LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 227
STENOGRAMA
2018 m. lapkričio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
R. ŽEMAITAITIS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Dabar pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Kolegos, registruojamės. Rytinis baigėsi. Dabar vakarinis. Registruojamės. Tuojau, sekundėlę, paleisime. Registruojamės, kolegos. Į vakarinį posėdį registruojamės, kolegos, dar kartą. Ačiū, kolegos.
Užsiregistravo 61. Vakarinis posėdis pradėtas.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2671(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, rytiniame posėdyje įvyko balsavimas. Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-2671(2) dėl komisijos nario A. Pukso paskyrimo.
Iš viso išduoti 88 biuleteniai, rasti 87 biuleteniai, galiojančių – 85, negaliojančių – 2. Už – 74, prieš – 5, susilaikė 6.
Dabar, kolegos, grįžtame į rytinį darbotvarkės klausimą. Turime pabaigti tą patį dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo. 1 straipsnis. Turime patvirtinti… Kadangi priimta 74-iems balsavus – pagal balsavimo rezultatus, A. Puksui Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu yra pritarta į komisijos narius… Dėl viso nutarimo projekto už, prieš neužsirašė, nematau. Galime, kolegos, balsuoti? Balsuojame tada. Ačiū, kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74: 73 – už, 1 susilaikė. Nutarimo projektui pritarta. (Gongas)
Dar, kolegos, noriu informuoti, kad rytiniame posėdyje, kai svarstėme Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2761, posėdžių salėje nebuvo informuota, kada planuojama svarstyti. Planuojama svarstyti lapkričio 13 dieną. Galime bendru sutarimu sutikti? Tiesiog informacija. Ačiū.
15.04 val.
Vyriausybės pusvalandis
Aplinkos ministro K. Navicko pranešimas dėl miškų kirtimų ribojimo
Kolegos, pagal Statutą kiekvieną antradienį numatytas Vyriausybės pusvalandis, šiandien pas mus svečiuose yra aplinkos apsaugos ministras K. Navickas. Prašau pateikti pristatymą dėl miškų kirtimo ribojimo.
K. NAVICKAS. Labas vakaras. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, kaip ir numatyta darbotvarkėje, turiu pristatyti, kokios padarytos darbo grupės išvados ir kas Aplinkos ministerijos bus siūloma dėl miško kirtimo ribojimo.
Prieš pradėdamas noriu pasakyti vieną dalyką, kad miškų valdymas visada susideda iš balansavimo tarp gamtinių vertybių išsaugojimo ir ūkinės veiklos. Tai mes turime… Kažką kitą įjungė.
PIRMININKAS. Tuojau, sekundėlę palaukite. Mes tuojau įjungsime skaidres, ministre. Prašau, ministre, galima.
K. NAVICKAS. Mes Lietuvoje miškus tvarkome… Visi miškai yra suskirstyti į keturias grupes, kaip dabar rodoma skaidrėje. Tai yra pirmos grupės miškai, kurie yra rezervuoti kaip biologinė įvairovė. Juose negalimi nei kirtimai, nei lankymas, nei kita ūkinė veikla, kaip medžioklė ir panašiai. Antroje grupėje mes turime miškus, kurie yra rezervuoti rekreaciniams poreikiams arba biologinei įvairovei. Iš esmės daugiausia didžiąją dalį sudaro miškai, esantys miestų ribose arba besiribojantys su miestų teritorijomis, arba biologinei įvairovei rezervuoti miškai. Šituose miškuose plynieji kirtimai nėra leidžiami, jų Lietuvoje yra 12 %. Trečios grupės miškai yra įvairūs draustiniai, įvairūs valstybiniai draustiniai. Taip pat jie yra labiau prižiūrimi, turint tikslą išsaugoti biologinę įvairovę. Juose leidžiami plynieji kirtimai iki 5 hektarų.
Didžiausias procentas Lietuvos miškų yra ūkiniai miškai, ketvirtos kategorijos, juose leidžiama visa pagrindinė ūkinė veikla ir plynieji kirtimai iki 8 hektarų. Iš kitos pusės, mes turime saugomų teritorijų tinklą ir įsipareigojimus saugomų teritorijų… ne tik saugomų teritorijų, bet išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtines vertybes. Aišku, yra kelios prielaidos, kurios mus atvedė prie šitų siūlymų ir prie šitos apžvalgos, tai yra Vyriausybės programa, kurioje yra aiškiai pasakyta, kad mažinsime plynųjų kirtimų normas, taip pat yra Europos Sąjungos buveinių ir paukščių apsaugos direktyvos, dėl kurių įgyvendinimo dar mes turime pasitempti. Trumpai perbėgsiu, kas yra siūloma keisti.
Pirmoje miško grupėje jokių pakeitimų nėra numatyta, nes, kaip ir sakiau, jie yra rezervatai, gamtiniai rezervatai, juose ir taip ūkinė veikla yra stipriai apribota.
Antros miškų grupės, yra svarbu pabrėžti, apsaugos tikslai yra nustatyti ir dabar galiojančiame įstatyme, tiktai jie nebuvo visa apimtimi įgyvendinti. Esminis pakeitimas, siūlomas dėl antros grupės, yra uždrausti visus vadinamuosius pagrindinius kirtimus, tai reiškia, kad, kitais žodžiais tariant, derlius šių miškų nebūtų paimamas, nebent tai būtų išskirtiniai atvejai kaip vėjovartos ar užpuolę kamienų kenkėjai. Šitie miškai, kaip sakiau, yra skirti pirmiausia rekreaciniams ir biologinės įvairovės poreikiams tenkinti. Jų yra Lietuvoje 12 %.
Trečioje grupėje, kurioje yra vadinamieji apsauginiai miškai, tai yra 15 % Lietuvos miškų, dabar yra leidžiami plynieji kirtimai iki 5 hektarų plynėmis, tačiau plynieji kirtimai nėra leidžiami nacionaliniuose parkuose. Tai, kas yra siūloma, kas bus siūloma Aplinkos ministerijos, – drausti plynuosius pagrindinius kirtimus visuose trečios kategorijos miškuose, išskyrus tris atvejus. Vienas atvejis yra tada, kai plynasis kirtimas reikalingas biologinei įvairovei išsaugoti, tai yra tai gali būti miškapievės arba šlapynės, kai miško masyvą, miško kirtavietę sudaro daugiau negu 56 % eglynų, nes išretinus egles… Jinai yra medžio rūšis, neatspari vėjo poveikiui, dėl to tokiais atvejais reikalingas plynas kirtimas, arba jeigu mes siekiame ar bus siekiama atkurti pušynus. Pušis yra ta rūšis, kuri neauga paunksmėje. Ir mažinti plynųjų kirtimų, jeigu leidžiami plynieji kirtimai per tas išimtis, iki 3 hektarų.
Čia svarbu pažymėti, kad jeigu bus kalbama apie poveikį, mes, aišku, pateiksime poveikio vertinimą, bet tą mes galime per planavimą valstybiniuose miškuose… Privačiuose miškuose tas ribojimas neturėtų turėti didelės įtakos, nes dėl smulkios miško valdos 3 hektarų plynė yra pakankamai didelis plotas, kuris neturėtų turėti didelio ekonominio poveikio.
Ketvirtos kategorijos miškuose yra siūloma mažinti plyno kirtimo plotą, biržę, nuo dabar galiojančių 8 hektarų iki 3 hektarų. Čia tas pats poveikis, privatiems nematome didelės bėdos, valstybiniams taip pat, nes turint daug valstybinių miškų galima perskirstyti per kitas atrėžtas biržes.
Kitas siūlomas pakeitimas, kuris taip pat labiausiai palies, bus susijęs su ketvirtos kategorijos miškais. Pirmas siūlymas. Dabar tiek antros, tiek trečios kategorijos miškuose miško kirtimas neleidžiamas paukščių perėjimo laikotarpiu, tačiau tie laikotarpiai nėra vienodi. Mes norime, kad jie būtų sulyginti, vienodi. Ketvirtos kategorijos miškuose, regioniniuose parkuose, regioninių parkų valstybiniuose miškuose mes taip pat siūlome nevykdyti kirtimo paukščių perėjimo laikotarpiu, nebent ekspertinis vertinimas, kuriame dalyvautų saugomų teritorijų ekologai, nustatytų, kad toje biržėje kirsti galima ir esminio poveikio paukščių populiacijai ar biologinei įvairovei nebus padaryta.
Kelios skaidrės apie miškų kirtimus, apie apskaitą, nes pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai diskutuojama, kas yra medynas ir kas yra miškas, kas yra miško žemė ir kad lyg ir valstybiniai miškai arba visi Lietuvos miškai nėra tinkamai apskaitomi. Iš tikrųjų miškai yra apskaitomi ir jie skirstomi į esmingas grupes. Medynai sudaro maždaug 94–95 % Lietuvos miškų, 2,5 % yra kirtavietės ir 3,5 % yra kita miško žemė, tai yra ir keliai, ir miškapievės, ir šlapynės, kurios būtinos tiek dėl kraštovaizdžio elementų įvairovės, tiek dėl pačios biologinės įvairovės. Jie pagal teisinį apibrėžimą yra miško žemė.
Žemutinėje skaidrės dalyje parodyta, kaip atrodo skaičiais mūsų miškai. Mes turime medžių tūrio 547 mln. kub. metrų medynų, miško žemės turime 33,5 % ir 31,5 % iš jų sudaro grynieji medynai.
Kalbant apie miškų normas, miškų kirtimo normas, visada iš tikrųjų kalbama apie prieaugį, kad miško bendras tūris nemažėja. Miško normos yra tvirtinamos pagal metinio natūralaus medžio tūrio prieaugio ribas. Iš jų yra 3,6 % miškuose sukaupto žaliojo medžio tūrio, iškertamo miško yra 1,8 % ir 0,7 % atkrenta dėl natūralių priežasčių arba ligų, arba vėjovartų, arba kitų priežasčių.
Kaip suprantu, laikas baigėsi. Ačiū už dėmesį ir esu linkęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti 14 Seimo narių. Pirmas klausia kolega P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkui už pristatymą, už paskaitą, tikrai įdomių dalykų sužinojome. Tačiau jūs, kalbėdamas apie miškus ir kirtimo ribojimą ateityje, ministerijos siūlymus, daugiausia koncentravotės į tuos miškus, kuriuos ir taip saugo – pirmos, antros, trečios kategorijos. O aš kaip tik norėčiau pakalbėti apie ūkinius miškus, ketvirtos kategorijos. Daugiau mažiau suprantame, kad kiek nori, tiek kirsk. Mano supratimu, taip neturėtų būti. Mūsų komitete pristatant šį klausimą atėjo Miškų tarnyba su skaidrėmis, nuramino mus, kad miškų tūris didėja. Čia jūs lygiai taip pat parodėte, kad tarsi galima kirsti, nes miškų tūris didėja. Bendros medienos masė didėja. Bet mums Miškų tarnyba pasakė – rekomenduoja. Tai pirmiausia kirs tuos, jeigu medžiai neįsižeis, antrarūšius medžius, tai yra drebulynus, beržynus, visokius juodalksnynus ir taip toliau. Tačiau kai ministerija tvirtina tas visas normas, ji nediferencijuoja taip, ar neatsitiks taip, kad būtent pušynus pirmiausia iškirs, nes tai vertingiausia mediena, o tą, ką realiai pagal tas normas rekomenduoja Miškų tarnyba, tai kam ten reikalingi tie visokie antrarūšiai medžiai? Tai dėl šito dalyko jūs atsakykite. Ar jūs kontroliuosite procentiškai pagal medžių rūšis tuos iškirtimus?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
K. NAVICKAS. Tikrai labai taiklus ir tinkamas klausimas. Mes kontroliuojame pagal rūšis ir tvirtinamos metinės normos, jas tvirtina aplinkos ministras pagal kiekvieną medžio rūšį. Jeigu kalbėtume apie kitų metų, 2019 metų, normą, kuri didėja 2 % apskritai, tai ji didės tik minkštųjų lapuočių sąskaita. Pušies kirtimas nedidėja nė kiek, eglės mažėja 80 hektarų, jeigu mano atmintis nepaveda. Visas kitas didėjimas yra minkštųjų lapuočių. Logika yra dvejopa. Viena yra, kad mes turime dideles sankaupas tam tikrų rūšių ir jų reikia balansą subalansuoti. Dabar turime kaip tik piką. Kitas dalykas yra koncentracija į minkštuosius lapuočius, nes mes taip galime šiek tiek paveikti ir biokuro kainas.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kolega S. Gentvilas. Prašom, kolega. Ruošiasi J. Olekas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, Skandinavija, kuri pasižymi ir sertifikuota, atsakinga, darnia, tvaria miškininkyste, žvelgia labai keistai į Lietuvą, kaip mes reglamentuojame Lietuvos miškų ūkininkavimą. Kadangi čia daug žemdirbių, tai ir miške tas pats principas galioja, kad derlių reikia imti tada, kai jis prisirpsta. Tai lyg ir mokslas sako, kad miško savininkui reikia derlių imti tada, kai jis prisirpsta, tiek valstybinio miško savininkui, tiek privačiam. Bet mes vis dar gyvename tokio nacionalinio planavimo dogmomis, kad dėl kiekvieno miško plotelio, atskiro hektaro arba kelių arų turime kreiptis leidimų. Čia posovietinė liekana.
Bet aš, ministre, apie jūsų komunikaciją. Kai buvo didinama kirtimo norma valstybiniams miškams, jūs prisidengėte biokuro trūkumu, biokuro kainų augimu. Dabar, kai reikia riboti miškų kirtimą arba visuomenė, labanoriškoji visuomenė, kaip šiandien gerbiamas A. A. Brukas savo straipsnyje įvardino… jūs vėl mėtotės, lyg neturėtumėte mokslo, kuris stipriai ir aiškiai pagrįstų tą, ką padarė su (…) normų augimu.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Norėtųsi paklausti, ministre. Ar šie kirtimo ribojimai yra aptarti su mokslu, kas dalyvavo? Kas buvo toje darbo grupėje, kuri priėmė miško kirtimo ribojimo dydį?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Skandinavija, matyt, nėra Jonas ar Petras, negali pasakyti vienos ar kitos nuomonės, tai nėra vientisa. Čia trumpa replika.
Ką jūs pasakėte dėl mokslo ir atsižvelgimo į normas, tai mes jomis remiamės. Čia nereikėtų laisvai interpretuoti, nes yra priimta ir yra priimtas sprendimas kitiems metams nedidinti maksimaliai, kaip leidžia Vyriausybės nutarimas, iki 6 %, o tik 2 %. Kelios priežastys tą lėmė. Tai, kad Lietuvos medienos perdirbimui prigaminama pakankamai medienos, prekinės medienos, tai pušis ir eglė, ir dėl to realaus poreikio didinti nėra. O perbrendusių minkštųjų lapuočių daugeliu atvejų yra didesnis procentas, kaip sakiau, tai nėra lemiamas argumentas, bet taip pat argumentas, kad minkštieji lapuočiai daugiausiai yra naudojami biokurui. Kas, kur, ką ten persidenginėjo, aš nežinau, nes iš tikrųjų miško kirtimo normos yra nustatomos ir teikiamos Valstybinės miškų tarnybos, pagal tai mes ir veikiame.
Kitas dalykas yra svarbus dėl derliaus, tą jūs minėjote. Vertingiausia mediena, tarkime, pušies mediena, jos brandos ir vertės amžius yra 30 metų. Tai 30 metų palaukus į vieną ar kitą pusę jokia ekonominė žala nebus padaryta. Tą irgi reikia turėti mintyje, todėl yra tam tikras paslankumas, kad mes galime kirsti nebūtinai 101 metų pušį, bet galime tą daryti 111 ar 121. Tam yra laikas, yra 30 metų laikas, kada yra jos maksimali branda ir maksimali prekinė vertė. Darbo grupėje dalyvavo Miškų tarnyba, mokslo atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir mūsų departamento žmonės.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolega J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pranešimą. Jūs rodėte skaidres. Viena skaidrė mane labai sudomino. Per mūsų Vyriausybės metus miško medžių tūris padidėjo virš 40 mln., per jūsų darbo pirmuosius metus padidėjimas yra pats mažiausias, palyginti penkerius metus iš eilės. Ar jūs turite ambiciją, kiek padidės Lietuvos miškingumas, žemės plotas miškais ir kiek medienos tūriu padidės mūsų turtas?
Ir antra klausimo dalis apie miško pardavimą. Ar jums yra žinoma, kad Valstybinių miškų urėdijos gautas raštas „Baltpoolo“, kad 2019 metų pirmajam pusmečiui nebus sudaromos ilgalaikės miško pardavimo sutartys? Kieno čia iniciatyva, nes Vyriausybė buvo numačiusi, kad tokių ilgalaikių sutarčių bus pasirašyta beveik 70 % parduodamos medienos? Ačiū už atsakymą.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų geras argumentas pasigirti dėl miško didėjimo. Ne, ne, aš priimu domėn, čia ne juokais. Mes puikiai žinome, kodėl taip atsitiko. Mes turėjome daug laisvos valstybinės žemės ir buvo bendras siekis maksimaliai padidinti miškų plotą. Dabar laisvos valstybinės žemės mes turime mažiau, tačiau turime siekį kitais metais padidinti 4 tūkst. hektarų, iš jų 1 tūkst. 500–1 tūkst. 600 laisvos valstybinės žemės, o kitos reikia ieškoti. Ir to reikia ne vien dėl miškų, kas yra numatyta strategijoje, bet taip pat ir dėl klimato kaitos įsipareigojimų. Tai padėtų mums subalansuoti CO2 balansą miškų sąskaita. Tai yra toks bendras siekis ir mes matome, jeigu mes pasieksime iki 2022 metų plius 7 tūkst. hektarų, mūsų turės būti nebloga situacija. Toks yra siekis.
Aš tikrai negaliu atsakyti jums dėl Miškų urėdijos, aš atsakysiu raštu, nes neturiu tos informacijos, nežinau priežasčių, nenorėčiau spekuliuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Kolega V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, kadangi jau atsakėte iš dalies į klausimą, kad miškų plotas didėja, tai gal galėsite atsakyti, kiek padidėjo šiemet? Iš tikrųjų yra kita problema, su kuria turbūt esate susipažinęs, kad dalis miškų po iškirtimo virsta kitos paskirties žeme. Sakykime, aplink Vilnių, aplink kitas vietoves. Kaip jūs manote, kokius reikėtų saugiklius ar ką nors įdėti, kad tie miškai nepavirstų kita žeme, kaip būtų galima tą procesą pristabdyti?
K. NAVICKAS. Aš dėl jūsų pirmos klausimo dalies neturiu statistikos, čia irgi nespekuliuosiu skaičiais dėl miškų ploto padidėjimo, nes daugiausia didėja privačių miškų.
Dėl virtimo. Automatiškai nevirsta kitos paskirties žeme, nėra taip paprasta pakeisti miško paskirtį. Greičiausiai jūs turite mintyje problemą, kurią mes taip pat matome, įvardijome ir tas skyles, tikiuosi, jau užkamšėme, tai yra kai antros kategorijos miškuose, kuriuose, kaip ir minėjau, negali būti pagrindinių kirtimų, yra leidžiama ir buvo leidžiama daryti vadinamuosius kraštovaizdinius kirtimus darant prielaidą, kad toje vietoje mes atversime vertingiausius kraštovaizdžius. Iš esmės tokia parama netgi buvo skiriama iš Kaimo plėtros programos, per žemės ūkį dar parama įrengti viešąją infrastruktūrą. Po penkerių metų… Ta prasme tu gauni paramą, gali įsirengti tam tikrą minimalią infrastruktūrą, susitvarkyti mišką, gauti iš to pajamų, o paskui po penkerių metų niekas neriboja administraciškai prašyti atliekant teritorijų planavimo procedūras tą žemės sklypą keisti į gyvenamąjį. Tai galimybė yra, bet pakeisti per teritorijų planavimą. Visos procedūros ir visuomenės įsitraukimas, ir visa kita išlieka. Mes tiktai nenorime sutikti ir nesutiksime su tuo, kad miškas būtų verčiamas nekompensuojant už praradimus tiek ekosistemoms, tiek ir rekreaciniam potencialui.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolega A. Butkevičius. Klausia kolega A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, toks labai paprastas klausimas. Smulkieji verslininkai, kurie turi tas lentpjūves, kur gamina (…) arba atlieka vieno, dvigubo medienos pjovimo paslaugas, sako, kad yra labai sudėtinga pastaruoju metu įsigyti rąstų dėl to, kad rąstų kaina yra tokia, kokia yra dvigubo pjovimo medienos kaina. Pavyzdžiui, visiškai neseniai skambino iš Radviliškio, iš Šiaulėnų miestelio vienas iš verslininkų ir aiškiai pasakė, kad jau priėmė sprendimą, kad jis uždaro savo verslą ir paleidžia 70 žmonių. Praeitą savaitę, sekmadienį, irgi teko su kitu verslininku susitikti, tiesiog mieste sustabdė – Vilniaus rajone analogiškai kitas verslininkas irgi ruošiasi uždaryti savo smulkų verslą. Ar iš tikrųjų per keletą pastarųjų mėnesių rąstų kaina ženkliai išaugo ir rąstų eksportas į užsienį irgi sparčiai auga? Ačiū.
K. NAVICKAS. Yra tiesos, jūsų klausime tikrai yra didžioji dalis tiesos. Medienos kaina išaugo maždaug 20 % šiais metais. Tai lėmė labai blogi metai kaimyninėse šalyse. Lietuva dar pernai prisigamino medienos, užduotis įvykdė savo tiekėjams, ypač dėl ankstyvos ir geros žiemos mes suspėjome, tačiau kaimynai to nepadarė. Pas juos įmonės stojo gana anksti dėl labai lietingų ir nepalankių vasaros oro sąlygų. Tai sukėlė didesnes medienos kainas šiais metais.
Miškų įstatymas įpareigoja ir nenumato jokios išimties ir galimybių manipuliuoti kaina. Aukcione parduodama tam, kas pasiūlo didžiausią kainą. Tai yra esminė taisyklė, esminis principas. Aš vėlgi skaičių neturiu, bet tikrai yra išaugę skaičiai, ypač Latvijos pirkėjų, bet, man atrodo, tai yra ta ekstraordinari situacija dėl gamtinių sąlygų. Kitais metais to neturėtų būti.
Kita vertus, darbo grupė baigė savo darbą dėl prekybos mediena taisyklių keitimo. Dar man išvadų nepristatė, bet žinau, kad bus kai kurie siūlymai atsižvelgti į atstumus, poveikį klimato kaitai ir visa kita. Ir mes gal galėsime turėti kriterijų – jeigu kaina yra vienoda, kad tie, kurie veža trumpesniais atstumais, tie, kurie sukuria pridėtinę vertę, turės pirmumą prieš kitus pirkėjus. Bet daug negaliu komentuoti, nes nemačiau visų išvadų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Paskutinis klausia kolega V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kad būtų įgyvendintas 2019 metų Valstybės tarnybos įstatymas… Saugomų teritorijų direkcijai darbo užmokestis sumažėjo 740 tūkst. eurų. Palyginus 2019 metus su 2018 metais, sumažėja nei daug, nei mažai – 48 tūkst. eurų.
Noriu paklausti, ministre, kaip įgyvendinsite Vyriausybės įstatymą 2019 metais, neskirdami papildomai asignavimų darbo užmokesčiui minėtai organizacijai arba įstaigai?
K. NAVICKAS. Kaip yra visur, ką nuosekliai vykdo dabartinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tai eina pertvarkų, optimizavimo ir atsakingesnio išteklių arba finansų naudojimo keliu. Saugomų teritorijų sistema – ne išimtis ir ji turės taip pat priimti tuos savo sprendimus. Dabar palikta daug jiems patiems apsispręsti, ir aš tikiuosi, kad subalansuosime konkrečias priemones. Pradedame kalbėtis, bet kol kas dar nėra bendro plano.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tiesiog informuoju. Kadangi visi pagal frakciją, kas užsirašė frakcijos vardu, visi išėjo, liko, kiek aš matau, dar dvi minutės, todėl galimybę paklausti turi J. Razma. J. Razma. Jeigu greitai atsakys, dar ir kolega A. Sysas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, kaip Seimo Antikorupcijos komisijos narys noriu jūsų paklausti. Kiek mane pasiekė visuomenės, kuri susirūpinusi miškų situacija, balsai, vis tiek išlieka įspūdis, kad jūsų veiksmus tiek vykdant urėdijų naikinimo reformą, tiek dabar didinant kitais metais miškų kirtimo apimtį, tiek nustatant principus sąlygoja didžiųjų medienos perdirbėjų pozicija. Aš norėčiau, kad jūs tiesiai šviesiai atsakytumėte, ar vykdydamas urėdijų reformą ir spręsdamas miškų kirtimo klausimus jūs apie tai esate kalbėjęs su savo pusbroliu M. Kasmauskiu, kuris Ukmergėje vadovauja UAB „Likmerė“, kuri atstovauja stambiam Latvijos perdirbėjui „Latvijas Finieris“, ir ten pat dirbančiu jo pusbroliu T. Kasmauskiu?
K. NAVICKAS. Ne, aš su savo pusbroliais nesikonsultavau ir apskritai su didžiaisiais medienos perdirbėjais nebuvau susitikęs, nesikonsultavome nė dėl miškų pertvarkos, o darbo grupėje, kuriai atstovauja didieji medienos perdirbėjai, aš nedalyvauju, tai yra tarpinstitucinio darbo grupė, o teisybės dėlei reikia pabrėžti, kad tiek mano pusbrolis, tiek… Jis nėra savininkas tos įmonės – samdomas darbuotojas. Bet kuris samdomas darbuotojas čia kokią nors…
PIRMININKAS. Gerai, kolega. Ir labai greitai A. Sysas. Paskutinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ką reiškia paprašyti gražiai. Dėkui.
Gerbiamas ministre, aš labai konkretų klausimą. Gyvenu netoli Žaliųjų ežerų, ten pakankamai perėjo su pjūklais ir kirviais ir iškirto daug miško, bet pakelės kelyje stovi daug sausuolių. Į ką aš turėčiau kreiptis? Tie medžiai gali bet kuriuo metu per audrą nukristi ant kelio ir ką nors nužudyti. Kokius porą metų tų medžių vis daugėja, o jokio… Kažkas pažymėjo raudonai, ir taškas. Daugiau joks veiksmas nevyksta.
K. NAVICKAS. Geras klausimas. Labai konkretus. Norėdamas į jį atsakyti, aš turėčiau žinoti, ar ten valstybinis miškas, ar ne. Daryčiau prielaidą, kad valstybinis, tai Valstybinių miškų urėdija tai turi sutvarkyti. Dalis sausuolių, matyt, yra palikta ir turi būti palikta dėl biologinės įvairovės, bet jeigu jūs sakote, kad kelia grėsmę, klausimo nėra – tokiais atvejais medžiai turi būti iškirsti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Prašau užimti.
Mieli kolegos, dar iš rytinio posėdžio turime du klausimus. Prie manęs priėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė dėl Referendumo įstatymo svarstymo, kuris numatytas 13 dieną, tiesiog komitetas yra perkrautas ir prašo, kad svarstymas būtų 20 dieną. Galime sutarti? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos.
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikimo ir pavedimo šį tyrimą atlikti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui“ projektas Nr. XIIIP-2771 (pateikimo tęsinys)
Dabar kitas mūsų darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikimo ir pavedimo šį tyrimą atlikti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui“ projektas Nr. XIIIP-2771. Prašau B. Markauską pristatyti.
Kaip sakote, kolegos? (Balsai salėje) Galite užsirašyti, galite.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, teikiu Seimo nutarimo „Dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikimo ir pavedimo šį tyrimą atlikti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui“ projektą. Manau, kad pats laikas atlikti šį tyrimą, nes truputį yra aprimusios aistros tiek pačiame Seime, tiek visuomenėje, tiek žiniasklaidoje, bet tikrai lieka daug neatsakytų klausimų, todėl manome, kad yra prasmė ir reikalas sudaryti tokią komisiją, kuri atliktų tyrimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.
Šį nutarimo projektą remia 36 Seimo nariai, ir pagrindiniai klausimai, kurie būtų tiriami, pirmiausia, aišku, žemės klausimai, nes jie turi ir turėjo didžiausią rezonansą tiek pačiame Seime, tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje. Aišku, būtų atliekamas tyrimas dėl visų žemės reformos klausimų ir dėl įstatyminių aktų, kurie reglamentavo žemės grąžinimo, įsigijimo klausimus. Antra tema būtų Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos panaudojimas, nes, žiūrint į praeitį, Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos buvo panaudota apie 30 mlrd. eurų, tačiau situacija, kurią mes turime šiandien kaime ir žemės ūkyje, tikrai daugelio iš mūsų nedžiugina. Manome, kad tos investicijos tiek iš nacionalinio biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos buvo tikrai ne visada tikslingai panaudojamos.
Toliau, tikrai didelių abejonių kyla dėl lėšų, skirtų žemės ūkio mokslui ir inovacijoms žemės ūkyje. Tikrai pakankamai daug lėšų, ypač iš nacionalinio biudžeto, buvo skiriama mokslui, bet turbūt vėlgi šiandien pasidžiaugti kažkokiais rezultatais, ką taikomasis mokslas pasiūlė žemės ūkiui, kokie buvo padaryti proveržiai, mes negalime. Todėl manome, kad sudaryta komisija turėtų pasigilinti į tai, kokios lėšos buvo skiriamos, kam tos lėšos buvo skiriamos ir kokie rezultatai tų tyrimų.
Ir paskutinis dalykas, aišku, aš apibendrintai tuos klausimus pateikiu, paskutinis klausimas apskritai yra dėl situacijos žemės ūkyje, taip pat ir nuolat keliamas klausimas dėl vadinamosios maisto grandinės, tai yra ūkininkas, perdirbėjas ir prekybininkas. Tikrai mes girdime daug iniciatyvų iš Vyriausybės dėl maisto produktų kainų vienokio ar kitokio reguliavimo. Tačiau iš tiesų reikia pripažinti, kad per visus nepriklausomybės metus nieko nebuvo padaryta, kad būtent šita maisto grandinė, tai yra ūkininkas, perdirbėjas ir prekybininkas… kad derybinės galios tiek ūkininkų, tiek perdirbėjų, lyginant arba derantis su prekybos tinklais, būtų kažkaip palengvinta ūkininkų situacija. Apibendrintai galima būtų pasakyti, kad tokie klausimai, tos problemos būtų tiriamos. Be abejo, gali būti papildyta Seimo narių pageidavimu ir siūlymu. Iš tiesų siūlyčiau pritarti šitam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, viskas? Tada sekundėlę. Jūsų nori paklausti 14 Seimo narių. Pirmas klausia M. Majauskas. Prašom, kolega. Ruošiasi E. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, priminsiu kelis šio Seimo sprendimus. Buvo susiaurinta sąvoka susijusių asmenų, norinčių įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, taip praplečiant galimybes stambiems žemvaldžiams įsigyti daugiau žemės. Taip pat buvo atsisakyta, buvo nepritarta siūlymui nustatyti tiesioginių išmokų lubas, taip sumažinant galimybę stambiems žemvaldžiams gauti daugiau… atsisakant sumažinti galimybę žemvaldžiams gauti daugiau išmokų. Taip pat buvo pasiūlyta tokia labai keista formuluotė – „nudėvėti žemę“, taip sumažinant ūkininkų, ypač stambių ūkininkų, mokamus mokesčius, ir taip pat buvo nepritarta siūlymui atšaukti žemės mokesčio lengvatą, šiuo metu koeficientas yra 0,3 taikomas…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). … buvo siūlymas atšaukti. Ar neplanuojate šitų šio Seimo sprendimų tirti?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, kad tikrai viskas Seimo valioje, tik tiek, kad turbūt aš jau šiandien galėčiau atsakyti, kad nė vienas iš tų klausimų, kuriuos įvardinote, Seime nebuvo priimtas, nes kalbant apie susijusių asmenų susiaurinimą buvo ištaisyta tik redakcinė klaida, kur visiems teisininkams buvo aišku, kad toks, koks buvo priimtas, įstatymas negalėjo būti, ir Seimas buvo priverstas tai pataisyti. Tai visiškai nereiškia susijusių asmenų išplėtimo rato.
Dėl žemės nusidėvėjimo. Jūs irgi puikiai žinote, kad Seimas nepriėmė to sprendimo. Dėl žemės mokesčio, paties mokesčio, tai jūs puikiai žinote, kad patį žemės mokesčio dydį nustato savivaldybė. Aš manau, kad, be abejo, galima tirti ir tuos klausimus, bet šiandien jūs, aišku, truputį pateikėte tai, kas nebuvo padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. E. Gentvilo nematau. Klausia J. Džiugelis. Prašom, kolega Justai.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikėčiausi iš jūsų nuoširdaus atsakymo. Iš tiesų, kaip žinoma, trys komitetai buvo keisti ir prieš tai, ir šis klausimas nebuvo pradėtas nagrinėti, kai jį siūlė nagrinėti opozicija. Tada tikrai ir pats Agrokoncerno savininkas asmeniškai dėjo daug pastangų, kad šis klausimas būtų nugesintas. Ar galėtumėte nuoširdžiai atsakyti, kas iš esmės pasikeitė per šį trumpą laiką, kad vis dėlto dabar valdantieji savo iniciatyva imasi spręsti šį klausimą?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai bandysiu atsakyti nuoširdžiai tiek, kiek aš galiu nuoširdžiai atsakyti. Aš tikrai nemačiau ir negirdėjau, kad Agrokoncerno vadovas lankytųsi komitetuose ir bandytų daryti kokią nors įtaką tam, kad komitetas priimtų sprendimą tirti situaciją žemės ūkyje ar netirti. Aš galvoju, kad komitetai priėmė tuos sprendimus laisva valia.
Dabar kas pasikeitė? Kaip ir minėjau, yra truputį aprimusios aistros, vienas dalykas. Antras dalykas, aš nežinau, dar nemačiau, ar teisėsaugos institucijos yra užbaigusios tuos tyrimus, kuriuos jos yra pradėjusios, bet turbūt tikrai eina į pabaigą ir Seimo komisija galės gauti, bus kur kas paprasčiau atlikti kai kuriuos tyrimus. Pagaliau turbūt ir tie 36 Seimo nariai, kurie pasirašė šį nutarimo projektą, manome, kad tikrai vieną kartą reikėtų baigti, nes vos ne kiekvieną kartą iš tribūnos girdime įvairius palyginimus, ypač dažnai keliamą klausimą dėl Agrokoncerno, tai turbūt vis dėlto šiuo atveju tinka, kad geriau vėliau, negu niekada. Situacija yra truputį pasikeitusi, bet galbūt, aišku, tai nėra esmė, kodėl dabar. Iš esmės geriau vėliau negu niekada ir tą tyrimą reikėtų atlikti.
PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas buvęs ministre, skaitant nutarimą susidaro įspūdis, kad Kaimo reikalų komitetas neturi ką veikti ir pradeda nagrinėti viską. Surašyta, pavyzdžiui, ištirti ir įvertinti 1991–2016 metais vykdytą žemės ūkio mokslo inovacijos politiką, ištirti žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtį. Iš tikrųjų tai yra tokios minkštos sąvokos, kad gali tyrinėti iki begalybės ir iš to negauti jokios naudos.
Ar jūs matote kokią nors naudą, ar tikrai bus koks nors rezultatas, nes klausimas kyla vienas: ar yra kokie teisės aktai, draudžiantys grobstyti žemę šiuo metu? Apėjimai ir panašiai. Ar nemanote, kad iš tikrųjų reikėtų koncentruotis į vieną tikslų klausimą, jį išnagrinėti ir duoti atsakymą, ką daryti ir kaip elgtis toliau su latifundininkais?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Sutikčiau su tuo, kad klausimų formuluotės galbūt nėra labai aiškiai pasakančios, kuria kryptimi turi tyrimas vykti. Bet aš galvoju, kad mes, Seimo nariai, neabejojame Kaimo reikalų komiteto narių kompetencija, jie sugebės atsirinkti esminius klausimus ir neužsiims tuo, kuo nereikia užsiimti. Juo labiau kad Kaimo reikalų komiteto daugelis narių yra ne pirmą kadenciją ir jie žino, kurioje vietoje kas galėjo būti padaryta ne taip. Tai tikrai palengvins jų apsisprendimą, ką tirti ir ko netirti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar tikrai nebūtų laikas ir svarbu apsvarstyti biudžeto klausimus, o ne užsiimti komisijų sudarymu? Bet jeigu jūs kalbate apie komisijos sudarymo būtinumą, aš vis tiek noriu grįžti prie jūsų pateikto pavyzdžio dėl to, kad žemės nusidėvėjimo įstatymas nebuvo priimtas. Jeigu vagį pagauni dar jam neišsinešus grobio ir sulaikai, ar tai nėra nusižengimas ar nusikaltimas. Šiuo atveju tie iškilūs žemės ūkio specialistai, kurie pateikė tą įstatymo projektą. Ar tikrai jums neįdomu, kas jiems galėjo padėti? Jūs minėjote, kad Kaimo reikalų komitete yra patyrusių ir išmanančių dalyką, bet, mano supratimu, kolegos, kurie pateikė tą įstatymą, nėra ilgamečiai Kaimo reikalų komiteto nariai. Kaip jūs atsakysite į šitą klausimą? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, aišku, už klausimą. Tuo metu buvau žemės ūkio ministru ir man teko dalyvauti tada, kai vyko diskusijos dėl mokestinės sistemos pakeitimo, kai iš tiesų buvo sutarta ir buvo padidinti mokesčiai ūkininkams. Tai turbūt, kaip ir visada, vyko labai daug diskusijų, susitikimų su ūkininkų bendruomene, su ūkininkų organizacijomis. Mes ne vieną kartą kartu su ūkininkų atstovais buvome ir pas finansų ministrą, ir pas premjerą, tikrai ieškojome kompromisų. Jūs puikiai suprantate, kad bet kuri verslo bendruomenė, kai kalbama apie mokesčių didinimą, juo labiau kad ir šie metai parodė, dabar ūkininkai labai rimtai kelia klausimą, kad galbūt nereikia grįžti, nereikia keisti įstatymų. Bet kadangi šiemet vis dėlto buvo sutarta per kelerius metus didinti mokesčius, kad šiemet dar nereikia didinti, tada buvo pasiektas kompromisas, tada nebuvo nei Finansų ministerijos, nei Vyriausybės tokio siūlymo, kad reikia įtraukti žemę kaip galimą amortizaciją ir nuo to mažinti mokesčius. Tikrai buvo ūkininkų visuomenės pasiūlymas. Žinoma, jis buvo gana… Mažai buvo laiko pasižiūrėti teisine prasme, ar tai įmanoma, ar neįmanoma, bet buvo pateikta, buvo priimtas toks kompromisas ir Seimui pateikta. Žinoma, jeigu reikės, tą autorystę atrasime, mes tikrai galime rasti tiek pasitarimų pas finansų ministrą, tiek pas premjerą protokolus. Tai nesudėtinga, bet tai tikrai buvo ūkininkų bendruomenės siūlymai.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia kolega J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs į šitą projektą įtraukėte tiek daug klausimų, kad aš abejoju, ar per likusius dvejus metus Kaimo reikalų komitetas galės išnagrinėti ir atsakyti į šiuos pateiktus klausimus. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas yra dirbęs Žemės ūkio rūmų vadovu, vicepirmininkas – žemės ūkio ministru, vienaip ar kitaip jie dalyvavo priimant sprendimus. Netgi aš, būdamas respublikinės asociacijos pirmininku, taip pat nuomonę reiškiau. Ar jums neatrodo, kad tie, kurie vienaip ar kitaip dalyvavo priimant sprendimus, dabar tirs savo priimtus projektus arba projektus, kuriems jie darė įtaką? Ar galės analizuoti, kaip jūs manote? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Sutikčiau su formuluote, kad galėjo daryti įtaką, nes turbūt nei Žemės ūkio rūmai, nei kita visuomeninė organizacija įstatymų nerengia ir nepriima. Turbūt Seimo valioje apsispręsti. Žinoma, norėtųsi, kad toje komisijoje dirbtų išmanantys reikalą Seimo nariai, nes priešingu atveju gal reikės trejų ar penkerių metų tam, kad vis dėlto… Žinoma, apie žemės ūkį lyg ir visi išmano, bet yra visai kas kita, kai žmogus ilgą laiką su tuo susipažinęs, žino tas problemas ir žino, iš kur jos kilo. Turbūt dėl komisijos sudėties, pagaliau dėl to, ar pavesti Kaimo reikalų komitetui, ar sudaryti komisiją iš kitų narių, yra Seimo apsisprendimas.
PIRMININKAS. Ir dar paskutinis klausia buvęs premjeras A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš tokį labai paprastą klausimą. Ar jūs nenorėtumėte pakeisti šio nutarimo pavadinimo ir pavadinti tiesiog R. Karbauskio baimių ir eilinių valstiečių bejėgiškumo deklaracija? Kitaip, kaip būtent tokio dalyko su ta iniciatyva jūs negalite, taip sakant… Tai yra tai, kas iš tikrųjų yra. Jeigu būtumėte šiek tiek drąsesni, R. Karbauskis būtų taip nebijojęs normalaus tyrimo dėl savo verslo, tai šito nutarimo ir nebūtų. Tai ar jūs nemanote, kad reikėtų tiesiog pakeisti pavadinimą, kad visiems būtų aišku, apie ką čia kalbama?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nežinau, aišku, ką atsakyti. Ar nenorėčiau? Ne, aišku, nenorėčiau, nes tai yra įregistruota darbotvarkėje ir turbūt ne mano valioje patį nutarimą keisti. O dėl potekstės, kurią jūs turite omeny, tai aš iš tikrųjų nuo pat pirmos Lietuvos nepriklausomybės dienos užsiimu žemės ūkio politika ir tikrai, atstovaudamas nuo pirminės grandies ūkininkų interesams iki ministro, mačiau visus tuos sprendimus, kurie buvo priimti, tikrai matėme, kad jie dažnai buvo priimti tam tikrų interesų vedami. Šiuo atveju nesutikčiau, kad Agrokoncernas ar R. Karbauskis šiuo atveju yra didžiausia žemės ūkio nelaimė. Aš manau, kad tikrai buvo daug padaryta blogų sprendimų priimant tiek pačios žemės reformos įstatyminį reguliavimą, tiek dėl paramos žemės ūkiui, tiek apibrėžiant ūkio dydį ir taip toliau. Nuo pavadinimo niekas nepasikeis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, už, prieš… Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Už – kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes turime suprasti, kad valstiečių ir žaliųjų atstovams dabar labai sunku paaiškinti kaimo žmonėms, ką jie gero padarė žemės ūkyje ar dar žada padaryti. Štai kaip ir pažiūrėti ūkininkams į akis, kai tenka komentuoti 100 mln. eurų sumažintą kitų metų biudžeto projektą žemės ūkio sričiai, palyginti su šiais metais. Apskritai nėra kuo pasigirti. Tai ką? Tada tik lieka ieškoti kažkokių kaltųjų praeityje ir aiškinti, kad čia jie vargšai nieko negali padaryti, nes viskas labai blogai, labai neskaidriai pridaryta praeityje. Be abejo, iniciatoriams nekilo mintis pratęsti tą tyrimų laikotarpį pridedant ir dvejus metus šios kadencijos. Nors žemės ūkio ministras yra bene vienintelis atsistatydinęs dėl tam tikrų kaltinimų dėl savo veiklos, bet kur ten save tirsi, nes čia jau būtų galbūt sudėtinga kai ką papildomai paaiškinti. Aš linkiu užjausti valstiečius ir žaliuosius dėl tos situacijos ir leisti jiems čia patyrinėti. Svarbu, kad kiekvienu klausimu yra tokia pabaiga – įvardinti kaltus asmenis. Turint daugumą komitete, nebus sudėtinga tuos kaltus asmenis politiškai įvardinti. Tyrimas nebus sudėtingas. Tegul tiria žmonės.
PIRMININKAS. Prieš – kolega M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vis dėlto noriu priminti, kad Seimas nepriėmė sprendimo nustatyti Europos Sąjungos tiesioginių išmokų lubas stambiems žemvaldžiams ir balsavo prieš. Kodėl? Seimas taip pat nepriėmė sprendimo atsisakyti žemės mokesčio lengvatos stambiems žemvaldžiams ir balsavo prieš. Kodėl? Kažkodėl tokių klausimų nenorima kelti, nenorima išsiaiškinti. Nenorima išsiaiškinti, kodėl valdančiosios daugumos atstovai siūlė žemės nusidėvėjimą įtraukti į įstatymą, ir vėl atsakymų kodėl nenorima sužinoti, tokių klausimų nėra keliama. Tokį tyrimą vertinu kaip selektyvų ir todėl kviečiu jam nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo projektui? Prašau, kolegos, balsuoti. Ačiū, kolegos.
Balsavo 80: už – 51, prieš – 11, susilaikė 18. Po balsavimo Seimo nutarimui pritarta. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Atsiprašau, kolega Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas. Prašau, kolega. Tuojau įjungsime. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Ką gi, kolegos, iš tikrųjų Kaimo reikalų komitetas jau vieną sykį bandė šitą tyrimą daryti, tačiau rezultatas, žinote, koks buvo. Iš tikrųjų šiandien mano iniciatyva yra siūloma ne komitetui tirti, o sudaryti vis dėlto būtent komisiją tam klausimui tirti. Aš manau, šiandien iš tikrųjų pats komitetas mūsų yra nedidelis ir tikrai turi ir papildomų darbų.
Kitas dalykas. Bus nuolat eskaluojama, kad galbūt kažkaip ne taip tyrė. Kai bus sudaryta komisija, taip pat, aš manau, ir iš opozicijos dalyvaus, galės tirti.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, kolegos, tiesiog tokiu atveju turi būti kito nutarimo projektas, nes čia yra užregistruota – pavesti komitetui. Tokiu atveju bus nagrinėjama ir pagrindinis Kaimo reikalų komitetas nagrinės, ar pritarti, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas, kaip einantis komisijos pareigas.
(Balsai salėje) Iš tiesų dabar vėl kazusą padarėme su Statutu. Kaimo reikalų komitetas gali iš esmės pritarti, bet siūlyti sudaryti komisiją. Matyt, reikės aiškintis. Kolega V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų A. Stančikas yra teisus – negali Kaimo reikalų komitetas spręsti tų problemų, nes daugmaž visi ten padarę daug bėdų, dalyvavę visose tose aferose. Faktiškai lieka tik du žmonės, kurie nesusiję su tais dalykais, tai tik R. Žemaitaitis ir A. Salamakinas. Faktiškai negali jie spręsti šitų problemų, turi sukurti komisiją.
PIRMININKAS. Aš tiesiog dar kartą raminu visų aistras – tokiam Seimo nutarimo projektui pritarėme po pateikimo. Taip yra pagal Statutą. Tokiu atveju Kaimo reikalų komitetas susirinks rytoj arba kitą trečiadienį ir priims sprendimą.
Ar dar kas nors norite dėl to paties aiškintis? Norite. Kolega P. Urbšys. Tuojau, kolega, įjungiame. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, ar jūs nematote, kas yra iniciatorius šito projekto? A. Širinskienė pasakė – taškas.
PIRMININKAS. Būkite geri, kolegos, be asmeniškumų. J. Olekas, prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau nutraukti komentarus, nes sprendimas yra priimtas.
PIRMININKAS. Taip.
J. OLEKAS (LSDPF). Tie žmonės, kurie dabar argumentuoja, kad nereikia komiteto, balsavo už komitetą, mes balsavome, kad nebūtų (…).
PIRMININKAS. Viskas gerai, aš išaiškinau komitete. Kadangi pats esu Kaimo reikalų komitete, man atrodo, su pirmininku rasime sprendimą.
Gerai, kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra… (Balsai salėje) Atsiprašau. Svarstyti… (Balsai salėje) Reikia tokiu atveju su Kaimo reikalų komitetu. Aš manau, kad darykime lapkričio 20 dieną, nes jeigu rytoj Kaimo reikalų komitetas nespės apsvarstyti, kitą savaitę apsvarstys, tai bus laiko. Tada lapkričio 20 dieną siūlyčiau. Gerai, kolegos? (Balsai salėje) Gerai, sutariame. Ačiū.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas dar iš rytinės darbotvarkės – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, bet nematau pranešėjo R. Karbauskio. Matyt, reikės, kada kolega bus salėje.
15.57 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2748, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 33 straipsnio pakeitimo ir 34 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2749, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2750, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2751, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2752, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6, 30 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2753, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2754, Statybos įstatymo Nr. I-1240 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2755, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2756, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 6, 12 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2757, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2758, Želdynų įstatymo Nr. X-1241 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2759, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2760 (pateikimas)
Dabar kviečiu aplinkos apsaugos ministrą K. Navicką pristatyti nemažai įstatymų projektų – tai Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir kitų projektų visą paketą. Kolegos, tuojau pasakysiu, nuo kur iki kur, tai yra nuo 2-2.1 iki 2-2.13. Prašau, gerbiamasis ministre.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės nežinau, dėl kokių procedūrinių dalykų šitų įstatymų paketas atsiliko nuo bendro biudžeto paketo. Tikiuosi, kad jis bus prijungtas, nes tai yra sudėtinė dalis.
Projektų esmė yra panaikinti konstitucinę priešpriešą. Dabartiniai įstatymai apriboja Vyriausybei ir Seimui planuoti ir tvirtinti metinį valstybės biudžetą, dėl to yra siūloma, Atliekų tvarkymo ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų programas sujungiant su Aplinkos apsaugos rėmimo programa, perkelti į šią programą įplaukų šaltinius ir finansavimo priemones, o Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programą iš viso panaikinti.
Atsižvelgiant į siūlomą programų sujungimą, siūloma dalį Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos įplaukų šaltinių nukreipti į valstybės biudžetą. Įplaukos, kurios buvo naudojamos tiksline paskirtimi pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nuostatas, būtų įskaitomos į savivaldybių biudžetus ir naudojamos aplinkosaugos priemonėms, numatytoms specialiesiems įstatymams finansuoti.
Kadangi aplinkos apsaugos rėmimo programų įplaukų šaltiniai nustatomi specialiuose įstatymuose, todėl siūloma keisti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir Statybos įstatymo atitinkamus straipsnius, numatant, kad lėšos iš šių šaltinių būtų įskaitomos į valstybės biudžetą ir naudojamos bendrai valstybės funkcijai vykdyti. Kadangi siūloma savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programas pripažinti netekusiomis galios, atitinkamai turi būti pakeisti teisės aktai – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Želdynų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas ir Medžioklės įstatymas, kuriuose numatytas finansavimo šaltinis yra Savivaldybių ir Aplinkos apsaugos rėmimo programų lėšos.
Teikiamais įstatymų projektais siūloma nustatyti išlaidas konkretiems tikslams, nustatytiems Europos Sąjungos direktyvose, tarptautiniuose įsipareigojimuose bei konvencijose. Be to, Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo remiantis buvo pateikta pastaba, numato ir tam tikras išimtis, leidžiančias tikslines lėšų panaudojimo priemones, kurių įgyvendinimo laikotarpis ilgesnis nei vieneri metai.
Apibendrinus ir pasakius, kokie čia esminiai pakeitimai, yra tai, kad lėšos, kurios ateina iš baudų ir yra naudojamos valstybinės kontrolės funkcijoms vykdyti, turi būti planuojamos per valstybės biudžetą ir taip, kaip numato valstybės sandaros įstatymas. Tikslinės lėšos, tokios kaip už neįvykdytas užduotis ar medžioklės išteklių atkūrimą ir žuvų išteklių atgavimą, kai aiškiai yra numatyta, kam tos lėšos turi būti panaudotos ir negali būti naudojamos atlyginimams išmokėti, lieka, kaip ir buvo numatyta, specialiose programose. Kaip ir sakiau, tai yra viso valstybės biudžeto paketo programos. Aš nežinau procedūrų, bet į tai, matyt, bus atsižvelgta, ir siūlome, prašome šitiems įstatymų paketams pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmas klausia A. Palionis. Prašom, kolega.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš visų pirma turiu keletą pastabų, nes šiame pakete yra ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas. Jau keleri metai Seime nusistovėjo graži praktika, kai Finansų ministerija, pavyzdžiui, dabar irgi pateikusi įstatymo projektą, kuris įsigalios 2020 metais, Seimas iki pavasario sesijos apsisprendžia ir Vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą, planuoja pagal priimtą metodiką. Jau niekada rudenį metodikos nepriimdavome. Dabar, kiek aš supratau ir kiek susipažinęs su šiuo įstatymo projektu, jūs kaip ir iš ministerijos išleidžiate Aplinkos apsaugos rėmimo programą, atiduodate savivaldybėms ir nenumatote papildomų lėšų. Net ir dabar savivaldybėms tų lėšų trūksta, pavyzdžiui, už vilkų padarytą žalą kai kuriose savivaldybėse trūksta lėšų.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. PALIONIS (LSDDF). O mes medžioklės išteklius (…) tik nuo 2020 metų. Ką jos darys 2019 metais? Ir tai dar nėra Seime balsuota dėl projekto. Ką darys 2019 metais?
K. NAVICKAS. Jūs teisingai pastebėjote, iš tikrųjų papildomos pajamos nėra numatytos, kaip ir dabar yra, kaip ir šiais metais yra balansuojama tarp įvairių programų. Iš tikrųjų ne visos lėšos gali būti labai tiksliai projektuojamos. O dėl medžioklės jūs ir pasakėte, kad yra Medžioklės įstatymo pakeitimai, kurie numato didesnes įmokas, ir ta problema turėtų būti sprendžiama. Bet dabar trumpuoju laikotarpiu tos lėšos, kurios buvo specialiose programose, jau yra perkeltos į Biudžeto sandaros įstatymą, todėl ir sakau, šitas paketas neturi būti atsiejamas, nes sprendiniai ir pinigai yra jau integruoti, įkelti į biudžeto įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia A. Baura. Prašom, kolega.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mano klausimas analogiškas, kaip ir prieš tai klausiusio, dėl to paties 70 % ir 30 % santykio. Mano klausimas būtų toks, ar neišplėsta pati bazė, kai, sakykime, 70 % pinigėlių siūloma greta to, kas minima už padarytus nuostolius, už repelentus, už tvoras ir visa kita, dar dėl Medžioklės įstatymo reikalavimų rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti. Tokiu būdu, kai pagalvoji, tikrai gal tas santykis turėtų būti didesnis, tarkime, 80 % savivaldybės biudžeto eitų ten, kur jūsų dabar yra 30 %. Kaip jūs manote?
K. NAVICKAS. Matote, tas medžioklės išteklių atkūrimas, proporcijos numatytos jau Seimo priimtame Medžioklės išteklių įstatyme, jos ten yra sudėliotos kitaip. Kaip čia pasakius, kai buvo rengiamas šitas įstatymų paketas ir buvo kalbama su Finansų ministerija, iš esmės buvo sutarta, kad ta apimtimi, kokia yra lėšos naudojamos mūsų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių darbo priemonėms arba monitoringui vykdyti, ta apimtimi jos ir išbraukiamos iš šitų specialių programų, jos perkeliamos į biudžetą. Visas kitas principas lieka taip, kaip yra. Esmingų pakeitimų neįvyksta, tik tiek, kad Finansų ministerijos ir šiaip Konstitucinio Teismo buvo (…), kad tų specialiųjų programų ir skaičius, ir apimtys turi mažėti, nes Konstitucija numato, kad valstybės biudžetą rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o tvirtina Seimas. Mūsų tų specialiųjų programų turėjimas iš tikrųjų tos nuostatos neatitiko. Čia yra esminis dalykas. O kaip sakiau, kadangi yra kai kurie mokesčiai susiję, pavyzdžiui, atliekų mokestis yra susijęs, jis mokamas… Jeigu gamintojas, importuotojas neatlieka užduočių, moka tą visą mokestį ir tada valstybė jau organizuoja visus pirkimus, kad tas atliekas sutvarkytų. Tokios paskirties lėšos ir lieka Aplinkos ministerijoje, jos yra labai labai tikslingai skiriamos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Kolega J. Olekas. Prašom. Kolega Juozai Olekai! Gerbiamas Antanai Matulai, leiskite J. Olekui užduoti klausimą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūsų pateiktame aiškinamajame rašte taip pat rašoma, kad savivaldybių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos programų vienas iš pagrindinių šaltinių buvo būtent tie fondai. Tai kaip dabar visuomenės sveikatos programos bus finansuojamos po šito pakeitimo? Jos bus centralizuotai finansuojamos?
K. NAVICKAS. Ne, kaip ir buvo, jos per savivaldybių biudžetus ir bus finansuojamos, tiktai ne atskira programa, o bendrai perskirstant biudžeto lėšas. Priemonės iš esmės nekeičia tikslų, jūs labai teisingai pastebėjote, tų tikslų, kuriuos… Aplinkos apsaugos rėmimo programos, pavyzdžiui, sveikatinimui didinti lieka, tas principas neišnyksta.
PIRMININKAS. Prašau, ministre. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš tik noriu truputį jus patikslinti, kad pagal jau priimtą Medžioklės įstatymą ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą 50 % lėšų lieka ministerijoje, 50 % paskirstoma savivaldybėms.
Kitas dalykas, programos yra apibrėžta, kas sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, labai tiksliai yra nurodoma, kur jos gali būti panaudojamos. Pats pavadinimas specialiosios programos turbūt daug ką pasako. Jeigu tos lėšos atsiras bendrame biudžete, ar nemanote, kad tos labai jautrios sritys nukentės? Kalbame ir apie žalos atlyginimą, ir apie Sosnovskio barščių naikinimą, ir apie visuomenės švietimą, ir apie vilkų žalą, ir taip toliau. Bendrame katile yra didelė grėsmė, kad gali ištirpti. Kokius saugiklius jūs matote, kaip tai iš tiesų atrodys pagal tą naują modelį?
K. NAVICKAS. Geras jūsų klausimas. Aš dabar medžiagoje labai greitai nerandu, bet jeigu neklystu, tai ta specialioji programa, kuri susijusi su įžuvinimu ir su medžioklės išteklių atkūrimu, čia nepapuola. Ji lieka savarankiška. Turiu pasitikslinti, nes medžiagoje tiesiog dabar prieš akis taip greitai nerandu, bet atsakydamas į jūsų klausimą arba nuogąstavimą… Yra kitas dalykas, man atrodo, daug svarbesnis, tai tikslai visų programų, kam turi būti finansuojama, kokiems projektams, neišnyksta, jie lieka. Pinigai, dalis pinigų eina per valstybės biudžetą, Seimas laisvas apsispręsti, o dalis lieka tų. Ir man atrodo, kad medžioklės lieka atskirai.
PIRMININKAS. Kolegė V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, mane domintų mokesčių už aplinkos teršimą, už atliekų šalinimą klausimas, tarkime, už atliekų šalinimą sąvartynuose, arba, tarkime, mokesčio būtinybė, ką ir kitos šalys priėmė – Prancūzija, Britanija, svarsto atliekų deginimo apmokestinimą. Kur tas mokestis keliauja? Šiuo metu šiuose teisės aktuose aš nematau labai konkretaus paskyrimo. Ar iš tikrųjų tas mokestis nukeliaus į labai konkrečius, aplinkai draugiškus atliekų tvarkymo būdus, tarkime, žiedine ekonomika paremtus atliekų tvarkymo būdus – skatinti perdirbimą, pirminį rūšiavimą? Tas ir turėtų atsispindėti, žvelgiant iš žiedinės ekonomikos strategijos, iš plastiko strategijos šiandien. To aš tikrai pasigendu ir labai norėčiau, kad būtų nukreipta būtent tomis kryptimis labai aiškiai ir konkrečiai.
K. NAVICKAS. Labai teisingas klausimas. Mano atsakymas siejasi su tuo, ką atsakiau gerbiamam K. Mažeikai, kad šių programų tikslai nedingsta, lieka, ir prievolės finansuoti ir atliekų prevencines priemones, ir atliekų tvarkymo programą, kalba apie tai, išlieka. Yra dalis, kad šiandien programa numato ir valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės stiprinimą, ir dalis numato, tarkim, to paties (…) palaikymą. Šita kryptimi ji eis per biudžetą, tas, kas yra specialiosioms priemonėms, lieka atskirais biudžeto segmentais.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ministre, aš nelabai suprantu, ar jūs čia painiojatės, ar ko nors nežinote, ar nemokate pasakyti. Projektas Nr. XIIIP-2754 vadinasi Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas, netenka galios. Dabar jūs aiškinate, kad čia viskas lieka, viskas gerai. Tai kaip čia gali būti? Tai yra specialioji programa, iš kurios finansuojama daugelis reikalingų ir būtinų priemonių. Dabar jeigu biudžete, tai čia gali būti… Žinote, kaip sudaromas biudžetas, vieną kartą politikai nori, kitą kartą nenori, jų nuomonė keičiasi, o kai yra programa, tai lėšos yra aiškiai numatytos, aiškūs šaltiniai ir viskas gerai. Kaip čia yra, ar jūs nekovojate, jums nerūpi, kad ta programa?.. Tiesiog neliks lėšų toms visoms reikmėms.
K. NAVICKAS. Žinoma, rūpi. Sakau, mes tiesiog vykdome Konstitucinio Teismo sprendimą. Ką aš noriu pasakyti? Biudžeto sandaros įstatymą Seimas turi tą pačią diskrecijos teisę pažiūrėti, kad tos priemonės, kurioms kiti įstatymai numato, būtų finansuojamos. Šiuo atveju tiek ir galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Prieš kalbėti užsirašė du Seimo nariai. V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš ką tik išsakiau motyvus. Man vis tiek nesuprantama. Tas darbas vyko normaliai, mechanizmas buvo aiškus, suprantamas ir jis pasiteisino. Dabar viską panaikinti ir kurti kažką neaiškaus, ne visai suprantamo, be aiškių kriterijų tie poreikiai. Sakau, viskas tada priklauso nuo politikų noro, nenoro ir taip toliau. Aš siūlau nepritarti šiam projektui, negaliu, manęs ministras neįtikino, kad čia ką nors reikia daryti, kad taip bus geriau. Bus tik blogiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už projektą Nr. XIIIP-2748 ir lydimuosius teisės aktus po pateikimo? Prašau. Ačiū, kolegos.
Už balsavo 37, prieš – 8, susilaikė 54. Po pateikimo projektams nepritarta.
Grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Gerai. Repliką po balsavimo – J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė labiausiai yra remiama Tėvynės sąjungos frakcijos. Pažiūrėkite į balsavimo rezultatus. Reikėtų koaliciją patikslinti.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū už gerą juoką. Prašau. Kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikro, jeigu jūs nepasitikite ministru, keiskite, bet bent kokia tvarka būtų atsiradusi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Galime. Ačiū.
Taip pat noriu, kolegos, informuoti, ką tik pasiekė žinia, kad Latvijos Seimo Pirmininke yra perrinkta I. Murniece. Galime pasveikinti, bičiuliaujamės, draugaujame, ką tik buvo Baltijos Asamblėjos posėdis pas mus.
16.15 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2644 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, kadangi R. Karbauskis yra salėje, yra 1-20 klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2644. Prašau, kolega, pristatyti. Toliau posėdžiui pirmininkaus I. Šiaulienė. Ačiū, kolegos.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra išvykę iš Lietuvos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra deklaravę išvykimo Gyventojų registre, kas mėnesį priskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir per trejus metus vidutiniškai jos jau pasiekusios apie 1 tūkst. eurų. Tokių žmonių, kuriems tos skolos yra skaičiuojamos, yra apie 100 tūkst. Kai paaiškėja faktas apie jų išvykimą, tos skolos yra nurašomos, grąžinami pinigai. Tai apkrauna iš tikrųjų mūsų institucijas.
Siūlymas dėl įstatymo yra toks, kad asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal „Sodros“ nustatyta tvarka pateiktus duomenis, yra laikomi išvykusiais iš Lietuvos į nurodytą valstybę nuo „Sodros“ pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos registrų dienos bei asmenys, kurie Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, yra laikomi išvykusiais iš Lietuvos Respublikos nuo minėtoje deklaracijoje asmens nurodytos išvykimo dienos. Taigi iš tikrųjų mes sutvarkome arba palengviname faktą, kai žmogus pripažįstamas išvykęs iš Lietuvos, tiesiog nustatome tvarką.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkojame. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jums neatrodo, kad yra nesąžininga Lietuvos piliečių atžvilgiu, tų, kurie turi prievolę mokėti kiekvieną kartą iki vieno cento arba kuriems pateikia inkasinius įsiskolinimus už PSDF mokesčio nemokėjimą, o mes norime padaryti išlygą tiems, kurie gyvena užsieny? Jiems užtenka atvažiuoti į Lietuvą, susimokėti už vieną mėnesį ir gauti visas paslaugas, o gyvenantis Lietuvoje pilietis turi mokėti pastoviai ir nuolatos. Ar nesudarysime prielaidos, kad dar daugiau žmonių pasinaudos šia nuostata, nors žinome, kad valstybė ir taip netgi už draustus žmones nemoka viso PSDF, o PSDF dar labiau nukentės? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Šią problemą galima konstatuoti ir tais atvejais, kai į Lietuvą atvyksta asmenys iš kitų valstybių, ne mūsų piliečiai, kurie pagal mūsų tarptautines sutartis taip pat gali naudotis paslaugomis. Šių klausimų šis įstatymo projektas neišspręs, tai yra klausimai, kurie tikrai turi būti įvertinti ir tie kažkokie saugikliai sudėti. Čia nėra šio būtent įstatymo projekto tos klausimo dalies nagrinėjimas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti. Kiek lėšų netenka Privalomojo sveikatos draudimo fondas dėl šios jūsų teikiamos amnestijos, nes mes, svarstydami kitus įstatymus, pavyzdžiui, dėl jaunųjų medikų ar odontologų atlyginimo kėlimo, matėme, kad lėšų didinti jų atlyginimams nėra? Šiuo atveju, atleidus nuo įmokų, kokią situaciją mes turėsime ir kiek tai kainuos privalomojo sveikatos draudimo biudžetui? Ačiū už atsakymą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš pasakyčiau, kad tai nekainuos dėl to, kad mes vis tiek tų lėšų niekada nesurenkame. Tai yra mes šnekame apie tą kategoriją žmonių, kuriems skolos yra nurašomos, paaiškėjus faktui, kad jie yra išvykę nuo tam tikro laikotarpio ir taip toliau. Ir tai yra faktas, pati „Sodra“ kelia tą klausimą, kad kam jiems reikia šiuo atveju tvarkyti klausimus būtent tų žmonių, kurie yra išvykę ir kurie privalomojo sveikatos draudimo mokesčio neturėtų mokėti. Kitaip sakant, čia mes šnekame apie tai, kokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo yra išvykęs, ir įvedamos dar dvi papildomos sąlygos, kai automatiškai laikoma, kad žmogus išvykęs. Tai čia tas jūsų klausimas, kad valstybė praranda arba kažką uždirba, tiesiog nelabai tinkamas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų pritarsiu po pateikimo – problema yra, reikia spręsti, nes pats esu konsultavęs žmones tuo klausimu, priėmimuose dažnai kreipiasi. Aiškumo nėra, bet priežastis elementari – Vyriausybė, konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra apleidusi šitą sritį, pati „Sodra“ nesiima iniciatyvų ir mes dabar turėsime gauti Vyriausybės išvadą dėl šio projekto. Ar nematote Vyriausybės darbo broko, kad Seimo nariai turi inicijuoti projektus, kurie jau turėjo būti galiojantys ir nesudarantys žmonėms problemų? Ačiū jums.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Su „Sodra“ tikrai buvo bendrauta. Aš manau, kad šiuo sprendimu mes tiesiog pagreitiname procesą, nes jeigu tas klausimas eis per Vyriausybę, tiesiog jis ilgiau užsitęs, bet visi supranta, kad tą problemą reikia spręsti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galite, paaiškinkite man vieną dalyką. Juk mokesčių yra įvairiausių: žemės mokestis ar mokesčiai už šilumą, ypač už elektrą, jeigu daugiabutyje gyvena, tai dalį turi mokėti. Kuo skiriasi, jeigu žmogus išvažiuoja ir nesinaudoja žeme, nei ta šiluma, nei kuo, tai gal ir tuos mokesčius reikėtų nubraukti? (Balsai salėje) Aš rimtai klausiu, nes yra įvairių mokesčių rūšių, su kuriomis pilietis, nebūdamas Lietuvoje, tiesiog yra nesusijęs, kaip tada būtų?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jeigu pilietis savo turtą Lietuvoje išsaugo, žemę, butą ar dar ką nors, jisai mokesčius moka nuo to turto, kurį turi. Bet šiuo atveju mes kalbame apie paslaugas, kuriomis tas žmogus nesinaudoja. Yra atitinkama tvarka, kurią mes jau esame nustatę, kad jeigu žmogus yra deklaravęs savo išvykimą, jis to mokesčio nemoka. Mes dabar kalbame tik apie tai, kad atsiranda papildomos galimybės fiksuoti tai, kad žmogus yra išvykęs.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties pritarsiu, jeigu pritarsite, kad reikalinga Vyriausybės išvada. Bet, gerbiamas kolega, čia prieš keletą metų mes kaip tik ilgai diskutavome, kaip išvengti tokių situaciją, kai žmonės, išvykę į užsienį, ten gyvena, dirba daug metų, moka mokesčius, bet patys moka čia 9 % nuo MMA, tai sudaro dabar apie 37 eurus, užsienyje nesidraudžia sveikatos draudimu, nes labai brangu, ir čia vasaromis atvažiuoja iš esmės iš visų šalių, kur gyvena lietuviai, ir gauna paslaugų už tūkstančius. Žinau atvejų, kad buvo atlikta širdies operacija ir sumokėta keliasdešimt tūkstančių. Šiuo atveju jūs lyg ir atveriate skrynią bandydamas sudaryti žmonėms kelią nemokėti, bet kaip tik dabar aktualiau yra kitas atvejis, kaip sakiau, kada žmonės dirba, moka, bet nesidraudžia sveikatos draudimu, o gauna tas paslaugas čia. Mano manymu, ką ir sakė kolega J. Olekas, yra nesąžininga čia nuolat gyvenančių, dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių atžvilgiu, nes dirbantis žmogus kitais metais sumokės į PSDF draudimą apie 1 tūkst. 60 eurų, o šiuo atveju užsienyje gyvenantis ir dirbantis žmogus, gaunantis kitas pajamas, sumoka 37 ir gauna tą patį.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jūsų nuomone, kas yra sąžininga? Kai Lietuvoje žmogus gyvena, moka minimumą ir naudojasi tomis paslaugomis, tai yra sąžininga, o kai žmogus išvykęs, yra nesąžininga, jeigu jis moka tuos pačius mokesčius? Aš šiuo atveju manyčiau, kad mes ne apie tai šnekame. Aš suprantu, apie ką jūs šnekate, bet aš siūlau šiuo atveju atskirti tuos klausimus, kaip galima sistema manipuliuoti arba naudotis, ir ieškoti ten sprendimų, o čia tiesiog mes kalbame apie tai, kaip fiksuojamas išvykimo faktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Gerbiami kolegos, prašome apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo po pateikimo. Atsiprašau, dar nori dėl motyvų. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, dar vienas pavyzdys, šiandien jau bus antras, kaip mes raginame piliečius nesilaikyti prievolių, mes kalbame apie dvigubą pilietybę, visus kitus dalykus, apie tų piliečių ne tik teises, bet ir prievoles. Šiuo atveju yra tokia prievolė ir šiandien įstatyme – žmogus išvažiuodamas turi deklaruoti savo išvykimą. Jeigu jis deklaruoja išvykimą, jokių skolų jam „Sodra“ neskaičiuoja. Tai yra juodai užrašyta ant balto, bet didžioji dalis lietuvaičių išvažiuoja nedeklaravę (dalis draudžiasi užsienyje – viskas gerai) ir tokiems skaičiuoja. Kai mes šitą prievolę išieškoti suteikėme „Sodrai“, „Sodra“ pradėjo veikti ir pradėjo teikti inkaso ir tada atsirado prieštaraujančių, kad, matot, aš moku Norvegijoje, bet prievolės deklaruoti, kad jis išvykęs į Norvegiją, jis nepadarė. Bet jis pristato pažymas ir tada „Sodra“ grąžina nuskaičiuotus, pavyzdžiui, 10 eurų ar 100 tūkst. Grąžina. Skola šiandien „Sodrai“, tai yra PSDF (Privalomajam sveikatos draudimo fondui), 100 mln. eurų, ne šiaip sau kokia – 100 mln. Išieško iš žmonių ir grąžina 1,5 mln. Girdite, gerbiami valstiečiai? Išieško iš tų, kurie yra apsidraudę, ir grąžina 1,5 mln.
Jeigu mes neįdedame jokių saugiklių, sudarome prielaidą daliai gudručių naudotis visų mokesčių mokėtojų sumokėtais pinigais, nemokant nuolat įmokų. Todėl šitas įstatymas, paskaitykite Teisės departamento išvadą, pirmiausia ne šito įstatymo funkcija ir darbas, reikia visai į kitą įstatymą tai rašyti. Todėl pritarti šitam įstatymui negalima. Na, galite pritarti, bet reikės Vyriausybės išvados ir viską taisyti, nes ne šitas įstatymas reglamentuoja PSDF mokesčius mokėti ar nemokėti. Jeigu jūs negirdite, tai čia jūsų problema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes ką tik girdėjome informaciją, kad iš daugybės piliečių yra išieškoma ir paskui nustačius, kad turi būti grąžinama, vykdomas grąžinimas. Tiek išieškant, tiek grąžinant reikia mokėti administravimo mokesčius. Aš jau nekalbu apie tai, kaip tie žmonės, iš kurių yra išieškoma ir paskui grąžinami pinigai po kurio laiko, išlaiko pasitikėjimą savo valstybe. Aš manau, kad vien toks procesas tą pasitikėjimą pakerta. Manyčiau, kad tikrai komitetas galėtų tobulinti projektą, tačiau iš principo jis yra reikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašom apsispręsti dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-2644 po pateikimo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 56, prieš – 9, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Buvo pageidavimas Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
Komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – gruodžio 6 diena.
Per šoninį mikrofoną – R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, tai, manau, nors kaip papildomas komitetas turėtų būti Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKĖ. Taip pat Sveikatos reikalų komitetas. Komiteto pirmininke, pageidavote to paties? Prašom, gerbiama A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų prašyčiau. Norėjau pasakyti tą patį, kad kaip papildomas būtų Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš padėsiu gerbiamosioms kolegėms pirmininkėms. Aš siūlau Sveikatos reikalų komitetą daryti pagrindinį, nes čia yra PSDF lėšos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas čia niekuo dėtas. Iš principo mes atimsime lėšas iš privalomojo sveikatos draudimo, tegul tada sveikata ir prisiima atsakomybę, kodėl trūksta pinigų. (Balsai salėje) Vyriausybės jau yra, sutarėme.
PIRMININKĖ. Kolegos, yra siūloma, kad kaip pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkate? (Balsai salėje) Minutėlę!
A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, man atrodo, skolą administruoja „Sodra“. Ar aš klystu? Tai gal vis dėlto tegu kaip pagrindinis būna ne Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKĖ. Kolegos, šiaip ar taip, visi pagrindiniai komitetai svarstys – tiek Sveikatos reikalų komitetas, tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat kaip papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nebalsuosime, surašėme visus.
Dar A. Matulas per šoninį mikrofoną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų aš siūlau balsuoti ir kaip pagrindinį skirti Sveikatos reikalų komitetą. „Sodra“ administruoja, PSDF moka „Sodrai“ už administravimą, viskas tuo ir baigiasi, bet lėšas praras Sveikatos ministerija – su PSDF praras. Be abejonės, tai yra mūsų kuravimo sritis ir Sveikatos reikalų komitete. Ir mes įvertinsime visas aplinkybes.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas gali vertinti formaliai. Bet mes čia atveriame, kolegos, Pandoros skrynią, ir Konstitucinis Teismas 2013 metais pasakė, kad įmoka turi būti mokama nuolat – galioja solidarumo principas, bet jis nėra absoliutus. Šiuo atveju mes rimtai turime išanalizuoti, kiek lėšų praras, kaip bus piktnaudžiaujama, nes dalis užsienyje gyvenančių lietuvių tuo piktnaudžiauja. Sveikatos draudimas užsienyje yra labai brangus, jie dabar sumoka 37 eurus ir atvažiuoja vasarą, gauna paslaugas, reabilituojasi. Aš suprantu, kad viskas gerai. Bet ką sakyti žmonėms, kurie čia dirba, moka per tūkstantį ir gauna tas pačias paslaugas? Tai yra nesąžininga.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip papildomas vis tiek pirma svarstys. Jis turi visą kompetenciją viską padaryti. (Balsai salėje) Gerai. Alternatyviai balsuosime. Kas už Socialinių reikalų ir darbo komitetą (kaip ir balsavome), balsuoja už, kas už Sveikatos reikalų komitetą, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 90 Seimo narių: už Socialinių reikalų ir darbo komitetą – 54, už Sveikatos reikalų komitetą (balsavo prieš) – 36. Taigi kaip pagrindinis lieka Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
16.32 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432 ir 433 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2648 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 1, 2, 5, 6 ir 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 432 ir 433 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2648. Pateikia krašto apsaugos viceministras E. Kerza. Prašom.
E. KERZA. Ačiū. Laba diena, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuva kaip ir dauguma pasaulio valstybių kasmet susiduria su vis didesniais iššūkiais kibernetinio saugumo srityje. Todėl ne veltui jau 2016 metais NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje metu kibernetinė erdvė pripažinta penktuoju kariavimo domenu. Taip dar kartą patvirtinama, kad kibernetinėmis priemonėmis gali būti pažeistas valstybės suverenitetas, naudojama jėga ar net surengiama ginkluota ataka.
Kibernetinis saugumas laikytinas esminiu mūsų valstybės interesu, nacionalinio saugumo dalimi. Tuo tarpu piktavaliai randa vis naujų apgavystės būdų, o nedraugiškos valstybės kuria komercinėmis priemonėmis neaptinkamas žvalgybines programas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinio tarnybų departamento surinkti duomenys rodo, kad Lietuva nuolat susiduria su įvairiais kibernetiniais incidentais, skirtais valstybės informaciniams ištekliams ir ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai pažeisti. Toliau prognozuojama, kad ateityje jų skaičius tikrai nemažės.
Vien pernai Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvoje ištyrė apie 55 tūkst. kibernetinių incidentų, apie 27 % šios kenkėjiškos, žalingos programinės įrangos, kuri yra siejama su užsienio valstybių žvalgybos tarnybomis, buvo neutralizuota energetikos sektoriuje, 22 % visų incidentų buvo aptikta ir neutralizuota viešo saugumo, 21 % – užsienio reikalų ir saugumo politikos sektoriuose. Todėl akivaizdu, kad svarbiausios mūsų šalies institucijos ir jose esanti informacija yra taikiniai, o standartinės apsaugos priemonės neužtikrina kibernetinio saugumo.
Dėl šios priežasties kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu ir pritariant jums, Seimui, dar pernai, 2017 metais, iš esmės ėmėmės spręsti šį klausimą. Krašto apsaugos sistemoje konsolidavome kibernetinę saugą, įkūrėme vieno langelio principu veikiantį Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, pradėjome aktyvią visuomenės ir organizacijų darbuotojų švietimo programą.
Toliau tęsdami pradėtą darbą, šiandien pristatome Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 4, 5, 6 ir 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 432 ir 433 straipsniais įstatymo projektą, kuris užtikrins institucijų, vykdančių gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas ir mobilizacines užduotis, kibernetinę saugą. Projekto tikslas yra nustatyti pareigą šiems juridiniams asmenims, vykdantiems gyvybiškai svarbias valstybines funkcijas ir mobilizacines užduotis, naudoti saugų tinklą, o jų valdomas tarnybines stotis, informacinių sistemų įrangą ir duomenis laikyti valstybiniuose duomenų centruose.
Taigi prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų nurodytos institucijos jungtųsi tik per saugiojo tinklo tvarkytojo valdomus vartus, kas reikštų, kad kiti subjektai institucijų valdomų valstybės informacinių išteklių negalėtų pasiekti neperėję šių apsaugų, neperėję pro šiuos vartus. Esant poreikiui ar susidūrus su kritine situacija, vartai galėtų būti uždaromi, o mūsų institucijų veikla nenutrūktų, kadangi jos toliau galėtų viena su kita komunikuoti, keistis duomenimis.
Pritarus įstatymo projektui, bus sudarytos sąlygos efektyviau taikyti kolektyvines gynybos priemones, taip užtikrinant aukštesnį kibernetinio saugumo lygį. Teikiamas saugus paslaugų paketas mažins svarbių valstybės informacinių sistemų ir registrų valdytojų pažeidžiamumą, užtikrinsime greitesnį ir efektyvesnį reagavimą į kibernetinius incidentus, aktyviau panaudosime kibernetiniam saugumui skiriamus išteklius. Todėl prašau gerbiamų Seimo narių pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš norėčiau pasitikslinti dėl tų institucijų rato, kokios čia bus institucijos ar ypatingos svarbos informaciniai šaltiniai, ar kiti, ar valstybės institucijos, koks bus ratas institucijų, kurios galės naudotis šiuo tinklu? Ačiū.
E. KERZA. Tai liečia tik valstybines institucijas ir įstaigas, kurios atlieka gyvybiškai svarbias Lietuvai funkcijas ir turi mobilizacines užduotis. Tai yra patys svarbiausi objektai Lietuvoje, kurie turi veikti, nepaisydami to, ar nutiktų kokia nors nelaimė, ar krizinė situacija, ar, neduok Dieve, karas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, norėčiau paklausti. Kadangi dabar tas paslaugas, mes žinome, ir privačios kompanijos teikia, kai kalbama, kad geriau ir greičiau, kiek tas kalbėjimas ir kuo bus pagrįstas, nes inovacijos greičiau ateina į privatų sektorių, tai niekam ne paslaptis. Šiuo atveju gal yra apskaičiuota, kiek tai kainuos ir per kokį laikotarpį tai bus įgyvendinta?
E. KERZA. Iš tikrųjų atvirkštinis procesas planuojamas dėl kelių priežasčių. Šiandien kiekviena institucija turi turėti savo kibernetikus, savo specialistus, kurie brangiai apmokami ir rinkoje sunkiai pasiekiami. Šiuo atveju centralizuodami šią paslaugą kaip tik nuimame naštą nuo tų institucijų pečių, nuimame naštą nuo įstaigų vadovų, kad jiems nereikėtų galvoti, kokias čia paslaugas dabar pirkti ir kaip jas užtikrinti visą parą. Tą darytų centralizuota tarnyba, esanti krašto apsaugos sistemoje, kadangi jau ir dabar turime tų kompetencijų. Mes treniruojamės su NATO partneriais, mes turime kibernetinę žvalgybą, mes renkame informaciją per (…), mes sėkmingai ja dalinamės su partneriais. Jokia komercinė struktūra tokių dalykų neturi ir neturi tų požymių, kurie padeda, ypač padeda identifikuoti žvalgybinius elementus, tai yra Rusijos Federacijos veiksmus. Kaip žinome, ten veikia ne viena ir ne dvi specialiosios tarnybos ir nusikalstamos grupuotės, kurios kuria virusus, kurių negali aptikti jokia komercinė įranga. Tuo tarpu mes, mūsų mokslininkai kartu su NATO partneriais, kuriame technologijas, kurios nėra parduodamos. Todėl tos technologijos naudojamos tuose tinkluose ir padeda juos apsaugoti.
Kaip ir minėjau, tai nekainuos, kainuos dar mažiau, nes centralizavus veikia masto ekonomija. Šiandien perka interneto paslaugas, šiandien perka kibernetinio saugumo paketus. To nereikės daryti, tie pinigai bus panaudoti tų institucijų apsaugai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, iš esmės pritardama jūsų siūlomam projektui, norėčiau pasitikslinti, ar ketinate sudaryti baigtinį sąrašą įstaigų, kurios privalės naudotis šia paslauga, ar vis dėlto paliksite tam tikrą neapibrėžtumą, nes yra tam tikra prasmė sudaryti baigtinį sąrašą, kad įstaigos žinotų, jog į jį bus įtrauktos ir duomenys bus apsaugoti?
E. KERZA. Labai ačiū. Teisinga pastaba. Tikrai sąrašas baigtinis. Jį tvirtina Vyriausybė ir būtent pagal tuos kriterijus, kuriuos aš pasakiau. Yra du Vyriausybės nutarimai. Viename nutarime, kuris atnaujintas liepą, yra išvardintos penkios gyvybiškai svarbios funkcijos. Jos labai aiškios. Kitas nutarimas vėlgi atnaujintas liepą, jame išvardintos visos mobilizacinės užduotys, kurios priskirtos konkrečioms institucijoms. Taigi sąrašas iš principo aiškus. Jį patvirtins Vyriausybė ir realiai jis galės būti koreguojamas tuo atveju, jeigu atsiras nauja užduotis, pavyzdžiui, ką nors nuveikti mobilizacijos metu. Tik tokiu atveju kistų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, norinčių klausti, klausimus.
Motyvai už – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš kviečiu pritarti, nes iš tikrųjų turime rūpintis savo informaciniu ir kibernetiniu saugumu. Siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas svarstant šį klausimą būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, prašom apsispręsti balsuojant dėl pritarimo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymo data – gruodžio 4-oji.
E. KERZA. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Papildomo nėra.
16.42 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2645ES, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6, 7 straipsnių ir 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2646 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2 kompleksinis klausimas – Prekių ženklų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2645 ir jį lydintis Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo kai kurių straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2646. Pranešėjas – teisingumo ministras E. Jankevičius. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės perkeliama prekių ženklų direktyva. Siūlomos trys pagrindinės naujovės: sudaromos sąlygos registruoti netradicinius prekių ženklus, netgi kvapo, garso, 3D; keičiama prekių ženklų registravimo procedūra – bus daugiau derinama su suinteresuotais subjektais; nustatoma privaloma ikiteisminė administracinė prekių ženklo registracijos panaikinimo ir pripažinimo negaliojančia procedūra, kurią vykdys Valstybinis patentų biuras, taip mes eliminuosime iš šios procedūros teismus. Šiek tiek keičiasi, labai nedaug – kai kur 6 eurais, kai kur 20 eurų, registravimo mokestis. Vis tiek, net ir pakeitus šituos mokesčius, tarp Baltijos valstybių mes būsime konkurencingiausi. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už trumpą pristatymą. Nori klausti jūsų R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, paskutiniai jūsų sakiniai lyg ir sukėlė norą paklausti. Jūs paminėjote, kad keičiasi mokesčiai, ir lyg ir nedaug. Vis tiek kiekvienas pajaučia. Kokie tai mokesčiai, kiek, koks skaičius, gal jūs galėtumėte patikslinti ir įvardinti?
E. JANKEVIČIUS. Čia už prekių, paslaugų registravimą. Tarkim, buvo du mokesčiai virš 70 eurų, dabar sujungiama – bus 160 eurų vietoj 140 eurų. Taip pat už kiekvieną daugiau kaip vieną paraiškoje nurodytą prekių ir paslaugų klasę buvo 34 eurai – bus 40 eurų. Tai esmės tikrai nesudarys, nes kainos buvo nustatytos pakankamai seniai, prieš gerus 15 metų.
Palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, mes vis tiek esame konkurencingesni ir keliais eurais vis tiek būsime pigesni. Įtakos tikrai nepadarys, bet jeigu komitete dar kiltų klausimų dėl kelių, tai tikrai galima diskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvų išsakyti niekas nepageidaujate? Nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašau balsuoti.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 67, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo abiems įstatymų projektams pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data – lapkričio 22 diena.
Gerbiami kolegos, aš noriu grįžti prie prieš tai svarstyto įstatymo, kuriam pritarėme, prie Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, ir kreipiuosi į Ekonomikos komiteto pirmininką. Jūs nenorite būti kaip papildomas? Ne, nepageidaujate. Viskas gerai.
16.46 val.
Civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.61, 3.64, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.293, 3.305, 3.306 ir 5.7 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 3.541, 3.761, 3.1151 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3383(2), Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3385(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3386(2), Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3387(2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3388(2) (pateikimas)
Kompleksinis darbotvarkės 2-5.1–2-5.5 klausimas, penkių įstatymų projektų pateikimas. Civilinio kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3383(2) ir lydimieji: Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3385(2), Notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3386(2), Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3387(2) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2, 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3388(2). Pranešėjas – ministras E. Jankevičius. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiais įstatymų projektais mes siekiame sumažinti teismų darbo krūvį, kuris šiandien tikrai gana didelis, ir atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, taip pat mūsų piliečiams supaprastinti tam tikras procedūras.
Mes siūlome atsisakyti teismų funkcijų, nutraukiant santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau tik tokiais atvejais, jeigu sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų. Tokiais atvejais, jeigu yra bendras sutarimas, nėra nepilnamečių vaikų, santuoką būtų galima nutraukti pas notarą.
Taip pat nustatytas įpareigojimas notarui, prieš tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu notaras matytų, kad dar yra vilties sutaikyti sutuoktinius, jis galėtų ir turėtų teisę atidėti sprendimą iki šešių mėnesių.
Taip pat siūlome atsisakyti teismo leidimo, išduodamo norint keisti vedybų sutartį. Šiuo metu vedybų sutartį ir taip sudaro notaras, tačiau ją pakeisti kažkodėl reikia teismo sprendimo.
Taip pat mes siūlome atsisakyti teismo leidimo dėl nekilnojamo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti. Norėčiau tikrai atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad, nepaisant šio atsisakymo, jeigu šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, prieš tvirtindamas tokį sandorį, notaras turės kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją su prašymu įvertinti esamą situaciją.
Taigi, gerbiami Seimo nariai, visos šios pataisos leistų sumažinti teismo apkrovą 8 %. Teismo priedermė yra ginčų sprendimas ir teisingumo vykdymas, tuo tarpu visi mūsų pasiūlymai yra tik tuomet, kai ginčų nėra ir visos pusės su viskuo sutinka. Tokiais atvejais teismas tik atlieka formalias funkcijas, procedūrą. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pristatymą. Pirmoji klausia V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėjau paklausti jūsų klausimo, susijusio su funkcijomis dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, baigiant šitą procesą tik notaro pritarimu. Tačiau iš tiesų čia slypi keletas pavojų. Savaime suprantama, jeigu tikrai žmonės susitaria sąžiningai, protingai ir taip toliau, nenuskriausdami vienas kito, bet yra atvejų, kur yra tam tikras pavojus, kad gali būti nesąžiningo susitarimo. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių gali pasakyti, kad aš sutiksiu skirtis, jeigu tu atiduosi visą turtą ir taip toliau. Teismai iš principo tokių sutarčių netvirtina, jeigu mato, kad tai yra nesąžiningas susitarimas. Kaip jūs žiūrite į tai, ar tai nebus pavojus būtent iš šitos pusės? Juo labiau kad teismams iš tiesų tokiu bendru sutarimu santuokos nutraukimo aspektu nėra labai didelė apkrova, nes tai yra labai greiti procesai. Didesni procesai yra tie, kai teikiami ieškiniai vienam iš sutuoktinių nesutinkant skirtis.
E. JANKEVIČIUS. Vis tiek aš grėsmės neįžvelgiu, nes jeigu įtars tiek notaras, tiek teismas įtaria ir yra kažkokių pagrindžiančių įrodymų, kad yra kažkokie nesąžiningi susitarimai, tai nei teismas, nei notaras tokios sutarties nesudarys. Lietuvoje teismai nagrinėjo apie 11 tūkst. santuokų, iš kurių 8 tūkst. santuokų yra bendru sutarimu, ir visos šalys sutinka. Aš tikrai neįžvelgčiau jokios grėsmės, juolab kai yra nepilnamečių vaikų, tai vis tiek procesas eina į teismą. Čia tik tuomet, kai nėra nepilnamečių vaikų.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Suprantu jūsų biurokratinį požiūrį į šį tikrai pakankamai svarbų, jautrų ir sudėtingą klausimą apie šeimą. Mes puikiai suprantame, kad skyrybos nėra tik biurokratinis reikalas. Bandymas palengvinti tą procesą, mažinant biurokratiją, ar nepaskatins daugiau šeimų priimti sprendimą skirtis? Žinodami ir taip didelį skyrybų skaičių Lietuvoje, mes, užuot skyrę papildomą mūsų laiką priimti sprendimus, pasiūlyti kažkokias programas, pagalbą, mediatorius, taikytis ir vis dėlto neiti skyrybų keliu, siūlome tokį easy way out, lengvą kelią išsiskirti. Ar tikrai teisingu keliu einame?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad teisingu keliu mes einame, tokia situacija yra ir Latvijoje, ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių. Notaras irgi turės teisę medijuoti ir turės teisę iš karto nesudaryti sutarties, o pasiūlyti pradžioje susitaikyti. Bet Lietuvoje ir taip yra nemažai šeimų, kurios realiai gyvena išsiskyrusios, bet tiesiog dėl teismo procedūrų to neįformina, o de facto yra išsiskyrusios. Mes nemanome, kad tai paskatins. Juolab kad tai yra tikrai, matyt, santuokos… Kai neturi nepilnamečių vaikų, tai, matyt, santuokoje praleistas laikas bus gana ilgas ir tik du suaugę žmonės šalių susitarimu… Mes nematome čia kažkokių grėsmių.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš irgi apie tą patį, ar notaras tinkamiausia vieta mediacijai. Tai iš tikrųjų tikslai skiriasi. Notaras – verslo įmonė, kuri dirba, kuri nori įrodyti pelną ir taip toliau. Tai mediacijos jokio tikslo nėra. Ar nemanote, kad galėtų būti kažkoks tarpinis variantas? Galbūt sutaikymas, sutaikymo sistema, o gal iš tikrųjų mediatoriams, ne notarams leisti tą galimybę, kad galbūt ne notarai įteisintų sutarčių nutraukimą, o mediatoriai? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Notaras ir pats galėtų dalyvauti, jeigu jis įsitraukęs į mediacijos procesą, galėtų pasiūlyti ir kitus mediacijos procesus. Bet aš turiu omenyje, kai žmonės bendru šalių sutarimu vis tiek eina į teismą ir teismas juos išskirs, tai yra tik formalios procedūros. Kai du suaugę žmonės yra pragyvenę santuokoje nemažą laiko tarpą, vaikai suaugę, vis tiek tai yra tik formalus klausimas, ar ten, ar ten.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, išties mane šiek tiek stebina šis jūsų teikiamas įstatymo projektas, nes santuoką įsivaizduojame šiek tiek kitaip, nelengvas susituokimas, tikriausiai apgalvotas, o skyrybos tuo labiau. Prašom pasakyti, ar notarai neturi ką veikti, kad jūs jiems atiduodate tą prievolę, ir kiek kainuos toks greitas santuokos nutraukimas?
E. JANKEVIČIUS. Kainas mes dar tikrai patvirtinsime, jeigu Seimas apsispręs ir po pateikimo pritars, tada bus tvirtinami įkainiai. Aš manau, kad šita procedūra neturėtų kainuoti daug. Tai bus mūsų apsisprendimo klausimas.
O mes tikrai nekalbame apie kanonų teisę ir tikrai nelendame į Vatikano teisę. Tai yra valstybės civilinė santuoka, valstybės reikalas.
PIRMININKĖ. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Perskaičiau jūsų aiškinamąjį raštą ir matau, kad jūsų siekis šituo įstatymo projektu yra numesti visą naštą nuo teismų. Aš įžvelgiu, kad jūs tiesiog priskiriate santuokos nutraukimą pas notarą bendru šalių sutarimu prie įprasto sandorio, kaip prie komercinio sandorio, ko neturėtų būti, nes mes visi siekiame išsaugoti šeimą.
Šalių susitarimu galima sėkmingai nutraukti teisme rašytinio proceso tvarka. Tai nesudaro didelių problemų. Juolab kad teismuose yra numatytas terminas apsigalvoti, visas mėnuo. Jūsų projekte yra siūloma, kad notaro patvirtinta sutartis įsigalioja jau kitą dieną. Vadinasi, nėra jokio termino pagalvoti, apsigalvoti ir, jeigu ką, išsaugoti šeimą. Klausimas bus toks: ar šituo projektu jūs neskatinate skyrybų, užuot siekę išsaugoti šeimas?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai neskatiname, nes projekte numatytas šešių mėnesių maksimalus terminas apsigalvoti, ne mėnesio, o šešių, iki šešių mėnesių gali skirti terminą apsigalvoti. Tikrai neskatiname, nes ir teismas, aš minėjau prieš tai… 11 tūkst. bylų per metus, 8 tūkst. yra bendru sutarimu, tai teismas išskirs ar notaras ant sutarties padės savo parašą.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų panašus į kitų kolegų klausimus, nes iš šio projekto man susidaro įspūdis, kad mes atveriame Pandoros skrynią kuo greičiau išsiskirti. Jūsų argumentas yra toks, kad tik 8 % sumažės teismams bylų. Man atrodo, šiandien Lietuvos valstybėje ne apie bylų skaičių reikia šnekėti, o apie tvirtų šeimų klausimą. Žinote, čia ne smėlio dėžėje susirinkę vaikai. Santuokos nutraukimas yra rimtas dalykas su rimtomis pasekmėmis, net ir tarpusavyje susitarus. Tada mes užvedame kitą grandinę, psichologinę pagalbą ir panašiai išsituokusioms poroms.
Ar jums neatrodo, kad daug daugiau reikėtų skirti dėmesio sutaikyti, tai yra mediatorių darbui? Kiek aš žinau, šiandien mediatorių kursuose yra didžiausias konkursas Mykolo Romerio universitete tam, kad jie taptų profesionaliais mediatoriais, nes šiandien Lietuvoje profesionalių mediatorių kol kas nėra. O jūs dabar netgi sakote, kad tą galės daryti ir notarai. Tai ar jie iš tikrųjų neturi ką veikti?
Ir tokią repliką pasakysiu. Dabar aš galutinai išsiaiškinau, kad šita Vyriausybė yra absoliučiai liberali Vyriausybė.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš atsakysiu. Šiaip iš tikrųjų projektas yra pateiktas Seimui, rodos, 2016 metais, tai tikrai ne šitos Vyriausybės pateiktas projektas. Jį rengė, aišku, Teisingumo ministerija. Aš dabar tik atstovauju šitai pozicijai. Bet aš galiu pasakyti, kad skyrybų nuo to tikrai nepadaugės, mediacijos procesas galės būti įtrauktas ir privalės būti įtrauktas. Aš manau, skyrybų skaičius Lietuvoje nuo to tikrai nei sumažės, nei padidės, bus toks, koks yra.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs arba nesupratote, arba sąmoningai neatsakėte į advokatės kolegės I. Haase klausimą. Pasigilinkite į šį klausimą ir pabandykite atsakyti bent jau sau.
Atsakydamas į kolegės I. Degutienės klausimą jūs atsakėte sunkiai suprantama politine kalba, kad šiaip jūs atstovaujate Teisingumo ministerijai, neatstovaujate sau, neturite savo nuomonės, o pristatote projektą, kurį pateikė praeita Vyriausybė. Jeigu jūs kritiškai vertinate šį projektą, tai jo neteikite ir neperkelkite atsakomybės kitiems.
O desertui klausimas: jeigu mes darome notarinių sandorių nutraukimą, tai gal ir santuokos sudarymas yra notarinis veiksmas, ir santuoka taip pat būtų notarinis veiksmas ir sandoris.
E. JANKEVIČIUS. Matote, teismas tikrai nesudaro santuokos – civilinė metrikacija, kaip žinote. Dabar tikrai įsigilinęs dėl notaro termino „nutraukti“ – tai yra nustatytas įpareigojimas notarui prieš tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti. Sutuoktinių sutikimu, notaras galėtų netgi iki šešių mėnesių atidėti sutarties pasirašymą, nutraukimą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, sveiki, aš čia būsiu. Klausimai daugmaž panašūs, nes mums kyla tam tikrų abejonių: kai jūs atsakinėjate į juos, atrodo, kad kalba ne tos politinės jėgos, kuri tikrai užsibrėžė ginti šeimą, stiprinti ją, atstovas Vyriausybėje, bet labai formaliai, labai liberaliai žiūrintis į tam tikras tendencijas, kurios tikrai kelia nerimą mūsų visuomenei, kad tų skyrybų daugėja. Iš tikrųjų valstybė turi pagalvoti apie tai, kad būtų kuo daugiau tokių tarpinių stotelių, kai žmonės dar galėtų apsispręsti ir kitaip.
Vertinant formaliai, viską supaprastinant, atrodytų, taip, iš biurokratinės pusės galbūt reikėtų tų procedūrų mažiau, bet, kita vertus, mes kalbame apie santuoką, o santuoka ir šeima yra tiesiogiai susiję. Tai ar tikrai šitą pataisą reikia vertinti taip formaliai? Galbūt mes nežiūrėkime, kad 8 % sumažės teismų apkrova ir panašiai. Tikslas – ne teismų apkrova šiuo atveju, tikslas yra, kad būtų kuo daugiau tvirtų santuokų Lietuvoje ir tvirtų šeimų. Čia tikrai rimtas klausimas, gerbiamas ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už jūsų nuomonę. Mano nuomonė yra tokia, kad tikrai šis projektas niekaip neatspindi santuokos tvirtumo ar ne tvirtumo, kai suaugę žmonės apsisprendžia išsiskirti ir šalys abi sutaria kaip (dėl būdo), eina arba į teismą, arba pas notarą. Jeigu mes šiai projekto daliai, nes projektas turi daugiau dalių, nepritarsime, žmonės nueis į teismą ir vis tiek teismas juos formaliai išskirs.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Motyvus kai kas išsakė jau pateikdamas klausimus ir vis dėlto prieš kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš nematau kalbančių už, matau, ir pats ministras gal šiek tiek susigėdęs dėl paties projekto kalba apie tai, jog jis yra praeitos Vyriausybės inicijuotas. Tai aš siūlau taip tyliai balsuoti, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, ir daugiau dėmesio skirti tam, kaip mes galėtume sutaikyti šeimas ar padėti šeimoms, kurios išgyvena sunkų laikotarpį, galvoti apie psichologinę pagalbą, galvoti apie pagalbą vaikams, galvoti apie kompleksinę pagalbą šeimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir motyvai už – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, iš tiesų dar praeita Vyriausybė svarstė šiuos klausimus, kaip nuo teismų nukrauti bereikalingą darbą ir kaip palengvinti žmonėms, kuriems ir taip, matyt, skaudūs tie išsiskyrimo momentai… Tačiau kai nėra jokių ginčų, kai nėra nepilnamečių vaikų, ar tikrai žmonėms reikia vaikščioti į teismus, ar nepakanka to, kad jie įformina tai tam tikru dokumentu pas notarą? Mūsų buvo toks vakarietiškas požiūris į žmonių skausmus, kai tenka skirtis, ir labai džiaugiamės, kad ši Vyriausybė iš esmės tęsia tą idėją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto po pateikimo, ar pritariate jam.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 36, prieš – 10, susilaikė 35. Deja, kolegos, nepritarta.
Spręsime, ką daryti: grąžinti tobulinti ar atmesti. Prašom. Kas už grąžinimą tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 59, prieš – 19. Taigi grąžinamas tobulinti.
Replikos po balsavimo nori I. Degutienė, per šoninį mikrofoną. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kaip pasakytų buvusi Seimo narė M. Čigriejienė, jūs esate J. Bernatonio, kaip buvusio teisingumo ministro, stačiai išprievartautas. Tikrai aš apgailestauju.
PIRMININKĖ. Per kitą šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, kadangi jūsų frakcija, kuri jus delegavo, nepalaikė ir masyviai nepalaikė, jūs turėtumėte labai susinervinti ir tėkšti savo ministro portfelį į kampą. Neplanuojate? (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Kai kalbėjote apie skyrybas, liepėte neskubėti. Kai ministrui portfelį, tai iš karto tėkšti. (Šurmulys, juokas salėje)
Per šoninį mikrofoną – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Man tenka apgailestauti, kad labai sunkiai Konservatorių partija transformuojasi į žmonių partiją ir rūpinasi ne žmonių reikalais, o firmos „Greitos, lengvos skyrybos“ pelnu.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš iš esmės taip pat esu už šeimos vertybes ir palaikau. Aš iš esmės susilaikiau, bet ką noriu pasakyti dėl savižudybių. Atkreipkite dėmesį – 3–5 metus teismai tempia skyrybas, nes viena pusė blokuoja ir kitus žingsnius daro. Kita pusė yra… Žinome iš istorijos ir nemažai atvejų, kai žmogus pasitraukia iš gyvenimo. Tokių istorijų yra labai daug. Mes taip pat turime atsižvelgti šiuo atveju, bet kalbėdami apie šeimos viziją, formavimą, taip, apie tas stoteles… Aš tikrai pritariu ir opozicijai. Tai irgi yra labai svarbu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, pasikeitėme mintimis ir replikomis.
17.07 val.
Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2650 (pateikimas)
Keliaujame toliau. Kitas darbotvarkės klausimas – Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2650. Pranešėjas – ministras E. Jankevičius. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Įstatymo projektu siekiame įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, iš esmės tik jas. Valstybės kontrolė rekomendavo parengti privačių teismo ekspertų, kuriems kvalifikaciją suteikia ne teismo ekspertizės įstaigos, kvalifikacijos patikrinimo tvarką. Pagal galiojantį reguliavimą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nagrinėja skundus dėl Teismo ekspertų etikos kodekso pažeidimų. Projektu siūloma, kad specialiųjų žinių turinčios institucijos, kurios ir suteikia kvalifikaciją, nustatytų tvarką, pagal kurią turi būti patikrinta teismo eksperto kvalifikacija.
Taip pat galiojantis reguliavimas numato, kad teismo ekspertu negali būti asmuo, kuris yra teistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, taip pat už nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Projekte nustatomi papildomi teismo eksperto nepriekaištingos reputacijos kriterijai ir numatoma, kad asmuo negali būti laikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ne tik tais atvejais, kai nepraėjo tam tikras laikotarpis – ketveri metai nuo bausmės už minėtus nusikaltimus atlikimo, bet ir jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Teismo ekspertui keliami ypač aukšti nepriekaištingos reputacijos standartai, nes jis padeda teismams nustatyti tiesą bylose, o jo surašytas ekspertizės aktas neretai tampa pagrindiniu įrodymu, kuriuo remdamasis teismas priima sprendimus.
Taip pat projektu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba įgaliojama planuoti strateginės teismo ekspertizės sritis, kryptis ir prioritetus. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausti nori dvi Seimo narės. Pirmoji klausia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas ministre, aš pirmiausia noriu paklausti, ar jūs nemanote, kad, ko gero, šito įstatymo, nesvarbu, kad prieš dvejus metus (jau praėjo daugiau kaip dveji metai) Valstybės kontrolė buvo pateikusi pastabų, pateikimas, ko gero, yra pirmalaikis, nes, kiek aš žinau, planuojama sujungti Teismo medicinos ekspertizės ir Teismo psichiatrijos tarnybas į krūvą ir išspręsti daugybę klausimų, kurie šiandien jaudina mus visus?
E. JANKEVIČIUS. Gerbiamoji pirmininke, jūsų, kaip komiteto pirmininkės, nuomonė mums visada yra svarbi. Apie tokius planus mes girdėjome, aišku, jie dar nėra viešai priimti. Jeigu jie būtų priimti ir patvirtinti Seimo, tai, matyt, leistų ateityje toliau daryti tam tikras intervencijas ir įstatymo pakeitimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, labai gerai, kad reaguojate (tai sveikintina) į Valstybės kontrolės išvadas ir teikiate įstatymo projektą, tačiau man iš tikrųjų nėra aišku, kokia bus ta institucija, kuri įvertins teismo eksperto kvalifikaciją. Aiškinamajame rašte apie tai nėra nė žodžio. Kadangi teismo eksperto sąvoka yra pakankamai plati, tą ir gerbiamoji kolegė R. Šalaševičiūtė sakė, čia yra ir teismo medikai, ir teisininkai, ir visa kita, šiek tiek jų takai išsiskiria, man labai įdomu, kas juos vertins ir kas tą kvalifikaciją jiems suteiks?
E. JANKEVIČIUS. Valstybės kontrolė rekomendavo nustatyti tik privačių teismo ekspertų kvalifikaciją vertinančias institucijas. Tokie yra statybos, audito ekspertai, nekilnojamojo turto vertintojai. Vadinasi, kvalifikaciją tikrins tos institucijos, kurios ir suteikia jiems tokius įgaliojimus. Tai yra Audito rūmai, Statybos sertifikavimo centras. Tik apie tai kalbama.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visų, norinčių klausti, klausimus. Motyvai. Prieš kalba R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamasis ministre, aš dar prieš posėdį pasakiau, kad aš nepritariu tai redakcijai, kuri šiandien teikiama Teismo ekspertizės įstatymo projekto. Visų pirma, kolegos, aš čia visiems kolegoms sakau, kad jeigu mes šiandien kalbame apie vaikų paėmimą iš šeimos ir vaikai būna pusę metų, metus ir pusantrų pas globėjus, tai problema yra viena – teismo ekspertizių ilgas procesas, nes teismai be ekspertizių išvadų negali priimti jokių sprendimų. Todėl šiame įstatyme neturėtų būti aptariama tik tai, kas gali būti ekspertu, kas gali organizuoti kvalifikacijos kėlimą. Turėtų būti išsamiai aptariamos visos problemos.
Mūsų frakcija turėjo ne vieną tarpžinybinį pasitarimą, kuriame dalyvavo Seimo nariai, frakcijos, psichiatrai, psichologai, Nacionalinės teismų administracijos atstovai, teisėjai, ir labai aiškiai buvo išsakyti šitų abiejų tarnybų šiandienos darbo trūkumai. Tai liečia, teisingai gerbiama I. Degutienė pasakė, ir kvalifikacijos kėlimą. Čia to, kaip mato jie visi, specialistai, nėra. Buvo išsakyta nuomonė ir apie teismo posėdžių organizavimą, galimybę dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu, nes ekspertų trūksta, atlyginimai maži, žmonės laukia. Jeigu kalbėtume apie teismo psichiatrus, išvis ten yra globalių problemų, kurios nespręstos daug metų. Todėl aš asmeniškai tikrai susilaikysiu balsuojant už tokį projektą. Trūkumus, aš manau, mes esame apibendrinę ir jums pateiksime. Pasiūlymų neįmanoma įregistruoti šiandien ir čia pat iki svarstymo eigos, nes faktiškai vos ne dėl kiekvieno straipsnio reikėtų naujų pasiūlymų. Ačiū už darbą, bet, deja, manęs jis netenkina.
PIRMININKĖ. Ministras nori atsakyti.
E. JANKEVIČIUS. Gerbiama pirmininke, jūs kalbate tik apie ateities planus, kas galbūt būtų sujungus tris institucijas, bet tam dar turėtų pritarti Seimas. Jeigu būtų pritarta, be abejonės, reikėtų daryti tam tikras intervencijas. Vieni Seimo nariai yra už ateities projektą, kiti galbūt prieš, gyvenimas parodys. Šiuo atveju mes tik įgyvendiname Valstybės kontrolės rekomendacijas ir tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, balsuojame dėl teikiamo Teismo ekspertizės įstatymo projekto.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 44, prieš – 3, susilaikė 35. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nenumatoma, svarstymo data – gruodžio 20 diena.
17.16 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 378 ir 379 straipsniais ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2651ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2651. Pranešėjas – ministras E. Jankevičius. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, projektu siekiama iš dalies įgyvendinti reglamentą dėl Europos Prokuratūros įsteigimo. Europos Prokuratūra bus įsteigta 2020 metais. Šiuo projektu mes siekiame nustatyti esminius Europos prokuroro ir Europos deleguotų prokurorų atrankos principus. Projekte kalbama tik apie atrankos principus.
Taigi projektu siūloma: atrankos į kandidatus į Europos prokurorus, Lietuva turės vieną tokį prokurorą, detalią tvarką patvirtintų generalinis prokuroras kartu su teisingumo ministru; kandidatūrų atranką į Europos prokurorus vykdytų atrankos komisija, kurią sudarytų Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Teisėjų tarybos atstovai; atrankos komisija išrinktų tris kandidatus, pateiktų Vyriausybei, Vyriausybei pritarus, Vyriausybė pateiktų Europos Sąjungos teisingumo ministrui, Tarybai tris kandidatus ir Taryba spręstų, atsirinktų vieną kandidatą; taip pat atrankos į kandidatus į Europos deleguotuosius prokurorus, šie jau dirbtų Lietuvoje, turėtume du tokius, tvarką tvirtintų generalinis prokuroras, vėliau, matyt, atrankos komisija siūlys Europos generaliniam prokurorui atrinktą kandidatūrą. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar nebus taip, kaip su Lietuvos centriniu banku, kai jis tapo Europos Centrinio Banko dalimi? Mes dabar negalime tiesiog turėti kažkokios parlamentinės valstybės – nei kontrolės mechanizmo, viršesnis už jį yra vien tik žydras dangus ir, be abejo, Europos Centrinis Bankas. Mes matome daug problemų būtent šiame sektoriuje. Ar to neatsitiks jūsų kuruojamame sektoriuje, kalbant apie prokuratūrą?
E. JANKEVIČIUS. Matote, reglamentas yra įsigaliojęs. Jeigu jūs kalbate apie Europos Prokuratūros steigimo klausimą, tai mes šiame projekte kalbame tik apie pačią atrankos procedūrą, o reglamentas jau yra įsigaliojęs, taip neatsitiks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų išsakyti niekas nenori. Prašom balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2651.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – gruodžio 18 diena. Dėkoju, ministre.
17.19 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2647 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2647. Pranešėja – viceministrė I. Gudžiūnaitė. Prašom.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, įstatymo projektu siūlome įtvirtinti instrumentą, kuris skirtas teisėkūrai efektyvinti, tai yra galiojančio teisinio reguliavimo poveikiui vertinti. Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad šiuo metu veikiantis galiojančio reglamentavimo vertinimo instrumentas, teisinio reguliavimo stebėsena, nėra pakankamai efektyvus, taikomas fragmentiškai ir nenuosekliai.
Tą patį yra konstatavusi ir Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Todėl būtina pereiti prie sisteminio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Būtent tai ir siūloma įstatymo projektu. Pagal jį atliekant poveikio vertinimą būtų išanalizuojama, kaip praktikoje yra taikomas galiojantis reguliavimas, koks jo taikymo poveikis – teigiamas, neigiamas, kokios taikymo galimybės, galimos problemos, kokios to priežastys? Atlikus tokį vertinimą būtų didelė pagalba tobulinant galiojančius teisės aktus.
Planuotume, pagal įstatymą siūloma, kad poveikio vertinimą atliktų ministerijos, ministrai pagal valdymo sritis. Ir, aišku, į visą vertinimo procesą būtų intensyviai įtraukta visuomenė, su ja būtų konsultuojamasi nuo vertinimo pradžios per oficialias teisės aktų bazes ir kitomis priemonėmis. Tai prašytume gerbiamų Seimo narių pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų svarbu vertinimas įstatymo, kuris jau galioja. Bet tik kelia šiek tiek abejonių, nes daugiausia įstatymų teikia tos pačios ministerijos. Iš esmės ministerijos vykdys ir savo pateiktų įstatymų vertinimą. Iš tiesų ar tai gali būti pakankamai objektyvu? Galbūt į tą sistemą galima būtų įtraukti daugiau ir mokslo subjektų, kurie galbūt giliau analizuotų, nes įstatymai dažnai turi tokį ne paviršutinį poveikį, o giluminį?
Antras klausimėlis, kad galbūt Lietuvoje tokią sistemą reikėtų vis dėlto pradėti taikyti prieš priimant įstatymus, nes daug pasaulio šalių, kurios ne taip skuba gyventi, įstatymus daugiau vertina prieš jų priėmimą. Ką jūs apie tai galvojate? Ačiū.
I. GUDŽIŪNAITĖ. Labai ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimus. Iš tiesų puikūs klausimai, pastabos ir siūlymai.
Pirmiausia atsakau į pirmąjį klausimą dėl galiojančio teisės akto vertinimo apimties ir, matyt, subjektų, kurie būtų įtraukiami į tą vertinimą. Išties pirmiausia vertinimo detalumas būtų detaliai aptariamas metodologijoje. Kaip jūs ir pastebėjote, vertinimą mes irgi suprantame kaip sudėtingą ir labai kompleksinį procesą. Į jį būtinai turi būti įtraukiama ir mokslo bendruomenė, ir visuomenės suinteresuotos kitos grupės. Turi būti aiškiai nustatoma, kokios problemos, ar yra problemų, kaip tas teisės aktas taikomas, kodėl tos problemos kyla? Todėl tikrai mokslo ir kitų plačių visuomenės grupių įtraukimas yra reikalingas ir būtinas ir mes tą numatome.
Dabar dėl antrojo klausimo, dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rengiant naują teisės akto projektą. Iš tikrųjų tokia prievolė rengti teisinio poveikio vertinimą rengiant naują teisės akto projektą jau yra. Ji galbūt nėra tobulai išdėliota įstatyme, galbūt yra tam tikrų spragų ir geras siūlymas įvertinti jas ir dėl to pagalvoti apie galimas teisinio reguliavimo tobulinimo priemones. Tačiau reiktų pastebėti, kad dėl galiojančio teisinio reguliavimo vertinimo kol kas jokių sisteminių metodikų arba taisyklių nėra. Todėl tai, ką mes siūlome, būtų naujovė ir didelė pagalba įvertinant esamą reguliavimą, kaip jis veikia ir kodėl. Bet, be abejo, reikia žiūrėti ir plačiau į tas kitas priemones, kurias irgi ateityje, manau, tikrai tobulinsime ir keisime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, norėčiau paklausti, kaip jūs manote. Aš suprantu, kad jūs atsižvelgiate į EBPO rekomendacijas, tačiau ar nuo to, kai mes dabar patobulinsime Teisėkūros pagrindų įstatymą, įstatymų projektai, kurie ateina būtent iš Vyriausybės, bus geresnės kokybės ir Seime nereikės papildomai gerokai padirbėti, kad juos, kaip sakoma, teisingai sureguliuotume? Turbūt mes čia Seime dažnai kalbame apie teisės aktų kokybę. Mano esminis klausimas ir yra, nes daug metų mes diskutuojame, ką daryti, kad ta kokybė būtų geresnė. Tai ar dabar patobulinę Teisėkūros pagrindų įstatymą galime apeliuoti į kokybės gerinimą?
I. GUDŽIŪNAITĖ. Labai ačiū gerbiamajai Seimo narei už klausimą, puikus ir tikslus klausimas, aišku. Iš tikrųjų, kaip jūs teisingai pastebite, ir EBPO, ir Valstybės kontrolė apeliuoja, na, viena vertus, į dažną teisės aktų keitimą, kita vertus, į kokybės sisteminio požiūrio trūkumą. Matyt, mes, visos institucijos, turime kartu siekti tikslo, kad teisėkūra būtų kokybiška, kad teisės aktai būtų keičiami kuo rečiau, kad pakeitimai būtų tikslingesni, sisteminiai ir leistume teisės aktui iš tiesų veikti praktikoje.
Aš manau, kad šita priemonė, kurią mes siūlome, tai yra galiojančio teisinio reguliavimo vertinimas, veikia taikomas bent dvejus metus. Po to teisinis reguliavimas būtų vertinamas, ar jis pasiekė tuos tikslus, kurių norėjome, kodėl nepasiekė, jeigu nepasiekė, ką turėtume daryti kitaip, kad pasiektų. Tai yra dar viena priemonė teisėkūros kokybei gerinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Motyvų niekas išsakyti nepageidauja. Pašome balsuojant apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 73 Seimo nariai ir visi 73 už. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstymo data – pavasario sesijoje.
17.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2465 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2465. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu finansų viceministrą D. Sadecką. Prašom.
D. SADECKAS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.
Projektas yra parengtas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, kad Vyriausybė valstybės finansiniam stabilumui palaikyti turėtų ieškoti papildomų šio fondo finansavimo šaltinių. Siekiant sukaupti daugiau lėšų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde, nutarimo projekte siūloma nustatyti, kad į Rezervinį (stabilizavimo) fondą būtų pervedama 50 % lėšų, gautų į valstybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus, tai yra ne tik žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kaip yra nustatyta šiuo metu galiojančiuose nuostatuose.
Priėmus teikiamus Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų pakeitimus numatoma, kad 2019 metais į Rezervinį (stabilizavimo) fondą, pardavus valstybinės žemės sklypus, būtų gauta beveik 18 mln. eurų ir 2020 m. sausio 1 d. šio fondo pinigų likutį jau sudarytų kiek daugiau negu 350 mln. eurų.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad teikiamas nutarimo projektas yra susijęs su šiuo metu Seime svarstomu 2019 metų valstybės biudžeto projektu ir kartu su juo pateiktu 2019 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos projektu. Prašyčiau priimti šį Seimo nutarimo projektą svarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia keletas Seimo narių. Pirmasis – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų taip ir yra, kad kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad Stabilizavimo fondas smarkiai vėluoja dėl užsibrėžtų tikslų ir tie įsipareigojimai, kurie yra priimti iki 2020 metų, ko gero, nebus įvykdyti, nes 18 mln. nėra ta suma, kuri galutinai išspręstų problemą. Ar Vyriausybė nemato kitų galimybių dar padidinti, galbūt tvirtinant valstybės biudžetą, tam tikrų priemonių, kad tas Stabilizavimo fondas didėtų? Aišku, padarytos mokestinės lengvatos daro savo, galimybės mažėja, tačiau ar tai paskutinis siūlymas, kaip papildyti Stabilizavimo fondą? Ačiū.
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Atkreipčiau dėmesį, kad į Stabilizavimo fondą yra nukreipiama dalis pajamų, kurios yra gaunamos į valstybės biudžetą, tai jeigu nukreiptume dar daugiau pajamų, o valstybės biudžetas, kaip žinome, yra deficitinis, tai tiesiog reikėtų daugiau skolintis, o skolinimasis kainuoja.
Atsakydamas į klausimą dėl rezervo pakankamumo arba dydžio, norėčiau atkreipti dėmesį, kad valstybė turi ne tik šį Rezervinį (stabilizavimo) fondą, bet taip pat ji turi ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą, taip pat turi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervą, kuriame irgi kaupiamos ženklios lėšos. Be to, tiek Garantinis fondas, tiek Ilgalaikis darbo išmokų fondas taip pat turi sukaupę ganėtinai nemažų likučių. Mūsų skaičiavimais, kitų metų pabaigoje tie likučiai ir rezervai galėtų sudaryti arti 1,5 mlrd. eurų. Reikėtų vertinti turbūt visą platesnį kontekstą, ne tik šį vieną fondą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, iš kur tokios drąsios prognozės, kad Stabilizavimo fonde atsiras tiek lėšų? Čia mes kalbame apie sklypų pardavimą. Mes žinome, kad jų nėra tiek daug, kad mes galėtume parduoti. Ar čia toks sutapimas, kad yra biudžetas ir reikėjo kokioje nors eilutėje… trūko ir tada prie stabilizacijos pridėjote, kad padengtumėte kitą eilutę, ar čia realūs skaičiai yra suskaičiuoti? Gal galėtumėte pasakyti nors vieną sklypą, kurį ruošiatės taip brangiai parduoti? Ačiū.
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jau šių metų pabaigoje numatoma, kad Stabilizavimo fonde bus kiek daugiau negu 250 mln. eurų. Minėjau, kad per kitus metus planuojame, kad iš viso įplauks beveik 80 mln. eurų ir iš jų apie 18 mln. bus būtent iš valstybinių žemės sklypų pardavimo. Neplanuojame kokių nors labai didelių sumų. Taip, tai yra tam tikros sumos, kurios, nepriėmus šio mūsų siūlymo, būtų didesnės.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, paminėjote PSDF rezervą – Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą ir sakote, kad ten bus reikšmingos sumos. Čia tenka sutikti – iš tikrųjų šių metų pabaigoje turėsime maždaug 238 mln. ir ateinančių metų pabaigoje jis bus papildytas dar 100 mln. Tai bus 327 mln. – per metus maždaug 100 mln. papildomų perteklinių pajamų keliauja į rezervą. Tai yra mūsų visų sumokėti mokesčiai už sveikatos paslaugas, tos pajamos, kuriomis nebus atsiskaityta su gydytojais, medikais, slaugytojais.
Mano klausimas jums: kaip jūs planuojate tą rezervą, koks jis turėtų būti? Kodėl jūs galvojate, kad reikia papildomai kaupti rezervą, jeigu, tarkime, jau yra sukaupta 200 mln.? Ar tie, tarkime, šimtai milijonų neturėtų keliauti medikų, gydytojų, slaugytojų atlyginimams didinti?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Gal jis nėra visiškai susijęs su mano teikiamu projektu, tačiau pabandysiu atsakyti. Iš tikrųjų reikėtų vertinti kiekvieno biudžeto… Jau turime tam tikrą patirtį, turėjome tam tikrą finansinę ekonominę krizę ir turbūt labai nesunku gauti duomenis, kiek kiekvienas biudžetas buvo sumažintas. Pavyzdžiui, ir sveikatos draudime turėjome vadinamąjį balą mažinti vien dėl to, kad tame fonde tiesiog nepakako resursų sutartoms paslaugoms finansuoti. Šiuo atveju tai labai nesunku būtų gauti, ir pamatytume, kad daug didesnės sumos reikėtų netgi vieniems metams, ir klausimas, kuriam laikui pakaktų tų 200 mln. ar 300 mln. Tikrai turbūt nebūtų netgi metų. Manau, kad tai yra svarbu įvertinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus.
Gerbiami kolegos, prašau apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo pakeitimo projekto.
Balsavo 68 Seimo nariai ir visi 68 – už. Taigi projekto pakeitimui Seimo nutarimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, svarstymo data – gruodžio 4-oji.
17.35 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1712 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1712. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną. Pateikimas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šito įstatymo pakeitimo iniciatyva gimė po analizės būsto paskolų sektoriaus įtakos finansų sistemai, ekonomikai, tai pačiai krizei, jau čia neseniai minėtai, ir įvertinus tai, kad būsto paskolos yra labai sudėtingas dalykas savo rizika, savo ilgaamžiškumu, gali 20–30 ir daugiau metų trukti. Žmonės dažnai sudaro jas vieną, daugiausia kelis kartus per gyvenimą, tai atitinkamai jos turi būti vertinamos kitaip, kitoks kreditavimas, ar tai būtų kredito kortelės, ar tai būtų vartojimo paslaugos, ar vadinamieji greitieji kreditai, ir taip toliau.
Tačiau dabartiniame įstatyme, susijusiame su nekilnojamuoju turtu, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., iš Vartojimo paskolų įstatymo yra perkeltos nuostatos, susijusios su delspinigių normomis. Delspinigiai… Jeigu žmogus, šeima, neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimų, mokėti eilinių įmokų arba tuo labiau jeigu prireikia nutraukti paskolos sutartį ir grąžinti visą paskolos likutį, bankai turi teisę (ir dažnai tai daro) skaičiuoti delspinigius, kurie sudaro, atrodo, nedaug – penkias šimtąsias procento tiktai per dieną, bet kadangi tai yra ilgalaikiai dalykai ir tuos delspinigius… Man teko susidurti su vienu atveju, liudyti kaip ekspertui teisme, bankas skaičiavo pusantrų metų, metinės palūkanos sudarė virš 18 % metinių palūkanų. Tuo konkrečiu atveju šeima buvo grąžinusi dalį paskolos, sumokėjusi įprastas palūkanas, bet prarado butą, kadangi per krizę viskas nuvertėjo. Kai kyla, tai visiems gerai – ir bankams, ir žmonėms, bet kai krenta turto vertė, tai atsitinka didžiulių problemų. Ta šeima liko dar skolinga 50 tūkst. eurų dėl delspinigių skaičiavimo.
Todėl šio įstatymo iniciatyva gimė po analizės, taip pat ir Europos Parlamento užsakymu atliktos studijos „Finansinių paslaugų vartotojų teisių apsaugos aspektai“, kur išskiriamos būsto paskolų sutartys kaip ypatingos, o jos turi būti kuo paprastesnės, be kokių nors papildomų sankcijų, nuobaudų, kaštų ir panašių dalykų, paslėptų ir ne visai paslėptų. Pasižiūrėjome tarptautinę išsivysčiusių šalių praktiką. Delspinigiai kartais, jeigu jie egzistuoja, tai neviršija 7 % metinių palūkanų normų, tuo tarpu pas mus, kaip minėjau, virš 18 %, kažkodėl perkelta iš greitųjų kreditų ir vartojimo kreditų šita palūkanų norma. Todėl siūlymas yra sumažinti.
Civiliniame kodekse, jeigu yra analogiška norma, tai yra 5 % metinių palūkanų, čia yra siūlymas 7 % su trupučiu metinių palūkanų. Galėsime dar apie patį dydį padiskutuoti ir komitete, ir kitur, galbūt kitų bus siūlymų. Taip pat riboti terminą, kiek galima skaičiuoti tuos delspinigius, ypač jeigu prireikia nutraukti sutartį ir, kaip minėjau, grąžinti visą paskolos likutį. Siūlymas yra, kad maksimalus terminas, kiek galima skaičiuoti tuos delspinigius, būtų ne daugiau kaip 180 dienų. Dabar teoriškai tą normą taip pat galima realizuoti, bet reikia specialiai kreiptis į teismą tam, kad jinai aktyviai būtų įtraukta. Šiuo atveju siūlome, kad jinai būtų įkelta į įstatymą, ir tada viskas supaprastėtų, viskas paaiškėtų tiek bankams, tiek tiems, kurie gauna paskolas.
Bankai argumentuoja… Mes jau kelis mėnesius, pusę metų diskutuojame su Bankų asociacija ir su kitomis institucijomis. Jiems, suprantama, nelabai patinka, kad mes siūlome sumažinti tą delspinigių normą, bet, kaip minėjau, tikrai ekonominis pagrindas tam yra. Dėl paties termino – 180 dienų ribojimo – jie bent jau šiam parametrui neoponuoja. Yra kitų tam tikrų detalių. Mes esame įsigilinę į Teisės departamento išvadas ir didžiąją dalį aš bent jau būsiu linkęs palaikyti ir joms pritarti, tai komitetas išnagrinės ir Teisės departamento siūlymus, ir kitų institucijų. Taip pat mes sulauksime Lietuvos banko vertinimų ir pasiūlymų ir tikiuosi, kad priimsime optimalų sprendimą, kad būsto paskolų gavėjai nebūtų… kad iš jų bankai sąmoningai ar nesąmoningai nesiektų papildomai uždirbti tų neprotingai aukštų delspinigių sąskaita.
Toks trumpas pristatymas. Dabar pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų pirmas klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar galite patikslinti, kaip nusprendėte nustatyti delspinigius: vietoj 0,05 – 0,02, kodėl ne 0,01? Taip pat norėčiau paklausti, jeigu nusprendėte nustatyti aiškų terminą – 180 dienų laikotarpį ir sakote, kad bankai tam pritaria, kodėl ne šimtas dienų ar 90 dienų? Ir kaip nusprendėte taikyti penkerius metus?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėl delspinigių dydžio. Kaip minėjau, Europos išsivysčiusiose šalyse, jeigu yra taikomi, kai kur visai nėra taikomi, yra apie 7,2 %. Tai atitinka tas dvi dešimtąsias arba, tiksliau, dvi šimtąsias. Tai tuo pagrindu, kad nebūtų radikalaus sumažėjimo iki Civilinio kodekso normų, nors tai taip pat galima svarstyti. Siūlymų mes taip pat lauksime iš jūsų ir kitų. Čia yra diskusijų dalykas, rėmėmės tarptautine praktika, bet siekdami, kad nebūtų visiškai radikalaus sumažinimo, šalia įprastų palūkanų, kad būtų galima taikyti ir delspinigius, pasiūlėme (bent jau aš pasiūliau) dvi šimtąsias per dieną.
Dabar dėl termino. Jisai yra fiksuotas Civiliniame kodekse, šiek tiek kita prasme interpretuojamas, tačiau jis egzistuoja taip pat. Rėmėmės bent jau ta nuostata Civilinio kodekso. Ar gali būti koks kitoks skaičius dienų, galima su bankais diskutuoti, bet šiuo atveju bankai linkę palaikyti šitą nuostatą, bent jau 180 dienų. Manau, geriau siekti konsensuso, negu dirbtinai kaip nors bandyti tuos terminus mažinti, bet, suprantama, jeigu bus pasiūlymų, mes juos svarstysime.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų labai lauktas pasiūlymas žmonių, kurie yra paėmę paskolas daugeliui metų. Bet iš tikrųjų gal jums teko girdėti, kad bankai taip pat sugalvoja įvairių gudrybių, išduodami bankų paskolas, kad delspinigiai būtų skaičiuojami ne nuo likusios sumos, kuri tuo metu neišmokėta, o nuo pradinės paimtos sumos. Kokia jūsų nuomonė, gal čia taip pat reikėtų kaip nors aiškiau padaryti, kad taip nebūtų elgiamasi?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jeigu taip elgiamasi, aš neįsivaizduoju, kaip tai atitinka teisę ir sveiką protą. Jeigu žmogus yra grąžinęs 90 % paskolos, skaičiuoti delspinigius nuo 100 % arba, sakykim, nuo 100 tūkst. būtų sunkiai įsivaizduojamas ir suprantamas dalykas. Jeigu kartais pasitaikytų tokių dalykų, reikėtų aktyvuoti ir Lietuvos banką, kaip prižiūrinčią instituciją. Jeigu matysime, kad tokių atvejų vis dėlto yra, bus galima išgryninti formuluotę, kad… laiku neįvykdyto įsipareigojimo kaip tokio, o ne nuo pradinės paskolos sumos. Suprantama, tai nepriimtina praktika, jeigu ji vis dar taikoma.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius. Prašom. Atsisakote. Dėkoju. Dėkoju, pranešėjau, jūs atsakėte į visų, norinčių klausti, klausimus. Prašom apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto balsuojant.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 60, prieš nėra, susilaikė 10. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1712 yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – gruodžio 4 diena.
17.44 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2568 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2568. Kviečiu ūkio viceministrą G. Vildą. Prašom pateikti projektą.
G. VILDA. Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, dėkoju jums už galimybę pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektą.
Įstatymo projekto tikslas – patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindus reglamentuoti įstatymu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, kad visi esminiai ūkinės veiklos ribojimai, draudimai ir subjektų pareigos turi būti nustatomi įstatymų lygmeniu. Šio įstatymo projektu siūlome nustatyti patikimumo deklaracijos išdavimo juridiniams asmenims ir patikimumo deklaracijos galiojimo panaikinimo pagrindus, prašymų išduoti patikimumo deklaraciją nagrinėjimo ir patikimumo deklaracijos išdavimo tvarką, prašymų išduoti patikimumo deklaraciją svarstymo, deklaracijų išdavimo juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos skelbiamuose konkursuose klausimams spręsti komisijoje, tvarką. Patikimumo deklaracija tai būtų toks dokumentas, kuriuo patvirtinamas juridinio asmens finansinis, techninis, profesinis ir saugumo patikimumas. Patikimumo deklaracija būtų išduodama dėl dalyvavimo konkrečiame NATO konkurse. Įstatymo projektu numatoma, kad patikimumo deklaraciją turi gauti tik Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, užsienio įmonių filialai, įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų patikimumo… Aš čia, apačioje, iš kairės nuo jūsų, pačiame krašte. Labai priklauso, aišku, ir pačios šalies reputacija. Čia labai svarbu būtų žinoti apie institucijas, kurios galės išduoti, nes įstatyme parašyta, kad tai yra įgaliota institucija. Kas tą instituciją nustatys ir ar jos bus nuolatinės, nes vėlgi pirkimo sritys skiriasi? Kas ta institucija, kuri vertins? Ačiū.
G. VILDA. Šiuo atveju numatyta, kad, priėmus įstatymo projektą, Vyriausybė galės nuspręsti, kurią instituciją paskirti… už įstatymo patikimumo deklaracijų išdavimą, ji ir priims sprendimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti. Dėl deklaracijos išdavimo aišku, o dėl kokių priežasčių ji gali būti panaikinta?
G. VILDA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų deklaracijų panaikinimas apibrėžtas įstatymu. Patikimumo deklaracijos panaikinimo pagrindai, kurie apibrėžti įstatyme, numatyti 4 straipsnyje – tada deklaracijos galiojimas panaikinamas, jei paaiškėja naujos aplinkybės, kad juridinis asmuo, kuriam išduota patikimumo deklaracija, neatitinka bent vieno šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindo, tada apie deklaracijos panaikinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija informuoja NATO konkursą rengiančią instituciją ir juridinį asmenį, kuriam tokia patikimumo deklaracija buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduota.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių klausti, klausimus. Motyvai už – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad reikia pritarti tam projektui, juolab kad projektu atveriamas kelias mūsų įmonėms dalyvauti NATO konkursuose, tai iš tikrųjų svarbus dalykas. Tas reguliavimas keičiamas, nes dabar dokumentai, kurie priimami dėl įmonių, dalyvaujančių mūsų konkursuose, susijusiuose su krašto apsauga, išduodami trejiems metams. Dabar, kiek žinau, pagal šį projektą bus išduodamos patikimumo deklaracijos metams arba tiek, kiek truks tas konkursas. Aš siūlyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 73 Seimo nariai ir visi pritarė teikiamam įstatymo projektui. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Svarstymo data – gruodžio 12 diena.
17.50 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2694, Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2695, Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2696 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2694. Kviečiu viceministrą M. Skuodį. Prašom. Ir lydimieji projektai – Žemės įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2695 ir Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2696. Prašom, viceministre.
M. SKUODIS. Dėkui, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji, trimis įstatymų pakeitimo projektais, tai yra Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektais, siekiame dviejų pagrindinių tikslų. Pirmas dalykas – tai efektyvesnių žemėtvarkos procedūrų laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose siekiant sudaryti sąlygas laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parko operatoriams paprastai ir greitai tvarkyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Ir antras tikslas yra pagreitinti laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose teritorijų planavimo ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, kitaip sakant, išmiškinimo procedūras.
Įstatymų projektais siūlomi du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, Teritorijų planavimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, kad žemėtvarkos procesai laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose, nepriklausomai nuo vietovės, tai yra ar miesto, ar kaimo, įgyvendinami kaip žemės valdos projektai, kuriuos tvirtina savivaldybės administracija ir direktorius. Šiuo metu turime tokią situaciją, kad kai kuriose laisvosiose ekonominėse zonose, pavyzdžiui, Panevėžyje, kuri yra mieste, žemėtvarkos procesai tvirtinami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, o, pavyzdžiui, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, kuri yra rajone, tuos sprendimus jau priima Nacionalinė žemės tarnyba. Negana to, kai kurios laisvosios ekonominės zonos, pavyzdžiui, Marijampolės, Akmenės ar Klaipėdos, yra išsidėsčiusios ir miestų, ir rajonų teritorijose. Kitaip sakant, dėl vienos zonos, pavyzdžiui, turime visiškai kitokias žemėtvarkos procedūras. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose būtų suvienodinti ir supaprastinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesai, o tai leistų konsoliduoti taikomas procedūras dėl visų šių teritorijų. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus atitinkamai keičiamos ir Žemės įstatymo nuostatos.
Antras pagrindinis pakeitimas: Žemės įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, šiuo atveju mes pirmiausia turime galvoje laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis nerengiant žemesnės galios teritorijų planavimo dokumentų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jei tai valstybinės reikšmės miškai – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Kalbant paprastai, tais atvejais, jeigu valstybei svarbūs projektai yra įtvirtinti savivaldybės bendruosiuose planuose, mes siūlome, kad dėl išmiškinimo procedūrų nereikėtų rengti žemesnės galios teritorijų planavimo dokumentų. Tai leistų sutaupyti faktiškai apie šešių mėnesių laikotarpį. Dėkui. Prašau pritarti teisės aktų projektams po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti klausimą dėl išmiškinimo procedūrų ir konkrečiai dėl valstybei svarbių projektų atvejų. Kiek maždaug būtų tokių projektų ir koks bent jau miško plotas būtų išnaudotas? Ar neinama tuo… Gal geriau eiti taip, kad būtų pirmiausia išnaudoti ne miško žemėje esantys plotai būtent valstybei svarbiems projektams kurti, tą sako ir Miškų įstatymas, o kaip tik miško paskirties keitimo galimybės, tą ir pasakė Konstitucinis Teismas savo sprendimais, turi būti itin reta išimtis. Ką jūs galvojate apie tai?
M. SKUODIS. Dėkui. Pagal dabartinę situaciją tai būtų tik visiškai išimtiniai atvejai. Pavyzdžiui, mes tikrai turime tokių atvejų, kai yra laisvoji ekonominė zona įtvirtinta ir Seime įstatymu, konkrečiai Kaune, ir yra vienas nedidelis gabaliukas, kuris yra miško teritorija. Savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose jau yra įtvirtinta, kad laisvoji ekonominė zona yra pramoninė teritorija, bet jeigu investuotojui išnaudojus jau visus kitokius plotus prireiktų dalį teritorijos paversti ne miško teritorija, o kita, mums reikėtų rengti ir žemesnės paskirties teritorijų planavimo dokumentus, detaliuosius planus tam, kad tą padarytume. To lyg ir niekas nekvestionuotų, nestabdytų, bet procedūriškai tai užtrunka ilgiau.
PIRMININKĖ. Nori klausti A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš dėl trečio, tai yra Miškų įstatymo, ir kolegė panašiai klausė. Reikėtų gal suvienodinti? Teritorijų planavimu jūs kalbate apie LEZʼus, o Miškų įstatyme rašote, kad valstybei svarbiems objektams. Reikėtų gal ir čia, ir čia kalbėti apie LEZʼus, bet ne čia esmė.
Esmė ta. Gerai, jūs išmiškinsite tą mišką. Ar sumokėsite į miškų atkūrimo fondą, ar ne? Ar jau čia tokia tradicija tampa, kad jeigu valstybei reikia, tai į fondą nemokėsime? Ar mokėsite į fondą?
M. SKUODIS. Taip, mes visiškai nekeičiame to, kas yra ir dabar užtikrinta. Visos kompensacijos yra privalomos ir mes nieko nekeičiame. Mes šituo atveju tiktai siūlome palengvinti tam tikras procedūras.
PIRMININKĖ. Ir nori klausti V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Padariau techninę klaidą. Gerbiamas pranešėjau, ir Teisės departamentas atkreipė dėmesį, ir norėčiau jus informuoti pagal Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas – įstatymų rengėjas atlieka teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Šie projektai iš tikrųjų yra reikšmingi ir jautrūs antikorupciniu požiūriu. Ar yra atlikta šių teisės aktų antikorupcinė analizė, vertinimas? Ar šį vertinimą turėtume inicijuoti ir atlikti Specialiųjų tyrimų tarnyboje? Ačiū.
M. SKUODIS. Dėkui už klausimą. Mes tą pastabą gavome. Mes nemanėme, kad tai reikėtų atlikti, nes realiai nekeičiame, bet tikrai tai galime padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Motyvų nėra norinčių išsakyti. Prašom balsuojant apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3.
Taigi po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Kaimo reikalų komitetas dėl visų trijų projektų. Svarstymo data taip pat viena – tai yra gruodžio 18 diena.
17.59 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2414(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2414(2). Pranešėjas – K. Bacvinka. Prašom. Svarstymo stadija.
K. BACVINKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašęs kalbėti A. Anušauskas. Atsisakote? Dėkoju.
Motyvai po svarstymo. Pritariate. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
17.59 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 12 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1324(2) (svarstymas)
Taigi kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2, 12 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1324(2), taip pat svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką K. Mažeiką pateikti komiteto išvadą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui. Teikiame antrą variantą, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
18.00 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1403(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1403(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateikti K. Bacvinką. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Komitetas svarstė šį projektą ir balsavo tokiu santykiu: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto išvada, kviečiu pirmininką A. Stančiką.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas svarstė gegužės 16 dieną ir siūlo pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Nematau komiteto pirmininkės. Kas galėtų pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? (Balsai salėje) Gerbiamas P. Valiūnas. Prašom.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). 2018 m. gegužės 23 d. vyko svarstymas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Balsavimo rezultatai: visais 9 balsais – už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą. Siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1403 atmesti atsižvelgiant į Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir pateiktas pastabas bei argumentus. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, buvo 1 straipsnis ir dėl jo siūlymą turėjo Seimo narė V. Vingrienė. Prašom jį pateikti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš atsisakau siūlymo.
PIRMININKĖ. Atsisakote siūlymo. Komitetas yra nepritaręs. Vadinasi, balsuoti nereikalaujate.
Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Kompleksinis projektas, darbotvarkės 2-17.1 ir 2-17.2 klausimai. (Balsai salėje) Atsiprašau, prašokau vieną.
18.03 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1673 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1673. Taip pat svarstymas. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateiks K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Komitetas, atsižvelgęs į gautas pastabas, nutarė Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1673 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendras komiteto siūlymas yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. V. Vingrienė nori išsakyti motyvus už. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš pritariu komiteto sprendimui grąžinti iniciatoriams tobulinti, galbūt netgi ir atmesti šį siūlymą, nes čia kalbama apie miško paskirties keitimo galimybių išplėtimą, o jų ir taip yra 12. Na, ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs savo nutarimuose, kad miško paskirties keitimas turi būti reta išimtis, o šiuo metu linkstama link to, kad miško paskirties keitimas gali tapti plačiai paplitusiu reiškiniu, kas kelia grėsmę ir gamtai, ir rekreacijai, ir kraštovaizdžiui. Tuo tarpu keisti miško žemės paskirtį rekreacijos tikslais net ir nėra tikslinga todėl, kad rekreacinius objektus galima statyti ir be miško žemės paskirties. Tam net yra teikiama Europos Sąjungos parama. Aš manau, kad šitas įstatymo projektas yra perteklinis, ir siūlyčiau pritarti komiteto siūlymui apskritai šitą projektą atmesti.
PIRMININKĖ. Grąžinti tobulinti. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti? Norite balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad, kaip siūlo pagrindinis komitetas, grąžintume iniciatoriams tobulinti.
Balsavo 75 Seimo nariai: už grąžinimą tobulinti – 72, prieš – 2, susilaikė 1. Taigi yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti projektas Nr. XIIIP-1673.
18.06 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1829, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1830 (svarstymas)
Kompleksinis klausimas – Žemės įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1829, Žemės reformos įstatymo 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1830. Komiteto išvadą pateikia A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projekto autorius siūlo, kad iš Žemės ūkio ministerijai… tiek Žemės įstatymo… Aš pristatysiu abu iš karto. Gerai? Tiek Žemės, tiek Žemės reformos įstatymų funkcijas perduoti Aplinkos ministerijai. Komitetas mano, kad to daryti tikrai nereikia, ir bendru sutarimu siūlo abu projektus atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, tik dėl motyvų. Motyvai prieš – S. Gentvilas. Nematau salėje. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pagrindinio Kaimo reikalų komiteto siūlymui teikiamus įstatymų projektus atmesti?
Balsavo 70 Seimo narių: už – 63, prieš nėra, susilaikė 7. Taigi Kaimo reikalų komiteto siūlymui atmesti teikiamus įstatymų projektus yra pritarta.
18.08 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2347 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2347. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra, kad atitinka Konstituciją. Pateikti kviečiame J. Oleką. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją turi teisę gauti asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą iš savo gyvenamųjų vietų okupuotoje Lenkijoje, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens perkėlimo pažymėjimus.
Tų perkėlimų metu, perkeliant į Lietuvą ir kilnojant Lietuvoje, nuo 1941 m. sausio 10 d. iki karo pabaigos yra gimę ir vaikai tose šeimose. Analogiškai kaip kitiems nukentėjusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams, tų perkėlimų metu gimusiems vaikams šiuo įstatymu taip pat suteikiama tokia teisė į valstybinę pensiją. Čia yra mūsų keleto Seimo narių iš įvairių frakcijų teikimas. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega, aš puikiai suprantu situaciją, kai tai liečia maždaug 70 vaikų. Tačiau kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, aš susirūpinusi tuo, kad jeigu mes pritarsime šitam projektui, atsiras nauja valstybinių pensijų rūšis. Kaip jūs žiūrite į tokią situaciją? Atrodo, dėl to tam tikrą prieštaravimą buvo ir Teisės departamentas nurodęs išvadoje.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Naujos rūšies neatsiras, nes čia yra jau galiojančio įstatymo ir normų… Tai yra tie, kurie buvo, kaip minėjau, perkelti iš savo gyvenamųjų vietų į Lietuvą ir kilnoti Lietuvoje. Tie asmenys ir jų gimę vaikai. Taip, kaip yra kitos analogiškos situacijos, pavyzdžiui, tremtiniai ir tremtyje gimę vaikai arba politiniai kaliniai ir politinių kalinių lageriuose gimę vaikai. Čia iš tikrųjų yra suvienodinama su kitais nukentėjusiaisiais. Tai tikrai ne nauja rūšis ir dėl to nereikėtų išgyventi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra, motyvų taip pat niekas nepageidauja sakyti. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 30, prieš – 2, susilaikė 36. Po pateikimo nėra pritarta.
Taigi, kolegos, ką dabar nuspręsime, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti? Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas siūlote atmesti – prieš.
Už tobulinimą – 58 iš balsavusių 65 Seimo narių, prieš – 7. Taigi projektas grąžinamas tobulinti.
Per šoninį mikrofoną R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Noriu paprašyti, manau, kad pritars kolegos, Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Kadangi nepritarėme, tai nėra dėl ko prašyti. (Balsai salėje) Taigi kai patobulins, tada. Kai pateiks, tuomet.
Gerai, kolegos, gera nuotaika keliaujame toliau.
18.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2772 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2772. Pranešėjas – K. Mažeika. Prašom pateikti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tai yra prašymas papildyti Seimo rudens sesijos darbų programą dviem projektais: Nr. XIIIP-2703 ir Nr. XIIIP-2704. Tai yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projektas ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Per svarstymą niekas nenorite nieko pareikšti? Dėkoju. Nėra. Prašom balsuoti dėl sesijos darbų programos papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2772) priimtas. (Gongas)
18.15 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2703 ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2704 (pateikimas)
Kompleksinis klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2703 ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2704. Kviečiu pranešėją K. Mažeiką. Prašau pateikti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, išties šie įstatymų projektai gimė gana seniai, tačiau, atsižvelgiant į paskutinių metų atvejus, ypač šiemet padažnėjusią vilkų veiklą žmonių ūkiuose, padarytą žalą, šiemet jau suskaičiuota beveik 300 atvejų, kai per 800 gyvulių yra papjauti vilkų. Kolizija ta, kad maždaug trečdalis savivaldybių šiandien patiria išlaidų daugiau, nei gauna į Aplinkos apsaugos rėmimo programos eilutę pajamų iš medžiotojų sumokamų mokesčių už gamtos išteklių naudojimą. Taigi trečdalis savivaldybių, kuriose vilkų veikla yra suaktyvėjusi dėl jų populiacijos kiekio… Na, kalbant daugiausia galėtų pasakyti kolegos tiek K. Smirnovas, tiek A. Baura – Anykščių rajono atvejai, taip pat P. Valiūnas – kiek yra vilkų atvejų Dzūkijoje, manau, ir kiti, kolegos, susiduriate su tuo iš viešojoje erdvėje matomų atvejų.
Tas trečdalis savivaldybių šiandien nukenčia finansiškai, nes savivaldybių biudžetai turi būti perskirstomi ir ieškoma papildomų pinigų. Pavyzdžiui, Kalvarijos savivaldybė yra nusimačiusi šiek tiek daugiau nei 4,5 tūkst. eurų, o jau prieš dvi savaites reikėjo per 6 tūkst. eurų padengti nuostoliams. Vadinasi, ji iš kitų ne ką mažiau svarbių eilučių turi perskirstyti lėšas ir kompensuoti ūkininkams už gyvuliams padarytą žalą. Vėlgi pakalbame su tais pačiais gyventojais. Jie patiria spaudimą tų pačių savivaldybių, nes savivaldybės teigia, kad trūksta pinigų, todėl gal susitarkime, čia ta žala nedidelė, tokiu atveju ūkininkai dažnai atkalbinėjami ir nemažai atvejų nėra užfiksuojami, kad yra padaryta žala.
Išties peržiūrėjus, kokia yra praktika dėl stumbrų, kai stumbrų padaryta žala ūkininkams kompensuojama iš Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos, mūsų, pasirašiusių Seimo narių, siūlymas, kad ir vilkų žala turėtų būti atlyginama iš Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos, taip neapkraunant to trečdalio savivaldybių, kurių teritorijoje vilkų populiacija yra gana didelė. Aišku, galbūt tai būtų motyvacija pačios ministerijos atstovams, atsižvelgiant į padarytą žalą ir su tuo susijusias išlaidas, planuoti vilkų kvotas kitiems metams, ateičiai ir taip sureguliuoti, kad ta žala būtų atitinkama. Jeigu ministerija sugalvos, kad vilkų mes turime per mažai arba jų reikia daugiau, tokiu atveju pati ministerija ir kompensuos padarytą žalą. Tai yra turbūt teisinga tiek ūkininkų, tiek savivaldybių tarybų, kurios paskui turi ieškoti papildomų lėšų, atžvilgiu. Tai įstatymo projektas yra toks, mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega Kęstuti, sveikintinas pasiūlymas ne vien todėl, kad ruošiatės būti meru mažindamas savivaldybių išlaidas, bet ir todėl, kad, ko gero, savivaldybės tokios naštos jau tikrai nepatempia. Pradžioje aš galvojau, kad tas įstatymas randasi todėl, kad ir Aplinkos ministerija teikia įstatymą, kuriuo naikina savivaldybių aplinkos apsaugos tarnybų specialiąsias programas. Manyčiau, klausimas yra kitas: kaip bus administruojama? Ar čia savivaldybė administruos, kaip ir anksčiau, ir sąskaitas teiks ministerijai, ar čia bus kažkokia struktūra, gal prie Aplinkos agentūros ar kažkaip kitaip? Manau, kad administracinė našta savivaldybėms nemaža. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išties pats principas būtų lygiai toks pats, kaip šiandien yra su stumbrų žala, taip pat ir vilkų padaryta žala. Savivaldybėje yra sudaryta specialioji komisija, kuri nustato padarytą žalą, ją įvertina ir komisija dabar teikia išvadą savivaldybės administracijai, kuri tiesiog perveda lėšas ūkininkui. Būtų toks procesas, kad teikia ministerijai, o ministerija iš savo Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas perveda vėlgi tam pačiam ūkininkui.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš manau, kad ministerija kažkaip nesusimąsto permesdama visą žalos atlyginimą ir visų priemonių diegimą būtent ūkininkams. Tačiau pati ministerija galbūt galėtų kaip įprasta parkuose, tarkim, ženklinti vilkus, ūkininkai galėtų tokiu atveju esant šiuolaikinėms, modernioms technologijoms įsivesti programėlę ir matytų, kokie vilkai, kada artinasi prie jų valdos ir taip toliau. Tai yra labai nesudėtinga. Bet kodėl šitų visų priemonių reikalauja iš ūkininko? Gal galima būtų pasiūlyti, kad ministerija saugodama vilkus diegtų būtent tokias priemones?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už pasiūlymą. Galiu tiktai prisidėti prie jūsų teiginių. Pavyzdžiui, konkrečiai Marijampolės savivaldybė, Žuvinto ir Amalvo draustiniuose ir rezervate priskaičiuojama, kad gyvena apie 30 vilkų, bet Marijampolės savivaldybė negauna kvotos sumedžioti nė vieno vilko, nes mes žinome, kad saugomose teritorijose vilkai yra saugomi ir jų medžioti negalima. Išties yra kolizija ir savivaldybė tokiu atveju, kaip jūs ir minėjote, ir ūkininkai, ir savivaldybė, yra ta pusė, kuri turi tiktai žiūrėti ir stebėti, ir kompensuoti susidariusius nuostolius.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, Vyriausybė yra pateikusi įstatymų projektų paketą. Ar šiuo savo projektu jinai nesprendžia analogiškos situacijos ir ar šiandien darbotvarkėje yra svarstomas šis projektas? Aš kalbu apie projekto Nr. XIIP-2751 11 straipsnio 2 dalį.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, tas klausimas… Jau ministras pristatė tą klausimą ir jam buvo nepritarta, nes manome, kad tai yra tikrai jautrus klausimas, ypač savivaldybių biudžetams, nes tai yra specialioji programa, lėšos numatytos tikslingai toms priemonėms įgyvendinti. Mes manome, kad tai turi išlikti, numatyti procentiškai tam tikrą lėšų kiekį būtent tam tikroms problemoms spręsti, kaip yra iki šiol, tiktai mes dar labiau sustipriname ir paliekame savivaldybėms kitoms priemonėms įgyvendinti.
Tuo labiau, dar galiu pasakyti, kad „Baltijos vilkas“ – ta organizacija, kuri globoja vilkus, ir rekomendavo. Jie padarė tam tikras išvadas, kad trūksta švietėjiškos veiklos, mažai finansuojamas švietimas, supažindinama su vilkais ir kitomis apsauginėmis priemonėmis. Šiuo atveju atsilaisvinusias lėšas būtų galima panaudoti ir švietimui, ir kitoms priemonėms.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, švietėjiškos priemonės nieko čia nepadarys. Vilkai tiek išnaglėjo… Jūs pasakojote apie kelis rajonus. Praeitą savaitę Ukmergėje 9 valandą ryto atėjo, kai nebuvo žmonių kaime, papjovė dvi ožkas, 20 vištų ir išėjo sau spakainas vilkas. Tai apie ką mes šnekame? Dar buvo žadėta 110 vilkų, dabar jau likome prie 60 vilkų. Kai sumedžiosime, tada spręsime. Žiūrėkite, tuos 60 vilkus sumedžiosime… Kokios priemonės yra taikytinos? Tą vilką reikia vos ne paskrosti, pristatyti visus ten kai kuriuos organus. Ar čia mes taip sureguliuosime tą vilkų sistemą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Na, ačiū, kolega, už pamąstymus. Galiu tik atsakyti, yra patvirtinta tam tikra metodika, kad reikia pristatyti vilko mėsos, raumens mėginį, taip pat danties mėginį ir, jeigu tai yra patelė, gimdą tam, kad nebūtų spekuliuojama viešąja nuomone, kad lyg yra suvilkėję šunys ar laukiniai šunys. Todėl ir atliekami šitų mėginių moksliniai tyrimai, kad būtų atsakyta į šiuos klausimus.
PIRMININKĖ. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs taip drastiškai nupiešėte ir pateikėte situaciją Lietuvos, kad, ko gero, gerai, kad vaikai neklauso, nes turbūt bijotų net į mišką išeiti. Jūsų toks teiginys, kad vilkų veikla suaktyvėjusi. Mano klausimas: ar suaktyvėjo todėl, kad žalieji valdžioje? (Juokas salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jūsų klausimas tikrai neblogas. Aš manau, kad ta veikla suaktyvėjo dėl to, kad iki šiol paskutinius turbūt penkerius metus nieko nebuvo daroma. Buvo nustatytos kvotos, kurios niekada nebuvo perskirstytos, ir nebuvo tam tikrų ryžtingų sprendimų, kad būtų sureguliuota ta populiacija. Kol tiek ministerijoje, tiek Seimo salėje buvo ginčijamasi dėl kitų dalykų, tuo metu vilkai tiesiog dauginosi, ir šiandien yra tokia situacija. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, na, toks klausimas. Ar jūsų jau nebetenkina aplinkos ministro veikla, nes Aplinkos ministerija įvertino, kaip jūs sakėte, vilkų suaktyvėjimą, suskaičiavo, kad gyvulių daugiau negu pernai nepapjovė, kvotų medžioklės nepadidino, liko tos pačios, tai turbūt jau ministras… Jūs geriau žinote situaciją. Ministras nebesusitvarko su savo pareigomis?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą pirmiausia. Jeigu pažiūrėtume rugsėjo ir spalio mėnesių statistiką, tai vilkų padaryta žala išaugo, palyginti su praeitais metais, dvigubai. Ministro nustatyta kvota… Yra remiamasi nauja metodika, kuri įsigaliojusi. Mes kalbame ne apie pasitikėjimą ar nepasitikėjimą ministru, mes kalbame apie tiesiogiai padarytą žalą naminiams gyvūnams ir tam trečdaliui savivaldybių, kurios šiandien kenčia nuo vilkų padarytos žalos.
Vilkų apskaita įsigaliojusi šiemet, bet jos pagrindu rezultatai atsiras turbūt tiktai kitais metais. Dėl to dabar ir vyksta papildomas mėginių ėmimas ir papildomi tyrimai, kad visuomenei reikia parodyti, kad vilkai – tokia pati gamtos dalis kaip ir kiti gyvūnai, bet jų turi būti atitinkamas skaičius.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, aš noriu paklausti. Jūs išskiriate vilkų padarytą žalą, tuo tarpu tie fondai surenkami iš medžiotojų būrelių savivaldybės, iš tikrųjų nėra ten daug surenkama lėšų. Ir visų kitų gyvūnų žalą, neišskiriant stumbrų, bebrų ir taip toliau, ar nemanote, kad reikėtų padaryti vienodai ir Aplinkos ministerija galėtų kompensuoti iš vieno fondo visų laukinių gyvūnų padarytą žalą? Ir antras klausimas jau čia gyventojų, kurie nukentėjo nuo vilkų, nes ne tik ūkininkai nukenčia, išpjovus namines ožkas, veršelius ar avis, bet mano regione, kur gal nedaug ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste, vilkai išpjauna šunis. Ar irgi bus kompensuojama?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už gerą klausimą. Dar noriu prie to pridėti, kaip jūs paminėjote, jūsų regione, bet ir kituose regionuose yra padaroma žala ir naminiams, ne ūkiniams gyvūnams, tai yra šunims, katėms ir kitiems, kurie nėra ženklinti, yra neatlyginama žala. Noriu pasakyti, kad tokiu atveju žmonės patiria tiesioginę ne tik finansinę, bet ir turbūt moralinę žalą.
O kalbant apie kitų gyvūnų žalos atlyginimą, įstatymas nenumato, įstatymas apibrėžia atlyginti tiktai saugotinų ir draudžiamų medžioti gyvūnų padarytą žalą. Visų kitų – kanopinių gyvūnų, bebrų ir turbūt visų kitų medžiojamų gyvūnų žalą turi atlyginti medžiotojai arba draudimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvai už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš klausimų, iš atsakymų matyti, kad Lietuvoje buvo anekdotiška situacija: ministerija reguliavo skaičių, nustatinėjo medžioklės kvotas, o už tai mokėjo savivaldybės. Ir kai kuriose savivaldybėse, kur yra daug vilkų, žymią dalį Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos naudodavo būtent tam, o kitoms savivaldybėms, kuriose nėra vilkų, visai nereikėjo už tai mokėti. Tai čia panaši situacija, kai grupė draugų nueina į restoraną vaišių, vieni užsako vaišių stalą, o moka kiti. Žinote, tada tų vaišių paprastai būna labai daug. Tokia pat situacija ir pas mus, kai ministerija užsako tą meniu, o moka savivaldybės. Dabar padarysime tvarką. Aš pritariu šitam projektui, kad jeigu ministerija reguliuoja skaičių, nustato kvotas, tegu tada atlygina ir nuostolius.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytus motyvus. Prašom balsuoti. Atsirado A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Pirmininke, aš norėjau atkreipti kolegų dėmesį, kad, kalbant apie valdininkų atsakomybę ir kad jie atsakingai priimtų sprendimus, tikrai projekte turėtų būti numatyta jų asmeninė atsakomybė dėl priimamų sprendimų ir žalos atlyginimo. Mes matėme jau tokią praktiką dėl pareigūnų, dėl valstybės tarnyboje dirbančių žmonių atleidimo, kai priėmę sprendimus vadovai turi atlyginti žalą. O šiuo atveju dėl ūkininkams padarytos žalos ir nesubalansuotų savo sprendimų, kadangi jokios atsakomybės ten nėra, galima tiesiog pasikrapščius pakaušį vieną dieną pasakyti 160, kitą dieną pasakyti 200 ir taip toliau. O kai atsakomybė bus asmeninė, tada turbūt visai kitokie sprendimai bus pamatuoti, įsitikinus, ar iš tikrųjų tie sprendimai yra veiksmingi. Tada mes matysime tam tikrą sisteminį požiūrį. Aš siūlau numatyti tuos sprendimus. Bet, aišku, tai galima numatyti svarstymo stadijoje. Jeigu komiteto pirmininkas sutinka tai svarstyti, aš balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamų įstatymų projektų.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymų projektams yra pritarta. Komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas dėl abiejų projektų. Svarstymo data – gruodžio 11 diena.
18.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2851 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2851. Kviečiu pateikti B. Markauską.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlau Seimo rudens sesijos darbų programą papildyti trimis įstatymų projektais. Yra vienas pagrindinis ir du susiję. Pagrindinis yra Žemės įstatymo Nr. I-446 36 straipsnio pakeitimo projektas, Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio pakeitimo projektas ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausti niekas nepageidauja. Svarstymo stadija. Niekas taip pat… Ir tada priėmimas, prašom balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo dėl rudens sesijos darbų programos papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65: už – 62, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2851) yra priimtas. (Gongas)
Ir prašysime Dokumentų skyrių, kad sujungtų su anksčiau priimtu tokio pat pobūdžio Seimo nutarimu dėl rudens sesijos darbų programos papildymo.
18.36 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2710, Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2711, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2712 (pateikimas)
Kadangi papildėme sesijos darbų programą, dabar bus pateiktas kompleksas – trys darbotvarkės klausimai: projektai Nr. XIIIP-2710, Nr. XIIIP-2711 ir Nr. XIIIP-2712, – Žemės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, pranešėjau, pristatyti.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, labai trumpai pabandysiu pristatyti pakeitimų esmę. Nacionalinė žemės tarnyba vykdo žemės naudojimo kontrolę. Jeigu yra nustatomi žemės naudojimo pažeidimai, tai Nacionalinė žemės tarnyba nurodo padarytą pažeidimą ir suteikia galimybę tą pažeidimą pašalinti. Jeigu per nurodytą terminą pažeidimas nėra pašalinamas, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo asmeniui pašalinti jo padarytą pažeidimą.
Bet yra problema su pažeidimais valstybinėje žemėje, pirmiausia tai susiję su laikinais statiniais valstybinėje žemėje. Dažniausiai jūs turbūt irgi puikiai žinote, ne vienas atvejis yra, kai užtveriamos tvoros paežerėse valstybinės žemės, kai, sakykime, pastatomi laikini statiniai, ar tai būtų šiltnamis, ar kiti statiniai. Tokiu atveju, jeigu pažeidėjas nesutinka pašalinti šito pažeidimo, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir ši inspekcija privalomuoju nurodymu nurodo pažeidėjui pašalinti šitą pažeidimą. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nepašalina šito pažeidimo, Statybos inspekcija kreipiasi į antstolį ir antstolis perima to pažeidimo vykdymo kontrolę. Tas galbūt nebuvo blogai.
Aišku, blogai buvo tai, kad tikrai ilgi terminai, nes Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo pati privalomuoju nurodymu nurodyti pažeidėjui pašalinti trūkumą. Iš tikrųjų tuo buvo piktnaudžiaujama, procesas užsitęsdavo, nes tą darydavo kita institucija. Bet turbūt yra dar blogiau, kad nuo 2019 metų sausio 1 dienos Valstybinė statybos inspekcija atsisako vykdyti tą funkciją, ir todėl tikrai kyla problema, kad pirmiausia valstybinėje žemėje padarius pažeidimą pažeidėjo nebus kam įpareigoti privalomuoju nurodymu tą pažeidimą pašalinti. Todėl šiuo įstatymo projektu ir lydimaisiais Nacionalinei žemės tarnybai suteikiama teisė, kai yra padaromas pažeidimas, po to, kai tas pažeidimas užfiksuojamas, nustatomas terminas tą pažeidimą pašalinti, ir jeigu pažeidimas nepašalinamas, Nacionalinė žemės tarnyba pati privalomuoju nurodymu galės nurodyti tą pažeidimą panaikinti. Jeigu to nebus padaryta, bus kreiptasi į antstolius.
Kadangi, kaip minėjau, tų pažeidimų gali būti įvairių ir kitų, čia kolega J. Baublys nuogąstavo, kad ir dėl riboženklių gali būti kreipiamasi į antstolius, yra numatyta, kad Vyriausybė savo nutarime nustatytų, kokiems pažeidimams esant gali būti priimamas nurodomasis sprendimas. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmasis klausti užsirašė S. Gentvilas, bet salėje jo nematau. J. Baublys. Prašom klausti.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs minėjote, tikrai yra nuogąstavimas, kad gali nukentėti niekuo kalti žemės savininkai, ūkininkai. Nacionalinė žemės tarnyba ir šiuo metu tikrai turi daug svertų kontroliuoti, bausti ir panašiai. Dabar jūs norite suteikti privalomąjį nurodymą.
Toks paprastas dalykas. Jeigu savininkas turi 10 hektarų, dalį jis dirba, o 30 arų negali įdirbti dėl to, kad ten akmenys ar buvusi sodybvietė ir panašiai, už tai jis yra persekiojamas ir baudžiamas. O jūs dabar dar norite padaryti, kad tai privalomai perduotų antstoliams, antstoliai reikalautų. Numatytas terminas – trys mėnesiai. Pakeisti paskirtį užtrunka gerokai ilgiau. Jeigu ten apaugusi žemė, negalima įdirbti, reikėtų nebent keisti žemės paskirtį į miškų paskirtį. Tas užtruktų ir nukentėtų ūkininkai. Sakykite, kiek, jūsų nuomone, tai gali paliesti žemės savininkų, ūkininkų? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Kaip minėjau, didžiausia problema (ir turbūt su tuo sutikime) yra valstybinės žemės naudojimo kontrolė. Netgi ne valstybinės žemės naudojimo, o būtent pastatytų laikinų statinių toje valstybinėje žemėje. Aš įvardijau priežastį, dėl ko tas keitimas daromas, ir įvardijau atvejus, kada gali būti priimamas nurodomasis sprendimas. Nustatys Vyriausybė. Šiuo atveju, aš manau, Vyriausybei užteks kompetencijos ir tas atvejis nebus toks atvejis, kai bus priimamas nurodomasis sprendimas. Turbūt visi suprantame, kad jeigu žemė nėra tinkama dirbti, ji bus tik prižiūrima, o ne dirbama. Šiuo atveju ir yra Vyriausybei pavedama nustatyti tuos atvejus, kada Nacionalinė žemės tarnyba galės priimti nurodomuosius sprendimus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad reiktų apsiriboti tik valstybine žeme, nes, kiek suprantu, čia einama ir į privačią žemę, ir iš tikrųjų šiek tiek gali prieštarauti Konstitucijai. Suprantu, kad žemė turi būti prižiūrima, bet tai nereiškia, kad galime kurti precedentą, gal kam nors atrodys, kad tai turi būti dirbama žemė, o paskui galėsi ginčytis, kiek nori. Iš tikrųjų įvairių konfliktų būna. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų apsiriboti valstybine žeme? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aišku, problema yra, kaip minėjau, kad jau nuo sausio 1 dienos nelieka institucijos, kuri duotų privalomuosius nurodymus panaikinti padarytus pažeidimus. Kaip jūs ir sakote, didžiausia problema yra valstybinės žemės kontrolė, bet tokių pažeidimų gali būti labai įvairių. Todėl vėlgi aš tikiuosi, kad Vyriausybė atsižvelgs ir tikrai išnagrinės, juo labiau kad ir komitetas tą nagrinės, abejonės bus išsklaidytos, Vyriausybės nutarime tikrai bus numatyti tokie atvejai. Jeigu bus nuspręsta, kad tik dėl valstybinės žemės nustačius pažeidimų, tai tas ir bus Vyriausybės nutarime pažymėta.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paimama dalis funkcijų ir perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neskaidriai vykdo savo funkcijas, ar ji jų apskritai nevykdo, kad reikia perimti ir perduoti jas Nacionalinei žemės tarnybai? Jeigu mes perduodame dalį funkcijų, susijusių su valstybinės žemės naudojimu ir ten atsiradusiais nelegaliais objektais, tai turbūt turėtų mažėti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos struktūra, nes mažėja funkcijos? Kaip jūs galvojate dėl Vyriausybės išvados šiuo klausimu ir dėl ministrų? Ar mes čia nesumušime dviejų ministrų kaktomis, nes į dviejų skirtingų ministerijų funkcijas įsirėžiame?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kadangi aš esu įstatymo pakeitimo projekto autorius, tai pasidomėjau ir kalbėjausi su Aplinkos apsaugos ministerija, kuri atsakinga už Statybos inspekcijos (…). Jie patvirtino, kad taip, iš tikrųjų nuo sausio 1 dienos Statybos inspekcija atsisako tos funkcijos, ir Vyriausybė iš tikrųjų tam pritarė. Paprasčiausiai per Vyriausybę nebespėjama laiku pateikti šio įstatymo projekto, nes, kaip minėjau, nuo sausio 1 dienos Valstybinė statybos inspekcija tos funkcijos nebevykdys.
Dabar, žinoma, kalbant apie tai, ar turėtų būti peržiūrėtos darbų apimtys, reikiami etatai toms funkcijoms vykdyti, tai tikiuosi, kad tas bus padaryta, kadangi, kaip aš minėjau, Vyriausybė rengs poįstatyminį aktą, kokiais atvejais būtų tie privalomieji nurodymai, turbūt įvertins, ar tos funkcijos mažės, ir pateiks kokias nors rekomendacijas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, gal ir gera jūsų iniciatyva, bet nuo tarybinių laikų prie gyvenviečių, kur yra vadinamieji aštuonbučiai, dešimtbučiai, yra pristatyta sandėliukų, garažiukų. Kas išeina? Vienas kitą žmogus paskundžia, tai tada NŽT reaguoja: rašo vykdomuosius raštus ir kita, siūlo nusikelti, ne, tai panaikins tau nuomą. Bet tą nuomą ne visi turi, daugelis tų žemių nesutvarkytos, savivaldybėje yra šimtai tokių, Respublikoje – tūkstančiai. Čia kažką reikia daryti. Jeigu drastiškai dabar viską darysime, tai gal reikia kaip nors įteisinti, tas dešimtbutis ar aštuonbutis namas tegul apsibrėžia savo linijas ir susitvarko? Taip drastiškai negalime daryti.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū gerbiamam kolegai už klausimą. Iš tikrųjų nieko nėra naujai daroma, negu iki šiol buvo. Kaip minėjau, tą funkciją vykdė Valstybinė statybos inspekcija ir turbūt tie skundai plaukdavo į tą instituciją, dabar tą darys Nacionalinė žemės tarnyba. Bet jūs turbūt sutikite, kad valstybinės žemės tinkamas naudojimas turi būti užtikrintas, turbūt lygiai taip pat ir daugiabučio gyventojai turi teisę išsipirkti žemę prie to pastato ir statyti statinius. Turbūt negalime mes toleruoti, iš neteisės teisė negimsta, ar koks tas posakis yra. Šiuo atveju tikrai nėra niekas griežtinama, vienos institucijos funkcija perduodama kitai. Žinoma, terminai truputį trumpės, bet bet kokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi pažeidimą, duos laiko tą pažeidimą pašalinti, nustatys datą, kada bus kita patikra. Jeigu pažeidimas nebus pašalintas, tiktai tada privalomuoju nurodymu… bus rašomas privalomasis nurodymas. Šiuo atveju nieko nauja, bet, sakykim, palikti, kad iš viso nebebūtų galimybės priimti privalomojo nurodymo, tikrai mes taip negalime padaryti.
PIRMININKĖ. Ir klausimus užbaigia V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar jūsų atvejai apima ir tuos atvejus, kai privatininkas neteisėtai nupjauna seniai valstybinėje žemėje augančią žolę, kas yra baisus nusikaltimas, kaip žinome, bet?..
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Turbūt tikrai neapima, nes šiuo atveju kalbama, aišku, ne tiktai apie valstybinės žemės, bet ir privačios žemės tinkamą naudojimą. Jeigu yra nupjaunama, sakykim, piktžolės, žolė, tai turbūt nėra… jeigu tai yra žemės ūkio paskirties žemė. Arba, sakykim, jeigu yra valstybinė žemė prie pastatų, tai žemė turi būti prižiūrima. Turbūt tikrai nebaus niekas už tai, jeigu yra nupjaunamos piktžolės, jeigu palaikoma vadinamoji gera agrarinė būklė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Motyvų niekas nepageidaujate išsakyti. Prašau apsispręsti balsuojant dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 48, prieš – 2, susilaikė 13. Taigi po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – pavasario sesija. Per šoninį mikrofoną V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš matau, kad nemažai šiandien pristatomų, pateikiamų projektų Seime yra iš esmės Vyriausybės projektai, tačiau teikiami dėl trumpesnio galimo termino. Palaikiau šį projektą pateikimo stadijoje, tačiau norėčiau matyti Vyriausybės poziciją ir siūlyčiau parlamentui prašyti ir Vyriausybės išvados, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo, nes suprantu…
PIRMININKĖ. Dėl šių įstatymų?
V. GAILIUS (LSF). Dėl šių įstatymų projektų. Tikrai jautri sritis ir mes neturėtume ignoruoti šiuo atveju Vyriausybės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar, kolegos, pritariame bendru sutarimu prašyti Vyriausybės išvados ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados? Dėkoju, pritariame.
Gerbiami kolegos, mūsų laikas kaip ir baigėsi. Dar turime aštuonias minutes. Seimo narių pareiškimų nėra. (Balsai salėje) P. Čimbaras vietoje. Iki P. Čimbaras gaus teisę kalbėti, mes turime keletą rezervo klausimų.
18.52 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1103 (pateikimas)
Tuomet kviečiu A. Stančiką pateikti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1103.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, siūlau papildyti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio 1 dalį 10 punktu. Noriu priminti, kad šiuo metu Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kai žemės ūkio paskirties žemė yra apaugusi savaiminiais medžių sodinukais, šitoks sklypas yra priskiriamas miškui. Ir paprastai dažniausiai toks vadinamasis miškas stovi ant melioracijos įrenginių ir juos yra sugadinęs. Šiuo įstatymu ir yra noras, kad būtent būtų galima atgal grąžinti į žemės ūkio paskirtį savininkui, žemės sklypo savininkui, ir sutvarkyti melioracijos sistemą, nes dažniausiai ji būna toje tarpinėje grandyje. Nors laukas, sakykim, didelis, tačiau esantis toks savaiminis miškas, savaime suprantame, užtvenkia visą naudingą plotą, kurį savininkas turi. Ir esmės pažymą apie melioracijos įrenginių būklę turėtų išduoti savivaldybės administracijos direktorius. Šiaip kiti straipsniai, būtent 9 straipsnis, tokio grąžinimo atgal į žemės ūkio paskirties žemę nenumato.
Siūlau pritarti, nes iš tikrųjų šiandien mes kalbame, kad melioracijai vis mažiau pinigų skiriame, būtent valstybės sistemų priežiūrai, tačiau mes užkertame kelią ir privatiems savininkams susitvarkyti sistemas. Kad būtų masiškai kertami tie vadinamieji miškai, aš abejoju, tačiau ne vienas galbūt tam tikrą dalį tokio miško iškirs ir grąžins žemės ūkio paskirtį ir tikrai šiuo atveju sutvarkys melioraciją.
Šiandien tenka apgailestauti, bet mes iš lėto per daugelį metų prarandame melioracijos sistemas. Ir tikrai, jeigu mes vėl skeptiškai žiūrime į tai, kad šiandien svarbiausia yra medžiai, o ne dirbama žemė, tai dar po dešimtmečio apie žemės ūkį mes nebekalbėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs savo aiškinamajame rašte rašote, kad tai, ką užregistravote, būtent pagal ūkininkų pasiūlymus. Gal galėtumėte įvardinti, šituo dešimtuoju atveju, jeigu turite informacijos, maždaug apie kokį žemės plotą būtų kalbama?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų čia skirtingi tie plotai, dažniausiai nėra labai dideli tie plotai, kelių hektarų plotas. Pavyzdžiui, vieno ūkininko plotas yra 50 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, šalia jo buvo kitas žemės savininkas. Ir, suprantama, per daug metų neprižiūrėta žemė apaugo krūmais, medžiais ir tapo miško žeme, kaip dabar mes įvardiname. Šitas savininkas, tos geros žemės, tą sklypą nupirko, tą apleistąjį, bet šiandien jis negali tvarkytis, o jo visas plotas yra paskendęs, nes už šito vadinamojo miško yra melioracijos magistralinis kanalas, į kurį jis turėtų nuvesti savo vandenį, tačiau viskas yra užkimšta. Čia vienas pavyzdys, bet iš tikrųjų daug yra tokių pavyzdžių.
Kaip prisimenate, apie 2012 metus, kai buvo žemės ūkio paskirties žemė parduodama ūkininkams, tuo laikotarpiu buvo labai daug taksuota tų savaiminių miškų, užaugus savaiminukams. Daug tokių netgi valstybinių plotų, nedidelių, kelių hektarų plotų, mes turime įsiterpusių į ūkininkų laukus, kurie irgi yra sugadinę melioracijos sistemas. O bendras plotas – sunku šiandien įvardinti. Šiaip kad būtų kertama ir grąžinama į žemės ūkio paskirtį šimtai hektarų vieno savininko, tikrai aš labai abejoju. Tai yra plotai, sudarantys kelis hektarus, pusę hektaro, galbūt netgi arais galima skaičiuoti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs minėjote, kad norint iškirsti medžius, kad ten yra melioracija, pažymą turėtų išduoti savivaldybės specialistai. Bet ar jūs tikras, kad ta visa dokumentacija yra išlikusi? Tai vienas klausimas. Antras klausimas: jeigu tam tikrame plote yra tik dalis melioracijos įrenginių, kaip jūs tada traktuosite visą sklypą? Pavyzdžiui, 10 hektarų sklypas, o melioracija yra tik pusėje hektaro. Ar siūlote visą iškirsti? Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėl to, kad savivaldybės administracijos direktorius turi išduoti pažymą, šiandien, deja, pagrindinis informacijos šaltinis ir yra savivaldybė, nes ji turi duomenų bazę. Kitas dalykas, koks plotas turėtų būti iškirstas arba grąžintas į žemės ūkio paskirtį, greičiausiai sprendimą priims pats savininkas. Bet jeigu kalbama apie melioracijos sistemos atstatymą, tai savaime suprantama, kad greičiausiai savininkas išskirs ir būtent registruos nedidelį plotą, nes patys įsivaizduojate, kiek kainuoja tokios apleistos žemės grąžinimas į žemės ūkio paskirtį. Iš tikrųjų ne visada atsiperka tos investicijos, kurias šiandien turėtume padaryti, kad grįžtų atgal žemės ūkio paskirties žemė. Tačiau žiūrint į bendrus plotus, kai sistema yra sugadinta ir negalima visai išnaudoti turimos žemės ūkio paskirties, ūkininkas vis dėlto investuos tam tikrą sumą pinigų į atstatymą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, melioracijos sistemų problematika labai akivaizdi dėl miškais apaugusių plotų. Turėjo būti atsakingi ir savininkai, kuriems išties yra prievolė neapleisti žemės ir prižiūrėti, kad virš melioracijos sistemų neaugtų medžiai, kurie savo šaknimis tikrai gadina melioracijos sistemas. Tačiau ar nebus problema paslėpta po šia pataisa, kad galbūt pradės būti kertami ir kiti miškai, nes šiaip mišku laikomas tas plotas, kai savaiminis miškas yra 20 metų. Iki 20 metų jis nėra laikomas mišku. Ir krūmynai taip pat nėra laikomi mišku. Ar nebūtų čia tokio pavojaus ir kaip užtikrinsime, kokie saugikliai būtų taikomi, kad nebūtų tokios piktnaudžiavimo galimybės?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pirmiausia, aišku, mes kalbame apie melioracijos sistemas. Jei toje vietoje nėra melioracijos sistemų, savaime suprantama, ir pažymos tokios nebus. Nes todėl ir buvo kalbama, kad turi būti ir pažyma, kuri ir parodo: ta sistema yra, yra sugadinta ir šiuo atveju…
Kitas dalykas, kad vadovaujantis šiuo įstatymu šiandien drastiškai būtų kertami tie savaiminiai miškai, aš labai abejoju. Vėl grįžtu prie to, kad šiandien atkurti būtent savaiminį mišką į žemės ūkio paskirties žemę tikrai labai brangiai kainuoja. Nežinau, kuris ūkininkas turi tiek investicijų, kad skirtų ir iškirstų didžiulius 20 ar 25 metų senumo plotus ir atkurtų žemės ūkio paskirtį. Šiandien tai būtų labai brangi investicija.
O kad savininkai apleido, ne tik savininkai – valstybė irgi apleido. Nepamirškime, kiek valstybinės žemės, kuri buvo niekam nereikalinga ir, savaime suprantama, nedirbama, tapo apleista ir būtent užaugo savaiminiais miškais, įvairiais nedideliais plotais, nes šiandien mes turime tą problemą, kur ūkininkų teritorijos viename bendrame plote yra kokie trys keturi savaiminiai miškiukai po pusę hektaro, po hektarą, galbūt virš hektaro šiek tiek daugiau. Šiandien jie yra valstybiniai ir gadina tas sistemas, ir ūkininkas nieko negali padaryti, nes tai net ne jo nuosavybė. Bet čia kalbame apie privačią nuosavybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 62: už – 55, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1103 yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Ir svarstymas VI (pavasario) sesijoje.
Gerbiami kolegos, posėdžio laikas baigėsi, bet naudojuosi posėdžio pirmininko teise ir tam, kad baigtume darbotvarkę, pusvalandžiui pratęsiu. Bet, manau, spėsime anksčiau, pusvalandžio nereikės.
19.03 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1707 (pateikimas)
Taigi kviečiu V. Vingrienę pateikti Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1707. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo pataisa yra susijusi su miško žemės paskirties keitimo galimybėmis. Tai yra viena iš suteiktų galimybių pakeisti miško žemės paskirtį, atkuriant buvusias sodybas jų savininkams ar palikuonims iki trečios kartos pagal išlikusius archyvinius dokumentus arba pagal teismų patvirtintą juridinį faktą.
Pastaroji išlyga sudarė prielaidas aiškiai piktnaudžiauti miško paskirties žemę pakeičiant, sodybos buvimą įrodžius apgaulingu būdu, pavyzdžiui, atvežus apsamanojusių akmenų, ir tokių pavyzdžių tikrai buvo ne vienas. Be abejo, tai suponuoja šių metų pradžioje kilę skandalai, išėję į viešumą apie Vilniaus rajone iškirstus miškų plotus. Be abejo, galimai buvo sudarytos sąlygos neteisėtoms korupcinėms schemoms, apgaulingam miško paskirties keitimui ypač patraukliose vaizdingose vietovėse, tokiose kaip vandens telkinių pakrantės.
Šiuo pakeitimu siūlau apsaugoti miškus nuo neteisėtos urbanizacijos, nereikalingo kirtimo, vandens telkinių pakrančių užstatymo, taip pat neleisti mažinti visuomenės prieinamumo prie gražiausių gamtos vietovių. Taigi siūlau palikti tik galimybę atkurti sodybas pagal išlikusius archyvinius dokumentus, panaikinant juridinio fakto galimybę. Taip mes atkursime istorinį teisingumą, nes bus leidžiama atkurti iš tiesų egzistavusias sodybas, ir taip bus apsaugota ir aplinka, ir kraštovaizdis, ir, be abejo, prieinamumas visiems prie vandens telkinių. Taigi siūlau šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, jūs pasakojate dešimties ar dar daugiau metų istoriją, kuomet iš tikrųjų buvo tuo piktnaudžiaujama. Ar dabar paskutiniu metu turite faktų, kad iš tikrųjų buvo piktnaudžiaujama ir ieškoma kokių nors akmenų? Ta istorija gana sena, o įstatyme likusi nuostata niekam netrukdo, nes nebūtinai pagal turimus dokumentus, o iš tikrųjų faktas yra, kad grįžta žmonės į senelio sodybą, ta senelio sodyba tikrai būna, ir pagal juridinį faktą atstato paprastą pastatą tarp krūmų. Ar iš tikrųjų tai blogai?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Na, tarp krūmų tai nėra miško paskirties žemė, miškas gal truputėlį kitą apibrėžimą turi, bet jūs kalbate apie įstatymo galiojimą nuo 2012 metų pabaigos, kaip tik lapkričio mėnesį buvo priimta šita paskirties keitimo galimybė. Per tą laiką jau kas norėjo atkurti sodybas ir tokiu atveju, jeigu ne pagal labai išlikusius dokumentus, tikrai turbūt atkūrė. Be abejo, turbūt buvo paliktos galimybės ir galimam piktnaudžiavimui, o paskutinis piktnaudžiavimo atvejis, kaip minėjau, dėl ko ir gimė ši įstatymo pataisa, tai kilęs skandalas Vilniaus rajone, kuomet buvo iškirstas miško plotas atkurti sodybai galimai neteisėtu būdu. Manau, kad mes šitą landą turėtume panaikinti, nes tikrai tų sodybų atkūrimo atvejų nėra tiek daug, kiek mes iš tikrųjų patiriame žalos gamtai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Ir motyvus už nori išsakyti J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Manyčiau, kad po pateikimo reikia pritarti, o per svarstymą mes išnagrinėsime visus tuos kuriozinius atvejus, kurie yra, arba galimybes Lietuvoje padaryti tą, ką gerbiamas Edmundas sakė. Tai nebus dešimties metų senumo, nes dabar sėjomaina arba miško užėjimo plotai yra labai dideli Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tikrai nepritarsiu, nes užkardymui priemonių yra ir kitų būdų, tuo labiau kad juridinis faktas taip pat ne nusikaltėlių priimtas yra. Manau, kitomis priemonėmis galima susidoroti. Bet išbraukti juridinio fakto nustatymą iš galimybės kažkur atkurti sodybą, kai žmogus galbūt neturėjo materialinės padėties, paveldėjo žemę, tas sklypas yra, žemė yra, pamiškėje kur nors pastatas stovi, – tai iš tikrųjų šiuo atveju ir trečios kategorijos žemėje nematau nieko blogo. Vis dėlto reikia pasitikėti institucijomis, kurios nustato juridinį faktą. Šiaip sau nieko nebūna. Siūlau nepritarti ir palikti tą menkiausią galimybę žmonėms dar kažkurioje vietoje sugrįžti į kaimą ir pasistatyti sodybą buvusios sodybos vietoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 35, prieš nėra, susilaikė 21. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas VI (pavasario) sesijoje.
19.09 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2599 (pateikimas)
Kitas projektas – Miškų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2599. Pateikia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Užderėjo Miškų įstatymo pakeitimų. Gerbiami kolegos, Miškų įstatymas numato, kad jeigu nori miško savininkas parduoti savo sklypą, jis turi informuoti kaimyną, kaimynas turi pirmumo teisę įsigyti kaimyninį sklypą. Tačiau ši įstatymo nuostata netaikoma didiesiems miško pardavėjams. Galima suformuoti miško sklypų paketą – 10, 15, 20 sklypų ir tada nereikia atsiklausti nei kaimyno, nieko, gali parduoti, kaip nori, kada nori. Aišku, kainą reguliuoja rinka, nes ir kaimynas turi teisę nusipirkti už tą pačią kainą, kuria parduodama.
Siūlau panaikinti išskirtinę teisę stambiems pardavėjams, kad visi 250 tūkst. miško savininkų Lietuvoje, kurie yra, turėtų vienodas teises. Dabar 10 ar 20 miško savininkų (negaliu sakyti – didžiųjų) turi išskirtinę teisę, o kiti 220 tūkst. neturi jos. Dar kartą sakau, noriu sulyginti. Dėl žemės ūkio paskirties žemės anksčiau taip pat buvo išskirtinė nuostata stambiesiems pardavėjams, pirkėjams. Ji buvo panaikinta, jos nebėra – visi jau lygūs, tačiau dėl miško žemės dar yra lygesnių už lygius. Siūlau tą panaikinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, ar tiesiog nebus pažeidžiamos žmogaus teisės, jeigu žmogus, savininkas turi keletą nedidelių miško sklypelių ir jis tikrai nori parduoti arba visą mišką, arba nieko neparduoti. Dabar jūs priversite, kad vieną dalį parduotų privalomai, o kitas, galbūt menkesnis, liks. Galbūt sujungęs kaip tik gaus didesnę kainą ir panašiai. O dabar privalomai nupirks vieną, kiti sklypeliai liks, ir nebežinos, ką daryti su likusiais sklypeliais. Aš manau, kad tikrai čia nėra labai gerai. Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, čia visiškai neribojamas pardavimas. Čia tik turi atsiklausti, informuoti kaimyną. O jeigu visi sklypai… Sakote, turi keletą sklypų. Jeigu ribojasi tie sklypai, tada kaimyno atsiklausti nereikia, jeigu jie ribojasi vienas su kitu. Reikia tuo atveju, jeigu vienas sklypelis su kitu to savininko sklypu nesiriboja. O šiaip visiškai neribojama jo galimybė, teisė parduoti. Tik teisė informuoti. Viskas!
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėjau paklausti galbūt kito klausimo, daugiau susijusio su miško žemės įsigijimu šalia miško sklypų. Ar nevertėtų mums priimti nuostatą, kad įsigyjantis miško turi turėti patirties, išsilavinimą miškininkystės srityje ir taip pat, be abejo… kartu ir turintis patirtį toje srityje? Čia vienas iš tokių klausimų.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nemanau. Yra 250 tūkst. miško savininkų Lietuvoje. Labai daug. Smulkūs mūsų miško ūkiai. Tie 250 tūkst. neturi nei išsilavinimo, nei specialių žinių, nieko, bet jeigu jie norės konsoliduoti ir kaimyno įsigyti, tai mes tada jiems kaip ir užkirsime kelią.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pranešėjau. Motyvus už nori išsakyti V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Už, kadangi tai buvo vienas iš piktnaudžiavimo būdų. Dėkui kolegai, kad pastebėjo, nes siekiant išvengti, kad galėtų nusipirkti realus kaimynas, buvo siūloma pirkti ir kitus sklypus visoje Lietuvoje. Manau, svarstymo stadijoje su šiuo projektu padirbėję išvengsime akivaizdžių piktnaudžiavimo faktų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. (Balsai salėje) Balsuojate? Prašau balsuoti.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – VI (pavasario) sesija.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1636. Pranešėjas – P. Čimbaras. Pateikimas. Prašom. Teisėkūros pagrindų įstatymas, apmokėjimas už darbą darbo grupėse. (Balsai salėje) Jūs atsisakote pateikti šitą? (Balsai, juokas salėje) Pagal darbotvarkę įrašytas P. Čimbaras. (Balsai salėje) Teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, dėl apmokėjimo darbo grupėse. (Balsai salėje) Kad aktų projektams rengti tvarką nustato Vyriausybė. (Balsai salėje) Atsisakote pateikti. Gerai.
19.16 val.
Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2111(5), Administracinių nusižengimų kodekso 48 ir 488 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2419(2) (pateikimas)
Tuomet prašom rezervinį kompleksinį, 5.1 ir 5.2 klausimus, Triukšmo valdymo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2111 ir lydimąjį Administracinių nusižengimų kodekso 48 ir 488 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2419. P. Čimbaras pateikia.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerai, ačiū. Ačiū, pirmininke. Norėčiau padėkoti Seimui, kuris 2018 m. balandžio 19 d. priėmė Seimo protokolinį nutarimą tenkinti prašymą dėl gyvūnų keliamo triukšmo, Seimas balsavo bendru sutarimu. Dabar teikiamas įstatymo projektas, o projekto tikslas yra išspręsti pareiškėjos peticijoje iškeltą problemą dėl gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamosiose patalpose. Komisija, kaip minėjau, posėdyje išnagrinėjo ir priėmė sprendimą tenkinti, pateikti siūlymą reglamentuoti gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių keliamą triukšmą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori klausti grupė Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų vienu metu buvo toks rezonansinis tas įstatymas, kai pirmasis pateikimas įvyko su įvairiomis papildomomis numatytomis sąlygomis, tačiau klausimas rimtas, nes daug žmonių skundžiasi. Bet vienas klausimas yra, o kas administruos tą visą priežiūrą? Ar manote, kad galėtų tvarkytis pati seniūnija, ar daug kam galima suteikti – ir seniūnijos žmonėms, ir policijai, ir kitiems, kurie galėtų atlikti tam tikrus matavimus ir surašyti aktus? Ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas kolega, tikrai rezonansas buvo, aš tik jums priminsiu paprastą dalyką, mes, Baltijos šalis, pirmaujame Pabaltijyje, turime 700 tūkst. gyvūnų, tai yra šunų. Kitose šalyse daugiau laikoma kačių. Bet kokia problema? Kitose šalyse gyvūnų laikymas yra reglamentuotas, pirkimas, laikymas, pavyzdžiui, bendrijos nusprendžia neįsileisti arba namas, pas mus šito niekas nereglamentuoja. Mes, palyginti su kitomis šalimis, daugiausia laikome šunų, o europiečiai laiko kačių, nes tai yra paprastesnis laikymas. Mes, pavyzdžiui, pagal gyvūnų skaičių estus lenkiame keturis kartus, o latvius – du. Visi: ir gyvūnų mylėtojai, ir apskritai piliečiai, pripažįsta, kad mes turime tikrai gyvūnų daug ir prieglaudos perpildytos, bet niekas nesiima jokios kontrolės, kad tai būtų reglamentuota. Tai yra pirmas bendruomenės, kaip sakyti, visuomenės pasiūlymas, kad triukšmo apribojimas būtų taikomas ir gyvūnams.
Puikiai žinote, praeitą kadenciją mes sustiprinome Gyvūnų gerovės įstatymą, tai yra atsakomybę už griežtą ir neteisingą poelgį su gyvūnais, pavyzdžiui, net iki baudžiamosios atsakomybės. Bet išeina taip, kad yra tokių piktybinių momentų ir variantų, kai galimai piktybiški šunų savininkai piktnaudžiauja padėtimi, kai gyvūnai… paprasčiausiai negali būti traukiami atsakomybėn savininkai, bet triukšmas gyvūnams negalioja. Čia yra esmė. Pavyzdžiui, jeigu yra… (Balsai salėje) Kaip?
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos!
P. ČIMBARAS (LSDDF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Trumpiname atsakymus. L. Stacevičius. Prašom klausti.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, dabar pagal ANK nelieka laiko ribojamam triukšmui. Ar nebus čia piktnaudžiavimo vieta, nes kaimynai kaimynus gali pradėti skųsti, arba yra dabar įvairių technologijų, kai galima šunį paerzinti per atstumą ir taip toliau, kai žmogus net ir negirdi. Kitas dalykas, ar po to nebus tokia situacija, kad bus papildomai perpildytos prieglaudos? Aš suprantu, jūs kalbate ir apie švietimą, bet sąlyginai. Vis tiek naujus šunis galbūt galima apmokyti, gyventojus, pačius laikytojus apmokyti, bet ką daryti tiems, kurie dabar turi šunis, o tie tiesiog loja?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pavyzdžiui, kitose šalyse neįsigysi gyvūno, jeigu neišlaikysi tam tikro kurso, kuriame yra papasakojama savininkui apie jo žalą, apie jo gerąsias savybes, tada jis gauna pažymėjimą ir eina įsigyti. Pas mus šito nėra.
Antras variantas – ir dabar yra piktnaudžiavimo atvejų, kai, pavyzdžiui, žmogus triukšmauja, o kaimynas paskambina policijai be reikalo. Šituo reikalu turėtų rūpintis higienos centrai, čia yra jų kompetencija. Dabar visus ribinius dydžius matuoja higienos centrai, turintys tam tikrą aparatūrą. Žinote, mūsų tokia valstybės situacija su finansais, tai iš esmės jie tik samdo kompanijas, kurios tai daro. O kitose šalyse ir policijos pareigūnai turi įrenginius, atvažiuoja, pamatuoja vietoje ir iš karto išrašo, pavyzdžiui, nuobaudą pagal nustatytus ribinius dydžius.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš turiu du klausimus, nes jūs teikiate du projektus. Pirmas, jeigu skaitėte Teisės departamento išvadą, kur buvo akcentuota, atkreiptas dėmesys, pagal ką bausti, nes išeina kolizija, ar už Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimą, ar už Viešosios rimties sutrikdymą? Pagal kurį? Žinome, kad pagal du dviejų baudų negalima už tą patį pažeidimą išrašyti. Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas. Jūs darote Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą ir išbraukiate, kad vakare nuo 19 iki 20 valandos ir naktį nuo 22 iki 7 ryto būtų draudžiamas gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose, kur trikdoma ramybė, garsus dainavimas, grojimas ir taip toliau. Tarkime, jeigu kolega V. Juozapaitis grįžęs po darbo pradėtų dainuoti, repetuoti, tai, vadinasi, jį kaimynai jau galėtų skųsti? Jau taip suprantu, ar ne?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas kolega, tikrai čia nereikėtų sureikšminti, nes, žiūrėkite, dabar, pavyzdžiui, pas mus žmonės dirba ir dviem pamainomis. Aš suprantu, naktį reikia miegoti, bet kitas, pavyzdžiui, gaisrininkas dirba naktinėje pamainoje, jam gal reikia dieną pamiegoti, o paprastai dieną triukšmas yra nematuojamas, taip sakant, tai negalioja. Bet yra kitas variantas, kai muzikos studijos yra įrengtos daugiabučiuose ir visą dieną kaimynai turi klausyti, pavyzdžiui, kaip fortepijonu ar smuiku grojama, visą dieną. Pagal higienos normas ir įstatymą triukšmas negalioja dienos metu. Tai čia būtų irgi tokia kaip ir paskata, kad kaimynus mes gerbtume.
O dėl kodekso, dėl vadinamojo, kai anksčiau pagal higienos normas gyvūnų triukšmas negaliojo, tai 48 straipsnyje buvo bauda nuo 50 eurų, o 448 straipsnyje buvo nuo 20. Tai pagal Teisės departamento pasiūlymus mes siūlome, kad būtų bauda abiejuose straipsniuose nuo 20 eurų, mažiname.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, bet kai jūs išbraukiate iš įstatymo skirstymą pagal laikotarpius, pagal valandas, išeina taip, kad triukšmo arba rimties režimas bus ištisą parą. Kaip tada atskirti tą triukšmą, kuris trikdo ramybę, kai yra bendras foninis triukšmas dienos metu, ir vakare, kai bendras foninis triukšmas yra žymiai žemesnis? Vadinasi, gali būti, kad už bendrą foninį triukšmą asmuo bus baudžiamas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ir dabar yra, 2011 metų ministro įsakyme viskas yra graduojama – gyvenamosiose patalpose, kitose patalpose, yra laikas ir decibelai, yra. Dabar būtų ministro pareiga papildyti higienos normas, kad ir ten atsirastų ir laikas, ir vadinamieji ribiniai dydžiai. Jie ir dabar yra, tik paprasčiausiai higienos normose aiškiai parašyta: „Triukšmo lygis gyvūnams negalioja.“ Viskas. Reikėtų papildyti higienos normas.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, turbūt šis įstatymo projektas taps jūsų karjeros dviejų kadencijų aukštumos simboliu, nes tokį atkaklumą retai teko matyti. Net nežinau, ko čia paklausti. Na, kas čia jums atsitiko? Aną įstatymą jau išsamiai išstudijavome, išdiskutavome, visuomenė pareiškė savo nuomonę nepritariančią, Seimas nepritarė, specialistai paaiškino, visi paaiškino, kad neišeina šitaip, ir vis tiek jūs vėl apsisukote ir vėl iš naujo su dar prastesniu įstatymu. Kaip jūs ten išmatuosite tuos decibelus? Šuniuko lojimas niekada neviršys 70 ar 90 decibelų, bet jis vis tiek trukdys. Tai ką jūs tada darysite? Na, gaištame laiką tuštiems niekams!
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiami kolegos, šį įstatymo projektą ne P. Čimbaras sugalvojo, o yra Peticijų komisija, ir Seimas bendru sutarimu pritarė. Jūs patys, Seimo nariai, pritarėte, o po to P. Čimbarą kalate prie sienos! Tai reikėjo jums atmesti ir būtų problema išspręsta!
Bet kitas klausimas, ar mes norime išgirsti visuomenę? Šitą siūlo visuomenė! Arba mes tada naikinkime Peticijų komisiją, žmonės negalės teikti pasiūlymų ir bus visos problemos išspręstos. Tai mes, Seimas, užsidarome, užsirakiname ir žmonių negirdime. Bet dabar, kai visuomenė teikia, jūs patys visuomenę norite atmesti motyvuodami tuo, kad P. Čimbaras atkaklus.
Taip, aš esu komisijos pirmininkas. Jeigu Seimas priėmė protokolinį nutarimą tenkinti, aš ir teikiu. O jūsų teisė apsispręsti, ar visuomenę atstumti, ar uždegti žalią šviesą ir jį tobulinti svarstymo metu.
PIRMININKĖ. Dėkojame, kad išaiškinote ir priminėte Seimui, ką jis buvo pamiršęs. Bet kartais reikėtų ir Seime decibelus pareguliuoti.
Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku, gerbiami kolegos, galima juoktis iš to, bet kai kada, kai peticija, ateina verkiantis žmogus, sako, aš turiu parduoti butą, nes negaliu jame gyventi. Kaimynas persikraustė, kadangi turėjo du kambarius, tai persikraustė į kitą kambarį, miegamąjį pasidarė. Sako, aš turiu vieną kambarį, aš neturiu ką daryti, nes mano kaimynas išvažiuoja dviem dienom, užrakina šunį, paduoda ėsti ir galvoja, kad viskas gerai. Jis tai negirdi, o šuo, laukdamas kaimyno, gana garsiai loja.
Yra įvairių išimčių. Manau, kad svarstyti turėtume, galbūt komitete normaliai vertinti visas tas sąlygas, bet problema egzistuoja, ji niekur nedings, kaip ir kitos problemos. Pavyzdžiui, palaidi šunys kokiuose nors soduose nakčiai yra paleidžiami, jie laksto po gyvenamuosius sodus, loja. Garsas didžiulis, niekas negali nieko padaryti. Galime mojuoti rankomis, bet žmonės susiduria su problemomis.
Manau, kadangi taip yra, turime pasvarstyti, pažiūrėti, protingai išspręsti, bet ne tik gyvūnėlių naudai, kas mums atrodo teisinga, o ir žmonių naudai. Kai kada gailėdami gyvūnėlių mes apskritai leidžiame juos kankinti ir žaloti uždarę duris, palikę be priežiūros, tokiu būdu kankiname pačius gyvūnėlius. Reikėtų svarstyti tą įstatymo projektą ir ieškoti protingo sprendimo.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš principo nesu visiškai prieš, bet, kolegos, pagalvokime, jeigu įsigalios šis įstatymas, kaip institucijos turės jį įgyvendinti? Atsižvelgiant į tai, kad bauda sieks 20 eurų, iškvietimų bus kas trečiame mažų mažiausiai daugiabutyje, kur kaimynai skųsis ar dainavimu, ar vaikų bėgiojimu, ar šuns lojimu, ar dėl kitokių triukšmo atvejų.
Kas ypač man kelia susirūpinimą, tai tos valandos. Kaip kolega sakė, visa para bus rimties laikotarpis. Prie to, manau, tikrai dar reikia padirbėti, nesureikšminti ir su šunų problema neiškelti dar daugiau problemų, kurios gali po to atsisukti kitu galu. Tos institucijos, kurios turėtų spręsti galbūt tikrai svarbesnes problemas, neturėtų lakstyti iš vieno daugiabučio į kitą ir galvoti, kur dabar surasti šeimininką, kaip dabar padėti tam gyvūnėliui, ir dar daugybė kitokių įvairių situacijų. Siūlau, kolegos, tikrai pagalvoti ir eiti galbūt protingumo keliu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl teikiamų siūlymų.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 23, prieš – 8, susilaikė 25. Taigi teikiamiems įstatymų projektams nepritarta.
Prašau apsispręsti, ką darysime, ar siūlysime tobulinti, ar projektai bus atmesti? Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prašom balsuoti prieš. (Balsai salėje) Mus darbas puošia, kolegos.
Už tobulinimą balsavo 39, o prieš – 15. Taigi grąžiname tobulinti.
Kolegos, laikas baigėsi, bet liko du protokoliniai, tai yra minutės reikalas. Prašau pateikti du protokolinius nutarimus dėl Peticijų komisijos.
19.32 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijos Jurgilevičienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-65) priėmimas
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijos Jurgilevičienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas Nr. PNP-65. Prašau. (Balsai salėje)
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, įdėmiai klausykite, kad po to vėl nebūtų nesusipratimų. Komisija šių metų 17 dieną posėdyje išnagrinėjo V. Jurgilevičienės ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą papildyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalį 6 punktu, kur būtų pasakyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo parduoti savo dalį įstatymo nustatyta tvarka, kai asmuo įsigyja dalį gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir vienerius metus joje negyvena. Taigi prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį sprendimą atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, galime bendru sutarimu Peticijų komisijos pasiūlymui pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
19.33 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Genadijaus Tankeliuno peticijos“ (projektas Nr. PNP-66) priėmimas
Ir Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Genadijaus Tankeliuno peticijos“ projektas Nr. PNP-66. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Spalio 17 dienos posėdyje taip pat išnagrinėjome G. Tankeliuno peticiją dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir priėmėme sprendimą atmesti jo pateiktą pasiūlymą pakeisti Baudžiamojo proceso kodeksą ir nustatyti, kaip elgtis Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kai Lietuvos Respublikos pilietis yra padaręs nusikalstamą veiką ne tik kitoje šalyje, bet ir Lietuvoje, o pats pilietis sulaikytas trečioje šalyje, tai yra kai nenumatytas mechanizmas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai perimti tokio asmens baudžiamąjį persekiojimą ir išduoti Europos arešto orderį. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad ar pradėti konkretaus asmens baudžiamąjį persekiojimą ir ar Europos arešto orderio išdavimas atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, sprendžia Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, taip pat nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir paprašyti jos rasti galimybę padėti G. Tankeliunui spręsti jo peticijoje pateiktą problemą. Taigi prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti siūlymui? Dėkoju.
Gerbiami kolegos, dėkoju jums už kantrybę. Šios dienos vakarinė darbotvarkė yra baigta. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
Šių metų lapkričio 6 dienos Seimo vakarinis posėdis yra baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.