LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
|
|
|
Energetikos ministerijai
El. p. [email protected]
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai
El. p. info@vert.lt
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL elektros įrenginių prijungimo ir leistinosios naudoti galios didinimo procedūrų bei įkainių nustatymo teisinio reglamentavimo
|
|
2020 m. kovo 27 d. Nr. 4-01-2481 |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atliko šių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių elektros įrenginių prijungimo ir leistinosios naudoti elektros galios didinimo procedūras bei įkainių apskaičiavimą:
1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881(toliau – Įstatymas);
2. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 (toliau – Prijungimo tvarkos aprašas);
3. Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainos ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 (toliau – Metodika);
4. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 138 (toliau – Tiekimo ir naudojimo taisyklės);
5. Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22;
antikorupcinį vertinimą.
Vertinimas atliktas atsižvelgiant į gautą informaciją apie nepakankamą teisinį reglamentavimą esamiems buitiniams elektros vartotojams norint pasididinti leistinąją naudoti elektros galią.
Atlikdami antikorupcinį vertinimą nustatėme, jog elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų, leistinosios naudoti galios didinimo, tinklų rekonstrukcijos, modernizavimo bei įkainių nustatymo teisinis reglamentavimas yra nepakankamai detalus ir aiškus, neužtikrinantis vienodų sąlygų gauti paslaugas visiems vartotojams, todėl siekdami skaidresnio mokesčio už įrenginių prijungimą ir leistinosios naudoti galios didinimą apskaičiavimo reglamentavimo proceso teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Metodikos 9 punkte nustatyta, kad „<...> Komisija nustatydama prijungimo įkainį 1 kW elektros energijos įrenginių leistinosios naudoti galios įrengti ar padidinti, prijungimo įkainį 1 m elektros linijos nutiesti bei projektavimo įkainį<...>“. Nustatomi įkainiai diferencijuojami pagal vartotojų grupes. Išskiriamos 3 buitinių vartotojų grupės, suskirstytos pagal leistinosios naudoti galios dydį bei pagal tai ar „<...>įrenginiams prijungti nėra būtina įrengti, keisti ar rekonstruoti operatoriaus elektros energetikos objektų (0,4 kV ir (ar) 10 kV kabelinių ir (ar) oro linijų, transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų ir (ar) transformatorių, kabelių skirstomųjų spintų) ir nereikia rengti vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų projekto<...>“. Analizuojant šio punkto papunkčius, apibūdinančius vartotojų grupes, iš nustatyto teisinio reglamentavimo neaišku, kurios grupės įkainiai būtų taikomi vartotojams, kurių elektros įrenginiai jau prijungti prie skirstomojo elektros tinklo, tačiau jiems pageidaujant pasididinti leistinają naudoti elektros galią ir jeigu dėl ribotų esamo skirstomojo elektros tinklo galimybių tokios galios nesant galimybės suteikti yra būtina įrengti, keisti ar rekonstruoti operatoriaus elektros energetikos objektus kabelines ir (ar) oro linijas ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad buitiniai vartotojai naudoja vis daugiau elektros įrenginių ir elektros įrenginių leistinosios naudoti galios didinimo poreikis didėja, labai svarbu skaidrus ir aiškus įkainių taikymas visoms galimoms vartotojų grupėms, kurios galiojančiame teisiniame reglamentavime nėra apibrėžtos ir išskirtos. Teisinis reglamentavimas akcentuotas daugiausia naujų objektų ir naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimui, o esamų vartotojų leistinosios naudoti galios didinimo procedūros ir įkainių nustatymas galiojančiame teisiniame reglamentavime taikomas analogijos principu, kuris sudaro sąlygas vienodose situacijose skirtingai interpretuoti taikytinas nuostatas. Neaiškus ir nepakankamas teisinis reglamentavimas esamiems vartotojams, didina korupcijos riziką kiekvienu konkrečiu atveju suteikiant elektros įrenginių prijungimo ar elektros įrenginių leistinosios naudoti galios didinimo paslaugas bei apskaičiuojant įmokas. Siūlome tobulinti teisės aktų nuostatas aiškiai nustatant, kuriai vartotojų grupei yra priskiriami jau prijungti prie skirstomojo elektros tinklo vartotojai, kurie siekdami geresnės gyvenimo kokybės ir saugaus elektros įrenginių naudojimo, nori padidinti leistinąją naudoti elektros įrenginių galią.
2. Įstatymo 67 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama sąnaudų tarp vartotojo ir operatoriaus paskirstymo tvarka, kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų elektros tinklų. Analizuodami nuostatos taikymą buitiniams vartotojams, kurių įrenginiai jau prijungti prie skirstomųjų elektros tinklų ir kurie pageidauja pasididinti elektros įrenginių leistinąją naudoti galią, nustatėme, kad gali būti taikytini du šio straipsnio 7 dalies punktai, t. y. 1 punktas, kuriame nustatyta, kad „buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;“, ir 4 punktas, kuriame nustatyta, kad „kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 40 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;“. Įstatyme šios nuostatos nedetalizuojamos, o kurie vartotojai priskiriami prie buitinių vartotojų ir kurie prie kitų vartotojų, detalizuojama Metodikos nuostatose (žr. 1 pastabą). Kadangi Metodikos 9 punkte nepakankamai aiškiai reglamentuota, kuriai grupei turėtų būti priskiriami jau esami buitiniai vartotojai, kurių įrenginiai jau prijungti prie skirstomųjų elektros tinklų, todėl neaišku ir kokio dydžio sąnaudos konkrečiai jiems būtų priskiriamos sumokėti už suteiktas paslaugas.
Nepakankamai reglamentuoti kriterijai, kuriais vadovaujantis konkrečiam vartotojui priskiriamas apmokėtinos sąnaudų dalies dydis yra korupcijos rizikos veiksnys, kadangi esant analogiškoms aplinkybėms skirtingiems vartotojams atitinkantiems tuos pačius kriterijus gali būti paskaičiuojamos apmokėti skirtingos skirstomųjų elektros tinklų operatoriaus rekonstruojant skirstomąjį elektros tinklą patiriamos sąnaudų dalys.
3. Taip pat diskutuotinos Įstatymo 67 straipsnio 7 dalies punktų nuostatos, kuriose nurodyta, kad vartotojas apmoka konkretų operatoriaus patirtų sąnaudų dydį, apskaičiuotą pagal jo patirtas sąnaudas, arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Pagal šį reglamentavimą neaišku, kokiais atvejais ir kriterijais vadovaudamasis operatorius pateikdamas vartotojui už suteikiamas paslaugas apskaičiuotą mokestį jį skaičiuoja pagal jo patirtas sąnaudas, o kokiais atvejais pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Kadangi mokėtina suma, taikant šiuos du sąnaudų apskaičiavimo būdus gali skirtis, todėl skirtingais atvejais esant toms pačioms aplinkybėms skirstomųjų elektros tinklų operatorius gali parinkti skirtingą sąnaudų apskaičiavimo būdą, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Kadangi Lietuvoje veikia vienintelis skirstomųjų elektros tinklų operatorius, o buitiniai vartotojai laikomi silpnesniąja sandorio puse, todėl siekdami skaidraus sąnaudų dalies apskaičiavimo proceso siūlome svarstyti galimybę tobulinti teisinį reglamentavimą nustatant, kad apskaičiuojant operatoriaus patirtų sąnaudų dalį, kurią turi apmokėti vartotojas, visada turi būti parenkamas vartotojui palankesnis sąnaudų dalies apskaičiavimo būdas.
4. Metodikos 12 punkte nustatyta, kad elektros energijos vartotojo įrenginių prijungimo prie tinklo paslaugos kainą (prijungimo įmoką) prijungiantis operatorius apskaičiuoja vadovaudamasis Komisijos nustatytais prijungimo įkainiais ir pagal pateiktą formulę. Kadangi atskiros formulės, kaip apskaičiuojamas vartotojo, kurio elektros įrenginiai jau prijungti prie skirstomojo elektros tinklo bei norinčio pasididinti leistinąją naudoti galią, dėl ko reikalinga rekonstruoti operatoriui priklausančius elektros tinklus ar energetikos įrenginius, mokėtinas įkainis nėra, todėl turėtų būti taikoma Metodikos 12 punkte pateikta formulė, skirta apskaičiuoti elektros energijos vartotojo įrenginių prijungimo prie tinklo paslaugos kainą.[1] Pagal pateikiamą formulę ir kitas metodikos nuostatas neaišku, kokiais atvejais koks atstumas skaičiuojamas apskaičiuojant rekonstruojamo elektros tinklo ilgį metrais, t. y. kokiais atvejais skaičiuojamas trumpiausias geometrinis atstumas nuo vartotojo apskaitinės įvadinės apskaitos spintos iki prijungimo taško, o kokiais atvejais rekonstruojamų operatoriaus linijų geometrinių atstumų suma, nes formulėje „L“ dydis apibrėžtas, taip: „<...>skaičiuojant prijungimo kainą skaičiuojama tiesiamos elektros linijos (0,4 kV ir (ar) 10 kV kabelinės ir (ar) oro linijos), užtikrinančios vartotojo įrenginių prijungimą prie tinklo, trumpiausias geometrinis atstumas nuo vartotojo įvadinės apskaitos spintos (elektros tinklų nuosavybės ribos) iki prijungimo taško ir (ar) rekonstruojamų operatoriaus elektros linijų geometrinių atstumų suma<...>“. Teisiniame reguliavime nenustatant, kokioms sąlygoms esant kuris atstumo skaičiavimo būdas yra parenkamas, sudaromos sąlygos operatoriui rekonstruojamo tinklo atstumų skaičiavimo būdą parinkti savo nuožiūra, todėl gali susidaryti situacijos, kad operatorius skirtingiems vartotojams atitinkantiems analogiškas sąlygas gali parinkti skirtingus rekonstruojamo tinklo atstumo skaičiavimo būdus, dėl ko gali skirtis vartotojo mokama galutinė suma už suteikiamas paslaugas. Nevienodų sąlygų taikymas skirtingiems vartotojams yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siūlome tobulinti teisės aktus aiškiai nustatant, kada turi būti skaičiuojamas trumpiausias geometrinis atstumas nuo vartotojo apskaitos spintos iki prijungimo taško, o kada turi būti skaičiuojamas rekonstruojamų operatoriaus elektros linijų geometrinių atstumų suma, bei kada turi būti atstumai skaičiuojami taikant abu būdus skirtingose tinklo dalyse.
5. Metodikos 14 punkte nustatytos sąlygos, į kurias atsižvelgiant apskaičiuojama vartotojo elektros energijos įrenginių prijungimo prie tinklo paslaugos kaina (prijungimo įmoka). 14.1 papunktyje nustatyta, kad jeigu vartotojui pateikus paraišką dėl prijungimo prie elektros tinklų ar leistinosios naudoti galios padidinimo, nustatoma, kad „<...>dar neprijungus vartotojo elektros įrenginių ar nepadidinus įrenginių leistinosios naudoti galios tinklų operatoriaus tinklo techniniai parametrai ir persiunčiamos elektros energijos kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų, elektros tinklų techniniai parametrai gerinami ir tinklų rekonstrukcija atliekama tinklų operatoriaus lėšomis<...>“. Metodikoje nėra reglamentuota, kokius teisės aktuose nustatytus reikalavimus turi atitikti tinklo techniniai parametrai ir persiunčiamos elektros energijos kokybė, taip pat nenustatyta, kad operatorius skaičiuodamas prijungimo įmoką privalėtų įvertinti ar skirstomasis elektros tinklas ir elektros energijos kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Nenustačius minimalių skirstomojo elektros tinklo parametrų dydžių ir kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų įvertinama persiunčiamos elektros energijos kokybė, bei nenustačius operatoriui pareigos privalomai įvertinti šias sąlygas, operatorius savo nuožiūra priima sprendimus ar skirstomojo elektros tinklo parametrai, būklė bei perduodamos elektros energijos kokybė atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Galiojančiu teisiniu reglamentavimu sudaroma galimybė viešąją paslaugą teikiančiam subjektui savo nuožiūra spręsti, ar vertinti ir taikyti sąlygas, turinčias įtakos vartotojo mokamos įmokos už suteiktą paslaugą dydžiui, laikytina korupcijos rizikos veiksniu, todėl siekdami skaidraus įmokos už suteiktas paslaugas dydžio apskaičiavimo, siūlome tobulinti teisės aktus nustatant kriterijus, kuriuos turi atitikti elektros tinklo parametrai bei perduodamos elektros energijos kokybė nustatant pareigą operatoriui įvertinti šiuos kriterijus bei visas sąlygas, turinčias įtakos vartotojo įmokos dydžio apskaičiavimui.
6. Analizuojant teisinį reglamentavimą, pagal kurį turi būti apskaičiuojama vartotojo, pageidaujančio pasididinti leistinąją naudoti galią kai dėl to būtina rekonstruoti jau esamą skirstomąjį elektros tinklą, mokėtina įmoka už suteiktas paslaugas, skirstomojo elektros tinklo ir energetikos įrenginių rekonstravimo, keitimo, modernizavimo išlaidos skaičiuojamos tik tam vartotojui, kuris pateikia paraišką dėl elektros galios didinimo. Dažniausiai prie rekonstruojamo (modernizuojamo) skirstomojo elektros tinklo linijos tarp vartotojo, inicijavusio tinklo rekonstrukciją, apskaitos spintos ir prijungimo taško būna prijungtų kitų vartotojų, kurie po tinklo rekonstrukcijos potencialiai gali minimaliomis sąnaudomis, neinvestuodami į tinklo rekonstrukciją pasididinti leistinąją naudoti galią ar prijungti naujus elektros energetikos įrenginius. Pagal Metodikos 27-30 punktų nuostatas, prijungiant naujus vartotojus statomuose kvartaluose, skirstomojo elektros tinklo įrengimo sąnaudos dalinamos tarp prijungiamų ir patencialių vartotojų. Tokiu būdu galiojantis teisinis reglamentavimas naujai prijungiamiems vartotojams statomuose gyvenamųjų namų kvartaluose sudaro palankesnes prijungimo prie elektros tinklo apmokėjimo sąlygas, negu vartotojams jau prijungtiems prie elektros tinklo, tačiau norintiems pasididinti leistinąją naudoti galią, kai dėl to privaloma rekonstruoti (modernizuoti) elektros tinklą. Palankesnių sąlygų sudarymas vienai vartotojų grupei laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą nustatant, kad rekonstruojant esamą elektros tinklą ir skaičiuojant šias sąnaudas, jos būtų dalinamos visiems potencialiems prie rekonstruojamo tinklo prijungtiems ir prijungiamiems vartotojams.
7. Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių II skyriuje reglamentuojami elektros tinklų nuosavybės nustatymo principai, kuriais vadovaujantis nustatomos atsakomybės ribos tarp vartotojo ir operatoriaus prižiūrint skirstomąjį elektros tinklą ir apskaitą. Pagal Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 155 punktą įvadinės apskaitos spintos turi būti įrengiamos lauke, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta, kaip turi būti nustatoma įvadinės apskaitos spintos montavimo vieta. Pagal turimą informaciją, kai kuriais atvejais operatorius siūlo įvadinę apskaitos spintą montuoti ant artimiausio stulpo, kuris yra kitam privačiam asmeniui priklausančioje teritorijoje, tokiu būdu atsakomybę dėl elektros įrenginių priežiūros iki įvadinės apskaitos spintos perkeldamas vartotojui norinčiam pasididinti leidžiamą naudoti galią ar naujai prijungti energetikos įrenginius. Kadangi operatorius pagal savo finansinius, techninius, teisinius ir kitus pajėgumus teikdamas elektros perdavimo skirstomaisiais elektros tinklais paslaugą visada yra pranašesnė sandorio pusė, todėl nereglamentuojant teisės aktuose atsakomybės nustatymo ribų įrengiant ar rekonstruojant skirstomąjį elektros tinklą jis gali naudotis savo dominuojančia padėtimi ir taip apsunkinti vartotojų galimybes gauti norimas paslaugas, t. y. perkelti pareigą vartotojui pačiam rūpintis ir derinti klausimus su kaimyninių privačių sklypų savininkais dėl jų sutikimo įrengti kaimyniniame sklype atvadus iki įvadinės apskaitos spintos ir pan. Galimybė pranašesnei sandorio pusei (operatoriui) perkelti pareigą vartotojui yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl siekdami skaidraus skirstomųjų elektros tinklų rekonstrukcijos ir vartotojų apskaitos prietaisų iškėlimo į pastatų išorę proceso siūlome tobulinti teisės aktus atsižvelgiant į pastaboje nurodytas galimas problemas ir motyvus.
8. Analizuodami teisinį reglamentavimą bei turimą informaciją apie vartotojui, kuris pageidauja pasididinti leistinąją naudoti galią, kai dėl to reikia rekonstruoti ar modernizuoti elektros tiekimo tinklus, ir dėl to pateikusiam paraišką operatoriaus pateiktą informaciją, nustatėme, kad galiojančiame teisiniame reglamentavime nėra nustatyta, kaip ir kokia informacija turi būti pateikiama tokiam vartotojui apie preliminarią paslaugos kainą, jos apskaičiavimui naudotus duomenis, esamo skirstomojo elektros tinko ir energetikos įrenginių, kuriuos numatoma keisti būklę, numatomas operatoriaus, ar valstybės remiamas investicijas ar galimybes pasinaudoti teikiama parama tinklui rekonstruoti ar modernizuoti. Atsižvelgdami į tai ir siekdami užtikrinti suinteresuotiems asmenims (vartotojams) galimybę patikrinti apskaičiuotų įmokų dydį, elektros tinklų ir energetikos įrenginių keitimo būtinybę, siūlome teisės aktuose nustatyti, kokią informaciją operatorius visais atvejais pateikusiam paraišką vartotojui privalo suteikti, nustatant, kad būtų privaloma pateikti informaciją apie duomenis, kurių pagrindu buvo apskaičiuotos mokėtina įmoka už suteiktą paslaugą, numatomas investicijas tam tikru artimiausiu laikotarpiu, galimybes pasinaudoti parama.
Atsižvelgdami į pateiktas pastabas ir pasiūlymus rekomenduojame tobulinti teisės aktų nuostatas.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus, ir pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimo[2].
Direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius
Aivaras Raišys, tel. 8 706 63 331, el. p. [email protected]