AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO I-532 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

          Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad tuo atveju, kai asmuo, einantis pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti ankstesniųjų savo pareigų arba savivaldybės tarybos nario mandato. Po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų mandatų atsisakė 25 proc. išrinktų tarybų narių, 2011 m. – 23 proc. išrinktų tarybų narių. Pagrindinė tarybos nario mandato atsisakymo priežastis – tarybos nario pareigų nesuderinamas su kitomis užimamomis pareigomis. Siekiant, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami ir kad kandidatais į savivaldybių tarybų rinkimus būtų keliami tiek tie asmenys, kurie iš tiesų nori tapti savivaldybių tarybų nariais, 2014 m. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įsigaliojo nuostata, numatanti, kad jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dviejų VMDU dydžio.

          Peržiūrėjus 2015 m. kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašus, matyti, kad partijos į rinkimų sąrašų net pirmuosius dešimtukus ir vėl rašo asmenis, kurių pareigos, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (seniūnus, mokyklos direktorius, valstybės tarnautojus) ir kurių buvimas kandidatų sąraše yra naudingas jį iškėlusiai partijai, nes konkretaus asmens populiarumas paskatina rinkėjus balsuoti už kandidatą, nors pastarasis net nesiruošia tapti tarybos nariu. Tai yra ne kas kita, kaip rinkėjų apgaudinėjimas, nes rinkėjas balsuoja už vienus asmenis, o į tarybą ateina dirbti kiti. Atkreiptinas dėmesys, kad tie patys asmenys, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis (seniūnai, mokyklų direktoriai, valstybės tarnautojai), vėl rašomi į sąrašus, nors ankstesniuose savivaldybių tarybų rinkimuose (2002 m., 2007 m., 2011 m.) mandato iki pirmojo posėdžio jau buvo atsisakę. Tai tampa negatyvia, nuolat besikartojančia praktika.

          Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad dviejų VMDU dydžio užstatas nėra pakankama kliūtis sustabdyti potencialius rinkėjų apgaudinėtojus. Atsižvelgiant į tai, siūlome didinti užstatą ir numatyti, kad jis būtų 10 VMDU, tikintis, kad tokia suma padės išvengti rinkėjų apgaudinėjimo, o asmenys, kurie bus išrinkti ir atsisakys tarybos nario mandato iki pirmo tarybos posėdžio, didesne suma papildys valstybės biudžetą.

Projekto tikslas – užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui, kad kandidatais į savivaldybių tarybų rinkimus būtų keliami tiek tie asmenys, kurie neabejotinai siekia tapti savivaldybių tarybų nariais.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Rima Baškienė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dviejų VMDU dydžio. Jei išrinktas tarybos nariu asmuo iki pirmo tarybos posėdžio atsisako tarybos nario mandato, užstatas negražinamas. 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dešimties VMDU dydžio.

Tikimasi, kad užstato padidinimas padės užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma, priešingai, priėmus įstatymo projektą, sumažėtų rinkėjų apgaudinėjimo atvejų.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimtas įstatymas kriminogeninės situacijos bei korupcijos neįtakos.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

„Rinkimų užstatas“, „Savivaldybių tarybų rinkimai“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia:                                                                                            

Seimo narė                                         Rima Baškienė