LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-09-15 Nr. XIIIP-5171

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje žodžiai „arba tas, kuris nuslėpė tokį elgesį” rašytini neparyškintomis raidėmis.

2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima: „Šiuo metu galiojanti BK redakcija už žiaurų elgesį su gyvūnais neapima atsakomybės ir asmeniui, kuris nuslėpė tokį elgesį”. Su šiuo teiginiu sutikti galima tik iš dalies.

2.1. Atkreiptinas dėmesys į BK IV skyriuje įtvirtintą bendrininkavimo instituto teisinį reguliavimą, pagal kurį atsako ne tik tie, kurie patys įgyvendina visus ar dalį konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet ir tie, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisideda prie bendrai daromos nusikalstamos veikos, tačiau BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nerealizuoja. Teikiamo įstatymo projekto kontekste aktuali BK 24 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta: „Padėjėjas yra asmuo, <…> iš anksto pažadėjęs paslėpti <…> nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus”. Taigi, iš anksto pažadėtas BK 310 straipsnyje numatyto nusikaltimo slėpimas, pasireiškiantis nurodytais veiksmais, ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą vertinamas kaip nusikalstamas. Skirtumas tik tas, kad padėjėjo veiksmai, skirtingai negu vykdytojo, paprastai kvalifikuojami kartu su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį.

2.2. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako „Tas, kas <…> davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą <…>”. Pažymėtina, kad ši nusikalstamos veikos sudėtis apima, be kita ko, ir tokį asmens elgesį, kai jis būdamas liudytoju arba nukentėjusiu asmeniu duoda melagingus parodymus arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikia melagingą išvadą ar paaiškinimą baudžiamajame procese dėl BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, apklausos metu veikdamas tiesiogine tyčia jį apklausiančiam pareigūnui melagingai nurodo, kad žiauriai su gyvūnu besielgęs asmuo iš tikrųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė ir pan.). Tai tik patvirtina, kad cituotas įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginys nėra visiškai teisingas, kadangi BK 235 straipsnio 1 dalyje kriminalizuota veika yra viena iš nusikaltimo slėpimo formų.

3. Įstatymo projekte numatomas naujas BK 310 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis formuluojamas itin abstrakčiai, o jo lingvistinė konstrukcija suponuoja išvadą, kad ši veika turėtų apimti tiek iš anksto pažadėtą, tiek ir iš anksto nepažadėtą žiauraus elgesio su gyvūnais nuslėpimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK 237 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią atsako „Tas, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės <…>”. Kitaip tariant, BK numato baudžiamąją atsakomybę tik už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų iš anksto nepažadėtą slėpimą, pasireiškiantį BK 237 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimu, o BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

4. Kita vertus, įstatymo projekte numatomą naują nusikalstamos veikos sudėties požymį būtų galima traktuoti kaip apimantį ir tokį asmens elgesį, kai asmuo, žinodamas apie padarytą nusikaltimą, aktyviais veiksmais jo slėpti nepadeda, tačiau apie tai nepraneša teisėsaugos įstaigai arba teismui. Tokiu atveju įstatymo projektas sistemiškai nederėtų ir su BK 238 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veiksmus gali kilti tuo atveju, kai asmuo be svarbios priežasties nepraneša teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą ne bet kokį, o tik labai sunkų nusikaltimą.

5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek melagingų parodymų, išvados ar paaiškinimų pateikimas (BK 235 straipsnio 1 dalis), tiek iš anksto nepažadėtas nusikaltimo slėpimas (BK 237 straipsnio 1 dalis), tiek nepranešimas apie jį (BK 238 straipsnio 1 dalis) bet kokiu atveju turėtų būti nebaudžiamas tada, kai šią veiką padaro nusikaltusio asmens artimieji giminaičiai ar šeimos nariai nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo. Šis imperatyvus reikalavimas kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, pagal kurią draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Minėtą konstitucinę nuostatą detalizuoja BK 235 straipsnio 4 dalis, 237 straipsnio 2 dalis ir 238 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu įstatymo projekte į šį aspektą neatsižvelgiama. 

6. Teikiamame įstatymo projekte siūlomas naujas BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis nepasižymi blanketiškumu (t. y. norint atskleisti šio požymio turinį nereikėtų vadovautis jokiais kitais teisės aktais), todėl įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis yra perteklinė.

7. Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5148), kuriuo irgi siūloma keisti BK 310 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Departamento direktorius                                                                                Andrius Kabišaitis

J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected]

S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]