5

27.          Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą (kuriame nustatoma speciali taisyklė) reikėtų dėstyti iš karto po šios dalies 1 ir 2 punktų, kuriuose nustatomos bendrosios šiuose punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės. Be to, šiame punkte po žodžio „įtaka“ įrašytinas žodis „naudojant“.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

11

3

 

28.          Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašytini žodžiai „atsakingos savivaldybių institucijos“ (nes savivaldybės yra teritorijos administraciniai vienetai, kuriems tokio pobūdžio funkcija tiesiog objektyviai negali būti priskirta). Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje dalyje po žodžio „lengvatų“ įrašyti formuluotę „priimtus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“.

Pritarti iš dalies

Žr. komiteto argumentus ir pasiūlymą Nr. 1.

Nepritarti Teisės departamento siūlymui vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašyti žodžius „atsakingos savivaldybių institucijos“. Savivaldybių institucijos yra savivaldybės taryba ir meras, o šią techninę funkciją faktiškai atliks savivaldybės administracija.

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

12

8

 

29.          Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalis pildytina nuostata, numatančia, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ne tik grąžinama nekilnojamojo turto mokesčio permoka, tačiau ir išieškoma šio mokesčio nepriemoka.

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

2 P

5

 

30.          Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje po žodžių „iki šio termino“ įrašytini žodžiai „nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius), tačiau“. Atitinkamai ketvirtajame sakinyje po žodžių „iki šio termino“ įrašytini žodžiai „nustato pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus), tačiau“.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

*

 

 

31.     Sistemiškai vertinant teikiamo projekto nuostatas bei jų santykį su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XVP-438 (toliau – Projektas Nr. XVP-438), kuriuo dalis keičiamo įstatymo nuostatų keičiamos nuo 2026 m. gegužės 1 d., ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo projektu keičiamas įstatymas jau yra dėstomas nauja redakcija, siūlytina šiuos projektus sujungti. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2577 pripažinti netekusiu galios, o šio projekto 2 straipsnyje chronologine tvarka išdėstyti ir atitinkamas 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančių Projekto Nr. XVP-438 straipsnių redakcijas.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2025-05-21

*

 

 

32.     Projekte numatytas nekilnojamojo turto mokestis palies visus gyventojus, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu yra teikiamas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XVP-436), kuriame yra numatomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio apmokestinimas, įtraukiant net ir vienkartines gaunamas turto pardavimo pajamas, kas suponuoja didesnį reguliariai gaunamų pajamų apmokestinimą. Šių dviejų mokesčių įstatymų projektų kontekste svarstytina, ar siūloma mokestinė našta gyventojams, kurie turi būsto kreditus, yra proporcinga ir teisinga, lyginant su juridiniams asmenims tenkančia mokestine našta. Gyventojai, kurie turi būsto kreditus ir moka palūkanas už juos, neturi galimybes atskaityti palūkanų, kaip patiriamų išlaidų, iš bendrų apmokestinamųjų pajamų, priešingai nei juridiniai asmenys, kurie pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 12 punktą palūkanas priskiria prie ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų, ir dėl to sumažina pelno mokestį.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

*

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) teikia patikslintą poziciją dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) (toliau – Projektas).

LSA siūlo nuo 2026 metų visas pajamas iš nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio priskirti savivaldybių biudžetams, o ne tik pajamas iš pagrindinio gyvenamojo būsto. Pažymėtina, kad savivaldybės faktiškai negaus papildomų pajamų, nes jų pajamos iš nekomercinio NT mokesčio bus išimtos iš savivaldybių biudžetų per GPM pajamų sumažinimą 2 procentais, nukreipiant šias lėšas gynybai finansuoti. Be to, gynybos reikmėms finansuoti numatoma apmokestinti komercinį NT papildomu 0,2 proc. tarifu. Dėl to dalis savivaldybių pajamų iš komercinio NT mokesčio faktiškai persikeltų į valstybės biudžetą, kadangi savivaldybėms gali tekti švelninti padidėsiančią mokestinę naštą šio mokesčio mokėtojams sumažinant savivaldybių taikomus tarifus komerciniam NT.

Tarptautinėje praktikoje yra įprasta, kad  savivaldybių biudžetams priskiriama 100 proc. pajamų tiek iš komercinio, tiek ir iš nekomercinio NT mokesčio. Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų rekomendacijas, centrinė valdžia jau daug metų deklaruoja, kad sieks perduoti savivaldybėms visas pajamas iš nekomercinio NT mokesčio. Savivaldai ypač svarbu disponuoti būtent NT mokesčio pajamomis, kadangi savivaldybės labai stokoja nuosavų mokestinių pajamų šaltinių, kurių tarifus, lengvatas bei kitas apmokestinimo sąlygas galėtų reguliuoti savo sprendimais ir turėtų galimybę prireikus pasididinti savo pajamas.

Vyriausybė iš dalies atsižvelgė į LSA siūlymus ir suteikė teisę savivaldybėms reguliuoti pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimą, tačiau viso kito nekomercinio NT apmokestinimo nustatymas bei pajamos iš šio NT iki 2030 m. pabaigos paliekama valstybei, nors savivaldai nemažiau aktualu turėti įrankius bei savarankiškumą reguliuojant situaciją kitų NT objektų (sodo namų, garažų, vasarnamių, sandėlių, pagalbinio ūkio pastatų) atžvilgiu, atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir teritorijų plėtrą.

Vyriausybė pripažino, kad nėra racionalu nustatyti vienodą visoms savivaldybėms pagrindinio būsto apmokestinimą, tačiau lygiai taip pat nebūtų teisinga įstatyme įtvirtinti vieningą apmokestinimo standartą kitam nekomerciniam NT, nes jo vertė (kaip ir pagrindinio būsto vertė) yra labai skirtinga įvairiose savivaldybėse. Suteikus savivaldybėms teisę nustatyti apmokestinimo sąlygas kitam nekomerciniam NT, savivaldybės galėtų taikliau sureguliuoti mokestinės naštos dydį, nustatydamos skirtingus tarifus ar neapmokestinamuosius dydžius, taip pat turėtų galimybę amortizuoti didelį mokesčio išaugimą, kai NT yra perkainojamas.

Kitas Projekto trūkumas yra tame, kad numatyta taikyti vienodą apmokestinimą visam kitam nekomerciniam NT, kurį sudaro labai skirtingi NT objektai. Jei nepagrindinius būstus (iš kurių savininkai gali gauti pajamas) galima apmokestinti daugiau, tai garažų, sodo namelių ir pan. apmokestinimas neturėtų prilygti būsto apmokestinimui. Jeigu visas kitas nekomercinis NT būtų savivaldybių reguliuojamas, jos galėtų diferencijuoti tarifus pagal skirtingas NT objektų rūšis ir paskirtis, vadovaujantis Projekto 6 straipsnio 3 dalyje išvardintais kriterijais. Be to, savivaldybės galėtų taikyti lengvatas ar išvis neapmokestinti mažos vertės pastatų (sandėliai, malkinės, tvartai, daržinės ir pan.) ar inžinerinių statinių, pvz, vandens gręžinių. O siekiant skaidrinti nuomos rinką, savivaldybės galėtų nuspręsti taikyti lengvatą savininko išnuomotam būstui, kai yra registruojama nuomos sutartis.

Nors Projekte numatyta nuo 2031 m. perduoti pajamas iš kito nekomercinio NT bei reguliavimo teises savivaldai, tačiau kitam nekomerciniam NT planuojama taikyti tas pačias apmokestinimo taisykles, kaip ir komerciniam NT (mokesčio tarifas nuo 0,5 iki 3 proc.). Tai reiškia, kad sodo nameliai, garažai ir t.t. bus apmokestinti mažiausiai 0,7 proc. tarifu (0,5 proc. apatinė riba bei papildomas 0,2 proc. tarifas komerciniam NT). LSA nepritaria šio NT prilyginimui komerciniam NT. Kitą nekomercinį NT siūlome  apmokestinti 0,1 - 1 proc. tarifo ribose, kaip ir pagrindinį būstą.

Suteikiant savivaldybėms teisę reguliuoti NT neapmokestinamąjį dydį, taip pat tikslinga suteikti teisę nustatyti ir nulinį dydį, t.y. numatyti galimybę taikyti visuotinį apmokestinimą. Projekte įtvirtinta 10000 eurų minimali neapmokestinamojo dydžio riba pagrindiniam būstui praktiškai neturi reikšmės didmiesčių ar kurortų savivaldybių gyventojams, kur reikalingas žymiai didesnis neapmokestinamasis dydis (šios savivaldybės tikriausiai nustatys gerokai didesnes ribas), tačiau kai kurių regionų savivaldybėse, kurioms būdinga maža NT vertė ir kurių gyventojai mokėtų labai mažą NT mokestį, galbūt apskritai netikslinga taikyti neapmokestinamąjį dydį.

Projekte numatyta susieti pagrindinio būsto sąvoką su deklaruota gyvenamąja vieta. Tai turės neigiamą poveikį regionų savivaldybėms. Tikėtina, kad asmuo, siekdamas gauti didesnę lengvatą, deklaruos gyvenamą vietą brangesniame būste kitoje savivaldybėje. Tokiu atveju šis asmuo ir toliau gyvens savo savivaldybėje ir naudosis tos savivaldybės paslaugomis ir infrastruktūra, tačiau NT mokestis atiteks kitai savivaldybei (dažniausiai didmiesčių ar kurortų savivaldybėms). Dar blogiau, kad to asmens sumokamas GPM taip pat nukeliaus kitai savivaldybei. Būtent dėl GPM netekimo ir susidarytų didžiausi regionų savivaldybių pajamų praradimai. Be to, tokia situacija gali iškraipyti deklaravimo duomenų tikslumą. LSA prašo spręsti šią problemą svarstant šį Projektą.

Projekte numatyta apmokestinti 4 procentų tarifu apleistą ar neprižiūrimą komercinį NT, tačiau reikėtų numatyti galimybę didesniu tarifu apmokestinti ir apleistą nekomercinį NT. Tačiau netikslinga įstatyme įtvirtinti vienodo 4 proc. tarifo visiems atvejams, nes aplinkybės gali būti skirtingos, todėl savivaldybėms vertėtų suteikti teisę nustatyti konkretų tarifą 1-5 proc. dydžio ribose. Apleistas NT neretai būna nedidelės vertės, todėl gali būti reikalingas didelis tarifas, turintis pakankamą poveikį siekiant paskatinti savininką susitvarkyti, tačiau ne visais atvejais reikalinga taikyti maksimalų tarifą.

Dar viena spręstina problema – apleistas ar neprižiūrimas NT šiuo metu apskritai negali būti apmokestintas, jeigu šiam NT yra taikoma įstatyme įtvirtinta lengvata.

Projektas nenumato galimybės apmokestinti apleistą ar neprižiūrimą nebaigtą statybą, nes ji nebus mokesčio objektu, kol nėra praėję 10 metų nuo statybos leidimo išdavimo. Tačiau nebaigta statyba gali tapti neprižiūrima ar apleista net ir nesukakus 10 metų terminui. Būtina pakoreguoti Projektą, siekiant sudaryti galimybes savivaldybėms nustatyti didesnį tarifą už pernelyg užsitęsusią nebaigtą statybą, o ypač už apleistą ar neprižiūrimą nebaigtą statybą.

Be to, LSA siūlo papildyti Projektą nuostata, įpareigojančia savivaldybių gautas iš nekomercinio NT mokesčio pajamas skirti konkrečiam tikslui - infrastruktūros finansavimui. Jeigu iš gyventojų surenkamos NT mokesčio lėšos būtų skiriamos tik šiai infrastruktūrai plėtoti ir išlaikyti, tikėtina, kad gyventojai geriau suprastų šio mokesčio naudą, nes dėl to pagerėtų jų gyvenamoji aplinka, o infrastruktūros plėtojimas didintų savininkų NT vertę.

Iš dalies pritarti

Atsižvelgiant į tai, kad šioje pastaboje yra pateikta bendra LSA pozicijos argumentacija, žr. komiteto nuomonę žemiau prie kiekvieno konkretaus LSA pasiūlymo.

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

4

2

1

Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus argumentus, LSA siūlo Projekte atlikti tokius pakeitimus:

1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Mokesčio objektas nėra:

1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje neužbaigtas statyti faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuris nėra apleistas ar nenaudojamas, kai:“

Nepritarti

Apleisto ir neprižiūrimo turto apmokestinimas reglamentuotas keičiamo įstatymo 6 str. 7 d., todėl papildomai išskirti LSA siūlomą apleistą ar nenaudojamą turtą netikslinga.

3.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

6

3

 

2. Papildyti 6 straipsnio 3 dalyje išvardintų kriterijų sąrašą, išdėstant naujus punktus taip:

„8) nekilnojamojo turto savininko – fizinio asmens gyvenamąją vietą;

9) fiziniam asmeniui priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų (patalpų) skaičių ir/ar jų mokestinę vertę.“

10) nekilnojamojo turto priežiūros būklę, priskyrimą apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui;

11) nekilnojamojo turto statybos baigtumą.“

Nepritarti

Plėsti mokesčio tarifo diferencijavimo kriterijų ratą netikslinga dėl toliau išvardintų motyvų.

LSA siūlomas 8 kriterijus, kai mokesčio tarifas gali būti diferencijuojamas pagal pasirenkamas savivaldybės teritorijas, kuriose yra turto savininko deklaruota gyvenamoji vieta, sukurtų prielaidas neskaidriam apmokestinimui.

LSA siūlomas 9 kriterijus yra neobjektyvus.

LSA siūlomas 10 kriterijus dėl apleisto ir neprižiūrimo turto apmokestinimo jau reglamentuotas projektu keičiamo įstatymo 6 str. 7 d.

LSA siūlymas 11 kriterijus dėl  nebaigto statyti nekilnojamojo turto jau yra reglamentuotas 4 str. 2 d. 1 p. a ir b papunkčiuose.

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

6

4

 

3.         Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti nustato pagrindinio gyvenamojo būsto ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), įskaitant nulinį neapmokestinamąjį dydį ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus:„

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“

Iš dalies pritarti

Pritarti LSA siūlymui, kad nuo 2026 m. savivaldybių biudžetams būtų priskirtas ne tik pagrindinio gyvenamojo būsto, bet ir kito fizinių asmenų nekomercinio nekilnojamojo turto mokestis.

 

Dėl nulinio neapmokestinamojo dydžio  spręsti pagrindiniame komitete.

5.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

6

5

 

4.         Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

Pritarti

Pritarti LSA siūlymui ta apimtimi, kiek susiję su LSA siūlymu nuo 2026 m. visas pajamas iš nekomercinio NT mokesčio priskirti savivaldybių biudžetams.

6.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

6

6

 

5. Išbraukti 6 straipsnio 6 dalį ir atitinkamai pertvarkyti kitų šio straipsnio dalių numeraciją.

 

Pritarti

 

7.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

6

7

 

6. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant nuo 1 procento iki 5  procentų 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.“

Pritarti

 

 

 

8.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

6

8

 

7.    Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

Pritarti

 

9.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

7

8

 

8. Papildyti 7 straipsnį nauja 8 dalimi išdėstant ją taip:

„8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos lengvatos netaikomos apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui.“

Pritarti

 

 

10.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

13

3

 

9. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą tarifą 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.

Pritarti

 

11.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

15 N

 

 

 

10. Papildyti IV skyrių nauju 15 straipsniu:

„15 straipsnis. Mokesčio pajamų naudojimas

Mokesčio pajamos, kurios yra gaunamos taikant 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, turi būti naudojamos infrastruktūrai finansuoti.“

Nepritarti

Siūlomas reguliavimas nepagrįstai ribotų savivaldybių savarankiškumą sprendžiant dėl savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo.

12.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

2 P

 

2, 3

 

11. Išbraukti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 2 ir 3 dalis.

Pritarti

 

13.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

2 P

2

 

12. Papildyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ nauja 2 dalimi, išdėstant ją taip:

„2. 2030 m. gruodžio 31 d. baigia galioti tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies redakcija:

„8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

Pritarti

 

14.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

2 P

3

 

13. Papildyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ nauja 3 dalimi, išdėstant ją taip:

„3. 2030 m. gruodžio 31 d. baigia galioti tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

Pritarti

 

15.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-27

2 P

5

 

14. Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. turi teisę nustatyti nustato pagrindinio gyvenamojo būsto 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto nekilnojamojo turto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir 6 straipsnio 5 dalyje nurodytam nekilnojamajam turtui pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje šiam nekilnojamajam turtui pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas šio nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį (dydžius) viršijančiai 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio (dydžių), 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas šio nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų.“

Pritarti

Pritarti LSA siūlymui ta apimtimi, kiek susiję su LSA siūlymu nuo 2026 m. visas pajamas iš nekomercinio NT mokesčio priskirti savivaldybių biudžetams.

16.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija,

2025-05-19

*

 

 

Dėl NTM įstatymo projekto XVP-437

Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame pastabas dėl NTM įstatymo projekto.

1. Dėl pagrindinio būsto didesnio apmokestinimo nei antras būstas. Pagal šiuo metu parengtą Įstatymo projektą egzistuoja rizika, kad pagrindinis būstas gali būti apmokestintas labiau nei antras būstas. Siūlome įtvirtinti įstatyme: – minimalią neapmokestinamą NT vertę, taikytiną pagrindiniam būstui; – maksimalius NTM tarifus, kuriuos savivaldybės galėtų mažinti, tačiau neturėtų teisės jų viršyti.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

17.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija,

2025-05-19

6

6

1-5

2. Dėl tvarumo ir fiksuotų dydžių atsisakymo ir jų indeksavimo. Įstatymo projekte įtvirtinti fiksuoti dydžiai (20 000 Eur; 200 000 Eur; 400 000 Eur; 450 000 Eur; 600 000 Eur) nėra indeksuojami. Siūlome atsisakyti fiksuotų dydžių ir taikyti indeksavimą visiems dydžiams, nurodytiems Įstatymo projekte. Indeksavimą siūloma susieti su minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimo procentu. Tokiu būdu būtų užtikrintas įstatymo nuostatų tvarumas bei atitikimas ekonominei realybei augančios infliacijos sąlygomis.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

18.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija,

2025-05-26

4

2

 

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (toliau – LNTPA) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas). Kadangi Įstatymo projekte siūlomos nuostatos tiesiogiai susijusios su LNTPA atstovaujamų nekilnojamojo turto plėtros sektoriaus dalyvių veikla, o jo taikymas turės reikšmingų pasekmių sektoriaus apmokestinimui, teikiame šį pasiūlymą dėl Įstatymo projekto nuostatų tikslinimo. LNTPA vertinimu, žemiau pateikiamas pasiūlymas atitinka tarptautinę praktiką analogiškų teisinių santykių reglamentavimo srityje, neprieštarauja teisėkūros principams ir sudaro sąlygas proporcingam, aiškiam ir verslo aplinkai palankiam mokestiniam reguliavimui.

Argumentai:

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, atstovaudama NT plėtotojų interesams, siūlo papildyti galiojantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą aiškia išimtimi dėl naujai pastatyto, dar neeksploatuojamo ir pardavimui skirto nekilnojamojo turto, kuris pagal savo esmę nėra naudojamas ar eksploatuojamas, o atlieka prekių atsargų funkciją.

Šiuo metu šis turtas laikomas apmokestinamuoju objektu, nors:

• Nekilnojamasis turtas NT plėtros versle yra skirtas pardavimui, todėl pagal apskaitos standartus įtraukiamas į atsargų (prekių) sąskaitas, o ne į ilgalaikio naudojimo turto klasę.

• Tokia klasifikacija remiasi ne tik nacionaliniais VAS, bet ir tarptautiniu mokesčių teisiniu pagrindu.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) gairėse pabrėžiama, kad skirtingų turto tipų – ilgalaikio turto ir atsargų – ekonominės funkcijos, rizikos ir vertės kūrimo būdai skiriasi. „Transfer Pricing Guidelines for Multinational Enterprises and Tax Administrations“ skiria:

• Capital assets (kapitalo / ilgalaikis turtas) - turtas, naudojamas įmonės veikloje ilgą laiką ir prisidedantis prie vertės kūrimo. Tai gali apimti nekilnojamąjį turtą, įrangą, patentus ir kitus nematerialiuosius turtus. Gairėse pabrėžiama, kad svarbu įvertinti, kaip šis turtas naudojamas ir kokią vertę jis generuoja per laiką, atliekant funkcijų, turto ir rizikų analizę.;

• Inventory (atsargos, prekės) –turtas, laikomas tik pardavimo tikslu, kuris nėra eksploatuojamas ir nėra skirtas tiesioginiam naudojimui veikloje.

OECD gairėse pažymima, kad šių dviejų kategorijų turto ekonominė funkcija, vertinimas ir mokestinis traktavimas skiriasi: inventorius – kaip realizuojamos prekės – nelaikomas tokiu pačiu turto objektu kaip naudojamas (eksploatuojamas) ilgalaikis turtas. Todėl, kai mokesčiu apmokestinamas NT plėtotojo balanse esantis, bet dar neeksploatuojamas turtas, įstatymo prasme tai:

• pažeidžia mokestinio neutralumo principą, nes kitos veiklos atsargos (pvz., sandėliuose laikomos prekės) nėra apmokestinamos jokiomis turto formomis,

• diskriminuoja NT plėtotojus – jų laikomos prekės, kitaip nei bet kurios kitos įmonės atsargos, yra laikomos apmokestinamuoju turtu,

• didina finansinę naštą NT projektams, ypač rinkos stagnacijos laikotarpiu, kai turtas negali būti realizuotas rinkos kaina ar realizuojamas už mažesnę nei savikaina vertę.

Šis reguliavimas nesuderinamas su NT ekonomine paskirtimi NT plėtros veikloje ir sudaro pagrindą teisėkūros korekcijai, papildant 4 straipsnio 2 dalį nauja, tiksliai apibrėžta išimtimi.

Pasiūlymas

Papildyti 4 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Mokesčio objektas nėra:

1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje neužbaigtas statyti faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai: a) nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 metų ir b) per 5 metus nuo neužbaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje;

2) nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį;

3) pardavimui skirtas, naujai pastatytas (rekonstruotas) nekilnojamasis turtas, kuris nuo statybos (rekonstrukcijos) pabaigos nebuvo pradėtas naudoti, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Tikimės, kad teikiamas pasiūlymas bus įvertintas kaip konstruktyvus indėlis į siekį sukurti racionalią, teisingą ir verslo aplinką atitinkančią nekilnojamojo turto mokesčio sistemą. LNTPA išlieka atvira tolesniam dialogui su įstatymų leidėjais bei atsakingomis institucijomis ir yra pasirengusi teikti papildomą informaciją ar argumentaciją, jei to prireiktų svarstymo metu.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

19.

Piliečiai: V. S., A. M., L. U., R. F., R. J., R. J., K. R., M. V., L. G., L. K., G. Š., I. Ž., R. B., V. J., J. B., R. M., R. A., K. P., J. K., K. J., L. V., E. K., A. P., E. C., R. P., D. B., G. B., A. P., A. S., A. D., O. T., E. P., Z. J., E. P., N. N., I. Z., V. K., A. N.,

2025-05-27

2025-05-28

2025-05-29

2025-05-30

2025-06-02

 

 

A. K., L. Č., N. Č., L. K., D. P., V. V. R. ir dar 118 gyventojų,

2025-05-27

 

 

 

Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai,

Rašau Jums dėl svarstomo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projekto Nr. XVP-437(2). Mano nuomone, šis projektas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos gyventojams ir sukelti papildomą finansinę naštą.

Pasiūlymai ir argumentai:

1. Neapmokestinti gyvenamojo būsto ir sodų. Siūlau neapmokestinti gyvenamojo būsto, kuriame gyvena pats asmuo arba jo artimieji (pvz., sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai, seserys, dėdės, tetos, bei pusbroliai su pusseserėmis), taip pat sodų, kurie dažnai naudojami kaip poilsio vieta, papildoma gyvenamoji erdvė ar asmeniniams maisto auginimo poreikiams. Gyvenamasis būstas yra pagrindinė žmogaus teisė ir saugumo garantas. Papildomas jo apmokestinimas ypač apsunkintų mažesnes pajamas gaunančius gyventojus. Sodai, kaip nekomercinės paskirties turtas, taip pat neturėtų būti prilyginami komerciniam turtui.

2. Vengti dvigubo apmokestinimo. Būsto savininkai jau moka gyventojų pajamų mokestį (GPM) už gaunamas pajamas ir žemės mokestį. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis reikštų dvigubą turto apmokestinimą, kas yra neteisinga. Be to, šis mokestis gali padidinti nuomos kainas, nes mokesčių našta dažnai perkeliama nuomininkams. Tai apsunkintų būsto prieigą jaunoms šeimoms ir kitiems gyventojams.

3. Atsižvelgti į pajamų skirtumus. Lietuvos gyventojų atlyginimai yra gerokai mažesni nei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui, 2024 m. duomenimis, vidutinis neto atlyginimas Lietuvoje siekė apie 1 200 eurų, tuo tarpu Vokietijoje – apie 2 500 eurų, o Skandinavijos šalyse – dar daugiau. Net ir nedidelis mokestis, pavyzdžiui, 50 eurų per metus, daugeliui gyventojų, ypač pensininkams ar mažas pajamas gaunantiems, būtų reikšminga finansinė našta. Istorinis žemės mokesčio pavyzdys rodo, kad pradėjęs nuo simbolinių sumų, mokestis gali išaugti iki šimtų ar tūkstančių eurų, tapdamas nepakeliama našta.

4. Skaidrumas ir vieša diskusija. Nekilnojamojo turto mokestis, jei bus įvestas neapgalvotai, gali sumažinti piliečių pasitikėjimą valstybe. Stabilumas ir prognozuojama mokesčių politika skatina gyventojus investuoti, kurti šeimas ir planuoti ateitį Lietuvoje. Priešingai, nauji mokesčiai ar jų didinimas be aiškaus pagrindimo kuria netikrumą ir skatina emigraciją. Todėl prašau viešai aptarti mokesčio įvedimo pasekmes ir pateikti išsamią analizę, kaip jis paveiks skirtingas gyventojų grupes.

Prašymai:

1. Neapmokestinti gyvenamojo būsto, kuriame gyvena asmuo ar jo artimieji, bei sodų.

2. Viešai aptarti mokesčio įvedimo pasekmes ir pateikti aiškią analizę, kaip jis paveiks skirtingas gyventojų grupes.

3. Pateikti rašytinį atsakymą, kaip buvo įvertintas šis kreipimasis.

Tikiuosi, kad, kaip Lietuvos piliečių atstovai, atsižvelgsite į šiuos argumentus ir priimsite sprendimus, stiprinančius pasitikėjimą valstybe ir užtikrinančius teisingą mokesčių politiką.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

20.

Pilietė D. B.,

2025-05-27

 

 

 

PASIŪLYMAS:

Atsižvelgiant į galimas neigiamas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų pasekmes Lietuvos gyventojams, siūlau visiškai neapmokestinti šių nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto objektų:

1. Gyvenamojo būsto, kuriame gyvena pats asmuo arba jo artimieji (pvz., sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai, seserys, dėdės, tetos, pusbroliai ar pusseserės).

2. Sodų sklypų, kurie dažnai naudojami kaip poilsio, papildomos gyvenamosios erdvės ar asmeninio maisto auginimo paskirties teritorijos.

ARGUMENTAI:

1. Gyvenamasis būstas – būtinoji žmogaus teisė, o ne prabanga. Nuosavas būstas yra žmogaus orumo ir socialinio saugumo garantas. Jo apmokestinimas ypač skaudžiai paliestų mažas pajamas turinčius gyventojus, senjorus, jaunas šeimas.

2. Dviejų ar daugiau mokesčių už tą patį turtą taikymas yra neteisingas. Būsto savininkai jau moka žemės mokestį, o dalis – ir gyventojų pajamų mokestį (pvz., nuomos atveju). Nekilnojamojo turto mokestis reikštų perteklinį ir nesąžiningą apmokestinimą.

3. Pajamų lygis Lietuvoje žemas. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra perpus mažesnis nei daugelyje ES šalių. Net simbolinis NT mokestis daugeliui gyventojų yra reikšminga našta, ypač pensininkams ar vienišiems asmenims.

4. Socialinės pasekmės – nuomos brangimas, emigracija, nepasitikėjimas valstybe. NT mokestis gali netiesiogiai branginti būstą (per nuomos kainas) ir didinti socialinį nestabilumą. Mokesčių politika turi būti stabili, prognozuojama ir socialiai teisinga.

PRAŠYMAI:

1. Atsisakyti Nekilnojamojo turto mokesčio taikymo gyvenamajam būstui ir sodams, kuriuose gyvenama ar ilsimasi.

2. Viešai aptarti planuojamo mokesčio įvedimo pasekmes bei pateikti išsamią analizę, kaip jis paveiks skirtingas gyventojų grupes.

3. Pateikti rašytinį atsakymą, ar šis siūlymas buvo įvertintas ir kokia pozicija dėl jo priimta.

Tikiuosi, kad, atstovaudami Lietuvos žmonių interesams, priimsite sprendimus, kurie stiprina pasitikėjimą valstybe, o ne kelia nerimą. NT mokestis, jeigu ir būtų svarstomas, turi būti grįstas socialiniu teisingumu, o ne biudžeto surinkimo mechanizmu gyventojų sąskaita.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

21.

Pilietis A. A.,

2025-05-27

 

 

 

 

Ne, ne ir daug, daug kartų NE, jokiam, ar girdite seimo nariai Ne, - NT, ar GPM mokesčiui, nes pažeidžiate Lietuvos Konstituciją , iki jūs privalote paklusti Lietuvos Tautos Valei ir Konstitucijai ,- taškas.!!!

Spręsti pagrindiniame komitete

 

22.

Pilietė D. G.,

2025-05-27

 

 

 

 

Variantai du :

1. Pirmas būstas neapmokestinamas

2. Šiai dienai nustatytos neapmokestinamos grindys ( 150 000) procentaliai kyla tiek pat, kiek po pervertinimo procentaliai kyla būsto vertė.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

23.

Pilietis Z. J.,

2025-05-27

 

 

 

Atsižvelgiant į Konstitucijos 23, 24 straipsnius, negali būti jokio NT mokesčio nežiūrint ar pirmas ar antras būstas. Kaip rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas nerandama panaudotų mokesčių mokėtojų pinigų, bei kažkur pradingę ir tolesnis likimas neaiškus praloštų pinigų. Valstybėje yra pinigų tik reikia racionaliai juos panaudoti. Pasiteisinimas neva tai reikalinga gynybai ar infrastruktūrai absurdiški. Gynybai pakanka o visu antra reikia panaudoti diplomatinius kanalus siekiant išvengti konfliktų su kaimyninėmis valstybėmis palaikyti draugiškus santykius o ne tik kalbėti ryt po ryt karas. Reziume nepritariu ir nepalaikau NT mokesčio ir numatomos mokesčių reformos, kuria praėjus laiko tarpui reiks keisti, tai rodo Estų pavyzdys.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

24.

Pilietė E. D.,

2025-05-27

 

 

 

Laba diena. Aš nepalaikau naujojo NT mokesčio. Gyvenamasis būstas ar pirmas įsigytas būstas turi būti neapmokestintas. Konstitucijoje parašyta jog žmogaus gyvenamas būstas neliečiamas. Arba mokestį mokėti tik nuo antro būsto arba nuo dielės vertės, pavyzdžiui nuo 150 000 € kaip yra iki šiol. Ne nuo 10 000€, nes čia yra pasityčiojimas nes už tokią kainą būstų tiesiog nėra, garažai tiek kainuoja. Aš ir manau dauguma žmonių, nori jog būtų paisoma konstitucijos. Aš už savo būstą dar ir paskolą moku ir mokėsiu iki gyvenimo galo. Uždėti dar nekilnojamojo turto mokestį yra neteisinga dar ir todėl, kad mano būstas yra banko nuosavybė iki kol bus išmokėta paskola. Aš esu vieniša mama su mažamečiu vaiku, esu bedarbė man pašalpos niekas neduoda lengvatų taip pat negaunu ,man paskolos mokėjimas jau yra našta, o jei dar uždėsite NT mokestį, tai reikš, kad aš turėsiu eiti su savo mažamečiu vaiku tiesiog į gatvę. Mokesčius surinkti reikia, bet ne iš vargstančiųjų o iš turtingųjų. Siūlau apmokestinti turtingiausius ir sumažinti biurokratiją ir išlaidas. Ir mokesčių surinksite į valias. Ačiū.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

25.

Pilietis V.,

2025-05-27

 

 

 

Laba diena,

Jei mokat skaityti ir rūpi tikrai žmonės pasiskaitykit žemiau išdėstytus faktus.

Dvigubas apmokestinimas: Gyventojai jau moka įvairius mokesčius, susijusius su turto įsigijimu ir išlaikymu – gyventojų pajamų mokestį, žemės mokestį, notaro ir registravimo mokesčius. Papildomas NT mokestis faktiškai reiškia to paties turto pakartotinį apmokestinimą.

1. Neatsižvelgiama į pajamas: Turto mokestis taikomas remiantis registruota turto verte, tačiau neatsižvelgiama į gyventojo faktines pajamas. Tai ypač neproporcinga senjorams, nedirbantiems ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kurių turtas buvo įgytas anksčiau ar paveldėtas.

2. Socialinis neteisingumas: Mokestis paveikia ne tik turtinguosius, bet ir paprastus gyventojus, turinčius vieną gyvenamąjį būstą brangesnėje vietovėje, kuris dažnai nėra prabanga, o būtinybė.

3. Turto vertinimo netikslumas: Registrų centro nustatytos masinio vertinimo vertės dažnai neatspindi realios rinkos situacijos, dėl ko mokestis tampa nepagrįstai didelis.

4. Neaiški viešoji nauda: Nėra aiškiai pateikiama, kaip turto mokesčio surinkimas pagerina viešąsias paslaugas ar infrastruktūrą. Tai mažina pasitikėjimą institucijomis ir kuria įspūdį, jog mokestis skirtas biudžeto skylėms užkamšyti, o ne visuomenės gerovei.

Prašau:

1. Peržiūrėti ir įvertinti šio mokesčio taikymo principus, proporcingumą ir atitikimą LR Konstitucijos nuostatoms dėl nuosavybės apsaugos.

2. Apsvarstyti galimybę taikyti mokesčio lengvatas arba visiškai jo atsisakyti gyvenamajam būstui, kuriame deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta.

3. Pateikti viešą ir išsamų paaiškinimą, kokiu būdu surinktos lėšos iš NT mokesčio prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo.

P.S. Kaip teigė finansų ministras, kad mokestis bus skirtas infrastruktūrai, tai gal tada bus grąžinti pinigai už gatvės asfaltavimą? Gyventojai gatvę asfaltavo savo lėšomis, o šaligatviams pinigų nepakako – jų iki šiol nėra

Spręsti pagrindiniame komitete

 

26.

Pilietis L. K.,

2025-05-27

 

 

 

Pagrindiniam gyvenamame būstui jokio mokesčio neturi būti, jame gyvenam, neuždarbiaujam

Spręsti pagrindiniame komitete

 

27.

Pilietė M. R.,

2025-05-27

 

 

 

 Nepritariu NT apmokestinimui! Bent jau gyvenamam būstui tikrai NE!

Spręsti pagrindiniame komitete

 

28.

Pilietė D. S.,

2025-05-27

 

 

 

Siūlau pirmą nekilnojamąjį turtą, t.y. gyvenamą būstą neapmokestinti arba dabar esančioms grindims taikyti indeksavimą tokiu pačiu procentu kaip NT vertės indeksavimas

Spręsti pagrindiniame komitete

 

29.

Pilietė I. S.,

2025-05-27

 

 

 

Pagrindinis ir vienintelis žmogaus būstas negali būti apmokestinamas ,kadangi tai nėra turtas ar prabanga. Žmogaus būstas yra būtinybė žmogui išgyventi.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

30.

Pilietis V. V.,

2025-05-27

 

 

 

NEPRITARIU NT MOKESČIO ĮSTATYMUI IŠ PRINCIPO. NEREIKIA JOKIO. NAIKINTI IR DABAR ESANTĮ.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

31.

Pilietis T. V.,

2025-05-27

 

 

 

Laba diena,

Preambulė:

 Bet koks nekilnojamojo turto mokestis šiuo metu būtų neteisėtas ir prieštarautų reisinės valstybės principams ir piliečių teisėtiems lūkesčiams. Nekilnojamojo turto mokesti jau seniai mokame. Absoliučiai visi, jei esame bet kokio NT savininkai. Mokestis yra visuotinis, todėl kalbos apie Europos Komisijos „reikalavimus“ yra iš piršto laužtas. Jeigu valdininkai nesugeba to teisingai iškomunikuoti Europos Sąjungos institucijoms - tai komunikacijos problema. Ir nekalbu nei apie PVM, kurį mokėjome pirkdami bustą ar medžiagas jam.

Mokestis, apie kurį kalbu, net vadinamas taip, kaip jis ir turėtų vadintis, nes su mokesčiais jis nieko bendro neturi – rinkliava. Ir paslėpta ši rinkliava yra kiekvienos savivaldybės tvarkoje, kurioje apibrėžti „vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai“. Šios rinkliavos pastovioji dalis, be abejo, su atliekomis neturi nieko bendra, tai yra grynai nuo NT priklausanti įmoka. Kaip pavyzdi paimkime Vilniaus miesto savivaldybės nuostatus:

Individualiems ar daugiabučiams namams pastovioji dalis apskaičiuojama Nekilnojamojo turto objekto (toliau – NTO) bendrą plotą (kv. m) padauginus iš atitinkamos dalies dedamosios pagal NTO rūšį ir mokestinio laikotarpio. Pastovioji rinkliavos dedamoji skiriasi pagal savivaldybes, taip pagal tai, ar tai individualus ar daugiabutis namas.

Pasikeitus NTO savininkui, rinkliavos mokestis skaičiuojamas už visą kalendorinį mėnesį, kurį objektas jam dar priklausė, nepriklausomai nuo to, kurią mėnesio dieną įvyko pasikeitimas. Rinkliavos mokestis naujam savininkui skaičiuojamas nuo kito mėnesio pirmos dienos.

Rinkliava skaičiuojama NTO savininkui pagal VĮ "Registrų centras" duomenis. Kad rinkliavos mokestis būtų perkeltas nuomininkui, būtina pateikti NTO savininko ir nuomininko pasirašytą prašymą/sutikimą. Nuomos sutartis turi būti registruota Registrų centre. Rinkliavos mokestinė prievolė nuomininkui mokėti rinkliavą skaičiuojama nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas/sutikimas pirmos dienos.

Rinkliava apskaičiuojama kiekvienam apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendraturčiui, proporcingai jo valdomai nekilnojamojo turto objekto daliai (plotą). Mokėjimo pranešimai siunčiami atskirai kiekvienam objekto savininkui. Jeigu Registro duomenimis NTO yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjimo pranešimas siunčiamas vieno iš savininkų vardu, tačiau abu savininkai turi rinkliavos mokėtojo teises ir pareigas.

Gavus NTO duomenis apie paveldėjimo faktą, rinkliava skaičiuojama įpėdiniui. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo NTO perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Manau, viskas turėtų būti aišku. Pastovioji dalis nesusijusi nei su atliekomis, nei su jų kiekiu, ji priklauso tik nuo nekilnojamojo turto turėjimo fakto ir jo ploto, taip pat nuo dedamosios, kurią savo nuožiūra nustato savivaldybės (tam tikruose rėmuose, kurie yra pakankamai platūs).

Kas tai, jei ne Nekilnojamojo turto mokestis? Ar tai ne prieštarauja Konstitucijai – įvesti antrą mokestį apie tą patį?

Pasiūlymas:

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – užsienio piliečiai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.

2. Mokestis mokamas tik ta dalimi, kuri viršija jau sumokėtą atitinkamos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pastoviąją dalį. Jeigu nurodytos rinkliavos pastovioji dalis viršija priskaičiuotą mokestį, mokestis nėra mokamas.

3. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti registro informacinėje sistemoje.

4. Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.

5. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, nekilnojamojo turto savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdantis ir teises įgyvendinantis asmuo (mokesčio mokėtojas) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

32.

Pilietė J. K.,

2025-05-27

 

 

 

Nekilnojamas turtas, kuris įgytas paskolos būdu, paveldėjimu ar pirktas už nuosavas lėšas, neturi būti apmokestintas. Nei valstybė, nei savivaldybė niekaip neprisidėjusi prie NT pirkimo, neturi teisės jo apmokestinti! Tiek paveldėjimo, tiek pirkimo atveju, mokesčiai buvo sumokėti, todėl papildomas apmokestinimas, tai atviras reketas. Reikalingas lėšas gynybai, bei savivaldybių reikmėms, siūlau įvesti prabangos mokestį, kuris egzistuoja ne vienoje šalyje.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

33.

Pilietis A.,

2025-05-27

 

 

 

Čia yra konstitucijos pažeidimas neturi būti jokių NT mokesčiu.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

34.

Pilietė L. L.,

2025-05-27

 

 

 

Laba diena, siūlymas

JOKIO NT MOKESCIO PIRMAM BUSTUI ‼️ Ačiū

Spręsti pagrindiniame komitete

 

35.

Pilietė J. Š.,

2025-05-27

 

 

 

Sveiki, Esu prieš bet kokį nekilnojamojo turto mokestį. Ypač vieninteliam būstui, kuriame gyveni. Ačiū

Spręsti pagrindiniame komitete

 

36.

Pilietė A. B. J.,

2025-05-27

 

 

 

Laba diena, Kadangi LR Konstitucinis teismas 2004-09-02 Nutarimu yra išaiškinęs, kad valstybinius mokesčius nustato TIK SEIMAS, kad mokesčius galima nustatyti tik įstatymu (II d.2p. ) KT ne kartą yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio dydžiai, objektas, mokesčių subjektų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai ,išimtys bei lengvatos baudos, delspinigiai GALI BŪTI NUSTATOMI TIK ĮSTATYMU. Nurodyta ,kad poįstatyminiai aktai ,nustatantys mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarką, negali būti teisės normų, nustatančių kitokį negu įstatymo nustatytasis teisinį reguliavimą ir konkuruojančių su įstatymo normomis.(KT 2003-11-17 Nutarimas ) Todėl siūloma NT redakcija ,nustatant ,kad mokesčių už Nekilnojamąjį turtą nustatys Savivaldybės ,prieštarauja teisėkūros principams ir minėtam Konstitucinio teismo nutarimui. Seimas privalo detalizuoti visus mokesčius ,nuo -iki , numatyti lengvatas ir kt. Nutarime paminėtas sąlygas ir detales. Mokesčiai turi būti ne sąlyginiai ,o visiems suprantami ir aiškūs, jie negali būti perleisti jokiai kitai institucijai, išskyrus Seimą. Kitu atveju visuomenės atstovai tiesiogiai ar per išrinktus Seimo narius kreipsimės į Konstitucinį teismą. Prašome šį pasiūlymą perduoti Teisėtvarkos ir Teisės komitetui ir atsižvelgti į šias pastabas.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

37.

Pilietė D. V.,

2025-05-27

 

 

 

Rašau Jums kaip LR pilietė, išreikšdama savo susirūpinimą dėl planuojamo NT mokesčio ,kuris ,kaip skelbiama, būtų taikomas net ir pirmajam, gyvenimui skirtam būstui. Manau, kad tai - neteisingas ir socialiai jautrus sprendimas. Dauguma Lietuvos žmonių ilgus metus taupo ,ima paskolas, sunkiai dirba, dažnai atskirti nuo savo šeimų, kad galėtų įsigyti vienintelį būstą sau ir savo šeimai. Toks mokestis būtų ne tik papildoma finansinė našta bet ir moralinis nusivylimas - kodėl už pagrindinį gyvenamąjį turtą, kuris nėra nei prabangus, nei investicinis, turime mokėti? Ypatingai noriu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių padėtį. Daugelis jų gyvena butuose ar namuose, kuriuos įsigijo dar sovietmečiu, ar privatizavo po nepriklausomybės atkūrimo, mokėdami už juos ne tik investiciniais čekiais , bet ir piniginėmis lėšomis. Šiems žmonėms tokie butai vienintelis turtas, už kurį jau kartą buvo atsiskaityta. Įvesti NT mokestį tokiems būstams - reiškia apmokestinti būstą antrą kartą ir kelti grėsmę socialiniam stabilumui. Prašau atsižvelgti į šiuos argumentus: 1. Pirmasis būstas yra pagrindinė žmogaus gyvenimo būtinybė ,o ne turtingumo požymis. 2. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių turi ribotas pajamas ir būtų nepajėgūs mokėti papildomo NT mokesčio. 3. Jau dabar šeimos ir pavieniai asmenys sunkiai susitvarko su augančiomis kainomis ir infliacija. Taip pat noriu išreikšti nepritarimą siūlymui apmokestinti paveldėtą turtą ar pajamas gautas iš artimųjų - tėvų, vaikų, senelių, brolių ar seserų. Paveldėjimas dažnai nėra prabanga ar investicija, tai emocinę reikšmę turintis turtas, kuris šeimose perduodamas iš kartos į kartą. Tokios pajamos neturėtų būti traktuojamos kaip įprastas pelnas ar uždarbis, ypač , kai dažnai tai jau kartą apmokestintas turtas. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į politinį šio klausimo aspektą. Jeigu partijos ir jų atstovai būtų prieš rinkimus aiškiai deklaravę planus įvesti visuotinį NT mokestį, taikomą ir pirmajam būstui ar paveldėtam turtui, labai tikėtina, kad rinkimų rezultatai būtų buvę visai kitokie. Toks svarbus ir jautrus klausimas turėjo būti viešai ir skaidriai išdiskutuotas prieš rinkimus, o ne svarstomas vėliau, remiantis tik valdančiosios daugumos balsais. Rinkėjų pasitikėjimas politikais priklauso nuo atvirumo ir sąžiningumo ,o tokie sprendimai jį tik silpnina. Prašau apsvarstyti šiuos klausimus su didele socialine empatija ir siekti sprendimų, kurie atspindėtų tikrąjį socialinį teisingumą bei žmonių gyvenimo realijas.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

38.

Pilietis E. L.,

2025-05-27

 

 

 

Tokio kaip Nekilnojamo turto mokesčio negali būti iš viso, net Konstitucijoje parašyta. O jei vis tik nusprendėte kad ir su buldozeriu pervažiuoti Konstitucija tai pirmas bustas negali būti apmokestintas, arba grindys turi būti bent jau 200000-300000€ Ačiū, jei skaitėte mano pasiūlymą

Spręsti pagrindiniame komitete

 

39.

Pilietis V. J.,

2025-05-27

 

 

 

Laba diena. Siūlau išvis, kad nebūtų NT mokesčio, nes: 1. prasilenkia su sveiku protu: 2. perkant nesvarbu kelintą NT objektą mokesčiai visi būna sumokėti; 3. tai yra atvira vagystė iš žmonių.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

40.

Pilietė I. K.,

2025-05-27

 

 

 

Sveiki, Lietuvoje negali būti jokio pirmo būsto apmokestinimo. Žmogus turi turėti bent vieną vietą, kur jaustųsi saugus su savo šeima. Tai mano namai, už viską sumokėta. Ir tegul ponas Šadžius neaiškina, kad už šaligatvį ir apšvietimą nemokėjau. Kur padėjot GPM mokestį? Ištaškėt ir nenorite pasakyti kur? Viską įslaptintat, nesuprantama kodėl? Už savo NT aš negaunu papildomų pajamų, iš ko turiu mokėti? Nuo DU visus mokesčius sumoku. Tai dar kartą bandot kirpti avį? Jei vilna nespėjo kiek reikia užaugti, lupsit su oda?

Spręsti pagrindiniame komitete

 

41.

Pilietis E. K.,

2025-05-27

 

 

 

 

Pagrindinis gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas NEAPMOKESTINAMA nepriklausomai nuo jo vertės. "Kito (ne pagrindinio gyvenamojo) asmens nekomercinio nekilnojamojo turto vertę iki 2030 m. siūloma apmokestinti tokia tvarka:

0 proc. tarifą taikyti NT vertei, neviršijančiai 50 000 eurų;

0,1 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 50 000 eurų, bet ne didesnei nei 200 000 eurų;

0,2 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 200 000 eurų, bet ne didesnei nei 400 000 eurų;

0,5 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 400 000 eurų, bet ne didesnei nei 600 000 eurų;

1 proc. tarifą taikyti NT vertei, viršijančiai 600 000 eurų"

Spręsti pagrindiniame komitete

 

42.

Anoniminis,

2025-05-28

 

 

 

Laba diena, Siūlau neapmokestinti nekilnojamo turto, gyvenamojo būsto, kadangi tai prieštarauja Lietuvos konstitucijai. 23 straipsnis - Nuosavybė neliečiama!

Spręsti pagrindiniame komitete

 

43.

Piliečiai: A. P., R. F., N. N., S., G. S., O. A., A. S., A. Z., R. F., D. L., J. I., A. S., R. J., M. G., E. M., V. Z., A. E., R. Š., A. M., D. D., E. L.,V. T.,

2025-05-28

2025-05-29

2025-05-30

2025-06-02

 

 

 

Atsižvelgiant į 2025 m. balandžio 27 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, įvykusį daugiatūkstantinį mitingą bei jame piliečių išreikštą aiškią valią, teikiu šį pasiūlymą–reikalavimą dėl svarstomų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų: REIKALAUJU:

1. Atsisakyti bet kokio nekilnojamojo turto mokesčio taikymo būstui, kuris yra pagrindinė gyvenamoji vieta ir (ar) naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo jo vertės ar apmokestinimo ribų.

2. Neapmokestinti paveldėto nekilnojamojo turto, jei šis turtas yra naudojamas kaip gyvenamoji vieta ar yra laikomas šeimos turtu.

3. Įtvirtinti įstatyme aiškų principą, jog nuosavybė ir būstas, kaip pagrindiniai konstituciniai gėriai (būstas ir nuosavybė), negali būti apmokestinami.

4. Užtikrinti, kad įstatymų leidyba būtų grindžiama Lietuvos piliečių valia, o ne išorinių institucijų, grupių diktatu.

Motyvai:

• Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja nuosavybės ir būsto neliečiamumą, o valstybė įpareigota ją saugoti, o ne apmokestinti kaip finansinį išteklių.

• Būstas yra socialinės apsaugos garantas.

• Mokestis kelia grėsmę būsto prieinamumui, šeimų saugumui ir socialinei taikai.

• Įstatymų leidėjas privalo gerbti demokratinį suverenitetą (Konstituciją) ir tautos išreikštą poziciją viešose pilietinėse akcijose.

• Nekilnojamasis turtas savaime nekuria pajamų. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų savo būstu nesiverčia komercine veikla, o jį naudoja kaip asmeninę gyvenamąją erdvę. Vykdant komercinę veiklą yra mokami pajamų mokesčiai.

• NT išlaikymas reikalauja nuolatinių išlaidų: būtina mokėti už šildymą, elektrą, komunalines paslaugas, remontus ir draudimą. Tai jau yra pastovi finansinė našta, kurią dažnai sunkiai pakelia mažesnes pajamas turintys asmenys, senjorai ar vieniši žmonės.

• Buhalteriškai NT vertė po pastatymo tik mažėja (nusidėvi), todėl jo apmokestinimas kaip „turtinio pajėgumo“ požymis yra klaidingas ir neteisingas.

• Dauguma NT savininkų neturi lėšų savo būstui renovuoti ar modernizuoti, todėl papildomas mokestis ne tik neskatina gerovės, bet ir smarkiai pablogina gyvenimo kokybę, ypač regionuose ar senuose daugiabučiuose.

• Vietoj skatinimo gerinti būsto būklę ar saugoti paveldą, valstybė tokiais mokesčiais baudžia už turėjimą ir stumia žmones į socialinį nesaugumą. JAV pavyzdys.: į gatves išmesti tūkstančiai žmonių, kurie tampa dar brangesne našta.

• Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-09-02 nutarimu yra išaiškinęs, kad valstybinius mokesčius nustato TIK SEIMAS, o mokesčiai gali būti nustatomi tik įstatymu (Konstitucijos II d. 2 p.), šis principas yra privalomas ir negali būti apeinamas.

• Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, subjektai, jų teisės ir pareigos, tarifai, lengvatos, išimtys, baudos ir delspinigiai GALI BŪTI NUSTATYTI TIK ĮSTATYMU.

• Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarime aiškiai nurodyta, kad poįstatyminiai aktai, nustatantys mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarką, negali nustatyti kitokio nei įstatyme numatyto teisinio reguliavimo ir negali konkuruoti su įstatymo normomis.

• Todėl siūloma Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo redakcija, kuria mokesčio tarifus ir lengvatas perduodama nustatyti savivaldybėms, prieštarauja konstituciniams teisėkūros principams ir minėtiems Konstitucinio Teismo nutarimams.

• Mokesčiai turi būti aiškūs, visiems suprantami ir negali būti perleisti jokiai kitai institucijai, išskyrus Seimą.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

44.

Pilietė R.,

2025-05-28

 

 

 

Sveiki, Kreipiuosi į Jus norėdama atkreipti dėmesį į tautos valią dėl NT mokesčio, kuriai buvote išrinkti atstovauti. Atstovauti ne partiją, ne NT vystytojus ir lobistus, o tautą ir jos žmones, kurių dėka dabar sėdite seime, ir iš kurių sumokėtų mokesčių jums mokami atlyginimai.

1) Jokio NT mokesčio! Jokio žemės mokesčio! Jokių GPM reformų! Valstybė niekaip neprisidėjo prie asmeninio turto įsigijimo, o dabar tauta baudžiama už tai, jog turi namus, kuriuos sunkiu darbu, prakaitu ir krauju užsidirbom patys. Už verslus, kuriuos savo rankomis sukūrėm, ir už tai dabar esam smaugiami, nes korporacijos ir lobistai kvėpuoja jums į nugaras.

2) Bėda ta, jog jūs galvojate apie trumpalaikius sprendimus, ir būsimus rinkimus, mažai galvodami apie tautą, jos gerbūvį ir išlikimą. Mūsų senojoje matristinėje kultūroje sprendimai tautos atžvilgiu būdavo priimami atsižvelgiant į būsimas 7 kartas. O į ką jūs atsižvelgiat? Geriausiu atveju į 4-5metus. Ir į asmeninę naudą.

3) Pirmiausia paaiškinkite kur išvaistėte 0.7mlrd eurų! Kodėl prisipirkote ginkluotės žymiai didesnėmis kainomis nei rinkos kaina? Kiek prisikišote į kišenes? Nustokite vogti!

4) Tokie finansų "ministrai", kaip Šadžius, turi išvis nepakliūti į tokias pozicijas. Ką chemikas išmano apie finansus? Jau užtenka klausyti kaip nusišneka duodamas interviu.

5) Pripažinkite - jums tikriausiai mokama už tautos naikinimą. Už iškertamus miškus, už santykių palaikymą su Vokietija esate pasiryžę kelti pavojų Lietuvos vidaus vandenims, o ypač gėlojo vandens ištekliams.

6) Jokių mokesčių reformų iki kol švaistysite pinigus. Susiveržkite patys diržus, vietoj to, kad pastoviai sau keltumėtės atlyginimus. Jums nėra už ką kelti atlyginimų! Jei šitaip "dirbtumėt" privačiam sektoriuje, ne tik kad būtumėt atleisti, bet dar ir patraukti teisinėn atsakomybėn už tyčinį išteklių iššvaistymą, interesų konfliktus ir padarytą žalą įmonei.

7) Nesitikėkite, jog žmonės liks čia gyventi (galbūt jūsų toks tikslas?). Jau dabar visi pradeda pakuotis ir keliauti svetur dėl nebepakeliamos mokesčių naštos. Gal netrukus ir orą apmokestinsit?

Linkiu, kad visa tai, ką darote lietuvių tautai sugrįžtų jums dešimteriopai. Ypatingai jūsų vaikams ir palikuonims.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

45.

Pilietis A. K.,

2025-05-28

 

 

 

Gera diena, Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 24 straipsnius, kurie garantuoja piliečių nuosavybės ir būsto neliečiamumą. Šie straipsniai yra tiesiogiai susiję su siūlomu nekilnojamo turto (NT) mokesčiu, todėl priminsiu jų esmę:

Konstitucijos 23 straipsnis

1. Nuosavybė neliečiama.

2. Nuosavybės teises saugo įstatymai.

3. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Konstitucijos 24 straipsnis

1. Žmogaus būstas neliečiamas.

2. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį ar gelbėti gyvybę, sveikatą ar turtą.

Mano pozicija Kaip Lietuvos pilietis, kategoriškai priešinsiuosi bet kokiam naujam nekilnojamo turto mokesčiui, ypač kai jis taikomas žmonėms, turintiems vienintelį gyvenamąjį būstą, iš kurio jie neuždirba jokių pajamų.

Pagrindiniai argumentai

1. Teisinis aspektas - Konstitucija garantuoja nuosavybės ir būsto neliečiamumą. NT mokestis vieno būsto atveju gali būti vertinamas kaip neteisėtas nuosavybės apribojimas. - Valstybė nedalyvavo finansuojant mano būsto įsigijimą – aš pats sumokėjau visus mokesčius, paskolas su didelėmis palūkanomis, o kai kurie piliečiai jau yra visiškai išsimokėję.

2. Socialinė neteisybė - Neįgalieji, mažas pajamas gaunančios šeimos ir pensininkai (ypač tie, kurių pajamos siekia tik 380–1000 €) neturi turtingų finansinių galimybių, tačiau jų atveju mokesčio lengvatos nėra pakankamos arba netaikomos. - Pavyzdys: Šeimai su 3+ vaikais ir 5000 € pajamomis taikoma 75 % lengvata, o neįgaliajam su 40 % darbingumu ir 1038 € pajamomis – nėra. Ar tai nėra akivaizdi diskriminacija? - Siūlymas: Šeimose, auginančiose vaiką su negalia, turėtų būti 100 % mokesčio kompensacija.

3. Ekonomikos realijos - NT vertė kasmet auga, tačiau žmonių pajamos nespėja – dėl to daugelis priversti keltis į rajonus, nors ir ten būstai brangūs. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2025-05-28 Nr. G-2025-4951 2 - Mokestis smogs pačiai pažeidžiamiausiai visuomenės daliai – senjorams, neįgaliems ir mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Siūlymai

1. Vienintelis gyvenamasis būstas (iki 450 000 € vertės) neturėtų būti apmokestinamas.

2. Pilnas mokesčio atleidimas šeimoms su neįgaliaisiais ir žmonėms, kurių pajamos žemiau MMA.

3. Progresyvus mokesčio modelis - didesnės lengvatos tiems, kuriems išties sunku.

Išvada Valstybė turėtų gerbti Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės teises ir neuždėti papildomo finansinio našto tiems, kurie jau atidavė savo indėlį mokesčiais ir sunkiai dirbo visą gyvenimą.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

46.

Pilietė E.,

2025-05-28

 

 

 

Noriu pradėti nuo LR Konstitucijos 23 ir 24 straipsnių, kurie tiesiogiai susiję su piliečio nuosavybe, būstu bei turtu. Jie skamba štai taip:

23 straipsnis Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

24 straipsnis Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Aš, kaip Lietuvos pilietis, kategoriškai esu PRIEŠ Nekilnojamo turto mokestį bet kokiu naujai LRS vyriausybės pasiūlytu formatu ir procentais, ypatingai asmenims ir šeimoms, kurios turi vieną vienintelį pagrindinį gyv. būstą ir iš jo neuždirba jokių pajamų. Mes, žmonės, dirbame, mokame paskolas su dideliomis palūkanomis bankams, arba savo laiku jau esame išsimokėję. Nepriklausoma LR valstybė, neprisidėjo nei vienu centu prie mano nuosavybėn įsigyto turto, aš sumokėjau visus priklausančius mokesčius, ir savo indėlį į biudžetą jau įnešiau. Taip pat pasigendu socialiai sunkiai gyvenančių žmonių, šeimų įtraukimo į MOKESČIO LENGVATAS. Pasigendu NEĮGALIŲJŲ, šeimų, kurių pajamos neviršija MMA ir pensijinio amžiaus žmonių, su mažomis arba labai mažomis pajamomis įtraukties į galimą mokesčio lengvatos pritaikymą. Kodėl šeimai su 3 ir daugiau vaikų taikoma 75 procentų mokesčio lengvata, nors tarkime šeimos pajamos į rankas 5000 eurų, o suaugusiam neįgaliajam su 40 proc darbingumu ir su 2 vaikais, kurių pajamos 1038 eurų į rankas, NETAIKOMA? Tai jau galima vadinti DISKRIMINACIJA. Dėl vaiko su negalia šeimoje, turėtų būti 100 procentų kompensacija. Mokestinė NT vertė kasmet kyla, žmonės keliasi gyventi į rajonus, nes elementariai neįperka būsto mieste. Nors ir rajono būsto kainos yra labai didelės. Pabaigai tik pasikartosiu, PAGRINDINIS GYVENAMASIS BŪSTAS NEGALI BŪTI APMOKESTINAMAS jokiais tarifais ar procentais, JEIGU JO VERTĖ NEVIRŠIJA 450 TŪKST. EURŲ, BEI DAUGIAU MOKESTINIŲ LENGVATŲ ŽMONĖMS, KURIEMS IŠ TIESŲ YRA SUNKU netik integruotis į visuomenę ir darbo rinkas ( neįgalieji) bet ir po viso gyvenimo darbo ir mokėtų mokesčių, SENOLIAMS, gaunantiems 380 eurų pensijos.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

47.

Pilietė A. Z.,

2025-05-28

 

 

 

Gerb. Seimo nariai Kreipiuosi kaip pilietė, klaipėdietė ir aktyvi visuomenės narė, prisijungusi prie iniciatyvinės grupės „NT MOKESČIAMS NE!“, kuri 2025 m. balandžio 27 d. dalyvavo taikiame ir gausiame mitinge Vilniuje, Katedros aikštėje. Mitingo metu buvo aiškiai išreikšta žmonių valia – nepritarti siūlomoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, kurios, mūsų įsitikinimu, pažeidžia Konstitucines teises ir kelia grėsmę socialiniam saugumui. Prašome Jūsų atstovauti tautos interesams ir atsižvelgti į prisegtame dokumente pateiktą pasiūlymą dėl NT mokesčio įstatymo pataisų. Dokumente aiškiai išdėstyti pagrindiniai punktai, kodėl šis mokestis neturėtų būti taikomas pagrindiniam būstui ar šeimos reikmėms naudojamam turtui. Taip pat motyvuotai paaiškinama, kaip tai prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia socialinį teisingumą. Tikimės, kad mūsų balsas bus išgirstas, o Jūs imsitės veiksmų, kad būtų sustabdytos socialiai neteisingos iniciatyvos, kurios kėsinasi į žmonių teisę turėti savo įsigytą būstą ir gyventi jame oriai.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

48.

Pilietis D. V.,

2025-05-28

 

 

 

Siūlau atmesti šį projektą, kadangi jo turinys ir pristatymo bei svarstymo skuba pažeidžia ne tik 2024 m. Seimo rinkimų metu kandidatų ir partijų duotus pažadus bei partijų programų turinį, tik rinkėjams atsakingo Seimo nario pareigas, bet ir LR Konstitucijos 33 str. 1 d. nuostatą, kad “Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.“. Tos pačios aplinkybės ir siūlymai liečia ir visus kitus šiuo metu Seime svarstomus mokesčių įstatymų pakeitimus.

Oficialiosios statistikos portalas skelbia, kad ... Lietuvoje 2022 m. 24,6 proc. gyventojų (2021 m. – 23,5 proc.) gyveno skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje. Prie gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje priskiriami asmenys, kurie tenkina bent vieną iš šių sąlygų: gyvena skurdo rizikoje, susiduria su dideliu materialiniu ir socialiniu nepritekliumi arba gyvena labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose. 72 proc. skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvenančių asmenų į šią asmenų grupę patenka pagal vieną iš trijų požymių, o kas penkioliktas (1,6 proc. visų gyventojų) – pagal visus tris požymius.

Matyti, kad šiuo sunkiu Lietuvai laiku būtina ne sunkinti piliečių ir gyventojų finansinę naštą, o ją lengvinti, būtent - atsisakant kai kurių mokesčių, akcizų ir kitų mokėjimų, nustatant daugiau lengvatų ir kitų priemonių, skirtų išgyventi nuolat augančias kainas bei mažinti skurdo lygį. Tiek skurde gyvenantys asmenys, tiek ir taip vadinama „vidurinioji klasė“ niekada nesutiko ir nesutinka su drastiškais galiojančių mokesčių įstatymų keitimais, esamų mokesčių didinimu ir naujų mokesčių įvedimu, nes tai dar labiau pablogins skurdo rodiklius, daugelį asmenų įstums į skolas. Jeigu Seime yra manančių priešingai, dėl šio įstatymo priėmimo turi būti surengtas Lietuvos piliečių referendumas, o ne beatodairiškai neatsakingai balsuojama Seime, nelaukiant nei rinkėjų nuomonės ar valios, nei ekspertų vertinimo, kaip šie mokesčiai įtakos tautos ūkį bei darbą.

Primintina, kad LR Konstitucijos 46 str. 3 d. nustato, jog „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“.

Prašau Nekilnojamojo turto įstatymo projekto nebesvarstyti ir jo nepriimti. Jei yra nuomonių, kad jo nepriėmus padidės mokestinė našta kitai asmenų grupei, yra įmanoma taisyti šios grupės apmokestinimo taisykles, konkrečiai – įstatymo pakeitimu pakelti (vien infliacijos įtakotas) žemutines 150‘000 Eur ir 300‘000 Eur turto vertes, nuo kurių yra pradedami taikyti dabar egzistuojančio NT mokesčio tarifai, arba įvesti šių verčių automatinio indeksavimo sistemą, kuri yra sėkmingai taikoma daugelyje teisinių santykių, pvz.:

- LR Civilinio proceso kodekso 82 str.: Žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas 1. Šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. 2. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. 3. Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį Oficialiosios statistikos portale.; taip pat

- Rekomendacijos dėl priteistino maksimalaus advokatų užmokesčio dydžio (7. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.) - https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.230700?jfwid=kllpw6blr

- Ir kt.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

49.

Pilietis R. B.,

2025-05-29

 

 

 

 

 

Norėtume atkreipti dėmesį į esminį principinį aspektą: jei naujoji Nekilnojamojo turto mokesčio redakcija įvedama kaip papildoma priemonė finansuoti krašto gynybos poreikius, tuomet reikėtų sąžiningai, aiškiai ir tiesiai tai įvardinti – tai gynybos mokestis, o ne turto mokestis.

Pagrindiniai argumentai:

1. Teisinio aiškumo principas:

Mokesčio paskirtis turi būti aiškiai apibrėžta. Jeigu turtas apmokestinamas ne dėl jo vertės ar naudos (kaip įprasta turto mokesčiuose), o siekiant surinkti lėšų gynybai – tai reikšmingas paskirties pasikeitimas, reikalaujantis naujo teisinio pagrindo.

2. Mokesčio pavadinimo neatitikimas paskirčiai:

Jei tikslas – krašto apsaugos finansavimas, reikėtų kurti atskirą gynybos finansavimo mokestį, kuris būtų skaidrus, proporcingas ir nesupainiotų su tradiciniu nekilnojamojo turto mokesčiu, kurio paskirtis – kompensuoti savivaldybių išlaidas už infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir pan.

3. Socialinis teisingumas:

Gynybos finansavimo našta turėtų būti paskirstyta plačiau – ją turi nešti ne tik nekilnojamąjį turtą turintys asmenys, bet ir visi piliečiai pagal pajamas ar veiklą. Pvz.,:

Dirbantys galėtų prisidėti per simbolinį gynybos įnašą, skaičiuojamą nuo darbo pajamų.

Nedarbingi ar neveiklūs asmenys – per metinį fiksuotą gynybos mokestį (jeigu jie nėra socialiai remtini).

Tokiu būdu būtų sukurtas solidarius, bet ne iškreiptas sprendimas.

4. Mokesčių sisteminės logikos pažeidimas:

Dabartinis siūlymas kuria teisinį ir ekonominį nesusipratimą – turto mokestis tampa politinio sprendimo priedanga, o reali mokesčio esmė slepiama nuo visuomenės. Tai mažina pasitikėjimą institucijomis.

Pasiūlymas:

Atsisakyti siūlymo krašto gynybos poreikius finansuoti nekilnojamojo turto mokesčio forma.

Įvesti atskirą gynybos finansavimo mokestį, kuris būtų skaidrus, proporcingas ir priklausytų nuo pajamų, veiklos ar kito logiško kriterijaus.

Svarstant alternatyvą – galima taikyti kombinuotą modelį, kuriame įnašą mokėtų tiek gyventojai, tiek juridiniai asmenys pagal apyvartą, pajamas ar kitus rodiklius, tačiau nekilnojamasis turtas neturi būti netiesiogiai kriminalizuojamas kaip „perteklius“.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

50.

Pilietis T.V.,

2025-05-29

3

1,5

 

Argumentai:

Bet koks nekilnojamojo turto mokestis šiuo metu būtų neteisėtas ir prieštarautų reisinės valstybės principams ir Lietuvos piliečių teisėtiems lūkesčiams.  Nekilnojamojo turto mokesti jo savininkai jau seniai moka. Mokestis yra visuotinis, todėl kalbos apie Europos Komisijos „reikalavimus“ yra nepagrįstos, ir jeigu Lietuvos pareigūnai nesugeba to teisingai iškomunikuoti Europos Sąjungos institucijoms - tai komunikacijos, o ne mokesčio problema.

Kadangi kalbame apie visuotinį apmokestinimą, kuris nėra susijęs su pajamų ir (ar) pelno generavimu, teisingiau yra vartoti ne „mokesčio“, o „rinkliavos“ sąvoką. Ši rinkliava jau ir šiuo metu yra kiekvienos savivaldybės tvarkoje, kurioje apibrėžti „vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai“. Šios rinkliavos pastovioji dalis, su atliekomis neturi nieko bendra, tai yra tik nuo NT priklausanti įmoka. Kaip pavyzdį paimkime Vilniaus miesto savivaldybės nuostatus:

„Individualiems ar daugiabučiams namams pastovioji dalis apskaičiuojama Nekilnojamojo turto objekto (toliau – NTO) bendrą plotą (kv. m) padauginus iš atitinkamos dalies dedamosios pagal NTO rūšį ir mokestinio laikotarpio. Pastovioji rinkliavos dedamoji skiriasi pagal savivaldybes, taip pagal tai, ar tai individualus ar daugiabutis namas.

Pasikeitus NTO savininkui, rinkliavos mokestis skaičiuojamas už visą kalendorinį mėnesį, kurį objektas jam dar priklausė, nepriklausomai nuo to, kurią mėnesio dieną įvyko pasikeitimas. Rinkliavos mokestis naujam savininkui skaičiuojamas nuo kito mėnesio pirmos dienos. 

Rinkliava skaičiuojama NTO savininkui pagal VĮ "Registrų centras" duomenis. Kad  rinkliavos mokestis būtų perkeltas nuomininkui, būtina pateikti NTO savininko ir nuomininko pasirašytą prašymą/sutikimą. Nuomos sutartis turi būti registruota Registrų centre. Rinkliavos mokestinė prievolė nuomininkui mokėti rinkliavą skaičiuojama nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas/sutikimas pirmos dienos.

Rinkliava apskaičiuojama kiekvienam apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendraturčiui, proporcingai jo valdomai nekilnojamojo turto objekto daliai (plotą). Mokėjimo pranešimai  siunčiami atskirai kiekvienam objekto savininkui. Jeigu Registro duomenimis NTO yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjimo pranešimas siunčiamas vieno iš savininkų vardu, tačiau abu savininkai turi rinkliavos mokėtojo teises ir pareigas.

Gavus NTO duomenis apie paveldėjimo faktą, rinkliava skaičiuojama įpėdiniui. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo NTO perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.“

Kaip ir nurodytą anksčiau pateiktame pavyzdyje, pastovioji rinkliavos dalis nesusijusi nei su atliekomis, nei su jų kiekiu, ji priklauso tik nuo nekilnojamojo turto turėjimo fakto ir jo ploto, taip pat nuo dedamosios, kurią savo nuožiūra tam tikruose rėmuose nustato savivaldybės.

Kadangi antrą kartą apmokestinti Lietuvos piliečių nuosavybėje esantį turtą būtų neteisėta, toliau teikiamas pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį, papildyti 5 dalimi ir straipsnį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

„1. Mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai užsienio piliečiai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

2. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti registro informacinėje sistemoje.

3. Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.

4. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, nekilnojamojo turto savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdantis ir teises įgyvendinantis asmuo (mokesčio mokėtojas) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.

5. Mokestis mokamas tik ta dalimi, kuri viršija jau sumokėtą atitinkamos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pastoviąją dalį. Jeigu nurodytos rinkliavos pastovioji dalis viršija priskaičiuotą mokestį, mokestis nėra mokamas.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

51.

Pilietė A.,

2025-05-30

 

 

 

Trumpai apibūdinsiu savo situacija. Mirus mano sutuoktiniui, našlaičiais liko du mažamečiai vaikai (tuo metu vienam buvo tik 3 metai, o kitam 4 metai). Po tėvo mirties vaikai paveldėjo nekilnojamąjį turtą kartu su būsto paskola. Taigi, mano mažamečiai vaikai jau yra nekilnojamojo turto savininkai ir būsto paskolos bendraskoliai.

1.                   Dėl mokesčių lengvatų (7 straipsnis. Mokesčio lengvatos / 4 punktas).

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto 7 str. 4 p. numatyta mokesčio lengvata fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų, o apie vaikus, kuriuos augina vienas iš tėvų, kai kitas yra miręs – nėra lengvatos. Įvertinus minėtą lengvatą ir atsižvelgiant į situaciją, kai šeimoje auginami tik 3 vaikai iki 18 metų, sutuoktiniams proporcingai tenka po 1,5 vaiko, o, mano atveju, man vienai tenka 2 vaikai, manau, kad tai nėra socialiai teisinga.

Siūlau praplėsti lengvatos taikymo aplinkybes, papildomai nurodant asmenims, auginantiems 2 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, kuriuos augina vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų), jeigu kitas yra miręs, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu arba teismo sprendimu apribotos tėvystės teisės.

Lyginamasis variantas.

„4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, asmenims, auginantiems 2 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, kuriuos augina vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų), jeigu kitas yra miręs, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu arba teismo sprendimu apribotos tėvystės teisės, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“

2.                   Dėl įstatymo sąvokos (9. Pagrindinis gyvenamasis būstas)

Atsižvelgiant į savivaldybės priėmimo į mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programų tvarkos aprašo priėmimo kriterijus (mokytis arčiau deklaruotos gyvenamos vietos) ir įvertinus mano vaikų senelių teikiamą pagalbą, auginant juos, mano vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra pas senelius, o tai nėra jiems nuosavybės teise priklausantis (paveldėtas) būstas, todėl siūlau papildyti sąvoką „Pagrindinis gyvenamasis būstas“, papildomai įtraukiant fiziniams asmenims nuosavybės teise vienintelis priklausantis gyvenamasis pastatas (patalpos) ir tuo pačiu adresu esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, kurie tarnauja  pagrindiniam pastatui (patalpoms).

Lyginamasis variantas.

„9. Pagrindinis gyvenamasis būstas – fiziniams asmenims nuosavybės teise vienintelis priklausantis gyvenamasis pastatas (patalpos) ir tuo pačiu adresu esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, kurie tarnauja  pagrindiniam pastatui (patalpoms) arba gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, kurie tarnauja  pagrindiniam pastatui (patalpoms).“

 

 

52.

Pilietė D. L.,

2025-06-02

 

 

 

Sveiki, kadangi pradžioje NT mokestis buvo traktuojamas kaip “gynybos solidarumo mokesti” siūlau taip ir palikti.

Siūlau:

1. Įsteigti Gynybos fondą į kurį bus pervedamas mokestis, kurį administruos KAM;

2. Mokestį privalo mokėti VISI, nes tai “gynybos solidarumo mokestis”, tik pririštas prie NT;

3. NT savininkai, už pagrindinį gyvenamąjį būstą, kurių NT vertė iki 80 000 EUR moka “solidarumo mokestį” 60EUR per metus; (5 EUR per mėnesį sąžiningas mokestis už saugumą);

0,1 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 80 000 eurų, bet ne didesnei nei 200 000 eurų;

0,2 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 200 000 eurų, bet ne didesnei nei 400 000 eurų;

0,5 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 400 000 eurų, bet ne didesnei nei 600 000 eurų;

1 proc. tarifą taikyti NT vertei, viršijančiai 600 000 eurų.

Nustatyti neapmokestinamas pirmojo būsto vertės „grindis“(mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį) „grindų“ riba 10 000 eurų asmeniui. “Grindys” taikomos turtui nuo 80 000 EUR.

Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas:

25 procentais, bet išlaikant minimalų “solidarumo mokestį”;

50 procentų - mažas pajamas gaunantiems, du ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms, bet išlaikant minimalų “solidarumo mokestį”.

4. Kito (ne pagrindinio gyvenamojo) asmens nekomercinio nekilnojamojo turto vertę iki 2030 m. siūloma apmokestinti tokia tvarka netaikant grindų:

0,1 proc. tarifą taikyti NT vertei, bet ne didesnei nei 200 000 eurų;

0,2 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 200 000 eurų, bet ne didesnei nei 400 000 eurų;

0,5 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 400 000 eurų, bet ne didesnei nei 600 000 eurų;

1 proc. tarifą taikyti NT vertei, viršijančiai 600 000 eurų.

NT mokestis tikrai būtų “Solidarumo mokestis” kuris prisidėtų prie krašto saugumo, o KAM geriausiai žino kam ir kiek lėšų reikia. Galų gale, kiekvienas pilietis žinotų, kad jo pinigai yra tikslingai panaudojami užtikrinti saugumą, o ne vykdyti priešrinkiminius partijų/partijos pažadus.

Jei mokestį administruos savivaldybės, kils daug klausimų kur jis bus panaudotas (greičiausiai bus tvarkomi šaligatviai, gatvės, kiemai ar organizuojamos abejotinos vertės “rajoninės” šventės).

Spręsti pagrindiniame komitete

 

53.

Pilietis R. M.,

2025-06-02

 

 

 

Gerbiamas(-a) Seimo nary(-e),

Kreipiuosi į Jus kaip pilietis, kuris ne tik dirba ir moka mokesčius, bet ir kuria vertę valstybei – atsakingai investuoja, rūpinasi turtu, elgiasi sąžiningai ir remia viešąsias sistemas. Tačiau pastaruoju metu stiprėjanti tendencija apmokestinti viską, kas dar liko žmogui po darbo ir pareigų, kelia ne tik pyktį, bet ir gilią abejonę dėl valstybės krypties bei jos požiūrio į atsakingus piliečius.

Jau dabar:

– beveik pusė mano atlyginimo atitenka mokesčiams,

– kiekvienas pirkinys apmokestinamas PVM,

– investicinis pelnas apmokestinamas, net jei buvo įdėta daug rizikos, laiko, pastangų ir net patirta nuostolių.

Dabar siūloma dar kartą apmokestinti turtą – tai, kas jau buvo sukurta iš apmokestintų lėšų ir dažnai:

– nesukuria tiesioginių pajamų,

– reikalauja priežiūros, investicijų ir atsakomybės,

– yra žmogaus gyvenimo pastangų, o ne spekuliacijos rezultatas.

Toks apmokestinimas:

– pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis),

– kelia grėsmę nuosavybės neliečiamumui (Konstitucijos 23 straipsnis),

– mažina pasitikėjimą valstybe ir skatina piliečius ieškoti alternatyvių (neretai neformalių) būdų apsisaugoti.

Tai nebe mokestinio teisingumo paieška – tai baudimas už atsakomybę. Tai signalas, kad būti tvarkingu, kuriančiu žmogumi Lietuvoje tampa nebepatogu ir rizikinga.

Todėl kviečiu Jus – sustokite. Nepritarkite sprendimams, kurie skirsto žmones pagal turimą turtą, o ne pagal jų sąžiningumą ir atsakomybę. Neverskite žmonių jaustis nusikaltėliais vien todėl, kad jie dirbo, taupė ir kūrė vertę. Kiekvienas žmogus turi teisę pats spręsti, ką daryti su savo turtu – kada, kaip ir kam jį palikti ar perduoti ateities kartoms. Nežaiskite Konstitucija. Atminkite, kas Jus rinko – ir net jei buvote išrinkti per partijos sąrašą daugiamandatėje apygardoje, tai nereiškia, kad galite pamiršti žmones, kuriems turite atstovauti.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:  

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės įmonė Registrų centras,

2025-05-21

7

 

1

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) pateikė Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus: Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) reg. Nr. XVP-432), Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-433), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-434), Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382, 41, 43 ir 561 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 303 straipsniu įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-435), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 27, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-436), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (toliau – NTMĮ projektas) (TAIS reg. Nr. XVP-437), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – keičiamas NTMĮ projektas) (TAIS reg. Nr. XVP-438), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir II skyriaus papildymo devintuoju skirsniu įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-439) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-440), (toliau kartu – Patikslinti įstatymų projektai).

Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), atsižvelgdama į sukauptą patirtį nekilnojamojo turto masinio vertinimo srityje bei siekdama, kad būtų tinkamai reglamentuota ši veikla, Patikslintų įstatymų projektų derinimo metu teikė pastabas ir pasiūlymus[1], taip pat kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją[2] dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projekto siūlomo reguliavimo problematikos, tačiau į teiktus pasiūlymus, kurie Registrų centro nuomone yra esminiai, nebuvo atsižvelgta.

Registrų centras atkreipia dėmesį į esminius aspektus, susijusius su NTMĮ projektu ir keičiamu NTMĮ projektu siūlomo reguliavimo problematika ir teikia šiuos pasiūlymus:

1.         NTMĮ projekto 7 straipsnio 1 dalį papildyti mokesčio lengvata fiziniams asmenims, numatant, jog sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžti inžineriniai statiniai yra neapmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai;

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, (toliau - pajamos iš žemės ūkio veiklos) gauti (uždirbti);

3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;

5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

6) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

7) inžineriniai statiniai, kurie yra apibrėžti pagrindinio gyvenamojo būsto sąvokoje“.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Valstybės įmonė Registrų centras,

2025-05-21

11

4

 

2. atsisakyti neatlygintino Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašų rengimo ir teikimo, patikslinant NTMĮ projekto ir keičiamo NTMĮ projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Mokesčio mokėtojo pageidavimu turto vertintojas parengia Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų pageidavimu šie išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.“.

Priežastys, paskatinusios Registrų centrą teikti pasiūlymus:

1. NTMĮ projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžti inžineriniai statiniai daugiausiai apimtų kiemo statinius (tvoros, šuliniai, stoginės, pavėsinės, kiemo aikštelės ir pan.), kurių vertės, lyginant su būsto, t. y. gyvenamojo namo ar buto, verte yra labai nedidelės.

2. NTMĮ projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatoma už pagrindinį gyvenamąjį būstą apskaičiuotą mokesčio sumą mažinti 50 arba 75 procentais, todėl didelės dalies inžinerinių statinių, apibrėžtų sąvokoje, mokestinės vertės nustatymo ir NTR išrašo parengimo kaštai būtų didesni nei už šiuos objektus mokesčių mokėtojui apskaičiuota mokėtina mokesčio suma.

3. Ženkliai išaugs valstybės biudžeto lėšų poreikis didelio skaičiaus nekilnojamojo turto objektų verčių nustatymui.

4. Registrų centras neturi pakankamai darbuotojų neplanuotai išaugusio kiekio nekilnojamojo turto objektų verčių nustatymui ir NTR išrašų parengimui.

Papildoma (detalizuojanti) informacija:

NTR yra įregistruota apie 400 tūkst. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (tvorų, šulinių, stoginių, pavėsinių, kiemo aikštelių ir pan.), kurie turi tą patį adresą kaip gyvenamasis pastatas ar patalpa, ir atitinkamai galėtų būti priskirtini sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžtiems inžineriniams statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam gyvenamajam pastatui (patalpoms).

Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – NTK) įrašytų šių objektų vidutinių rinkos verčių ( toliau – VRV) vidurkis yra 488 Eur, mediana – 53 Eur, tik apie 2 tūkst. vienetų (0,5 proc.) yra objektai, kurių NTK įrašyta VRV yra didesnė nei 10 tūkst. Eur (nuo tokios sumos, pritaikius 0,1 proc. mokesčio tarifą ir 50 proc. lengvatą, numatytą NTMĮ projekto 7 straipsnio 3 dalyje, būtų apskaičiuojama 5 Eur mokėtina mokesčio suma).

Dalis aukščiau nurodytų, tuo pačiu adresu kaip ir gyvenamasis pastatas įregistruotų inžinerinių statinių, kurių VRV didesnė nei 10 tūkst. Eur, yra fizinių asmenų turtas naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (mėšlidės, srutų rezervuarai ir pan.), kuriems galiotų NTMĮ projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvata ir nekilnojamojo turto mokesčiu jie nebūtų apmokestinami.

Šiuo metu 85 proc. (apie 340 tūkst.) minėtų įregistruotų inžinerinių statinių VRV yra nustatytos anksčiau nei prieš 3 metus, todėl įsigaliojus NTMĮ projekte numatytiems 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimams (VRV nustatyta ne anksčiau kaip prieš 3 metus), mokesčių mokėtojai bus priversti teikti prašymus Registrų centrui atnaujinti mokestines vertes.

NTMĮ projekte numatyti pakeitimai lems:

·   papildomą administracinę naštą mokesčių mokėtojams – išaugsiantį kreipimųsi skaičių dėl mokestinės vertės perskaičiavimo;

·   padidėsiančias valstybės biudžeto išlaidas verčių nustatymui – papildomai apie 2,72 mln. Eur;

·   žmogiškųjų resursų trūkumą Registrų centre – iš viso apskaičiuoti visų inžinerinių statinių vertes reikėtų 269 darbuotojų, iš kurių 160 – perskaičiuoti vertes NTMĮ projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžtiems inžineriniams statiniams.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Registrų centro verčių nustatymo veiklai 2025 m. numatyta lėšų suma dengia tik 34 proc. sąnaudų.

Nepritarti

 

Mokesčio mokėtojo teisė gauti informaciją apie savo turto mokestinę vertę vieną kartą per mokestinį laikotarpį  neatlygintinai yra viena iš esminių sąlygų, kad mokesčio mokėtojas turėtų duomenis, būtinus sprendimams dėl tolesnio  disponavimo savo turtu.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:  Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas, Vytautas Sinica,

2025-05-22

6

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi, užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą.

Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas.

2. 3. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas  konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

3. 4. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nekilnojamojo turto paskirtį;

2) nekilnojamojo turto naudojimą;

3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;

4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

5) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;

6) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį;

7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis) mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 procento iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6. 5. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 20 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 20 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

7. 6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

8. 7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse  dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

Nepritarti

 

Neapmokestinant pagrindinio, t. y. brangiausio gyvenamojo būsto, neproporcingai sumažėtų nekilnojamojo turto mokestinė bazė, todėl įstatymo projekto tikslai nebūtų pasiekti. Tarptautinėje praktikoje įprasta, kad savivaldybių biudžetams priskiriamos pajamos iš NT mokesčio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokio pasiūlymo įgyvendinimas turėtų neigiamas pasekmes regioninei politikai, nes, kaip taisyklė, gyventojai savo pagrindiniu būstu nurodytų brangiausią būstą, jame deklaruodami savo gyvenamąją vietą. Tačiau išlieka tikimybė, kad faktinė asmens gyvenamoji vieta liktų kitoje savivaldybėje, nei pagrindinis būstas. Tokiu atveju, nors gyventojas ir toliau naudotųsi savivaldybės, kurioje faktiškai gyvena,  viešosiomis paslaugomis, to gyventojo GPM būtų įskaičiuojamas į kitos savivaldybės, kurioje yra asmens brangiausias būstas (deklaruota gyvenamoji vieta), biudžetą. Tokia situacija iškreiptų GPM, kuris yra vienas iš pagrindinių savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių, paskirstymą savivaldybėms. Taip pat akcentuotina, kad neapmokestinant pagrindinio būsto būtų sukurta situacija, kai itin prabangūs NT objektai – gyvenamieji būstai – išvengtų apmokestinimo.

2.

Seimo nariai:  Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas, Vytautas Sinica,

2025-05-22

7

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi, užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą.

Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai;

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, (toliau – pajamos iš žemės ūkio veiklos) gauti (uždirbti);

3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;

5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

6) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo:

1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;

2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;

4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;

5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;

6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

8) asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos, nekilnojamasis turtas;

9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami  pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);

10) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;

11) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

12) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

13) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;

14) švietimo įstaigų, nurodytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;

15) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;

16) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;

17) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

18) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

19) juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;

20) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

5. 3. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:

1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;

2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.

6. 4. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

7. 5. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas.

Nepritarti

 

Nes Seimo narių pasiūlymas sistemiškai susijęs su teikėjų siūlymu neapmokestinti pagrindinio NT.

3.

Seimo nariai:  Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas, Vytautas Sinica,

2025-05-22

7

3, 4

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi, užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą.

Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus.

 Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:

3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 100 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 100 procentais procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

Spęsti pagrindiniame komitete

 

4.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

6

4

 

Argumentai:

 Siekdami pagerinti nekilnojamojo turto subjektų sąlygas šiuo Pasiūlymu siūlome keletą pakeitimų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Projektui. Siūloma įvesti pagrindinę nuostatą, kad pirmasis ir vienintelis žmogaus turtas yra neapmokestinamas. Teisė į būstą turi kiekvienas žmogus, kad galėtų tinkamai patenkinti savo būtinuosius poreikius ir kurti orų gyvenimą sau ir savo šeimos nariams. Visuotinė Žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalis skelbia, kad „Kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas“. Todėl yra būtina užtikrinti šias žmogaus teises ne apkraunant papildomais mokesčiais, o užtikrinant, kad pagrindinis būstas yra neapmokestinamas. Taip valstybė ne trukdys pasinaudoti teise į būstą, o kaip tik užtikrins tokios teisės įgyvendinimą.

 Projekte siūloma nuostata kad apmokestinamas visas nekilnojamasis turtas nuo 40 000 tūkstančių eurų sumos sukurtų Lietuvoje situaciją, kai daugelis gyventojų turėtų persvarstyti savo gyvenamąją vietą, ieškoti mažesnių, pigesnių būstų, nes dabartinėmis rinkos sąlygomis daugelis gyvena būstuose, kurių rinkos vertė gerokai viršija numatytą 40 000 tūkstančių ribą. Ir tai būtų ne prabangiuose būstuose gyvenančių žmonių problema, labiausiai  ši nuostata paliestų vyresnio amžiaus žmones, kurie nuo seno gyvena savo vieninteliame name ar daugiavaikes šeimas, kurios dėl asmenų skaičiaus turi rinktis didesnį būstą. Sukurdami situaciją, kai silpnesnioji socialinio sluoksnio grandis tūrėtų keisti savo gyvenimo sąlygas dėl papildomų mokesčių, kurie jiems taptų našta, mes pažeidžiame ir žmogaus prigimtines teises į orumą, orią senatvę, o kalbant apie daugiavaikes šeimas, sukuriame sąlygas joms ieškotis mažesnio būsto, kas galimai pažeistų jų teises į pakankamą erdvę kiekvienam šeimos nariui ar priverstų juos keltis už miesto ribų, taip atribojant vaikus nuo didesnio mokyklų, būrelio pasirinkimo bei mokslo kokybės užtikrinimo.

 Taip pat siūlome apmokestinti kiekvieną papildomą nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į turto vertę. Netaikyti 40 000 tūkstančių eurų ribos ir papildomą turtą laikyti apmokestinimo objektu. Papildomas turtas nėra būtinybė, nėra būtinas būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Kadangi siūlome pagrindinio nekilnojamo turto neapmokestinti, atsisakome ir visų papildomų lengvatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnyje. Tačiau norime papildyti nauju punktu ir įtvirtinti kad mokesčių neapmokestinamas nekilnojamas turtas, kuris įgytas paveldėjimo būdu ir nuo paveldėjimo momento nepraėjo daugiau nei 12 mėnesių. Turtas, įgytas paveldėjimo būdu nėra nuo žmogaus valios priklausantis pasirinkimas, to turto jis neplanavo įsigyti, o teisė į jį suteikta paveldėjimo būdu. Todėl būtų teisinga nustatyti protingą 12 mėnesių laikotarpį per kurį būtų galima apsispręsti ką su nauju įgytu turtu norima daryti.

Nepritarti

Nes Komitetas nepritarė pirmojo būsto neapmokestinimui (Žr. Komiteto argumentus aukščiau prie Seimo narių pasiūlymų išvadoje Nr. 1).

5.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

6

4

 

Argumentai:

 Kalbant apie apmokestinamojo nekilnojamo turto procentines išraiškas, siūlome atsižvelgti į skirtingų regionų rinkos vertes ir nekilnojamojo turto paklausą atitinkamuose regionuose. Tad norime išskirti ir diferencijuoti didmiesčius bei kurortines savivaldybes ir atitinkamai taikyti procentines išraiškas.

Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 40 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 40 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

1) neviršijančiai 100 000 eurų, taikomas 0.1 procento mokesčio tarifas;

2) neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0.2 – 0.4 procento mokesčio tarifas;

3) neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0.3 – 0.6 procento mokesčio tarifas;

4) neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0.4 – 0.8 procento mokesčio tarifas;

5) neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0.5 - 1 procento mokesčio tarifas;

6) neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0.6 – 1.2 procento mokesčio tarifas;

7) viršijant 1 000 000 eurų, taikomas 1 – 2 procento mokesčio tarifas.

Spręsti pagrindiniame  komitete

 

 

6.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

6

5

 

Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį:

„5. Fiziniams asmenims auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 250 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 250 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 500 000 eurų, tačiau neviršijančiai 750 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 750 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.“

 „5. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių, esančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus rajono,  Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Palangos, Druskininkų, Birštono, Neringos savivaldybėse, bendros mokestinės vertės daliai: 

1) neviršijančiai 100 000 eurų, taikomas 0.1 procento mokesčio tarifas;

2) neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0.2 procento mokesčio tarifas;

3) neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0.3 procento mokesčio tarifas;

4) neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0.4 procento mokesčio tarifas;

5) neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0.5 procento mokesčio tarifas;

6) neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0.6 procento mokesčio tarifas;

7) viršijant 1 000 000 eurų, taikomas 1  procento mokesčio tarifas.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

7.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

7

1

 

Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą:

„1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis ar jų įsigyjamas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurie yra pirmas ir vienintelis asmens gyvenamasis turtas. Esant daugiau nekilnojamo turto objektų, neapmokestinamas, tas nekilnojamas turtas, kuriame yra registruota gyvenamoji vieta, nesant registracijos – brangiausias, kaip pagrindinė gyvenamoji vieta. Pasinaudoti lengvata gali tik fizinis asmuo, kurio registracijos vieta  - Lietuvos Respublika. už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai;

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);

3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai;

6) fizinio asmens, turinčio teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, pagrindinis gyvenamasis būstas.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

Pastaba: pasiūlymas nesisteminis, nes garažai, fermos, žuvininkystės statiniai ir pan. nėra asmens gyvenamasis turtas, t. y. nėra gyvenamosios paskirties pastatas ar patalpa.

8.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

7

 

2

 

Naikiname 7 straipsnio 2 dalį:

„2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo:

1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;

2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;

4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;

5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;

6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

8) neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos, nekilnojamasis turtas;

9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Pelno mokesčio įstatyme, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami  pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);

10) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

11) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

12) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;

13) švietimo įstaigų, nurodytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;

14) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;

15) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;

16) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

17) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

18) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;

19) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

9.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

7

3

 

Naikiname 7 straipsnio 3 dalį:

„3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“

Spęsti pagrindiniame komitete

 

 

10.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

7

4

 

Naikiname 7 straipsnio 4 dalį:

„4. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“

Spęsti pagrindiniame komitete

 

 

11.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

7

2

 

Papildome 7 straipsnį 2 dalimi:

Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamas turtas, kuris įgytas paveldėjimo būdu ir nuo paveldėjimo momento nepraėjo daugiau nei 12 mėnesių.

Spęsti pagrindiniame komitete

 

 

12.

Seimo nariai: Martynas Gedvilas, Remigijus Žemaitaitis, Daiva Petkevičienė, Saulius Bucevičius,

2025-05-22

6

4

 

Argumentai:

Neapmokestinamojo dydžio didinimas yra būtinas siekiant apsaugoti gyventojus nuo per didelės mokestinės naštos. Tai ypač svarbu pagrindinio gyvenamojo būsto atveju, nes būstas – tai žmogaus pagrindinis poreikis, o ne prabanga. Didinant neapmokestinamąją vertę, apsaugomi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, pensininkai ir socialiai pažeidžiamos grupės, kuriems papildomas mokestis galėtų reikšti realų pavojų išlaikyti savo būstą.

Šis žingsnis rodo, kad valstybė atsižvelgia į visuomenės lūkesčius ir realijas, o mokesčių politika nėra nukreipta prieš vidutines pajamas gaunančius žmones.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

”4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 40 000 eurų,  mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

13.

Seimo narė Gintarė Skaistė,

2025-05-23

6

4

 

Argumentai: šiuo metu siūloma, kad minimali neapmokestinama kartelė pirmam būstui būtų ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų, kai savivaldybės gali nustatyti ir didesnę neapmokestinamą kartelę. Visgi, savivaldybių sprendimai gali būti labai įvairūs, NT vertės atskirose savivaldybėse skiriasi kartais ar net dešimtimis kartų, todėl reikalingi papildomi saugikliai, prisiderinantys prie konkrečios savivaldybės situacijos. Siūlau, kad minimali neapmokestinama kartelė būtų nustatoma kaip vidutinė tos savivaldybės nekilnojamo turto vertė pagal Registrų centro vertes, o savivaldybėms išliktų teisė nustatyti ir didesnes neapmokestinamas karteles.

Jeigu neapmokestinamas dydis bus mažesnis nei vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje, dauguma gyventojų bus priversti mokėti mokestį net už tipišką, neišskirtinį būstą. Tai prieštarauja įstatymo idėjai.

NTMĮ projekte jau pripažįstama, kad egzistuoja dideli nekilnojamojo turto vertės skirtumai tarp savivaldybių. Todėl ta pati nominali neapmokestinamoji riba (pvz., 10 000 €) Vilniuje ar Neringoje reiškia daug mažesnę realią apsaugą nei, tarkime, Raseiniuose ar Biržuose. Neatsižvelgiant į šiuos skirtumus, būtų neproporcingai baudžiami miestų gyventojai.

Įstatymo aiškinamajame rašte akcentuojamas tikslas prisidėti prie būsto įperkamumo. Jei apmokestinimas apimtų būstus, kurių vertė neviršija konkrečios savivaldybės vidurkio, tai prieštarautų šiam tikslui – mokestis didintų gyvenimo kaštus vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.

Siūlymas nustatyti neapmokestinamąją ribą ne mažesnę nei savivaldybės vidutinė būsto vertė atitinka įstatymo projekto logiką – skatinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir sprendimų artumą vietos kontekstui. Taip būtų užtikrintas nuoseklumas ir mažesnė nelygybė tarp gyventojų skirtingose vietovėse.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkis,  mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

14.

Seimo narė Gintarė Skaistė,

2025-05-23

2 P

2

 

Pasiūlymas: pakeisti IV skyriaus baigiamųjų nuostatų 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

2. 2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio redakcija:

„6 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas  konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

3. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nekilnojamojo turto paskirtį;

2) nekilnojamojo turto naudojimą;

3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;

4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

5) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;

6) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį;

7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkis,  mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

3. 2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir centrinis mokesčių administratorius iki 2025 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkį. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkį.

6. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.                  

7. Nekilnojamojo turto mokesčio administravimo procedūros, pradėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d., baigiamos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatas.“

Spęsti pagrindiniame komitete

 

 

15.

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-26

4

2

 

Argumentai:

Daugybės žmonių siekis yra turėti nuosavą gyvenamąjį būstą. Tam žmonės ilgą laiką taupo, ima paskolas bei siekdami didesnių pajamų daug dirba ir ne tik viename darbe. Todėl siekis įstatymo nuostatomis apmokestinti pagrindinį gyvenamąjį būstą nekilnojamo turto mokesčiu, traktuotinas kaip dalinai neteisingas: šio būsto įsigijimui gyventojai daug dirbo, taupė ir jį įsigijus vėl reikia mokėti mokesčius, t. y. nuosavas būstas „atneša“ papildomas, anksčiau neplanuotas išlaidas. O juk gyventojų siekis ir buvo, kad įsigijus būstą nebereikėtų jo nuomotis ir dėl to turėti išlaidas, kuriuos gali būti neprognozuotinos. Be to, būstas brangsta ir dėl to mokestis tik didės. Pažymėtina, kad įsigijus nuosavą būstą ir tam išleidus daug lėšų, jo priežiūrai ir išlaikymui taip pat patiriamos būtinos išlaidos.

Be to, įstatymo projektas sudaro sąlygas skirtingose savivaldybėse nustatyti skirtingus minėto mokesčio dydžius ir lengvatas, kas lems skirtingas mokesčio taikymo ir dydžio sąlygas vienoje valstybėje gyvenantiems pagrindinio būsto savininkams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosavo būsto turėjimas sulaiko asmenis išvykti iš Lietuvos, kas yra svarbus veiksnys vertinant demografinę situaciją.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus tikslinga nustatyti, kad pagrindinis gyvenamasis būstas neturėtų būti apmokestintas ir todėl neturėtų būti nekilnojamojo turto mokesčio objektu.

1. Pasiūlymas:

1.1. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Mokesčio objektas nėra:

1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje neužbaigtas statyti faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai:

a) nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 metų ir

b) per 5 metus nuo neužbaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje;

2) nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

3) pagrindinis gyvenamasis būstas.“.

Nepritarti

 

Nes Komitetas nepritarė pirmojo būsto neapmokestinimui (Žr. Komiteto argumentus aukščiau prie Seimo narių pasiūlymų išvadoje Nr. 1).

16.

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-26

6

4, 5

 

1.2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siekį nustatyti, kad pagrindinis gyvenamasis būstas nėra mokesčio objektas, siūlytina įstatymo projekte išbraukti nuostatas susijusias su pagrindiniu gyvenamuoju būstu:

1.2.1. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnį ir išbraukti jo 4 ir 5 dalis;

„4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų,  mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“.

Nepritarti

Nes Komitetas nepritarė pirmojo būsto neapmokestinimui (Žr. Komiteto argumentus aukščiau prie Seimo narių pasiūlymų išvadoje Nr. 1).

17.

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-26

7

3, 4

 

1.2.2. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnį ir išbraukti jo 3 ir 4 dalis:

„3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“.

Nepritarti

Nes Komitetas nepritarė pirmojo būsto neapmokestinimui (Žr. Komiteto argumentus aukščiau prie Seimo narių pasiūlymų išvadoje Nr. 1).

18.

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-26

6

 

 

 

1.2.3. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnį ir išbraukti jo 4 ir 5 dalis:

„4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“.

Nepritarti

Nes Komitetas nepritarė pirmojo būsto neapmokestinimui (Žr. Komiteto argumentus aukščiau prie Seimo narių pasiūlymų išvadoje Nr. 1).

19.

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-26

6

 

 

1.2.4. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnį ir išbraukti jo 5 dalį:

„5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų.“.

Nepritarti

Nes Komitetas nepritarė pirmojo būsto neapmokestinimui (Žr. Komiteto argumentus aukščiau prie Seimo narių pasiūlymų išvadoje Nr. 1).

20.

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-26

6

6

1, 2

Argumentai

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme yra nustatyta, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų yra neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

Pateiktu įstatymo projektu siūloma neapmokestinama turto vertės riba yra 50 000 eurų, t. y. net 3 kartus mažesnė nei dabar galiojanti. Tai yra labai didelis skirtumas ir dar nuo 2026 m. labai didės mokestinė vertė, todėl šis mokestis paliestų labai daug gyventojų. Todėl tikslinga pakeisti šią ribą ir nustatyti, kad fiziniams asmenis vietoje įstatymo projekte siūlomoms 50 000 eurų ribos, 0 procento mokesčio tarifas būtų taikomas iki 100 000 eurų jų nekilnojamojo turto bendrosios mokestinės vertės.

2. Pasiūlymas:

Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) neviršijančiai 50 000 100 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 100 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;“.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

21.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2025-05-28

6

6

 

Argumentai:

Įsigaliojus naujam Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymui didžiausių NT mokėtojų mokestis už NT sumažėtų beveik 3 kartus. Todėl net įvedus 2% tarifą bendros mokestinės vertės daliai viršijančiai 1000 000 eurų, NT mokestis (lyginant su šiandien mokamu) vis tiek būtų mažesnis.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6 straipsnis. Mokesčio tarifai

„6. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

5) viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.;

6) viršijančiai 1000 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

22.

Seimo nariai: Artūras Skardžius, Kęstutis Bilius, Tomas Domarkas, Daiva Žebelienė, Raimondas Šukys, Saulius Bucevičius, Tadas Sadauskis, Mantas Poškus, Daiva Petkevičienė,

2025-05-30

6

 

 

Argumentai: 

Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės lūkesčius, kad pagrindinis gyvenamasis būstas neturėtų būti apmokestinamas, siūlome atitinkamus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) pakeitimus, visiškai atsisakant pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimo.

Taip pat siūlome keisti aukščiau minėto Įstatymo projekto nuostatas dėl mokesčių tarifų bendros mokestinės vertės daliai dėl fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius).

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas. 

2. 3. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas  konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

3. 4. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nekilnojamojo turto paskirtį;

2) nekilnojamojo turto naudojimą;

3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;

4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

5) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;

6) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį;

7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis) mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 procento iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6. 5. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,10,2 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,20,4 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,50,6 procento mokesčio tarifas;

5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

7. 6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

8. 7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse  dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

Nepritarti

Nes Komitetas nepritarė pirmojo būsto neapmokestinimui (Žr. Komiteto argumentus aukščiau prie Seimo narių pasiūlymų išvadoje Nr. 1).

23.

Seimo nariai: Artūras Skardžius, Kęstutis Bilius, Tomas Domarkas, Daiva Žebelienė, Raimondas Šukys, Saulius Bucevičius, Tadas Sadauskis, Mantas Poškus, Daiva Petkevičienė,

2025-05-30

7

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai;

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, (toliau - pajamos iš žemės ūkio veiklos) gauti (uždirbti);

3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;

5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

6) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo:

1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;

2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;

4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;

5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;

6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

8) asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos, nekilnojamasis turtas;

9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami  pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);

10) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;

11) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 

12) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

13) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;

14) švietimo įstaigų, nurodytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;

15) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;

16) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;

17) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

18) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

19) juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;

20) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas. 

3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. 

4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

5. 3. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:

1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;

2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.

6. 4. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

7. 5. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas.

Nepritarti

Nes Komitetas nepritarė pirmojo būsto neapmokestinimui (Žr. Komiteto argumentus aukščiau prie Seimo narių pasiūlymų išvadoje Nr. 1).

24.

Seimo nariai: Tomas Tomilinas, Linas Urmanavičius, Linas Kukuraitis, Kęstutis Mažeika, Giedrimas Jeglinskas, Zigmantas Balčytis, Jekaterina Rojaka,

2025-05-30

2

9

 

Argumentai:

Kai kurių Lietuvos savivaldybių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentus didžiąją dalį sudaro rekreacinės paskirties teritorijos ir tik mažoji dalis tenka gyvenamajai paskirčiai. Tokių savivaldybių gyventojai dėl riboto gyvenamųjų pastatų (patalpų) skaičiaus yra priversti, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, deklaruoti gyvenamąją vietą kitose patalpose (pvz. poilsio patalpose).

Priėmus siūlomą teisės akto projekto pakeitimą tokių savivaldybių gyventojai bus diskriminuojami, nes gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą pvz. poilsio paskirties patalpoje, negalės pasinaudoti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr.XVP-437(2) (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta lengvata, nors tai bus jo pagrindinis gyvenamasis būstas, jis augins 3 ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir/ar neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, nes savivaldybės taryba tokiam būstui neturės teisės nustatyti mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, konkretų mokesčio tarifą (tarifus), nors tai numato Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys.

Be to tik už pagrindinį gyvenamąjį būstą sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis numatomas įskaityti į savivaldybės biudžetą, todėl savivaldybės taryba prarastų teisę papildyti savivaldybės biudžetą surinktu nekilnojamojo turto mokesčiu už tokį būstą.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti jį taip:

„9. Pagrindinis gyvenamasis būstas – gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, kurie tarnauja  pagrindiniam pastatui (patalpoms).“

Pritarti

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

6.1.1. iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XVP-437(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei LSA pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus.

6.1.2. pritarti komiteto išvadoms.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2025-06-02

11

3

 

 

Argumentai: savivaldybės yra teritorijos administraciniai vienetai. Savivaldybė funkcijas atlieka per savivaldybės institucijas – tarybą ir merą, savivaldybės įstaigas ir įmones, taip pat per savivaldybės administraciją, kuri įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų sprendimų pateikimas centriniam mokesčių administratoriui vertintinas kaip techninio pobūdžio veikla, nereikalaujanti savivaldybės institucijų sprendimo, siūloma sietoje žodžio „savivaldybės“ įrašyti žodžius „savivaldybių administracijos“.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Savivaldybės Savivaldybių administracijos savivaldybių tarybų sprendimus dėl mokesčio tarifų, neapmokestinamojo dydžio nustatymo, mokesčio lengvatų, priimtus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ir duomenis, kurių reikia mokesčiui apskaičiuoti, pateikia centriniam mokesčių administratoriui per mėnesį nuo šių sprendimų priėmimo dienos.“

2.        

2.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2025-06-02

2 P

(6)

2

(6)

 

Argumentai: įstatyme netikslinga įtvirtinti visais atvejais vienodo 4 proc. tarifo apleistam ar neprižiūrimam turtui, nes aplinkybės gali būti skirtingos. Savivaldybės gali tiksliau įvertinti konkrečius atvejus, todėl siūloma savivaldybėms nuo 2031 m. suteikti teisę apleistam ar neprižiūrimam turtui nustatyti tarifą 1-5 proc. dydžio ribose. [i]

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant  4  nuo 1 iki 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.“

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvaujant 9 iš 13 komiteto narių).

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bilius.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Kęstutis Bilius

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Dalia Masaitienė


[1] valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 6 d. raštas Nr. S-4636 (1.4 E) „Dėl įstatymų pakeitimo projektų“

[2] valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 13 d. raštas Nr. S-4868 (1.4 E) „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto“


[i] VVSK biuro komentaras: jei pagrindiniame Komitete nebus pritarta LSA siūlymui nuo 2026 m. visas pajamas iš nekomercinio NT mokesčio priskirti savivaldybių biudžetams (atitinkamai ir LSA pasiūlymui dėl savivaldybių taikomo NT mokesčio apleistam ir neprižiūrimam turtui diferencijavimo nuo 2026 m.), Komitetas nuo 2031 m. siūlo diferencijuoti savivaldybių taikomą mokestį  apleistam ir neprižiūrimam turtui.