 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||
|
|
|||
|
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai El. p. [email protected]; [email protected]
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai El. p. [email protected]
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos El. p. vmi@vmi.lt |
|
Į 2017-01-26 |
Nr. S-2017-717 |
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL SUSITARIMUS DĖL MOKESČIO DYDŽIO REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ |
|||
2017 m. vasario 1 d. Nr. 4-01-923
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio (toliau – Įstatymo), Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210 (toliau – Susitarimo dėl mokesčių dydžių taisyklės), Darbo organizavimo priimant sprendimus dėl susitarimo su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo pagrįstumo ir tikslingumo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V–283 (toliau – Darbo organizavimo taisyklės) antikorupcinius vertinimus.
Atlikę antikorupcinius vertinimus teikiame pastabas ir pasiūlymus, kurie, mūsų nuomone, susitarimų dėl mokesčių dydžio sudarymo procesą padarytų aiškesnį ir skaidresnį:
1. Įstatymo 71 straipsnio pagrindu susitarimas tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo dėl mokesčių dydžio galimas kai nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo mokesčių dydžio apskaičiavimams pagrįsti. Įrodymų pakankamumas yra vienintelis kriterijus, kuriuo vadovaudamasis mokesčių administratorius nusprendžia ar jis sutiks derėtis dėl mokesčių dydžio sumos ar ne. Jis yra vertinamojo pobūdžio kriterijus ir priklauso nuo faktinių kiekvienos situacijos aplinkybių. Daugiau šioje teisės normoje nėra jokių objektyvių kriterijų į kuriuos atsižvelgdamas mokesčių administratorius galėtų nuspręsti ar turi pakankamai įrodymų mokesčių dydžio apskaičiavimams pagrįsti, todėl tai jis daro savo nuožiūra. Tai savo nutartyse mini ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT)[1]. Taip pat nėra nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo prieš pradėdamas susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrą ar priimdamas mokesčių mokėtojo pasiūlymą išnaudoti visus būdus ir priemones mokėtinų mokesčių dydžiui apskaičiuoti. Teisės aktų nuostatos, kuriose suteikiama neribota diskrecija sprendimus priimantiems asmenims yra ydingos antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome nustatyti, kad sprendimas dėl įrodymų pakankamumo apskaičiuotiems mokesčių dydžiams pagrįsti turi būti priimamas išnaudojus visus būdus ir priemones jiems apskaičiuoti, taip pat nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatoma, kad nepakanka įrodymų apskaičiuotam mokesčių dydžiui pagrįsti.
2. Atkreipiame dėmesį, kad Susitarimo dėl mokesčių dydžių taisyklės ir Darbo organizavimo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko įsakymais, kurie reglamentuoja susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrą. Procedūros kontrolė taip pat pavesta Apskričių VMI viršininkams arba VMI prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotojams. Situacija, kai pati institucija nustato savo veiklos įgyvendinimo taisykles ir pati kontroliuoja kaip laikomasi jos pačios sukurtų taisyklių yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome, kad teisės aktai reglamentuojantys susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūras būtų priimami aukštesnio lygio institucijos, šiuo atveju Finansų ministerijos.
3. Pagal Susitarimo dėl mokesčių dydžio taisyklių 4 punktą, pasiūlymą pasirašyti susitarimą savo iniciatyva gali teikti ir mokesčių mokėtojas, ir mokesčių administratorius bet kuriuo mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. Iš šios normos darytina išvada, kad šalys gali pradėti derėtis dėl mokesčių dydžio dar nežinodamos tikslios jo apskaičiavimo sumos, t. y. tik pradėjus mokestinio tyrimo ar patikrinimo procedūrą. Nežinant susitarimo objekto preliminaraus dydžio, neįvertinus ar pakanka įrodymų mokesčio dydžiui apskaičiuoti, pradėti derybas dėl mokesčio dydžio yra netikslinga, tačiau teisės aktų nuostatos nedraudžia mokesčių administratoriui priimti mokesčių mokėtojo pasiūlymą dėl mokesčio dydžio, net neatlikus mokestinio patikrinimo ar tyrimo. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu ir sudaro sąlygas galimai neobjektyviems susitarimams tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus. Atsižvelgdami į tai siūlome nustatyti, kad susitarimo procedūra dėl mokesčių dydžio gali būti pradėta tik mokesčių administratoriui atlikus mokestinį patikrinimą ar tyrimą, jeigu vadovaujantis Įstatymo 71 straipsnio kriterijais yra nustatyta, kad nėra pakankamai įrodymų pagrindžiančių apskaičiuotų mokesčių dydį.
4. Darbo organizavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad Apskričių VMI ir VMI prie Finansų ministerijos viršininkų įsakymais sudaromos nuolat veikiančios darbo grupės susitarimų pasirašymo pagrįstumui ir tikslingumui vertinti ir parengiami darbo grupių veiklos reglamentai. Iš šios nuostatos neaišku, iš kokių asmenų sudaromos darbo grupės, kiek narių jas sudaro, kokie reikalavimai keliami darbo grupės nariams, kaip priimami sprendimai darbo grupėje (pvz., balsuojant, bendru sutarimu ar kitaip). Kadangi susitarimų dėl mokesčių dydžio procedūra yra rizikinga antikorupciniu požiūriu, todėl manome, kad darbo grupių sudarymo ir sprendimų priėmimo principai turi būti reglamentuoti aukštesnės galios teisės aktais, siūlome tai padaryti Finansų ministro įsakymais.
5. Darbo organizavimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad derybų dėl susitarimo pasirašymo eiga turi būti protokoluojama, tačiau neatskleidžiami konkretūs reikalavimai protokolo turiniui (ar pildoma tiesiogiai derybų metu, ar gali būti pildomas vėliau, protokolo turinio išsamumas, kas ir kada pasirašo protokolą ir pan.). Mūsų nuomone, siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams itin svarbu kontroliuoti derybų procedūras, todėl siūlome visais atvejais derybų eigą fiksuoti ne tik protokolu, bet ir garso įrašu. Tinkamas ir išsamus derybų eigos fiksavimas padėtų užtikrinti tokių procedūrų skaidrumą.
6. Darbo organizavimo taisyklių 27 punktas reglamentuoja su mokesčiu susijusių sumų dydžių nustatymo tvarką, tačiau neaiškūs jos įgyvendinimo principai, pavyzdžiui: kaip ir kokiais atvejais gali būti susitarta iki nulinio su mokesčiu susijusių sumų dydžio, kaip su mokesčiu susijusių sumų dydžiai derybų metu susiejami su turimais patikrinimo ar tyrimo metu nustatytu mokėtinu mokesčio sumos dydžiu, ar visai nuo jo nepriklauso. Siekdami skaidraus derybų proceso siūlome detalizuoti su mokesčiu susijusių sumų dydžio nustatymo tvarką.
7. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2010 m. sausio 20 d. atliko Įstatymo ir Susitarimo dėl mokesčių dydžių taisyklių antikorupcinį vertinimą (rašto Nr. 4-01-217), kuriame pateikėme pastabas ir pasiūlymus. 2010 m. kovo 15 d. gavome Finansų ministerijos atsakymą į antikorupcinio vertinimo išvadą, kuriame nurodyta, kad dauguma pateiktų pastabų yra reglamentuota Darbo organizavimo priimant sprendimus dėl susitarimo su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo pagrįstumo ir tikslingumo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-283, kurios viešai nepaskelbtos. Kadangi taisyklės galioja neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. visiems susitarimo dėl mokesčių dydžio procese dalyvaujantiems asmenims, todėl jos laikytinos norminiu teisės aktu ir turi būti paskelbtos Teisės aktų registre.
Atkreipiame dėmesį, kad atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“[2] metu 71 procentas apklaustų gyventojų, 54 procentai apklaustų įmonių vadovų ir 66 procentai apklaustų valstybės tarnautojų VMI įvertino kaip labai korumpuotą arba iš dalies korumpuotą instituciją.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami skaidraus susitarimų dėl mokesčių dydžio proceso, siūlome inicijuoti antikorupcinio vertinimo išvadoje nurodytų teisės aktų pakeitimus atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
PRIDEDAMA:
1. 2010 m. vertinimas, 2 lapai;
2. 2010 m. Finansų ministerijos atsakymas, 2 lapai.
Direktorius Saulius Urbanavičius
Aivaras Raišys, tel. (8 706) 63 331, el. p. [email protected]