|
1
2
3
4
|
2.44
2.49
6.166
|
1
3
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos
Seimui buvo pateiktas ir užregistruotas civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas).
Lietuvos Respublikos
Seimo kanceliarijos teisės departamentas (toliau- Teisės departamentas) pateiktose
išvadose, dėl Įstatymo projekto pažymėjo esminius šio Įstatymo projekto trūkumus,
tai - elektroniniu paštu siunčiant dokumentus turinys
nėra apsaugotas atitinkamomis priemonėmis ir nėra užtikrinta galimybė identifikuoti
jį pasirašiusį asmenį; CK nustatytus rašytinio dokumento reikalavimų
neatitinkantis dokumentas ginčo atveju negalėtų būti tinkamu įrodymu; susirašinėjimas
elektroniniu paštu nėra pati tinkamiausia priemonė užtikrinti susirašinėjimo
slaptumą.
Tačiau,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d.
nutarimu Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant
pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau –
Nutarimas) ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –
Vyriausybė) kanceliarija, Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų,
kitos Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ir įstaigos nuo 2016 m.
sausio 1 d. jau yra įpareigotos, vietoj korespondencijos siuntų vienos kitoms
ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims siųsti tik elektronines siuntas
per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinę sistemą (toliau – E. siuntų pristatymo sistema). E. siuntų
pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti
ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų
atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą
ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas
ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos
elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus ir
asmenų poreikius, bei prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai,
tačiau už pastarąją yra ženkliai patogesnės – siunčiamos nemokamai (tuo tarpu
fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš
bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. siuntų pristatymo
sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo
dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami
dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas
unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai,
taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo. Be to, siunčiant per E.
siuntų pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas
gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos
kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu) gali dingti,
nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo
faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per
E. siuntų pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas
laiko žymomis, taip suteikiant vartotojui įrodinėjimo apie siuntos pristatymą
priemones – tai ypatingai aktualu bendraujant su valstybės institucijomis ar
kitomis institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kai atsakymų
pateikimui yra numatyti konkretūs terminai.
Pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse,
tarp jų ir Lietuvoje, įsigalios „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas
(BDAR)“, kuris įpareigos subjektus dar labiau sugriežtinti asmens duomenų
saugumą. Dauguma valstybės institucijų ir privačių asmenų laikydamiesi
nustatytų reikalavimų bei suprasdami informacijos saugumo svarbą, griežtins
informacijos naudojimo, saugojimo ir siuntimo tvarkas ir apribos naudojimąsi
bei komunikavimą internetinėmis el. pašto sistemomis (gmail.com, yahoo.com ir
kt.), kaip neužtikrinančiomis tinkamo siunčiamos jautrios informacijos
saugumo. Jau šiuo metu nemažai didžiųjų bendrovių darbuotojams darbo metu yra
apribojusios prieigą prie el. pašto sistemų. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo
sistema yra saugi ir per ją gautus pranešimus asmuo galėtų skaityti arba
siųsti realiuoju laiku, neribojamas vietos ir laiko.
Prie E. siuntų pristatymo sistemos jungiasi ir teismai.
Fiziniams ir juridiniams asmenims naudojimasis E. siuntų pristatymo sistema
yra nemokamas. Visiems juridiniams asmenims E. siuntų pristatymo sistemoje
yra sukurtos E. siuntų pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės
(toliau – elektroninio pristatymo dėžutė), kurias juridiniams asmenims
belieka aktyvuoti. Visi fiziniai asmenys turi teisę naudotis E. siuntų
pristatymo sistema susikūrę savo elektroninio pristatymo dėžutę. Taigi E.
siuntų pristatymo sistema, kaip oficialaus elektroninio susirašinėjimo erdvė
būtų patogi, patikima ir pažangi alternatyva fiziniam „popierinių“ siuntų
siuntimui.
Teisės aktais prilyginus elektroninį susirašinėjimą oficialiam susirašinėjimui,
toks operatyvus ir papildomų laiko sąnaudų nereikalaujantis informacijos
(dokumentų) perdavimas būtų visiems patogus, bei priimtinas. Tačiau šiems
santykiams trūksta teisinio sureguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų ir leistų
visiems vienodai suprasti, jog elektroninio pristatymo dėžutė yra privalomas
Asmenį identifikuojantis požymis, kuriuo galima naudotis tarpusavio
socialiniuose santykiuose.
Taip pat, svarbu pažymėti, jog Nutarimo 3 punktu LR Vyriausybė
nutarė - „Įgalioti
Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinės sistemos tvarkytoją Informacinės visuomenės plėtros komitetą
prie Susisiekimo ministerijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka išrinkti Nacionalinės elektroninių siuntų
pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatorių,
kuris teiks elektroninio pristatymo paslaugas ir Nacionalinės elektroninių
siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priežiūros
paslaugas (toliau – operatorius).“ Šis
reglamentavimas rodo, jog sistemos operatorius bus parenkamas viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka.
Šiuo pasiūlymu
siekiama užtikrinti, kad dokumentų įteikimas adresatui jo nurodyta
elektroninio pristatymo dėžute, būtų laikomas tinkamu dokumentų įteikimu.
Tokiu būdu tiek valstybinės institucijos, tiek kiti asmenys galės sutaupyti
lėšų, skirtų pašto išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai
ir aptarnavimui. Tuo pačiu bus sumažintos perteklinės darbo sąnaudos, bei paspartintas
operatyvus raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos
informacijos pateikimas.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalimi
keičiamo įstatymo 2.44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Juridinio asmens
dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais,
(raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta:
1) juridinio asmens
pavadinimas;
2) juridinio asmens teisinė
forma;
3) juridinio asmens buveinė;
4) juridinio asmens elektroninio
pašto adresas Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant
pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio
pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė);
4 5) juridinio asmens
kodas;
5 6) registras, kuriame
kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį.“
2. Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo
įstatymo 2.49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Visas susirašinėjimas su
juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens
buveinės adresu arba per juridinio asmens elektroninio pašto adresu
pristatymo dėžutę, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu
juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.“
3. Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo
įstatymo 6.166 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų
atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie
pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę) ar elektroninį paštą elektroninio pristatymo
dėžutę,
išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų
kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą.“
4. Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„Šis įstatymas įsigalioja 2018
m. sausio gegužės 1 d.
|