LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678, STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 5651 IR 5741 STRAIPSNIAIS BEI 591 IR 677 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-06-29 Nr. XIVP-1869
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Konstruojant administracinių nusižengimų sudėtis, alternatyvūs šių sudėčių požymiai tarpusavyje turėtų būti atskiriami vartojant kablelius, taip pat jungtukus „ar“, „arba“. Būtent tokia juridinė technika labiausiai atitinka principo nullum crimen sine lege certa reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnių dispozicijas, kuriose alternatyvūs administracinių nusižengimų sudėčių požymiai atskiriami vartojant jungtuką „ir“, atitinkamai tikslinti (pvz., įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 373 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Šiukšlių ir kitų daiktų išmetimas” vietoje jungtuko „ir” turėtų būti vartojamas jungtukas „ar” ir t. t.).
2. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 376 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad atsakomybė pagal šį ANK straipsnį kyla tik tuo atveju, jeigu kompetentingai institucijai apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą nepranešama pažeidžiant ne bet kokią, o teisės aktuose nustatytą tvarką.
3. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 2 dalies formuluotėje „Geležinkelių riedmenų naudojimas <…> juos paženklinus netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus” žodis „netinkamai” dubliuoja žodžius „pažeidžiant teisės aktų reikalavimus”. Nors šių žodžių tekstinė išraiška skirtinga, tačiau jų turinys yra toks pat – abi šios žodžių grupės išreiškia administracinio nusižengimo sudėties blanketiškumą (t. y. nukreipia į kitus teisės aktus, kurių pažeidimas yra būtinas norint inkriminuoti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 2 dalį).
4. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimas, išskyrus šio kodekso 378 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, užtraukia baudą <…>”. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio gramatinė konstrukcija, prasidedanti žodžiu „išskyrus”, ANK specialiojoje dalyje paprastai vartojama nukreipiant iš bendrosios į specialiąją normą (pvz., žr. ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 556 straipsnio 3 dalį). Išanalizavus įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalį ir įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnį kyla abejonių, ar šių dviejų straipsnių tarpusavio santykis galėtų būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos. Antai įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo ANK 380 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų geležinkelių riedmenų naudojimą, o įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 378 straipsnis – už geležinkelių riedmenų pateikimą rinkai neturint leidimo[[1]]. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžiamas „pateikimo rinkai” terminas – tai yra „pirmasis geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalies, geležinkelių posistemio, įskaitant geležinkelių riedmenis, kurie gali veikti esant projektinei veikimo būklei (normalaus veikimo režimu ir numatomomis suprastėjusiomis sąlygomis (įskaitant nusidėvėjimą) pagal techninėse ir techninės priežiūros bylose nustatytą intervalą ir naudojimo sąlygas), jų serijos tiekimas Europos Sąjungos geležinkelių transporto paslaugų rinkai”. Iš šio apibrėžimo nematyti, kad geležinkelių riedmenų pateikimas rinkai būtų kaip nors susijęs su jų naudojimu (t. y. jų naudingųjų savybių pritaikymu pagal paskirtį). Tuo tarpu būtina sąlyga norint dvi teisės normas traktuoti kaip bendrąją ir specialiąją yra ta, kad specialioji norma privalo turėti visus bendrojoje normoje nurodytus požymius[[2]].
5. Tiek galiojančioje ANK redakcijoje, tiek įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą automobilių salonuose. Mūsų nuomone, ši administracinio nusižengimo sudėtis turėtų būti dėstoma atskirame ANK straipsnyje, kadangi ANK 484 straipsnio pavadinimas „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose” akivaizdžiai suponuoja, jog šiame straipsnyje numatytos veikos gali būti padaromos išimtinai tik viešosiose vietose. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo, taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems[[3]]. ANK 484 straipsnio 1 dalyje minimas automobilio salonas išvardintų viešosios vietų kriterijų neatitinka.
6. Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 5651 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ar sudėties”. Svarstytina, ar atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, ir atvejai, kuomet veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, nėra tapatūs. Šiame kontekste pastebėtina, jog administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusižengimą, visuma. Pateiktas administracinio nusižengimo sudėties apibrėžimas leidžia manyti, kad asmens veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių visumos, kartu nenustatoma ir administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi kyla abejonių, ar įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 5651 straipsnio 1 punkte žodžiai „ar sudėties” nėra pertekliniai. Taip pat paminėtina, jog pagal galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu „padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių”, t. y. šiuo atveju papildomai nėra išskiriamas teisenos nepradėjimo (nutraukimo) pagrindas, kai padaryta veika neturi „administracinio nusižengimo sudėties”. Iš esmės analogiškai galiojančios redakcijos ANK 591 straipsnio 1 punktui formuluojamas ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, „jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių”.
7. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 5741 straipsnyje numatoma galimybė administracinių nusižengimų teisenoje naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka BPK 82 straipsnį, reglamentuojantį „nuotolinį“ baudžiamąjį procesą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 5741 straipsnyje, priešingai negu BPK 82 straipsnyje, nėra expressis verbis suformuluoto reikalavimo informacines ir elektroninių ryšių technologijas administracinių nusižengimų teisenoje naudoti tik išimtiniais atvejais. Svarstytina galimybė analogišką nuostatą įtvirtinti ir vertinamame įstatymo projekte.
8. Pastebėtina, jog įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 5741 straipsnio turinys ir įstatymo projekto aiškinamasis raštas nevisiškai koreliuoja dėl informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo apimties (taikymo atvejų). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „nuotolinis“ procesas galėtų vykti tada, kai, pvz., asmuo gyvena ar dirba užsienyje, taip pat kai atvykimas į instituciją jam yra susijęs su didelėmis finansinėmis ar laiko sąnaudomis ir pan. Tuo tarpu įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 5741 straipsnio 1 dalyje kalbama apie situacijas, kai neįmanoma užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, t. y. šioje dalyje vartojamas žodis „neįmanoma” suponuoja objektyvių galimybių procesui vykti įprasta tvarka nebuvimą. Mūsų nuomone, toks teisinis reguliavimas negalėtų būti taikomas esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytoms aplinkybėms, kadangi asmens buvimas užsienyje, didelės finansinės ar laiko sąnaudos yra tokios aplinkybės, kurios didesniu ar mažesniu laipsniu apsunkina asmens dalyvavimą administracinio nusižengimo teisenoje, tačiau nedaro jo neįmanomu.
9. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 5741 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje turėtų būti nustatyta, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos naudojamos ne tik tada, kai pagrįstai manoma, kad taip administracinis nusižengimas bus ištirtas greičiau ir ekonomiškiau, bet ir tada, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu bus greičiau bei ekonomiškiau išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Toks teisinis reguliavimas derėtų su įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 5741 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, kuriame numatoma, kad informacinės ir elektroninių ryšių technologijos gali būti naudojamos abiejose šiose administracinio nusižengimo teisenos stadijose (t. y. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą).
10. Įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo ANK 584 straipsnio 2 dalyje trūksta nuostatų, kurios reglamentuotų atstovo pagal įstatymą pakeitimo procedūrą, kuomet administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija neleidžia fizinių ar psichinių trūkumų turinčio asmens atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, kad, pvz., BPK 53 straipsnio 3 dalyje toks teisinis reguliavimas yra įtvirtintas: „Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą”. Priešingu atveju galėtų būti keliamas klausimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo atitikties teisingo proceso principo reikalavimams, kadangi nurodytose situacijose fizinių ar psichinių trūkumų turintys asmenys, nesinaudodami atstovo pagal įstatymą pagalba, turėtų ribotas galimybes įgyvendinti savo procesines teises.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas gali būti atsisakyta leisti dalyvauti procese atstovui pagal įstatymą, jei tai ,,gali pakenkti administracinių nusižengimų teisenai”. Nors panašius teisinius santykius reguliuojančioje BPK 53 straipsnio 3 dalyje irgi įtvirtinta tokia pati taisyklė (,,gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese <…>, jeigu tai <…> pakenktų baudžiamajam procesui”), tačiau pažymėtina, kad ji yra pernelyg abstrakti, t. y. nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų daroma išvada, kad vienas ar kitas įstatyminis atstovas gali pakenkti administracinio nusižengimo teisenai. Svarstytina, ar teikiamame įstatymo projekte tokių kriterijų (bent jau pavyzdinio jų sąrašo) nereikėtų nustatyti.
11. Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo ANK 616 straipsnio 3 dalyje po žodžių „protokolas su“ įrašytinas žodis „administraciniu“.
12. Įstatymo projekto 43 straipsnyje turėtų būti nurodyta, jog pagal šio straipsnio nuostatas nutraukiamas nutarimų, priimtų ne administracinių nusižengimų, o administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymas. Analizuojamame įstatymo projekto straipsnyje minimi nutarimai buvo priimti galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, kuriame „administracinio nusižengimo bylos“ sąvoka dar nebuvo vartojama.
13. Seime yra užregistruoti šie įstatymų projektai, kuriais irgi siūloma keisti tas pačias ANK struktūrines dalis kaip ir vertinamu įstatymo projektu:
- Administracinių nusižengimų kodekso 101, 393, 448, 450, 451, 452, 453, 454, 456, 459, 463, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1595(2));
- Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1446(2));
- Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1820);
- Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1802);
- Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1766);
- Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544 ir 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1281(2));
- Administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1670);
- Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1292(4)).
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]