LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO NR. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 1021, 1022, 1023, 1111 STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-362
2021-05-19 Nr. 103-P-20
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, M. Puidokas, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vedėja S. Ščerbina-Dalibagienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja V. Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo skyriaus vedėjas V. Kalinauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25 |
2 |
1 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį 21 dalimi ir nustatyti, kad: „Esminė sutartis – juridinio asmens ir kito subjekto sudaroma sutartis, kuri būtina juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos.“ Be to, sąvoka „esminė sutartis“ vartojama ir su ja susijęs teisinis reguliavimas siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 6 punkte, 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 1021 straipsnyje. Siūlomo teisinio reguliavimo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad Civiliniame kodekse, tokia sutarčių rūšis kaip „esminė sutartis“, nėra reguliuojama, todėl visas teisinis reguliavimas, susijęs su tokia sutarčių rūšimi, turi būti aiškiai ir tiksliai nustatytas keičiamame įstatyme. Pažymėtina, jog iš teisinio reguliavimo, siūlomo nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 6 punkte, 1021 straipsnyje ir įgyvendinamoje direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama direktyva (ES) 2017/1132 (restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva), (toliau - direktyva (ES) 2019/1023), darytina išvada, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje turi būti kalbama apie „sudarytas“ sutartis, o ne apie „sudaromas“ sutartis, nes tam tikra sutartis gali būti laikoma esmine, tik jei bus priskirta esminių sutarčių kategorijai. Be to, pažymime, jog nepaisant to, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad teismo nutartyje iškelti restruktūrizavimo bylą nurodomas esminių sutarčių sąrašas, projekte nenurodoma, koks subjektas turi įgaliojimus tam tikras sutartis priskirti esminių sutarčių kategorijai. Atsižvelgiant į siūlomo reguliavimo turinį, manytina, jog sutarties priskirtinumą esminių sutarčių kategorijai lems teismo įvertinimas ir teismo sprendimas priskirti tam tikras sutartis esminių kategorijai. Manytina, kad tokio pobūdžio reguliavimas, iš kurio būtų aišku, kokiu būdu, kokio subjekto sprendimo pagrindu, kokia sprendimo forma, sutartis yra priskiriama esminių sutarčių kategorijai, turi būti įtvirtintas teikiamame įstatymo projekte, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties ribojimu ir negali būti nustatytas žemesnės teisinės galios teisės aktuose |
Pritarti. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25 |
4 |
|
|
2 . Projekto 4 straipsniu siūlomame 6 straipsnio 2 dalies pakeitime tiek teisine - logine, tiek ir kalbine prasme kvestionuotinas žodžio „privalo“ pakeitimas į žodį „turi“.
|
Pritarti. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25 |
7 |
|
|
3. Projekto 7 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyti: „6. Jeigu teismui pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas.“ (išskirta mūsų). Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla. Nurodytas nuostatas reikia suderinti tarpusavyje.
|
Pritarti. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25 |
9 |
|
|
4.Projekto 9 straipsniu siūloma keisti įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad teismo nutartyje iškelti nemokumo bylą nurodoma nemokumo administratoriaus gyvenamoji vieta. Svarstytina, kiek tokioje nutartyje yra aktualu nurodyti nemokumo administratoriaus gyvenamąją vietą ir, ar derinant įstatymo nuostatas tarpusavyje, pavyzdžiui, su įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu, aptariamoje nuostatoje neturėtų būti nurodyti nemokumo administratoriaus duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti).
|
Pritarti. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25 |
16 |
|
|
5.Projekto 16 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 40 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatyti, jog teismas siunčia Juridinių asmenų registro tvarkytojui tik įsiteisėjusios teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo kopiją. Svarstytina, ar Juridinių asmenų registro tvarkytojui ta pačia tvarka neturėtų būti siunčiama ir teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo kopija. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 40 straipsnio 9 dalį, teismas gali pripažinti nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo skubiai vykdytina. Taigi tuo atveju, kai teismas pripažintų nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina, o jos kopiją siųstų Juridinių asmenų registro tvarkytojui tik šiai nutarčiai įsiteisėjus, laikotarpiu nuo nutarties priėmimo iki jos įsiteisėjimo Juridinių asmenų registre būtų skelbiami netikslūs duomenys.
|
Pritarti. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25 |
26 |
|
|
6. Projekto 26 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 1021 straipsniu ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad juridinio asmens kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negali nutraukti esminių sutarčių arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai, „kurios sudarytos iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ir jų įvykdymo terminai nėra suėję“. Teigtina, kad siūlomas reguliavimas yra neaiškus ir per daug neapibrėžtas, nes pagal jį galima suprasti, jog kreditoriams apskritai draudžiama nutraukti bet kokias sutartis nuo jų sudarymo momento, jei tik jos galėtų būti priskirtos esminių sutarčių rūšiai. Todėl manytina, kad įstatyme turėtų būti nurodomas aiškus momentas, nuo kurio prasideda tokio draudimo galiojimas. Atkreiptinas dėmesys, jog direktyvos (ES) 2019/1023 preambulės 40 punkte kalbama apie momentą, kai skolininkas pradeda nemokumo procedūrą, todėl manytina, jog ir teikiamame projekte, toks draudimo įsigaliojimo momentas turėtų būti aiškiai nurodomas. Be to, svarstytina, ar skolininkui neturėtų būti nustatyta pareiga informuoti kreditorius apie pradedamas nemokumo procedūras ir momentą nuo kurio prasidėtų įstatyminio draudimo galiojimas.
|
Pritarti. |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25 |
32 |
2 |
|
7 . Projekto 32 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti įstatymo 111 straipsnį 6 dalimi ir nustatyti, kad „Teismas turi nagrinėti, ar restruktūrizavimo planas atitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 1111 straipsnio 2 dalies b papunktyje nurodytas sąlygas, jeigu restruktūrizavimo planui arba teismo nutarčiai patvirtinti restruktūrizavimo planą šiuo pagrindu prieštarauja tam nepritaręs plano paveikiamas kreditorius.“ (išskirta mūsų). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio įstatymo 111 straipsnio 3 dalies 2 punktas imperatyviai nustato, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus. Todėl teismas negali patvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu jis nepatikrino, ar egzistuoja įstatymo 111 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė, nes tai yra imperatyvus pagrindas plano netvirtinti. Taigi nėra aišku, kokių tikslų siekiama siūloma nuostata ir kaip siūlomas reguliavimas dera su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Kartu pažymime, kad nei keičiamame įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra reguliuojamas prieštaravimo teismo nutarčiai teisinis institutas. Be to, pažymėtina, kad nuostatoje kalbama net ne apie nutartį, o, tikėtina, apie nutartį, kuri dar tik bus, o galimai ir nebus priimta. Todėl svarstytina, ar nuostatoje teisingai vartojamos procesinės sąvokos. Galbūt nuostatoje reikėtų kalbėti apie prieštaravimą dėl galimo nutarties priėmimo. Bet kuriuo atveju teigtina, jog siūlomas reguliavimas turėtų būti išplėstas, kad jo turinys būtų aiškus, galimai nustatant prieštaravimo nutarčiai pateikimo formą, pateikimo terminus, nurodant, ar prieštaravimas turi būti motyvuotas.
|
Pritarti. |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25 |
35 |
|
|
8. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 35 straipsniu siūloma įstatymo 130 straipsnio 5 dalis imperatyviai įtvirtins nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą keitimo galimybę vieninteliu atveju, jei tam pritaria kreditorių susirinkimas ir jei nurodomas kitas nemokumo administratorius. Pažymėtina, jog toks imperatyvus reguliavimas kelia abejonių, nes neapima visų kitų atvejų, kai nemokumo administratoriaus pakeitimas gali būti būtinas, pavyzdžiui, administratoriaus liga, mirtis, darbo santykių nutraukimas ir pan. Svarstytina, ar tokiais atvejais turėtų būti būtinas kreditorių susirinkimo pritarimas.
|
Pritarti. |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-25 |
37 |
|
|
9.Atsižvelgiant į tai, kad projekto 37 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, o pastaroji straipsnio dalis įsigaliotų anksčiau nei visas įstatymas, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 37 straipsnio 2 ir 3 dalis nereikėtų sukeisti vietomis, atitinkamai patikslinant projekto 37 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo, ir projekto 37 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: ,,37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas”.
|
Pritarti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Audrius Petrošius.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė