LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1212 2, 6, 7, 13, 20, 21, 31, 32, 35, 40, 45, 46, 47, 50, 52, 58, 58² IR 58³ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹, 7¹ IR 49¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 20 ir 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 26¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Siekiant stiprinti pensijų fondų dalyvių interesų apsaugą, sukurti palankią pensijų fondų investicinę aplinką, kuri paskatintų institucinius investuotojus – pensijų fondus – investuoti į Lietuvos ekonomiką, parengti ir teikiami įstatymų projektai:

1) Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 7, 13, 20, 21, 31, 32, 35, 40, 45, 46, 47, 50, 52, 58, 58² ir 58³ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹, 7¹ ir 49¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – PSPKĮ projektas) ir

2) Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – PKĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai).

Įstatymų projektų tikslai – stiprinti pensijų fondų dalyvių interesų apsaugą ir išplėsti galimybes pensijų fondams investuoti į įvairesnes investicines priemones ir tokiu būdu:

1) labiau atliepti pensijų fondų dalyvių interesus;

2) sudaryti prielaidas pensijų fondams prisidėti prie strategiškai svarbių sričių finansavimo;

3)  sudaryti daugiau galimybių pensijų fondams investuoti į vietinę (Lietuvos) ekonomiką, dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų nukreipiant į vietinį verslą;

4) sustiprinti pensijų fondų, kaip institucinių investuotojų, vaidmenį prisidedant prie Lietuvos kapitalo rinkos plėtros, investuojant į įvairesnes finansines priemones;

5) stiprinti Lietuvos pensijų kaupimo sektorių ir jo atsparumą.

Pastarojo laikmečio iššūkiai išryškino poreikį iš naujo įvertinti Lietuvos investicinę aplinką ir su ja siejamus lūkesčius. Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, šiuo metu susiduria su poreikiu išskirtinį dėmesį skirti konkurencingumo didinimui ir finansavimo į prioritetines strategines sritis (tokias kaip saugumo stiprinimas) nukreipimui. Europos Sąjungos dokumentai (pavyzdžiui, Konkurencingumo kelrodis, Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities ir kt.) pabrėžia poreikį telkti privataus sektoriaus išteklius (įskaitant institucinių investuotojų, tokių kaip pensijų fondai, sukauptas lėšas), juos nukreipiant investicijoms į tikslinius sektorius, taip pat – ir per įvairias finansines priemones, pavyzdžiui, kuriamas nacionalinio plėtros banko (UAB ILTE). Siekiant skatinti Lietuvos konkurencingumą, ekonominį augimą ir plėtrą, taip pat – išteklių strategiškai svarbioms sritims, tokioms kaip saugumas ir gynyba, finansuoti nukreipimą, svarbu užtikrinti didesnį investicijų į Lietuvos ekonomiką srautą ir sudaryti palankesnes investavimo sąlygas. Ilgalaikės investicijos stiprintų inovacijų vystymą, gerintų šalies infrastruktūrą, padėtų sukurti daugiau darbo vietų ir, be kita ko, padėtų pritraukti užsienio investuotojų. Taip pat didesnės investicijos leistų Lietuvai tapti patrauklesne vieta verslui ir padidintų šalies konkurencingumą ir saugumą.

Lietuvoje veikiančiuose pensijų fonduose sukaupta per 9,4 mlrd. eurų, tačiau tiesioginės Lietuvos pensijų fondų investicijos Lietuvoje sudaro tik apie 1,1 mlrd. eurų. Tam įtakos taip pat turi ir nustatyti investavimo apribojimai. Pensijų fondų investicijos į nacionalinę ekonomiką stiprintų ilgalaikį šalies augimą, strateginių tikslų siekimą, kartu prisidėtų prie gyvenimo kokybės šalies gyventojams gerinimo.

Įstatymų projektų uždaviniai – išplėsti potencialių investavimo objektų ratą, leidžiant pensijų fondų lėšas tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo objektus, nei šiuo metu nustatyta, pavyzdžiui, į nebiržines finansines priemones, nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą, išvestines finansines priemones, taip pat – nustatyti, kad valdymo įmonės, valdydamos riziką, draustųsi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėtų papildomų nuosavų lėšų. Pakeitimai įgyvendina Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) teiktas rekomendacijas dėl pensijų fondams Lietuvoje nustatytų investavimo reikalavimų peržiūros, taip pat atitinka stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (toliau – EBPO) metu pateiktą rekomendaciją dėl pensijų fondų investavimo galimybių į tokius objektus kaip nekilnojamasis turtas.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. +370 607 92 083, el. p. [email protected]) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė, tel.   +370 690 32 016, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ieva Vaštakaitė (tel. +370 633 27 475, el. p. [email protected]).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PSPKĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijų fondo depozitoriumu gali būti bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos Respublikoje.

PSPKĮ nustatytose pensijų turto investavimo taisyklėse nustatomi galimi pensijų turto investavimo objektai (45 straipsnis), taikomi pensijų fondo finansinių priemonių portfelio diversifikavimo reikalavimai (47 straipsnis), reikalavimas valdymo įmonei veikti geriausiais pensijų fondo dalyvio interesais (46 straipsnis) ir kita. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PKĮ) 21 straipsnyje, nustatančiame pensijų turto investavimo ypatumus, pateikiama nuoroda į PSPKĮ nuostatas, reglamentuojančias investavimo objektus.

Pažymėtina, kad PSPKĮ ir PKĮ nustatytas pensijų turto investavimo objektų sąrašas yra baigtinis. PSPKĮ leidžia pensijų turtą investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, indėlius, taip pat šis turtas gali būti investuojamas rizikos kapitalo, privataus kapitalo ir kitų alternatyvių turto klasių rinkose (jei įgyvendinamos nustatytos sąlygos).

PSPKĮ reglamentuotas investavimas ir į kitą turtą – 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas pensijų turtą investuoti į tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą.

Taip pat pažymėtina, kad PSPKĮ nenumatoma galimybės pensijų fondams investuoti į nebiržines finansines priemones (įmonių akcijas, obligacijas), nebent finansinės priemonės į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamos ne vėliau kaip per 1 metus nuo išleidimo dienos.

PKĮ 21 straipsnyje nustatomi tik pensijų turto investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, taip pat investavimo į PSPKĮ 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų neatitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas ypatumai, o dėl investavimo į kitą turtą PKĮ teikiama nuoroda į PSPKĮ nustatytas taisykles.

Pažymėtina, kad pagal PSPKĮ ir PKĮ leidžiama pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones rizikai valdyti.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

PSPKĮ projektu siūlomi pakeitimai:

· įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo objektus, nei šiuo metu nustatyta, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą, nebiržinių įmonių vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), infrastruktūrą (45 straipsnio pakeitimas);

· nustatyti didžiausias investicijų į kitus investavimo objektus (į nebiržinius vertybinius popierius – iki 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų į vieną objektą; į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą  – iki 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų į vieną objektą, bendra investicijų į išvestines finansines priemones, nekilnojamąjį turtą ir infrastuktūrą, nebiržinius vertybinius popierius ir investicijų alternatyviose turto klasių rinkose suma negali būti didesnė  kaip 40 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų) sumas (47 straipsnio pakeitimas);

· įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais, tačiau ir efektyvesnio investicijų portfelio valdymo tikslais ir atitinkamai įtvirtinti rizikos valdymo priemones (papildymas 49¹ straipsniu);

· įtvirtinti draudimą pensijų fondams investuoti į kriptoturtą ir į suteikiančius į jį teises vertybinius popierius;

· nustatyti reikalavimą valdymo įmonei nusistatyti išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką, kai planuojama investuoti ar investuojama į išvestines finansines priemones, ir ja vadovautis (6 straipsnio 1 dalies papildymas 16 punktu);

· nustatyti pareigą valdymo įmonei vertinti sprendimus dėl turto valdymo priimančių asmenų atitiktį reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimams priežiūros institucijos nustatyta tvarka (6 straipsnio pakeitimas);

· įtvirtinti atsakomybę už kvalifikacijos, darbo patirties ir reputacijos reikalavimų nesilaikymą, atitinkamai papildant PSPKĮ nustatytus poveikio priemonių taikymo pagrindus (58² straipsnio pakeitimas);

·  išplėsti įstaigų, kurios galėtų būti pensijų fondų depozitoriumu, ratą ir nustatyti, kad pensijų fondo depozitoriumu gali būti ne tik licencijuota kredito įstaiga, bet ir Lietuvos Respublikoje įsteigta arba Lietuvos Respublikoje turinti registruotą buveinę ar padalinį licencijuota finansų maklerio įmonė (FMĮ), kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas finansinių priemonių saugojimo ir administravimo klientų sąskaita paslaugas ir kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 750 000 eurų (40 straipsnio pakeitimas);

Sprendžiant dėl galimybės išplėsti pensijų fondų investavimo subjektų ratą buvo remiamasi gerąja užsienio valstybių praktika. Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių pensijų fondams leidžiama tiesiogiai investuoti į įvairias finansines priemones, taip pat nekilnojamąjį turtą (EBPO duomenimis, tik kelios Europos Sąjungos valstybės (Lietuva, Italija, Lenkija, Rumunija) draudžia tiesioginį investavimą į nekilnojamąjį turtą). Kai kuriose valstybėse tokioms investicijoms netaikomi jokie apribojimai, o kitose (pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Ispanijoje, taikomi investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai (tiesiogiai į nekilnojamąjį turtą leidžiama investuoti ne daugiau kaip 5, 10, 20 ar 30 procentų viso valdomo pensijų turto). Taip pat kai kuriose valstybėse taikomas investicijų į nekilnojamąjį turtą užsienyje ar investicijų koncentracijos į vieną nekilnojamojo turto objektą ribojimas, pavyzdžiui, Šveicarijoje ne daugiau kaip 1/3 investicijų į nekilnojamąjį turtą gali sudaryti investicijos užsienyje, investicija į vieną nekilnojamojo turto objektą negali viršyti 5 procentų viso valdomo pensijų turto.

PSPKĮ projektu siūlomais pakeitimais, leidžiančiais pensijų fondams investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais, tačiau ir efektyvesnio investicijų portfelio valdymo tikslais, pensijų fondų investavimo į išvestines finansines priemones reikalavimai būtų suvienodinti su šiuo metu galiojančiais analogiškais reikalavimais, taikomais mažmeniniams investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. PSPKĮ projektu siūlomi pakeitimai yra analogiški Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – KISĮ) 84 straipsnyje įtvirtintoms suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams taikomoms taisyklėms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, kartu siūloma PSPKĮ esančią išvestinių finansinių priemonių sąvokos apibrėžtį suvienodinti su KISĮ įtvirtintos analogiškos sąvokos apibrėžtimi, kuri šiuo metu yra platesnė nei PSPKĮ.

PSPKĮ projektu siūloma taip pat nustatyti, kad pensijų turtą investuojant  į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą ar vertybinius popierius, kurie nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, mutatis mutandis taikomos tam tikros KISĮ nuostatos, susijusios su  turto vertinimu, turto įsigijimo kaina, draudimu įsigyti turtą, kuriam taikomi teisių apribojimai, turto vertės nustatymu.

Esamas pensijų fondų ir juos valdančių valdymo įmonių teisinis reguliavimas paremtas tais pačiais principais kaip ir neprofesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) ir jų valdymo įmonių teisinis reguliavimas. Pensijų fondams, kaip ir minėtiems subjektams, taikoma pareiga turėti depozitoriumą, atliekantį pensijų fondo veiklos priežiūrą ir turto kontrolę, tačiau šių subjektų atžvilgiu, 2019 metais pakeitus KISĮ, buvo išplėstas galimų depozitoriumų sąrašas ir nustatyta, kad juo gali būti ne tik bankas, bet ir finansų maklerio įmonė, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas finansinių priemonių saugojimo ir administravimo klientų sąskaita paslaugas ir kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 750 000 eurų. Šios KISĮ nuostatos atitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (toliau – UCITS direktyva) nuostatas. PSPKĮ projektu siūloma analogiškai išplėsti pensijų fondų depozitoriumų ratą.

PSPKĮ siūloma papildyti reikalavimu, kad valdymo įmonės nuolat turėtų papildomų nuosavų lėšų arba apdraustų savo profesinę civilinę atsakomybę PSPKĮ nustatytomis sąlygomis ir tokiu būdu būtų pasirengusios padengti galimą su pensijų kaupimo veikla pagal PSPKĮ susijusią profesinės atsakomybės riziką. Toks draudimas ar papildomų lėšų atidėjimas leistų prireikus greičiau kompensuoti susidariusią žalą pensijų kaupimo dalyviams. Pažymėtina, kad reikalavimai dėl papildomų nuosavų lėšų ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo numatyti ir alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams, tuo ir pasiremta teikiant pasiūlymus. Alternatyviesiems KIS yra būdingi tie patys požymiai, kaip ir pensijų fondams: jie  yra prižiūrimi Lietuvos banko arba jiems taikomos Lietuvos banko priimtinos priežiūros priemonės, turtas saugomas depozitoriume, privalomas nepriklausomas auditas ir kt. Kadangi  PSPKĮ projektu siūloma išplėsti investavimo galimybes (bus galimos investicijos į nekilnojamąjį turtą, išvestines finansines priemones ir pan.), padidėja ir profesinės rizikos pasireiškimo tikimybė. Siūlomi pakeitimai taip pat atitinka UCITS direktyvos ir 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010, nuostatas, jas pritaikant ir pensijų fondų valdymo įmonių atžvilgiu.

Šiuo metu pensijų fondų valdymo įmonėms taikomi pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimai nustatyti Lietuvos banko valdybos nutarimu. Atsižvelgus į tai, kad tokius reikalavimus tikslinga nustatyti įstatymo lygiu, jie perkeliami į PSPKĮ ir PKĮ, jų nekeičiant.

Atsižvelgiant į kai kuriuos PSPKĮ projekto pakeitimus, PSPKĮ atitinkamai siūloma papildyti naujomis sąvokomis ir atlikti tam tikrus redakcinius patikslinimus ar pakeitimus.

PKĮ projektu siūlomi pakeitimai:

· įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą, išskyrus pensijų turto išsaugojimo pensijų fondo turtą, investuoti į PSPKĮ 49¹ straipsnyje nurodytas išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais (21 straipsnio pakeitimas);

· PKĮ papildyti nuostata, kad pensijų kaupimo bendrovėms, investuojančioms pensijų fondo turtą pagal PSPKĮ nustatytus reikalavimus ir tvarką, taikomos PSPKĮ 7¹ straipsnyje nustatytos profesinės atsakomybės rizikos valdymo priemonės;

· PKĮ papildyti nuostatomis, užtikrinančiomis pensijų fondų, kuriuose kaupia priešpensinio amžiaus asmenys, turto saugumą, – siūloma nustatyti, kad likus mažiau nei 10 metų iki planuojamo tikslinės grupės pensijų fondo likvidavimo dienos, nauji sandoriai dėl tikslinės grupės pensijų fondo turto investavimo į PSPKĮ projekto 13 straipsniu keičiamo PSPKĮ 45 straipsnio 1 dalies 9–11 punktuose nustatytus investavimo objektus negali būti sudaromi.

Siūlomais PKĮ pakeitimais, kurie leistų pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones, siekiama PKĮ nuostatas suderinti su siūlomais PSPKĮ pakeitimais.

Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai išplėstų institucinių investuotojų – valdymo įmonių ir gyvybės draudimo bendrovių valdomų pensijų fondų – galimybes daugiau investuoti Lietuvoje, taip prisidedant prie verslo finansavimo tiek per valstybės kuriamas verslo skatinimo priemones, tiek tiesiogiai.

Laikantis teisėkūros ekonomiškumo ir efektyvumo principų, PSPKĮ ir PKĮ projektus iki priėmimo Lietuvos Respublikos Seime dienos siektina sujungti su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais pensijų kaupimo sistemos reformos projektais, todėl siūloma, kad PSPKĮ ir PKĮ projektai, kaip ir pensijų kaupimo sistemos reformos projektai, įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Minėtų projektų sujungimas leis valdymo įmonėms efektyviau pasirengti įstatymų taikymui.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymus būtų sukurta palankesnė ir saugesnė investicinė aplinka reikšmingiems instituciniams investuotojams – pensijų fondams – daugiau investuoti Lietuvoje ir užtikrintos palankesnės sąlygos Lietuvos kapitalo rinkoje vystytis įvairioms finansavimo priemonėms.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Tikimasi, kad įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes jais sukuriamos papildomos finansavimo galimybės vietinėms įmonėms, o kartu – platesnės pensijų turto investavimo ir diversifikavimo galimybės, kas turėtų užtikrinti institucinių investuotojų valdomų lėšų tvarumą bei geresnį investicijų ir investavimo rizikos išskaidymą.

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymus kitų įstatymų keisti nereikės.

10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų naujos ir tikslinamos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus įstatymus turės būti peržiūrėtos ir pakeistos Lietuvos banko valdybos 2015 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 03-34 „Dėl Valdymo įmonių nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisyklių ir nuosavų lėšų reikalavimų ataskaitų formų patvirtinimo“ ir 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 03-147 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos. Šiuos pakeitimus turės priimti Lietuvos banko valdyba.

            13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Pensijų fondas“, „pensijų turtas“, „investavimo objektas“, „kolektyvinio investavimo subjektas“, „perleidžiamasis vertybinis popierius“, „išvestinė finansinė priemonė“, „nekilnojamasis turtas“, „infrastruktūra“, „profesinės civilinės atsakomybės draudimas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

_______________________________