LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 2 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2266(3)

 

2018-09-19  Nr. 102-P-36

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

           Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma      Leonavičiūtė,  padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

            Seimo narys Juozas Bernatonis.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Julius Sabatauskas

2018-09-10

1

1

4

 

Argumentai: LR Seimo nariai savo sprendimais privalo  stiprinti demokratiją, gerbti rinkėjų valią ir atsižvelgti į teisėtus rinkėjų lūkesčius. Pagrindinė rinkėjų valia atsispindi rinkimų rezultatuose, kai jie atiduoda balsą ir renkasi vieną iš siūlomų partijų programų. Todėl parlamentinės partijos apibrėžimas turi aprėpti rinkėjų valią ir atspindėti demokratinės valstybės principus.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Parlamentinė partija – tai partija, kuri kėlė savo kandidatus,  dalyvavo rinkimuose į  LR Seimą, savivaldybių tarybas, Europos Parlamentą ir turi išrinktus atstovus(-ą) LR Seime, savivaldybių tarybose ar Europos Parlamente.

Nepritarti

Seimas projekto  svarstymo stadijoje analogiškam Seimo nario Juozo Olekos pasiūlymui nepritarė.

2.

Seimo narys Jurgis Razma

2018-09-13

2

1

2

 

Pasiūlymas: 2 straipsnio 1dalimi keičiamo 21 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurių bent vienas kandidatas paskutiniuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą buvo išrinktas atitinkamai Seimo, savivaldybės tarybos ar Europos parlamento nariu.

 

Nepritarti

  Komitetas siūlo pritarti Seimo narių  Juozo Bernatonio ir Andriaus Palionio pasiūlymui, kuriuo būtų sudarytos galimybės platesniam spektrui partijų gauti valstybės biudžeto asignavimus.

   Seimas projekto  svarstymo stadijoje analogiškam Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui nepritarė.

3.

Seimo nariai :

 Juozas Bernatonis Andrius Palionis

2018-09-13

2

1

 

 

„Argumentai: Svarstymo metu atsisakytas ribojimas politinių partijų finansavimo pagal gautų balsų nuošimčius galimai prieštarautų konstitucinei doktrinai. Taip pat parlamentinių partijų finansavimo po skilimo nuostatos galėtų būti kvestionuojamos kaip neva pažeidžiančios teisėtus lūkesčius.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka

1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.

2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai.

3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:

1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;

2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;

3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms.

4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:

1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;

2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;

3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus.

5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.

             6. Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti Vyriausybė skiria valstybės biudžeto asignavimus, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.“

Pritarti

Komitetas siūlo  pritarti Seimo narių pasiūlymui ir patobulinęs   dėstomo  2 straipsnio 1 dalyje įstatymo 21 straipsnio  6 dalies redakciją, siūlo  projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka

1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.

2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai.

3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:

1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms partijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;

2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;

3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms.

4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:

1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;

2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;

3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės partijos kandidatus, balsų skaičiaus.

5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.

6. Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja  parlamentinė partija, kurioje  šios partijos narių – Seimo narių yra  daugiau, negu  lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti  dalis, paskirta buvusiai partijai, iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų  frakcijų narių skaičių Seime

 Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti Vyriausybė papildomai skiriami  valstybės biudžeto asignavimusai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.“

4.

Seimo narys Jurgis Razma

2018-09-13

2

1

6

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 2 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 6 dalį.

Nepritarti

Seimas projekto  svarstymo stadijoje analogiškam Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui nepritarė.

Komitetas siūlo pritarti Seimo narių  Juozo Bernatonio ir Andriaus Palionio  projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies pasiūlymui.

5.

Seimo nariai :

Juozas Bernatonis, Andrius Palionis

2018-09-13

2

2

 

 

Argumentai:

Svarstymo metu buvo išsakyti argumentai, kad turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir į skirtingą mandatų svorį įvairiose savivaldybėse, buvo siūlymų išlaikyti tas pačias proporcijas gaunamo finansavimo pagal skirtingus rinkimus.

 Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka             

1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.

2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms.

3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: trys penktadaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų  kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui, vienas penktadalis asignavimų - politinėms partijoms proporcingai pagal rinkėjų balsus, paduotus už jų kandidatus paskutiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose, ir vienas penktadalis asignavimų -   politinėms partijoms proporcingai pagal rinkėjų balsus, paduotus už jų kandidatus paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose.

 4. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.

5. Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti Vyriausybė skiria valstybės biudžeto asignavimus, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.“

 

Pritarti

Komiteto pasiūlymas.

Komitetas siūlo pritarti Seimo narių  Juozo Bernatonio ir Andriaus Palionio pasiūlymui ir  patobulinęs  2 dalies redakciją siūlo išdėstyti taip:

 „2. Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka             

1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.

2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms.

 3.  Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: trys penktadaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų  kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui, vienas penktadalis asignavimų - politinėms partijoms proporcingai pagal rinkėjų balsus, paduotus už jų kandidatus paskutiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose, ir vienas penktadalis asignavimų -   politinėms partijoms proporcingai pagal rinkėjų balsus, paduotus už jų kandidatus paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose.

54. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą.

 45. Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja  parlamentinė partija, kurioje  šios partijos narių – Seimo narių yra  daugiau, negu  lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti  dalis, paskirta buvusiai partijai, iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų  frakcijų narių skaičių Seime

 Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti papildomai skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.“

 

6.

Seimo narys Jurgis Razma

2018-09-13

2

2

 

 

Pasiūlymas: išbraukti 2 straipsnio 2 dalį.

 

Nepritarti

Seimas projekto  svarstymo stadijoje analogiškam Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui nepritarė. Siūloma pritarti Seimo narių J. Bernatonio ir A. Palionio siūlymui.

7.

Seimo narė Rita

Tamašūnienė

2018-09-11

 

2

2

3

 

  Argumentai: Siūloma valstybės asignavimus politinėms partijoms skaičiuoti atsižvelgiant į Seimo ir Europos Parlamento rinkimų rezultatus, kadangi šie rinkimai yra grynai partiniai.

Į savivaldybių tarybų rinkimus siūloma neatsižvelgti, kadangi:

1.      šiuose rinkimuose vis daugiau dalyvauja rinkimų komitetai ir rinkimai yra mažiau partiniai negu Seimo ir EP;

2.      mandatų į savivaldybės tarybą skaičius neparodo tikrojo rinkėjų palaikymo partijai, kadangi skirtinguose savivaldybėse yra skirtingas mandatų svoris pagal rinkėjus. Neringos savivaldybės tarybos ir Birštono savivaldybės tarybos mandatų suminis skaičius – 30 mandatų išreikštas rinkėjų balsais yra mažiau negu vieno mandato svoris išreikštas rinkėjų balsais Vilniuje ar Kaune.

  Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: pusė valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir kita puse valstybės asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Europos parlamento nariais, skaičiui.

Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui.“

Nepritarti

     Komitetas siūlo pritarti Seimo narių Juozo Bernatonio ir Andriaus Palionio  pasiūlymui, t. y. būtų remiamos politinės partijos, kurioms yra atstovaujama parlamente ir savivaldos institucijose,  ir  taip pat atsižvelgiant į rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus.

 Toks modelis teigiamai vertintinas ir ekspertų  išvadoje.

   Pažymėtina ir tai, kad siekiant stiprinti demokratiją nuo savivaldos lygmens, svarbu  atsižvelgti ir į atiduotus  rinkėjų balsus savivaldybių tarybų rinkimuose.

 

8.

Seimo narys Jurgis Razma

2018-09-13

3

 

 

 

Pasiūlymas: išbraukti 3 straipsnį.

 

Nepritarti

Seimas projekto  svarstymo stadijoje analogiškam Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui nepritarė.

4. Balsavimo rezultatai: už –5  , prieš – 3, susilaikė –1.

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Agnė Širinskienė