image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

 

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius,

tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

 

2021-10        Nr.

Į 2021-11-10 Nr. S-2021-5164-XIVP-1049

 

Lietuvos Respublikos Seimui

 

 

 

 

 

 

 

Dėl Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-1049 atitikties Europos Sąjungos teisei

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1049 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.

Projekto 1 straipsniu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 5 punktu, kuriame siūloma numatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: sumos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo, jo sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų, naudai suteiktas sportavimo paslaugas, kai šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba registruotis mokesčių mokėtoju privalantis asmuo.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 56 straipsnį Europos Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs[1], kad paslaugų gavėjų teisė gauti paslaugas yra SESV 56 straipsnio sudėtinė dalis, todėl valstybės narės negali nustatyti paslaugų gavėjams reikalavimų, kuriais būtų ribojamas naudojimasis kitoje valstybėje įsisteigusio teikėjo teikiama paslauga, nebent toks ribojimas būtų pateisinamas bendrojo intereso pagrindais, būtų nediskriminacinis ir proporcingas siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, Projekto nuostata, pagal kurią anksčiau minėta lengvata Projekte nurodytiems asmenims būtų taikoma tik tuo atveju, kai sportavimo paslaugas teikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba registruotis mokesčių mokėtoju privalantis asmuo, galimai neatitiktų Europos Sąjungos teisės. Mūsų nuomone, ribojimas pasinaudoti šia lengvata, jeigu sportavimo paslaugas teiktų ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruotas mokesčių mokėtojas, šiuo atveju nėra būtinas ir proporcingas, be to, jis nebuvo pagrįstas Projekto aiškinamajame rašte.

Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlytume aptariamą Projekto nuostatą patikslinti į Projekto nuostatas įtraukiant ir sportavimo paslaugas teikiančius Europos Sąjungoje bei Europos ekonominėje erdvėje įregistruotus mokesčių mokėtojus arba registruotis mokesčių mokėtojais privalančius asmenis.

 

 

 

 

 

Teisingumo ministrė                                                                                       Evelina Dobrovolska

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vaida Čepaitė-Vegė, (8 5) 2 191 897, el. p. [email protected]                                                                                                    



[1] Žr., pavyzdžiui, Sprendimą Cowan prieš Tresor Public, C-186/87, EU:C:1989:47; Sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-68/89, EU:C:1991:226.