Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024

Stenogramų leidiniai 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 260

STENOGRAMA

 

2023 m. balandžio 6 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS

 


 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pra­de­da­me Sei­mo va­ka­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

 

14.02 val.

Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mo Nr. IX-987 2, 4, 7, 8 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2592, Tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­tų įsta­ty­mo Nr. X-1207 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2593, Ūkio sub­jek­tų, per­kan­čių–­par­duo­dan­čių ža­lią pie­ną ir pre­kiau­jan­čių pie­no ga­mi­niais, ne­są­ži­nin­gų veiks­mų drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. XII-1907 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2594, Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų tie­ki­mo gran­di­nė­je drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-409 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2595, Pluoš­ti­nių ka­na­pių įsta­ty­mo Nr. XII-336 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2596, At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo Nr. VIII-1422 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2597, Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių ne­są­ži­nin­gų veiks­mų drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. XI-626 15 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2598, Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mo Nr. I-164 31 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2599, Me­lio­ra­ci­jos įsta­ty­mo Nr. I-323 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2600 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-1.1 klau­si­mas – Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir ly­di­mie­ji pro­jek­tai. Kvie­čiu mi­nist­rą K. Na­vic­ką į tri­bū­ną juos pa­teik­ti. Pra­šom.

Pra­šom, dėl ve­di­mo tvar­kos J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du pra­šo­me ši­tą klau­si­mą ati­dė­ti iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Jūs pra­šo­te per­trau­kos dėl ši­to klau­si­mo iki ki­to po­sė­džio. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš kvie­čiu bal­suo­ti, ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi, ar tik­rai pa­gei­dau­ja­me tos per­trau­kos.

Bal­sa­vo 60: už – 44, prieš – 11, su­si­lai­kė 5. Per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ir taip bu­vau pa­si­ry­žęs ga­na spė­riai ves­ti po­sė­dį. Aš ti­kiuo­si, kad dau­giau pa­pil­do­mų pa­ska­ti­ni­mų tai da­ry­ti dar grei­čiau ne­bus. Aš ma­nau, kad mes ju­dė­ki­me to­liau.

 

14.04 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 2 ir 45 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2613, Že­mės pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypa­tin­gos valstybi­nės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2614, Mo­bi­li­za­ci­jos ir pri­iman­čio­sios ša­lies para­mos įsta­ty­mo Nr. I-1623 6 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2615 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-2.1 klau­si­mas – Že­mės įsta­ty­mo dvie­jų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir du ly­di­mie­ji. Kvie­čiu kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rą A. Anu­šaus­ką į tri­bū­ną juos pri­sta­ty­ti. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šių įsta­ty­mų tiks­las yra pa­grei­tin­ti pri­va­čių že­mės skly­pų pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams pro­ce­dū­ras, sie­kiant už­tik­rin­ti są­jun­gi­nin­kams rei­ka­lin­gos ka­ri­nės in­fra­struk­tū­ros su­kū­ri­mą. Šiuo me­tu ka­ri­nė in­fra­struk­tū­ra ga­li bū­ti vys­to­ma grei­tai ir efek­ty­viai tik vals­ty­bi­nės že­mės skly­puo­se, mes dėl to tuos įsta­ty­mus pri­ėmė­me per­nai. Ta­čiau kar­tais bū­na ne­di­de­li skly­pai, ku­rie ri­bo­ja­si ir yra rei­ka­lin­gi, to­dėl šių įsta­ty­mų pro­jek­tų es­mė – su­trum­pi­na­mos že­mės pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams pro­ce­dū­ros, są­jun­gi­nin­kams rei­ka­lin­gos ka­ri­nės in­fra­struk­tū­ros pri­tai­ky­mas ir su­kū­ri­mas įsta­ty­mu pri­pa­žįs­ta­mas ypa­tin­gos vals­ty­bi­nės svar­bos pro­jek­tu. Pats pro­ce­sas su­trum­pė­ja vie­ne­riais me­tais. Šiuo me­tu rei­kia tvir­tin­ti spe­cia­liuo­sius pla­nus pa­gal Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mą. At­si­sa­kius kai ku­rių šių pro­ce­sų, pro­ce­sas su­trum­pė­ja dar tre­jais me­tais. Ir že­mės pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams pra­džia yra ka­ri­nės in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tas, ku­ris tvir­ti­na­mas Vy­riau­sy­bės. Šiuo me­tu pro­ce­dū­ros pra­džia tvir­ti­na­ma at­ski­ru Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­si­mai. Pir­mo­ji klau­sia L. Na­gie­nė. Pra­šom.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, no­rė­čiau pa­klaus­ti, kiek dar trūks­ta mums ka­ri­nės in­fra­struk­tū­ros plėt­rai že­mės? Ar ne­už­ten­ka? Šian­dien gal tu­ri­te at­li­kę ir ty­ri­mus, kiek yra dar lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės, ku­rio­je ga­lė­tu­me reng­ti po­li­go­nus? Kiek mes su­pran­ta­me, at­vyks­tan­tiems tai yra la­bai rei­ka­lin­ga. Koks bu­vo at­lik­tas ty­ri­mas? Ko­dėl mes vėl tu­ri­me lįs­ti į pri­va­čias te­ri­to­ri­jas, kur gal­būt mes iš tos gy­ven­vie­tės, iš tų kai­mų iš­stum­si­me žmo­nes? Jie kū­rė sa­vo gy­ve­ni­mą, pa­si­sta­tė na­mus ir šian­dien gal­būt bus rei­ka­lin­ga… Jūs la­bai leng­vai sa­ko­te: vis­kas su­trum­pi­na­ma ir la­bai grei­tai bus pa­ima­ma ši že­mė in­fra­struk­tū­ros plėt­rai, bū­tent ka­ri­nei struk­tū­rai įreng­ti. Tai aš no­riu pa­klaus­ti: kiek dar rei­kės ir kiek Lie­tu­vo­je dar trūks­ta tų po­li­go­nų?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pir­miau­sia tai yra su­si­ję su jau pra­dė­tais pro­jek­tais. Tai ne nau­ji pro­jek­tai. Tai yra jau pra­dė­ti. Pa­vyz­džiui, tie­sia­me ka­ri­nio ob­jek­to ap­sau­gi­nę tvo­rą, įsi­ter­pia pri­va­tus, pa­brė­žiu, kal­ba­ma apie ne­gy­ve­na­mas te­ri­to­ri­jas, ne­gy­ve­na­mi ir jo­kie ne­ap­gy­ven­din­ti skly­pai… Ir net to­kiam pa­pras­tam da­ly­kui pa­da­ry­ti mes ne­ga­li­me pro­jek­to, pa­vyz­džiui, da­ry­ti pri­va­čio­je že­mė­je. Rei­kia su­tvar­ky­ti tei­siš­kai pro­ce­dū­ras, įgy­ti tą te­ri­to­ri­ją ir, be abe­jo­nės, ta­da ga­li­ma pra­tęs­ti ir pro­jek­ta­vi­mą, ir sta­ty­bą.

Šiuo at­ve­ju yra mū­sų są­ra­še po­ra to­kių vie­tų, gal­būt jų ga­li bū­ti ir dau­giau, bet da­bar tai yra su­si­ję su jau vyk­do­mais pro­jek­tais. Jų skai­čius ne­ga­li bū­ti be­ga­li­nis. Vy­riau­sy­bė at­ski­ru nu­ta­ri­mu tvir­ti­na jų skai­čių. Ten da­bar, jei ne­klys­tu, yra de­vy­ni pro­jek­tai. Tai yra ne­at­si­ran­da ko­kių nors nau­jų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia V. Ąžuo­las. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, jei­gu žiū­rė­tu­me į 1990–1995 me­tus, Lie­tu­vo­je bu­vo la­bai daug ka­ri­nių po­li­go­nų ir šian­dien tų te­ri­to­ri­jų pa­nau­do­ja­ma tur­būt gal koks 50 %, jei­gu ne ma­žiau. Ko­dėl, taip sa­kant, ne­pa­nau­do­jo­te tų vie­tų, ku­rios anks­čiau bu­vo po­li­go­nai ir ten ga­li­ma tą da­ry­ti, juo la­biau kad vals­ty­bi­nė že­mė ir ne­rei­kia į pri­va­čius skly­pus, kaip sa­kant, ran­kų kiš­ti.

Ir ki­tas klau­si­mas. Ko­dėl, pa­vyz­džiui, sa­vi­val­dy­bė, ki­ti, kai no­ri iš pri­va­taus as­mens pa­im­ti jo tur­tą, tai pra­džio­je su­ta­ria su juo adek­va­čią kai­ną už tą tur­tą, abiem ša­lims yra pri­im­ti­nos są­ly­gos ir tą tur­tą per­duo­da tas žmo­gus, ar tai bū­tų vals­ty­bė, ar sa­vi­val­dy­bė, ar ki­tiems? O da­bar gau­na­me to­kią si­tu­a­ci­ją, kad tas žmo­gus no­rės, ne­no­rės, jam kaž­ko­kia sta­tis­ti­nė kai­na bus skir­ta ir iš jo tas tur­tas bus at­im­tas. Ko­dėl tie ke­liai to­kie pa­si­rink­ti? Ir ar šis spren­di­mas pa­dė­tų leng­viau įkur­ti Že­mai­ti­jo­je ka­ri­nį po­li­go­ną?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Su jo­kiu Že­mai­ti­jos po­li­go­nu, ku­rio nė­ra, nė­ra nei pro­jek­tų, nė­ra nei skly­pų, tai iš­vis nė­ra su­si­ję. Aš siū­lau vis dėl­to grįž­ti į re­a­ly­bę. Dar kar­tą kar­to­ju: tai yra su­si­ję su jau pa­tvir­tin­tu Vy­riau­sy­bės ob­jek­tų są­ra­šu. Tai su­si­ję su jau vys­to­mais in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tais. Tai ne­su­si­ję su jo­kiu nau­jų kaž­ko­kių mil­ži­niš­kų te­ri­to­ri­jų nu­sa­vi­ni­mu, nė­ra nie­ko ben­dra, ką jūs kal­ba­te. Aš dar kar­tą pa­brė­šiu, pro­jek­to es­mė – pen­ke­riais me­tais su­trum­pi­na­me vi­sus tuos pro­ce­sus, kur jūs sa­ko­te, pa­im­ki­te ir su­si­tar­ki­te, sa­vi­val­dy­bė ten pa­tvir­tins pa­gal Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mą. Taip, per pen­ke­rius me­tus pa­tvir­tins ir pa­tvir­ti­na. 2014–2016 me­tais pra­dė­tus pro­jek­tus, ku­rie bu­vo su­si­ję su jau esan­čių po­li­go­nų plėt­ra į tas ka­ri­nes te­ri­to­ri­jas, kaip sa­ko­te, 1994–1995 me­tais pri­klau­sė, ir­gi ka­ri­nės te­ri­to­ri­jos bu­vo, mes tik šiais me­tais juos re­a­li­zuo­ja­me. Spren­di­mai bu­vo pri­im­ti 2014–2016 me­tais. Kiek me­tų pra­ėjo ne­kei­čiant įsta­ty­mų? Pra­ėjo sep­ty­ne­ri–­de­vy­ne­ri me­tai. Jei­gu mes no­ri­me to­kio tem­po, ga­li­me nie­ko ne­keis­ti ir toks tem­pas bus, bet mes kal­ba­me apie tai, kad yra po­rei­kis, vals­ty­bės po­rei­kis, na­cio­na­li­nio sau­gu­mo po­rei­kis įgy­ven­din­ti pro­jek­tus grei­tai ir sku­biai, tai yra kad jie bū­tų įgy­ven­din­ti jau šian­dien, šiais me­tais, o ne po sep­ty­ne­rių me­tų.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. But­ke­vi­čius.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mi­nist­re, pri­ta­riu jū­sų iš­sa­ky­toms idė­joms, bet gai­la, kad, at­ro­do, 2007 me­tais mes bu­vo­me pa­tei­kę įsta­ty­mo pro­jek­tą kaip Len­ki­ja tu­ri, jei­gu yra svar­bios pa­skir­ties ob­jek­tai įgy­ven­di­na­mi vals­ty­bės, že­mė pa­ima­ma, ne­del­siant per­ve­da­mi pi­ni­gai įver­ti­nus rin­kos kai­na ir tik­rai pro­jek­tai daug grei­čiau ir sėk­min­giau įgy­ven­di­na­mi. Ga­lė­čiau pa­teik­ti du to­kius pa­vyz­džius iš Lie­tu­vos. Vie­nas pa­vyz­dys yra blo­gas, tai Laz­di­jų žie­das, jūs ma­to­te, kur vie­ną na­mą įrė­mi­no­me dėl to, kad jis by­li­nė­jo­si tei­s­muo­se ir pra­šė ne­re­a­lios kai­nos. Tai, aiš­ku, pa­li­ko­me jį to­liau gy­ven­ti, bet ap­rė­mi­no­me įvai­riau­sio­mis tvo­ro­mis. Ant­ras ob­jek­tas bus su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las, kai bu­vo pa­teik­ta 270 skun­dų teis­me, bet pri­ėmė­me tik­rai ge­rą spren­di­mą: ob­jek­tas bu­vo pri­pa­žin­tas vals­ty­bi­nės reikš­mės ir teis­mas vi­sus nag­ri­nė­ji­mus at­me­tė. Jei­gu bū­tų teis­mas pra­dė­jęs nag­ri­nė­ti, tai ter­mi­na­las bū­tų sta­to­mas de­šimt me­tų. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Ar jūs esa­te nu­ma­tę rin­kos ver­te žmo­nėms kom­pen­suo­ti už že­mę?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pir­miau­sia, be abe­jo­nės, už kiek­vie­ną pa­ima­mą tur­tą yra at­ly­gi­na­ma, aš tie­siog įsta­ty­mą pa­ci­tuo­siu: „Pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­ti ins­ti­tu­ci­ja Že­mės pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams ak­te nu­ro­dy­tą at­ly­gin­ti­ną su­mą per­ve­da į že­mės sa­vi­nin­ko nu­ro­dy­tą są­skai­tą.“ Be abe­jo, kad at­ly­gi­na­ma, be abe­jo, at­ly­gi­na­ma. Tie­siog čia gal­būt pats svar­biau­sias da­ly­kas, pa­kar­to­siu, mums rei­ka­lin­gas pro­jek­to vys­ty­mo grei­tis. Tie­siog no­ri­me pa­siek­ti tą grei­tį, kad ne­bū­tų per­tek­li­nio by­li­nė­ji­mo­si, ku­ris pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą nu­kel­tų dau­gy­bę me­tų į prie­kį.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Girs­kie­nė. Pra­šau.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 23 strai­ps­ny­je yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta: nuo­sa­vy­bė ne­lie­čia­ma. Gal jūs ga­li­te pa­aiš­kin­ti, ar jū­sų siū­lo­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pa­kei­ti­mai ne­pri­eš­ta­rau­ja ši­tai kon­sti­tu­ci­nei nuo­sta­tai ir taip pat gal ga­li­te įvar­din­ti tuos du at­ve­jus, bū­tent ko­kios pro­ble­mos iš­ki­lo? Su­si­da­ro įspū­dis, kad pro­ce­sai strin­ga dėl ins­ti­tu­ci­jų veik­los, o ne dėl pri­va­čių as­me­nų, ku­rių gal­būt ne­ten­ki­na siū­lo­ma iš­mo­ka už vi­suo­me­nės po­rei­kiams pa­ima­mą tur­tą.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pir­miau­sia, jei­gu bū­tų prieš­ta­ra­vi­mų Kon­sti­tu­ci­jai, tai mes tą prieš­ta­ra­vi­mą jau bū­tu­me iš­gir­dę, ma­tyt, ir Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­se. Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­se yra dau­giau tech­ni­nių pa­siū­ly­mų, jo­kio prieš­ta­ra­vi­mo Kon­sti­tu­ci­jai ne­nu­sta­tė, ne­įžvel­gė. Dėl to aš tu­riu tik to­kį at­sa­ky­mą.

Ant­ras da­ly­kas. Kai at­si­ran­da po­rei­kis vys­ty­ti rei­ka­lin­gą ka­ri­nę in­fra­struk­tū­rą, na, iš tik­rų­jų, jūs su­pran­ta­te, kad ne­bū­ti­nai tai yra kai­nos klau­si­mas. Jei­gu, pa­vyz­džiui, žmo­gus tie­siog ne­no­ri to tur­to, skly­po, sa­kau, tai nė­ra kal­ba­ma apie kaž­ko­kias gy­ve­na­mą­sias te­ri­to­ri­jas. Tie­siog yra tam tik­ros že­mės vie­tos, ku­rios ri­bo­ja­si su jau esan­čiais ka­ri­niais ob­jek­tais ir vys­to­mais in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tais. Yra pa­čių įvai­riau­sių ap­lin­ky­bių.

Pla­na­vi­mo pro­ce­sai, jei­gu jie bū­tų vyk­do­mi pa­gal esa­mus, da­bar ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus ir ne­bū­tų pa­da­ry­ta ši iš­im­tis, kaip mi­nė­jau, už­truk­tų pen­ke­rius me­tus. Ta­da net ir at­ly­gi­nus vis tiek mes tu­rė­tu­me pa­pil­do­mus pen­ke­rius me­tus tvar­ky­ti do­ku­men­tus. Nie­kas per daug ne­sku­ba ši­to­se sri­ty­se.

No­ri­me tie­siog su­ly­gin­ti tem­pus ir vals­ty­bi­nė­je že­mė­je, kur da­bar vyk­do­mi in­fra­struk­tū­ros dar­bai, ir tu­rė­ti ga­li­my­bių, kad gre­ta be­si­ri­bo­jan­čiuo­se skly­puo­se, jei, kaip mi­nė­jau, pa­vyz­džiui, tvo­rą tie­siant mums įsi­ter­pia pri­va­tus skly­pas, mes nie­ko ne­ga­li­me da­ry­ti pri­va­čia­me skly­pe, o vis tiek tu­ri­me už­tik­rin­ti ob­jek­to ap­sau­gą. Tie skly­pai nė­ra di­de­li, daž­niau­siai la­bai la­bai ma­ži, bet ob­jek­tų tvar­ky­mas ir vys­ty­mas daž­nai bū­tent dėl to su­sto­ja. Be­je, mū­sų są­jun­gi­nin­kų yra vie­nas iš rei­ka­la­vi­mų, kad vi­si ob­jek­tai, ku­riuos sta­to­me jiems, tu­rė­tų tin­ka­mą fi­zi­nę ap­sau­gą.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ka­dan­gi ke­li pro­jek­tai, duo­si­me pa­klaus­ti vi­siems. Klau­sia J. Ja­ru­tis. Pra­šau.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, pri­ta­riu aš ši­tiems įsta­ty­mų pro­jek­tams. Vals­ty­bė tu­ri tu­rė­ti įran­kių at­lik­ti vals­ty­bei svar­bių ob­jek­tų sta­ty­bą, plėt­rą ir taip to­liau.

Ma­no klau­si­mas šiek tiek ki­toks, ži­no­ma, su­si­jęs su po­li­go­nais. Kaip ži­no­me, mes sie­kia­me bri­ga­dos bu­vi­mo, net­gi šne­ka­me apie di­vi­zi­jos kon­tin­gen­tą ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je ar sa­vo, ar tarp­tau­ti­nį. Ar mi­nis­te­ri­ja, ar ka­riuo­me­nė gal­vo­ja apie nau­jus po­li­go­nus? Kiek su­pran­tu, tuo­se po­li­go­nuo­se tik­rai mes ne­tilp­si­me su to­kiais skai­čiais. Ar yra pla­nuo­ja­mi ko­kie nors ar tarp­tau­ti­niai ben­dri Bal­ti­jos ša­lių pro­jek­tai, ar Lie­tu­vo­je nau­jo po­li­go­no vys­ty­mas per­spek­ty­vo­je? Be to mes ne­tu­rė­si­me ga­li­my­bių pri­im­ti ši­tų da­ri­nių. Ačiū.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mes su ki­to­mis Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis, be abe­jo, esa­me su­da­rę su­si­ta­ri­mus, kad ga­lė­tu­me keis­tis ne tik pa­tir­ti­mi, ne tik da­ly­vau­ti vie­ni ki­tų mo­ky­muo­se, bet ir pri­rei­kus nau­do­tis vie­ni ki­tų po­li­go­nais. Pa­pil­do­mus po­li­go­nus nu­ma­to vys­ty­ti Es­ti­ja. Ku­ria nau­ją po­li­go­ną Lat­vi­ja, nes tu­rė­jo vie­ną. Ku­ria an­trą po­li­go­ną nau­do­da­mie­si, be­je, mū­sų Sei­me pri­im­tu Po­li­go­nų įsta­ty­mu, tai yra pa­si­nau­do­da­mi mū­sų pa­tir­ti­mi, ku­ria vals­ty­bi­nė­je že­mė­je. Šiuo at­ve­ju aš ga­liu tik­tai pa­sa­ky­ti tiek, kad nau­jų pla­nų mes ne­tu­ri­me, bet pa­ga­liau bai­gė­me, kaip ir mi­nė­jau, po 7–9 me­tų per­trau­kos esa­mų po­li­go­nų ka­ri­nių te­ri­to­ri­jų plėt­ros pla­nus. Jie yra di­di­na­mi, kaip bu­vo nu­ma­ty­ta, kaip mi­nė­jau, 2014–2016 me­tais. Pa­ga­liau šiais me­tais tuos pro­jek­tus pa­bai­gė­me.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, to­kio gal­būt tech­ni­nio po­bū­džio klau­si­mas. Ka­dan­gi čia bū­tų pa­ima­mi že­mės skly­pai kon­kre­čiai kaž­ko­kiai sta­ty­bai, in­fra­struk­tū­rai ir pa­na­šiai, bet ki­ti ap­lin­ki­niai skly­pai ir­gi ga­li pa­tek­ti į įta­ką, nes ga­li bū­ti įvai­rių ap­ri­bo­ji­mų, sa­ky­kim, ap­sau­gos zo­nos ar ko­kių nors li­ni­jų tie­si­mo, ar gal­būt pa­ties ob­jek­to ap­sau­gos zo­nos. Ar apie tai ne­gal­vo­jo­te?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne. Tu­riu pa­sa­ky­ti, vi­sos ap­sau­gos zo­nos yra tuo­se skly­puo­se. Nie­ko mes ne­ga­li­me jo­kio­je be­si­ribo­jan­čio­je pri­va­čio­je že­mė­je da­ry­ti. Tie­siog įsta­ty­mas to ne­lei­džia.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ger­bia­mas mi­nist­re, vis dėl­to no­riu pa­klaus­ti. Yra nu­ma­ty­ta tei­sin­ga kom­pen­sa­ci­ja už pa­ima­mą že­mę. Ta tei­sin­ga kom­pen­sa­ci­ja – ko­kia me­to­di­ka bus tai­ko­ma ją ap­skai­čiuo­jant? Ir ar jūs gal­vo­ja­te gal­būt pa­siū­ly­ti ki­tus bū­dus žmo­nėms kom­pen­suo­ti už tą skly­pą, ku­ris bus pa­nau­do­tas ka­ri­niams tiks­lams. Ir dar no­riu pa­tiks­lin­ti Kęs­tu­čio klau­si­mą, jei­gu po­li­go­nas ple­čia­si ir (ar­ba) at­si­ran­da po­li­go­nams rei­ka­lin­gi sta­ti­niai ar ki­ta ka­ri­nė in­fra­struk­tū­ra, ki­tiems skly­pams, ku­rie da­bar ne­tu­ri ap­ri­bo­ji­mų, ga­li­mai tai­ko­mi kaž­ko­kie spe­cia­lūs ap­ri­bo­ji­mai. Kaip bus su tais žmo­nė­mis, ku­rie šiuo me­tu į esan­čio po­li­go­no dy­dį… jau ne­tai­ko­mi tie ap­ri­bo­ji­mai, bet kai po­li­go­nas pa­di­dės, tai apims dar vie­ną, sa­ky­ki­me, li­ni­ją tų skly­pų, ku­riems jau ga­li bū­ti tai­ko­mi ap­ri­bo­ji­mai?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pir­miau­sia tu­rė­jau pa­sa­ky­ti, kai kal­bė­jau apie po­li­go­no plė­t­rą, te­nai ne­nu­ma­ty­ta, kad iš­si­ple­čia šau­dyk­los ar dar kas nors. Jos kaip bu­vo, taip ir lie­ka to­se pa­čio­se vie­to­se. Iš­si­ple­čia ka­ri­nė te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je ga­li ma­nev­ruo­ti, pa­vyz­džiui, pės­ti­nin­kai, vyk­dy­ti sa­vo pra­ty­bas, ju­dė­ti, bet ne­ga­li nau­do­tis gin­klu. Tam yra spe­cia­liai skir­tos vie­tos, ku­rios ir da­bar funk­cio­nuo­ja.

Dėl ver­ti­ni­mo, be abe­jo­nės, aš la­bai de­ta­laus at­sa­ky­mo tik­rai ne­pa­teik­siu, nes įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ti kri­te­ri­jai, nu­ma­ty­ta ver­ti­ni­mo tvar­ka, nu­ma­ty­ta, kaip su­da­ro­ma ver­ti­ni­mo ata­skai­ta, bet ko­kie ir kiek ga­li bū­ti įver­tin­tas kiek­vie­nas kon­kre­tus skly­pas, iš tik­rų­jų aš to­kių at­sa­ky­mų ne­tu­riu. Bet ko­kiu at­ve­ju vis­ką, kaip tai da­ro­ma, ko­kia for­mu­le, įsta­ty­mas tai nu­ma­to.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Da­bar mo­ty­vai už. Kal­bės V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai yra la­bai svar­bios pa­tai­sos mū­sų kraš­to sau­gu­mui. Pir­miau­sia rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad mū­sų ka­riuo­me­nė ir stip­rė­ja, ir au­ga, o tam rei­ka­lin­ga ati­tin­ka­ma in­fra­stuk­tū­ra. Ir čia ne jo­kia pa­slap­tis, kad tų ka­ri­nių mies­te­lių, ku­rie yra pa­sta­ty­ti, te­ri­to­ri­jas rei­kia pra­plės­ti, kad ga­lė­tu­me ap­gy­ven­din­ti dau­giau ka­rių, pri­im­ti dau­giau są­jun­gi­nin­kų, sta­to­mos pa­pil­do­mos kon­tei­ne­ri­nės sto­vyk­los ir tam rei­ka­lin­gi že­mės skly­pai.

Taip pat ne pa­slap­tis, kad kai ku­rie gud­ruo­liai per­pir­ko tam tik­rus že­mės skly­pus prie to­kių te­ri­to­ri­jų ir šian­dien rei­ka­lau­ja iš mi­nis­te­ri­jos, na, ne mi­li­jo­nų, bet šim­tų tūks­tan­čių eu­rų, kad tie skly­pai ati­tek­tų ka­riuo­me­nės reik­mėms ir mū­sų kraš­to sau­gu­mo reik­mėms. To­kių pi­ni­gų nei vals­ty­bė, nei ka­riuo­me­nė, nei Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ne­ga­li skir­ti, ta­čiau tiems as­me­nims tu­ri bū­ti at­ly­gin­ta są­ži­nin­gai, rin­kos kai­na, ką ir nu­ma­to vi­sos mū­sų tvar­kos, kaip ir mi­nė­jo pats mi­nist­ras. To­dėl siū­lau ne­abe­jo­ti­nai pri­tar­ti šioms pa­tai­soms, nes tai leis­tų su­trum­pin­ti ka­ri­nių mies­te­lių ir ka­ri­nių te­ri­to­ri­jų plėt­ros pro­ce­sus, taip pat už­tik­rin­ti ka­ri­nių mies­te­lių ir mū­sų są­jun­gi­nin­kų sau­gu­mą, kaip šiuo at­ve­ju, to­kiu, pa­vyz­džiui, kaip Šiau­lių oro ba­zė, kur rei­kia ap­tver­ti oro ba­zę, o ten įsi­ter­pęs ne vie­nas pri­va­tus skly­pas.

Aš ma­nau, kad tai tik­rai svar­bu mū­sų sau­gu­mui ir kad mū­sų są­jun­gi­nin­kai ga­lė­tų kuo grei­čiau at­ei­ti, sau­giai jaus­tis Lie­tu­vo­je ir kar­tu gin­ti mū­sų NATO te­ri­to­ri­ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kal­bės L. Na­gie­nė. Pra­šom.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tik­rai ne­su prieš kraš­to sau­gu­mą, esu už sau­gu­mą, bet kai ger­bia­mas ko­le­ga sa­ko, kad bus at­ly­gin­ta rin­kos kai­na, pa­ti­kė­ki­te, tei­sės ak­te, įsta­ty­me aš to vi­siš­kai ne­ran­du, yra vi­siš­kai ki­taip pa­ra­šy­ta – tur­to ver­ti­ni­mo ata­skai­ta. Tur­to ver­ti­ni­mo ata­skai­ta nė­ra, kad rin­kos kai­na. Čia svar­biau­sias klau­si­mas.

Ki­tas mo­men­tas, dėl ko­kios prie­žas­ties? Ar ne­ga­lė­jo­me mes ki­taip spręs­ti? Mi­nist­ras la­bai gra­žiai pa­sa­kė, tik plėt­ra, ne nau­jų ob­jek­tų sta­ty­ba. Tai gal ga­lė­jo­me kaž­kaip ki­taip spręs­ti, kaip ir ger­bia­mas prem­je­ras A. But­ke­vi­čius pa­sa­kė, kad ga­li gal Vy­riau­sy­bė, tai yra ypa­tin­gos svar­bos ob­jek­tai, ir ki­taip pa­im­ti tur­tą, ir są­ži­nin­gai ap­mo­kė­ti, kaip nu­ma­ty­ta įsta­ty­me – rin­kos kai­na. Ta­da tik­rai su­trum­pin­tų tą lai­ką. Aš tik­rai esu už tai, kad Lie­tu­vo­je bū­tų sau­gu, bet rei­kė­tų vis tiek per­žiū­rė­ti ši­tą įsta­ty­mą, nes da­bar ne­kal­ba­me, kad tai yra tik plėt­ra, mes kal­ba­me ir skai­ty­da­ma įsta­ty­mą su­pran­tu, kad tai pa­lie­čia ir bet ko­kį ob­jek­tą. Jei­gu gal­vo­si­me, kad rei­kės mums nau­jų po­li­go­nų, tai šią vie­tą mes ir pa­lie­si­me, bet ka­da pa­im­si­me že­mę. Ir der­lin­gą ga­li­me pa­im­ti. Žmo­nės bi­jos, nes kai ku­rie sta­to­si na­mus, gal­vos, kas nors at­eis ir ka­da nors pa­sa­kys, čia tu­ri bū­ti po­li­go­nas. Aš tik­rai… Gal­vo­ki­me, gal­būt ki­taip ga­lė­tu­me iš­spręs­ti tuos klau­si­mus dėl plėt­ros. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

14.25 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 11, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straips­nių ir III da­lies pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2531(2) (patei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to dėl Sei­mo sta­tu­to kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2531. Pra­ne­šė­jas – J. Raz­ma. Kvie­čiu jį į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti siū­lo­mus Sta­tu­to po­ky­čius.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, prieš ne­il­gą lai­ką čia aš sto­vė­jau tri­bū­no­je pri­sta­ty­da­mas pir­mi­nį šio pro­jek­to va­rian­tą. Kaip ži­no­me, ta­da bu­vo daug kri­ti­kos dėl vie­no straips­nio. Juo bu­vo siū­lo­ma nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos spren­di­mus pa­keis­ti Sei­mo nu­ta­ri­mais, pri­im­tais di­des­ne ne­gu 71 bal­so dau­gu­ma. At­si­žvel­gęs į tą kri­ti­ką, aš pa­ren­giau an­trą Sta­tu­to pa­tai­sų va­rian­tą, šios nuo­sta­tos ne­li­ko ir da­bar tei­kia­mo pro­jek­to tu­ri­ny­je tik­rai yra la­bai ne­daug. Iš es­mės tik ga­li­my­bė tu­rė­ti ko­mi­si­jos na­rių pa­va­duo­to­jus, kaip yra da­bar dėl ko­mi­te­tų. Aš ma­nau, tai yra lo­giš­ka. Jei Sta­tu­te yra ben­dra nuo­sta­ta, kad ko­mi­si­jos dir­ba lai­ky­da­mo­si iš es­mės tų pa­čių nuo­sta­tų kaip ko­mi­te­tai, tai ir šio­je vie­to­je rei­kia juos su­ly­gin­ti. Taip pat for­ma­lūs pa­tiks­li­ni­mai dėl to, kaip Sei­mo na­rys in­for­muo­ja, kai ne­ga­li da­ly­vau­ti ko­mi­te­to ar ko­mi­si­jos po­sė­dy­je. O Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos spren­di­mų rei­ka­lų, kaip mi­nė­jau, ne­be­lie­čiu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš su­pran­tu, kad jū­sų ta lo­gi­ka dėl ko­mi­si­jų pa­va­duo­to­jų at­si­ra­do tik po to, kai po­rą kar­tų bal­suo­da­mas Sei­mo na­rys A. Bag­do­nas ne­pa­tei­si­no val­dan­čių­jų lū­kes­čių ir pas­kui bu­vo dro­žia­mas sa­vo pa­ties par­ti­jos. Štai ta­da at­si­ra­do lo­gi­ka. Bet kur aš lo­gi­kos ne­la­bai su­pran­tu, tai Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos na­rius val­dan­čių­jų at­sto­vus no­mi­nuo­ja opo­zi­ci­ja, o opo­zi­ci­jos at­sto­vus – val­dan­tie­ji. Kai bus pa­kai­ti­niai na­riai, aš taip su­pran­tu, šiuo at­ve­ju jau bus tie­sio­gi­nis val­dy­mas, kai jau ne opo­zi­ci­ja teiks pa­kai­ti­nius val­dan­čių­jų at­sto­vus, bet tie­siog jau pa­tys val­dan­tie­ji. Čia lo­gi­kos aš ne­su­pran­tu, nes vis dėl­to rei­kė­tų iš­lai­ky­ti ko­mi­si­jos for­ma­vi­mo tvar­ką. Nes tik­rai da­ly­vau­da­mas pa­kai­ti­nis Sei­mo na­rys la­bai daug ga­li pa­da­ry­ti su tuo sa­vo bal­su.

J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėl­to, kiek aš pri­si­me­nu, pro­jek­te yra pa­ra­šy­ta ta pa­ti pa­va­duo­to­jų de­le­ga­vi­mo tvar­ka, kaip ir tik­rų­jų ko­mi­si­jos na­rių. Tie­siog gal mes abu ati­džiai dar kar­tą per­skai­ty­ki­me, kaip ten pa­ra­šy­ta. Jei­gu yra ki­taip, tik­rai rei­kia pa­tai­sy­ti tą vie­tą, nes, aiš­ku, prin­ci­pas ir dėl na­rių, ir dėl pa­va­duo­to­jų tu­ri iš­lik­ti tas pats. O aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, kad Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja už­da­ry­tų A. Bag­do­ną kur nors, iš kur jis ne­ga­li pa­bėg­ti, ir de­le­guo­tų į ko­mi­si­ją pa­va­duo­to­ju ki­tą na­rį. Be to, jei ir pa­lik­si­me Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jai de­le­guo­ti tą pa­va­duo­to­ją, tur­būt jie ki­to to­kio kaip A. Bag­do­nas vis tiek ne­su­ras. Čia es­mės ne­kei­čia.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ti­kiuo­si, pa­skai­ty­si­te ben­drai tą vie­tą. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Pra­šom.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ger­bia­mas Jur­gi, jū­sų rū­pes­tis dėl Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos na­rių tik­rai per­tek­li­nis. No­riu pa­ti­kin­ti, kad pa­tys stip­riau­si ir iš­tver­min­giau­si yra de­le­guo­ti į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją ir vi­sa­da da­ly­vau­ja po­sė­dy­je. Ir bū­ti­nu­mo dėl tų pa­kai­ti­nių tik­rai ne­rei­kia. Kaip tik su­ku­ria­me tą re­gi­my­bę, kad val­dan­tie­ji taip bi­jo, jog tų še­šių bal­sų ne­bus Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jo­je ir bal­sa­vi­mas dėl ko­kio nors Sei­mo na­rio el­ge­sio svars­ty­mo lems jų ne­nau­dai. Vis dėl­to ne­bal­suo­siu už šią siū­lo­mą Sta­tu­to pa­tai­są. Dar no­riu pa­klaus­ti dėl Sei­mo na­rių da­ly­va­vi­mo po­sė­džiuo­se įspė­ji­mo. Daž­niau­siai li­gos ne­pla­nuo­ji, daž­niau­siai tik dėl jos ne­ga­li da­ly­vau­ti po­sė­dy­je. Jei­gu da­ly­vau­ji ren­gi­ny­je, tai tu­ri gau­ti frak­ci­jos lei­di­mą ar­ba ko­mi­te­to siun­ti­mą, ta­da in­for­muo­ja­ma Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja ir taip pa­tei­si­na­mas yra Sei­mo na­rio ne­da­ly­va­vi­mas ku­ria­me nors iš Sei­mo po­sė­džių. Bet in­for­muo­ti prieš sa­vai­tę tik dėl li­gos, aš su­pran­tu, ga­liu. Tai kaip tu ga­li su­pla­nuo­ti tą su­sir­gi­mą net prieš sa­vai­tę? Tai ir­gi ne­ga­liu pa­lai­ky­ti ir tos da­lies Sta­tu­to pa­kei­ti­mo.

J. RAZMA (TS-LKDF). Na, ten jūs pa­skai­ty­ki­te vis­ką iki ga­lo. Yra pa­sa­ky­ta: ne­ga­lint in­for­muo­ti iš anks­to, sa­vai­tę po to tą ga­li­ma pa­da­ry­ti. Ten ga­na nor­ma­liai, man at­ro­do, vis­kas su­ra­šy­ta ir nė­ra ko­kių nors ne­įvei­kia­mų pa­sun­ki­ni­mų Sei­mo na­riui. Tie­siog tu­ri bū­ti tvar­ka ir ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas vis dėl­to tu­ri ži­no­ti, kas ga­li da­ly­vau­ti, kas ne­ga­li, ar tu­rės kvo­ru­mą. Tie da­ly­kai tu­ri bū­ti Sta­tu­te ap­ra­šy­ti. Jei­gu jūs kur nors ma­to­te dar pro­ble­mų dėl to in­for­ma­vi­mo, siū­ly­ki­te sa­vo va­rian­tus, bet ten tik­rai yra pri­dė­ta iš­ly­ga, kad, ne­ga­lė­da­mas in­for­muo­ti, sa­vai­tę po to pra­ne­ša, dėl ko ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti.

O dėl Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos aš ne­siū­lau tų pa­va­duo­to­jų, tik, Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja, jūs čia ne­su­reikš­min­ki­te. Yra ir ki­tos svar­bios ko­mi­si­jos, ir An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja. Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja, ži­no­ma, bu­vo at­ve­jų, vie­nas ko­mi­si­jos na­rys ser­ga ir gal­būt rei­kė­jo jį pa­va­duo­ti. Da­bar lin­kė­čiau opo­zi­ci­jai vis dėl­to grei­čiau su­rink­ti pa­ra­šus, jei­gu čia mes vi­si no­ri­me elg­tis ko­rek­tiš­kai, kad bū­tų vie­toj S. Šed­ba­ro pa­skir­tas ki­tas ko­mi­si­jos na­rys. Čia taip ga­li­ma nie­ko ne­da­ry­ti ir įsi­vaiz­duo­ti, kad įtvir­ti­na­me tą per­sva­rą, bet, ti­kiuo­si, ta si­tu­a­ci­ja ne­pri­vers iš nau­jo for­muo­ti Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos, jei­gu ji to­liau taip tę­sis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Vi­si klau­si­mai at­sa­ky­ti. Ačiū pra­ne­šė­jui. Da­bar pa­si­sa­ky­mai. Už kal­bės E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų ne­ma­nau, kad pa­va­da­vi­mo ne­tu­rė­tų bū­ti ir ko­mi­si­jo­se. Tu­rė­jau blo­gą pa­tir­tį dirb­da­mas Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jo­je, pir­mi­nin­kau­da­mas, kuo­met vie­nu me­tu bu­vo iš­va­žia­vę į ko­man­di­ruo­tes ne­ma­žai žmo­nių. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja dir­ba taip, kad iš anks­to pla­nuo­ja sa­vo po­sė­džius. Ka­dan­gi rei­kia su­kvies­ti as­me­nis, mes prieš pus­an­tros sa­vai­tės ar­ba prieš dvi sa­vai­tes siun­čia­me laiš­kus ir pra­šo­me at­vyk­ti į Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos po­sė­dį, nes rei­kės da­ly­vau­ti. Šiuo at­ve­ju bu­vo tam tik­rų pro­ble­mų, tai yra te­ko at­šauk­ti ir at­si­pra­šy­ti vi­sų žmo­nių, ka­dan­gi tuo me­tu nie­kas ne­ga­lė­jo vie­nas ki­to pa­va­duo­ti. Šiuo at­ve­ju ne­ma­tau nie­ko blo­go, jei­gu bus pa­va­da­vi­mas to­se ko­mi­si­jo­se, tik­rai to rei­kia. Ne­sa­kau, kad tai bū­na nuo­la­tos, bet bū­na to­kių at­ve­jų, kuo­met ko­mi­si­jos tu­ri taip pat dirb­ti, nes jos dir­ba su­pla­nuo­tai, ypač su­pla­nuo­tai kvie­čia į po­sė­džius as­me­nis. Siū­lau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi per bal­suoti nu­ma­ty­tą lai­ką.

 

14.33 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Reg­la­men­to (ES) 2022/1854 įgy­ven­di­ni­mo“ Nr. XIV-1680 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2561 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Reg­la­men­to įgy­ven­di­ni­mo“ pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas A. Kup­čins­kas. Kvie­čiu jį pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bi­amas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu pro­jek­tą dėl rin­kos są­ly­gų su­vie­no­di­ni­mo ener­ge­ti­ko­je. Pro­jek­tas su­si­jęs su bio­ku­ro ka­ti­li­nė­mis, ko­ge­ne­ra­ci­nė­mis, ku­rios ga­mi­na elek­trą. Pra­ėju­siais me­tais, pra­ėju­sio­je se­si­jo­je gruo­džio mė­ne­sį, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai nu­sta­čius vir­šu­ti­nę ri­bą, tai yra 180 eu­rų už me­ga­vat­va­lan­dę (aiš­ku, tuo­met bu­vo vi­sai ki­ta si­tu­a­ci­ja), bu­vo nu­ma­ty­ta vir­šu­ti­nė ri­ba. Ta­čiau ji bu­vo nu­ma­ty­ta iš at­si­nau­ji­nan­čių ener­ge­ti­kos šal­ti­nių ga­mi­na­mai elek­trai, ap­iman­čiai sau­lės elek­tri­nes, vė­jo ele­k­tri­nes, taip pat bio­ku­ro ko­ge­ne­ra­ci­nes elek­tri­nes. Bu­vo di­de­lė sku­ba ir ne­bu­vo pa­si­žiū­rė­ta, kad vis dėl­to tos są­nau­dos yra ga­na skir­tin­gos. Jei­gu ga­li­ma sa­ky­ti, kad vė­jas ar sau­lė ne­kai­nuo­ja, jie yra ar nė­ra, tai bio­ku­rą vi­sa­da rei­kia su­do­ro­ti, jį at­si­vež­ti ir tos są­nau­dos daž­nai at­si­ve­ža­mos ir pas­kui pa­ga­min­ta elek­tra ge­ro­kai vir­ši­ja 180 eu­rų už me­ga­vat­va­lan­dę.

Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad taip, pro­ble­ma gal ap­ima tik­tai 1 % rin­kos da­ly­vių. Yra apie 57 to­kios įmo­nės. Ga­li­ma pa­mi­nė­ti Pa­ne­vė­žio nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­mus, Šiau­lių ter­mo­fi­ka­ci­nę, Aly­taus re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro elek­tri­nę, Ma­ri­jam­po­lės są­var­ty­no elek­tri­nę, ta­čiau daž­nai jos spren­džia, ar ap­skri­tai ga­min­ti elek­trą, nes kai ne­pa­puo­li į tą nu­sta­ty­tą ri­bą, tie­siog elek­tra ne­ga­mi­na­ma, o Lie­tu­va den­gia tą trūks­ta­mą elek­tros kie­kį leis­da­ma ga­min­ti ko­ge­ne­ra­ciš­kai iš pa­čių du­jų. Čia iš­ei­na pa­ra­dok­sas. Čia jau nė­ra nu­sta­ty­ta vir­šu­ti­nė kai­nos ri­ba.

At­si­žvelg­da­mas į tai aš dar taip pat no­riu pa­sa­ky­ti, kad, pa­vyz­džiui, in­ves­ti­ci­jos, jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me į 1 me­ga­va­tą, tai 1 me­ga­va­tas sau­lės elek­tri­nės kai­nuo­ja be­veik 1 mln. – 0,8 mln., 1 me­ga­va­tas vė­jo elek­tri­nės – 1,4 mln., bio­ku­ro ir bio­du­jų – jau 4,5. Vėl ma­to­me, kad iš­ties tų bio­ku­ro ka­ti­li­nių, ku­rios vei­kia, nors ir ga­mi­na tik­tai iki 1 % elek­tros ener­gi­jos, si­tu­a­ci­ja nė­ra to­ly­gi ir ta­pa­ti sau­li­nin­kams ar vė­ji­nin­kams. Trum­pai bū­tų tiek.

Ga­lė­čiau dar iš­si­plės­ti ir dau­giau fak­tų ir skai­čių pa­teik­ti, bet, jei­gu bus pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo, aš ir ki­ti ko­le­gos, su ku­riais esa­me ben­dri ini­cia­to­riai, pra­šy­tu­me dar ir Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Kaip Tei­sės de­par­ta­men­tas sa­ko, bū­tų ge­rai dar gau­ti ir VERTʼo, jis ir ver­tin­tų tas vi­sas są­nau­das, jei­gu bū­tų pri­tar­ta, ir Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos. Ačiū, kad iš­klau­sė­te.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, tur­būt ga­mi­nant bet ko­kią pro­duk­ci­ją ar tą pa­čią ener­gi­ją kaš­tai tu­ri bū­ti to­kie, kad pa­deng­tų są­nau­das. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, to­kio pro­duk­to re­a­li­zuo­ti nie­ka­da ne­ga­li. Ta­čiau klau­si­mas, kaip tas įsta­ty­mas pa­dės, jei­gu, tar­kim, kai­na bus di­des­nė? Vis tiek tur­būt kaž­kaip rei­kės tą ener­gi­ją par­duo­ti ir ne vi­sa­da taip bus, kad gal­būt bus di­de­li kri­zi­niai mo­men­tai, kaip bū­da­vo, kai ga­lė­da­vai už­si­dirb­ti iš ke­lias­de­šimt kar­tų bran­ges­nės ener­gi­jos? Iš tik­rų­jų ar tik­rai pa­dės, o gal rei­kia ir ki­tų ko­kių nors sver­tų, tar­kim, kaip pa­dė­ti toms jė­gai­nėms ir kon­ku­ruo­ti? Tar­kim, gal­būt ko­kius nors ki­tus kri­te­ri­jus da­ly­vau­jant par­da­vi­me tai­ky­ti? Ačiū.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Man te­ko dis­ku­tuo­ti su Ne­pri­klau­so­mų ši­lu­mos ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos at­sto­vais ir apie tai kal­bė­jo­me, bet jie bū­tent ir ma­to to­kį bū­dą, kad jis ga­lė­tų pa­gel­bė­ti. Ki­tų re­cep­tų, sa­ky­ki­me, jie kol kas ne­ma­to. Aiš­ku, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ko­ge­ne­ra­ci­ja iš bio­ku­ro jau tur­būt yra nu­ei­nan­tis eta­pas, nes ir pa­tys skai­čiai ro­do, kad tik­tai 1 % elek­tros ener­gi­jos pa­ga­mi­na­mas šiuo bū­du. Tur­būt at­ei­tis yra ir sau­lės, ir vė­jo, ir ki­tos ko­ge­ne­ra­ci­nės, bet aš ma­nau, kad rei­kia at­liep­ti jų lū­kes­čius ir tai, ką jie sa­ko, kad rin­kos są­ly­gos nė­ra adek­va­čios ir ta­pa­čios.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Pra­šau.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, bio­ku­ro pil­ni miš­kai. Mes ne kar­tą esa­me ši­ta te­ma dis­ku­ta­vę ir bū­tent dėl ši­lu­mos klau­si­mo, nes ne­ma­žai ka­ti­li­nių nau­do­ja bio­ku­rą. Tik­rai, tuo la­biau at­pi­gi­na ši­lu­mą. Bet ka­dan­gi čia yra kal­ba­ma apie elek­trą, tai iš tik­rų­jų są­nau­dos, man at­ro­do, di­de­lės ir pa­kan­ka­mos toms įmo­nėms gau­nant bio­ku­rą. Tuo la­biau kad ki­ti bio­ku­ro šal­ti­niai jau už­si­da­rė. Aš ma­nau, gal ga­lė­tu­me kal­bė­ti ir apie di­des­nį vals­ty­bės dė­me­sį bio­ku­ro ga­my­bai, bū­tent urė­di­joms. Se­niau jau mes kal­bė­jo­me apie tai, kad ga­lė­tų tik­rai gau­ti tech­ni­kos: bio­ku­ro ma­li­mo ma­ši­nų, skied­ro­ve­žių ir pa­na­šiai, kur pas­kui vals­ty­bei at­neš­tų nau­dą ne tik ši­tuo, bet ir ki­tu at­ve­ju – dėl ši­lu­mos ga­my­bos. Ačiū.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ko­le­ga. Jūs vi­siš­kai tei­sus, bet, kaip ir pa­mi­nė­jau, rin­kos da­ly­viai ren­ka­si, kur in­ves­tuo­ti. Jei­gu tu no­ri in­ves­tuo­ti į bio­ku­ro ga­my­bą, tai 1 me­ga­va­tas tau at­si­ei­tų maž­daug 4,5 mln. Jei­gu tu in­ves­tuo­ji į sau­lės ar vė­jo elek­tri­nes, tai tau 1 me­ga­va­tas kai­nuo­ja 1,4 ar­ba 0,8 mln. in­ves­ti­ci­jų. Tai yra skir­tu­mas ir tas in­ves­ta­vi­mas į bio­ku­ro ko­ge­ne­ra­ci­nes jė­gai­nes yra ga­na ri­zi­kin­gas, ga­li­ma sa­ky­ti, ir gal nė­ra toks pa­trauk­lus. Gal dėl to tos ko­ge­ne­ra­ci­jos iš bio­ku­ro yra tik 1 % Lie­tu­vo­je ir tai dau­giau­sia su­si­ję su są­var­ty­nais, RATC’ais ir ki­to­mis įmo­nė­mis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų no­rė­tų šne­kė­ti R. Vait­kus, bet jo sa­lė­je ne­ma­tau. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

14.40 val.

Ar­chi­tek­tų rū­mų įsta­ty­mo Nr. X-914 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2387 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Ar­chi­tek­tų rū­mų įsta­ty­mo 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­ja – A. Ged­vi­lie­nė. Kvie­čiu ją į tri­bū­ną.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tei­kiu Ar­chi­tek­tų rū­mų įsta­ty­mo 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą. Jei­gu la­bai trum­pai apie es­mę, mes pra­ei­to­je se­si­jo­je da­rė­me daug par­la­men­ti­nių kon­tro­lių ir pa­ste­bė­jo­me, kad tie­siog yra su­si­klos­čiu­si to­kia si­tu­a­ci­ja, kad aukš­čiau­sia­sis Ar­chi­tek­tų rū­mų sub­jek­tas, tai yra su­si­rin­ki­mas, ren­ka ar­chi­tek­tą va­do­vą, rū­mų va­do­vą, daž­niau­siai tai yra prak­ti­kuo­jan­tis ar­chi­tek­tas, tu­rin­tis di­de­lį au­to­ri­te­tą ben­druo­me­nė­je, ir tas Ar­chi­tek­tų rū­mų va­do­vas tu­ri at­lik­ti vi­sas ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­rei­gas Ar­chi­tek­tų rū­mų ad­mi­nist­ra­ci­jo­je.

Tai mes tie­siog nu­spren­dė­me, kad ne­su­si­da­ry­tų tam tik­rų re­gi­my­bių, kad Ar­chi­tek­tų rū­mų pir­mi­nin­kas vir­ši­ja sa­vo įga­lio­ji­mus ar­ba ga­li­mai da­ro spren­di­mus, pa­lan­kius jam pa­čiam, kad to­kių si­tu­a­ci­jų tie­siog bū­tų iš­veng­ta, toks prak­ti­kuo­jan­tis ar­chi­tek­tas tu­rė­tų ga­li­my­bę skir­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vą ir pats ne­spręs­tų ad­mi­nist­ra­ci­nių klau­si­mų. To­kiu bū­du mes iš­spręs­tu­me tas pro­ble­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, kaip jūs pa­ko­men­tuo­tu­mė­te 2020 me­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo aiš­ki­ni­mą, ku­ria­me jis abe­jo­ja ši­to­mis vi­so­mis nuo­sta­to­mis? Jo nuo­mo­ne, bet ku­ris rū­mų na­rys, iš­rink­tas į rū­mų va­do­vo po­zi­ci­ją, ne­be­ga­lė­tų vyk­dy­ti rū­mų pir­mi­nin­ko funk­ci­jų. Vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras. Pra­ei­tą sa­vai­tę Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pri­sta­tė ir vi­si pri­ta­rė­me, pa­vyz­džiui, vie­nos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kei lei­do­me dirb­ti ir moks­li­nį pe­da­go­gi­nį dar­bą. Pa­pras­tu bū­du tai iš­spren­dė­me. Ar čia pa­na­šiai ne­bu­vo ga­li­ma, pa­pras­čiau tai pa­da­ry­ti?

Tie du da­ly­kai. Kaip ver­ti­na­te Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nuo­sta­tą?

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gal ga­li­te pa­tiks­lin­ti kon­kre­čią nuo­sta­tą, dėl ko? Dėl Ar­chi­tek­tų rū­mų?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip. 2020 m. rug­sė­jo 11 d. nu­ta­ri­me sa­kė, kad ši­ta nuo­sta­ta ver­ti­nant ates­tuo­tus ar­chi­tek­tus prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jos kai ku­riems straips­niams. Ar jūs ne­si­do­mė­jo­te tuo da­ly­ku?

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, ne­bu­vo mū­sų par­la­men­ti­nės kon­tro­lės ob­jek­tas nag­ri­nė­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mus. Mes tie­siog ver­ti­no­me pa­vyz­džius esa­mos si­tu­a­ci­jos, kai ar­chi­tek­tų va­do­vas da­ly­vau­ja vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se, tar­ki­me, pro­jek­tuo­ja, kar­tu re­gu­liuo­ja tam tik­rus tei­sės ak­tus, vyk­do ates­ta­ci­ją, val­do ad­mi­nist­ra­ci­ją. Su­si­da­ro toks įspū­dis, kad kai ku­rie spren­di­mai ga­li bū­ti su­si­ję su pa­ties rū­mų va­do­vo pri­ima­mais spren­di­mais, ku­rie ga­li at­si­liep­ti jam pa­čiam pa­lan­kiai ar­ba ne­pa­lan­kiai. Tai tam, kad iš­veng­tu­me to­kių si­tu­a­ci­jų, rei­kia at­ski­ro žmo­gaus, ku­ris bū­tų už tai at­sa­kin­gas, o Ar­chi­tek­tų rū­mų va­do­vas nu­si­ša­lin­tų nuo to­kių si­tu­a­ci­jų. To­kiu bū­du mes tie­siog tų re­gi­my­bių iš­veng­tu­me.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis. Pra­šom.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­ma ko­le­ge, jū­sų pa­tai­sa yra la­biau kos­me­ti­nė, tai yra to­kia, ku­ri tie­siog ne­veiks. Mes ga­li­me da­ry­ti tai, ga­li­me da­ry­ti dar kaž­ką pa­na­šaus. Jei­gu rū­mų va­do­vas ir nu­si­ša­lins nuo spren­di­mo, spren­di­mą pri­ims ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius, ku­rį tas rū­mų va­do­vas ski­ria. Tai yra in­te­re­sų kon­flik­to si­tu­a­ci­ja vi­siš­kai ne­iš­spręs­ta. Ko­dėl jūs iš es­mės ne­spren­džia­te rū­mų pro­ble­mų? O pro­ble­ma yra ta, kad tiek re­gio­ni­nė­se ar­chi­tek­tų ta­ry­bo­se vei­kian­tys ar­chi­tek­tai, tiek rū­mų va­do­vy­bė­je vei­kian­tys ar­chi­tek­tai ne­tu­rė­tų tu­rė­ti ga­li­my­bės dirb­ti rin­ko­je ir pro­jek­tuo­ti, kaip yra Ad­vo­ka­tų rū­muo­se. Ad­vo­ka­tų rū­mų va­do­vas ne­dir­ba kaip ad­vo­ka­tas, ne­ga­li prak­ti­kuo­ti ad­vo­ka­tų veik­los, kad ne­ša­liš­kai at­sto­vau­tų ad­vo­ka­tų pro­fe­si­niam in­te­re­sui. Ly­giai tas pat ir dėl Ar­chi­tek­tų rū­mų. Yra ši pro­ble­ma ir yra pri­va­lo­mos na­rys­tės pro­ble­ma. Tų ir­gi jūs ne­spren­džia­te Ar­chi­tek­tų rū­mų pro­ble­mų. O ši pa­tai­sa yra kos­me­ti­nė ir bus ne­vei­kian­ti. To­dėl ne­ma­nau, kad jai rei­kia pri­tar­ti. Ga­li­me pri­tar­ti, ga­li­me ne­pri­tar­ti, bet ji nie­ko ne­iš­spręs.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Jūs tur­būt ži­no­te, kad rū­mų na­rių su­si­rin­ki­mas ren­ka rū­mų va­do­vą. Rū­mų na­riai, na­tū­ra­lu, ren­ka kom­pe­ten­tin­gą, au­to­ri­te­tin­gą at­sto­vą. Daž­niau­siai tai yra prak­ti­kuo­jan­tis ar­chi­tek­tas. Nė­ra taip, kad mes tu­rė­tu­me dau­gy­bę ar­chi­tek­tų, ku­rie ger­bia­mi ar­chi­tek­tų ben­druo­me­nė­je, bet ne­prak­ti­kuo­ja. Tai šiuo bū­du mes sten­gia­mės Ar­chi­tek­tų rū­mams su­teik­ti ga­li­my­bę tu­rė­ti tą va­do­vą, ku­riuo pa­si­ti­ki ben­druo­me­nė. Ki­ta ver­tus, nuo jo ati­trauk­ti ad­mi­nist­ra­ci­nes funk­ci­jas, ku­rios yra nu­ma­ty­tos įsta­ty­me.

Da­bar dėl pri­va­lo­mos na­rys­tės, na, taip vei­kia sa­vi­val­da. Jei­gu mes kal­ba­me apie di­des­nę ar­chi­tek­tų at­sa­ko­my­bę už pro­jek­tuo­ja­mus ob­jek­tus, jie tu­ri da­ly­vau­ti šio­je są­jun­go­je, nes mes jau nu­spren­dė­me, kad ar­chi­tek­tų pro­fe­si­ja bus sa­vi­re­gu­lia­ci­nė. Kai tai nu­spren­di, fak­tiš­kai ki­to ke­lio, kaip tik pri­va­lo­ma na­rys­tė, nė­ra.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, ma­no nuo­mo­ne, kad ta­da ne­rei­kia rink­ti to­kio Ar­chi­tek­tų rū­mų pir­mi­nin­ko, ku­ris ne­at­si­sa­ko prak­ti­kuo­ti, ku­ris to­liau no­ri prak­ti­kuo­ti. No­ri prak­ti­kuo­ti, ne­kan­di­da­tuok. Nes ta­da tik­rai ne­ga­li bū­ti… ne­ša­liš­kai at­sto­vau­ti rū­mams, ne­ša­liš­kai pir­mi­nin­kau­ti. Kaip ir Tei­sės de­par­ta­men­tas ra­šo, jis tu­ri ta­da tei­sę bet ko­kiu at­ve­ju, net ir pa­sam­džius tą di­rek­to­rių, bet tas… gau­ti in­for­ma­ci­ją su as­mens duo­me­ni­mis apie įvai­rius pro­ce­sus, ir to skaid­ru­mo jūs vis tiek ne­už­tik­rin­si­te.

Aš la­bai abe­jo­ju ta­da to­kio pa­kei­ti­mo rei­ka­lin­gu­mu. Fak­tiš­kai, aš net sa­ky­čiau, ta­da tas kon­sti­tu­cin­gu­mas šio pro­jek­to, nors Tei­sės de­par­ta­men­tas nie­ko ne­ra­šo, jie tik apie reg­la­men­tą mi­ni, bet vis tiek…

PIRMININKAS. Lai­kas!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …to efek­to jūs ne­pa­siek­si­te, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu. Nes ta­da te­gul žmo­nės, kai…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …ku­rie pa­si­ryž­ta pir­mi­nin­kau­ti, ta­da… Aš su­pran­tu, kad pel­nin­giau dirb­ti, prak­ti­kuo­ti kaip ar­chi­tek­tui. Ar­ba tu vyk­dyk ad­mi­nist­ra­ci­nį dar­bą, ar­ba tu prak­ti­kuok. Bet ne­ga­li bū­ti ant ke­lių kė­džių.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Su­ti­ki­te, kad šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra, kaip čia, ei­nan­tis link pro­ble­mos spren­di­mo. Nes da­bar yra to­kia si­tu­a­ci­ja, kai ir prak­ti­kuo­ja, ir yra rū­mų va­do­vas su vi­so­mis įsta­ty­mo pa­ves­to­mis funk­ci­jo­mis. Mes ban­do­me ieš­ko­ti spren­di­mų ir gal­vo­ja­me, kad tai vie­nas iš jų. Na, o ar­chi­tek­tų ben­druo­me­nei pa­sa­ky­ti, kad jūs iš­si­rin­ki­te tik to­kį, ku­ris ne­prak­ti­kuo­ja, su­dė­tin­ga pa­sa­ky­ti. Mes ne­tu­ri­me ga­li­my­bių pa­siū­ly­ti tur­būt ir kon­ku­ren­cin­gą at­ly­gi­ni­mą, kad žmo­gus iš­ei­tų iš prak­ti­kos ir per­ei­tų tik į rū­mų ad­mi­nist­ra­vi­mą, į rū­mų va­do­va­vi­mą ir at­sto­va­vi­mą. Šiuo at­ve­ju mes spren­džia­me si­tu­a­ci­ją pa­gal tą si­tu­a­ci­ją, ko­kią mes tu­ri­me vi­so­je vals­ty­bė­je. Mes ne­ga­li­me pa­siū­ly­ti kon­ku­ren­cin­gų at­ly­gi­ni­mų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus.

Dėl mo­ty­vų prieš kal­bės A. Ma­zu­ro­nis. Pra­šom.

A. MAZURONIS (DPF). Na, ger­bia­mi ko­le­gos, mes kal­ba­me ne apie šiaip pro­fe­si­nę kaž­ko­kią sa­vi­val­dą, bet mes kal­ba­me apie pro­fe­si­nę sa­vi­val­dą, ku­riai mes sa­vo spren­di­mu su­tei­kė­me ne­ma­žai vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jų ir įga­lio­ji­mų. Ir yra la­bai svar­bu, kad to­kiai pro­fe­si­nei sa­vi­val­dai va­do­vau­tų as­me­nys, ne­tu­rin­tys in­te­re­sų kon­flik­to. Kai ins­ti­tu­ci­jos, to­kios pro­fe­si­nės sa­vi­val­dos, va­do­vas yra prak­ti­kuo­jan­tis ar­chi­tek­tas, jis ne­iš­ven­gia­mai tu­ri in­te­re­sų kon­flik­tą. Kai to­kios ins­ti­tu­ci­jos struk­tū­ri­niuo­se vie­ne­tuo­se kaip re­gio­ni­nės ar­chi­tek­tų ta­ry­bos vei­kia ar­chi­tek­tai, ku­rie ir­gi da­ly­vau­ja rin­ko­je, yra ai­bė si­tu­a­ci­jų, kai tie pa­tys re­gio­ni­nių ar­chi­tek­tų ta­ry­bų ar­chi­tek­tai da­ly­vau­ja kon­kur­suo­se, pra­lai­mė­ję kon­kur­sus pas­kui per re­gio­ni­nes ar­chi­tek­tų ta­ry­bas ver­ti­na tuos dar­bus, ku­riems jie pra­lai­mė­jo. Spė­kit, kaip jie įver­ti­na tuos dar­bus? Tie­siog su­stab­do tų pro­jek­tų ei­gą to­dėl, kad pra­lai­mė­jo kon­kur­sus. Taip, be­je, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba yra iš­aiš­ki­nu­si, kad toks vei­ki­mo mo­de­lis prieš­ta­rau­ja kon­ku­ren­ci­jos prin­ci­pams, lais­vos kon­ku­ren­ci­jos prin­ci­pams. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja tu­ri tuos Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos iš­aiš­ki­ni­mus ir nie­kaip į juos ne­re­a­guo­ja, ir nie­ko ne­da­ro.

Ger­bia­mie­ji, tai, ką mes da­bar svars­to­me, yra fi­gos la­pe­lis, ku­riuo ban­do­ma pri­si­deng­ti, ne­va mes čia kaž­ką skaid­ri­na­me, bet re­a­liai mes šne­ka­me apie pa­tai­sas, ku­rios nie­ko ne­iš­spręs. Kas iš to, jei­gu tas pir­mi­nin­kas nu­si­ša­lins, o jo pa­skir­tas ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas pri­ims spren­di­mus? Kaip, jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, tai veiks prak­ti­ko­je? Prak­ti­ko­je tai veiks taip, kad tas ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas vis tiek pa­da­rys tą pa­tį, ką bū­tų pa­da­ręs ins­ti­tu­ci­jos va­do­vas. Ko­dėl Ad­vo­ka­tų rū­muo­se jų va­do­vas tu­ri nu­si­ša­lin­ti? To­dėl, kad Ad­vo­ka­tų rū­mai ir­gi tu­ri vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo tam tik­ras funk­ci­jas ir la­bai svar­bias funk­ci­jas. Ly­giai tas pats ir su Ar­chi­tek­tų rū­mais. O ta pri­va­lo­ma na­rys­tė yra di­džiau­sias ab­sur­das, ku­ris bu­vo kaž­ka­da pa­nai­kin­tas ir ku­rį mes pas­kui grą­ži­no­me, ku­ris ne­pa­de­da pro­fe­si­nei sa­vi­val­dai to­bu­lė­ti, o prie­šin­gai – ją ver­čia re­gre­suo­ti, nes jei­gu pro­fe­si­nė sa­vi­val­da ku­ria pri­dė­ti­nę ver­tė jo­je da­ly­vau­jan­tiems as­me­nims, jie ir pa­tys su­in­te­re­suo­ti jo­je da­ly­vau­ti ir da­ly­vau­ja. O jei­gu pro­fe­si­nė sa­vi­val­da tam­pa rep­re­si­niu įran­kiu, ta­da rei­kia to­kių da­ly­kų kaip pri­va­lo­ma na­rys­tė.

PIRMININKAS. Dė­kui. Už kal­bės S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Man at­ro­do, pro­fe­si­nė sa­vi­val­da yra bū­tent va­ka­rie­tiš­kos vi­suo­me­nės bruo­žas, gil­di­jos, luo­mai, ben­dri stan­dar­tai ir vi­sa ki­ta yra ati­to­li­mas nuo vals­ty­bės ver­tika­lės. Tai kuo to­liau į Va­ka­rus, tuo dau­giau pro­fe­si­nių sa­vi­val­dų, tuo dau­giau pri­va­lo­mos na­rys­tės jo­se. Ir vie­nas iš pa­vyz­džių yra vo­kiš­kas, kur net vi­sos įmo­nės yra pri­vers­tos bū­ti Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų, ar­ba Cham­bers of Com­mer­ce, pri­va­lo­mais na­riais, net įmo­nės pri­va­lo bū­ti. Mes nuo­sek­liai vys­to­me tą pro­fe­si­nę sa­vi­val­dą. Per­nai me­tais po įvai­rių Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­tar­čių pa­tai­sė­me daug vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų kon­flik­tų rū­mų veik­lo­je, čia dar vie­nas pa­tai­sy­mas. Na, su bran­da at­eis tik­rai di­des­nė ko­ky­bė, nes kai pa­si­žiū­riu, kaip vals­ty­bė ates­tuo­ja ki­tus spe­cia­lis­tus, kar­tais yra bai­mės, kad vals­ty­bės ran­ko­se ates­ta­vi­mas ir­gi ga­li tap­ti kie­no nors po­li­ti­niu įran­kiu. Čia pro­fe­si­nė ben­druo­me­nė yra ga­na pla­ti, svei­ki­nu nau­ją rū­mų pir­mi­nin­ką, iš­rink­tą pra­ei­tą sa­vai­tę, re­kor­di­nis vi­suo­ti­nis su­si­rin­ki­mas, Kau­ne su­si­rin­ko virš 500 ar­chi­tek­tų. Rū­mai bręs­ta, bręs­ta ben­druo­me­nė ir stan­dar­tas ky­la, su par­klu­pi­mais, bet tik­rai į ge­rą­ją pu­sę. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi vė­liau.

 

14.53 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 2 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-887(4)VK, Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-2166 95 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-888(4)VK (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar 2-6.1 ir 2-6.2 klau­si­mai – Miš­kų įsta­ty­mo ir Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­ke­to pa­tei­ki­mas. Kvie­čiu J. Baub­lį į tri­bū­ną pa­teik­ti šiuos pro­jek­tus.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te pri­sta­ty­ti Miš­kų įsta­ty­mo 2 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo 95 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Įsta­ty­mų pro­jek­tai pa­reng­ti sie­kiant, pir­ma, su­da­ry­ti są­ly­gas leng­viau pla­nuo­ti ir vyk­dy­ti veik­lą miš­ko že­mė­je įren­giant ne­di­de­lės ap­im­ties in­ži­ne­ri­nius tin­klus; an­tra, nu­ma­ty­ti, kad da­lis į vals­ty­bės biu­dže­tą su­mo­ka­mų mo­kes­čių už par­duo­tą me­die­ną bū­tų ski­ria­ma sa­vi­val­dy­bėms ke­liams tvar­ky­ti; tre­čia, nu­ma­ty­ti, kad pri­va­čių miš­kų val­dy­to­jai mo­ka 5 % at­skai­ty­mus už at­lik­tus ply­nus kir­ti­mus nuo pa­ja­mų už par­duo­tą ža­lia­vi­nę me­die­ną; ket­vir­ta, pa­pil­dy­ti są­ra­šą ben­drų­jų miš­kų ūkio reik­mių, ku­rioms fi­nan­suo­ti nau­do­ja­mos iš pri­va­lo­mų­jų at­skai­ty­mų gau­tos lė­šos.

Šiuo me­tu miš­ko že­mė­je ga­li­ma įreng­ti tik miš­ko in­fra­struk­tū­rai pri­ski­ria­mus in­ži­ne­ri­nius sta­ti­nius ar įren­gi­nius, no­rint įreng­ti in­ži­ne­ri­nius tin­klus, ku­rie ne­pri­skir­ti prie miš­ko in­fra­struk­tū­ros, vi­sais at­ve­jais miš­ko že­mę rei­kia pa­vers­ti ki­to­mis naud­me­no­mis. Toks rei­ka­la­vi­mas tam tik­rais at­ve­jais yra per­tek­li­nis, di­di­na ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą, o at­ski­rais at­ve­jais net­gi pri­si­de­da prie di­des­nio nu­miš­ki­ni­mo.

Įsta­ty­mų pro­jek­tais sie­kia­ma įtvir­tin­ti, kad miš­ko že­mė­je ga­lė­tų bū­ti įren­gia­mi siau­ro­se iki 10 met­rų plo­čio že­mės juos­to­se iš­si­ten­kan­tys ne­di­de­lės ap­im­ties in­ži­ne­ri­niai tin­klai. Į 10 met­rų plo­tį taip pat bū­tų įskai­to­mas in­ži­ne­ri­nių tin­klų ap­sau­gos zo­nos plo­tis. Jei in­ži­ne­ri­nis tin­klas su jam nu­sta­ty­ta ap­sau­gos zo­na vir­šy­tų 10 met­rų plo­tį, kaip ir šiuo me­tu, tu­rė­tų bū­ti vyk­do­mas miš­ko že­mės pa­ver­ti­mas ki­to­mis naud­me­no­mis.

Siū­lo­mi pa­kei­ti­mai iš­spręs­tų at­lie­kų kon­tei­ne­rių, ap­švie­ti­mo stul­pų sta­ty­mo pro­ble­ma­ti­ką ir ki­tą pro­ble­ma­ti­ką. Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­tį Miš­kų įsta­ty­mą miš­kų sa­vi­nin­kų su­mo­ka­mi mo­kes­čiai už par­duo­tą ža­lia­vi­nę me­die­ną ir ne­nu­kirs­tą miš­ką yra įtrau­kia­mi į vals­ty­bės biu­dže­tą ir nau­do­ja­mi tik ben­dro­sioms miš­kų ūkio reik­mėms fi­nan­suo­ti. Sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų šios lė­šos ne­pa­sie­kia.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma nu­ma­ty­ti, kad da­lis į vals­ty­bės biu­dže­tą su­mo­ka­mų mo­kes­čių už par­duo­tą me­die­ną bū­tų ski­ria­ma sa­vi­val­dy­bės vie­ti­nės reikš­mės ke­lių tvar­ky­mui. Tai bū­tų fi­nan­si­nė pa­ra­ma sa­vi­val­dy­bėms ir su­teik­tų dau­giau aiš­ku­mo tiek ver­sli­nin­kams, tiek ir žmo­nėms. Jie ži­no­tų, kur kreip­tis dėl miš­ka­ve­žių su­ga­din­tų ke­lių. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, 2021 me­tais iš pri­va­lo­mų­jų 5 % at­skai­ty­mų iš pa­ja­mų už par­duo­tą ža­lia­vi­nę me­die­ną ir ne­nu­kirs­tą miš­ką bu­vo su­rink­ta 13 mln. 350 tūkst. eu­rų. Pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kai su­mo­kė­jo 4,4 mln. eu­rų, vals­ty­bi­nių miš­kų val­dy­to­jai – 8,8 mln. eu­rų.

Įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu siū­lo­ma nu­ma­ty­ti, kad vals­ty­bi­nių miš­kų val­dy­to­jams nu­sta­to­mi pri­va­lo­mie­ji 15 % at­skai­ty­mai nuo pa­ja­mų už par­duo­tą ža­lia­vi­nę me­die­ną ir ne­nu­kirs­tą miš­ką, o pri­va­čių miš­kų val­dy­to­jams 5 % at­skai­ty­mai. At­li­kus ply­nus kir­ti­mus, nuo pa­ja­mų už par­duo­tą ža­lia­vi­nę me­die­ną su­ren­ka­mos su­mos pa­skirs­to­mos taip: 50 % į vals­ty­bės biu­dže­tą ir 50 % į sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­je ker­ta­mas miš­kas, biu­dže­tą, skir­tą vie­ti­nės reikš­mės ke­lių prie­žiū­rai.

Tai­gi, ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šau įsta­ty­mo pro­jek­tams po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, tik­rai jū­sų pro­jek­te yra pa­siū­ly­ta daug ge­rų da­ly­kų. Jūs gal čia vi­sų jų ir ne­at­sklei­dė­te trum­pa­me pri­sta­ty­me, bet man dau­giau­sia abe­jo­nių tai dėl tų skir­tin­gų 5 % ir 15 % at­skai­ty­mų nuo par­duo­tos ža­lia­vi­nės me­die­nos. Vis dėl­to ir Vals­ty­bi­nė miš­kų urė­di­ja dir­ba kaip ko­mer­ci­nė įmo­nė ir tuos 15 % ji iš es­mės min­ty­se tu­rės pri­skai­čiuo­ti prie par­da­vi­mo kai­nos, o pri­va­ti­nin­kai tik 5 %. Ar čia ne­iš­krei­pia­ma kon­ku­ren­ci­ja? Ar jūs de­ri­no­te su Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba sa­vo pro­jek­tą ir ar ne­pri­eš­ta­rau­tu­mė­te, kad da­bar Sei­mo spren­di­mu bū­tų pa­pra­šy­ta ir Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos iš­va­dos dėl jū­sų pro­jek­to ši­tos nuo­sta­tos?

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už la­bai ge­rą klau­si­mą. Aš tik no­riu pri­min­ti, kad pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­tį Miš­kų įsta­ty­mą, tai­gi, ci­tuo­ju: „Vals­ty­bi­nių miš­kų val­dy­to­jams da­bar ga­lio­jan­čia­me Miš­kų įsta­ty­mo 7 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ti pri­va­lo­mi 5 % at­skai­ty­mai nuo pa­ja­mų už par­duo­tą ža­lia­vi­nę me­die­ną ir ne­nu­kirs­tą miš­ką ben­dro­sioms miš­kų ūkio reik­mėms ir 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta 10 % pri­va­lo­mie­ji at­skai­ty­mai ben­dro­sioms vals­ty­bės biu­dže­to reik­mėms ten­kin­ti.“ Tai­gi pro­cen­tai ne­si­kei­čia. Tie­siog yra su­de­da­ma 10 % ir 5 % ir gau­na­ma 15 %. Nei pri­va­tiems miš­ko sa­vi­nin­kams, nei Vals­ty­bi­nei miš­kų urė­di­jai pro­cen­tai nė­ra kei­čia­mi. Kei­čia­mas tik­tai pa­skirs­ty­mas tų pro­cen­tų. O bū­tent Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos, nes bū­tent Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pri­si­dė­jo prie šio pro­jek­to pa­ren­gi­mo, pa­pra­šė, kad bū­tų su­jung­ti tie pro­cen­tai, neiš­skir­ta 10 % ir 5 %, o pa­teik­ti kaip vienas procentas – 15 % at­skai­ty­mai.

PIRMININKAS. Klau­sia G. Kin­du­rys. Pra­šom.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, sa­ky­ki­te, ko­kie mo­ty­vai jus pa­ska­ti­no pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kams tai­ky­ti mo­kes­čio įne­ši­mus tik nuo ply­nų kir­ti­mų. Ir ar ne­svars­tė­te vals­ty­bi­niams miš­kams tai­ky­ti ne nuo pa­ja­mų, o nuo pel­no, nes, tar­ki­me, skir­tin­gi da­ly­kai – pa­ja­mos ir pel­nas. Ki­tą kar­tą pel­no ga­li bū­ti la­bai ne­daug, o pa­ja­mos di­džiu­lės. Tai dėl to mo­kes­čio su­ma­žė­ja pel­nas.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Ko­dėl yra pa­si­rink­ta tik nuo ply­nų kir­ti­mų, ma­no ma­ny­mu, kad vis tiek ply­nuo­se kir­ti­muo­se dau­giau­sia gau­na­ma me­die­nos ir bū­tent tais ke­liais iš­ve­ža­mas di­džiau­sias kie­kis, tai vie­nas mo­men­tas.

Ant­ras, gal­būt tai pa­ska­tin­tų bū­tent sa­vi­nin­kus ne­vyk­dy­ti ply­nų kir­ti­mų, bet ati­tin­ka­mai at­ran­ki­nius, re­ti­ni­mus ir pa­na­šiai. Ti­kiuo­si, kad tai pri­si­dės prie ply­nų miš­kų kir­ti­mų su­ma­žini­mo.

O jū­sų pa­mi­nė­ti, ko­dėl nuo pa­ja­mų, o ne nuo pel­no. Dar kar­tą pa­­kar­to­siu, kad ne­kei­čia­me ki­tų, iš anks­čiau ga­lio­jan­čių nuo­sta­tų, tie­siog pa­grin­di­nė nuo­sta­ta dėl tin­ka­mo pa­skirs­ty­mo, kad bū­tent ir sa­vi­val­dy­bėms ati­tek­tų ga­li­my­bė dis­po­nuo­ti ši­to­mis lė­šo­mis, nes bū­tent di­džiau­sia pro­ble­ma at­si­ran­da, kai iš­ve­ža­ma me­die­na, miš­ka­ve­žiai su­ga­di­na ke­lius, ver­sli­nin­kai su­mo­ka ne­ma­žą mo­kes­tį – 5 % nuo pa­ja­mų, ir dar iš jų rei­ka­lau­ja­ma, kad su­tvar­ky­tų su­ga­din­tus ke­lius. Kai ši­tos lė­šos pa­teks į sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą, bū­tent sa­vi­val­dy­bė ga­lės su­tvar­ky­ti tuos ke­lius ir ne­bus to­kia dvi­gu­ba naš­ta ver­sli­nin­kams, o gy­ven­to­jai ži­nos, į ką kreip­tis, kad ke­liai bū­tų pra­va­žiuo­ja­mi.

Di­džiau­sia pro­ble­ma ta, kad vie­ni ki­tus kal­ti­na, kad sa­vi­val­dy­bė ne­už­tik­ri­na ge­ros ke­lių būk­lės, o ver­sli­nin­kai ne­ga­li tu­rė­ti dvi­gu­bų iš­lai­dų – mo­kė­ti ne­ma­žus mo­kes­čius ir dar tvar­ky­ti ke­lius po sa­vęs.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Pra­šom.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, džiau­giuo­si, kad gir­di­te Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių se­niū­nių aso­cia­ci­jos žo­dį, kad už­re­gist­ra­vo­te, ir, man at­ro­do, ši­tas pro­jek­tas yra tik­rai nau­din­gas ir tei­sin­gai pa­reng­tas. Nes bū­tent, kaip ir mi­nė­jo­te, ve­žant miš­ka­ve­žiais tiek pri­va­tiems kir­tė­jams, ku­riems nu­ma­ty­ta 5 %, ir pas­kui tei­sin­gai juos 50 ir 50… Tiek vals­ty­bi­nės miš­kų urė­di­jos ve­ža ir miš­ko ke­liais, o pas­kui ve­ža į pa­grin­di­nius ke­lius sa­vi­val­dy­bės ke­liais, ku­rie ir­gi ga­di­na­mi, o pas­kui sa­vi­val­dy­bė tu­ri at­sta­ty­ti sa­vo lė­šo­mis, nes ki­to bū­do tie­siog nė­ra.

Tik­rai džiau­giuo­si, man tik dėl tų pa­čių 10 met­rų juos­tų, kur yra, jūs mi­nė­jo­te, kad ge­rai bū­tų, kad bū­tų ga­li­ma sta­ty­ti kon­tei­ne­rius, ka­be­lius, kaž­ko­kius da­ly­kus. Bet jos vis tiek tu­rė­tų bū­ti jau esa­mos, ar jūs gal­vo­ja­te ir apie pla­nuo­ja­mas tas juos­tas at­ei­ty­je, pa­vyz­džiui, prie in­fra­struk­tū­ri­nių ob­jek­tų, jei­gu kas nors ku­ria­si, ar jūs tik esa­mas tu­ri­te ome­ny­je?

J. BAUBLYS (LSF). Aš ma­nau, ta nuo­sta­ta ga­lio­tų ne tik esa­miems, bet ir nau­jiems įren­gi­niams. Iš­ki­lus po­rei­kiams, įreng­ti tą in­fra­struk­tū­rą, aš ma­nau, čia tik­tų ir dvi­ra­čių ta­kams, ir, ką mi­nė­jau, šiukš­lia­dė­žėms, be abe­jo, jos bū­tų nau­jos įren­gia­mos. Gy­ven­to­jai ne­su­pran­ta, kai ša­lia ke­lio ne­ga­li pa­sta­ty­ti sa­vi­val­dy­bės šiukš­lia­dė­žių, ku­rios tru­pu­tį to­liau ir nuo gy­ve­na­mų­jų na­mų, ir pa­na­šiai. To­kias pro­ble­mas, gal ir smul­kias, pa­dė­tų iš­spręs­ti. Taip pat nau­do­da­ma­sis pro­ga no­riu in­for­muo­ti, kad ir šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, aiš­ku, prieš tai bu­vu­sį va­rian­tą, 35 ko­le­gos yra pa­si­ra­šę, tarp jų ir jūs. Ačiū už pa­lai­ky­mą, ačiū už tuos pa­ra­šus ir ini­cia­ty­vas. Ti­kiuo­si, kad bus pri­im­tas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Už kal­bės A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, šia­me įsta­ty­mo pro­jek­te tik­rai yra ko­re­guo­ti­nų da­ly­kų, tai ga­li­ma su­tvar­ky­ti svars­ty­mo sta­di­jo­je. Ta­čiau šian­dien Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bės, tvar­ky­da­mos sa­vo vie­šą­ją in­fra­struk­tū­rą, su­si­du­ria ne tik su biu­ro­kratiniais iš­šū­kiais, bet ir su pa­pil­do­mo­mis są­nau­do­mis. Ne­su­pran­ta­ma yra, kuo­met sa­vi­val­dy­bės, no­rė­da­mos re­konst­ruo­ti dvi­ra­čių ta­kus, pės­čių­jų ta­kus, ga­lų ga­le no­rė­da­mos įreng­ti po­že­mi­nį kon­tei­ne­rį gy­ven­to­jams, jei yra miš­ko že­mė, pri­va­lo reng­ti de­ta­liuo­sius pla­nus, reng­ti iš­miš­ki­ni­mo pro­ce­dū­ras ir su­mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­ją vals­ty­bei. Sa­vi­val­dy­bė tu­ri su­mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­ją vals­ty­bei už tai, kad no­ri re­konst­ruo­ti dvi­ra­čių ta­ką, kad no­ri įren­g­ti po­že­mi­nius kon­tei­ne­rius, kad no­ri su­tvar­ky­ti pės­čių­jų ta­kus. Man at­ro­do, čia yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė, taip pa­pras­tai ta­riant. Man at­ro­do, kad šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu tik­rai ga­li­ma tuos da­ly­kus su­tvar­ky­ti, pa­grei­tin­ti vi­sas pro­ce­dū­ras, strin­gan­čias sa­vi­val­dy­bė­se, ir su­ma­žin­ti fi­nan­si­nę naš­tą. Ačiū. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti, bal­suo­si­me bal­sa­vi­mo lai­ku.

 

15.07 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1718 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mas – Miš­kų įsta­ty­mo 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1718. Kvie­čiu L. Jo­naus­ką į tri­bū­ną jį pri­sta­ty­ti.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pro­jek­to tiks­lai yra la­bai aiš­kūs ir pa­pras­ti. Tai yra pa­di­din­ti miš­kin­gu­mą ir pa­ska­tin­ti že­mę nau­do­ti pa­gal jos pa­skir­tį. Pa­gal da­bar­ti­nį ga­lio­jan­tį reg­la­men­ta­vi­mą, ne miš­ko ūkio pa­skir­ties že­mė, ap­au­gu­si sa­vai­mi­nu­kais, ga­li bū­ti in­ven­to­ri­zuo­ja­ma ir pri­skir­ta miš­kui, jei pa­sie­kia 20 me­tų am­žių ir iki to lai­ko dar ati­tin­ka miš­kui nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus. Ta­čiau tuo at­ve­ju, jei, tar­ki­me, Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba dėl ap­leis­tos že­mės, dėl jos ap­lei­di­mo, ne­dir­bi­mo, ne­nau­do­ji­mo pa­gal pa­skir­tį ga­li gra­sin­ti bau­do­mis, tai pa­ska­ti­na že­mės sa­vi­nin­kus iš­kirs­ti tuos sa­vai­mi­nu­kus. Tai tę­sia­si kas 20 me­tų. Pri­ėmus Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­sas 2012 me­tais, at­si­ra­do tas 20 me­tų ter­mi­nas, bet, kiek man te­ko kal­bė­ti su spe­cia­lis­tais, tas ter­mi­nas yra nu­ka­bin­tas, vaiz­džiai ta­riant, iš lu­bų, jis nė­ra nie­kaip lo­giš­kai pa­grįs­tas. Bu­vo mo­ty­vuo­ja­ma tuo, kad žmo­nės yra iš­va­žia­vę į už­sie­nį, sun­ku juos su­ras­ti, nė­ra ko­mu­ni­ka­ci­nių prie­mo­nių ir taip to­liau. Da­bar­ti­nės prie­mo­nės lei­džia la­bai grei­tai ir efek­ty­viai pa­siek­ti vi­sus že­mės skly­pų sa­vi­nin­kus ir taip in­for­muo­ti apie tai, kad jų že­mė, jei jie ne­si­ims ki­tų prie­mo­nių, tuoj ga­li bū­ti ap­skai­ty­ta, in­ven­to­ri­zuo­ta kaip miš­kas.

Šiuo me­tu Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba sa­vo ži­nio­je tu­ri be­veik 38 tūkst. hek­ta­rų, ap­au­gu­sių me­dy­nais. Jei ta že­mė bū­tų in­ven­to­ri­zuo­ja­ma kaip miš­kas, ją bū­tų ga­li­ma pa­vers­ti miš­ku, ati­duo­ti vals­ty­bės įmo­nei Miš­kų urė­di­jai ir taip jau tvar­ky­ti kaip miš­ką, įsi­ga­lio­tų at­ski­ras miš­kų ap­sau­gos sta­tu­sas, kur kas griež­tes­nis, taip pa­ska­tin­tu­me miš­kin­gu­mo di­dė­ji­mą ša­ly­je. Tiek trum­pai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Pra­šom.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, jū­sų gra­žus tiks­las miš­kin­gu­mą di­din­ti, bet, man at­ro­do, pa­si­ren­ka­mos prie­mo­nės kaip tik bus miš­ko že­mės pa­skir­ties cha­o­so įve­di­mo prie­mo­nė. Jūs pa­si­ren­ka­te dvi­gu­bai ma­žin­ti me­džių am­žių, o net iki 15 me­tų me­džiai pri­ski­ria­mi to­kiems pra­mo­ni­niams, bio­ku­rui nau­do­ti, plan­ta­ci­niams miš­kams.

Ant­ras da­ly­kas. Mes tu­ri­me žmo­nių, ku­rie kai­miš­ko­je vie­to­vė­je že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė­je tu­ri as­me­ni­nius ūkius. Bū­na, taip at­si­tin­ka, kad jei­gu ne­iš­nuo­mo­ja ūki­nin­kui ar­ba iš­vyks­ta, kaip sa­ky­ti, į už­sie­nį, jie ap­že­lia tais krū­mokš­niais. At­ei­ty­je žmo­nės gal su­tvar­ky­tų tą že­mę? Jie mo­ka už tai, kaip už blo­gai pri­žiū­ri­mą že­mę, pa­pil­do­mą mo­kes­tį, bet tai yra že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė, ku­ri ir ūki­nin­kų pa­ra­gi­ni­mu daž­niau­siai to­kia tam­pa at­ei­ty­je. Da­bar žiū­rė­ki­te, vi­du­ry to­kių ne­di­de­lių skly­pų tu­rė­si­me pa­dri­kus ma­žus skly­pe­lius…

PIRMININKAS. Lai­kas.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …su miš­ku. Man at­ro­do, ne­tin­ka­ma prie­mo­nė. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

L. JONAUSKAS (LSDPF). Gė­lės M. Ma­jaus­kui. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Rim­ties sa­lė­je. At­sa­ky­mas į klau­si­mą. Man at­ro­do, leis­ki­me at­sa­ky­ti da­bar.

L. JONAUSKAS (LSDPF). At­sa­ky­siu į klau­si­mą. Iš tik­rų­jų tei­sin­gos pa­sta­bos, bet, kaip ir mi­nė­jau, tiks­lai yra pa­ska­tin­ti miš­kin­gu­mo au­gi­mą. Man at­ro­do, yra kiek­vie­nos par­ti­jos pro­gra­mo­se miš­kin­gu­mo au­gi­mas už­si­brėž­tas, tik gal­būt skir­tin­gi pro­cen­tai ir skir­tin­gu ly­giu yra tai, kiek ir kas no­ri, pla­nuo­ja pa­siek­ti. Bet kal­bu apie tą lais­vą vals­ty­bi­nę že­mę, ku­ri įtrauk­ta į lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės fon­dą. Tai šian­dien šios vals­ty­bi­nės že­mės mes tu­ri­me 38 tūkst. he­k­ta­rų že­mės, ku­r ga­lė­tų jau bū­ti da­bar miš­kas. Ne­be­rei­kė­tų lauk­ti dar pen­ke­rių, ket­ve­rių, tre­jų me­tų, bū­tų ga­li­ma in­ven­to­ri­zuo­ti ir jau pri­žiū­rė­ti, tvar­ky­ti kaip miš­ką ir taip kel­ti jo eko­no­mi­nę ver­tę. Tai iš kar­to su­sie­ja­ma ir su eko­no­mi­ne nau­da, ku­rią vals­ty­bė gaus iš to miš­ko at­ei­ty­je.

Ki­tas da­ly­kas – pa­nau­do­ti že­mę pa­gal pa­skir­tį. Kaip ir sa­kiau, ta že­mė ne­nau­do­ja­ma ar­ba tie­siog ap­leis­ta ir ne­duo­da jo­kios nau­dos nei že­mės sa­vi­nin­kui, nei vals­ty­bei. Jei­gu ta že­mė bū­tų dir­ba­ma, tai bū­tų ku­ria­ma pri­dė­ti­nė ver­tė ir vals­ty­bei, ir jos sa­vi­nin­kui. Tas ap­lei­di­mas ir jos kir­ti­mas kas de­šimt ar 15 me­tų bio­ku­rui iš tik­rų­jų vi­siš­kai nė­ra efek­ty­vus va­rian­tas. Bio­ku­ro ga­li­ma gau­ti iš tik­rų­jų iš vals­ty­bės miš­kų ir re­zer­vas bio­ku­rui vals­ty­bi­niuo­se miš­kuo­se yra tik­rai la­bai di­džiu­lis.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Se­meš­ka. Pra­šau.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ar aš tei­sin­gai su­pra­tau, kad iš prin­ci­po čia bū­tų įve­da­mas tam tik­ras im­pe­ra­ty­vas, tai yra jei­gu sa­vi­nin­kas ne­pri­žiū­ri že­mės, ji ap­au­ga tam tik­rais žel­di­niais, tai po de­šim­ties me­tų au­to­ma­tiš­kai že­mės ūkio pa­skir­ties bus įtrau­kia­ma į miš­ko pa­skir­ties že­mę, o anks­čiau pats sa­vi­nin­kas ga­lės de­kla­ruo­ti, kad že­mė – miš­ko pa­skir­ties že­mė. Klau­si­mas yra toks: ar čia dėl to, kad ne­bū­tų ne­pri­žiū­rė­tų skly­pų ir ta že­mės ūkio pa­skir­ties bū­tų dir­ba­ma, ar sie­kis yra di­din­ti Lie­tu­vo­je miš­kų ūkio pa­skir­ties plo­tus?

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų tiks­lai yra du. Kaip ir mi­nė­jau, tai yra ir miš­kin­gu­mo di­di­ni­mas, kas yra įra­šy­ta ir į jū­sų par­ti­jos, ir į Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, tas yra ir mū­sų po­li­ti­nė­je pro­gra­mo­je. Man at­ro­do, kad miš­kin­gu­mo di­di­ni­mas yra vi­sų mū­sų tiks­las.

Į an­trą da­lį ir­gi at­sa­ky­siu, kad šian­dien ta že­mė, ku­ri yra ap­leis­ta, ne­duo­da nei vals­ty­bei, nei že­mės sa­vi­nin­kui jo­kios nau­dos, to­dėl taip mes pa­ska­tin­tu­me ją dirb­ti. Šiuo me­tu reg­la­men­ta­vi­mas yra toks, kad ne miš­ko pa­skir­ties že­mės, ku­rio­se sa­vai­mi­nu­kai už­au­ga ir ati­tin­ka miš­kui ke­lia­mus kri­te­ri­jus… Kaip miš­kas in­ven­to­ri­zuo­ja­ma yra, į ap­skai­tą įtrau­kia­ma, kai yra 20 me­tų. Kaip ir mi­nė­jau, tai bu­vo pa­da­ry­ta dėl ko­mu­ni­ka­ci­jos, kai bu­vo su­dė­tin­ga su­ras­ti že­mės sa­vi­nin­kus, iš­va­žia­vu­sius į už­sie­nį ir taip to­liau. Da­bar­ti­nės ko­mu­ni­ka­ci­nės prie­mo­nės tik­rai lei­džia pa­siek­ti že­mės sa­vi­nin­kus la­bai grei­tai ir in­for­muo­ti juos apie tai, kad jų že­mė ga­li bū­ti į ap­skai­tą įtrauk­ta kaip miš­kas. Ta­da tas gy­ven­to­jas, tas žmo­gus im­tų­si ati­tin­ka­mų prie­mo­nių ar­ba ap­si­spręs­tų, ar sa­vo že­mė­je no­ri tu­rė­ti miš­ką, ne šiaip sa­vai­mi­nį, bet pri­žiū­ri­mą, ku­ris duo­tų at­ei­ty­je nau­dą ir orui, ir žmo­gui, ir vals­ty­bei, ir taip to­liau, ar jis no­ri vys­ty­ti že­mės ūkį ir už­si­im­ti ak­ty­via žem­dir­bys­te, pa­vyz­džiui.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Keis­tai skam­ba – nau­do­ti že­mę pa­gal pa­skir­tį. Tos že­mės pa­skir­tis kol kas va­di­na­ma že­mės ūkio pa­skir­ties že­me, kol iš tik­rų­jų ne­už­au­go miš­kas. Tai nor­ma­liai ūki­nin­kau­jan­čios ša­lys sau­go že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę, nes iš tie­sų iš to ir vals­ty­bė, ir vi­si už­dir­ba kur kas dau­giau. Ar ne­ma­no­te, kad jūs ap­skri­tai pa­ska­tin­si­te žmo­nes šiuo me­tu jau­nuo­ly­nus iš­kirs­ti kuo grei­čiau, nes prie­šin­gu at­ve­ju, jei­gu jie šiek tiek pa­dels, pra­ras že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę, ku­rios pa­klau­sa ir kai­na šiuo me­tu yra kur kas di­des­nė ne­gu ap­skri­tai že­mos ka­te­go­ri­jos miš­ko? Nes jūs iš es­mės sa­ko­te – rei­kia at­nau­jin­ti, už­so­din­ti miš­ku, bet tuo­se miš­ke­liuo­se, už­au­gu­siuo­se sa­vai­me, že­mos ka­te­go­ri­jos me­džiai – alks­niai ir ki­ti da­ly­kai. Iš tik­rų­jų ar jū­sų no­rai ne­ap­si­vers vir­šun ko­jom? Šiuo me­tu tu­ri­me, kad ir po de­šimt me­tų, bet miš­kai gal­būt kaž­ka­da su­si­tvar­kys, o šiuo at­ve­ju bū­si­me pri­vers­ti, ypač ūki­nin­kai, ku­rie tu­ri ko­kius nors dar ne­iš­kirs­tus ir ne­re­kul­ti­vuo­tus skly­pus, kas bran­giai kai­nuo­ja, kuo sku­biau bus pri­vers­ti iš­kirs­ti.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Tu­riu at­sa­ky­ti, kad pu­ši­mis, ber­žais sa­vai­me ap­au­gę ir miš­kais virs­tan­tys že­mės ūkio skly­pai daž­nu at­ve­ju net yra ge­res­nės ko­ky­bės, jų už­au­gę me­dy­nai, ne­gu kad pa­so­din­ti, nes ta že­mė daž­niau­siai, jei­gu bu­vu­si že­mės ūkio pa­skir­ties ir ten so­di­na­mas, už­vei­sia­mas nau­jas miš­kas, iš tik­rų­jų vi­sai yra skir­tin­go po­bū­džio, ne­gu jau su­si­for­ma­vu­si. Eko­sis­te­mos for­muo­ja­si ir taip to­liau. Dėl ko­ky­bės. Iš tik­rų­jų ber­žai, pu­šys sa­vai­me au­gan­čio miš­ko tik­rai yra žen­kliai ge­res­nės, bet kai kal­ba­ma apie bal­talks­nius, tai iš tik­rų­jų to­kius miš­kus, ar­ba to­kias že­mes, jei­gu že­mės sa­vi­nin­kas no­ri įskai­ty­ti kaip miš­ką, rei­kia ug­dy­ti ir tai rei­kia da­ry­ti pro­fe­sio­na­liai. Jei­gu ne­da­ry­si, bet ko­kiu at­ve­ju tas me­dy­nas, tas miš­kas ne­bus ver­tin­gas. Bran­dos am­žių pa­sieks, tar­kim, su­lau­kęs 30 me­tų, bus ga­li­ma grei­čiau iš­kirs­ti, bet eko­no­mi­nės nau­dos iš tik­rų­jų ne­bus. Čia mes kal­ba­me apie že­mės sa­vi­nin­kus.

Tuo tar­pu ki­tas ar­gu­men­tas yra la­bai aiš­kus. Šian­dien Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba ap­da­li­na že­mės sa­vi­nin­kus ir gra­si­na bau­do­mis už tai, kad jie ne­nau­do­ja že­mės pa­gal pa­skir­tį, kad ta že­mė yra ap­leis­ta. O ap­leis­ta ji tam­pa, kai ten at­si­ran­da įvai­rių sa­vai­mi­nu­kų. Žmo­nės, iš­si­gan­dę bau­dų, kai tą miš­ką ta­ria­mai pa­sie­kia sa­vai­mi­nu­kais ap­au­gu­si že­mė per 17–18 me­tų, tie­siog yra pri­vers­ti ne­no­rė­da­mi gau­ti bau­dų nu­pjau­ti tuos sa­vai­mi­nu­kus. To­kiu bū­du vėl cik­las kar­to­sis 20 me­tų. Tuo tar­pu, kaip ir mi­nė­jau, Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai Lais­vos že­mės fon­de pri­klau­so be­veik 40 hek­ta­rų – 38 hek­ta­rai su vir­šum ne­nau­do­ja­mos že­mės, ku­ri ap­au­gu­si me­dy­nais. Kuo grei­čiau mes tą že­mę ati­duo­si­me miš­kų urė­di­jai, kuo grei­čiau pra­dė­si­me tvar­ky­tis, tuo grei­čiau ten at­si­ras tva­rus miš­kas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš no­rė­jau pa­klaus­ti to­kio da­ly­ko iš sa­vo gy­ve­ni­miš­kos prak­ti­kos. Iš tik­rų­jų tu­ri­me dau­gy­bę to­kių ap­leis­tų skly­pų, ku­rie yra ap­au­gę sa­vai­mi­niais krū­mais ir me­džiais bū­tent gy­ve­na­muo­siuo­se kvar­ta­luo­se. Iš­vy­kę žmo­nės, su­si­pir­kę po dau­gy­bę skly­pų. Ar ta jū­sų siū­lo­ma tvar­ka ga­lio­tų tik­tai dėl že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė­s, nors ir to­kio­se gy­ven­vie­tė­se ga­li bū­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė, ar ir dėl na­mų val­dos že­mė­s?

L. JONAUSKAS (LSDPF). La­bai ačiū. La­bai ge­ras klau­si­mas. Iš tik­rų­jų ši­ta tvar­ka ga­lio­tų tik­tai dėl že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės. Nors įsta­ty­me nė­ra tai pa­ra­šy­ta, bet yra nuo­ro­da į ap­lin­kos mi­nist­ro ir že­mės ūkio mi­nist­ro kar­tu su­da­ry­tą tvar­ką, ku­rio­je yra aiš­kiai api­brėž­ta, kad ga­lio­ja tik dėl že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė­s. Tuo tar­pu na­mų val­dos, dau­gia­bu­čių na­mų sta­ty­bos, pra­mo­ni­nė­se zo­no­se ir taip to­liau že­mės ap­skai­ty­ti kaip miš­ko nė­ra įma­no­ma, ne­pai­sant to, kad ji bū­tų ap­au­gu­si 10–20, gal net ir 30 me­tų sa­vai­mi­nu­kais. Tie gy­ven­to­jai, ku­rie tu­ri na­mų val­dos skly­pus, ga­li bū­ti ra­mūs – ši­tos įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tai­sos jų tik­rai ne­pa­lies.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nis – A. Skar­džius. Pra­šau.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš­ties su­si­da­ro toks vaiz­das, kad jūs se­ka­te že­mės ūkio mi­nist­ro K. Na­vic­ko pė­do­mis, bet K. Na­vic­kas už­si­dir­bo tur­būt vi­sam lai­kui pie­vų mi­nist­ro pra­var­dę. Ar jūs ne­ma­no­te, kad dir­ba­mą že­mę, ku­ri ga­li ge­ne­ruo­ti tik­rai di­de­lę pri­dė­ti­nę ver­tę au­gi­nant kul­tū­ras, jūs pa­ver­si­te to­kių žel­dy­nu­kų že­me, užuot tik­rai ga­vus pa­ja­mų į biu­dže­tą ir vys­tant že­mės ūkį? Ar jūs ma­no­te, kad čia di­džiau­sia pri­dė­ti­nė jū­sų siū­lo­mo pro­jek­to ver­tė bus iš že­mės? Ačiū.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ko­le­ga, gal tris ar ke­tu­ris kar­tus pa­kar­to­jau, kad įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­lai yra du: vie­nas, pa­ska­tin­ti miš­kin­gu­mo di­dė­ji­mą; ant­ras, nau­do­ti že­mę, pa­ska­tin­ti ją nau­do­ti pa­gal pa­skir­tį. Kal­ba­me apie že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę. Kal­ba­ma apie tą že­mę, ku­ri 17–18 me­tų ne­nau­do­ja­ma ir ap­au­ga sa­vai­mi­nu­kais, tai yra blo­gis. Aš ma­ny­čiau, sa­vi­nin­kas tu­rė­tų grei­čiau ap­si­spręs­ti, ar no­ri ma­ty­ti miš­ką. Jei­gu ne miš­ką, ta­da dirb­ti tą že­mę.

O dėl K. Na­vic­ko ke­lio, tai ne­ži­nau, kaip jūs jį va­di­na­te, aš tu­riu sa­vo ke­lią. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dau­giau klau­si­mų nė­ra. Už šį pro­jek­tą kal­bės J. Ur­ba­na­vi­čius. Pra­dė­ki­me gal nuo prieš. E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš taip drą­siai ne­da­ry­čiau in­va­zi­jos į žmo­nių pri­va­čią val­dą. Jei­gu iš tie­sų žmo­gus tu­ri 10 me­tų ar­ba 12 me­tų miš­ką, ki­tą ry­tą pa­bu­dęs jis jau tu­rės ne že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę, o iš tik­rų­jų miš­ką. Gal žmo­gus no­ri re­kul­ti­vuo­ti po kiek lai­ko. Aiš­ku, re­kul­ti­va­vi­mas la­bai bran­giai kai­nuo­ja, gal jis šiuo me­tu ne­tu­ri pi­ni­gų.

Iš tik­rų­jų iš jo nu­sa­vin­ti miš­ką, ku­rį jis ga­lė­tų nau­do­ti kaip že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę, taip pat ne­žmo­niš­ka. Jei­gu bū­tų svars­to­mas šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, gal­būt rei­kė­tų duo­ti per­ei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio ko­kius ke­le­rius me­tus, kad žmo­nės ne­bū­tų va­ro­mi da­ry­ti stai­gius veiks­mus, kad tie žmo­nės ne­pra­dė­tų dirb­ti­nai lik­vi­duo­ti tuos žel­dy­nus, ku­rie da­bar sa­vai­me už­au­gę. Ma­ny­čiau, vis dėl­to su­si­lai­ky­siu, nes, kaip ir sa­kiau, ne­ga­li­me taip elg­tis su žmo­nė­mis: vie­nu me­tu duo­da­ma 20 me­tų, o po ke­lių die­nų žmo­gus su­ži­nos, kad bus 10 me­tų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Už kal­bės J. Ur­ba­na­vi­čius. Pra­šom.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų, sa­ky­čiau, gal­būt leis­ki­me šį pro­jek­tą, jis at­eis į Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą, jei­gu rei­kės, mes su­dė­lio­si­me sau­gik­lius. Bet iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, kad vis tiek bus at­si­žvel­gia­ma į pri­va­čią nuo­sa­vy­bę, į žmo­nes at­si­klau­siant ir tik ta­da pa­ver­čiant že­mę miš­ku. Nes da­bar su­ei­na 20 me­tų, au­to­ma­tiš­kai už­ne­ša­mas miš­kas ir tie­siog nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti.

Aš ma­nau, vie­nas iš žings­nių. Aiš­ku, Lie­tu­vos miš­ki­nin­kys­tės di­dė­ji­mas ga­li ir ma­žė­ti, ne vi­si žmo­nės no­rės tą miš­ką ten lai­ky­ti, bet gal­būt vals­ty­bė pra­dės gal­vo­ti ir apie tam tik­ras kom­pen­sa­ci­jas, kad žmo­gui su­mo­kė­tų už miš­ko įvei­si­mą, už jo ver­tę. Tie­siog tuo ke­liu bū­tų ei­na­ma.

Ko­le­gos, aš siū­ly­čiau pa­lai­ky­ti ir mes dar ga­lė­si­me pla­čiai pa­dis­ku­tuo­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu bal­suo­ti dėl šio pro­jek­to pa­tei­ki­mo. Kas pri­ta­ria, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 105: už – 51, prieš – 3, su­si­lai­kė 51. Ne­pri­tar­ta.

Kas siū­lo pro­jek­tą to­bu­lin­ti, bal­suo­ja už, kas at­mes­ti, bal­suo­ja prieš.

Bal­sa­vo 109: už – 92, prieš – 17. Pro­jek­tas grą­žin­tas to­bu­lin­ti.

 

15.24 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 2 ir 45 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2613, Že­mės pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įgy­ven­di­nant ypa­tin­gos valstybi­nės svar­bos pro­jek­tus įsta­ty­mo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2614, Mo­bi­li­za­ci­jos ir pri­iman­čio­sios ša­lies para­mos įsta­ty­mo Nr. I-1623 6 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2615 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Bal­suo­ja­me dėl dar­bo­tvarkės 2-2.1, 2-2.2 ir 2-2.3 klau­si­mų, tai yra Že­mės įsta­ty­mo, Že­mės pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams įsta­ty­mo ir Mo­bi­li­za­ci­jos ir pri­iman­čio­sios ša­lies pa­ra­mos įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­ke­to pa­tei­ki­mo. Kas pri­ta­ria, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 109: už – 80, prieš – 5, su­si­lai­kė 24. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai.

Dėl pir­mų dvie­jų – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Dėl Mo­bi­li­za­ci­jos ir pri­iman­čio­sios ša­lies pa­ra­mos įsta­ty­mo pa­grin­di­nis NSGK. Siū­lo­ma svars­ty­ti ba­lan­džio 25 die­ną. Vy­riau­sy­bė siū­lo svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu tam pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­tari­mu.

 

15.25 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 11, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straips­nių ir III da­lies pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2531(2) (patei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 114: už – 66, prieš – 20, su­si­lai­kė 28. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 23 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

15.26 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Reg­la­men­to (ES) 2022/1854 įgy­ven­di­ni­mo“ Nr. XIV-1680 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2561 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Reg­la­men­to įgy­ven­di­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2561. Pa­tei­ki­mas. Kvie­čiu bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 112: už – 101, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 11. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 25 die­ną. Su­pra­tau, kad pra­ne­šė­jas siū­lė taip pat pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ar ga­li­me pri­tar­ti vis­kam ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

15.27 val.

Ar­chi­tek­tų rū­mų įsta­ty­mo Nr. X-914 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2387 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Ar­chi­tek­tų rū­mų įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mas. Kas pri­ta­ria šiam klau­si­mui, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, – prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 115: už – 73, prieš – 2, su­si­lai­kė 40. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 23 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

15.27 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 2 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-887(4)VK, Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-2166 95 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-888(4)VK (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dėl 2-6.1 ir 2-6.2 klau­si­mų pa­ke­to – Miš­kų įsta­ty­mo ir Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­tei­ki­mo – kvie­čiu bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 113: už – 111, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas dėl abie­jų pro­jek­tų Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 13 die­ną.

Taip pat S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ka­dan­gi lie­čia biu­dže­to klau­si­mus, Vy­riau­sy­bės iš­va­dos pra­šo­me.

PIRMININKAS. Vy­riau­sy­bės iš­va­da yra pra­šo­ma. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ger­bia­mi ko­le­gos, dar ba­lan­džio 4 die­nos po­sė­dy­je svars­tant Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mą pa­grin­di­nis ta­da dėl dar­bo­tvarkės 2-7.3 klau­si­mo, pro­jek­to Nr. XIVP-2574, tu­rė­jo bū­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas nu­ro­dy­tas. Ga­li­me fik­suo­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad taip ir bū­tų, kaip pa­reng­tuo­se do­ku­men­tuo­se bu­vo fik­suo­ta? Ga­li­me. Ačiū.

Li­ko mums tik ke­li klau­si­mai. Aš siū­lau, ar ga­li­me su­si­tar­ti, kad bal­suo­ja­me po kiek­vie­no klau­si­mo, ir pa­baig­si­me po­sė­dį.

 

15.29 val.

Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-857 16 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-1966(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1966(2). Pra­ne­šė­jas – A. Bag­do­nas. Kvie­čiu į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti klau­si­mą.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­sta­tau jums Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo 16 ir 18 straips­nių siū­lo­mus pa­kei­ti­mus. Vie­nas iš siū­ly­mų yra toks, jei rug­sė­jo 1-oji, kai drau­džia­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais par­duo­tu­vė­se, su­tam­pa su sa­vait­ga­liu, su­tam­pa su šeš­ta­die­niu ar sek­ma­die­niu, o pa­ti šven­tė vyks­ta pir­ma­die­nį, kad ta die­na, kuo­met drau­džia­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais, bū­tų per­ke­lia­ma į pir­ma­die­nį, kuo­met vai­kai, vai­kų tė­vai, pe­da­go­gai ei­na į mo­kyk­lą su gė­lė­mis, kad tą die­ną ir bū­tų drau­džia­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais.

Ant­ras siū­ly­mas yra at­stu­mas nuo tos vie­tos, kur yra pre­ky­bos vie­ta al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais, tai yra ka­vi­nė ir nuo jos esan­tis, jei­gu taip pa­pras­tai ta­riant, sta­liu­kas. Man at­ro­do, šis siū­ly­mas yra dau­giau tech­ni­nis, nes mes, ypač va­sa­rą, ma­to­me ne­ma­žai lau­ko ka­vi­nių, ir ka­vi­nių sa­vi­nin­kai, tu­rin­tys di­des­nes erd­ves, kur jie ga­lė­tų erd­viau tuos sta­liu­kus iš­dė­lio­ti, na, yra pri­vers­ti ma­tuo­ti tuos met­rus. Ypač tą ma­tė­me Vil­niu­je, ka­da Vil­nius bu­vo at­vi­ra lau­ko ka­vi­nė, kuo­met bu­vo no­ri­ma at­stu­mus tarp sta­liu­kų pa­di­din­ti tam, kad klien­tai jaus­tų­si sau­gūs, tai tuo me­tu pro­jek­tas bu­vo re­gist­ruo­tas ir apie tai kal­ba­ma. Tai yra dau­giau tech­ni­nis pa­kei­ti­mas ir aš siū­ly­čiau šiems pa­kei­ti­mams pri­tar­ti, nes jie nie­kaip nei pa­di­di­na al­ko­ho­lio var­to­ji­mo, nei su­ma­ži­na, ta­čiau su­tei­kia aiš­ku­mo, jei­gu kal­bė­tu­me apie at­stu­mą nuo sta­le­lio ir pa­čios pre­ky­bos vie­tos, su­tei­kia aiš­ku­mo ir pa­nai­ki­na dvi­pras­my­bes, kuo­met ver­slas, pre­kiau­da­mas šeš­ta­die­nį, at­si­pra­šau, ne­pre­kiau­da­mas šeš­ta­die­nį rug­sė­jo 1 die­ną ar­ba sek­ma­die­nį rug­sė­jo 1 die­ną, pir­ma­die­nį jau­čia­si ir­gi pras­tai, nes ma­to, kad vai­kai ei­na į ug­dy­mo įstai­gą su gė­lė­mis. Man at­ro­do, su­tei­ki­me aiš­ku­mo ir kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. O da­bar kvie­čiu už­duo­ti klau­si­mus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Raz­ma pir­ma­sis no­rė­tų pa­klaus­ti. Žo­dis jam.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl tos rug­sė­jo 1-osios. Na, aš su­pran­tu jū­sų sie­kius, bet, kiek ži­nau, yra taip, kad kai ku­rios mo­kyk­los, ne­pai­sant to, ar yra šeš­ta­die­nis, vis tiek tą moks­lo me­tų pra­džią da­ro rug­sė­jo 1-ąją. Ki­tos ke­lia į pir­ma­die­nį, į dar­bo die­ną. Ar jūs vis dėl­to ne­ma­no­te, kad ša­lia ši­to pro­jek­to gal rei­kė­jo kaž­kaip tvir­tai ar Švie­ti­mo įsta­ty­me įra­šy­ti, kad moks­lo me­tų pra­džia ar­ba pir­ma dar­bo die­na, ar­ba tie­siog ly­giai rug­sė­jo 1-oji, ne­pai­sant to, ar tai yra šven­ti­nė die­na, ar dar­bo die­na, nes to ne­iš­spren­dus vis tiek jūs ten ne­už­tik­rin­si­te, kad vi­sos pra­dė­ju­sios moks­lo me­tų pra­džią mo­kyk­los ne­pa­kliū­tų į dir­ban­čių al­ko­ho­lio par­duo­tu­vių si­tua­ci­ją.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, jei­gu mes per­ke­lia­me, jei­gu rug­sė­jo 1-oji ka­len­do­ri­nė die­na yra šeš­ta­die­nis ar sek­ma­die­nis, tą drau­di­mą į pir­ma­die­nį, tai toks spren­di­mas par­la­men­te tu­rė­tų bū­ti pri­im­tas. Su jū­sų pa­sta­ba iš da­lies bū­tų ga­li­ma su­tik­ti, bet dau­giau kaip 90 % ug­dy­mo įstai­gų, vals­ty­bi­nių ug­dy­mo įstai­gų, sa­vait­ga­liais ne­dir­ba ir tą die­ną vis­gi per­ke­lia į pir­mą dar­bo die­ną, tai yra į pir­ma­die­nį. Jei­gu yra ke­lios pa­vie­nės pri­va­čios ug­dy­mo įstai­gos, ku­rios vis­gi nu­spren­džia sa­vait­ga­lį da­ry­ti rug­sė­jo 1-osios šven­tę, tai man at­ro­do, kad mes vis tiek tu­rė­tu­me žiū­rė­ti į dau­gu­mą ug­dy­mo įstai­gų. Na, pa­grin­di­nis tiks­las, kad tą die­ną, kuo­met ug­dy­mo įstai­go­je yra šven­tė, tą die­ną ir drau­s­tu­me pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais tiek par­duo­tu­vė­se, tiek vi­so­se ki­to­se vie­to­se, iš­sky­rus, aiš­ku, vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ve­ry­ga. Pra­šau.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju. Aš su­tin­ku su ko­le­gos Jur­gio klau­si­mu ir ma­nau, kad jis yra la­bai taik­lus, ne­ga­li­ma ši­taip spė­lio­ti ir su­kur­ti tei­si­nį ne­aiš­ku­mą sa­vi­val­dy­bėms, juo la­biau kad jūs įsta­ty­me ne­įra­šo­te, kiek pro­cen­tų mo­kyk­lų tu­rė­tų kaip elg­tis, nes tu­ri bū­ti tei­si­nis aiš­ku­mas, o par­da­vi­mo įstai­gos ne­ži­nos, jos ga­li ar ne­ga­li par­duo­ti, kaip joms rei­kia elg­tis. Tai tu­ri bū­ti aiš­ku­mas ir rei­kė­tų to pa­pil­do­mo įsta­ty­mo pro­jek­to, ku­ris nu­ma­ty­tų, ka­da moks­lo me­tai vis­gi pra­si­de­da, vi­sur vie­no­dai ta­da to­kiu at­ve­ju.

O dėl at­stu­mo aš no­riu pa­klaus­ti. Jūs at­stu­mą di­di­na­te. Kaip at­stu­mo di­di­ni­mas ati­tin­ka Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo tiks­lą ma­žin­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pri­ei­na­mu­mą ir ma­žin­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų var­to­ji­mą?

A. BAGDONAS (LSF). Gal­būt pra­dė­siu nuo an­tro klau­si­mo. Vi­si tur­būt su­pran­ta­me, kad ne skai­čius sta­liu­kų, prie ku­rių ga­li­ma ir val­gy­ti mais­tą, ir iš­ger­ti sul­tis, di­di­na ar ma­ži­na al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mą ar­ba ne. Jei­gu mes tu­ri­me pa­tal­pą A 100 kvad­ra­tų, tai jo­je ga­li bū­ti ir 20 sta­liu­kų, ir 30, o gal­būt ga­li bū­ti 30, bet di­des­niais at­stu­mais vie­nas nuo ki­to. Ar tai di­di­na al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mą? Aš ma­nau, kad ne.

Ką jūs sa­kė­te apie reg­la­men­ta­vi­mą, įsta­ty­mu ir bū­tų reg­la­men­tuo­ta, kad ne rug­sė­jo 1-ąją, jei­gu yra šeš­ta­die­nis, ne rug­sė­jo 1-ąją, jei­gu yra sek­ma­die­nis, o ar­ti­miau­sią dar­bo die­ną bū­tų drau­di­mas pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. Įsta­ty­me, man at­ro­do, ver­slo sub­jek­tams vi­siems bū­tų aiš­kiai įra­šy­ta. Ir žiū­rė­da­mi per par­duo­tu­vės lan­gą, kai ma­to­me vai­kus, ei­nan­čius į ug­dy­mo įstai­gą su gė­lė­mis, tą die­ną mes ne­pre­kiau­tu­me al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais par­duo­tu­vė­se. Man at­ro­do, kad pa­ti idė­ja tuo­met ir bū­tų pa­si­tei­si­nu­si – tą die­ną su­var­to­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ge­ro­kai ma­žiau ir vai­kams ne­ro­dy­ti pa­vyz­džio bent vie­ną die­ną per me­tus.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. Če­po­no­nis. Pra­šau.

A. ČEPONONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū, pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi ma­no klau­si­mą Jur­gis iš tik­rų­jų pa­klau­sė, aš no­riu ne pa­klaus­ti, bet no­riu tik pa­si­da­lin­ti min­ti­mis, nes do­mė­jau­si sta­tis­ti­ka. Mes ma­to­me, ka­da da­bar yra rug­sė­jo 1-oji ir iš va­ka­ro ar­ba prieš dvi die­nas kiek iš­per­ka to al­ko­ho­lio, tai ši­to įsta­ty­mo pa­tai­sa man yra vi­siš­kai ne­pri­im­ti­na, nes, kaip ir mi­nė­jau, jei­gu šeš­ta­die­nis, tai šeš­ta­die­nį, kiek­vie­na mo­kyk­los ben­druo­me­nė spren­džia, ka­da ji­nai švęs. Tai­gi la­bai ačiū, bet į ma­no klau­si­mą jūs jau at­sa­kė­te.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ta­da klau­sia…

A. BAGDONAS (LSF). Jei­gu ga­li­ma, aš pa­pil­dy­siu. Aš jus no­rė­čiau nu­ra­min­ti, kad jei­gu bal­suo­si­te už šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, tai sek­ma­die­nį ga­li­ma įsi­gy­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų (iš­va­ka­rė­se) tik iki 15 va­lan­dos. Jų bus nu­per­ka­ma tik­rai ma­žiau, jei­gu rug­sė­jo 1-oji bus per­kel­ta į pir­ma­die­nį ir tą die­ną bus drau­džia­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais.

PIRMININKAS. Pui­ku. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, kiek aš su­pran­tu, jūs va­do­va­vo­tės dau­giau emo­ci­ja, bet ne kaš­tų ir nau­dos ana­li­ze, nes ne­skai­čia­vo­te, kiek Lie­tu­va per svei­ka­tos ap­sau­gą ir ki­tus da­ly­kus pra­ras ir kiek su­tau­pys, jei­gu mes to­liau ei­si­me at­virkš­ti­niu ke­liu, ne­gu ėjo­me. Ir jei­gu jūs taip rū­pi­na­tės vai­kais, ei­nan­čiais į mo­kyk­lą su gė­lė­mis, tai ko­dėl jūs ne­di­di­na­te die­nų skai­čiaus, sa­ky­kim, rug­sė­jo 1 die­ną, rug­sė­jo 2 die­ną, rug­sė­jo 3 die­ną ap­skri­tai už­draus­ti pre­kiau­ti al­ko­ho­liu, kad vai­kai tik­rai sau­giai ir iš anks­to ne­pri­si­pirk­tų?

Ant­ras klau­si­mas. Ko­dėl 80 met­rų? Kaip jūs čia nu­spren­dė­te, kad ne 40, o 80 yra pri­im­ti­na vie­ta? Gal pa­jū­ry­je ga­li­ma, ten plia­žai, kur pla­čiau ir už 200 met­rų pa­sta­ty­ti sta­liu­ką?

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Pra­dė­siu nuo ant­ro­sios da­lies. Man at­ro­do, kad lei­di­mas ver­slui pa­sta­ty­ti sta­liu­ką nuo pa­čios par­da­vi­mo vie­tos, kaip ir mi­nė­jau, vi­siš­kai ne­da­ro įta­kos al­ko­ho­lio par­da­vi­mo kie­kiui. Jūs sa­ko­te, 200 met­rų. Na, 200 met­rų yra ne­ra­cio­na­lus at­stu­mas, nes są­nau­dos ap­tar­nau­jant tą sta­liu­ką bus ge­ro­kai di­des­nės nei gau­na­mas pel­nas iš pre­ky­bos to­je mai­ti­ni­mo vie­to­je. 80 met­rų at­stu­mas bu­vo pa­si­rink­tas toks, ku­ris ten­kin­tų, kaip ir mi­nė­jau, Vil­niu­je esan­čias lau­ko ka­vi­nes, kad ver­slui ne­rei­kė­tų ma­tuo­ti kiek­vie­no sta­liu­ko, ko­kiu at­stu­mu jis yra nuo par­da­vi­mo vie­tos. Ypač, kaip ir sa­kiau, tai yra ak­tu­a­lu pa­jū­ry­je. Ten lau­ko ka­vi­nės už­ima tik­rai ne­ma­žą da­lį vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sek­to­riaus ir sta­liu­kai yra iš­dės­ty­ti pa­kan­ka­mai pla­čiai, erd­viai tam, kad tie žmo­nės, ku­rie il­si­si Lie­tu­vos ku­ror­tuo­se, jaus­tų­si kom­for­tiš­kai. Tai tik­rai ne­pri­si­de­da nei prie al­ko­ho­lio par­da­vi­mų pa­di­di­ni­mo, nei prie pa­ma­ži­ni­mo.

Jūs mi­nė­jo­te apie kaš­tų ir nau­dos ana­li­zę. Jei­gu mes rug­sė­jo 1-ąją, ku­ri yra sa­vait­ga­lį, kai vyks­ta pre­ky­ba, per­ke­lia­me į ar­ti­miau­sią dar­bo die­ną, tur­būt ne­rei­kia bū­ti kaž­ko­kiu ge­ni­ju­mi, kad die­nos pa­kei­ti­mas da­rant tam tik­rą diag­no­zę, ar čia šeš­ta­die­nį par­duo­si­me da­giau al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, ar pir­ma­die­nį, yra vie­nos die­nos pa­kei­ti­mas, ta­čiau jis, ma­no nuo­mo­ne, yra la­bai pra­smin­gas.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Sluš­nys. Pra­šom.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Iš­ties tai įdo­mi pro­ble­ma, ku­rią spren­džia­te. Žiū­rint į ka­len­do­rių, to­kia si­tu­a­ci­ja pa­si­kar­to­ja tik kas pen­ke­rius še­še­rius me­tus ge­riau­siu at­ve­ju. Čia yra maž­daug, jei­gu im­tu­me šeš­ta­die­nius ir sek­ma­die­nius, tuo­met kas pen­ke­rius še­še­rius me­tus. Ir su­pran­tu, kad ne­la­bai su­pran­tu iš vi­so, ku­rio­je vie­to­je yra di­džio­ji pro­ble­ma, kad vie­ną kar­tą per pen­ke­rius še­še­rius me­tus su­krin­ta da­tos. Tie­sa, rei­kia pri­pa­žin­ti, 2023 me­tai kaip tik to­kie ir yra me­tai, kai su­tam­pa sek­ma­die­nis, šie me­tai yra. Ta­čiau gal ga­lė­tu­me keis­ti įsta­ty­mą ir pa­siū­ly­ti, jei­gu jau taip rū­pi­na­mės, aš siū­ly­čiau jums, An­driau, pa­siū­ly­ti, tris die­nas prieš ir tris po, tai bū­tų gal ra­cio­na­liau, jei­gu kal­ba­me apie vai­kų ap­sau­gą nuo al­ko­ho­lio var­to­ji­mo.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už už­duo­tą klau­si­mą. Jū­sų ir ma­no ra­cio­na­lu­mas tik­rai ski­ria­si. Aš siū­liau sek­ma­die­nį ne­draus­ti pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais iki 20 va­lan­dos, tai yra įpras­ta ir ki­to­mis die­no­mis. Jūs tą die­ną siū­lė­te ap­skri­tai už­draus­ti ir ne­pre­kiau­ti no­rint iš­veng­ti ne­blai­vių dar­buo­to­jų pir­ma­die­nį dar­be. Bet, man at­ro­do, mes ei­na­me vi­sai ki­tu ke­liu, mes ei­na­me tuo ke­liu, kai mes ska­ti­na­me są­mo­nin­gu­mą ir kiek­vie­nas žmo­gus, tu­rin­tis ge­rą dar­bo vie­tą, ge­rą dar­bą, į dar­bą pir­ma­die­nį at­eis blai­vus, jei­gu kal­bė­tu­me apie drau­di­mus ir vi­sus ki­tus da­ly­kus.

Man at­ro­do, kad šis siū­ly­mas yra pa­kan­ka­mai lo­giš­kas, ir jei­gu žmo­nėms ky­la ne­aiš­ku­mų dėl to, kad vie­ną ar ki­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą yra pri­ėmęs Sei­mas, o to­kių tik­rai pa­si­tai­ko, man at­ro­do, pa­da­ry­ki­me aiš­ku­mą ir vi­siems bus aiš­ku, kad pir­mą dar­bo die­ną, jei­gu rug­sė­jo 1 die­na iš­puo­la šeš­ta­die­nis ar sek­ma­die­nis, mes tie­siog ir ne­leis­ki­me pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais. Ir tai bus tam tik­ras sim­bo­lis, kad jei­gu vai­kai ei­na į mo­kyk­lą, tą die­ną mes ne­leis­ki­me par­duo­tu­vė­se pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Už kal­bės I. Ka­čin­s­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Aš ne­ma­tau jos dar­bo vie­to­je. Prieš – A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, mes čia iš­gir­do­me daug vi­so­kių ban­dy­mų įti­kin­ti, kad tai nie­kaip ne­da­rys įta­kos var­to­ji­mui, kad tai nie­ko ne­kei­čia, kad 80 met­rų yra ge­rai, 200 met­rų bū­tų blo­gai ir taip to­liau. Vi­sa tai yra tik kal­bos, ver­ti­ni­mo nė­ra jo­kio. Aš, gai­la, ne­pa­klau­siau, kam kon­kre­čiai, čia ko­kiam ar tin­klui, ar kam čia rei­kia, kas čia tuos met­rus pa­ėmė ir su­skai­čia­vo? Ta­da bū­tų la­biau aiš­ku, kam bū­tent pri­rei­kė 80 met­rų, o ne 65, ne 70 met­rų.

O dėl rug­sė­jo 1-osios, ko­le­gos, vis dėl­to mes ne­ga­li­me dis­kri­mi­nuo­ti, ne­svar­bu, ar tai pri­va­čios, ar ne­pri­va­čios, ar tai yra 10 %, ar tai yra 5 % moks­lei­vių. Vis­gi įsta­ty­mo nuo­sta­ta tu­ri ga­lio­ti taip, kad ji ne­disk­ri­mi­nuo­tų nė vie­no, nes ši­to spren­di­mo tiks­las – kad bū­tų pa­lies­tas kiek­vie­nas vai­kas, ku­ris da­ly­vau­ja moks­lo me­tų šven­tė­je. Ma­nau, kad ta nuo­sta­ta ga­lė­tų bū­ti to­kia, dėl ku­rios bū­tų ga­li­ma pri­tar­ti, bet pats pro­jek­tas yra ne­aiš­kus, kaip ir mi­nė­jau, su­ku­ria dvi­pras­my­bių, dis­kri­mi­nuo­ja kai ku­riuos vai­kus ir sa­vi­val­dy­bes, ku­rios tą die­ną ap­si­spręs­tų pa­si­lik­ti sa­vait­ga­lį. Ma­nau, kad bū­tent to­kiam pro­jek­tui, kaip yra da­bar, pri­tar­ti ir ne­ga­li­ma, ir ne­rei­kia.

Tas ant­ra­sis siū­ly­mas dėl met­rų yra li­be­ra­li­zuo­jan­tis, o Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mas aiš­kiai de­kla­ruo­ja vals­ty­bės sie­kį ma­žin­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų var­to­ji­mą, o ne su­kur­ti ko­kias nors pa­to­ges­nes są­ly­gas, ar­čiau, pa­to­giau, gra­žiau ir pa­na­šiai. Kvie­čiu bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Už kal­bės E. Gent­vi­las. Pra­šom.

E. GENTVILAS (LSF). Ko­le­gos Au­re­li­jaus ar­gu­men­ta­ci­ja nu­skam­bė­jo, kad tas pro­jek­tas yra li­be­ra­li­zuo­jan­tis. O tai ko jūs ti­kė­jo­tės? Na­tū­ra­lu, kad li­be­ra­las A. Bag­do­nas tei­kia li­be­ra­li­zuo­jan­tį pro­jek­tą. Jū­sų rei­ka­las yra gąs­din­ti ant kiek­vie­no kam­po, kaip, pa­vyz­džiui, aš pri­si­me­nu, kaip bu­vo gąs­di­na­ma, kad čia tuoj Sei­mo na­riai po­sė­džių me­tu per pie­tų per­trau­ką eis į Sei­mo bu­fe­tą, gers, gir­tuok­liaus ir taip to­liau. Gal ir vaikš­čio­jo, po­nas V. Pranc­kie­tis mo­juo­ja, bet ma­nau, kad jis ne apie sa­ve kal­ba. Kiek aš pa­ste­bė­jau ir kiek esu klau­sęs, nie­kas ne­vaikš­to ir ne­ge­ria. Nors al­ko­ho­lis yra štai čia pat, už 20 met­rų ar už kiek, nie­kas ne­puo­la. Nu­sto­ki­te, Au­re­li­jau, gąs­din­ti tau­tą li­be­ra­liz­mu, li­be­ra­li­za­vi­mu ir al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais.

PIRMININKAS. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria­te Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas.

Bal­sa­vo 78: už – 49, prieš – 14, su­si­lai­kė 15. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 13 die­ną.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ka­dan­gi A. Ve­ry­ga jau an­trą kar­tą lei­džia sau ma­ne ap­kal­tin­ti kaž­ko­kiais su­si­ti­ki­nė­ji­mais su lo­bis­tais, su ver­slo at­sto­vais, tai jei­gu to­kių duo­me­nų tu­ri­te, aš pra­šau juos įvar­din­ti. Nes šian­dien ra­di­jo lai­dos me­tu jūs ap­skri­tai iš­krai­pė­te fak­tus. Jūs sa­kė­te, kad šio pro­jek­to 3 punk­tas yra dėl re­kla­mos, kad aš siū­lau at­lais­vin­ti re­kla­mą ir taip to­liau. Jei jūs me­luo­ja­te, jei su­kly­do­te, pra­šau vie­šai tai pa­neig­ti, o jei tu­ri­te ko­kių nors fak­tų, juos taip pat pa­tei­ki­te ne tik Sei­mo na­riams, bet ir vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar kal­bės A. Sy­sas. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš pra­šau Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKAS. Vy­riau­sy­bės iš­va­dos pra­šo. Ir taip pat A. Ve­ry­ga bu­vo pa­mi­nė­tas.

A. VERYGA (LVŽSF). Dėl vie­no da­ly­ko iš tik­rų­jų aš tu­riu at­si­pra­šy­ti, nes ry­tą tiek aš, tiek žur­na­lis­tai su­kly­do­me, pa­skai­tė­me se­nes­nę ver­si­ją. Čia pri­pa­žįs­tu ir tik­rai ne­ma­tau jo­kių pro­ble­mų at­si­pra­šy­ti, nes se­no­je ver­si­jo­je bu­vo re­kla­ma pa­lies­ta, aš bū­tent apie tai ir kal­bė­jau.

O dėl kaž­kie­no mo­ty­vų. Pa­sa­ky­ki­te, ar jūs pats su­skai­čia­vo­te juos, ar juos kas nors pa­siū­lė? Ma­nau, kad tai yra la­bai nor­ma­lus klau­si­mas. Nes ab­so­liu­ti dau­gu­ma ka­vi­nių da­bar tel­pa ir nie­kur ne­si­skun­džia. Kas ne­tel­pa? Gal jūs ga­li­te pa­sa­ky­ti? Čia nė­ra jo­kios pro­ble­mos įvar­din­ti, kur ne­tel­pa, ar pa­jū­ry­je, ar Vil­niu­je ir pa­na­šiai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nu­skam­bė­jo pa­siū­ly­mas dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti, ar pri­ta­ria­me dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

Bal­sa­vo 90: už – 25, prieš – 49, su­si­lai­kė 16. Iš­va­dos ne­pra­šo­me. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 13 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti? Ga­li­me. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

15.48 val.

Sta­ty­bos įsta­ty­mo Nr. I-1240 271 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2371 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas, tai yra Sta­ty­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mas. K. Star­ke­vi­čius yra pra­ne­šė­jas. Pra­šau pa­teik­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). La­ba die­na. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš la­bai trum­pai pri­sta­ty­siu. Mes pri­ėmė­me tik­rai ge­rą ener­ge­ti­kos įsta­ty­mų pa­ke­tą ir nu­ma­tė­me, kad iki 30 ki­lo­va­tų įreng­to­sios ga­lios elek­tros ener­gi­jos ga­my­bos įren­gi­nių tech­ni­nės prie­žiū­ros pro­ce­dū­ros yra su­pap­ras­tin­tos – iki 100 ki­lo­va­tų, o Sta­ty­bos įsta­ty­me yra tik iki 30. Čia yra ko­rek­ci­ja. Aš dau­giau, ne­ži­nau, nie­ko ne­no­riu ko­men­tuo­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. No­rin­čių pa­klaus­ti nė­ra. Ačiū pra­ne­šė­jui.

Dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Gal ga­li­me po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 13 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

Ko­le­gos, aš in­for­muo­ju, kad 2-10, 2-12 klau­si­mų mes ne­sprę­si­me, nė­ra su­rink­ta 29 Sei­mo na­rių pa­ra­šų dėl nau­jos re­dak­ci­jos. Dar li­ko 2-13 klau­si­mas ir du re­zer­vi­niai.

 

15.50 val.

Mais­to įsta­ty­mo Nr. VIII-1608 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2055(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Mais­to įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2055. Kvie­čiu T. To­mi­li­ną į tri­bū­ną. Ga­li­te at­ei­ti su mais­tu. Pra­šau.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš at­si­pra­šau, ma­niau, kad dar bus pri­sta­ty­mas. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu jums to­kį la­bai ve­ly­ki­nį pro­jek­tą pri­sta­ty­ti kaip tik Di­dį­jį ket­vir­ta­die­nį, kai šią sa­vai­tę, Di­dži­ą­ją sa­vai­tę, mes lai­mi­na­me, šven­ti­na­me mais­tą baž­ny­čio­je. Krik­š­čio­niš­ka tra­di­ci­ja tik­rai sa­ko, kad šią sa­vai­tę mes tu­ri­me da­lin­tis su tais, kas to mais­to sto­ko­ja, kas gy­ve­na sun­kiau nei mes. Baž­ny­čia kvie­čia tai da­ry­ti nuo­lat.

Tei­kiu jums Mais­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­rio tiks­las – pa­ska­tin­ti dau­giau mais­to ati­duo­ti lab­da­rai iš pre­ky­bos tin­klų. Pre­ky­bos tin­kluo­se su­si­da­ro tam tik­ras kie­kis – apie 48 tūkst. to­nų per me­tus per­tek­li­nio mais­to, ku­rį rei­kia uti­li­zuo­ti. Kai ku­rie ty­ri­mai (jums yra iš­siųs­ti laiš­kai) sa­ko, kad šiuo me­tu tas kie­kis yra ma­žes­nis, ta­čiau aš re­miuo­si ofi­cia­lia Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos in­for­ma­ci­ja. Taip pat mes ži­no­me skai­čius, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te apie tai dis­ku­tuo­ja­me, kiek mais­to yra iš­da­li­na­ma per įvai­riau­sias lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jas, tai yra 5–6 tūkst. to­nų. Tai­gi yra di­džiu­lis ato­trū­kis tarp švais­to­mo mais­to ir to mais­to, ku­ris yra ati­duo­da­mas skurs­tan­tiems. Su­ma­ny­mas yra pa­ska­tin­ti di­des­nį kie­kį pre­ky­bos tin­kluo­se su­si­da­ran­čio mais­to ati­duo­ti lab­da­rai.

Pir­mi­nis pro­jek­tas pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das prieš­ta­ra­vo Kon­sti­tu­ci­jai, mes jį pa­tai­sė­me. Da­bar Tei­sės de­par­ta­men­tas to­kio prieš­ta­ra­vi­mo ne­įžvel­gia. Mes jį pa­tai­sė­me bū­tent pa­gal tai, kaip ra­šė tei­si­nin­kai, – ša­lia pre­ky­bos tin­klų pa­rei­gos per­duo­ti vis dar tin­ka­mą var­to­ti mais­tą mes įra­šė­me ir vals­ty­bės pa­rei­gą pa­si­rū­pin­ti to­kio lab­da­ros tin­klo plėt­ra. Ten yra at­ski­ra nuo­sta­ta bū­tent dėl to, kad ap­lin­kos mi­nist­ro nu­sta­ty­ta tvar­ka vals­ty­bė pa­de­da to­kį lab­da­ros tin­klą plės­ti. Be­je, tai yra ir jū­sų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, ro­dos, prie­mo­nių pla­ne yra nu­ma­ty­ta bū­tent tą mais­to švais­ty­mo pro­ble­mą spręs­ti. Tai­gi vis­kas su­tam­pa – tiks­lai ir ke­ti­ni­mai. Čia yra be­veik vi­sų frak­ci­jų Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­rių pro­jek­tas, tai yra ben­dras kū­ri­nys. Mes siū­lo­me ei­ti Pran­cū­zi­jos, Ru­mu­ni­jos ir Če­ki­jos ke­liu. Šios ša­lys rei­ka­lau­ja, kad, prieš iš­me­tant, prieš at­si­kra­tant mais­tu, prieš per­duo­dant mais­tą uti­li­zuo­ti pri­va­lo­ma tvar­ka, tas tin­ka­mas var­to­ti mais­tas, tai ga­li bū­ti ir svies­tas, ir grie­ti­nė, ir mė­sos ko­kie nors fa­suo­ti pro­duk­tai, tai ga­li bū­ti ir vai­siai, dar­žo­vės, duo­na, pri­va­lo­ma tvar­ka bū­tų pa­siū­lo­mas lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­joms. Mes vi­si ži­no­me pa­va­di­ni­mą „Mais­to ban­kas“, ta­čiau ir ki­ti lab­da­ros or­ga­ni­za­to­riai pa­de­da skurs­tan­tiems ir da­li­na tą tin­ka­mą var­to­ti mais­tą, ta­čiau jau be­si­bai­gian­čio ga­lio­ji­mo. Daž­niau­siai Lie­tu­vo­je tai vyks­ta pas­ku­ti­nę mais­to pro­duk­to ga­lio­ji­mo die­ną. Šiuo pro­jek­tu, aš esu tik­ras, mes ju­dė­si­me link si­tu­a­ci­jos, kai tie mais­to pro­duk­tai bus ati­duo­da­mi gal kiek anks­čiau ne­gu pas­ku­ti­nę jų ga­lio­ji­mo die­ną, nes at­si­ras uni­ver­sa­les­nė pre­kybos tin­klų pa­rei­ga pa­siū­ly­ti mais­tą lab­da­rai. At­si­ras vals­ty­bės, kaip mi­nė­jau, pa­rei­ga plės­ti lab­da­ros tin­klą ir pa­dė­ti in­ves­tuo­ti į to tin­klo plėt­rą.

To­kiu bū­du ga­li bū­ti ke­lios la­bai ak­tu­a­lios, ypač to­kios be­pre­ce­den­tės in­flia­ci­jos lai­kais, ke­lios ak­tu­a­lios pa­sek­mės ga­li at­si­ras­ti. Pir­miau­sia, anks­čiau ne­gu pas­ku­ti­nę die­ną mais­tas bus ati­duo­da­mas lab­da­rai. Ga­lės at­si­ras­ti dau­giau nuo­lai­dų, nu­kai­no­tų pre­kių. Gal­būt tos nuo­lai­dos bus aukš­tes­nės. Mes tu­ri­me iš­nau­do­ti vi­sas įma­no­mas re­gu­lia­ci­nes prie­mo­nes, kad ma­žin­tu­me mais­to kai­nas ar­ba di­din­tu­me pi­ges­nio mais­to pri­ei­na­mu­mą. Tai yra mū­sų, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jų, pa­rei­ga.

Nė­ra taip pa­pras­ta iš­si­vys­čiu­sios rin­kos eko­no­mi­kos są­ly­go­mis da­ry­ti vie­no­kią ar ki­to­kią įta­ką pre­ky­bos tin­klų kai­nų po­li­ti­kai. Tai yra be­veik ne­įma­no­ma. Taip, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos ran­ko­se yra prie­mo­nės, yra ke­li įsta­ty­mai, ku­rie re­gu­liuo­ja tą pa­kan­ka­mai su­dė­tin­gą, pa­kan­ka­mai stip­riai oli­go­po­li­zuo­tą rin­ką. Ta­čiau bū­tent lab­da­ros ska­ti­ni­mas, bū­tent tas eko­lo­gi­nis tiks­las, kai mes tam tik­ro­mis uni­ver­sa­lio­mis re­gu­lia­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis ska­ti­na­me dau­giau, vi­sų pir­ma, ska­ti­na­me di­džiuo­sius pre­ky­bos tin­klus rū­pin­tis to mais­to iš­sau­go­ji­mu, ga­li (ne­tie­sio­giai, bet ga­li) pri­si­dė­ti prie to, kad ga­lio­jan­čio pi­ges­nio mais­to, vis dar tin­ka­mo var­to­ti mais­to pri­ei­na­mu­mas bus di­des­nis ir mes pa­dė­si­me di­des­niam kie­kiui žmo­nių, ku­rie su­si­du­ria su rim­tais fi­nan­si­niais sun­ku­mais šiais ne­ra­miais lai­kais.

Tai­gi aš la­bai pra­šau jū­sų leis­ti ši­tą pro­jek­tą svars­ty­ti. Ži­no­ma, jis nė­ra to­bu­las. Mes vi­si gir­di­me ir pa­sta­bų, bet to­kiu bū­du mes tik­rai iš­reikš­tu­me rū­pes­tį, kaip mi­nė­jau, prieš Ve­ly­kas mū­sų skurs­tančiais. To­kių žmo­nių tik­rai yra la­bai daug. Ei­lės prie „Mais­to ban­ko“ di­dė­ja. Lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jos de­kla­ruo­ja ir jums yra iš­siųs­tas laiš­kas, ten yra ir na­cio­na­li­nio skur­do tin­klo, lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jų, „Mais­to ban­ko“ nuo­mo­nė apie tai, kad bū­ti­na svars­ty­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, bū­ti­na gal­vo­ti apie sis­te­mos to­bu­li­ni­mą, nes tik­rai to pi­ges­nio mais­to po­rei­kis yra di­džiu­lis, ypač Lie­tu­vo­je. Aš tik pri­me­nu, kad mes pa­gal in­flia­ci­jos ly­gį esa­me tarp pir­mū­nų nei­gia­ma pras­me Eu­ro­po­je, tai mus tie­siog mo­bi­li­zuo­ja. Mes pri­va­lo­me ieš­ko­ti įvai­riau­sių spren­di­mų. Ne­ga­li tie­siog lo­bis­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos laiš­kas su­stab­dy­ti bent jau to­kio svar­baus pro­jek­to svars­ty­mo.

Ko­kie bus kom­pro­mi­si­niai spren­di­mai, aš tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Mes ieš­ko­si­me ko­mi­te­tuo­se, ko­mi­te­te to spren­di­mo, kaip bū­tų ge­riau­sia re­gu­liuo­ti. Mes spe­cia­liai už­sa­kė­me Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos In­for­ma­ci­jos ana­li­zės sky­riaus ty­ri­mą. Mes re­mia­mės ki­tų ša­lių prak­ti­ka, ku­rio­se ga­lio­ja jau to­kie spren­di­mai. Bent jau ke­lių ša­lių duo­me­nys ro­do, kad toks re­gu­lia­vi­mas tik­rai pri­si­de­da prie di­des­nio mais­to au­ko­ji­mo, ir tai la­bai po­zi­ty­vu. Ta­čiau, kaip mi­nė­jau, mū­sų iš­skir­ti­nė si­tu­a­ci­ja, kai, taip, eko­no­mi­ka au­ga, taip, mes tu­ri­me au­gan­tį BVP, bet kar­tu tu­ri­me la­bai stip­rią kai­nų pro­ble­mą ir kai­nų ir al­gų ne­ati­ti­ki­mo pro­ble­mą. Dėl to, jei­gu mes su­ge­bė­tu­me pa­dė­ti bent ke­liems šim­tams tūks­tan­čių žmo­nių to­kiu pro­jek­tu, tai, ma­nau, mes jį pri­va­lo­me svars­ty­ti.

Bu­vo ar­gu­men­tas tarp prieš­ta­rau­jan­čių, kad vis­ką rei­kia da­ry­ti tik­tai ska­ti­na­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis, nie­ko ne­ga­li­ma da­ry­ti pri­va­lo­mais spren­di­mais, tai yra im­pe­ra­ty­viais re­gu­lia­vi­mais, ta­čiau aš šiais mi­tais jau ne­be­ti­kiu. Tik­rai ten, kur įma­no­ma, ten, kur tai yra adek­va­tu, re­gu­lia­ci­nės prie­mo­nės taip pat da­ro di­de­lį po­vei­kį. Mes tik­rai ži­no­me, kad mū­sų pre­ky­bos tin­klai ne­si­skun­džia sa­vo kaž­ko­kio­mis ma­žo­mis ga­li­my­bė­mis, jie tik­rai val­do di­džiu­lius mais­to srau­tus. Di­de­lis kie­kis, ne­ma­žas kie­kis mais­to, ku­ris vis dar tin­ka­mas var­to­ti, ke­liau­ja uti­li­zuo­ti, tai yra į įvai­rius bio­re­ak­to­rius bio­du­joms ga­min­ti. Aš tos tech­no­lo­gi­jos ge­rai ne­iš­ma­nau, bet, ma­no gal­va, mais­tas vi­sų pir­ma tu­ri pa­tek­ti ant žmo­nių sta­lo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra no­rin­čių klaus­ti. Pir­mas klau­sia A. Ged­vi­las. Pra­šom.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ti­kiu jū­sų ge­rais no­rais, bet, ma­no ma­ny­mu, ne iki ga­lo tei­sin­gai ir ge­rai orien­tuo­tas šis tei­kia­mas pro­jek­tas, nes re­mian­tis ste­bė­se­nos re­zul­ta­tais dau­giau­siai – net 55 % mais­to at­lie­kų su­da­ro na­mų ūkiai. Tai­gi aki­vaiz­du, kad ne pre­ky­bi­nin­kai yra pa­grin­di­niai mais­to švais­ty­to­jai. Tai ko­dėl mes ne­spren­džia­me tik­ro­sios prie­žas­ties ir pro­ble­mos ir ko­dėl nė­ra tei­kia­ma pir­me­ny­bė ska­ti­na­mo­sioms, o ne prie­var­ti­nėms prie­mo­nėms? Ačiū.

T. TOMILINAS (DFVL). Ži­no­te, aš se­niai ne­ti­kiu tuo mi­tu, kad vis­ką su­re­gu­liuos lais­va rin­ka, tik duo­ki­te ver­slui lais­vę ir vis­kas bus ge­rai. Ne. Mes čia sė­di­me tam, kad re­gu­lia­ci­nės prie­mo­nės taip pat bū­tų pro­tin­gos, pro­por­cin­gos ir tu­rė­tų po­vei­kį įvai­rioms gy­ve­ni­mo sri­tims. Jei­gu mes dėl eko­lo­gi­jos ir ap­lin­ko­sau­gos ga­li­me už­draus­ti plas­ti­ki­nius mai­še­lius pre­ky­bos cen­truo­se, tai, pa­ti­kė­ki­te, ir pa­ska­tin­ti au­ko­ti dau­giau mais­to. Kaip mi­nė­jau, 6 tūkst. to­nų yra per ma­žai, tie­siog po­rei­kis yra daug di­des­nis, daug dau­giau skurs­tan­čių­jų, ku­rie at­ei­na to mai­s­to. Ga­lė­tų kur kas dau­giau iš­da­lin­ti. Pre­ky­bos cen­trai tu­ri to mais­to, bet jis ke­liau­ja į bio­re­ak­to­rius. Tai nė­ra tva­ru, tai nė­ra, sa­ky­čiau, net mo­ra­lu.

Taip, ži­no­ma, na­mų ūkiuo­se su­si­da­ro dar dau­giau at­lie­kų. Jūs, kaip Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to vie­nas iš va­do­vų, tik­rai ži­no­te, mes kar­tu de­da­me pa­stan­gas, kad ir rū­šia­vi­mas at­si­ras­tų na­mų ūkiuo­se, kad bū­tų in­ves­tuo­ja­ma į var­to­to­jų švie­ti­mą. Vi­sa tai yra da­ro­ma. Ši ini­cia­ty­va kon­kre­čiai su­si­ju­si su ta rin­ka, ku­ri ga­li ga­na lanks­čiai pri­si­de­rin­ti prie re­gu­lia­vi­mo, nes tai yra žai­dė­jai, ku­rie ga­li sau leis­ti tik­rai pa­au­ko­ti. Jie ga­li ar­ba su­de­gin­ti mais­tą, tin­ka­mą var­to­ti, tai yra ati­duo­ti į bio­re­ak­to­rius, aš čia tą de­gi­ni­mo me­ta­fo­rą ne vie­toj pa­var­to­jau, ati­duo­ti uti­li­zuo­ti ar­ba ati­duo­ti lab­da­rai. Jie tu­ri pa­si­rin­ki­mą. Ir jei­gu mes… (Bal­sas sa­lė­je) Ska­ti­na­mo­sios prie­mo­nės yra pa­ra­šy­tos, įsta­ty­mas pa­keis­tas, pa­žiū­rė­ki­te nau­ją for­mu­luo­tę, ant­rą­jį va­rian­tą, ten yra ne tik var­to­to­jų, ne tik pre­ky­bi­nin­kų, bet ir vals­ty­bės pa­rei­ga in­ves­tuo­ti į ši­tą lab­da­ros tin­klo plėt­rą. Tai mes nu­ma­to­me ir yra at­si­žvelg­ta į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Kaip su­pran­tu, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ga­na po­zi­ty­viai į tai žiū­ri.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, tik­rai svei­kin­ti­nas jū­sų rū­pes­tis tram­dy­ti mais­to švais­ty­mą. Bet gal jūs su­tik­si­te, kad jū­sų pa­siū­ly­tas pro­jek­tas pa­reng­tas ne­ko­ky­biš­kai ir ne­aiš­kiai. Jūs čia ra­šo­te, kad pri­va­lė­tų in­for­muo­ti pa­ra­mos ga­vė­jus mais­to tvar­ky­mo sub­jek­tas. In­for­muos ko­kį ma­žą pa­ra­mos ga­vė­ją, tas sa­kys, kad aš tik­rai ta­vo 5 to­nų su­si­kau­pu­sių vai­sių ne­pa­im­siu, ir vis­kas baig­sis. Ar ne­rei­kė­tų gal­vo­ti, kad kur nors bū­tų ben­dra in­ter­ne­to sve­tai­nė, kur vi­si skelb­tų pra­ne­ši­mus apie tai, ką ga­li pa­siū­ly­ti, lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jos čia fik­suo­tų, ką pa­ima?

Pas­kui jūs ra­šo­te, kad ku­ria­ma kaž­ko­kia mais­to švais­ty­mo ma­ži­ni­mo sis­te­ma. Bet jūs ne­pa­ra­šo­te, kas ją ku­ria, tik lie­pia­te ap­lin­kos mi­nist­rui nu­sta­ty­ti fi­nan­si­nės pa­ra­mos tei­ki­mo tvar­ką tai sis­te­mai. Tik­rai čia pro­jek­tas, man at­ro­do, vi­siš­kai ža­lias ir ne­aiš­kus. Gal ko­mi­te­tas, jei­gu pri­tar­si­me, ką nors iš to ir pa­da­rys.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mas Jur­gi, tik­rai bu­vo ga­na su­dė­tin­ga ba­lan­suo­ti tarp pir­mo­jo pro­jek­to, ku­ris tie­siog re­mia­si ki­tų ša­lių for­mu­luo­tė­mis, ir dėl jo Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė pa­sta­bų, kad ne­ga­li­ma su juo ju­dė­ti. Mes jį pa­tai­sė­me taip, kad tik­rai ne­pri­eš­ta­rau­tų tei­si­nin­kai, ir šis pro­jek­tas yra kur kas ko­ky­biš­kes­nis ne­gu pir­ma­sis.

Ne­su­tik­siu su ju­mis, kad tos for­mu­luo­tės yra kuo nors ne­aiš­kios, nes pir­miau­sia jos ga­lio­ja kai ku­rio­se ša­ly­se. Jos ga­lio­ja. Be­je, Vo­kie­ti­ja da­bar ei­na tuo pa­čiu ke­liu. Lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia, kad ir vo­kie­čiai taip pat tą lab­da­ros pa­siū­ly­mo pri­va­lo­mu­mą įtei­sin­tų įsta­ty­mu. Vo­kie­ti­ja yra fe­de­ra­li­nė vals­ty­bė, ten ga­na su­dė­tin­ga to­kius da­ly­kus pri­im­ti, bet Pran­cū­zi­ja ir Če­ki­ja pui­kiau­siai su to­kia for­mu­luo­te su­si­tvar­ko.

Mes tu­ri­me ga­na de­ta­lius lab­da­ros tei­ki­mo po­įsta­ty­mi­nius ak­tus, juo­se yra vis­kas ap­ra­šy­ta iki de­ta­lių, ko­kia duo­na, pie­nas ir taip to­liau. Vis­kas ap­ra­šy­ta, kaip tai yra da­ro­ma. Ir šiuo me­tu jau yra ta sis­te­ma. Ji funk­cio­nuo­ja. Mes tik ko­re­guo­ja­me šį re­ži­mą iš vi­siš­kai sa­va­no­riš­ko, ku­ris yra, be­je, tas au­ko­ji­mas. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad au­ko­ji­mo sis­te­ma tu­ri to­kią ga­na ra­fi­nuo­tą mo­kes­ti­nės pa­ska­tos sis­te­mą. Au­ko­da­mi mais­tą pre­ky­bos tin­klai gau­na tam tik­ras mo­kes­čių leng­va­tas. Tai vis­kas funk­cio­nuo­ja.

Vi­sas klau­si­mas yra tik, ar mes pa­ska­tin­si­me di­des­nį mas­tą, ar mes pa­di­din­si­me tuos kie­kius, ku­rie šian­dien yra ne­pa­kan­ka­mi ir jų tie­siog ne­už­ten­ka skurs­tan­tie­siems. Tai sig­na­li­zuo­ja lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jos, skur­do ma­ži­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų tin­klas ir ki­tos su ta skur­do pro­ble­ma dir­ban­čios or­ga­ni­za­ci­jos.

Vėl­gi aš ne­su­tik­siu, kad mi­nist­ro tvar­ka nė­ra sis­te­ma. Mi­nist­ras tik­rai, ma­nau, ga­lė­tų, bū­tent ap­lin­kos mi­nist­ras, nu­sta­ty­ti šios tvar­kos įgy­ven­di­ni­mo de­ta­les. Kaip mi­nė­jau, yra jū­sų Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių pla­ne bū­tent mais­to, aš da­bar ne­pa­mi­nė­siu gal­būt for­mu­luo­tės tiks­liai, bet tai yra mais­to švais­ty­mo ma­ži­ni­mo, jei­gu ten pa­ra­šy­ta ne sis­te­ma, bet stra­te­gi­ja, bet nuo to, ži­no­te, ne­si­ski­ria. Kaip pa­va­din­si, ne­pa­ga­din­si, es­mė lie­ka ta pa­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia L. Sa­vic­kas. At­si­sa­ko. Klau­sia V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tie­sų čia nė­ra gin­čo, kad vi­si sie­kia­me ma­žin­ti mais­to švais­ty­mą, ta­čiau vėl mes per im­pe­ra­ty­vą, per prie­var­tą pre­ky­bos tin­klus no­ri­me įpa­rei­go­ti, kad jie pri­va­lė­tų pa­siū­ly­ti lab­da­ros ir pa­ra­mos ga­vė­jams. Tų lab­da­ros ir pa­ra­mos ga­vė­jų yra įvai­rių ir daug. Stai­ga pre­ky­bos tin­klai ga­li taip pat la­bai grei­tai įkur­ti sa­vo lab­da­ros ir pa­ra­mos ga­vė­jų or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­bū­ti­nai tą da­rys, bet bus joms pa­siū­ly­ta.

Ten, kur yra prie­var­ta, ten iš kar­to bus ieš­ko­ma ke­lių, kaip tą prie­var­tą apei­ti. Ar ne­bū­tų ge­riau pa­ska­tin­ti, ką ir da­bar jau pre­ky­bos tin­klai da­ro, ir pa­dė­ti jiems siū­ly­ti lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­joms, o ne pri­vers­ti ski­riant dar tam tik­rą ad­mi­nist­ra­ci­nį re­sur­są, nes rei­kės ir ap­skai­tą da­ry­ti, ir kas­dien pri­žiū­rė­ti, ir są­ra­šus da­ry­ti, ką pa­siū­ly­ti, kam pa­siū­ly­ti ir ka­da pa­siū­ly­ti. Vėl ap­sun­ki­na­ma re­a­li rin­ka ir rin­kos da­ly­viai.

Koks čia bū­tų ko­men­ta­ras? Gal­būt sa­va­no­riš­ku­mo prin­ci­pu ir ska­ti­ni­mo prin­ci­pu, o ne prie­var­tos ir bi­zū­no prin­ci­pu? Ačiū.

T. TOMILINAS (DFVL). Žiū­rė­ki­te, ge­ra po­li­ti­ka re­mia­si įvai­rių ska­ti­na­mų­jų ir pri­va­lo­mų­jų prie­mo­nių ba­lan­su. Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad pri­va­lo­mo­sios prie­mo­nės vie­na­reikš­miš­kai ne­vei­kia. Jos vei­kia. Ir šian­dien mes tu­ri­me sig­na­lų bū­tent iš lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jų, iš eks­per­tų, ku­rie dir­ba su skur­do pro­ble­ma, kad tik­rai yra di­džiu­lis po­ten­cia­las. Yra di­de­lis kie­kis mais­to, ku­rį mes ati­duo­da­me į bio­re­ak­to­rius, ko­le­gos! Tai yra la­bai rim­ta. Mes mais­tą pa­nau­do­ja­me ener­gi­jos ga­my­bai. Svies­tą, grie­ti­nę, sū­re­lius ir taip to­liau. Duo­ną, kai ji ga­li at­si­dur­ti lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jos len­ty­no­se ar­ba skirs­ty­mo tin­kluo­se. Jei­gu tik yra po­ten­cia­las, pa­pil­do­mas re­gu­lia­vi­mas kar­tu, aš pa­brė­žiu, šis pro­jek­tas yra pa­to­bu­lin­tas kar­tu su Vy­riau­sy­bės pa­rei­ga pa­dė­ti ši­tą sis­te­mą plės­ti, man at­ro­do, yra pui­kus kom­pro­mi­sas. Pir­mi­nis va­rian­tas bu­vo, taip, toks bu­kas drau­di­mas iš­mes­ti tin­ka­mą var­to­ti mais­tą ne­ati­da­vus lab­da­rai, tai mes jį stip­riai pa­to­bu­li­no­me. Tei­sės de­par­ta­men­tas ne­tu­ri kri­ti­nių pa­sta­bų ir mes tu­ri­me su tuo ju­dė­ti, ypač to­kia pro­ga, aš tik­rai jū­sų la­bai pra­šau. Jei­gu mes ma­ty­si­me, kad nie­kaip ne­įma­no­ma tų in­te­re­sų su­de­rin­ti, na, ko­mi­te­te ga­li tas pro­jek­tas vi­sa­da už­strig­ti, ta­čiau ne­pra­leis­ti, aš kaž­kaip sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kad jis bū­tų ne­pra­leis­tas vien dėl to, kad mes te­oriš­kai sa­ko­me, kad ge­riau pre­ky­bos tin­klus dar la­biau pa­ma­lo­nin­ti, dar la­biau pa­ska­tin­ti vi­so­kiau­sio­mis nuo­lai­dė­lė­mis. Ne, kar­tais stam­biems rei­kia ir pa­rei­gų, ne tik tei­sių.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar mo­ty­vai dėl šio klau­si­mo pa­tei­ki­mo. Už kal­bės A. Ged­vilie­nė.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­ne­šė­jas ką tik daug kal­bė­jo apie so­cia­li­nę ši­to klau­si­mo pu­sę, bet, man at­ro­do, mums, kaip Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to at­sto­vams, la­bai svar­bi ir ap­lin­ko­sau­gi­nė pu­sė. Štai Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja 2021 me­tais už­sa­kė stu­di­ją ir bu­vo nu­ro­dy­ta, kad 400 tūkst. to­nų mais­to per me­tus yra su­nai­ki­na­ma. Net 50 tūkst. to­nų mai­s­to yra su­nai­ki­na­ma bū­tent iš pre­ky­bos vie­tų. Man at­ro­do, tai svar­bus da­ly­kas yra.

Kas dar? Eu­ro­pos Są­jun­ga ir jos ša­lys na­rės iki 2030 me­tų įsi­pa­rei­go­jo su­ma­žin­ti mais­to, ten­kan­čio vie­nam as­me­niui, švais­ty­mą per pu­sę. Man at­ro­do, prie­mo­nė, ku­rią mes siū­lo­me šiuo me­tu, yra vie­nas iš bū­dų tą pa­siek­ti ir tą jau ro­do ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės. Šis kon­kre­tus mo­de­lis yra nu­si­žiū­rė­tas iš Pran­cū­zi­jos, jis jau vei­kia ir pui­kiai vei­kia. Su­pran­tu, kad ko­le­goms ky­la daug klau­si­mų dėl kon­kre­taus su­ra­šy­mo, gal­būt čia yra ir res­to­ra­nai ar ki­ti da­ly­kai ga­li at­ro­dy­ti tarp ei­lu­čių, bet mes ko­mi­te­te tik­rai pri­ta­rus šiam pro­jek­tui su­žiū­rė­si­me, su­tvar­ky­si­me, pa­lik­si­me di­džiuo­sius, ieš­ko­si­me bū­dų, kaip iš­spręs­ti tą skaid­rų lab­da­ros ati­da­vi­mą ir kaip nu­tai­ky­ti tik­rai pa­ra­mos ga­vi­mą skurs­tan­tie­siems. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti, pa­si­ti­kė­ti ko­mi­te­tu, ku­ris bus pa­skir­tas pa­grin­di­niu, ir pa­pil­do­mu, tik­rai su­žiū­rė­si­me, kad tiks­las bū­tų pa­siek­tas. O tiks­las, ma­no gal­va, šiuo at­ve­ju tu­ri bū­ti ir ap­lin­ko­sau­gi­nis, tai yra mais­to švais­ty­mo klau­si­mas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Prieš kal­bės V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Pra­dė­siu nuo žo­džių „at­im­ti“ ir „pa­da­lin­ti“. Jei­gu šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra kom­pro­mi­si­nis, ar yra kom­pro­mi­sas su tais, iš ku­rių, sa­ko­me, kad at­im­si­me? Tai yra pir­ma­sis žings­nis per­ei­nant prie ki­tų žings­nių. Ki­ti žings­niai ta­da ga­li bū­ti: ap­žiū­rė­si­me ūki­nin­kus, per daug už­au­gi­no bul­vių ir iš­me­ta ar­ba už­au­gi­na per ma­žų svo­gū­nų, tie ir­gi ne­tin­ka pre­ky­bai, tai ir­gi at­im­ki­me ir pa­da­lin­ki­me. Aš ma­nau, kad daug ge­res­nė ini­cia­ty­va tu­rė­tų bū­ti ska­ti­nant, ir taip, kaip bu­vo per­nai per kri­zę, ka­da tu­rė­jo­me sto­vyk­lo­se daug at­vy­kė­lių. Nu­va­žia­vo­me pas juos ir pa­klau­sė­me, val­go la­bai daug mor­kų ir la­bai daug svo­gū­nų. Pa­skam­bi­nau trims ūki­nin­kams, jie pa­klau­sė, ar 20 to­nų ne­stan­dar­ti­nių svo­gū­nų už­teks? Va­di­na­si, pas juos bū­na to­kie li­ku­čiai, ku­riuos jie tu­ri taip pat uti­li­zuo­ti. Ar ta­da ei­si­me to­liau ir ženg­si­me to­kius žings­nius, o gal pir­miau­sia pa­klaus­ki­me tų, iš ku­rių tu­rė­tu­me pa­im­ti, ar jie su tuo pro­jek­tu su­tin­ka? Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti bal­suo­jant, ar pri­ta­ria­me šiam pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 80: už – 62, prieš – 1, su­si­lai­kė 17. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mais – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ir Ener­ge­ti­kos dar­nios plėt­ros ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 9 die­ną.

Pra­šau. S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Kaip pa­ra­šy­ta ir Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­je, ka­dan­gi čia bus ku­ria­ma ap­lin­kos mi­nist­ro nu­sta­ty­ta sis­te­ma, pro­gra­ma, ją rei­kės fi­nan­suo­ti, tai pra­šo­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir Vy­riau­sy­bės iš­va­da. Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

16.15 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 47 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2545 (pa­tei­ki­mas)

 

Ir re­zer­vi­nis 4 klau­si­mas – Že­mės įsta­ty­mo 47 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – S. Jo­vai­ša. Pra­šau.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, pri­ža­du, bus trum­piau­sias šios die­nos pri­sta­ty­mas.

Šių me­tų sau­sio mė­ne­sį mū­sų ko­mi­te­tas iš­va­žiuo­ja­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­gir­do tam tik­rų pa­sta­bų, su­si­ju­sių su že­mės pa­ė­mi­mu vi­suo­me­nės po­rei­kiams. Ten yra ke­le­tas eta­pų. Sa­vi­val­dy­bė no­ri tiks­liai ži­no­ti, nuo ku­rio eta­po ga­lio­ja tas 12 mė­ne­sių ter­mi­nas. Mes, skir­tin­gų frak­ci­jų Sei­mo na­riai, nu­spren­dė­me, kad rei­kia jiems pa­dė­ti ir re­gist­ra­vo­me to­kį ne­di­de­lį vie­no sa­ki­nio, tie­siog pu­sės sa­ki­nio pa­kei­ti­mą, kad vi­suo­me­nės po­rei­kiams pa­ima­mo tur­to ver­ti­ni­mo ata­skai­ta ga­lio­ja 12 mė­ne­sių nuo jos pa­ren­gi­mo die­nos iki že­mės pa­ė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams pro­jek­to pa­tvir­ti­ni­mo. Tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKAS. Nė­ra no­rin­čių…

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ir ge­ro, per­ga­lin­go šian­dien krep­ši­nio.

PIRMININKAS. Nė­ra no­rin­čių pa­klaus­ti, pa­si­sa­ky­ti taip pat nė­ra no­rin­čių. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mu – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 13 die­ną.

 

16.16 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2023-04-17 – 2023-04-21) – 2023 m. ba­lan­džio 18 d. (ant­ra­die­nio) ir 20 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Pas­ku­ti­nis klau­si­mas – sa­vai­tės, pra­si­de­dan­čios ba­lan­džio 17 die­na, po­sė­džių dar­bo­tvar­kės tvir­ti­ni­mas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, jūs ga­li­te jau su­si­pa­žin­ti su nu­ma­ty­to­mis dar­bo­tvarkėmis, ku­rios gal to­kios, sa­ky­čiau, ra­mios, ir su­ra­šy­ti pro­jek­tai, ku­riuos jau mes iš es­mės ma­tė­me. Da­bar jie ant­ra­die­nį dau­giau­sia svars­ty­mo sta­di­ją pa­sie­kian­tys. Yra ir ne­ma­žai opo­zi­ci­jos at­sto­vų teik­tų pro­jek­tų, tarp jų Sta­tu­to dvi pa­tai­sos, teik­tos opo­zi­ci­jos at­sto­vų, ar Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sos, pen­ke­tas tarp­tau­ti­nių su­tar­čių ir taip to­liau. Nie­ko aš čia gal ypa­tin­go ne­ga­lė­čiau iš­skir­ti ant­ra­die­nio dar­bo­tvarkėje.

Ket­vir­ta­die­nį, ma­tyt, šiek tiek iš­skir­ti­nis pro­jek­tas bus Lai­ki­no­jo so­li­da­ru­mo įna­šo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pre­li­mi­na­riai kal­bė­jo­me su že­mės ūkio mi­nist­ru, gal­būt bū­tent ket­vir­ta­die­nį ga­lė­tų bū­ti ir jo at­sa­ky­mai į in­ter­pe­lia­ci­jos klau­si­mus. Nors 21-oji die­na jam yra pas­ku­ti­nė at­sa­ky­mui pa­teik­ti ir ga­lė­tų jis tai da­ry­ti dar ki­tą sa­vai­tę, bet gal­būt tai at­lik­si­me 20 die­ną. O ki­ti pro­jek­tai – pri­ėmi­mai ket­vir­ta­die­nį, tai čia nie­ko ypa­tin­go aš gal ne­pa­sa­ky­siu apie juos.

PIRMININKAS. Dė­kui. Yra no­rin­tis vie­nas pa­klaus­ti – V. Pranc­kie­tis. Pra­šau.

V. PRANCKIETIS (LSF). Gal tu­ri­te ži­nių, ka­da bus įtrauk­tos į dar­bo­tvarkę Me­džiok­lės įsta­ty­mo pa­tai­sos dėl nak­ti­nių tai­kik­lių, pro­jek­tas, ku­ris Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te gu­li 15 mė­ne­sių? (Juo­kas, plo­ji­mai sa­lė­je)

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, čia jūs tu­ri­te pui­kią ga­li­my­bę pa­da­ry­ti at­sa­ko­mą­jį veiks­mą Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tui, jei­gu pa­siū­ly­si­te pro­to­ko­li­niu nu­ta­ri­mu Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą eli­mi­nuo­ti kaip pa­pil­do­mą ko­mi­te­tą svars­tant šį pro­jek­tą, nes aš ne­tu­riu ži­nių, kad tas pro­jek­tas ta­me ko­mi­te­te kaž­kaip grei­tai bū­tų ap­svars­ty­tas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti dar­bo­tvarkei? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mas ko­le­ga, ma­nau, ge­ra dar­bo­tvarkė, ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. At­ėjo­me į po­sė­džio pa­bai­gą.

Dar E. Zin­ge­ris. Pra­šau.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dė­kin­gas vi­siems už pa­svei­ki­ni­mus su su­tam­pan­čio­mis Ve­ly­ko­mis ir su iš­si­lais­vi­ni­mu iš ver­gi­jos, nes tai yra to­kia šven­tė. Dy­ku­mo­je Mo­zė ke­pė to­kius plot­ke­lius, ku­riuos da­li­no, be drus­kos, ka­dan­gi ne­bu­vo. Ka­dan­gi pa­svei­ki­no po­sė­džio pir­mi­nin­kas, tai aš no­rė­čiau per­duo­ti jums to­liau pa­da­lin­ti ir jums pa­čiam šį lais­vės sim­bo­lį. Ka­dan­gi lais­vė­je ne­bu­vo net drus­kos, tai čia yra be drus­kos.

PIRMININKAS. Ačiū.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ši­tas iš­si­lais­vi­ni­mas iš Egip­to tin­ka ir mums, ka­dan­gi tai yra lai­s­vės sim­bo­lis, pa­bė­gi­mas nuo pa­ver­gė­jų. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Dar re­pli­ka – G. Sur­plys. Pra­šom.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ko­le­gos, aš ir­gi no­rė­jau vi­siems pa­lin­kė­ti gra­žių ir ra­mių Ve­ly­kų. Pa­gal­vo­ki­me apie sa­vo nuo­dė­mes, įkvėp­ki­me nau­jos vil­ties. Ir no­rė­čiau dar pa­lin­kė­ti sėk­mės My­ko­lui. Ne iš mū­sų frak­ci­jos, iš miš­rios, bet vis tiek ge­ras žmo­gus. My­ko­lai, sėk­mės! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Tik­rai lin­ki­me sėk­mės M. Ma­jaus­kui nau­jo­se veik­lo­se. Ačiū už ben­drą dar­bą.

Taip pat dar no­riu vi­siems pa­lin­kė­ti ir ki­to ak­tu­a­laus da­ly­ko šio­mis die­no­mis, ne tik gra­žių Ve­ly­kų, bet ir vi­sa­da pri­si­min­ti, ka­da ir į ko­kią par­ti­ją mes įsto­jo­me, ka­da iš­sto­jo­me ar­ba ne­iš­sto­jo­me. Sėk­mės jums vi­siems. Po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas) Ir re­gist­ruo­ja­mės.



* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.