PASIŪLYMAS

DĖL RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2496

 

2023-03-14

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

3

n

 

 

 

Argumentai:

Rusijos Federacija, pažeisdama visus įmanomus tarptautinės teisės aktus ir principus, jau ilgiau kaip metus vykdo beprecedenčio masto karinę agresiją prieš Ukrainą. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijos Respublikai, kuri suteikia agresoriui savo teritoriją, karines bazes, amuniciją, remontuoja Rusijos karinę techniką, vykdo Rusijos mobilizuotųjų karių mokymus.

Akivaizdu, kad Lietuvos įmonių verslo ryšiai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais prisideda prie Vladimiro Putino režimo gyvybingumo palaikymo, o tai nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

Siekiant paskatinti Lietuvos įmones atsisakyti verslo ryšių su šalimi agresore ir agresiją remiančia kaimynine valstybe bei užtikrinti visuomenės teisę žinoti, siūloma viešinti duomenis apie Lietuvos įmones, toliau plėtojančias ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija.

 

Pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas. Skelbiamų duomenų apimtys ir skelbimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos.“

2.

3

n

 

Argumentai:

Rusijos Federacijai vykdant plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, 2022 m. spalio mėn. Rusijoje buvo paskelbta vadinamoji  dalinė mobilizacija, žymiai išaugo į Lietuvą atvykstančių Rusijos piliečių skaičius.

Visuomenės informavimo priemonėse viešai skelbiami duomenys apie agresiją vykdančios valstybės piliečių nekilnojamojo turto įsigijimo Lietuvoje nuosavybės teise mastą:

- 2020 m. Rusijos piliečiai įsigijo 632 nekilnojamojo turto objektus,

- 2021 m. Rusijos piliečiai įsigijo 786 nekilnojamojo turto objektus,

- 2022 m. Rusijos piliečiai įsigijo 699 nekilnojamojo turto objektus,

Nekilnojamąjį turtą Lietuvoje Rusijos piliečiai perka ir per čia įsteigtas įmones. Pavyzdžiui, Rusijos juridinių asmenų sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje į NT sritį siekia 106 mln. eurų[1].

Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams. Siekiant sumažinti galimas rizikas tikslinga šiuo įstatymo projektu nustatomas ribojamąsias priemones papildyti apribojimu Rusijos piliečiams bei jų valdomiems juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos teritorijoje.

Pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ar jiems nuosavybės teise priklausančių juridinių asmenų teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

 

 

Teikia

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas

 


[1] https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1766769/rusu-ir-baltarusiu-pinigai-lietuvos-nt-rinkoje-bustus-perka-vis-dazniau-vien-siemet-isigyta-apie-800-objektu