LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo ir mokslo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 14, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3419

2024-06-14  Nr. 106-P-27

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Dainių Kreivį), Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro darbuotojai: vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji svečiai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ignas Gaižiūnas, Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja  Jolanta Urbanovič, Lietuvos negalios organizacijų forumo Įtraukaus švietimo ir rinkimų prieinamumo ekspertė Lina Garbenčiūtė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos Pirmininko pavaduotoja Indrė Širvinskaitė, asociacijos „Lietaus vaikai“ Valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Jonas Mickus.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Projekto 3 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja“.	Pritarti
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20	2 (29)	(3^1)		2.    Svarstytina, ar, atsižvelgiant į savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos paskirtį bei jos funkcijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme pobūdį, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikiamą, turėtų priimti ji (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3^1 dalies paskutinis sakinys). Manytina, kad ši komisija pagal savo statusą labiau galėtų teikti ekspertinę išvadą kompetentingam atitinkamus administracinius sprendimus turinčiam teisę priimti subjektui (pvz., savivaldybės merui). Be to, tikslintina nuoroda į šią komisiją – turi būti nurodoma savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija.	Pritarti	Projektu siūloma numatyti, kad,  siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos  2 straipsnio nuostatą, sprendimui siūlyti mokiniui mokytis kitoje mokykloje turėtų pritarti nacionalinio lygmens įgaliota institucija. Straipsnis keitėsi pritarus LRV išvadai ir Žmogaus teisių komiteto siūlymui.
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20	2 (29)	(3^1)		3.    Siekiant teisinio aiškumo įgyvendinant siūlomą reguliavimą, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3^1 dalyje siūlome papildyti, nurodant, kad sprendime dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikiamą, turėtų būti nustatyti ir tokio sprendimo įgyvendinimo priemonės (finansavimas, pavėžėjimas ir kt.).	Pritarti	Žr. Projekto 2 str.
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20	2 (29)	(3^1)		4.    Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija sudaroma, be kita ko, ir iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų, svarstytina, ar tikslinga projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3^1 dalyje numatyti, kad savivaldybės Vaiko gerovės komisijos sprendimas priimamas pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Jeigu būtų nuspręsta siūloma nuostatą palikti, tikslintinas nurodytas įstaigos pavadinimas – turi būti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.	Pritarti	Projekte keitėsi formuluotė.
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20				5.    Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti	LRV išvada gauta.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024-01-24	(14)	(3)		Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija), vykdydama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje stebėseną, remdamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 15^1 str. 8 ir 9 dalimis, teikia nuomonę ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. I-1489, įregistruoto 2023 m. gruodžio 14 d. (toliau – Projektas), atitikties Konvencijai. Projektu siūloma keisti Švietimo įstatymo 14 str. (Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ugdymas, švietimo pagalbos skyrimas ir teikimas), 28 str. (Švietimo teikėjų tinklas) ir 29 str. (Priėmimas į mokyklą, perėjimas ir perkėlimas į kitą mokyklą) dalių nuostatas. Komisija išnagrinėjo kiekvieną šių siūlymų ir toliau teikia savo išvadas dėl jų atitikties Konvencijai. 1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ugdymas, švietimo pagalbos skyrimas ir teikimas Projekto 1 straipsniu siūloma įstatymo 14 str. 3 dalį papildyti nuostata, kad Pedagoginė psichologinė tarnyba „asmenims dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsižvelgusi į  sutrikimų pobūdį, atskirais atvejais rekomenduoja ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“. Šis siūlymas prieštarauja Konvencijos nuostatoms. Keitimo pasiūlymu stiprinama segreguoto ugdymo praktika, kuomet vaikai su tam tikrais sutrikimais būtų mokomi atskirai nuo bendraamžių. Segreguotos klasės (grupės) nėra ir negali būti laikomos pagalbos forma, nes: a) jos savaime negarantuoja pagalbos suteikimo ir b) tai yra segregacijos forma, ribojanti mokinių ugdymosi potencialą, gilinanti jų atskirtį nuo bendraamžių ir ilgainiui užkertanti kelią asmeniui įsitraukti į bendrą švietimo sistemą ir (arba) siekti aukštesnio išsilavinimo. Segreguotas ugdymas neatitinka Konvencijos ir įtraukiojo ugdymo tikslo. Atkreipiame dėmesį, kad tai neatitinka ir Europos Sąjungos, kaip Konvencijos šalies, įsipareigojimų ir 2021–2030 m. asmenų su negalia teisių strategijos, taip pat prieštarauja vystomojo bendradarbiavimo tikslams. Komisija ypač neigiamai vertina nuostatą, kuria rekomenduojama klasė (grupė) būtų nustatoma atsižvelgiant ne į mokinio individualius poreikius ar pagalbos poreikį, bet į „sutrikimų pobūdį“. Tai suponuoja medicininį negalios modelį, kuris prieštarauja Konvencijai. Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teisių modelis, pripažįstantis kiekvieno vaiko teisę į švietimą ir jo mokymosi potencialą. Psichologinės pedagoginės tarnybos turėtų įvertinti mokinio individualius ugdymosi ir pagalbos poreikius bei rekomenduoti būdus, kurie būtini ir tinkami šiems poreikiams atliepti. Rekomendacijų turinys turėtų apimti pagalbos poreikį ir jo apimtis, ugdymo metodus ir reikiamas priemones, o ne nurodyti vietą ar klasę arba jos formą, kur vaikas turėtų būti ugdomas. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nėra suderinta su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintais bandomaisiais „Atvirų klasių“ modeliais, taip pat su naujai pradėta Lietuvos įtraukties švietime centro ir regioninių specialiojo ugdymo centrų veikla. Siūlomo straipsnio pakeitimo turinys ne tik neatitinka šių priemonių, bet skatintų formuoti segreguoto ugdymo praktiką, kuri nesuderinama su įtraukiojo ugdymo tikslu. Remiantis Konvencijos 24 str., kiekvienam vaikui su negalia turėtų būti suteikta būtina pagalba bendroje švietimo sistemoje (24 str., 2(d)), užtikrinant, esant poreikiui, individualizuotos pagalbos priemones, kurios būtų suderintos su visiškos įtraukties tikslu (24 str., 2(e)). Todėl individualizuotos pagalbos priemonės turėtų būti užtikrinamos, įskaitant atvejus, kai reikalinga intensyvesnė pagalba. Tačiau tokios priemonės turėtų būti orientuotos į įtraukų švietimą bendrosiose mokyklose ir klasėse, suteikiant galimybę gauti papildomą individualizuotą pagalbą.  Konvencijos 24 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad, Įgyvendindamos teisę į įtraukų švietimą, valstybės užtikrina, kad būtų tinkamai pritaikytos sąlygos pagal asmens poreikius. Pagal Konvencijos 2 str., tinkamo sąlygų pritaikymo principas yra „būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves“. Atsisakymas tinkamai pritaikyti sąlygas yra diskriminacijos forma. Remiantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) bendrąja pastaba Nr. 6, tinkamas sąlygų pritaikymas – tai neatsiejama tiesiogiai taikomos pareigos nediskriminuoti dėl negalios dalis. Tinkamo sąlygų pritaikymo principas yra ex nunc pareiga. Pareiga pasirūpinti tinkamai pritaikytomis sąlygomis yra individualizuota reagavimo pareiga, taikoma nuo momento, kai gaunamas prašymas pritaikyti sąlygas. Siekdamas tinkamai pritaikyti sąlygas, pareigos vykdytojas turi pradėti dialogą ir tartis su pačiu asmeniu su negalia, o kai kuriais atvejais – ir (arba) jo (jos) tėvais (globėjais). Tinkamas sąlygų pritaikymas apima esamos infrastruktūros ir informacijos pritaikymą, veiklos pertvarkymą, ugdymo programų, mokymosi medžiagos ir mokymo strategijų pritaikymą, pagalbos teikimą neužkraunant neproporcingos ar nepagrįstos naštos. Remiantis Komiteto bendrąja pastaba Nr. 4 (2016) dėl teisės į įtraukų švietimą, tinkamų sąlygų sudarymas turėtų būti pagrįstas individualiu mokymosi kliūčių vertinimu ir konstruktyviu dialogu dėl tinkamiausių priemonių pritaikymo. Tinkamo sąlygų pritaikymo principas nuo 2024 m. sausio 1 d. įtvirtintas Lietuvos Respublikos asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsniu, tačiau ši sąvoka nėra vartojama Švietimo įstatyme. Projektas šios spragos neužpildo ir nesukuria teisinių prielaidų geriau pritaikyti sąlygas mokiniams su negalia. Atvirkščiai, Projektu siūlomos nuostatos sudaro prielaidas diskriminuoti mokinius atsisakant tinkamai pritaikyti sąlygas.	Pritarti	Komitetas pritarė LRV išvadai šiuo aspektu, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nebekeičiama.
1.2	Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024-01-24	1 (28)	(6)		2. Švietimo teikėjų tinklas Projekto 2 straipsniu siūloma 28 str. 6 dalį papildyti nuostata dėl savivaldybių mokyklų tinklo. Siūloma savivaldybėms pavesti užtikrinti „pakankamą mokyklų, kuriose, pripažįstant ugdymosi poreikių įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, sukuriamos lygios galimybės kiekvienam mokytis drauge su bendraamžiais, tinklą“. Komisijai kyla abejonių dėl aptakios ir (arba) galimai klaidinančios formuluotės – nėra aišku, kas laikytina „pakankamu“ minėtų mokyklų tinklu. Dėl šio neapibrėžtumo kyla rizika, kad ugdymosi poreikių įvairovę pripažįstančių mokyklų tinklas apims ne visas konkrečios savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas. Galimybė, kad savivaldybė savo nuožiūra galės pritaikyti tik dalį savivaldybės mokyklų, prieštarautų Konvencijos 9 ir 24 straipsniams: visos bendrojo ugdymo mokyklos turėtų būti prieinamos (9 str. 1 d.), vaikai su negalia negali būti šalinami iš bendrosios švietimo sistemos, jie turi turėti galimybę įgyti kokybišką išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kur jie gyvena (24 str. 2 d.). Būtinybę užtikrinti mokyklų fizinį prieinamumą ir pasirengimą atsižvelgti į mokinių ugdymosi poreikių įvairovę reikėtų užtikrinti sudarant nuoseklų mokyklų fizinio prieinamumo ir įtraukiojo ugdymo stiprinimo planą kiekvienoje savivaldybėje ir nacionaliniu mastu, numatant tam reikiamus resursus. Komisija atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2020 m. mokyklų pasiruošimui įtraukiajam ugdymui skirta nemažai finansinių lėšų, įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas, todėl svarbu užtikrinti šių lėšų nuoseklų, strategišką ir tinkamą naudojimą didinant mokyklų prieinamumą.	Iš dalies pritarti	Projekte Nr. XIVP-3419(2) atsisakoma formuluotės „pakankamas mokyklų planas“. Projekte 28 str. 6 d. numatyti, kad „savivaldybė užtikrina sistemingą ir nuoseklią Švietimo įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nustatyto įtraukties principo įgyvendinimo plėtrą mokyklose.“
1.3	Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024-01-24	2 (29)	(3^1)		3. Priėmimas į mokyklą, perėjimas ir perkėlimas į kitą mokyklą Projekto 3 straipsniu siūloma 29 straipsnį papildyti nauja 3¹ dalimi. 29 str. 3 dalyje numatyta, kad į bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, o į kitą bendrojo ugdymo mokyklą vaikas priimamas tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų. Projektu siūloma 29 str. 3¹ dalimi numatyti išimtis priėmimo į mokyklą ar perkėlimo į kitą mokyklą tvarkoje vaikų, kuriems nustatyti dideli ir labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymo atvejais. Remiantis šia nuostata, „mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gali tėvams (globėjams, rūpintojams) argumentuotai pasiūlyti parinkti vaikui kitą mokyklą“. Tėvams (globėjams, rūpintojams) nesutikus, galutinis sprendimas būtų pavestas savivaldybės vaiko gerovės komisijai (pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai). Primename, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Nr. XIII-3268) (toliau – Pakeitimas), kuris inter alia pripažįsta netekusia galios įstatymo 29 str. 10 dalį, t. y. nuostatą, kad „mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui [...] psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, [...] siūlo jam mokytis kitoje mokykloje“. Ši nuostata suteikia teisę mokyklai atsisakyti priimti mokinį dėl jo turimos negalios ir savo esme bei turiniu yra diskriminuojanti žmones su negalia. Nors Pakeitimu ši diskriminacinė nuostata pripažinta netekusia galios, Projektu siūloma į 29 straipsnį grąžinti pakoreguotą diskriminacinę nuostatą, kuria savivaldybei pavaldžiai institucijai suteikiama teisė  – prieš vaiko ir jo tėvų valią – patenkinti mokyklos prašymą leisti atsisakyti priimti arba suteikti teisę perkelti vaiką mokytis į kitą mokyklą dėl jo negalios. Šią nuostatą Komisija vertina itin neigiamai. Projekto 3 straipsniu siūloma nuostata neabejotinai prieštarauja Konvencijos 3, 4, 5 ir 24 straipsnių turiniui, nes įtvirtinama diskriminacija negalios pagrindu: vienintelė išimtis, kuri leistų nepriimti vaiko į mokyklą teritoriniu principu, grindžiama su negalia susijusiu statusu, t. y. nustatytais dideliais ir labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Tai yra tiesioginė diskriminacija negalios pagrindu. Ši nuostata iš esmės paneigtų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančius pokyčius dėl įtraukiojo ugdymo. Konvencijos 24 straipsniu įtvirtinta, kad asmenys su negalia dėl savo negalios nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir kad jie turėtų galimybę įgyti kokybišką išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kur jie gyvena. Remiantis Komiteto bendrąja pastaba Nr. 4 (2016), teisės į įtraukų švietimą užtikrinimas reikalauja esminių švietimo sistemos pokyčių. Siekiant užtikrinti kokybišką švietimą, neabejotinai reikės tęsti nuoseklų mokyklų infrastruktūros prieinamumo ir pedagogų kompetencijų tobulinimą. Tačiau aplinkybės, kad ne visos mokyklos yra prieinamos ir (ar) neturi patirties ugdant vaikus su negalia neturėtų būti pagrindas išlaikyti diskriminacinę nuostatą įstatyme.	Pritarti	2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Švietimo įstatymo 14 str. 7 d. nuostata, įpareigojanti visas privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančias mokyklas, kitus švietimo teikėjus įgyvendinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą. Taigi, mokyklos turi ieškoti sprendimų pritaikyti ugdymo procesą, ugdymo aplinkas, priemones ir bendravimo būdus prie individualių kiekvieno besimokančiojo reikmių. Šiam tikslui pasiekti savivaldybės turi užtikrinti mokyklų tinklą, sudarantį galimybes įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis drauge su bendraamžiais. Žr. projekto 2 str.
1.4	Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024-01-24	2 (29)	(3^1)		4. Projekto poveikis Lietuvos įsipareigojimų įgyvendinimui Komisija Projektą vertina neigiamai, nes juo siūlomi pakeitimai prieštarauja Konvencijos nuostatoms. Projektu siekiama ne sudaryti kuo geresnes sąlygas ir teikti pagalbą mokiniui, bet suteikti teisinį pagrindą nepriimti vaiko ugdytis ir (arba) perkelti vaiką iš bendrojo ugdymo sistemos į specialiąją prieš vaiko ar jo tėvų (globėjų, rūpintojų) valią. Tai nesuderinama su įtraukiojo ugdymo tikslu, nediskriminavimo principu ir Konvencijos nuostatomis. Komisija griežtai smerkia Projekto 3 straipsniu siūlomo 29 straipsnio papildymo turinį. Komitetas rekomendacijose Lietuvai (2016 m.) ragino atsisakyti Švietimo įstatyme diskriminacinės nuostatos. 2020 m. Pakeitimu ji buvo pripažinta netekusia galios, ketveriems metams (2024 m. rugsėjo 1 d.) atidedant įsigaliojimą.  Šis Projektas 3^1 dalimi siūlo performuluoti Pakeitimu panaikintą diskriminacinę nuostatą ir ją grąžinti į 29 straipsnį, sudarant sąlygas tiesiogiai diskriminuoti vaikus su negalia dėl jų negalios pobūdžio ir ugdymosi poreikių. Komisija itin neigiamai vertina faktą, kad Projektas nebuvo suderintas su asmenimis su negalia ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, kaip įtvirtinta Konvencijos 4 ir 33 straipsniuose. Jei Projektas būtų priimtas, tai būtų šiurkštus Konvencijos ir asmenų su negalia, ypač vaikų su negalia, teisių pažeidimas ir sudarytų sąlygas sistemingai diskriminuoti asmenis negalios pagrindu. Komisija atkreipia dėmesį, kad 2025 metais planuojamas Lietuvos 2–3 periodinės Konvencijos įgyvendinimo ataskaitos svarstymas Komitete. Lietuva 2023 m. spalio mėnesį atsakyme į Komiteto klausimų sąrašą akcentavo, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija aktyviai dalyvauja propaguojant ir teikiant rezoliucijas tarptautinėms organizacijoms dėl asmenų su negalia teisių, o Lietuva 2022–2024 metų kadencijai išrinkta į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą, prioritetą teikiant asmenų su negalia teisėms. Projekto priėmimas neigiamai paveiktų Lietuvos 2–3 ataskaitos vertinimą Komitete ir galimai turėtų neigiamą įtaką Lietuvos tarptautinei reputacijai asmenų su negalia žmogaus teisių užtikrinimo srityje. Komisija reiškia susirūpinimą dėl Projekte siūlomų Švietimo įstatymo pakeitimų ir teikia šias rekomendacijas institucijoms dėl Projekto suderinimo su Konvencijos nuostatomis: 1. Seimui: 1.1. pakeisti Projekto 1 straipsnį ir įtraukti nuostatas, kuriose būtų numatyta: 1.1.1. tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymas švietimo įstaigose švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro bei teisingumo ministro nustatytais kriterijais ir tvarka; 1.1.2. būtina ir tinkama pagalba bendroje švietimo sistemoje, įskaitant veiksmingos individualizuotos paramos priemonių, kurios suderinamos su visiškos įtraukties tikslu, teikimą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; 1.2. pakeisti Projekto 2 straipsnį ir įtraukti nuostatą, kuri įpareigotų savivaldybes bei Švietimo ir mokslo ministeriją patvirtinti nuoseklius planus, kuriais būtų nustatomos ir nuosekliai šalinamos visų mokyklų fizinio prieinamumo kliūtys, būtų užtikrinamas švietimo pagalbos pakankamumas ir kokybė; 1.3. išbraukti Projekto 3 straipsnį atsisakant 29 str. papildymo 3^1dalimi; 2. Vyriausybei: 2.1. pateikti išvadą dėl Projekto suderinimo su Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planu, atsižvelgiant į Komisijos išvadas dėl atitikties Konvencijai; 3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai: 3.1. pateikti išvadą dėl Projekto suderinimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vyriausybės programos įgyvendinimo planu, atsižvelgiant į Komisijos išvadas dėl atitikties Konvencijai; 4. Teisingumo ministerijai: 4.1. pateikti išvadą dėl Projekto atitikties Konvencijai atsižvelgiant į Komisijos išvadas; 5. Užsienio reikalų ministerijai: 5.1.1. pateikti išvadą dėl Projekto suderinimo su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais ir tarptautinio bendradarbiavimo tikslais, atsižvelgiant į Komisijos išvadas dėl atitikties Konvencijai; 6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: 6.1. pateikti išvadą dėl Projekto suderinimo su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis ir atitikties Konvencijai, atsižvelgiant į Komisijos išvadas; 7. institucijoms aktyviai visapusiškai įtraukti asmenims su negalia atstovaujančias organizacijas į visus tolesnius Projekto svarstymus. Tikimės, kad institucijos išnagrinės pateiktas išvadas dėl Projekto atitikties Konvencijai ir apie nagrinėjimo rezultatus bei rekomendacijų vykdymą informuos Komisiją, kaip numatyta Lygių galimybių įstatymo 15^1 str. 10 dalyje. Komisija, kaip nepriklausomas nacionalinis mechanizmas, paskirtas atlikti Konvencijos įgyvendinimo stebėseną, pasirengusi bendradarbiauti pagal kompetenciją.	Iš dalies pritarti	Projektas Nr. XIVP-3419(2) suderintas su Konvencijos nuostatoms. Komitetas pritarė LRV išvadai šiuo aspektu, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nebekeičiama.  Komitetas kreipėsi į minimas institucijas prašydamas pateikti nuomonę dėl Projekto Nr. XIVP-3419, organizavo klausymus ir pasitarimą su asmenimis su negalia bei jiems atstovaujančiomis organizacijomis. Rengiant LRV išvadą siūlomi pakeitimai buvo derinti su asmenimis su negalia bei jiems atstovaujančiomis organizacijomis. Projektu nesiūloma įstatymo lygmeniu apibrėžti tinkamų sąlygų pritaikymo, nes JT Neįgaliųjų teisių konvencija vartoja tinkamų sąlygų apibrėžtį švietimo prieinamumo užtikrinimui, kuris yra apibrėžtas ir nustatyta, kokios sąlygos turi būti sukurtos, galiojančioje Švietimo įstatymo 34 str. 3 d., t. y.  pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais. Visą tai apima visą Konvencijoje taikomą reikalavimą dėl tinkamų sąlygų sudarymo. Kiekvieno vaiko atveju, sąlygos turi būti įvertinamos per konkretaus vaiko reikmes, todėl ir atliekamas individualus ugdymosi poreikių vertinimas pagal Švietimo įstatymo 14 str. 3 d.  ministro nustatyta tvarką. Todėl konkrečiam vaikui tinkamos sąlygos nustatomos atlikus minėtą vertinimą. Žr. Projekto 2 str.
2.1	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2024-02-05	(14)	(3)		Reaguodami į Seimo narių 2023 m. gruodžio 14 d. registruotą pasiūlymą dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 str. pakeitimo projekto (toliau Projektas), pažymime, kad šie pasiūlymai nebuvo pateikti derinti ar/ir aptarti su nevyriausybinėmis organizacijomis, įskaitant Lietuvos negalios organizacijų forumą, kurios atstovauja žmonių su negalią bendruomenes. 2023 m. lapkričio 30 d. Seimo Švietimo komitetui (toliau Komitetas) teikėme raštą Dėl įtraukaus švietimo įgyvendinimo plano ( Registracijos Nr. 1232) bei išreiškėme stiprų palaikymą darbų tęstinumui ir nuosekliam įtraukiojo švietimo nuostatų įgyvendinimui. 2023 m. gruodžio 13 d. Komiteto posėdyje buvo aptartas mūsų minėto rašto bei Žmonių su negalia teisių stebėjimo komisijos prie LGKT pateiktos pozicijos turinys. Nei posėdžio metu, nei po jo nebuvo išsakyti ar aptarti jokie pastebėjimai apie Seimo narių rengiamą pasiūlymą. Todėl tokį (ne)bendradarbiavimą vertiname kaip itin ydingą praktiką. Teikiame savo pastabas ir pasiūlymus dėl minėto įstatymo projekto straipsnių pakeitimų. Norime akcentuoti, kad siūlomais pakeitimais nepakankamai atsižvelgiama į vaiko poreikius ir nesukuriama tinkama paslaugų bei reikiamos pagalbos teikimo sistema. Priešingai, teisės akto pakeitimais siekiama tik apriboti vaiko ir jo tėvų galimybę pasirinkti bendrojo lavinimo mokyklą. Dėl Projekto 1 straipsnio. 14 straipsnio pakeitimo. Projekte numatoma, kad “asmenims dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsižvelgusi į sutrikimų pobūdį, atskirais atvejais rekomenduoja ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių”. Ši rekomendacija skirsto vaikus remiantis medicininiu, bet ne socialiniu negalios modeliu. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Specialiosios klasės nėra ir negali būti laikomos kaip įtraukaus švietimo užtikrinimas, nepaisant to, kad šiuo metu, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius, raidos ypatumus, ši ugdymo forma yra taikoma praktikoje, siekiant atliepti poreikius, bei užtikrinti kokybišką ugdymą. Tai vyksta kadangi dėl ilgametės segregacinės praktikos ne visos mokyklos iki šiol yra tinkamai pasiruošusios atliepti įvairius vaikų poreikius. Pagal dabartinį reglamentavimą1 , ir specialiosiose mokyklose gali būti steigiamos specialiosios klasės, taip segreguotoje aplinkoje dar kartą kuriant segreguotą aplinką ir taip pažeidžiant JT asmenų su negalia teisių konvencijos nuostatas. Beje, šiuo metu Lietuvoje dauguma specialiųjų klasių yra sukurtos specialiosiose mokyklose. Priėmus šį pakeitimą tos mokyklos, kurios neturi specialiųjų klasių, vaikus galės nukreipti į specialias klases esančias specialiosiose mokyklose. SIŪLOME: Šį pasiūlymą siūlome atmesti, nes nematome galimybių tobulinti.	Pritarti	Komitetas pritarė LRV išvadai šiuo aspektu, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nebekeičiama.
2.2	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2024-02-05	1 (28)	(6)		Dėl Projekto 28 straipsnio 6 dalies Vertinant šį pasiūlymą kyla klausimas pagal kokius kriterijus apibrėžiamas optimalus mokyklų tinklas ir kaip tai reikėtų įvertinti: ar mokyklų tinklas jau atliepia poreikius, ar dar ne? Todėl neaiškus šio pasiūlymo įgyvendinimas, bei lieka rizika, jog savivaldybės vaikus su specialiaisiais ugdymo poreikiais nukreips tik į tam tikras mokyklas, o kitos mokyklos galės nieko nekeisti ir toliau nepriimti vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais. Tokiu atveju, jau dabar įtraukties procesu veikiančios ir pastangas telkiančios mokyklos, siekdamos priimti bei užtrikrinti įtrauktį skirtingų poreikių vaikams, galimai bus dar labiau "apkrautos" vaikais su skirtingais poreikiais (tikslingai nukreipiant į šias mokyklas) ir taip savotiškai "baudžiamos" už dedamas pastangas. Šiuo metu nei viename Švietimo įstatymo punkte nėra kalbama apie tinkamų sąlygų pritaikymą. Tinkamas sąlygų pritaikymas – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti žmonėms su negalia galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves. (JT asmenų su negalia konvencija 2 str. Apibrėžimai) Šiuo atveju, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, visų pirma turi būti sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis bendrojoje mokykloje, o tokių sąlygų neužtikrinimas turi būti laikomas diskriminacija. SIŪLOME: Siūlome įvertinti galimybę apibrėžti makslimalų specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų skaičių vienoje mokykloje. Tai paskatintų visas mokyklas planuoti pagalbą, lėšas bei kompetencijas, inicijuoti pokyčius ir keistis link įtraukios aplinkos. Taip pat siūlome Švietimo įstatyme įtraukti ir apibrėžti tinkamų sąlygų sudarymo ir nepakeliamos naštos sąvokas.	Pritarti	Žr. Projekto 1 str.
2.3	Lietuvos negalios organizacijų forumas 2024-02-05	2 (29)	(3^1)		Dėl Projekto 29 straipsnio papildymo: Šis pasiūlymas gražina iki 2024 m. rugsėjo 1 d. galiojusią Švietimo įstatymo 29.10 nuostatą, kuri leido mokykloms atsisakyti priimti vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Tai vertiname, kaip grįžimą prie buvusios tvarkos, dėl kurios ir buvo keičiamas Švietimo įstatymas 2020 m. Primename, jog būtent dėl šios nuostatos Lietuva sulaukė kritikos iš tarptautinių žmogaus teisių institucijų. Itin neigiamai vertiname nuostatą, jog galutinis sprendimas paliktas ne tėvams ar vaikams, o savivaldybių vaiko gerovės komisijai bei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nes šios institucijos tiesiogiai neatstovauja vaiko intereso ugdytis įtraukioje ir jį priimančioje aplinkoje, ką numato ir JT Vaiko teisių Konvencijos 23 str. 1 dalis - Konvencijos šalys, pripažįsta, kad vaikas, turintis proto, psichikos ar fizinę negalią, turėtų gyventi visavertį ir prideramą gyvenimą tokiomis sąlygomis, kurios garantuotų orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų vaikui aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje. ir JT asmenų su negalia Konvencijos 7 str. 3 dalis - Šalys, užtikrina, kad vaikai turėtų teisę laisvai reikšti savo nuomonę visais su jais susijusiais klausimais, kad į jų nuomonę būtų tinkamai atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandos lygį lygiai su kitais vaikais ir kad vaikams su negalia būtų suteikiama atitinkama pagalba, atsižvelgiant į jų negalios lygį ir amžių, siekiant, kad jie galėtų pasinaudoti minėta teise. Savivaldybės vaiko gerovės komisijos, kuriai siūloma priskirti galutinį sprendimą, sudėtis taip pat kelią daug nerimo, nes dažnu atveju jos sudėtis yra glaudžiai susijusi su Savivaldybių administracija bei institucijomis, kurios neturi nieko bendro su vaiko teise ir interesu dalyvauti įtraukioje švietimo sistemoje. Šiuo metu savivaldybės vaiko gerovės komisijų pagrindinės funkcijos yra vaiko priežiūros minimalios ir vidutinės priemonės skyrimas, pratęsimas, pakeitimas ar panaikinimas. Vaiko gerovės komisijos sudėtis: sudaroma iš savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, teritorinės policijos įstaigos, probacijos tarnybos, teritorinės prokuratūros, socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, atstovų. Švietimo profesionalai ir atstovai, turintys kompetencijų ir žinių įtraukaus švietimo srityje šiuo atveju sudaro mažumą. Dažnu atveju, sužinojus apie atkeliaujantį vaiką su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, mokykla neturi visų tinkamų specialistų, priemonių ir pedagogai neturi visų reikiamų žinių. Dėl to nuogąstaujame, kad bus labai lengva pagrįsti objektyvias priežastis, dėl kurių negalima užtikrinti kokybiško ugdymo. Tačiau labai dažnu atveju, objektyvias priežastis įveikti pakanka žinių ir mokyklos bendruomenės susitelkimo pašalinti egzistuojančias kliūtis vaikui mokytis įtraukiai. Pripažįstame, kad individualiais atvejais gali būti tokių situacijų, kai įdėjus visas pastangas išlieka kliūtys mokytis įtraukiai artimiausioje mokykloje. Tačiau neperžiangiamoms kliūtims (neproporcingos naštos principui) įvertinti turi būti įkurta (arba priskirta jau veikiančiai institucijai funkcija) nepriklausoma tarnyba, kuri ir nuspręstu ar įvardintos kliūtis tikrai neįveikiamos, bei rekomenduotų kaip tas kliūtis būtų galima įveikti per greičiausiai įmanoma periodą. Suprantame, kad pasiruošiant priimti vaikus su viena ar kita negalia kyla iššūkiai surasti tinkamus specialistus, pritaikyti fizinę, informacinę, komunikacinę aplinką, pritaikyti mokymo procesą. SIŪLOME: Jei vaikui pedagoginės psichologinės tarnybos yra nustatyti labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai ir mokykla negali užtikrinti tinkamo pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijų dėl ugdymo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos teikimo įgyvendinimo, mokykla turi nurodyti kokios tai kliūtis ir barjerai, bei laiko tarpą per kurį šiuos barjerus pavyks įveikti. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir mokyklos vadovas turi imtis reikiamų priemonių, užtikrinti tinkamą vaiko, kuriam nustatyti labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymą mokykloje, jei vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijai. Siūlome objektyvių priežasčių įvertinimo nuostatą palikti neutraliai nuo savivaldybės nepriklausančiai institucijai, kuri būtų sudaryta ir iš švietimo specialistų, vaiko interesus ir teises bei, vaikų su negalią interesus atstovaujančių atstovų. Kaip viena iš galimų institucijų, siūlome diskusijose svarstyti Lietuvos įtraukties švietime centrą arba/ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, įvertinant ir numatant / skiriant papildomą finansavimą funkcijoms vykdyti. Raginame naikinti nuostatą dėl Tėvų (globėjų, rūpintojų) nesutikimo su mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikiamą priima savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.“	Pritarti	Projekte nebelieka nuostatos, jog mokykla galėtų atsisakyti priimti vaikus su spec. poreikiais. 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Švietimo įstatymo 14 str. 7 d. nuostata, įpareigojanti visas privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančias mokyklas, kitus švietimo teikėjus įgyvendinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą. Taigi, mokyklos turi ieškoti sprendimų pritaikyti ugdymo procesą, ugdymo aplinkas, priemones ir bendravimo būdus prie individualių kiekvieno besimokančiojo reikmių. Šiam tikslui pasiekti savivaldybės turi užtikrinti mokyklų tinklą, sudarantį galimybes įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis drauge su bendraamžiais. Žr. Projekto 2 str.
3.1	Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacija 2024-02-09	1 (28)	(6)		Kolegos, TBK, siūlo „lygios“ išbraukti, nes kiekvienam vaikui reikia skirtingų galimybių, priklausomai nuo jo poreikių: „2 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Savivaldybė užtikrina pakankamą mokyklų, kuriose, pripažįstant ugdymosi poreikių įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, sukuriamos lygios galimybės kiekvienam mokytis drauge su bendraamžiais, tinklą. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba.“	Iš dalies pritarta	Siūloma 28 str. 6 d. formuluotė atspindi šį siūlymą, bet dar yra papildyta pagal LRV išvadą.
3.2	Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacija 2024-02-09	2 (29)	(3^1)		VTAS atstovas visose savivaldybių vaiko gerovės komisijose yra, tad be jo nuomonės, nutarimai ir nepriimami. Be to, jei nuomonės ir išsiskirtų, ar VTAS atstovo nuomonė svarbesnė už visos komisijos nubalsuotą nuomonę? TBK nuomone, tėvai turi turėti teisę kreiptis dėl ugdymo įstaigos pakeitimo. Teko susidurti su konkrečiomis situacijomis, kuomet, atstovaudami savo vaiko geriausius interesus, tėvai turėjo keisti vaikui ugdymo įstaigą. Jei vaiko atstovas šitos teisės neturėtų, tai būtų nesuderinama su vaiko interesų ir poreikių prioritetu ir prieštarautų teisiniam reglamentavimui. „3 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnį nauja 3^1 dalimi: „3¹. Jei vaikui pedagoginės psichologinės tarnybos yra nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai ir mokykla negali užtikrinti tinkamo pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijų dėl ugdymo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos teikimo įgyvendinimo, mokyklos vadovas privalo apie tai informuoti savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą). Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ir mokyklos vadovas turi imtis reikiamų priemonių, užtikrinti tinkamą vaiko, kuriam nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymą mokykloje, jei vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijai. Jei dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalima,  mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gali tėvams (globėjams, rūpintojams) argumentuotai pasiūlyti parinkti vaikui kitą mokyklą, galinčią užtikrinti vaikui reikalingą ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikimą pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, kartu pateikiant ir vaiko pavėžėjimo sąlygas. Tėvams (globėjams, rūpintojams) nesutikus su mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikiamą priima savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.“ Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę kreiptis į mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl ugdymo įstaigos pakeitimo, jei jo atstovaujamas vaikas ugdymo įstaigoje patiria ilgą laiką neišsprendžiamų ugdymosi sunkumų ir tikslinga apsvarstyti klausimą dėl kitos ugdymo įstaigos parinkimo, kuri gebėtų geriau užtikrinti vaiko ugdymosi poreikių tenkinimą.	Iš dalies pritarta	Siūloma 29 str. 3^1 d. formuluotė atspindi šį siūlymą, bet dar yra papildyta pagal LRV išvadą bei Žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriam Komitetas pritarė iš dalies.
4.1	Nacionalinis švietimo NVO tinklas 2024-02-09	(14)	(3)		Džiaugiamės pasirinktu principiniu politinės valdžios nusiteikimu toliau stiprinti ir plėtoti įtraukties principo įgyvendinimą Lietuvos ugdymo įstaigose ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iki šiol nuosekliai vykdytais veiksmais. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Seimo narių registruotas pasiūlymas dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 str. pakeitimo projekto (toliau Įstatymo projektas) nebuvo derintas su socialiniais partneriais, įskaitant ir Nacionalinį švietimo NVO tinklą. Skubotas ir neįtraukus teisėkūros procesas ne tik kelia nepasitikėjimą politikais, bet ir darys neigiamą poveikį įtraukties principo švietime įgyvendinimui mokyklose ir savivaldybėse, ypač tose, kuriose vertybinės nuostatos šiuo klausimu yra silpnos. Mūsų požiūriu Įstatymo projektas sudaro galimybę savivaldybėms ir mokykloms išlaikyti esamą segreguotą švietimo sistemą, t.y. ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius  specialiosiose mokyklose arba specialiose klasėse ar grupėse, nevertinant individualių mokinių poreikių ir galimybių atliepti jų poreikius bei pritaikyti sąlygas jiems mokytis bendrosios paskirties mokyklose. Taip pat Įstatymo projekte nenumatytos nuostatos, įtvirtinančios savivaldybių ir bendrosios paskirties mokyklų pareigą toliau plėtoti ir stiprinti įtraukties principo įgyvendinimą, bet sukuriamos prielaidos nepagrįstai (pasiremiant subjektyvia objektyvių priežasčių interpretacija) nukreipti didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius į kitas mokyklas, kurios, tikėtina, dažnu atveju bus specialiosios mokyklos. Siekiame, kad Įstatymo pakeitimai atitiktų Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, ypač dėl nediskriminavimo dėl negalios ir tinkamo sąlygų pritaikymo, ir užtikrintų mokinių su negalia ir turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įskaitant didelius ir labai didelius poreikius, galimybę įgyti visiems tinkamą, kokybišką ir nemokamą pradinį išsilavinimą ir vidurinį išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kur jie gyvena. Iš esmės pritardami Vytauto Didžiojo Universiteto 2024 m. sausio 25 d. (raštas Nr. ŠA-SR-16), Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024 m. sausio 19 d. (raštas Nr. (1.4)S-37) ir Lietuvos negalios organizacijų forumo 2024 m. vasario 5 d. (raštas Nr. 1242) siūlymams, teikiame siūlymus dėl Įstatymo projekto nuostatų tobulinimo. 1 straipsnis. 14 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeitimas sudaro prielaidas mokyklų vadovams ir jų dalininkams be pagrįstų priežasčių – individualių poreikių įvertinimo ir (galimo) sąlygų pritaikymo – nepriimti asmenų, turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, į bendrosios paskirties mokyklas ir nukreipti juos į šiuo metu veikiančias specialiąsias mokyklas, arba formuoti naujus „rezervatus“ (specialias klases ar grupes) bendrosios paskirties mokyklose. Atsižvelgiant į tai, kad pedagoginės psichologinės tarnybos yra pavaldžios savivaldybėms, tam tikrais atvejais joms gali būti sudėtinga priimti nešališkus, objektyviai pagrįstus sprendimus. Todėl rengdamos rekomendacijas dėl išskirtiniais atvejais ugdymo grupėje ar  klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tarnybos turėtų konsultuotis ir derinti savo siūlymus su nepriklausomais specialistais. Siūlome keisti šio straipsnio formuluotę taip, kaip nurodyta žemiau, arba iš viso atsisakyti pakeitimo. ...Pedagoginė psichologinė tarnyba, asmenims dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsižvelgusi į  sutrikimų pobūdį, įvertinusi asmens specialiuosius ugdymosi poreikius ir mokyklos (galimą) sąlygų pritaikymą bei atsižvelgusi į Lietuvos įtraukties švietime centro rekomendacijas, atskirais išskirtiniais atvejais rekomenduoja ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrosios paskirties mokykloje...	Iš dalies pritarti	Komitetas pritarė LRV išvadai šiuo aspektu, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nekeičiama.
4.2	Nacionalinis švietimo NVO tinklas 2024-02-09	1 (28)	(6)		2 straipsnis. 28 straipsnio 6 dalies pakeitimas Pakeitimas sudaro sąlygas segreguoti mokyklas ir didinti mokinių atskirtį, t.y. galimybę siųsti visus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius į vieną ar kelias savivaldybės mokyklas ar jų padalinius, tokiu būdu kuriant naujus „rezervatus“ specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Pakeitimas taip pat nenumato savivaldybių ir mokyklų įsipareigojimo plėtoti ir stiprinti įtraukties principo įgyvendinimą kiekvienoje mokykloje. Todėl siūlome papildyti šią nuostatą, numatant mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, imties kriterijų kiekvienoje mokykloje, įskaitant ir jos padalinius. ...Savivaldybė užtikrina, kad pakankamą mokyklųose, kuriose, pripažįstant ugdymosi poreikių įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, būtų sukuriamos lygios galimybės kiekvienam mokytis drauge su bendraamžiais, remiantis patvirtintais savivaldybės įtraukties planais ir jų įgyvendinimo stebėsenos rodikliais tinklą. Mokykloje ir kiekviename jos padalinyje bendras mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais skaičius negali viršyti 20 proc. mokykloje ar jos padalinyje besimokančių mokinių...	Iš dalies pritarti	2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Švietimo įstatymo 14 str. 7 d. nuostata, įpareigojanti visas privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančias mokyklas, kitus švietimo teikėjus įgyvendinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą. Taigi, mokyklos turi ieškoti sprendimų pritaikyti ugdymo procesą, ugdymo aplinkas, priemones ir bendravimo būdus prie individualių kiekvieno besimokančiojo reikmių. Šiam tikslui pasiekti savivaldybės turi užtikrinti mokyklų tinklą, sudarantį galimybes įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis drauge su bendraamžiais. Žr. projekto 2 str.
4.3	Nacionalinis švietimo NVO tinklas 2024-02-09	2 (29)	(3^1)		3 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas (papildymas nauja 3^1 dalimi). Pakeitimas prieštarauja JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatai dėl nediskriminavimo dėl negalios, sudarydama sąlygas nepagrįstai (dėl objektyvių priežasčių neapibrėžtumo) nukreipti mokinius, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, į specialiąsias mokyklas, nesuteikiant šeimoms pasirinkimo galimybės. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad galutinio sprendimo teisė, suteikta savivaldybei pavaldžiai Vaiko gerovės komisijai pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, neužtikrina kompetentingų ir nešališkų sprendimų, kadangi Vaiko gerovės komisijos yra sudaromos Mero sprendimu..Švietimo srities specialistų šiose komisijose yra mažuma, todėl siūlome į šį procesą įtraukti savivaldybei nepavaldžią kompetentingą instituciją. Taip pat siūlome numatyti mokyklų individualų poreikių užtikrinimo planų ir reikiamų lėšų jų įgyvendinimui parengimą. Jei vaikui pedagoginės psichologinės tarnybos yra nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai ir mokykla negali užtikrinti tinkamo pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijų dėl ugdymo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos teikimo įgyvendinimo, mokyklos vadovas privalo apie tai informuoti savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą). Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ir mokyklos vadovas turi imtis reikiamų priemonių, užtikrinti tinkamą vaiko mokinio, kuriam nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymą  jam priskirtoje (pagal jo deklaruotą gyvenamą vietą) mokykloje, jei vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijai.  Jei dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalima dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kreipiasi  į Nacionalinę švietimo agentūrą [arba Lietuvos įtraukties švietime centrą ar kitą nepriklausomą kompetentingą instituciją], pateikdami mokyklos individualių poreikių užtikrinimo planą. Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros [arba Lietuvos įtraukties švietime centro] rekomendacija, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo gali turi tėvams (globėjams, rūpintojams) argumentuotai pasiūlyti parinkti kitą ne mažiau nei dvi  mokykląas, iš kurių bent viena bendrosios paskirties mokykla, galinčiąas užtikrinti mokiniui reikalingą ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikimą pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, kartu pateikiant ir mokinio pavėžėjimo sąlygas. Tėvams (globėjams, rūpintojams) nesutikus su mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikiamą priima savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.“ Tikime, kad visi siekiame kuo sklandesnio įtraukties principo įgyvendinimo visose Lietuvos ugdymo įstaigose, todėl esame pasirengę bendradarbiauti tobulinant aukščiau nurodytas Švietimo įstatymo nuostatas, kurios padėtų rasti visoms suinteresuotoms šalims (mokiniams  ir jų tėvams, mokytojams ir mokyklų vadovams bei savivaldybėms) geriausius sprendimus.	Iš dalies pritarti	Žr. Projekto 2 str. formuluotę, kuri  atspindi šį siūlymą, bet dar yra papildyta pagal LRV išvadą bei Žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriam Komitetas pritarė iš dalies.
5.	Lietuvos psichologų sąjunga 2024-02-19				LPS ATSAKYMAS DĖL PSICHOLOGŲ SĄJUNGOS ATSTOVO PASISAKYMŲ 2024-02-13 ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO KLAUSYMŲ METU 1. Ar išsakyta pozicija atspindi Lietuvos psichologų sąjungos poziciją ir etikos kodekso vertybes? LPS nario išsakyta pozicija neatspindi Lietuvos psichologų sąjungos pozicijos ir etikos kodekso vertybių. Manome, kad šiuo pasisakymu LPS narys pažeidžia pagarbos žmogaus teisei, orumui ir vertybėms principą, kuriuo teigiama, kad: • psichologas savo profesinėje veikloje gerbia pagrindines žmogaus teises, orumą ir vertybes. Jis dirba taip, kad jo profesinė veikla nebūtų naudojama žalai sukelti. • Psichologas pripažįsta individualius skirtumus ir kultūrinius ypatumus, tame tarpe ir tuos, kurie susiję su asmens funkcionavimo lygmeniu • Psichologo pareiga yra rūpintis pažeidžiamų asmenų ir grupių psichologine gerove 2. Ar galite paneigti atstovo komentarus dėl neapykantos kurstymo prieš vaikus su negalia, stigmos visuomenėje didinimo ir apskritai įtraukties koncepto neigimo? Lietuvos psichologų sąjunga remia ir palaiko JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos nuostatą, kad mūsų valstybėje turi būti užtikrintas lygiateisis įtraukusis pradinis, pagrindinis išsilavinimas, kad visi negalią ar specialiuosius ugdymo poreikius turintys vaikai mokytųsi bendrojo ugdymo sistemoje drauge su visais vaikais.Psichologai savo profesine veikla turi prisidėti prie negalios stigmos mažinimo, prie pagalbos švietimo bendruomenėms, susiduriančioms su iššūkiais, organizuojant visiems prieinamą įtraukųjį ugdymą organizavimo, turi skatinti ir įgyvendinti įvairas prevencines veiklas, skirtas rūpintis kiekvieno vaiko saugumu ir gerove mokykloje. Apgailestaujame, kad LPS nario pasisakymai, atspindintys ne visos profesinės bendruomenės, o asmeninę nuomonę, prisidėjo prie stigmos didinimo, vaikų su negalia vaizdavimo, kaip kenkiančių kitiems mokiniams ar sklandžiam ugdymo procesui. 3. Ar tokie psichologo pasisakymai prisideda prie teigiamo požiūrio formavimo į mokinius su negalia ir jų teisę mokytis kartu su bendraamžiais, bei atitinka bendrai žmonių su negalia žmogaus teises? Pripažįstame, kad tokie psichologo pasisakymai neatitinka žmonių su negalia žmogaus teisių ir formuoja neigiamą požiūrį į vaikų su negalia teisę mokytis kartu su bendraamžiais. Suprantame, kad šiai žalai atitaisyti reikės mūsų pastangų ir laiko bei esame pasiruošę viešai išsakyti Lietuvos psichologų sąjungos poziciją įtraukaus švietimo tema vykstančiuose posėdžiuose bei diskusijose.	Pritarti
6.1	Lietuvos savivaldybių asociacija 2024-02-22	(14)	(3)		Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3419 (Toliau – Projektas), teikia šias pastabas bei siūlymus: 1. Siūlome atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 3 dalies pakeitimo, nes Pedagoginės psichologinės tarnybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 patvirtintame Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo nuostatomis, tai daro ir dabar.	Pritarti	Komitetas pritarė LRV išvadai, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nekeičiama.
6.2	Lietuvos savivaldybių asociacija 2024-02-22	1 (28)	(6)		2. Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamą 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba.“	Iš dalies pritarti	Siūloma 28 str. 6 d. formuluotė atspindi šį siūlymą, bet dar yra papildyta.
6.3	Lietuvos savivaldybių asociacija 2024-02-22	2 (29)	(3^1)		3. Pakeisti Projekto 3 straipsniu papildomo 29 straipsnio nauja 3^1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3¹. Jei vaikui pedagoginės psichologinės tarnybos yra nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai ir mokykla negali užtikrinti tinkamo pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijų dėl ugdymo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos teikimo įgyvendinimo, mokyklos vadovas privalo apie tai informuoti savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą). Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ir mokyklos vadovas, turi tėvams (globėjams, rūpintojams) argumentuotai pasiūlyti ir vaikui parinkti kitą, arčiausiai jo deklaruotos gyvenamosios vietos mokyklą, kuri gali užtikrinti vaikui reikalingą ugdymo pritaikymą, kartu pateikiant ir vaiko pavėžėjimo sąlygas.  Tėvams (globėjams, rūpintojams) nesutikus su mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikiamą priima savivaldybės vaiko gerovės komisija. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ir mokyklos vadovas, numato veiksmus ir priemones, kad per nustatytą terminą mokykla, esanti vaiko deklaruotoje gyvenamoji vietovėje, užtikrintų tinkamą vaiko, kuriam nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, tolimesnį ugdymą.	Iš dalies pritarti	Siūloma 29 str. 3^1 d. formuluotė atspindi šį siūlymą, bet dar yra papildyta pritarus LRV išvadai ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriam Komitetas pritarė iš dalies.
7.1	NVO vaikams konfederacija 2024-02-27	1 (14)			NVO vaikams konfederacija (toliau – Konfederacija) yra skėtinė nevyriausybinė organizacija, kuri šiuo metu vienija Lietuvoje skirtingas nevyriausybines organizacijas (68, iš jų 4 iš jų skėtines, turinčias 135 padalinius), dirbančias vaiko gerovės srityje ir veikiančias visose apskrityse Lietuvoje. Konfederacija vykdo JT Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo stebėseną Lietuvoje ir plėtoja bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei padeda joms sistemiškai spręsti vaiko ir šeimos problemas įgyvendinant vaiko gerovės viešosios politikos įgyvendinimo priemones. NVO vaikams konfederacija susipažino ir apsvarstė Seimo narių 2023 m. gruodžio 14 d. registruotą pasiūlymą dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo projekto (toliau Projektas). Teikiame savo pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo straipsnių pakeitimų ir tikimės, kad Projekto nuostatos nestabdys įtraukiojo ugdymo reformos, o padės kurti įtraukiojo ugdymo sistemą visiems vaikams atsižvelgiant į jų individualių poreikių ugdymui įvairovę: 1. Dėl Projekto 1 straipsnio (14 straipsnio pakeitimo). Projekte numatoma, kad asmenims dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, PPT, atsižvelgusi į sutrikimų pobūdį, atskirais atvejais rekomenduoja ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Suprantame šią Projekto nuostatą, kaip pereinamąjį laikotarpį, bendrojo ugdymo mokykloms nepasirengus šių moksleivių ugdymui. Siūlome papildyti Projekte 14 straipsnio pakeitimo nuostatų dalį, kad PPT atsižvelgtų ne tik į sutrikimų pobūdį, bet ir individualius ugdymosi poreikius, nustatant reikalavimą, kad tokie asmenys būtų ugdomi kuo arčiau gyvenamosios vietos, t.y. toje pačioje savivaldybėje. Siūlome Projekte 14 straipsnio pakeitimo nuostatų dalį išdėstyti taip: ...„Pedagoginė psichologinė tarnyba asmenims dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsižvelgusi į sutrikimų pobūdį ir individualius ugdymosi poreikius, atskirais atvejais rekomenduoja ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kuo arčiau gyvenamosios vietos toje pačioje savivaldybėje“....	Iš dalies pritarti	Komitetas pritarė LRV išvadai, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nebekeičiama.
8.2	NVO vaikams konfederacija 2024-02-27	2 (29)			2. Dėl Projekto 3 straipsnio (29 straipsnio pakeitimo). Projekte numatyta, kad mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ir mokyklos vadovas turi imtis reikiamų priemonių, užtikrinti tinkamą vaiko, kuriam nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymą mokykloje, jei vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijai. Manome, kad jeigu šiuo laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalima, tai siūlome, kad būtų nustatytas terminas (pavyzdžiui, 3 ar 5 metai), per kurį mokykloje turėtų būti sukurtos tinkamos sąlygos tokio vaiko ugdymui bei nurodytos savivaldybių administracijos ir mokyklos vadovas atsakingais už tinkamų ugdymui sąlygų sudarymą. Manome, kad įstatyme nurodytas terminas ir atsakomybės nuostatos užtikrintų reikalingų tinkamoms ugdymo sąlygoms išteklių planavimą valstybės ir savivaldybių lygmeniu, bei vaikui, kuriam nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, reikalingą tinkamą ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikimą.	Iš dalies pritarti	Mokyklos mokinių sąrašus žino birželio mėnesį. Įgyvendinant projektą Nr. XIVP-3419(2) rugsėjo 1 d. mokykla jau turės būti pasirengusi priimti vaiką su spec. poreikiais arba jau turės būti priimtas sprendimas dėl kitos m-klos, kuri tokias sąlygas turi.
9.1	Lietuvos negalios organizacijų  forumas 2024-04-26	2 (29)	(3^1)		Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. NR. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-3419“ Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) 2024 m. vasario 5 d., (rašto Nr. 1242) teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 str. pakeitimo projekto (toliau – Pakeitimo projektas), kuriuose akcentavome, kad siūlomais pakeitimais nepakankamai atsižvelgiama į vaiko poreikius ir nesukuriama tinkama paslaugų bei reikiamos pagalbos teikimo sistema. Priešingai, teisės akto pakeitimais siekiama tik apriboti vaiko ir jo tėvų galimybę pasirinkti bendrojo lavinimo mokyklą. Esminiai projekto trūkumai buvo tai, kad jis prieštaravo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms bei nebuvo suderintas su asmenų su negalia organizacijomis. Dėkojame Švietimo, sporto ir mokslo ministerijai už žmonių su negalia organizacijų įtraukimą į tolimesnes diskusijas dėl Pakeitimo projekto. Teigiamai vertiname, kad į dalį teiktų pastabų ir pasiūlymų buvo atsižvelgta teikiant siūlymus. Vis dėlto, pateiktame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3419“ projekte (toliau – Nutarimo projektas) įžvelgiame rizikų. LNF išnagrinėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikiamą Vyriausybės Nutarimo projektą ir teikia siūlymus tobulinimui. Dėl Pakeitimo projekto 3 straipsnio, kuriuo siūloma papildyti Švietimo įstatymo 29 straipsnį 3^1dalimi Teigiamai vertiname, kad Švietimo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta prievolė priimti mokinį į mokyklą, siekiant išsamiai įvertinti galimybes tinkamai pritaikyti ugdymosi sąlygas. Taip pat pozityvus siūlymas atsisakyti nuostatos, kuri būtų leidusi mokiniui parinkti mokyklą prieš jo tėvų valią. Pritariame Nutarimo projektu teikiamam siūlymui įvesti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintą tinkamo sąlygų pritaikymo principą. Tinkamas sąlygų pritaikymas – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti asmenims su negalia galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves. Tinkamas sąlygų pritaikymas – teisinė sąvoka, kuri numato valstybės ex nunc pareigą, t.y., kad ji vykdytina nuo to momento, kai tų sąlygų reikia asmeniui konkrečioje situacijoje ir aplinkybėmis, kad jis ar ji galėtų naudotis savo teisėmis lygiai su kitais asmenimis. Vis dėlto, norint tinkamai įgyvendinti tinkamo sąlygų pritaikymo principą būtina apibrėžti šią sąvoką ir reglamentuoti poįstatyminiais teisės aktais. Šiuo metu tinkamo sąlygų pritaikymo sąvoka nėra apibrėžta nei Švietimo įstatyme, nei kituose įstatymuose. Sąvokos naudojimas jos neapibrėžus bei neaprašius šio principo taikymo išsamiau šiuo atveju būtų ypač rizikingas dėl nepakankamai plataus principo išmanymo švietimo bendruomenėje. Be to, neproporcingos ar nepagrįstos naštos principo taikymas nepatvirtinus tvarkos ir kriterijų, kuriais remiamasi ją nustatant, sudarytų sąlygas subjektyvumui ir piktnaudžiavimui. Įžvelgiame rizikų dėl fragmentiško tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo vien 29 straipsnyje, kuris reglamentuoja priėmimą, perėjimą ar perkėlimą į kitą mokyklą, ir tik per neproporcingos ar nepagrįstos naštos aspektą. Neproporcingos ar nepagrįstos naštos principas nurodo išimtį ir ribą, iki kurios taikomas tinkamas sąlygų pritaikymas. Neapibrėžus ir nepaaiškinus nuoseklaus tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose, lieka rizika, kad jis bus taikomas fragmentiškai, vien tik neproporcingos ar nepagrįstos naštos aspektu, kaip pretekstas atsisakyti ugdyti vaiką dėl jo negalios. Todėl būtina vadovautis tinkamų sąlygų pritaikymo principu nuosekliai, įstatymo straipsniuose, susijusiuose su ugdymo pritaikymu. Be to, dabar siūlomoje formuluotėje numatomas baigtinumo principas, kad dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos mokykloje „neįmanoma“ priimtam mokytis mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo mokytis. Tačiau tinkamo sąlygų pritaikymo principas yra nuolatinis procesas, vykstantis dialogo būdu. Tinkamas sąlygų pritaikymas apima esamos infrastruktūros ir informacijos pritaikymą, veiklos pertvarkymą, ugdymo programų, mokymosi medžiagos ir mokymo strategijų pritaikymą, pagalbos teikimą neužkraunant neproporcingos ar nepagrįstos naštos. Siekdamas tinkamai pritaikyti sąlygas, pareigos vykdytojas turi pradėti dialogą su pačiu asmeniu su negalia, o kai kuriais atvejais – ir (arba) jo (jos) tėvais (globėjais). Jei vienos priemonės, kurių reikia tinkamam sąlygų pritaikymui, gali sukelti neproporcingą ar nepagrįstą naštą, pareigos vykdytojas turi pasiūlyti alternatyvią priemonę, kuri tokios naštos nesukeltų, bet padėtų pasiekti tikslą. Todėl tikslinga numatyti galimybę parengti planą, nustatant terminą, per kurį mokykla galėtų pasirengti priimti mokinį ir (ar) kitus mokinius ateityje. Taip pat siūlome 29 straipsnį 3^1dalies formuluotėje įtvirtinti, kad siūlomos bent dvi arčiausiai gyvenamosios vietos esančios bendrojo ugdymo mokyklos. Siūlome šiuos keitimus: „3¹. Jei dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos mokykloje neįmanoma nepavyksta priimtam mokytis mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo mokytis, mokyklos vadovas kreipiasi su motyvuotu prašymu į savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė), savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) (valstybinės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė), savininką (dalyvių susirinkimą) (kitų mokyklų) dėl siūlymo mokiniui mokytis kitoje mokykloje ir (ar) tinkamo sąlygų pritaikymo. Savivaldybės vykdomoji institucija, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas, savininkas (dalyvių susirinkimas), pritarus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams), sudaro priemonių planą ugdymo sąlygoms tinkamai pritaikyti ir (ar) iš ne mažiau kaip dviejų arčiausiai gyvenamosios vietos esančių bendrojo ugdymo mokyklų gali siūlyti pasirinkti mokyklą, kurioje užtikrinamas tinkamas sąlygų pritaikymas mokymuisi ir mokinio vežimas į mokyklą ir atgal. Neproporcingos ar nepagrįstos naštos įvertinimas vykdomas Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir kriterijais.“	Iš dalies pritarti	Projektas Nr. XIVP-3419(2) papildytas nuostata dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.  Komitetas pritarė LRV išvadai ir nesiūlo 14 str. 3 d. keisti. Tinkamos sąlygos visose mokyklose turi būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsnyje, įvertinant, kad būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas turėtų būti tokie, kurių reikia konkrečiam mokiniui, kad būtent jam būtų užtikrinta galimybė mokykloje ugdytis lygiai su kitais mokiniais, ir dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta mokyklai ir jos steigėjui. Jeigu siūlomi pakeitimai būtų priimti ir įsigaliotų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., iki nurodytos datos turėtų būti patvirtinti atitinkami poįstatyminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis mokykloje būtų atliekamas neproporcingos bei nepagrįstos naštos vertinimas, o taip pat paskirta švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, su kuria turėtų būti derinamas siūlymas rinktis kitą mokyklą. Žr. Projekto 2 str.
9.2	Lietuvos negalios organizacijų  forumas 2024-04-26	1 (28)	(6)		Dėl Pakeitimo projekto 2 straipsnio, kuriuo siūloma papildyti Švietimo įstatymo 28 str. 6 dalį Teigiamai vertiname siūlymą nustatyti, kad mokyklose mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų ne daugiau nei penktadalis, t. y. 20 proc., tokiu būdu valdant riziką, kad mokyklos, kurios nuosekliai ir kokybiškai vykdo įtraukųjį ugdymą ir priima visus vaikus su negalia, nepatirtų neproporcingo krūvio. Vis dėlto, kyla rizika, kad mokyklos mokinius su specialiaisiais ugdymosi poreikiais nukreips į atskiras klases ir padalinius, kur iš esmės bus įgyvendinamas segreguotas ugdymas. Todėl siūlytume papildyti siūlomą formuluotę nurodant ugdymą bendrojo ugdymo klasėse^[1]. Taip pat siūlome numatyti ir mažiausią specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų dalį mokykloje, siekiant skatinti tolygų mokinių pasiskirstymą ir nuoseklų visų mokyklų įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo stiprinimą. Siūlome papildyti formuluotę: „6. Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, atsižvelgiant į ugdymosi poreikių įvairovę  užtikrinantį lygias galimybes kiekvienam  mokytis drauge su bendraamžiais, teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Savivaldybė užtikrina sistemingą ir nuoseklią įtraukties principo įgyvendinimo plėtrą mokyklose. Mokyklose, išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie mokosi įtraukiai bendrojo ugdymo klasėse, gali būti ne daugiau kaip penktadalis ir ne mažiau nei dešimtadalis nuo visų mokykloje besimokančių mokinių, išskyrus tuos atvejus, kai visų mokinių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba”.	Iš dalies pritarti	Pritarta dėl maksimalaus vaikų su spec. poreikiais skaičiau m-kloje. Prašymui numatyti ir mažiausią vaikų, su spec. poreikiais, skaičių gali sukelti kitų rizikų, siekiant dirbtinai pritraukti mokinius, neatsižvelgiant į jų reikmės, mokymosi lūkesčius. Yra rizika rastis diferencijavimui pagal ugdymosi poreikių lygį ir kitais aspektais, siekiant įgyvendinti šį reikalavimą. Žr. Projekto 1 str.
9.3	Lietuvos negalios organizacijų  forumas 2024-04-26	(14)	(3)		Dėl Pakeitimo projekto 1 straipsnio, kuriuo siūloma keisti Švietimo įstatymo 14 str. 3 dalį Teigiamai vertiname, kad atsižvelgta atsisakyti 14 str. pakeitimo, kuriuo buvo siūloma nustatyti, kad pedagoginės psichologinės tarnybos asmenims, kurie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, atskirais atvejais rekomenduotų ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Atsižvelgiant į įvardintas rizikas dėl fragmentiško tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo 29 straipsnyje, siūlome 14 straipsnyje įtraukti formuluotės korekciją, kuri nurodytų tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymą. Siūlome papildyti formuluotę: „3. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo sąlygų pritaikymą. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, tinkamas ugdymo sąlygų pritaikymas ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“	Iš dalies pritarti	Komitetas pritarė LRV išvadai, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nekeičiama. Pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją tinkamas sąlygų pritaikymas  – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves. Įstatymo lygmeniu iš esmės šios sąlygos yra apibrėžtas galiojančioje Švietimo įstatymo 34 str. 3 d., t. y. pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais. Kiekvieno vaiko atveju, sąlygos turi būti įvertinamos per jo reikmes, atliekant individualų ugdymosi poreikių vertinimą pagal Švietimo įstatymo 14 str.3 d.  ministro nustatyta tvarką. Galiojančio Švietimo įstatymo 14 str. 1 d. yra sakoma, kad „<...>Mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas ir švietimo pagalbos teikimas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka“. Šiuo metu ŠMSM peržiūrinėjama ši tvarka, atnaujinama - joje bus apibrėžtas tinkamas sąlygų pritaikymas ir vertinimo kriterijai neproporcingai ir nepagrįstai naštai.
9.4	Lietuvos negalios organizacijų  forumas 2024-04-26				Siūlymai tolimesniam reglamentavimui Siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui atsižvelgti į tai, kad tinkamo sąlygų pritaikymo sąvoka nėra apibrėžta įstatymuose. Siūlome pabrėžti tai Nutarimo projekte. Taip pat Siūlome inicijuoti tinkamo sąlygų pritaikymo sąvokos apibrėžimą siekiant tinkamai perkelti JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir užtikrinant, kad teisėje nebūtų naudojamos įstatymuose neapibrėžtos sąvokos. Siūlome inicijuoti šios sąvokos apibrėžimą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme siekiant formuoti vieningą šio principo taikymą skirtingose srityse.	Iš dalies pritarti	Pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją tinkamas sąlygų pritaikymas  – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves. Įstatymo lygmeniu iš esmės šios sąlygos yra apibrėžtas galiojančioje ŠĮ 34 str. 3 d., t. y. pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais.
9.5	Lietuvos negalios organizacijų  forumas 2024-04-26				Siūlome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tinkamų sąlygų pritaikymą bei neproporcingos ar nepagrįstos naštos principo išaiškinimą numatyti atskiru ministro potvarkiu, tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui ir netinkamam termino interpretavimui, kuomet mokykloms paliekama per didelė diskrecija atsisakyti priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais.	Iš dalies pritarti	Kadangi iš esmės tinkamos sąlygos yra apibrėžtos galiojančioje Švietimo įstatymo 34 str. 3 d. nuostatoje, o neproporcinga ir nepagrįsta našta  gali rastis tik konkrečiai mokiniui pritaikant mokyklos aplinką, teikiant pagalbą ir paslaugas ugdymo procese, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, mokinį. Nepaliekant tik mokyklai ir jos steigėjui diskrecijos nuspręsti, ar pritaikymo našta netaps neproporcinga, siūloma projekte įtraukti nepriklausomą ir nesuinteresuotą šalį – nacionalinio lygio instituciją, kurios pritarimo reikės siūlant vaikui kitą mokyklą, kad dėl nepakeliamos naštos nesiektų mokyklos steigėjas pritaikyti mokyklą. Taip pat Švietimo įstatymo 14 str. 1 d. yra sakoma, kad „mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas ir švietimo pagalbos teikimas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka“. Šioje tvarkoje bus apibrėžti vertinimo kriterijai neproporcingai ir nepagrįstai naštai.
10.1	Lietuvos negalios organizacijų  forumas 2024-05-17	2 (29)	(3^1)		Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. NR. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-3419 “ (Reg. Nr. 24-6374(2)) Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) 2024 m. vasario 5 d., (rašto Nr. 1242) teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 str. pakeitimo projekto (toliau – Pakeitimo projektas), taip pat LNF 2024 m. balandžio 26 d. teikė siūlymus (Nr. 1251) Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3419“ projektui (Reg. Nr. 24-6374, 2024-04-12). LNF išnagrinėjo Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3419“ projektą (Reg. Nr. 24-6374(2), 2024-05-10) ir teikia siūlymus jo tobulinimui. Dėl Pakeitimo projekto 3 straipsnio, kuriuo siūloma papildyti Švietimo įstatymo 29 straipsnį 3^1dalimi Pritariame papildytai formuluotei dėl visų įmanomų priemonių, skirtų pritaikyti ugdymo(si) sąlygas mokiniui, išnaudojimo ir dėl to, kad neproporcinga ar nepagrįsta našta įvertinama „pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką“. Vis dėlto, nepritariame „didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių“ turinčių vaikų įvardinimui įstatyme. Šie vaikai susiduria su didesne rizika būti diskriminuojami. Tokia nuostata išskirtų šią mokinių grupę, prisidėtų prie didesnės jų stigmatizacijos ir sumažintų paskatas mokykloms įdėti visas pastangas tinkamai pritaikyti ugdymosi sąlygas, jei mokiniui būtų nustatyti dideli ar labai dideli ugdymosi poreikiai. Todėl skatiname neišskirti mokinio ugdymosi poreikių lygio, bet užtikrinti, kad kiekvienas toks atvejis būtų vertinamas individualiai ir būtų veiksmingai pasitelkiamos visos įmanomos priemonės siekiant tinkamai pritaikyti ugdymosi sąlygas kiekvienam mokiniui. Taip pat siūlome 29 d. straipsnyje įtvirtinti, kad siūlomos bent dvi arčiausiai gyvenamosios vietos esančios bendrojo ugdymo mokyklos. Siūlome šias korekcijas: “3^1. Jei išnaudojus visas įmanomas pagalbos vaikui priemones, skirtas pritaikyti ugdymo(si) sąlygas mokiniui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykla negali patenkinti visų jo poreikių ir pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką įvertinama, kad dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos mokykloje neįmanoma priimtam mokytis mokiniui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo mokytis, mokyklos vadovas kreipiasi su motyvuotu prašymu į savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė), savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) (valstybinės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos  ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė),  savininką (dalyvių susirinkimą) (kitų mokyklų) dėl siūlymo mokiniui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis kitoje mokykloje ir (ar) tinkamo sąlygų pritaikymo. Savivaldybės vykdomoji institucija, (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas, ) (valstybinės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos  ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė),  savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), pritarus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, mokinio, turinčio didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvams (globėjams, rūpintojams), iš ne mažiau kaip dviejų arčiausiai gyvenamosios vietos esančių bendrojo ugdymo mokyklų gali siūlyti pasirinkti mokyklą, kurioje užtikrinamas tinkamas sąlygų pritaikymas mokymuisi ir mokinio vežimas į mokyklą ir atgal.”	Pritarti	Žr. Projekto 2 str.
10.2	Lietuvos negalios organizacijų  forumas 2024-05-17	(14)	(3)		Dėl Pakeitimo projekto 1 straipsnio, kuriuo siūloma keisti Švietimo įstatymo 14 str. 3 dalį Teigiamai vertiname, kad atsisakyta 14 str. pakeitimo, kuriuo buvo siūloma nustatyti, kad pedagoginės psichologinės tarnybos asmenims, kurie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, atskirais atvejais rekomenduotų ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Vis dėlto, nebuvo atsižvelgta į LNF siūlymą pakoreguoti straipsnyje naudojamas sąvokas, susiejant jas su tinkamo sąlygų pritaikymo principu, kuris įvedamas 29 straipsnyje. Norint tinkamai įgyvendinti tinkamo sąlygų pritaikymo principą būtina jį naudoti nuosekliai. Šiuo metu tinkamo sąlygų pritaikymo sąvoka nėra apibrėžta nei Švietimo įstatyme, nei kituose įstatymuose. Sąvokos naudojimas jos neapibrėžus bei neaprašius šio principo taikymo išsamiau šiuo atveju būtų ypač rizikingas dėl nepakankamai plataus principo išmanymo švietimo bendruomenėje. Taip pat įžvelgiame rizikų dėl fragmentiško tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo vien 29 straipsnyje, kuris reglamentuoja priėmimą, perėjimą ar perkėlimą į kitą mokyklą, ir tik per neproporcingos ar nepagrįstos naštos aspektą. Neapibrėžus tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymo ugdymo pritaikymo procese, lieka rizika, kad jis bus taikomas fragmentiškai – vien tik neproporcingos ar nepagrįstos naštos aspektu – kaip pretekstas atsisakyti ugdyti vaiką dėl jo negalios. Todėl šių sąvokų įtraukimas 14 straipsnyje, kuris nustato mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ugdymą, švietimo pagalbos skyrimą ir teikimą, sudarytų sąlygas nuoseklesniam ir veiksmingesniam tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymui ir užkirstų kelią neproporcingos ar nepagrįstos naštos principo taikymo fragmentiškumui. Siūlome šias 14 str. 3 d. korekcijas: „3. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo sąlygų pritaikymą. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, tinkamas ugdymo sąlygų pritaikymas ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“	Iš dalies pritarti	Komitetas pritarė LRV išvadai, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nekeičiama. Pažymėtina, kad iš esmės, kaip valstybėje suprantamos tinkamos sąlygos yra apibrėžta galiojančioje Švietimo įstatyme 34 str. 3 d. nuostatoje. Asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis pagal Švietimo įstatymo 14 str. 1 d. yra padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias, vertinami ugdymosi poreikiai, siekiant nustatyti pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, t. y. tinkamas sąlygas, kurios sudarytų prielaidas mokiniui ugdytis ir neiškristi iš švietimo. Susiaurinti ugdymo pritaikymą iki ugdymo  sąlygų iš esmės reikštų ignoruoti ugdymo turinio pritaikymo reikmę, atsisakyti prievolės ne tik jį kurti ir sistemingai atnaujinti atsižvelgiant į atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo ir studijų tikslus, besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes, taip pat mokinių ir studentų turimą patirtį, bet ir ignoruoti ugdymosi poreikius ir interesus, kaip nustato ŠĮ 4 str.
10.3	Lietuvos negalios organizacijų  forumas 2024-05-17				Taip pat pakartojame LNF siūlymus tolesniam reglamentavimui: Siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui atsižvelgti į tai, kad tinkamo sąlygų pritaikymo sąvoka nėra apibrėžta įstatymuose. Siūlome pabrėžti tai Nutarimo projekte. Taip pat Siūlome inicijuoti tinkamo sąlygų pritaikymo sąvokos apibrėžimą siekiant tinkamai perkelti JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir užtikrinant, kad teisėje nebūtų naudojamos įstatymuose neapibrėžtos sąvokos. Siūlome inicijuoti šios sąvokos apibrėžimą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme siekiant formuoti vieningą šio principo taikymą skirtingose srityse.	Iš dalies pritarti	Pažymėtina, kad iš esmės, kaip valstybėje suprantamos tinkamos sąlygos yra apibrėžta galiojančioje Švietimo įstatymo 34 str. 3 d. nuostatoje. Konkretaus ugdymo turinio kūrimas jį pritaikant prie ugdymosi poreikių yra nustatytas Švietimo įstatymo 4 str. 2 d. Todėl netikslinga kartoti teisės akto straipsnio, jo dalies ar punkto tekstą kituose straipsniuose, jų dalyse ar punktuose.
10.4	Lietuvos negalios organizacijų  forumas 2024-05-17				Siūlome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tinkamų sąlygų pritaikymą bei neproporcingos ar nepagrįstos naštos principo išaiškinimą numatyti atskiru ministro potvarkiu, tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui ir netinkamam termino interpretavimui, kuomet mokykloms paliekama per didelė diskrecija atsisakyti priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais.	Iš dalies pritarti	Svarbiausi principai nustatyti Švietimo įstatymo 14 str. 1 d. nurodytoje Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo  organizavimo tvarkoje, kurioje bus apibrėžti vertinimo kriterijai neproporcingai ir nepagrįstai naštai. Švietimo įstatymo jau nustatyta, kad mokyklos privalo padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias (pagal 14 str. 1 d.) ir užtikrinti švietimo prieinamumą Švietimo įstatymo 34 str. 3 d. nustatytais aspektais. Siūlomame įstatymo pakeitimo įstatyme siūloma nepalikti  sprendimus priimti savivaldybės arba kito mokyklos steigėjo lygmeniu ir įtraukti nacionalinio lygmens institucijų, kad būtų užtikrintas sprendimų nešališkumas, skaidrumas, laikantis geriausių vaiko interesų, užtikrinamas tinkamas sąlygų pritaikymas mokymuisi ir mokinio vežimas į mokyklą ir atgal.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Vytauto Didžiojo universitetas 2024-01-25				Seimo narių grupė pateikė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pakeisti 2020 metais LR Seimo priimtas ir 2024 metais įsigaliosiančias LR Švietimo įstatymo pataisas ir apriboti tėvų, auginančių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, laisvę ir teisę pasirinkti ugdymo įstaigą. 2020 metais LR Seimo patvirtintos LR Švietimo įstatymo pataisos panaikino 29 straipsnio 10 punkte įtvirtintą diskriminacinę nuostatą, leidžiančią mokyklai nepriimti mokinio, kuriam reikalinga švietimo pagalba, jeigu mokykla negali jos suteikti ir įpareigojo bendrojo ugdymo mokyklas nuo 2024 metų priimti visus vaikus, nepaisant turimų poreikių, ir užtikrinti jiems būtiną pagalbą. Seimo narių grupės siūlomi pakeitimai (29 straipsnio pakeitimas – papildymas nauja 3 dalimi): 1. Yra orientuoti į ugdymo įstaigų galimybes bei poreikius, bet ne į vaiko individualių ugdymosi poreikių tenkinimo ir ugdymo kokybę; 2. Stabdo mokyklų pažangą, kuria būtų kuriama įtrauki ugdymo kultūra ir praktika, orientuota į kiekvieno vaiko kokybišką ugdymą be atskirties; 3. Pratęsia diskriminacines praktikas, kuomet mokyklų teisės (nepriimti vaiko) yra aukščiau už vaiko teises mokytis kartu su bendraamžiais ir gauti reikalingą pagalbą; 4. Uždaro būsimas gyvenimo galimybes visuomenėje negalią turintiems vaikams, juos pasmerkia esamai ir būsimai socialinei atskirčiai. Be to, siūlomi pakeitimai: 5. Stabdo šalies demokratinius procesus ir pasiektą pažangą žmogaus teisių užtikrinimo ir įtraukiojo ugdymo srityse, iš esmės apriboja didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų teisę mokytis įtraukiojo ugdymo sąlygomis; 6. Pažeidžia nediskriminavimo, socialinio teisingumo, lygių galimybių, įtraukties, prieinamumo bei ugdymosi vaikui artimiausioje aplinkoje principus, kuriuos įgyvendinti Lietuvos valstybė įsipareigojo 2010 metais ratifikuodama Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, o tuo pačiu ir jos 24-o straipsnio dėl įtraukiojo švietimo įgyvendinimą, kuris išaiškintas Konvencijos komiteto bendroje pastaboje Nr. 4 (2016) dėl teisės į įtraukųjį švietimą bei to paties komiteto rekomendacijose Lietuvai 2016 metais); 7. Prieštarauja Europos Komisijos strategijai dėl žmonių su negalia teisių 2021-3030, UNESCO Švietimo 2030 darbotvarkei bei Jungtinių tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės 4-am tikslui iki 2030 metų ir kt. 8. Prieštarauja Jungtinių Tautų Vaiko teisių ir Neįgaliųjų teisių komitetų bendram pareiškimui dėl vaiko su negalia teisės į įtraukųjį ugdymą (2022, 9 par.) Ne vaikai ir jų tėvai, bet mokyklos ir jų steigėjai privalo prisiimti atsakomybę ir pareigą mokyti visus vaikus be atskirties, juolab, kad pokyčiams pasiruošti buvo ketveri metai. Prašome stabdyti iniciatyvas, ribojančias demokratiją, vaikų, turinčių negalią ar didelius ir labai didelius ugdymosi poreikius, teises, įtraukųjį ugdymą, ir netvirtinti siūlomų pakeitimų.	Pritarti	Projektu Nr. XIVP-3419(2) siūlomi pakeitimai atliepia šio siūlymo pastabas dėl vaiko individualių ugdymosi poreikių tenkinimo ir ugdymo kokybę, mokyklų pažangos, kuriant įtraukią ugdymo kultūrą ir praktiką (mokykla negalės atsisakyti priimti vaiko, neturėdama jo ugdymui tinkamų sąlygų), socialinės integracijos, užtikrina didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų teisę mokytis įtraukiojo ugdymo sąlygomis, nebelieka nuostatų, kurios gali būti traktuojamos kaip diskriminacinės. Žr. Projekto 2 str.
2.1	Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2024-02-16				Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3419 (toliau – Įstatymo projektas), teikia žemiau išdėstytas pastabas ir siūlymus jo tobulinimui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę mokytis, siekdamas visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus bei juos nuolat tobulinti. Tiek valstybė (jos institucijos), tiek tėvai turi pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos realios galimybės ir sąlygos įgyti privalomą išsilavinimą bei užtikrinti vaiko teisės į mokslą įgyvendinimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, sprendžiant vaikų, ypač turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo mokykloje klausimus, svarbus pačios švietimo įstaigos pasirengimas bei sugebėjimas spręsti problemas konstruktyviai, taip pat gebėjimas rasti tokius sprendimus, kurie tenkintų ir leistų suderinti tiek vaiko su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais, tiek visų kitų klasėje besimokančių vaikų reikmes. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas Bendrajame komentare „Dėl vaikų su negalia teisių“ pažymi, kad vaikai su negalia vis dar patiria rimtų sunkumų ir susiduria su kliūtimis visapusiškai pasinaudoti Konvencijoje įtvirtintomis teisėmis. Komitetas pabrėžia, kad kliūtis nėra pati negalia, o labiau socialinių, kultūrinių požiūrių ir fizinių kliūčių, su kuriomis vaikai su negali susiduria kasdieniame gyvenime, derinys. Taigi strategija jų teisėms skatinti yra imtis būtinų veiksmų, siekiant pašalinti šias kliūtis. Visgi pripažintina, kad praktikoje susiduriama su iššūkiais, kai kyla poreikis užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų teisę į mokslą, ypač, kai jiems nustatomi dideli ir labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Pripažindamas sudėtingų situacijų egzistavimą praktikoje, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, kad demokratinėje visuomenėje teisė į mokslą yra būtina žmogaus teisių plėtrai ir atlieka esminį vaidmenį (žr. Velyo Velev, p. 33), ir kad švietimas yra viena iš svarbiausių viešųjų paslaugų šiuolaikinėje valstybėje. Tačiau Teismas taip pat pripažįsta, kad švietimui organizuoti reikalingos kompleksinės priemonės, kurios yra brangios, o tuo tarpu ištekliai, kuriuos institucijos gali tam skirti, yra neišvengiamai riboti. Taip pat tiesa, kad spręsdama, kaip užtikrinti teisę į mokslą, valstybė turi rasti pusiausvyrą tarp, viena vertus, jos jurisdikcijai priklausančių asmenų švietimo poreikių ir, kita vertus, ribotų galimybių juos patenkinti. Tačiau Teismas negali nepastebėti fakto, kad, skirtingai nei kai kurios kitos viešosios paslaugos, švietimas yra teisė, kuriai taikoma tiesioginė Konvencijos apsauga. Prioritetinės (geriausių interesų) vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalies, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatose. Minėtos teisės aktų normos nustato principą – visur ir visada, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į jo geriausius interesus. Minėto principo turi laikytis tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Geriausių vaiko interesų užtikrinimo principas reikalauja, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko geriausių interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Be vaiko interesų, gali būti ir kitų panašių arba priešingų interesų, susijusių su žmogaus teisėmis (pavyzdžiui, tarp atskirų vaikų grupių, tarp vaikų ir suaugusiųjų), tačiau į vaiko interesus būtina atsižvelgti nuolat. Svarstydami galinčius ženkliai paveikti vaiką ar vaikus sprendimus, atlikdami atitinkamus veiksmus, atsakingi asmenys (vaiko įstatyminiai atstovai, įstaigos ir kt.) visada turi išanalizuoti savo veiksmų pasekmes ir jas įvertinti, nustatyti kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje bei imtis priemonių, kad būtų išvengta bet kokios neigiamos žalos vaikui. Praktikoje galimos situacijos, kai dėl įvairių priežasčių artimiausia mokykla negali ir (ar) neturi realių galimybių užtikrinti vaikui, turinčiam didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių, kokybiško ugdymo, užtikrinančio jo individualius ugdymo(si) poreikius.  Pažymėtina, kad vaiko teisės į mokslą realizavimas yra nenutrūkstamas procesas, reikalaujantis vaiką ugdyti „čia ir dabar“, t. y. vaikas negali laukti, jog pvz., logopedo, specialiojo pedagogo ir kito specialisto pagalba bus teikiama „radus“ specialistą ir pan. Tam tikros paskirtos ir rekomenduotos pagalbos neteikimas tiesiogiai koreliuoja su viso ugdymo proceso organizavimu ir jo kokybės užtikrinimu. Darant prielaidą, jog tarp vaiko įstatyminių atstovų, mokyklos (mokyklos bendruomenės), mokyklos steigėjo gali būti nesutarimas dėl vaiko, turinčio didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, teisės į mokslą realizavimo (priėmimo į mokyklą, švietimo pagalbos teikimo ir kt.), manytina, kad sprendimai turi būti priimami bendru sutarimu, atsižvelgiant į išskirtinai vaiko teisėtus interesus. Šiuo atveju, manytina, svarbu įvertinti, atsižvelgti ir derinti visos mokyklos (klasės) bendruomenės interesus mokytis bei gauti kokybišką ugdymą. Turint omenyje minėtą vaiko geriausių interesų principą, manytina, kad nenumatytais ir (ar) nesureguliuotais teisės aktuose atvejais turi būti imamasi veiksmų, užtikrinančių vaiko gerovę. Šiuo atveju pritartina, jog tikslinga nustatyti teisinį reglamentavimą, sprendžiant išskirtines situacijas.	Pritarti	Žr. Projekto 2 str.
2.2	Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2024-02-16	(14)	(3)		1. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo papildoma Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis Išsakytinos abejonės dėl Projektu numatomo Švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pakeitimo, kad „pedagoginė psichologinė tarnyba asmenims dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsižvelgusi į sutrikimų pobūdį, atskirais atvejais rekomenduoja ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“. Pažymėtina, kad pagal Savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos pavyzdinius nuostatus, patvirtintus švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. ISAK-1880, pedagoginė psichologinė tarnyba (toliau – PPT), atlikdama savo funkcijas, siūlo ugdymo formą, būdus ir metodus, prireikus rekomenduoja teikti specialiąją pedagoginę, psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pagalbą, rekomenduoja vaikui mokyklą ir kt. Manytina, kad PPT vertindama bei skirdama specialųjį ugdymą vaikui geriausiai žino jo individualius poreikius, tačiau, esant konfliktinei situacijai ir išvengiant galimo šališkumo, svarstytina, jog tokias rekomendacijas dėl vaiko ugdymo PPT teiktų, pvz. atsižvelgiant į Lietuvos įtraukties švietime centro, Nacionalinės švietimo agentūros rekomendaciją. Siekiant, kad nebūtų sudaromos sąlygos galimam piktnaudžiavimui ir išimtis netaptų taisykle, siūlytina, jog vietoje žodžio „atskirais“ siūlytina „išskirtiniais“. Siūlytina tobulinti formuluotę, keičiant sąvoką iš „sutrikimų pobūdį“ į „individualius vaiko poreikius“. Pažymėtina, jog, remiantis Švietimo įstatymo 47 straipsniu, nustatančiu tėvų (globėjų, rūpintojų) teises ir pareigas, tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo bendradarbiauti su <...> specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas tėvai privalėtų vykdyti, netekdami įstatyme numatytos teisės parinkti vaikui ugdymo įstaigą. Sutinkant su tuo, kad PPT yra geriausiai vaiko individualius poreikius galinti nustatyti institucija, siūlytina svarstyti suteikti galimybę šiai institucijai vertinimo išvadoje pateikti detalesnius siūlymus dėl geriausiai vaiko poreikius atitinkančio ugdymo pobūdžio (ugdymas mažoje klasėje, specialiųjų ugdymosi priemonių taikymas), šias funkcijas išdėstant PPT nuostatuose, tvirtinamuose švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.	Iš dalies pritari	Komitetas pritarė LRV išvadai, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nekeičiama.
2.3	Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2024-02-16	1 (28)	(6)		2. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo papildoma 28 straipsnio 6 dalis Išsakytina nuomonė, jog siūloma nuostata yra perteklinė. Keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 6 dalies pirmame sakinyje kalbama apie bendrą savivaldybės kuriamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą. Iš esmės visi numatytų programų teikėjai turi vadovautis švietimo sistemos principais, numatytais Švietimo įstatymo 5 straipsnyje, kaip lygios galimybės ir įtrauktis. Savivaldybių kuriamas tinklas apima visas ugdymo įstaigas. Visa švietimo sistema visais lygmenimis turi būti įtrauki, todėl nėra tikslinga išskirti atskiros nuostatos apie mokyklų tinklą. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais būtų įvertinama, ar savivaldybė užtikrina „pakankamą“ tokių mokyklų tinklą. Siūlytina svarstyti atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsniu numatomo reglamentavimo kaip perteklinio arba sujungti keičiamo 28 straipsnio 6 dalies pirmą ir antrą sakinį, numatant savivaldybės pareigą turėti mokyklų įvairiais lygmenimis tinklą, sukuriantį lygias galimybes kiekvienam mokytis drauge su bendraamžiais, pan.	Iš dalies pritarti	Siūlymo esmei pritariant formuluotė papildyta ir pagal kitus siūlymus. Žr. Projekto 1 str.
2.3	Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2024-02-16	2 (29)	(3^1)		3. Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriuo papildomas 29 straipsnis 3^1dalimi Vaiko teisių apsaugos kontrolierės manymu, numatomas teisinis reglamentavimas turėtų būti tobulintinas. Išlieka rizika, jog, nustačius tokį reguliavimą, vaikai būtų privalomai nukreipiami į konkrečias ugdymo įstaigas, kurios turėtų neproporcingai daug mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Tuo tarpu kitos mokyklos neturėtų intereso siekti pritaikyti aplinką ir užtikrinti švietimo pagalbą. Sutiktina su siūlomo reglamentavimo nuostatomis, kad mokyklai informavus mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, ši privalo imtis priemonių užtikrinti didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko ugdymą. Tai bendrieji steigėjo ir ugdymo įstaigos įsipareigojimai užtikrinant vaiko ugdymo kokybę. Siūlytina visgi svarstyti atsisakyti sąlyginės nuostatos, numatančios mokyklos steigėjo ir mokyklos vadovo pareigas imtis priemonių tik tuo atveju, „jei vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijai”. Pažymėtina, kad galimi atvejai, jog vaikas buvo priimtas į ugdymo įstaigą ne pagal gyvenamąją vietą (esant laisvų vietų) arba vaiko gyvenamoji vieta jam besimokant toje ugdymo įstaigoje pasikeitė, arba netgi, vaikas buvo priimtas į šią mokyklą, nes jo gyvenamąją vietą aptarnaujančioje mokykloje nebuvo vietų. Manytina, jog ir tokiais atvejais mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga užtikrinti ugdymo kokybę turi išlikti. Išsakytinos abejonės dėl siūlomo mechanizmo, kuriuo sprendžiama dėl mokyklos vaikui pa(si)rinkimo, kuomet, mokyklai negalint užtikrinti reikiamo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos teikimo, tėvai praranda teisę spręsti dėl vaiko ugdymo įstaigos parinkimo. Taip pat kyla abejonių dėl pasirinkto subjekto, priimsiančio sprendimą dėl geriausios vaikui mokyklos, tinkamumo, įvertinant, kad mokyklos ir pedagoginės psichologinės tarnybos yra savivaldybės pavaldumo įstaigos ir konkrečiu atveju gali būti šališkos. Manytina, kad turėtų dalyvauti nepriklausoma institucija, kuria galėtų būti Lietuvos įtraukties švietime centras ar regioniniai specialiojo ugdymosi centrai. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, įvirtinanti pirmumo teisę būti priimtam į valstybės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą asmeniui, gyvenančiam mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Turint omenyje Projekto aiškinamąjį raštą, kur iš esmės teigiama, kad teritorinis principas gali trukdyti didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių turinčiam vaikui pasirinkti mokyklą, kuri atlieptų jo poreikius ir kt., galimai tikslinga svarstyti, jog tokiu atveju būtų sudaryta išimtis iš bendros taisyklės, nustatant, kad tokie vaikai gali pasirinkti mokyklą laisviau, t. y. netaikant teritorinio principo. Tokiu atveju turėtų išlikti teisės aktuose vaiko ir jo tėvų teisė pasirinkti mokyklą, atsižvelgiant į individualius poreikius, o ne įsakmus nurodymas, kurią mokyklą vaikas privalo pasirinkti. Siūlytina atsisakyti sąvokos „objektyvios priežastys“, keičiant į „neproporcingos ir nepagrįstos naštos“. Be minėto, siūlytina numatyti ir tai, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir mokyklos vadovas, priėmęs vaiką, turintį didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, į mokyklą, sudaro priemonių planą, į kurio sudarymą ir įgyvendinimą įtraukia vaiką, tėvus, mokyklą, pedagoginę psichologinę tarnybą ir (ar) specializuotus ugdymo centrus, numatant konkrečius šalių įsipareigojimus, priemones, lėšas ir terminus kliūtims pašalinti. Manytina, jog tik po priemonių plano sudarymo ir įgyvendinimo bei tėvų iniciatyva gali būti sprendžiamas neproporcingos ir nepagrįstos naštos nustatymo klausimas. Atvejai, kuomet sprendžiama, ar našta yra neproporcinga ar nepagrįsta, turi būti nagrinėjami įtraukiant nešališkas institucijas, besispecializuojančias atitinkamo sutrikimo srityje (Lietuvos įtraukties švietime centras, regioniniai specialiojo ugdymo centrai).	Iš dalies pritarti	Siūlymo esmei pritariant formuluotė papildyta ir pagal kitus siūlymus. Žr. Projekto 2 str.
2.4	Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2024-02-16				4. Atkreipiame dėmesį, jog Švietimo įstatymo 47 straipsnyje, nustatančiame tėvų (globėjų, rūpintojų) teises ir pareigas, numatyta jų teisė dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius <...>, tačiau tarp įstatyme įtvirtintų tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigų nėra nuostatos, įpareigojančios tėvus kreiptis dėl specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo į pedagoginę psichologinę tarnybą, vykdant mokyklos specialistų rekomendacijas.	Iš dalies pritarti	Įtvirtinimas būtų perteklinis, nes 47 str. 3d. iš esmės įtvirtina tėvams prievolę bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas. Todėl, jei mokykla rekomenduoja įvertinti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, kuriuos vertina tik PPT, o tėvai nesikreipia, t. y. nevykdoma mokyklos rekomendacija, dėl to yra pažeidžiama minėta įstatymo nuostata, jau nekalbant apie vaiko pažeistą teisę gauti reikmes atitinkantį ugdymą ir švietimo pagalbą.
2.5	Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2024-02-16				5. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas yra aktualus ir kartais įvairiausių iššūkių keliantis klausimas, kurio svarstymui reikalingos plačios diskusijos. Svarstant ir numatant teisinio reguliavimo pokyčius, privalu įvertinti visas galimas neigiamas pasekmes ir numatyti aiškų mechanizmą, kuris užkirstų kelią visoms prielaidoms pažeisti vaiko teises ir teisėtus interesus.	Pritarti	Komitetas, siekdamas gerai išdiskutuoti projektu siūlomus pakeitimus, organizavo  klausymus, kuriuose dalyvavo platus ratas suinteresuotų asmenų ir organizacijų, išvadų rengėjai taip pat organizavo pasiūlymų aptarimą su pasiūlymų teikėjais.
3.	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2024-02-19				Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) gavo Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raštą dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. I-1489 (toliau – Įstatymo projektas). Įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija), Lietuva įsipareigojo imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų vaikų su negalia visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą lygiai su kitais vaikais ir kad visuose veiksmuose, susijusiuose su negalią turinčiais vaikais, visų pirma būtų atsižvelgiama į vaiko interesus. Įgyvendinant asmenų su negalia teisę į mokslą, Lietuva įsipareigojo užtikrinti, kad asmenys su negalia turėtų galimybę įgyti visiems tinkamą, kokybišką ir nemokamą pradinį išsilavinimą ir įsigyti vidurinį išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis tose bendruomenėse, kur jie gyvena, taip pat, kad aplinkoje, kuri geriausiai skatina akademinį ir socialinį vystymąsi, būtų teikiamos veiksmingos individualizuotos paramos priemonės, suderinamos su visiškos integracijos tikslu. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyminė bazė orientuota į demokratinę, modernią, vaiko stiprybėmis ir gebėjimais grįstą ugdymosi perspektyvą, akcentuojant įtraukųjį ugdymą, tačiau Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai nesudarytų tinkamų, nediskriminuojančių ir individualius negalią turinčių vaikų poreikius atitinkančių sąlygų, o teisiškai įtvirtintų segreguotas klases ir grupes mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių (turintiems negalią), kas iš esmės prieštarauja įtraukiojo ugdymo koncepcijai. Siekis sudaryti švietimo įstaigų tinklą asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, neskatintų mokyklų užtikrinti vaikų su negalia visapusišką įtraukųjį ugdymą pagal jo gyvenamąją vietą, ir iškreiptų pačią įtraukiojo ugdymo koncepcijos esmę. Ministerijos nuomone, Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintų nediskriminavimo, lygiateisiškumo, visapusiško įsitraukimo ir bendradarbiavimo, individualizavimo ir prieinamumo bei kitų principų, taip pat neatitinka Konvencijos nuostatų. Siekiant kuo didesne apimtimi įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principą, siūlytina numatyti nebent išskirtinius atvejus, kai tik labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams tais atvejais, kai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priskirta mokykla dėl pagrįstų aplinkybių negali užtikrinti tinkamo ugdymo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos teikimo įgyvendinimo, būtų galima siūlyti kitą bendrosios paskirties (o ne specialiąją) mokyklą, kuri, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius,  geriausiai užtikrintų jo ugdymą, į sprendimo priėmimą dėl geriausiai vaiko poreikius užtikrinančios ugdymo įstaigos parinkimo įtraukiant vaiko atstovus. Taip pat pažymėtina, kad bet kokie priimami sprendimai dėl geriausio įtraukiojo ugdymo principo įgyvendinimo turi būti paremti statistine analize, įvertinus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičių, jų individualiuosius poreikius, pasiskirstymą pagal savivaldybes, mokyklų pasirengimo lygį ir pan.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerijos nuomone, Įstatymo projektas yra tobulintinas, pasitelkiant asmenų su negalia teisėms atstovaujančias nevyriausybines organizacijas, savivaldybes bei kitus socialinius partnerius, siekiant geriausiai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus bei rasti visoms suinteresuotoms pusėms priimtinus optimalius sprendimus.	Iš dalies pritarti	Žr. Projekto 1 str.
4.	Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2024-02-22				Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) išnagrinėjo Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija) 2024-01-19 raštą Nr. (1.4)S-37, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. I-1489, įregistruoto 2023 m. gruodžio 14 d. (toliau – Projektas), nuostatų atitikties 2006 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai (toliau – Konvencija) ir ministerijos prašoma pateikti išvadą dėl Projekto suderinimo su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais ir tarptautinio bendradarbiavimo tikslais, atsižvelgiant į Komisijos išvadas dėl atitikties Konvencijai. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto rengtuose klausymuose dėl Projekto nuotoliniu būdu 2024 m. vasario 13 d. išsakytas nuomones ir priimtus sprendimus, teikiame nuomonę dėl Projekto ir susijusią informaciją. Lietuvos Respublika, 2001 m. ratifikavusi 1996 m. Europos socialinę chartiją (pataisytą) (toliau – Chartija), be kita ko prisiėmė įsipareigojimą įgyvendinti Chartijos 15 straipsnį, kuriame įvardijami įsipareigojimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta neįgalių asmenų, nepaisant amžiaus ir negalios pobūdžio bei kilmės, teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime.  Atitinkamai, 2010 m. ratifikavusi Konvenciją, Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįgalumo. Abejones dėl Projekto nuostatų atitikties tarptautiniams įsipareigojimams, numatytiems Konvencijoje ir Chartijoje, URM atstovas išreiškė Pasitarime. Dėl Konvencijos aiškinimo ir įgyvendinimo aspektų Pasitarimo metu nuomonę išsakė ir  prof. Jonas Ruškus, dvi kadencijas buvęs JT Neįgaliųjų teisių komiteto nariu. URM siūlo atsižvelgti į Komisijos vertinimą dėl Projekto atitikties Konvencijai, taip pat į prof. J. Ruškaus Pasitarime išsakytą nuomonę, kad Projektas prieštarauja Konvencijos nuostatoms, ypač dėl neįgalių asmenų mokymosi bendroje sistemoje neužtikrinimo aspektų, atsižvelgiant į individulius poreikius ir situaciją. Siūlytume atkreipti dėmesį į Chartijos 15 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Europos socialinių teisių komiteto (toliau – Komitetas), kuris aiškina Chartijos nuostatas ir vertina padėties valstybėse atitiktį Chartijos nuostatoms, išaiškinimą, kad valstybės pareiga – imtis reikiamų priemonių užtikrinti neįgalių asmenų mokymą bendroje sistemoje (įtraukų ugdymą), o jei nėra tokių galimybių (tik išimtinais atvejais) – naudojantis specializuotų valstybinių ar privačių įstaigų pagalba. Be to, Komiteto aiškinimu, būtina suteikti veiksmingą teisių gynimo priemonę tiems, kurie buvo neteisėtai atskirti arba kitaip atimta jų veiksminga teisė į mokslą. Atkreipiame dėmesį, kad Komitetas 2020 m. išvadose Lietuvai atidėjo išvadas dėl Chartijos 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo dėl informacijos trūkumo ir neatsakytų klausimų.  Komitetas be kita ko prašo pateikti mokyklinio amžiaus vaikų su negalia skaičių ir palyginti jį su bendru mokyklinio amžiaus vaikų skaičiumi,  vaikų su negalia skaičių, kurie mokosi pagrindinėse klasėse, specialiose klasėse bendrojo lavinimo mokyklose, specialiosiose mokyklose ir skaičių vaikų su negalia, kurie  nesimoko, bei informaciją  apie teisių gynimo priemones, taikomas diskriminacijos dėl negalios atveju švietimo srityje (įskaitant galimybę mokytis, tinkamos pagalbos suteikimą ar tinkamą pritaikymą), ir atitinkamą teismų praktiką. Lietuvai nepateikus prašomos informacijos artimiausiame Chartijos įgyvendinimo priežiūros cikle (2026 m.), galima Komiteto neigiama išvada, kad situacija Lietuvoje neatitinka Chartijos reikalavimų.  Už ataskaitų ir informacijos dėl Konvencijos ir Chartijos nuostatų įgyvendinimo organizavimą yra  atsakinga  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlytume pateikti visą rengiamoms ataskaitoms reikalingą informaciją. Primename, kad ratifikuotos Chartijos nuostatos (taip pat ir 15 straipsnio 1 dalis) Lietuvoje taikomos tiesiogiai ir dėl jų pažeidimo galima kreiptis į nacionalinius teismus. Komitetas, aiškindamas Chartijos 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsižvelgia ir į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto išaiškinimus dėl atitinkamų Konvencijos teisių.	Iš dalies pritarti	Siekiant užkirsti kelią bet kokioms galimoms diskriminacijos formoms dėl negalios, projekte numatyta, kad: 1) Mokyklose, išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali būti ne daugiau kaip penktadalis nuo visų mokykloje besimokančių mokinių, išskyrus tuos atvejus, kai visų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijoje; 2) Žr. Projekto 2 str.
5.1	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-02-23				Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai susipažino su Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje paskelbtu ir institucijoms pateiktu derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3419 (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnyje išdėstytame švietimo sistemos principų sąraše yra įtvirtintas įtraukties principas, kuris nustato, kad švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės. Šio principo įgyvendinimą atliepia nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosianti Švietimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostata, kad mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Norėtume pažymėti, kad Respublikos Prezidentas palaiko įtraukties principo įgyvendinimą Lietuvos ugdymo įstaigose. Turime siekti vaikus nuo mažų dienų įtraukti į ugdymo, mokslo procesus ir tolesnes socialines ir kitas veiklas, bei užkirti kelią juos skirstyti ar kitaip riboti galimybes vaikams integruotis visuomenėje. Eidami bendruomeniškumo ugdymo keliu galime būti klestinčia vakarietiška visuomene ir valstybe. Įtraukaus ugdymo kryptis atitinka ir tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius susitarimus. Tai viena esminių atskirties valstybėje mažinimo sąlygų. Svarbu užtikrinti lygias galimybes kiekvienam vaikui ir neleisti rastis bet kokiai atskirčiai. Įtraukusis ugdymas – yra lygių galimybių principo švietimo sistemoje įgyvendinimo pagrindas. Įvertinę Įstatymo projektą, manome, kad siūlomi pakeitimai apriboja vaiko ir jo tėvų galimybes pasirinkti bendrojo lavinimo mokyklą pagal gyvenamąją vietą, sudaro prielaidas savivaldybėms kurti dvigubą mokyklų tinklą (tai yra, su specialių ugdymo poreikių (SUP) vaikais ir be SUP vaikų) ir nepadeda kurti paslaugų bei reikiamos pagalbos teikimo sistemos vaikui, jo tėvams ir mokyklai. Kita vertus, negalime nematyti iškylančių šio įstatymo įgyvendinimo sunkumų. Būtina įvardinti iškylančias problemas ir sunkumus, jas komunikuoti, ieškoti kūrybiškų sprendimo būdų, teikti visokeriopą pagalbą pedagogams ir bendruomenėms, ieškoti, kaip sistemą tobulinti, bet ne ją griauti. Sveikintina, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (toliau – Komitetas) organizavo klausymus ir sudarė sąlygas švietimo bendruomenės, NVO ir kitų organizacijų diskusijai bei pozicijos pateikimui. Manome, kad svarstant tokius visai švietimo bendruomenei svarbius pakeitimus yra svarbu užtikrinti galimybę visoms suinteresuotoms grupėms susipažinti, išanalizuoti medžiagą, išdiskutuoti ir pateikti pasiūlymus. Raginame Komitetą įsiklausyti į nevyriausybinių organizacijų, žmonių su negalia teisių gynėjų atstovų pozicijas, ir tikimės, kad išnagrinėjus siūlymus, bus priimti ne tik vaikams su negalia ir vaikams su specialiaisiais poreikiais, bet ir visai visuomenei  tinkamiausi sprendimai.	Pritarti
5.2	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-02-23	(14)	(3)		Teikiame pastabas ir pasiūlymus Įstatymo projektui: 1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 14 straipsnio pakeitimas numato, kad „asmenims dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsižvelgusi į sutrikimų pobūdį, atskirais atvejais rekomenduoja ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“. Norime atkreipti dėmesį, kad ši rekomendacija skirsto vaikus remiantis medicininiu, bet ne socialiniu negalios modeliu. Pažymime, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į kiekvieno vaiko individualius poreikius.	Pritarti	Komitetas pritarė LRV išvadai, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nekeičiama.
5.3	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-02-23	1 (28)	(6)		2. Nepritariame Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies pakeitimui, kuris sudaro prielaidas segreguoti mokyklas ir didinti mokinių atskirtį, t. y., galimybę siųsti visus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius į vieną ar kelias savivaldybės mokyklas ar jų padalinius, tokiu būdu kuriant naują/paralelinį tinklą mokyklų, kuriose bus koncentruojami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Tokiu atveju, mokyklos, kurios jau dabar telkia pastangas priimti bei užtikrinti įtrauktį skirtingų poreikių vaikams, bus nukreiptas dar didesnis srautas mokinių su skirtingais poreikiais, o kitos ugdymo įstaigos, kurios iki šiol nepakankamai dėjo pastangų pasirengimui įtraukiam ugdymui, toliau galės nevykdyti pokyčių ir toliau nepriimti vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais. Taigi pakeitimas nenumato savivaldybių ir mokyklų įpareigojimo plėtoti ir stiprinti įtraukties principo įgyvendinimą kiekvienoje mokykloje.	Pritarti	Žr. Projekto 1 str.
5.4	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-02-23	2 (29)	(3^1)		3. Nepritariame Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 29 straipsnio papildymui nauja 3^1 dalimi, nes šis pasiūlymas grąžintų Švietimo įstatymo 29 straipsnio 10 dalies nuostatą, kuri numato mokykloms galimybę atsisakyti priimti vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuri nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pripažįstama netekusia galios. Primename, jog būtent dėl šios nuostatos Lietuva sulaukė kritikos iš tarptautinių žmogaus teisių institucijų.	Pritarti	Projekte Nr. XIVP-3419(2) 29 str.  3^1d. formuluotė nesuteikia galimybės m-klai atsisakyti priimti vaiką dėl jo negalios.
6.	Vilniaus universiteto Filosofijos katedra 2024-02-27				Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų – psichologų, sociologų ir socialinio darbo specialistų, edukologų - apibendrinta nuomonė yra nepritarti siūlomiems Švietimo įstatymo Nr. I-1489, 14, 28 ir 29 straipsnių pakeitimams. Savo poziciją grindžiame tokiais argumentais: 1. Minėtieji pakeitimai sugrąžintų diskriminacinę nuostatą specialių ugdymo(si) poreikių (SUP) turinčių vaikų atžvilgiu. Mūsų nuomone, siūloma 14-o straipsnio formuluotė apie “atskirais atvejais rekomenduojamą ugdymą grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių” atveria erdvę plačiai interpretacijai. Visiškai neaiškūs “atskirų atvejų” kriterijai ir taikymo ribos, girdisi vienašališkas sprendimas nepriimti tokio vaiko, marginalizuoti jo reikmes ir pastūmėti šeimą į atskirtį. Pakeitimai nubrauktų 2020 metais pradėtą pozityvų šalies edukacinės sistemos posūkį link įtraukiojo ugdymo. Suprantame, kad kartais ugdymo įstaigos objektyvios aplinkybės gali neatitikti SUP turinčio vaiko ugdymui būtinų sąlygų. Švietimo įstatymo 29-as straipsnio pakeitimas mini “objektyvias priežastis“, dėl kurių negalėtų būti užtikrinamas tokio vaiko ugdymas. Tai reiškia, kad sprendimo galia yra deleguojama mokyklos vadovo ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Nėra paminėta ar leista suprasti, kad išeitis iš situacijos bus sprendžiama vadovaujantis geriausiu vaiko interesu, atsižvelgus ir į vaiko, jo šeimos poziciją. Tokia praktika taikoma užsienio šalyse, anksčiau ir daugiau pasiekusiose įtraukiojo ugdymo srityje. Ji siunčia žinią, kad nepakankamas pasiruošimas priimti SUP vaikus į bendrojo ugdymo įstaigas yra įveikiamas proaktyviu nusiteikimu ieškoti sprendimų, užuot sustojus ties kliūtimis. 2. Įrodymais grįstas SUP vaikų ugdymas kėlė, kelia ir kels opius specialistų bendradarbiavimo, jų kvalifikacijos įgijimo bei kompetencijų tobulinimo klausimus. Turbūt nerealu numatyti tikslią datą, kuomet švietimo pagalbos specialistai bus visiškai pasiruošę įtraukiajam ugdymui, o ir numačius tokį laikotarpį vis atrodys, kad dar kažko trūksta. Neatsitiktinai užsienio kolegų sukauptoji patirtis įvardijama “gerąja”, apdairiai išvengiant epiteto “geriausia”: kiekvienas ypatingo vaiko atvejis išryškindavo nenumatytų aplinkybių veikmę, parodydavo ne visad pakankamą suplanuotų metodų rezultatą, vesdavo link išvados, kad nėra universalaus recepto. Įtraukiojo ugdymo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo tikslaus vaiko galių ir sunkumų įvertinimo, nuolatinio tęstinio kompetencijų stiprinimo ir reiškia parengtį ne tiek “sunkiau”, kiek “taikliau” dirbti, pasitelkus visus šiuo metu esamus resursus.  3. Įtraukiojo ugdymo aplinka yra palankiausia erdvė ir pačių pedagogų tobulėjimui. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas pedagogus moko pažinti unikalius vaikų poreikius, derinti savo veiksmus / pasirinkimus su kitais specialistais ir šeima, kolegialiai aptarti kylančius iššūkius. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas pažadina pedagogų kūrybiškumą, padeda atrasti inovatyvius darbo metodus, pasitarnausiančius visų vaikų ugdymui. 4. Viešojoje erdvėje / medijose / diskusijų metu išreikšta abejonė, kad priėmus SUP vaikus į bendrojo lavinimo mokyklas gali nukentėti kitų besimokančiųjų pasiekimai. Asmenybės raidos perspektyva byloja, kad nuo mažens žmogui vienodai svarbi ne tik pažinimo, o ir socialinė-emocinė sfera. Mokymasis kartu su “kitokiais” vaikais atveria kelią supratimui apie charakterių įvairovę, kloja pamatą empatijai, skatina ieškoti pusiausvyros tarp ribų ir taisyklių, leidžia pamatyti galbūt akademiškai mažiau paajėgaus mokinio stiprybes. Toks patyrimas padės būsimam piliečiui brandžiau įsilieti į visuomenę, vadovaujantis ne atsiribojimo, o dialogo paieškos pozicija. Viešojoje erdvėje išreiškiami nuogąstavimai, jog ugdymo įstaigos dar nėra pasirengusios įtraukiajam ugdymui ir dėl požiūrio į tokius vaikus. Pripažįstant, kad tokios neigiamos nuostatos tiek į vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, tiek į suaugusius asmenis vis dar gajos, kad yra baimių ir stigmų, vis tik reikia pabrėžti, kad nerimas dažnai kyla dėl kontaktų su kitokių ypatybių turinčiais žmonėmis trūkumo, jų nepažinimo. Bendravimas, buvimas kartu, bendrų patirčių kūrimas ir yra tos pagrindinės ir efektyviausios priemonės, kurios padeda keisti požiūrį, mažinti stigmas ir skatinti priėmimą. Todėl vaikai, turintys SUP, privalo būti tarp visų kitų vaikų ne tik todėl, kad tik taip užtikrinamos žmogaus teisės, bet ir ugdoma visos visuomenės tolerancija. 5. Minėti pakeitimai neatitiktų ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos valstybė ratifikavo ir įsipareigojo laikytis bei jos nuostatus įgyvendinti praktikoje dar 2010  metais. 7-as Konvencijos straipsnis įpareigoja valstybę imtis visų priemonių, kad „užtikrintų neįgalių vaikų visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą lygiai su kitais vaikais“, bei kad „visuose veiksmuose, susijusiuose su neįgaliais vaikais, pirmiausia [būtų] atsižvelgiama į vaiko interesus.“ Be to, Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 str. konstatuojama, kad ,,neįgalieji turėtų galimybę pasinaudoti įvairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis ir kitomis pagalbinėmis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis, įskaitant asmeninę pagalbą, būtiną padėti gyventi ir integruotis į bendruomenę ir užkirsti kelią izoliavimui ar atskyrimui nuo bendruomenės“.	Pritarti	Patobulintame Nr. XIVP-3419(2) projekte atsižvelgta į išsakytas pastabas.
7.1	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-03-01	(14)	(3)		Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir teikia siūlymus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių  pakeitimo įstatymo projektui (pridedama). Teikiami siūlymai parengti atsižvelgiant į pateiktus  Seimo narių, nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų,  Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos siūlymus. 1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą. Pedagoginė psichologinė tarnyba asmenims dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsižvelgusi į  sutrikimų pobūdį, atskirais atvejais rekomenduoja ugdytis  grupėje ar  klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, ugdymo pritaikymas ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“	Pritarti	Komitetas pritarė LRV išvadai, Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. nekeičiama.
7.2	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-03-01	1 (28)	(6)		2 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, atsižvelgiant į ugdymosi poreikių įvairovę  užtikrinantį lygias galimybes kiekvienam  mokytis drauge su bendraamžiais, asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Savivaldybė užtikrina sistemingą ir nuoseklią įtraukties principo įgyvendinimo plėtrą mokyklose. Mokyklose, išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali būti ne daugiau kaip penktadalis nuo visų mokykloje besimokančių mokinių, išskyrus tuos atvejus, kai visų mokinių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba.“	Iš dalies pritarti	Siūlymo esmei pritarta, bet formuluotė patikslinta nuoroda į Švietimo įstatymo 5 str. 5 punktą (pagal LRV išvadą).
7.3	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-03-01	2 (29)	(3^1)		3 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnį nauja 3^1 dalimi:  „3¹. Jei dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos  mokykloje neįmanoma priimtam mokytis mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo mokytis, mokyklos vadovas kreipiasi su motyvuotu prašymu į savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė), savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) (valstybinės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos  ir savivaldybės mokyklos –  viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė),  savininką (dalyvių susirinkimą) (kitų mokyklų) dėl siūlymo mokiniui mokytis kitoje mokykloje. Savivaldybės vykdomoji institucija, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas (dalyvių susirinkimas) pritarus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) iš ne mažiau kaip dviejų mokyklų gali siūlyti  pasirinkti mokyklą, kurioje užtikrinamos tinkamas sąlygų pritaikymas mokymuisi ir mokinio vežimas į mokyklą ir atgal.	Iš dalies pritarti	Siūlymo esmei pritarta, bet formuluotė patikslinta pagal LRV išvados siūlymą.
7.4	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-03-01				4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.	Iš dalies pritarti	Įsigaliojimo straipsnis papildytas pavedimu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-29	(14)	(3)			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. SV- S- 1303 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 28, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3419 (toliau – Įstatymo projektas) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad pedagoginės psichologinės tarnybos asmenims, kurie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, atskirais atvejais rekomenduotų ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Siekiant tėvams (globėjams, rūpintojams) padėti pasirinkti geriausiai vaiko ugdymosi poreikius galinčią atliepti mokyklą, rekomendacijas dėl mokyklos pasirinkimo turi teikti savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos, vadovaudamosi Švietimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Dabartinis teisinis reguliavimas leidžia pedagoginėms psichologinėms tarnyboms konsultuoti ir dėl vaiko poreikius geriausiai atitinkančios ugdymo organizavimo formos bei teikti dėl to rekomendacijas, todėl siūlymas įstatymo lygmeniu įtvirtinti pedagoginėms psichologinėms tarnyboms prievolę teikti rekomendaciją dėl ugdymosi specialiosios paskirties klasėje ar grupėje laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, siūloma Švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies keitimo atsisakyti.	Pritarti	Projektu Nr. XIVP-3419(2) 14 str. 3 d. keitimo neliko.
1.2	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-29	1 (28)	(6)			2. 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Švietimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostata, įpareigojanti visas privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančias mokyklas, kitus švietimo teikėjus įgyvendinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą. Taigi, mokyklos vadovaudamosi Švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintu įtraukties principu turi ieškoti sprendimų pritaikyti ugdymo procesą, ugdymo aplinkas, priemones ir bendravimo būdus (kalbų, tekstų, vertimo, Brailio rašto, alternatyvių bendravimo būdų, priemonių ir formų naudojimą ir pan.) prie individualių kiekvieno besimokančiojo reikmių. Šiam tikslui pasiekti savivaldybės turi užtikrinti mokyklų tinklą, sudarantį galimybes įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis drauge su bendraamžiais. Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, savivaldybės ir jų mokyklos vis dar yra labai skirtingai pasirengusios įtraukčiai: 2023 m. 24,8 proc. bendrojo ugdymo mokyklų įėjimai (nėra nuovažos, panduso ir pan.) buvo nepritaikyti, t. y. judant vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, į jas savarankiškai patekti nebuvo galimybės, 53 proc. mokyklų lauko ir vidaus durys buvo per siauros arba buvo kitų kliūčių judant vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia. 69,6 proc. mokyklų nebuvo galimybės laisvai judėti tarp mokyklos aukštų, 47,7 proc. mokyklų nė vienas sanitarinis mazgas nebuvo pritaikytas žmonėms su negalia. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma nustatyti galimybę mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) siūlyti mokiniui mokytis kitoje mokykloje, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina ta pati institucija. Siekiant išvengti atvejų, kai mokyklose susidarytų itin didelis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius, siūlytina nustatyti didžiausią galimą mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičių mokykloje ir taip skatinti tolygų visų mokinių pasiskirstymą ir nuoseklų visų mokyklų įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo stiprinimą. Šiuo metu Lietuvoje, Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro apie 15 proc. visų besimokančiųjų. Siekiant, kad mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius mokykloje nebūtų neproporcingai didesnis nei vidutinis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius šalyje, siūlytina nustatyti, kad mokyklose mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų ne daugiau nei 20 proc. bei numatyti išimtį tais atvejais, kai visų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, atsižvelgiant į ugdymosi poreikių įvairovę, užtikrinantį lygias galimybes kiekvienam mokytis drauge su bendraamžiais, teisę mokytis valstybine kalba ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Savivaldybė užtikrina sistemingą ir nuoseklią Švietimo įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nustatyto įtraukties principo įgyvendinimo plėtrą mokyklose. Mokyklose, išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali būti ne daugiau kaip penktadalis nuo visų mokykloje besimokančių mokinių, išskyrus tuos atvejus, kai visų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, deklaruota gyvenamoji vieta yra priskirtoje mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba.“	Pritarti
1.3	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-29	2 (29)	(3^1)			3. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti Švietimo įstatymo 29 straipsnį 31 dalimi, reglamentuojančia mokyklos, kurioje negali būti užtikrintos tinkamos sąlygos ugdytis mokiniui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ir mokyklos vadovo veiksmai. Tinkamos sąlygos visose mokyklose turi būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsnyje, įvertinant, kad būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas turėtų būti tokie, kurių reikia konkrečiam mokiniui, kad būtent jam būtų užtikrinta galimybė mokykloje ugdytis lygiai su kitais mokiniais, ir dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta mokyklai ir jos steigėjui. Atsižvelgiant į Konvencijos išaiškinime dėl teisės į įtraukųjį švietimą Bendrosios pastabos Nr. 4 (2016) 28 pastabą, kuri numato, kad priemonės, skirtos užtikrinti tinkamas sąlygas, turi būti patvirtintos nacionaliniu, vietos ir švietimo įstaigų lygiu ir visais švietimo lygmenimis. Siekiant įgyvendinti Konvencijos 2 straipsnio nuostatą, sprendimui siūlyti mokiniui mokytis kitoje mokykloje turėtų pritarti nacionalinio lygmens įgaliota institucija. Mokiniams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tam tikrais atvejais gali būti reikalinga ne tik švietimo pagalba, bet ir tam tikros asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl tam laikotarpiui, kol mokinys mokysis, sutelkti šias paslaugas teikiančių specialistų komandą į mokyklą kartais gali būti neįmanoma. Be to, mokykloje vaiko ugdymosi poreikiai gali būti neužtikrinti ne tik dėl fizinės aplinkos trūkumų, bet ir (arba) dėl mokytojų kompetencijų, arba (ir) reikiamų pagalbų ir paslaugų dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus, nerandant jas galinčių teikti specialistų arba dėl planuojamo jų darbo krūvio, nes pagalba turi būti teikiama mokinio dalyvavimo ugdymo proceso metu. Tačiau neproporcinga ir nepagrįsta našta negali būti laikoma svarbesne nei geriausi vaiko interesai, todėl pirmiausia turi būti siekiama užtikrinti tinkamas sąlygas visiems vaikams lygiomis teisėmis naudotis savo teise į kokybišką švietimą, o neproporcinga ir nepagrįsta našta vertinama vėliau. Siekiant išvengti neapibrėžtumo, būtina nustatyti vienodą veiksmų seką visoms mokykloms, o siekiant sudaryti galimybę tėvams (globėjams, rūpintojams) aktyviau įsitraukti į galutinį sprendimo priėmimą dėl mokyklos parinkimo, – nustatyti, kad mokinio, turinčio didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvams (globėjams, rūpintojams) būtų sudaromos sąlygos rinktis mokyklą iš ne mažiau nei dviejų mokyklų, jeigu mokykloje, priskirtoje pagal mokinio deklaruotą gyvenamąją vietą, dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos neįmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo mokytis. Nustatyti, ar užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą mokytis yra nepagrįsta ar neproporcinga našta dėl konkretaus mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvairovės ir individualumo, įmanoma tik praktiškai susipažinus su  mokinio poreikiais, todėl pareiga priimti mokinį mokytis į mokyklą turi būti įgyvendinta prieš įvertinant tinkamo sąlygų mokytis pritaikymo naštos neproporcingumą ar nepagrįstumą. Taip pat Įstatymo projekto teikėjai 3 straipsniu siūlo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 31 dalyje numatyti, kad tėvams (globėjams, rūpintojams) nesutikus su pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą ir (ar) švietimo pagalbos teikimą priima savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Kaip jau minėta, turėtų būti užtikrinta, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) aktyviai įsitrauktų į galutinį sprendimo priėmimą dėl mokyklos parinkimo, todėl siūlome numatyti ne konfliktinių situacijų, kai būtų pasiūloma tik viena ir galbūt mokinio poreikių neatitinkanti, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) netenkinanti mokykla, reglamentavimą, bet sudaryti jiems sąlygas rinktis mokyklą iš ne mažiau nei dviejų mokyklų, dėl kurių, jas įvertinusi atsižvelgdama į mokinio, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, geriausius interesus, dar turėtų pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 29 straipsnį papildyti 31 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3¹. Jei išnaudojus visas įmanomas pagalbos vaikui priemones, skirtas pritaikyti ugdymo(si) sąlygas mokiniui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykla negali patenkinti visų jo poreikių ir pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką įvertinama, kad dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos mokykloje neįmanoma priimtam mokytis mokiniui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo mokytis, mokyklos vadovas kreipiasi su motyvuotu prašymu į savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė), savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) (valstybinės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė), savininką (dalyvių susirinkimą) (kitų mokyklų) dėl siūlymo mokiniui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tinkamo sąlygų pritaikymo ir (ar) mokytis kitoje mokykloje. Savivaldybės vykdomoji institucija, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar savininkas (dalyvių susirinkimas) siūlo tinkamų sąlygų pritaikymą mokytis toje pačioje mokykloje ir (ar), pritarus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, mokinio, turinčio didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvams (globėjams, rūpintojams) siūlo pasirinkti mokyklą, iš ne mažiau kaip dviejų mokyklų, kurioje užtikrinamas tinkamas sąlygų pritaikymas mokymuisi ir mokinio vežimas į mokyklą ir atgal.“	Iš dalies pritarti	Formuluotės pradžia patikslinta, nes nėra kriterijų pagal kuriuos būtų galima apibrėžti kas yra „visos įmanomos pagalbos priemonės“. Tikslas turi būti užtikrinti vaiko ugdymo(si) poreikius, o ne išnaudoti kuo daugiau priemonių. Taip pat, Komitetas iš dalies pritarė Žmogaus teisių komiteto siūlymui dėl šios nuostatos keitimo. Žr. Projekto 2 str.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas 2024-06-12	(14)	(3)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia pedagoginėms psichologinėms tarnyboms konsultuoti be kita ko ir dėl vaiko poreikius geriausiai atitinkančios ugdymo organizavimo formos bei teikti dėl to rekomendacijas, siūlymas įstatymo lygmeniu įtvirtinti pedagoginėms psichologinėms tarnyboms prievolę teikti rekomendaciją dėl ugdymosi specialiosios paskirties klasėje ar grupėje laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, siūloma šios nuostatos įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje atsisakyti. Tačiau siūlome šiame straipsnyje įtraukti tinkamų sąlygų pritaikymo sąvoką. Pažymėtina, kad šiuo metu „tinkamo sąlygų pritaikymo“ sąvoka nėra apibrėžta nei Švietimo įstatyme, nei kituose įstatymuose. Sąvokos naudojimas jos neapibrėžus bei neaprašius šio principo taikymo išsamiau būtų ypač rizikingas dėl nepakankamai plataus principo išmanymo švietimo bendruomenėje. Norint tinkamai įgyvendinti tinkamo sąlygų pritaikymo principą būtina jį naudoti nuosekliai. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos negalios organizacijų forumo pateiktas pastabas siūlome patikslinti šiame straipsnyje naudojamas sąvokas, susiejant jas su tinkamo sąlygų pritaikymo principu, kuris įvedamas Įstatymo 29 straipsnyje. Šių sąvokų įtraukimas 14 straipsnyje, kuris nustato mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ugdymą, švietimo pagalbos skyrimą ir teikimą, sudarytų sąlygas nuoseklesniam ir veiksmingesniam tinkamo sąlygų pritaikymo principo taikymui ir užkirstų kelią neproporcingos ar nepagrįstos naštos principo taikymo fragmentiškumui. Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo sąlygų pritaikymą. Pedagoginė psichologinė tarnyba asmenims dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsižvelgusi į  sutrikimų pobūdį, atskirais atvejais rekomenduoja ugdytis  grupėje ar  klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, tinkamas ugdymo sąlygų pritaikymas ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Komitetas pritarė LRV išvados siūlymui Projektu nekeisti 14 str. 3 d.. 1) Tinkamų sąlygų pritaikymas yra ne tik apie fizines sąlygas, bet ir ugdymo pritaikymą. Praktikoje gali būti situacijų, kai nedidelė m-kla negalės surasti ir pasamdyti tam tikro specialisto. 2) Projektu nesiūloma įstatymo lygmeniu apibrėžti tinkamų sąlygų pritaikymo (ministro tvarka apie tai jau rengiama), nes JT Neįgaliųjų teisių konvencija vartoja tinkamų sąlygų apibrėžtį švietimo prieinamumo užtikrinimui, kuris yra apibrėžtas ir nustatyta, kokios sąlygos turi būti sukurtos galiojančioje Švietimo įstatymo 34 str. 3 d., t. y.  pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais. Visą tai apima visą Konvencijoje taikomą reikalavimą dėl tinkamų sąlygų sudarymo. Kiekvieno vaiko atveju, sąlygos turi būti įvertinamos per konkretaus vaiko reikmes, todėl ir atliekamas individualus ugdymosi poreikių vertinimas pagal Švietimo įstatymo 14 str. 3 d.  ministro nustatyta tvarką. Konkrečiam vaikui tinkamos sąlygos nustatomos atlikus minėtą vertinimą. Šiuo metu ši tvarka yra peržiūrima, joje bus apibrėžta tinkamų sąlygų pritaikymas ir vertinimo kriterijai neproporcingai ir nepagrįstai naštai. Balsavimui pateikta formuluotė - pasiūlyta balsuoti dėl LRV išvados siūlymo  nekeisti 14 str. 3 d. Už – 8, prieš -2, susilaikė – 2. ŽTK siūlymui nepritarta.
2.	Žmogaus teisių komitetas 2024-06-12	2 (29)	(3^1)			Argumentai: Komitetas iš dalies pritaria LR Vyriausybės siūlomai Įstatymo 29 straipsnio 3^1 dalies redakcijai, kuria siekiama nustatyti vienodą veiksmų seką visoms mokykloms vertinant tinkamo sąlygų mokytis pritaikymo naštos neproporcingumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, kad neproporcinga ir nepagrįsta našta negali būti laikoma svarbesne nei geriausi vaiko interesai, todėl pirmiausia turi būti siekiama užtikrinti tinkamas sąlygas visiems vaikams lygiomis teisėmis naudotis savo teise į kokybišką švietimą, o neproporcinga ir nepagrįsta našta vertinama vėliau. Nustatyti, ar užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą mokytis yra nepagrįsta ar neproporcinga našta dėl konkretaus mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvairovės ir individualumo, įmanoma tik praktiškai susipažinus su mokinio poreikiais, todėl pareiga priimti mokinį mokytis į mokyklą turi būti įgyvendinta prieš įvertinant tinkamo sąlygų mokytis pritaikymo naštos neproporcingumą ar nepagrįstumą. Siekiant išvengti neapibrėžtumo, būtina nustatyti vienodą veiksmų seką visoms mokykloms, o siekiant sudaryti galimybę tėvams (globėjams, rūpintojams) aktyviau įsitraukti į galutinį sprendimo priėmimą dėl mokyklos parinkimo, – nustatyti, kad mokinio, turinčio didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvams (globėjams, rūpintojams) būtų sudaromos sąlygos rinktis mokyklą iš ne mažiau nei dviejų arčiausiai gyvenamosios vietos esančių bendrojo ugdymo mokyklų, jeigu mokykloje, priskirtoje pagal mokinio deklaruotą gyvenamąją vietą, dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos neįmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo mokytis. Taip pat siūlome atsisakyti „didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių“ turinčių vaikų įvardinimui įstatyme. Šie vaikai susiduria su didesne rizika būti diskriminuojami. Tokia nuostata išskirtų šią mokinių grupę, prisidėtų prie didesnės jų stigmatizacijos ir sumažintų paskatas mokykloms dėti visas pastangas tinkamai pritaikyti ugdymosi sąlygas, jei mokiniui būtų nustatyti dideli ar labai dideli ugdymosi poreikiai. Todėl siūlome neišskirti mokinio ugdymosi poreikių lygio, bet užtikrinti, kad kiekvienas toks atvejis būtų vertinamas individualiai ir būtų veiksmingai pasitelkiamos visos įmanomos priemonės siekiant tinkamai pritaikyti ugdymosi sąlygas kiekvienam mokiniui. Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnio 3^1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3¹. Jei išnaudojus visas įmanomas pagalbos vaikui priemones, skirtas pritaikyti ugdymo(si) sąlygas mokiniui, mokykla negali patenkinti visų jo poreikių ir pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką įvertinama, kad dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos mokykloje neįmanoma priimtam mokytis mokiniui užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo mokytis, mokyklos vadovas kreipiasi su motyvuotu prašymu į savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė), savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) (valstybinės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos  ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė), savininką (dalyvių susirinkimą) (kitų mokyklų) dėl siūlymo mokiniui mokytis kitoje mokykloje ir (ar) tinkamo sąlygų pritaikymo. Savivaldybės vykdomoji institucija, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar  savininkas (dalyvių susirinkimas) siūlo  tinkamų sąlygų pritaikymą mokytis toje pačioje mokykloje ir (ar), pritarus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) siūlo pasirinkti mokyklą, iš ne mažiau kaip dviejų arčiausiai gyvenamosios vietos esančių bendrojo ugdymo mokyklų, kurioje užtikrinamas tinkamas sąlygų pritaikymas mokymuisi ir mokinio vežimas į mokyklą ir atgal.“	Iš dalies pritarti	Formuluotės pradžia patikslinta, nes nėra kriterijų pagal kuriuos būtų galima apibrėžti kas yra „visos įmanomos pagalbos priemonės“. Tikslas turi būti užtikrinti vaiko ugdymo poreikius, o ne išnaudoti kuo daugiau priemonių. Žr. Projekto 2 str.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28, 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3419(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – 0, susilaikė –3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Targamadzė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė

---

^[1] Šią dalį matuoja rodiklis “Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose, dalis”