Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 392
STENOGRAMA
2024 m. birželio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai.
Prieš suteikdamas žodį kolegoms dėl vedimo tvarkos, aš norėčiau atkreipti dėmesį ir pasidžiaugti, kad šiandien mūsų kolega gerbiamas K. Vilkauskas švenčia, vakar šventė labai gražų pusinį jubiliejų. (Plojimai)
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Taip pat dar pagarsinu, nes paskui, kai jau pradėsime dėl darbotvarkės, tai galime užtrukti, dėl balsų skaičiavimo grupės. Ji sudaryta tokia: gerbiamas J. Baublys, V. Giraitytė-Juškevičienė, D. Labanavičius, M. Matijošaitis, K. Mažeika, Č. Olševskis, E. Sabutis, A. Valinskas, tai kad žinotume.
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. birželio 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar dėl vedimo tvarkos gerbiamas A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Aš dėl darbotvarkės. Kadangi vakar Etikos ir procedūrų komisija pradėjo svarstyti skundą, kuris buvo pateiktas dėl galimų procedūrinių pažeidimų svarstant Akcizų įstatymą Biudžeto ir finansų komitete, aš siūlau 1-3.1 klausimą šiandieną išbraukti iš darbotvarkės. Etikos ir procedūrų komisija operatyviai priims sprendimą ir kitą savaitę būtų galima 1-3.1 klausimą, įstatymų paketo dalį, svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi svarstome darbotvarkę. Yra siūlymas 1-3.1 klausimą, tik vieną, išbraukti iš darbotvarkės. Toks jūsų siūlymas. Gerai.
Dabar gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, su gimtadieniu, bet vakar Teisės departamentas dėl jūsų šiandieninio projekto parašė antikonstitucinę išvadą. Tai prašyčiau… Dėl 2-3 klausimo – Statybos įstatymo Teisės departamento trečia pastaba skamba taip, kad projektas gali neatitikti konstitucinių nuostatų, todėl labai prašytume jo šiandien nepateikti, o Teisės ir teisėtvarkos komitetą papildomai įvertinti Teisės departamento trečią pastabą.
PIRMININKAS. Palaukite. 2-3 klausimas tai čia pas mus…
S. GENTVILAS (LSF). Statybos. Ne, 2-7 klausimas.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-7 klausimas! Dabar matome, taip, 2-7 klausimas, teisingai. Čia yra opozicinė darbotvarkė, mes negalime išbraukti. Kai svarstysime, tada galima pasiūlyti.
S. GENTVILAS (LSF). Bet Teisės departamento išvada dėl neatitikties…
PIRMININKAS. Viskas gerai, bet tuo metu, kai mes jį pradėsime svarstyti pagal opozicinę darbotvarkę, tada galėsime paskelbti ir apsispręsti dėl nesvarstymo.
Gerbiamas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš dėl nuskambėjusio pasiūlymo išbraukti vieną projektą iš Gynybos fondo. Man atrodo, Seimo nariams svarbu žinoti esmę. Tai tiesiog tam tikriems lobistams nepatinka, dėl ko Seimas jau yra apsisprendęs, dėl tų elektroninių cigarečių didesnio apmokestinimo, kur mes antradienį čia balsavome – ar dėl A. Verygos, ar dėl V. Kernagio, ar dėl A. Bagdono ir Seimo narių grupės. Na, tas didėjimas gal ir nepatinka, tai ieškoma tų procedūrinių kliūčių, bet tikrai netapkime įkaitais. Tos procedūros, panašu, Etikos ir procedūrų komisija aiškinasi savo darbo tvarka, o Seimas jau net yra ir apsisprendęs dėl konkrečių pasiūlymų, kaip ir komitetas buvo apsisprendęs, todėl tikrai nepasiduokime ir nesabotuokime to gynybos biudžeto didinimo priėmimo ir dirbkime, kaip yra suplanuota. Siūlau tikrai nieko neišbraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Andriau Bagdonai, ar jūs norite kažkokį naują siūlymą dėl vedimo tvarkos, ar jūs repliką? Jeigu repliką, tai gal po balsavimo atidėkime, jeigu jūs naujų siūlymų neturėsite. Gerai, aš jums įjungsiu mikrofoną, bet iš esmės dėl vedimo tvarkos dėl darbotvarkės sudarymo mes dabar turėtume.
A. BAGDONAS (LSF). Iš tiesų buvo įvardinta, kad neva dėl lobistų, kad neva dėl per didelių ar per mažų akcizų šį klausimą pradėjo svarstyti Etikos ir procedūrų komisija, tai noriu patikinti, kad ne dėl to, o dėl galimų procedūrinių pažeidimų ir Statuto nesilaikymo. Kiekvienam komiteto pirmininkui Statuto laikytis reikia. Todėl siūlau šio klausimo nesvarstyti tol, kol nebus priimtas Etikos ir procedūrų komisijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Pasiūlymas nuskambėjo tas pats. Mes turime vieną siūlymą dėl darbotvarkės – išbraukti 1-3 klausimą. Kaip aš suprantu, apsispręsime balsuodami. Turbūt čia sutarimo nebus. Balsuojame dėl to, ar išbraukiame iš darbotvarkės 1-3.1 klausimą, tai yra Akcizų įstatymą. Balsuojame.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 31, prieš – 55, susilaikė 36. Nėra pritarta tokiam siūlymui. Taigi darbotvarkė kol kas lieka tokia, kokią mes ją pateikėme. Ar galėtume…
E. Zingeris per šoninį mikrofoną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Prieš.
PIRMININKAS. Jūsų balsą fiksuojame dėl protokolo prieš. E. Zingeris. Ar galime tada darbotvarkei bendru sutarimu pritarti? Galime, dėkoju.
Aš tada dar atkreipiu dėmesį, mieli kolegos, kad opozicinėje darbotvarkėje yra keletas projektų, neįrašytų į Seimo pavasario sesijos darbų programą. Ar galėtume bendru sutarimu sutarti, kad juos įrašome ir svarstome? Galėtume? Dėkoju, pritarta.
Dar vienas techninis pastebėjimas, kad balsavimo langas iš esmės yra jau nuo dabar, mes pradedame, ir bus visą posėdį, kol apsvarstysime viską iki 12 valandos. Atkreipiu dėmesį, kad yra tokia tvarka.
Gerbiama Ewelina. Ne, nenorite jūs? Gerai.
10.08 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2823(2)VK, Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2825(2)VK, Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2136 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3839(2) (svarstymo tęsinys)
Tada 1-2.1 1-2.2, 1-2.3 klausimai – įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo…“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2823 ir du lydimieji. Čia jūs norite… Gerbiama E. Dobrowolska per centrinį mikrofoną.
E. DOBROWOLSKA (LF). Frakcijos vardu prašau pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Pusvalandžio pertraukos. Gerai, pusvalandžio pertrauka. Gal bendru sutarimu galime? Gerai, tada pusvalandžio pertrauka dėl šių projektų. Jūs norite balsuoti dėl pertraukos? (Balsai salėje) Ką pasakė, tą pasakė per mikrofoną, dabar aš jau atgal negrįšiu. Yra siūlymas, kad būtų pertrauka. Aš atsiklausiau, ar bendru sutarimu galime. Niekas nieko nesakė. Ar balsuojame dėl to klausimo, ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame dėl to, dėl pusės valandos pertraukos dėl 1-2 klausimų bloko. Balsuojame dėl pertraukos, kurią pasiūlė gerbiama E. Dobrowolska dėl 1-2 klausimų bloko. Dėl pusės valandos pertraukos. Balsuojame. Yra reikalavimas balsuoti.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 71, prieš – 32, susilaikė 20. Pusės valandos pertrauka.
10.10 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3879(3) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-3.1 klausimas (čia jau priėmimas bus, tai po vieną įstatymą imsime) – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3879. Dėl jo buvo pasiūlymų. Kviečiu gerbiamą M. Lingę, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, reikės apsvarstyti keletą Akcizų įstatymo pasiūlymų. Dabar 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų, dėl 3 straipsnio nėra, dėl 4 straipsnio nėra, dėl 5 straipsnio nėra, dėl 6 straipsnio nėra, dėl 7 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime šiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 8 straipsnio yra Seimo narių A. Palionio, J. Pinskaus pasiūlymas. Sudarysime galimybę pristatyti pasiūlymą. Tai, gerbiamas A. Palioni.
A. PALIONIS (LRPF). Ačiū. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra atsižvelgiant į pateiktą Finansų ministerijos pasiūlymą ir išanalizavus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis per pastaruosius dešimt metų, kai akcizai buvo didinami alkoholiui. Prieš dešimt metų rinkos dalis, etilo alkoholio procentinė dalis sudarė 36 % viso parduodamo alkoholio, 2023 metais sudarė jau 43 %, alaus – 44 % prieš dešimtmetį, 2023 metais – 43 %, sidras – 5 % prieš dešimtmetį, 2023 metais – 4 %. Vynas, tarp jų ir putojantis, prieš dešimtmetį sudarė 6 %, 2023 metais – 9 %. Ir tarpiniai produktai prieš dešimtmetį – 8 %, o pernai metais jau tiktai 1 %. Mūsų pasiūlymas būtų žiūrėti subalansuotai, nes Finansų ministerija atnešė trimetį planą, kuriame fermentuotiems vyno produktams, alui didina akcizą 58 % plius minus 1 %, tarpiniams produktams, vieniems – 95, kitiems – 37, o etilo alkoholiui, kurio vartojimas per tą laikotarpį labiausiai iškilo, tiktai 37 %. Mūsų pasiūlymas, kad būtų subalansuotas augimas, padidinti 52 % šitą etilo alkoholio grupę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimas, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą, kad mes jį svarstytume? Paspauskime mygtukus, kol kas nematau 29 rankų. (Šurmulys salėje)
Dabar paleidžiu balsavimą dėl to, ar yra 29 palaikantys, kad svarstytume pasiūlymą. Kai kurie teigia, kad yra, bet tą reikia įrodyti, nes rankos, mačiau, tiktai keturios pakilusios išvis buvo. Pasirodo, yra.
Užsiregistravo 67, balsavo 63: už – 54, prieš – 1, susilaikė 8. Taigi tikrai yra palaikančių, kad svarstytume, tai svarstome. Dabar komiteto nuomonė, buvo nepritarta. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, komiteto nuomone, nepritarti, kadangi ir svarstymo Seime metu jau buvo pritarta didesniam etilo alkoholio akcizo dydžiui, nei siūlė Vyriausybė. Komitetas nepritarė pasiūlymui. Už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 6.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dėl pasiūlymo motyvų nenori išsakyti niekas. Vadinasi, dabar balsuosime dėl gerbiamo A. Palionio ir J. Pinskaus pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame. Balsuojame dėl pasiūlymo, kuris buvo pristatytas, kuriam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 114, balsavo 111: už – 48, prieš – 11, susilaikė 52. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau galima bendru sutarimu pritarti visam 8 straipsniui? Dėkoju. Dėl 9 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Nežinau, pirmininke, ar norėsite pakomentuoti?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, redakcinis Teisės departamento siūlymas dėstyti pagal pakeitimo esmę, o ne pagal įsigaliojimo datą. Komitetas nepritaria, nes siūlomi juridinės technikos pakeitimai projekto esmės nekeičia ir atitinka ankstesnę priimtų Akcizų įstatymo pakeitimų praktiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 9 straipsnio tai pat buvo Seimo narių A. Bagdono, R. Vaitkaus, J. Varkalio ir kitų pasiūlymas. Kas pristatys? Gerbiamas A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Nors Finansų ministerijos pateikti duomenys teigia, kad Lenkija ir Latvija akcizus cigaretėms 2025 ir 2026 metais planuoja didinti tik po 10 %, o Estija po 5 % kasmet, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad Latvijoje ir Estijoje šiuo metu taikomi akcizo tarifai cigaretėms yra ženkliai didesni. Lietuvoje šiais metais – 138 eurai 1 tūkst. cigarečių, Latvijoje – 156 tūkst. tarifas 1 tūkst. cigarečių vienetų ir Estijoje – 169 tūkst. tarifas 1 tūkst. cigarečių vienetų. Todėl, jeigu būtų priimtas mūsų teikiamas siūlymas, būtų nustatomas spartesnis cigarečių akcizo tarifo didėjimas, siekiantis 12,5 % kasmet, Lietuvoje taikomas tarifas.
Spartesnis, negu numatomas Finansų ministerijos parengtame projekte, akcizų didinimas cigaretėms sąlygotų papildomas valstybės biudžeto įplaukas, kurias būtų galima nukreipti šalies gynybai, papildant Valstybės gynybos fondą. Per trejų metų laikotarpį tai galėtų sudaryti 15–20 mln. eurų. Kartu su papildomomis biudžeto pajamomis mažesnis cigarečių įperkamumas ir to nulemtas mažesnis šių gaminių vartojimas prisidėtų prie Lietuvos sveikatos politikos tikslų mažinant cigarečių vartojimo sukeliamas ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ar kitas ligas. Pasiūlymo tikslas būtų toks.
Labai apeliuoju ir kviečiu naująjį krašto apsaugos ministrą, kuris ambicingai pradėjo dirbti savo darbą, balsuoti už ir palaikyti didesnį finansavimą krašto apsaugai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys pasiūlymą? Balsuokime, ar yra 29 palaikantys, kad svarstytume siūlymą. Dabar balsuojame dėl to, ar yra palaikantys 29 Seimo nariai, kad svarstytume pasiūlymą.
Užsiregistravo 66, balsavo 60: už – 47, prieš – 6, susilaikė 7, taigi yra.
Dabar komiteto nuomonė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komitetas laikosi birželio 17 dienos analogišku klausimu priimtos pozicijos, tada nepriėmė ir dabar nepriėmė. Siūlome laikytis Vyriausybės nuosekliai subalansuoto siūlymo didinti trimečio akcizo planą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašiusių dėl motyvų. Už kalbės gerbiama G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai nelabai suprantu komiteto motyvo, kodėl prieš dvi dienas buvo balsuota vienaip, dabar jie parašo, kad tikrai buvo, jau ir šiandien Seimo nariai nepakeis nuomonės. Galbūt pakeis. Visas įstatymo projektas, kaip matome, trūksta lėšų gynybai, ir tai yra geras šaltinis. Tuo labiau žinant paskutinius duomenis, kaip rūkalai paplitę tarp jaunuolių ir vaikų, tai tikrai manau, kad didinti akcizą privalu ir reikia. Todėl aš pasisakau už šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – gerbiama G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Niekas nesako, kad akcizų didinti nereikia, mes juos didiname. Ir pirminiame plane yra pateiktas didinimo planas, kuris buvo subalansuotas, derintas su institucijomis. Žiūrėta, kokios yra rinkos tendencijos, kaip keičiasi vartojimas, kokie yra kaimyninių šalių sprendimai šitoje srityje.
Man atrodo, tas subalansuotas sprendimas reiškia, kad pažiūrėta kompleksiškai į visas rūšis – į kaitinamąjį tabaką, elektronines cigaretes, tradicines cigaretes, taip pat į kontrabandos galimybes. Ir praktika yra parodžiusi: kai pernelyg stipriai padidinamas tradicinių cigarečių akcizas, tokiu atveju vartojimas krenta, valstybės biudžete pajamų beveik nėra.
Šiuo atveju aš labiau įžiūriu konkurencinę kovą tarp kaitinamojo tabako, kai nori atsiriekti didesnę rinkos dalį, persivilioti tradicinių cigarečių vartotojus. Man atrodo, čia labiau yra interesų kova negu noras surinkti daugiau biudžeto pajamų. Finansų ministerijos ekspertai paskaičiavo: iš šio konkretaus pasiūlymo 2025 metais, prognozuojama, būtų 2 mln. eurų pajamų. Vadinasi, poveikio biudžetui beveik nėra, o poveikis rinkai būna.
Siūlyčiau visgi likti prie to sprendimo, kuris buvo derintas su rinka, buvo derintas su socialiniais partneriais, ir buvo atsižvelgta į daugelį aspektų, kurie daro poveikį rinkai ir valstybės biudžeto pajamoms. Tai visgi siūlyčiau likti prie pirminio varianto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl Seimo narių A. Bagdono, R. Vaitkaus, J. Varžgalio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 54, prieš – 3, susilaikė 60. Taigi, nėra pritarta pasiūlymui. Gerbiama R. Tamašunienė per šoninį mikrofoną.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu protokole mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už protokole. Gerai.
Kolegos, dabar ar galime visam 9 straipsniui – bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Balsuoti siūlote? Gerai. Balsuojame dėl viso 9 straipsnio. Kolegos, balsuojame dėl viso 9 straipsnio, ką tik Seimas nepritarė pasiūlymui ir dabar balsuojame dėl viso 9 straipsnio.
Užsiregistravo 119, balsavo 115: už – 97, prieš – 1, susilaikė 17. Taigi, pritarta šiam straipsniui.
Toliau dėl 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime jiems pritarti bendru susitarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl viso neužsirašė niekas, tai tada siūlau balsuoti. Balsuojame dėl Akcizų įstatymų projekto Nr. XIVP-3879.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 5. Taigi, įstatymas (projektas Nr. XIVP-3879) yra priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7, 9, 12, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3880(2) (priėmimas)
Dabar 1-3.2 klausimas – Akcizų įstatymo kitų straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3880(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio buvo Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymas, pristatykime jį. Gerbiamas K. Adomaitis pristatys mums pasiūlymą.
K. ADOMAITIS (LF). Čia dėl žaliųjų akcizų kvotos, taip?
PIRMININKAS. Taip, daugiau kaip 100 tūkst. litrų…
K. ADOMAITIS (LF). Taip, taip. Iš tiesų, gerbiami Seimo nariai, šitas pasiūlymas yra susijęs, kad būtų ne tik normuojama žaliojo dyzelino lengvatos suteikimas pagal Vyriausybės nustatytas kvotas, bet ir būtų nustatyta maksimali riba – 100 tūkst. litrų vienam ūkio subjektui, kurią jisai gali gauti kaip lengvatą žaliojo dyzelino formoje.
Atkreipiu dėmesį, kad užpraeitais, praeitais metais žemės ūkio bendrovės, Statistikos departamento duomenimis, uždirbo 40, 130 ir 70 mln. eurų pelno. Stambūs ūkiai tikrai gali prisidėti prie mūsų Gynybos fondo formavimo. Matome, kad iš tiesų daugeliu sprendimų mes sumažinome arba palengvinome akcizų ir kitų mokesčių įvedimą. Šitas sprendimas, šitas kvotos įvedimas paliestų tiktai 250 stambiausių ūkininkų. Tiesą sakant, niekaip negaliu suprasti, kodėl IT, kiti sektoriai turi visa apimtimi finansuoti Gynybos fondą, o tam tikriems sektoriams mes paliekame išimtis. Todėl kviečiu palaikyti šitą siūlymą ir dėkoju už palaikymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šitą pasiūlymą? (Balsai salėje) Patikrinkime balsuodami, nes vieni taip, kiti taip sako. Dabar balsuojame dėl to, ar yra 29 palaikantys pasiūlymą, kad jį svarstytume, tik dėl to, ar svarstyti pasiūlymą dabar.
Užsiregistravo 50, balsavo 41: už – 13, prieš – 14, susilaikė 14. Taigi nėra reikiamo Seimo narių skaičiaus, nesvarstome.
Ar 1 straipsniui galime bendru sutarimu? Ar galime bendru sutarimu 1 straipsniui? Galime. Dėkoju, pritarta.
Toliau 2 straipsnis. Čia buvo pasiūlymas, bet jis buvo atsiimtas komiteto posėdžio metu. Taip pat vienas Teisės departamento, kuriam komitetas pritarė. Čia viskas aišku. Ar galime 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Dėl 4 straipsnio buvo. Ar 3 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio 3 priedo buvo Seimo nario M. Lingės pasiūlymas. Gal vis tiek pristatykite jį iš tribūnos.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto 17 dienos posėdyje buvo pritarta siūlymui 2025 metais visoms kuro rūšims nuosekliai, vienodai mažinti 25 eurais. Tiesiog pagal techninį sutvarkymą, kad nekiltų nesusipratimų dėl komiteto priimto sprendimo ir įforminimo, siūloma patikslinti, kad visoms rūšims nuosekliai 2025 metais taikomas 25 eurų sumažinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 pasiūlymą palaikantys Seimo nariai? Kolegos, ar yra 29? (Balsai salėje: „Nėra!“) Na, patikrinkime balsuodami, kol kas nematau. Buvo M. Lingės pasiūlymas. Dabar tikriname, ar yra 29 palaikantys, kad reikia svarstyti.
Užsiregistravo 57, balsavo 52: už – 40, prieš – 7, susilaikė 5. Taigi yra pakankamas kiekis. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Dėkoju. Dabar motyvai. Nėra už, yra prieš. Gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, čia nėra techninis pasiūlymas. Mes sutarėme… Visų pirma, Laisvės partija yra pasakiusi, kad registravo pastabas ir pasiūlymus dėl benzino, dyzelino ir žymėto dyzelino, – išdėlioti augimą per dvejus metus. Buvo plačiai argumentuojama, kad tai yra transporto kuro rūšys, kurios didina infliaciją, nes kurą pilasi ir statybininkai, ir kirpėjai, ir logistikos bendrovės. Bet šiuo atveju M. Lingė išplečia visas šildymo kuro lengvatas. To nebuvo numatyta. Tie 25 eurai gimė dėl to, kad tai buvo pusė 50 eurų akcizo žymėtam dyzelinui. Dėl žymėto dyzelino mes irgi išdėliojome per dvejus metus. Tai yra klaidingas techninis pasiūlymas. Tai yra išplėtimas lengvatos, kurios nereikėjo išplėsti. Apie tai per svarstymą nebuvo kalbama nei Laisvės partijos pasiūlyme, nei žemdirbių bendruomenės prašyme, todėl labai siūlyčiau netaisyti. Niekas Seime nebuvo to išsakęs. Tai yra nereikalingas lengvatos išplėtimas. Mes jau turime 60 mln. eurų Gynybos fondo biudžeto skylę, nes sumažiname akcizus, nedidiname savivaldybių pajamų. Vadinasi, šią spragą mes dar labiau didinsime dėl gerbiamo Mindaugo perteklinio pasiūlymo. Lūkesčiai dėl pasiūlymo neatsispindėjo per svarstymą, nes buvo orientuojamasi tik į kelių transporto rūšis, o čia ir anglims nuolaida, ir durpėms nuolaida, ir lignitui, ir koksui. To nereikėjo daryti. Aš labai griežtai siūlau to nedaryti, nes tai neatsispindėjo, niekas apie tai nepasisakė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už kalbės gerbiama G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal šiek tiek aiškiau dėl paties pasiūlymo. Matau, kad šiek tiek nesuprantama, kas yra pasiūlyta. Kai buvo pasiūlytas kompromisas tą saugumo dedamąją išdėlioti per dvejus metus, vadinasi, visam kurui, kuriam buvo uždėta speciali gynybos dedamoji – 50, tuos 5 centus akcizo buvo pasiūlyta išdėlioti per dvejus metus. Tačiau buvo įregistruotas siūlymas – tik specialioms kuro rūšims, o kitiems buvo paliktas augimas 5 centais per vienerius metus. Komiteto pirmininkas pasiūlė, kad visiems būtų aišku: visoms kuro rūšims, kurioms yra siūlomas specialus 5 centų akcizas, augimas būtų išdėliotas per dvejus metus. Vadinasi, pirmais metais poveikis dėl gynybos būtų 25, antrais metais būtų 50. Jeigu pasiūlymui būtų nepritarta, dalies kuro išdėliojimas būtų per dvejus metus, o kito kuro, juos įvardino ir S. Gentvilas, pirmaisiais metais būtų iš karto 5 centai, o antraisiais metais ta pati būtų tęsiama. O mūsų siūlymas visgi yra, kad nuosekliai visoms kuro rūšims, kurioms uždedama ta gynybos dedamoji, jinai būtų išdėliota per dvejus metus. Tiesiog jums apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mes ir apsispręsime balsuodami dėl gerbiamo M. Lingės pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė. Balsuojame dėl pasiūlymo, kurį pristatė gerbiamas M. Lingė. Komitetas pritarė, įvyko diskusija.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 72, prieš – 9, susilaikė 15. Taigi pasiūlymui pritarta.
Ar dabar galime dėl viso 4 straipsnio bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai. Yra prašančių balsuoti, tai balsuojame dėl viso 4 straipsnio. Balsuojame.
Užsiregistravo 96, balsavo 94: už – 82, prieš – 3, susilaikė 9. Taigi straipsniui pritarta.
Toliau. Dėl 5 straipsnio buvo pasiūlymas, kuris buvo atsiimtas komiteto posėdžio metu. Ar galime 5 straipsniui bendru susitarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl viso yra norinčių kalbėti prieš. Gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, mes, faktiškai didindami akcizą naftos dujoms, kitiems degalams, padidinsime ne tiktai tą kainą, nes už tai sumokės paprasti žmonės per maisto produktus, per kitas paslaugas. Pagalvokime, ką mes darome. Šiuo atveju mes neturėtume vėl užkrauti naštos ant paprastų Lietuvos Respublikos piliečių. Aš galvoju, kad kai jie tiek žemės ūkyje, tiek paukštininkystėje naudoja suskystintas naftos dujas, tarkime, gamybai, tai jų produkto kaina išauga beveik dvigubai. Pagalvokime, ar mes to norime, kai šiandien mūsų gyventojai, kai mes jau turime Europos Komisijos išvadas ir matome, kad yra Lietuvoje Vilnius, Vilniaus pakraštys ir kita likusi Lietuva… Kai jų pragyvenimo lygis ir atskirtis yra be galo didelė, mes tą pačią naštą, padidindami šitą akcizą, užkelsime ant paprastų žmonių, todėl siūlau šitam projektui, šitam pateiktam teisės aktui nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties diskusijose pas premjerę, kuomet buvo inicijuoti susitikimai ir įvardinti gynybos poreikiai, buvo įvardinta daugelis pasiūlymų, kurie galėtų būti gynybos finansavimo dalis. Klausydamasi jūsų visų išsakytų argumentų, aš visgi mačiau tiek alkoholio, tabako akcizus, tiek ir žaliuosius akcizus kaip tą sritį, kurioje galima paieškoti bendro sutarimo. Tai ir buvo padaryta, ir, man atrodo, rastas kompromisas tas, kad dėl gynybos poreikių finansavimo kuro apmokestinimas kitais metais augtų 3 centais, 2026 metais – dar 3 centais. Tie 3 centai, atrodo, prie kainos nedaug, kuomet išties yra naftos kainų svyravimai gerokai ženklesni ir jie poveikį galutinei produkto kainai daro gerokai didesnį negu papildomas apmokestinimas.
Rusija kelia mokesčius, Rusija didina gynybos finansavimą. Mes turime suprasti, kad mes taip pat turime priimti savo sprendimus, jeigu norime investuoti į taiką ir turėti Gynybos fondą tokio dydžio, kokio pagal ambiciją yra reikalingas. Šis sprendimas yra svarbus. Tai yra beveik trečdalis viso Gynybos fondo biudžeto. Jeigu šis sprendimas nebūtų priimtas, matyt, tai būtų tikrai didelis smūgis gynybos poreikių finansavimui ir reikėtų ieškoti alternatyvių sprendimų, kurie, matyt, būtų dar mažiau patrauklūs tiems žmonėms, kurie šiandien sėdi parlamente.
Poveikis infliacijai taip pat buvo paskaičiuotas. Finansų ministerija paskaičiavo, koks galėtų būti poveikis, tai jau šiandien turime infliaciją vieną mažiausių Europos Sąjungoje. Šiais metais, tikėtina, Lietuvoje infliacija bus 1,1 %. Šis sprendimas jau antraisiais metais galėtų prisidėti 0,27 %, tai 2025 metais poveikis būtų per pusę mažesnis, vadinasi, infliacijai poveikis būtų 0,13–0,14 %. Tikrai nedidelis, palyginus su poreikiais finansuoti gynybą, todėl prašau visų susitelkti ir vis dėlto pritarti šiam paketui, kuris, kaip minėjau, yra didelė ir svarbi Gynybos fondo paketo dalis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau prieš kalbės gerbiama R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tikrai yra svarbu Valstybės gynybos fondo sudarymas, bet būdai ir priemonės pasirenkamos netinkamos. Kaip čia sakė ministrė: net trečdalį įplaukų į Valstybės gynybos fondą sudarys degalų akcizo įplaukos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiekvienas pilietis po 3, vėliau po 6 centus už kiekvieną litrą nupirktų degalų sumokės į tą fondą, bet jis kartu išleis daugiau. Todėl, ministre, kad ir kaip sakytumėte, poveikis infliacijai… jau yra net posakis liaudyje: kainos sako infliacijai: mūsų nepavysi. Paslaugų kainos, būtiniausių prekių kainos tikrai išaugs dėl padidinto degalų akcizo, taip buvo visada, o kodėl dabar turi atsitikti kitaip? Tikrai, ministre, jūs neįtikinate. Užuot paieškoję pinigų, kad prisidėtų ir stambios finansinės įstaigos, bankai, kurie skaičiuoja apie milijardą iš tų pačių gyventojų Lietuvoje per metus surenkamo pelno, tai mes, aišku, pasirenkame patį paprasčiausią būdą – apmokestinti prekę, be kurios neįmanoma funkcionuoti nė vienai šeimai Lietuvoje, prisidengdami dar labai kilnia misija, kad vis dėlto tai skirta gynybai ir gynybos poreikių plėtrai. Tikrai degalų akcizui nereikia pritarti. Galima buvo taip modeliuoti mokestį, kad visi prisidėtų prie saugumo ir Gynybos fondo, ypač finansinės institucijos ir bankai, o ne gyventojai, kiekvienas iš savo kišenės mokėdamas už degalus ir už brangstančias prekes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kartais nemalonu ir nemandagu pasakyti taip apie kaimynus, bet aš džiaugiuosi, kad šiandien darome ne taip, kaip estai. Estai nuo sausio 1 dienos pakėlė PVM nuo 20 % iki 22 %. Estai pakėlė gyventojų pajamų mokestį tam, kad finansuotų savo biudžeto išteklius. Estai ką tik pradėjo mažinti savo asignavimus ir patvirtino naują biudžeto redakciją dėl to, kad nesurenka pajamų. Lietuvos ekonomika, priešingai negu Estijos ekonomika, žengia labai greitai ir mes turime visi kartu vienas kitam padėkoti – verslui, sau, protingai mokestinei sistemai.
Šitas Akcizų įstatymas yra labai labai geras dėl to, kad jisai paliečia tai, ko Lietuvai nereikia – tai importinį iškastinį kurą. Kitą savaitę D. Kreivio pristatyta energetikos strategija bus patvirtinta Seime, vadinasi, Lietuvai reikės investuoti maždaug po 4 mlrd. eurų į energetiką ateinančius 25 metus kiekvienais metais. Tam, kad darbo vietos būtų kuriamos čia, reikia, kad importinis iškastinis kuras būtų brangesnis. Mes šituo įstatymu gydomės ir nuo europinių baudų, nes mes turime tarptautinių įsipareigojimų. 2027 metais mes, tikėtina, už savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų viršijimus mokėsime 400 mln. eurų baudą.
Šitas Akcizų įstatymas pataiko taikliai ir čia, gerbiami Laima Nagiene, Lukai Savickai, Algirdai Stončaiti, Sauliau Skverneli, man nesuprantamas yra jūsų kortelių ištraukimas, nebalsavimas, nes jūs taigi priklausote Europos žaliųjų partijai. V. Sinkevičius kitą savaitę jungsis į Žaliųjų frakciją. Kaip jūs nebalsuosite už tokį projektą, kai M. Vaščega, ką tik kandidatavęs su jumis Europos Parlamento rinkimuose, vakar pristatydamas Europos Sąjungos rekomendacijas būtent tai ir sakė, kad tokių įstatymų reikia Lietuvai? Tai ar jūs neklausote V. Sinkevičiaus ir M. Vaščegos?
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Ar jūs klausote kitų?
PIRMININKAS. Ačiū, laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Toliau prieš kalbės gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gynybos fondas išties yra puiku, tačiau jis formuojamas, kaip ir įprasta šiai valdančiajai daugumai, skurdžiausiai gyvenančių, nepasiturinčių Lietuvos žmonių sąskaita. Įsiklausykite į Eurostato duomenis. Lietuvoje absoliutus skurdas yra vienas didžiausių iš Europos Sąjungos valstybių, energetinis skurdas taip pat yra vienas didžiausių. Dabar iš tų pačių skurdžiausių žmonių atimama paskutinė lazda. Kaip tai paveiks jų prekių krepšelį? Paveiks turbūt daugiau negu Pramonininkų konfederacijos atstovų, Verslo konfederacijos atstovų, kurie skatina didinti iki 4, 6 ar 5 % dydžio. Pažiūrėkime į šios Vyriausybės planuojamą jų apmokestinimą. Mažų įmonių, stambių įmonių, padidinus visų įmonių pelno mokestį 1 %, viso labo 36 mln. eurų. Tačiau padidinus akcizą, iš karto surenkama, neįskaitant šių metų bankų solidarumo mokesčio, pusė viso Gynybos fondo. Tai apie ką jūs galvojate, valdantieji?
PIRMININKAS. Dėkoju. Nebaigėte? Netyčia išjungėme.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, nors jūs ir išvykstate į Europos Parlamentą, prašau nepiktnaudžiauti savo teise. Buvo skirtas laikas ir aš noriu jį išnaudoti. Labai nenoriu, kad jūs mane pertrauktumėte, todėl aš norėčiau replikuoti gerbiamam aplinkos ministrui.
Gerbiamas Simonai, prašom apsidairyti savo aplinkoje, juk tiek pasikėlė jūsų koalicijos partneriai konservatoriai, kad jiems jau nebe lygis reguliariaisiais reisais skraidyti – privačiais lėktuvais skraido…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …į Dubajų, teršia orą, gadina CO2…
PIRMININKAS. Ačiū, laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …didina emisiją. Štai kur yra problema…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …kalbant apie…
PIRMININKAS. Dėkui. Ačiū už pasisakymą, gerbiamas kolega. Aš tikrai savo teise nepiktnaudžiauju – jūs nutilote ir posėdžio sekretorius pamanė, kad jūs baigėte kalbėti, todėl išjungė mikrofoną. Tai niekaip nesusiję su mano sprendimu.
O dabar gerbiama I. Šimonytė – už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau apeliuoti tik į tuos kolegas, kam iš tikrųjų nuoširdžiai rūpi Lietuvos gynyba, nes tikrai nebandysiu įtikinėti tų, kurie tiesiog bando aiškinti, kad jie yra už taiką, nors už taiką yra visi sveiko proto žmonės, ir todėl gynyba nereikia rūpintis, arba reikia rūpintis kažkaip mistiškai – įsteikime fondą, o į jį pinigus tegul kaukas suneša. Tai žinoma, kad to nebus.
Kalbant apie Eurostato skaičius, kurių čia galima prisirankioti ir visaip kaip demonstruoti savo argumentams paremti, aš galiu pasiimti Eurostato skaičius apie infliaciją, kuri Lietuvoje yra viena mažiausių. Beje, energijos kainų mažėjimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tai čia nei yra kuo girtis, nei ką, bet tiesiog toks yra faktas.
Finansų ministrė pasakė labai aiškiai, kad tie akcizų pakeitimai, kurie yra siūlomi, pakeis vartotojų kainų indeksą maždaug 0,3 %. Tai ir yra poveikis vartotojams. Taip, kažkokia dalis į galutines kainas gali persikelti. Bet į galutines kainas pirmiausia persikelia pasaulinės naftos kainos, nes kainos kiekvieną savaitę… Tie iš jūsų, kurie važinėja ir pilasi benzino arba dyzelino už savus, turbūt mato, kad kainos savaitė iš savaitės gali svyruoti daugiau negu 3 centais, apie kuriuos mes čia šiandien kalbame. Verslui, kuris yra PVM mokėtojas, tas kainos pokytis apskritai bus mažesnis, nes PVM yra atskaitomas.
Taip ir bus, kaip jūs ir sakote, kad turi prisidėti visi. Prisidės visi: prisidės verslas, prisidės tie, kurie važinėja kuru, prisidės tie, kurie vartoja tabaką ir alkoholį, prisidės ir bankai, nes šią savaitę Seimas priėmė sprendimą dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo.
Man atrodo, užuot bandžius kažkaip čia gudrauti ir siūlyti surasti kažkokių stebuklingų sprendimų, kurie kažkaip visiems tiktų, aš vis dėlto raginu palaikyti, pritarti ir tai leis mūsų krašto apsaugos sistemai planuoti naujus pirkimus ir tvariai finansuoti gynybą ateinančius šešerius metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, tikrai gynyba rūpi visiems ir turbūt įtikinėti čia mažai ką reikia. Bet būkime sąžiningi, kad neturėtų vienodai prisidėti tas, kuris tą benziną pilsis į prabangų mersedesą, ir tas, kuris seniausiu folksvagenu veža vaikus į mokyklą ir pats važiuoja į darbą. Turbūt reikėtų šitam pasiūlymui nepritarti, o pritarti pelno mokesčio didinimui ir kad Vyriausybė rūpintųsi tuo verslu, kad jis to pelno daugiau sumokėtų. Tai turbūt reikia dėti pastangas tam.
O ministrė pasakė, kad vis dėlto trečdalį fondo tikimasi surinkti būtent iš akcizų degalams. Prisimenant žemės ūkio situaciją, kad vis dėlto ūkininkai yra ne kažkokios čia Lietuvos, kaip pasaulio salelės, kažkokie kenkėjai, bet vis dėlto esame bendros Europos rinkos dalyviai. Jau beveik dvejus metus besitęsianti pieno krizė uždės dar papildomą naštą, kuri visiškai nesiūlo būdų išgyventi, o tik visiškai uždaryti ūkius. Kolegos, nepamirškime, be tų 3 centų, apie kuriuos čia kalbama, kurie, atrodo, tikrai nėra labai daug, nuo kitų metų prisideda ir CO2 dedamoji, dar 10 centų, ir kasmet ji didėja.
Tai, ministre, neklaidinkite visuomenės savo pasakymais ir nerodykite pirštu į komisarą arba į kitą. Rūpinkitės, kad tie žalieji verslai, apie kuriuos jūs kalbate, kad tos pelkės, kurias jūs kuriate, kad tie miškai, kuriuos iškertate, ir ta miško paklotė, kuri išdeginta, kad ji sukurtų tą pridėtinę vertę, kad tas verslas, kuris tuos darbus atlieka, įneštų didesnį pelną į biudžetą ir kad nuo to didesnio pelno būtų sumokamas tas didesnis mokestis į fondą.
Tai, kolegos…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). …pabaigai pasakau, kad ieškokime papildomų finansų šešėlyje, o ne kaip apkrauti paprastus žmones.
PIRMININKAS. Dėkui, laikas! Gerbiami kolegos, aš matau, kad prie šoninių mikrofonų yra gerbiama L. Nagienė ir buvo gerbiama D. Šakalienė priėjusi, bet aš suteiksiu žodį po balsavimo, nes vėlgi vyksta diskusija dėl motyvų. Kolegos užsirašė ir išsako motyvus. Jūs galite tą padaryti taip pat užsirašydami, o po balsavimo bus replikos. Dabar gerbiamas A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad laikas baigti tuos užkalbėjimus, kad mes už, bet vis dėlto kartu prieš, nes siūlome kažkur šešėlyje paieškoti. Iš tikrųjų valstybė turi organizuoti savo gynybą ne šiaip sau, o piliečių interesais. Kiekvienas pilietis, ir skurdesnis, ir turtingesnis, yra ginamas tos valstybės. Kiekvienas pilietis prie tos gynybos prisideda. Prisideda taip, kaip gali. Ir jeigu jūs išeisite į gatvę, pasiklausite, ar už kelis centus nuo litro žmonės linkę paaukoti gynybai, daugeliu atvejų, absoliučia dauguma atvejų jūs išgirsite, kad taip. Sutinka, kad tai yra vienas iš būdų, kuris leis ateityje, per ateinančius kelerius metus, ženkliai sustiprinti mūsų gynybą, sukurti ne iškabas, o realius pajėgumus.
Aš suprantu, kai kam atrodo, kad gynyba gali būti pigesnė. Bet norint, kad ji būtų efektyvi, mes turime turėti visą spektrą ginkluotės, turime parengti pajėgas, turime turėti stiprią sąveiką su sąjungininkais. Šiuo atveju aš manau, kad patarlė „Jei nemaitini savos kariuomenės, maitini svetimą“ kaip tik yra į temą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl viso projekto. Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Akcizų įstatymo projektas Nr. XIVP-3880. Balsuojame dėl viso projekto.
Užsiregistravo 70, balsavo 69: už – 69, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Taigi trūksta balsų įstatymui priimti.
Tai dabar gerbiama L. Nagienė. Buvo anksčiau prie mikrofono ir jau labai ilgai laukė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi dar ir pavardė paminėta, lyg aš esu prieš gynybą ir taip toliau, vos ne kažką palaikau. Aš esu už tai, kad mes gyventume saugiai, bet nesinori skurdinti mūsų visos Lietuvos ir pačių žmonių. „Skurdas, senatvės pensijų lygis, palyginti su žmonių pajamomis prieš pensiją, yra pats žemiausias Europos Sąjungoje.“ – Europos Komisijos išvadas skaitau. Skurdžiausiai gyvena regionuose žmonės. Neskurdinkime tautos! Ieškokime kitų mokestinių dalykų, kur galėtume gauti pinigų. Privatūs pensijų fondai virš 200 mln., mes kiekvienais metais pradedame jiems vienas… 0,5 % nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
PIRMININKAS. Dėkui.
L. NAGIENĖ (DFVL). Dvejiems metams atidėkime, ir bus labai gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Valdantieji, tikrai siūlau neskurdinti tautos. Tie perkelti PVM ir akcizai nuguls ne verslui – jie nuguls į atskaitą būtent galutiniam vartotojui, kuris iškrapštys paskutinius centus, kad susimokėtų už pieną, dešrą ar duoną. Jiems teks mokestis, tie 127 mln., projektuojami laiptai, būna pereinamasis laikotarpis, bet jie niekur nedings. Kas gali mokėti? Valdžia pinigų turi sočiai, stadionams papildomai Vilniuje 100 mln., pažiūrėkite, kiek privatininkai susišluoja iš to paties „Igničio“, bankai – 3 mln. grynojo pelno per dieną. Tai imkite iš tų, kurie gali mokėti, o ne iš tų, iš kurių norite atimti paskutinę lazdą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tai tik noriu atkreipti dėmesį, kad Gynybos fondui užpildyti yra skirtas visas įstatymų paketas ir jeigu mes nepritariame vienam iš paketo siūlymų, tai tikrai nereiškia, kad nepritariame visam paketui. Maža to, kalbama apie tai, kad kai kuriems kitiems paketo įstatymams mes teikiame pasiūlymus, kad būtų šiek tiek padidintas padidinimas. Vadinasi, jeigu kalbame apie tą patį pelno mokestį, tai absoliutus minimumas yra 1 %. Šioje situacijoje mes nesakėme, kad dėl to, kad jūs atsisakote vietoj 1 % teikti 3 %, esate prieš gynybą, tai siūlome nenaudoti tokios demagogijos ir mūsų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Akivaizdu, kad regionams ši valdanti dauguma ir skurdžiai gyvenantiems žmonėms per savo valdymo laikotarpį nepadarė nieko. Dabar norima visą naštą suversti tiems žmonėms, kurie regionuose gyvena skurdžiausiai, ir prisidengti tą savo nedarymą, sakykime, visą laikotarpį, kalbant apie gynybą, ir pradėti darbus tiktai kadencijos pabaigoje. Akivaizdu, kad tai yra nesąžininga. Kodėl jūs nesuteikiate tos naštos turtingiausiems, kodėl nesuteikiate tos naštos bankams ir dabar viską norite perkelti ant skurdžiausių žmonių? Net jūsų finansų ministrė G. Skaistė įvardina, kad jau šiemet bus pasiektas 3 % nuo bendrojo vidaus produkto finansavimas gynybai, tai yra daug sykių, kaip sakyti, viršijama ta norma, kurios reikalauja iš mūsų NATO organizacija. Kodėl jūs nenorite kartu rūpintis ne tik gynyba, bet ir skurdžiai gyvenančiais žmonėmis? Manau, tai yra labai prasti siūlymai ir per visą kadenciją reikėjo dirbti, o ne dabar viską sumesti žmonėms ant pečių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama premjerė I. Šimonytė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš labai nekomentuosiu prieš tai kalbėjusio pono pasisakymų, tik noriu jam priminti, kad per šitą kadenciją gynybos biudžetas padidėjo dvigubai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas D. Gaižauskas per šoninį mikrofoną.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Nereikėjo čia mums priminti, gerbiama premjere, to, ką mes puikiai žinome. Bet, gerbiami kolegos, dėl gynybos turime bendrą partinį ir esame sutarę, kad dėl gynybos nėra ginčų ir įgyvendinsime tas kryptis bendrai sutarę. Dabar ką jūs darote? Jūs jį praktiškai laužote, nes jeigu nėra bendro sutarimo… Jūs neskubėkite, greičiausiai kitoje kadencijoje (čia trys mėnesiai liko tik iki rinkimų) vėl partijos susės, turėsime naują kariuomenės vadą, kuris tikrai patvirtins kryptis arba gal kažką pakoreguos, ir mes gal vėl kartu susėsime, bendrai sutarsime. Dabar aš netgi pasisakysiu, kad ne prieš, bet susilaikykime visi, neskubinkime. Jūs griaunate partinį susitarimą, jo nėra, dabar parodėme balsais, tai nedarykite, negadinkite to, ką sutarėme.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Gerbiami kolegos, matau, atėjo dar naujų Seimo narių. Tai pabandykime dar kartą balsuoti, nes pritrūko praeitą kartą. Darbotvarkės 1-3.2 klausimas, projektas Nr. XIVP-3880(2) – Akcizų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 67: už – 67, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3881(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.3 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3881. Čia buvo du straipsniai, jokių pasiūlymų nebuvo. Ar galime 1 ir 2 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso niekas nenori pasisakyti. Balsuojame. Priėmimas. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3881.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3882(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.4 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektas Nr. XIVP-3882. Čia taip pat du straipsniai. Dėl 1 ir 2 straipsnių nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projekto Nr. XIVP-3882. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 93, prieš – 8, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3883(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.5 klausimas – Valstybės skolos įstatymo projektas Nr. XIVP-3883. Čia buvo trys straipsniai: 1, 2, 3. Nebuvo jokių pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų neužsirašė niekas. Balsuojame dėl Valstybės skolos įstatymo projekto Nr. XIVP-3883. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 118, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3877(2) (priėmimas)
Toliau 1-3.6 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-3877. Čia buvo pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių L. Savicko, A. Butkevičiaus pasiūlymas. Norėčiau, kad jį pristatytų gerbiamas L. Savickas. Gerbiamas A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vis dėlto valdantiesiems norėčiau priminti. Kada buvo pradėta daryti mokesčių reforma, buvo duoti pažadai, kad bus atsižvelgta į Pasaulio banko (jau ne kartą kartoju) rekomendacijas, Tarptautinio valiutos fondo, taip pat ir Europos Komisijos pasiūlymus, kad Lietuva labai blogai elgiasi su mokesčių reforma, labiau neapmokestindama kapitalo ir neapmokestindama Lietuvos turtingųjų. Bet šiandien mes vėl pamatėme, kad nueita visai kitu keliu ir faktiškai visos tarptautinės taisyklės yra sumestos į laužą.
Mūsų frakcija „Vardan Lietuvos“ puikiai supranta, kad reikia laikytis tam tikro ir socialinio teisingumo principo. Manau, kad tam tikras pelnas, kuris buvo sukauptas ir 2022 metais, ir 2023 metais, tikrai nepakenktų, jeigu ir verslas stipriau prisidėtų mokėdamas, padidinus pelno mokesčio tarifą dar 2 procentiniais punktais. Ačiū ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai palaikantys, kad reikia svarstyti šitą pasiūlymą? (Balsai salėje) Iš tikrųjų yra daugelyje frakcijų. Man atrodo, kad yra palaikymas, kad pasiūlymą svarstytume. Dabar komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti šiam siūlymui. Komitetas vertino ne tik fiskalinį šio pasiūlymo aspektą, bet ir atsižvelgė į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema taip pat turi koreliuoti ir su kaimyninėse šalyse taikoma patrauklia pelno apmokestinimo sistema, tenai turima reinvestuojamo pelno lengvata. Mes tokiais sprendimais greičiau galėtume pastumti tiek investicijas, tiek savo verslus į tas šalis. Todėl siūloma neišskirti tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, o kad būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo. Todėl komitetas palaiko tą sprendimą, dėl kurio Seimas jau apsisprendė, padidinti 1 % pelno mokesčio tarifą.
PIRMININKAS. Už pasiūlymą kalbės gerbiamas D. Griškevičius.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Koks balsavimas buvo?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Už – 3, prieš – 1, susilaikė 6.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tikiuosi, Valdemarai, netrukdysite? Pirmiausia, aišku, reikia priminti vos prieš kelias minutes vykusius agitavimus balsuoti ir rūpintis krašto apsauga. Labai moralizuota opozicijai, kad jinai štai kaip neatsakingai žiūri, nenori padidinti finansavimo krašto gynybai, tačiau štai ateina kitas konkretus pasiūlymas dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo ir štai staiga atsiranda daug argumentų, kodėl negalima, nors tuo metu, vos prieš 5 minutes, kiti argumentai kituose klausimuose buvo ignoruojami. Man atrodo, šiuo atveju tikrai reikia nuoseklumo.
Šiuo atveju tikrai kviečiame palaikyti. Juo labiau, primenu, kad tas pats verslas, to paties verslo lyderiai labai aiškiai rengė akciją, pamename puikiai, 4 % krašto gynybai. Man atrodo, verslas tikrai sutiktų prisidėti ir daugiau, negu yra numatyta dabar. Tikrai, kolegos, galvokime apie krašto apsaugą, nes, jeigu, kaip sako, bus čia nesaugu, to paties verslo čia nebus. Taigi, tikrai balsuokime, nebijokime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Aš siūlau nepalaikyti šito pasiūlymo. Visų pirma, bazinis pasiūlymas jau yra kelti pelno mokestį 1 %. Su tuo sutinka verslas. Turime platų sutarimą per politinį spektrą. Dabar kelti jį labiau, vadinasi, kenkti ekonomikos augimui. Tai, ką mes turime šiandien, tą ekonomikos augimą didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis, mes jį turime saugoti.
Vienas momentas yra konkurencinė aplinka kaimynystėje, kur egzistuoja režimai, palankūs verslo plėtrai, kitas dalykas yra tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Lietuva kyla visuose tarptautiniuose reitinguose – nuo inovacijų reitingo iki užvakar paskelbto Pasaulio konkurencingumo reitingo. Mes esame 30, Estija – 33, Latvija – 45, ir taip toliau. Saugokime savo investicinį klimatą.
Mes norime, kad Lietuvoje būtų daugiau verslo, kad verslas būtų pelningas, kad jis mokėtų pelno mokestį ir finansuotų gynybą, bet, atsiprašau, padaryti taip, kad čia kurti verslą nebūtų jokios motyvacijos, matyt, mes nenorime. BVP dalis gynybai auga ir tada, kai auga ir pats bendrasis vidaus produktas, vadinasi, kai čia kuriame daugiau prekių ir paslaugų.
Nepamirškime to ir kviečiu nepalaikyti šito pasiūlymo. Bazinis variantas yra racionalus, jis yra teisingas. Lietuva labiau investuos į gynybą ir taps saugia šalimi ir gyventi, ir kurti verslą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat bet kuriuo metu per šoninį mikrofoną gerbiama premjerė I. Šimonytė… Kaip suprantu, jūs dėl mokinių, pagarsinsite, kas atėjo pas mus į svečius, taip?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš mokinius labai sveikinu, tačiau nežinau, kas atėjo, tai negaliu to pagarsinti.
PIRMININKAS. Bendrai pasidžiaukime. Dėkui.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia jau jūs turbūt turite tą privilegiją. Aš norėčiau tiesiog šiek tiek referuoti į tai, ką kolegos kalbėjo, motyvuodami šitą pasiūlymą ir, pirmiausia, motyvuodami tarptautinių organizacijų įvairiomis rekomendacijomis Lietuvai. Būkime teisingi, nesiūlysiu tos pirmos dalies. Tiesiog būkime teisingi. Kai kalba tos institucijos, jos kalba apie nesubalansuotą Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio sistemą ir, pirmiausia, apie žmonių pajamas iš kapitalo. Jos tikrai turi šiuo metu privilegijuotą apmokestinimą, dėl kurio kažkaip nesigirdi didesnės dalies kairiųjų partijų paramos. Čia vis dėlto mes kalbame apie mokestį įmonėms ir tai yra visiškai kitas dalykas. Aš nesu mačiusi, tiesą sakant, tarptautinių organizacijų rekomendacijų Lietuvai kaip nors gerokai keisti ar didinti pelno mokestį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiami kolegos, dabar balsuosime dėl pasiūlymo. Replikos bus po balsavimo. Premjerei aš suteikiu žodį visada be eilės. Tik atkreipiu dėmesį (gerbiami pasiūlymo teikėjai turbūt su manimi sutiks), pasiūlymai dėl kitų straipsnių yra susiję ir mes, dabar balsuodami dėl šito, apsisprendžiame dėl jų visų. Teisingai sakau? (Balsai salėje) Taip. Taigi, dabar stebint gausiam būriui moksleivių iš mums kol kas nežinomos mokyklos, mes galime balsuoti dėl šio pasiūlymo. Balsuojame dėl Seimo narių L. Savicko ir A. Butkevičiaus pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 123, balsavo 120: už – 40, prieš – 21, susilaikė 59. Taigi, pasiūlymui nėra pritarta. Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš pasistengsiu atsiųsti premjerei, kur tarptautinės organizacijos kalba apie didesnį kapitalo apmokestinimą. Jeigu kalbėtume apie įmonių pelno tarifo taikymą, Lietuva taip pat yra tarp mažiausių šalių, kuriose yra taikoma 15 procentinių punktų.
Kitas dalykas. Mokesčių sistema Lietuvoje apskritai yra socialiai neteisinga. Giriatės, kad didinote išlaidas, ypač socialinės apsaugos ir darbo ministrė, – 40 %. Absoliutus skurdas pasiekė 6,5 %, kai praeitų metų augimas 2,7 %, ko niekada nebuvo. Skurdo rizikos riba per 2023 metus sumažėjo 0,3 %, kai pinigų įliejimas buvo pats didžiausias. Vadinasi, pinigų panaudojimo efektyvumas yra labai mažas. Jeigu paskaitysite BusinessEurope, gerbiama ekonomikos ir inovacijų ministre, paskutiniu metu aiškiai pasakė, kad Lietuva investiciniu požiūriu jau nėra tokia patraukli net kaip Rumunija, Vengrija ir kitos Rytų šalys. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, čia jau beveik paskaita, ne replika. Dabar gerbiama premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš kapitalo pajamas nuo įmonių pelno vis dėlto skiriu. Manau, gerbiamas A. Butkevičius, buvęs premjeras ir finansų ministras, yra pernelyg geras ekonomistas, kad nežinotų, kodėl absoliutaus skurdo dydis praėjusiais metais padidėjo, o santykinio paradoksaliai sumažėjo. Jūs neabejotinai žinote metodiką, žinote, kurių metų pajamos yra naudojamos tiems dydžiams skaičiuoti ir kodėl taip atsitiko. Aš nė kiek neabejoju, paskelbus 2023–2024 metų rezultatus, 2024 metų skaičiai bus visiškai kitokie. Jūs ką tik pasakėte, kažkas sako, kad Lietuvai kyla rizika prarasti konkurencinį pranašumą. Tai pagrindinio pelno mokesčio tarifo labai ženklus didinimas tikrai kaip nors padėtų tą problemą spręsti. Aš čia ironizuoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per centrinį mikrofoną gerbiama A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Būtent. Buvau paminėta. Lietuvai reikia daryti daugiau, kad ji būtų draugiškesnė naujoms investicijoms, dėl karo, dėl daugybės kitų dalykų, dėl įtemptos konkurencijos regione. Yra daugybė šalių, kurios daro daugybę puikių sprendimų. Premjere, šiuo atveju kreipiuosi į jus, Algirdai Butkevičiau. Jeigu mes ženkliai didinsime pelno mokestį, investicijų ir gerai apmokamų darbo vietų Lietuvoje turėsime mažiau. Jūs tai siūlote. Gerai, kad Seimas apsisprendė tam nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nematau norinčių replikuoti. Taigi visam 1 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 6 straipsnio buvo tų pačių Seimo narių pasiūlymas, dėl kurio mes jau apsisprendėme. Galime pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu, be to pasiūlymo? Dėkoju.
Dėl 7 straipsnio taip pat buvo susijęs pasiūlymas. Seimas jau balsavo. Be šio pasiūlymo, galime pritarti 7 straipsniui? Dėkoju.
Dėl 8 straipsnio lygiai taip pat buvo tų pačių Seimo narių pasiūlymas, dėl kurio mes jau apsisprendėme. Ar galime 8 straipsniui pritarti bendru sutarimu, be šio pasiūlymo? Dėkoju.
Dėl 9 straipsnio taip pat buvo tas pats susijęs pasiūlymas. Ar galime 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu, be to pasiūlymo? Dėkoju.
Dėl 10 straipsnio situacija tokia pati. Vėlgi tų pačių Seimo narių pasiūlymas. Ar galime 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu, be šio pasiūlymo? Dėkoju.
Dėl 11 ir 12 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai dėl viso. Už užsirašė kalbėti gerbiamas K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, aš tiesiog norėčiau pasinaudoti proga ir padėkoti verslui, šiuo atveju parodžiusiam stuburą ir pasiūliusiam idėją padidinti pelno mokestį 1 %. Manau, jeigu nebūtų šitos pradinės idėjos, pradinio siūlymo, apskritai nebūtų steigiamas Gynybos fondas, nes nebūtų iš ko jį sulipdyti. O šita dalis sudaro tokį kaip ir esminį stuburą, prie kurio galima prilipdyti kitas dalis ir turėti pakankamą sumą Gynybos fondui formuoti.
Aišku, apgailestauju, deja, dėl Akcizų įstatymo. Kitos frakcijos, ypač Konservatorių frakcija, kuri visuose plakatuose rodo, kad turi stuburą, neparodė stuburo, kad stambiems žemvaldžių ūkiams, stambioms žemės ūkio bendrovėms mes vis dėlto neturėtume taikyti išskirtinių sąlygų ir toliau siūlyti lengvatinio akcizo.
PIRMININKAS. Už… Prieš kalbės gerbiamas V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Labiau kalbėsiu prieš dėl ką tik išsakyto pasisakymo. Kiekvieną kartą, kada išgirstame, kad stambus ūkis tai yra blogis, tai gerbiamiems verslo gerbėjams turiu pasakyti, kad tai yra verslas kaime, kuris išlaiko darbo vietas tiems, kuriems jūs čia norite sukurti kažkokias idealistines sąlygas. Gerbiami kolegos, prašau visada pagarbiai kalbėti apie visus verslus ir visus verslus, išlaikančius visą Lietuvos biudžetą. Taip, ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Semeška kalbės už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, tikrai gera gyventi tokioje valstybėje, kurioje verslininkai solidariai prisideda ir net inicijuoja, kad didesnę dalį mūsų bendrojo vidaus produkto skirtume krašto apsaugai. Labai subalansuotas ir tinkamas sprendimas. Kaip ir minėta, verslo aplinka turi būti konkurencinga. Norime daugiau investicijų, norime daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Tai puiki proga padėkoti mūsų verslininkams ir tikėtis, kad jie kuo daugiau prisidės prie krašto apsaugos ir ypač prie paramos Ukrainai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Už taip pat užsirašė kalbėti gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš už tai, kad tie, kurie gali pasidalinti savo pelnu, daugiau prisidėtų prie gynybos biudžeto. Tačiau tos dalies, pažiūrėkite, kokia išraiška yra: 35 mln. 2025 metų pakete yra 300 mln. Na, tikrai mažai. Mažai. Kodėl tiek mažai, tai aš ir norėjau klausti jūsų ir ne kartą siūliau, kad daugiau prisidėtų tie, kurie gali mokėti daugiau. Apgailestaudamas pasisakau už pelno mokesčio didinimą, bet apgailestauju, kad jis didėja tik tiek nedaug ir ta labai reikalinga gynybos biudžetui dalimi tiesiog simboliškai prisideda – viena dešimtine prie 2025 metų biudžeto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Premjerė neseniai kalbėdama aiškiai įvardino, kad dėl gynybos biudžetas padidėjo du kartus per šią kadenciją ir akivaizdu, kad Lietuva vykdo visus NATO įsipareigojimus su kaupu. O tokiu neapgalvotu, sakykime, mokesčių didinimu valstybė tik įvedama į chaotišką situaciją ir našta yra perkeliama ne tiems, kuriems ji turėtų būti perkeliama, tai yra perkeliama tiems žmonėms, kurie gyvena skurdžiausiai. Tai yra pasityčiojimas iš visų šitų žmonių, kalbant, kad reikia būtent iš jų paimti tam, kad gynyba būtų sustiprinta.
Visų pirma tie pinigai, kurie skiriami gynybai, o šiandien jų yra per 2 mlrd., turėtų būti skiriami tinkamai ir teisingai, turėtų visų pirma atitikti NATO reikalavimus proporcine, procentine išraiška, kiek yra skiriama pinigų karininkų ir kareivių atlyginimams. To nesilaikoma jau daug metų ir akivaizdu, kad mūsų kariškius tikrai demotyvuoja, o ne priešingai – motyvuoja ginti savo tėvynę. Manau, reikėtų pradėti nuo to, kad lėšos būtų panaudojamos tinkamai, ne auksinius kareivinių pastatus statant, bet rūpinantis realiai mūsų valstybės gynyba.
O šiandien, kaip matome, tarsi nesuvokiant esminių ekonomikos principų, yra kalbama, va, padidinsime mokesčius. Bet jeigu įmonės neturės motyvacijos gerai dirbti, tai ir ekonomika buksuos. Jeigu ekonomika buksuos, tai ir bendrasis vidaus produktas neaugs, ir neaugs skiriamos lėšos gynybai, nors jūs kalbate, kad ja rūpinatės. Tai gal priešingas tikslas yra, kad mūsų ekonomika būtų apverktinos būklės, ji neaugtų ir mes negalėtume realiai skirti pinigų dėl griūnančios ekonomikos gynybai? Kam tai tarnauja – priešams ar Lietuvai?
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už kalbės gerbiama G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man kyla klausimų – kam jūs tarnaujate, nes jūsų Taikos koalicija turbūt padaro viską, kad tos taikos Lietuvoje būtų mažiau? Man atrodo, jeigu yra platus sutarimas tuo pelno mokesčio klausimu, aš tą platų sutarimą tikrai jaučiu, tai jūsų dejonės, kad sugrius mūsų ekonomika dėl 1 % pelno mokesčio tarifo pakėlimo, atrodo, tiesą sakant, labiau kaip destrukcija, bandymas sugriauti visą paketą ir diskredituoti mūsų bendrą sprendimą Gynybos fondui finansuoti. Man atrodo, jūsų retorika tikrai neprisideda prie taikos formavimo ir prie mūsų investicijų į taiką, pradedu nuo to.
Dabar prieš tai kalbėjusių žmonių buvo pasakyta keletas skaičių, kurie, man atrodo, neturėtų nusėsti į bendrą diapazoną, nes ne tokie tie skaičiai yra. Šis sprendimas yra taip pat vienas iš svarbiausių Gynybos fondo dedamųjų. 2026 metais, kai bus visas poveikis iš pelno mokesčio, o jūs turbūt suprantate, kada pajamos atkeliauja iš pelno mokesčio – jeigu jis skaičiuojama už 2025 metus, atkeliauja 2026 metais, tai visas poveikis yra 114 mln. eurų. Pirmais metais, 2025 metais, – 36 mln. eurų, tai yra avansinis pelno mokestis, kuris bus mokamas už 2025 metus. Nereikia manipuliuoti skaičiais, tai yra tikrai didelė paketo dalis. Labai ačiū verslo bendruomenei, kuri pritaria, pati pasiūlė, diskusijose tikrai buvo rastas platus sutarimas. Kviečiu visus palaikyti ir investuoti į taiką ne tik žodžiais ir pavadinimais savo koalicijų, bet ir darbais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sutinku su ministre, kad ekonomika turbūt pakeitus šitą įstatymą tikrai nesugrius.
Atsakymas A. Skardžiui, kuris minėjo, kodėl tik tiek mažai, – todėl, kad dėl prieš tai vykusio balsavimo šito biudžeto liūto dalį suneš paprasti gyventojai. Ir jau verslas, sako, sutinka ir gali dalyvauti formuojant šitą fondą, nes jiems yra paprasta, jie gali, matyt, savo padidėjusius kaštus nuleisti vartotojui, o vartotojas šiuo atveju galės pasirinkti arba vartoti, arba nevartoti. Tai kadangi ta liūto dalis surinkta, dėl to tokie maži procentai čia verslui atkeliauja.
Aišku, aš, matyt, balsuosiu, šiuo atveju tikrai pats balsuosiu ir palaikysiu. Galėčiau turbūt palaikyti didesnį pelno mokestį, bet prieš tai buvęs balsavimas šiek tiek nuliūdino. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuosime dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XIVP-3877. Balsuojame dėl Pelno mokesčio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 118, prieš – 2, susilaikė 8. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
Na, ir toliau… Aha, yra prie šoninio mikrofono. Prašom, gerbiama premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš atsiprašau, kad šiandien tiek daug kalbu per šoninį mikrofoną, bet tiesiog noriu atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad mokesčius visada moka žmonės. Ir klausimas yra, kokie žmonės? UAB’as, AB’as yra juridiniai daiktai, kurių mokesčius vis tiek dienų gale sumokės žmonės, tai bus arba darbuotojai, arba kapitalo savininkai, arba tos įmonės prekių ir paslaugų vartotojai. Tai kai jūs sakote, kad akcizų naštą kažkas numes žmonėms, tai visi mokesčiai galiausiai bus sumokėti žmonių, nes įmonės nei valgo, nei miega, nei mokesčius moka, tiesą sakant, mokesčių naštą realiai gyvenime visada neša tik žmonės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir per šoninį mikrofoną gerbiamas K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų artėja Seimo rinkimai, kviečiu visas frakcijas, kurios siūlė dar labiau didinti pelno mokestį, įsirašyti tai į rinkimų programas ir toliau su tokia rinkimų programa žygiuoti.
Dar V. Pranckiečiui norėjau trumpai replikuoti, kad niekas nesako, kad stambus ūkis yra blogis. Visi džiaugiasi žemės ūkiu, geromis bendrovėmis, klestinčiomis bendrovėmis, kaip džiaugiasi ir fabrikais, logistikos bendrovėmis, IT sektoriumi, bet tiesiog yra neteisybė, kad vienas sektorius turi mokėti visus mokesčius, o kitas sektorius gali naudotis lengvatomis.
PIRMININKAS. Dar per šoninį mikrofoną gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Apie žmones, kurie mokės mokesčius, tai taip, verslas šiuo atveju sumokės 1 %, o tam verslui tą 1 % uždirbs šimtas žmonių, kurie dar po to sumokės ir tuos visus kitus mokesčius. Tai iš tikrųjų turbūt yra lygūs ir yra lygesni. Na, kuriems ši dauguma pataikauja, akivaizdu.
PIRMININKAS. Taip pat per šoninį mikrofoną – gerbiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Buvau paminėtas, tai turiu pasakyti, kad džiaugiuosi, kad Laisvės partija pripažino, kad žemės ūkis tai yra verslas, kuris taip pat yra gerbtinas. Dėl mokesčių kas buvo pasakyta, tai siekiame to, kad papildomų mokesčių atskirai verslo grupei nebūtų skiriama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visos replikos.
11.19 val.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas Nr. XIVP-3876(3) (priėmimas)
Dabar paskutinis paketo įstatymas, 1-3.7 klausimas – Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas Nr. XIVP-3876. Čia bus nemažai pasiūlymų, tai susikaupkime. Kolegos, reikės padirbėti.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dabar dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Dėkoju. Dėl 4 straipsnio buvo Seimo narių: gerbiamos A. Norkienės, V. Ąžuolo, pasiūlymas. (Balsas salėje) Gerbiama G. Burokienė pristatys. Prašau. Taip, sako, kad pasirašė. Pristatys G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Mes ką tik labai daug turėjome diskusijų ir laužėme iečių, iš kur rasti pinigų Gynybos fondui. Kadangi tikrai turime solidarumo mokestį iš įvairių finansų įstaigų, bet turime dar ir centrinį banką, Lietuvos banką, kuris taip pat uždirba nemažus mokesčius už konsultavimą, pinigų palaikymą ir visa kita, todėl būtų galima taip pat ir iš šitos finansinės institucijos paimti solidarumo mokestį bent jau keletą metų.
Galbūt mūsų pasiūlymas yra drastiškas – 80 %, bet man labai keista, kad komitetas net nesvarstė. Galbūt buvo galima ir 10 %, ir 5 % paimti. Ne, jūs tiesiog atmetėte dėl Europos Sąjungos sutarties, bet atsiradus tam tikroms aplinkybėms, manau, kad ir tai buvo galima suderėti su Europos Sąjunga. Tiesiog reikėjo noro. Aš apgailestauju, bet vis dėlto prašau salės balsuoti už mūsų pasiūlymą, kad ir iš kitos finansinės institucijos, taip pat uždirbančios nemažą pelną, būtų galima paimti Gynybos fondui pinigėlių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kurios dienos jūs pasiūlymą pristatėte? Birželio 19 dienos. Taip? Gerai.
Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys, kad svarstytume šį pasiūlymą? Gal paspauskime mygtukus. Dabar balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys ką tik pristatytą pasiūlymą.
Užsiregistravo 52, balsavo 49: už – 36, prieš – 1, susilaikė 12. Taigi yra, svarstome.
Dabar komiteto nuomonė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes siūloma nuostata pervesti į Gynybos fondą iš Lietuvos banko uždirbamų pajamų 2024–2026 metų laikotarpiu būtų traktuojama kaip Europos Sąjungos sutarties 123 straipsnio nustatyto piniginio finansavimo draudimo pažeidimas. Dėl tokio sprendimo Lietuvos Respublikai galėtų būti pradėtos taikyti pažeidimo procedūros ir baudos. Komitetas balsavo: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 6, ir šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl pasiūlymo už – gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Matau, kad finansų ministrė G. Skaistė kalbės prieš, tai aš norėčiau, kad jinai visai tautai paaiškintų, kodėl Lietuvos bankas padovanojo komerciniams bankams 307 mln., dar prieš metus – 31 mln.? Kodėl šiais pinigais, rūpinantis ir pačių bankų, veikiančių Lietuvoje, saugumu… tokie nesolidarūs yra bankai, kurie tikrai nesiveržia diržų iš bado, žarsto milijardinius pelnus. Gerbiamoji ministre, paaiškinkite tautai, kodėl dabar pabrangs kiekviena prekė – pienas, duona, dešra, o bankai greičiausiai tuos pinigučius, kaip kalbėjo premjerė, išsiveš į Skandinavijos valstybes, ten kam nors panaudos ir pasakys: ne jūsų reikalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu, tamsta, nieko nesuprantate apie monetarinę politiką ir kaip jinai yra vykdoma, tai turbūt aš jums niekuo padėti nebegaliu, reikės perskaityti keletą vadovėlių ir, matyt, tada tas supratimas atsiras. Jeigu jums atrodo, kad kažką kažkur kažkas dovanoja, matyt, yra visos galimybės perskaičius krūvą knygų ir atsakyti sau į tuos klausimus, kuriuos jūs sau keliate. Visgi, jeigu pažiūrėsite Lietuvos banko finansinę ataskaitą, matysite, kad pelno, kuris yra atskaičiavus atidėjinius, kurie formuojami pagal Europos Centrinio Banko sistemos nustatytą metodiką, pelno yra 23 mln. Iš jų į Lietuvos biudžetą pagal Lietuvos banko įstatymą yra pervesta 15 mln. Tai jokių mistinių pinigų, kurie plaukioja erdvėje, tiesiog nėra. Tai yra viena.
Antra. Jeigu jūs kalbate ne apie pelną, o jų pajamas, kurios yra, kaip minėjau, formuojamos ir monetarinėje politikoje, formuojami atidėjiniai, kurie yra reikalingi pagal europinį reguliavimą, tokiu atveju mes kalbame apie piniginį finansavimą, kuris yra draudžiamas Europos Sąjungos sutartimis.
Tiesiog siūlyčiau neieškoti sąmokslo teorijų ten, kur jų nėra. Tokia politika vykdoma visoje Europos Sąjungoje, tokie yra mūsų tarptautiniai įsipareigojimai. Jokių pinigų, jokio mistinio pelno Lietuvos bankas neturi. Tiek, kiek pelno turi, tie pinigai yra pervedami pagal Lietuvos banko įstatymą. Kaip minėjau, iš 23 mln. 15 mln. atkeliavo į Lietuvos valstybės biudžetą. Todėl siūlyčiau nepritarti ir nekomplikuoti įstatymo, kuris mums visiems yra svarbus, priėmimo.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo bus, taip? Gerai. Dabar tada galime apsispręsti balsuodami dėl šio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 121, balsavo 116: už – 36, prieš – 48, susilaikė 32. Taigi, pasiūlymui nėra pritarta.
Gerbiamas A. Skardžius per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, man tokį jautrumą demonstruojančią finansų ministrę labai keista matyti. Įstatymai yra jūsų rankose, gerbiamoji ministre, ir Vyriausybės rankose. Kad jūs globojate komercinius bankus, tai yra taip. Man teko skaityti nemažai vadovėlių per tuos dešimtmečius, per nugyventus 63 metus, tačiau jūs paskaitykite Lietuvos banko atsakymą Biudžeto ir finansų komitetui ir pamatysite, iš kur tie skaičiai ir kodėl tie skaičiai yra. Kaip vienas vicepirmininkas dažnai mėgsta sakyti, nemaišykite kiaušinienės su Dievo dovana.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš apie Dievo dovanas nieko, bet norėčiau pasakyti, kad Lietuvos bankas yra ne komercinis koks nors bankas, o vis dėlto specialų statusą turinti valstybės institucija. Kai jūs čia norite plakti komercinius bankus dėl to, kad jums atrodo, kad tas yra labai populiaru tarp rinkėjų ir jūs iš to užsiauginsite sau reitingus, tai čia jūsų valia, bet vis dėlto Lietuvos bankas yra institucija, turinti savo atskirą įstatymą, savo pareigas pagal tuos įstatymus, ir vykdanti monetarinę politiką Lietuvos Respublikoje. Jeigu jums žodis „bankas“ tiesiog kelia alergiją, tai vis dėlto vis tiek pasižiūrėkite, apie ką kalbate.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime… Dabar toliau. Dar buvo pasiūlymų dėl šio straipsnio. Dabar gerbiamos Seimo narės G. Skaistės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Pristatys gerbiama G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš taip suprantu, kad čia yra tas siūlymas, kuris tiesiog nustato tą situaciją, kuri yra faktiškai įvykusi. Kadangi užvakar balsavome dėl atskirų įstatymų, šiek tiek daugiau buvo balsuota dėl Akcizų įstatymo, šiek tiek mažiau dėl Gyventojų pajamų, nes buvo verslo liudijimai atmesti, tai tokiu atveju tiesiog faktinę situaciją nustatome. Tai, ką nubalsavo Seimas, tas yra įrašoma kaip procentai nuo atskirų pajamų į dabartinį įstatymą. Tiesiog tai, ką nubalsavome antradienį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai čia iš esmės beveik techninis pasiūlymas. Tikiuosi, kad yra 29 palaikantys. Gal mes galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Sutaupėme laiko.
Dar buvo kiti du pasiūlymai, kurie tarpusavyje susiję, jeigu aš neklystu, gerbiamos Seimo narės G. Skaistės. Tai juos kartu tada ir svarstome. Prašom pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai visi apie tą patį. Kaip minėjau, tai yra tiesiog to, ką nubalsavome, įrašymas skaičiais į projektą.
PIRMININKAS. Taip. Galbūt galime bendru sutarimu ir šitiems pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
Taigi toliau buvo Seimo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Dar buvo Seimo narių gerbiamos E. Rudelienės ir E. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Tai prašom pristatyti pasiūlymą, gerbiama Edita Rudeliene.
E. RUDELIENĖ (LSF). Mikrofoną! Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš esmės mūsų pasiūlymo esmė yra ta, kad neimtume iš savivaldybių papildomų 60 mln., nes jau yra paimama 25 mln., tai yra civilinės saugos funkcijai. O papildomai 60 mln. paimti iš savivaldybių, tai šita suma atlieptų kiekvieną gyventoją, nes mes gyvename savivaldybėje ir naudojamės ten teikiamomis vienomis ar kitomis paslaugomis. Vadinasi, mažėtų sutvarkytų ir asfaltuotų kelių, mažiau vietų darželiuose, mažiau neformalaus ugdymo paslaugų, mažiau kitų socialinių paslaugų ar kitų susisiekimo paslaugų, kurias teikia savivaldybės. Reikėtų nepamiršti, kad 2025 metais startuoja daugelis didžiųjų europinių projektų investicijų, prie kurių savivaldybės vienokia ar kitokia procentine dalimi turės prisidėti. Skolintis savivaldybėms galimybės yra apribotos. Mes tik minimaliai Seime praplėtėme galimybę. Ir tikrai yra mitas, kad savivaldybės nepanaudoja kažkokių lėšų. Nes jeigu nepanaudoja, jos persikelia į kitus metus, o nepanaudojo galbūt šiais metais, pavyzdžiui, dėl to, kad nebuvo dar paruošti Europos Sąjungos aprašai ir nebuvo vykdytos tam tikros investicijos. Siūlau palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos po balsavimo, kaip suprantu. Dabar atkreipiu dėmesį, kad kitų kolegų pasiūlymai yra visiškai identiški. Dabar, kai apsispręsime dėl šito… Ne, aš kalbu apie gerbiamojo E. Sabučio ir gerbiamos G. Skaistės pasiūlymus. Gerai, apsispręsime dėl šito, tada galėsime pakalbėti. Dabar kalbame dėl šio konkretaus pasiūlymo. Diskusija dėl jų bus vėliau. Kviesiu vėliau. Dabar, žiūrėkite, yra komiteto nuomonė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Tarp kitko, komitetas svarstė visus kartu – tiek ir E. Sabučio, tiek ir G. Skaistės. Kaip pagrindinį imame dabar ką tik pristatytą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Yra 29 Seimo nariai? Čia ir komitetas pritarė bendru sutarimu. Tikiuosi, kad yra. Gal mes apskritai galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Gerai. Tada matau, kad yra užsirašiusių prieš. Gerai. Už – gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš pat pradžių gana drastiškai nuskambėjo siūlymai savivaldybių atžvilgiu: 150 mln., vėliau – 60 mln. Mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, iš principo nepritariame tiems dalykams. Manome, kad turi būti rasti kiti sprendimai. Džiaugiuosi, kad artėjame link sutarimo, kad ne savivaldos sąskaita tai turi būti daroma. Pritariame tam sprendimui, kad savivaldybės užsiimtų savo funkcija, tai yra priedangos, slėptuvės, civilinė sauga, ir nenaudotų pinigų kitur, o naudotų ten, kur tikrai yra reikalinga civilinės saugos poreikiams finansuoti. Džiaugiuosi, kad ir komitetas pritaria mūsų išsakytai pozicijai, ir tikiu, kad balsuosime gana vienodai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar prieš – gerbiama A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Aš vis dėlto pasisakau prieš, nes manau, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirminis variantas, kai jie iš dalies atsižvelgė į mūsų pasiūlymą, yra racionalesnis. Žiūrėkite, formuojame Valstybės gynybos fondą, prie jo finansavimo prisideda žmonės per vartojimo mokesčius, kurie ką tik pakilo. Verslas – per pakeltą pelno mokestį. Trečias šaltinis galėtų būti „lieknesnė biurokratija“. Tai atsispindėjo mūsų pasiūlymuose, tiek asignavimų valdytojai neišleistų, neinvestuotų lėšų. Galėjo, kai jos grįžta į biudžetą, būti skiriamos ne deficitui mažinti, o gynybai finansuoti. Lygiai taip pat ir savivaldybės: 2023 metais sugrąžino į biudžetą 63 mln. eurų, nieko būtų neatsitikę, jeigu 60 mln. eurų būtų skirta gynybai finansuoti, juolab kad viršplaninių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio savivaldybės gauna ženkliai. 2023 metais 300 mln. eurų virš plano. Projekcija 2025 metams yra 280 mln. eurų. Kas tai yra viršplaninės pajamos? Tai yra pajamos, kurios yra nesuplanuotos išleisti. Šiuo metu jos dar yra nesuplanuotos. Tai dalį jų, ne visas, o dalį nukreipti gynybai būtų racionalu, nes savivaldai irgi reikia oro gynybos, savivaldai irgi reikia priimti vokiečių brigadą, savivaldai reikia saugumo ir apskritai investicijų į civilinę saugą ir visa kita. Tai nepalaikysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar galime apsispręsti balsuodami dėl šio pasiūlymo. Balsuojame dėl E. Rudelienės ir E. Gentvilo pasiūlymo.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 116, prieš – 8, susilaikė 1. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad toliau gerbiamų kolegų E. Sabučio ir G. Skaistės esantys siūlymai yra identiški, dabar visi sutinka, ir mes laikysime, kad esame dėl jų taip pat jau apsisprendę.
Gerbiamas Z. Balčytis per šoninį mikrofoną.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū. Kolegos, kadangi biudžetas, bus labai daug balsavimų, tikrai noriu kreiptis į jus, kolegos, ir, vadovaudamasis gražia Seimo praktika, pasveikinti Šilutės rajono Vainuto gimnazijos mokytojus, moksleivius – ambicingus, gerai besimokančius ir būsimus mūsų pakaitalus. Labai ačiū. (Juokas salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Labai džiaugiamės, kai atskleidžiama paslaptis, kas mus lanko ir iš balkono stebi mūsų darbą. Džiaugiamės jumis.
Dabar gerbiamas A. Skardžius per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš tiesiog gerbiamai finansų ministrei. Lietuvos bankas (čia Lietuvos banko atsakymas) kredito įstaigoms pradėjo mokėti palūkanas už indėlių galimybes nuo 2022 metų antrosios pusės. Už 2022 metus Lietuvos bankas kredito įstaigoms sumokėjo 30,94 mln. eurų palūkanų, 2023 metais – 307 mln. eurų palūkanų. Latvijos bankas sumokėjo kapeikas, centus sumokėjo įstaigoms. Tai tokia politika. O kiek sumokės už 2024 metus? Tie skaičiai bus vėlgi įspūdingi. Tai yra šimtai milijonų dėl banko neveiklumo ir tokios politikos. Ačiū. Tai yra faktas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – gerbiama premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, aš nežinau, kur dabar pasiųsti kolegą, kad jisai pasiaiškintų, kaip veikia pinigų politika ir kaip centriniai bankai moka palūkanas komerciniams bankams už tai, kad komerciniai bankai ten laiko indėlius. Būtent todėl mes ir įvedėme laikinąjį solidarumo įnašą tam, kad apmokestintume tas pajamas, bet komercinių bankų lygmeniu. Viešpatie, tai jūs siūlote antrą kartą tą patį apmokestinti? Didesnio absurdo nesu girdėjusi. Jūs nueikite pas A. Butkevičių, jis jums paaiškins, kas yra pinigų politika. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Išseko replikos. Dabar toliau buvo… Gerbiamas A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Žinote, jau tampa tam tikras cirkas. Aišku, čia pinigų politikos klausimas yra suprantamas tikriausiai tik keliems politikams. Aš noriu pasakyti tai, kad iki 2022 metų Lietuvos bankas ir Europos Centrinis Bankas nemokėjo komerciniams bankams jokių pinigų. Taip.
Jeigu pasižiūrėsite (netgi ir kreivę aš jums galiu atnešti), per 20 metų tas nebuvo mokama. Bet 2014 metais ir 2019 metais, kada buvo priimtos dvi specialiosios programos M. Dragio, tuo metu Europos Centrinio Banko, kuris, mano manymu, padarė didelę klaidą pinigų politikoje, darydamas didelę pinigų emisiją, norėdamas padėti Italijai, Graikijai, suteikdamas (jeigu jau norime trupučio teorijos) paskolas su nulinėmis ir minusinėmis palūkanomis, kai kurios euro zonos šalys, kaip ir Lietuva, tais dvejais metais pinigų emisiją padidino 44 %, bet kai kurios šalys daug mažiau. Kapitalo likvidumo perteklius yra laikomas nacionaliniuose bankuose ir nuo tos sumos, kuri mažėja, mokame procentus.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, vėl, man atrodo, šiek tiek išsiplėtėte, jau beveik kaip paskaita.
Dabar, gerbiami kolegos, grįžtame prie projekto. Toliau buvo gerbiamų Seimo narių E. Rudelienės, E. Gentvilo, E. Sabučio pasiūlymai, dar toliau buvo E. Rudelienės, E. Gentvilo, E. Sabučio, kurių nereikės svarstyti, nes anuo apsisprendimu mes viską išsprendėme. Buvo dar Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Tai dabar pagal šią redakciją galime 4 straipsniui bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju. Toliau 5 straipsnis. Čia vėlgi buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies, ir Seimo narės G. Skaistės pasiūlymas, kurį duosime pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano pasiūlymas yra susijęs su Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa. Praėjusį kartą balsuojant, tie 25 mln., kurie yra nuimami nuo savivaldybių pajamų augimo ir skiriami Civilinės saugos stiprinimo ir plėtos programai įgyvendinti, praėjusį kartą nubalsavo parlamentas, kad tos lėšos būtų skirtos tik toms reikmėms, kurios yra savivaldybėse. Visgi priminsiu, kad Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą sudaro apie 150 mln. eurų. Jie yra integraliai investuojami visur – tiek savivaldybėse, tiek ir kitur, tačiau turime suprasti, kad civilinės saugos poreikiai yra bendri.
Jūs manęs paklauskite, pavyzdžiui, ar Astravo nelaimės atveju įrenginiai, kurie padeda užfiksuoti nelaimę Baltarusijoje, nepaisant to, kad juos įsigyja, tarkime, turbūt Vidaus reikalų ministerija, bet kam jie bus naudingiausi? Man atrodo, akivaizdu, kad būtent Vilniaus gyventojams, kurie gyvena prie pat šitos nelaimės. Man atrodo, negalima atskirti šitoje programoje dalykų, kurie bus finansuojami savivaldybėse ir kurie bus perkami bendrai, nes poreikiai yra suformuoti bendri ir juos, na, atskirti vienus nuo kitų yra gana sudėtinga.
Tai aš visgi tam, kad būtų galima sklandžiai įgyvendinti šią programą, investuoti tiek į priedangų įrengimą, perspėjimo sistemų įrengimą, rezervo formavimą ir taip pat kitas priemones, kurios yra dėl visų mūsų saugumo, visgi prašyčiau, kad tos lėšos galėtų būti naudojamos ne tik savivaldybėse, tačiau ir ten, kur labiausiai reikia. Didžioji dalis pajamų visgi keliauja savivaldai, tačiau turėdami tam tikrą lankstumą galėsime nuosekliau įgyvendinti programą, kuri tikrai yra labai svarbi. Tai visgi prašyčiau išgirsti ir pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikiuosi, yra 29 Seimo nariai, juolab kad ir komitetas pritarė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam pasiūlymui, balsuodamas už 6, prieš – 3, susilaikius 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už dėl pasiūlymo kalbės gerbiama A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, tai tikrai turime parengę Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą. Tikrai noriu patikinti, kad joje yra daug priemonių: ne tik priedangos, bet yra ir gyventojų perspėjimo sistemos atnaujinimas, yra ir gyventojų švietimas, tos savisaugos kultūros didinimas ir kitos priemonės, taip pat ir Astravas.
Mes turime Vilnių, kuris yra 50 kilometrų nuo Astravo atominės elektrinės, ir mūsų Vyriausybė jau tikrai skyrė nemažą finansavimą. Turėjome programą su 90 mln. Akivaizdu, kad turime ir toliau stiprinti mūsų pasirengimą, nes pasirengimas Astravui taip pat yra kompleksinė priemonė bendro pasirengimo įvairioms krizinėms situacijoms, kurios gali nutikti mūsų valstybei.
Tai aš tikrai labai kviečiu palaikyti, ne tik kalbėti, kad civilinė sauga mums yra reikalinga, bet imtis konkrečių veiksmų, tai yra palaikant šitą sprendimą, kurio tikrai labai reikia ir kurio, na, nuo nepriklausomybės laikų mes, deja, neturėjome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto Seimo nariams siūlyčiau laikytis ankstesnio Seimo apsisprendimo ir nepalaikyti šito pasiūlymo. Argumentai yra keli. Matyt, vienas svarbiausių yra tas, kad būtent mūsų komiteto atstovai buvo susitikę su Finansų ministerijos atstovu, kuris mums pasakė, jog būtent toks kompromisas tenkina Finansų ministeriją. Labai keista matyti finansų ministrę, registruojančią priešingą pasiūlymą ir Biudžeto ir finansų komitetui jam pritariant. Tai vienas argumentas.
Antras argumentas, kad, na, civilinė sauga vis dėlto kol kas yra būtent savivaldai deleguota funkcija, nežiūrint, kad ją vykdo taip pat ir kai kurios valstybės institucijos, bet yra savivaldai deleguota funkcija. Tai deleguotai funkcijai niekada nebuvo pakankamai skiriama pinigų. Iš esmės daugiausia, kas buvo skiriama, tai etatui išlaikyti ir tam žmogui, kuris prižiūri civilinę saugą ir ją koordinuoja. Tai dabar, neskirdami papildomai pinigų, jūs papildomai dar norite atimti pinigus, bet savivaldai vis tiek palikti tą funkciją. Tai klausimas, na, loginis yra, bet aš čia logikos nelabai daug matau.
Man keista, kodėl nenorima vis dėlto laikytis bendro pradinio susitarimo ir Seimo ankstesnio balsavimo, kurio būtent buvo laikomasi, kad tie pinigai civilinei saugai vienaip ar kitaip turi grįžti kiekvienai savivaldybei. Nebūtinai tiek, kiek buvo sumokėta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar apsispręsime balsuodami dėl gerbiamos G. Skaistės pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 59, prieš – 50, susilaikė 17. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 ir 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Gerbiamas J. Jarutis per šoninį mikrofoną.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Dėl prieš tai buvusio balsavimo mano balsą įskaitykite prieš. Ne tą mygtuką paspaudžiau. Dėl protokolo.
PIRMININKAS. Prieš tai buvęs balsavimas. Jūs – prieš. Gerai. Dėkui.
Dėl 8 straipsnio buvo gerbiamų E. Rudelienės, E. Gentvilo, E. Sabučio… Dėl jų jau apsisprendėme, jų nebereikia.
Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Galime 8 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai dėl viso. Dėkojame pranešėjui – komiteto pirmininkui. Gerbiama G. Skaistė už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties turbūt norėčiau padėkoti visiems už susitelkimą, už diskusijas, už išsakytą kritiką ir palaikymą. Man atrodo, labai svarbus sprendimas, kuris leis mums turėti ilgalaikę viziją ir supratimą, kad galime gynybai skirti 3 % nuo bendrojo vidaus produkto ilguoju laikotarpiu. Tai leidžia mums kai kuriuos sprendimus paankstinti. Žinodami, kad turėsime tvarų ilgalaikį finansavimą, aš manau, jau šiemet galėsime priimti sprendimus dėl įsigijimų, sudaryti sutartis. Vadinasi, jau šiais metais galėsime skirti pinigų avansiniams mokėjimams. Tai reiškia, kad finansavimas yra tvarus.
Man atrodo, tai yra geriausia investicija į taiką. Kaip minėjau, mūsų kaimynas nesnaudžia – ir padidino mokesčius, ir finansuoja savo puolamuosius įrenginius. Tam, kad turėtume aiškų supratimą, kaip mes stiprinsime savo gynybą, šis sprendimas buvo tikrai labai svarbus. Man atrodo, tai sustiprins mūsų taiką, padės investuoti į oro ir žemės gynybos sistemas, kad išties niekas nenorėtų nė kojos žengti į mūsų teritoriją. Man atrodo, tai yra tikrai labai stiprus signalas, kad yra politinis palaikymas, supratimas, kad gynyba yra mūsų esminis poreikis. Mes drauge su visais savo kaimynais tuos sprendimus darome kartu. Vadinasi, padarysime viską, kad šitas NATO flangas, šitas taškas žemėje tikrai būtų saugus, nepaisant to, kad kai kurie sprendimai yra sudėtingi, nepopuliarūs. Man atrodo, mūsų bendras sutelktas darbas šiandien davė tikrai labai svarbius rezultatus. Ačiū jums visiems. Tikiuosi sėkmingo galutinio balsavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas D. Gaižauskas. Nepavyksta. Pavyko.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, išties pasisakydamas prieš kviečiu jus tik susilaikyti. Kodėl? Todėl, kad esame sutarę: kai kalbame apie gynybą, turime visi sutarti, nes gintis reikės visiems. Todėl visos partijos net esame pasirašiusios partinį susitarimą, kuriame labai aiškiai numatėme, ką turime daryti. Numatėme kryptis, numatėme finansavimą, buvome sutarę dešimčiai metų į priekį, kad eisime sklandžiai ir nesidairysime į šonus. Karas Ukrainoje mums padarė naujų iššūkių. Sakėme, kad galime papildyti susitarimą, bet turime sutarti. Tačiau tuose susitarimuose, juose visuose aš išties dalyvavau, I. Šimonytė tik pasisakė savo monologu, ko norėtų. Vėliau tas pasisakymas prieštaravo jos siūlymams. Po trejų su puse metų net pakeitė krašto apsaugos ministrą, kuris bandė įtikinti, ko mums reikia. Pasirodo, tai buvo visiškai klaidingos pozicijos. Kitas ministras dabar rodo kitas kryptis.
Kita vertus, rinkimai po 3 mėnesių. Ateis nauja valdančioji dauguma, ateis naujas kariuomenės vadas, naujas krašto apsaugos ministras. Galbūt mes tada turėtume sutarti dėl bendro Gynybos fondo, kas turėtų į jį įeiti ir kas turėtų prisidėti. Šiuo siūlymu jūs supriešinote Lietuvą. Jūs numatėte savo mokestines reformas būtent mažiausiai uždirbantiems žmonėms, kurių yra daugiausia. Jeigu reikėtų gintis, jie labiausiai dabar ir supyks.
Gerbiami kolegos, sakau, Gynybos fondas reikalingas, bet reikia mums išlaikyti sutarimą. Todėl šiuo momentu, šioje stadijoje prašau visų susilaikyti ir prie šio klausimo sugrįžti jau esant naujai Vyriausybei. Todėl dar kartą prašau nesupriešinti Lietuvos, nes gintis turime visi. Dabar turėsime naują kariuomenės vadą, kuris paaiškins ir galbūt pasakys savo vizijas, kokias mes klaidas esame šiuo metu padarę, todėl neskubėkime.
PIRMININKAS. Toliau gerbiama A. Armonaitė – už. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LF). Priešingai, aš siūlau skubėti ir kuo greičiau. Šitų pasiūlymų ir sprendimų tikriausiai reikėjo dar anksčiau, bet jie leidžia Lietuvai įsigyti ir nubrėžti saugios valstybės viziją; įsigyti to, ko reikia priešui atgrasyti ir gynybai. Aš iš tikrųjų ir kaip ekonomikos ministrė, ir kaip Lietuvos pilietė noriu, kad Lietuvą mes užsienyje ar net ir čia, namuose, pristatytume kaip saugią NATO šalį, ne kaip tą, kuri yra kur nors ant atbrailos, kur nors ties karo fronto riba, ne kaip tokią, bet kaip saugią šalį, kuri rimtai supranta geopolitinę situaciją ir kuri, kai reikia, laiku priima sprendimus tam, kad apsigintų ir kad žmonės čia jaustųsi saugūs. Būtent dėl to yra Gynybos fondas formuojamas, būtent dėl to jis yra reikalingas.
Va, jo šaltiniai, taip, jie visada gali būti tobulesni ar labiau subalansuoti, bet iš to, kokią šiandien mes turime politinę konjunktūrą, man atrodo, jie nėra tokie blogi, tai yra verslas prisideda 1 procentiniu punktu, kai padidinamas pelno mokestis, žmonės prisideda per vartojimo mokesčius. Taip, galėjo prisidėti „lieknesnė biurokratija“, gal ateityje tą pavyks padaryti, bet tai yra sprendimai, kurie leis mums stiprinti savo gynybą, kurie leis stiprinti įsigijimus, reikalingus atgrasymui, kurie leis stiprinti technologijomis ir naujomis technologijomis grįstą krašto apsaugą ir stiprinti mūsų, kaip saugios šalies, įvaizdį ir situaciją, todėl kviečiu balsuoti už. Palaikysiu ir tikiu, kad yra ne pabaiga. 3 % nuo BVP yra ne pabaiga, ilgainiui priimsime sprendimus ir dėl reikšmingesnio gynybos finansavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Palaikau pačią fondo idėją, bet nepalaikau jos formavimo principo – tai daryti pabloginant vargingiausių Lietuvos piliečių gyvenimą, vartotojų gyvenimą, nes tas, kas gali mokėti, prie fondo mažiausiai prisideda, turiu omenyje ir pelno mokestį, ir solidarumo mokestį, ir valstybinių įmonių indėlį. Pažiūrėkite, „Klaipėdos nafta“ kažkokiuose Brazilijos uostuose investuoja, nemoka valstybei dividendų, kažkur „Ignitis“– monopolininkas, susigriebęs visą energetiką, – 25 % atriekia užsienio valstybių investuotojams ir privatiems, galbūt dar ir šios Vyriausybės nariams, geležinkeliai taip pat, uostas taip pat. Mes matome, kad negauname tinkamos grąžos, net įstatymu įpareigotos grąžos iš valstybės valdomų įmonių. Ši Vyriausybė parodė savo kompetencijas per 2008–2012 metų krizę ir skolinosi labai dideles lėšas. Nagrinėjo ir parlamentinė komisija, ir Valstybės kontrolė. Buvo konstatuota, kad buvo skolinamasi net be reikalo, tam, kad skolinantis būtų pamalonintos kredito įstaigos, tai yra juodu ant balto surašyta Valstybės kontrolės išvadose. Seimo išvadų nekonstatuosiu, kiek buvo permokėta.
Tad tokia pinigų suma – 200–300 mln. gynybai tai yra, na, lašas jūroje. Reikia visai kitų lėšų, reikia apginkluoti mūsų pajėgas. Galbūt galima buvo sutarti su valstybėmis, kuriose privačios įmonės galbūt gamina ginklus, iš ten gauti kreditus arba išsimokėtinai visą šitą amuniciją. Tas sprendimas tikrai nėra geras ir aš kviečiu atsakingai naudoti pinigus, neišvengti viešųjų pirkimų procedūrų.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju. Dabar V. Semeška – už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, čia išgirdome vienos frakcijos siūlymą susilaikyti. Ką tai reiškia? Susilaikyti – tai nepirkti daugiau oro gynybos priemonių šiandien ir neaprūpinti mūsų įsteigtos divizijos reikalinga ginkluote, susilaikyti – tai reiškia nekurti infrastruktūros vokiečių brigadai, susilaikyti – tai reiškia nepirkti karinio mobilumo priemonių, kontramobilumo priemonių ir dvigubo naudojimo paskirties infrastruktūros nestatyti, nesirūpinti civiline sauga.
Istorinis momentas – steigiamas Gynybos fondas prie jau dvigubai padidėjusio finansavimo krašto apsaugai. Tai signalas mūsų NATO sąjungininkėms, ypač Vokietijai, kad mes į savo krašto gynybą investuojame pakankamai, prašydami dar ir jų investicijų. Tai pavyzdys ir kitoms valstybėms, kad galima papildomai susitelkus gauti resursų savo krašto apsaugai. Rusija yra teroristinė valstybė ir yra ilgalaikė grėsmė mums, Lietuvai, todėl šis Gynybos fondas yra istorinis. Bus labai įdomu pažiūrėti, kaip balsuos toji frakcija, kuri ką tik pirštu pagrūmojo, ponia G. Burokienė, ir ką ji pasakys savo rinkėjams, kodėl ji nenori ginti šios valstybės. Ponia Guoda Burokiene, jūs būsite viena iš tų, kuri mieliausiai, matyt, norėtų aptarnauti svetimą okupacinę armiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. (Balsai salėje) Emocijų pliūpsnis, bet gal išgirs mane kolegos. Kolegos, kai buvo atmestas Laisvės partijos pasiūlymas iš savivaldybių paimti 150 mln., kai buvo nepritarta komiteto pasiūlymui dėl 60 mln. ir galiausiai buvo atmestas ministrės pasiūlymas paimti 25 mln. iš savivaldybių biudžetų, tai, vadinasi, faktiškai priedangos, slėptuvės infrastruktūra, kuri Astravo atominės elektrinės atveju turėtų būti sukurta… Žinant planus, kad iš Vilniaus žmonės turėtų būti perkelti į Suvalkų koridorių, konkrečiai – Kalvarijos savivaldybę ir aplinkines savivaldybes, kur savivaldybės su pačiais mažiausiais biudžetais turi padaryti didžiulius darbus, suplanuoti, priimti tikrai didelius kiekius žmonių, jais pasirūpinti, tai tikrai būtų turbūt neįveikiamas iššūkis daugeliu atvejų. Bet tie sprendimai, siūlymai turbūt sveiko proto galia buvo atmesti, tai tikrai projektui galima pritarti. Mano pasisakymas prieš yra daugiau pasisakymas už. Ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama G. Burokienė per šoninį mikrofoną, buvo pasakyta pavardė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Aš norėčiau kolegai pasiūlyti stiklinę vandens, nes, matyt, greitai širdies priepuolis. Rinkite žodžius kitą kartą, kai šnekate, pagalvokite, ką pats padarėte ir kiek prisidėjote, kad daug kas neatsirastų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš taip pat prisidedu prie prašymo visiems rinkti žodžius. Kviečiu rimties ir susitelkimo, svarstome svarbų projektą. Būkime korektiški vieni kitų atžvilgiu. Gerbiamas E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Svarstome svarbų projektą. Liberalai tuo ir skiriasi nuo kai kurių kitų – mes ieškome sutarimo, sutelkimo, o ne baksnojame pirštais, pasityčiojančiais žodžiais išvadiname kartais kitaip galvojančius. Kolegos, pripažinkime, šitas procesas buvo sudėtingas ir iš tiesų ne viskas tinka kiekvienam. Tačiau jeigu būsime kategoriški arba būtume buvę kategoriški, mes nebūtume nieko sutarę. Šiandien mes galime konstatuoti – procesas eina į pabaigą, sprendimai yra priimti. O juk buvo sakoma opozicijos: vėluojame, nespėsime iki liepos 1 dienos. Šiandien, beje, D. Gaižauskas siūlo palaukti rudens. Buvo sakoma, kad neveiksni valdančioji dauguma, nėra politinės valios. Ji yra. Buvo sakoma, kad premjerė rengia beviltiškus seansus su politinėmis partijomis, profsąjungomis, verslo organizacijomis. Sakė, kad tai tik fikcija, nes niekas nieko neplanuoja. Buvo sakoma, kad nesugebėsime susitarti tarpusavyje prieš rinkimus. O mes, liberalai, visada sakėme: ne gąsdinkime žmones, o priimkime būtinus pasirengimo ir atgrasymo sprendimus.
Yra valstybės poreikis, yra mūsų žmonės, rinkėjai, kurie nori saugios ateities. Yra mūsų, politikų, atsakomybė ir prievolė priimti sprendimus. Vienoje televizijos laidoje tam pačiam D. Gaižauskui sakiau: kai ateis diena X, aš nenorėčiau, kad Lietuvos žmonės sakytų – sėdėjo tuo metu Seime mulkiai politikai ir nesugebėjo susitarti. Mes šiandien parodėme, kad mes pajėgūs susitarti, priimti Lietuvos žmonėms, Lietuvos žmonių turtui ir visos valstybės ateičiai svarbius sprendimus. Sąžiningai pasakysiu: jaučiu tam tikrą pasididžiavimo jausmą ne tik koalicijos partneriais, bet ir kitais kolegomis, kurie sugeba padėti priimti svarbius sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis prieš kalbės gerbiamas M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Nuolat yra remiamasi Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet kai kalba pakrypsta apie Lietuvos gynybos finansavimą, apie to finansavimo skaidrumą, apie aiškių skaičių pateikimą, kiek ir kam yra skiriama, tada jau nebenorima remtis demokratinėmis valstybėmis ir situacija yra įveliama į visą chaosą, kaip ir dabar su Valstybės gynybos fondo įstatymu, kai mokestinę naštą norima perkelti ant pačių skurdžiausių Lietuvos gyventojų pečių.
Tai jeigu mes norime vienybės, jeigu mes norime atsakingos visuomenės ir valstybės, kodėl negalima darant tokius pakeitimus tą mokestinę naštą duoti tiems, kurie ir gebėtų ją sumokėti? Kodėl kartu norima griauti šalies ekonomiką, kai tokių svarbių sektorių kaip tekstilės, baldų gamybos pelnas yra smukęs ir dviem trečdaliais, yra tekę atleisti trečdalį darbuotojų, ir visos Lietuvos ekonomikos svarbių sektorių sritys šiandien labai stipriai buksuoja. Jeigu mes toliau bloginsime Lietuvoje mokestinę aplinką, tada kartu mažės ir gynybos finansavimas, kurį, jūs visi kalbate, reikėtų didinti.
Šiandien ši valdančioji dauguma, deja, nieko nepadarė, kad skurdas Lietuvoje mažėtų ir žmonės, kurie gauna mažas pajamas, būtų girdimi, išklausyti ir mylimi šios valstybės. Taigi yra daug tuščių žodžių. Kodėl Lietuvos karininkams ir kareiviams nėra skiriami tinkami atlyginimai? Pagal NATO reikalaujamus standartus turi būti skiriamas atitinkamas procentas būtent kariškių atlyginimams. To nėra daroma. Kodėl tie pinigai – 2 mlrd. beveik 100 mln., kurie dabar yra paskirti gynybai, nėra paskirstomi taip, kad tai tikrai atitiktų Lietuvos gynybos reikmes?
Todėl už tokį projektą negalima balsuoti už ir raginu priimti tokius, kurie tikrai prisidėtų prie valstybės gynybos ir siekio, kad šalis būtų saugi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar, kadangi jau po 12 valandos, aš skelbiu, kad pratęsiu balsavimo langą tol, kol balsuosime dėl rytinės darbotvarkės klausimų tiek, kiek jų spėsime apsvarstyti iki pietų. Vėliau susitarsime, kaip dirbame, bet langas tol, kol balsuojame. Tai balsuojame.
Dabar balsuojame dėl šio Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto Nr. XIVP-3876. Balsuojame. Balsuojame dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 127: už – 107, prieš – 2, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Sveikinu kolegas įveikus tikrai vieną svarbiausių kadencijos darbų, džiaugiamės, kad pavyko susitarti ir gynybai finansavimą padidinti. Tai linkiu nusipirkti visų dronų ir tankų, kurių reikia, ir būsime stipresni Tėvynės labui.
O dabar per šoninį mikrofoną – gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pirmiausia norėčiau padėkoti visiems kolegoms, kurie balsavo už. Visiems, kurie šiame procese dalyvavo, skyrė jam laiko, nesvarbu, kad kartais su įvairiomis nuotaikomis ar įvairiais argumentais, ar įvairiais kitais pastebėjimais, bet svarbiausia, kad parodėme, kad yra įmanoma bent dėl kažko susitarti, nepaisant to, kad tai yra rinkiminiai metai, kai visą laiką labai patogu siūlyti oponentų… naudoti oponentų argumentus prieš pačius oponentus. Stengėmės to nedaryti, stengėmės girdėti, ką sakote, stengėmės ieškoti kompromisų. Manau, kad net jeigu kam nors atrodo, kad tas kompromisas netobulas, tai vis dėlto tai yra kompromisas ir jis leidžia jau dabar priimti naujus sprendimus dėl naujų įsipareigojimų ir naujų įsigijimų, žinant, kad jiems bus tikrai tvarus finansavimo šaltinis.
Ir replika kolegai, kuris kažką kalbėjo apie NATO standartus ir išlaidas. Tai priešingai – kai Lietuvos gynybos biudžetas buvo per mažas, mes per daug, per didelę dalį, procentinę dalį, to biudžeto išleisdavome darbo užmokesčiui. Mes nevykdydavome investicijų reikalavimo. Dabar vykdome ir galėsime vykdyti ateityje. Tai reiškia, kad visi jausimės saugesni. Ačiū dar kartą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. (Plojimai) Dabar gerbiamas D. Gaižauskas per šoninį mikrofoną. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, išties gynyba yra šventa. (Juokas salėje) Ir jūs šiandien parodėte, kad tas bendras sutarimas jums nereikalingas. Ir gintis, jūs įsivaizduojate, kad neturėsime gintis visi, bus kas nors selektyviai atrinkti. Ketverius su puse metų jūs išties darėte labai daug klaidų stiprindami mūsų gynybą per Krašto apsaugos ministeriją. Faktiškai baigiantis kadencijai jūs supriešinote visą Seimą ir net šioje srityje jūs naudojote prievartą. Kadangi ne visi nubalsavome, tai jums pritrūko išminties, kantrybės, diplomatijos, kad būtų bendras sutarimas.
Aš visą kadenciją jums kartojau: per prievartą prie kryžiaus paklupdytas labiau į Dievą netiki. Jūs jau faktiškai vėl parklupdėte Lietuvą ant kelių. Po 3 mėnesių, manau, ji atsikels. Jeigu ji atsikels ir pamatys, kad į šią šventą vietą… jūs prievartą naudojote tik dėl to, kad galbūt kažkur yra pilkųjų biznių. O kad tai jūs sugebate, rodo šiandien žiniasklaida. Nepadės nė privatūs lėktuvai, nespėsite pabėgti, nesvarbu kur – į Ispaniją ar bet kur.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taigi dar sykį sakau: kolegos, taip, gynyba yra šventa, bet priešinti jos nereikia. Manau, kad kita kadencija tuos nesutarimus ištaisys, bet gintis turėsime visi.
PIRMININKAS. …norėtųsi proto ribose laiko limitą turėti. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, gerbkime vieni kitus ir laiką, mes labai vėluojame pagal darbotvarkę. Aš leisiu pasisakyti visiems, replikas išsakyti, bet būkite geri, na, patrumpinkime šiek tiek. Replika yra replika, ne paskaita. Gerbiama R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš tiesiog noriu paprašyti mano balsą dėl protokolo įskaityti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū, labai šauni replika, trumpa. Gerbiamas V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū visiems, kurie išgelbėjo konservatorius, na ir liberalus, nuo tos baimės, kurią jie čia sėjo, baimę visiems kitiems, jausdami patys tą baimę. Mažiau bus savižudybių, mažiau frustracijų, įtampų. Bus ir konservatoriai kaip žmonės geresni. Dabar jie nejaus baimės, nebus įtampos. Ačiū visiems, kurie išgelbėjo konservatorius ir liberalus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Reaguojant į kolegų pasamprotavimus, kad Lietuva parklupdyta ant kelių, tai kaip klūpančiai Lietuvai šiaip neblogai sekasi. O norėčiau pasveikinti dar mūsų posėdį šiandien stebėjusius Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos moksleivius. Nebūtinai, kas vyksta Seime, taip čia būna ir kiekvieną dieną. Sveiki atvykę. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš dėl naujų replikų žodžio nesuteiksiu. Aš pasakiau, kad tiems, kurie stovi prie mikrofono. Gerbiamas K. Masiulis. Yra limitas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar galima? Aš noriu pajuokauti. Šiandieną klausiau labai įdėmiai (pirmą kartą kalbu) jūsų kalbų ir mačiau labai daug paradoksalaus tokio mąstymo, kai paskelbė kažką šventu, bet nepritaria tam. Šiaip aš visą laiką mąsčiau apie kognityvinį tokį paradoksą. Žmonės, žmonija išradusį labai daug sričių. Mes visi partikuliariai galime žinoti tik vieną kurią nors sritį giliau, o daugelio kitų sričių neišmanome. Štai iššoki ir pradedi mokyti kitus, aiškinti, pasiėmęs popieriuką, ir demonstruoti savo neišmanymo…
PIRMININKAS. Ačiū iš tikrųjų už replikas. Daugiau replikuoti žodžio nesuteiksiu. Mes labai atsiliekame pagal darbotvarkę. (Balsai salėje) Aš pasakiau, kodėl suteikiau: tiems, kurie išsirikiavo prie mikrofono, aš pasakiau, suteiksiu žodį. Daugiau nebesuteikiu niekam.
Dabar reikia pasitarti, kaip dirbame toliau, nes yra labai didelis atsilikimas nuo darbotvarkės. Aš siūlau daryti Vyriausybės pusvalandį, klausia tik opozicija, nes yra ir naujasis kariuomenės vadas, laukia, ir mes esame padarę dėl paketo pusvalandžio pertrauką. Tas pusvalandis prieš valandą praėjo.
Gerbiami kolegos, ar tinka Vyriausybės pusvalandis? Klausia tik opozicija. Galime bendru sutarimu? Gerai, balsuojame dėl tokio siūlymo. Kolegos, mes kitaip niekaip šiandien nespėsime. Vakare dar yra trečias posėdis. Mieli kolegos, siūlau apsispręsti, ar galime dirbti tokia tvarka: Vyriausybės pusvalandis, tada klausia tik opozicija (ir tikrai visi paklausia)? Balsuojame, paleidžiame balsavimą. Tikrai, aš manau, opozicijos atstovai, kurie yra užsirašę, spės paklausti per tą pusvalandį. Valdantieji neklaus. Tada viskas bus gerai.
Užsiregistravo 113, balsavo 111: už – 97, prieš – 5, susilaikė. 9. Taigi Vyriausybės pusvalandis prasidės, kai jis prasidės.
O dabar aš norėčiau iš tikrųjų labai greitai, kadangi yra gerbiamas kariuomenės vadas, jau kantriai mūsų laukia, kol čia Seimas debatuoja, bet svarbus su gynyba susijęs įstatymas, tai suprantama. Dabar tada pirmiausia reikia atleisti senąjį.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti generolą Valdemarą Rupšį iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų“ projektas Nr. XIVP-3908 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar dėl pritarimo atleisti generolą V. Rupšį iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų. Gerbiamas Prezidento patarėjas T. Godliauskas pristatys, pateiks mums ir mes apsispręsime. Prašau.
T. GODLIAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, posėdžio dalyviai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu Lietuvos Prezidentas šių metų birželio 6 dieną dekretu teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti generolo V. Rupšio atleidimui iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų. Generolas V. Rupšys Lietuvos Prezidento dekretu buvo paskirtas kariuomenės vadu penkerių metų kadencijai nuo 2019 m. liepos 24 d. Prašome gerbiamą Seimą pritarti generolo V. Rupšio atleidimui iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų pasibaigus numatytam pareigų ėjimo terminui šių metų liepos 23 dieną. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nėra. Iš tikrųjų, ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Dabar svarstymas. (Balsas salėje: „Pritariame.“) Palaukite, kolegos. Diskutuoti užsirašę, man atrodo, buvo gerbiamas A. Anušauskas ir V. Rakutis. Ar tikrai norite kalbėti? Galime susitarti, kad trumpai, kad apie esminius punktus? Prašom. Tada konkrečiai, trumpai. Pabandykime pataupyti laiką. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų tie metai, kai kariuomenės vadas ėjo pareigas, buvo pažymėti didelių iššūkių. Žinoma, ne visus ateities scenarijus buvo įmanoma nuspėti, nes ir kariuomenės vadai yra priklausomi nuo politinės valdžios, nes jie turi stiprinti kariuomenę ir dirbti tose sąlygose su tuo finansavimu, kurį apibrėžia politinė valdžia. Išties aš norėjau padėkoti nueinančiam kariuomenės vadui, nes kūrė ne gražias iškabas, o realius gynybinius pajėgumus ir netylėjo, jei buvo ir matė nedaromus darbus, organizavo su kitomis institucijomis tą sąveiką, kurios reikėjo, pavyzdžiui, paramą sienos apsaugai nuo A. Lukašenkos hibridinės atakos ar civilių evakuaciją iš Izraelio. Kariuomenės vadas baigė kadenciją turėdamas du batalionus, visiškai perginkluotus naujomis pėstininkų kovos mašinomis, veikiantį oro gynybos pajėgumą, batalionus kariniuose miesteliuose ir išties pereita į naują kokybišką kariuomenės kūrimo etapą su mobiliomis raketinėmis sistemomis, koviniais dronais. Manau, kad būsimam vadui reikės įgyvendinti inicijuotus, suplanuotus divizijos įkūrimo planus ir sunkinimą šarvuota technika.
Negaliu nepaminėti, ir išties norėjau būtinai pasakyti, kad kai 2022 metų vasario mėnesį reikėjo paremti Ukrainą ginkluote, vadui teko labai greitai organizuoti Kijevo gynybai „Stingerių“ pristatymą ir Ukrainos karių apmokymą. Tai buvo padaryta vos per kelias savaites, o jau prasidėjus invazijai, pačiomis pirmomis dienomis, tiesą sakant, antrą invazijos dieną, iš Lietuvos kariuomenės arsenalo parama buvo pasiekusi Ukrainą. Žinoma, visi mes tuo metu supratome, kad Lietuvos gynyba prasideda Ukrainoje. Artimiausi keleri metai išbandymų tikrai nestokos. Žinoma, norėjau padėkoti vadui už jo tarnybą nuo pat 1990 metų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime tada po svarstymo gal bendru sutarimu? Dėkoju.
Tada priėmimas. Priėmimas yra iš dviejų straipsnių. 1, 2 straipsniai. Nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir tada priėmimas. Motyvų nėra. Galime iškart balsuoti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 98: už – 97, prieš, nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dėkojame buvusiam kariuomenės vadui V. Rupšiui.
Gerbiamasis A. Ažubalis per šoninį mikrofoną.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Atsiprašau, turėjau balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip, jūsų balsas – už. Gerai, fiksuojame.
12.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Raimundą Vaikšnorą Lietuvos kariuomenės vadu“ projektas Nr. XIVP-3909(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar naujas etapas. Kviečiame pagrindinio komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, pirmininką A. Pocių. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Raimundą Vaikšnorą Lietuvos kariuomenės vadu“ projektas Nr. XIVP-3909. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pagrindinio komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Raimundą Vaikšnorą Lietuvos kariuomenės vadu“ projekto. Birželio 17 dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį nutarimą. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamas pirmininke. Po svarstymo nebalsuojame. Iš karto keliaujame į priėmimą. Atsiprašau, svarstymo stadijoje diskutuoti buvo užsirašęs R. Šarknickas, bet jo nėra. Atsisakė.
Tada galime keliauti į priėmimą. Yra du straipsniai, 1 ir 2 straipsniai, dėl jų nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Yra norinčių kalbėti už. Gerbiamas A. Anušauskas. Bet jau kalbėjote tribūnoje. (Triukšmas salėje) Prašau. Dėl motyvų už dabar.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Iš tikrųjų aš nesuprantu to triukšmo. Skiriame kariuomenės vadą penkeriems metams ir kiekvienas, aš manau, turime argumentų. Suprantu, kad yra nenorinčių savo pozicijų dabar viešai įvardinti, bet jūs jas įvardinote prieš tai balsuodami prieš ar nepalaikydami Gynybos fondo įstatymo, nes būtent jisai skirtas kariuomenei stiprinti. Šiuo atveju galite nemojuoti, aš iš tikrųjų turiu savo nuomonę ir ją noriu išsakyti.
Būsimam kariuomenės vadui teks nemenki iššūkiai. Kiekviena ambicija, kurią jūs turite norėdamas stiprinti kariuomenę, žinoma, kad atsirems ne tik į finansus, bet ir į politinį palaikymą, kurį jums reikės surasti, organizuotis, įkalbinėti, tartis su visomis politinėmis partijomis, nes tos pareigos įpareigoja surasti tą bendrą vardiklį, bendrą sutarimą ne tik Gynybos taryboje, aš manau, bet ir su visais politikais.
Jums linkiu įgyvendinti tai, kas pradėta, ir pereiti prie naujo, aš manau, kokybiškai visiškai naujo mūsų pajėgumų formavimo. HIMARS’ai ateina, papildomos oro gynybos, nauji pulkai, kurie bus sukurti pagal mūsų priimtus įstatymus. Aš manau, kad iššūkių tikrai bus nemažai, svarbiausia – komanda ir kariai, kurie tikėtų tomis idėjomis ir būtų pasirengę ginti Lietuvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas generole, ateinate vadovauti Lietuvos kariuomenei laikotarpiu, kurio tikrai nepavadinsi lengvu. Geopolitinė situacija iš tikrųjų tolydžio blogėja, atsiranda didžiuliai tarptautiniai politiniai blokai, formuojasi naujos koalicijos, vyksta daug įvairių procesų Europos Sąjungoje.
Jums gali tekti kovoti. Šitas klausimas yra labai rimtas. Karininkų korpusas, Lietuvos kariuomenė turi taip gyventi, kad gali tekti kovoti, tai nėra taip lengva. Praeitos kadencijos kariuomenės vadas sugebėjo padaryti daug darbų, kurie nukreipė kariuomenės vystymąsi reikalinga kryptimi. Su Krašto apsaugos ministerijos parama, su visų mūsų parama iš tikrųjų buvo priimti esminiai sprendimai. Dabar šitą sumanymą, šitą planą, šituos pinigus reikia paversti realia kovine galia. Dieve, padėk jums!
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamas A. Skardžius kalbės už. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš kviečiu visus balsuoti už gerbiamo generolo kandidatūrą. Linkiu jam ir tikiuosi, kaip ir visa Lietuva, kad per ateinančius penkerius metus Lietuvos nesukrės jokie išorės iššūkiai, nebus jokio karo. Kova sėkmingiausia yra ta, kuri laimima dar prieš ją, kurią laimime be kovos. Tad linkiu jums nepasiduoti jokiai politinei įtakai, verslo įtakai, kad nekankintų įvairūs skandalai, na, kaip… Turbūt girdėjote 2016 metų skandalus apie auksinius šaukštus.
Pinigai yra dideli. Mokės tie žmonės, turbūt skaičiuoja kiekvieną centą į tą biudžetą. Todėl kviečiu jus nesinaudoti visą laiką išimtimi, kurią suteikė Europos Sąjungos stojimo sutartis, vadovautis sveiku protu ir taupyti kiekvieną eurą, sumokėtą mokesčių mokėtojų, skirtą gynybai. Jūs taip pat puikiai suprantate, kad pro šalį pravarytas kiekvienas euras yra mūsų gynybos silpninimas. Matėme labai daug pavyzdžių. Audito komitete man per daug metų teko nagrinėti ne vieną tokį atvejį. Tačiau tikiuosi, kad dabar jūsų žinioje esančios visos gynybos struktūros tikrai elgsis atsakingai, nes ne tas laikas, kada galima išdykauti. Tai kuo geriausios sėkmės jums ir tikimės taikos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiamas Anušauskai, geriau triukšmas Seime negu patrankų triukšmas kare.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai čia nebuvo labai prieš, kaip suprantu. Dabar už – gerbiamas V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas generole, tikrai neapsakomai malonu šiandien jus čia, Seime, tvirtinti, pritarti, ypač ir dėl to, kad esate kilęs iš jotvingių krašto, gimęs ir augęs Druskininkuose. Tai tikrai smagu turėti kariuomenės vadą iš Pietų Lietuvos, kur vyko mūsų partizanų kovos, kur mes tikrai už nepriklausomybę pasiryžę atiduoti savo gyvybę.
Net neabejoju jūsų kompetencija. Teko garbė su jumis dirbti, dalyvauti ne viename susitikime ir žinau jūsų didelę tarptautinę patirtį. Linkiu jums labai nuoširdžiai visokeriopos sėkmės.
Į šias pareigas ateinate labai sunkiu geopolitiniu momentu. Labai svarbu, kad jūsų komanda būtų tvirta, tvirtas patarėjų korpusas, kad rastumėte ir neprarastumėte to gero ryšio, kurį turite su puskarininkiais, su eiliniais kariais. Net neabejoju, kad visi kartu mes atremsime visas grėsmes. O tas finansavimas, kuris yra gerokai padidintas, tikrai leis jums įgyvendinti jūsų strateginius tikslus, kuriuos jūs pristatėte. Visokeriopos sėkmės. Ačiū, generole.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi motyvai. Dabar balsuosime. Balsuojame dėl nutarimo „Dėl pritarimo skirti Raimundą Vaikšnorą Lietuvos kariuomenės vadu“. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110 ir visi 110 balsavo už. (Plojimai) Nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikiname naują kariuomenės vadą R. Vaikšnorą. Galime paspausti ranką. Džiaugiamės nauju kariuomenės vadu.
12.24 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2823(2)VK, Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2825(2)VK, Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2136 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3839(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame į darbotvarkės 1-2 klausimo bloką. Kviečiu gerbiamą E. Dobrowolską į tribūną. Pusvalandis baigėsi, dar spėsime apsvarstyti jūsų klausimą, projektą Nr. XIVP-2823. Atsiprašau, komitetas. Gerbiama I. Haase, komiteto pranešėja. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas J. Razma.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2823.
Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2823 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Dėkui. Visus tris pristatėte?
I. HAASE (TS-LKDF). Taip pat komitetas svarstė Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2825. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2825 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 2.
Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3839. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3839 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dabar tikrai dėkojame. Visas išvadas pirmininkė pristatė.
Diskusija. Joje yra užsirašęs kalbėti A. Stončaitis. Kviečiu į tribūną.
A. STONČAITIS (DFVL). Sveiki, mieli kolegos. Iš tikrųjų laikas spaudžia, tai pasistengsiu nenaudoti tų 5 minučių. Taip, reformos yra būtinos, jos turi būti atliekamos. Tačiau atliekant reformas, ypač kai tai susiję su viešosiomis paslaugomis, susiję faktiškai su visais gyventojų sluoksniais, turi būti apskaityti jų interesai ir įvertinta, kaip tos reformos palies gyventojus, ar tos būtinosios paslaugos arba procesai nenutols nuo gyventojų, ar neatsiras didesnių problemų paslaugoms pasiekti.
Teismų reforma. Pagrindiniai ministrės pristatyti kriterijai, kad bus mažiau pastatų, galbūt kažkiek kilometrų mažiau nuvažiuos, papildomas argumentas – galbūt tolygiau bylos pasiskirstys. Tačiau visiškai neatsižvelgiama, kad paslaugos nutols nuo gyventojų. Kokia yra logika? Visa teisinė sistema, pavyzdžiui, konkrečiai Plungės apylinkės teismas pagal kažkokią logiką yra perkeliamas į Telšius, dėl apeliacijų perkeliama į Šiaulius, kai tuo tarpu visa teisėsauga šiuo konkrečiu atveju veikia, sukoncentruota Klaipėdoje. Sunku suprasti tuos argumentus, sunku suprasti ministrės logiką. Manyčiau, jeigu dar kada nors bus galimybė siūlyti kitas reformas, vis dėlto aprėpkime ir eilinio gyventojo lūkesčius, eilinio gyventojo galimybes. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl pirmojo projekto jokių pasiūlymų nėra. Dėl antrojo projekto dar yra iš praėjusių metų likę mano pasiūlymai. Aš pirmininkaudamas negaliu čia jų pristatyti, tik paminėsiu, kad esmė yra siūlymas naikinti ne Plungės, bet Telšių teismą. Pirmininkė turėtų grįžti į tribūną ir išsakyti komiteto poziciją turbūt. Čia kartu dėl visų tų pasiūlymų reikėtų apsispręsti. Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymas ir mano pasiūlymai, likę iš praėjusių metų.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė dėl 2 straipsnio – dėl Seimo nario J. Razmos pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėl visų pasakykite poziciją.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėl visų? Gerai.
PIRMININKAS. Čia bus vienas balsavimas.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes komiteto argumentai, kad 2023 m. birželio 29 d. Seimas nutarimu „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ Nr. XIVP-2135 pritarė pradėti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo procedūras išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas išdalinant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. Antrasis pasiūlymas ir trečiasis pasiūlymas yra susiję su pirmuoju Seimo nario pasiūlymu, todėl komiteto nuomonė – irgi nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai dabar balsuosime dėl tų pasiūlymų. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsavo 84: už – 13, prieš – 17, susilaikė 54. Pasiūlymams nepritarta.
Dėl trečiojo projekto nėra pasiūlymų, tai dabar apsispręsime po svarstymo dėl visų trijų projektų paketo. E. Dobrowolska kalba už.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, dėkoju tiems, kurie suprantate, kaip svarbu pabaigti pradėtą reformą. Visi mes įvertinome, kiek svarbu perskirstyti visas bylas, kad teisingumas vienodas būtų ir regionuose, ir didmiesčiuose, kad visi teisėjai galėtų specializuotis. Atkreipsiu dėmesį, kad likęs klausimas yra tiktai dėl Plungės teismo. Pastatas lieka, teisėjai lieka, gyventojams niekas nesikeičia, mes tiktai gauname racionalesnį bylų paskirstymą antrojoje instancijoje ir pirmojoje. Pastatas ir teisėjai niekur nedingsta.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį pasisakyti prieš, paminėsiu, kad balsavimo intervalą pratęsiame, kol apsvarstysime visus rytinės darbotvarkės klausimus. Panašu, kad Vyriausybės valanda bus apie 13 valandą, na, atitinkamai trumpesnė bus pietų pertrauka. Tai dabar motyvai prieš – J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Su visa pagarba ministrei ir visai reformai, kuri vykdoma teismuose, noriu pasakyti, kad optimizavimo specializacija, sprendimų kokybė, be abejo, yra labai svarbu. Aiškinamajame rašte yra parašyta, kad planuojama reforma bus užtikrintas teismo paslaugų prieinamumas žmogui, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau gyvenamosios vietos, tačiau tai abejotina ir iš tikrųjų prieštarauja tokiam dalykui, kadangi Plungės apylinkės teismas reorganizuojamas išskaidymo būdu, kai dalis prijungiama, tai antrosios instancijos teismo sprendimus reikėtų vykdyti Šiauliuose. Tai šitokiu būdu ne tik kad nepriartiname, bet dar labiau nutoliname, nes atstumas nuo Plungės, Rietavo, Skuodo iki Šiaulių yra nuo 100 iki 140 kilometrų, o iki Klaipėdos – 50 kilometrų. Mano suprantamas būtų ir visų turbūt suprantamas būtų toks dalykas, kad ne skaidymo būdu, o tiesiog prijungimo būdu reikėtų prijungti prie Klaipėdos apylinkės teismo visą Plungės apylinkės teismą, tuo labiau kad visos teisinės institucijos yra Klaipėdoje, ir ta pati areštinė. Iš Klaipėdos areštantus reikės vežioti į Šiaulius, paskui vėl grąžinti į Klaipėdą, kad išspręstų tam tikrus klausimus. Tikrai prašau balsuoti prieš, visus nepalaikyti. Tik viso teismo prijungimą prie Klaipėdos tikrai palaikytume. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame šiam trijų projektų paketui po svarstymo.
Balsavo 88: už – 50, prieš – 17, susilaikė 21. Po svarstymo projektams pritarta.
12.36 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3884(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3884(2). Priėmimas. P. Kuzmickienė pranešėja, bet ji nelabai turėtų ką čia pranešti, nes jokių pasiūlymų negauta. Yra keturi straipsniai. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl straipsnių. Galime apsispręsti iš karto dėl viso įstatymo projekto.
Motyvai. Kol kas užsirašė tik prieš. L. Nagienė – prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, kai mes kalbame apie pensijų padidinimą ir kai norime, įgyvendindami Europos Komisijos nuostatas, kad individualioji dalis ir šiandien kistų (mes esame dabar paskutinėje vietoje), tai ką šiandien mes padarome? Skolinamės iš socialinio draudimo biudžeto į valstybės biudžetą. Ministerija visada aiškina: nėra pinigų, negalime didinti pensijų. Šitaip elgdamiesi mes skurdiname socialinio draudimo biudžetą. Dvejiems metams pasiskoliname, kitą kartą pasiskolinsime nebe 60 mln. ar 30 mln., tada reikės 100 mln. Rezervas yra sukauptas.
Aš manau, jeigu spręstume klausimą, kad mūsų pensijos nebūtų pačios mažiausios ir arti skurdo ribos, mes turėtume galvoti apie tai, kaip spręsti klausimą šiandien padidinti socialinio draudimo pensijas ir galbūt jas perskaičiuoti ne nuo sausio 1 dienos, o nuo liepos 1 dienos. Aš iš tikrųjų būčiau pritarusi. Šitam projektui tikrai negaliu pritarti vien dėl to, kad imame lėšas iš socialinio draudimo biudžeto ir duodame, nes reikia mažoms pensijoms padidinti. Buvo nepaskaičiuota, iš valstybės biudžeto pritrūkome lėšų, tai skolinkimės iš banko, iš kitur, bet kalbėkime apie mūsų pensininkus, kurie šiandien gauna pensijas iš socialinio draudimo biudžeto. Tam ir nepritariu.
PIRMININKAS. I. Šimonytė pasisako už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Čia jau tikrai kažkas dovanas ir kiaušinienes supainiojo, nes klausimas yra visiškai pinigų srautų valdymo. Problema yra ne ta, kad kažkas kažko nepaskaičiavo, o kad tiesiog po biudžeto patvirtinimo buvo vetuotas vienas įstatymas, susijęs su šalpos mokėjimu ir tam tikrų dydžių perskaičiavimais. Dėl to susidarė gana kurioziška situacija, kai biudžete lėšos nėra numatytos kaip asignavimai ministerijai ir ministerija negali iš jokių bankų dabar pasiskolinti, nes tam reikėtų keisti Biudžeto įstatymą. Dėl tos priežasties, taip, kaip būna kitais atvejais su bazine pensija ar kitomis, kai tiesiog pasislenka pinigų srautai, šios lėšos pagal įstatymą bus išmokėtos iš „Sodros“ biudžeto einamaisiais metais, tačiau bus kompensuotos tam pačiam „Sodros“ biudžetui, kad nereikėtų daryti kokių nors kitų keitimų.
Tai nėra nebuvęs ir nematytas dalykas. Tai yra visiškai pinigų srautų valdymo sprendimas tam, kad būtų galima įvykdyti tą įstatymą, kurį Prezidentas vetavo ir galiausiai Seimas apsisprendė laikyti nepriimtu. Tam asignavimai biudžete nebuvo numatyti, nes Vyriausybė siūlė kitokį sprendimą, jam galiausiai nebuvo pritarta, tai dabar reikia įgyvendinti tą įstatymą, kuris galioja. Tuo tikslu yra numatoma galimybė šitas sumas išmokėti iš „Sodros“ grąžintinai, nes Vyriausybė turės kompensuoti šitas lėšas iš ateinančių metų biudžetų, kai mokės dotaciją bendrosios pensijų dalies finansavimui ir taip pat atsilikimui iš praėjusių metų kompensuoti. Nereikia ieškoti problemų ten, kur jų nėra. Tikrai tai nei didina, nei mažina galimybę didinti einamųjų metų pensijas, kurios ir taip pastaruoju metu buvo indeksuojamos labai ženkliais tempais.
PIRMININKAS. A. Sysas pasisakys prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia yra geras pavyzdys, kai mes kalbame, kodėl taip atsitiko. Meška nebuvo nušauta, o kailis buvo išdalintas. Aš manau, kad negalima biudžete numatyti lėšų, kai įstatymas dar nepriimtas. Čia, kaip sakoma, nudegė pati valdančioji dauguma, kuri suskaičiavo pinigėlius, kurie turėjo būti sutaupyti, o pasirodė, kad nebuvo sutaupyti. Taigi nereikia sieti su vetuojamu įstatymu. Reikia prisipažinti, kad buvo padaryta klaida ir dabar trūksta pinigų.
Bet esmė yra ta, kad noriu priminti konservatoriams dar vieną dalyką. 2008 metais per didžiąją krizę, per naktinius mokesčius gerbiamas A. Kubilius žadėjo laikiną PVM padidinimą. Praėjo 16 metų – laikinumas yra iki šiol. Nesvarbu, kad mes įstatyme galime įrašyti, kad kitais metais „Sodrai“ bus grąžinta. O jeigu nebus, tai bus pratęsta. Mes žinome tuos laikinumus, kai kurie laikini įstatymai Lietuvoje veikia 30 metų. Todėl jeigu mes visą laiką meldžiamės, kad pensijos turi būti mokamos, kad turi būti sudarytas rezervas ir rezervo sudarymui, net pensijų padidinimui negalima panaudoti 40 mln. iš praeitų metų gautų didesnių įplaukų, tai tas precedentas, kuris padaromas… Vienas jau padarytas, tai yra su bazinės pensijos galimybe pasiimti iš „Sodros“ ir po to mokėti… bazinės pensijos didinimą. Dabar einama antru pavyzdžiu. Tada bus trečias ir ketvirtas.
Žinau, kad konservatorių Vyriausybė yra geriausia ir nori pačių geriausių, turi pačius geriausius tikslus, bet gali ateiti labai bloga Vyriausybė, ne konservatorių, ir precedentas visada bus toks, kad konservatoriai jau buvo leidę. Prieš balsuokime.
PIRMININKAS. Premjerė be eilės prašo pasisakyti. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto kolegai Algiui negaliu nepriminti, kad nors yra ta galimybė ir pareiga kompensuoti, neprisimenu nė vienų metų, kada to nebuvo padaryta. Tai kam reikia kelti sąmokslo teorijas, kad kokia nors būsima Vyriausybė galbūt to nepadarys, ypač kai jūs aspiruojate būti ta būsima Vyriausybe, man nelabai aišku.
O kalbant apie tą laikiną PVM padidinimą, tai prabočykite, bet po to jūs aštuonerius metus buvote valdžioje, taigi galėjote sumažinti, ar ne?
PIRMININKAS. Dabar P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, raginu palaikyti šį įstatymo projektą. Prie to, kas jau buvo pasakyta, kam lėšos bus naudojamos, reikia dar pasakyti, kad tas lėšas galima bus panaudoti tik „Sodros“ valdybos sprendimu. Na ir dar kartelį primenu, kad šis sprendimas turi savo galiojimo laiką, kitaip tariant, tai nėra visam laikui priimama pataisa. Ačiū, palaikykime šį projektą.
PIRMININKAS. L. Nagienė dėl vedimo tvarkos.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš tik vieną repliką. Kai 2008 metais sumažinome pensijas, pradėjome grąžinti tik 2018 metais. Ir šiandien dar nesame kai kuriems atkūrę ir skolos negrąžinome.
PIRMININKAS. Na, man atrodo, mes čia nukrypome į platesnes diskusijas. Dabar apsispręsime dėl šio projekto, būtent dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Ar priimame šį įstatymą?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 63, prieš – 5, susilaikė 24. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.44 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3906(2) (priėmimas)
Paskutinis iki Vyriausybės valandos mums liko dviejų projektų paketas. Pirmasis pakete yra Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3906(2). Kviečiu komiteto įgaliotą atstovę P. Kuzmickienę į tribūną. Perbėgsime per straipsnius, dėl kurių yra pastabų, pasiūlymų. Dabar pirmiausia bendro pobūdžio 1 straipsnis, kuriuo keičiamas visas įstatymas. Bet mes iš karto pereikime prie naujos redakcijos straipsnių numeracijos. Dėl siūlomo keisti įstatymo 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Kokia komiteto nuomonė?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas siūlo jai pritarti.
PIRMININKAS. Jūs aiškiai ir pasakykite, ne į mane žiūrėkite.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl Teisės departamento pastabos, kurią jūs minite, mūsų komitetas priėmė sprendimą ir pritarė jai.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui su Teisės departamento priimta pastaba? Nematau prieštaravimų. Pritariame.
Dėl 2, 3 straipsnių pastabų nėra. Niekas nereikalauja dėl jų atskirai balsuoti. Taip pat ir dėl 4 straipsnio.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo narės L. Nagienės pasiūlymas. Prašom pristatyti pasiūlymą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų mano siūlymas yra labai paprastas. Siūlome daugiavaikėms mamoms, užauginusioms penkis ir daugiau vaikų, tiek mamai, tiek tėveliui, kurių vienas gauna valstybinę pensiją, šiandien įstatyme yra numatyta, kad tai būtų antrojo laipsnio. Mes siūlome perkelti, kad gautų pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Vien dėl to, kad mes pažiūrėtume, kiek tų mamų yra iš tikrųjų (jų nėra tiek daug) arba tėvelių. Tai vienas dalykas.
Kitas momentas. Atkreipiu dėmesį, kad tos mamos, kurios užaugino ir šiandien gauna valstybinę pensiją… Tos pensijos dešimt metų nebuvo didintos. Faktiškai, jeigu pažiūrėtumėte į socialinio draudimo pensijas, jų yra gana mažai, nes galbūt neturėjo galimybės tuo laiku dirbti ir užsidirbti, individualioji dalis nėra tokia didelė. Tai vienas momentas.
Antras momentas. Man sako, žinote, yra visas paketas, buvo šiandien pasakyta komitete, kur jie gauna kažkokias paramas ir panašiai. Bet aš manau, kad jos nusipelnė, nes jos valstybei dovanojo ir užaugino ne vieną vaiką ir ne du vaikus, daugiau negu penkis, juos išauklėjo, išaugino gerus Lietuvos piliečius.
Ir antras mano siūlymas, kad asmenys, kurie turi pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių statusą, kuriems yra pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, tai jiems taip pat mokėti ne antrojo laipsnio valstybinę pensiją, o pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Aš atsiverčiau patį įstatymą ir šiandien niekaip negaliu suprasti, kodėl laisvės kovų dalyviams, partizanams, ryšininkams, rėmėjams, lygiai taip pat spaudos leidėjams, platintojams yra skiriama antrojo laipsnio valstybinė pensija, kai (aš nemenkinu) ir kariams savanoriams, tiems, kurie 1940–1990 metais, yra skiriama pirmojo laipsnio pensija.
Tai aš dėl suvienodinimo tų sąlygų. Iš tikrųjų ne tiek daug reikėtų iš biudžeto. Šiais metais – apie 6 mln. Ačiū.
PIRMININKAS. Patikrinsime, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys ir leidžiantys svarstyti šį pasiūlymą. Už – 33. Yra reikiamas skaičius. Išklausome komiteto nuomonę.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas šiandien susirinkęs svarstė kolegės L. Nagienės pasiūlymą ir nepritarė. Yra labai svarbių argumentų. Leiskite juos pristatyti.
Valstybinių pensijų įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki aštuonerių metų) penkis ir daugiau vaikų (įvaikių). Toliau kalbama, kad mirus daugiavaikei motinai arba tėvui, kuriems buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, ši pensija skiriama kitam iš tėvų, jeigu jis atitinka nustatytas antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygas. Šiuo metu, jei miršta daugiavaikis tėvas, kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, likusiam iš daugiavaikių tėvų skirti antrojo laipsnio valstybinės pensijos nėra galimybės. Galėtų būti paskirta tik valstybinė našlių pensija. Taigi manome, kad projektu teikiamas siūlymas, kai minėtu atveju kitam iš daugiavaikių tėvų bus sudaryta galimybė gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, užtikrins valstybės įvertinimo tęstinumą daugiavaikėms šeimoms. Labai svarbu pažymėti, kad valstybinės pensijos yra papildomos pensijos, mokamos kartu su socialinio draudimo pensijomis. Dar 2022 metais priimtas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad asmenims, kurie nėra įgiję būtinojo socialinio draudimo pensijų stažo, bet turi minimalų socialinių draudimo pensijų stažą, nėra proporcingai mažinama bendroji pensijos dalis, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu galiojantys socialinio draudimo srities teisės aktai nustato, kad šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų, įtėvių arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, augindamas vaiką iki trejų metų, draudžiamas lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje atostogos vaikui prižiūrėti yra vienos ilgiausių Europoje. Tėvų prašymu suteikiamos, iki vaikui sukaks treji metai. O apmokamos šeimos pasirinkimu, iki vaikui sukaks 18 mėnesių ar dveji metai. Be to, yra skiriami vaiko pinigai, kurie kasmet yra didinami, o gausioms šeimoms skiriami papildomi vaiko pinigai.
Noriu pabrėžti labai svarbų momentą. Valstybinių pensijų įstatyme skirtingo dydžio garantijos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos dalyviams grindžiamos statuso diferencijavimu, pagal pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos dalyvių statuto įstatymą, pagal kurį išskiriamos dvi pasipriešinimo dalyvių kategorijos: ginkluoto pasipriešinimo dalyviai kariai savanoriai ir neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, Laisvės kovų dalyviai. Pagal siūlymą garantijos būtų suniveliuotos, nors statuso prasme tai yra labai skirtingos kategorijos.
Ir labai svarbus paskutinis punktas. Siūlymas pareikalautų papildomų valstybės lėšų 2024 metų mokėjimui nuo liepos mėnesio – 6 mln. 2025 metams – 14,5 mln. eurų, ir šios lėšos nėra numatytos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti.
Komitetas, kaip jau sakiau, nepritarė L. Nagienės siūlymui, atsižvelgdamas į šiuos argumentus, kuriuos aš pranešiau. Balsavimo rezultatai buvo tokie: už L. Nagienės pasiūlymą balsavo 3, prieš nebuvo, susilaikė 7.
PIRMININKAS. Tik prašyčiau ateityje kiek įmanoma lakoniškiau pristatyti komiteto poziciją. Dabar motyvai už pasiūlymą – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atliepiant komiteto pirmininkės išsakytą informaciją, reikia įvardinti, kad čia ne tos mamos ir ne tie tėvai, kuriems vaiko pinigai šiuo metu mokami. Tai yra motinos, auginusios sovietmečiu, auginusios praėjusio šimtmečio 10-tajame dešimtmetyje. Tai yra motinos, kurios iš tiesų neturėjo darbų arba turėjo labai mažas pajamas ir tokios socialinės apsaugos, kaip dabar, jos nėra.
Valstybinių pensijų įstatyme, jeigu peržiūrėtume visas grupes, tai visoms grupėms per šiuos dešimt metų ir daugiau yra nuvertėję du kartus visos išmokos. Šiuo, ką mes šiandien priimame, keliama tik vienai – nukentėjusiems. Sutariame, kad nukentėjusiems reikia kelti, ir visi pritaria. Bet kodėl daugiavaikės motinos? Kodėl kitoms nukentėjusioms grupėms yra nekeliama du kartus?
Tai L. Nagienė ką padarė? Ji kruopščiai patikrino, įvertino įstatymą, kokios dar yra socialiai jautrios grupės, kurios net objektyviai vertinant negalėjo turėti didesnių pajamų ir šiuo metu yra ties skurdo riba. Daugiavaikės motinos ir tėvai yra vieni iš jų. Taip pat ir ta grupė, kurią įvardino, kurie dabar gauna antrojo laipsnio pensiją. Jeigu finansų ministrė, svarstant Akcizų įstatymą, sakė, kad keli milijonai nesudaro poveikio biudžetui, tai kodėl 6 mln., kuriuos skirtume daugiavaikių šeimų išmokoms, dabar jau turėtų reikšmingą poveikį biudžetui sudaryti? Bet jeigu mes tą padarytume, tai mūsų valstybė labai aiškiai ir praktiškai pademonstruotų, kad daugiavaikių motinų ir laisvės kovotojų indėlis į mūsų visuomenę yra reikšmingas, o ne toks, kuriam ramia širdimi leidžiame nuvertėti dviem kartais. Kviečiu pritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. G. Skaistė – prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pasiūlymas, kurį pateikė Vyriausybė ir išnagrinėjo komitetas, yra kompleksinis, įvertinantis visą sistemą. Antras etapas bus pateiktas liepos mėnesį, tikėtina, kad vėliau ateis į parlamentą ir taip pat bus priimtas. Čia yra bendros valstybinių pensijų sistemos reformos dalis, todėl negalima žiūrėti į šitą klausimą kaip į visiškai atskirą.
Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad šis sprendimas yra susijęs su Vyriausybės programa, tuo, kas buvo joje parašyta. Vadinasi, ir finansavimas šiam klausimui, kurį pateikė Vyriausybė, yra numatytas nuo liepos 1 dienos. O visi papildomi pasiūlymai, kurie, matyt, yra daug gerų norų vedami, nėra pagrįsti finansais, tie poreikiai nėra įskaičiuoti į valstybės biudžetą. Valstybės biudžetas jau yra patvirtintas, todėl kiek poreikių yra numatyta, tiek bus galima finansuoti konkretų poreikį.
Šiam įstatymui, tokiam, kokį pateikė Vyriausybė, pinigai yra. Kitais metais pasiūlymui reikėtų 15 mln., kurie projekcijose taip pat nėra numatyti. Todėl tam, kad būtų galima sklandžiai įgyvendinti įstatymą, dėl kurio sutarimas yra rastas, Vyriausybė jam yra pritarusi, jis yra Vyriausybės programoje, siūlyčiau pritarti tokiam, kokį jį yra pateikusi Vyriausybė.
Priminsiu, kad svarstant praeitą klausimą jums atrodė visiškai atvirkščiai, kad tiems poreikiams, kurie nėra įskaičiuoti į biudžetą, matyt, skolintis iš „Sodros“ nereikėtų. Dabar atrodo, kad valstybės biudžetas kažkoks balionas, kurį galima šiek tiek pripūsti ir ten atsiras daugiau pinigų. Tai, žinokite, taip nėra. Tiek, kiek jame numatyta, tiek konkrečiam poreikiui finansuoti ir yra numatyta. Tad siūlyčiau likti prie Vyriausybės projekto, nes jisai yra išdiskutuotas, sisteminis ir subalansuotas.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame L. Nagienės pasiūlymui dėl 5 straipsnio.
Už – 38, prieš – 11, susilaikė 48. Pasiūlymui nepritarta.
Ir dabar balsuosime, ar priimame… (Balsai salėje) Replikoms laiko nėra likę, nes vėluojame labai stipriai. Kolegos, pasižiūrėkite į švieslentę, matote, kokie skaičiai. Balsuojame, ar priimame 5 straipsnį.
Už – 81, prieš nėra, susilaikė 13. Pritarta 5 straipsniui.
Dėl 6 straipsnio buvo taip pat L. Nagienės pasiūlymas, bet, gerbiama Laima, turbūt sutiksite, kad tai yra susiję pasiūlymai. Turime konstatuoti, kad dėl šio pasiūlymo apsisprendėme balsuodami dėl 5 straipsnio.
Tai tada 6, 7, 8, 9 straipsniai. 9 straipsnis – su Teisės departamento pastaba. Niekas nereikalauja balsuoti atskirai dėl kurio nors straipsnio. Taip pat 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 – nesulaukiu kokių nors pastabų. 21, 22, taip pat 23. Dėl 23 yra Teisės departamento pastabos, kurios yra integruotos. 24, 25, 26, 27 – niekas nereikalauja atskirai dėl šių straipsnių balsuoti.
Ir tada dėl viso kompleksinio 1 straipsnio ar yra reikalaujančių balsuoti? Nematau, kad atskirai būtų reikalaujama. 2 straipsnis bendro pobūdžio, pasiūlymų nėra. Ir 3 straipsnis. Čia buvo Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta. Niekas nereikalauja balsuoti.
Dabar galima apsispręsti dėl viso projekto. Motyvai. Labai kviesčiau užsirašiusius kolegas, gal ne visi būtinai nori pasisakyti? Labai mes užtruksime, bet turiu iš eilės suteikti žodį. G. Skaistė – už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pirmiausia, noriu padėkoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandai, parengusiai valstybinių pensijų reformą, kuri, kaip minėjau, yra iš dviejų dalių. Pirmoji dalis keliauja šiandien, vėliau atkeliaus ir pareigūnų pensijų dalis. Man atrodo, šie sprendimai yra subalansuoti, išdiskutuoti. Svarbu, kad tai, kas gali būti priimta šiek tiek anksčiau, keliautų anksčiau. Ši dalis yra mažiau diskusinė, todėl jinai yra pateikta šiek tiek anksčiau.
Šio įstatymo pasekmė, kad apie 48 tūkst. nuo 1940–1990 metų represijų nukentėjusių asmenų galės gauti didesnes valstybines pensijas. Jos vidutiniškai paaugs nuo 77 eurų iki 144 eurų. Tai yra augimas apie 87 %. Nukentėję asmenys – tai tokie kaip tremtiniai, politiniai kaliniai, Sausio 13-osios įvykių dalyviai. Gyvenimo sąlygos išties šiems žmonėms dėl įvairių taikytų represijų buvo sudėtingos ir dažnai jų galimybės prakusti gyvenime, ir uždirbti didesnius atlyginimus buvo apribotos įvairių gyvenimo aplinkybių ir taikytų represijų, kurios buvo taikytos mums nedraugiškos valstybės. Man atrodo, tai yra mūsų tam tikra moralinė skola tiems žmonėms, kurie yra tvirčiausi, kurie stovi mūsų Tėvynės sargyboje ir tikrai nedvejoja, kai reikia priimti reikalingus sprendimus. Ačiū, kaip minėjau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandai, ir kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. A. Stončaitis pasisakytų prieš, bet jo nėra. Tada A. Sysas prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai susilaikysiu. Apskritai apie valstybines pensijas daug prirašyta, daug Seimo nutarimų priimta, kuriuose buvo įpareigota Vyriausybė peržiūrėti, sumažinti, neplėsti. Deja, mes einame į visiškai priešingą pusę.
Kodėl negalima pritarti tokiam projektui, kurį pateikė dabar Vyriausybė? Jis yra tiktai toks rinkiminis. Vienai kategorijai žmonių padaroma, dėl visų kitų paliekama kitoms vyriausybėms spręsti. Jeigu jau sakote, kad tik šitai grupei reikia pinigų, o kitoms nereikia, tai reikia atnešti visų valstybinių pensijų pakeitimą, sutvarkymą ir balsuoti už visą, o dabar už dvi kategorijas pabalsuojame, jiems padidiname, kitiems lieka tik žodžiai.
Aš manau, kad Lietuvoje ir mūsų teisėkūroje yra išrastas dalykas, tai yra indeksavimas. Laiku indeksuojant valstybines pensijas, viską galima išspręsti. Paprasčiausiai dešimtmečiais nedidinate, pažadate žmonėms kažkokią gerą priemoką, po to dešimt metų nieko nedarote, nedidinate. Po dešimties metų reikia prieš rinkimus kokią nors grupę pamaloninti – tai grupei skiriama. Taip daro ir kitos Vyriausybės, bet šiuo atveju jūsų Vyriausybė dabar teikia šitą siūlymą, todėl jums kritika. Todėl negalima pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, žinoma, kad kai praeina 16 metų, ištinka tokia politinė amnezija, kai keičiami pensijų mokėjimai neturint tam galimybių. Šiuo atveju mes kalbame apie labai aiškiai suplanuotą biudžetą.
Kodėl ne anksčiau? Dėl to, kad papildomos išlaidos, kurių reikalavo įvairių krizių, rizikų sprendimas, ir krašto apsaugos finansavimas reikalavo daug lėšų. Bet dabar gi vienas dalykas yra svarbus. Prisiminkime, tų žmonių skaičius kas penkerius metus mažėja penktadaliu, ketvirtadaliu – nuo 59 tūkst. dabar sumažėjo iki 46 tūkst. per penkerius metus. Iš tikrųjų, tos pensijos buvo neliečiamos daugybę metų. Aš nežinau, kiek dešimtmečių, bet labai daug metų. Šiuo atveju, taip, sutinku, jos turi būti indeksuojamos ir dabar jau bus indeksuojamos ir keičiamos, bet tas bazinis dydis yra neadekvatus dabartinėms realijoms. Tai, kad padidinama 80 %, tai liečia ne tik buvusius tremtinius – tai liečia ir 1990–1991 metų laisvės gynėjus, liečia černobyliečius, liečia kitas kategorijas. Iš viso yra kone 12 kategorijų asmenų. Tik apie pusę jų sudaro buvę tremtiniai, ir tai daugiausia jau dabar tremtyje gimę ar į tremtį išvežti vaikai. Taigi jų situacija savo laiku buvo itin sudėtinga. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Prieš – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš principo aš pritarsiu šiam įstatymui ir balsuosiu už. Tik, man atrodo, labai svarbu retorikoje nepasiklysti. Tikrai norisi padėkoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandai, parengusiai ne tik šią reformą, bet ir dešimtmečius vis rengusiai pakeitimus, bandžiusiai subalansuoti valstybinių pensijų sistemą. Deja, daugeliui vyriausybių tikrai nepavyko ateiti į Seimą. Šiuo atveju ateinama į Seimą, tačiau tokiu netikru būdu. Gaila, kad šiai Vyriausybei pritrūko valios atnešti visą reformą, padėti ant stalo. Čia tikrai būtų visai kitos diskusijos, ir dėl palaikymo būtų visai kitos diskusijos.
Dabar atsakysiu A. Anušauskui. Biudžetą lengvą suplanuoti, kai liko tik pusė metų. Visa kita, visi tie ilgalaikiai įsipareigojimai bus perkelti kitoms vyriausybėms. Suprantame, kas turės tai nešti. Tai tikrai labai panašu į rinkiminius pažadus.
Atsakydamas finansų ministrei norėčiau replikuoti. Jeigu lygintume su praėjusio įstatymo svarstymu, tai labai įdomiai jūs planuojate finansus. Šalpos pensijų įstatymas dar galiojo, bet finansų nenumatėme. Šito net nebuvo, o jau finansus numatėme. Kitaip sakant, viskas labai keistai čia dėliojama. Akivaizdu, kad tai yra rinkiminis dalykas. Bet iš esmės reikia šiai grupei padidinti. Labai gaila, kad, jūsų manymu, kitoms grupėms nereikia padidinti, net jei tai yra tik 6 mln. biudžeto.
PIRMININKAS. E. Pupinis kalbės už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aišku, šiandien atrodo, kad mes sėdime Seime, kuriame visi susirinkę ir dirba tik šiuos ketverius metus. Kai kurie buvę ministrai taip pat galėjo imtis tam tikrų priemonių, kad tas įstatymas būtų kompleksiškai peržiūrėtas. Šiuo metu ir vyksta tas kompleksinis peržiūrėjimas. Kai kurios valstybinės pensijos buvo beviltiškai mažos, ypač nuo represijų nukentėjusių žmonių. Turbūt buvo gėda pažiūrėti kai kuriems į akis. Manyčiau, ir kitos valstybinės pensijos kyla, bet, savaime suprantama, kilimui ribų nėra. Mes šiandien galėtume be atsakomybės, ypač tie, kurie šiuo metu neatsako už valstybės biudžetą, be ribų galėtume siūlyti didinti tas pensijas.
Bet aš norėčiau pasidžiaugti dar vienu dalyku – atkurta teisybe. Teko garbė man pateikti įstatymo projektą dėl daugiavaikių šeimų. Mirus vienam iš tėvų, nebuvo mokama valstybinė pensija kitam daugiavaikiam tėvui. Ši neteisybė buvo ištaisyta. Yra ir gerų įstatymo pakeitimų, bet, savaime suprantama, turbūt reikėtų eiti prie kompleksinio įstatymo tobulinimo. Manau, tai bus kada nors padaryta. Bet šiuo metu tikrai siūlau pritarti, nes iš tikrųjų daug geresnių pozicijų ir yra atkuriama teisybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Visada esu už tai, kad didintume išmokas. Mes matome, kokios mūsų išmokos yra nedidelės. Bet noriu replikuoti. Šitas įstatymas atneštas visiškai neparengtas. Pirmas etapas, po to mes svarstysime antrą, trečią, o tada diskutuosime. Jūs leiskite man paklausti. Ar taip įstatymai yra teikiami Seime? Nežinome, ką mes paskui priimsime, kokių lėšų reikės ir antrame, ir trečiame etapuose, kaip mes suplanuosime biudžetą. Apie kokį kompleksinį šio įstatymo pateikimą galima kalbėti? Gerbiamas Edmundai, nesuprantu.
Aš negaliu pritarti, nes įstatymas visiškai neparengtas. Turėjome tikrai gerai išdiskutuoti, bet ne, teisingai kai kas sako, rinkimų šou artėja. Ką darysi, taip jau mes einame pirmyn. Aš tikrai nepalaikau.
PIRMININKAS. P. Kuzmickienė – už.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, kalbame ne apie rinkimų šou, bet apie teisingumą. Ir toks projektas, ir ta reforma, valstybinių pensijų reforma, kokia buvo atnešta ir kaip ji buvo apgalvota, tikrai, man rodos, yra vienas sėkmingesnių darbų. Tai, kad buvo užtrukta, tai galima pagalvoti, kaip buvo sudėtinga susiderinti su visomis grupėmis ir baigti tokį projektą. Kaip buvęs ministras L. Kukuraitis ir komitete kalbėjo, kad tai tikrai viena sudėtingiausių sistemų, greičiausiai dėl to, kad kiti vadovai, jeigu ir pradėjo šią reformą, tai tikrai neatnešė į Seimo salę net to projekto, kad diskutuotume dėl jo.
Tai aš vis tiek džiaugiuosi, kad šiandien mes turime matymą dėl trijų etapų. Turime išdiskutuotą matymą, bet pradedame pirmiausia nuo to etapo, kuris iš tikrųjų yra dėl mažiausių pensinio pobūdžio išmokų. Taigi mes visi kartu savo sprendimu įtvirtinsime socialinį teisingumą ir panaikinsime nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų pensijų. Žinoma, antrasis ir trečiasis etapai bus lygiai taip pat reikšmingi, dėl jų, aš manau, irgi netruks gerų diskusijų ir gerų apsisprendimų. O šiandien tikrai raginu visus palaikyti pensijų reformos pirmąjį etapą, nes juo iš esmės siekiama labai svarbių tikslų, manau, kad tie tikslai bus ir įgyvendinti. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 76, prieš nėra, susilaikė 19. Gerbiami kolegos, įstatymas priimtas. (Gongas) Ir kartu pasakau, kad dėl replikų žadėjau niekam nesuteikti žodžio, tai nepykite.
13.12 val.
Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3907(2) (priėmimas)
Dabar lydimasis Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra kompleksinis 1 straipsnis, kuriuo keičiamas įstatymas. Jį sudaro šeši vidiniai straipsniai. Atskirai dėl straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Jau bendro pobūdžio 2 straipsnis yra dėl įstatymo įsigaliojimo. Čia buvo Teisės departamento bendro pobūdžio pastaba, kuri komitete įvertinta. Dėl 2 straipsnio taip pat niekas nereikalauja balsuoti. Apsispręsime dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80: už – 76, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.14 val.
Vyriausybės valanda
Dabar kviečiu Vyriausybės narius užimti savo vietas, pradėsime Vyriausybės pusvalandį, po to dar bus Seimo narių pareiškimai. Matau, ministrai jau savo vietose. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš atsisakau galbūt, nematau sveikatos ministro, jam norėjau užduoti klausimą, bet galbūt premjerei tada. Aišku, čia liko ne kažin kiek laiko iki mūsų kadencijos pabaigos, tačiau apie vaikus truputį norėjau pakalbėti, ypač retas vaikų ligas, kada vaikai patys negali maitintis, kada jiems reikia per veną parenterinį maitinimą teikti. Pas mus Lietuvoje nėra tokių virtuvių, kur tuos mišinius sumaišo. Atiduoda atskirus komponentus tėvams ir tėvai tuos mišinius maišo su vitaminais ir taip toliau. Teko sužinoti, kad tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nors tų vaikų, sergančių tokia liga, irgi nėra labai daug, bet jie turi tas virtuves, kur paduoda jau gatavą maistą tėvams. Sumažėja kokio kraujo užkrėtimo galimybė, apskritai sterilumas geresnis, nes kai atiduodi tėvams, nežinai, kaip jie susitvarko. Tai tiesiog galbūt į ateitį reikia pagalvoti, kad tie dalykai ir pas mus atsirastų. Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiesiog posėdžio stenogramos pagrindu paprašysiu ministerijos kolegų pasižiūrėti tą praktiką, nes man tikrai nėra tiek detaliai žinomos visos naudojamos parenterinio maitinimo alternatyvos. Aš tikrai tuo pasidomėsiu ir pažiūrėsime, ką galime padaryti.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Praeitą Vyriausybės valandą čia visi susisiekimo ministrą pliekė dėl blogai vykdomo „Rail Baltica“ projekto, bet aš norėčiau užduoti klausimą aplinkos ministrui, nes panašu, kad čia yra jo kreivo darbo pasekmė. Vis dėlto nauja Statybos techninio reglamento redakcija sukėlė tą sumaištį, kai projektuotojai negali atlikti savo darbo. Turbūt, ministre, žinote, kad asmenų, kurie pageidavo papildyti kvalifikacijos atestatus, išduotus iki STR’o pakeitimo, prašymai nėra tenkinami, nors atitinka visus reikalavimus. Dėl neaiškių Aplinkos ministerijos motyvų būtent tie žmonės negali dirbti ir atlikti savo pareigų, užsidirbti pinigų. Tai vis dėlto kokie ministerijos sprendimai numatomi ir kada bus priimta tvarka, kaip tiems žmonėms elgtis?
Be viso to, ar čia atsitiktinumas, ar ne, kad jūsų viceministrė yra būtent iš Architektų rūmų, vadovavo iki 2019 metų? Žinant interesų susikirtimą tarp architektų ir projektuotojų, ar tai nebus koks nors galios demonstravimas? Ministre, apie konkrečius veiksmus ir kada galime tikėtis sprendimo? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Kęstuti. Kitą kartą siūlau pasiruošti klausti, bent pasirašyti ant lapelio, nes architektai ir projektuotojai yra tie patys žodžiai. Negali būti konflikto tarp jų, nes architektus atestuoja Architektų rūmai, o Statybos sektoriaus vystymo agentūra atestuoja įvairius inžinierius ir statybos specialistus. Turbūt situacija, apie kurią kalbate, nors blankiai supratau klausimą, yra būtent dėl Ekonomikos ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos kreipimosi į Aplinkos ministeriją, kad atestatai yra per daug susmulkinti. Mums tas pačias rekomendacijas davė EBPO, nes Lietuvoje smulkinama, kad skirtingos įtampos, pavyzdžiui, elektros instaliacija turi gauti vis skirtingus atestatus, todėl pasiūlyta buvo sustambinti. Balandžio mėnesį buvo priimtas naujas STRʼas, kuris leido sustambinti atestatus. Tai reiškia ir administracinės naštos mažinimą, nes su tuo pačiu atestatu tu gali daryti daugiau darbų. Šie pakeitimai buvo aptarti su Viešųjų pirkimų tarnyba tam, kad konkursuose dalyvaujantys rangovai galėtų dalyvauti platesnio masto konkursuose. Kas nori atsinaujinti atestatą, gali tą padaryti Statybos sektoriaus vystymo agentūroje – agentūra išduoda tuos atestatus ir vykdo nuolatinę veiklą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkui. Mano klausimas būtų premjerei. Finansų ministrė G. Skaistė pripažįsta, kad jai kyla klausimų, kodėl atsakingos institucijos „Foxpay“ skandale ir tame kontekste iš anksto neperspėjo apie galimas grėsmes arba blogos reputacijos asmenis būtent „FinTech“ sektoriuje. Ar tai reiškia, kad tie blogos reputacijos asmenys turėjo kažkokį stogą kažkokiose institucijose, galbūt Vyriausybėje ar kitose institucijose?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiama Orinta, procesas yra toks: kai kažkas nori įsigyti finansų įstaigų akcijų, tai turi kreiptis į tokią specialią komisiją, kuri yra Vyriausybėje. Bet jūs turbūt įsivaizduojate, kaip veikia Vyriausybė, ir žinote, kad Vyriausybė neturi kriminalinės žvalgybos informacijos, saugumo informacijos. Tarkime, iš Saugumo departamento ar kitų specialiųjų tarnybų informacijos gauname tiek, kiek pačios tarnybos pasidalina, tai yra atsiunčia su įvairiais grifais ir taip toliau. Todėl procesas yra toks, kad kai toks investuotojas kreipiasi, tada komisija kreipiasi į visas institucijas su klausimu, ar turite medžiagos, kad būtų pradėtas tyrimas? Tai išties, kai tos aplinkybės susiklostė 2022 metais, komisija tyrimo nepradėjo. Komisija tyrimo nepradėjo todėl, kad iš jokios institucijos negavo informacijos, kurios pagrindu tas tyrimas būtų pradėtas taip, kaip jis buvo pradėtas 2024 metais.
Kodėl taip atsitiko, nepykite, bet aš atsakyti negaliu, kadangi tai yra institucijos, kurios dažniausiai yra už Vyriausybės atsakomybės, priklausomybės ar kažkokių kitų subordinacinių santykių ribų. Turbūt būtų geriausia jų pačių ir klausti.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Klausimą turiu vidaus reikalų ir sveikatos ministrams. Vakar teismui buvo perduota praėjusių metų gruodį moterį nušovusio policijos pareigūno byla. Tuo metu psichikos sveikatos priežiūros specialistai įspėjo apie sistemines sveikatos priežiūros sistemos klaidas, o policijos bendruomenė ragino keisti tvarką, kad į iškvietimą važiuojantys pareigūnai iš karto būtų informuoti apie tai, kad važiuoja pas žmogų, turintį psichikos negalią ar linkusį į agresiją.
Šiandieną mes turime teisiamą policijos pareigūną. Sakykite, kaip pasikeitė tvarka dėl duomenų apsikeitimo apie sergančius ir pavojingus, linkusius į agresiją asmenis, pas kuriuos vyksta pareigūnai? Ar pareigūnai gauna tokią informaciją? Ar Vidaus reikalų ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija padarė atitinkamus namų darbus?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Klausimas tikrai labai skaudus mūsų sistemai, pirmiausia susiejant su tuo, kad pareigūnai tikrai savo kasdieniame darbe susiduria su labai skirtingomis, pavojingomis situacijomis. Norėtųsi, kad tai nebūtų kažkoks signalas pareigūnams suabejoti ar nesiimti tam tikrų veiksmų, kurių jie turi imtis, dėl ko yra davę priesaiką. Pareigūnui, kuris šiuo metu teisiamas, yra teikiama visa reikalinga ir teisinė, ir moralinė pagalba.
Bet kalbant apie sisteminius sprendimus, turiu pasakyti, kad iš karto po šio skaudaus įvykio mes turėjome susitikimą su sveikatos apsaugos ministru ir aptarėme visus šiuos klausimus. Dėl to, kokie galėtų būti sprendimai, mes pateikėme savo siūlymus. Žinoma, čia labai svarbu surasti geriausius sprendimus, nes psichikos sveikatos problemos yra tikrai labai jautrus klausimas ir reikia labai atsakingai daryti sprendimus. Žinoma, mes matome problemą, kai vykstantys pareigūnai turėtų žinoti informaciją, vienaip ar kitaip, ko tikėtis, būti atitinkamai pasirengę.
Bet ką jau esame padarę ir ką darome, tai tikrai pareigūnai gauna atitinkamus mokymus, kaip tokiose situacijose elgtis. Vis dėlto atitinkamai reikalingi ir tam tikri dalykai, ir žinojimas. Į tai investuojame ir investuosime ir toliau. Kartu, aišku, kalbamės su sveikatos apsaugos ministru. Yra sudaryta darbo grupė, kurioje dirba mūsų ekspertai ir specialistai, ieškodami geriausių sprendimų siekiant nepažeisti būtent tų žmonių, kurie turi psichikos sveikatos problemų, serga tam tikromis ligomis, teisių, bet kartu užtikrinti ne tik pareigūnų, bet ir medicinos personalo, kuris vyksta esant tokioms situacijoms, saugumą, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas.
Gal dar mano kolega galėtų pakomentuoti? Nėra. Nėra kolegos.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, nors Lietuva neturi švietimo ir sporto ministro, bet aš tikiuosi, kad Vyriausybėje yra žmonių, kuriems rūpi tas baisus faktas, kad lietuviai keturis kartus dažniau skęsta negu europiečiai, Europos vidurkis. Dabar prasidėjo vasara, pažiūrėkite, mokymo plaukti atviruose vandens telkiniuose nenumatyta, plaukimas bus tik baseinuose. Tėvai turi primokėti po 150 ir daugiau eurų, bet turint mintyje, kad mūsų gyventojų didžioji dauguma net negauna vidutiniškai 700–800 eurų, vadinasi, jiems to neįmanoma pasiekti – vaikų mokymas plaukti jiems neįmanomas.
Apskritai kalbant apie vaikų, jaunimo sveikatą, štai mes šiandien priėmėme Gynybos fondą, kuriame turbūt taip pat nerasite lėšų mūsų tai vadinamajai minkštajai galiai, kad ir jai būtų dėmesys skiriamas. Tai ar gali būti didesnė dovana Kremliui už tai, ką mes dabar darome Lietuvoje, ponai? Ačiū.
PIRMININKAS. Kurio ministro ar premjerės klausiate?
D. KEPENIS (LVŽSF). Gal yra, kam rūpi tas atsakymas.
PIRMININKAS. Vis dėlto klausėjas turi įvardinti, į ką kreipiasi.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Yra, kam rūpi. Man atrodo, kad iš investicijų, kurios vyksta savivaldoje ir į infrastruktūrą, ir į neformalųjį ugdymą, ir iš Vyriausybės investicijų į švietimą tai akivaizdžiai matyti.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, pirmadienį teko susitikti su gal smulkesnių transporto įmonių savininkais. Vyko diskusija dėl vinječių, arba kelio mokesčio, įsigijimo. Žinote, jie išskyrė keletą problemų, kad yra labai didelis biurokratizmas. Pirmiausia, kiekvienas įmonės vadybininkas, išleisdamas transporto priemonę iš savo įmonės, turi deklaruoti, kada jinai išvažiavo. Aišku, yra tam tikrų klaidų. Pavyzdžiui, deklaravo, kad išvyko 8 valandą, bet iš tikrųjų išvažiavo 7 valandą. Kai keliuose tie vartai nuskaito, jie gauna sąskaitą susimokėti papildomai. Jie sutinka, kad padaryta klaida, už ją reikia mokėti. Bet metų pabaigoje dar ateina kita sąskaita susimokėti už tai, kad tu jau susimokėjai, kad nesąžiningai elgeisi keliuose. Bauda. Tikrai atnešė to biurokratizmo tokį paketą dokumentų, rodančių, kad ta sistema gal turėtų pasikeisti, būti paprastesnė, kaip Lenkijoje arba kitose šalyse. Ar artimiausiu metu planuojate ką nors keisti šioje srityje? Ačiū.
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą. Kadangi konkretus ir specifinis, aš grįžęs išsiaiškinsiu ir mes pateiksime atsakymą, ypač pasikalbėsime su atsakingomis mūsų įmonėmis, kurios dalyvauja. Faktas, kad tikrai tokių dvigubų kažkokių išrašų ir panašiai neturėtų būti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų gynybos ministrui. Džiaugiuosi, kad Gynybos fondas pradeda savo veiklą. Gaila, kad jis toks mažas. Tačiau man vis tiek tas klausimas, į kurį negavau atsakymo šiandieną iš visų diskusijų: kaip efektyviai bus panaudojami pinigai?
Skaitau štai pranešimus, kad V. Semeška prieš išeidamas į Gynybos resursų agentūrą įdarbino savo marčią, ką tik baigusią studijas. Jaunuolė galbūt perspektyvi. Klausimas: kodėl V. Semeška šiandieną taip iškoneveikė, išplūdo G. Burokienę? Ar jis rūpinasi tuo, kad fondas būtų didesnis ir daugiau galėtų prisidėti jo šeimos nariai?
Kaip žinoma, be viešųjų pirkimų procedūrų, kurių mes atsisakėme gynybos srityje prisidėti, mes turime vidaus… atsiprašau, krašto apsaugos viceministrę G. M. Tučkutę. Ne man pasakoti, kokie yra Landsbergių šeimos ryšiai su Tučkais – tiek Dominyku, tiek Andriumi.
Gerbiamas ministre, kaip jūs užtikrinsite efektyvų lėšų panaudojimą? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš gal be tų personalijų pasakysiu vieną paprastą dalyką: Gynybos fondo išlaidos bus labai konkrečios ir konkretiems projektams. Aš jau kokias porą savaičių labai aiškiai sakau, kokie kontraktai bus sudaryti. Juos bus labai lengva kontroliuoti ir matyti realiai sumas. Aišku, vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, artimojo nuotolio papildoma oro gynybos sistema, mechanizacijos procesai. Vienas arba dar du papildomi kontraktai. Čia yra esminiai dalykai. Bus labai konkretu, labai aišku.
Taip, manau, kad su tuo požiūriu, su kuriuo aš atėjau, tai yra parodyti, kad jeigu tiek mes padidiname finansavimą, kiek už tai mes galime papildomai kur sustiprėti. Man atrodo, ta tiesioginė sąsaja, aš manau, labai svarbus dalykas. Aš ją pažadu nuolat akcentuoti ir tada bus jums labai lengva parlamente atlikti parlamentinę kontrolę.
Bet, gerbiamas Artūrai, aš dėl tų viešųjų pirkimų, kuriuos jūs čia akcentuojate. Vakar man neleido J. Sabatauskas atsakyti jums į klausimą. Mes 30 metų kalbėjome apie tai, kad reikia padėti lietuviškai gynybos pramonei, kad ją reikia sukurti. Mes dabar su jumis visais sukūrėme labai gerą instrumentą. Kai yra nacionaliniam saugumui svarbi išimtis, kai yra gyvybiniai interesai, kai Vyriausybė vakar priėmė sprendimą, kad dronai gali būti ta ypač svarbi karinė įranga, tokiu atveju norėdamas užkurti pramonę padėdamas Ukrainai, tikslas – padėti Ukrainai, tu gali iš esmės pirkti iš lietuviškų gamintojų, kad tiekimo grandinės būtų arčiau, kad mes turėtume potencialą. Manau, kad kaip tik čia pasididžiuokime, kad visa tai galime padaryti. Manau, kad tai yra didžiulis dalykas, kurį seniai reikėjo padaryti, o tai padaryta pagal danišką pavyzdį, pagal britišką pavyzdį. Kitos šalys tą seniai daro, o mes to nedarėme. Dabar pradėsime daryti. Manau, kad teisingai.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų kultūros ministrui S. Kairiui. Kiekvieną dieną galime išgirsti Lietuvos himną įvairiuose renginiuose: mokyklose, aikštėse ir panašiai. Tačiau himno tėvas, kuris yra palaidotas savo tėviškėje, jo kapas yra apleistas, neprižiūrėtas, raidės vos įskaitomos, o ekskursijos vyksta kone kiekvieną dieną ir tai yra didžiulė Lietuvos gėda. Aš tiesiog norėčiau paprašyti jūsų, kad sureaguotumėte ir informuotumėte, kad būtų tas kapas sutvarkytas, kuris yra paveldosauginis greičiausiai. Toks prašymas būtų. Ačiū.
S. KAIRYS. Kiek man yra tekę lankytis Kudirkos Naumiestyje, turbūt porą kartų yra tekę būti prie to kapo, nežinau, aš kaip tik jaučiu ten ir savivaldos, ir vietos bendruomenės dėmesį ir to kapo net tokį išskyrimą iš visų kitų, kalbant apie visas kapines. Pabandysime savais kanalais, kaip sakoma, pasižiūrėti, kas ten per situacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Z. Balčyčio nėra. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Klausimas žemės ūkio ministrui. Baigėsi pasėlių pajamų deklaravimas, yra pasunkintos taisyklės, kiek kalba specialistai, kad yra perteklinės, nespėja žemdirbiai patys deklaruoti, ar bus pratęstas deklaravimo laikas? Ir kodėl yra tokia taisyklių pertvarka ir perkrova? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Terminas pratęstas iki liepos 1 dienos, tai vyko pirmadienį, ūkininkai informuoti. Taisyklių kompleksiškumas toks, kad yra visa ariamos žemės kompleksinė ekoschemų sistema ir dėl kontrolės, ir dėl reglamentinių dalykų, aišku, kad tų įrašų reikia daryti daugiau. Techniškai palengvinome sprendimus, kai kuriuos administracinius, kiek galėjome, ir judame toliau. Yra duota užduotis Žemės ūkio duomenų centrui, kad deklaravimo instrumentas, įrankis būtų kuo palankesnis deklaruojantiems.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LRPF). Noriu paklausti gerbiamo transporto ministro. Ministre, kaip žinote, esame ne kartą kalbėję, Kretingoje, Šventosios gatvėje, yra didelių problemų su geležinkelio perėja, planuojate statyti geležinkelio perėją. Jūsų žmonės tikrai padirbėjo ir aš jums dėkoju, nes ne be jūsų rankos, ir iki 2026 metų, yra duotas atsakymas, bus pastatyta. Ar bus šiemet pradėti kokie paruošiamieji darbai, kad galėčiau aš ar kiti, kurie dar bus po manęs, užsikabinti, kad nebegalėtų sustabdyti?
M. SKUODIS. Man atrodo, svarbiausias žingsnis tiek dėl šitos, tiek dėl kitų perėjų, jų sąraše yra ne viena, kad būtų paskirtas finansavimas. Finansavimą mes Susisiekimo ministerijoje esame suplanavę būtent iš Europos Sąjungos lėšų. Svarbiausias sprendimas, kuris turi būti mūsų padarytas, tai būtent finansavimo paskyrimas konkretiems objektams. Tai turime padaryti šiais metais, o paraleliai vyksta geležinkelių ir savivaldybių derinimasis jau dėl konkrečių darbų, konkrečių sprendinių ir taip toliau.
PIRMININKAS. Tai buvo paskutinis klausimas ir paskutinis atsakymas. Dėkoju Vyriausybės nariams.
13.34 val.
Seimo narių pareiškimai
Ir dabar pareiškimai. A. Veryga pirmasis perskaitys pareiškimą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Norėčiau atkreipti dėmesį, kol dar yra salėje ir premjerė, ir krašto apsaugos ministras. Iki šito savo viešo kreipimosi tikrai stengiausi labai kolegiškai atkreipti kolegų dėmesį į vieną labai rimtą problemą. Kalbėjau ir su aplinkos apsaugos ministru, ir su Nacionalinio saugumo, ir gynybos komitetu, bet panašu, kad iš mano kalbų nieko gero neįvyko.
Premjere, tikrai, mes turbūt visi suprantame gynybos pramonės svarbą. Bet tai, kas vyksta šiandien, aš kitaip kaip žaliakvailystėmis negaliu pavadinti, nes Aplinkos apsaugos agentūra, aš nežinau, ar jūs tai žinote, ar nežinote, bet planuoja teikti Lietuvos poziciją, kuri nulemtų kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kad koviniuose šaudmenyse būtų uždraustas naudoti švinas. Aš suprantu medžioklės reikalus, šratus, kurių neva antys gali prisivalgyti, bet teko lankytis šaudmenų gamykloje, teko kalbėtis su vadovu, žinau, kad yra NATO neigiama nuomonė dėl tokio draudimo. Tai yra susiję ir su daug didesniais kaštais, tai keičia balistines šaudmenų ir kulkų charakteristikas.
Mano noras dabar iš šitos tribūnos, nes aš jau nematau jokio kito būdo, viešai atkreipti dėmesį, nes mes patys, norėdami turėti gynybos pramonę, norėdami ją vystyti, savo rankomis padarysime taip, kad tie šaudmenys kainuos brangiau. Kariškių manymu, jie keičia, kaip ir sakiau, charakteristikas. Kaip suprantu, tai yra aktualu ypač snaiperiams, toliašaudžiams, tiksliems šauliams ir panašiai.
Mano prašymas, gerbiama premjere, gerbiami ministrai (šiandien Vyriausybės valandoje nemačiau aplinkos apsaugos ministro), vis dėlto nepribaikime savo rankomis to, ką mes turime. Ir mano vienintelis prašymas – atkreipkite dėmesį. Vis dėlto gal yra valdžia Aplinkos apsaugos agentūrai ir gal ne visi žaliakvailiai yra Lietuvos žemėje, aš taip norėčiau tikėtis. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamieji, antradienį, birželio 18 dieną, plenarinio posėdžio metu buvo pristatyti Tautinių mažumų įstatymo projektai. Sakytume, tautinės mažumos ir mes, politikai, atstovaujantys jų interesams Seime, turėtume džiaugtis, nes pagaliau po 14 metų, 2010 metais nustojus galioti senajam Tautinių mažumų įstatymui, Vyriausybė ir valdančioji dauguma subrendo svarstyti, leido pateikti pirmam skaitymui Tautinių mažumų įstatymų projektus ir pagaliau įtraukė juos į darbotvarkę. Pasirodo, tai buvo suvaidinta, selektyvi ir, mano vertinimu, „gera“ politinė valia. Realiai niekas nuoširdžiai ir išmintingai nenori spręsti ir užtikrinti tautinėms mažumos priklausančių teisių. Tai akivaizdžiai įrodo valdančiosios daugumos balsavimai.
Vienas įstatymo projektas, parengtas buvusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos prieš dešimt metų, yra atmetamas, nors šis projektas buvo parengtas pagal prie Tautinių mažumų departamento sudarytos darbo grupės išvadas, atliktą bendrą institucinį darbą, suderintas pozicijas. Būtent šio įstatymo turinys atitiko tautinių mažumų, jų organizacijų, švietimo bendruomenių lūkesčius. O kitas, Teisingumo ministerijos įstatymo projektas, sukurptas mūsų pateikto įstatymo projekto pagrindu su nuplagijavimo požymiais, po pateikimo sulaukė pritarimo.
Ką rodo tokia situacija? Apgaulę ir vaidybą. Jeigu Seimo dauguma Tautinių mažumų įstatymui subrendo ir yra reali politinė valia svarstyti ir priimti gerą Tautinių mažumų įstatymą, tuomet turėjo būti pritarta abiem projektams, juos vėliau komitetuose sujungti ir nagrinėti diskutuotinus klausimus. Nesu sąmokslo teorijų šalininkė, bet akivaizdus valdančiosios daugumos susitarimas ir galimai manipuliacinis poelgis, kaip sakoma, vienu šūviu du zuikiai – ir neva dėl tautinių mažumų „kažką padarė“, ir duoklę savo partnerei, Laisvės partijai, atidavė. O pastarieji, trečio brolio Jono teisėmis pabuvę koalicijoje, neturi kuo prieš rinkimus pamojuoti rinkėjams, nes ką darė, tai ministrų portfelių ir šiltų kėdžių visomis galiomis laikėsi.
Teisingumo ministerijos parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas iš esmės tik atkartoja tai, kas jau sureguliuota, ir nesukuria jokių naujų teisinių normų, nors tai yra pagrindinis teisėkūros principas. Tautinių mažumų įstatyme pateikiamos nuorodos į kitus teisės aktus, bet nepateikiami lydimieji įstatymų projektai kaip sudėtinė šio įstatymo dalis. Kas tai? Tai yra žmonių apgaulė. Todėl už ją taip lengvai balsavo konservatoriai. Jei būtų tikrasis, nuoširdusis noras priimti tokį įstatymą ne dėl pavadinimo, o dėl palankaus tautinėms mažumoms teisių ir pareigų norminio reguliavimo, tai, pirma, įstatymas būtų pateiktas kadencijos pradžioje, o ne užpučiant žvakes.
Antra. Turėjo būti pritarta ir mūsų parengtam įstatymo projektui, kartu svarstoma, sujungiama komitetuose. Noriu priminti ir pabrėžti, kad Seimo komitetuose, kurių pirmininkai yra tie patys valdančiosios daugumos atstovai, metų metais stalčiuose guli ir kiti nesvarstomi, bet jau pateikti Tautinių mažumų įstatymo projektai.
Trečia. Pateiktas įstatymo projektas neapima nei Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, nei Lietuvos–Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatos dėl kalbos vartojimo, mokymosi gimtąja kalba užtikrinimo, švietimo sistemos išsaugojimo, dėl administracinių sprendimų, nebloginančių tautinių mažumų padėties, dėl pilietinių ir politinių laisvių įgyvendinimo.
Ketvirta. Viešosios konsultacijos ir socialinis dialogas su tautinių mažumų atstovais ir jų organizacijomis nebūtų vykdomas dėl pliusiuko, o siekiant išgirsti, suprasti ir įvertinti. Tačiau ir šį kartą, kaip įprasta, be intrigų neapsieita. Realybėje Seimo dauguma nei gero linki, nei stengiasi dėl tautinių mažumų. Labai tikiuosi, kad bent svarstant įstatymo projektą komitetuose bus atsižvelgta į lūkesčius bei tautines mažumas žeidžiančių perteklinių nuostatų, sąvokų vartojimą įstatyme, kurios ir taip imperatyviai privalomos kiekvienam piliečiui ir jau sureguliuotos kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. O jų papildomas perkėlimas į Tautinių mažumų įstatymą yra neleistinas ir žalingas teisėkūros kontekste. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai buvo visi pareiškimai. Registracija.
Užsiregistravo net 4 Seimo nariai. Šiuo faktu ir baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.