LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

AUDITO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 11 straipsnio

pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-1989

2023-04-19 Nr. 141-P-8

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Matas Maldeikis, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vadovas Jonas Vaitkevičius, Finansų ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės patarėja Inesa Šumskienė, Seimo narys Algimantas Dumbrava.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-14	1 (11)	(1)	(1), (2)	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabas: 1. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį audito arba vidaus audito srityje, suteikiama galimybė dalyvauti konkursuose į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, t. y. siūloma palikti reikalavimą turėti tiesiog aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nenurodant konkrečių studijų krypčių. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat pažymima, kad įstatymo projekto rengimą paskatino viešajame sektoriuje susidariusi situacija, kai asmuo, turintis ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį audito arba vidaus audito srityje, negali pretenduoti į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, nes jo išsilavinimas neatitinka įstatyme išvardintų aukštojo išsilavinimo studijų krypties. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių siekį pakeisti reikalavimą dėl privalomų 3 metų darbo patirties (vietoj dabar galiojančio reikalavimo turėti 2 metų darbo patirtį). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumo ir reikalingumo. Kartu pastebėtina, kad teisinio reguliavimo keitimas, atsižvelgiant į vienetinį atvejį praktikoje, teisės požiūriu laikytinas ydingu. Teisės aktuose nustatomi reikalavimai pretendentams siekiant atrinkti tinkamiausius ir labiausiai kvalifikuotus asmenis pareigoms užimti. Tai, kad konkursuose nedalyvauja reikalavimus atitinkantys kandidatai, savaime neimplikuoja, kad pats teisinis reguliavimas yra ydingas ir kelia rimtų taikymo problemų. Manytina, kad kai kurių įstaigų praktikoje kylanti problema dėl tinkamų pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas atrankos, galėtų būti išspręsta ir kitais būdais.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-14	*			2. Nesiimdami vertinti projekte išdėstytų nuostatų pagrįstumo, manytume, kad dėl tokio reguliavimo, kuriuo bet koks aukštasis universitetinis išsilavinimas (kartu su tam tikru darbo stažu) pripažįstamas kaip pakankamas kriterijus asmeniui užimti vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, turėtų būti gauta Vyriausybės išvada (nes būtent Finansų ministerija formuoja valstybės politiką vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse bei organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą).	Pritarti	Argumentai: 2023-04-05 pateiktas Vyriausybės nutarimas Nr. 240.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisingumo ministerija, 2022-10-03	1 (11)	(1)	(1), (2)	Įvertinę Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1989 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti
2.	Vyriausybė, 2023-04-05	1 (11)	(1)	(1), (2)	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. SV-S-815 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1989 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama nustatyti, kad asmenims, turintiems bet kokį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį audito arba vidaus audito srityje, būtų suteikiama galimybė dalyvauti konkursuose į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, dėl šių priežasčių: 1. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka valstybės politikos vidaus audito srityje tikslo – visame viešajame sektoriuje užtikrinti kokybiškas vidaus audito paslaugas, kurios viešiesiems juridiniams asmenims padėtų tinkamai įgyvendinti jų veiklos tikslus. Bet koks aukštasis universitetinis išsilavinimas (kartu su tam tikra darbo patirtimi) nėra pakankamas pagrindas asmeniui pretenduoti į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, tikėtina, sumažintų viešųjų juridinių asmenų galimybę atsirinkti tinkamiausius ir labiausiai kvalifikuotus asmenis minėtoms pareigoms eiti, nes pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje vidaus audito tarnybos vadovui nustatytą kompetenciją jis, be kitų jam nustatytų funkcijų, turi konsultuoti viešojo juridinio asmens vadovą, viešojo juridinio asmens administracijos padalinių ir viešajam juridiniam asmeniui pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vadovus viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės klausimais, užtikrinti atliekamo vidaus audito (kurio metu vertinamas viešojo juridinio asmens valdymas, rizikos valdymas ir vidaus kontrolė, teikiamos rekomendacijos dėl jų tobulinimo) kokybę, t. y. vidaus audito tarnybos vadovas turi išmanyti visą viešojo juridinio asmens veiklą (veiklos sritis), o tam būtinos specialiosios bazinės ir taikomosios žinios, grindžiamos įgytu atitinkamos studijų krypties (ekonomikos, teisės, verslo, vadybos, finansų, apskaitos arba viešojo administravimo) aukštuoju universitetiniu arba jam prilygintu išsilavinimu ir minimalia bent 2 metų darbo patirtimi audito arba vidaus audito srityje. 2. Įvertinant tai, kad praktikoje pasitaikantys pavieniai atvejai nerodo, kad galiojantis teisinis reguliavimas yra ydingas ir kelia rimtų taikymo problemų, Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas ir šiuo metu reikalingas bei neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tikslingumo principo.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad:

1) vidaus audito tarnybos vadovui turi būti taikomi aukštesni, su atitinkamu studijų krypties išsilavinimu taikomi reikalavimai, ir bet koks aukštasis universitetinis išsilavinimas nėra pakankamas pagrindas asmeniui pretenduoti į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, nes:

- Tarptautiniai vidaus audito profesinės praktikos standartai apibrėžia, kad vidaus audito vadovas – tai aukštesnes pareigas organizacijoje einantis asmuo, atsakingas už veiksmingą vidaus audito veiklos valdymą, Vidaus audito vadovas, be kita ko, turi turėti atitinkamus sertifikatus ir kvalifikaciją,

- Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 11 straipsnis nustato vidaus audito tarnybos vadovui labai aiškią diskreciją ir kokybinius reikalavimus funkcijų atlikimui, nes jis turi savarankiškai organizuoti vidaus audito tarnybos darbą, planuoti šios tarnybos veiklą, užtikrinti atliekamo vidaus audito kokybę, konsultuoti viešojo juridinio asmens vadovus valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės klausimais, ir kt. Taigi, vidaus audito vadovas turi išmanyti visą viešojo juridinio asmens veiklą, o tam yra būtinos specialiosios bazinės žinios, įgyjamos, be kita ko, atitinkamu studijų krypties (ekonomikos, teisės, verslo, vadybos, finansų, apskaitos ar viešojo administravimo) išsilavinimu,

- Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dirbant sudėtingą darbą reikalinga tam tikra kvalifikacija, profesinės žinios ir įgūdžiai, todėl atitinkami reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ar atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami. Piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju, taip pat šios nuostatos taikytinos ir kitiems asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų,

2) nėra nurodytų motyvų ir duomenimis grįsto poreikio iniciatorių pateiktam siūlymui nustatyti pretendentams į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį audito arba vidaus audito srityje (vietoj dabar esamo 2 metų darbo patirties reikalavimo),

3) taip pat pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijai bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms,

siūlyti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1989 atmesti.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Budbergytė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis

(Komiteto biuro patarėja A. Buragienė)