LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 IR 430¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4060

2020 m. balandžio 29 d. Nr. 108-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos l. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas - Kristina Semėnė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Teisės departamentas 2019-11-04	1	5, 6, 8, 10		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 8^1 straipsnio 5,6, 8 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip: „<...> 5. Procesinių dokumentų įteikimo kitomis nei  Nacionalinė  elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė  sistema (toliau – E. pristatymo sistema) elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Procesinių dokumentų įteikimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba. 6. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, ekspertams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, įteikia kitomis E. pristatymo  sistema  elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, procesinius dokumentus įteikia per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Kai adresato E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu. Šie asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. <...> 8. Advokatai (advokatų padėjėjai), kiti proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus per E. pristatymo sistemą ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. <...> 10. Procesinio dokumento įteikimo per E. pristatymo sistemą, taip pat kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	LR Generalinė prokuratūra 2020-03-10	1 (8^1)	2 3		<...> BPK projekte siūloma keisti BPK 8^1 straipsnį numatant, kad elektroniniai procesiniai dokumentai turėtų būti pasirašomi ne „saugiu“ (BPK projekte siūloma šį žodį išbraukti BPK 8^1 straipsnio 2 ir 3 dalyse), o kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pagrindinis pateikto derinti teisės aktų pakeitimų projektų paketo tikslas yra sudaryti galimybę visą viešojo administravimo subjektų susirašinėjimą su asmenimis pirmiausia daryti elektroninių ryšių priemonėmis, bei efektyvinti viešojo administravimo subjektų, teismų ir kitų valstybės institucijų veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra kartu su visomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis, Lietuvos teismais nuo 2016 m. vasario 1 d. naudojasi Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPS), kurios naudojimas ir galimybės jau dabar atitinka keliamus tikslus. IBPS yra galimybė pasirašyti tiek sisteminiu, tiek kvalifikuotu elektroniniu parašu. IBPS rengiami dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, bendradarbiavimas tarp įstaigų vyksta sistemoje, dokumentai ir bylos perduodamos iš policijos prokuratūrai, iš prokuratūros į teismą tik sistemoje. Teisėjų tarybai priėmus sprendimą nagrinėti baudžiamąsias bylas, kurios baigiamos teismo baudžiamuoju įsakymu, vien elektronine forma, ieškoma galimybių neformuoti popierinių bylų. Taip pat, šiuo metu vykdomas projektas „Elektroninių paslaugų, skirtų fiziniams ir juridiniams asmenims ikiteisminio tyrimo vykdymo metu, sukūrimas“, kurio tikslas – sukurti elektroninių paslaugų portalą, leisiantį ikiteisminio tyrimo subjektams, jų atstovams bei kitiems proceso dalyviams kurti, siųsti ir gauti su ikiteisminiu tyrimu susijusius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis (jungiantis prie portalo). Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). IBPS rengiami dokumentai atitinka visas aukščiau išvardintas sąlygas. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad naudojimasis kvalifikuotu parašu neturi sukelti papildomu išlaidų, tačiau reikalavimas visus dokumentus IBPS pasirašyti vien tik kvalifikuotu elektroniniu parašu sukeltų neigiamas pasekmes ikiteisminio tyrimo procesui: 1. Tai pareikalautų papildomų finansinių išlaidų, nes kvalifikuotas elektroninis parašas IBPS  yra brangesnis nei saugus elektroninis parašas. Šiuo metu IBPS per metus vidutiniškai pasirašoma apie 10 milijonų elektroninių dokumentų, neskaičiuojant elektroninių rezoliucijų, todėl šių dokumentų pasirašymas vien tik kvalifikuotu elektroniniu parašu pareikalautų papildomų finansinių išlaidų. 2. Dabar turima prokuratūros techninė įranga ir infrastruktūra sudaro galimybę pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau efektyvesniam jo naudojimui darbo vietas bus būtina aprūpinti papildoma įranga. Priešingu atveju, darbuotojas turės pasirašinėti savo turimu asmeniniu elektroniniu parašu kaip fizinis asmuo, o ne kaip įstaigos darbuotojas. Tokia situacija nėra  korektiška, taip pat neatitinka asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes atskleidžiami asmens (pareigūno) asmeniniai duomenys. 3. Didžiausia problema, su kuria susidurtų IBPS naudotojai, būtų ženkliai išaugusios  kiekvieno naudotojo darbo su sistema laiko sąnaudos. Kvalifikuotas elektroninis parašas vieną pasirašymą prailgintų maždaug 1 minute. Atsižvelgiant į tai, kad sistemos naudotojai pasirašo ne vieną milijoną dokumentų, bendroje sumoje tai labai apsunkintų ir prailgintų visą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų darbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įsigaliojus Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymui ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas), išskiriamos trys elektroninių parašų rūšys: elektroninis parašas (Reglamento 3 straipsnio 10 punktas), pažangusis elektroninis parašas (Reglamento 3 straipsnio 11 punktas) ir kvalifikuotas elektroninis parašas (Reglamento 3 straipsnio 12 punktas). Taigi, išbraukus žodį „saugiu“ ir jį pakeitus „kvalifikuotu“, nepaliekama galimybė naudotis elektroniniu parašu ir pažangiu elektroniniu parašu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Reglamento 49 punkte numatyta, kad šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų. Ši nuostata pakartota ir Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamente numatyta galimybė naudotis ne tik kvalifikuotu elektroniniu parašu, bet ir kitomis elektroninių parašų rūšimis, nepritartina pateiktam siūlymui, kadangi žodis „saugiu“ neturėtų būti keistinas į žodį „kvalifikuotu“, o paliktina formuluotė „elektroniniu parašu“. Dėl kitų pateiktų derinti teisės aktų projektų pastabų pagal kompetenciją neturime.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 8^1 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. 3. Baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu  kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, jie saugomi tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje.“
2.	Policijos departamentas prie VRM, 2020-03-19				Pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8^1, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430^1 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4060 (toliau – Įstatymo projektas) (pirminės pastabos įstatymų projektų paketui Nr. XIIIP-4059-4077 teiktos 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 5-S-3683). Įstatymo projektu siūloma keisti BPK 8^1 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir numatyti, kad elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašomi „kvalifikuotu“ elektroniniu parašu, išbraukiant žodį „saugiu“. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas), 3 straipsnio 10, 11, 12 punktų nuostatomis numatytos trys elektroninių parašų rūšys: elektroninis parašas, pažangusis elektroninis parašas ir kvalifikuotas elektroninis parašas. Taip pat Reglamento nuostatose (49 punkte, 25 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik todėl, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų. Tokiu būdu, siūlomais BPK nuostatų pakeitimais eliminuojama galimybė pasirašyti elektroninius procesinius dokumentus Reglamente numatytais alternatyviais būdais. Nuo 2016 m. vasario 1 d. policija naudojasi Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPS), kurios naudojimas ir galimybės jau dabar atitinka keliamus tikslus. IBPS įdiegta funkcinė galimybė pasirašyti ir sisteminiu, ir kvalifikuotu elektroniniu parašu. IBPS rengiami dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, bendradarbiavimas tarp įstaigų vyksta IBPS, dokumentai ir bylos perduodamos iš policijos prokuratūrai, iš prokuratūros į teismą taip pat tik IBPS. Be to, IBPS rengiami dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalies bei 12 straipsnio reikalavimus, keliamus oficialiam elektroniniam dokumentui. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad dėl naudojimosi kvalifikuotu parašu neturi būti patirta papildomų išlaidų, tačiau IBPS pradėjus pasirašinėti visus dokumentus vien kvalifikuotu elektroniniu parašu, toks pakeitimas pareikalautų didelių materialinių sąnaudų ir sukeltų neigiamas pasekmes ikiteisminio tyrimo procesui. Atkreiptinas dėmesys, kad policijoje yra 5 000 IBPS naudotojų, o per vienus metus pasirašoma apie 1 milijoną elektroninių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, dėl siūlomų nuostatų pakeitimų atsirastų būtinybė papildomai investuoti į papildomos įrangos, įgalinančios kiekvieną IBPS naudotoją pasirašyti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu, įsigijimą ir pareikalautų papildomų lėšų. Taip pat ne mažiau svarbu, kad didelė problema, su kuria susidurtų IBPS naudotojai, būtų tai, kad labai išaugtų kiekvieno naudotojo darbo laiko sąnaudos dirbant su šia sistema. Perėjimas nuo saugaus elektroninio parašo prie kvalifikuoto elektroninio parašo vieno pasirašymo procedūrą prailgintų maždaug 1 minute ir, vertinant tai, kad IBPS naudotojai pasirašo per metus apie 1 milijoną dokumentų, tai labai apsunkintų pareigūnų darbą ir turėtų įtakos ikiteisminio tyrimo proceso trukmei. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome BPK 8^1 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas dėstyti taip: „2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu, kvalifikuotu elektroniniu parašu. 3. Baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens  saugiu, kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, jie saugomi tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje.“ Šiandien informacinės technologijos yra itin išvystytos ir dėl to galima patogesniu, greitesniu ir efektyvesniu būdu fiksuoti procesinius veiksmus. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ne kartą siūlė procesinius veiksmus fiksuoti vaizdo filmavimo įranga, dokumentuose fiksuoti tik esmines aplinkybes, siekiant atsisakyti detalaus dokumentavimo, pažodinio proceso dalyvio parodymų fiksavimo ir pan., taip pat nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų ikiteisminio tyrimo metu efektyviai ir rezultatyviai naudoti technines priemones – proceso metu darant vaizdo ir (ar) garso įrašą, protokole fiksuoti trumpą proceso veiksmo turinį ir tyrimui svarbias aplinkybes, tokiu būdu racionaliai išnaudoti pareigūnų laiką, nedubliuoti proceso metu surinktos reikšmingos informacijos, produktyviai atlikti proceso veiksmus naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones. Maksimaliai išnaudojant šias priemones, siūlytina atsisakyti parašų ant procesinių dokumentų apskritai, kadangi visus procesinius veiksmus fiksuojant vaizdu ir garsu, nekiltų klausimų dėl asmens išsakytų teiginių. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant aptarto tikslo, taip pat ir kitų baudžiamąjį procesą paprastinančių tikslų, 2018 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 43, 170, 176, 179, 183, 188 straipsnių pakeitimo ir 3^1straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1591).	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą prie Generalinės prokuratūros pasiūlymo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4060 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas.

7. Balsavimo rezultatai: .pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                              Rimantas Sinkevičius

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė