AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, vertindama neįgaliųjų sportininkų galimybes sportuoti ir siekti aukštų rezultatų, nurodė, kad tarptautiniuose sporto renginiuose jos yra stipriai ribojamos dėl objektyvių kliūčių bei finansavimo stokos. Neįgaliems sportininkams būtina nestandartinė papildoma sporto įranga, specialus patalpų ir aplinkos pritaikymas, kitos specifinės priemonės. Sportininkai be negalios su šiomis kliūtimis nesusiduria, t. y. jiems yra palankesnės sąlygos siekti aukštų sporto rezultatų. Neįgaliųjų sportas, lyginant su olimpinėmis sporto šakomis, yra žymiai mažiau remiamas privačių rėmėjų. Svarbu paminėti, kad 2012 m. Londone vykusiose parolimpinėse žaidynėse Lietuvą atstovavo 11 negalią turinčių atletų 3 rungtyse. Palyginimui, Londono olimpiadoje Lietuvą atstovavo 62 sportininkai 14 sporto rungčių. Nors dėl ribotų finansinių galimybių Lietuvos parolimpiečių skaičius žaidynėse buvo ženkliai mažesnis nei olimpiečių, nuo 1992 iki 2012 m. vykusiose žaidynėse parolimpiečiai iškovojo 30 medalių, iš kurių 5 aukso. Tuo tarpu Lietuvos olimpinės rinktinės nariams per tą patį laikotarpį iš viso pavyko iškovoti tik 21 medalį, t. y. 9 medaliais mažiau.
Remiantis išvardintomis priežastimis, galima pagrįstai teigti, jog negalią turinčių sportininkų (parolimpinių žaidynių bei kurčiųjų žaidynių čempionų) pasiekti aukšti rezultatai įveikiant papildomas kliūtis, neturėtų būti menkiau vertinami nei sportininkų, kuriems nėra nustatyta negalia (olimpinių čempionų). Nors nėra objektyvių galimybių atlikti palyginimą tarp asmenų pasiektų rezultatų olimpinėse bei parolimpinėse žaidynėse dėl skirtingomis sąlygomis organizuojamų olimpinių bei parolimpinių žaidynių, neįgaliųjų sporto renginiams įtvirtintų išimčių, numatytų Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 9 punkte, tačiau olimpinių, parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionų pasiektų rezultatų vienodas įvertinimas už Lietuvos vardo garsinimą ir sporto plėtojimą, suteikiant jiems teisę į tokio pat laipsnio valstybines pensijas, būtų objektyviai pagrįstas.
Šio Įstatymo projekto tikslas - įtvirtinti parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionų teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, siekiant užtikrinti vienodą sportininkų be negalios ir su negalia rezultatų įvertinimą už Lietuvos vardo garsinimą, sporto skatinimą ir populiarinimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo rengėjas – Seimo narys Arvydas Anušauskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme nurodyta, kad olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai) turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Tuo tarpu parolimpinių bei kurčiųjų žaidynių čempionai turi teisę gauti tik antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo Įstatymo projektu siekiama užtikrinti parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionų teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Siekiant tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, neįgaliųjų sporto rėmimas ir pasiektų rezultatų pripažinimas turi būti aktyviai plėtojamas bei skatinamas. Šiais pakeitimais tikimasi, kad lygiavertis parolimpinių, kurčiųjų bei olimpinių žaidynių čempionų pasiekimų vertinimas mažintų neįgaliųjų atskirtį, stigmatizaciją ir būtų efektyvi motyvavimo priemonė.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas verslo sąlygoms esminės įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymo projektą papildomai įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės biudžeto lėšų pareikalaus didesnės pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimas parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionams.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu gauta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvada dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo olimpinių ir parolimpinių žaidynių čempionams tvarkos. Tarnybos specialistų vertinimas pateiktas šiame rašte nurodant Įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis, numatomas naujai reglamentuotų klausimų teigiamas savybes ir rezultatus.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Projektą inicijuoja Seimo narys Arvydas Anušauskas.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai projekto žodžiai: „parolimpinių žaidynių čempionai”, „olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionai”, „valstybinė pensija“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia:
Seimo narys Arvydas Anušauskas