Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 260
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pradedame Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.02 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4, 7, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2592, Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2593, Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2594, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2595, Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2596, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2597, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2598, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2599, Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2600 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji projektai. Kviečiu ministrą K. Navicką į tribūną juos pateikti. Prašom.
Prašom, dėl vedimo tvarkos J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašome šitą klausimą atidėti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Jūs prašote pertraukos dėl šito klausimo iki kito posėdžio. Gerbiami kolegos, aš kviečiu balsuoti, apsispręskime balsuodami, ar tikrai pageidaujame tos pertraukos.
Balsavo 60: už – 44, prieš – 11, susilaikė 5. Pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, aš ir taip buvau pasiryžęs gana spėriai vesti posėdį. Aš tikiuosi, kad daugiau papildomų paskatinimų tai daryti dar greičiau nebus. Aš manau, kad mes judėkime toliau.
14.04 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2613, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2614, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2615 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Žemės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir du lydimieji. Kviečiu krašto apsaugos ministrą A. Anušauską į tribūną juos pristatyti. Pateikimo stadija.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šių įstatymų tikslas yra pagreitinti privačių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, siekiant užtikrinti sąjungininkams reikalingos karinės infrastruktūros sukūrimą. Šiuo metu karinė infrastruktūra gali būti vystoma greitai ir efektyviai tik valstybinės žemės sklypuose, mes dėl to tuos įstatymus priėmėme pernai. Tačiau kartais būna nedideli sklypai, kurie ribojasi ir yra reikalingi, todėl šių įstatymų projektų esmė – sutrumpinamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, sąjungininkams reikalingos karinės infrastruktūros pritaikymas ir sukūrimas įstatymu pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Pats procesas sutrumpėja vieneriais metais. Šiuo metu reikia tvirtinti specialiuosius planus pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Atsisakius kai kurių šių procesų, procesas sutrumpėja dar trejais metais. Ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pradžia yra karinės infrastruktūros projektas, kuris tvirtinamas Vyriausybės. Šiuo metu procedūros pradžia tvirtinama atskiru Vyriausybės nutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimai. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti, kiek dar trūksta mums karinės infrastruktūros plėtrai žemės? Ar neužtenka? Šiandien gal turite atlikę ir tyrimus, kiek yra dar laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtume rengti poligonus? Kiek mes suprantame, atvykstantiems tai yra labai reikalinga. Koks buvo atliktas tyrimas? Kodėl mes vėl turime lįsti į privačias teritorijas, kur galbūt mes iš tos gyvenvietės, iš tų kaimų išstumsime žmones? Jie kūrė savo gyvenimą, pasistatė namus ir šiandien galbūt bus reikalinga… Jūs labai lengvai sakote: viskas sutrumpinama ir labai greitai bus paimama ši žemė infrastruktūros plėtrai, būtent karinei struktūrai įrengti. Tai aš noriu paklausti: kiek dar reikės ir kiek Lietuvoje dar trūksta tų poligonų?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia tai yra susiję su jau pradėtais projektais. Tai ne nauji projektai. Tai yra jau pradėti. Pavyzdžiui, tiesiame karinio objekto apsauginę tvorą, įsiterpia privatus, pabrėžiu, kalbama apie negyvenamas teritorijas, negyvenami ir jokie neapgyvendinti sklypai… Ir net tokiam paprastam dalykui padaryti mes negalime projekto, pavyzdžiui, daryti privačioje žemėje. Reikia sutvarkyti teisiškai procedūras, įgyti tą teritoriją ir, be abejonės, tada galima pratęsti ir projektavimą, ir statybą.
Šiuo atveju yra mūsų sąraše pora tokių vietų, galbūt jų gali būti ir daugiau, bet dabar tai yra susiję su jau vykdomais projektais. Jų skaičius negali būti begalinis. Vyriausybė atskiru nutarimu tvirtina jų skaičių. Ten dabar, jei neklystu, yra devyni projektai. Tai yra neatsiranda kokių nors naujų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jeigu žiūrėtume į 1990–1995 metus, Lietuvoje buvo labai daug karinių poligonų ir šiandien tų teritorijų panaudojama turbūt gal koks 50 %, jeigu ne mažiau. Kodėl, taip sakant, nepanaudojote tų vietų, kurios anksčiau buvo poligonai ir ten galima tą daryti, juo labiau kad valstybinė žemė ir nereikia į privačius sklypus, kaip sakant, rankų kišti.
Ir kitas klausimas. Kodėl, pavyzdžiui, savivaldybė, kiti, kai nori iš privataus asmens paimti jo turtą, tai pradžioje sutaria su juo adekvačią kainą už tą turtą, abiem šalims yra priimtinos sąlygos ir tą turtą perduoda tas žmogus, ar tai būtų valstybė, ar savivaldybė, ar kitiems? O dabar gauname tokią situaciją, kad tas žmogus norės, nenorės, jam kažkokia statistinė kaina bus skirta ir iš jo tas turtas bus atimtas. Kodėl tie keliai tokie pasirinkti? Ir ar šis sprendimas padėtų lengviau įkurti Žemaitijoje karinį poligoną?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Su jokiu Žemaitijos poligonu, kurio nėra, nėra nei projektų, nėra nei sklypų, tai išvis nėra susiję. Aš siūlau vis dėlto grįžti į realybę. Dar kartą kartoju: tai yra susiję su jau patvirtintu Vyriausybės objektų sąrašu. Tai susiję su jau vystomais infrastruktūros projektais. Tai nesusiję su jokiu naujų kažkokių milžiniškų teritorijų nusavinimu, nėra nieko bendra, ką jūs kalbate. Aš dar kartą pabrėšiu, projekto esmė – penkeriais metais sutrumpiname visus tuos procesus, kur jūs sakote, paimkite ir susitarkite, savivaldybė ten patvirtins pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Taip, per penkerius metus patvirtins ir patvirtina. 2014–2016 metais pradėtus projektus, kurie buvo susiję su jau esančių poligonų plėtra į tas karines teritorijas, kaip sakote, 1994–1995 metais priklausė, irgi karinės teritorijos buvo, mes tik šiais metais juos realizuojame. Sprendimai buvo priimti 2014–2016 metais. Kiek metų praėjo nekeičiant įstatymų? Praėjo septyneri–devyneri metai. Jeigu mes norime tokio tempo, galime nieko nekeisti ir toks tempas bus, bet mes kalbame apie tai, kad yra poreikis, valstybės poreikis, nacionalinio saugumo poreikis įgyvendinti projektus greitai ir skubiai, tai yra kad jie būtų įgyvendinti jau šiandien, šiais metais, o ne po septynerių metų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ministre, pritariu jūsų išsakytoms idėjoms, bet gaila, kad, atrodo, 2007 metais mes buvome pateikę įstatymo projektą kaip Lenkija turi, jeigu yra svarbios paskirties objektai įgyvendinami valstybės, žemė paimama, nedelsiant pervedami pinigai įvertinus rinkos kaina ir tikrai projektai daug greičiau ir sėkmingiau įgyvendinami. Galėčiau pateikti du tokius pavyzdžius iš Lietuvos. Vienas pavyzdys yra blogas, tai Lazdijų žiedas, jūs matote, kur vieną namą įrėminome dėl to, kad jis bylinėjosi teismuose ir prašė nerealios kainos. Tai, aišku, palikome jį toliau gyventi, bet aprėminome įvairiausiomis tvoromis. Antras objektas bus suskystintų gamtinių dujų terminalas, kai buvo pateikta 270 skundų teisme, bet priėmėme tikrai gerą sprendimą: objektas buvo pripažintas valstybinės reikšmės ir teismas visus nagrinėjimus atmetė. Jeigu būtų teismas pradėjęs nagrinėti, tai terminalas būtų statomas dešimt metų. Mano klausimas būtų toks. Ar jūs esate numatę rinkos verte žmonėms kompensuoti už žemę?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, be abejonės, už kiekvieną paimamą turtą yra atlyginama, aš tiesiog įstatymą pacituosiu: „Projektą įgyvendinanti institucija Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlygintiną sumą perveda į žemės savininko nurodytą sąskaitą.“ Be abejo, kad atlyginama, be abejo, atlyginama. Tiesiog čia galbūt pats svarbiausias dalykas, pakartosiu, mums reikalingas projekto vystymo greitis. Tiesiog norime pasiekti tą greitį, kad nebūtų perteklinio bylinėjimosi, kuris projekto įgyvendinimą nukeltų daugybę metų į priekį.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra aiškiai parašyta: nuosavybė neliečiama. Gal jūs galite paaiškinti, ar jūsų siūlomo įstatymo projekto pakeitimai neprieštarauja šitai konstitucinei nuostatai ir taip pat gal galite įvardinti tuos du atvejus, būtent kokios problemos iškilo? Susidaro įspūdis, kad procesai stringa dėl institucijų veiklos, o ne dėl privačių asmenų, kurių galbūt netenkina siūloma išmoka už visuomenės poreikiams paimamą turtą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, jeigu būtų prieštaravimų Konstitucijai, tai mes tą prieštaravimą jau būtume išgirdę, matyt, ir Teisės departamento išvadose. Teisės departamento išvadose yra daugiau techninių pasiūlymų, jokio prieštaravimo Konstitucijai nenustatė, neįžvelgė. Dėl to aš turiu tik tokį atsakymą.
Antras dalykas. Kai atsiranda poreikis vystyti reikalingą karinę infrastruktūrą, na, iš tikrųjų, jūs suprantate, kad nebūtinai tai yra kainos klausimas. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus tiesiog nenori to turto, sklypo, sakau, tai nėra kalbama apie kažkokias gyvenamąsias teritorijas. Tiesiog yra tam tikros žemės vietos, kurios ribojasi su jau esančiais kariniais objektais ir vystomais infrastruktūros projektais. Yra pačių įvairiausių aplinkybių.
Planavimo procesai, jeigu jie būtų vykdomi pagal esamus, dabar galiojančius įstatymus ir nebūtų padaryta ši išimtis, kaip minėjau, užtruktų penkerius metus. Tada net ir atlyginus vis tiek mes turėtume papildomus penkerius metus tvarkyti dokumentus. Niekas per daug neskuba šitose srityse.
Norime tiesiog sulyginti tempus ir valstybinėje žemėje, kur dabar vykdomi infrastruktūros darbai, ir turėti galimybių, kad greta besiribojančiuose sklypuose, jei, kaip minėjau, pavyzdžiui, tvorą tiesiant mums įsiterpia privatus sklypas, mes nieko negalime daryti privačiame sklype, o vis tiek turime užtikrinti objekto apsaugą. Tie sklypai nėra dideli, dažniausiai labai labai maži, bet objektų tvarkymas ir vystymas dažnai būtent dėl to sustoja. Beje, mūsų sąjungininkų yra vienas iš reikalavimų, kad visi objektai, kuriuos statome jiems, turėtų tinkamą fizinę apsaugą.
PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi keli projektai, duosime paklausti visiems. Klausia J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, pritariu aš šitiems įstatymų projektams. Valstybė turi turėti įrankių atlikti valstybei svarbių objektų statybą, plėtrą ir taip toliau.
Mano klausimas šiek tiek kitoks, žinoma, susijęs su poligonais. Kaip žinome, mes siekiame brigados buvimo, netgi šnekame apie divizijos kontingentą artimiausioje ateityje ar savo, ar tarptautinį. Ar ministerija, ar kariuomenė galvoja apie naujus poligonus? Kiek suprantu, tuose poligonuose tikrai mes netilpsime su tokiais skaičiais. Ar yra planuojami kokie nors ar tarptautiniai bendri Baltijos šalių projektai, ar Lietuvoje naujo poligono vystymas perspektyvoje? Be to mes neturėsime galimybių priimti šitų darinių. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mes su kitomis Baltijos valstybėmis, be abejo, esame sudarę susitarimus, kad galėtume keistis ne tik patirtimi, ne tik dalyvauti vieni kitų mokymuose, bet ir prireikus naudotis vieni kitų poligonais. Papildomus poligonus numato vystyti Estija. Kuria naują poligoną Latvija, nes turėjo vieną. Kuria antrą poligoną naudodamiesi, beje, mūsų Seime priimtu Poligonų įstatymu, tai yra pasinaudodami mūsų patirtimi, kuria valstybinėje žemėje. Šiuo atveju aš galiu tiktai pasakyti tiek, kad naujų planų mes neturime, bet pagaliau baigėme, kaip ir minėjau, po 7–9 metų pertraukos esamų poligonų karinių teritorijų plėtros planus. Jie yra didinami, kaip buvo numatyta, kaip minėjau, 2014–2016 metais. Pagaliau šiais metais tuos projektus pabaigėme.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, tokio galbūt techninio pobūdžio klausimas. Kadangi čia būtų paimami žemės sklypai konkrečiai kažkokiai statybai, infrastruktūrai ir panašiai, bet kiti aplinkiniai sklypai irgi gali patekti į įtaką, nes gali būti įvairių apribojimų, sakykim, apsaugos zonos ar kokių nors linijų tiesimo, ar galbūt paties objekto apsaugos zonos. Ar apie tai negalvojote?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne. Turiu pasakyti, visos apsaugos zonos yra tuose sklypuose. Nieko mes negalime jokioje besiribojančioje privačioje žemėje daryti. Tiesiog įstatymas to neleidžia.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas ministre, vis dėlto noriu paklausti. Yra numatyta teisinga kompensacija už paimamą žemę. Ta teisinga kompensacija – kokia metodika bus taikoma ją apskaičiuojant? Ir ar jūs galvojate galbūt pasiūlyti kitus būdus žmonėms kompensuoti už tą sklypą, kuris bus panaudotas kariniams tikslams. Ir dar noriu patikslinti Kęstučio klausimą, jeigu poligonas plečiasi ir (arba) atsiranda poligonams reikalingi statiniai ar kita karinė infrastruktūra, kitiems sklypams, kurie dabar neturi apribojimų, galimai taikomi kažkokie specialūs apribojimai. Kaip bus su tais žmonėmis, kurie šiuo metu į esančio poligono dydį… jau netaikomi tie apribojimai, bet kai poligonas padidės, tai apims dar vieną, sakykime, liniją tų sklypų, kuriems jau gali būti taikomi apribojimai?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turėjau pasakyti, kai kalbėjau apie poligono plėtrą, tenai nenumatyta, kad išsiplečia šaudyklos ar dar kas nors. Jos kaip buvo, taip ir lieka tose pačiose vietose. Išsiplečia karinė teritorija, kurioje gali manevruoti, pavyzdžiui, pėstininkai, vykdyti savo pratybas, judėti, bet negali naudotis ginklu. Tam yra specialiai skirtos vietos, kurios ir dabar funkcionuoja.
Dėl vertinimo, be abejonės, aš labai detalaus atsakymo tikrai nepateiksiu, nes įstatyme yra numatyti kriterijai, numatyta vertinimo tvarka, numatyta, kaip sudaroma vertinimo ataskaita, bet kokie ir kiek gali būti įvertintas kiekvienas konkretus sklypas, iš tikrųjų aš tokių atsakymų neturiu. Bet kokiu atveju viską, kaip tai daroma, kokia formule, įstatymas tai numato.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai už. Kalbės V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai yra labai svarbios pataisos mūsų krašto saugumui. Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad mūsų kariuomenė ir stiprėja, ir auga, o tam reikalinga atitinkama infrastuktūra. Ir čia ne jokia paslaptis, kad tų karinių miestelių, kurie yra pastatyti, teritorijas reikia praplėsti, kad galėtume apgyvendinti daugiau karių, priimti daugiau sąjungininkų, statomos papildomos konteinerinės stovyklos ir tam reikalingi žemės sklypai.
Taip pat ne paslaptis, kad kai kurie gudruoliai perpirko tam tikrus žemės sklypus prie tokių teritorijų ir šiandien reikalauja iš ministerijos, na, ne milijonų, bet šimtų tūkstančių eurų, kad tie sklypai atitektų kariuomenės reikmėms ir mūsų krašto saugumo reikmėms. Tokių pinigų nei valstybė, nei kariuomenė, nei Krašto apsaugos ministerija negali skirti, tačiau tiems asmenims turi būti atlyginta sąžiningai, rinkos kaina, ką ir numato visos mūsų tvarkos, kaip ir minėjo pats ministras. Todėl siūlau neabejotinai pritarti šioms pataisoms, nes tai leistų sutrumpinti karinių miestelių ir karinių teritorijų plėtros procesus, taip pat užtikrinti karinių miestelių ir mūsų sąjungininkų saugumą, kaip šiuo atveju, tokiu, pavyzdžiui, kaip Šiaulių oro bazė, kur reikia aptverti oro bazę, o ten įsiterpęs ne vienas privatus sklypas.
Aš manau, kad tai tikrai svarbu mūsų saugumui ir kad mūsų sąjungininkai galėtų kuo greičiau ateiti, saugiai jaustis Lietuvoje ir kartu ginti mūsų NATO teritoriją. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai nesu prieš krašto saugumą, esu už saugumą, bet kai gerbiamas kolega sako, kad bus atlyginta rinkos kaina, patikėkite, teisės akte, įstatyme aš to visiškai nerandu, yra visiškai kitaip parašyta – turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimo ataskaita nėra, kad rinkos kaina. Čia svarbiausias klausimas.
Kitas momentas, dėl kokios priežasties? Ar negalėjome mes kitaip spręsti? Ministras labai gražiai pasakė, tik plėtra, ne naujų objektų statyba. Tai gal galėjome kažkaip kitaip spręsti, kaip ir gerbiamas premjeras A. Butkevičius pasakė, kad gali gal Vyriausybė, tai yra ypatingos svarbos objektai, ir kitaip paimti turtą, ir sąžiningai apmokėti, kaip numatyta įstatyme – rinkos kaina. Tada tikrai sutrumpintų tą laiką. Aš tikrai esu už tai, kad Lietuvoje būtų saugu, bet reikėtų vis tiek peržiūrėti šitą įstatymą, nes dabar nekalbame, kad tai yra tik plėtra, mes kalbame ir skaitydama įstatymą suprantu, kad tai paliečia ir bet kokį objektą. Jeigu galvosime, kad reikės mums naujų poligonų, tai šią vietą mes ir paliesime, bet kada paimsime žemę. Ir derlingą galime paimti. Žmonės bijos, nes kai kurie statosi namus, galvos, kas nors ateis ir kada nors pasakys, čia turi būti poligonas. Aš tikrai… Galvokime, galbūt kitaip galėtume išspręsti tuos klausimus dėl plėtros. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.25 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straipsnių ir III dalies pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2531(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo statuto dėl Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2531. Pranešėjas – J. Razma. Kviečiu jį į tribūną pristatyti siūlomus Statuto pokyčius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš neilgą laiką čia aš stovėjau tribūnoje pristatydamas pirminį šio projekto variantą. Kaip žinome, tada buvo daug kritikos dėl vieno straipsnio. Juo buvo siūloma numatyti galimybę Etikos ir procedūrų komisijos sprendimus pakeisti Seimo nutarimais, priimtais didesne negu 71 balso dauguma. Atsižvelgęs į tą kritiką, aš parengiau antrą Statuto pataisų variantą, šios nuostatos neliko ir dabar teikiamo projekto turinyje tikrai yra labai nedaug. Iš esmės tik galimybė turėti komisijos narių pavaduotojus, kaip yra dabar dėl komitetų. Aš manau, tai yra logiška. Jei Statute yra bendra nuostata, kad komisijos dirba laikydamosi iš esmės tų pačių nuostatų kaip komitetai, tai ir šioje vietoje reikia juos sulyginti. Taip pat formalūs patikslinimai dėl to, kaip Seimo narys informuoja, kai negali dalyvauti komiteto ar komisijos posėdyje. O Etikos ir procedūrų komisijos sprendimų reikalų, kaip minėjau, nebeliečiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš suprantu, kad jūsų ta logika dėl komisijų pavaduotojų atsirado tik po to, kai porą kartų balsuodamas Seimo narys A. Bagdonas nepateisino valdančiųjų lūkesčių ir paskui buvo drožiamas savo paties partijos. Štai tada atsirado logika. Bet kur aš logikos nelabai suprantu, tai Etikos ir procedūrų komisijos narius valdančiųjų atstovus nominuoja opozicija, o opozicijos atstovus – valdantieji. Kai bus pakaitiniai nariai, aš taip suprantu, šiuo atveju jau bus tiesioginis valdymas, kai jau ne opozicija teiks pakaitinius valdančiųjų atstovus, bet tiesiog jau patys valdantieji. Čia logikos aš nesuprantu, nes vis dėlto reikėtų išlaikyti komisijos formavimo tvarką. Nes tikrai dalyvaudamas pakaitinis Seimo narys labai daug gali padaryti su tuo savo balsu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto, kiek aš prisimenu, projekte yra parašyta ta pati pavaduotojų delegavimo tvarka, kaip ir tikrųjų komisijos narių. Tiesiog gal mes abu atidžiai dar kartą perskaitykime, kaip ten parašyta. Jeigu yra kitaip, tikrai reikia pataisyti tą vietą, nes, aišku, principas ir dėl narių, ir dėl pavaduotojų turi išlikti tas pats. O aš neįsivaizduoju, kad Liberalų sąjūdžio frakcija uždarytų A. Bagdoną kur nors, iš kur jis negali pabėgti, ir deleguotų į komisiją pavaduotoju kitą narį. Be to, jei ir paliksime Liberalų sąjūdžio frakcijai deleguoti tą pavaduotoją, turbūt jie kito tokio kaip A. Bagdonas vis tiek nesuras. Čia esmės nekeičia.
PIRMININKAS. Dėkui. Tikiuosi, paskaitysite bendrai tą vietą. Klausia R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas Jurgi, jūsų rūpestis dėl Etikos ir procedūrų komisijos narių tikrai perteklinis. Noriu patikinti, kad patys stipriausi ir ištvermingiausi yra deleguoti į Etikos ir procedūrų komisiją ir visada dalyvauja posėdyje. Ir būtinumo dėl tų pakaitinių tikrai nereikia. Kaip tik sukuriame tą regimybę, kad valdantieji taip bijo, jog tų šešių balsų nebus Etikos ir procedūrų komisijoje ir balsavimas dėl kokio nors Seimo nario elgesio svarstymo lems jų nenaudai. Vis dėlto nebalsuosiu už šią siūlomą Statuto pataisą. Dar noriu paklausti dėl Seimo narių dalyvavimo posėdžiuose įspėjimo. Dažniausiai ligos neplanuoji, dažniausiai tik dėl jos negali dalyvauti posėdyje. Jeigu dalyvauji renginyje, tai turi gauti frakcijos leidimą arba komiteto siuntimą, tada informuojama Etikos ir procedūrų komisija ir taip pateisinamas yra Seimo nario nedalyvavimas kuriame nors iš Seimo posėdžių. Bet informuoti prieš savaitę tik dėl ligos, aš suprantu, galiu. Tai kaip tu gali suplanuoti tą susirgimą net prieš savaitę? Tai irgi negaliu palaikyti ir tos dalies Statuto pakeitimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, ten jūs paskaitykite viską iki galo. Yra pasakyta: negalint informuoti iš anksto, savaitę po to tą galima padaryti. Ten gana normaliai, man atrodo, viskas surašyta ir nėra kokių nors neįveikiamų pasunkinimų Seimo nariui. Tiesiog turi būti tvarka ir komiteto pirmininkas vis dėlto turi žinoti, kas gali dalyvauti, kas negali, ar turės kvorumą. Tie dalykai turi būti Statute aprašyti. Jeigu jūs kur nors matote dar problemų dėl to informavimo, siūlykite savo variantus, bet ten tikrai yra pridėta išlyga, kad, negalėdamas informuoti, savaitę po to praneša, dėl ko negalėjo dalyvauti.
O dėl Etikos ir procedūrų komisijos aš nesiūlau tų pavaduotojų, tik, Etikos ir procedūrų komisija, jūs čia nesureikšminkite. Yra ir kitos svarbios komisijos, ir Antikorupcijos komisija. Etikos ir procedūrų komisija, žinoma, buvo atvejų, vienas komisijos narys serga ir galbūt reikėjo jį pavaduoti. Dabar linkėčiau opozicijai vis dėlto greičiau surinkti parašus, jeigu čia mes visi norime elgtis korektiškai, kad būtų vietoj S. Šedbaro paskirtas kitas komisijos narys. Čia taip galima nieko nedaryti ir įsivaizduoti, kad įtvirtiname tą persvarą, bet, tikiuosi, ta situacija neprivers iš naujo formuoti Etikos ir procedūrų komisijos, jeigu ji toliau taip tęsis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi klausimai atsakyti. Ačiū pranešėjui. Dabar pasisakymai. Už kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų nemanau, kad pavadavimo neturėtų būti ir komisijose. Turėjau blogą patirtį dirbdamas Peticijų komisijoje, pirmininkaudamas, kuomet vienu metu buvo išvažiavę į komandiruotes nemažai žmonių. Peticijų komisija dirba taip, kad iš anksto planuoja savo posėdžius. Kadangi reikia sukviesti asmenis, mes prieš pusantros savaitės arba prieš dvi savaites siunčiame laiškus ir prašome atvykti į Peticijų komisijos posėdį, nes reikės dalyvauti. Šiuo atveju buvo tam tikrų problemų, tai yra teko atšaukti ir atsiprašyti visų žmonių, kadangi tuo metu niekas negalėjo vienas kito pavaduoti. Šiuo atveju nematau nieko blogo, jeigu bus pavadavimas tose komisijose, tikrai to reikia. Nesakau, kad tai būna nuolatos, bet būna tokių atvejų, kuomet komisijos turi taip pat dirbti, nes jos dirba suplanuotai, ypač suplanuotai kviečia į posėdžius asmenis. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami per balsuoti numatytą laiką.
14.33 val.
Įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ Nr. XIV-1680 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2561 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl Reglamento įgyvendinimo“ projektas. Pranešėjas A. Kupčinskas. Kviečiu jį pristatyti įstatymo projektą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, teikiu projektą dėl rinkos sąlygų suvienodinimo energetikoje. Projektas susijęs su biokuro katilinėmis, kogeneracinėmis, kurios gamina elektrą. Praėjusiais metais, praėjusioje sesijoje gruodžio mėnesį, Europos Komisijai nustačius viršutinę ribą, tai yra 180 eurų už megavatvalandę (aišku, tuomet buvo visai kita situacija), buvo numatyta viršutinė riba. Tačiau ji buvo numatyta iš atsinaujinančių energetikos šaltinių gaminamai elektrai, apimančiai saulės elektrines, vėjo elektrines, taip pat biokuro kogeneracines elektrines. Buvo didelė skuba ir nebuvo pasižiūrėta, kad vis dėlto tos sąnaudos yra gana skirtingos. Jeigu galima sakyti, kad vėjas ar saulė nekainuoja, jie yra ar nėra, tai biokurą visada reikia sudoroti, jį atsivežti ir tos sąnaudos dažnai atsivežamos ir paskui pagaminta elektra gerokai viršija 180 eurų už megavatvalandę.
Reikia pasakyti, kad taip, problema gal apima tiktai 1 % rinkos dalyvių. Yra apie 57 tokios įmonės. Galima paminėti Panevėžio nuotekų valymo įrengimus, Šiaulių termofikacinę, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro elektrinę, Marijampolės sąvartyno elektrinę, tačiau dažnai jos sprendžia, ar apskritai gaminti elektrą, nes kai nepapuoli į tą nustatytą ribą, tiesiog elektra negaminama, o Lietuva dengia tą trūkstamą elektros kiekį leisdama gaminti kogeneraciškai iš pačių dujų. Čia išeina paradoksas. Čia jau nėra nustatyta viršutinė kainos riba.
Atsižvelgdamas į tai aš dar taip pat noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, investicijos, jeigu pasižiūrėtume į 1 megavatą, tai 1 megavatas saulės elektrinės kainuoja beveik 1 mln. – 0,8 mln., 1 megavatas vėjo elektrinės – 1,4 mln., biokuro ir biodujų – jau 4,5. Vėl matome, kad išties tų biokuro katilinių, kurios veikia, nors ir gamina tiktai iki 1 % elektros energijos, situacija nėra tolygi ir tapati saulininkams ar vėjininkams. Trumpai būtų tiek.
Galėčiau dar išsiplėsti ir daugiau faktų ir skaičių pateikti, bet, jeigu bus pritarta po pateikimo, aš ir kiti kolegos, su kuriais esame bendri iniciatoriai, prašytume dar ir Vyriausybės išvados. Kaip Teisės departamentas sako, būtų gerai dar gauti ir VERTʼo, jis ir vertintų tas visas sąnaudas, jeigu būtų pritarta, ir Konkurencijos tarybos. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Savaime suprantama, turbūt gaminant bet kokią produkciją ar tą pačią energiją kaštai turi būti tokie, kad padengtų sąnaudas. Savaime suprantama, tokio produkto realizuoti niekada negali. Tačiau klausimas, kaip tas įstatymas padės, jeigu, tarkim, kaina bus didesnė? Vis tiek turbūt kažkaip reikės tą energiją parduoti ir ne visada taip bus, kad galbūt bus dideli kriziniai momentai, kaip būdavo, kai galėdavai užsidirbti iš keliasdešimt kartų brangesnės energijos? Iš tikrųjų ar tikrai padės, o gal reikia ir kitų kokių nors svertų, tarkim, kaip padėti toms jėgainėms ir konkuruoti? Tarkim, galbūt kokius nors kitus kriterijus dalyvaujant pardavime taikyti? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Man teko diskutuoti su Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos atstovais ir apie tai kalbėjome, bet jie būtent ir mato tokį būdą, kad jis galėtų pagelbėti. Kitų receptų, sakykime, jie kol kas nemato. Aišku, reikia pripažinti, kad kogeneracija iš biokuro jau turbūt yra nueinantis etapas, nes ir patys skaičiai rodo, kad tiktai 1 % elektros energijos pagaminamas šiuo būdu. Turbūt ateitis yra ir saulės, ir vėjo, ir kitos kogeneracinės, bet aš manau, kad reikia atliepti jų lūkesčius ir tai, ką jie sako, kad rinkos sąlygos nėra adekvačios ir tapačios.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, biokuro pilni miškai. Mes ne kartą esame šita tema diskutavę ir būtent dėl šilumos klausimo, nes nemažai katilinių naudoja biokurą. Tikrai, tuo labiau atpigina šilumą. Bet kadangi čia yra kalbama apie elektrą, tai iš tikrųjų sąnaudos, man atrodo, didelės ir pakankamos toms įmonėms gaunant biokurą. Tuo labiau kad kiti biokuro šaltiniai jau užsidarė. Aš manau, gal galėtume kalbėti ir apie didesnį valstybės dėmesį biokuro gamybai, būtent urėdijoms. Seniau jau mes kalbėjome apie tai, kad galėtų tikrai gauti technikos: biokuro malimo mašinų, skiedrovežių ir panašiai, kur paskui valstybei atneštų naudą ne tik šituo, bet ir kitu atveju – dėl šilumos gamybos. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Jūs visiškai teisus, bet, kaip ir paminėjau, rinkos dalyviai renkasi, kur investuoti. Jeigu tu nori investuoti į biokuro gamybą, tai 1 megavatas tau atsieitų maždaug 4,5 mln. Jeigu tu investuoji į saulės ar vėjo elektrines, tai tau 1 megavatas kainuoja 1,4 arba 0,8 mln. investicijų. Tai yra skirtumas ir tas investavimas į biokuro kogeneracines jėgaines yra gana rizikingas, galima sakyti, ir gal nėra toks patrauklus. Gal dėl to tos kogeneracijos iš biokuro yra tik 1 % Lietuvoje ir tai daugiausia susiję su sąvartynais, RATC’ais ir kitomis įmonėmis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų norėtų šnekėti R. Vaitkus, bet jo salėje nematau. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.40 val.
Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2387 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Architektų rūmų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – A. Gedvilienė. Kviečiu ją į tribūną.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teikiu Architektų rūmų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą. Jeigu labai trumpai apie esmę, mes praeitoje sesijoje darėme daug parlamentinių kontrolių ir pastebėjome, kad tiesiog yra susiklosčiusi tokia situacija, kad aukščiausiasis Architektų rūmų subjektas, tai yra susirinkimas, renka architektą vadovą, rūmų vadovą, dažniausiai tai yra praktikuojantis architektas, turintis didelį autoritetą bendruomenėje, ir tas Architektų rūmų vadovas turi atlikti visas administracines pareigas Architektų rūmų administracijoje.
Tai mes tiesiog nusprendėme, kad nesusidarytų tam tikrų regimybių, kad Architektų rūmų pirmininkas viršija savo įgaliojimus arba galimai daro sprendimus, palankius jam pačiam, kad tokių situacijų tiesiog būtų išvengta, toks praktikuojantis architektas turėtų galimybę skirti administracijos vadovą ir pats nespręstų administracinių klausimų. Tokiu būdu mes išspręstume tas problemas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, kaip jūs pakomentuotumėte 2020 metų Konstitucinio Teismo aiškinimą, kuriame jis abejoja šitomis visomis nuostatomis? Jo nuomone, bet kuris rūmų narys, išrinktas į rūmų vadovo poziciją, nebegalėtų vykdyti rūmų pirmininko funkcijų. Vienas dalykas.
Antras. Praeitą savaitę Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas pristatė ir visi pritarėme, pavyzdžiui, vienos komisijos pirmininkei leidome dirbti ir mokslinį pedagoginį darbą. Paprastu būdu tai išsprendėme. Ar čia panašiai nebuvo galima, paprasčiau tai padaryti?
Tie du dalykai. Kaip vertinate Konstitucinio Teismo nuostatą?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gal galite patikslinti konkrečią nuostatą, dėl ko? Dėl Architektų rūmų?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip. 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime sakė, kad šita nuostata vertinant atestuotus architektus prieštarauja Konstitucijos kai kuriems straipsniams. Ar jūs nesidomėjote tuo dalyku?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, nebuvo mūsų parlamentinės kontrolės objektas nagrinėti Konstitucinio Teismo nutarimus. Mes tiesiog vertinome pavyzdžius esamos situacijos, kai architektų vadovas dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, tarkime, projektuoja, kartu reguliuoja tam tikrus teisės aktus, vykdo atestaciją, valdo administraciją. Susidaro toks įspūdis, kad kai kurie sprendimai gali būti susiję su paties rūmų vadovo priimamais sprendimais, kurie gali atsiliepti jam pačiam palankiai arba nepalankiai. Tai tam, kad išvengtume tokių situacijų, reikia atskiro žmogaus, kuris būtų už tai atsakingas, o Architektų rūmų vadovas nusišalintų nuo tokių situacijų. Tokiu būdu mes tiesiog tų regimybių išvengtume.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama kolege, jūsų pataisa yra labiau kosmetinė, tai yra tokia, kuri tiesiog neveiks. Mes galime daryti tai, galime daryti dar kažką panašaus. Jeigu rūmų vadovas ir nusišalins nuo sprendimo, sprendimą priims administracijos direktorius, kurį tas rūmų vadovas skiria. Tai yra interesų konflikto situacija visiškai neišspręsta. Kodėl jūs iš esmės nesprendžiate rūmų problemų? O problema yra ta, kad tiek regioninėse architektų tarybose veikiantys architektai, tiek rūmų vadovybėje veikiantys architektai neturėtų turėti galimybės dirbti rinkoje ir projektuoti, kaip yra Advokatų rūmuose. Advokatų rūmų vadovas nedirba kaip advokatas, negali praktikuoti advokatų veiklos, kad nešališkai atstovautų advokatų profesiniam interesui. Lygiai tas pat ir dėl Architektų rūmų. Yra ši problema ir yra privalomos narystės problema. Tų irgi jūs nesprendžiate Architektų rūmų problemų. O ši pataisa yra kosmetinė ir bus neveikianti. Todėl nemanau, kad jai reikia pritarti. Galime pritarti, galime nepritarti, bet ji nieko neišspręs.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Jūs turbūt žinote, kad rūmų narių susirinkimas renka rūmų vadovą. Rūmų nariai, natūralu, renka kompetentingą, autoritetingą atstovą. Dažniausiai tai yra praktikuojantis architektas. Nėra taip, kad mes turėtume daugybę architektų, kurie gerbiami architektų bendruomenėje, bet nepraktikuoja. Tai šiuo būdu mes stengiamės Architektų rūmams suteikti galimybę turėti tą vadovą, kuriuo pasitiki bendruomenė. Kita vertus, nuo jo atitraukti administracines funkcijas, kurios yra numatytos įstatyme.
Dabar dėl privalomos narystės, na, taip veikia savivalda. Jeigu mes kalbame apie didesnę architektų atsakomybę už projektuojamus objektus, jie turi dalyvauti šioje sąjungoje, nes mes jau nusprendėme, kad architektų profesija bus savireguliacinė. Kai tai nusprendi, faktiškai kito kelio, kaip tik privaloma narystė, nėra.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mano nuomone, kad tada nereikia rinkti tokio Architektų rūmų pirmininko, kuris neatsisako praktikuoti, kuris toliau nori praktikuoti. Nori praktikuoti, nekandidatuok. Nes tada tikrai negali būti… nešališkai atstovauti rūmams, nešališkai pirmininkauti. Kaip ir Teisės departamentas rašo, jis turi tada teisę bet kokiu atveju, net ir pasamdžius tą direktorių, bet tas… gauti informaciją su asmens duomenimis apie įvairius procesus, ir to skaidrumo jūs vis tiek neužtikrinsite.
Aš labai abejoju tada tokio pakeitimo reikalingumu. Faktiškai, aš net sakyčiau, tada tas konstitucingumas šio projekto, nors Teisės departamentas nieko nerašo, jie tik apie reglamentą mini, bet vis tiek…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …to efekto jūs nepasieksite, mano įsitikinimu. Nes tada tegul žmonės, kai…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kurie pasiryžta pirmininkauti, tada… Aš suprantu, kad pelningiau dirbti, praktikuoti kaip architektui. Arba tu vykdyk administracinį darbą, arba tu praktikuok. Bet negali būti ant kelių kėdžių.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Sutikite, kad šis įstatymo projektas yra, kaip čia, einantis link problemos sprendimo. Nes dabar yra tokia situacija, kai ir praktikuoja, ir yra rūmų vadovas su visomis įstatymo pavestomis funkcijomis. Mes bandome ieškoti sprendimų ir galvojame, kad tai vienas iš jų. Na, o architektų bendruomenei pasakyti, kad jūs išsirinkite tik tokį, kuris nepraktikuoja, sudėtinga pasakyti. Mes neturime galimybių pasiūlyti turbūt ir konkurencingą atlyginimą, kad žmogus išeitų iš praktikos ir pereitų tik į rūmų administravimą, į rūmų vadovavimą ir atstovavimą. Šiuo atveju mes sprendžiame situaciją pagal tą situaciją, kokią mes turime visoje valstybėje. Mes negalime pasiūlyti konkurencingų atlyginimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dėl motyvų prieš kalbės A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Na, gerbiami kolegos, mes kalbame ne apie šiaip profesinę kažkokią savivaldą, bet mes kalbame apie profesinę savivaldą, kuriai mes savo sprendimu suteikėme nemažai viešojo administravimo funkcijų ir įgaliojimų. Ir yra labai svarbu, kad tokiai profesinei savivaldai vadovautų asmenys, neturintys interesų konflikto. Kai institucijos, tokios profesinės savivaldos, vadovas yra praktikuojantis architektas, jis neišvengiamai turi interesų konfliktą. Kai tokios institucijos struktūriniuose vienetuose kaip regioninės architektų tarybos veikia architektai, kurie irgi dalyvauja rinkoje, yra aibė situacijų, kai tie patys regioninių architektų tarybų architektai dalyvauja konkursuose, pralaimėję konkursus paskui per regionines architektų tarybas vertina tuos darbus, kuriems jie pralaimėjo. Spėkit, kaip jie įvertina tuos darbus? Tiesiog sustabdo tų projektų eigą todėl, kad pralaimėjo konkursus. Taip, beje, Konkurencijos taryba yra išaiškinusi, kad toks veikimo modelis prieštarauja konkurencijos principams, laisvos konkurencijos principams. Aplinkos ministerija turi tuos Konkurencijos tarybos išaiškinimus ir niekaip į juos nereaguoja, ir nieko nedaro.
Gerbiamieji, tai, ką mes dabar svarstome, yra figos lapelis, kuriuo bandoma prisidengti, neva mes čia kažką skaidriname, bet realiai mes šnekame apie pataisas, kurios nieko neišspręs. Kas iš to, jeigu tas pirmininkas nusišalins, o jo paskirtas administracijos vadovas priims sprendimus? Kaip, jūs įsivaizduojate, tai veiks praktikoje? Praktikoje tai veiks taip, kad tas administracijos vadovas vis tiek padarys tą patį, ką būtų padaręs institucijos vadovas. Kodėl Advokatų rūmuose jų vadovas turi nusišalinti? Todėl, kad Advokatų rūmai irgi turi viešojo administravimo tam tikras funkcijas ir labai svarbias funkcijas. Lygiai tas pats ir su Architektų rūmais. O ta privaloma narystė yra didžiausias absurdas, kuris buvo kažkada panaikintas ir kurį mes paskui grąžinome, kuris nepadeda profesinei savivaldai tobulėti, o priešingai – ją verčia regresuoti, nes jeigu profesinė savivalda kuria pridėtinę vertė joje dalyvaujantiems asmenims, jie ir patys suinteresuoti joje dalyvauti ir dalyvauja. O jeigu profesinė savivalda tampa represiniu įrankiu, tada reikia tokių dalykų kaip privaloma narystė.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, profesinė savivalda yra būtent vakarietiškos visuomenės bruožas, gildijos, luomai, bendri standartai ir visa kita yra atitolimas nuo valstybės vertikalės. Tai kuo toliau į Vakarus, tuo daugiau profesinių savivaldų, tuo daugiau privalomos narystės jose. Ir vienas iš pavyzdžių yra vokiškas, kur net visos įmonės yra priverstos būti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, arba Chambers of Commerce, privalomais nariais, net įmonės privalo būti. Mes nuosekliai vystome tą profesinę savivaldą. Pernai metais po įvairių Konstitucinio Teismo nutarčių pataisėme daug viešųjų ir privačių interesų konfliktų rūmų veikloje, čia dar vienas pataisymas. Na, su branda ateis tikrai didesnė kokybė, nes kai pasižiūriu, kaip valstybė atestuoja kitus specialistus, kartais yra baimės, kad valstybės rankose atestavimas irgi gali tapti kieno nors politiniu įrankiu. Čia profesinė bendruomenė yra gana plati, sveikinu naują rūmų pirmininką, išrinktą praeitą savaitę, rekordinis visuotinis susirinkimas, Kaune susirinko virš 500 architektų. Rūmai bręsta, bręsta bendruomenė ir standartas kyla, su parklupimais, bet tikrai į gerąją pusę. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Apsispręsime balsuodami vėliau.
14.53 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-887(4)VK, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-888(4)VK (pateikimas)
Dabar 2-6.1 ir 2-6.2 klausimai – Miškų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektų paketo pateikimas. Kviečiu J. Baublį į tribūną pateikti šiuos projektus.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Miškų įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Įstatymų projektai parengti siekiant, pirma, sudaryti sąlygas lengviau planuoti ir vykdyti veiklą miško žemėje įrengiant nedidelės apimties inžinerinius tinklus; antra, numatyti, kad dalis į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių už parduotą medieną būtų skiriama savivaldybėms keliams tvarkyti; trečia, numatyti, kad privačių miškų valdytojai moka 5 % atskaitymus už atliktus plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną; ketvirta, papildyti sąrašą bendrųjų miškų ūkio reikmių, kurioms finansuoti naudojamos iš privalomųjų atskaitymų gautos lėšos.
Šiuo metu miško žemėje galima įrengti tik miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ar įrenginius, norint įrengti inžinerinius tinklus, kurie nepriskirti prie miško infrastruktūros, visais atvejais miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo.
Įstatymų projektais siekiama įtvirtinti, kad miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai. Į 10 metrų plotį taip pat būtų įskaitomas inžinerinių tinklų apsaugos zonos plotis. Jei inžinerinis tinklas su jam nustatyta apsaugos zona viršytų 10 metrų plotį, kaip ir šiuo metu, turėtų būti vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
Siūlomi pakeitimai išspręstų atliekų konteinerių, apšvietimo stulpų statymo problematiką ir kitą problematiką. Pagal šiuo metu galiojantį Miškų įstatymą miškų savininkų sumokami mokesčiai už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką yra įtraukiami į valstybės biudžetą ir naudojami tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti. Savivaldybių biudžetų šios lėšos nepasiekia.
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad dalis į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių už parduotą medieną būtų skiriama savivaldybės vietinės reikšmės kelių tvarkymui. Tai būtų finansinė parama savivaldybėms ir suteiktų daugiau aiškumo tiek verslininkams, tiek ir žmonėms. Jie žinotų, kur kreiptis dėl miškavežių sugadintų kelių. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2021 metais iš privalomųjų 5 % atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką buvo surinkta 13 mln. 350 tūkst. eurų. Privačių miškų savininkai sumokėjo 4,4 mln. eurų, valstybinių miškų valdytojai – 8,8 mln. eurų.
Įstatymo pakeitimu siūloma numatyti, kad valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 % atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5 % atskaitymai. Atlikus plynus kirtimus, nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną surenkamos sumos paskirstomos taip: 50 % į valstybės biudžetą ir 50 % į savivaldybės, kurioje kertamas miškas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.
Taigi, gerbiami kolegos, prašau įstatymo projektams po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tikrai jūsų projekte yra pasiūlyta daug gerų dalykų. Jūs gal čia visų jų ir neatskleidėte trumpame pristatyme, bet man daugiausia abejonių tai dėl tų skirtingų 5 % ir 15 % atskaitymų nuo parduotos žaliavinės medienos. Vis dėlto ir Valstybinė miškų urėdija dirba kaip komercinė įmonė ir tuos 15 % ji iš esmės mintyse turės priskaičiuoti prie pardavimo kainos, o privatininkai tik 5 %. Ar čia neiškreipiama konkurencija? Ar jūs derinote su Konkurencijos taryba savo projektą ir ar neprieštarautumėte, kad dabar Seimo sprendimu būtų paprašyta ir Konkurencijos tarybos išvados dėl jūsų projekto šitos nuostatos?
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už labai gerą klausimą. Aš tik noriu priminti, kad pagal šiuo metu galiojantį Miškų įstatymą, taigi, cituoju: „Valstybinių miškų valdytojams dabar galiojančiame Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyti privalomi 5 % atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir 3 dalyje numatyta 10 % privalomieji atskaitymai bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti.“ Taigi procentai nesikeičia. Tiesiog yra sudedama 10 % ir 5 % ir gaunama 15 %. Nei privatiems miško savininkams, nei Valstybinei miškų urėdijai procentai nėra keičiami. Keičiamas tiktai paskirstymas tų procentų. O būtent Aplinkos ministerijos, nes būtent Aplinkos ministerija prisidėjo prie šio projekto parengimo, paprašė, kad būtų sujungti tie procentai, neišskirta 10 % ir 5 %, o pateikti kaip vienas procentas – 15 % atskaitymai.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, sakykite, kokie motyvai jus paskatino privačių miškų savininkams taikyti mokesčio įnešimus tik nuo plynų kirtimų. Ir ar nesvarstėte valstybiniams miškams taikyti ne nuo pajamų, o nuo pelno, nes, tarkime, skirtingi dalykai – pajamos ir pelnas. Kitą kartą pelno gali būti labai nedaug, o pajamos didžiulės. Tai dėl to mokesčio sumažėja pelnas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Kodėl yra pasirinkta tik nuo plynų kirtimų, mano manymu, kad vis tiek plynuose kirtimuose daugiausia gaunama medienos ir būtent tais keliais išvežamas didžiausias kiekis, tai vienas momentas.
Antras, galbūt tai paskatintų būtent savininkus nevykdyti plynų kirtimų, bet atitinkamai atrankinius, retinimus ir panašiai. Tikiuosi, kad tai prisidės prie plynų miškų kirtimų sumažinimo.
O jūsų paminėti, kodėl nuo pajamų, o ne nuo pelno. Dar kartą pakartosiu, kad nekeičiame kitų, iš anksčiau galiojančių nuostatų, tiesiog pagrindinė nuostata dėl tinkamo paskirstymo, kad būtent ir savivaldybėms atitektų galimybė disponuoti šitomis lėšomis, nes būtent didžiausia problema atsiranda, kai išvežama mediena, miškavežiai sugadina kelius, verslininkai sumoka nemažą mokestį – 5 % nuo pajamų, ir dar iš jų reikalaujama, kad sutvarkytų sugadintus kelius. Kai šitos lėšos pateks į savivaldybės biudžetą, būtent savivaldybė galės sutvarkyti tuos kelius ir nebus tokia dviguba našta verslininkams, o gyventojai žinos, į ką kreiptis, kad keliai būtų pravažiuojami.
Didžiausia problema ta, kad vieni kitus kaltina, kad savivaldybė neužtikrina geros kelių būklės, o verslininkai negali turėti dvigubų išlaidų – mokėti nemažus mokesčius ir dar tvarkyti kelius po savęs.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, džiaugiuosi, kad girdite Lietuvos savivaldybių seniūnių asociacijos žodį, kad užregistravote, ir, man atrodo, šitas projektas yra tikrai naudingas ir teisingai parengtas. Nes būtent, kaip ir minėjote, vežant miškavežiais tiek privatiems kirtėjams, kuriems numatyta 5 %, ir paskui teisingai juos 50 ir 50… Tiek valstybinės miškų urėdijos veža ir miško keliais, o paskui veža į pagrindinius kelius savivaldybės keliais, kurie irgi gadinami, o paskui savivaldybė turi atstatyti savo lėšomis, nes kito būdo tiesiog nėra.
Tikrai džiaugiuosi, man tik dėl tų pačių 10 metrų juostų, kur yra, jūs minėjote, kad gerai būtų, kad būtų galima statyti konteinerius, kabelius, kažkokius dalykus. Bet jos vis tiek turėtų būti jau esamos, ar jūs galvojate ir apie planuojamas tas juostas ateityje, pavyzdžiui, prie infrastruktūrinių objektų, jeigu kas nors kuriasi, ar jūs tik esamas turite omenyje?
J. BAUBLYS (LSF). Aš manau, ta nuostata galiotų ne tik esamiems, bet ir naujiems įrenginiams. Iškilus poreikiams, įrengti tą infrastruktūrą, aš manau, čia tiktų ir dviračių takams, ir, ką minėjau, šiukšliadėžėms, be abejo, jos būtų naujos įrengiamos. Gyventojai nesupranta, kai šalia kelio negali pastatyti savivaldybės šiukšliadėžių, kurios truputį toliau ir nuo gyvenamųjų namų, ir panašiai. Tokias problemas, gal ir smulkias, padėtų išspręsti. Taip pat naudodamasis proga noriu informuoti, kad ir šį įstatymo projektą, aišku, prieš tai buvusį variantą, 35 kolegos yra pasirašę, tarp jų ir jūs. Ačiū už palaikymą, ačiū už tuos parašus ir iniciatyvas. Tikiuosi, kad bus priimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už kalbės A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiame įstatymo projekte tikrai yra koreguotinų dalykų, tai galima sutvarkyti svarstymo stadijoje. Tačiau šiandien Lietuvos savivaldybės, tvarkydamos savo viešąją infrastruktūrą, susiduria ne tik su biurokratiniais iššūkiais, bet ir su papildomomis sąnaudomis. Nesuprantama yra, kuomet savivaldybės, norėdamos rekonstruoti dviračių takus, pėsčiųjų takus, galų gale norėdamos įrengti požeminį konteinerį gyventojams, jei yra miško žemė, privalo rengti detaliuosius planus, rengti išmiškinimo procedūras ir sumokėti kompensaciją valstybei. Savivaldybė turi sumokėti kompensaciją valstybei už tai, kad nori rekonstruoti dviračių taką, kad nori įrengti požeminius konteinerius, kad nori sutvarkyti pėsčiųjų takus. Man atrodo, čia yra visiška nesąmonė, taip paprastai tariant. Man atrodo, kad šiuo įstatymo projektu tikrai galima tuos dalykus sutvarkyti, pagreitinti visas procedūras, stringančias savivaldybėse, ir sumažinti finansinę naštą. Ačiū. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime balsavimo laiku.
15.07 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1718 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Miškų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1718. Kviečiu L. Jonauską į tribūną jį pristatyti.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, projekto tikslai yra labai aiškūs ir paprasti. Tai yra padidinti miškingumą ir paskatinti žemę naudoti pagal jos paskirtį. Pagal dabartinį galiojantį reglamentavimą, ne miško ūkio paskirties žemė, apaugusi savaiminukais, gali būti inventorizuojama ir priskirta miškui, jei pasiekia 20 metų amžių ir iki to laiko dar atitinka miškui nustatytus kriterijus. Tačiau tuo atveju, jei, tarkime, Nacionalinė žemės tarnyba dėl apleistos žemės, dėl jos apleidimo, nedirbimo, nenaudojimo pagal paskirtį gali grasinti baudomis, tai paskatina žemės savininkus iškirsti tuos savaiminukus. Tai tęsiasi kas 20 metų. Priėmus Miškų įstatymo pataisas 2012 metais, atsirado tas 20 metų terminas, bet, kiek man teko kalbėti su specialistais, tas terminas yra nukabintas, vaizdžiai tariant, iš lubų, jis nėra niekaip logiškai pagrįstas. Buvo motyvuojama tuo, kad žmonės yra išvažiavę į užsienį, sunku juos surasti, nėra komunikacinių priemonių ir taip toliau. Dabartinės priemonės leidžia labai greitai ir efektyviai pasiekti visus žemės sklypų savininkus ir taip informuoti apie tai, kad jų žemė, jei jie nesiims kitų priemonių, tuoj gali būti apskaityta, inventorizuota kaip miškas.
Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba savo žinioje turi beveik 38 tūkst. hektarų, apaugusių medynais. Jei ta žemė būtų inventorizuojama kaip miškas, ją būtų galima paversti mišku, atiduoti valstybės įmonei Miškų urėdijai ir taip jau tvarkyti kaip mišką, įsigaliotų atskiras miškų apsaugos statusas, kur kas griežtesnis, taip paskatintume miškingumo didėjimą šalyje. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, jūsų gražus tikslas miškingumą didinti, bet, man atrodo, pasirenkamos priemonės kaip tik bus miško žemės paskirties chaoso įvedimo priemonė. Jūs pasirenkate dvigubai mažinti medžių amžių, o net iki 15 metų medžiai priskiriami tokiems pramoniniams, biokurui naudoti, plantaciniams miškams.
Antras dalykas. Mes turime žmonių, kurie kaimiškoje vietovėje žemės ūkio paskirties žemėje turi asmeninius ūkius. Būna, taip atsitinka, kad jeigu neišnuomoja ūkininkui arba išvyksta, kaip sakyti, į užsienį, jie apželia tais krūmokšniais. Ateityje žmonės gal sutvarkytų tą žemę? Jie moka už tai, kaip už blogai prižiūrimą žemę, papildomą mokestį, bet tai yra žemės ūkio paskirties žemė, kuri ir ūkininkų paraginimu dažniausiai tokia tampa ateityje. Dabar žiūrėkite, vidury tokių nedidelių sklypų turėsime padrikus mažus sklypelius…
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …su mišku. Man atrodo, netinkama priemonė. (Šurmulys salėje)
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gėlės M. Majauskui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Rimties salėje. Atsakymas į klausimą. Man atrodo, leiskime atsakyti dabar.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Atsakysiu į klausimą. Iš tikrųjų teisingos pastabos, bet, kaip ir minėjau, tikslai yra paskatinti miškingumo augimą. Man atrodo, yra kiekvienos partijos programose miškingumo augimas užsibrėžtas, tik galbūt skirtingi procentai ir skirtingu lygiu yra tai, kiek ir kas nori, planuoja pasiekti. Bet kalbu apie tą laisvą valstybinę žemę, kuri įtraukta į laisvos valstybinės žemės fondą. Tai šiandien šios valstybinės žemės mes turime 38 tūkst. hektarų žemės, kur galėtų jau būti dabar miškas. Nebereikėtų laukti dar penkerių, ketverių, trejų metų, būtų galima inventorizuoti ir jau prižiūrėti, tvarkyti kaip mišką ir taip kelti jo ekonominę vertę. Tai iš karto susiejama ir su ekonomine nauda, kurią valstybė gaus iš to miško ateityje.
Kitas dalykas – panaudoti žemę pagal paskirtį. Kaip ir sakiau, ta žemė nenaudojama arba tiesiog apleista ir neduoda jokios naudos nei žemės savininkui, nei valstybei. Jeigu ta žemė būtų dirbama, tai būtų kuriama pridėtinė vertė ir valstybei, ir jos savininkui. Tas apleidimas ir jos kirtimas kas dešimt ar 15 metų biokurui iš tikrųjų visiškai nėra efektyvus variantas. Biokuro galima gauti iš tikrųjų iš valstybės miškų ir rezervas biokurui valstybiniuose miškuose yra tikrai labai didžiulis.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar aš teisingai supratau, kad iš principo čia būtų įvedamas tam tikras imperatyvas, tai yra jeigu savininkas neprižiūri žemės, ji apauga tam tikrais želdiniais, tai po dešimties metų automatiškai žemės ūkio paskirties bus įtraukiama į miško paskirties žemę, o anksčiau pats savininkas galės deklaruoti, kad žemė – miško paskirties žemė. Klausimas yra toks: ar čia dėl to, kad nebūtų neprižiūrėtų sklypų ir ta žemės ūkio paskirties būtų dirbama, ar siekis yra didinti Lietuvoje miškų ūkio paskirties plotus?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tikslai yra du. Kaip ir minėjau, tai yra ir miškingumo didinimas, kas yra įrašyta ir į jūsų partijos, ir į Vyriausybės programą, tas yra ir mūsų politinėje programoje. Man atrodo, kad miškingumo didinimas yra visų mūsų tikslas.
Į antrą dalį irgi atsakysiu, kad šiandien ta žemė, kuri yra apleista, neduoda nei valstybei, nei žemės savininkui jokios naudos, todėl taip mes paskatintume ją dirbti. Šiuo metu reglamentavimas yra toks, kad ne miško paskirties žemės, kuriose savaiminukai užauga ir atitinka miškui keliamus kriterijus… Kaip miškas inventorizuojama yra, į apskaitą įtraukiama, kai yra 20 metų. Kaip ir minėjau, tai buvo padaryta dėl komunikacijos, kai buvo sudėtinga surasti žemės savininkus, išvažiavusius į užsienį ir taip toliau. Dabartinės komunikacinės priemonės tikrai leidžia pasiekti žemės savininkus labai greitai ir informuoti juos apie tai, kad jų žemė gali būti į apskaitą įtraukta kaip miškas. Tada tas gyventojas, tas žmogus imtųsi atitinkamų priemonių arba apsispręstų, ar savo žemėje nori turėti mišką, ne šiaip savaiminį, bet prižiūrimą, kuris duotų ateityje naudą ir orui, ir žmogui, ir valstybei, ir taip toliau, ar jis nori vystyti žemės ūkį ir užsiimti aktyvia žemdirbyste, pavyzdžiui.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Keistai skamba – naudoti žemę pagal paskirtį. Tos žemės paskirtis kol kas vadinama žemės ūkio paskirties žeme, kol iš tikrųjų neužaugo miškas. Tai normaliai ūkininkaujančios šalys saugo žemės ūkio paskirties žemę, nes iš tiesų iš to ir valstybė, ir visi uždirba kur kas daugiau. Ar nemanote, kad jūs apskritai paskatinsite žmones šiuo metu jaunuolynus iškirsti kuo greičiau, nes priešingu atveju, jeigu jie šiek tiek padels, praras žemės ūkio paskirties žemę, kurios paklausa ir kaina šiuo metu yra kur kas didesnė negu apskritai žemos kategorijos miško? Nes jūs iš esmės sakote – reikia atnaujinti, užsodinti mišku, bet tuose miškeliuose, užaugusiuose savaime, žemos kategorijos medžiai – alksniai ir kiti dalykai. Iš tikrųjų ar jūsų norai neapsivers viršun kojom? Šiuo metu turime, kad ir po dešimt metų, bet miškai galbūt kažkada susitvarkys, o šiuo atveju būsime priversti, ypač ūkininkai, kurie turi kokius nors dar neiškirstus ir nerekultivuotus sklypus, kas brangiai kainuoja, kuo skubiau bus priversti iškirsti.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Turiu atsakyti, kad pušimis, beržais savaime apaugę ir miškais virstantys žemės ūkio sklypai dažnu atveju net yra geresnės kokybės, jų užaugę medynai, negu kad pasodinti, nes ta žemė dažniausiai, jeigu buvusi žemės ūkio paskirties ir ten sodinamas, užveisiamas naujas miškas, iš tikrųjų visai yra skirtingo pobūdžio, negu jau susiformavusi. Ekosistemos formuojasi ir taip toliau. Dėl kokybės. Iš tikrųjų beržai, pušys savaime augančio miško tikrai yra ženkliai geresnės, bet kai kalbama apie baltalksnius, tai iš tikrųjų tokius miškus, arba tokias žemes, jeigu žemės savininkas nori įskaityti kaip mišką, reikia ugdyti ir tai reikia daryti profesionaliai. Jeigu nedarysi, bet kokiu atveju tas medynas, tas miškas nebus vertingas. Brandos amžių pasieks, tarkim, sulaukęs 30 metų, bus galima greičiau iškirsti, bet ekonominės naudos iš tikrųjų nebus. Čia mes kalbame apie žemės savininkus.
Tuo tarpu kitas argumentas yra labai aiškus. Šiandien Nacionalinė žemės tarnyba apdalina žemės savininkus ir grasina baudomis už tai, kad jie nenaudoja žemės pagal paskirtį, kad ta žemė yra apleista. O apleista ji tampa, kai ten atsiranda įvairių savaiminukų. Žmonės, išsigandę baudų, kai tą mišką tariamai pasiekia savaiminukais apaugusi žemė per 17–18 metų, tiesiog yra priversti nenorėdami gauti baudų nupjauti tuos savaiminukus. Tokiu būdu vėl ciklas kartosis 20 metų. Tuo tarpu, kaip ir minėjau, Nacionalinei žemės tarnybai Laisvos žemės fonde priklauso beveik 40 hektarų – 38 hektarai su viršum nenaudojamos žemės, kuri apaugusi medynais. Kuo greičiau mes tą žemę atiduosime miškų urėdijai, kuo greičiau pradėsime tvarkytis, tuo greičiau ten atsiras tvarus miškas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau paklausti tokio dalyko iš savo gyvenimiškos praktikos. Iš tikrųjų turime daugybę tokių apleistų sklypų, kurie yra apaugę savaiminiais krūmais ir medžiais būtent gyvenamuosiuose kvartaluose. Išvykę žmonės, susipirkę po daugybę sklypų. Ar ta jūsų siūloma tvarka galiotų tiktai dėl žemės ūkio paskirties žemės, nors ir tokiose gyvenvietėse gali būti žemės ūkio paskirties žemė, ar ir dėl namų valdos žemės?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Labai geras klausimas. Iš tikrųjų šita tvarka galiotų tiktai dėl žemės ūkio paskirties žemės. Nors įstatyme nėra tai parašyta, bet yra nuoroda į aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro kartu sudarytą tvarką, kurioje yra aiškiai apibrėžta, kad galioja tik dėl žemės ūkio paskirties žemės. Tuo tarpu namų valdos, daugiabučių namų statybos, pramoninėse zonose ir taip toliau žemės apskaityti kaip miško nėra įmanoma, nepaisant to, kad ji būtų apaugusi 10–20, gal net ir 30 metų savaiminukais. Tie gyventojai, kurie turi namų valdos sklypus, gali būti ramūs – šitos įstatymo projekto pataisos jų tikrai nepalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties susidaro toks vaizdas, kad jūs sekate žemės ūkio ministro K. Navicko pėdomis, bet K. Navickas užsidirbo turbūt visam laikui pievų ministro pravardę. Ar jūs nemanote, kad dirbamą žemę, kuri gali generuoti tikrai didelę pridėtinę vertę auginant kultūras, jūs paversite tokių želdynukų žeme, užuot tikrai gavus pajamų į biudžetą ir vystant žemės ūkį? Ar jūs manote, kad čia didžiausia pridėtinė jūsų siūlomo projekto vertė bus iš žemės? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kolega, gal tris ar keturis kartus pakartojau, kad įstatymo projekto tikslai yra du: vienas, paskatinti miškingumo didėjimą; antras, naudoti žemę, paskatinti ją naudoti pagal paskirtį. Kalbame apie žemės ūkio paskirties žemę. Kalbama apie tą žemę, kuri 17–18 metų nenaudojama ir apauga savaiminukais, tai yra blogis. Aš manyčiau, savininkas turėtų greičiau apsispręsti, ar nori matyti mišką. Jeigu ne mišką, tada dirbti tą žemę.
O dėl K. Navicko kelio, tai nežinau, kaip jūs jį vadinate, aš turiu savo kelią. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Už šį projektą kalbės J. Urbanavičius. Pradėkime gal nuo prieš. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš taip drąsiai nedaryčiau invazijos į žmonių privačią valdą. Jeigu iš tiesų žmogus turi 10 metų arba 12 metų mišką, kitą rytą pabudęs jis jau turės ne žemės ūkio paskirties žemę, o iš tikrųjų mišką. Gal žmogus nori rekultivuoti po kiek laiko. Aišku, rekultivavimas labai brangiai kainuoja, gal jis šiuo metu neturi pinigų.
Iš tikrųjų iš jo nusavinti mišką, kurį jis galėtų naudoti kaip žemės ūkio paskirties žemę, taip pat nežmoniška. Jeigu būtų svarstomas šis įstatymo projektas, galbūt reikėtų duoti pereinamojo laikotarpio kokius kelerius metus, kad žmonės nebūtų varomi daryti staigius veiksmus, kad tie žmonės nepradėtų dirbtinai likviduoti tuos želdynus, kurie dabar savaime užaugę. Manyčiau, vis dėlto susilaikysiu, nes, kaip ir sakiau, negalime taip elgtis su žmonėmis: vienu metu duodama 20 metų, o po kelių dienų žmogus sužinos, kad bus 10 metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės J. Urbanavičius. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, sakyčiau, galbūt leiskime šį projektą, jis ateis į Aplinkos apsaugos komitetą, jeigu reikės, mes sudėliosime saugiklius. Bet iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vis tiek bus atsižvelgiama į privačią nuosavybę, į žmones atsiklausiant ir tik tada paverčiant žemę mišku. Nes dabar sueina 20 metų, automatiškai užnešamas miškas ir tiesiog nieko negali padaryti.
Aš manau, vienas iš žingsnių. Aišku, Lietuvos miškininkystės didėjimas gali ir mažėti, ne visi žmonės norės tą mišką ten laikyti, bet galbūt valstybė pradės galvoti ir apie tam tikras kompensacijas, kad žmogui sumokėtų už miško įveisimą, už jo vertę. Tiesiog tuo keliu būtų einama.
Kolegos, aš siūlyčiau palaikyti ir mes dar galėsime plačiai padiskutuoti Aplinkos apsaugos komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl šio projekto pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 105: už – 51, prieš – 3, susilaikė 51. Nepritarta.
Kas siūlo projektą tobulinti, balsuoja už, kas atmesti, balsuoja prieš.
Balsavo 109: už – 92, prieš – 17. Projektas grąžintas tobulinti.
15.24 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2613, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2614, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2615 (pateikimo tęsinys)
Balsuojame dėl darbotvarkės 2-2.1, 2-2.2 ir 2-2.3 klausimų, tai yra Žemės įstatymo, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo projektų paketo pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 109: už – 80, prieš – 5, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai.
Dėl pirmų dviejų – Aplinkos apsaugos komitetas. Dėl Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pagrindinis NSGK. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.25 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straipsnių ir III dalies pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2531(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 114: už – 66, prieš – 20, susilaikė 28. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.26 val.
Įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ Nr. XIV-1680 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2561 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl Reglamento įgyvendinimo“ projektas Nr. XIVP-2561. Pateikimas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 112: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Supratau, kad pranešėjas siūlė taip pat prašyti Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti viskam bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
15.27 val.
Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2387 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Architektų rūmų įstatymo projekto pateikimas. Kas pritaria šiam klausimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Balsavo 115: už – 73, prieš – 2, susilaikė 40. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.27 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-887(4)VK, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-888(4)VK (pateikimo tęsinys)
Dėl 2-6.1 ir 2-6.2 klausimų paketo – Miškų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektų pateikimo – kviečiu balsuoti.
Balsavo 113: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomas pagrindinis komitetas dėl abiejų projektų Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną.
Taip pat S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi liečia biudžeto klausimus, Vyriausybės išvados prašome.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada yra prašoma. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, dar balandžio 4 dienos posėdyje svarstant Mokesčių administravimo įstatymą pagrindinis tada dėl darbotvarkės 2-7.3 klausimo, projekto Nr. XIVP-2574, turėjo būti Biudžeto ir finansų komitetas nurodytas. Galime fiksuoti bendru sutarimu, kad taip ir būtų, kaip parengtuose dokumentuose buvo fiksuota? Galime. Ačiū.
Liko mums tik keli klausimai. Aš siūlau, ar galime susitarti, kad balsuojame po kiekvieno klausimo, ir pabaigsime posėdį.
15.29 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1966(2) (pateikimas)
Tada darbotvarkės 2-9 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-1966(2). Pranešėjas – A. Bagdonas. Kviečiu į tribūną pristatyti klausimą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pristatau jums Alkoholio kontrolės įstatymo 16 ir 18 straipsnių siūlomus pakeitimus. Vienas iš siūlymų yra toks, jei rugsėjo 1-oji, kai draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėse, sutampa su savaitgaliu, sutampa su šeštadieniu ar sekmadieniu, o pati šventė vyksta pirmadienį, kad ta diena, kuomet draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, būtų perkeliama į pirmadienį, kuomet vaikai, vaikų tėvai, pedagogai eina į mokyklą su gėlėmis, kad tą dieną ir būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Antras siūlymas yra atstumas nuo tos vietos, kur yra prekybos vieta alkoholiniais gėrimais, tai yra kavinė ir nuo jos esantis, jeigu taip paprastai tariant, staliukas. Man atrodo, šis siūlymas yra daugiau techninis, nes mes, ypač vasarą, matome nemažai lauko kavinių, ir kavinių savininkai, turintys didesnes erdves, kur jie galėtų erdviau tuos staliukus išdėlioti, na, yra priversti matuoti tuos metrus. Ypač tą matėme Vilniuje, kada Vilnius buvo atvira lauko kavinė, kuomet buvo norima atstumus tarp staliukų padidinti tam, kad klientai jaustųsi saugūs, tai tuo metu projektas buvo registruotas ir apie tai kalbama. Tai yra daugiau techninis pakeitimas ir aš siūlyčiau šiems pakeitimams pritarti, nes jie niekaip nei padidina alkoholio vartojimo, nei sumažina, tačiau suteikia aiškumo, jeigu kalbėtume apie atstumą nuo stalelio ir pačios prekybos vietos, suteikia aiškumo ir panaikina dviprasmybes, kuomet verslas, prekiaudamas šeštadienį, atsiprašau, neprekiaudamas šeštadienį rugsėjo 1 dieną arba sekmadienį rugsėjo 1 dieną, pirmadienį jaučiasi irgi prastai, nes mato, kad vaikai eina į ugdymo įstaigą su gėlėmis. Man atrodo, suteikime aiškumo ir kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. O dabar kviečiu užduoti klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma pirmasis norėtų paklausti. Žodis jam.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl tos rugsėjo 1-osios. Na, aš suprantu jūsų siekius, bet, kiek žinau, yra taip, kad kai kurios mokyklos, nepaisant to, ar yra šeštadienis, vis tiek tą mokslo metų pradžią daro rugsėjo 1-ąją. Kitos kelia į pirmadienį, į darbo dieną. Ar jūs vis dėlto nemanote, kad šalia šito projekto gal reikėjo kažkaip tvirtai ar Švietimo įstatyme įrašyti, kad mokslo metų pradžia arba pirma darbo diena, arba tiesiog lygiai rugsėjo 1-oji, nepaisant to, ar tai yra šventinė diena, ar darbo diena, nes to neišsprendus vis tiek jūs ten neužtikrinsite, kad visos pradėjusios mokslo metų pradžią mokyklos nepakliūtų į dirbančių alkoholio parduotuvių situaciją.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Mano giliu įsitikinimu, jeigu mes perkeliame, jeigu rugsėjo 1-oji kalendorinė diena yra šeštadienis ar sekmadienis, tą draudimą į pirmadienį, tai toks sprendimas parlamente turėtų būti priimtas. Su jūsų pastaba iš dalies būtų galima sutikti, bet daugiau kaip 90 % ugdymo įstaigų, valstybinių ugdymo įstaigų, savaitgaliais nedirba ir tą dieną visgi perkelia į pirmą darbo dieną, tai yra į pirmadienį. Jeigu yra kelios pavienės privačios ugdymo įstaigos, kurios visgi nusprendžia savaitgalį daryti rugsėjo 1-osios šventę, tai man atrodo, kad mes vis tiek turėtume žiūrėti į daugumą ugdymo įstaigų. Na, pagrindinis tikslas, kad tą dieną, kuomet ugdymo įstaigoje yra šventė, tą dieną ir draustume prekiauti alkoholiniais gėrimais tiek parduotuvėse, tiek visose kitose vietose, išskyrus, aišku, viešojo maitinimo įstaigas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš sutinku su kolegos Jurgio klausimu ir manau, kad jis yra labai taiklus, negalima šitaip spėlioti ir sukurti teisinį neaiškumą savivaldybėms, juo labiau kad jūs įstatyme neįrašote, kiek procentų mokyklų turėtų kaip elgtis, nes turi būti teisinis aiškumas, o pardavimo įstaigos nežinos, jos gali ar negali parduoti, kaip joms reikia elgtis. Tai turi būti aiškumas ir reikėtų to papildomo įstatymo projekto, kuris numatytų, kada mokslo metai visgi prasideda, visur vienodai tada tokiu atveju.
O dėl atstumo aš noriu paklausti. Jūs atstumą didinate. Kaip atstumo didinimas atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą?
A. BAGDONAS (LSF). Galbūt pradėsiu nuo antro klausimo. Visi turbūt suprantame, kad ne skaičius staliukų, prie kurių galima ir valgyti maistą, ir išgerti sultis, didina ar mažina alkoholio suvartojimą arba ne. Jeigu mes turime patalpą A 100 kvadratų, tai joje gali būti ir 20 staliukų, ir 30, o galbūt gali būti 30, bet didesniais atstumais vienas nuo kito. Ar tai didina alkoholio suvartojimą? Aš manau, kad ne.
Ką jūs sakėte apie reglamentavimą, įstatymu ir būtų reglamentuota, kad ne rugsėjo 1-ąją, jeigu yra šeštadienis, ne rugsėjo 1-ąją, jeigu yra sekmadienis, o artimiausią darbo dieną būtų draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais. Įstatyme, man atrodo, verslo subjektams visiems būtų aiškiai įrašyta. Ir žiūrėdami per parduotuvės langą, kai matome vaikus, einančius į ugdymo įstaigą su gėlėmis, tą dieną mes neprekiautume alkoholiniais gėrimais parduotuvėse. Man atrodo, kad pati idėja tuomet ir būtų pasiteisinusi – tą dieną suvartoti alkoholinių gėrimų gerokai mažiau ir vaikams nerodyti pavyzdžio bent vieną dieną per metus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Čepononis. Prašau.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Kadangi mano klausimą Jurgis iš tikrųjų paklausė, aš noriu ne paklausti, bet noriu tik pasidalinti mintimis, nes domėjausi statistika. Mes matome, kada dabar yra rugsėjo 1-oji ir iš vakaro arba prieš dvi dienas kiek išperka to alkoholio, tai šito įstatymo pataisa man yra visiškai nepriimtina, nes, kaip ir minėjau, jeigu šeštadienis, tai šeštadienį, kiekviena mokyklos bendruomenė sprendžia, kada jinai švęs. Taigi labai ačiū, bet į mano klausimą jūs jau atsakėte.
PIRMININKAS. Dėkui. Tada klausia…
A. BAGDONAS (LSF). Jeigu galima, aš papildysiu. Aš jus norėčiau nuraminti, kad jeigu balsuosite už šį įstatymo projektą, tai sekmadienį galima įsigyti alkoholinių gėrimų (išvakarėse) tik iki 15 valandos. Jų bus nuperkama tikrai mažiau, jeigu rugsėjo 1-oji bus perkelta į pirmadienį ir tą dieną bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
PIRMININKAS. Puiku. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kiek aš suprantu, jūs vadovavotės daugiau emocija, bet ne kaštų ir naudos analize, nes neskaičiavote, kiek Lietuva per sveikatos apsaugą ir kitus dalykus praras ir kiek sutaupys, jeigu mes toliau eisime atvirkštiniu keliu, negu ėjome. Ir jeigu jūs taip rūpinatės vaikais, einančiais į mokyklą su gėlėmis, tai kodėl jūs nedidinate dienų skaičiaus, sakykim, rugsėjo 1 dieną, rugsėjo 2 dieną, rugsėjo 3 dieną apskritai uždrausti prekiauti alkoholiu, kad vaikai tikrai saugiai ir iš anksto neprisipirktų?
Antras klausimas. Kodėl 80 metrų? Kaip jūs čia nusprendėte, kad ne 40, o 80 yra priimtina vieta? Gal pajūryje galima, ten pliažai, kur plačiau ir už 200 metrų pastatyti staliuką?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Pradėsiu nuo antrosios dalies. Man atrodo, kad leidimas verslui pastatyti staliuką nuo pačios pardavimo vietos, kaip ir minėjau, visiškai nedaro įtakos alkoholio pardavimo kiekiui. Jūs sakote, 200 metrų. Na, 200 metrų yra neracionalus atstumas, nes sąnaudos aptarnaujant tą staliuką bus gerokai didesnės nei gaunamas pelnas iš prekybos toje maitinimo vietoje. 80 metrų atstumas buvo pasirinktas toks, kuris tenkintų, kaip ir minėjau, Vilniuje esančias lauko kavines, kad verslui nereikėtų matuoti kiekvieno staliuko, kokiu atstumu jis yra nuo pardavimo vietos. Ypač, kaip ir sakiau, tai yra aktualu pajūryje. Ten lauko kavinės užima tikrai nemažą dalį viešojo maitinimo sektoriaus ir staliukai yra išdėstyti pakankamai plačiai, erdviai tam, kad tie žmonės, kurie ilsisi Lietuvos kurortuose, jaustųsi komfortiškai. Tai tikrai neprisideda nei prie alkoholio pardavimų padidinimo, nei prie pamažinimo.
Jūs minėjote apie kaštų ir naudos analizę. Jeigu mes rugsėjo 1-ąją, kuri yra savaitgalį, kai vyksta prekyba, perkeliame į artimiausią darbo dieną, turbūt nereikia būti kažkokiu genijumi, kad dienos pakeitimas darant tam tikrą diagnozę, ar čia šeštadienį parduosime dagiau alkoholinių gėrimų, ar pirmadienį, yra vienos dienos pakeitimas, tačiau jis, mano nuomone, yra labai prasmingas.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Išties tai įdomi problema, kurią sprendžiate. Žiūrint į kalendorių, tokia situacija pasikartoja tik kas penkerius šešerius metus geriausiu atveju. Čia yra maždaug, jeigu imtume šeštadienius ir sekmadienius, tuomet kas penkerius šešerius metus. Ir suprantu, kad nelabai suprantu iš viso, kurioje vietoje yra didžioji problema, kad vieną kartą per penkerius šešerius metus sukrinta datos. Tiesa, reikia pripažinti, 2023 metai kaip tik tokie ir yra metai, kai sutampa sekmadienis, šie metai yra. Tačiau gal galėtume keisti įstatymą ir pasiūlyti, jeigu jau taip rūpinamės, aš siūlyčiau jums, Andriau, pasiūlyti, tris dienas prieš ir tris po, tai būtų gal racionaliau, jeigu kalbame apie vaikų apsaugą nuo alkoholio vartojimo.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už užduotą klausimą. Jūsų ir mano racionalumas tikrai skiriasi. Aš siūliau sekmadienį nedrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 20 valandos, tai yra įprasta ir kitomis dienomis. Jūs tą dieną siūlėte apskritai uždrausti ir neprekiauti norint išvengti neblaivių darbuotojų pirmadienį darbe. Bet, man atrodo, mes einame visai kitu keliu, mes einame tuo keliu, kai mes skatiname sąmoningumą ir kiekvienas žmogus, turintis gerą darbo vietą, gerą darbą, į darbą pirmadienį ateis blaivus, jeigu kalbėtume apie draudimus ir visus kitus dalykus.
Man atrodo, kad šis siūlymas yra pakankamai logiškas, ir jeigu žmonėms kyla neaiškumų dėl to, kad vieną ar kitą įstatymo projektą yra priėmęs Seimas, o tokių tikrai pasitaiko, man atrodo, padarykime aiškumą ir visiems bus aišku, kad pirmą darbo dieną, jeigu rugsėjo 1 diena išpuola šeštadienis ar sekmadienis, mes tiesiog ir neleiskime prekiauti alkoholiniais gėrimais. Ir tai bus tam tikras simbolis, kad jeigu vaikai eina į mokyklą, tą dieną mes neleiskime parduotuvėse prekiauti alkoholiniais gėrimais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Už kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė. Aš nematau jos darbo vietoje. Prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes čia išgirdome daug visokių bandymų įtikinti, kad tai niekaip nedarys įtakos vartojimui, kad tai nieko nekeičia, kad 80 metrų yra gerai, 200 metrų būtų blogai ir taip toliau. Visa tai yra tik kalbos, vertinimo nėra jokio. Aš, gaila, nepaklausiau, kam konkrečiai, čia kokiam ar tinklui, ar kam čia reikia, kas čia tuos metrus paėmė ir suskaičiavo? Tada būtų labiau aišku, kam būtent prireikė 80 metrų, o ne 65, ne 70 metrų.
O dėl rugsėjo 1-osios, kolegos, vis dėlto mes negalime diskriminuoti, nesvarbu, ar tai privačios, ar neprivačios, ar tai yra 10 %, ar tai yra 5 % moksleivių. Visgi įstatymo nuostata turi galioti taip, kad ji nediskriminuotų nė vieno, nes šito sprendimo tikslas – kad būtų paliestas kiekvienas vaikas, kuris dalyvauja mokslo metų šventėje. Manau, kad ta nuostata galėtų būti tokia, dėl kurios būtų galima pritarti, bet pats projektas yra neaiškus, kaip ir minėjau, sukuria dviprasmybių, diskriminuoja kai kuriuos vaikus ir savivaldybes, kurios tą dieną apsispręstų pasilikti savaitgalį. Manau, kad būtent tokiam projektui, kaip yra dabar, pritarti ir negalima, ir nereikia.
Tas antrasis siūlymas dėl metrų yra liberalizuojantis, o Alkoholio kontrolės įstatymas aiškiai deklaruoja valstybės siekį mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, o ne sukurti kokias nors patogesnes sąlygas, arčiau, patogiau, gražiau ir panašiai. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už kalbės E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos Aurelijaus argumentacija nuskambėjo, kad tas projektas yra liberalizuojantis. O tai ko jūs tikėjotės? Natūralu, kad liberalas A. Bagdonas teikia liberalizuojantį projektą. Jūsų reikalas yra gąsdinti ant kiekvieno kampo, kaip, pavyzdžiui, aš prisimenu, kaip buvo gąsdinama, kad čia tuoj Seimo nariai posėdžių metu per pietų pertrauką eis į Seimo bufetą, gers, girtuokliaus ir taip toliau. Gal ir vaikščiojo, ponas V. Pranckietis mojuoja, bet manau, kad jis ne apie save kalba. Kiek aš pastebėjau ir kiek esu klausęs, niekas nevaikšto ir negeria. Nors alkoholis yra štai čia pat, už 20 metrų ar už kiek, niekas nepuola. Nustokite, Aurelijau, gąsdinti tautą liberalizmu, liberalizavimu ir alkoholiniais gėrimais.
PIRMININKAS. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti. Kas pritariate Alkoholio kontrolės įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 78: už – 49, prieš – 14, susilaikė 15. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną.
Replika po balsavimo – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Kadangi A. Veryga jau antrą kartą leidžia sau mane apkaltinti kažkokiais susitikinėjimais su lobistais, su verslo atstovais, tai jeigu tokių duomenų turite, aš prašau juos įvardinti. Nes šiandien radijo laidos metu jūs apskritai iškraipėte faktus. Jūs sakėte, kad šio projekto 3 punktas yra dėl reklamos, kad aš siūlau atlaisvinti reklamą ir taip toliau. Jei jūs meluojate, jei suklydote, prašau viešai tai paneigti, o jei turite kokių nors faktų, juos taip pat pateikite ne tik Seimo nariams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados prašo. Ir taip pat A. Veryga buvo paminėtas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėl vieno dalyko iš tikrųjų aš turiu atsiprašyti, nes rytą tiek aš, tiek žurnalistai suklydome, paskaitėme senesnę versiją. Čia pripažįstu ir tikrai nematau jokių problemų atsiprašyti, nes senoje versijoje buvo reklama paliesta, aš būtent apie tai ir kalbėjau.
O dėl kažkieno motyvų. Pasakykite, ar jūs pats suskaičiavote juos, ar juos kas nors pasiūlė? Manau, kad tai yra labai normalus klausimas. Nes absoliuti dauguma kavinių dabar telpa ir niekur nesiskundžia. Kas netelpa? Gal jūs galite pasakyti? Čia nėra jokios problemos įvardinti, kur netelpa, ar pajūryje, ar Vilniuje ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuskambėjo pasiūlymas dėl Vyriausybės išvados. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti, ar pritariame dėl Vyriausybės išvados.
Balsavo 90: už – 25, prieš – 49, susilaikė 16. Išvados neprašome. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Galime tam pritarti? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
15.48 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2371 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas, tai yra Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. K. Starkevičius yra pranešėjas. Prašau pateikti šį įstatymo projektą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiami kolegos, aš labai trumpai pristatysiu. Mes priėmėme tikrai gerą energetikos įstatymų paketą ir numatėme, kad iki 30 kilovatų įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginių techninės priežiūros procedūros yra supaprastintos – iki 100 kilovatų, o Statybos įstatyme yra tik iki 30. Čia yra korekcija. Aš daugiau, nežinau, nieko nenoriu komentuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Ačiū pranešėjui.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, aš informuoju, kad 2-10, 2-12 klausimų mes nespręsime, nėra surinkta 29 Seimo narių parašų dėl naujos redakcijos. Dar liko 2-13 klausimas ir du rezerviniai.
15.50 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2055(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Maisto įstatymo projektas Nr. XIVP-2055. Kviečiu T. Tomiliną į tribūną. Galite ateiti su maistu. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš atsiprašau, maniau, kad dar bus pristatymas. Gerbiami kolegos, noriu jums tokį labai velykinį projektą pristatyti kaip tik Didįjį ketvirtadienį, kai šią savaitę, Didžiąją savaitę, mes laiminame, šventiname maistą bažnyčioje. Krikščioniška tradicija tikrai sako, kad šią savaitę mes turime dalintis su tais, kas to maisto stokoja, kas gyvena sunkiau nei mes. Bažnyčia kviečia tai daryti nuolat.
Teikiu jums Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – paskatinti daugiau maisto atiduoti labdarai iš prekybos tinklų. Prekybos tinkluose susidaro tam tikras kiekis – apie 48 tūkst. tonų per metus perteklinio maisto, kurį reikia utilizuoti. Kai kurie tyrimai (jums yra išsiųsti laiškai) sako, kad šiuo metu tas kiekis yra mažesnis, tačiau aš remiuosi oficialia Žemės ūkio ministerijos informacija. Taip pat mes žinome skaičius, Aplinkos apsaugos komitete apie tai diskutuojame, kiek maisto yra išdalinama per įvairiausias labdaros organizacijas, tai yra 5–6 tūkst. tonų. Taigi yra didžiulis atotrūkis tarp švaistomo maisto ir to maisto, kuris yra atiduodamas skurstantiems. Sumanymas yra paskatinti didesnį kiekį prekybos tinkluose susidarančio maisto atiduoti labdarai.
Pirminis projektas pagal Teisės departamento išvadas prieštaravo Konstitucijai, mes jį pataisėme. Dabar Teisės departamentas tokio prieštaravimo neįžvelgia. Mes jį pataisėme būtent pagal tai, kaip rašė teisininkai, – šalia prekybos tinklų pareigos perduoti vis dar tinkamą vartoti maistą mes įrašėme ir valstybės pareigą pasirūpinti tokio labdaros tinklo plėtra. Ten yra atskira nuostata būtent dėl to, kad aplinkos ministro nustatyta tvarka valstybė padeda tokį labdaros tinklą plėsti. Beje, tai yra ir jūsų Vyriausybės programoje, rodos, priemonių plane yra numatyta būtent tą maisto švaistymo problemą spręsti. Taigi viskas sutampa – tikslai ir ketinimai. Čia yra beveik visų frakcijų Aplinkos apsaugos komiteto narių projektas, tai yra bendras kūrinys. Mes siūlome eiti Prancūzijos, Rumunijos ir Čekijos keliu. Šios šalys reikalauja, kad, prieš išmetant, prieš atsikratant maistu, prieš perduodant maistą utilizuoti privaloma tvarka, tas tinkamas vartoti maistas, tai gali būti ir sviestas, ir grietinė, ir mėsos kokie nors fasuoti produktai, tai gali būti ir vaisiai, daržovės, duona, privaloma tvarka būtų pasiūlomas labdaros organizacijoms. Mes visi žinome pavadinimą „Maisto bankas“, tačiau ir kiti labdaros organizatoriai padeda skurstantiems ir dalina tą tinkamą vartoti maistą, tačiau jau besibaigiančio galiojimo. Dažniausiai Lietuvoje tai vyksta paskutinę maisto produkto galiojimo dieną. Šiuo projektu, aš esu tikras, mes judėsime link situacijos, kai tie maisto produktai bus atiduodami gal kiek anksčiau negu paskutinę jų galiojimo dieną, nes atsiras universalesnė prekybos tinklų pareiga pasiūlyti maistą labdarai. Atsiras valstybės, kaip minėjau, pareiga plėsti labdaros tinklą ir padėti investuoti į to tinklo plėtrą.
Tokiu būdu gali būti kelios labai aktualios, ypač tokios beprecedentės infliacijos laikais, kelios aktualios pasekmės gali atsirasti. Pirmiausia, anksčiau negu paskutinę dieną maistas bus atiduodamas labdarai. Galės atsirasti daugiau nuolaidų, nukainotų prekių. Galbūt tos nuolaidos bus aukštesnės. Mes turime išnaudoti visas įmanomas reguliacines priemones, kad mažintume maisto kainas arba didintume pigesnio maisto prieinamumą. Tai yra mūsų, kaip įstatymų leidėjų, pareiga.
Nėra taip paprasta išsivysčiusios rinkos ekonomikos sąlygomis daryti vienokią ar kitokią įtaką prekybos tinklų kainų politikai. Tai yra beveik neįmanoma. Taip, Konkurencijos tarybos rankose yra priemonės, yra keli įstatymai, kurie reguliuoja tą pakankamai sudėtingą, pakankamai stipriai oligopolizuotą rinką. Tačiau būtent labdaros skatinimas, būtent tas ekologinis tikslas, kai mes tam tikromis universaliomis reguliacinėmis priemonėmis skatiname daugiau, visų pirma, skatiname didžiuosius prekybos tinklus rūpintis to maisto išsaugojimu, gali (netiesiogiai, bet gali) prisidėti prie to, kad galiojančio pigesnio maisto, vis dar tinkamo vartoti maisto prieinamumas bus didesnis ir mes padėsime didesniam kiekiui žmonių, kurie susiduria su rimtais finansiniais sunkumais šiais neramiais laikais.
Taigi aš labai prašau jūsų leisti šitą projektą svarstyti. Žinoma, jis nėra tobulas. Mes visi girdime ir pastabų, bet tokiu būdu mes tikrai išreikštume rūpestį, kaip minėjau, prieš Velykas mūsų skurstančiais. Tokių žmonių tikrai yra labai daug. Eilės prie „Maisto banko“ didėja. Labdaros organizacijos deklaruoja ir jums yra išsiųstas laiškas, ten yra ir nacionalinio skurdo tinklo, labdaros organizacijų, „Maisto banko“ nuomonė apie tai, kad būtina svarstyti šį įstatymo projektą, būtina galvoti apie sistemos tobulinimą, nes tikrai to pigesnio maisto poreikis yra didžiulis, ypač Lietuvoje. Aš tik primenu, kad mes pagal infliacijos lygį esame tarp pirmūnų neigiama prasme Europoje, tai mus tiesiog mobilizuoja. Mes privalome ieškoti įvairiausių sprendimų. Negali tiesiog lobistinės organizacijos laiškas sustabdyti bent jau tokio svarbaus projekto svarstymo.
Kokie bus kompromisiniai sprendimai, aš tikrai negaliu pasakyti. Mes ieškosime komitetuose, komitete to sprendimo, kaip būtų geriausia reguliuoti. Mes specialiai užsakėme Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus tyrimą. Mes remiamės kitų šalių praktika, kuriose galioja jau tokie sprendimai. Bent jau kelių šalių duomenys rodo, kad toks reguliavimas tikrai prisideda prie didesnio maisto aukojimo, ir tai labai pozityvu. Tačiau, kaip minėjau, mūsų išskirtinė situacija, kai, taip, ekonomika auga, taip, mes turime augantį BVP, bet kartu turime labai stiprią kainų problemą ir kainų ir algų neatitikimo problemą. Dėl to, jeigu mes sugebėtume padėti bent keliems šimtams tūkstančių žmonių tokiu projektu, tai, manau, mes jį privalome svarstyti.
Buvo argumentas tarp prieštaraujančių, kad viską reikia daryti tiktai skatinamosiomis priemonėmis, nieko negalima daryti privalomais sprendimais, tai yra imperatyviais reguliavimais, tačiau aš šiais mitais jau nebetikiu. Tikrai ten, kur įmanoma, ten, kur tai yra adekvatu, reguliacinės priemonės taip pat daro didelį poveikį. Mes tikrai žinome, kad mūsų prekybos tinklai nesiskundžia savo kažkokiomis mažomis galimybėmis, jie tikrai valdo didžiulius maisto srautus. Didelis kiekis, nemažas kiekis maisto, kuris vis dar tinkamas vartoti, keliauja utilizuoti, tai yra į įvairius bioreaktorius biodujoms gaminti. Aš tos technologijos gerai neišmanau, bet, mano galva, maistas visų pirma turi patekti ant žmonių stalo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių klausti. Pirmas klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, tikiu jūsų gerais norais, bet, mano manymu, ne iki galo teisingai ir gerai orientuotas šis teikiamas projektas, nes remiantis stebėsenos rezultatais daugiausiai – net 55 % maisto atliekų sudaro namų ūkiai. Taigi akivaizdu, kad ne prekybininkai yra pagrindiniai maisto švaistytojai. Tai kodėl mes nesprendžiame tikrosios priežasties ir problemos ir kodėl nėra teikiama pirmenybė skatinamosioms, o ne prievartinėms priemonėms? Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Žinote, aš seniai netikiu tuo mitu, kad viską sureguliuos laisva rinka, tik duokite verslui laisvę ir viskas bus gerai. Ne. Mes čia sėdime tam, kad reguliacinės priemonės taip pat būtų protingos, proporcingos ir turėtų poveikį įvairioms gyvenimo sritims. Jeigu mes dėl ekologijos ir aplinkosaugos galime uždrausti plastikinius maišelius prekybos centruose, tai, patikėkite, ir paskatinti aukoti daugiau maisto. Kaip minėjau, 6 tūkst. tonų yra per mažai, tiesiog poreikis yra daug didesnis, daug daugiau skurstančiųjų, kurie ateina to maisto. Galėtų kur kas daugiau išdalinti. Prekybos centrai turi to maisto, bet jis keliauja į bioreaktorius. Tai nėra tvaru, tai nėra, sakyčiau, net moralu.
Taip, žinoma, namų ūkiuose susidaro dar daugiau atliekų. Jūs, kaip Aplinkos apsaugos komiteto vienas iš vadovų, tikrai žinote, mes kartu dedame pastangas, kad ir rūšiavimas atsirastų namų ūkiuose, kad būtų investuojama į vartotojų švietimą. Visa tai yra daroma. Ši iniciatyva konkrečiai susijusi su ta rinka, kuri gali gana lanksčiai prisiderinti prie reguliavimo, nes tai yra žaidėjai, kurie gali sau leisti tikrai paaukoti. Jie gali arba sudeginti maistą, tinkamą vartoti, tai yra atiduoti į bioreaktorius, aš čia tą deginimo metaforą ne vietoj pavartojau, atiduoti utilizuoti arba atiduoti labdarai. Jie turi pasirinkimą. Ir jeigu mes… (Balsas salėje) Skatinamosios priemonės yra parašytos, įstatymas pakeistas, pažiūrėkite naują formuluotę, antrąjį variantą, ten yra ne tik vartotojų, ne tik prekybininkų, bet ir valstybės pareiga investuoti į šitą labdaros tinklo plėtrą. Tai mes numatome ir yra atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Kaip suprantu, Aplinkos ministerija gana pozityviai į tai žiūri.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tikrai sveikintinas jūsų rūpestis tramdyti maisto švaistymą. Bet gal jūs sutiksite, kad jūsų pasiūlytas projektas parengtas nekokybiškai ir neaiškiai. Jūs čia rašote, kad privalėtų informuoti paramos gavėjus maisto tvarkymo subjektas. Informuos kokį mažą paramos gavėją, tas sakys, kad aš tikrai tavo 5 tonų susikaupusių vaisių nepaimsiu, ir viskas baigsis. Ar nereikėtų galvoti, kad kur nors būtų bendra interneto svetainė, kur visi skelbtų pranešimus apie tai, ką gali pasiūlyti, labdaros organizacijos čia fiksuotų, ką paima?
Paskui jūs rašote, kad kuriama kažkokia maisto švaistymo mažinimo sistema. Bet jūs neparašote, kas ją kuria, tik liepiate aplinkos ministrui nustatyti finansinės paramos teikimo tvarką tai sistemai. Tikrai čia projektas, man atrodo, visiškai žalias ir neaiškus. Gal komitetas, jeigu pritarsime, ką nors iš to ir padarys.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Jurgi, tikrai buvo gana sudėtinga balansuoti tarp pirmojo projekto, kuris tiesiog remiasi kitų šalių formuluotėmis, ir dėl jo Teisės departamentas pateikė pastabų, kad negalima su juo judėti. Mes jį pataisėme taip, kad tikrai neprieštarautų teisininkai, ir šis projektas yra kur kas kokybiškesnis negu pirmasis.
Nesutiksiu su jumis, kad tos formuluotės yra kuo nors neaiškios, nes pirmiausia jos galioja kai kuriose šalyse. Jos galioja. Beje, Vokietija dabar eina tuo pačiu keliu. Labdaros organizacijos kviečia, kad ir vokiečiai taip pat tą labdaros pasiūlymo privalomumą įteisintų įstatymu. Vokietija yra federalinė valstybė, ten gana sudėtinga tokius dalykus priimti, bet Prancūzija ir Čekija puikiausiai su tokia formuluote susitvarko.
Mes turime gana detalius labdaros teikimo poįstatyminius aktus, juose yra viskas aprašyta iki detalių, kokia duona, pienas ir taip toliau. Viskas aprašyta, kaip tai yra daroma. Ir šiuo metu jau yra ta sistema. Ji funkcionuoja. Mes tik koreguojame šį režimą iš visiškai savanoriško, kuris yra, beje, tas aukojimas. Reikia pasakyti, kad aukojimo sistema turi tokią gana rafinuotą mokestinės paskatos sistemą. Aukodami maistą prekybos tinklai gauna tam tikras mokesčių lengvatas. Tai viskas funkcionuoja.
Visas klausimas yra tik, ar mes paskatinsime didesnį mastą, ar mes padidinsime tuos kiekius, kurie šiandien yra nepakankami ir jų tiesiog neužtenka skurstantiesiems. Tai signalizuoja labdaros organizacijos, skurdo mažinimo organizacijų tinklas ir kitos su ta skurdo problema dirbančios organizacijos.
Vėlgi aš nesutiksiu, kad ministro tvarka nėra sistema. Ministras tikrai, manau, galėtų, būtent aplinkos ministras, nustatyti šios tvarkos įgyvendinimo detales. Kaip minėjau, yra jūsų Vyriausybės priemonių plane būtent maisto, aš dabar nepaminėsiu galbūt formuluotės tiksliai, bet tai yra maisto švaistymo mažinimo, jeigu ten parašyta ne sistema, bet strategija, bet nuo to, žinote, nesiskiria. Kaip pavadinsi, nepagadinsi, esmė lieka ta pati.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Savickas. Atsisako. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų čia nėra ginčo, kad visi siekiame mažinti maisto švaistymą, tačiau vėl mes per imperatyvą, per prievartą prekybos tinklus norime įpareigoti, kad jie privalėtų pasiūlyti labdaros ir paramos gavėjams. Tų labdaros ir paramos gavėjų yra įvairių ir daug. Staiga prekybos tinklai gali taip pat labai greitai įkurti savo labdaros ir paramos gavėjų organizacijas, kurios nebūtinai tą darys, bet bus joms pasiūlyta.
Ten, kur yra prievarta, ten iš karto bus ieškoma kelių, kaip tą prievartą apeiti. Ar nebūtų geriau paskatinti, ką ir dabar jau prekybos tinklai daro, ir padėti jiems siūlyti labdaros organizacijoms, o ne priversti skiriant dar tam tikrą administracinį resursą, nes reikės ir apskaitą daryti, ir kasdien prižiūrėti, ir sąrašus daryti, ką pasiūlyti, kam pasiūlyti ir kada pasiūlyti. Vėl apsunkinama reali rinka ir rinkos dalyviai.
Koks čia būtų komentaras? Galbūt savanoriškumo principu ir skatinimo principu, o ne prievartos ir bizūno principu? Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Žiūrėkite, gera politika remiasi įvairių skatinamųjų ir privalomųjų priemonių balansu. Negalima sakyti, kad privalomosios priemonės vienareikšmiškai neveikia. Jos veikia. Ir šiandien mes turime signalų būtent iš labdaros organizacijų, iš ekspertų, kurie dirba su skurdo problema, kad tikrai yra didžiulis potencialas. Yra didelis kiekis maisto, kurį mes atiduodame į bioreaktorius, kolegos! Tai yra labai rimta. Mes maistą panaudojame energijos gamybai. Sviestą, grietinę, sūrelius ir taip toliau. Duoną, kai ji gali atsidurti labdaros organizacijos lentynose arba skirstymo tinkluose. Jeigu tik yra potencialas, papildomas reguliavimas kartu, aš pabrėžiu, šis projektas yra patobulintas kartu su Vyriausybės pareiga padėti šitą sistemą plėsti, man atrodo, yra puikus kompromisas. Pirminis variantas buvo, taip, toks bukas draudimas išmesti tinkamą vartoti maistą neatidavus labdarai, tai mes jį stipriai patobulinome. Teisės departamentas neturi kritinių pastabų ir mes turime su tuo judėti, ypač tokia proga, aš tikrai jūsų labai prašau. Jeigu mes matysime, kad niekaip neįmanoma tų interesų suderinti, na, komitete gali tas projektas visada užstrigti, tačiau nepraleisti, aš kažkaip sunkiai įsivaizduoju, kad jis būtų nepraleistas vien dėl to, kad mes teoriškai sakome, kad geriau prekybos tinklus dar labiau pamaloninti, dar labiau paskatinti visokiausiomis nuolaidėlėmis. Ne, kartais stambiems reikia ir pareigų, ne tik teisių.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar motyvai dėl šio klausimo pateikimo. Už kalbės A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pranešėjas ką tik daug kalbėjo apie socialinę šito klausimo pusę, bet, man atrodo, mums, kaip Aplinkos apsaugos komiteto atstovams, labai svarbi ir aplinkosauginė pusė. Štai Žemės ūkio ministerija 2021 metais užsakė studiją ir buvo nurodyta, kad 400 tūkst. tonų maisto per metus yra sunaikinama. Net 50 tūkst. tonų maisto yra sunaikinama būtent iš prekybos vietų. Man atrodo, tai svarbus dalykas yra.
Kas dar? Europos Sąjunga ir jos šalys narės iki 2030 metų įsipareigojo sumažinti maisto, tenkančio vienam asmeniui, švaistymą per pusę. Man atrodo, priemonė, kurią mes siūlome šiuo metu, yra vienas iš būdų tą pasiekti ir tą jau rodo kitos Europos Sąjungos valstybės. Šis konkretus modelis yra nusižiūrėtas iš Prancūzijos, jis jau veikia ir puikiai veikia. Suprantu, kad kolegoms kyla daug klausimų dėl konkretaus surašymo, galbūt čia yra ir restoranai ar kiti dalykai gali atrodyti tarp eilučių, bet mes komitete tikrai pritarus šiam projektui sužiūrėsime, sutvarkysime, paliksime didžiuosius, ieškosime būdų, kaip išspręsti tą skaidrų labdaros atidavimą ir kaip nutaikyti tikrai paramos gavimą skurstantiesiems. Kviečiu palaikyti, pasitikėti komitetu, kuris bus paskirtas pagrindiniu, ir papildomu, tikrai sužiūrėsime, kad tikslas būtų pasiektas. O tikslas, mano galva, šiuo atveju turi būti ir aplinkosauginis, tai yra maisto švaistymo klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Pradėsiu nuo žodžių „atimti“ ir „padalinti“. Jeigu šis įstatymo projektas yra kompromisinis, ar yra kompromisas su tais, iš kurių, sakome, kad atimsime? Tai yra pirmasis žingsnis pereinant prie kitų žingsnių. Kiti žingsniai tada gali būti: apžiūrėsime ūkininkus, per daug užaugino bulvių ir išmeta arba užaugina per mažų svogūnų, tie irgi netinka prekybai, tai irgi atimkime ir padalinkime. Aš manau, kad daug geresnė iniciatyva turėtų būti skatinant, ir taip, kaip buvo pernai per krizę, kada turėjome stovyklose daug atvykėlių. Nuvažiavome pas juos ir paklausėme, valgo labai daug morkų ir labai daug svogūnų. Paskambinau trims ūkininkams, jie paklausė, ar 20 tonų nestandartinių svogūnų užteks? Vadinasi, pas juos būna tokie likučiai, kuriuos jie turi taip pat utilizuoti. Ar tada eisime toliau ir žengsime tokius žingsnius, o gal pirmiausia paklauskime tų, iš kurių turėtume paimti, ar jie su tuo projektu sutinka? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariame šiam projektui po pateikimo.
Balsavo 80: už – 62, prieš – 1, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomais – Ekonomikos komitetas ir Energetikos darnios plėtros komisija. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną.
Prašau. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip parašyta ir Teisės departamento išvadoje, kadangi čia bus kuriama aplinkos ministro nustatyta sistema, programa, ją reikės finansuoti, tai prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Vyriausybės išvada. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.15 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2545 (pateikimas)
Ir rezervinis 4 klausimas – Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, prižadu, bus trumpiausias šios dienos pristatymas.
Šių metų sausio mėnesį mūsų komitetas išvažiuojamajame posėdyje išgirdo tam tikrų pastabų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Ten yra keletas etapų. Savivaldybė nori tiksliai žinoti, nuo kurio etapo galioja tas 12 mėnesių terminas. Mes, skirtingų frakcijų Seimo nariai, nusprendėme, kad reikia jiems padėti ir registravome tokį nedidelį vieno sakinio, tiesiog pusės sakinio pakeitimą, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Nėra norinčių…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ir gero, pergalingo šiandien krepšinio.
PIRMININKAS. Nėra norinčių paklausti, pasisakyti taip pat nėra norinčių. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 13 dieną.
16.16 val.
Seimo savaitės (2023-04-17 – 2023-04-21) – 2023 m. balandžio 18 d. (antradienio) ir 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Paskutinis klausimas – savaitės, prasidedančios balandžio 17 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jūs galite jau susipažinti su numatytomis darbotvarkėmis, kurios gal tokios, sakyčiau, ramios, ir surašyti projektai, kuriuos jau mes iš esmės matėme. Dabar jie antradienį daugiausia svarstymo stadiją pasiekiantys. Yra ir nemažai opozicijos atstovų teiktų projektų, tarp jų Statuto dvi pataisos, teiktos opozicijos atstovų, ar Darbo kodekso pataisos, penketas tarptautinių sutarčių ir taip toliau. Nieko aš čia gal ypatingo negalėčiau išskirti antradienio darbotvarkėje.
Ketvirtadienį, matyt, šiek tiek išskirtinis projektas bus Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas. Preliminariai kalbėjome su žemės ūkio ministru, galbūt būtent ketvirtadienį galėtų būti ir jo atsakymai į interpeliacijos klausimus. Nors 21-oji diena jam yra paskutinė atsakymui pateikti ir galėtų jis tai daryti dar kitą savaitę, bet galbūt tai atliksime 20 dieną. O kiti projektai – priėmimai ketvirtadienį, tai čia nieko ypatingo aš gal nepasakysiu apie juos.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra norintis vienas paklausti – V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gal turite žinių, kada bus įtrauktos į darbotvarkę Medžioklės įstatymo pataisos dėl naktinių taikiklių, projektas, kuris Aplinkos apsaugos komitete guli 15 mėnesių? (Juokas, plojimai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia jūs turite puikią galimybę padaryti atsakomąjį veiksmą Aplinkos apsaugos komitetui, jeigu pasiūlysite protokoliniu nutarimu Aplinkos apsaugos komitetą eliminuoti kaip papildomą komitetą svarstant šį projektą, nes aš neturiu žinių, kad tas projektas tame komitete kažkaip greitai būtų apsvarstytas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Gerbiamas kolega, manau, gera darbotvarkė, galime pritarti bendru sutarimu. Atėjome į posėdžio pabaigą.
Dar E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dėkingas visiems už pasveikinimus su sutampančiomis Velykomis ir su išsilaisvinimu iš vergijos, nes tai yra tokia šventė. Dykumoje Mozė kepė tokius plotkelius, kuriuos dalino, be druskos, kadangi nebuvo. Kadangi pasveikino posėdžio pirmininkas, tai aš norėčiau perduoti jums toliau padalinti ir jums pačiam šį laisvės simbolį. Kadangi laisvėje nebuvo net druskos, tai čia yra be druskos.
PIRMININKAS. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Šitas išsilaisvinimas iš Egipto tinka ir mums, kadangi tai yra laisvės simbolis, pabėgimas nuo pavergėjų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar replika – G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Kolegos, aš irgi norėjau visiems palinkėti gražių ir ramių Velykų. Pagalvokime apie savo nuodėmes, įkvėpkime naujos vilties. Ir norėčiau dar palinkėti sėkmės Mykolui. Ne iš mūsų frakcijos, iš mišrios, bet vis tiek geras žmogus. Mykolai, sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tikrai linkime sėkmės M. Majauskui naujose veiklose. Ačiū už bendrą darbą.
Taip pat dar noriu visiems palinkėti ir kito aktualaus dalyko šiomis dienomis, ne tik gražių Velykų, bet ir visada prisiminti, kada ir į kokią partiją mes įstojome, kada išstojome arba neišstojome. Sėkmės jums visiems. Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Ir registruojamės.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.