LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 399
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Mielieji kolegos, maloniai prašau užimti darbo vietas. Vakarinis posėdis. 2020 m. gegužės 7 d. Registruojamės.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
14.01 val.
Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4778(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Mielieji kolegos, leiskite man pabaigti kartu su jumis šio įstatymo svarstymą, pirmininkaujant posėdžiui, o po to kviesime pirmininkauti G. Kirkilą.
Ar galiu kviesti jau, matau, ateina, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę? Primenu… Mieli kolegos, labai prašau dėmesio ir primenu, kad mes dėl 1 straipsnio teiktus pasiūlymus aptarėme, ir dabar 2 straipsnis. (Balsai salėje) Ne, čia yra svarstymo stadija, todėl dėl straipsnių balsuosime priėmimo metu.
2 straipsnis – „Vienkartinės išmokos dydis“. Seimo nariai M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas teikė pasiūlymą, tačiau mes jau dėl to apsisprendėme ir… (Balsai salėje) Jau apsisprendėme dėl vienkartinės išmokos, kad vienkartinę išbrauktume, ir kolega, kuris teikė, būtent taip ir pasakė pristatydamas savo pasiūlymą, todėl nesuteiksiu galimybės dar kartą apie tą patį kalbėti. O Seimo nariai K. Glaveckas, A. Butkevičius, E. Gentvilas, A. Sysas, R. Petrauskienė, A. Bilotaitė pateikė kitą pasiūlymą. K. Glaveckas. Prašom, gerbiamas kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš gal dėl visų pasisakysiu. Esant tokiai situacijai, į kurią įpuolė pasaulis ir Europos Sąjunga, suprantama, kad visi bando gelbėtis bendru kažkokiu būdu, o tas bendras būdas yra pinigų spausdinimas ir užpylimas visų gaisrų pinigais. Ne išimtis yra ir Lietuva, kuri yra Europos Sąjungoje, ir natūralu, kad mes visi turime naudotis tomis pačiomis galimybėmis kaip ir kitos šalys. Šiame kontekste pinigai skirti, subsidijos skirtos pagyvenusiems žmonėms, pensininkams, taip pat ir kitiems žmonėms, kurie socialiai remtini, iš tikro yra logiškos, laiku ir reikalingos. Tam tikra prasme yra ne malūnsparnio pinigai, o pinigai, kurie yra kratomi iš helikopterio… iš drono, nes tai yra tiksliniai pinigai. Todėl aš manau, kad ta vienkartinė subsidija visų pirma turėtų būti didesnė dėl to, kad mes, pateikę dėl įstatymo pasiūlymą, pataisą, galvojame, kad iš tikro reikia pagelbėti tai kategorijai žmonių, kurių pajamos yra menkiausios, kurie uždirba menkiausiai, kurie šiuo sunkiu laikotarpiu skaičiuoja kiekvieną centą ir labai sunkiai išgyvena. Problema ne ta, kad mes jiems skirtume 15 ar kiek centų.
Mes siūlome, kad jiems reikėtų skirti 300 ir kad tokių žmonių… Noriu pasakyti, kad iš 612 tūkst. pensininkų, kurie Lietuvoje yra, 28 tūkst. gauna didesnes kaip 600 eurų pensijas, taip pat 71 tūkst. pensininkų dar dirba ir gauna taip pat žymiai didesnes pensijas. Natūralu, nors būtų nevisiškai teisinga ekonominiu požiūriu neduoti jiems, o duoti tiktai atsilikusiems arba neturtingiems žmonėms, bet pagal politinę ir dabartinės situacijos esmę iš tikro protingiausia būtų paskirti tiems, kuriems labiausiai trūksta, tai yra tiems, kurie turi mažiau kaip 600 eurų draudžiamųjų pajamų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Mes dabar kalbame apie 300 eurų, kuriuos jūs skyrėte vietoj 200.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš kalbu apie kontekstą, iš kurio atsiranda tie 300. Juos tikrai galima sutaupyti, nustatant kartelę ir žinant, kad 71 tūkst. žmonių uždirba virš 600, plius 30 tūkst., tai apie 100 tūkst. žmonių turi didesnes negu 600 sumines pajamas. Tai mes galėtume iš tikrųjų sąlyginai, atsiprašant jų, duoti…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). …pagrindinę paramą visiems kitiems.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui, nepritarė būtent diferenciacijai pagal gaunamą pensijų dydį ar gaunamas kitas išmokas.
PIRMININKĖ. Dėl 300.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pasiliko prie nuomonės ir pritarė tam projektui, kurį buvo pateikusi Vyriausybė, tai yra vienodai lygiai visiems 200 eurų išmoka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų man labai keista girdėti, kaip socialdemokratai nenori kalbėti apie solidarumą. Kokia gali būti papildoma 200 ar 300 eurų parama, pavyzdžiui, man, signatarams arba ministrams, teisėjams ar tiems, kurie daug uždirba. Mes ir taip turime daug pinigų, iš tikrųjų galėtumėte skirti tiems, kurie neturi, kurie vaikšto aplink šiukšlių dėžes, šiuo sunkiu laikotarpiu.
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Paskui, kai turėsime darbo, visi galės gyventi gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai. Pažiūrėkite į įstatymą. Dabar mes kalbame ir svarstome 2 straipsnį. Vienkartinės išmokos dydis – 200, juos siūlė Vyriausybė, o 300 – juos siūlo K. Glaveckas. Motyvai. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, kadangi vienkartinę 200 eurų išmoką senjorams galime prilyginti politinio opiumo dozei prieš rinkimus, iš tikrųjų gal apsvarstykime, ar nereikėtų tą dozę padidinti iki 300, nes gali atsitikti visko. Sakykime, rugsėjo 1 dieną ateis tie pinigai ir pasieks senjorus, bet iki rinkimų jie dar gali prablaivėti, todėl dozės padidinimas labiau užtikrintų tą sėkmės rezultatą, kurio mes tikimės per rinkimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Armonaitė. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš ne visai suprantu, kodėl mes čia dabar turime dalyvauti R. Karbauskio frakcijos primestame šou. Labai apgailestauju dėl šito kolegų iš Liberalų sąjūdžio sprendimo ir pasiūlymo. Užuot užėmę principingą poziciją, pasakę, jog tai yra fiskalinis populizmas prieš rinkimus, jūs patys verčiatės per galvą ir siūlote lygiai tokius pačius populistinius sprendimus. Tai yra lygiai tokie patys rinkiminiai pinigai ir lygiai toks pat neaiškus jų šaltinis. Siūlau nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl K. Glavecko ir grupės Seimo narių pasiūlymo, kad vienkartinė išmoka būtų ne 200, o 300 eurų.
Balsavo 82 Seimo nariai: už pasiūlymą – 26, prieš – 18, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio M. Puidokas ir A. Mazuronis teikia pasiūlymą. M. Puidokas. Teisė į vienkartinę išmoką.
M. PUIDOKAS (MSNG). Tą siūlymą mes jau pristatėme.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Nepritarėme.
PIRMININKĖ. Nepristatėte.
M. PUIDOKAS (MSNG). Jie yra analogiški, siūlymai susiję tarpusavyje.
PIRMININKĖ. Siūlote nesvarstyti?
M. PUIDOKAS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nesvarstome, nors čia yra datos, jūs siūlėte kitaip paskirstyti. Gerai. Atsisakote. K. Glaveckas. Prašom. Tai, ką jūs kalbėjote iš dalies, dabar būtų dėl kartelės. Prašom, K. Glaveckas per šoninį mikrofoną.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš tik norėčiau truputį mažą remarką padaryti, kad tokias subsidijavimo priemones taikė ne vien tik Lietuva ir ne vien tik liberalai, kurie tapo lyg ir ne liberalais, bet ir visos kitos, beveik visos Europos Sąjungos valstybės. Taigi reikia atsiversti ir pasiskaityti žinynus, informaciją ir tada kalbėti apie tai, kad liberalai priklauso socialdemokratams. Bet labai gaila, jie nepriklauso tai kategorijai, jie siūlo, kas dabartiniu metu reikalinga Lietuvai, o ne kokiai nors asmenų grupei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Čia jūs, kolega, turėjote pristatyti savo antrąjį siūlymą, bet jūs kažkaip… Gerbiamas Kęstuti, gal atsisėskite į darbo vietą, suteiksiu žodį, ir jūs labai gražiai, kaip ir surašėte gražiai, pristatykite pasiūlymą pakeisti įstatymo 3 straipsnį.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Atsiprašau, buvo labai karšta reakcija į tą mūsų pasiūlymą.
Noriu pasakyti, kad siūlymas apribojamas 600 eurų dėl paprastos priežasties. Tokių žmonių, kurie gauna per 600, yra 27,7 tūkst., tai sudaro apie 5 %, ne tiek daug, bet tų, kurie dar dirba ir gauna atlyginimus, ir draudžiamąsias pajamas moka, ir visus kitus dalykus, dar yra 71 tūkst. Esant tokiai kritinei situacijai, mano supratimu, pagelbėjimas visiems tiems, kurie yra neturtingi ir neturi pinigų, iš tikro yra labai svarbus. Todėl labai svarbu būtų kartelę sumažinti iki 600 eurų pajamų, kas leistų sutaupyti maždaug apie 20 % visų lėšų, kurios skiriamos subsidijuoti. O tai reiškia, kad būtų galima padidinti pirmą skaičių nuo 200 iki maždaug 280–300 eurų. Manau, kad dabartinėje situacijoje, kai visa Lietuva įpuolė ne tik į ekonominę, bet ir baimių, ir panikos krizę, tas būtų labai reikalinga, laiku ir naudinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dėl 2 straipsnio, šios Seimo narių grupės pasiūlymui. Tai yra nepritarė jokiai diferenciacijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu kalbėtume rimtai, iš tikro ydinga, kai mes taikome lygiavos principą, kai skiriame tas vienkartines rinkimų išmokas visiems senjorams. Jeigu mes tikrai nuoširdžiai norime kalbėti apie socialinę politiką, o ne apie rinkimų, šis siūlymas turi logiką. Nedirbantis pensininkas iš tikrųjų patiria daug didesnę socialinę atskirtį koronaviruso akivaizdoje, ir logiška yra tai, kad tas, kuris yra dirbantis senjoras, vis dėlto turi kitų pajamų. Tai kodėl mes dabar taikome lygiavos principą? Ar nebūtų galima, kad tas nedirbantis pensininkas vis dėlto sulauktų jautresnio žvilgsnio į savo problemas, o tas dirbantis pensininkas vienaip ar kitaip savo problemas sprendžia gaudamas atlyginimą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nario K. Glavecko ir jo kolegų teikto pasiūlymo, jam komitetas nepritarė, siūloma 600 eurų per tris mėnesius.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 46, prieš – 19, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narys A. Sysas, A. Salamakinas, R. Budbergytė ir J. Sabatauskas teikia pasiūlymą. Prašom, kolega, pirmąjį pasiūlymą dėl trijų valstybės remiamų dydžių.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien jau antrą posėdį kalbame apie tą patį: ar tikrai tai yra universali išmoka, ar ekonomikos gelbėjimas, vartojimo skatinimas, skurdo mažinimas, pagalba mažiausias pajamas turintiems žmonėms? Jeigu tai yra universali išmoka, ko apie tai niekas anksčiau nešnekėjo, paskutinėmis dienomis surado gelbėjimosi ratą, tai taip, tada reikėtų mokėti visiems po 200 ir nesidairyti. Bet jeigu tai yra vis dėlto pagalba pirmiausia mažiausias pajamas turintiems žmonėms, o tokių Lietuvoje tikrai yra labai daug, mes žinome net tikslines grupes, padarytas ne vienas tyrimas, tai tada mes turime riboti tam tikras grupes žmonių, kurių pajamos jau šiandien yra didesnės, jie nuo koronaviruso apskritai nenukentėjo, nes nemažėjo nei atlyginimas, nei pensija, nei kitokios išmokos. Tai kodėl, sakykime, maro metu, kai reikia pinigų žymiai daugiau visokioms reikmėms, mes turime išmokėti tuos pinigus dirbantiems pensininkams, kurie turi. Tikrai dabartinėje situacijoje nukentėjo tik tiek, kaip čia aiškino kažkas tribūnoje, kad jie du mėnesius buvo namuose. Man atrodo, visi stengiasi būti namuose, nes yra toks šito laikotarpio lozungas „Pasilik namie“ – pats būsi sveikas ir kitam nepakenksi. Todėl mes siūlome žymiai mažesnę, įvesti ribojimą, tai yra trys valstybės remiami dydžiai, valstybė remia nuo 125 eurų, taigi 375 būtų ta riba, po kurios jie jau negalėtų gauti tų 200 eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritaria dėl jau anksčiau įvardintų priežasčių. Be to, akcentavo, kad neturi būti siejamas vienkartinės išmokos skyrimas su pajamomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo narių A. Syso, R. Budbergytės, A. Salamakino ir J. Sabatausko teikto pasiūlymo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 25, prieš – 22, susilaikė 52. Nepritarta.
Antrasis pasiūlymas A. Syso, jam pritarta iš dalies. Dėl pirmos dalies jau apsisprendėme dabar, o dėl „gyvenantiems Lietuvoje“ komitetas pritarė. Ar jūs su tuo sutinkate?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, ačiū, komitetas pritarė. Mes jau nubalsavome dėl 1 straipsnio, perkelta iš 3 į 1, manau, ten logiškiau, ir sulyginta kaip ir kitiems piliečiams, kuriems mokame išmokas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, dėl to visi sutariame.
4 straipsnis – vienkartinės išmokos, mokėjimo terminai. K. Glaveckas. Nebėra K. Glavecko.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mes atmetėme, nebereikia tų dviejų, čia yra terminai.
PIRMININKĖ. Aišku. Ne, ne, čia K. Glavecko dėl mokėjimo terminų. Nėra K. Glavecko. Mes privalome už jį balsuoti. Gal, gerbiama komiteto pirmininke, pakomentuokite 4 straipsnio 1 dalį, kurią siūlė pakeisti K. Glaveckas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia mes balsavome už tai, kad išmoka būtų 300 eurų, ir nepritarėme. K. Glaveckas su kitais Seimo nariais siūlė pirmą išmokos dalį, 150 eurų, mokėti liepos mėnesį, o kitą dalį, 150 eurų, mokėti rugpjūčio mėnesį. Kadangi buvo atmesti 300 eurų, o kai toks pasiūlymas, tai ir čia buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. J. Džiugelis vis tiek reikalauja kalbėti už pasiūlymą, bet suprantate, kad kita dalis…
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Miela pirmininke, aš norėjau, atsiprašau, kad ne per šoninį, dėl vedimo tvarkos. Kodėl mes nebalsavome dėl A. Syso pasiūlymo dėl…
PIRMININKĖ. Todėl, kad komitetas pritarė.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Bet mes turime balsuoti.
PIRMININKĖ. Ne, neprivalėjome, nes iniciatorius, jūs puikiai žinote Statutą, sutinka su komiteto pozicija.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų priekaištas nereikalingas. Dėl to tada ir nebalsuojame dėl K. Glavecko pasiūlymo, kaip ir paaiškino komiteto pirmininkė.
M. Majauskas, R. Budbergytė, A. Butkevičius, S. Gentvilas teikia pasiūlymą 4 straipsnį išdėstyti kitaip. Mokėjimo terminai. Gerbiamas Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mes puikiai suprantame, kad „Sodra“ yra labai užsiėmusi, bet lygiai taip pat suprantame, kad yra ir labai daug žmonių, kurie yra užsiėmę galvodami, kaip jiems išgyventi šį labai sunkų periodą.
Mes turime dėti visas įmanomas pastangas, kad išmoka būtų paankstinta. Todėl siūlome pradėti mokėti ne nuo rugpjūčio ar dar vėliau, kaip užsiminė premjeras, rugsėjo ar spalio mėnesį, prieš pat rinkimus, o pradėti mokėti dabar ir mokėjimus išdėlioti nuosekliai.
Kodėl reikia anksčiau? Tam, kad anksčiau pinigai pradėtų veikti. Kodėl reikia nuosekliai dėlioti? Tam, kad žmonės turėtų tam tikrą užtikrintumą dėl pajamų, o vėliau, atsižvelgiant į visas galimybes, pratęsti tuos mokėjimus.
Taigi toks ir yra pasiūlymas – ankstinti nuo birželio mėnesio, išdėlioti nuosekliai per keturis mėnesius, taip užtikrinant pajamų gavimą ir užtikrinant tam tikrą motyvaciją žmonėms leisti tuos pinigus žinant, kad galbūt ir vėliau atsiras periodinės, nuoseklios išmokos, taip sprendžiant ir galimą skurdo problemą, ir kartu paskatinant ekonomiką, ir kartu nesukeliant interpretacijų, jog tai yra daroma tam, kad būtų galima nusipirkti rinkėjų balsus. Taigi toks pasiūlymas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė. Nepritarimas yra susijęs su tuo, kad „Sodrai“ artimiausiu metu yra priskirta įgyvendinti labai daug naujų darbų ir jų apimtys didelės. Mes jau tris kartus gerinome sąlygas savarankiškai dirbantiems. Toliau. Reikia naujos programinės įrangos darbo paieškos išmokoms skaičiuoti, turime pradėti valstybinių ir pareigūnų pensijų kompensavimą ir, be abejo, didelis darbas – nuo liepos 1 dienos turi būti parengtos programos ir įgyvendinta reforma, susijusi su kaupiamosiomis pensijomis ir anuitetų mokėjimo sistemos sukūrimu. Todėl realiai tikrai per didelės apimtys, kad prašytume ar reikalautume „Sodros“ įgyvendinti šį įstatymą anksčiau.
PIRMININKĖ. Motyvai. K. Masiulis. Prašau. Motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi šitie 200 eurų yra rinkiminiai pinigai, valstiečiams yra labai svarbu, kad jie patektų būtent rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. (Balsai salėje) Tai jums svarbu, kad patektų į kaimus, jūsų rinkėjas yra kaimuose. Tada ir dalinkite, čia jums parankus tas siūlymas. Jūs dalinkite taip, kad į kaimus patektų rugsėjo mėnesį, o ten, kur konservatorių rinkėjas, miestuose, jūs padarykite, kad būtų anksčiau. Čia yra geras siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Be abejo, tikrai susidaro įspūdis, kad mes visi suprantame, apie kokius pinigus čia kalbame – būtent apie rinkiminius, bet man kyla klausimas, kiek salėje yra Mykolų Majauskų, nes vienas Mykolas Majauskas registravo pakeisti pavadinimą – vienkartines išmokas įvardinti rinkiminėmis išmokomis, o dabar jis siūlo tas dozes pakeisti, išskaidyti per kelis mėnesius. Be abejo, pasiklausius Seimo nario K. Masiulio, tu supranti, kadangi rūpi, ko gero, konservatoriškas rinkėjas, svarbu, kad jį pasiektų tos rinkiminės dozės, todėl ir reikia išskaidyti vasaros metu. Be abejo, valstiečiams reikėtų tada, kai visi derliai yra nuimti – rudenį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl M. Majausko, R. Budbergytės, A. Butkevičiaus ir S. Gentvilo pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 35, prieš – 31, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Kitokią redakciją siūlė D. Šakalienė, R. Budbergytė ir L. Jonaitis. Kadangi kitokia redakcija, aš privalau teikti balsuoti. Prašau. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kolegos, tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad turbūt visi, netgi tie, kurie nesame ekonomikos ar finansų specialistai, suprantame, kad kuo lėčiau žmones pasiekia pinigai, tuo gilesnė bus krizė, tuo daugiau turėsime problemų, tuo mažiau prasmės bus iš tų 200 eurų.
Pasiūlymas yra, kad žmonėms, kuriems jau šiandien yra paskirtos visos šios minimos pensijos, tikrai būtų galima išmokėti per birželį, tiems, kuriems vėliau bus paskirtos, – kartu su pirmąja paskirtos pensijos data. Tie argumentai, kad „Sodra“ šiandien turi daug darbų (programinės įrangos kūrimas, pensijų kompensavimas, anuitetai keliems šimtams žmonių), tikrai yra nerealistiški. Mes šiandien turime pasirinkti, kas yra mūsų prioritetas, ir jeigu šios Vyriausybės tikslas yra iš tiesų kuo greičiau suteikti žmonėms pajamų vartojimui, jeigu iš tiesų tikslas yra pasiekti kuo daugiau žmonių ir kuo greičiau, kad mes turėtume V formos krizę, o ne L formos ekonomikos komą, tikrai prašau šiuo atveju suprasti. Jeigu jūsų tikslas yra toks, kaip deklaruojate, tai pajamų patekimo pas žmones greitis yra esminis veiksnys, todėl labai prašyčiau balsuoti už. Technines problemas, turint noro ir motyvacijos, tikrai galima išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai. Gerbiama pirmininke.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė. Vėlgi tie patys argumentai, nes iš esmės siūlymas toks pat. Dovilė dalyvavo posėdyje, ji, išklausiusi argumentus, tikrai nelabai ir prieštaravo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – G. Skaistė. Juo labiau kad jūsų pasiūlymas yra labai panašus. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties čia esminė diskusija ir yra, ar čia yra rinkiminė išmoka, ar vis dėlto ji skirta ekonomikai skatinti. Mes manome, kad ekonomikai skatinti tokia išmoka vis dėlto būtų pravarti. Grupė yra taikli, ji gauna mažas pajamas, todėl būtų linkusi gana greitai išleisti. Tačiau nesutinku su argumentu, kad tai yra priemonė skurdui mažinti, nes skurdui mažinti reikėtų pensijas didinti tvariai, kad efektas išliktų ilgiau nei vienkartinė išmoka. Todėl manau, kad ta priemonė yra skirta būtent ekonomikai skatinti.
Visi ekonomistai sako, kad pagrindinis ekonomikos kritimas bus antrąjį ketvirtį, ir pagrindinės ekonomikos priemonės turėtų būti nukreiptos būtent į antrąjį ketvirtį, o ne į trečiąjį, todėl manau, kad toks vėlyvas išmokos įgyvendinimas sumažintų jos efektyvumą ir poveikį ekonomikai bent jau trečdaliu, todėl manau, kad tas dangstymasis techninėmis detalėmis ir nesugebėjimas XXI amžiuje išmokėti papildomos 200 eurų išmokos, kai yra žinomas visas gavėjų sąrašas, parengtos visos sistemos, yra daugiau negu neatleistinas. Manau, kad tai yra tiesiog lyderystės ir apsisprendimo klausimas, kas yra jūsų prioritetai, ar visgi anuitetų išmokėjimas, centralizavimas, o tai realiai šiandien nėra apskritai niekam aktualu, ar visgi išmokėti šitą išmoką tada, kai ji duotų realų efektą.
Ir, man atrodo, jau čia greičiau būtų galima įgyvendinti grįžtant į praeitą amžių, kai pensijos būdavo išmokamos paštininkų pagalba, nei laukti jūsų susimylėtų naujų sistemų kūrimo, kas, atrodo, visiškai neadekvatu šiandien. Todėl siūlau pritarti kolegų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Po to D. Šakalienė patikslins.
R. J. DAGYS (MSNG). Deja, klausydamas argumentų matau, kad čia yra ne lyderystės klausimas, o tiesiog arba nesusivokimo klausimas, arba politikavimo klausimas. Kiek mes čia dabar esame priskyrę „Sodrai“ pareigų, ką jie turi padaryti iki liepos 1 dienos, tai jūs galite dar kiek norite krauti. Negalima padaryti daugiau, negu yra. Ir kas nors truputį yra susijęs su tomis išmokomis, žino, kaip jos yra tvarkomos, kad negali būti bet kam išdalintos, jos turi būti tikslinės, patikrintos, sudarytos programos ir visa kita, tai užima laiko, bent jau technine prasme, beveik mėnesį. Patinka mums ar nepatinka, deja, yra tokia realybė ir su tuo turime taikytis. Ir aš ne vieną kartą klausiau ir pats tuo domėjausi, ar įmanoma, kiek įmanoma pagreitinti tuos dalykus. Tai čia vienas aspektas.
Jeigu mes norime sukompromituoti šitą išmoką, galime tai padaryti, bet paskui niekas nepadarys, nes kita institucija to neįgyvendins. Nė viena nepajėgi to padaryti.
Kitas dalykas. Vėl visi susikoncentravo į vieną išmoką, kad tai yra ekonominio skatinimo priemonė. Tai ne ekonominio skatinimo priemonė, ji yra visiškai antrinė, tai yra pagalba pensininkams ir toms grupėms… tai yra einame tuo keliu, kur daugelis Europos Sąjungos valstybių turi 13 pensiją, pats laikas ją įvesti dabar, kad žmonės galėtų papildomai gauti, turėdami išteklių, papildomą priemoką, priklausomai nuo tų metų rodiklių, be tų įsipareigojamųjų formulių, kurių mes čia esame priėmę. Nereikia šiuo atveju visko suplakti į krūvą ir diskredituoti pačios idėjos, kad reikia padėti pensininkams. Aš siūlau nepritarti šiam siūlymui, nes jo tiesiog neįmanoma įgyvendinti ir jis diskredituos tokiu atveju visą procesą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Šakalienė norėjo patikslinti formuluotę ar replikuoti?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėjau tik pasakyti. Gerbiama Rimante, tai, kad aš mandagiai padėkojau jums, kaip pirmininkei, jog leidote pasisakyti komitete, nereiškia, kad aš sutikau su jūsų argumentais. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiami kolegos…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš išreiškiau savo nuomonę, kadangi…
PIRMININKĖ. Nesiaiškinkime.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). …labai daug svarių argumentų buvo išsakyta kodėl.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl pasiūlymo kitaip sudėlioti išmokėjimo terminus. Motyvus girdėjome. Balsuojame dėl D. Šakalienės, R. Budbergytės ir L. Jonaičio pasiūlymo.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 51, prieš – 27, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Analogiškas pasiūlymas yra G. Skaistės, M. Navickienės ir J. Razmos. Kadangi apsisprendėme, nebalsuojame. Tuo 4 straipsnį ir baigiame.
5 straipsnis. Balsuodami dėl 1 straipsnio dėl M. Majausko, R. Budbergytės, A. Butkevičiaus, E. Gentvilo pasiūlymo jau apsisprendėme. Ir Seimo narių M. Puidoko ir A. Mazuronio pasiūlymo taip pat nesvarstome, nes jau apsisprendėme svarstydami 1 straipsnį.
6 straipsnis. M. Majausko, R. Budbergytės, A. Butkevičiaus, E. Gentvilo pasiūlymas aptartas svarstant 1 straipsnį, tad dabar nebalsuojame dėl jo pakeitimo. Pritarta. Tai yra apsispręsta nepritarti. 6 straipsnį jau turime tokį, koks suredaguotas.
7 straipsnis. Taip pat apsispręsta dėl M. Majausko ir kolegų pasiūlymo. M. Puidokas siūlo dėl savivaldybių administracijų. Jūs reikalaujate dėl to balsuoti, nors… Jau nereikalaujate. Jūsų siūlymo esmė būtų susijusi su vaiko išmokomis. Taip, todėl nebalsuojame.
8 straipsnis. Jau apsisprendėme dėl M. Majausko 1 straipsnį svarstydami. Ir M. Puidoko taip pat jūs jau nereikalaujate svarstyti, nes jūsų pasiūlymui svarstant 1 straipsnį nebuvo pritarta. Ačiū, komiteto pirmininke.
Po svarstymo A. Jankuvienė – motyvai už.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną esminę detalę. Pagrindine diskusijų korta iš paketo tapo 4 % visų lėšų, skiriamų Vyriausybės programoje. Iš tikrųjų tai nėra jokia rinkiminė dovanėlė pensininkams. Pensininkai yra gana protingi ir orūs. Jie dėl to tikrai nebalsuos. Tačiau jie balsuos dėl to, kad jau kelerius metus iš eilės jiems nuosekliai didėja pensijos. Jie balsuos dėl to, kad nuo šių metų liepos 1 dienos sukakusiems 75 metus ir neturtingiems gyventojams kompensuojamieji vaistai bus nemokami. Jie balsuos dėl to, kad jų anūkai, 520 tūkst. vaikų Lietuvoje gauna vaiko pinigus. Jie balsuos dėl to, kad yra panaikinta milijardinė „Sodros“ skola ir neturi nerimo, kad negaus pensijų arba jos vėluos. Jie balsuos ir dėl to, kad 680 mln. iš paketo yra skiriama darbingo amžiaus žmonėms, tai yra tiems, kurie uždirba jiems pensijas. Todėl aš kviečiu kolegas balsuoti už šį įstatymo projektą, kad nebūtų problemos sprendžiamos pažeidžiamiausių gyventojų sąskaita.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, ar galėčiau pasisakyti dėl siūlymo, kurį praleidote?
PIRMININKĖ. Taip. Gal dabar išsakykime motyvus, o po to sugrįšime prie jūsų siūlymo. Tikrai pavadinimą jūs siūlėte įrašyti kitokį.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Bet tai nebus nuoseklu, nes mes nesame apsisprendę dėl siūlymo.
PIRMININKĖ. Gerai. Vieną minutėlę, aš tiesiog informuoju Seimą. Dėl pavadinimo pakeitimo Seimo narys M. Majauskas teikė dar vieną pasiūlymą, kurį aš skubėdama tiesiog praleidau. Tad gal suteikime jam galimybę dabar pristatyti šį pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, teisingumo ministro įsakymas aiškiai išsako rekomendacijas, kaip turi būti rengiami teisės aktai. Tos teisingumo ministro rekomendacijos sako tokius dalykus: teisės akto pavadinimas, antraštė, turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, rūšį.
Antrą dalyką sako: įstatymo pavadinime turi būti glaustai nurodomas įstatymo reguliavimo dalykas.
Trečias dalykas. Teisėkūros pagrindų įstatymas taip pat sako, kad rengiant įstatymą turi būti žinomi valstybės politikos tikslai. Taigi taip, kaip dabar yra surašytas įstatymas, aš manau, kad jo pavadinimas klaidina visuomenę, sakant, kad tai yra vienkartinės išmokos. Jeigu paklaustume visuomenės, ar tai skurdo mažinimo įstatymas, ar tai rinkiminės kampanijos dalis, aš manau, kad visuomenė labai aiškiai jums ir atsakytų. Todėl siūlau neklaidinti visuomenės ir nevadinti vienkartine išmoka, o pavadinti rinkimine išmoka. Todėl prašau balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl to prašo balsuoti. Aš, nebekviesdama komiteto pirmininkės, tiesiog sakau, kad pritarta Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Palaukite, vieną minutę.
Dėl vedimo tvarkos – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Aš norėjau pasakyti, kad buvo dėl viso, tai dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKĖ. Taip.
J. LIESYS (LSF). Gerbiami kolegos, aš noriu paminėti, kad čia mūsų kupetėlė yra nemaža tų, kuriems priklausys gauti 300, 600, 200 eurų. Ar moralu būtų mums balsuoti už? Siūlyčiau nusišalinti nuo balsavimo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Supratome. Dabar, kolegos, kadangi išėjo toks truputį reveransas, motyvai prieš, mes pasiliekame atminty, kad kalbės M. Majauskas po viso, o dėl šio pasiūlymo balsuojame. M. Majauskas siūlė į pavadinimą įrašyti žodžius „rinkiminės išmokos“. Balsuokime už tai, o po to pabaigsime dėl dar vieno argumento, išklausysime vieną motyvą ir balsuosime po svarstymo. Dabar tik už M. Majausko pasiūlymą balsuojame. (Balsai salėje) Taip, aš jį tiesiog praleidau, bet mes suderinome viską eigoje.
107 Seimo nariai balsavo: 37 buvo už, 48 – prieš, susilaikė 22.
Dabar ta skola, kurią privalau atiduoti, vadinasi, motyvai prieš – M. Majauskas po svarstymo dėl viso įstatymo projekto. Ir viskas savo vietoje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mielieji kolegos, mes, man atrodo, vis tiek turime sau atsakyti į kelis klausimus: pirmas, kokią problemą sprendžiame, ar tai yra socialinės atskirties? Ar mes sprendžiame ekonomikos skatinimo problemą, ar mes bandome padėti labiausiai nukentėjusiems nuo šios krizės, ar tiesiog, kaip minėjau, valdančiosios daugumos ir jų išlikimo klausimą?
Jeigu tai yra socialinės atskirties klausimas, tai nevyriausybininkai, ekonomistai labai aiškiai pasakė, kad 200 eurų vienkartinė išmoka niekaip nespręs socialinės atskirties. Jeigu norime spręsti sistemines problemas, jas turime spręsti sistemiškai.
Jeigu mes norime skatinti ekonomiką, tai turime užtikrinti nuolatines periodines išmokas, taip užtikrindami žmonių užtikrintumą jų pajamomis, ir taip paskatinti juos vartoti.
Jeigu norime padėti labiausiai nukentėjusiems, tai tada turime žiūrėti, kas neteko darbo, kieno pajamos labiausiai krito, ir skirti pajamas ten.
O jeigu norime padėti valdantiesiems, tai galbūt galime tik patarti nesivadovauti tuo, kuo vadovavosi socialdemokratai 2008 metais, pasimokyti iš jų klaidų ir nedaryti tokių priešrinkiminių didelių milijardinių išlaidų, o skirti nuosekliai pajamas ir išlaidas socialinei atskirčiai mažinti, ir tą daryti ne vienkartinėmis išmokomis, o nuolatiniais periodiniais mokėjimais, tarp jų ir pensininkams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėmesio! Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo dėl Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 88, prieš – 9, susilaikė 10.
Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnius galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. K. Glaveckas. Nėra. P. Urbšys yra. Motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Šis mano pasisakymas daugiau yra nevilties išraiška ir faktiškai pripažinimas, kad niekas negali pakeisti ydingo požiūrio į socialinę politiką. Jeigu vertintume ją ir pasekmes, kurios yra, šiandien Lietuvoje į skurdo balą panardinti nei daug, nei mažai, bet per 600 tūkst. žmonių, žemiau absoliučios skurdo ribos yra 312 tūkst. žmonių. Socialinė sistema visiškai neefektyvi. Buvo padarytas tyrimas tų, kurie gauna įvairias pašalpas, išmokas, ir 86 % pripažino, kad neužtikrinami minimalūs vartojimo poreikiai. Aišku tai, kad reikia sisteminio pokyčio, bet kaip buvo, taip ir liks, kai bus mėtomi tarsi iš malūnsparnio pinigai ir imituojamas socialinis rūpinimasis žmonėmis. Taip, jūs pasieksite savo tikslą, bet iš esmės mes visi prisiimame atsakomybę už Lietuvos nuskurdinimą ir už tai, kad palaiminame tokiais savo sprendimais toliau jiems galą su galu sudurti. Svarbiausia, nėra politinės jėgos, kuri bandytų tą dalyką sustabdyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė – motyvai prieš.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Rinkiminis fiskalinis populizmas, oportunizmas, balsų pirkimas, cinizmas, pasityčiojimas – bet kas, tik ne nuoširdus rūpestis dėl senelių, mūsų senjorų. Jeigu tai būtų nuoširdus rūpestis, reikėtų tiesiog nuosekliau kelti pensijas, juk jos yra indeksuotos tam, kad ne politikų malonė vadovautų pensijų kilimui, o sistema. Sistemos čia norima atsisakyti. Ar nebus taip, kad, šimtams tūkstančių žmonių netekus darbo, tie seneliai R. Karbauskio numestus 200 eurų tiesiog atiduos savo vaikams ir anūkams? Senjorams reikia sisteminio pensijų augimo, jaunesniems reikia darbo, o ne vienkartinių išmokų lietaus prieš rinkimus.
Noriu tik priminti, kad beveik pusė Seimo narių irgi gauna senatvės pensiją ir, priėmus šį įstatymo projektą, jų kišenės irgi pasipildys šita išmoka. Tikiuosi, kad Lietuvoje yra daug orių žmonių, kurie nesusigundys šiuo balsų pirkimu ir savo valios spalio 11 dieną neparduos. Balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu tai būtų taikos ir ramybės metai, aš tikrai pritarčiau tokiam siūlymui… ir nepritarčiau jam. Bet kai yra situacija, kuri pagrįsta ir motyvuojama didžiule žmonių baime, nežinojimu, kas jų laukia, ypač vyresnio amžiaus ir kitų žmonių, kurie neturi darbo arba praranda darbą, būtų kvaila atsisakyti tokios galimybės, naudojant Europos Sąjungos patyrimą, išmokėti tokius pinigus. Kalbu ne apie save, bet apie visus, nes tiems žmonėms, kuriems reikalinga parama, dabar iš tikro yra proga 2–3 mėnesius sušvelninti netektis. Aš manau, kad tam yra visi ekonominiai mechanizmai Europos Sąjungoje ir pas mus, Lietuvoje.
Mūsų Seimo noras, mano supratimu, turi būti nukreiptas į galimybę suteikti tokią pagalbą, o ne atvirkščiai – diskutavimą apie tokios pagalbos nereikalingumą, nebūtinumą ir taip toliau. Aš tikrai palaikau šį sprendimą, įstatymą dėl vienkartinės išmokos, kad būtų pagelbėta paprastiems žmonėms, tarp kurių yra daug ir liberalų, ir visokių kitų partijų atstovų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Čmilytė-Nielsen – motyvai prieš.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tik noriu priminti, kad Seimas Vyriausybei leido skolintis milijardus su vienu aiškiu tikslu, kad tie milijardai būtų skiriami dėl karantino draudimų labiausiai nukentėjusiems žmonėms ir verslams. Jei būtų remiami mažiausias pensijas gaunantys senjorai, tai yra tie, kurių pensijos iš tiesų yra gėdingai mažos, tada tai būtų bent jau racionalus sprendimas ir jį galėtume svarstyti. Taip, kaip yra dabar suformuluota, aš tam sprendimui pritarti negaliu. Ypač po to, kai vos prieš kelias dienas Vyriausybė nusprendė, kad neras 2 mln. studentų socialinėms stipendijoms, ir taip parodė, kad iš esmės yra priešinamos skirtingos grupės. Ir tokie sprendimai, kokius mes, matyt, šiandien priimsime, skaldo, priešina, nesprendžia problemų. Aš tiesiog noriu paraginti visus mus padėti tiems, kuriems labiausiai reikia, o ne tiems, kurių dėkingumo jūs labiausiai laukiate per rinkimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Dumbrava – motyvai už.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Mieli kolegos, tikrai daugelis kolegų čia sako, kad žmonės nenukentėjo, jiems nereikėtų mokėti, tačiau prisiminkime dešimties metų senumo įvykius, kai žmonės nukentėjo, ir mes sakome – mes nieko neskolingi. Bet iš tikrųjų valstybė liko skolinga tiems žmonėms. Aš manau, kad tie dalykai, kurie daromi dabar, bandoma daryti, kad reikėtų išmokėti tiems labiausiai nukentėjusiems žmonėms, yra daroma teisingai, nes mes iki šio laiko dar neišmokėjome 200 mln. eurų, likome įsiskolinę Lietuvos žmonėms.
Ši suma – tie 200 eurų – yra simbolinė moralinė ir materialinė išraiška, kad bent kiek padengtume tas senas skolas. Kaip žmonės sako, skola ne rona, neužgyja, taip ir šiuo atveju. Atsiranda šiokia tokia galimybė šiek tiek jiems padėti. Tarkim, tie žmonės, kurie dirbo kenksmingomis sąlygomis, tie žmonės, kurie mirė, tarkim, iki Pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, taip pat negavo kompensacijų. Taigi tikrai, aš manau, protingas sprendimas ir jį būtinai reikia paremti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). O dėl to, kad išmokame tiktai neva prieš rinkimus, mes tikrai nežinojome, kad krizė ateis būtent šiuo laikotarpiu, prieš Lietuvoje vyksiančius rinkimus. Taip jau atsitiko, kad ji atėjo.
Be to, „Sodra“ turi labai daug darbo. Savarankiškai dirbantiems asmenims reikia apskaičiuoti darbo paieškos išmokas, valstybinių ir pareigūnų pensijoms taip pat reikia apskaičiuoti išmokas. Taigi darbo turi labai daug. Aš manau, kad tikrai „Sodra“ nespėtų anksčiau to padaryti. Siūlau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas – motyvai prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Jau kaip ir kalbėjau šiandien, Seimas, atrodo, buvo apgautas. Prašant leidimo skolintis 5 mlrd., buvo sakoma, kad paremtų tuos, kurie nukentėjo. Dabar paremiame tuos, kurie formaliai nenukentėjo. Aš nesutinku su T. Tomilinu, kad žmonės negalėjo nueiti į parduotuvę. Buvo leidžiama eiti į parduotuvę nusipirkti ir taip toliau.
Šiandien dar buvo galima pasiūlymais šiek tiek pataisyti padėtį. Nors ir keičiama strategija, ta padėtis buvo siūloma kolegų pasiūlymuose… pirmas dalykas, paankstinti pinigų išmokėjimą. Bent jau ekonomikos proceso variklius anksčiau išjudinti nelaukiant rugpjūčio mėnesio. Tačiau nepritarta tiems pasiūlymams.
Kitas siūlymas, ypač kolegos K. Glavecko, buvo diferencijuoti pagal gaunamas pajamas. Jeigu tu gauni daug pajamų, nors esi, pavyzdžiui, pensininkas, tau neskiriama. Tačiau diferencijavimo irgi buvo atsisakyta. Tai tikrai yra keista, kai daugeliu atvejų diferenciacija yra vykdoma.
Aš darau išvadą, kad čia tikrai kvepia rinkimų triukais, nes visi opozicijos argumentai atmesti, paliekama prieš pat rinkimus išmokėti pinigus. Lieka tik prisiminti, kad D. Trampas Jungtinėse Amerikos Valstijose bent jau neslėpė, kad, išmokant po 1 tūkst. 200 dolerių visiems Amerikos gyventojams, jis norėjo, kad ant tų kuponų būtų D. Trampo parašas, kadangi artėja Prezidento rinkimai. Tai bent jau neslapukavo. O čia slapukaujama, apsimetama ir aiškinami visokie kitokie migloti pasakymai. Balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Ačiū posėdžio pirmininkei. Iš tikrųjų kalbant apie Lietuvos pensininkus, didžioji jų dalis gyvena labai vargingai ir bet kokia tokio pobūdžio parama jiems yra reikalinga. Bet keista, kad vis dėlto vertinant patį pinigų teikimo kaip pagalbos principą, ekonomikos skatinimo priemonės atveju buvo pasirinkta neįtraukti daugiau tikslinių grupių, kad vis dėlto nebuvo apsibrėžta, kokias pajamas gaunantys žmonės turėtų gauti tą paramą, o kokias – ne. Šiuo atveju, mano giliu įsitikinimu, jeigu norime skatinti ekonomiką, tai visų pirma turime skirti pagalbą tiems, kurie tuos pinigus tikrai realiai jau artimiausiu metu paleistų į vartojimą ir tokiu būdu skatintų valstybės ekonomiką. Šiuo atveju aš kalbu apie šeimas, kurios augina vaikus. Mes žinome, kad Lietuva yra trečioje vietoje Europos Sąjungoje pagal vienišų tėvų skaičių, tai tikrai yra liūdna statistika, ir tokioms šeimoms, visi, kurie turime vaikų, suprantame, pinigų poreikis yra didžiausias. Būtent jie yra pagrindiniai vartotojai ir valstybės ekonominis stuburas, bet būtent jie daugiausiai lėšų ir pajamų per šitą krizę ir neteko. Iš tikrųjų raginu kolegas apmąstyti, nors ir palaikau patį šį konkretų projektą, bet manau, kad jisai yra aiškiai nepakankamas.
PIRMININKĖ. Paskutinis motyvus išsako A. Sysas. Po to balsuosime, o tik po to bus visos replikos.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Ačiū, gerbiama pirmininke. Pirmiausia norėčiau reaguoti, ką pasakė pirmoji kolegė. Pensijos taip, kaip didėjo trejus metus, daugiau niekados nedidės, bent jau artimiausiu laiku. Skola niekur nedingo, jinai tik kitoje lentelėje guli, o tas sprendimas, kurį jūs šiandien padarysite, paprasčiausiai atsisuks prieš tuos pačius pensininkus, nes toks didėjimas, koks buvo tuos trejus metus, nebus galimas. Skola padidės, nes vis tiek tuos pinigus reikės grąžinti. Aišku, vėl ta skola gulės kitoje lentelėje.
Jeigu balsuočiau už šį įstatymą, aišku, būčiau apkaltintas, kad siekiu asmeninės naudos, nes jau žurnalistai turbūt ne vieną klausinėjo čia, salėje, kaip jūs elgsitės, nes esate tokio amžiaus, kai galite gauti ir atlyginimą, ir pensiją. Taigi atsiranda privačių ir viešųjų interesų konfliktas, todėl kolega, sėdintis man už nugaros, jau kalbėjo apie tai. Aš manyčiau, kad ta diskusija balsavimu nesibaigs. Suprantu, kad niekas nedarė kaštų ir naudos analizės. Kas buvo teisus šioje diskusijoje ir balsavime, mes galėsime pažiūrėti po dvejų trejų metų, kaip keitėsi pensijos per tą laikotarpį.
Paskutinis, ką noriu pasakyti, kad šitas balsavimas vyks ne pagal sąžinę, o pagal išskaičiavimus. Aš manau, toks balsavimas yra pats prasčiausias, nes jis neaprėpia to, ką norėtų pasakyti žmonės. Yra duota komanda, kaip balsuoti, ir mes tą matome. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš balsavimą, žinau, kad nemažai Seimo narių nori nusišalinti nuo balsavimo. (Balsai salėje) K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu prievartiniu būdu jūs nutarsite, kad aš turiu gauti dar papildomai 200 eurų prie savo didelių pajamų, tai aš pažadu, kad tuos 200 eurų skirsiu alui nupirkti ir išdalinti žmonėms, kuriuos tik sutiksiu, nepaisant to, kad aš pažeidžiu etiką ir į Etikos ir procedūrų komisija, aišku, galėtų kreiptis, bet aš tikrai sakau – jų nepanaudosiu, dar pridėsiu savų, kad žmonėms būtų truputį geriau nei ta baimė, kuri juos sukaustė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Balsavau, kaip ir visa opozicija, už visus gerus įstatymus, prieš alkoholį, už vaiko pinigus, išmokas ir taip toliau. Šiandien, kadangi aš esu susijęs su šiuo balsavimu, nusišalinu nuo jo, bet linkiu, kad jis baigtųsi sėkmingai, tikiuosi, balsų užteks, nors mūsų, tokių kaip aš, čia yra daug.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar R. J. Dagys? Ne. Gerai, kolegos, balsuojame. (Balsas salėje) O dabar jau balsuojame. Jūs tikrai ne nusišalinimo klausimu, todėl balsuojame. O replikos bus po to. (Balsas salėje) Nusišalinimo? D. Šakalienė nori taip pat. (Balsas salėje)
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kadangi dėl negalios taip pat gaunu netekto darbingumo pensiją, neturiu teisės balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Šakalienė nusišalina nuo balsavimo. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 88, prieš – 8, susilaikė 6. Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4778) priimtas. (Gongas)
R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš prieš savaitę parašiau tekstą, kuriame įsipareigojau atlikti vieną dalyką – įsipareigojau nusilenkti tiems opozicijoms nariams, kurie palaikys šitą įstatymo projektą. Tai ir darau dabar. (R. Karbauskis nusilenkia)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau posėdžiui kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją G. Kirkilą.
Replika po balsavimo. Suteikiu žodį R. J. Dagiui. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, gerbiami kolegos liberalai, aš labai noriu jus pagirti už jūsų nuoseklumą, išlaikytą nuo praėjusios krizės iki dabar. Aš puikiai atsimenu jūsų daromą spaudimą mūsų koalicijai, kad jūs išeisite iš jos, jeigu mes nesumažinsime pensijų. Jūs likote dėl požiūrio šiuo atveju nuoseklūs. Ačiū jums. Bet labai stebina socialdemokratai, kurie net neranda argumentų pagrįsti savo pozicijai, kuri nedera su jų programa.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Balsavau prieš. Turiu du tėvus pensininkus ir jie mane supras. Jiems reikia nuoseklaus pensijų didėjimo, jiems reikia nuoseklios politikos. Aš manau, kad tie žmonės nusipelno padorios politikos.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš taip santūriai noriu pasidžiaugti, kad priėmėme sprendimą, kuris yra gana svarbus ir jautrus mažas pensijas gaunantiems žmonėms. Jie tikrai jo laukė, tikrai turės kur išleisti. Bet vis dėlto labai apgailestauju, kad tas reikalingas sprendimas yra lydimas tokių rinkiminių sumanymų. Mes galėjome kur kas darniau ir solidariau priimti, be tų visų žodžių mūšių, jeigu bent kokiu mėnesiu anksčiau būtume numatę išmokėjimo datą, jeigu būtume pagalvoję, kaip vis dėlto neskirti tos išmokos dideles pensijas gaunantiems asmenims, ir taip toliau.
Premjerui aš linkėčiau kuo greičiau pateikti Seimui biudžeto pataisas, nes per visą nepriklausomybės istoriją nėra buvę tokios situacijos, kad tiek būtų atitrūkta nuo formaliai patvirtinto biudžeto pagal tai, kokios išmokos mokamos pagal atskirus įstatymus. Tikrai, negyvenkime tokiame konstituciniame nihilizme ir susitvarkykime.
PIRMININKAS. P. Urbšys. Per mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Politinės jėgos lyderis, kuris dabar lankstėsi opozicijai, gal prisimena rinkiminį šūkį: „Orus žmogus – stipri valstybė!“ Ką bendro šitas sprendimas turi su žmogaus orumu? Iki šios dienos niekas negali paaiškinti, kodėl valstybės remiamų pajamų suma yra 125 eurai, o minimalus vartojimo poreikių dydis yra 245 eurai. Nelabai kam rūpi, nes norint žmogų laikyti priklausomą nuo politikų, reikia nuolat dozuoti įvairias pašalpas. Aš galvojau, kai ta politinė jėga tapo ta, kuri gali pakeisti tą situaciją iš esmės… Tikrai iš pradžių, prisiminkite, pensijos buvo grąžintos, atkurtos iš karto, nors iki tol kitos politinės jėgos būtent užsiiminėjo tuo dozavimu prieš rinkimus. Bet, deja, ta pati politinė jėga, kuri pabuvo valdžioje kelerius metus ir artėja prie kadencijos finišo tiesiosios, perima tą dozavimo metodą ir sėkmingai dabar realizuoja.
PIRMININKAS. Kolega T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš siūlau nutraukti šią audrą stiklinėje, nes už šitų langų yra žmonės, kurie klauso mūsų posėdžio, ir kai pradedama spekuliuoti, kad sausio mėnesį nebus keliamos pensijos, yra tikrai labai rimta. Tų spekuliacijų mes neturime teisės sau leisti, nes pensijos kaip augo, taip ir augs nuosekliai pagal indeksavimo įstatymą. Jis yra labai aiškus ir jo visa logika yra nukreipta į tai, kad krizės metu pensijos auga pagal buvusio augimo tendencijas, kad būtų stabilizuotas ir padidintas vartojimas, todėl nespekuliuokime tuo, kad kas nors mažins pensijas kitais metais. Jos augs sulig indeksavimo įstatymu.
O šiandienos išmoka yra papildoma, dėl kurios mes jau sutarėme, ir užtenka ginčytis.
15.01 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 23, 32, 341 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4752(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4752(2). Priėmimas. Taikoma skubos tvarka.
Pastraipsniui, kolegos. Dėl 1 straipsnio pakeitimų nėra, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra. Pritarta.
Motyvai. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad geriau vėliau negu niekada, nes šiame įstatyme yra nustatyta tvarka, kaip gali pasielgti įmonės, kurios turi įsiskolinimų. Mokesčių inspekcija susitvarkė šiek tiek greičiau, „Sodrai“ ir ministerijai prireikė daugiau laiko. Bet, manau, geriau vėliau negu niekada.
Dėl 30 tūkst. eurų skolos galima diskutuoti įvairiai. Mes, kaip komitetas, seksime, kaip tai vyksta ir kaip tai daroma. Suprantu, kad reikia saugoti kiekvieną „Sodros“ įneštą eurą, nes tai mūsų išmokos, pensijos, vaiko pinigai, vaiko priežiūros pinigai, ligos, motinystės, nedarbo išmokos, bet esant tokiai situacijai, kokia yra šiandien, tikiuosi, teritoriniai skyriai, kuriems pavesta išsiaiškinti ir spręsti atidėjimo klausimus, tikrai šį darbą padarys geriausiai. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4752. Nenorite balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.04 val.
Darbo kodekso 108, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4264(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Darbo kodekso kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4264(2)ES. Taip pat priėmimas. Pastraipsniui, kolegos.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra. Pritarta.
Motyvai. Galime balsuoti, kolegos? Nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar dėl 4 straipsnio irgi nebuvo pasiūlymų. Galime pritarti? Pritarta. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl Darbo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4264. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai, vienbalsiai už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.06 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4265(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-2.2 klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4265. Taip pat priėmimas. Kolegos, čia yra du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame. Atsiprašau, motyvų nėra. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-4265, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame, balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai. Vienbalsiai. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.07 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 8, 9, 17, 23, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4477(2)VK (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4477. Taip pat priėmimas.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat. Galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti? Pritarta. 6 straipsniui pritariame. 7 straipsniui pritariame. Dėl 8 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame. 9 straipsniui pritariame? Ačiū, pritarta.
Motyvai. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4477. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 98 Seimo nariai, vienbalsiai už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.08 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4478(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-3.2 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4478.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4478. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 95 Seimo nariai, vienbalsiai už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.09 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4479(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-3.3 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4479. Priėmimas.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4479. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 97 nariai. Vienbalsiai už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymui“ projektas Nr. XIIIP-4769(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – kreipimasis į Konstitucinį Teismą, projektas Nr. XIIIP-4769. Priėmimas, kolegos. Čia yra vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Yra norinčių kalbėti dėl viso. S. Gentvilas – už. S. Gentvilo nematau. Yra. Simonai, prašau. Gerbiama Viktorija!
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, visi turbūt pritarsime išvien, tiktai klausimas, kodėl to negalėjome padaryti prieš dvi savaites, dieną po pirmojo nevykusio balsavimo, kuris sukėlė gėdą Lietuvai kaip teisinei valstybei. Jau kitą dieną Etikos ir procedūrų komisija dešimties žmonių iš esmės vienbalsiai pritarė – ir pozicijos, ir opozicijos balsais, kad yra padaryta klaida, ir jau ateinančią dieną, ketvirtadienį, galėjome išeiti ir išsiplauti šitą gėdos dėmę. Tačiau ne! Buvo sumindyta opozicija, gerbiamas A. Matulas, kaip pirmininkas, nors jis išvadas rengė su gerbiama A. Kubiliene. Pasirodo, dešimties narių balsai nėra kažko verti ir vieno gerbiamo profesoriaus nuomonė yra aukštesnė, nes į ją įsiklauso Lietuvos Seimo vyriausioji teisininkė. Etikos ir procedūrų komisijos išvados nėra tinkamos, opozicinių konservatorių kreipimasis į Konstitucinį Teismą irgi per griežtas.
Štai tiktai po dviejų savaičių matome vien tik 25 valstiečių parašais parengtą ir vyriausiosios Lietuvos teisininkės pristatytą projektą, jis jau staiga yra vienintelis ir tinkamas. Man atrodo, kad yra ieškoma suvedinėjimo sąskaitų ir nesprendžiamos problemos, kai jos turi būti išspręstos. Todėl kviečiu išspręsti šitą problemą šiandien ir dabar sustabdant nykų sprendimą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas – prieš. Nėra? A. Salamakinas – prieš.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, būkime bent jau nuosaikūs dėl tų dalykų arba nuoseklūs, kaip čia pasakyti. Pirmiausia tai buvo prašymas Etikos ir procedūrų komisijai. Etikos ir procedūrų komisija dirbo, priėmė sprendimą. Tad pirmiausia turėtume išklausyti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pateiktas komisijos išvadas ir arba pritarti joms, arba ne. Komisija, kaip ir Simonas sakė, vos ne vienbalsiai priėmė sprendimą, kad pats Seimas be jokio Konstitucinio Teismo gali išspręsti šitą problemą. Tad ir išspręskime! Nežeminkime Seimo autoriteto. Klausti Konstitucinio Teismo, ar tikrai yra pažeista Konstitucija, kad Seimo nariai susipainiojo dviejuose biuleteniuose, – viename buvo atleidimas, kitame paskyrimas. Jeigu balsavome prieš paskyrimą, tai būkime malonūs, palikime ją darbe. Dabar ir atleidome iš darbo. Aš siūlyčiau, kad vis dėlto A. Matulas išeitų į Seimo tribūną, pateiktų išvadą ir pirmiausia balsuotume dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados, o ne dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Šakalienė – už.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tiesų, ypač dar ir vakar iš naujo pamačiusi Etikos ir procedūrų komisijoje, kad šiandien pas mus dažniau nulemia tiesiog dauguma, o ne sąžinė, deja, turiu šiuo atveju balsuoti už, nes jeigu tai yra vienintelis būdas, kuriuo mes galime sustabdyti absurdišką klaidą, kuria dar kartą buvo padaryta gėda Seimo reputacijai, matyt, neturime kito pasirinkimo. Atrodo, kad mano kolegos nesuprato, kad teisėja neatsistatydina savo noru, kad dėl sveikatos būklės jinai neatsistatydina, kad nesibaigė jos įgaliojimų laikas, kad jinai tikrai jokiais poelgiais nepažemino savo vardo ir apkaltinamojo teismo nuosprendžio jos atžvilgiu nebuvo. Ją Prezidentas siūlė paaukštinti ir mes tik pagal teikiamą Prezidento dekretą galėjome priimti sprendimą.
Šiuo atveju gal dar viena nedidelė priežastis balsuoti už yra ta, kad gal keliasdešimčiai mano kolegų, matyt, bus malonu iš Konstitucinio Teismo išgirsti, kad jūs, mielieji, esate neraštingi, žiopliai ir kitą kartą skaitykite biuletenį. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis – prieš. Prašau, Petrai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tą patį norėjau pasakyti, ką pasakė gerbiamas A. Salamakinas. Nejaugi mes mokame tik suklysti, o be Konstitucinio Teismo pagalbos negalime patys ištaisyti klaidos? Tai čia darome dar didesnę gėdą Seimui. Prisipažinkime, kad suklydome, ir ištaisykime tą klaidą. Kam dabar reikia klausti Konstitucinio Teismo, ar mes suklydome? Dieve mano, pasirinktas tikrai labai keistas kelias. Jam tikrai nelabai galiu pritarti.
PIRMININKAS. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, situacija tikrai apgailėtina. Buvo padaryta klaida, klaida padaryta Seime, klaidų daro visi: žmonės, institucijos, partijos. Visi mes mokame suklysti, bet yra tam tikras filtras, institucinis filtras, kuris tas klaidas gali ištaisyti. Seime daugelis pro mus einančių dalykų: įstatymai, įvairūs nutarimai, rezoliucijos, ateina netobuli, juose būna įvairių dalykinių ir kitokių spragų ir mes įdėmiai nagrinėdami tuos dalykus ištaisome. Balsavimus mes aptariame frakcijose, derindami pozicijas. Čia taip pat galime ištaisyti tas klaidas.
Jeigu kokia nors klaida, atėjo ne visai tobulai parašytas dokumentas iš prezidentūros, niekas netrukdo jį patobulinti prieš balsavimą, niekas netrukdo informuoti frakcijos narius, kaip reikia balsuoti, ir nedaryti tos klaidos. Buvo galima tos klaidos nepadaryti, bet gerai, įvyko ta klaida, klaida padaryta, ją reikia maksimaliai greitai ištaisyti.
Aišku, kelias, kurį siūlė Etikos ir procedūrų komisija, buvo pats greičiausias, bet valstiečiai pasižymi tokia keista savybe – jie yra užsispyrę. Užsispyrę mužikiškai ir jau niekaip – tik jie teisingi, tik jų kelias geras ir jie būtinai turi… tik jų projektas turi eiti ir ne koks nors kitas. Jie sugaišins daug laiko, atmes viską, kol ne savo projektą pateiks. Tame projekte būtinai turi būti supeikta pasaulyje viskas: prezidentūra, dar kas nors, visiems velnių išrašyta, o tada jau jie gali sutikti. Kadangi kito kelio nėra, eikime šiuo keliu, ką darysi!
PIRMININKAS. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes jau tiek susipainiojome šioje byloje šiuo atveju, kad tiesiog stebiesi, kad jau 30-ti metai mes turime nepriklausomybę demokratijos. Šiaip Seimas yra aukščiausia atstovybė, jinai sprendžia, kokiu būdu ką paskirti, kaip daryti. Mes leidžiame įstatymus. Konstitucinis Teismas ne tam sukurtas, kad mūsų procedūrinius dalykus reguliuotų. Jis turėtų spręsti pagrindinius klausimus.
Iš vienos pusės mes, kovodami už demokratiją, mėginome čia anksčiau paneigti slapto balsavimo rezultatus ir priversti žmones turbūt pagal tą pačią reguliavimo tvarką slaptai nubalsuoti kitaip. Šedevras, tikrai šedevras mūsų demokratijos. Dabar, užuot sutvarkę aiškiai savo tvarką, kaip skiriamas pareigūnas, ir pradėję procedūrą normaliai iš naujo, mes kažkodėl einame patarimo į Konstitucinį Teismą, kurio niekas nerinko, jokia atstovybė, niekas jų neįgaliojo tų dalykų spręsti. Ar mes nežeminame patys savęs? Tai, ką mes turime padaryti kaip priedermę, sureguliuoti procedūras taip, kad visiems būtų aišku ir kad nepapultume į dvilypę situaciją, atiduodami spręsti kažkam kitam. Tai kam mes iš viso čia esame išrinkti? Aš iš principo negalėčiau palaikyti tokio sprendimo, nes tai yra tikrai ne Konstitucinio Teismo priedermė.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip balsuojant, tiesiog žiūrint į tekstą, ypač į įvadinę dalį, į tai, kas ten išdėstyta, nelabai išeitų balsuoti už, nes iš tikrųjų ten pažerta nepagrįstų kaltinimų Prezidentui, jo dekretui, neva jis čia mus, vargšus, suklaidino. Komiteto pirmininkė kažką konsultavosi su Prezidento patarėjais, lyg nebūtų aišku, kad S. Rudėnaitę mes galime atleisti iš skyriaus pirmininko pareigų tik tuomet, jeigu ją paskirsime Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Ir akivaizdu, darant abu balsavimus vienu metu, yra rizika, kad bus tokia nesąmonė, kokią mes šį kartą sukūrėme, nes negali tikėtis, kad kiekvienas Seimo narys balsuos atsakingai. Jeigu būtų kiekvienas balsavęs suderintai tuose abiejuose balsavimuose, jeigu balsuoja už paskyrimą, tai gali balsuoti ir už atleidimą, jeigu priešingai, tai priešingai. Bet, matyt, buvo nemažai improvizuotojų arba tiesiog bijojo susipainioti, kaip čia jau buvo sakyta, tiesiog dėl visko balsavo neigiamai.
Ką padarysi, kad taip nesavikritiškai surašyta. Bet kuriuo atveju, aš manau, kreipimasis į Konstitucinį Teismą bus naudingas. Seimas bus paprotintas, kaip reikia tokius klausimus spręsti, tada gal ateityje nebedarys klaidų. Vis dėlto po to aš kviečiu balsuoti už mano registruotą nutarimą, kad savo nutarimą dėl atleidimo iš skyriaus pirmininko pareigų laikytume, na, pripažintume negaliojančiu nuo jo priėmimo. Vien kreipimasis į Konstitucinį Teismą šios problemos neišspręs, nes ji buvo atleista tuo laikotarpiu, kol Seimo nutarimas dar galiojo. Padarykime ir antrą žingsnį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-4769. Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Kas palaiko kreipimąsi, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 106 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 12. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4006 atitikties Konstitucijai
Gerbiami kolegos, pereiname prie kito darbotvarkės 2-5.1 klausimo, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos… ir taip toliau, taip pat visas blokas – 2-5.2… Taip, po to, priklausomai nuo mūsų sprendimo dėl šito pirmojo. Kviečiu A. Širinskienę. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, aš tikrai siūlyčiau šio klausimo svarstymą atidėti, nes dar, kiek girdėjau, kolegos ir pasiūlymų norės registruoti, ir mes komitete, matyt, grįšime prie svarstymo.
PIRMININKAS. Kolege, mes negalime, mes turime balsuoti. Aš paskaitysiu Statuto 139 straipsnio 1 punktą: „Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seimui. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.“ Todėl mes turime balsuoti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tada prašysiu pertraukos, nes Seimas gali bet kuriuo svarstomu klausimu imti pertrauką.
PIRMININKAS. Pertraukos iki kito posėdžio?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pritariame bendru sutarimu? Balsuojame. Ar pritariame komiteto pirmininkės prašymui – pertraukai iki kito posėdžio?
Kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: už pertrauką – 76, prieš – 10, susilaikė 17. Pertrauka iki kito posėdžio. Kartu, kolegos, mes iš karto išimame visą bloką – 2-5.2, 2-5.3, 2-5.4, 2-5.5, 2-5.6. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, jau daugiau negu 30 metų mes esame kaip nepriklausoma valstybė ir tarsi turėtume būti išsivadavę iš KGB gniaužtų, bet tie mįslingi atidėjimai tų įstatymų projektų, kurie būtent suteiktų daugiau skaidrumo dėl tų, kurie bendradarbiavo su KGB ir užima svarbias valstybines pareigas, mes matome kažkokias pertraukas be aiškių motyvų. Tai tarsi atrodytų, kad dar KGB dvasia tvyro šiuose rūmuose.
15.26 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3537(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Švietimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3537(3). Priėmimas. Yra du straipsniai. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pataisų. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Motyvai. G. Skaistė – už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Džiaugiuosi, kad buvo pritarta šiam mano registruotam įstatymui, buvo rastas sutarimas tarp visų suinteresuotų pusių ir institucijų ir jau nuo 2022 metų turėsime nacionalinę informacinę registracijos į švietimo įstaigas sistemą. Manau, kad šis pakeitimas yra tikrai reikalingas ir leis tiksliau planuoti ir nustatyti ugdymo vietų poreikį atskirose teritorijose, leis padidinti skaidrumą priimant vaikus į atskiras įstaigas ir leis gerokai efektyviau organizuoti patį švietimo tinklą, planuoti, kur ir kokios mokyklos ar darželio reikia. Manau, kad šiandien žengiame didelį žingsnį į visai kitokios kokybės švietimo planavimą, ir manau, kad tas duomenų rinkimas, kurį šios sistemos pagalba turėsime, tikrai padės tiek Lietuvos mokslininkams, tiek Lietuvos sprendimų priėmėjams, ir manau, kad tikrai turėsime gerokai lengviau priimamus sprendimus ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra norinčių prieš. Gal galime balsuoti? Ar nori visi? Galime. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3537. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsavimas pradėtas, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.28 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3653(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3653(3). Priėmimas. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų? Galime pritarti? Ačiū. 2 straipsniui galime pritarti? Ačiū. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Ačiū. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra. Pritariame. 6 straipsniui pritariame. 7 straipsniui pritariame.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas pritaria. Galime pritarti? Galime. Visam 8 straipsniui pritariame.
Dėl 9 straipsnio nėra pastabų. Pritarta. Dėl 10 straipsnio nėra pastabų. Pritarta. Dėl 11 straipsnio nėra pastabų. Pritarta. Dėl 12 straipsnio nėra pastabų. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 13 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 14 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 15 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Ir 16 straipsnis. Yra techninės klaidos atitaisymas. Kolega K. Mažeika gali pristatyti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip jūs gerai akcentavote, tai yra techninės klaidos atitaisymas, yra įstatymo įsigaliojimo korekcija, kad įstatymas įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalis, ir yra išbraukiamas 3 straipsnis. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ir visam straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto. Visi už. Galime balsuoti? Balsuojame dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3653(3). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 107 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.31 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 15, 17, 18, 21, 26, 27 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3654(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3654(2). Priėmimas. Einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ir visam straipsniui pritariame. Dėl 3 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui pritariame. 5 straipsniui pritariame. 6 straipsniui pritariame. 7 straipsniui pritariame. 8 straipsniui pritariame. Dėl 9 straipsnio taip pat nėra pastabų, pritariame. Dėl 10 straipsnio taip pat pastabų nėra. Ačiū.
Kolegos, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3654(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 111 Seimo narių: už – 105, prieš nėra, susilaikė 6. Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3655(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.3 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3655(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pataisa, jai komitetas pritarė. Ar galėtume jai pritarti? Pritariame. Ir straipsniui taip pat pritariame. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ir visam straipsniui taip pat pritariame. Ir 3 straipsniui – įgyvendinimas – pritariame.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3655(2). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 106 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3656(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3656. Pastraipsniui. Čia priėmimas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti.
Dėl motyvų niekas nenori kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3656, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 107 Seimo nariai: 105 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.36 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3657(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.5 klausimas – Statybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3657. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra kelios Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Pirmoji pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Ačiū. Antroji pastaba taip pat iš esmės yra techninė. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Trečioji pastaba taip pat redakcinė. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū. Visam 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3657. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.37 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385. Priėmimas. Kolegos, yra 22 straipsniai, bet nėra jokių pataisų. Gal galime pritarti nevardinant? Ačiū, pritarta.
Motyvai. V. Poderys – už.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų svarbus įstatymas ir daugeliui mūsų. Kitaip sakant, nuo ateinančių metų pradžios turėsime palaipsniui pasirinkti elektros tiekėją. Kaip žinote, 99 % dabar namų ūkių turi tiekėją „Ignitis“ (arba buvusią „Lietuvos energiją“, ar ESO), bet nuo 2021 metų link 2022 metų, 2023 metų palaipsniui turėsime pasirinkti rinkoje konkurencinį tiekėją. Šiuo įstatymu atveriamas kelias šiam liberalizavimui.
Kokios naudos tikimės mes ir visi elektros vartotojai? Kad dėl konkurencijos, kaip ir telekomunikacijų srityje, elektros tiekimas vartotojams pigs. Tai yra šio įstatymo esmė. Manau, įstatymo projektas yra geras ir siūlau balsuoti už. Dėkui, pirmininke.
PIRMININKAS. Kolegos… J. Razma – už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi ankstesnėje stadijoje šiek tiek skeptiškai kalbėjau, vis dėlto per tą laiką dar pasiaiškinau aplinkybes ir, ko gero, kviečiu balsuoti už. Aš nesu toks optimistas kaip kolega Virgilijus, kad čia mes pasieksime kainų mažėjimo. Patys stambiausi vartotojai – taip, gal jie pasieks kainų mažėjimo, nes ten dėl jų konkurencija, matyt, išsivystys nemaža. Atitinkamos Latvijos ir Estijos bendrovės jau ir dabar turi šiek tiek vartotojų Lietuvoje, bet pati didžiausia ir mažiausiai elektros vartojanti grupė vargu ar dėl šio sprendimo gaus elektrą mažesnėmis kainomis.
Be abejo, dauguma jų net nebandys rinktis alternatyvaus elektros siūlytojo. Kadangi apskritai mūsų tam visuomeniniam elektros pardavėjui liks kaip tik ta pati nepalankiausia grupė, kur ne visi ir laiku susimoka už elektrą, tai aš nemanau, kad čia bus erdvės tam mūsų visuomeniniam tiekėjui mažinti kainas. Kaip tik jos gali šiek tiek padidėti tiems labiausiai socialiai pažeidžiamiems sluoksniams. Bet nėra čia kitos išeities. Vis tiek, europiniais teisės aktais, mes iki 2025 metų, norime ar nenorime, turime priimti tą liberalizavimą. Na, jo užbaigimą mes padarome dvejais metais anksčiau, tai teoriškai, jeigu būtų kokių nors problemų, aišku, galima, jau galiojant įstatymui, ir pratęsti tą terminą. Dabar kviečiu, žinoma, balsuoti už, nes tai tiesiog yra europiniai reikalavimai ir mes čia nieko negalime per daug fantazuoti.
PIRMININKAS. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš taip pat nesu didelis optimistas, kad štai priėmus šį įstatymą monopolininkas iš karto nustos piktnaudžiauti. Čia turbūt reikėtų mesti akmenuką ir į Konkurencijos tarybos daržą. Kiek metų mes spaudžiame Konkurencijos tarybą, kad baigtų išdykauti su tuo monopoliu, ypač elektros energetikos tiekimo srityje. O piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad mes apmokame už skaitiklius šimtus milijonų, tuos keičiamus į nuotolinius. Ar jų reikia kaime babytei, kuri dabar gaus 200 eurų? Galbūt visai ne. Galbūt jinai ne ta vartotoja, kad turėtų tokią pareigą susimokėti už kažkieno pakeistus skaitiklius. Visai neseniai pavyko iš įstatymo eliminuoti nuostatą, kur buvo bandoma pusę milijardo permesti infrastruktūros mokesčio būsimam investuotojui į tikrai pelningą biznį, į vėjo parką jūroje. Mes tokių piktnaudžiavimo pavyzdžių matome. Štai nacionalinis monopolininkas ketina statyti saulės elektrinę ir paskelbęs konkursą, kur. Kruonio baseine plaukiojančią. Pagalvokite, kiek kainuos instaliacijos kaštai 1 kilovatui. Tikrai net ponas J. Razma, dirbantis Ekonomikos komitete, neiškvos, kiek kainuos. Bet tai yra mūsų pinigai, jie nukeliauja į sąskaitas, per vertomis pripažintas išlaidas mes tiesiog apmokame už tokį piktnaudžiavimą. Taip neturėtų būti. Tikrai tai pirmas žingsnis, bet tikrai nepakankamas, čia tikrai reikia ir būtent Konkurencijos tarybos parlamentinės kontrolės, bet siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4385. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 110 Seimo narių, vienbalsiai įstatymas priimtas. (Gongas)
15.44 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167(3) (priėmimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-9.1 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167. Dabar, kolegos, čia yra priėmimas. Noriu su jumis pasitarti. Gerbiama kolege Agne Širinskiene, gal ateitumėte į tribūną? Gal mes galėtume sutarti? Yra 71 straipsnis. Dėl to 71 straipsnio yra keletą Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ir tada jau prieduose yra Seimo narių… taip, dėl 1 priedo – Seimo nario M. Majausko. Gerbiamas kolega Majauskai, gerbiamas kolega Majauskai, ar galite pristatyti priedą dėl savo pataisos?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Atkreipsiu dėmesį, kad iš tiesų labai skandalingas paketas čia pristatytas, nes vienas iš aiškinamajame rašte deklaruotų reformos tikslų yra padidinti pareigūnams atlyginimus. Tačiau po ponios A. Širinskienės pataisų, joms Seimas pritarė po svarstymo, atlyginimai didėja tik vadovams ir nuo 400 iki 800 eurų, o eiliniams dar sumažėja, nes panaikinamos papildomos garantijos, butpinigiai, komandiruotpinigiai. Negana to, dar uždraudžiama galimybė papildomai dirbti. Dalis eilinių pareigūnų, kaip žinome, vadovams leidus dirba interesų konfliktų nekeliančiose srityse – sporto treneriai, pavėžėjai, staliai ir panašiai. Ir kad nepasirodytų maža, visi eiliniai specialistai po reformos bus perkelti į žemesnes pareigas – jaunesniojo agento pareigas, kurioms vietoj aukštojo išsilavinimo užtenka tik vidurinio. Tai aš niekaip nesuprantu, kodėl valdantieji taip principingai stengiasi nuskriausti eilinius Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus. Todėl siūlau pakeitimą, kuriuo atlyginimai didėtų ne tik vadovams, bet ir eiliniams pareigūnams. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė M. Majausko pasiūlymui. Tik atkreipiu dėmesį, kada buvo registruoti didesni atlyginimai, tiek Konservatorių frakcija, tiek kitos opozicinės frakcijos, tiek papildomi komitetai sakė, kad atlyginimai didėtų neproporcingai. Viešojoje erdvėje buvo kuriamas milžiniškas ažiotažas, kad viena tarnyba išskiriama iš kitų, iš STT, FNTT ir kitų pareigūnų. Tai, būtent tuo remdamasis, komitetas, kartu pritariant Vadovybės apsaugos departamentui, priėmė sprendimus, kad tie pareigūnų atlyginimai turi būti subalansuoti, neišsišokant, lyginant su kitų mano minėtų tarnybų pareigūnų atlyginimais. Šiuo atveju aš manau, kad buvo priimtas racionalus sprendimas ir būtent dėl šitų priežasčių M. Majausko pasiūlymui komitete nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, M. Majausko pataisai paremti reikia 29 Seimo narių. Aš kviečiu balsuoti. Kas remia, spaudžia „už“, kad galėtume po to svarstyti šitą pataisą. Kas remia M. Majausko pataisą, balsuoja už.
Yra – 35. Kolegos, motyvai dėl M. Majausko pataisos. Ar yra norinčių kalbėti už? Nėra. Prieš? Nėra. Balsuojame. Kas pritaria M. Majausko pataisai, balsuoja už. Komitetas jai nepritarė. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl pareiginių algų priedų.
Gerbiami kolegos, balsavo 97 Seimo nariai: už – 35, prieš – 27, susilaikė 35. Nepritarta.
Ar galime pritarti visam straipsniui? Galime.
2 straipsnis – įsigaliojimas. Yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė iš dalies. Taip, pirmininke?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, pritarėme iš dalies ir atitinkamai pakoregavome.
PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū.
Dar viena Teisės departamento pataisa, jai komitetas taip pat pritarė iš dalies. Prašom, pirmininke.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat buvo pritarta iš dalies ir atitinkamai pakoreguota nustatant, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai pareigas eina tol, kol bus paskirti kiti vadovai.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Kolegos, dėl 3 straipsnio nėra. Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šis įstatymas yra susijęs su tuo, kad keičiamas Vadovybės apsaugos departamento statusas, būtent tas statusas, kuris atitiktų vykdomų užduočių specifiką. Nebuvo normalu, kad šis svarbus apsaugos departamentas buvo VRM pavaldumo, nes šiuo atveju spręsdavo ne vien tik Ministro Pirmininko klausimus, bet ir Prezidento, ir Seimo Pirmininko, užtikrindavo ne vien tik Vyriausybės pavaldumo įstaigų saugumą.
Būtų tikrai simboliška, nes 1990 m. birželio 5 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu buvo įkurtas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius. Tai yra savotiškai jubiliejiniai metai ir mūsų sprendimas, šiaip ar taip, parodytų mūsų kaip ir politinį įvertinimą ir brandumą šio svarbaus departamento atžvilgiu.
O nuogąstavimai dėl atlyginimų, kad jie gali mažėti ar kilti, – man atrodo, tikrai ateityje mes galime spręsti. Dabar svarbiausia yra pakeisti statusą ir jį įtvirtinus jau būtų galima žiūrėti, ar jis iš tikrųjų neatitinka bendro konteksto. Kol kas įspūdis yra toks, kad, palyginti su analogiškomis struktūromis, dabar atlyginimai yra daugmaž subalansuoti.
PIRMININKAS. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, tikrai labai skandalinga situacija. Aš tiesiog nerandu žodžių paaiškinti situaciją, kurioje mes esame. Krizės akivaizdoje mes balsuojame dėl reformos, kurią atnešė pats Vadovybės apsaugos departamento vadovas, siūlydamas reformuoti organizaciją tam, kad jis galėtų vadovauti trečią kadenciją, ir papildomai pasiūlė padidinti jam ir jo pavaduotojams atlyginimą nuo 400 iki 800 eurų, o eiliniams darbuotojams sumažinti garantijas, kai kuriems net sumažinti atlyginimą ir dar galbūt pažeminti pareigas. Ir mes dabar dėl viso šito visi čia Seime balsuojame.
Man atrodo, kad tokio dalyko tikrai negalime daryti, aš kviečiu kolegas nedalyvauti balsavime ir ištraukti korteles.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė – už.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiami kolegos! Iš tiesų neklaidinkite, Mykolai Majauskai, nes tarnyba keliama į aukštesnį kokybinį lygį ir darbo užmokestis Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų didės.
Pirmiausia noriu pasakyti, kodėl suteikiamas jiems kitoks statusas. Todėl, kad plačiąja prasme tai nėra viešojo saugumo užtikrinimo arba ikiteisminio tyrimo įstaiga, ji nevykdo tokių funkcijų. O stebint tendencijas ateinančių į šią tarnybą pareigūnų, jos yra mažėjančios dėl nepatrauklaus darbo užmokesčio ir galimybių sumokėti teisėtai tos tarnybos pareigūnams.
Žinoma, vidaus reikalų įstaigos yra mūsų pavaldumo, mes sprendžiame plačiąja prasme, neatsiejama nuo Vidaus tarnybos statuto, negalima išskirti vienos tarnybos iš kitų ir taip toliau. Todėl sprendimas suteikti kitokį statusą ir suteikti tokį apmokėjimą, kaip jau minėjo komiteto pirmininkė, kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos arba Finansinių nusikaltimų, tai yra Valstybės saugumo tarnybos… Finansinių nusikaltimų tarnybos atlyginimai taip pat yra žemesni.
Dėl to šis įstatymas reikalingas, dėl to šis įstatymas yra svarbus ir dėl to, Mykolai Majauskai, jeigu jūs save deklaruojate kaip gynėją tos tarnybos, turėtumėte balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas iš tikro skandalingas ir iš tikro vertas didžiulio dėmesio. Aš jau kurį laiką šią kadenciją stebiu, kaip žingsnis po žingsnio vyksta valstybės tarnybos erozija. Įvairios institucijos nebenori būti valstybės tarnybos sistemoje, nori būti savarankiškos: turėti savo buhalteriją, savo finansavimą, skirstyti sau pareigas, priiminėti darbuotojus ir panašiai. Kurį laiką, esant kitam vidaus reikalų ministrui, tam buvo priešinamasi, bet ne visai sėkmingai. Dabar viskas yra paleista ir netgi ministrė gina šią absurdišką idėją. Ministre, tada aš tikrai esu už tai, kad jūs naikintumėte valstybės tarnybą, naikinkime tada vienu kirčiu, bet turėkime omeny, kas čia įvyks. M. Majauskas pasakė tik vieną aspektą. Iš tikro didės viršininkų galimybės dirbti ilgiau, jų atlyginimai, atsiras papildomos buhalterijos išlaidos ir visa kita, ir mažės nekontrolė. Tai čia tik vienas dalykas. Nyksta valstybės tarnyba kaip tokia, ji traukiasi ir naikinama. Trečias dalykas, aš įsivaizduoju, kad čia kuriama galima lesyklėlė. Šios kadencijos pabaigoje bus galima įdarbinti visokius stončaičius ir panašius asmenis. Aišku, kad tada reikia skubiai tą dar kelių institucijų savarankiškumą padaryti. Na, ir, aišku, o kas gali paneigti, kad čia neatsilyginama už tos tarnybos didžiules pastangas asfaltuoti vieną premjero keliuką.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Ne, ne, paskui, po balsavimo.
PIRMININKAS. Ne. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-4167, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas, kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.57 val.
Įstatymo Nr. I-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3960(2) (priėmimas)
Kolegos, dar yra du lydimieji straipsniai. Dėl 1 pataisų nėra. Dėl 2 taip pat nėra. Galime pritarti? Pritariame. Tai yra pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3960(2). Balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Tiesiog priėmėme kitą įstatymą, šis neteko galios.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 506, 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3961(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3961.
P. Urbšys dėl vedimo tvarkos? Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Replika po balsavimo, nes prieš tai buvo balsavimas.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Seimo narys K. Masiulis išreiškė nuogąstavimą, kad tie, kurie pritarė šiam Vadovybės apsaugos įstatymui, gali puoselėti viltis galbūt kada nors įsidarbinti. Aš tada neslėpsiu, kad tikrai pritariu šiam įstatymui ir galbūt reikės užsirašyti savanoriu į Vadovybės apsaugos tarnybą. Tikiuosi, gal A. Širinskienei už nuopelnus Lietuvai skirs kada nors asmeninę apsaugą, tai aš būsiu vienas iš jos pagrindinių apsauginių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gera karjera. Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas, kaip jau minėjau, – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, 1 straipsniui pritariame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei? Ir straipsniui taip pat. Pritariame. Dėl 4 straipsnio nėra. Pritariame. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Ačiū, kolegos pritarė.
Motyvai. Ar yra norinčių? Nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3961(2). Atsiprašau. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Projektas Nr. XIIIP-3961.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.00 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3962(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3962. Taip pat priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pakeitimų nėra. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento redakcinė pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime. Ir visam 2 straipsniui taip pat? Ačiū.
Yra norinčių kalbėti. R. Šarknickas – už. Prašau. Atsisako.
Balsuojame, kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3962. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.01 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3963(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.5 klausimas – Civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3963. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pakeitimų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame. Motyvų taip pat nėra. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3963, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.02 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3964(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.6 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3964. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū. Dėl 2 straipsnio nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3964. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.03 val.
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3965(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.7 klausimas – Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3965. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Ačiū. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3965. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys, atsiprašau, 89 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.05 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3966(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.8 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3966. Priėmimas taip pat. Pastraipsniui.
Kolegos, dėl 1 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime. Dėl 1 straipsnio yra dar viena pastaba, taip pat redakcinė. Ir antrajai galime pritarti? Komitetas pritarė. Pritariame. 1 straipsniui pritariame. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3966. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.06 val.
Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3967(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.9 klausimas – Karo padėties įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3967. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Kalbėti niekas nenori.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3967. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.07 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3968(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.10 klausimas – Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3968. Taip pat priėmimas. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3968, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.08 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3969(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.11 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3969. Taip pat priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime? Galime. 3 straipsniui pritariame. Ir dėl 4 straipsnio taip pat nėra pataisų. Galime pritarti? Pritarta. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3969, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.09 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3970(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.12 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3970. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime. Ir 1 straipsniui taip pat. Dėl 2 straipsnio nėra. Galime pritarti? Pritarta. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3970. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3970) priimtas. (Gongas)
16.10 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3971(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.13 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3971. Pastraipsniui. Priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti ir 1 straipsniui? Ačiū.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3971. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3971) priimtas. (Gongas)
16.11 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 12, 19 skyrių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio papildymo 221 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3972(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.14 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio kai kurių skyrių pakeitimo ir įstatymo priedėlio papildymo 221 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3972. Taip pat priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pastabų. Pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat, dėl 5 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3972, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 95 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3972) priimtas. (Gongas)
16.13 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3973(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.15 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3973. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta.
3 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Atsiprašau. Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Ir dar viena pastaba, taip pat redakcinė. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Visam 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Dėl 4 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū. 4 straipsniui pritarėme.
Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti ir 5 straipsniui taip pat? Pritarta.
Dėl 6 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ir dar antroji pastaba, jai komitetas taip pat pritarė. Ir dar dėl kito punkto trečioji pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta ir visam straipsniui.
Dėl 7 straipsnio nėra.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3973. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.15 val.
Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3974(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.16 klausimas – Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3974(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3974. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.16 val.
Prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3975(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.17 klausimas – Prezidento įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3975(2). Priėmimas. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Ačiū.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3975. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.17 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3976(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.18 klausimas – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3976(2). Priėmimas.
Taip pat du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ir 1 straipsniui taip pat? Ačiū.
2 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3976. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3977(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.19 klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3977(2). Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta ir 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3977. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.19 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3978(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.20 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3978(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Dėl 3 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3978. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.20 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7 straipsnio, IX skyriaus pavadinimo, IX skyriaus pirmojo skirsnio ir 142 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3979(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.21 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo vieno straipsnio, skyriaus ir kito skyriaus… pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3979(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime priimti? Dėl 2 taip pat nėra. Galime priimti? Dėl 3 taip pat, dėl 4 taip pat nėra ir dėl 5 straipsnio nėra. Galime priimti? Priimame.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3979, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.21 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3980(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.22 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3980(2). Priėmimas. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pataisų nėra, dėl 2 taip pat nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Yra norinčių kalbėti. R. Šarknickas – už. Prašau. Nenori, atsisako. Balsuojame, kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3980(2). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3981(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.23 klausimas – Policijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3981(2). Priėmimas. Du straipsniai. Pataisų ir pasiūlymų nėra.
1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 pritariame? Ačiū.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo Nr. XIIIP-3981(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 95 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.23 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3982(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.24 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3982(2). Priėmimas. Du straipsniai. Pataisų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3982. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3983(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.25 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3983(2). Taip pat du straipsniai. Pataisų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3983(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3984(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.26 klausimas – Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3984. Du straipsniai. Taip pat pataisų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3984, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3985(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.27 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat priėmimas. Du straipsniai. Pataisų, pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3985. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.27 val.
Vidaus tarnybos statuto 4, 25, 36, 53 ir 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3986(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.28 klausimas – Vidaus tarnybos statuto kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3986. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Straipsniui taip pat. Dėl 2 straipsnio nėra pastabų. Pritariame. 3 straipsniui galime pritarti? Pritariame. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti. Dėl 5 straipsnio yra redakcinė Teisės departamento pastaba. Galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui pritariame. Dėl 6 straipsnio taip pat yra Teisės departamento redakcinė pastaba. Galime pritarti. Ir straipsniui taip pat? Ačiū, pritarta. 7 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3986. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 99 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė. Prašom, kolege.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
16.29 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010(3). Priėmimas. Mes svarstymą turėjome. Pranešėjas – Kultūros komiteto pirmininkas – jau yra pasiruošęs. Prašom į tribūną. Pradėsime priėmimą. Dėl 1 straipsnio nėra siūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, jam komitetas yra pritaręs.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Iš dalies, taip.
PIRMININKĖ. Iš dalies.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ir dėl antro pasiūlymo pritarta. Du pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Ir dėl to paties straipsnio 2 dalies?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Irgi pritarta. Galime pritarti? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio – LRT veiklos principai – vėl yra Teisės departamento…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Galime pritarti 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio siūlymų nėra. Galime pritarti? Dėkoju. 5 straipsnis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėl 5 straipsnio 5 dalies yra…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). A. Širinskienės.
PIRMININKĖ. …A. Širinskienės.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Prašom, Agne Širinskiene, pristatyti savo siūlymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymo esmė yra užtikrinti, kad LRT retransliavimas nenutrūktų ir tikrai kritinėmis situacijomis, nes institucija, kuriai yra siūloma pavesti retransliavimą, yra nacionaliniam saugumui svarbių institucijų sąraše. Taigi ji negali bankrutuoti, negali būti parduota ir taip toliau be Seimo leidimo. Manau, turime nepamiršti, kad LRT yra tas nacionalinis transliuotojas, kuris ir karo, ir kitų negandų metais turi užtikrinti informacijos perdavimą. Šiuo atveju tiesiog tai, kas šiuo metu yra nustatyta Vyriausybės nutarimo lygmeniu, yra siūloma perkelti į įstatymo reguliavimo lygmenį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys siūlymą?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Užtenka. Ir komiteto pozicija?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritaria.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų? Ar galime bendru sutarimu? Norite balsuoti? Prašom balsuoti. Kas palaikote A. Širinskienės siūlymą, balsuojate už (siūlymui pritarė ir komitetas), kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 68, prieš – 6, susilaikė 22. Taigi A. Širinskienės siūlymui dėl 5 straipsnio yra pritarta.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolega nori pristatyti.
PIRMININKĖ. Ir dėl vedimo… Dėl motyvų per šoninį mikrofoną kolega V. Kernagis. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Aš norėjau paprašyti, kai sakote, kad komiteto pritarta, tai įvardinkite, koks buvo balsavimas, kiek buvo už, kiek buvo prieš, o ne tik, kad komitetas pritarė. Atrodo, kad komitetas pritaria vienbalsiai.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerai, aš atsiprašau, patikslinsiu, kad žinotumėte. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, niekas nesusilaikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Širinskienės pataisai yra pritarta. 6 straipsnis. Yra pritarta ir nubalsavome. Dabar dėl viso straipsnio su A. Širinskienės pataisa ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 straipsnio siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 7 straipsnio siūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastabėlė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs. Ar galime bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? Dėkoju.
Imsimės II skyriaus – LRT valdymas ir veiklos priežiūra. 9 straipsnis. Ir vėl yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs. Ar galime priimti 9 straipsnį? Dėkoju. Pritarta.
Dėl 10 straipsnio 1 dalies vėl yra Teisės departamento pastabėlė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia dvi pastabos ir abiem komitete pritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas abiem yra pritaręs. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl to paties straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Bet komitetas yra nepritaręs.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia yra dvi pastabos. Pirmajai – nepritarta, antrajai – pritarta.
PIRMININKĖ. Dėl 3 dalies komitetas…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. …pritarė. 4 dalis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. To paties straipsnio 5 dalis. Yra Teisės departamento…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia yra trys pasiūlymai. Pirmajam nepritarta, antrajam pritarta iš dalies, trečiajam pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. 6 dalis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėl Teisės departamento pritarta. Dėl 7 dalies Teisės departamento?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nepritarta.
PIRMININKĖ. Nepritarta. Kolegos, ar galime komiteto pozicijai pritarti? Taip. 8 dalis. Teisės departamentas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dvi pastabos. Vienai pritarta, kitai nepritarta. Antrajai nepritarta.
PIRMININKĖ. 9 dalis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dvi pastabos. Abiem pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir 12 dalis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 10 straipsniui ir jį priimti? Dėkoju, priimtas.
Dėl 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto vėl yra Teisės departamento.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Dėl 6 punkto yra Teisės departamento.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Dėl 7 punkto yra Teisės departamento.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Dėl to paties straipsnio 13 punkto?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Ir 15 punktas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. 21 punktas. Teisės departamentas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Du pasiūlymai, abiem pritarta.
PIRMININKĖ. Dėl 25 punkto yra A. Širinskienės.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. A. Širinskienė. Prašom pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymo esmė yra tiesiog tarybos funkcijose apibrėžti ir tarybos vaidmenį interneto svetainės atžvilgiu, tai ankstesnėse redakcijose tiesiog buvo praleista. Šiuo atveju, kadangi visur kitur jau atsiranda interneto svetainė, tai taryba galės formuoti jos strategiją. Aš pritariu komiteto pasiūlymui, tam kompromisiniam variantui ir neprašau atskirai balsuoti.
PIRMININKĖ. Kolegos, yra reikalavimas, turime vykdyti. Ar yra 29 remiantys?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ji neprašo balsuoti, neprašo balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, priėmimo stadija. (Balsai salėje) Esmė yra pristatyta A. Širinskienės. Komiteto pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies. Seimo narė sutiko su mūsų sprendimu.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti komiteto poziciją, redakciją? Taip. Dėkoju, priimta.
Toliau. Dėl to paties straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dvi pastabos. Pirmai yra pritarta, kitai pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritariame, kolegos. To paties straipsnio 5 dalis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta Teisės departamento. Komitetas yra pritaręs.
Ar galime priimti 11 straipsnį? Dėkoju, priimtas.
12 straipsnis. Vėl dėl 3 dalies Teisės departamento…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Komitetas yra pritaręs. Ar galime 12 straipsnį priimti? Priimta, dėkoju. 13 straipsnis. Vėl yra Teisės departamento…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta pasiūlymui dėl 1 dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta. Dėl 2 dalies – Teisės departamento.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Ir dėl 3 dalies?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ir dėl 5 dalies?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Du pasiūlymai, abiem pritarta.
PIRMININKĖ. Abiem pritarta. 7 dalis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ir 8 dalies 5 punktas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia yra keli pasiūlymai. Pirmam Teisės departamento pritarta ir A. Širinskienės – pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Taip, bet yra A. Širinskienės siūlymas 8 dalį išdėstyti…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, ten buvo pasiūlymas tiesiog nesusieti direktoriaus įgaliojimų nutraukimo su jo pavaduotojų mirtimi, ko paprastai nebūna kituose teisės aktuose, ir iš tiesų nėra logiškas sprendimas. Komitetas pritarė iš dalies patobulindamas dar ir kitą tos dalies punktą, vėlgi nesusiedamas direktoriaus įgaliojimų nutraukimo su pavaduotojų įgaliojimų nutrūkimu, tai aš tikrai pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar bendru sutarimu galime svarstyti? Dėkoju. Komitetas pritarė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Iš dalies A. Širinskienės siūlymui, iš dalies.
PIRMININKĖ. Iš dalies. Ir pateikė savo redakciją.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto redakcijai? Dėkoju, pritarta.
14 straipsnis, tai yra 13 straipsnis su visais pasiūlymais ir pastabomis yra mūsų priimamas. Dėkoju.
14 straipsnis. Dėl 5 punkto 1 dalies yra grupės Seimo narių siūlymas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Šitam siūlymui yra pritarta.
PIRMININKĖ. Prašom, kas pristatysite? Jūsų paties siūlymas. Prašom, komiteto pirmininke, pateikti mums.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia papildyti žodžiais „nustato ir tvirtina LRT struktūrą“. Visi komiteto nariai pasirašė šitą siūlymą ir mes jam pritarėme.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu svarstyti? Dėkoju. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Ir 14 straipsniui pritariame. Dėkoju.
15 straipsnis. Dėl 1 dalies vėl yra Teisės departamento.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame. Dėl 2 dalies?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Dėl 2 dalies yra du siūlymai, abiem pritarta.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti? Komitetas pritarė. Dėkoju, pritariame.
Dėl 6 dalies?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarėme pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Pritariame. Ir dėl 7 dalies 4 punkto – taip pat Teisės departamento.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip, pritarta.
PIRMININKĖ. 8 dalis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ar galime pritarti 15 straipsniui, kolegos? Pritarta. Dėkoju. 16 straipsnis.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Taip, iškilo toks teisinis kazusas, nes Teisės departamento paskutinė pastaba, kuriai mes pritarėme, liepia ištaisyti „etikos pareigūną“ į „etikos kontrolierių“. Dabar tame įstatymo tekste, kuris pasiekė salę, tai yra atlikta nenuosekliai, kai kur yra likęs „etikos pareigūnas“, kai kur – „etikos kontrolierius“. Teisės departamentas yra išsakęs motyvus, kodėl jie negalėtų būti vadinami etikos pareigūnais, ir mes tam komitete pritarėme. Aš nežinau, kaip tai techniškai padaryti, bet, kitaip tariant, tekstas iki galo neatspindi komiteto nutarimo ir mes turėtume salėje fiksuoti, kad tas redakcinis pataisymas „pareigūno“ į „kontrolierių“ turi būti atliktas visame įstatymo tekste.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Mantai, jūs visiškai teisus. Vadinasi, 15 straipsnis turėtų vadintis, jeigu priimame Teisės departamento pastabą, ne „LRT etikos pareigūnas“, o „LRT etikos kontrolierius“. Ar sutinka Seimas? Sutinkate. 15 straipsnis bus „LRT etikos kontrolierius“.
16 straipsnis. Siūlymų ir pastabų nėra. Ar galime pritarti? Dėkoju.
17 straipsnis. Dėl 2 dalies vėl yra Teisės departamento pastaba.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Ir 3 dalis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ir 6 dalies 1 punktui?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. 7 dalies 3 punktui?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ar galime priimti 17 straipsnį? Dėkoju. Priimta.
18 straipsnis. Yra dėl 2 dalies 8 punkto Teisės…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Daugiau nėra. Ar galime priimti 18 straipsnį? Priimta.
19 straipsnis. R. Budbergytės siūlymas. Prašom pristatyti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš siūlau papildyti projekto 19 straipsnį 6 dalimi, išdėstant ją taip, kad LRT įgytų tokią specialią teisę, kad iš valstybės biudžeto LRT paskirtų ir atitinkamais biudžetiniais metais nepanaudotų asignavimų dalis nebūtų grąžinama atgal į valstybės biudžetą, jeigu ji tarybos nustatyta tvarka yra kaupiama ir naudojama LRT ilgalaikiams investiciniams projektams finansuoti.
Pristatydama šį pasiūlymą, turiu iš karto pabrėžti, ar tai tikrai yra įmanoma pagal Biudžeto sandaros įstatymą? Taip. Ir kodėl būtent speciali ta teisė yra suteikiama LRT? LRT vykdo specialią misiją, kurią jūs visi gerai žinote, jos statusas yra ypatingas, ir konstitucinė misija sudaro pagrindą manyti, kad nacionalinis transliuotojas galėtų labai efektyviai, labai rezultatyviai tai vykdyti – užtikrinti ir programų kokybę. Iš tiesų tokia išimtis būtų visai pagrįsta ir leistina.
Mes visi žinome, kokiose patalpose šiuo metu sėdi LRT. Tokiose, kad norėtųsi, jog jos būtų geresnės, ir iš tiesų nuo to priklausytų ir programų kokybės parengimas. Taip pat reikia įsigyti naują modernią infrastruktūrą, kuri labai brangiai kainuoja, ir tai paprastai yra tarptautiniai pirkimai, kurie tęsiasi kelerius metus.
Taip pat, teikdama šį pasiūlymą, labai norėčiau, kadangi jau gavau klausimų Kultūros komitete, atsakyti į klausimą, ar tokia išimtis nesudarytų sąlygų, kad darbuotojams, kurie dirba nacionaliniame transliuotojuje, būtų kažkokia rizika, kad toks kaupimas lėšų, kurios būtų skirtos infrastruktūrai vystyti, kartais nepažeistų jų teisių. Aš norėčiau į šitą momentą atkreipti dėmesį, kad LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, veiklą kontroliuoja taryba, kuri labai daug dėmesio skiria, kad darbuotojų sąlygos neprastėtų. Taip pat LRT turi pasitvirtinusi ir personalo tarybą…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, laikas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Prašyčiau pritarti šiam pasiūlymui. Gerbiami kolegos, tai iš tiesų pagerintų mūsų labai svarbios institucijos galimybę būti nepriklausomai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar yra 29, remiantys siūlymą?
Prašom balsuoti. Yra. Svarstome. Prašom, komiteto pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitete tas klausimas sulaukė iš tikrųjų didžiausių diskusijų. Už pasiūlymą balsavo 2 Seimo nariai, prieš šitą pasiūlymą balsavo 1, susilaikė 3. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas nėra pritaręs. (Balsai salėje)
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia klaida.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų užsirašėte dėl šios pataisos ar dėl viso?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Dėl šitos, taip.
PIRMININKĖ. Dėl šitos. Už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, iš tiesų šis pasiūlymas nėra susijęs su išskirtinių teisių šiai institucijai suteikimu. Veikiau tai yra sisteminis siūlymas, kuris leistų taip pat ir Lietuvos radijui ir televizijai, kaip ir daugeliui kitų viešųjų įstaigų, kur valstybė yra vienintelis savininkas, teisę kaupti ir savarankiškiau tvarkytis su savo turtu ir finansais. Aš tiktai atkreipsiu dėmesį, kad mes jau esame seniai pripratę, kad Lietuvos valstybiniai universitetai, kolegijos, dabar jau ir profesinės mokyklos, daugelis kitų organizacijų net be jokių išskirtinių nuostatų įstatyme turi galimybę perkelti sukauptas lėšas ir nebūtinai jas panaudoti, nes tai yra sveiko proto požiūris leisti ir pasitikėti organizacijomis. Teisingai R. Budbergytė paminėjo, kad iš tiesų yra ir institucijos, kurios prižiūrėtų, kaip vadovybė galėtų elgtis su tomis lėšomis. Jokie didesni investavimai ar kiti sprendimai nei be tarybos, nei be steigėjų paprastai negali būti daromi. Taigi aš tikrai kviesčiau pasitikėti nacionaliniu transliuotoju ir pritarti šiam R. Budbergytės logiškam siūlymui.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš esmės aš sutikčiau su šiuo pasiūlymu, jeigu būtų leidžiama visoms įstaigoms. Šiuo metu susidaro diskriminacija. Atvirai, tai išskirtinis atvejis skirti būtent tokią galimybę LRT. Manau, kad moraliai prieš visą valstybę, prieš žmones tikrai neteisinga, kai metinis biudžetas yra apie 40 mln. mokesčių mokėtojų pinigų. Man tikrai nėra suprantamas toks pasiūlymas, bet, sakau, sutikčiau, jeigu būtų visoms įstaigoms, visiems kartu tai daroma. Bet šiuo atveju tikrai negaliu pritarti tokiam dalykui, nes tai yra nesuprantama. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti. Remiantys R. Budbergytės siūlymą balsuojate už, turintys kitą nuomonę, palaikantys komitetą – prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 44, prieš – 28, susilaikė 29. Pataisai nėra pritarta.
Ar galime priimti visą 19 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašote balsuoti? Prašau balsuoti, gerbiami kolegos, dėl viso 19 straipsnio. Kas pritaria komiteto pozicijai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 69, prieš – 11, susilaikė 27. Taigi 19 straipsniui yra pritarta.
20 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu su Teisės departamento pasiūlymu?.. Čia yra 10-as nieko… ir dėl įgyvendinimo toliau eis. Galime pritarti? Dėkoju. Toliau. Dėl 2 straipsnio, dėl įgyvendinimo, yra Teisės departamento…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. …pritarta. Ar galime, kolegos, pritarti? Dėkoju. Ir yra dėl to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. …pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Dėkoju komiteto pirmininkui. Visi straipsniai yra…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jeigu galime, dar sekundę!
PIRMININKĖ. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš norėjau padėkoti kolegoms komiteto nariams, kitiems Seimo nariams, kurie prisidėjo prie šito įstatymo rengimo. Noriu padėkoti LRT tarybos nariams, kurie labai aktyviai dirbo, nes tas darbas užėmė aštuonis mėnesius, ir manau, kad jis dabar duos gerą rezultatą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už įstatymą kalba A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, labai brangu ir svarbu, kad šiuo LRT įstatymu siekiame didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, jo atvirumą bei atskaitomybę visuomenei. Kiek pamenu, pirmas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektas buvo įregistruotas 2018 metų pabaigoje. 2020 metų pradžioje registruoti pakoreguoti projektai. Prieš ateidamas į šį posėdį ir būdamas salėje, susimąsčiau, ar tikrai yra normalu ir racionalu diskutuoti, svarstyti ir ginčytis dėl vieno ar kito projekto daugiau negu metus? Ar tokio didelio skaičiaus žmonių ginčams gaištamas laikas tikrai yra prasmingas ir pateisina žmonių lūkesčius? Pasinaudodamas istorine fraze – „Kas galėtų paneigti“, drįstu pasamprotauti, ar panašios situacijos nesusiformuoja dėl to, jog nesame pakankamai kai kada tolerantiški kitokiai nuomonei (tą galiu taikyti ir sau), o kartais gal dėl išankstinių nusiteikimų ar kitokių politinių pažiūrų į antrą planą pastumiame svarstomo klausimo esminę dalį.
Praėjusią savaitę pasisakiau už šį projektą, savo nuomonės nekeičiu ir noriu padėkoti įstatymo iniciatoriui R. Karbauskiui, visam Kultūros komitetui už iniciatyvą ir atkaklumą. Šiandien tikiuosi vieningo kompromisinio sprendimo dėl klausimo esmės – nepriklausymo nuo ideologinių pažiūrų skirtumo.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau paprieštarauti mielam kolegai A. Vinkui. Čia ne aštuonis mėnesius ir ne metus tęsiasi istorija. Istorija prasidėjo 2017 m. sausio 12 d., kai jūs, dauguma, sudarėte LRT tyrimo komisiją, dėl kurios mes prieštaravome, kreipėmės į Konstitucinį Teismą ir Konstitucinis Teismas nustatė, kad šita komisija buvo neteisėta Konstitucijos požiūriu. Jūsų ta komisija siūlė dalykus, kurie, mano manymu, irgi būtų buvę nekonstituciniai, bet, laimei, Seime šitos išvados negavo palaiminimo ir tik tada prasidėjo tai, kas dabar, šiandien turbūt taps kūnu, tačiau aš nepasirengęs balsuoti.
Aš įžvelgiu nuolatinį priekabiavimą ar net smurtą artimoje aplinkoje, jeigu taip galima pasakyti, prieš Lietuvos radiją ir televiziją. Užuot garbingai būtų atsakyta į žurnalisto E. Jakilaičio klausimus apie trąšų ir žemelės biznį, E. Jakilaitis buvo kaip sąlyga, kad jeigu jis bus pašalintas iš televizijos, tai gal elgsitės kitaip. Taip ir atsitiko, tačiau man įdomus datų sutapimas. Antikonstitucinė komisija dėl LRT buvo sudaryta 2017 m. sausio 12 d. vakare, minint sausio 12–13 dienų įvykius prie Lietuvos radijo ir televizijos. Šiandien įstatymas priimamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga, ar čia mistika, ar čia toks sutapimas, kad jūs, taip paniekinančiai elgdamiesi ilgą laiką su Lietuvos televizija, šiandien priimate tokį simbolinį aktą.
Dėl turinio. Nesakau, kad jis dabar blogas. Tikrai nematau, kad antikonstitucinis, tačiau aš vis dėlto susilaikysiu. Negalima taip elgtis su savo Nacionalinio radijo ir televizijos institucija.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų buvo labai ilgos ir sudėtingos diskusijos. Bet diskusijose dažniausiai gimsta tam tikri sprendimai, ir šiuo atveju visos pusės buvo išklausytos. Be abejonės, gaila, kad kai kurių sprendimų, ir svarbių sprendimų, ir šiandien posėdžių salėje negebėjome priimti. Bet aš manau, kad tai yra tam tikras konsensusas. Paties siūlymo šiandieninis turinys leis užtikrinti gerą visuomeninio transliuotojo darbą ir veiklą, todėl raginu kolegas palaikyti šį siūlymą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Na, kad diskusijų būta ilgų, man atrodo, yra gerai ir būtent tų ilgų diskusijų rezultatas atsispindi šito įstatymo turinyje. Jis nėra blogas. Tačiau aš tikrai nepalaikysiu paties projekto, kuris atsirado žiniasklaidos stūmimo į kampą sąlygomis, kai buvo sudaryta politiškai motyvuota tyrimo komisija. Ji buvo sudaryta iš politikų, kuriems vis lapsus linguae prasprūsdavo, kad norime geresnio turinio LRT. Kažkam pasirodė, kad LRT, nacionalinis transliuotojas, turi tapti vos ne Seimo TV, kuri rodo, kaip Seimo nariai gražiai dirba, gražiai šneka ir kokie jie yra puikūs. Visa ta aura, kuri siejo šito įstatymo gimimo ištakas demokratinėje valstybėje, yra apnuodyta. Todėl aš Spaudos atgavimo dieną tokio įstatymo projekto tikrai nepalaikysiu.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Žinoma, Lietuvoje nemažai žmonių, kurie skeptiškai vertina LRT darbą dėl tendencijos. Bet asmeniškai aš nuo šitų dalykų nusišalinau ir negaliu į tai kreipti dėmesį. Mes turime žiūrėti į bendrą LRT sistemą.
Noriu padėkoti LRT, kad LRT tikrai siūlo vienas iš geriausių TV produkcijos laidų, dirba profesionalūs žurnalistai, redaktoriai, prodiuseriai, tikrai jiems linkiu daug sėkmės, nes tai yra akivaizdu. Ypač karantino metu jie sugeba užimti žmones, kurie yra šeimose. Faktiškai mes visi šeimose esame, bet jie per savo programas puikiai užima savo laidomis žmones, jaunimą, vaikus.
Man keista, E. Gentvilo apskritai yra painiojamos sąvokos, prie ko čia tie politiniai viražai, Konstitucija, dar kažkas. Taip, išsiaiškinome, kad kažkur buvo strigimas. Tvarka, sutikome, sutvarkėme, LRT ir darbo grupė rado bendrą konsensusą, sutarė visos pusės. Keista, kad kai kurių Seimo narių buvo tyčia vilkinama daugiau nei metus. LRT bendruomenė pasiilgo ramybės. Tiesiog leiskime jai ramiai dirbti.
Asmeniškai aš labai dėkoju M. Adomėnui, kuris, atėjęs į Kultūros komitetą, suteikė tikrai daug aiškumo ir padėjo sutvarkyti tam tikrus dalykus. Dėkoju už palaikymą. Aš matau, kad mes visi galime rasti bendrą sutarimą, nes ir Mantas taip pat balsavo už.
Linkiu LRT bendruomenei dirbti ramiai, o šis balsavimas, tikėkimės, galutinai padės tašką ir nebeleis politikuoti, užsiimti populizmu. Tiesiog nuoširdus prašymas – padėkime dėl LRT tašką.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Adomėnas. (Balsai salėje)
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu kolegos leis kalbėti. Aš buvau užsirašęs kalbėti už, bet išgirdęs padėką, deja, turėjau pakeisti savo nuomonę dėl to, kokius motyvus sakyti. Mes balsuojame už įstatymą, kuris iš esmės nereikalingas. Reikia labai aiškiai suprasti jo istoriją. Jis atsirado iš pastangų įvesti politinę kontrolę LRT. Laimei, darbo grupėje pavyko tas pastangas užgesinti ir iš pirminių sumanymų įvesti visiškai nesuvokiamas valdybos institucijas, įvesti visokius iškraipytus skyrimo mechanizmus į LRT tarybą nieko neliko. Pakeliui pavyko kai ką pagerinti. Kitaip tariant, pavyko išrauti geluonį, kuris buvo pirminis to politinio užvaldymo tikslas, ir pavyko kai kuriuos dalykus šiek tiek aptvarkyti ir pagerinti, pritaikyti šiuolaikiniam darbui. Galutinis rezultatas yra geras, bet jis gimsta iš paskatų, kurios, deja, liudija visą šią kadenciją besitęsusias pastangas užvaldyti LRT, todėl aš buvau priverstas paaiškinti savo vaidmenį, kad pavyko sustabdyti tas tendencijas, todėl negaliu pasisakyti už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Tikrai balsuosiu už, nes šis įstatymo projektas, dar vis projektas, yra kur kas geresnis už dabar galiojantį įstatymą ir tikrai atspindi kelis pagrindinius dalykus, ko ir reikalauja tarptautiniai arba europiniai transliuotojų standartai. Tai visų pirma transliuotojo politinė nepriklausomybė – tas užtikrinta. Patikimas finansavimas – tas užtikrinta. Valdysena gerokai pagerinta. Yra čia darbo grupė.
Ir balsuodamas už vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurie dalykai, palyginti su tarptautiniais standartais, nebuvo išlaikyti. Tai visų pirma atskaitomybė visuomenei. Manyčiau, net jei ir į įstatymo projektą nėra įdėta atskaitomybės visuomenei ir konkrečių mechanizmų, kaip visuomenei yra atsiskaitoma, tą darys pati LRT vadovybė, neskaitydama, ko nėra įstatyme.
Na, ir, aišku, pati ataskaita. Gaila, kad turinyje yra išrašyta tik tiek, kad ji skamba kaip finansų plano įvykdymo ataskaita. Vis dėlto aš manau, ir pati LRT vadovybė į savo ataskaitą dės atsiskaitymą, kaip vykdoma misija, kaip vykdomi reikalavimai, kaip yra paisoma politinio neutralumo ir objektyvumo. Tų dalykų turime reikalauti ataskaitoje.
Balsuosiu už. Projektas tikrai geresnis už dabartinį įstatymą. Dėkui, pirmininke.
PIRMININKĖ. Ir motyvus užbaigia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Prisipažinsiu, kad blaškiausi – užsirašyti, neužsirašyti prieš. Bet norėjau išgirsti argumentus tų, kurie sako už.
Gerbiamieji, tai kam reikėjo kelti tiek daug politinių dulkių? Jūs prisiminkite, kaip viskas prasidėjo. Net buvo spaudos konferencijos daromos, traukiami kažkokie dokumentai, grasinama baudžiamuoju persekiojimu. Griaustinių buvo daug, debesis buvo tamsus, bet lietaus beveik jokio. Jeigu kalbame apie nepriklausomumo didinimą, tai aš tikrai neradau atsakymo, kur šiame įstatyme glūdi ta Gralio taurė, kuri užtikrins tą nepriklausomumą, kas iš esmės pasikeis visuomeniniam transliuotojui. Ir kai nuskambėjo gerbiamojo R. Šarknicko sparnuota frazė „Padėkime tašką dėl LRT“, tada tik beliko ištarti „amžinatilsį“.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašom balsuoti dėl viso Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3010(3). Pritariantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 32. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3010(3) yra priimtas.
17.10 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4719(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-4719(2). (Balsai salėje) Buvo, gerbiamasis. Prašom, per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dar kartą visiems nuoširdžiai dėkoju, visiems linkiu sėkmingo darbo tiek LRT, tiek Seime, tiek Kultūros komitete. Tačiau aš žinosiu, kai iš opozicijos vienas Kultūros komiteto narys balsuos ne, tai žinosiu, kad balsavo už, o kai balsuos už, žinosiu, kad ne. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4719(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Pataisų, siūlymų nėra. Motyvus prašome pareikšti. Taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju, kolegos. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4719(2) po svarstymo yra pritarta.
17.11 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje ir pergalės prieš nacizmą 75-ųjų metinių“ projektas Nr. XIIIP-4795 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje ir pergalės prieš nacizmą 75-ųjų metinių“ projektas Nr. XIIIP-4795. Kviečiu E. Zingerį pateikti rezoliuciją.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, prieš 75 metus Europoje karas užsibaigė, mano paties motina buvo maždaug tik mėnuo iki šios dienos paleista Vokietijoje, ne paleista, o gal išvaduota, o mano kiti giminės – kitų aljansų išvaduoti. Mes prieš akis turime milžinišką siaubingą Antrojo pasaulinio karo neapykantos pamoką, neapykantos pamoką, kuri prasidėjo nuo sąmokslo tarp dviejų siaubingų totalitarinių režimų, irgi kupinų neapykantos pirmiausia savo žmonėms, o po to ir visai Europai. Nors A. Hitleris pavadino tai naująja tvarka, Europos tvarka, naująja Europa ir kitais žodžiais, bet tai buvo pragaras ir mes visus 50 paskutiniųjų, 60, 70 metų bandome įveikti pasekmes.
Šiandien trijų šalių prezidentai, jūs visi žinote, matėte, pareiškė labai aiškų savo nusistatymą Antrojo pasaulinio karo atžvilgiu, tai Latvijos, Estijos, Lietuvos prezidentai. Prieš mano akis Latvijos Saeimos Užsienio reikalų komiteto pareiškimas, paskelbtas užvakar, Lenkija ruošia pareiškimą ir, ko gero, paskelbs jį rytoj. Mūsų keturios, penkios valstybės, kurios buvo įtrauktos į šį sąmokslą 1939 metais tarp A. Hitlerio ir J. Stalino, iš esmės galime pasakyti, kad tų valstybių valstybingumo ir kitų valstybių valstybingumo panaikinimas pagreitino žvėriškumus, Holokaustą ir kitus dalykus, kurie buvo susiję su tiesioginėmis nacių represijomis. Sovietų Sąjunga 22 mėnesius kartu su A. Hitleriu valdė Europos kontinentą ir padidino galimybes, kad tos baisios netektys taptų, mano atžvilgiu, iš esmės žydų tautos Europoje pabaiga, kadangi žuvusiųjų yra baisūs procentai. Dabar miesteliuose jūs negirdite nei jidiš kalbos, nei lopšinės, dainuojamos mamos savo vaikui šia kalba.
Aš jums siūlau rezoliuciją, kuri susijusi su visais aspektais. Mes ją aptarinėjome ir su kolegomis. Aš manau, kad išreiškę pagarbą kovotojams prieš nacizmą mes kartu pasakome, kad tas sumanymas buvo abiejų totalitarinių valstybių – sovietų ir nacių. Tai buvo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai iš esmės paskelbtas šis Europos pasidalinimas tarp dviejų baisiausių režimų. Lenkdami šiandien galvas tiems, kurie bandė įveikti to režimo pasekmes, mes siūlome šią rezoliuciją, kurioje yra labai daug aspektų.
Vienas iš aspektų – mes reiškiame solidarumą su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, kurios buvo okupuotos ir net aneksuotos įgyvendinant 1939 metų A. Hitlerio ir J. Stalino slaptuosius protokolus… kuriuos Rusijos Federacija siekė apkaltinti prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios. Turimi galvoje paskutiniai pasisakymai, atėję iš Maskvos dėl Lenkijos prisidėjimo, juos mes neigiame. Mes manome, kad tai yra gėdingi kaltinimai, nes jau 1990 metais ir netgi 1989 metais buvo atnešti į dar tuo metu egzistavusios Sovietų Sąjungos Maskvos parlamentą originalai ir tie Molotovo–Ribentropo pakto originalai, kurie buvo slapstyti 50 metų, parodė tiek J. Stalino, tiek A. Hitlerio tikrą veidą.
Aš manau, kad šiandien, priimdami šį įvairiapusį dokumentą, mes pareiškiame Baltijos ir Lietuvos žmonių valią ir solidarizuojamės su aukomis. Aš trumpindamas norėčiau pasakyti tiek, bet šis žiauriausias istorijoje puslapis neturi pasikartoti. Mes mūsų visuomenėse turime įgyvendinti priesaką tų baisiose koncentracijos stovyklose žmonių, kurie kasdien matė dujų kameras. Tai yra mano mama, kuri pasakė man, kad nepriklausomoje Lietuvoje (jai dabar 98 metai), ji tikisi, nė menkiausio šios neapykantos ženklo mūsų pilietinėje visuomenėje nebus. Tai yra jūsų rankose, mieli kolegos. 30 metų po mūsų atkurtos valstybės. Mes turėtume siekti, kad tų ideologijų pėdsakų neliktų mūsų šiuolaikinėje visuomenėje.
Tai tiek. Aš sutrumpinau savo kalbą ir, jeigu leistumėte, aš siūlyčiau šią rezoliuciją jums priimti ir mielai išklausyčiau jūsų pastabas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Emanueli, prieš keletą mėnesių turėjau galimybę lankytis Jad Vašem Holokausto muziejuje Jeruzalėje. Tai baisus, tačiau kartu ir įkvepiantis dalykas, kadangi jis kalba ne tik apie žiaurumus, bet ir apie viltį. Šitoje rezoliucijoje, kuri, mano manymu, yra labai gera, aš pasigendu vieno dalyko – tai pasaulio teisuolių paminėjimo. Aš nesakau, kad reikia stabdyti rezoliucijos priėmimą, tačiau galėtų atsirasti pagarbos ženklas ir tiems žmonėms.
O klausimas toks. Džiugu, kad internacionalizuojate tą dalyką. Baltijos šalys, Lenkija pasisako, tačiau ar nebūtų buvę geriau dar ir Rytų, Vidurio Europos šalis, kurios sulaukė to paties likimo – išsivadavo iš nacizmo, tačiau pakliuvo po nauju okupantu. Labiau, plačiau internacionalizuoti tą iniciatyvą.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Galėčiau atsakyti, gerbiama pirmininke? Geros pastabos. Dėl vilties, kurią jūs matėte. Jūs matėte eidamas Jad Vašeme, kad ekspozicija baigiasi didžiuliu langu į šiuolaikinę Jeruzalę, į atgimusios žydų tautos ateitį. Tai yra visa muziejaus konstrukcija baigiasi vilties langu į atgimusį Izraelį. Mes apie tai nerašėme, kadangi tai įvyko po trejų metų. Mes žinome, kad išgyvenę lagerius kai kurie nuvyko kovoti už Izraelio nepriklausomą valstybę. Šito neįrašėme. Mes su ponu A. Gumuliausku vakar vakare kalbėjome, kad tai yra kitų rezoliucijų dalykas, kad tai yra puiku, ką jūs pasakėte, bet tai kitų…
Dėl teisuolių. Mes juos įrašėme prie pagarbos kovotojams su nacizmu, nes tai ir yra teisuoliai. Ar tai nėra antinacinio judėjimo dalyviai, jeigu jie visomis šeimomis rizikavo, visomis gatvėmis rizikavo, tai visą gatvę kartu su visa ta šeima būtų sušaudę. Didesnio pasipriešinimo būti negali, ir Lietuvoje jų yra, ko gero, vienas didžiausių skaičių Europoje. Nors, kita vertus, žydų tauta Lietuvoje beveik visa žuvo, įsivaizduokite – apie 94 % žuvusių, tai yra baisus skaičius. Tai jokių lopšinių jidiš kalba daugiau niekas dainuoti vėliau negalėjo po tokio išžudymo.
Ir užrašėme – ir vietinius kolaborantus įrašėme, viską surašėme, apie ką mes nuolat su jumis visais diskutuojame. Aš manau, kad balansas yra. Yra gerai išlaikytas balansas dėl mūsų vidaus istorijos ir dėl tarptautinės istorijos, įrašant nusikaltimus, pasirašytus A. Hitlerio ir J. Stalino, 22 mėnesius laikant geležinėje rankoje ir įšaldant tuos žmones, kurie galėjo pabėgti.
Pavyzdžiui, aš galėčiau pasakyti vieną pavyzdį, pone Gentvilai, vienu sakiniu, tik ką su gerbiama Irena, gerbiama pirmininke, kartu su jumis padarėme parodą, skirtą Č. Sugiharai, tai kaip Č. Sugihara išvyko iš Lietuvos? Jis buvo išvarytas atvykusių komisarų, kurie pasakė: visos diplomatinės atstovybės uždaromos ir jūs daugiau negalite rašyti leidimų pabėgti iš šio pragaro, kuris jau artėjo su savo kariuomenėmis. Buvo išvaryti… Lietuvos valstybingumo netekimas aukų skaičių padaugino dešimteriopai. Štai kas čia yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš pritariu rezoliucijos tekstui, tik aš norėjau paklausti jūsų, aš atsimenu ir Prezidento V. Adamkaus laikus, ir premjero G. Kirkilo laikus, kai mes labai aktyviai veikėme kitose sostinėse, aiškindami apie totalitarinių režimų nusikaltimus. Kadangi kartos keičiasi, tą istoriją ne taip lengva mums patiems pristatyti, kai prieš mus veikia visa ta Kremliaus ir V. Putino mašina. Ar jūs manote, kad dabar tos pastangos, ir diplomatinės, ir viešųjų ryšių, ir kultūrinės diplomatijos, yra pakankamos, vis dėlto bandant tą tiesą pristatyti? Aš turiu tokią nuomonę, kad nėra.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jūs iškėlėte esminį klausimą, ar totalitarinis režimas, jo įvertinimas, jūs kalbate, gerbiamasis Žygimantai, apie jo įvertinimą? Ar jo įvertinimas pasiekė visus vadovėlius nuo Ispanijos iki Italijos ir iki Talino? Aš galiu pasakyti, kad pastangos buvo vertos, jūs ką tik matėte Europos Parlamento gana vieningai priimtą rezoliuciją, kurią kažkodėl pasmerkė Prezidentas V. Putinas, nors joje buvo surašyta ta esmė, apie kurią mes 30 metų visi diskutavome ir dėl kurios Rusija iš esmės pritarė pirmais demokratizavimo metais, o dabar atsimetė nuo to pritarimo.
Aš jums atsakau, kad mes esame kovos momente, mes kovojame toliau, kad totalitariniai režimai (tiek J. Stalino, tiek A. Hitlerio nebuvo tapatūs, abu režimai nebuvo tokie patys, bet atnešė milžiniškus nuostolius pasauliui) būtų įvertinti. Todėl mes, nelygindami nacių dujų kamerų su baisiais Gulago nuostoliais, sakome, kad abu režimai užkūrė pragarą dešimtims milijonų žmonių Europoje. Europos žydų tauta, kaip atskira tauta, iš esmės buvo pakirsta, bet ji atgijo pokario metais likusių ir iki karo išvykusių į Palestiną žmonių pastangomis, bet dėl kitų likusių vertybinių dalykų, aš manau, kova tęsiasi.
Gerbiamas Žygimantai, kova dėl totalitarinio režimo įvertinimo kasdien tęsiasi Europoje. Aš pasakysiu, jame dalyvauja ir mūsų Tarptautinė nacių ir sovietų komisija, kuri aiškiai kalba apie du režimus, ir mes tą kovą tęsiame. Aš jums pažadu, kad mūsų balsas girdėsis taip, kaip ir Europos Parlamento paskutinė rezoliucija, kurią mes turime ant stalų, taip pat įrašyta į šį dokumentą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir A. Navickas. Jūsų klausimas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Emanueli, šiuo atveju visiškai pritariu rezoliucijos turiniui, turiu prisipažinti, kad mane užkabino grynai rezoliucijos pavadinimas. Pradėsiu irgi grynai nuo asmeninių dalykų. Prieš 75 metus, kaip jūs kalbėjote apie savo mamą, mano senelis kaip tik tada neseniai buvo išvežtas į Vorkutą kaip politinis kalinys ir jam karas dar tikrai nesibaigė. Šiuo atveju aš tikrai sutinku, kad mes turime švęsti pergalę prieš nacizmą, turime vertinti, bet turime pripažinti, kad bent jau Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje, deja, nesibaigia gegužės 9 dieną ar gegužės 8 dieną. Todėl šiuo atveju ir kliūva tas pabrėžimas, jūs sakote, kad pasibaigė Europoje karas. Deja, kaip jūs ir sakote, iš čia buvo varomas Č. Sugihara, čia prasidėjo dar tolesni… Karas čia, deja, tęsėsi, tik kita forma. Tai, kad mes laimėjome prieš nacizmą, yra nuostabu. Iš tikrųjų nacizmas buvo labai didelis blogis. Bet pavadinime tų dviejų sandų suderinimas, sakysime…
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aišku. Aš jums galėčiau tiesiai, jeigu leistų gerbiama pirmininkė, atsakyti, kad net tokio sumanymo nebuvo. Visa mūsų Sąjūdžio veikla aiškiai pasakė, kad iki rusų kariuomenės išvedimo, ne tai kad iki 1990 metų, bet vėliau, iki 1993 metų, kol čia, mūsų gatvėse, valkiojosi sovietų kariuomenė, mes nemanėme, kad baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Tai visas kontekstas yra toks. Čia įrašyta į prezidentų pagrindinę eilutę šios dienos pareiškime, jeigu jūs skaitėte, kad Antrasis pasaulinis karas baigėsi tik išvedus sovietų kariuomenę iš Lenkijos, Baltijos šalių, Varšuvos pakto šalių. Čia yra absoliučiai aišku ir tai tekste yra absoliučiai matyti. Tekstas yra absoliučiai aiškus. Įrašyta, kad Europoje karas baigėsi rugsėjo mėnesį, nes karas baigėsi su Japonija, jūs žinote, ir karo tikroji pabaiga yra rugsėjo mėnuo, o ne gegužės 9 diena. O gegužės 8 diena yra paskelbta Europos diena. Tai aš jums visa tai skaitau lyg artėdamas prie rytojaus dienos, kai europiečiai nusprendė pokario metais, atsakydami stalininei Rusijai, padaryti savo dieną prieš neapykantą. Tai ši diena, aš manau, turėtų būti ir jums priimtina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norėjusių klausti, klausimus. Svarstymas. Užsirašė kalbėti – A. Anušauskas. Prašom. Dėkojame, Emanueli. Užleiskite kolegą į tribūną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis istorinis įvykis yra informacinio karo dalis. Niekam ne paslaptis, kad mūsų kaimynė noriai savinasi sau pergalę, visus nuopelnus už ją. Tačiau, jeigu kalbėtume apie karo pradžią, jau atsakomybės kratosi. Aš tik porą akcentų noriu paminėti.
Antrąjį kartą, tai yra 1944 metais, žengiant į Lietuvą ir pradedant Lietuvos naują inkorporaciją karo šešėlyje, Sovietų Sąjunga atsidūrė visai kitoje situacijoje negu 1940 metais. Skirtingai nei 1940 metais, jau nereikėjo perimti, transformuoti, keisti, naikinti pagal savo ideologiją ar sovietinės valdžios principus jokių valstybės struktūrų. Nacistinė okupacinė administracija, vykdžiusi lietuvių, žydų, lenkų nekilnojamojo turto įmonių, dvarų nacionalizavimą 1940–1941 metais, pripažinta kaip atitinkanti nacionalsocializmo principus ir rasistinę teoriją. Suvalstybintas ar iš žydų atimtas turtas pirmiausia buvo naudojamas nacistinio reicho interesams tenkinti. Sovietinei valdžiai 1944–1945 metais jau nereikėjo nacionalizuoti jau kartą atimto turto, galėjo tęsti privačios nuosavybės, privataus verslo suvalstybinimo procesą. Juo labiau kad 1941–1944 metais buvo nacių okupacinės valdžios ir jos rėmėjų iš esmės sunaikinta smulkiojo verslo lydere buvusi žydų bendruomenė. Karo veiksmams persikėlus į Lietuvą, pasinaudota karo meto propagandiniais štampais, apie kuriuos rašė ir to meto lietuvių pogrindinė spauda. Tik pacituosiu: „Mus, visus lietuvius, trokštančius atstatyti laisvą nepriklausomą Lietuvą, apšaukė lietuviškai vokiškais nacionalistais, fašistų pakalikais, hitlerininkų bernais. Mes niekada nesilankstėme prieš rudąjį fašizmą, mes vedėme griežtą gyvųjų tautos jėgų išsaugojimo kovą.“
1945 metais Jaltos konferencijoje priimtoje deklaracijoje buvo patvirtinta, kad sugrąžinti suverenitetą galės tik tos šalys, kurios agresyvių… iš kurių agresyvios nacijos prievarta atėmė suverenitetą. Sovietų Sąjungai, kaip nugalėtojų bloko narei, šis principas jau nebuvo taikomas. Nė viena didžioji valstybė, kaip žinome, neįgijo kokių nors naujų teritorijų, tik Sovietų Sąjunga.
Lietuvoje sovietiniai okupantai galėjo elgtis pagal savo nuostatas, rūšiuoti visuomenę, kurti naikinimo planus. Pačioje Lietuvoje, pabrėšiu, iki karo su Vokietija pabaigos, nuo 1944 metų rudens iki 1945 metų gegužės, NKVD nužudė 7 tūkst. 700 žmonių, tarp jų 7 tūkst. 400 lietuvių ir 300 lenkų. Beje, tie patys lenkai – Armijos Krajovos dalyviai, kurie kelis metus dar nuo 1939 metų kovojo su nacizmu.
Per labai trumpą laikotarpį buvo suimta daugiau kaip 60 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis buvo lenkai, likusieji – lietuviai. Lenkai – vėl tie patys Armijos Krajovos kariai ir taip toliau. Tai buvo karo, naujo karo su okupuotomis tautomis preliudija. Ir nors pergalę prieš Vokietiją Rusijos Federacija mėgina savintis, tačiau iš 70 tūkst. lietuvių, kurie buvo mobilizuoti prievarta ar saugodami savo šeimas patys atėjo į Raudonąją armiją ir buvo išsiųsti į fronto dalinius, į tėvynę nesugrįžo 25 tūkst. lietuvių. Jie žuvo.
Mes šias aukas taip pat prisimename, kaip ir ketvirtį milijono Lietuvos piliečių, daugiausia žydų, taip pat lietuvių, lenkų, rusų, kurie žuvo karo metu dėl įgyvendintos nacistinės tautų naikinimo politikos. Todėl tai ir buvo tautų karas prieš nacizmą. Deja, pergale pasinaudojo stalinizmas bei komunizmas savo totalitarinei kontrolei plėsti. Lietuvių tauta iš to pasaulinio karo pateko į naują karą, kuris mums kainavo net šeštadalį tautos. Nugalėtojais iš šio karo galėjome išeiti tik po 50 metų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Manęs kolegos klausia, kuo ši rezoliucija skiriasi nuo prieš kelias savaites priimtos taip pat rezoliucijos, kurią pateikė užsienio reikalų ministras L. A. Linkevičius. Aš noriu pasakyti, kad skirtumas yra, ir jis ganėtinai didelis, nes L. A. Linkevičius, kaip tos rezoliucijos autorius, pažiūrėjo į šią problemą per užsienio politikos prizmę. Tuo tarpu šiame dokumente pateikiama iš tikrųjų gilesnė įvykių analizė ir išvados. Aš turiu pasakyti, kad ši rezoliucija yra rezoliucija apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje ir pergalę prieš nacizmą. Taip, Holokaustas buvo labai ryškus, sakyčiau, labai skausmingas faktas, bet čia nėra vien tik apie Holokaustą, čia yra žymiai platesnis dokumentas.
Turiu pasakyti, kad, kolegos, turėtumėte atkreipti dėmesį į vieną šios rezoliucijos teiginį, kad vis dėlto tiek sovietų, tiek nacių okupacijos prisidėjo prie to, kad iš tikrųjų tiek Lietuvoje, tiek visoje Vidurio Rytų Europoje įvyko tie klaikūs įvykiai, kurie buvo pavadinti Holokaustu. Aš tiktai noriu pateikti porą pavyzdžių iš Pirmosios Lietuvos Respublikos, tai yra tos Respublikos, kuri gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo. Kas pirmasis iš Europos valstybių vadovų, tai yra prezidentų, taip kritiškai įvertino A. Hitlerį? A. Smetona.
Kas pirmieji pradėjo teismo procesus prieš nacius T. Zasą ir E. Noimaną? Lietuva.
Taigi iš tikrųjų nacizmas nebuvo toleruojamas Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir apie tai autorius užsimena. Atsakydamas E. Gentvilui (nematau) aš noriu pasakyti, kad šita problema tikrai yra internacionalizuota, nes yra padarytas pareiškimas devynių šalių vyriausybių, tai yra dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje, jį pasirašė Višegrado šalys, Baltijos šalys, Rumunija ir Bulgarija. Taigi iš tikrųjų šitas klausimas yra pakankamai internacionalizuotas ir aš, kadangi šio dokumento autorius buvo Emanuelis, tikrai pritariu šitam dokumentui ir tikrai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, svarstymas baigtas. O dabar balsuosime, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Prašom. Motyvai. Ar visi kalbėsite, ar balsuojame? Vis dėlto P. Urbšys reikalauja, jo teisė. Prašom. Tuoj įjungsime.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai atsiprašau, kad užimsiu jūsų brangaus laiko, bet ne viskas buvo pasakyta. Ypač buvo nutylėtas pagrindinis rezoliucijos autorius E. Zingeris. Tai, kad atsirado visiškai nauja nuostata, kuria susiejamas valstybingumo praradimas su Holokausto pasekmėmis, yra labai svarbu, nes tie, kurie eskaluoja Holokausto problemą ir yra nusitaikę į mūsų valstybės niekinimą, nori supriešinti tuos du dalykus – patį Holokaustą ir valstybingumo siekimą. Akivaizdu, kad raudonieji ir rudieji okupantai siekė sunaikinti mūsų laisvę ir jų kolaborantų dėka Lietuvoje buvo vykdomi nusikaltimai žmoniškumui.
Pats laisvės atgavimas, nepriklausomybės atgavimas garantuoja mums laisvę, bet garantuoja ir pagarbą visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Iki okupacijos Lietuvoje tikrai nebuvo jokių pogromų žydų atžvilgiu. Dėl to, kad mes, prarasdami savo valstybinį imunitetą, tapome užkrėsti tuo, sakykime, ideologiniu virusu, ar sovietiniu, ar nacių, matėme žiaurias pasekmes. Man atrodo, dabar labai svarbu ta rezoliucija įtvirtinti šį labai aiškų santykį. Valstybingumas yra mūsų Lietuvos Respublikos piliečių saugumo garantas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal, gerbiamas Arūnai Gumuliauskai, nebekalbėsite? Ir M. Adomėnas? Atsisakote. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl pateikto rezoliucijos teksto. Ar nori dar Seimo Pirmininkas? Prašom balsuoti dėl pateikto rezoliucijos teksto.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai ir visi balsavo už rezoliuciją. Taigi rezoliucija yra priimta. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, galbūt ne visiems žinoma ši informacija. Šią rezoliuciją buvome galvoję priimti bendrai Baltijos valstybių parlamentai ir Lenkija. Antradienį skambinau Lenkijos Senato pirmininkui ir Seimo pirmininkei. Jie šitą mūsų projektą turi, jie jį pasiėmė kaip pagrindą ir svarsto apie tai, kad jis galėtų būti ir priimtas drauge. Jeigu matytumėte, tekste yra „kviečia regiono ir pasaulio akademinę bendruomenę, pilietinę visuomenę tęsti totalitarinių režimų nusikaltimų žmonijai tyrimus“. Tai turi būti regioninė politika. Ačiū visiems, kad pamatėte, išgirdote ir balsavote teisingai. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
17.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą remiantis šio komiteto surinktais duomenimis atliekant Seimo nutarimu Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pavestą atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-4794 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą remiantis šio komiteto surinktais duomenimis atliekant Seimo nutarimu „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pavestą atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-4794. Ir per centrinį mikrofoną komiteto pirmininkas…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsas salėje) Priežastis labai žemiška, gerbiamas kolega. Šiandien I. Rozova palaidojo savo tėtį. Reiškiame jai užuojautą. Manau, kitą savaitę, gerbiami konservatoriai, galėsime žaibais pasimėtyti, bet šį sykį prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. D. Gaižausko prašymas yra daryti pertrauką iki kito posėdžio. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Vadinasi, šis klausimas nukeliamas į kitą Seimo posėdį.
Gerbiami kolegos, liko rezerviniai klausimai.
17.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4772(3) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Imsimės 1 rezervinio – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4772(3). Pranešėja – Seimo vicepirmininkė R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, mieli kolegos, norime paprašyti jūsų pritarti keletui pakeitimų. Opozicijos lyderis vietoj J. Sabatausko – G. Landsbergis, bet norime, kad būtų įrašyta jo pavardė atitinkamai pagal opozicijos susitarimą. Tėvynės sąjungos kvota, kad gali būti dar jų atstovas B. Matelis. Taip siūlo frakcija. Ir Mišri Seimo narių grupė siūlo papildomai vėlgi pagal frakcijos narių skaičių V. Poderį.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ir būtų 23 nariai.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Rima, šiek tiek, tikrai prisipažįstu, gudrauju, bet noriu paklausti su Seniūnų sueiga susijusio klausimo, nes Seniūnų sueigos kompetencija. Gal mes grįšime kada nors prie darbo (čia gal Seniūnų sueiga turi nuspręsti), kai balsavimai bus po klausimų, nes dabar yra tam tikras chaosas, jeigu ir numatomas laikas, vis tiek tai neatitinka. Vis tiek visi sėdime salėje, aš turiu omeny, kad čia tiktai, sakau, gudraudamas šiek tiek…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Supratau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). …prie šio klausimo, nes nebuvo prie kito ko paklausti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Andriau, mielai jums atsakysiu. Jūs matėte vakariniame posėdyje, mes sėkmingai dirbome po kiekvieno įstatymo balsuodami. Manau, kiekvieną kartą vis labiau artėjame prie įprasto darbo režimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvų niekas nenorite pareikšti. Ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Ar bus kalbančių? Nėra. Ar galima svarstymo stadijoje pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Priėmimas. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų.
Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4772(3).
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai ir visi 74 balsavo už. Seimo nutarimas yra priimtas. (Gongas)
17.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4793 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4793. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi tos kvotos čia labai sparčiai keičiasi, čia vėl Seimo nariai pereina iš vienų frakcijų į kitas, mes norime pasitikrinti tą visą aritmetiką ir prašome pertraukos iki kito posėdžio. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Prašome balsuoti dėl J. Razmos siūlymo. Palaikantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 26, prieš – 32, susilaikė 14. Pertrauka iki kito posėdžio.
Taigi, kolegos, tada negalime imti ir rezervinio 3 klausimo, nepatvirtinę komitetų narių skaičiaus. Tuomet kviečiame Seimo Pirmininką pateikti mums kitos savaitės posėdžių darbotvarkę.
17.47 val.
Seimo savaitės (2020-05-11–2020-05-15) – 2020 m. gegužės 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, darbotvarkė jau yra paskelbta, bet leiskite ją trumpai pristatyti. Pirmas toks akcentas antradienį plenariniame posėdyje būtų Ministro Pirmininko teikiama Vyriausybės 2019 metų ataskaita. Po to finansų ministro teikiamas naujas paketas, kurį taip pat svarstysime ypatingos skubos tvarka, tai yra Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo straipsniai ir susiję įstatymai. Toliau. Po pertraukos 14 valandą Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Ž. Bartkaus atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Toliau, turėsime apsispręsti dėl dviejų parlamentinių tyrimų. Darbo kodeksas, vėliau Mokslo ir studijų įstatymas, gal visų neskaitysiu. Vakarop – Socialinių įmonių įstatymas, lydimieji, daug susietų projektų. Ketvirtadienį… Dėl antradienio ar turėtumėte? Čia jūs gal galite klausti, ar turi dėl antradienio darbotvarkės klausimų?
PIRMININKĖ. Visą pristatykite ir tada.
V. PRANCKIETIS. Visą pristatyti? Gerai, pristatysiu visą. Ketvirtadienis. Ketvirtadienį minėsime Seimo šimtmetį ir Prezidentas G. Nausėda pareiškė norą dalyvauti ir pasakyti kalbą. Tai bus pirmasis toks akcentas, tai yra paminėjimas Seimo šimtmečio. Minėsime kukliai, tiktai čia, plenarinių posėdžių salėje. Kadangi šimtmetis tęsis visus metus, tai galima bus minėti vėliau, kada mūsų nevaržys kitos sąlygos, ir priimsime rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmečio. Yra pateiktas projektas. Toliau, bus svarstomi įstatymai, jų priėmimas. Ir, žinoma, nerandu, ketvirtadienį taip pat numatoma Vyriausybės valanda.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš vis grįžtu su tais pačiais klausimais, siekdamas, kad nepamestume kurso, išlaikytume aktualijas. Aš žiūriu, mes čia turime klausimą dėl Seimo šimtmečio, tada STT atsakymai, tada dvi tyrimo komisijos ir tada dar Seimo rezoliucija. Sakykite, o kokie konkrečiai klausimai yra susiję su COVID-19, su pagalba gyventojams, su pagalba kultūros darbuotojams, su pagalba nukentėjusiam verslui? Ar galėtumėte išskirti? Ir ar nebūtų tikslinga kiekvieną kartą, kiekvieną posėdžio dieną į priekį iškelti pačius svarbiausius klausimus? Kadangi tai yra pati svarbiausia tema, nėra kitos svarbesnės temos. Seimo šimtmetis visiškai nesvarbus, palyginti su tuo, kas šiandien vyksta šalyje. Ačiū jums.
V. PRANCKIETIS. Taip, ir jūsų klausimas teisingas. Aš pačioje pristatymo pradžioje paminėjau, kad tas paketas, kuris ateina iš finansų ministro, yra susijęs, ir susijęs su COVID-19 pasekmėmis, su mūsų ateities finansavimu ir su fondų galimybe finansuoti mūsų verslą. Tai tikrai yra susiję, bet priimu kaip pastabą, kad būtų galima skliausteliuose parašyti, kad jie yra susiję. Bet galima suprasti ir iš to, kad Vyriausybė prašo ypatingos skubos tvarka. Tai visi tie projektai yra susiję su pandemija.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, norėčiau jūsų paprašyti įtraukti Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4538. Tai yra susiję su nuobaudomis ir baudomis dėl darbo santykių nesilaikymo. Šiandien mes turime situaciją, kad labai daug žmonių skundžiasi dėl darbo teisių pažeidimo. Turėtume apsvarstyti šituos pasiūlymus. Kokį sprendimą priimsime, tokį priimsime, bet tai tiesiogiai susiję su labai radikaliais pokyčiais darbo rinkoje.
V. PRANCKIETIS. Siūlyčiau pritarti T. Tomilino pasiūlymui Administracinių nusižengimų kodekso projektą Nr. XIIIP-4538 įtraukti į darbotvarkę, galbūt į rezervinę antradienio darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Pirmininke, šitas T. Tomilino siūlymas įrašytas į ketvirtadienio darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Sako, kad jau įrašytas, neatkreipiau dėmesio.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas Pirmininke, ar aš praklausiau, ar gal neįdėmiai klausiau, ar įtrauktas Mokslo ir studijų įstatymas, turiu omeny socialinių stipendijų klausimą, kuris jau pusę metų vėluoja, nes Vyriausybė niekaip nerado laiko išvadoms pateikti? Dabar jau mūsų komitete buvo svarstytas.
PIRMININKĖ. Yra, yra ketvirtadienį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Yra ketvirtadienį?
V. PRANCKIETIS. Ketvirtadienio darbotvarkėje.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Jau greitai penki mėnesiai, kai Seimas neturi vadovo, kanclerio. Kada bus pateiktas kanclerio pareigybės žmogus? Tikrai sunkus laikotarpis, ir mes matome, kad Seimo darbas truputį šlubuoja, kai nėra pagrindinio Seimo vadovo, kanclerio.
V. PRANCKIETIS. Seimo administracijos darbas, turbūt turite omeny, šlubuoja. Gerai. Tada pasiūlykite datą, kada būtų galima tą siūlymą teikti. Dabar yra pratęsta, poniai V. Servetkienei valdyba pratęsė iki gegužės pabaigos, tai per tą laiką galime diskutuoti apie kandidatą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiandien vėl maloniai pademonstravote jūsų vaisingą bendradarbiavimą su Lenkijos valstybės aukštais pareigūnais. Aš noriu užduoti tą patį klausimą, ar jau pradėjote pūsti dulkes nuo Vardų ir pavardžių įstatymo, nes kadencija eina į pabaigą. Ir ką pasakys mūsų draugų lenkų rinkėjai, kai jie, būdami valdžioje ir turėdami du ministrus, vis tik to klausimo bus nesutvarkę? Tai ims ir neišrinks, mums be jų labai čia liūdna. Tai prašau atkreipti dėmesį, ten pusantrų, dvejus metus guli apdulkėjęs.
V. PRANCKIETIS. Teisingai. Ir turbūt dulkes turėtų nupūsti autoriai, norintys, kad tie projektai keliautų į priekį. Būtų priimtinos ir kitos iniciatyvos, tačiau, kaip jūs pasakėte, tikrai mano draugai lenkai nereikalauja šių įstatymų, nes visų jų pavardžių rašymo klausimų tais projektais, kurie yra pateikti, neišspręsime, todėl jie ir nekelia tokio klausimo.
PIRMININKĖ. Klausia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Pirmininke, prašyčiau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIIP-4790, kuriuo siūloma savivaldybėms suteikti daugiau teisių sprendžiant dėl prekybos alkoholiu. Šiandien tai yra labai aktualu, nes viešojo maitinimo įstaigos, kurios turi lauke aptarnavimo vietas, galės spręsti, kokiu atstumu galėtų būti išdėstyti staliukai. Savivaldybių tarybos galės priimti sprendimą, kad nebūtinai 40 metrų atstumu.
V. PRANCKIETIS. Pritariu tam, kad tai yra greito sprendimo reikalaujantis projektas, kad būtų galima retai išdėlioti staliukus ir tolesniu atstumu, negu dabar nustatyta, ir savivaldybės pačios spręstų. Manau, kad visi kolegos bendru sutarimu galėtume pritarti, kad šis projektas atsirastų taip pat prie rezervinių gal ketvirtadienį.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Pirmininke, jūs atsakėte į visų, norinčių klausti, klausimus.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu savaitės posėdžių darbotvarkei? Dėkoju, pritarta.
Pareiškimų neturime. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, gegužės 7 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis yra baigtas. (Gongas) Gražaus vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.