Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 226
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradėsime Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Kol kas užsiregistravo 62 Seimo nariai, bet mūsų čia daugėja. Tuoj bus gerokai didesnis skaičius.
Trumpai paaiškinsiu, kaip dirbsime šiame posėdyje. Dabar, suprantama, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimas. Po jo bus Prezidento vetuotas projektas ir Seimo Pirmininkė pateiks kandidatą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkus. Po to grįšime prie rytiniame posėdyje nespėtų apsvarstyti projektų ir tada jau tęsime vakarinio posėdžio klausimus. Čia žinia tiems, kuriems rūpi rytinio posėdžio neapsvarstyti projektai. Jie bus po biudžeto ir minėtų dviejų įstatymų projektų.
Dabar matome čia, kairėje pusėje, tribūnose gražią delegaciją iš Moldovos su Moldovos Respublikos gynybos ministru A. Nosačiu priešaky. Pasveikinkime. (Plojimai)
14.03 val.
2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2146(2) (priėmimas)
Pradedame pasiūlymų dėl biudžeto svarstymo maratoną. Finansų ministrę kviečiu į tribūną. Tikiuosi, visi prieš akis turi Posėdžių sekretoriato parengtas lenteles. Iš tikrųjų Vyriausybė parengė tas lenteles, bet Sekretoriatas mums atsiuntė.
Pradėsime nagrinėjimą pasiūlymų, kurie yra dėl projekto 1 straipsnio. Eilės tvarka pirmas pasiūlymas yra D. Kepenio. Prašyčiau autorių trumpai pristatyti. Po to Vyriausybės nuomonė, jeigu bus, motyvai už, prieš ir balsuosime. D. Kepenis galėtų ne mobiliuoju telefonu kalbėti, o pasiūlymą pristatyti. Jūsų mikrofonas įjungtas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Šiandien mes visą laiką dejuojame, kad ilgėja eilės prie medikų. Kodėl jos ilgėja? Pagrindinė priežastis, kad kasmet auga aptukusių, ligotų žmonių skaičius. Jie jau nebetelpa eilėse, nors koridoriai tušti. Pagrindinė priežastis yra ta, kad mūsų jaunimas, vaikai nuo pat mažens negauna galimybių ugdyti savo kūno kultūrą ir lavintis sporto būreliuose. Neseniai gavau laišką iš Klaipėdos. Vaikai žiūri per langą į pustuštį baseiną, bet tėvai nesugeba sumokėti jiems už abonementą dalyvauti pratybose. Šiandien septynis kartus mažiau skiriame lėšų, negu reikėtų, kad prasidėtų reakcija, kad mūsų vaikai galėtų augti sveiki, stiprūs ir kad užaugus jiems nereikėtų po 3 mėnesius laukti, kad priimtų šeimos gydytojas. Tas visiems yra suprantama. Mes iki šiol niekaip to negalime suprasti. Vaizdingai kalbant, norime išvirti maistą 30 laipsnių vandenyje, tiek teskiriame. Ir tai, ką mes skiriame, yra tokios menkos kruopos, kurios nieko nekeičia. Vieną kartą, gerbiamieji, reikia baigti tuos bajerius ir pradėti – arba dirbame, arba sakome, kad imituojame veiklą. Nebegalima imituoti daugiau, nes nebėra jau kur trauktis. Ligotumas auga, o svarbiausiam žmogaus turtui sveikatai lėšų mes gailime, bet negailime jų po to gydymui. Milijardai auga, kartu su milijardais auga ir ligonių skaičius. Mielieji, prašau atkreipti dėmesį, arba pradedame, arba prisipažįstame, kad mes naikiname Lietuvą.
PIRMININKAS. Laikas! Vyriausybės pozicija. Įjungsiu.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose jau numatyta 21,5 mln. eurų įvairioms neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti. Skirti daugiau lėšų šiuo metu nėra finansinių galimybių, todėl Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo pasisakančių nėra. Balsuojame dėl D. Kepenio pasiūlymo.
Už – 45, atsiprašau, balsavo 45: už – 35, prieš – 3, susilaikė 7.
Primenu balsavimo dėl biudžeto pasiūlymų specifiką. Čia neužtenka balsų persvaros, reikia, kad pasiūlymas sulauktų ne mažiau kaip 71 balso palaikymą. (Balsai salėje) Jeigu Vyriausybė nepritaria, kaip buvo šiuo atveju. (Balsai salėje)
Toliau kitas pasiūlymas. Seimo narė L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymas yra susijęs su minimomis rašytojos I. Simonaitytės 125-osiomis gimimo metinėmis. Prašau skirti 125-mečio minėjimui skirtiems leidiniams išleisti 16 tūkst. 800 eurų. 10 tūkst. 500 eurų Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir 6 tūkst. 300 eurų Vilniaus universiteto bibliotekai. Pinigai galėtų būti skirti mažinant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos asignavimus, taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai skirtus asignavimus.
PIRMININKAS. Čia irgi išklausome Vyriausybės išvados.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kultūros ministerijos asignavimuose kasmet numatoma lėšų įgyvendinti istorinės kultūrinės atminties išsaugojimo, lituanistikos tradicijų ir paveldo iniciatyvoms. Seimas 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu 2022 metus paskelbė I. Simonaitytės metais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės praėjusių metų rugpjūčio 25 dienos nutarimu patvirtintas I. Simonaitytės minėjimo 2022 metais planas. Jis įgyvendinamas iš plano priemones įgyvenančių institucijų asignavimų, todėl siūloma siūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kaip Valstybės istorinės atminties komisijos narys noriu priminti, kad mes lyg ir aptarėme, kad jeigu skelbiame atmintinus metus, reikėtų deramą finansavimą tam skirti. Ir mes puikiai matome, kuo baigiasi tokie pasakymai „iš ministerijos asignavimų“, konkrečiai, viskas baigiasi tuo, kad lėšų nėra skiriama. Siūlyčiau šiam siūlymui pritarti, nes taip mes pagerbtume I. Simonaitytę ir atminimo metai būtų daug įsimintinesni. Tam reikėtų, aišku, skirti lėšų. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuosime, nes niekas daugiau neužsirašė kalbėti, ar pritariame L. Girskienės pasiūlymui.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 36, prieš – 1, susilaikė 11. Nėra 71 palaikančio, tai pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo narės L. Girskienės pasiūlymas. Kviečiu autorę jį pristatyti.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Šituo pasiūlymu noriu priminti ministrės A. Bilotaitės pažadą, įsipareigojimą dėl kolektyvinės apsaugos statinių. Dar šių metų vasario mėnesį ar kovo mėnesį prasidėjus karui buvo diskusija, kad būtina atlikti inventorizaciją, kiek kokių statinių yra savivaldybėse, ir inventorizavus, nustačius jų techninę būklę ieškoti galimybių, finansinių galimybių, tuos statinius atkurti, kad juos būtų galima vėl naudoti. Mano pasiūlymas yra skirti 5 mln. eurų savivaldybėms į biudžetą kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti ar įrengti. Tikiuosi, kad į mano prašymą bus atsižvelgta, nes ministrė, kaip sakiau, buvo žadėjusi ir tos slėptuvės, ir kolektyviniai apsaugos statiniai iš tiesų yra vieni geresnės būklės, kitiems reikia gana daug investicijų.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija dėl šio pasiūlymo.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Siekiant sudaryti tinkamas prielaidas tvariai civilinės saugos sistemos plėtrai ir stiprinimui, kuriama nauja civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, kurią numatoma parengti per 2023 metų I ketvirtį ir įgyvendinti per 2023–2030 metus. Šios programos priemonės leis užtikrinti sisteminių pokyčių šioje srityje įgyvendinimą, apibrėžiant esmines civilinės saugos sistemos tobulinimo kryptis, visuomenės švietimą, komunikaciją ir savisaugos kultūros ugdymą, civilinės saugos ir krizių valdymo sistemą užtikrinančių institucijų žmogiškųjų išteklių kompetenciją ir infrastruktūros stiprinimą, sinergiją tarp civilinės saugos sistemos grandžių. Pradėti įgyvendinti fragmentines priemones savivaldybių lygmeniu anksčiau, nei bus patvirtinti nacionalinio lygmens sprendimai, yra netikslinga. Seimui patvirtinus šią programą, klausimas dėl tikslinio finansavimo savivaldybių biudžetams papildomai kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti ir įrengti bus nagrinėjamas sistemiškai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į programos priemones ir jų įgyvendinimo terminus, todėl šiam siūlymui siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 37, prieš – 2, susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta. Toliau – A. Gedvilas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Atkreipsiu dėmesį, kad užsiregistravo 70 Seimo narių ir balsavimas rodo, kad salėje nėra 71. Ar yra prasmė?
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymų nereikia 71.Čia ne dėl viso projekto. (Balsai salėje) Kad ir teoriškai neįmanoma, jog būtų 71. Deja, nepaneigia to, kad yra reikalavimas, jog privalo būti 71, norint pataisos palaikymo. Kvieskite pataisos šalininkus į salę ir rinkite 71 balsą. (Balsai salėje) Taip ne kartą yra buvę svarstant biudžeto projektą, čia nieko naujo.
Toliau Seimo narys A. Vinkus pateiks savo pasiūlymą.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama ministre, gerbiami Seimo nariai, šiuo pasiūlymu prašau skirti 249 tūkst. eurų Kretingos rajono savivaldybės investiciniam projektui „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas“, pritaikant neįgaliųjų reikmėms. Mano supratimu, objektas ir mūsų, ir Kretingos savivaldybės, objektas yra avarinės būklės. Objektą siūloma pritaikyti neįgaliesiems. Mano supratimu, čia yra prioritetiniai dalykai.
Jei nepavyktų šiandien patvirtinti, o aš tikiu, kreipiuosi ir į Seimo narius, prašau palaikyti, tai linkėsiu jums, ministre, kantrybės ir sėkmės ieškant variantų, kaip padėti. Nesuprantu, kaip galima nepadėti tokiam objektui. Aš kantrybės… Ganėtinai užsigrūdinau trylika kartų kalbėdamas ta tema ir nesustosiu, neprarasiu vilties, nes nėra nieko svarbiau gyvenime kaip principingai ginti savo įsitikinimus, poziciją ne dėl asmeninės gerovės, o dėl savo gimto krašto žmonių.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija dėl šio siūlymo.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Ne Valstybės investicijų programos projektui finansuoti turėtų būti naudojamos Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Jam finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, skirtos pažangos priemonėms įgyvendinti. Prireikus Kultūros ministerija galėtų svarstyti galimybę skirti lėšų iš jai 2023 metams numatomų asignavimų. Šios konkrečios savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti yra didesnės 4 mln. 600 tūkst. eurų, arba 14,7 %, palyginti su praėjusiais metais. Todėl siūlome šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. A. Nekrošius palaiko pasiūlymą.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Savivaldybėms tikrai sudėtinga tokius projektus finansuoti, nes rasti biudžete 250 tūkst. eurų yra gana nemenkas iššūkis. Paprastai tokie projektai finansuojami arba valstybės, arba pasitelkus Europos Sąjungos lėšas. Todėl surasti 250 tūkst. valstybės biudžete, manau, tikrai nėra problema. Juo labiau kad dabar biudžetas gana gerai surenkamas ir tų pinigų būtų galima atrasti. Tiesiog palaikyčiau šitą mintį.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Sveikinu aš Antaną, nerealus žmogus. Trylika kartų žmogus vis bando galva praskelti tą akmenį – varo ir varo, ir varo. O ministrė sako: čiuožk į Kretingą, augink bananus, pomidorus, cukinijas, baklažanus sode, užsidirbsi pinigų.
Iš tikrųjų, gerbiama ministre, ar neatrodo gėdingas variantas? Yra reprezentacinis objektas (turistai atplaukia kruiziniais laivais), jūs neskiriate 260 tūkst. pinigų, bet žydams skiriate 37 mln. Kur jūsų šitos Vyriausybės prioritetai, jūs man galite išaiškinti? Klausimas yra: ant ko statoma šiandien valstybės ateitis ir ant ko statomas turizmas?
O, Antanai, neprarask vilties dar dvi kadencijas, žinok, nes tikrai konservatoriai toliau išdūrinės mus visus.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo. (Balsai, triukšmas salėje)
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra ir tik 1 susilaikęs, bet nėra 71. Pasiūlymas nepriimtas.
Toliau – Seimo nariai K. Vilkauskas, T. Bičiūnas. Prašom, kuris pristatysite? K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, noriu pateikti pasiūlymą dėl Kelmės sporto centro salės statybos, nes jau iš Valstybės investicijų programos investuota 1 mln. eurų. Šį projektą sudaro penki etapai. Pati savivaldybė yra prisidėjusi prie šito didelio ir labai reikšmingo jaunimui sporto objekto. Dabar yra prašoma skirti lėšų Kelmės sporto centro statybos antro ir šešto etapo finansavimui, tai yra antro etapo vykdymui – baseino statybos darbams, 2 mln. eurų, o jeigu nepavyktų rasti lėšų baseino statybai, bent skirti lėšų penkto etapo darbams – futbolo ir lengvosios atletikos stadiono statybai, 1 mln. 750 tūkst. eurų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, projektui įgyvendinti turėtų būti naudojamos Kelmės rajono savivaldybės lėšos. Be to, projektui finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto plėtros programos priemonėms planuojamos pažangos lėšos ir šios savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti didės daugiau kaip 3 mln. 200 tūkst. eurų, arba 13,2 %, palyginti su praėjusiais metais. Todėl siūlome šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Ir V. Valkiūnas – motyvai už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami, tiesa, nelabai gerbiami valdantieji. Jūs išdūrinėjate suaugusius, bet kuo čia dėti vaikai, baseinai? Turėkite sąžinės ir pasirūpinkite mūsų ateitimi.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kolegos, esu kelmiškis pagal kilmę ir man nelabai kai kurie dalykai yra priimtini ir suprantami. Man nesuprantama, pavyzdžiui, kai šalia Vilniaus yra Širvintos, ten yra baseinas, o aš kaip vilniškis turiu važiuoti ten ir daug vilniškių važiuojame ten, nes Vilniuje nėra kur į baseiną nueiti. Ir kažkodėl Širvintose vaikai gali būti mokomi plaukti, Vilniuje negali būti mokomi.
Kažkodėl Kelmėje kažkada buvo trys mokyklos, dabar liko viena mokykla, reikia ten dar daug ko. Neseniai skaičiau, vėlgi kelmiškiai giriasi, kad statys aikštyną, teniso kortus, na, belieka dar golfo kortus ir įsirengti žirgyną. Tai yra prabangiausi sportai, kokie begali būti. Aš suprasčiau, jeigu būtų kas nors tokio paprastesnio rajone, labiausiai mirštančiame Lietuvoje, kur nuo 14 tūkst. iki 7 tūkst. sumažėjo gyventojų skaičius, statyti naujus objektus. Tikrai negalima investuoti tokių investicijų, jos turi būti pasvertos, turi būti atlikta kaštų ir naudos analizė. Reikia statyti tuos objektus, kurie savivaldybei yra pakeliami. Ji pati tegul įvertina ir pasistato juos.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo.
Balsavo 48: už – 40, prieš nėra, susilaikė 8. Pasiūlymas nepriimtas.
Toliau Seimo nario E. Sabučio pasiūlymas, 6 punktas.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, ne pirmą kartą teikiu šitą pasiūlymą dėl biudžeto. Kaip žinote, valstybės gynyba yra labai daugiaplanis ir daug sričių apimantis klausimas, tai ne tik ginkluotės pirkimas, ne tik karių apmokymas, ne tik poligonai, bet ir infrastruktūra. Kaip žinote, Jonavos rajone yra Ruklos miestelis, kuriame ne vieną dešimtmetį yra poligonas, ne vieną dešimtmetį yra ruošiami ir Lietuvos kareiviai, ne vienus metus ten jau yra mūsų sąjungininkų NATO bazė ir pasiruošimas.
Šiuo metu susiduriame su problema, kad jeigu NATO bazėje Rukloje pajėgas, esančias ten, vadiname greitojo reagavimo pajėgomis… Deja, kelių ir susisiekimo infrastruktūra neleidžia to pasakyti. Trūksta vieno, galima sakyti, paprasto, bet ganėtinai brangiai kainuojančio dalyko – tikrai trūksta papildomų kelių.
Šiais metais buvo įvykdytas vienas nedidelis projektas, jis leidžia per vieną sankryžą pervežti sąjungininkų gana sunkią karinę techniką. Tačiau reikia dar papildomų kelių, reikia investicijų. Aš tikrai esu dėkingas ir krašto apsaugos ministrui, ir užsienio reikalų ministrui, ir susisiekimo ministrui už bendrą darbą su Europos Komisija, tačiau bet kuriuo atveju prie Karinio mobilumo fondo skiriamų lėšų reikėtų ne mažiau kaip 50 % prisidėti ir Lietuvos valstybei. Todėl norėčiau visus jus paraginti kuo greičiau imtis šio projekto ir kuo greičiau užtikrinti dar geresnę Lietuvos valstybės gynybą. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas… Tiesa, atsiprašau, prieš tai Vyriausybės išvada.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). 2023 metų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti numatytas 2023 metų lygis yra 543 mln. eurų. Be to, didžiąją dalį 2023 metų planuojamų valstybės vardu pasiskolinti lėšų karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektams finansuoti numatoma skirti būtent Kelių priežiūros ir plėtros programos objektams papildomai finansuoti, tai yra valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir tobulinti pritaikant šį tinklą kariniam mobilumui. Tačiau sprendimą dėl papildomų lėšų skyrimo konkrečiam projektui turi priimti Susisiekimo ministerija. Ji yra atsakinga už Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymą. Todėl siūlome šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Ir V. Valkiūnas pasisako už pasiūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš, kaip pragyvenęs Rukloje dvejus metus, palaikau E. Sabučio pasiūlymą. Jūs apsispręskite dėl savo ministrų. Jūs sakote, kad susisiekimo ministro. Koks mūsų, Seimo narių, reikalas, kad jūs negalite apsispręsti, kam duoti, kam neduoti? Čia yra gėda. Kviečiu kolegas palaikyti puikų E. Sabučio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo. Matysime, kiek čia bus palaikančių.
Balsavo 42: už – 35, prieš nėra, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta.
Septintasis Seimo narių E. Sabučio ir K. Vilkausko pasiūlymas. Prašau pristatyti.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, lygiai taip pat ne pirmą kartą teikiamas pasiūlymas. Kaip žinote, savivaldybių gaisrinės tarnybos kol kas yra nesujungtos, kol kas necentralizuotos ir kol kas neperduotos valstybės priežiūrai, todėl savivaldybėms skiriamų lėšų iš valstybės biudžeto nepakanka. Kai mes priimame sprendimus didinti minimalųjį atlyginimą arba kitaip keisti atlyginimų sudėliojimą įvairioms tarnyboms, šiuo atveju savivalda susiduria su problemomis, nes negali pati… nevisiškai padengiama iš valstybės biudžeto ir turi prisidėti. Todėl šiuo atveju ir atlyginimams, ir būtiniausioms priemonėms yra prašoma 2 mln. 400 tūkst. eurų kitais metais būtent savivaldybių gaisrinėms tarnyboms.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). 2023 metų valstybės biudžeto projekte savivaldybių priešgaisrinei funkcijai vykdyti papildomai darbo užmokesčiui skirta 1 mln. 847 tūkst. eurų. Skirti daugiau lėšų nėra finansinių galimybių, todėl siūlome pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Ir tradiciškai V. Valkiūnas remia pasiūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Finansų yra, jūs tik nemokate valdyti tų finansų. Kuo kaltas E. Sabutis, kuo kalti kiti Seimo nariai, jeigu jūs negalite suvaldyti pinigų. Geriau interpeliuokitės patys, atsistatydinkite, ateis kiti, jie suvaldys finansus. Gėda jums! Palaikome kolegos E. Sabučio puikų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 43: už – 38, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi per pusę valandos mes įveikėme septynis pasiūlymus. 45 daugindami iš septynių gausime apie šešis pusvalandžius. Atitinkamai, kolegos, nebus nė 21 valanda, kai mes šiandien baigsime posėdį. (Balsai salėje) Aš kviesčiau visus pasisakančius kalbėti kiek įmanoma trumpiau, kad šiek tiek normalesnė būtų posėdžio pabaiga.
Dabar kitas K. Vilkausko pasiūlymas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, gerbiama ministre, teikiu ne pirmą kartą ir, matyt, ne paskutinį kartą projektą, kuris yra svarbus aplinkiniams rajonams. Tai yra gyventojų laisvalaikio ir sveikatingumo kompleksas su tribūnomis, su didele stadiono aikštele labai puikioje logistinėje vietoje, kur galėtų aplinkinės komandos ir jaunimas treniruotis ir sveikatintis. Tam prašome viso labo 500 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, ne Valstybės investicijų programos. Projektui įgyvendinti turėtų būti naudojamos Elektrėnų savivaldybės biudžeto lėšos, taip pat projektui finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto plėtros programos priemonėms planuojamos pažangos lėšos. Šios savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti didesnės 3 mln. 600 tūkst. eurų, arba 14,9 %, palyginti su praėjusiais metais, todėl siūlome šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo. (Balsai salėje)
Balsavo 46: už – 37, prieš nėra, susilaikė 9. Pasiūlymas nepriimtas.
Dar vienas Seimo nario K. Vilkausko pasiūlymas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, gerbiami kolegos, šis pasiūlymas yra ypač svarbus, nes kalbame apie Vytauto Didžiojo paminklo pastatymą. Tai yra tikrai, ypač šiuo metu, labai svarbu ir galėtų mus visus suvienyti. Taigi, Vytauto Didžiojo sąjungos iniciatyva jau yra patvirtintas Trakų rajono savivaldybės techninis projektas ir Karaimų saloje priešais Trakų salos pilį, kadangi šiais metais švenčiame Karaimų metus, galėtų atsirasti Vytauto Didžiojo paminklas. Jis dar labiau pritrauktų svečius iš užsienio šalių ir galėtų lankytis iš visos Lietuvos, prisimintų mūsų valstybingumo lopšį – Trakus. Taigi, prašome visiškai nedaug – tiktai 600 tūkst. Plius ne šiems metams, kitiems metams, prašome kartu su kolege E. Rudeliene tiktai 100 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, ne Valstybės investicijų programos. Projektui finansuoti turėtų būti naudojamos Trakų rajono savivaldybės biudžeto lėšos, jam finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, skirtos pažangos priemonėms įgyvendinti. Prireikus, Kultūros ministerija galėtų svarstyti galimybę skirti lėšų iš jai 2023 metams numatomų asignavimų. Trakų rajono savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti didesnės 5 mln. 500 tūkst. eurų, arba 17,47 %, palyginti su 2022 metais. Todėl šiam pasiūlymui siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. A. Nekrošius – už.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nesuprantu šitos valdančiosios daugumos, neskiria lėšų skrydžio per Atlantą jubiliejui, 90-mečiui, dabar irgi nenori skirti Vytauto paminklui. Tai kur dingo tas patriotizmas? Aš manau, kad tikrai galima atrasti tų lėšų ir paremti šitą puikų projektą.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 42, prieš – 1, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
Yra Seimo nario A. Nekrošiaus… Replika po balsavimo? Vieną repliką duosiu, bet iš karto pasakau, kad taupydamas laiką posėdžio pirmininkas turi teisę replikuoti nesuteikti žodžio. Aš po to ta teise naudosiuosi.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpa replika. Aš galbūt pasiūlymą turiu ministrei. Jeigu dar 3 valandas reikės stovėti, tai tikrai galima atsisėsti, nes praeitais metais tikrai ji sėdėdama atliko visą procedūrą. Nebent ji pati nori stovėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministrė pasirinko stovėjimą. Galbūt tai įpareigos jus trumpiau kalbėti, matant stovinčią ministrę.
Dabar kompleksinis Seimo nario A. Nekrošiaus pasiūlymas. Visus punktus pristatysite iš karto? Aš neribosiu laiko, nes čia įforminta kaip vienas pasiūlymas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Tikrai žadėjau įsiklausyti į jūsų pasiūlymą pristatyti tik vieną kompleksą. Tik vieną paskutinių siūlymų, kuris yra teikiamas su kitais Seimo nariais, pristatys gerbiama R. Baškienė, o visus kitus norėčiau aš įvardinti.
Pirmiausia norėčiau prašyti Vyriausybės skirti 30 tūkst. eurų Raseinių… (Balsai salėje) …300 tūkst. eurų baseino statybai Raseinių mieste, pirmajam etapui įgyvendinti. Antras siūlymas – 170 tūkst. eurų Raseinių ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus infrastruktūrai, materialinei bazei atnaujinti. 850 tūkst. eurų su trupučiu Ariogalos gimnazijos sporto stadiono statybai. 3 mln. eurų su trupučiu Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro stadionui atnaujinti. 460 tūkst. eurų Lietuvos partizanų memorialo informacinio centro vidaus ekspozicijai įrengti Kryžkalnyje.
Taip pat skirti 2 mln. eurų Raseinių rajono krašto keliams, kurių balas yra daugiau negu 3, vadinamasis prastumo indeksas. Toliau, skirti 3 mln. eurų Raseinių rajono kultūros centrui Raseiniuose, Vytauto Didžiojo gatvėje 10, rekonstruoti, dėl infliacijos išaugusioms kainoms padengti. Taip pat 1 mln. 500 tūkst. eurų apžvalgos bokšto statybai Dubysos regioniniame parke prie Lyduvėnų geležinkelio tilto. 50 tūkst. eurų elektromobiliams įkrauti skirtai infrastruktūrai įrengti lankytinose vietose Raseinių, Ariogalos, Viduklės, Šiluvos, Betygalos miestuose. Taip pat skirti 300 tūkst. eurų Raseinių rajono savivaldybės kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti ar įrengti. Taip pat skirti 750 tūkst. eurų viešųjų bibliotekų fondams formuoti. Ir skirti 244 tūkst. eurų Raseinių rajono savivaldybės valdomoms įmonėms saulės elektrinėms ant stogų įsigyti ar įsirengti.
Bent vienam iš šitų siūlymų kviečiu pritarti. O jeigu nepavyks, kviečiu Finansų ministeriją pabandyti surasti priemonių iš kitų fondų, europinių ir panašiai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė dėl šio kompleksinio pasiūlymo.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dauguma išvardintų pasiūlymų yra vis dėlto užtikrinamos savivaldybės savarankiškosios funkcijos. Tad ne Valstybės investicijų programos projektai turėtų būti įgyvendinami naudojant Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšas. Taip pat atitinkamų ministerijų, kurios kuruoja tas sritis, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, kurios yra konkrečioms pažangos priemonėms įgyvendinti, būtų galima skirti, tačiau reikia žiūrėti pagal kiekvieną atskirai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybėms funkcijoms įgyvendinti didesnės 3 mln. 700 tūkst. eurų, arba beveik 15 %, palyginti su 2020 metais.
Kalbant apie elektromobilių infrastruktūros įrengimą, siūlome kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl finansinės paskatos elektromobilių infrastruktūrai įrengti, nes bus finansuojama iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, tačiau dėl konkrečių vietų turėtumėte kreiptis į Susisiekimo ministeriją.
Dėl civilinės saugos ir kolektyvinės apsaugos statinių argumentai jau buvo išsakyti, kai buvo svarstomas L. Girskienės pasiūlymas ir jam buvo nepritarta. Taip pat dėl saulės elektrinių įrengimo siūlome kreiptis į Energetikos ministeriją ir teikti paraišką priemonei „Energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ įgyvendinti, ji yra finansuojama iš Modernizavimo fondo lėšų, todėl šiems pasiūlymams Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų V. Valkiūnas už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, pirmininke Jurgi. A. Nekrošius yra labai rimtas Seimo narys ir visi jo pasiūlymai yra pasverti ir racionalūs ir turi būti mums gėda visiems Seimo nariams, kad Raseiniuose, tokiame dideliame mieste, nėra baseino, nėra kur vaikus mokyti plaukti. Paskui mes skundžiamės, kad nuskęsta vaikai, žūsta. Mes turime ištaisyti šią gėdą, o ne perfutbolinti, gerbiama ministre, kitiems ministrams. Tai jūs ten Vyriausybėje susitarkite ir ateikite jau su sprendimu Vyriausybėje susitarę, o ne čia mums aiškinkite, kad negalite susitarti ir neskirsite Raseiniams pinigų. Aš suprantu, į tą elektromobilių pakrovimą gal galima kritiškai pažiūrėti, čia pačios tos degalinės, kurios yra privačios, tegul ir stato tas elektromobilių pakrovimo stoteles, čia ne Vyriausybės reikalas. O tas lėšas, kurias skyrėte kituose miestuose elektromobiliams pakrauti, tai geriau duotumėte Raseiniams, Biržams, Kupiškiui baseinams statyti.
PIRMININKAS. J. Sejonienė – prieš.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Su visa pagarba gerbiamam rimtam Seimo nariui A. Nekrošiui ir su visa mano meile Raseinių kraštui, kuris yra labai gražus ir man labai mielas, bet čia vienam rajonui mes prašome arti 10 mln. tokiems projektams, kurie tikrai yra ne šito įstatymo reguliavimo reikalas. Aš noriu tik paklausti, ar tuose Raseiniuose per porą metų viskas taip ėmė ir sugriuvo, kad staiga atsirado toks lėšų poreikis?
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio kompleksinio pasiūlymo.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 38, prieš nėra, susilaikė 7. Pasiūlymas nepriimtas.
11 lentelės punktas. Seimo narių grupės pasiūlymas, jį, kaip suprantu, R. Baškienė pristatys.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Miela ministre ir kolegos, kolega A. Nekrošius teikė analogišką pasiūlymą ir mes, Demokratų frakcijos grupės nariai, prašome norėdami atkreipti dėmesį ir tikėdamiesi, kad tikrai niekas neabejoja, kad knyga yra vertybė. Į bibliotekas ateina daug žmonių, o fondai sensta ir naujoms knygoms įsigyti yra skiriama labai labai mažai lėšų: vienam gyventojui – tik 96 centai (Europos Sąjungos vidurkis yra 1 euras 22 centai). Išties poreikis akivaizdus, ir būtent naujų knygų poreikis. Todėl maloniai prašome atkreipti dėmesį ir į Lietuvos bibliotekininkų draugijų, Leidėjų asociacijos prašymą, todėl kreipiamės į jus prašydami 750 tūkst. eurų visos Lietuvos bibliotekoms, kad fondai būtų atnaujinti ir juos pasiektų didesnis kiekis naujų knygų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kultūros ministerijos priemonėje „Aprūpinti bibliotekas naujausia informacija ir dokumentais“ numatyta 2 mln. 712 tūkst. eurų. 2023–2025 metų programai, kadangi yra tvirtinamas trimetis biudžetas, skirta papildomai 400 tūkst. eurų. Todėl siūlome šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mieli kolegos, tikrai siūlyčiau pritarti šiam prašymui, nes nėra gražu, kai vis nepavejame Europos Sąjungos vidurkio, kiek skiriama vienam gyventojui. Europos Sąjungos vidurkis yra 1 euras 22 centai, o mūsų tik 1 euras. Noriu priminti, kad Estijoje dvigubai daugiau – per 2 eurus vienam gyventojui. Ir noriu… Nežinau, ar ministrė žino, bet čia yra ir gudrybė, ministerija truputį pagudravo. Pernai šių metų biudžete buvo skirta 500 tūkst., juos ministerija nurėžė, tai yra bibliotekoms neskyrė, pasakydama, kad perkelia tuos pinigus į 2023 metų biudžetą. Taigi teisybę reikėtų atkurti ir tokių gudrybių ministerijoje neturėtų būti. Kviečiu pritarti šiam prašymui.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio grupės Seimo narių prašymo.
Balsavo 48: už – 40, prieš – 2, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
12 punktas, Seimo nario G. Palucko siūlymas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš esu penkis pasiūlęs, tai kuris iš eilės dabar, jeigu galėtumėte, priminkite, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ar čia jokio skirtumo, vis tiek nepritarsite?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Valstybinis mokslinių tyrimų institutas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Iš tiesų, kolegos, jau antrus metus mes mėginame išspręsti labai painią situaciją, kai valstybės turtas yra patikėtas valdyti moksliniam institutui ir iš tų lėšų, kurios skirtos mokslinei veiklai, institutas yra priverstas išlaikyti tą turtą, nors tai turėtų daryti ta institucija, kurios balanse tai yra, tai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Nors praėjusiais metais buvo sukurta darbo grupė prie Vyriausybės ir tuos klausimus nagrinėjo, per dvejus metus nesugebėjo išspręsti šio finansavimo klausimo. Todėl dar kartą priminsiu, praėjusiais metais registravau panašią pataisą ir dabar registruoju, kad valstybės išlaikomi etalonai, tam tikri standartai, šilumos mato vienetai ir kiti dalykai būtų tvarkingai išlaikomi ir finansuojami iš biudžeto, o ne iš mokslo įstaigos asignavimų. Prašau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, dabar Vyriausybės išvada.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui 2023 metų valstybės biudžeto patobulintame projekte papildomai numatyta 3 mln. 521 tūkst. eurų, tai yra 27,2 % daugiau negu praėjusiais metais. Taip pat Lietuvos energetikos institutui patobulintame projekte papildomai numatyta 1 mln. 243 tūkst. eurų, tai yra 21,2 % daugiau, palyginti su praėjusiais metais. Todėl siūlome šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas už pasiūlymą pasisakys.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Jurgi. Keista, aišku, girdėti, kad G. Paluckas, socialdemokratai čia buvo valdžioje, vadovavo… Mokslinių institutų yra, mokslininkų nėra, nes patentų nėra. Čia aš keičiu nuomonę ir nepalaikysiu šio įstatymo projekto, nes jeigu nėra grąžos iš to, o yra tik pastatai ir pastatus reikia išlaikyti, o mokslininkų nėra, aš manau, kad reikėtų atiduoti tuos pastatus kitiems, kurie naudingai panaudos. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Gentvilas – prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Noriu atsiklausti. Jeigu kalbantysis prieš buvo užsirašęs už, ar galiu aš atvirkščiai, nes ten man nebeliko vietos? Aš noriu pasisakyti už šito dalyko palaikymą ir čia nepainioti…
PIRMININKAS. Ne, tada nebus gerai, nes Valdemaras taip pat kalbėjo už.
E. GENTVILAS (LSF). Ne, Valdemaras kalbėjo prieš. Jis pakeitė nuomonę. Gerai. Aš pasakiau, kad aš palaikau G. Palucko pasiūlymą, bet teko užsirašyti taip, nes V. Valkiūnas visus subalamūtino.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime. Motyvai išsakyti.
Balsavo 50: už – 44, prieš – 2, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
13 punktas. Dar vienas Seimo nario G. Palucko pasiūlymas. (Balsai salėje) Prašom pateikti pasiūlymą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Matau, Valdemaras irgi įdėmiai klauso, todėl pasistengsiu šį kartą tvirčiau argumentus sudėstyti.
Kolegos, Krašuonos stadiono projektas yra ypatingas tuo, jog jis yra vystomas ne tik savivaldybės ar valstybės investicinėmis lėšomis, bet taip pat prie jo prisideda ir regioninė futbolo akademija, kuri piramidės principu ugdo daugiau kaip 1 tūkst. Utenos krašto vaikų ir taiko modernius futbolo sporto algoritmus, kaip reikia ugdyti jaunuosius sportininkus. Tikrai šis projektas, mano galva ir įsitikinimu, nusipelno nacionalinio dėmesio, galėtų atrasti vietos investicinėje programoje ir prisidėti prie savivaldybės ir privataus investitoriaus finansavimo modelio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Pakeitus Investicijų įstatymą, noriu priminti, Valstybės investicijų programa nebėra pildoma. Dabar projektai yra finansuojami per ministerijų programines eilutes. Valstybės investicijų programos projektui įgyvendinti turėtų būti naudojamos Utenos rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Taip pat projektui finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto plėtros programos priemonėms planuojamos pažangos lėšos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, kad Utenos rajono savivaldybė švietimo įstaigų sporto aikštyno atnaujinimo programos lėšomis finansuoti pasirinko Utenos Aukštakalnio progimnazijos sporto aikštyną.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti didesnės 5 mln. eurų, arba 16 %, lyginant su praėjusiais metais, todėl siūlome šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas – už pasiūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Jurgi. G. Paluckas tvirtėja, kol dar perspektyvus, galbūt galimai ir bus premjeras, kas gali žinoti. Utena yra apskrities miestas, ten nėra autostrados, to nėra, to nėra. Turėkime gėdą už Uteną ir palaikykime A. Palucką su geru jo siekiu. Tegul jam sekasi.
PIRMININKAS. Gerai. Matysime, kaip bus su tuo palaikymu. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 48: už – 40, prieš – 1, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas G. Palucko pasiūlymas, 14 punktas. Prašau pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nacionalinis kultūros centras.
G. PALUCKAS (LSDPF). Taip, kolegos, mes visai neseniai priėmėme įstatymo pataisas dėl dainų švenčių, turime nacionalinį kultūros paveldą ir jį reikia puoselėti. Bet, kolegos, aš priminsiu, jog mūsų šalyje, Lietuvoje, visi saviveiklininkų kolektyvai veikia absoliučiai iš, sakykim, tokių altruistinių paskatų ir profesinės satisfakcijos. Meno kolektyvų vadovai, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, neturi etatinio finansavimo, kitaip tariant, tie žmonės, kurie apsiima kitiems žmonėms padėti atskleisti savo įvairias menines kultūrines savybes ir taip prisidėti prie bendro, taip pat ir dainų švenčių organizavimo, už tai nieko negauna ir priklauso absoliučiai nuo savivaldybių meilės ir malonės, ir finansinių gebėjimų. Šiuo atveju yra prašoma skirti finansavimą tam, kad bent jau saviveiklininkų meno kolektyvų vadovai galėtų turėti bent jau dalinę kompensaciją, jeigu ne darbo užmokestį už savo atliekamą darbą, ir užtikrintų tokios veiklos tvarumą ir tęstinumą, kad ji nebūtų atsitiktinė. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nacionalinis kultūros centras yra Kultūros ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, kuriai asignavimus nustato pati Kultūros ministerija. Kultūros ministerijos vykdomai priemonei „Užtikrinti mėgėjų meno veiklos ir tradicinės kultūros tęstinumą, Nacionalinio kultūros centro veiklą“ biudžeto projekte yra numatyta 1 mln. 226 tūkst. eurų. Vyriausybė siūlo pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. R. Šarknickas – už pasiūlymą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš pritariu kolegai G. Paluckui. Atkreipkite dėmesį, su kiekviena Dainų švente mažėja meno kolektyvų, tai rodo, kad parama yra būtina meno kolektyvų vadovams, nes darbas yra labai sudėtingas ir sunkus, juolab Kultūros ministerija turėtų parodyti tą dėmesį, ne tik Nacionalinis liaudies kultūros centras. Jie taip pat negauna to deramo finansavimo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Tai ir balsuosime dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 47: už – 42, prieš nėra, susilaikė 5. Nepritarta pasiūlymui.
Ir dar vienas Seimo nario G. Palucko pasiūlymas dėl 15 pozicijos mūsų lentelėje.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Neformaliojo suaugusiųjų švietimo…
G. PALUCKAS (LSDPF). Taip, kolegos, pasiūlymas yra dėl vadinamojo Trečiojo amžiaus universitetų tinklo. Kolegos, tai yra ypač gražus socialinis kultūrinis reiškinys, kai pagyvenę vyresnio amžiaus žmonės atsisako būti socialiai izoliuoti, buriasi, mokosi, kitus moko ir yra aktyvūs. Tuo mes mažiname, tiesą pasakius, ir kitas problemas, kai žmonės sugalvoja socializuotis sveikatos priežiūros įstaigose ar ieškoti savyje ligų.
Pagrindinė problema yra ta, kad iki šiol mes neturime į tokį gražų reiškinį sisteminio normalaus požiūrio ir finansavimo. Šiandien vėlgi kaip ir saviveikliniai meno kolektyvai priklauso nuo savivaldybių malonės ir finansinių galimybių, taip pat ir Trečiojo amžiaus universitetų tinklas yra priklausomas nuo savivaldybių bei gerų žmonių valios. Tuo tarpu šis reiškinys turi būti sistemiškai tausojamas, prižiūrimas ir auginamas finansuojant arba sudarant galimybę finansuoti pagal projektines paraiškas iš nacionalinio biudžeto. Kolegos, prašau palaikyti siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Įgyvendinant Švietimo plėtros programos pažangos priemonės veiklas dėl mažiau mokytis linkusių visuomenės grupių, tai yra senjorai, žemesnės kvalifikacijos, mažas pajamas gaunantys asmenys, įsitraukimo į neformaliojo švietimo programas, šią veiklą 2023 metais numatoma finansuoti iš Europos Sąjungos socialinio fondo lėšų, todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. L. Nagienė palaiko pasiūlymą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jau praėjusiais metais, gerbiama ministre, apie tai buvo diskutuota ir buvo pažadėta, kad kažkaip spręsime klausimą. Jūs sakote, bus finansuota, bet visiškai neaišku, kaip bus finansuota. Iš tikrųjų mes kalbame apie mokymąsi visą gyvenimą. Skatiname mūsų bendruomenės narius, jau, kaip sakoma, vyresnės kartos žmones, būti aktyviais bendruomenės nariais, įsijungti į bendruomenės gyvenimą. Lygiai taip pat ir finansinio raštingumo. Jie ne tik susiburia, šoka, dainuoja, bet lygiai taip pat ir mokosi, samdo lektorius, vyksta paskaitos. Tikrai kviečiu tai palaikyti. Čia yra tikrai nedidelė suma, 350 tūkst. eurų, būtų parama visos Lietuvos trečiojo amžiaus universitetams, skatintume mokymąsi visą gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 48, prieš nėra, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta. Pastebėsiu, kad per valandą įveikėme trečdalį pasiūlymų. Vadinasi, likusius dar 2 valandas svarstysime. Po to koks pusvalandis dėl kitų straipsnių.
Toliau 16 punktas. Pasiūlymas 15 Seimo narių. Pirmasis L. Savickas, gal jis pristatys pasiūlymą. Ar L. Savickas nemato, kad jo mikrofonas šviečia?
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Atleiskite, užkalbino valdančiųjų atstovai. Labai trumpai tokiu atveju, nes laikas jau prabėgo. Kalba yra susijusi su Trečiojo amžiaus universitetais ir mūsų bendru siekiu stiprinti mokymąsi visą gyvenimą. Tai yra įtvirtinta ir Nacionaliniame pažangos plane su iškeltais ambicingais tikslais. Konkrečiai apie tai kalbame, mes turime siekį – pasiekti 8 % rodiklį asmenų, kurie mokytųsi visą gyvenimą. Šiuo metu viso labo turime 3 %. Trečiojo amžiaus universitetai – tai viena iš pagrindinių priemonių, realiai galinčių padėti siekti šio tikslo. Dėl to tikrai kuklus prašymas, kad galėtume judėti šio bendro tikslo link. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Argumentai yra analogiški, kaip išsakyti dėl prieš tai svarstyto pasiūlymo, nes yra susiję su ta pačia tema. Kaip minėjau, 2023 metais numatoma finansuoti šias veiklas iš Europos socialinio fondo lėšų, todėl pasiūlymui siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Ir R. Baškienė palaiko pasiūlymą.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Labai trumpas argumentas, nes patys esminiai motyvai buvo išsakyti. Mieli kolegos, savo rinkiminėse apygardose, savo miesteliuose pasidomėkite, kiek daug širdies įdeda į Trečiojo amžiaus universitetų veiklą šie puikūs žmonės, dalyvaukite jų renginiuose ir pajausite širdimi. Tad kitą kartą tikriausiai spausite mygtuką „už“. O ir dabar tikiuosi, kad balsuosite.
PIRMININKAS. Dabar ir pamatysime, kiek bus balsuojančių. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 45, prieš – 1, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.
17 punktas. Seimo nario G. Palucko pasiūlymas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Neįgaliųjų patekimas į patalpas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolegos, čia iš visų mano pasiūlymų epopėjos pats įdomiausias, tiesiog kulminacija. Po intensyvaus susirašinėjimo su Migracijos departamentu dėl patekimo į jų patalpas Utenos skyriuje. Klausimo esmė arba vertė yra 21 tūkst. eurų. Parašius į departamentą, sako, žinote, pinigų neturime. Gerai. Numatysite kitų metų biudžete? Mėginsime. Vėl raštas. Turite pinigų? Ne, biudžete nenumatyta. Žinokite, mums jau kyla minčių patiems Seimo nariams nuvažiuoti ir tą pandusą kokiu nors būdu surinkti. Tiesiog plikomis rankomis. Žinokite, galų gale tai yra garbės reikalas tiek ministerijos, tiek departamento, tiek mūsų Seimo išspręsti šį elementarų klausimą. 21 tūkst. klausimas turi atsirasti Seimo salėje, kad kas nors į jį atkreiptų dėmesį. Bet neįgaliųjų organizacijos Utenoje labai tiesiai ir šviesiai sako: mes negalime patekti į valstybės instituciją. Tai ko vertos tada visos tos integracijos programos? 21 tūkst., kolegos. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Siūloma išspręsti problemą kitu būdu, tai yra Vidaus reikalų ministerija 2023 metų I ketvirtį Migracijos departamento padalinį Utenoje perkels į naujas patalpas, kuriose jau bus įrengtas patekimas į patalpas neįgaliesiems, ir taip bus išsprendžiama problema. 2023 metų I ketvirtį.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas – už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Jurgi. Jūsų koalicijoje daug liberalų, todėl patariu daugiau atvirų durų dienų taikyti visiems migrantams, ir tada išsispręs tie klausimai, ir lėšų minimizuosime dar daugiau.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš už, kaip ir buvo pasiūlyta, kaip G. Paluckas pasiūlė, kad susidėtų socdemai ir išspręstų tą problemą. Tikrai čia yra gražus gestas.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 41, prieš – 1, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta. A. Nekrošius dėl vedimo tvarkos.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip, dėl vedimo tvarkos, pirmininke. Žiūrint į įdėtų kortelių skaičių susidaro įspūdis, kad salėje neturime 71 Seimo nario. Galbūt čia be reikalo stengiamės ir balsuojame, galbūt galėtumėte vieną balsavimą ir registraciją ar ką nors padaryti, pažiūrėti, ar yra 71 Seimo narys? Ačiū.
PIRMININKAS. Šioje mūsų salėje tokių stebuklų ne kartą būta. Kartais atrodo, kad labai daug sėdinčių opozicijos pusėje, bet registruojasi ir žiūri – nėra nė vieno. Manau, kad mes jau esame šiek tiek pripratę prie tų stebuklų, gal nebetikrinkime čia nieko.
18 punktas. Seimo nario A. Dumbravos pirmasis pasiūlymas. Prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Labai Visaginas vienas, negalima sakyti, kad vienas, bet pats jauniausias Lietuvos miestas, daug jaunimo. Noriu padėkoti praeitai Vyriausybei, kad surado savyje jėgų ir pinigų, kad būtų irklavimo bazė pastatyta po Londono olimpinių žaidynių. Tačiau Visagino miestas turi stadioną, neblogą stadioną, kurio dirbtinę dangą reiktų pakeisti. Taip pat reikia padaryti ir vandens nuotekas nuo to stadiono, taip pat laistymo įrangą pastatyti, todėl ir prašo. Prašome 320 tūkst. eurų būtent šiems darbams atlikti, kad Visagino miesto jaunimas galėtų sportuoti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, ne Valstybės investicijų programos. Projektui įgyvendinti turėtų būti naudojamos Visagino savivaldybės biudžeto lėšos, taip pat projektui finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto plėtros programos priemonėms planuojamos pažangos lėšos. Savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti yra didesnės 4 mln. eurų, arba beveik 20 %, palyginti su praėjusiais metais. Todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. A. Nekrošius parems pasiūlymą?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Faktiškai dėl daugelio siūlymų ministerijos ir Vyriausybės argumentai yra tie patys – savivaldybėms finansavimo siūloma ieškoti kažkur savo viduje, bet realiai finansavimą gana sudėtinga rasti. Todėl Vyriausybės požiūris ar indėlis tikrai galėtų būti reikšmingesnis. Gerbiamo kolegos A. Dumbravos siūlymas tikrai vertas dėmesio ir, manau, jį reikėtų palaikyti.
Dėl balsavimo. Vis dėlto aš nematau 71 įdėtos kortelės, tai vis dėlto reikėtų pasitikrinti, gal čia be reikalo balsuojame.
PIRMININKAS. Balsuosime, matysime, kiek šį kartą bus. Kviečiu visus kolegas balsuoti, kad opozicijai būtų ramiau. Galima gi balsuoti ir juodai, tai yra tik registruojantis. (Balsai salėje) Nedarau įtakos, kaip balsuoti.
Balsavo 48: už – 39, prieš – 1, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta.
19 punktas – kitas A. Dumbravos pasiūlymas. Prašau jį pateikti.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiama ministre, mano dar du siūlymai buvo dėl atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo skatinimo, aplinkai palankių technologijų diegimo. Senjorų dienos centro kūrimas gerina gyvenimo kokybę pasienio regionuose, taip pat Visagine. Buvo du siūlymai, aš siūlau už juos nebalsuoti, nes nematau prasmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Autorius atsiima pasiūlymus, neprašo balsuoti. Ačiū už sutaupytą laiką. Tada 21 punktas – Seimo nario J. Varkalio pasiūlymas. Gerbiamas Jonai Varkaly, jūsų pasiūlymas, pristatykite jį.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau pristatyti pasiūlymą dėl Plungės rajono Kulių gimnazijos. Ji pastatyta 1957 metais ir rekonstruojama jau bent penkerius metus. Rekonstrukcija iš tikrųjų turėtų būti užbaigta, jeigu būtų atsižvelgta į šį pasiūlymą, 2023 metais. Plungės rajono savivaldybė šiam objektui užbaigti 2023 metais planavo skirti 200 tūkst. eurų.
Gerbiama ministre, prašome rasti galimybę paskirti šiam objektui užbaigti 410 tūkst. eurų, kad užtikrintume sanitarines sąlygas mokykloje, gimnazijoje, ir taip pat saugą, nes ten yra elektrifikacijos, vandentiekio ir kitų dalykų, kurie tikrai kelia pavojų dirbančiam personalui ir besimokantiems gimnazistams. Ačiū.
PIRMININKAS. Išklausysime Vyriausybės nuomonę.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiam ne Valstybės investicijų programos projektui finansuoti iš Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos dotacijų savivaldybėms turtui įsigyti numatyta 2023 metais 469 tūkst. eurų, taip pat atitinkamai asignavimai 2024 ir 2025 metais, todėl papildomiems pakeitimams siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas remia pasiūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Taip, ačiū, Jurgi. J. Razma džiaugiasi Seimo stebuklais. Tačiau jau priprato ir tapo nebe stebuklais, o kasdienybe. Blogai, kai stebuklai tampa kasdienybe, nebeturime stebuklų. Aš manau, Plungės gimnazijos mokiniai ir mokytojai nori, kad būtų tas stebuklas, kad gimnazijos neuždarytų dėl sanitarinių sąlygų, o kad ji klestėtų, kad mokiniai gerai mokytųsi, mokytojai būtų motyvuoti. Todėl reikia palaikyti labai gerą J. Varkalio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime dabar už tą gerą pasiūlymą.
Balsavo 49: už – 47, prieš – 1, susilaikė 1. Pasiūlymas neparemtas.
Toliau Seimo nario A. Verygos kompleksinis pasiūlymas. Kviečiu pristatyti visus to pasiūlymo punktus.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mano siūlymas yra susijęs su sveikatos apsauga. Sveikatos reikalų komitete dar svarstant pirminį biudžeto variantą buvo paminėta, kad trūksta 16 mln. eurų tam tikroms labai svarbioms sritims finansuoti. Po korekcijų dalis tų lėšų buvo rasta, bet tikrai ne visos. Todėl mano siūlyme yra siūloma skirti papildomai 8 mln. 212 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai, juos paskirstant tokioms sritims. Tai yra 2 mln. eurų skirti papildomai pacientų pavėžėjimo platformai vystyti, nes buvo paminėta, kad tik dalis pinigų yra rasta ir tai iš europinių lėšų, kas užtruks, o tos platformos reikia dabar. Taip pat 742 tūkst. eurų apmokėti už embrionų saugojimą, 2 mln. 600 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondui Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojams, nes žinome, koks yra didžiulis darbuotojų trūkumas jau dabar ten. Jis ir per kovidą buvo aiškiai matomas. Taip pat 591 tūkst. eurų SAM pavaldžioms įstaigoms išlaikyti. 1 mln. 204 tūkst. eurų valstybės medicinos rezervui papildyti. Tai tikrai yra santykinai simbolinė suma, žinant, kad turi valstybė visgi ruoštis ir išorės grėsmėms. 174 tūkst. eurų naujų vaistų registracijai Lietuvoje ir įtraukti juos į kompensavimo sistemą. 840 tūkst. eurų žemo slenksčio paslaugoms finansuoti.
Tikrai visos sritys yra labai svarbios. Tikrai pasižiūrėjome biudžetų sulyginimą, visgi jos ne visos yra padengtos. Kviečiu pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Būtų galima sakyti, kad Vyriausybė pritarė iš dalies, jeigu jūs būtumėte atkreipęs dėmesį į tuos sprendimus, kurie buvo padaryti registruojant antrą biudžeto projektą. Tarp pirmo ir antro biudžeto svarstymo Seime buvo Vyriausybėje pritarta trims pakeitimams iš jūsų išvardintų septynių, tai yra 742 tūkst. eurų apmokėti už embrionų saugojimą, 1 mln. 204 tūkst. valstybės medicinos rezervui papildyti bei 840 tūkst. eurų žemo slenksčio paslaugoms finansuoti. Kadangi Vyriausybė turėjo traktuoti jūsų pasiūlymą kaip pasiūlymą dėl jau antro biudžeto varianto, tai tiesiog sprendimas yra nepritarti. Tiesiog atkreiptinas dėmesys, kad dalis šių sprendimų jau yra atliepta registruojant antrą biudžeto variantą, todėl šiam konkrečiam pasiūlymui Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 49: už – 41, prieš – 1, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta.
23 punktas. Devynių Seimo narių pasiūlymas. Kaip suprantu, L. Nagienė, įrašyta pirmoji, čia pristatys. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, kalbėsiu apie Lietuvos Respublikos teismus. Realiai yra prašymas skirti papildomai darbo užmokesčiui – ne teisėjams, bet, akcentuoju, teismų padėjėjų pareigybei. Mes dabar žinome, kad ženkliai didėja minimalioji mėnesinė alga, tai jų atlyginimas visiškai beveik nesiskirs realiai nuo techninio personalo, kuris uždirbs minimaliąją mėnesinę algą. Ir pašto paslaugoms. Jau 2022 metais visą 1 mln. eurų jie yra įsiskolinę paštui. Tai dar trūktų 500 tūkst. Tai iš viso prašome 1 mln. 365 tūkst. skirti papildomai Lietuvos Respublikos teismams. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Patobulintame įstatymo projekte buvo skirta papildomai 500 tūkst. eurų pašto paslaugoms. Iš viso 2023 metais papildomai pašto paslaugoms numatyta 2 mln. eurų. Taip pat 2023 metų biudžeto projekte teismams papildomai numatyta 3 mln. 500 tūkst. eurų minimaliajai mėnesinei algai, baziniam dydžiui, darbuotojų pagal darbo sutartis žemiausiems koeficientams padidinti bei priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėti ir Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimui įgyvendinti užtikrinant papildomą apylinkių teismų budėjimą. Skirti daugiau šiuo metu nėra finansinių galimybių, todėl siūlome pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Atsirado kalbančių dėl motyvų. L. Girskienė už pasiūlymą.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų jau nebejuokinga darosi dėl situacijos prokuratūroje, teismuose ir kitur, pas mus pradėjo vaikščioti teisėjai su įvairiais skundais, kad net techninės būklės pastatai nebeatitinka. Negi neįmanoma biudžete rasti nedidelės sumos, kad bent truputėlį ta situacija pagerėtų. Tiek darbo užmokestis, tiek susikaupusios skolos, tiek padidėjusios elektros energijos ir šildymo sąskaitos ir taip pat techninei pastatų būklei atstatyti, kad būtų galima juos eksploatuoti.
Aš siūlau palaikyti Seimo nariams šitą pasiūlymą, atsižvelgti į teisėsaugos institucijų prašymą.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 53: už – 45, prieš – 1, susilaikė 7. Nepritarta pasiūlymui.
Dabar toliau, dėl 24 ir 25 yra Seimo nario J. Baublio pasiūlymai. Prašysiu autorių informuoti, ar prašysite balsuoti atskirai, ar kartu dėl abiejų.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija yra viena didžiausių savivaldybės mokyklų ir vienintelė gimnazija Varėnos mieste. Gimnazijos pastatai yra senos statybos, 1966–1969 metų statybos, todėl jų eksploatacijos kaštai yra labai dideli. Siekiant pagerinti mokinių mokymosi ir darbuotojų darbo sąlygas bei taupyti šilumos energijos resursus ir išlaidas, gimnazijos pastatus būtina renovuoti. Siūlau skirti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos pastatų modernizavimo projektui parengti ir bendrajai ekspertizei atlikti 70 tūkst. eurų ir prašau už kiekvieną atskirai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas remia pasiūlymą. (Balsai salėje) Tiesa, prieš tai Vyriausybės išvada.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija ir ne Valstybės investicijų programos projektui įgyvendinti turėtų būti naudojamos Varėnos rajono savivaldybės biudžeto lėšos, taip pat projektui finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „Tūkstantmečio mokyklų“ programai įgyvendinti planuojamos pažangos lėšos. Savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti didesnės beveik 3 mln. 100 tūkst. eurų, arba 15,5 %, palyginti su 2022 metais, todėl Vyriausybė siūlo pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai. V. Valkiūnas – už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Juozai. Aš nors ir iš Šiaurės, bet, kolegos, palaikome Pietų Lietuvą, Varėną, gimnaziją, nes tai yra mokiniai, tai yra sanitarinės sąlygos, kad neuždarytų Varėnos gimnazijos. Palaikome J. Baublį, nes baubliai ten gyvena Pietų Lietuvoje, jis rūpinasi savo kraštu, todėl, kolegos, turime palaikyti Pietų Lietuvą ir Varėną. Už gimnaziją.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš, priešingai, noriu informuoti gerbiamą kolegą J. Baublį, kad pagal valdančiosios daugumos koalicinį susitarimą, kurį pasirašėte 2010 metų lapkričio mėnesį, Varėnoje išvis nebeliks nė vienos gimnazijos, numatyta Tūkstantmečio gimnazija. Dabartinė ministrė ir dabartinė premjerė planuoja tenai padaryti tiktai progimnaziją, aštuonmetę ir keturmetę. Nelabai suprantu, kam jūs čia dar norite skirti pinigų. O geriausias variantas, jeigu jūs siūlytumėte, kad ten atsidarytų Karalienės Mortos gimnazija arba Karalienė Morta privačią gimnaziją atidarytų, užsienio reikalų ministro žmonos, tikrai pinigų būtų. Jums toks į priekį, į ateitį, pervadinkite gimnaziją Karalienės Mortos ir įsileiskite akcininkus, kaip į „Ignitį“ D. Kreivys įsileido.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 4. Nepritarta.
Kitas J. Baublio pasiūlymas, lentelės 25 punktas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Visų pirma noriu gerbiamam R. Žemaitačiui atsakyti, kad šita gimnazija tikrai buvo, yra ir bus. Ji – ta vienintelė palikta.
Toliau. Gerbiama ministre, Varėnos rajono savivaldybė, siekdama tinkamai įamžinti Dainavos apygardos partizaninį judėjimą ir partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimą, įgyvendina projektą „Memorialo Dainavos apygardos partizanams atminti Merkinės miestelyje, Varėnos rajone, sutvarkymas“. Memorialo teritorijoje, užimančioje apie 1,5 hektaro plotą, amžino poilsio atgulę apie 139 partizanai, ryšininkai ir jų rėmėjai. Yra pastatyta koplyčia ir apie 136 kryžių.
Šiuo metu tai yra didžiausias teritoriniu atžvilgiu memorialas Lietuvoje partizanams ir tremtiniams atminti. Tačiau jis nėra deramai sutvarkytas ir pritaikytas vietos bendruomenei bei turistams iš Lietuvos ir užsienio lankyti. 2020 metais, gavus 50 tūkst. eurų finansavimą iš valstybės biudžeto ir skyrus 12 tūkst. 500 eurų iš savivaldybės biudžeto, buvo parengti viso memorialo komplekso ir muziejaus pastato techniniai projektai bei pradėti koplyčios tvarkymo darbai. Pažymėtina, kad projektu siekiama sukurti erdvę, kuri reprezentuotų ne tik Varėnos krašto ar Dzūkijos, bet ir Lietuvos istoriją ir partizaninį judėjimą. Todėl siūlau skirti tęstiniam projektui „Memorialo Dainavos apygardos partizanams atminti Merkinės miestelyje, Varėnos rajone, sutvarkymas“ 250 tūkst. eurų memorialo inžinerinių statinių remonto darbams pradėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savivaldybės savarankiškoji funkcija ir ne Valstybės investicijų programos projektui finansuoti turėtų būti naudojamos Varėnos rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Kaip minėjau, šios savivaldybės prognozuojamos pajamos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti didesnės beveik 3 mln. 100 tūkst. eurų, arba 15,5 %, palyginus su praėjusiais metais, todėl Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame, nes dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 4. Nepritarta.
Seimo nario T. Bičiūno pasiūlymas dėl 26 punkto. Prašom autorių pristatyti pasiūlymą.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Ačiū už suteiktą žodį. Aš tai paprastai – siūlau laikytis įstatymo, nes Sporto įstatymo 12 straipsnyje yra nuostata, nustatanti, kad įgyvendinant bendrojo ugdymo programas yra privalomos trys fizinio ugdymo pamokos. Man labai gaila, kad šiandien to įstatymo mes ne visai laikomės ir nėra numatyta finansavimo, kad 9 ir 10 klasėse ta trečioji pamoka atsirastų. Todėl aš siūlau Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai numatyti papildomus 4 mln. 680 tūkst. eurų, kad privaloma trečia fizinio ugdymo pamoka atsirastų jau nuo kitų metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose sportui finansuoti numatyta 68 mln. 684 tūkst. eurų, tai išties nemažos lėšos. Tačiau, pritarus trečiai fizinio ugdymo pamokai 9 ir 10 klasėse nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., 2024 metams atsirastų papildomas finansinis įsipareigojimas jau virš 9 mln. eurų. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Ir dėl motyvų už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Iš tiesų man yra keista. Jeigu aš prieš tai vieną kitą pasiūlymą pašpilkuodavau, tai čia gana rimtas dalykas. Tiek gerbiama finansų ministrė, tiek krašto apsaugos ministras yra iš valdančiosios daugumos. NSG komiteto pirmininkas yra iš valdančiosios daugumos. Kriminalinės žvalgybos komisijos pirmininkas yra iš valdančiosios daugumos. Jūs gi puikiai žinote, kad paskutinius ketverius penkerius metus Krašto apsaugos ministerija signalizuoja apie jaunimo ir jaunuolių netinkamumą karinei tarnybai. Jūs puikiai fiksuojate skaičius, kad nuo 30 % iki 37 % šiandien jaunimas fiziškai nėra pasirengęs atlikti privalomąją karo tarnybą. Ir jūs šiandien sprendžiate klausimą dėl 4 mln. 600 tūkst., kai KAMʼo biudžetas šiandien 2 mlrd.
Man šiandien yra protu nesuvokiama, apie ką jūs kalbate. Jeigu mes kalbame apie sveiką gyvenseną, kalbame apie tuos jaunuolius, kurie galės ginti Lietuvos valstybę esant pavojingai situacijai, mes nesugebame surasti biudžete 4 mln. 600 tūkst., tai klausimas tada yra, koks tas valstybės prioritetas? Ar jūs galvojate, kad metalo gelžgaliai apsaugos mus, Lietuvą? Ne. Metalo gabalai tikrai mūsų neapsaugos. Apsaugos protas ir fizinė parengtis. Ir tą šiandien akivaizdžiai matote Ukrainoje, matote, kokius rusai paliegusius savo kariškius siunčia: su kaliošais, su guminiais ir vos pastovinčius. Tai toks vaizdas, kad jūs nenorite, kad jaunimas turėtų fizinę parengtį, būtų sportiškai tvirtas ir apgintų mūsų valstybę.
Klausimas yra, koks tada yra prioritetas ir koks valstybės yra tikslas? Tikrai kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 48, prieš – 1, susilaikė 6. Nepritarta.
27 punktas – aštuonių Seimo narių grupės pasiūlymas. Matyt, D. Griškevičius jį pristatys.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Siūloma skirti 10 mln. 600 tūkst. eurų Šiaulių geležinkelio atšakai, vedančiai į Šiaulių regiono ekonominį mazgą Šiaulių LEZʼą, oro uostą ir Lietuvos kariuomenės valdomas teritorijos prieigas, ir krovos infrastruktūrai. Argumentai už: tai yra tęstinis projektas, jau praėjusiais metais buvo dalis atšakos įrengta savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos lėšomis. Labai svarbus aspektas, kad gavus šį finansavimą yra pasirašyta rangos sutartis, būtų galima iki kitų metų įsisavinti 5 mln. 500 tūkst. papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat prie kitos projekto dalies prisideda ir pati savivaldybė. Šį projektą tikrai palaiko Šiaulių regiono plėtros taryba ir visos savivaldybės, esančios apskrityje, bei asocijuotos verslo struktūros.
Tikėtina, kad gavus šią paramą projektas tikrai galėtų būti baigtas ir įgyvendintas, nes kitu atveju, tiesiog turbūt reikia pripažinti, negavus šiais metais šios sumos, praradus Europos Sąjungos lėšas, vėl šis projektas įsišaldytų daugeliui metų į priekį.
PIRMININKAS. Išklausykime Vyriausybės nuomonės.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Karinio mobilumo projektai turi būti planuojami centralizuotai, jų prioritetiškumas vertinamas visos valstybės, o ne atskirų savivaldybių lygmeniu. Projektas pirmiausia reikalingas Šiaulių laisvajai ekonominei zonai plėtoti ir Krašto apsaugos ministerijos nebuvo išskirtas kaip prioritetinis. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į Šiaulių LEZʼo ir pramoninio parko svarbą Susisiekimo ministerija 2020 metais skyrė 3 mln. 700 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų projekto pirmam etapui, 1,4 kilometro geležinkelio atšakai iki Šiaulių pramoninio parko teritorijos įrengti. Manytina, kad Šiaulių miesto savivaldybė turėtų ieškoti būdų pritraukti privačias investicijas projekto antram etapui įgyvendinti arba įvertinti galimybę panaudoti naujo 2021–2027 metų laikotarpio Europos Sąjungos fondo investicijas verslo aplinkai gerinti, todėl Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. S. Tumėnas – už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami tautos atstovai, šios geležinkelio atšakos reikia ne D. Griškevičiui, ne R. Baškienei ar S. Tumėnui. Jos reikia ne tik Šiauliams, o jos reikia visai Lietuvai ir visoms valstybėms NATO narėms. Aš noriu priminti, ką sakiau per biudžeto svarstymą, kad neturtingas moka du kartus. Jau buvo viena galimybė, jeigu valstybė būtų investavusi į šitą geležinkelio atšaką, būtų sugrįžę pinigai, kai kariuomenė traukėsi iš Afganistano. Lygiai tiek pat lėšų būtų gavęs Šiaulių miestas ir valstybė. Taigi šia atšaka būtų gabenami kroviniai ir taikūs, ir tie, kurie garantuoja taiką. Ši atšaka veda į ekonominį mazgą, Šiaulių LEZʼą ir Šiaulių oro uostą, kaip pasakė ministrė, bet ji ypač svarbi ir Lietuvos kariuomenei, ir NATO valstybėms. Šių dienų kontekste tą norėčiau pabrėžti, nes ateis momentas, kai gailėsimės, kad tos atšakos nėra. Ačiū. Kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 53: už – 48, prieš – 1, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
28 punktas. Trijų Seimo narių pasiūlymas. Z. Balčytis turbūt pristatys.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, mano pirmas pasiūlymas bus apie valstybinės reikšmės krašto kelią, tai yra Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Jis yra respublikinis ir jame vyksta ypač intensyvus eismas. Šio kelio išasfaltavimas sudarytų dideles prielaidas ekonominiam vystymuisi, kaimyninių regionų progresui ir, aišku, darbo rinkos plėtrai. Visa tai duotų didelę naudą ir pačiai valstybei. Šiam keliui suremontuoti ir atstatyti atskirais etapais reikėtų 7 mln. 900 tūkst. eurų. Todėl labai prašau pritarti ir skirti lėšų šiam projektui užbaigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). 2023 metų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti numatytas toks pat finansavimas kaip praėjusiais metais, tai yra 543 mln. 200 tūkst. eurų. Be to, didžiąją dalį 2023 metais planuojamų valstybės vardu pasiskolinti lėšų karino mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektams finansuoti numatoma skirti Kelių priežiūros ir plėtros programos objektams papildomai finansuoti, tai yra valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir tobulinti pritaikant šį tinklą kariniam mobilumui. Sprendimą dėl papildomų lėšų skyrimo konkrečiam projektui vis dėlto turi priimti Susisiekimo ministerija, atsakinga už Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymą. Todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas pasisakys už pasiūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Jurgi. Labai teisingą klausimą iškėlė Z. Balčytis dėl valstybinės reikšmės kelių remonto, atstatymo, rekonstrukcijos. Pas mus, nuo Biržų į Rygos pusę, irgi gėda – tarptautinės reikšmės kelias, kai po karo išasfaltavo, taip daugiau ir nėra remontuojamas, atstatomas. Aš manau, kaip ministrė pasakė, 543 mln., tai jeigu premjerė rado milijardą taip sušvilpusi, sušokusi pagal roko muziką, aš manau, gali dar 500 mln. rasti ir patenkinti ir Z. Balčyčio poreikius, ir Biržų, ir kitų miestų, kad valstybinės ir vietinės reikšmės keliai būtų kaip saldainiai, kaip Vokietijoje, būtų malonu keliauti ne tik Kęstučiui Mažeikai, bet ir Kęstučiui Masiuliui, kad neišduotų Kelmės, į Kelmę nuvažiuotų komfortiškai, prisimintų Kelmę. Todėl palaikome šiuos gerus pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl siūlymo.
Balsavo 51: už – 45, prieš nėra, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
29 punktas. 14 Seimo narių pasiūlymas. L. Savickas, matyt, pristatys.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, dar vienas klausimas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį. Kolegos, mes patys esame įsipareigoję, priėmę įstatymo nuostatas, numatančias teisinį pagrindą įsteigti Darnaus judumo fondą. Lygiai taip pat įsipareigojome, ypač tai darė ši Vyriausybė derėdamasi su Europos Komisija, kad mes šį fondą ne tik įsteigsime, bet ir užtikrinsime pastovų jo finansavimą kaip būtiną sąlygą gauti RRF lėšas. Tačiau pagal tai, ką matome šiandien, fondas tikriausiai bus, bet lėšų ir realių veiksmų dėl to fondo mes nematysime. Tai kelia realią riziką tam, ar iš tikrųjų mes galėsime naudotis RRF lėšomis. O tos lėšos ypač jautrios ir savivaldai, kuri numato realias priemones būtent iškeltiems tikslams įgyvendinti. Taigi siūlome neberizikuoti prarasti RRF finansavimą, pritarti ir skirti lėšas. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonę išklausysime, bet reikėtų kaip nors sumažinti foninį triukšmą salėje, nes beveik negirdime pasiūlymų autorių. Prašau, ministre.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš pirmiausia noriu priminti, kad Darnaus judumo fondo steigimas buvo vienareikšmiškai siejamas su automobilių taršos mokesčio priėmimu ir turėjo būti finansuojamas iš to šaltinio. Kadangi Seimas manė, kad tas įstatymas yra nereikalingas, nuolatinio to fondo pajamų šaltinio nėra. Tačiau Vyriausybė, matydama, kad toks įsipareigojimas yra plano „Naujos kartos Lietuva“ rodikliuose, steigia Darnaus judumo fondą ir jam yra numatomas finansavimas, tai yra skatinant darnų judumą šiai pažangos priemonei 2023 metais yra numatoma 3 mln. 700 tūkst. eurų, 2024 metais – 7 mln. 200 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų bei 25 mln. 800 tūkst. eurų Europos Sąjungos pažangos paramos lėšų. Todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas kalba už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kai išgirdau iš ministrės, kad nebuvo taršos fondo ar dar ko nors, tai taršos mokestis yra renkamas. Įstatyme netgi yra parašyta, kam tas mokestis turi būti skiriamas, deja, jūs to nevykdote ir nedarote. Aišku, šiai Vyriausybei nusižengti įstatymui ne naujiena, bet turbūt ir kita tradicija – nenaudoti RRF lėšų – tęsis toliau. Dvejus metus nesugebėjote pateikti paraiškų gauti RRF lėšas, tai turbūt per likusius dvejus irgi nebespėsite. Šis pasiūlymas turbūt bent iš dalies taisytų tą klaidą, bet matant valdančiųjų nusiteikimą, tai kaip šuva ant šieno – nei pats valgo, nei kitiems duoda. Europos Sąjunga mums padėkos, kad nenaudojame Europos pinigų, galėsime juos atiduoti kitiems.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 52: už – 48, prieš – 2, susilaikė 2. Pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. 30 punktas. 16 Seimo narių pasiūlymas. Bene didžiausias savo finansine apimtimi. L. Savickas pristatys.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi, kaip sakėte, bene didžiausias, tai ne veltui tikriausiai ir mano paskutinis šiandien pristatomas pasiūlymas.
Dabar labai rimta tema. Manau, kad visi ne kartą girdėjome ir dalyvavome, ir rėmėme daugybę socialinių iniciatyvų tam, kad iš tikrųjų galėtume užtikrinti deramą ir reikiamą saugumą savo keliuose, tačiau patys taip pat puikiai naudojamės keliais ir žinome, kokia yra jų būklė. Būtent kelių būklė yra vienas iš pagrindinių faktorių, kuris ir lemia tuos nelaimingus įvykius, apie kuriuos, deja, tenka girdėti. Daugiau kaip trečdalis šalies kelių yra blogos būklės. Ta informacija, kurią mes girdėjome ir Ekonomikos komitete iš atsakingo ministro, kad lygiai tas pačias lėšas, kokios yra numatytos šiemet, palieka kitiems metams, de facto reiškia ne išlaikymą tų pačių darbų, kokie numatyti ir suplanuoti šiems metams, bet šių darbų mažėjimą. Tai reiškia užkodavimą šių problemų, kelių nepriežiūros problemų, saugumo keliuose problemų, ateityje. Labai tikiuosi, kad šiam pasiūlymui pagaliau galėsime pritarti taip, kaip, pabrėžiu, pirmojo svarstymo metu pritarė ir pats Ekonomikos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti 2023 metais numatytas praėjusių metų lygis, tai yra 543 mln. 200 tūkst. eurų. Be to, kaip minėjau, didžiąją dalį 2023 metais planuojamų valstybės vardu pasiskolinti lėšų karinio mobilumo, dvigubo naudojimo infrastruktūros projektams finansuoti numatoma skirti Kelių priežiūros ir plėtros programos objektams papildomai finansuoti, tai yra valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir tobulinti pritaikant šį tinklą kariniam mobilumui, todėl šiam papildomam siūlymui siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė – už pasiūlymą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Pasiūlymas iš tiesų… Ministre, jūs vis pabrėžiate, kad paliekamas to paties lygio finansavimas, o darbų, kalbant apie kelių infrastruktūrą, kainos išaugo 30 %. Vadinasi, apimtys kitais metais bus mažesnės. Jeigu karinį mobilumą sprendžiate skolindamiesi ir tai yra skirta valstybinės reikšmės keliams, tai vietinės reikšmės keliai, regioniniai keliai iš tikrųjų liks be dėmesio. Juo labiau kad ir „Via Baltica“ – jokių požymių, kad jinai juda į priekį iš Lietuvos pusės, o lenkai labai aktyviai jau prie pat pasienio tiesia naujus kelius. Mano įsitikinimu, tų akcizo mokesčių, kurie surenkami už kurą, ir kitų didesnė dalis turėtų ir atitekti Kelių priežiūros ir plėtros programai. Kodėl jūs paliekate tą patį lygį ir ar tikrai vertinate infliacijos poveikį visam šitam sektoriui?
PIRMININKAS. Prieš pasisakančių nėra. Balsuojame.
Balsavo 54: už – 49, prieš – 2, susilaikė 3. Pasiūlymas nepriimtas.
31 punktas – trijų Seimo narių pasiūlymas. Turbūt Z. Balčytis jį pristatys.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, taip pat mano pasiūlymas yra dėl Šilutės rajono savivaldybės. Turbūt kiekvienas Lietuvos žmogus žino, kad Šilutės kraštas yra susijęs su labai gražia gamta ir tam tikromis užliejamomis teritorijomis, bet jos yra suformuojamos ir po to nusausinamos tam tikra įranga arba irigaciniais įrenginiais. Tai yra polderių sistema, kuri sukurta prieš 100 metų. Šiuo metu kilo didelė grėsmė, ypač pakilus energetikos kainoms, kad šita polderių sistema nebegalės vykdyti savo funkcijų, tai yra nuo pievų nebus nutraukiamas vanduo ir todėl kils problema ne tik ūkininkams, bet ir grėsmė žmonių saugumui. Todėl norėdama, kad šita sistema veiktų, Šilutės rajono savivaldybė prašo papildomai skirti 1 mln. 500 tūkst. eurų. Aš manau, kad šita suma yra tikrai reali. Prašome atsižvelgti.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Žemės ūkio ministerijos 2023 metų asignavimuose melioracijos funkcionalumui užtikrinti numatoma skirti apie 32 mln. 450 tūkst. eurų. Iš jų 11 mln. 600 tūkst. eurų – melioracijos įrenginių priežiūrai, 2 mln. 880 tūkst. eurų – melioracijos statinių rekonstravimo darbams, turtui. Iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos žemės ūkio vandentvarkai numatoma skirti apie 18 mln. eurų Europos Sąjungos ir bendro finansavimo lėšų.
Sprendimą dėl lėšų skyrimo melioracijos įrenginiams priima Žemės ūkio ministerija, kuri atsakinga už lėšų paskirstymą deleguotoms žemės ūkio funkcijoms finansuoti. Todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. K. Mažeika už pasiūlymą.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Ačiū, ministre. Iš tikrųjų turbūt tos kompetencijos Žemės ūkio ministerijoje panašiai kaip ir Finansų ministerijoje. Nesupratimas toks pats atrodo, kad Šilutėje yra butelio kaklelis, kur iš tiesų visos Lietuvos paviršinis vanduo. Jeigu yra liūtys ar pavasarinis polaidis, turbūt didžiausia žala ir susikaupimas. Jeigu tinkamai nefunkcionuos melioracijos ir vandens nutekėjimo sistema, ypač Šilutės ir viso žemupio regiono, turbūt kils visos kitos problemos iš paskos.
Na, tikrai reikia spręsti iš esmės, iš principo. Dėl to, ką jūs išvardinote, tuos keletą milijonų, turbūt reikėtų pasakyti, kad tai skirta visoms savivaldybėms bendrai, o ne būtent šio regiono savivaldybėms. Padalinus iš 60 yra tikrai niekingai mažos sumos, kai ir taip netgi Aukštaitijos arba Dzūkijos smėlingose žemėse trūksta tų finansų.
Turbūt tos problemos išspręsti nepavyks, bet savivaldybė, įvertinusi realiai nusidėvėjimą ir kritinę būklę, prašo užkirsti kelią nelaimėms artimiausiu metu. Todėl tikrai tas pasiūlymas yra logiškas ir laiku, ir užbėgant už akių įvykiams, kurie laukia ar žiemą, ar pavasarį, kai bus potvyniai. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį ir įsisąmoninti vieną kartą, kad reikia pradėti nuo ten, kur didžiausios problemos. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
32 punktas, dar vienas tų pačių trijų Seimo narių pasiūlymas. Pristato Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, Šilutės rajono savivaldybės Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos administruojamame parke prie Atmatos upės žiočių, kairiajame krante, yra suprojektuotas statyti Nemuno deltos apžvalgos bokštas. Iš tikrųjų galėtų atrodyti labai keistas prašymas, tačiau pasitikrinau, kad Lietuvoje yra 62 įvairūs apžvalgos bokštai, vienokie ar kitokie, ir didelė dalis yra dėl tam tikrų išskirtinių gamtinių savybių.
Šio apžvalgos bokšto pati pagrindinė esmė, kad jis sudarytų galimybes iš kitos perspektyvos pamatyti, gerbiama ministre, iš kitos perspektyvos pamatyti Kuršių neriją, plačiau suvokti Nemuno deltos kraštovaizdį, taip pat apžvelgti Kuršių marias, Kniaupo įlanką, Ventės ragą, Krokų Lankos ežerą ir užliejamas pievas. Manau, kad Lietuvos žmonės yra girdėję tokius pavadinimus. Tai iš tikrųjų, esu tikrai įsitikinęs, didins krašto patrauklumą ne tik užsienio turistams, bet ir Lietuvos žmonėms. Todėl labai prašau palaikyti šį pasiūlymą ir skirti 1 mln. 500 tūkst. eurų. Gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos būtų tas šaltinis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Pažiūrėsime, kaip Vyriausybę paveikė ši apeliacija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija ir šioms reikmėms finansuoti turėtų būti naudojamos Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti didesnės 4 mln. 400 tūkst. eurų, arba 13 %, palyginti su praėjusiais metais. Todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Šiandien labiausiai visus pasiūlymus remiantis V. Valkiūnas kalbės už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū. Jūs neįsivaizduojate, kaip gerai turėti apžvalgos bokštą. Kiek žmonių mūsų Biržų rajone Kirkilų apžvalgos bokštas pritraukia, kiek turizmo, kiek kavinėms darbo, restoranams. Z. Balčyčio pasiūlymas yra nuostabus, todėl reikia palaikyti.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame už tą taip apibūdintą pasiūlymą.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 4. Nepriimtas pasiūlymas.
Toliau 33 punktas – Seimo nario J. Pinskaus pasiūlymas.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Širvintų mieste šiuo metu į darželį pretenduoja 155 vaikai. Tačiau pagal esamą situaciją yra galimybė priimti tik 45 vaikus, todėl nėra galimybės Širvintų mieste suteikti ikimokyklinio ugdymo paslaugų visiems to norintiems rajono gyventojams. Savivaldybė savo lėšomis rengia dvi papildomas grupes, tačiau esamo ikimokyklinio ugdymo poreikio jos neužtikrina. Problema gali būti sprendžiama pastatant lopšelio-darželio „Boružėlė“ priestatą. Širvintų rajono savivaldybė neturi galimybės įgyvendinti projekto savivaldybės biudžeto lėšomis dėl Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolinimosi limitų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ priestato statybai prašoma 2023 metų biudžete skirti 1 mln. 800 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija ir ne Valstybės investicijų programos projektui finansuoti turėtų būti naudojamos Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Šios savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti didesnės beveik 2 mln. 500 tūkst. eurų, arba 18,5 %, palyginti su praėjusiais metais, todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas nori pasisakyti už pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tai yra pasekmė to, kad pagal pateiktą ir priimtą Prezidento įstatymą, kad 2023 metais turės būti užtikrintas darželinukų ir priešmokyklinukų visuotinis ugdymas, tai yra pasekmė to, kad Švietimo ministerija jau dvejus metus nedavė 60 mln. eurų. Jei būtų davusi tuos pinigus, tai nei Širvintoms, nei Vilniui, nei kitiems rajonams nereikėtų dabar prašyti kaip išmaldos lėšų, kad darželinukai galėtų gauti ugdymą. Ką mes matome priekyje? Prezidentas, žinoma, to nematys ir negirdės, nors jo įstatymas pateiktas. Jis tik kotletus mato. O įdomiausia yra netgi tai, kad kitiems metams galbūt bus skiriama kokie 27 mln., nors šiandien jau reikia nebe 27 mln., o jau reikia 90 mln., kad tas grupes įkurtų. Bet, žinoma, visi puikiai suprantame, kodėl švietimo ministrė to nedaro. Negalima trukdyti G. Landsbergio verslui, nes tada mažės jų pelnas, nes vaikai gaus ugdymą savivaldybės darželiuose, nebeis pas G. Landsbergį ir nebeneš pinigų. Ta kryptimi eikime toliau ir tada pamatysime, kur nueisime. Bet tikiuosi, kad Prezidentas išreikš savo poziciją dėl tų lėšų, kodėl jos buvo neskiriamos ir kodėl darželinukai negauna ugdymo.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 47, prieš – 2, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario J. Pinskaus pasiūlymas – 34 punktas. Prašom pristatyti.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū V. Ąžuolui už palaikymą. Mano kitas pasiūlymas būtų. Širvintų rajono savivaldybė yra parengusi projektą dėl Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimo. Jo tikslas – Širvintų pradinės mokyklos patalpų plėtra. Pastačius pradinės mokyklos priestatą, būtų sudarytos galimybės formuoti papildomas klases, kuriose būtų įrengtos informacinių technologijų klasės, klasės mokyti kitų dalykų, erdvi valgykla. Širvintų pradinė mokykla yra vienintelė pradinio ugdymo įstaiga mieste. Joje visiškai sukomplektuotos visos klasės, patalpų užimtumas išnaudotas maksimaliai, todėl susiduriama su didelėmis ugdymo organizavimo ir kokybės problemomis. Ugdymo procesą tenka organizuoti koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, taip pat sukuriami netolygumai tarp švietimo įstaigų šalyje. Problemų dėl patalpų trūkumo kyla ir mokyklos valgykloje. Moksleiviai valgykloje nebetelpa, valgo mokyklos koridoriuje. Taip pat būtina atlikti sporto aikštyno remontą.
Labai prašau atsižvelgti į tai, kas išdėstyta, ir projekto „Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimas“ įgyvendinimui 2023 metų biudžete numatyti 2 mln. 946 tūkst. eurų. Iš anksto dėkoju.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija ir šioms reikmėms turėtų būti naudojamos Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Taip pat projektui finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos „Tūkstantmečio mokyklų“ programai įgyvendinti planuojamos pažangos lėšos. Savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti didesnės beveik 2 mln. 500 tūkst. eurų, arba 18,5 %, palyginti su praėjusiais metais, todėl Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas – už pasiūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Važiuojant pro Širvintas, atrodo, visos Širvintos šokolade, bet matote, kas viduje dedasi. Protu nesuvokiama, kad gali taip būti kaip Širvintose, todėl reikia J. Pinskų palaikyti.
PIRMININKAS. Matysim, kiek bus to palaikymo. Balsuojame už pasiūlymą.
Balsavo 45: už – 40, prieš nėra, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta.
35 punktas, dar vienas Seimo nario J. Pinskaus pasiūlymas. Prašau pateikti.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, pirmininke. Dabar norėčiau pakalbėti apie Kernavę, UNESCO saugomą miestą. Kernavės miestelio Pajautos gatvė yra viena ilgiausių ir didžiausio eismo intensyvumo, taip pat jungiamoji trasa tarp Kernavės miestelio ir turistų gausiai lankomo turistinio poilsinio tako „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“, Baltojo kalno, nuo kurio atsiveria Neries kilpų kraštovaizdis. Šių vietų nepraleidžia aplankyti į Kernavę atvykę svečiai, tačiau Pajautos gatvės kelio būklė prasta, nėra saugų eismą užtikrinančių priemonių. Širvintų rajono savivaldybė yra parengusi Pajautos gatvės atkarpos kapitalinio remonto aprašą, tai būtų Kernavės infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo pirmas žingsnis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kernavės miestelio Pajautos gatvės sutvarkymo darbams, kelio dangos atnaujinimui, kelio ženklinimui, pėsčiųjų tako įrengimui, gatvės apšvietimo įrengimui 2023 metų biudžete prašau skirti 768 tūkst. 515 eurų.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, todėl šioms reikmėms turėtų būti naudojamos Širvintų rajono savivaldybės biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos. Kaip minėjau, savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti yra didesnės beveik 2 mln. 500 tūkst. eurų, arba 18,5 %, palyginti su praėjusiais metais, todėl Vyriausybė siūlo pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio J. Pinskaus pasiūlymo.
Balsavo 50: už – 42, prieš nėra, susilaikė 8. Nepritarta.
Ir paskutinis J. Pinskaus pasiūlymas, 36 punktas. Prašau pristatyti.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, pirmininke. Paskutinis mano siūlymas. VšĮ Širvintų ligoninė teikia stacionarines ir ambulatorines būtinosios pagalbos ir planines nemokamas ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaiga savo veiklą vykdo nuo 1997 metų. Nuo šio laiko ligoninės pastatas drastiškai nusidėvėjo. 2020 metų kovo mėnesį atlikus Širvintų ligoninės pastato apžiūrą defektiniame apžiūros akte buvo nustatyta daugybė pastato dalių konstrukcijų ir įrenginių defektų. Į patalpas patenka vanduo, sienose yra didėjančių įtrūkimų, laiptai suirę, nesaugūs, lietaus ir nuotekų vamzdynai nesandarūs, šilumos tiekimo vamzdynas susidėvėjęs, ventiliacija, liftai neveikia ir taip toliau. Pastatas ir toliau dėvisi ir nustatyti defektai dėl lėšų trūkumo nėra pašalinti.
Po 2018 metų vasarą įvykusios stiprios liūties rūsys ir jame esantys įrenginiai buvo užlieti ir paskelbta ekstremalioji situacija. Tai ženkliai paspartino pastato nusidėvėjimą ir padidino avarinės situacijos tikimybę. Siekdama pagerinti sveikatos apsaugos situaciją Širvintų rajono savivaldybė yra parengusi projektą „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Įgyvendinus projektą būtų įdiegtos energijos taupymo priemonės, kurios leistų pasiekti B energetinio naudingumo klasę, įrengti gydytojo, fizioterapijos, ergoterapijos, logopedo ir kitas paslaugas, kurioms teikti reikalingos patalpos, įsigyta sveikatos paslaugoms teikti skirta įranga.
Šiuo metu yra parengtas investicijų projektas, yra rengiamas techninis projektas, kuris bus baigtas rengti iki šių metų gruodžio mėnesio. Projektas tęstinis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, prašau 2023 metų biudžete skirti 6 mln. 569 tūkst. eurų projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveikatos apsaugos ministerija atlieka sisteminę investicijų projekto peržiūrą iš įstaigų tinklo formavimo perspektyvos bei siūlo projektus finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų ar 2021–2027 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, taip pat nacionalinių plėtros programų priemonėmis. Todėl Širvintų rajono savivaldybė turėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir žiūrėti, ar projektas atitinka sisteminius prioritetus. Todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai. V. Valkiūnas – už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami kolegos, ar dėl 6 mln. eurų galima rizikuoti J. Pinskaus sveikata ir gyvybe, nes ar jis galės grįžti pas žmoną į Širvintas? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Argumentai čia svarūs. Žiūrėsime, kaip jie paveikė balsuojančius. Matau, kad čia iš karto yra skubančių balsuoti.
Balsavo 49: už – 43, prieš nėra, susilaikė 6. Pasiūlymas nepriimtas.
37 punktas. Keturių Seimo narių pasiūlymas. K. Mažeika, matyt, pristatys.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų pasiūlymas yra dėl Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, neseniai buvo atšvęsta jos 500 metų sukaktis. Iš tiesų ir Seimo Pirmininkės sveikinimas buvo, ir daugybės Seimo narių, ir krikščionių demokratų. Iš tiesų gaila, kad tų šauksmų, kurių iš parapijos buvo į visas puses, tiek savivaldybė neatliepė, tiek Seimo nariai daugiamečiai tos apygardos, tad kreipiuosi ir į kolegą L. Kasčiūną, jis tikrai Simno renginiuose dažnai dalyvauja ir kiti krikdemai, kuriems iš tiesų rūpi Bažnyčios nuomonė ir palaikymas, ypač per rinkimus. Tai norėtųsi iš tiesų, kad tai būtų atitinkamai įvertinta.
Bažnyčios stogo būklė šiandien yra kritinė, o joje tikrai daug vertingų tiek paveikslų, tiek sienos tapybos, tad jeigu iš tiesų artimiausiu metu nebus sutvarkytas stogas, žala bus tikrai didžiulė.
O kalbant apie tai, Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas į visus raštus atsakydavo – tiesiog nėra pinigų, kreipkitės į Vyriausybę ir numatykite tai biudžete. Tai mes ir darome. Tikrai, kolegos, kviečiu nežiūrėti atmestinai, nedaryti iš to šou, nes esant tolesnei situacijai tikrai nebus įmanoma atstatyti tų vertybių, iš tiesų turinčių ilgametę istoriją. Kolegos, tie 300 tūkst. eurų stogo remonto darbams, kad išsaugotume tuos kultūros, meno kūrinius ir ypač bendruomenei išlaikytume seną bažnyčią, ji galėtų ir toliau tarnauti parapijai ir žmonėms, tikrai prašau pritarti ir neapleisti to, kas bus neatkuriama. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Lietuvoje bažnyčios yra finansuojamos per tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams skirtą finansavimo eilutę. 2023 metų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms finansuoti numatyta skirti 1 mln. 687 tūkst. eurų, iš jų didžioji dalis bus skirta būtent Lietuvos Vyskupų Konferencijai. Todėl Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos administracija dėl lėšų gavimo bažnyčios stogui remontuoti turėtų kreiptis būtent į Lietuvos Vyskupų Konferenciją, gaunančią tiesioginį finansavimą per biudžetą. Be to, parapijos administracija kartu su Alytaus rajono savivaldybe galėtų kreiptis į Kultūros ministeriją dėl galimybės gauti lėšų bažnyčios stogui remontuoti pagal Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, skirtų pažangos priemonėms įgyvendinti, konkursinę priemonės veiklą „Kultūros paveldo aktualizavimas ir įveiklinimas“. Todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. R. Baškienė – už pasiūlymą.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, žiūrint į mūsų balsavimus išties labai didelis susirūpinimas. Kas gi darosi? Mes neskiriame lėšų partizanų atminčiai įamžinti, mes neskiriame lėšų naujoms knygoms įsigyti, dabar šitas prašymas skirti lėšų bažnyčios stogui sutvarkyti. Prašoma tik 300 tūkst. eurų Dievo namams. Ar mūsų kadencijos Seimas gali būti dėmesingas tokiam objektui, kuriame kultūra, kuriame bažnytinis menas, kuriame žmonių trauka ir dvasinis pakylėjimas? Gerbiamos ministrės nuorodos, kad reikia kreiptis ten, kitur, į Vyskupų Konferenciją. Mes žinome kaimo bažnytėles, žinome jų būklę, jos iš tikrųjų prašo mūsų supratimo ir pagalbos. Bent jau dėl šios sumos imkime ir parodykime deramą pavyzdį ir šio Seimo požiūrį į religines bendruomenes, į Bažnyčios kaip vertybės svarbą.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo.
Balsavo 50: už – 46, prieš – 1, susilaikė 3. Pasiūlymas nepriimtas.
Dėl 38 punkto yra devynių Seimo narių pasiūlymas. Vėl, matyt, K. Mažeika jį pristatys.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų su kolegomis, Sūduvos krašto bičiuliais, jau seniai diskutuojame dėl tos situacijos, dėl Marijampolės daugiafunkcės sporto arenos statybų. Iš tiesų apmaudu, kad vienintelis regionas, Sūduvos regionas, neturi tinkamos arenos, iš tiesų tiek sporto, tiek kultūros renginiams nėra sukurta pakankama infrastruktūra ir vieta. Iš tiesų savivaldybės jau yra skirtas ir sklypas, ir atrinktas projektas, baigiami projektavimo darbai. Jau išleista apie 300 tūkst. eurų. Iš tiesų tai yra turbūt didžiulis indėlis į savivaldybės sporto, kultūros, švietimo, laisvalaikio ir sveikatingumo kokybės gyventojams pagerinimą ir prieinamumą. Tos 3 tūkst. vietų arenos reikia būtent tam, kad Marijampolė kaip miestas galėtų rengti ir turėti komandą tiek LKL, tiek kitose FIBA Europos reikalavimus atitinkančiose krepšinio varžybose. Tai, kad projektas yra pritaikytas būtent neįgaliųjų sportinėms veikloms ir užsiėmimams, turbūt būtų išskirtinumas. Nereikėtų tos pagalbos, kad ateityje reikėtų paramos. Turbūt tas išskirtinis užimtumas Lietuvos mastu galėtų pritraukti būtent įvairesnių negalią turinčių žmonių ir varžyboms, ir renginiams, ir taip toliau. Iš tiesų turbūt Marijampolė yra paskutinė šioje vietoje. Tas indėlis padarytas ir tie įstatymų projektai, kurie buvo priimti būtent dėl Loterijų įstatymo, lošimų, kur dabar ateina didžiulės suplanuotos lėšos į biudžetą, bet jų panaudoti nenumatyta… Todėl tikrai šaltinius matome, galimybę matome. Kviečiu ir marijampolietį A. Vyšniauską, jis tiek daug laiko agitavo, bet matau, kad atsukęs nugarą salėje net negirdi. Tikrai norisi, kad tai būtų išgirsta ir galų gale būtų pradėti darbai, reikalingi žmonėms. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, ne Valstybės investicijų programos. Projektui įgyvendinti turėtų būti naudojamos Marijampolės savivaldybės biudžeto lėšos. Taip pat projektui finansuoti nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto plėtos programos priemonėms planuojamos pažangos lėšos. Šios savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti didesnės 6 mln. 900 tūkst. eurų, arba 15,3 %, palyginti su praėjusiais metais. Todėl Vyriausybė siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Ir S. Skvernelis už pasiūlymą.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, išties šiandien gerbiama finansų ministrė kankinasi tribūnoje, nors iš esmės atlieka tik tokią tarpininko funkciją, kai yra siūlymai finansuoti vieną ar kitą programą, objektą, tiesiog nukreipiama ar į Vyskupų Konferenciją, ar į kokią nors ministeriją, savivaldybę. Toks žanras iš tiesų, matyt, vargina ministrę, ji atlieka tokį tarpininko vaidmenį, nors turbūt kiekvienas Seimo narys galėtų, turbūt žino, kokių dar alternatyvų yra. Bet jeigu kreipiasi, kad į valstybės biudžetą būtų įtrauktas tas finansavimas, vadinasi, tie klausimai kitur nesprendžiami.
Kalbant apie šitos daugiafunkcės arenos statybą, tai tikrai paradoksali situacija. Marijampolė – vienas iš mūsų didžiųjų miestų, iš centrų, kuris neturi tokios arenos. Profesionali krepšinio komanda tris kartus iš eilės laimėjo LKL, antrąją mūsų nacionalinę lygą, ir negalėjo patekti į aukščiausiąją lygą vien dėl to, kad neturi kur žaisti.
Kitas svarbus momentas yra. Jeigu mes kalbame apie tai, kad mūsų vaikai, jaunimas turėtų užimtumą, tai šios arenos statyba tikrai būtų bumas. Tai akivaizdžiai parodė Marijampolės futbolas – kai atsirado tinkama „Sūduvos“ futbolo klubo infrastruktūra, buvo pastatytas stadionas, dengta arena, mes tikrai matėme didelį futbolo bumą tiek tarp vaikų, tiek tarp jaunimo, tiek ir nacionalinė rinktinė ten žaidė. Tokie objektai reikalingi regionui, jie tikrai suteikia milžinišką postūmį vystytis sportui, kultūrai ir kitiems renginiams. Manau, kad tikrai reikėtų pritarti ir bent jau pradėti šitą projektą, o po to, aišku, savivaldybė prisidės ir tą projektą galės įgyvendinti. Nes kai mes įgyvendiname, tada visi labai džiaugiamės galutiniu rezultatu, bet kai reikia suteikti kokią nors pagalbą pradžioje, neatsiranda tos geros valios tokiems sprendimams įgyvendinti. Visų marijampoliečių ir Marijampolės regiono vardu tikrai prašome kolegų pritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. S. Jovaiša – prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tarp visų pasiūlymų yra gana gerų ir racionalių. Bet, gerbiamieji, norint laimėti loterijoje pirmiausia reikia nusipirkti loterijos bilietą. Jūsų čia yra vos daugiau kaip pusė. Jeigu būtų visi, tikrai tarp liberalų ar tarp kurių nors atsirastų vienas kitas ir tie racionalūs projektai turėtų kokią nors tikimybę laimėti. Taigi, gerbiamieji, susikaupkite, jeigu norite ką nors pasiekti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, čia bendro pobūdžio palinkėjimai. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta.
39 punktas. 14 Seimo narių pasiūlymas. (Balsas salėje) Galima dėl vedimo tvarkos.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai gana dažnas atvejis, kad plenarinių posėdžių salėje kažkas atsitinka su balsavimo įranga: tai mygtukas neveikia, tai veikia ne taip, kaip reikia. Dabar buvo 76 Seimo narių kortelės įdėtos, o užsidegė tik 52 balsavę. Gal galite patikrinti, gerbiamas posėdžio pirmininke, ar tikrai viskas gerai su balsų skaičiavimo technika.
PIRMININKAS. Jei kuris nors Seimo narys turi nusiskundimų dėl balsavimo technikos, jis tą ir praneša. Jūs, man atrodo, neturite, nes jūsų ten viskas veikia. O šiaip Seimo nariai turi teisę ir nebalsuoti būdami salėje, mes tą puikiai žinome.
14 Seimo narių pasiūlymas dėl Kauno miesto. Kas jį pateiks? Kauniečių nėra tarp 14-os, tai K. Mažeika. (Balsas salėje: „Nėra tikrų.“)
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš, kaip buvęs Kauno studentas, tikrai mielai pristatysiu pasiūlymą. Pasiūlymo vertė – 1 mln. Palyginti su NATO samitu – 37 mln., tai turbūt 37 kartus mažesnis pasiūlymas. Jau turbūt puse lūpų kalbama, kad vis dėlto atsiėmus kitiems kolegoms oponentams panašu, kad tas Eurolygos finalo ketvertas ir įvyks Kaune. Turbūt tai džiugina visus.
Kalbame šiuo atveju ne tik apie krepšinį, ne tik apie sportbačius ar prakaitą, ar sulaužytas kojas ir traumas, bet kalbame apie tai, kad valstybė gali padėti, komandos prašymu padėti verslui. Tai yra ir viešbučiai, ir apgyvendinimas, ir maitinimas, ir pavėžėjimas, ir visas kitas smulkusis verslas. Iš tiesų tam tikros gyvybės būtų daugiau, tikrai ištiesta pagalbos ranka ir šiuo atveju tikrai abejonių dėl didesnės grįžtamosios naudos… Juolab matant paskutiniąsias turbūt penkias iš eilės varžybas Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur bilietų net pritrūkdavo, žmonių antplūdis didžiulis, sakyti, kad klubinis krepšinis yra… na, klubinis krepšinis nėra rinktinių žaidimas ir jis yra ne toks populiarus, tai visiškai paneigia tai.
Kolegoms, kurie galbūt oponuos tam, reikia tiesiog nuvykti į areną, pažiūrėti per televiziją, kaip fanai serga už savo komandas ir iš paskos važiuoja autobusais, skrenda lėktuvais ir visaip kitaip, būna kartu su komanda. Tikrai nėra abejonių, kad arena bus pilna ir bus didžiulė nauda tiek Kaunui, tiek Lietuvai. Todėl kviečiame palaikyti šį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kokia Vyriausybės nuomonė?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai yra komercinis renginys. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuoja tas tarptautines aukšto meistriškumo varžybas, kurios yra organizuojamos nacionalinių sporto šakų federacijų arba neįgaliųjų judėjimui vadovaujančių organizacijų, todėl šiam pasiūlymui siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. S. Skvernelis pasisako už.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiama ministre, kur jau kur, bet dėl šito tikrai tikėjausi, kad bus jūsų, kaip tikros kaunietės, parama. Antrinu savo kolegai K. Mažeikai. Išties šiandien mes turėjome tokią dramą dėl PVM lengvatų maitinimo sektoriui, viešbučiams. 1 mln. eurų investicija į renginį, kuris pritraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų į Kauno miestą, bet tai yra ne vien Kaunui, nes infrastruktūros nepakanka, tai būtų ir Vilniaus miestas. Tikrai tas investuotas 1 mln. atneštų milžinišką grąžą per PVM, per kitus mokesčius, nes žmonės kažkur turės gyventi, turistai turės kažkur valgyti, aišku, žiūrėti renginį. Tai yra reklama ir Lietuvai.
Net neabejoju, kad po tokių didžiulių renginių daugybė žmonių sugrįžta pakartotinai susipažinti su tais miestais, su šalimi. Taigi investicija yra labai nedidelė. Gaila, kad nerastas tas 1 mln., o grąža valstybei ir prestižu, ir žinomumu, ir mokesčiais tikrai būtų gerokai didesnė. Siūlyčiau pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Kadangi premjerė turi teisę kalbėti be eilės, suteikiu žodį I. Šimonytei. (Šurmulys salėje) Kartu išsaugosime V. Valkiūno pozityvų įvaizdį, nes jis šiandien tik už kalbėjo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Jeigu paklausysi visą dieną Seimo narių, tai tikrai pradėsi tikėti stebuklais. Ką tik jūs investavote 60 mln. pratęsdami pusmečiui lengvatą ir dabar sakote, kad iš tos lengvatos prisemsite pilną saują kažkokių papildomų pajamų. Ministrė labai aiškiai pasakė, renginys yra komercinis ir nėra, ir niekada nebuvo tokios procedūros, pagal kurią Vyriausybė tokius renginius remtų. Vyriausybė remia tai, kas yra numatyta, tai yra infrastruktūrą, taip pat tarptautinius renginius, kiek tiems tikslams reikia lėšų, turint mintyje, kad sportui lėšas ši Vyriausybė kiekvienais metais nuosekliai didino, man atrodo, nereikia skųstis. O jeigu renginys toks pelningas ir patrauklus, neabejotinai atsiras privačių rėmėjų, kurie tą projektą ir visą šią programą parems.
Aš norėčiau šiek tiek referuoti į tai, ką gerbiamas Kęstutis sakė. Na, yra tiesiog nesolidu, kai parlamento narys suklepoja į vieną krūvą NATO samitą, kuris yra mūsų valstybės, NATO narės, organizuojamas renginys, kurį pas save kviečia ir kurio šeimininkas yra Respublikos Prezidentas. Plakti į vieną krūvą su komerciniu renginiu, kad ir kaip kiekvienam lietuviui būtų brangus krepšinis, na, kažkaip… Kad ir ką ten argumentuotume, prašau neargumentuoti pigiai. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Neturime laiko aiškintis. Dabar balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 52: už – 43, prieš – 1, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta.
Replikuoti nėra laiko, žodžio niekam nesuteiksiu. (Balsai salėje) Prašom kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
40 punktas, dešimties Seimo narių pasiūlymas. L. Kukuraitis užrašytas pirmas. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Gerbiami kolegos, biudžeto svarstymo metu ne kartą kalbėjau apie per mažas pensijas ir didesnį didinimą iš valstybės biudžeto. Kai turime tokį pensininkų skurdą, negalime jiems mokėti mažiau, negu iš tiesų galime mokėti, ypač kai turime tokią infliaciją ir ypač kai mažos pensijos šiuo pateiktu jau antru biudžetu yra keliamos apie 90 eurų per mėnesį.
Vadinasi, tie, kurie turi didelius stažus, tai yra 35–40 metų ir daugiau, deja, atsirado tokiuose socialinio neteisingumo spąstuose, nes jiems pensijos, tiems, kurie turi didelius stažus ir uždirbdavo mažus atlyginimus dėl to, kad gamyklose dirbdavo, nemažai ir viešojo sektoriaus darbuotojų, augs mažiausiai. Visiems kitiems, tiek dideles pensijas, tiek mažiausias pensijas gaunantiems, vadinasi, mažiausiai mokėjusiems „Sodrai“, auga kur kas sparčiau.
Tai labai negerai didelės pensininkų grupės atžvilgiu, todėl siūlome iš valstybės biudžeto bazinę pensijos dalį padidinti tokia pačia apimtimi, kaip ir „Sodros“ individualiąją, tas valstybės biudžetui kainuotų 156 mln. Pasiūlyme, tiesa, nurodyta 170 mln. Taigi šiuo sprendimu netgi 14 mln. sutaupytume.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš priminsiu, kad mes tą diskusiją jau turėjome Seime ir tam pasiūlymui buvo nepritarta. Suma, kuri yra siūloma, yra išties didelė ir dabartinis siūlymas prieštarauja Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytai pensijų indeksavimo tvarkai. Siūlymui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų nėra, jų reikėtų papildomai skolintis, taip didinant ne tik ilgalaikius valstybės įsipareigojimus, bet ir pačią valstybės skolą. Iš principo mes tą diskusiją esame turėję. Gyventojų pajamų mokestis, kuris yra surenkamas ir atitenka ne savivaldybės, o valstybės biudžetui, visa apimtimi yra atiduodamas pensijoms indeksuoti ir dar papildomai iš kitų mokesčių yra skiriama per 200 mln. eurų. Todėl manome, kad tas papildomas indeksavimas, kuris yra daromas, yra pakankamas. Šiam pasiūlymui yra siūloma nepritarti. Priminsiu, kad siūlymas prieštarauja Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytai pensijų indeksavimo tvarkai.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega Linai Kukuraiti, esate racionalus žmogus, gal sutiksite, kad nepriėmus pensijų indeksavimo nereikia balsuoti dėl jūsų pasiūlymų? Taip, sutinkate, kad balsuoti nereikia. Ačiū.
41 punktas. 7 Seimo nariai. L. Kukuraitis užrašytas pirmas. Prašau pateikti pasiūlymą.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Šiuo metu vyksta asmenims su negalia labai svarbi pertvarka. Tai yra socialinės reabilitacijos paslaugų akreditavimas ir finansavimo tvarkos pakeitimas. Kitaip sakant, toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios anksčiau gaudavo per savivaldybes finansavimą, dabar ta dalis, kuri buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, bus mokama kitaip – pagal žmonių skaičių, esantį dienos centre. Nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja, kad jeigu jos turi 25 žmones, kas dieną jais rūpinasi, tai jos iš valstybės biudžeto gaus 7 tūkst. per metus. Kas gali už tokią sumą suteikti kokią nors paslaugą 25 žmonėms kas dieną, už 7 tūkst.? Tai yra nenormalu. Mūsų siūlymas yra eiti tuo pačiu keliu, kaip mūsų Vyriausybė darė vaikų dienos centrų atžvilgiu, kai buvo akredituojami. Mes padidinome biudžetą vaikų dienos centrams ir sustiprinome paslaugą su akreditacija, o ne ją susilpninome, kaip kad, atrodo, gali nutikti šį kartą. Taigi siūlome duoti dvigubai, negu yra numatyta – 5 mln. su trupučiu daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet per einamuosius metus peržiūri ir perskirsto įvairioms išmokoms ir kitoms priemonėms taupomas lėšas kitiems prioritetiniams poreikiams, todėl esant galimybėms lėšos socialinei reabilitacijai neįgaliesiems bendruomenėje būtų padidintos pagal ministerijos priemonių finansavimo prioritetiškumą. Tačiau šiuo metu Vyriausybė siūlo pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 49: už – 39, prieš nėra, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta.
42 punktas. 11-os Seimo narių pasiūlymas. T. Tomilinas, matyt, jį pristatys.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mus visus tikriausiai sukrėtė tie įvykiai, apie kuriuos skaitėme ir kuriuos matėme pastaruoju metu. Aš kalbu apie greitosios medicinos pagalbos darbuotojo tragišką žūtį gelbėjant žmogų, taip pat ir kitus pakankamai skaudžius incidentus. Mes vakar su kolegomis turėjome gana išsamią konferenciją apie tai Seime, lyginome, kaip skiriasi aprūpinimas ir net algos Latvijos greitosios medicinos pagalbos ir Lietuvos. Aš esu tikras, kad centralizacija yra geras dalykas, tačiau jinai esminių pokyčių neatneš, jeigu mes neinvestuosime į tą tarnybą, kuri gelbėja mūsų gyvybes. Niekas nesame garantuotas, kad rytoj mums neprireiks šitos paslaugos. Tai yra tikroji specialioji tarnyba, tačiau greitosios medicinos pagalbos darbuotojai neturi net arti tų garantijų, kokias turi, pavyzdžiui, pareigūnai. Šiuo atveju yra pasiūlymas bent 10 mln. padidinti finansavimą GMP – greitajai medicinos pagalbai. Mes vykdome centralizaciją, pinigų poreikis tikrai auga, ir kitos centralizacijos reformos, kad ir vaiko teisių, akivaizdžiai rodo, kad vykdant centralizaciją labai reikia papildomų lėšų. Reikia pirkti naujas mašinas. Žinoma, tai galima padaryti iš Europos Sąjungos pinigų – tai ir planuojama, tačiau, be naujų mašinų, reikia ir algas didinti. Algos yra nekonkurencingos, mažesnės negu Latvijoje, nors Latvijos BVP yra vienam gyventojui mažesnis už Lietuvos.
Dar labai prašyčiau ministrės patikslinti. Vis dėlto tie skaičiai, kuriuos mes matėme pradžioje biudžeto projekto svarstymo, – 92 mln., kiek pakito tai, kaip tai įvyko ir kas planuojama? Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija tuoj ir bus pateikta.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto 2023 metų projektą valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui numatyta 24 mln. 100 tūkst. eurų daugiau negu 2022 metais. Tai reiškia, kad 2023 metais yra skirta 198 mln. 200 tūkst. eurų, kai 2022 metais buvo 174 mln. 100 tūkst., iš jų gyvybėms gelbėti ir išsaugoti yra 2 mln. 600 tūkst. daugiau negu praėjusiais metais, iš viso 92 mln. 400 tūkst. eurų. Papildomam siūlymui Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas – už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Čia J. Razma buvo užspaudęs žodžio laisvę, tai noriu atsakyti S. Jovaišai, tarp kitko, Lietuvos didvyriui, kad laimėti krepšinio rungtynes nepadės nusipirkti loterijos bilietą ar tik bilietą į rungtynes, reikia ir kitų pastangų.
Todėl kviečiu ministrę ir premjerę iš negatyvo pereiti į pozityvą, nugalėti save, nugalėti savo galbūt nemokėjimą tvarkytis su finansais, nes reikia didinti ir pensijas dvigubai, ir medicinos darbuotojams atlyginimą dvigubai, nes per dvejus metus atlyginimai nepakilo, o infliacija – jau beveik 100 %. Reikia palaikyti šį T. Tomilino pasiūlymą ir kitus pasiūlymus, kurie veda ne į chaosą, o į tvarką Lietuvoje ir gerovės valstybės kūrimą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš norėčiau tiktai dėl protokolo pasitikslinti ministrės atsakymą. Ar dabar GMP (Greitosios medicinos pagalbos) sistemai bus skiriama 98 mln. eurų, kaip vakar mes girdėjome, berods, iš Ligonių kasų, ar 92 mln. eurų? Tiesiog dėl tikslumo, labai norėtųsi tikslaus atsakymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu gali ministrė, galbūt…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš jų gyvybėms gelbėti ir išsaugoti 2 mln. 600 tūkst. daugiau negu praėjusiais metais, iš viso 92 mln. 400 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Tomilinai, jeigu reikės, dar jūs pasitikslinsite. Dabar balsuojame dėl jūsų pasiūlymo.
Balsavo 44: už – 36, prieš nėra, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta.
43 punktas, aplinkosauginis dešimties Seimo narių siūlymas. Vėl pateiks T. Tomilinas. Ar jo nesant kas nors kitas? K. Mažeika? Ar T. Tomilinas gali grįžti? (Balsai salėje) Kęstuti Mažeika, jūsų mikrofonas įjungtas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kalbant apie Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros situaciją, ir ministras čia daug kalbėjo, daug žadėjo kadencijos pradžioje, tačiau situacija ir infliacija vis dėlto padarė savo ir situacija faktiškai nepasikeitė. Matydami tai, kad 20 % darbuotojų gauna nuo 750 iki 850 eurų atlyginimą, jeigu kalbame apie Vilniaus miestą, Kauno miestą arba Klaipėdos miestą, tai turbūt visi suprantame, kad tokie atlyginimai yra visiškai nekonkurencingi, tikrai kompetentingi darbuotojai išeina ir lieka tuščios vietos. Ateina tik studentai, kurie apsimokę vėl eina ieškoti laimės ir didesnio atlyginimo kitur.
Tokia analogiška situacija yra ir Aplinkos apsaugos agentūroje, todėl tikrai esant dideliems krūviams, mažiems atlyginimams ir trūkstant finansavimo darbuotojams raginame tuos pažadus, kuriuos ministras suteikė tiek profsąjungai, tiek darbuotojams, įgyvendinti. Siūlome biudžete numatyti 2 mln. 400 tūkst. su trupučiu eurų Aplinkos apsaugos departamento užmokesčio fondui ir 1 mln. 340 tūkst. eurų Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų darbo užmokesčio fondui, kad nepasikartotų tos situacijos, kai dega ne tik padangos, bet ir pavojingos atliekos, taip pat įvairūs kiti gaisrai ir atsitikimai, kai mes esame po to tiktai pasekmių stebėtojai. Norėtųsi, kad tarnybos dirbtų kompetentingai, todėl prašome atsižvelgti ir saugoti aplinką, kuri yra šios Vyriausybės ir šios daugumos vienas iš prioritetų. Ačiū.
PIRMININKAS. Išklausome Vyriausybės nuomonę.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos departamento vidutinis darbo užmokestis 2022 metų II ketvirtį buvo 1 tūkst. 944 eurai, kai, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis šalyje yra 1 tūkst. 847, vidutinis. Tai reiškia, kad šioje institucijoje vidutinis darbo užmokestis yra didesnis beveik 100 eurų negu vidutinis viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis Lietuvoje.
Kitoje institucijoje, tai yra Aplinkos apsaugos agentūroje, taip pat vidutinis darbo užmokestis yra artimas vidutiniam viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui visoje Lietuvoje. Žvelgiant į pokytį, įvykusį nuo praėjusių metų, darbo užmokesčio fondas šioms institucijoms, Aplinkos ministerijos institucijoms, palyginus su 2022 metais, didėja 19 mln. 400 tūkst. eurų. Iš dalies dėl to, kad yra perimamos Žemės ūkio ministerijos žemės ir gyvūnų gerovės politikos funkcijos ir Nacionalinė žemės tarnyba, tai yra steigiamos papildomos pareigybės. Tačiau taip pat numatomi papildomi asignavimai minimaliosios mėnesinės algos, bazinio dydžio didinimui, priedams už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėti, Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžių institucijų, darbo užmokesčiui kultūros darbuotojams ir dėl kitų priežasčių padidinti, taip pat darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, minimaliems koeficientams, dėl kurių buvo padaryti horizontalūs sprendimai, padidinti, todėl papildomiems siūlymams Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Ir V. Valkiūnas kalba už pasiūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Jurgi, už žodžio laisvę. Keistuoliai tie mūsų ministrai. Anksčiau sakydavo, turbūt atsilikėlių mokyklą baigė, nes nemoka suskaičiuoti. Labai geras pasiūlymas K. Mažeikos ir kitų Seimo narių, racionaliai, pragmatiškai mąstančių, kad reikia didinti atlyginimus, nes kas mūsų laukia. Nes ir dabar einame tuo keliu, kai bus darbo jėgos kolapsas. Kad ten darbuotojų trūksta, ten darbuotojų trūksta, vis tiek reikės dvigubai didinti atlyginimus, jeigu skaičiuotume nuo sausio 1 dienos. Tad jūs geriau pasiduokite su savo tuo užsispyrimu ir padidinkite biudžeto išlaidas, kad žmonės gautų dvigubus atlyginimus ir neišsilakstytų po užsienius ir į privačias įmones. Gerbiamieji, neleiskime darbo jėgos kolapso.
PIRMININKAS. Ministras visiškai nepageidauja to pasiūlymo. S. Gentvilas prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Aš tiesiog norėčiau pasidžiaugti, kad mes mokame didelius atlyginimus, didesnius negu šalies vidurkis, ir per šiuos metus pakėlėme atlyginimus beveik 15–20 % aplinkosaugos darbuotojams. Ir finansų ministrė, į mane griežtai bežiūrėdama, tikrai paliudytų, kad Aplinkos ministerijos sektoriuje darbo užmokesčio fondas augo daugiausia tarp ministerijų. Dabar klausimas, ką tie inspektoriai veikia? Ar jie vaikščioja ir gaudo giminaičius, neturinčius žvejybos bilieto, ar iš tikrųjų užsiima gaisrais arba iš esmės sisteminę riziką keliančias įmones tikrina, nes tam reikia kompetencijos, tam reikia ir normalaus rizikos vertinimo, ir taip toliau, o ne gaudyti pensininkus, kurie įmerkę plūdę į vieną telkinį. Tai darbuotojų užtenka, jų darbo užmokesčio fondas yra pakankamas, motyvacinė sistema sukurta, tad, man atrodo, turime persiorientuoti į efektyvumą. Ačiū gerbiamam buvusiam ministrui už rūpinimąsi sektoriaus darbuotojais.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl aptarto pasiūlymo.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 33, prieš nėra, susilaikė 13. Nepritarta.
44 punktas. Net 55 Seimo narių pasirašytas siūlymas. Žiūrėsime, kiek bus balsuojančių. Pasiūlymą pateiks A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, gerbiama finansų ministre, iš tiesų aš pradžioje norėčiau padėkoti jums ir premjerei už tikrai gerai parengtą ir subalansuotą kitų metų biudžetą. Suprantu, kad yra daug siūlymų dėl biudžeto projekto, finansų visuomet trūksta visoms savivaldybėms, tačiau aš ir dar 45 parlamentarai manome, kad Neringos atvejis yra šiek tiek kitoks. Be nacionalinės valdžios įsikišimo Neringos krantinių klausimo vietos savivaldos lygmeniu niekaip nepavyks išspręsti. Kodėl? Todėl, kad skirstant valstybės gyventojų pajamų mokesčio dalis yra devynios savivaldybės donorės. Vilniuje lieka 63 % gyventojų pajamų mokesčio, Palangoje – 94 %, Neringoje lieka tik 30 % gyventojų pajamų mokesčio. Tai reiškia, kad sutvarkyti krantines iš tų pajamų nėra įmanoma. Prieš gerus kelis dešimtmečius valstybės lėšomis buvo sutvarkyta viena iš keturių gyvenviečių krantinių – Juodkrantės krantinė. Jos rekonstrukcija kainavo 24 mln. litų. Todėl parlamentarai, pasirašę šį įstatymo projektą, mano, jeigu šį kartą nenumatytų valstybės biudžete lėšų, šį klausimą būtina spręsti, nes kitu atveju – šios krantinės yra avarinės būklės, jomis negali normaliai naudotis nei dviračiu važiuojantys žmonės, nei pėstieji. Todėl norėtųsi, kad įsiklausytumėte į parlamentarų siūlymą ir visi drauge pabandytume išspręsti šį klausimą, kad ne tik mes visi, bet ir likusieji Lietuvos žmonės galėtų mėgautis Lietuvos pajūriu, nevyktų į užsienio kurortus, lėšos liktų ne Turkijoje, Graikijoje, o Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pradžioje, prieš pristatydama Vyriausybės poziciją, vis dėlto norėčiau pasinaudoti savo kaip Seimo narės balso teise ir paprašyti Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti Seimo nario V. Valkiūno pasisakymus ir stigmų klijavimą, kuomet asmenys su protine negalia yra apibūdinami tam tikrais terminais. Man atrodo, tokie terminai neturėtų skambėti Seimo salėje. Vis dėlto prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos Seimo nario elgesį įvertinti ir pateikti rekomendacijas. Ačiū.
Kalbant apie…
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu tokią teisę, nes Seimo narės žodinio pasiūlymo gali ir nepriimti. Tuomet aš oficialiai prašau, kad ministrės, Seimo narės G. Skaistės kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją būtent dėl V. Valkiūno atitinkamo pasisakymo būtų išnagrinėtas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie Vyriausybės poziciją dėl pateikto pasiūlymo, vis dėlto tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Ne Valstybės investicijų programos projektui finansuoti turėtų būti naudojamos Neringos savivaldybės biudžeto lėšos. Taip pat nustatyta tvarka galėtų būti naudojamos Europos Sąjungos paramos lėšos, planuojamos pažangos priemonėms įgyvendinti. Savivaldybės 2023 metų prognozuojamos pajamos savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti didesnės beveik 2 mln. eurų, arba 17,2 %, palyginti su 2022 metais. Todėl Vyriausybė atitinkamai siūlo šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų. R. Žemaitaitis – už.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties kai čia vietoje klausaisi argumentų, kartais sunku suprasti, ką Vyriausybė galvoja, ką Vyriausybė mato apie Kuršių neriją. Kai atvažiuojame, svečius, draugus visi ten veža, rodo ir demonstruoja. Mėgsta išimtinis Lietuvos elitas atstovauti ir ten būti. Dabar jie tarsi nepritaria tokiam variantui. Aš tai turėčiau savo kolegai gerbiamam A. Bagdonui pasiūlymą. Kadangi ryt, poryt M. Majauską išmes iš partijos, jūs galite užimti jo vietą, nes ieškos komiteto pirmininko į laisvą vietą. Būtumėte idealus pakeitimas, nes, kaip sakė S. Jovaiša, jeigu keli liberalsąjūdiečiai būtų čia, salėje, tai projektai pereitų. Įsivaizduokite, kaip jūsų didieji koalicijos partneriai konservatoriai galvoja apie Liberalų sąjūdį. Na, šiaip sau kažkokie prašalaičiai, pakeleiviai bando priskresti prie mūsų, ką mes norėsime, tą mes darysime. Mano galva, tai yra keistas dalykas.
Kitas keistas dalykas. Aš prisimenu, kai Juodkrantėje vyko rekonstrukcija, kokių avarinių situacijų tuomet buvo, teko man pačiam ten dalyvauti, tai dabar neskirti pinigų ir negalvoti apie ateitį, o kas bus po 10 metų, išties keista, kolegos. Aš siūlyčiau, kad tas projektas būtų bent jau suskirstytas į penkerių metų laiko tarpą. Tokiu atveju būtų galima įgyvendinti.
O pajuokaujant, matyt, Neringos meras D. Jasaitis padarė klaidą – ne į tą partiją įstojo. Jam reikėjo iškart stoti į konservatorius ir šiandien būtų pinigų. Pats kaltas.
PIRMININKAS. K. Masiulis pasisakys prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip užsirašiau, nors čia visą tą laiką V. Valkiūnas užėmė. Kentėjau, kentėjau, iš tikro burnojo, burnojo, kalbėjo apie visokias mokyklas. Jis, matyt, baigė tokią mokyklą, kur priešdėliai yra „da“, tokie rusicizmai. Matyt, labai elitinė ta mokykla. Dabar čia girdėjau dar kitą kolegą, kuris kalbėjo apie elitą, kuris labai pamėgęs Neringą ir dėl to reikia ten tų didelių investicijų. Čia, matyt, atstovauja tautai, liaudžiai. Labai skurdus žmogus. Labai aiškiai buvo argumentai išdėstyti – savivaldybė gali dirbti, tam yra europinės lėšos. Tegul iš tikro stengiasi ir bus tos krantinės, o lėšų visiems reikia. Pasirodo, kad Kelmei ir dar 15 savivaldybių reikia baseinų. Na, visiems visko reikia, ir ne tik baseinų. Čia yra toks tuščias laiko gaišimas. V. Valkiūnas pasireiškia, o paskui galų gale tiek pasireiškia, kad iki Etikos ir procedūrų komisijos tie jo artistiniai šou, pasireiškimai nukeliauja.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo.
Balsavo 46: už – 38, prieš nėra, susilaikė 8. Kiek mažiau, negu pasirašė teikimą.
45 punktas. 9 Seimo narių pasiūlymas. L. Kukuraitis pirmasis yra užsirašęs dėl paramos būstui jaunoms šeimoms.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, taip. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Finansinių paskatų programa jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, nuo pat pradžių buvo labai populiari tarp jaunų šeimų ir svarbi paskata regionų vystymosi procese. Tai rodo ir beveik dvigubai, 20 mln., padidintas priemonės finansavimas šiais metais, 2022 metais. Deja, 2023 metų biudžete programai skiriami tik 8 mln. eurų ir tai yra drastiškas sumažinimas nenurodant jokių aiškių priežasčių. Siūlome atstatyti bent tą programos finansavimo lygį, kuris buvo programos pradžioje, maždaug po 10 mln. kasmet buvo skiriama šitai programai, ir užtikrinti, kas buvo bent iki šiol, ir užtikrinti jaunų žmonių lūkesčius. Dėkui.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet per einamuosius metus peržiūri ir perskirsto įvairioms išmokoms, kitoms priemonėms taupomas lėšas, kitiems prioritetiniams poreikiams, todėl esant galimybei finansinės paskatos lėšos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms galėtų būti padidintos pagal ministerijos priemonių finansavimo prioritetiškumą, tačiau šiam papildomam siūlymui šiuo metu siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas pasisakys už pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šis pavyzdys parodo požiūrį į jaunas šeimas ir jų galimybę įsigyti būstą. Jau netgi žiūrint į rodiklius, kokia tragiška yra emigracija iš Lietuvos, būtent atėjus šiai valdžiai ši emigracija liko tragiška. Netgi tie jauni žmonės, kurie nori kabintis į gyvenimą ir likti Lietuvoje, įsigyti savo būstą, paliekami ant ledo. Kai fiziškai reikia 20 mln., o skiriame tik 8 mln., tai yra signalas jaunoms šeimoms, kad neturėtų didelių vilčių gauti. O tas pasakymas, kad galbūt perskirstysime, galbūt ką nors duosime, yra kaip šakėmis ant vandens – galbūt kada nors liks. Bet visa tai tik parodo Vyriausybės požiūrį į jaunas šeimas. Reikia tikrai palaikyti šį pasiūlymą, balsuoti už. Jaunos šeimos neturėtų būti paliktos ant ledo vien todėl, kad prioritetai yra visai kitur.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 45: už – 38, prieš nėra, susilaikė 7. Nepritarta.
46 punktas. Seimo narių I. Pakarklytės ir M. Danielės pasiūlymas. I. Pakarklytė pateiks.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pasiūlymas yra skirti 400 tūkst. eurų specializuotoms kompleksinėms paslaugoms asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, toms paslaugoms teikti. Šiuo metu šios teikiamos paslaugos yra fragmentuotos, jų apimtis per maža, nėra vieno langelio principo. Teko dalyvauti ir pačiai prieš kelias savaites renginyje, konferencijoje, į kurią susirinko specialistai, dirbantys šioje srityje, ir net jie neturėjo atsakymų ir nežinojo, kur reikėtų tiksliai kreiptis.
Problema tikrai labai rimta ir problema yra arčiau mūsų nei manome. Europos Sąjungoje kas trečia moteris, sulaukusi 15 metų, yra patyrusi fizinį ir seksualinį smurtą. Tie skaičiai tikrai kraupūs. Dar turėkime omenyje, kad turime ir karo pabėgėlių Lietuvoje. Žinome, kad Rusijos teroristinės valstybės sistemingai buvo vykdomas seksualinis smurtas karo metu. Tai reiškia, kad ir karo pabėgėliams reikalinga ta visavertė pagalba.
Galiausiai, kalbantis su socialinės apsaugos ir darbo ministre ir ieškant čia sprendimų, su ministerija buvo rastas kompromisas ir ministerija nuo liepos 1 dienos planuoja skirti lėšų. Galbūt pradžioje šiek tiek mažesnių, bet atliepti šie poreikiai. Aš neprašysiu balsuoti dėl šio pasiūlymo, nes buvo rastas kompromisas.
PIRMININKAS. Gerai. Autorės atsiima pasiūlymą, nebalsuosime.
47 punktas. 24 Seimo narių pasiūlymas. L. Kasčiūnas pasiruošęs pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jurgi, labai ačiū. Gerbiama ministre, iš tikrųjų šį pusmetį Seime vyko įnirtingas darbas – parengėme Šaulių sąjungos reformą. Tikiu, kad jinai sustiprins šią organizaciją ir tai taps organizacija, kurioje kiekvienas aktyvus Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nori ir gali prisidėti tiek savo žiniomis, tiek ginklu prie Lietuvos saugumo ir gynybos, galėtų atrasti savo vietą. Organizacija būtų integruota į Lietuvos gynybos planus ir turėtume organizaciją – savotišką platformą, savotišką visuomenės įsitraukimo į valstybės gynybą ir saugumą stuburą.
Šia prasme aš tikrai dėkoju visiems kolegoms, kurie rengė ir prisidėjo, palaikė šitą reformą, šitą stiprinimo kryptį. Mes pateikėme pasiūlymą iš esmės 50 % padidinti Šaulių sąjungos biudžetą. Tai reikštų apie 3 mln. 600 tūkst. eurų kitiems metams, kad tie darbai galėtų prasidėti. Labai ačiū jums už labai pozityvų žvilgsnį. Gerbiamas Valkiūnai, nuo negatyvo pagaliau prie pozityvo, prie 47-o.
PIRMININKAS. Vyriausybės pozicija dėl šio pasiūlymo.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė, atsižvelgdama į neseniai priimtą Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą, į tai, kad Prezidentas jį pasirašė, į naujus uždavinius, kurie yra keliami Lietuvos šaulių sąjungai, į esamą geopolitinę situaciją regione, poreikį stiprinti pilietinę visuomenę, taip pat nusiteikimą ginti savo šalį, pritarė šiam pasiūlymui ir siūlo skirti 3 mln. 600 tūkst. eurų papildomai Lietuvos šaulių sąjungai. Bendras finansavimas, skiriamas iš valstybės biudžeto, sudarytų 10 mln. 900 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo V. Valkiūnas – už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Jurgi. Nepaisydamas iš finansų ministrės patirto psichologinio smurto, apkaltintas etika kreipimesi dėl… Išaiškinsiu, turbūt negyveno toje kitoje eroje finansų ministrė. Atsilikėlių mokykla neteikė negatyvios diskriminacijos, o buvo tautiškas posakis apie atsiliekančius mokymo programose. Tai buvo praeities istoriniame etape ir ne mano interpretacija, gerbiama ministre. Taigi, siūlau jums atsiimti šį siūlymą. O dėl Šaulių sąjungos, gelbėjau Šaulių sąjungą 2010 metais, kad skirtų papildomų lėšų. Kviečiu visus gelbėti ir balsuoti, ir padėti Šaulių sąjungai ir dabar, nes visi jau čia, Šaulių sąjungoje, visi registruojasi, pradedant nuo premjerės ir baigiant visais kitais Seimo nariais. Palaikome L. Kasčiūną, palaikome Šaulių sąjungą.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už visi 102. Pasiūlymas priimtas.
Toliau 48, 49, 50 punktai. Yra kolegos L. Jonausko pasiūlymai, bet aš turiu apgailestauti, jie pateikti nesilaikant Statuto nustatytų terminų. Jie įregistruoti pirmadienį. Deja, negalėsime jų svarstyti. Tikiuosi, kad kolega taip pat supranta tą situaciją.
Toliau turėtume dar stabtelėti prie vienos susiklosčiusios nestandartinės situacijos, kuri liečia šiuo atveju ir 1 straipsnį, dėl kurio pasiūlymus mes baigėme aptarti. Kaip žinote, priėmėme rytiniame posėdyje dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo vieną pasiūlymą, kuris buvo nenumatytas Vyriausybei teikiant antrą biudžeto projekto variantą, todėl mes turime techniškai suderinti šiuos abu įstatymus ir tuo tikslu mes galime pasinaudoti Statuto 261 straipsniu, kuris leidžia mums spręsti susidarius nestandartinėms situacijoms. Sprendimą pasiūlo Seimo posėdžio pirmininkas. Mano siūlymas būtų šiuo atveju priimti Seimo narės, finansų ministrės pateiktą techninį pasiūlymą, kuriuo būtų pakoreguojami kai kurie biudžeto projekto skaičiai. Šiuo atveju dėl 1 straipsnio. Manau, kad galime dėl to sutarti, visi suprantate, kad turi būti įstatymai suderinti. Nematau prieštaravimų. Ministrė trumpai pristatys korekcijas dėl 1 straipsnio, kokie čia skaičiai keičiasi.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo yra suderinama su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimais ir mažinamos 2023 metų valstybės biudžeto pajamos, kurios buvo prognozuotos, tai vietoj 15 mlrd. 604 mln. 55 tūkst. yra įrašoma 15 mlrd. 544 mln. 555 tūkst. eurų pajamų. Taip pat kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 3 mlrd. 87 mln. 921 tūkst. Atitinkamai pataisomas ir 1 priedas, jame yra patikslinamos bendros pajamos ir taip pat pajamos iš mokesčių, konkrečiai iš pridėtinės vertės mokesčio, pagal tuos netekimus, kurie yra padaryti dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimo maitinimo sektoriui.
PIRMININKAS. Tikiuosi, kad bendru sutarimu galime priimti šį techninį ministrės pasiūlymą, kad nebūtų prieštaravimų tarp svarstomų įstatymų, vieno jau priimto, kito dabar svarstomo. Priimame bendru sutarimu. Dėl viso 1 straipsnio motyvai už, prieš? Nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl 1 straipsnio.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 69, prieš – 20, susilaikė 15. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų dėl jo nėra. Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 69, prieš – 32, susilaikė 13. 2 straipsniui pritarta.
Dabar 3 straipsnis. 11-os Seimo narių pasiūlymas. L. Kukuraitis turbūt pristatys.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Siūlymo esmė yra tokia, kad šiuo metu, kai mes valstybės lygmeniu skatiname žmones imti šildymo kompensaciją, vadinasi, iš tų lėšų, kurios yra skiriamos savivaldybėms piniginei paramai, tai tam, kad savivaldybės nedarytų jokių priežasčių negauti tos kompensacijos, ką mes girdime jau dabar ir iš žiniasklaidos, kad kartais užkraunama didžiuliais biurokratiniais barjerais tam, kad žmonės gautų tas kompensacijas, reikia sukurti sąlygas, kad savivaldybės būtų saugios, kad joms bus grąžinamos tos lėšos, kurios didina išlaidas kompensacijoms už šildymą. Jeigu nebus grąžinama, tai tada ta socialinė sritis, socialinės apsaugos sritis, kurios finansuojamos iš sutaupytų lėšų, tiesiog bus nefinansuojamos ir turėsime socialinių sunkumų savivaldybėse. Mūsų siūlymas yra susieti 2021 metų išlaidas kiekvienoje savivaldybėje ir tiek, kiek daugiau viršija 2021 metų, principas būtų, kad tiek yra kompensuojama iš valstybės biudžeto. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Išklausysime Vyriausybės pozicijos.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Siūlymas perteklinis, nes tai reglamentuota Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, kur kalbama apie tai, jog savivaldybėms, išskyrus šioje dalyje nurodytas išimtis, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpio piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybes, piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi šių savivaldybių 2011 metų piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai metinei lėšų sumai. Taip pat Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus, vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai dėl piniginės socialinės paramos teikimo, taip pat ekonomikos krizės šalyje atveju ar kai yra regioniniai socialinės ekonominės raidos pokyčiai savivaldybėse ir (ar) padidėja energijos ir (ar) kuro žaliavų, naudojamų būstui šildyti ar karštam vandeniui ruošti kainos rinkoje, savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka patikslina lėšų poreikį piniginei socialinei paramai finansuoti. Jeigu nepakanka pagal šio straipsnio 3 dalį skirtų lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildoma lėšų suma piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms skiriama iš valstybės biudžeto, todėl Vyriausybė šiam pasiūlymui siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 51, prieš – 7, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau mūsų lentelėje yra atkartoti Seimo narių jau buvę pasiūlymai dėl 1 straipsnio. Šiuo atveju tai yra punktai nuo 2, kur yra Seimo narės L. Girskienės pasiūlymas, toliau – Seimo nario A. Vinkaus ir taip toliau, iki 25 punkto, kur yra 55 Seimo narių pasiūlymas. Dėl jų buvo balsuota svarstant 1 straipsnį. Buvo nepritarta ir fiksuojame, kad yra nepritarimas ir dėl šio straipsnio. Balsavimo nekartojame. Taigi, pasiūlymai būtų aptarti.
Dėl viso 3 straipsnio dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame, ar priimame 3 straipsnį.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 23. 3 straipsniui pritarta.
Dabar nuo 4 iki 13 straipsnių imtinai nėra gauta jokių pastabų ir pasiūlymų. Balsuojame iš karto už visus šiuos straipsnius, kaip minėjau, nuo 4 iki 13 imtinai.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 31. Pritarta.
Dėl 14 straipsnio yra Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymas. Prašom pateikti pasiūlymą ir pasakyti, ar prašote balsuoti už savo pirminį pasiūlymą, ar tą, kuriam iš dalies pritarta.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dabartinė Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotė „numatant galimybę Finansų ministerijai skolintis valstybės vardu“ nėra tinkama geležinkelio transporto eismui užtikrinti. Todėl pasiūlymas skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos, – su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti. Čia daugiausia, aišku, yra susiję su dabartiniu karu ir sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymu.
PIRMININKAS. Aš laukiu patikslinimų. Ar prašote balsuoti už pirminę pasiūlymo redakciją, ar už tą, kuriai pritarta iš dalies, kuri truputį kitaip suredaguota Vyriausybės?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tą, kuri suredaguota Vyriausybės.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuosime už tą, kaip suredaguota Vyriausybės. Vyriausybės pozicijos nebeišklausėme. Tai gal stabdome balsavimą, reikia išklausyti. (Balsai salėje) Ne, Vyriausybės poziciją reikia išklausyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė siūlo iš dalies pritarti ir patikslinti 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą dėl skolinimosi dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros ir sudėlioti ją taip: „Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams.“
PIRMININKAS. Taip, balsuosime už K. Starkevičiaus pasiūlymą, už Vyriausybės patikslintą pasiūlymo redakciją.
Balsavo 116: už – 112, prieš – 1, susilaikė 3. Pasiūlymui pritarta.
Ir balsuosime už visą 14 straipsnį.
Balsavo 104: už – 76, prieš – 2, susilaikė 26. 14 straipsniui pritarta.
A. Gedvilas dėl vedimo tvarkos.
A. GEDVILAS (DPF). Pirmininke, per ankstesnį balsavimą prašau mano balsą įskaityti už. Dėl protokolo.
PIRMININKAS. Fiksuojame, kad per ankstesnį balsavimą dėl K. Starkevičiaus pasiūlymo A. Gedvilas balsavo už.
15 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Balsuojame iš karto už 15 straipsnį.
Balsavo 75: už – 71, prieš nėra, susilaikė 4. 15 straipsniui pritarta.
16 straipsnis. Čia buvo pasikartojantis pasiūlymas, kuris buvo dėl 1 straipsnio dėl lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti. Kadangi jau per vieną balsavimą buvo nepritarta, iš naujo nebalsuojame.
Taip pat buvo J. Pinskaus pasiūlymas, kuriam irgi buvo nepritarta balsuojant dėl 1 straipsnio. Tai dėl tų pasiūlymų nebalsuojame ir sprendžiame dėl viso 16 straipsnio.
Užsiregistravo 72, balsavo 71: už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. 16 straipsniui pritarta.
Dabar paskutiniai straipsniai nuo 17 iki 21 imtinai. Dėl jų jokių pastabų ir pasiūlymų negauta. Balsuojame už visus šiuos straipsnius vienu balsavimu.
Balsavo 71: už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. Paskutiniai straipsniai taip pat priimti.
Dabar jau beliko apsispręsti dėl viso projekto. Keturi už, keturi prieš gali kalbėti dėl motyvų. Pradedame iš eilės. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, žinant aplinkinės geopolitinės, ekonominės situacijos neapibrėžtumą, vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad net ir tomis neapibrėžtomis sąlygomis, neįsivaizduodami, kaip infliacijos augimo tempai eis į priekį, mes šiandien priimame gerą biudžetą, ypač makroekonominiu požiūriu vertinant. Taip, aš suprantu, kad yra daugybė nepatenkintų dėl vieno ar kito pateikto pasiūlymo, kuriam nebuvo pritarta, tačiau valstybės požiūriu tai yra geras ir tinkamas biudžetas.
Jo makroekonominiai rodikliai, pavyzdžiui, biudžeto deficitas yra gana didelis, tačiau neperžengia pirmiausia psichologiškai svarbios 5 % ribos. Valstybės skola 42 % nuo BVP – vis dėlto tai irgi, lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių vidurkiu, yra labai geras rodiklis, nepaisant to, kad daugelį problemų šitame biudžete mes sprendžiame skolindamiesi lėšas ir, žinoma, natūralu, dėl to turime minusinį biudžeto balansą.
Tačiau greta to kaip liberalui reikia pasidžiaugti, kad nėra naujų mokesčių įvesta ir nėra didinami kiti mokesčiai, nepaisant to, mes sugebame rasti balansą tarp poreikių valstybėje ir galimybių. Gyvename iš augančios ekonomikos ir skolinimosi. Greta to galime pasidžiaugti, kad auga savivaldybių pajamos. Savivaldybių pajamos kitais metais peržengia simbolinę 5 mlrd. eurų ribą. Tai pirmą kartą toks lėšų disponavimas savivaldybėms. Taip pat savivaldybėms suteikiamos naujos skolinimosi galimybės.
Galime pasidžiaugti, kad NPD augimas kitais metais yra gana žymus, o kitų dalykų, agitacinių, nespėjau pasakyti.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prieš tai mano kolega sakė, kad labai geras biudžetas. Tikrai geras – 70 mln. skylę Liberalų sąjūdis šiandien padarė kartu su kai kuriais kitais kolegomis. Aš tiesiog taip vadinu: skola – tai Dievo dovana, o atidavimas – tai velnio išmislas. Panašu, šitas įstatymas ir šitas biudžetas yra tikrai velnio išmislas ateinančioms kartoms. Rezervas – 4,9 %. Pridėjus „Sodros“ ir pridėjus sveikatos draudimo rezervą, kur suformuota, tai deficitas išeina ne 4,9 %, o 6,7%. Bet įdomu yra tai, kad, pavyzdžiui, toks kaip ponas N. Numavičius – „Maximos“ savininkas, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, turto valdo už 1 mlrd. 250 mln. Deja, jis šiandien gali nemokėti 5 mln. mokesčių. Teismas priteisė 5 mln. sumokėti mokesčių, o Mokesčių inspekcija, pavaldi Finansų ministerijai, veda su juo derybas ir sako: gal būk geras, sumokėk bent 2 mln. Turtas – 1 mlrd. 250 mln., jis sumoka mokesčių tiktai 2 mln. Čia pasityčiojimas? Ne! Tiesiog geras verslo susitarimas, kaip ir, ko gero, „Igničio“ privatizavimas, kaip ir kitų pinigų mokėjimas.
Įdomiausia yra tai, kad gerbiamas Augis džiaugiasi, sako: naujų mokesčių nebus. Aš tau pacituosiu jūsų partijos pirmininkės V. Čmilytės-Nielson duotą interviu Žinių radijui, ji sako: norime informuoti, kad ateinančią vasarą biudžetą peržiūrėsime ir nauji mokesčiai bus priimti po biudžeto priėmimo. Tai nereikia šitoje vietoje apsimetinėti, kad to dalyko nebus.
Gerbiama pirmininke, jūs duokite kalbėti. Kalbėjote lygiai prieš 3 savaites, „Pozicijoje“, Žinių radijuje pas R. Musnicką davėte interviu. Galite atsiversti ir pasižiūrėti.
Dabar kitas įdomesnis yra dalykas, kas išties man kelia tokį įdomų dalyką, iš ko jūs surinksite tuos biudžetinius pinigus? Kažkas sako, kad „Žalgiriui“, tiksliau, Eurolygai nereikia skirti pinigų, bet treneris J. Kazlauskas dalyvauja Vilniaus savivaldybių rinkimuose dešimtu numeriu. Tai klausimas, kas čia per žaidimai vyksta?
Ir pabaigai. Gerbiamas Kęstuti Masiuli, kur tu sakei, kad čia yra elitas. Tai tu ir esi pats elitas, nes iš Seimo kanceliarinių išlaidų už 20 tūkst. remontuojiesi automobilį, kai tokiu atveju du automobilius galėtumei nusipirkti. Aš suprantu, kad tu keli biudžeto pajamas. Iš tikrųjų sėkmės už 20 tūkst. tokį automobilį remontuojant.
PIRMININKAS. A. Armonaitė kalbės už.
Seimo Pirmininkė prieš tai dėl vedimo tvarkos.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, dvi pastabos, gerbiamas Remigijau. Pirmiausia mano pavardė yra V. Čmilytė-Nielsen, ne Nielson.
Antras dalykas. Jei jūs rasite citatą, kur sakiau, kad kitą vasarą bus didinami mokesčiai, prašau ją parodyti. Iki tol aš laikau, kad tai, ką sakote, nėra tiesa.
PIRMININKAS. Mokesčių reforma nėra tas pats, kas mokesčių didinimai. A. Armonaitė – už.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šitas biudžetas yra geras, jis išpildo keletą labai svarbių tikslų, svarbių šiam laikmečiui. Pirmiausia tai yra energijos kainų šuolių sušvelninimas tiek gyventojams, tiek verslui. Vidurinės klasės stiprinimas per neapmokestinamąjį pajamų dydį ir apskritai per pajamų didinimą, dėmesys ne tik mažiausias pajamas gaunantiems, bet ir vidurinei klasei. Lietuvos investicinės aplinkos palaikymas, tai yra labai labai svarbu, konkurencingumas. Išgyvename Europoje nelengvus laikus ir sprendimai yra būtini. Jie yra šiame biudžete. Na, ir paskutinis tikslas, jį matau kaip labai svarbų, ko gero, vieną iš svarbiausių, tai yra investicijos Lietuvos ateičiai.
Turiu dar minutę. Keletas dalykų, kuriuos norėčiau išryškinti. Verslui yra numatyti automatizuoti ir horizontalūs sprendimai. Taip, jie yra laikini ir jie turi būti laikini. Išsprendėme PVM lengvatos klausimą restoranams, viešbučiams – metus, kultūrai – amžinai. Horizontalus mechanizmas elektros kainoms stabilizuoti. Nuo lapkričio verslą jau pasiekia mažesnės sąskaitos. Jeigu nebūtų šio mechanizmo, jos būtų kur kas didesnės. Tai yra laikas, per kurį mes turime pasikeisti, mes turime padėti gamybos įmonėms, taršioms įmonėms, sunaudojančioms daug energijos įmonėms transformuotis. Ir tai yra. Tačiau taip pat yra labai svarbu investuoti į inovacijas. Čia yra 240 mln. Ekonomikos konkurencingumui ir valstybės informaciniams ištekliams 34 % daugiau negu praėjusiais metais – beveik 600 mln. eurų. Na, ir žalioji ekonomika yra absoliutus šio biudžeto prioritetas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas – prieš. (Balsai salėje) Nėra? A. Butkevičius tuomet prieš.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau dar grįžti į praeitus metus, kai svarstėme šių metų biudžeto įstatymo projektą, jau įstatymą, taip pavadinkime. Jūs puikiai atsimenate, Europos Komisija buvo atsiuntusi labai aiškią diagramą, tikriausiai mes, kai kurie Seimo nariai, matėme Finansų ministerijoje, kad Lietuvoje išlaidos yra nepagrįstai didinamos, palyginti su ekonomikos augimu. Tą patį, aišku, patvirtino ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė. Buvo planuojamas apie 500 mln. eurų neatitikimas. Planuojant kitų metų biudžeto išlaidas, aš kalbu apie ilgalaikes išlaidas, ne apie trumpalaikes išmokas, tai susieta su elektros ir dujų kainų padidėjimu arba daromomis investicijomis, tą vertinu teigiamai, bet kitais metais, pagal Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadas, ilgalaikės išlaidos vis akumuliuos nemažai metų išlaidų didėjimą, viršija pastovias, tvarias pajamas 1 mlrd. 200 mln. eurų. Tai reiškia, kad mes ateityje didinsime skolos aptarnavimo išlaidas. Jau 2025 metais skolos aptarnavimo išlaidos, jeigu ekonomika, aišku, augs 1,5 %, kaip planuojama, bet aš tuo netikiu, bus biudžete numatyta 700 mln. eurų, o kitais metais yra planuojama tik 300 mln. eurų.
Taip pat reikia pripažinti, kad vien viešųjų finansų blogas valdymas Lietuvoje infliaciją padidino 12 %, minusavus infliacijos augimą dėl dujų ir kainų padidėjimo. Vadinasi, mes visuomenės pajamas ir santaupų perkamąją galią sumažinome maždaug 23 %. (Balsai salėje) Svarstymo metu aš aiškiai parodžiau ir diagramą. Atsiminkite ir užfiksuokite ją. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Mitalas – už.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad kiekvienas biudžeto priėmimas turi atitikti gerus trilerio bruožus, bet ne tiek daug jo čia ir tėra. Nuo pat pirmųjų biudžeto pristatymo, sakykime taip, viešumoje akimirkų ir opozicija, ir valdantieji iš esmės sutiko, kad tas biudžeto projektas yra adekvatus, jis yra geras. Ir kiek mes galime padaryti šiais laikais, kai kitų metų ekonominė padėtis nėra iki galo apibrėžta, tiek mes ir padarome. O padarome tikrai nemažai. Dirbantiesiems ir minimalusis mėnesinis atlyginimas, ir NPD didėja gana ženkliai. Mokytojams, pedagogams, dėstytojams, mokslininkams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams taip pat yra numatyta atlyginimus kelti. Aišku, kad per biudžeto svarstymą atsivėrė tas poreikis, kuriuo iki galo nėra patenkinti teisėjai, prokurorai ar kiti statutiniai pareigūnai. Kai kurie prašymai iš to sąrašo buvo patenkinti jau biudžeto svarstymo metu, kiti, aš neabejoju, bus patenkinti sistemiškai tada, kai bus priimtas valstybės tarnybos reformos paketas ir mes galėsime iš tikrųjų užtikrintai žiūrėti į priekį, ne tik per kiekvieną biudžeto svarstymą, bet ir daugelį metų į priekį. Aš tikrai kviečiu balsuoti už biudžetą ir taip Seimui užtikrintai pasisakyti apie kitų metų ekonomikos ir valstybės išlaidų bei pajamų padėtį. Dėkui.
PIRMININKAS. D. Kepenis – prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Girdime, skaitome spaudoje, kiek daug įvairiausių profesijų žmonių nusivylę laukia šio biudžeto. Bet viena grupė žmonių yra apgauta ir labai viliasi, kad jiems bus geriau, kad eilės pas gydytojus mažės. Bet ta apgaulė yra ta, kad vadiname visai priešingai, žadame sveikatą, o iš tikrųjų finansuojame medicinines paslaugas, kurios neturi nieko bendra su mūsų sveikata. Kuo daugiau investuojame į mediciną, vaistus, ligonines, medikus, tuo labiau Lietuvoje daugėja sergančių žmonių, nes kitas žodis čia svarbus – prevencija, sveikatos ugdymas. Šiai sričiai mes, deja, skiriame tik vieną septintąją to, ko reikėtų, kad sustabdytume tą skęstantį Lietuvos sveikatos laivą. Iš septynių skylių vieną skylę užlopę mes tikrai padėties neišgelbėsime. Todėl manau, kad balsuoti už šitą biudžetą, kuris yra nusikalstamai mažas mūsų vaikų, mūsų jaunimo, kurie auga vis labiau ligoti, ateičiai, tikrai yra… Sunku rasti žodį, kaip pavadinti šitą procesą, kurį mes dabar padarėme priimdami šitą biudžetą. Aš prieš jį. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Majauskas pasisakys už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų yra ir saulės, ir dėmių, ir šitas biudžetas turi trūkumų, bet nieko panašaus į tai, ką mes čia girdime Seimo salėje. Norėčiau pradėti nuo kelių mitų, kuriuos bandoma čia deklaruoti. Sakoma, kad milžiniška skola, bet atkreipsiu dėmesį, kad skola yra 43 % nuo BVP. Prieš dešimt metų buvo 41 % ir po metų dar bus tas pats 41 %. Tai yra du kartus mažesnė skola nei Europos Sąjungos vidurkis.
Sakoma, kad biudžetas didins infliaciją, bet nieko panašaus, atvirkščiai – Lietuvos bankas labai aiškiai deklaravo, kad priėmus šį biudžetą infliacija bus mažesnė maždaug 2 procentiniais punktais. Bandoma pasakyti, jog infliacija suvalgys pajamų augimą. Taip, infliacija mažins žmonių perkamąją galią, bet kalbant apie pačius pažeidžiamiausius, tai senjorus ir tuos, kurie gauna minimalųjį mėnesinį atlyginimą, jų pajamų augimas per dvejus metus, šiuos ir ateinančius, bus maždaug apie 30 %. Tai yra daugiau nei šių ir ateinančių metų infliacija.
Todėl, mano supratimu, biudžetas yra parengtas atsakingai, profesionaliai. Čia visų pirma noriu padėkoti Finansų ministerijos ir Biudžeto ir finansų komiteto specialistams, kurie dirbo ir stengėsi, kad biudžetas būtų parengtas ir priimtas visu mėnesiu anksčiau, nei tai darome paprastai. Ponas B. Bradauskas yra sugebėjęs priimti dar spalio mėnesį, žinau, kad yra kur stengtis. Mano supratimu, mes ir toliau turėtume stengtis priimti biudžetą kiek anksčiau, o ne paskutinėmis gruodžio savaitėmis. Taip gyventojai kaip įmanoma anksčiau žinotų, kas jų laukia. Biudžetas atliepia plačios visuomenės poreikius: kompensuojamos kainos, didinamos išlaidos ir yra parama verslui. Svarbu užtikrinti, kad ir mokesčiai nedidėtų. Mano supratimu, šiandien buvo priimti svarbūs kompromisiniai sprendimai, kuriais būtent tai ir stengiamasi užtikrinti. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas vis tiek pasisako prieš.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Kelia nuostabą technokratų pareiškimai, kad gerai subalansuotas biudžetas. Tokie balansuotojai, kai dar nė karto nebuvo gerai subalansavę biudžeto… Dabar sakoma – 20 % pakils atlyginimai ir pensijos. O šiame biudžete tik 6 % pensijų padidėjimas, kai infliacija per dvejus metus beveik 100 %. Dabar sakoma – pradėsime skaičiuoti nuo šios dienos. O kas įvyko iki šios dienos? Kiek nuvertėjo pinigai? Kiek žmonės prarado turto? Tos kompensacijos to nekompensuoja. Todėl ir žmonių kolapsas darbo biržoje, nėra žmonių, kas dirba.
Šis biudžetas blogas. Labai blogas. Todėl mes negalime palaikyti. Darbo partija irgi pritaria, kad reikia didinti biudžeto išlaidas, kad būtų padorios pensijos, padorūs atlyginimai, kad žmonės neišvažiuotų iš Lietuvos, kad būtų gerovė jiems Lietuvoje, o ne užsienyje. Todėl nepalaikome, kolegos, blogo, labai blogo biudžeto!
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dabar kviečiu susikaupti svarbiam balsavimui ir balsuosime dėl biudžeto projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 73, prieš – 43, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kolegos, aš minėjau, replikuoti po balsavimo nesuteiksiu žodžio, labai vėluojame.
17.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų, 2024 metų ir 2025 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-2149(2) (priėmimas)
Dabar dėl lydimojo apsispręsime. Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų, 2024 metų ir 2025 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-2149(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną. Nors galbūt Biudžeto ir finansų komitetas čia nebeturi ką pasakyti.
Atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos premjerė. (Balsai salėje) Replikuoti nenumatyta.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš galiu kalbėti be eilės. Tai be eilės padėkosiu kolegoms, kurie balsavo už. Taip pat dėkoju opozicijai, kad šį kartą netraukiojo kortelių, ir dėkoju ambasadoriui A. Vinkui už visada racionalų požiūrį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerai. Išklausėme padėką. Dabar apsispręsime dėl mano minėto nutarimo projekto. Du straipsniai. Reikia atsižvelgti į mūsų balsavimą dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų. Čia yra M. Majausko pasiūlymas. Prašom pristatyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, tai yra techninis suderinimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pakoreguoti biudžeto projekto lydimieji teisės aktai, atitinkamai yra suderinamas trimetis planas dėl biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių. Kviečiu pritarti. Ir pritarta planuojamiems rodikliams taip pat.
PIRMININKAS. Prašyčiau patikslinti, keičiasi tik 2023 metų skaičiai?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip, iš esmės. Na, čia Sekretoriatas turėtų patikslinti, bet iš to, ką aš matau, tai taip, kol kas matau tik 2023 metus.
PIRMININKAS. Finansų ministrė linksi galvą, tai dėl pasikeitusių pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, kai nežymiai keičiasi 2023 metų skaičiai dėl planuojamų pajamų, vėlgi pasiremiame Statuto 261 straipsniu ir, tikiuosi, bendru sutarimu priimame šį techninį patikslinimą. Priimta bendru sutarimu.
Iš karto apsisprendžiame dėl dviejų straipsnių ir kalbame dėl viso nutarimo projekto. Pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Taip, yra. M. Majauskas kalba už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra lydimasis biudžeto projektas, iš esmės trimetis planas, jis yra dažnai koreguojamas, atitinkamai keičiantis ekonominėms sąlygoms ir naujiems biudžeto projektams, kuriems taip pat daro įtaką, kaip matėme, ir ekonominės krizės, ir socialiniai iššūkiai, ir geopolitinė situacija. Dažnai mes nesilaikome tų trimečių planų, bet, nepaisant to, turime pareigą tvirtinti ir aš kviečiu šiandien tam pritarti.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas pasisako prieš dėl prognozuojamų rodiklių. Nebematome aktyviai kalbėjusio čia V. Valkiūno. (Balsas salėje: „Kalba, kalba.“) Matau, kad jis ryžtingai artėja prie mikrofono. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ką čia bekalbėsi. Liūdnas vaizdelis po tokio biudžeto priėmimo, neturiu žodžių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Masiulis tikriausiai turi vieną kitą žodį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man toks liūdnas vaizdelis buvo, kai man nedavė žodžio replikuoti, nors mano pavardę R. Žemaitaitis ten po purvą maitojo. Gerbiamas Žemaitaiti, kaip elitą tyrinėjęs, knygą surašęs, vadovėlį vertęs ir elitą dėstęs žmogus, na, kaip aš nenorėčiau jūsų tuo elitu vadinti, bet esate, nes esate Seimo narys. Ar V. Valkiūnas – irgi yra elitas, čia apie elitą šnekant, nors nenorėčiau priskirti subjektyviai.
Na, o dabar – ar skiriate transporto išlaidas ir remonto išlaidas? Nesu aš daugiausia čia išleidęs, iš opozicijos yra ponių, kurios daugiau išleido. Na, ką dabar darysi, nereikia valkioti taip.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų, 2024 metų ir 2025 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projekto Nr. XIVP-2149(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79: už – 72, prieš – 2, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Taigi baigėme biudžetinius klausimus. Dėkoju visiems už kantrybę. Užsitęsė mūsų pirmasis balsavimo intervalas.
Dabar, kaip esu minėjęs, bus Mokėjimų įstatymo pataisų svarstymas, Prezidento veto, po to Seimo Pirmininkė pateiks Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko kandidatūrą, po to projektai iš rytinio posėdžio ir po to vakarinio posėdžio projektai eilės tvarka, kaip jie yra surašyti.
Balsavimo intervalas tikėtinas po kokių dviejų valandų. Jis bus, kaip suprantate, vėliau, negu buvo planuota.
Toliau posėdžiui pirmininkaus kolega J. Sabatauskas.
17.46 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927GR (pateikimas)
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-3 klausimas – Mokėjimų įstatymo 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927, grąžintas Respublikos Prezidento. Pranešėjas – Respublikos Prezidento patarėjas V. Augustinavičius. Prašau.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, šių metų lapkričio 17 dieną…
PIRMININKAS. Kolegos, labai didelis triukšmas. Gerbkite pranešėją. Įjungtas mikrofonas.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Veikia dabar?
PIRMININKAS. Veikia.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, šių metų lapkričio 17 dienos dekretu siūlo Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu. Prezidentui pateiktu pasirašyti Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymu nustatoma, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir susiję subjektai turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant jautrius asmens duomenis, kaip jie vadinami specialiųjų kategorijų asmens duomenimis, kai tai būtina ir kurių reikia siekiant užtikrinti tinkamą mokėjimo paslaugų teikimą ir sukčiavimo prevenciją. Vadinasi, minėti subjektai galėtų tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę arba etinę kilmę, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, sveikatos duomenis ir kitus jautrius asmens duomenis. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente duomenų tvarkymas apibrėžiamas labai plačiai – nuo galimybės rinkti duomenis iki duomenų rūšiavimo, sisteminimo, platinimo, ištrynimo ir kitų veiksmų.
Įstatymo iniciatorių tikslas – siekti didesnio ir aiškesnio reguliavimo tvarkant asmens duomenis yra aktualus, tačiau Prezidentas pabrėžia, kad asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra ginamas Konstitucijos, o įstatymu šią asmens teisę riboti galima tik laikantis konstitucinio proporcingumo principų ir ne labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Šalies vadovo vertinimu, Mokėjimų įstatymu suteikiami įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis, ypač jautrius duomenis, yra neproporcingi.
Prezidentas pabrėžia, kad Mokėjimų įstatymas numato ženkliai platesnes specialiųjų duomenų tvarkymo, įskaitant jų rinkimą, aplinkybes nei vien tik informacija, kuri yra gaunama apdorojant mokėjimų pavedimus. Pavyzdžiui, susidaro įgalinimas tvarkyti jautrius duomenis, kai teikiama mokėjimo paslauga, kuri yra grynųjų pinigų išėmimas, pinigų įdėjimas, mokėjimo kortelės išdavimas paslaugos teikėjų skyriuje ar kitos mokėjimo paslaugos. Įtvirtinti įstatymu būtina tik tai, kas yra minimaliai būtina.
Prezidentas pabrėžia, kad Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė ir nesusiformavus vienodai praktikai ar reguliavimui europiniu lygmeniu Mokėjimų įstatyme numatytos galimybės mokėjimų institucijoms rinkti ir atlikti veiksmus su žmonėms jautriais specialiaisiais duomenimis iš esmės bet kokios mokėjimo paslaugos teikimo būdu gali būti neturintys analogų asmens duomenų tvarkymo įgaliojimai, o bandymai susiaurinti ieškant tinkamo sprendimo vos per keletą dienų galėtų būti ir lemti nenumatytus efektus finansų sistemoje. Dėl to, Prezidento nuomone, Mokėjimų įstatymo tobulinimą reikėtų grąžinti į ekspertinį lygmenį.
Gerbiami Seimo nariai, Konstitucijos 22 straipsnyje yra nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimąsi į jo garbę ir orumą. Kaip ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Be to, kaip minėta, nėra europinio ar regioninio teisinio reglamentavimo ir tokių precedentų, kaip sureguliuoti specialiųjų kategorijų duomenų tvarkymą kitose šalyse. Kaip vienas iš pavyzdžių, pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ir Estija veikia vienoje bendroje mokėjimų sistemoje, dominuoja tie patys bankai ir jų filialai, bet Lietuvoje duomenų tvarkymas pagal Mokėjimų įstatymą gerokai skirtųsi nuo kitų Baltijos šalių.
Visa tai įvertinus, Prezidento nuomone, Mokėjimų įstatymas turi būti laikomas nepriimtu. Įstatymą reikėtų grąžinti tobulinti į ekspertinį lygmenį, aiškiau ir detaliau apibrėžiant asmens duomenų tvarkymo tikslus, būdus, duomenų gavimo šaltinius, duomenų apsaugą, taip užtikrinant proporcingumą. Reikėtų papildomų veiksmų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai padedant tobulinti šį įstatymą, bendradarbiaujant daugiau su tarptautinėmis institucijomis ir kitomis euro zonos šalimis. Be to, visuomenė turėtų būti ženkliai labiau supažindinta su asmens duomenų tvarkymo ypatumais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš jūsų kalbos taip ir nesupratau, o kada Prezidentas su konservatoriais sutarė dėl to veto, nes priešingu atveju nebūtų tas veto jums pavykęs, ir dar klausimas, ar pavyktų, jeigu konservatoriai nepalaikytų. Bet aš turiu kitą klausimą. Kodėl jūs vetavote ir nepateikėte pataisų ir pasiūlymų, o tiesiog vetavote, nes realiai jūs galėjote pateikti keletą pataisų ir išspręsti visą šitą problemą. Ar pabijojote, kad konservatoriai (…) eilinį kartą atneš ant šono, kas čia buvo, koks buvo motyvas? Nes realiai dvi pataisos ir būtų išsisprendusi visa šita problema.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pats Mokėjimų įstatymas ir jo siūlytas reguliavimas yra be galo techniškas dalykas. Šiuo aspektu buvo numatytas perteklinis įgaliojimas tvarkyti jautrius asmens duomenis ir jį reikėtų siaurinti. Siaurinti ir duomenų gavimo šaltinius, ir duomenų apsaugą numatyti, ir duomenų naudojimo tikslus, ir užtikrinti proporcingumą. Šiuo aspektu pirmiausia būtina pasižiūrėti, kaip kitose euro zonos šalyse tai yra sureguliuota. Todėl įstatymas turėtų grįžti į ekspertinį lygmenį ir labai smarkiai detalizuotai iš naujo peržiūrėtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Kiekvienas žmogus gimdamas turi konstitucinę teisę būti laisvas ir saugus. Be abejo, bet koks bandymas kėsintis į jo saugumą, nagrinėti jo intymius duomenis, žinoma, prasilenkia ir su Žmogaus teisių deklaracija, ir su elementariu žmogiškumu. Ir aš tikrai sveikinu Prezidentą už tai, kad jis sustabdė šito žalingo įstatymo priėmimą, grąžino jį į pirminę svarstymo stadiją, ir aš jam pritariu. Manau, kad daugybė pasaulio žmonių jau supranta, ką reiškia šitų neomarksistų, leftistų sumanymas kurti naująjį pasaulį lendant į žmogaus miegamąjį, į jo kišenę ir į asmeninį gyvenimą. Ačiū Prezidentui ir linkiu visiems kolegoms svarstyti šitą įstatymą iš naujo. Ačiū.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū. Išgirdau pasisakymą ir įstatymas turėtų būti iš esmės tikslinamas, kaip ir minėjau.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš taip pat noriu pasveikinti Prezidentą, kad vetavo šitą Mokėjimų įstatymą kaip iš tikrųjų perteklinių duomenų apie piliečius kaupimą. Kiekvienas suaugęs žmogus šiuo metu naudojasi banko paslaugomis, ir, kaip jūs minėjote, norint gauti kasdienes paslaugas kaip banko kortelės keitimas ar užmokėti už eilines komunalines paslaugas, kaip Statistikos departamentui surašymo metu reikia gyventojui pateikti kažin kiek duomenų.
Mano klausimas. Jūs grąžinate į ekspertinį lygį, tai yra pasvarstyti, kokių duomenų reikėtų, aš taip supratau, ir kaip tai turėtų būti reglamentuojama. Mano vertinimu, šiuo metu Lietuvoje pakanka Pinigų plovimo prevencijos įstatymo, kuris sugaudo, sakykime, tuos, kurie gali piktnaudžiauti arba užsiimti nešvariais dalykais finansų rinkose. Ar neverta išvis pagalvoti, kad tos pasiūlytos nuostatos yra perteklinės, nes vėlgi, kaip jūs ir minėjote, mes norime būti pirmesni už pirmesnius ir galime išvis iškristi iš bendro konteksto finansų rinkose. Ar nemanote, kad išvis reikėtų atsisakyti ir grąžinti tą Mokėjimų įstatymą į pirminę, taip, kaip buvo jis iki šiol galiojantis.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Prezidentas vetavo būtent tuo ir argumentuodamas, kad įgaliojimai yra suteikti per platūs. Ir, be abejo, Lietuva, kaip ir minėjau, yra euro zonos narė, veikia vienoje mokėjimų sistemoje, tad be bendro tarptautinio sprendimo, bent jau aiškesnio peržiūrėjimo, kaip tai praktiškai sureguliuota kitose šalyse, šis įstatymas turėtų būti koreguojamas pagal tai, kaip veikia kitos šalys toje pačioje valiutų sąjungoje. Vienareikšmiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas patarėjau, iš tiesų turbūt keistai atrodyčiau, jeigu irgi nepasveikinčiau Prezidento iniciatyvos, kurią jūs čia pristatote dėl vetuojamo įstatymo projekto. Bet mano klausimas šiek tiek kitoks. Iš tiesų, man atrodo, mūsų teisinėje bazėje yra pakankamai daug teisinių nuostatų, kurias komerciniai bankai šiandien taiko, kaip sakyti, išskirtinai subjektyviai arba išskirtinai sau palankiai, naudodamiesi tuo, kad jie iš principo yra derybose tarp banko kliento, kurie dažnu atveju fiziniai asmenys, ir banko, yra stiprioji derybų pusė. Ar, jūsų nuomone, dabar galiojančiame teisiniame reguliavime, komercinių bankų teisiniame reguliavime, be šitų pataisų, kurias vetuoja, yra viskas gerai, ar galbūt reikėtų kažkokių papildomų teisėkūros iniciatyvų pažaboti dažnu atveju cinišką ir tokį ganėtinai brutalų komercinių bankų nesąžiningą elgesį klientų atžvilgiu?
Ar prezidentūra galbūt planuoja inicijuoti artimiausiu metu kokias nors panašias įstatymo pataisas ir jas pateikti Seime?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, Prezidentas, matydamas šias pataisas, aišku, pastebėjo tam tikrą perteklinį reguliavimą. Be abejo, grįžtant klausimui į ekspertinį lygmenį, jis turėtų būti plačiai peržiūrėtas šiuo atveju, nes vėlgi turbūt atsakymas būtų tas pats: Lietuvos mokėjimų sistema nėra kažkokia išskirtinė kaip kitose euro zonos šalyse. Jeigu būtų pastebėta kokių nors kitų tobulintų vietų, jos taip pat galėtų būti iškeliamos.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš panašų klausimą norėčiau užduoti. Bankai jau dabar piktnaudžiauja esamais įstatymais. Vienas iš tokių – pinigų plovimo prevencija „Pažink klientą“, įvairių tų įstatymų yra. Ir kaip pavyzdys – bankai netgi fiziniams asmenims, kurie nedaro nei didžiulių sumų, nei didžiulių pavedimų… Pavyzdys: gauna pavedimą iš valstybės institucijos ir bankas užblokuoja tuos pinigus, ir liepia paaiškinti, kodėl valstybinė institucija jam pervedė pinigus. Jis bando padaryti pavedimą, nurodydamas sąskaitos numerį, dėl ko daro, taip pat užblokuojamas yra toks pavedimas ir bandoma paaiškinti, prašoma paaiškinti, kodėl tai daroma. Tai dabar dalis netgi fizinių asmenų, taip pat ir juridinių, jau atsidarinėja sąskaitas, pavyzdžiui, Lenkijoje, kitose valstybėse, dėl tokių bankų veiksmų.
Gal Prezidentas, gal jums teko girdėti, žada inicijuoti peržiūrą visų šitų įstatymų, kurie bankams leidžia rinkti tokius duomenis, blokuoti sąskaitas, blokuoti pinigus, blokuoti pavedimus ir pagaliau sutvarkyti tą bankų plėšikavimą, prisidengiant tam tikrais įstatymais? Ar žada imtis tokių iniciatyvų?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Šiuo aspektu, kaip minėjau, duomenų reguliavimas yra gana techniški, ekspertinio lygio koregavimai. Matant, kad yra tam tikrų perteklinių galbūt įgaliojimų, be abejo, turi būti grąžinti tobulinti, o ar reikalingi papildomi patobulinimai, vėl pasikartosiu, pirmiausia reikėtų labai smarkiai diskutuoti, pažiūrėti, kaip yra kitose šalyse, kaip jūs ir paminėjote šitoje vietoje. Ta analizė taip pat labai svarbi ir tai nėra kvestionuojama.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas patarėjau, iš tikrųjų sveikinu. Kai kas ir netikėjo, bet aš sakau: tikrai turėtų būti, mes pasirašėme būtent tai, kad būtų vetuotas šitas teisės aktas. Pirmiausia mano klausimas, aišku, jūs labai gražiai pasakote: kaip kitose šalyse, gal jau jūs ir turite kokią nors informaciją apie kitas šalis, vienas dalykas, tai yra Skandinavijos bankai. Kaip jie savo šalyse renka tokią informaciją?
Ir kitas momentas, kaip vertina šitą įstatymą, kurį pateikė, Lietuvos bankas? Jis turėjo lygiai taip pat peržiūrėti, ar tai nėra perteklinė informacija apie mano tikėjimą arba seksualinę orientaciją ar dar kažką. Man keista, kaip pats Lietuvos bankas pasisakė?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Šiuo aspektu, atsakant, gerbiama Seimo nare, į jūsų klausimą, be abejo, diskusijų, matyt, pritrūko, priimant šį įstatymą, detalesnių ir pasitelkiant ekspertus. Tai dabar priėmus įstatymą išaiškėjo, kad daug klausimų kyla. Tikrai yra epizodų, kai tie patys pinigų išėmimai ar kortelių išdavimai, kur tikrai yra perteklinės situacijos, kad atsirastų regimybė tokių duomenų rinkimo, be abejo, tokių dalykų neturėtų būti ir tai yra tiesiog koregavimas, vėlgi sulyginant su bendra praktika.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Prezidento patarėjau, išties Prezidento institucija turbūt ne paskutinį vaidmenį vaidina formuojant Lietuvos banko vadovybę, teikiant jos kandidatus į vadovus. Čia turbūt reikėtų įžvelgti mūsų Lietuvos banko nepakankamą komercinių bankų kontrolę. Jums turbūt yra žinoma, kad, tarkime, komerciniame banke kreipiantis dėl paskolos, tarkim, paprasčiausiam automobiliui įsigyti, reikia pildyti banko primestus įvairius reikalavimus, susijusius su asmens duomenimis. Mane stebina tokie klausimai: nurodykite, ar jūs esate politikas, ar jūsų šeimos nariai yra politikai. Gal jūs paaiškinsite, kodėl tokie reikalavimai iškyla ir kaip tai atsiliepia dėl paskolos suteikimo arba nesuteikimo?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip, be abejo, kai kalbama apie asmens duomenis ir priežiūrą, kaip jie yra naudojami, čia labai svarbų vaidmenį vaidina ir Valstybinė duomenų inspekcija. Šiuo atveju tą mandatų paskirstymą tarp dviejų institucijų turbūt reikėtų įvertinti.
Kita vertus, dalis tų veikiančių nuostatų susijusios su tarptautiniu reguliavimu, bet kas vėlgi buvo šiuo Mokėjimų įstatymu padaryta, čia nebuvo jis pakankamai pagrįstas tarptautine praktika. Tai būtų perteklinis mandatas. O dėl esamų įgaliojimų galiu vėlgi tik pakartoti, kad reiktų kiekvieną tokią nuostatą žiūrėti ir analizuoti detaliau.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Respublikos Prezidento patarėjui.
Gerbiami kolegos, pagal Statuto 165 straipsnį mes turėsime nuspręsti, arba svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, arba laikyti jį nepriimtu. Kadangi Respublikos Prezidentas siūlo laikyti jį nepriimtu, tai mes, kai ateis balsavimo langas, balsuosime, kas už tai, kad laikytume jį nepriimtu. Kodėl aš dabar atitinkamai tai sakau? Dabar nebalsuosime, bet kad jūs žinotumėte, kaip kalbėti dėl motyvų.
Dabar dėl motyvų. Už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Na, aš buvau viena iš tų dešimties Seimo narių, balsavusių prieš įstatymo priėmimą. Kaip šiandien suprantu, tų žmonių, kurie pageidaus, kad įstatymas būtų nepriimtas, pritars veto, bus tikrai daugiau. Išties belieka pasidžiaugti, kad veto buvo, nes yra galimybė taisyti ir apriboti tuos duomenis. Nežiūrint į tai, kokį reguliavimą mes buvome atvėrę, iš esmės mes buvome atvėrę bankams tvarkyti ne tik duomenis, kuriuos asmuo pateikia pats, pradedant nuo lytinės tapatybės, lytinio elgesio ir baigiant genomu, aš neįsivaizduoju situacijų, kad bankui žmogus savo genetinį kodą patikėtų. Bet lygiai taip pat buvome suteikę galimybę bankams ir rinkti savarankiškai asmenų duomenis. Tai išties iš viso būtų labai sunkiai suvokiama, jei mes girdėtume bankų argumentą, kad jiems asmens duomenys patenka dažniausiai būtent tada, kai yra nurodoma mokėjimo eilutėje.
Tikrai kviečiu laikyti įstatymą nepriimtą. Sutvarkyti jį yra įmanoma. Sureguliuoti tą apimtį, kai asmens duomenys patenka per mokėjimo eilutę, pavyzdžiui, asmeniui nurodant, kad jis moka už chemoterapiją ar kitus dalykus. Manau, kad tikrai ekspertiniu lygmeniu, kaip čia buvo ir kalbama, būtų labai lengva tą padaryti, parengti įstatymo pataisas ir vėl ateiti iš naujo į Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš pacituosiu su korupcija besikaunančio žurnalisto Š. Černiausko nuomonę. „Prezidentas ką tik palengvino gyvenimą korumpulams ir pinigų plovėjams. Kitaip interpretuoti šito veiksmo negaliu ir štai kodėl. Pirma, specifinių duomenų prieinamumas yra žiauriai svarbus dalykas pinigų plovimui ir korupcijos prevencijai. Elementarus pavyzdys: bankai nežino, kad klientas yra partijos X narys ir dėl to negali kelti klausimų dėl mokėjimų iš, pavyzdžiui, partijos X pavaldumo srityje esančių viešųjų pirkimų laimėtojų. Socdemai sako, kad čia baisus kišimasis į privatų gyvenimą. Prezidentas pritaria.“
Antra. Veto prašė socdemai. Prezidentūra įstatymo projektą mistifikuoja, neva finansų įstaigos taip neribotai kišis į privatumą. Ir ką bankai su tais duomenimis padarys? Ogi nieko, nes Seimo priimtame įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad duomenys gali būti teikiami įstatymo nustatyta tvarka. Praleidžiu.
Trečia. Prezidentas kaip finansų sektoriaus žmogus turėtų puikiai žinoti, kas tas pinigų plovimas ir su kuo jis valgomas. Jis taip pat žino, kodėl bankai savo klientų prašo užpildyti visokiausius klausimynus apie politinius ryšius ir taip toliau, nes reikia, nes taip veikia prevencija, nes 99 % populiacijos į klausimus pakanka sąžiningai atsakyti – ne. Ir nėra čia jokio kišimosi į privatumą nei dar ko nors, tiesiog normalios korupcijos ir pinigų plovimo prevencijos priemonės, bet visa tai žinodamas Prezidentas vetuoja visiškai normalų ir reikalingą įstatymą. Štai kodėl negaliu tam pritarti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už užsirašęs J. Razma, bet aš jo nematau. Kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų šis klausimas buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete ir tenka su apmaudu konstatuoti, kad tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos bankas, tiek Duomenų apsaugos inspekcija neįžvelgė jokių problemų ir visi sutartinai sakė, kad įstatymas reikalingas ir turi būti priimtas. Net ir ta pati prezidentūra, kuri visuomet yra kviečiama dalyvauti posėdžiuose, taip pat, kiek pamenu, nesureagavo. Tuo tarpu šiandien visi choru, na, beveik choru, kalbame, kad reikia pritarti veto ir įstatymo nepriimti. Na, retorinis mano klausimas, tai kuo gi tada reikėtų pasitikėti priimant sprendimus: kokiomis institucijomis, kieno nuomone, kokiais ekspertais? Yra Vyriausybės teikiamas Mokėjimų įstatymas, Lietuvos bankas atsakingas, Duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, visi kviečiami dalyvauti posėdžiuose, jie yra vieši, bet niekas nieko nepasako, kol įstatymas yra priimtas. Tada mes esame priversti būti šioje tikrai nepatogioje ir nemalonioje situacijoje. Mano rūpestis ir prašymas atsakingoms institucijoms šiek tiek rimčiau ir atidžiau žiūrėti į šiuos gana svarbius įstatymus.
PIRMININKAS. Na, aš taip supratau, kad kolega Mykolas vis dėlto kalbėjo ne už veto. (Balsai salėje: „Prieš.“) Jis labiau kalbėjo prieš. Tai aš suteikiu žodį L. Nagienei.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke, bet iš tikrųjų tai visiškai kitaip aš supratau, Mykolas tikrai kalbėjo už tai, kad laikytume nepriimtu ir pritartume veto. Manau, mes visi suvokiame, ar turi įtakos bankui, kokio aš tikėjimo ir kokios seksualinės orientacijos, ar bankui turės įtakos, kokius aš pinigus uždirbu, ar turi būti bankui įdomu, ar aš moteris, ar dar kokie kitokie momentai, gal aš homoseksuali esu. Niekaip negaliu suvokti, kodėl bankas tokius duomenis turėtų rinkti. Mes jau ir taip teikiame bankui visą informaciją, pildome kasmet ir gauname grasinančią žinutę, kad jeigu neužpildysime, tokiu atveju negalėsime atlikti jokios operacijos. Taip, mes visi žinome, pildome, kokios informacijos prašo bankas. Bet dabar bankas sugalvojo dar daugiau informacijos. Ne be reikalo gerbiamas Mykolas ir pasakė, ir aš paklausiau, kokia Lietuvos banko pozicija. Lietuvos bankas turėjo pasakyti, kad tai yra perteklinė informacija. Galbūt iš tikrųjų reikėtų pasižiūrėti. Labai teisingas Prezidento patarėjo ekspertinis vertinimas. Tikrai pritariu, kad laikytume šitą įstatymą nepriimtu ir pritartume veto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuosime, kai bus balsavimo langas.
18.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2281 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2281. Kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, rugsėjo 22 dieną Seimui atleidus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narį ir pirmininką E. Sakalauską, pasibaigus jo antrai ir paskutinei kadencijai, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 10 straipsnis įpareigoja mane pateikti Seimui naujo komisijos pirmininko kandidatūrą. Atnaujinta komisijos sudėtis leidžia pasirinkti geriausią kandidatą. Mano manymu, tai G. Sakalauskas, kurį ir teikiu Seimui skirti naujuoju Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovu.
Praeitais metais G. Sakalauskas buvo paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Komisijoje jis kuruoja viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų prevenciją ir atitikties pareigūnų tinklo formavimą. Anksčiau kandidatas dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, joje formavo nulinės tolerancijos korupcijai politiką. Trejus metus vadovavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sekretoriatui, o 2012 metais įkūrė viešąją įstaigą, kuri diegė ir palaikė korupcijos prevencijos priemones, rengė biudžetinių ir viešųjų valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir akcinių bendrovių etikos kodeksus.
G. Sakalauskas yra patyręs ekspertas, turintis 15 metų viešųjų ir privačių interesų derinimo ir 12 metų vadovavimo patirtį. Esu įsitikinusi, kad kandidatas galėtų tapti puikiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku, todėl prašau palaikyti šį mano teikimą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei. Kviečiu gerbiamą pretendentą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigas G. Sakalauską. Prašom.
G. SAKALAUSKAS. Laba diena. Dėkoju Seimo Pirmininkei už išreikštą pasitikėjimą ir pristatymą. Gerbiami Seimo nariai, šioje tribūnoje buvau prieš vienus metus ir prisistačiau kaip kandidatas į komisijos narius. Šiandien norėčiau kalbėti kaip kandidatas į vadovo pareigas.
Pirmas dalykas, ką noriu pasakyti, kad komisija yra kolegialus organas ir strateginius sprendimus, politiką, strateginę kryptį formuoja ne komisijos pirmininkas, o penki komisijos žmonės. Tai yra kolegialus organas. Pirmininko vaidmuo šiuo atveju yra padėti komisijai tinkamai nustatyti prioritetus tą ribotą laikotarpį, kurį komisijos nariai eina nario pareigas, nes mes einame laikinai.
Jeigu gaučiau jūsų pasitikėjimą, norėčiau imtis lyderystės trimis aspektais. Pirmas dalykas. Kai į komisiją kreipiasi deklaruojantys žmonės, labai dažnai gauna abstrakčius atsakymus iš komisijos. Šitą praktiką aš noriu pakeisti, kad žmonės gautų labai konkrečius atsakymus, ką tai reiškia. Pavyzdžiui, savivaldybės politikas kreipiasi į komisiją, ar reikia nusišalinti nuo sprendimo projekto dėl žemės mokesčio, nes jis turi žemės. Tai yra labai abstraktus klausimas ir gaunamas abstraktus atsakymas. Idėja yra labai paprasta, kad konkrečiai atsakant būtų remiamasi būtent tais duomenimis, kuriuos turi žmogus. Kitaip tariant, analitika ir duomenys.
Antras dalykas. Visos viešojo sektoriaus organizacijos, biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės turi turėti savo vidaus kontrolės sistemą. Interesų derinimo rizikos, deja, šiandien nėra organizacijų sudėtinė dalis. Norėčiau sukurti praktiką ir kultūrą, kad interesų derinimo rizikos būtų sudėtinė viešojo sektoriaus organizacijų dalis ir vadovai galėtų valdyti rizikas.
Trečias dalykas, dėl kurio norėčiau imtis lyderystės. Visi sutinka, kad kuo aukštesnes pareigas žmonės eina, tuo galioja aukštesni skaidrumo standartai. Paprastas pavyzdys. Anksčiau žmonės atskleisdavo privačių interesų deklaracijose perteklinius duomenis. Tarkim, žmogus nusipirko šaldytuvą ir bėga kaip sportininkas deklaruoti privačių interesų deklaraciją. Šiuo metu deklaracijose duomenų yra per mažai. Tai reiškia, kad nėra subalansuotas skaidrumas ir atsiranda tokių įvykių kaip „Atvira Klaipėda“… Norime imtis iniciatyvos subalansuoti šitą dalyką, kad visuomenė įsitikintų žmonių priimamų sprendimų objektyvumu, nešališkumu.
Trumpai tiek. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pretendentui. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kandidate, man teko skaityti keletą jūsų ir pranešimų, ir pozicijos. Aš turiu, gal du mano klausimai susidarys.
Šiandien vėl skandalas su D. Kreiviu. Vieną kartą dėl mamutės krito iš ūkio ministrų, dabar vėl lygiai tas pats. Finansų ministrė dėl savo viceministro. Pasirodo, buvo paklausta VTEK’o. VTEK’as leido dirbti, leido kuruoti. Dar negana to, jis atėjo iš „Modus group“. „Modus group“ yra tiesiogiai susijusi su energetika, tiesiogiai susijusi su atsinaujinančia energetika ir tiesiogiai būtent su Baltarusijos žaliąja rinka. Ir VTEK’as išduoda leidimą ir sako, kad čia nieko tokio ir problemų nėra. Jūs man galite paaiškinti, kaip šitaip gali būti? Kaip VTEK’as gali duoti tokį išaiškinimą, kur žmogus tiesiogiai yra susijęs, tiesiogiai susijęs su energetika, su akcijomis, su valdymu ir panašiai? D. Kreivys tiesiogiai, 43 %, tiesioginis valdymas. Jau įrodymų… nieko nėra daugiau. Šiandien VTEK’as sėdi, tyli kaip pabučiuotas ir jokios reakcijos nėra. Kaip čia gali būti? Jūs irgi taip elgsitės?
G. SAKALAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Būtent pirmas buvo mano išreikštas pasiūlymas imtis lyderystės su konkrečiais duomenimis ir sprendimais. Tai dar kartą parodo, ką reiškia abstraktūs atsakymai ir įvairūs situacijų vertinimai.
Antras dalykas. Visais atvejais komisija, kai atsitinka tokie dalykai, kad ir šiandien, ar buvo anksčiau atsitikę, ar atsitiks ateityje, mes iš anksto pareikšti savo nuomonės negalime, nes mes saistomi nešališkumo dalykais šiuo atveju. Procedūra valstybėje yra labai paprasta. Visi tokie pranešimai komisijoje yra nagrinėjami, nesvarbu, kokias pareigas eina asmuo viešajame sektoriuje. Tyrimų skyrius parengia medžiagą ir komisijos nariai priima sprendimą – pradėti gilesnę analizę ar nepradėti gilesnės analizės. Po gilesnės analizės komitete yra surenkami duomenis, yra priimamas sprendimas nepradėti tyrimo arba pradėti tyrimą.
Jeigu mes… Anksčiau tai vadinosi vienas dalykas kaip tyrimas, dabar tai vadinasi pre tyrimas ir vėliau tyrimo eiga. Šiuo metu komisijoje praktika yra nuėjusi į tai, kad ji dirba su analitiniais duomenimis ir pačių tyrimų skaičius sumažėjo, o analitinių tyrimų skaičius didėja. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, jūs pasakėte savo kalboje: komisijai bus nustatyti prioritetai. Galite įvardyti prioritetus, kokius jūs matote savo komisijai, kaip būsimas pirmininkas, jeigu taptumėte? Ir antras. Nėra skaidrumo, nes yra per mažai duomenų. Kokių faktiškai, įvardinkite, dar trūksta duomenų ir kokių reikėtų? Prašau įvardinti bent keletą. Ačiū.
G. SAKALAUSKAS. Ačiū už klausimą. Komisija yra priėmusi savo naują viziją ir misiją. Jos tikslas yra labai paprastas – padėti atskleisti privačių interesų keliamą riziką viešajame sektoriuje ir jų vadovams padėti valdyti rizikas. Klausimas yra toks, kokius mes pagrindinius prioritetus susidėliosime kitiems metams, ateinantiems metams ir tretiems metams, nes mūsų kadencijos laikas yra ribotas. Aiškių tikslų arba tikslų neturint ir nežinant, ką mes norime pasiekti, veikla bus neefektyvi. Kai komisija išsigrynins ir kartu nuspręs, ką mes turime padaryti ir kokį konkretų rezultatą pasiekti, tada mes eisime į priekį.
Atsakant į antrą klausimą. Pavyzdžiui, anksčiau reikėdavo deklaruoti žmonių pareigas asociacijose, tai yra visuomeninę veiklą. Dabar tokio privalomo dėmens nėra. Tai galbūt verta grįžti prie diskusijos ir žmonės, kuo užima aukštesnes pareigas, tokį dalyką atskleistų privačių interesų deklaracijoje. Žemesnes pareigas einantiems žmonėms gal neverta atskleisti viešoje privačių interesų deklaracijoje. Tai gali būti ir neviešai skelbiama. Čia turi būti subalansuotas skaidrumas, tai yra įsijungia visuomenės teisė žinoti, įsijungia asmens duomenys, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Jeigu per didelis yra skaidrumas valstybėje, taip pat gali nukentėti nacionaliniai valstybės interesai dėl nedraugiškų šalių. Čia būtinas tas balansas.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, aš norėčiau paklausti dėl šios dienos aktualijų, konkrečiai dėl D. Kreivio situacijos. Ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę inicijuoti tyrimą, pradėti rinkti medžiagą, ar to reikia –kreipimosi į Seimo narius? Čia viena klausimo dalis.
O kita klausimo dalis: ar imsitės asmeniškai kokios nors atsakomybės ir pradėsite iš esmės šį klausimą nagrinėti? Situacija nėra adekvati, vadinkime taip, kai vis dėlto vadovaujantis žmogus turi akcijų įmonės, kuriai turi tam tikros įtakos finansine prasme, ar jie turi pelnų, ar neturi pelnų. Trumpai jūsų požiūris šiuo klausimu. Ačiū.
G. SAKALAUSKAS. Individualaus vertinimo šios konkrečios situacijos tikrai nepateiksiu. Procedūra yra labai paprasta. Rytoj yra komisijos posėdis. Jeigu šis klausimas bus įtrauktas į komisijos darbotvarkę, komisijos nariai šį klausimą svarstys. Apie priimtus sprendimus bet kokiu atveju mes informuosime visuomenę.
Pradėti gilesnę analizę, tyrimą ar netyrimą šiuo atveju, tai komisija gali pradėti savo iniciatyva. Taip pat gali pradėti asmenys, kurie pateikia pranešimą. Aš neabejoju, kad mes gausime ne vieną pranešimą ne tik dėl dabartinės situacijos, bet ir ateityje. Taip pat iš prognozuojamosios pusės, tai greičiausiai turėsime daugiausiai pranešimų dėl galimų įstatymo pažeidimų, kai bus savivaldos rinkimai. Šitie klausimai yra turbūt natūralus demokratijos dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, norintys paklausti. Kolegos, susitikimų grafikas bus pateiktas pretendentui, kurios frakcijos pageidauja su jumis susitikti, ir pagal jį susitiksite, o po to, kai jau bus numatytas svarstymas… Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo datos? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.
18.21 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1874, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1875, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1876 (pateikimas)
Kolegos, kaip ir buvo skelbta, po šito nutarimo projekto pateikimo grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Kadangi jau buvo vienas projektas – Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo projektas pateiktas, tai dabar kitas projektas – 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1874. Pateikimo stadija. Pranešėja – A. Širinskienė. Taip pat su juo susijęs Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1875 ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1876. Balsuosime per paskutinį balsavimo langą, jis dabar, tikėtina, bus už pusantros valandos, ne anksčiau. Prašom, gerbiama kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiami kolegos, pasistengsiu labai trumpai pristatyti iš karto visus tris projektus, nes jų esmė yra labai paprasta. Išties donorų stygiaus klausimas gali būti sprendžiamas labai įvairiai. Visų pirma jisai yra sprendžiamas švietimu ir ką paprastai, bent jau iki poniai A. Kubilienei patenkant į Seimą, labai nuoširdžiai darydavo Organų donorystės ir transplantacijos centras. Dabar to švietimo pasigendame. Lygiai taip pat kai kurios valstybės keičia savo organų alokacijos sistemas, pavyzdžiui, nustatydami papildomus koordinatorius sveikatos priežiūros įstaigose. Jie, kaip rodo praktika, tarkime, toje pačioje Ispanijoje, iš tiesų labai sėkmingai padeda tiek surasti organus, tiek prikalbinti artimuosius pasiryžti donorytei. Kai kurios valstybės, kaip matėme Seimo rytinį sprendimą, pažengė ir ganėtinai radikaliu keliu, tiesiog atėmė galimybę žmogui aktyviais veiksmais išreikšti savo sutikimą.
Mes su kolege Asta siūlome dar vieną modelį, tai yra paskatinti donoro kortelių išdavimo procesą, nes išties donoro kortelė yra aiškus ženklas tiek donoro artimiesiems, ką mano pats donoras, tiek ir, be abejo, medicinos personalui, kuris vėliau, tiesiog žmogui mirus, jau dalyvauja donorystės procese. Deja, bet Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ar Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, donoro kortelių išdavimo vietų skaičius yra labai ribotas. Tikrai nesuvokiu kodėl, bet mes jau daugiau kaip dešimtmetį donoro korteles išduodame tik sveikatos priežiūros įstaigose ir puikiai suprantame, kad medikai dėl savo užimtumo dažnai skundžiasi neturį laiko užpildyti e. sveikatos dokumento ir pasikalbėti su pacientu, nekalbant apie tokias papildomas paslaugas, kaip informacijos surinkimas donoro kortelei ir atitinkamų klausimynų ar formuliarų užpildymas.
Dėl tos priežasties daugelis valstybių tiesiog plečia donoro kortelių išdavimo vietų skaičių, sudarydamos galimybę asmenims donoro kortelę pasiimti tose vietose, kurios užtikrina žmogaus ilgalaikį kontaktą su valstybe. Mes visi nuolat keičiame savo pasą, tapatybės kortelę, tą darome periodiškai, ir mes lygiai taip pat periodiškai keičiame, jeigu esame vairuotojai, vairuotojo pažymėjimą. Tai būtent šios papildomos vietos yra tos vietos, kurios išduoda asmens dokumentus, ir tos vietos, kurios išduoda vairuotojo pažymėjimus, daugelio valstybių Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat yra naudojamos kaip papildomos vietos kontaktuoti su žmogumi ir užduoti jam klausimą dėl jo ketinimų donuoti.
Mūsų pasiūlymas, kuriuo yra keičiamas tiek Organų donorystės ir transplantacijos įstatymas, tiek du lydimieji teisės aktai, kurie reguliuoja asmens dokumento ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką, ir yra susiję su tuo, kad mes Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio valstybėse, siūlome išplėsti vietų skaičių ir donoro korteles išduoti ne tik sveikatos priežiūros įstaigose ar farmacijos sektoriaus įstaigose, bet išduoti ir ten, kur yra tas periodinis žmogaus apsilankymas per tam tikrą metų skaičių, tai yra pasiimant pasą ir kartu pasiimant jam atnaujintas teises.
Tai tiek būtų trumpai. Tokia yra pasiūlymo esmė. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš turiu tokį gal sudėtingą klausimą. Pirmiau šiandien mes išklausėme kolegės Jurgitos pasiūlymą, kuris, kaip jūs ir paminėjote, yra gana radikalus ir kelia visokių klausimų dėl to, ar mes turime pakankamą pasitikėjimą institucijomis. Bet aš noriu paklausti, kuris čia variantas yra teisiškai mažiau apeinamas arba mažiau radikalus? Jeigu žmogus parašys atsisakymą, tai ar jis gali būti kaip nors nuginčijamas, ar su gimine galima susitarti? Ar vis dėlto yra paprastesnis būdas eiti tuo keliu, kai žmogus pats pasako, ir tada jau su giminaičiais susitarti yra gal kitas reikalas. Nežinau, ar sudėtingai paklausiau, ar ne, bet tikiuosi, kad supratote klausimą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Supratau. Jeigu žiūrėtume į bendrą sveikatos srities reguliavimo paradigmą, tai sveikatos srities reguliavimo paradigma yra parengta aiškiai išreikštu asmens sutikimu. Tokių dalykų, kai mes numanome, kad pacientas sutinka, yra iš esmės vienetai. Tas vienetas yra greitoji pagalba. Jeigu žmogus pasikviečia, vadinasi, jis sutinka, kad jį apžiūrėtų. Tai yra ekstrinė situacija, kurios žmogus iš anksto negali suplanuoti ir numatyti.
Organų donorystė nėra ekstrinė situacija. Apie ją žmogus gali kalbėtis ir namuose, jis gali iš anksto išreikšti savo valią. Todėl tos paradigmos keitimas į numanomą ar nuspėjamą sutikimą iš nutylėjimo teisės požiūriu yra labai keistas, aš jau nekalbu apie konkurenciją su tokiomis pamatinėmis žmogaus laisvėmis kaip laisve apsispręsti, laisve priimti sprendimus dėl to, kas įvyksta su tavo kūnu, žmogaus autonomija, kas vėlgi reiškia, kad jis yra savarankiškas daryti sprendimus, ir daug kitų vertybių. Galų gale Teisės departamentas rašo ir kalba apie žmogaus orumo principą, kuris neturi jokių iš esmės išimčių, jo pagarbą ir laikymąsi. Šiuo atveju aš matau tam tikrų rizikų, kad mes keisdami paradigmą iš aiškiai išreikšto sutikimo į numanomą, nuspėjamą sutikimą, kada kas nors neprieštarauja, iš tikrųjų sukuriame prielaidas pažeisti arba kvestionuoti labai daug žmogaus laisvių ir teisių.
Aišku, būtų galima kalbėti apie artimųjų sutikimo klausimą, nes, tarkime, kitose vietose, kur mes turime žmogaus kūno aukojimą mokslo tikslais, o tai yra dar didesnis atidavimo aktas negu donorystė, ten artimųjų sutikimas nėra lemiantis ir negali pakeisti iš esmės asmens valios. Donorystėje taip ir įvyko, kad mes turime asmens artimųjų sutikimą kaip papildantį, aš pati buvau tuo metu rengiant teisės aktus. Buvo tuo metu pasirinktas tas modelis, kad nevyktų konfliktai tarp artimųjų ir medicinos personalo, nes bet koks konfliktas mažina pasitikėjimą, o donorystės sėkmė yra paremta pasitikėjimu, nes jeigu nebus pasitikėjimo, nebus tam tikro tikrumo, kad mediko rankose saugu, donorystės nebus.
Manau, donoro kortelė šiame kontekste duoda tam tikrą pasitikėjimą ir leidžia išplėsti galimybes žmogui išreikšti savo valią. Ar numanymas mūsų visuomenėje būtų priimtas kaip saugus pasirinkimas, sutikimas, aš tikrai nedrįstu teigti, bet manau, kad klausimų žmonėms kils.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, projektas tikrai gerokai griežtesnis, negu prieš tai buvęs, o tas pasitikėjimas visą laiką atsiranda iš žinojimo. Gal galėtumėte labai paprastai paaiškinti veikimo principą, kaip tai būtų įgyvendinama, kaip žmogus galėtų išsakyti savo nuomonę, ar giminaičiai galėtų ten ginčyti ar neginčyti ir taip toliau, kaip ta visa procedūra vyktų? Nes kai žmogus viską žino, jis ir gerokai labiau pasitiki pačia sistema. Tai va to aiškumo visą laiką ir trūksta, išaiškinimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mes su kolege nekeičiame paciento giminaičių valios išreiškimo. Ta galimybė apsispręsti kitaip lieka, tačiau, ką ir apklausos rodo ne tik Lietuvoje, Lietuvoje tokių neatliekama, bet kiek yra tekę domėtis užsienyje, jeigu artimieji žino aiškią valią, ar tai yra pokalbis šeimoje kada nors prie vakarienės stalo apie donorystę, ar jie turi donoro kortelę, artimiesiems apsispręsti lengviau. Ką mes darome su kolege, mes tiesiog išplečiame galimybę jau dabar egzistuojančias donoro korteles įsigyti daugiau vietų valstybėje, tai prie sveikatos priežiūros įstaigų prisidėtų papildomos vietos, kur tikrai tas kontaktas su asmeniu yra nemažas ir kurios atitinkamai užtikrina, ar tai būtų teisių išdavimas, ar tai būtų paso išdavimas, tos vietos užtikrina asmens tapatybės nustatymą, tai yra tikrinami asmens dokumentai.
Šiuo atveju, na, žmogui pasiūlyti užpildyti papildomą formą, kaip rodo pasaulio valstybių praktika, yra įmanoma ir tai veikia. Gal tik reikėtų klausti, kodėl to Lietuvoje iki šiol nebuvo padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, sveikinu su projektu, kadangi taisote buvusios Vyriausybės klaidas, tų, kurių jie nepadarė, tiesiog gal valios pritrūko. Aš ir prieš tai klausiau J. Sejonienės, nes, kaip žinote, 2014 metais Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso straipsnį, kur numato už donoro būtent prekybą, įgijimą ir panašiai. Dėl ko Jurgai aš sakiau ir, Jurga, neatsakėte, nes Jurgos projektas yra labiau būtent komercializuotas žmogaus kūno realizavimas, šitas įstatymas, nes tiesiog žmogus, jeigu nesutinka, bus galima paimti. Kaip jūs vertinate ir kaip žiūrite, nes vis tiek matėte pavojų piktnaudžiavimo teisės aktu, kai žmogus neišreikš valios, bet tiesiog jo kūnas bus komercializuotas. Mes matome, kas yra, ir todėl Baudžiamasis kodeksas jau 2014 metais buvo priimtas su tendencija, nes gaudavome ikiteisminių tyrimų informacijos, kai būdavo mėginama vieną ar kitą kūno donoro dalį tiesiog imti ir parduoti, nes tiesiog nebūdavo žmogaus jokios valios.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Na, ten Baudžiamojo kodekso, kiek aš atsimenu, buvo pataisos ir dėl to, kad reikėjo įgyvendinti Europos Tarybos Oviedo konvencijos transplantacijos ir donorystės papildomą protokolą, kuris reikalauja kriminalizuoti organų pardavimo veikas, bet kai mes turime donoro kortelę, yra labai daug saugiklių. Visų pirma niekas žmogaus, kuris pretenduoja tapti donoru, netiria imuninės sistemos ir niekas nežino, ar jis bus tinkamas kam nors kitam donoras dėl organų suderinamumo.
Antra vertus, kaip jau minėjau, mes nekeičiame tos esančios paradigmos, dėl jos iš tiesų galima diskutuoti, tai yra lieka artimieji kaip saugiklis. Tai yra artimųjų bus tikrai atsiklausiama ir jie galės vertinti. Šiuo atveju neatsiranda jokio numanymo, kai valstybė per tam tikrą laiko tarpą, ar šešias, ar kiek valandų, gali numanyti, kad asmuo sutinka dėl donorystės, jeigu jisai tiesiog nežinojo, kad gali prieštarauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų suprantu jūsų norą, kad atsirastų daugiau taškų, kur siūlo, bet tos institucijos, duodančios tam tikrus pažymėjimus, gali žiūrėti atmestinai. Čia dar yra kortelė, kaip parduotuvėje – loterijos bilieto nenori? Ar nemanote, kad vis dėlto labiau galbūt tai turėtų būti siejama su ugdymu, su tam tikra kultūra, eiti per švietimo sistemą, pavyzdžiui, per universitetus, galbūt būtų tam tikri pokalbiai, tam tikras pristatymas, galbūt privalomas? Šioje vietoje steigti tas korteles, o ne su kokiais nors formaliais dokumentais, kai tau pasakys, na, čia yra kortelių, gal gali pasiimti, jeigu nenori, neimk. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš tiktai galėčiau retoriškai klausti, kodėl organų donorystės ir transplantacijos centras nevykdo jokios veiklos. Kaip atsimenu, dar kolegė vadovavo tam centrui, mes mieste bent jau matydavome plakatus, skatinančius išsiimti donoro kortelę. Aš labai seniai mačiau socialinę reklamą. Gal aš tikrai nevaikštau mieste ir nežiūriu televizijos, kuri skatintų tai padaryti – tapti donorais, šnekėtis šeimose apie donorystę. Tos socialinės reklamos iš tiesų trūksta. Bet ar tos socialinės reklamos trūkumą reikėtų kompensuoti lengviausiu keliu, tai yra įvesti donorų numanomą sutikimą? Aš manyčiau, kad tikrai ne. Švietimo stygiaus, negebėjimo vykdyti švietimą mes tikrai negalime kompensuoti varžydami žmogaus teises, tai yra pamatines žmogaus teises, – žmogaus savideterminaciją, kas turi vykti su jo kūnu, bet mes galime atidaryti ir papildomas švietimo vietas. Nepamirškite, kad tiek tose vietose, kur išduodama donoro kortelė, tiek tose vietose, kur išduodamas pasas, bus siūloma žmogui privalomai – tas siūlymas bus privalomas, bus kalbama apie donorystę, bus skatinama skaityti papildomą literatūrą, pateikiami kokie nors lankstinukai. Tos vietos, kurios išduos tiek pasus, tiek vairuotojo pažymėjimus, vėlgi taps papildomomis švietimo vietomis ir tomis papildomomis kontakto vietomis, kur žmogų galima paraginti galvoti apie donorystę. Mano manymu, tai tikrai nėra blogai. Tai patvirtina kitų valstybių patirtis. Jos būtent tas kontakto su valstybe vietas panaudoja donorystei skatinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mes jau laiką kaip ir viršijome, bet jeigu dar suteikiate galimybę, tai paklausiu. Aš, beje, matau labai nemažai socialinės reklamos ir informacijos televizijos laidose. Tikrai aktyviai dalyvauja Transplantacijos biuro darbuotojai, informuoja tą visuomenę. Dėl to negaliu sutikti. Matyt, dėl to, kaip ir minėjau, ta visuomenės opinija dėl donorystės keičiasi. Ji keičiasi labai sparčiai ir gerąja prasme.
Aš tik norėjau paklausti. Kaip įsivaizduojate, kiek reikėtų tų papildomų brigadų, koordinatorių, pagal dabar turimus transplantacijų skaičius per metus?
Ir dar. Supratau, kad žmogaus valia vėl gali būti paneigta, nes bet kuriuo atveju spręs artimieji, kaip siūlėme ir mūsų projekte. Bet minite Migracijos departamentą ir kitas dokumentų išdavimo vietas. Ar įsivaizduojate, kad tie darbuotojai bus pakankamai kvalifikuoti argumentuotai papasakoti apie donorystę?
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Matote, kolege, jei didelė dalis Europos valstybių sugeba migracijos pareigūnus išmokyti informuoti, jei Jungtinės Valstijos išmokė migracijos pareigūnus informuoti asmenis apie galimą donorystę, aš nemanau, kad mūsų valstybės tarnautojai Lietuvoje yra kokie nors kvaili ar neišsilavinę ir kad jų neįmanoma išmokyti pasakyti elementarių dalykų. Matyt, tai bus pasiruošimo laikotarpis, jeigu būtų priimtas įstatymas. Tuos asmenis, jie gi turi aukštąjį išsilavinimą, išmokyti kai kurių dalykų papildomuose kursuose, kelti jų kvalifikaciją tikrai yra įmanoma.
Dabar dėl jūsų klausimo dėl koordinatorių ir brigadų. Yra tokia Ispanijos patirtis, kur moksliniai tyrimai sako ir kalba dabar, kad ne numanomas sutikimas sukūrė Ispanijos fenomeną, bet Ispanijos fenomeną sukūrė koordinatorių buvimas ligoninėse. Kas trukdo tai pačiai Sveikatos apsaugos ministerijai pabendrauti su specialistais tenai, pasižiūrėti, kaip veikia sistema? Galų gale Jungtinė Karalystė perėmė labai daug, ypač pirminiais etapais, būtent to modelio, kuris susijęs su koordinatorių buvimu Ispanijoje. Vėlgi buvo labai sėkmingi rezultatai. Tai aš nelabai suprantu, kas trukdo valstybės institucijoms, užuot kūrus kažkokį pseudomodelį, kuris gąsdins žmones, domėtis geraisiais pavyzdžiais ir kurti tam tikrą lokacijos sistemą Lietuvoje, kuri būtų moderni, atitiktų ir tam tikrus žmogaus teisių standartus?
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas. Jau paskelbiau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Bet šiaip jau laikas baigėsi. Aš galiu atsakinėti, viskas gerai.
PIRMININKAS. Gal Valdemaras labai trumpai paklaus.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiandien jau buvo pristatytas labai neaiškus J. Sejonienės įstatymo projektas, keistas, neaiškių rezultatų sulauksiantis. Jūs… Donorystė – viskas gerai. Tačiau kaip su apskaita bus, nes paslaugos yra mokamos? Kas kontroliuos tą apskaitą, kad gavus nemokamai iš donoro tą organą jis nebūtų parduodamas, ar bus įskaitoma į tų darbų, paslaugų, keičiant organus, sąmatą? Kas įstatymiškai kontroliuos ir kaip, kad būtų sąžininga, nes ir medicinos darbuotojų, kaip mes žinome, sąžiningumo lygis nėra aukščiausias. Ar Lietuva susitvarkys su šiuo klausimu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš, kolega, siūlau iš donoro nemokamai gauti organą ir pabandyti jį parduoti, patikrinsite, kas bus. Bet jeigu rimtai atsakant į jūsų klausimą, tai yra vienetinės operacijos, kur atskaitomybė ir apskaita yra tokio lygio, kad aš neįsivaizduoju, kaip yra įmanoma ką nors kur nors padaryti, bet jūs pabandykite.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų kalba A. Veryga. Nematau. R. Tamašunienė. R. Tamašunienė kalba dėl balsavimo motyvų už.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Vėlyvas vakaras, ačiū, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Iš tiesų šis sprendimas yra daug efektyvesnis, mano vertinimu: ir žmogaus teisės išlaikomos, ir skatinama donorystė, o tai yra, man atrodo, esmė, kad vis dėlto būtų skatinama donorystė. Tie nurodyti skaičiai tiek pirmos pranešėjos, kuri pateikė savo pasiūlymą, tiek abiejų šitų įstatymų rengėjų, mūsų kolegių, parengti įstatymų projektai… Mano vertinimu, šitą įstatymo projektą verta palaikyti, nes atitinka ir žmogaus teisę išsakyti savo nuomonę, jo ir giminių teisę, sakykime, į galimybę aukoti, aukoti save, gelbėjant kitų žmonių gyvybes, bet ir galimybę atsisakyti. Aš tikrai palaikau šį įstatymo projektą, jis ir pačią donorystę plėtos Lietuvoje, ir suteiks žmonėms daugiau informacijos apie tokią galimybę, nes matome, kad informavimo sistema – sutikti arba nesutikti, arba turėti tą donoro kortelę, kuri iš tikrųjų pasakys tikrąją žmogaus valią, šiuo metu veikia labai prastai. Kiekvienu atveju keisdamas dokumentus, gavęs tokį pasiūlymą, žmogus galės išreikšti savo valią, apsispręsti ir paskui nekils jokių abejonių nei giminėms, nei medikams, kurie… reikalinga ir tam pacientui pagalba, kalbant apie donorystę. Todėl aš raginu balsuoti būtent už šį įstatymą po pateikimo. Bus dvi alternatyvos, bet aš labai tikiuosi, kad būtent šitas įstatymo projektas kaip efektyvesnis mūsų valstybėje ir įsigalios. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto siūlyčiau kolegoms dar kartą įsiklausyti į argumentus. Nežinau, ar jūs girdėjote, bet iš esmės šiuo įstatymo projektu siūloma palikti dabar veikiantį mišrų modelį, kuomet žmogus išreiškia savo valią, kaip jūs sakote, įgydamas donoro kortelę arba atsisakydamas transplantacijos, bet ta valia gali būti paneigta artimųjų: žmogus, būdamas gyvas, sutiko donuoti, bet giminės gali tos valios nepaisyti. Kaip ir minėjau skaičius, dabartinis modelis yra neefektyvus. 2022 m. rugsėjo 1 d. iš viso buvo išduotos 42 tūkst. 62 kortelės. Kaip ir minėjau, per visus daugiau kaip 20 metų iš turinčių donoro kortelę donavusių žmonių buvo tik septyni, tik du efektyviai. Tai koks šitos sistemos efektyvumas?
Tai gal baigiame apsimetinėti, sakome, kad žmogus tikrai galės išreikšti valią, atsisakydamas būti po mirties organų donoru, neinvestuojame į tas korteles, veikiau dar daugiau investuojame į informacinę kampaniją, į pačius koordinatorius. Aš pritariu, jų tikrai reikia. Nežinau, ar reikia daugiau, ar reikia kaip tik mažiau, bet labiau motyvuotų. Tai ir viskas. Ir turime tokį modelį, kokį turi didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių, o ne tokį mišrų, neaiškų, kuris lyg ir suteikia valią, lyg ir ją galima paneigti, kaip yra dabar, ir kokį siūloma palikti. Labai dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, apsispręsime per balsavimo langą.
18.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-2261 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-2261. Kviečiu pranešėją A. Žukauską, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką. Pateikimo tęsinys, nes buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, nespėjus pateikti. Prašom. Dėl visos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Jūs pateikėte tik pirmininką, dabar dėl… (Balsai salėje) Pateikimo tęsinys, bet nespėjo jūsų paklausti. Dėl pirmininko buvo pateikimas, dabar dėl visos komisijos.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Teikiu Seimui nutarimo projektą „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“. Nutarimo 1 straipsnyje siūloma atleisti iki šiol dirbusius komisijos narius, išskyrus vieną, kurio kadencija dar nesibaigė. Nutarimo 2 straipsniu siūloma paskirti šiuos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narius: A. Auksoriūtę, D. Gedzevičienę, L. Jonušį, L. Kamandulytę-Merfeldienę, R. Kasperę, R. Kazlauskaitę, Ž. Kolevinskienę, V. Meiliūnaitę, L. Murinienę, V. Sakalauskienę, D. Sinkevičiūtę, V. Stravinskienę, V. Stukaitę-Laniauskienę, J. Trimonytę-Bikelienę, V. Valskį ir V. Zubaitienę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia S. Tumėnas. Tiesa, jis ir praeitą kartą klausė pirmas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, nesinorėtų jūsų gimimo dieną, beje, su ja sveikinu, tokių nepozityvių tekstų garsinti. Bet kai žinai, kai girdėjai ir kai matai, kaip vyko šitos jūsų pristatomos komisijos rinkimai, procedūra, kuri buvo kartojama, buvo antri rinkimai, kai buvo taip keistai atsisakyta buvusio pirmininko, jis neišrinktas į komisiją, tai tų abejonių yra daug. Nori nenori, čia prisimeni jūsų partijos narės A. Armonaitės žodžius praeitą kadenciją, kai vyko tokia procedūra. Ji minėjo A. Rišeljė žodžius. Ar jums neatrodo, kad jūsų partijos nariai dabar savo siekinių ir siekia savotiškai Rišeljė metodais?
Antras dalykas. Daug dėmesio jūs skiriate skaitmeninei erdvei sulietuvinti. Vis dėlto ar jums neatrodo, kad dėl šių dalykų yra daug ginčų, ir ar galite patvirtinti ar paneigti, kad 35 mln. eurų, skirtų šiam darbui iš Europos Sąjungos lėšų, tiesiog dabar yra įšaldyti ir nerealizuojami? Jau 11 mėnesių Ekonomikos ir inovacijų ministerija juos tarsi saugo.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, klausti 1 minutė laiko. Jūs viršijote jau beveik dvigubai.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pradžioje porą tokių dalykėlių. Ar galėtumėte atsakyti?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū už klausimus. Dėl rinkimų procedūros. Praeitą trečiadienį kaip tik Etikos ir procedūrų komisija svarstė ir jokių priekaištų komitetui nepareiškė. Taigi viskas vyko taip, kaip priklauso. Aš jau kartojau praeitą kartą, įstatyme yra tik aprašyta, kad Seimas tvirtina komisijos sudėtį Švietimo ir mokslo komiteto teikimu. Įstatyme daugiau nėra jokių procedūrų aprašyta, vadinasi, pats komitetas sprendžia, kaip tai yra daroma. Visos procedūros buvo priimtos balsuojant balsų dauguma. Taigi aš manau, čia labai daug triukšmo dėl nieko.
Dabar dėl tų 35 mln. Taip, jie yra Ūkio ministerijoje ir jie skirti skaitmeninimui. Tačiau buvo pastebėta, kad tie projektai kartoja tuos pačius dalykus, kuriems jau buvo anksčiau skirta pinigų. Ūkio ministerija dabar bando ekspertuoti tuos projektus ir didžiausia problema, kad sunku rasti ekspertų, nes visi specialistai, pasirodo, pretenduoja į tuos pinigus. Labai sunku surasti nepriklausomų ekspertų Lietuvoje. O kadangi tai su lietuvių kalba susieta, tai iš užsienio sunku pasitelkti. Bet tas klausimas nėra visiškai palaidotas. Aš manau, kad pradėjus veikti naujai komisijai bus suteiktas naujas impulsas šiems dalykams. Galbūt atsiras koks nors naujesnis požiūris, kuris paskatins vis dėlto Ūkio ministeriją tuos pinigus panaudoti pagal paskirtį. Tiek galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu visiems: klausti – minutė, atsakyti – 2 minutės.
Klausia R. Žemaitaitis, bet jo nėra, tai klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu priminti, kad opozicija nedalyvavo, nes nebuvo jokio tarimosi. Šiaip jau komitete vyrauja tokia akultūra, netolerancija opozicijos atžvilgiu, tai aš noriu komiteto pirmininko akademiko A. Žukausko paklausti. Ar jūsų yra principinė nuostata, kad opozicijos atstovai yra nevisaverčiai Seimo nariai ir su jais nereikia diskutuoti? Primenu, kad jie taip pat turi Tautos mandatą. Ar tai yra tiesiog jūsų negebėjimas komunikuoti? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Visų pirma noriu pabrėžti, kad Europos parlamentinė tradicija neatmeta obstrukcijos kaip opozicijos veikimo principo, ir paprastai obstrukcija yra taikoma norint pasiekti tam tikrų tikslų, tai yra labai įprasta. Mes ir šią Seimo kadenciją stebėjome opozicijos obstrukcinę veiklą, tai nėra nei smerktina, nei kaip nors dėl to reikėtų opoziciją menkinti. Tai aš visiškai esu labai toli, kad opozicija kažkaip negerai elgiasi ar kad ten kažkokie ne tokie žmonės. Kitaip sakant, aš žiūriu vienodai į visus komiteto narius. Kiekvienas gali elgtis pagal politines tradicijas ir politines taisykles, ir pagal etiką, ir pagal procedūras, taip sakant. Tai čia prašau man tokių kaltinimų nereikšti. O dėl to tarimosi, na, tai buvo bandymų tartis, bet kai kada susikerta principinės nuostatos, aš manau, ne vien dėl lietuvių kalbos, bet ir daugybę Seime mes matome balsavimų, kai opozicija balsuoja prieš arba ištraukia korteles, tai yra vykdo obstrukciją, o valdančioji koalicija balsuoja už. Būna tokių atvejų, kai valdančioji koalicija palaiko opozicijos siūlymus, ne vienas toks yra buvęs, būna atvejų, kai, tarkime, valdantieji šiek tiek yra, na, suskilę tam tikrais klausimais ir opozicijos pagalba… opozicija palaiko vieną iš tų pusių. Šiandien buvome liudininkais tokio sprendimo. Taigi yra politinėje kultūroje įvairių variantų ir aš nesakyčiau, kad vyksta kažkas, taip sakant, išeinančio iš kažkokių rėmų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos norėjau paklausti. Gal galėtumėte įvardinti konkretų balsavimo laiką, ne kada atsitiks ar nutiks, bet koks yra balsavimo laikas? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra sudėtinga dabar įvardinti konkretų balsavimo laiką, nes dar iš rytinės darbotvarkės mes turime visą įstatymų paketą iš 15 projektų svarstymo stadijos, yra trys pateikimai, taip pat popietinėje darbotvarkėje yra dar… (Balsas salėje: „Tai gal baigiam? Einam švęst biudžeto.“) …13 projektų popietinės darbotvarkės. Taigi, kolegos, viskas priklauso nuo mūsų. Kuo mažiau bus klausiančių arba diskutuojančių, tuo greičiau baigsime. Ačiū. Aš dabar kol kas negaliu įvardinti, tikėtina, daugmaž apie 20 valandą, jeigu kitais klausimais bus mažiau… Kolega A. Nekrošius dėl vedimo tvarkos?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkui, pirmininke, taip, dėl vedimo tvarkos. Gal galėtume apsibrėžti tiksliau, kad galėtume planuoti laiką, nes dabar daugelis, salė tuščia, išėjo į savo kabinetus, stebi. Tiesiog apsibrėžti laiką ir galėtume tada sugrįžti.
PIRMININKAS. Aš paminėjau – orientaciškai apie 20 valandą. Taigi pabaikime klausimus. Dar liko du klausiantieji. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas akademike, jūs savo radijo laidoje pasakėte, kad viskas gerai, su opozicija derinta, bet iš tikrųjų diskusijų labai mažai mes turėjome, bet ne čia esmė. Esmė, kad Etikos ir procedūrų komisija nenustatė pažeidimų, bet jūs pats įvardinote, kad nėra tvarkos ir nėra numatyta visa procedūra, kaip turėtų būti. Tai galbūt reikėtų inicijuoti, kad atsirastų ta tvarka, ir nebūtų nesusikalbėjimo, ir nebūtų tokių ginčų, kokie dabar dėl šios komisijos įvyko.
Antras mano klausimas dėl 37 mln. Kaip paminėjo kolega Stasys, sako, štai kodėl sustabdyti ir taip toliau, o dėl to, jūs sakote, kad gal neskaidri anoji komisija, ankstesnis komisijos pirmininkas, gal buvo panaudota ir tai pačiai skaitmenizacijai vėl numatytos lėšos. Tai gal reikia parlamentinę kontrolę atlikti? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiama Laima, už klausimus. Dėl pirmo klausimo jūs absoliučiai teisi ir Etikos ir procedūrų komisija rekomendavo ne tik mums, bet ir visiems Seimo komitetams, kaip suprantu, ir komisijoms nusistatyti tą tvarką, kai ji nėra aprašyta. Aš manau, kad aprimus aistroms mes tą padarysime. Gal dabar ne pats tinkamiausias laikas tai daryti, nes aistros dar nenurimusios, bet, aš manau, mes tikrai turime tai padaryti, mes susidūrėme su tokiu precedentu.
O dėl tų 37 mln., taip, mes galime inicijuoti parlamentinę kontrolę ir pasidomėti, kur buvo išleisti prieš tai pinigai. Kiek žinau, jie yra leidžiami. Kiek aš pamenu, aš pirmą kartą susidūriau gal kokiais 2012 metais su didžiuliais projektais, kurie tuo metu atėjo į Vilniaus universitetą, ir aš stebiuosi, kad šitiek metų pinigai ten investuojami, o, atvirai šnekant, rezultato už tokius pinigus, turiu įtarimo, mažoka.
Kaip šiandien sakė, beje, mūsų kandidatė į pirmininkes, kad tie rezultatai kažkur nusėda akademinėje bendruomenėje ir galbūt ten naudojamasi, bet visuomenėje iš tikro labai mažai matosi to rezultato. Gali būti tokia problema, kad mokslininkai… Jiems tas įprasta. Akademinė bendruomenė nelabai rūpinasi įgyvendinimu. Jų darbas yra žinios, ruošti specialistus, bet šiuo atveju reikėtų… Gal trūksta tos įgyvendinančios grandies, nes kitų projektų paprastai verslas griebiasi. Kas čia turi šituos dalykus įgyvendinti, atvirai šnekant, mes nelabai žinome, kaip tai turi veikti ir kaip tuose projektuose buvo numatyta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Laikas klausti baigėsi.
Dėl balsavimo motyvų E. Pupinis – už. Ačiū, pirmininke. Dėl balsavimo motyvų – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų daug klausimų kyla dėl tų išsakytų minčių. Čia vėlgi procedūros buvo atliktos. Jos niekuo nesiskiria nuo praeito karto, tačiau daug klausimų kyla dėl kitų dalykų, kaip čia įvyksta, kad atsiųsti kandidatai po to atsisako savo galimybės būti komisijų nariais. Čia klausimas. Iš tikrųjų manau, kad turėtume pasižiūrėti ir bent jau informuoti tas institucijas, kurios siunčia neatrinktus žmones. Kaip taip gali būti, kad atsiunčia žmogų, jis išrenkamas į komisiją ir po to sako: aš nenoriu būti komisijos nariu, užleidžiu tau vietą, parduodu. Kur čia gali būti garantijos, kad, pavyzdžiui, nepasiūlė kažko arba nesusitarė? Reikėtų nagrinėti tuos klausimus, kai iš tikrųjų yra tam tikrų problemų. Lygiai taip pat po to kiti nariai atsisako. Tikrai siūlyčiau pirmininkui perspėti tas institucijas, kurios siuntė, kad būtų daromos griežtesnės atrankos. Jeigu žmogus jau išrenkamas, kad jis dirbtų toje komisijoje.
O šiaip tai, manyčiau, komisija, daugiau negu pusė, buvo išrinkta daugumos mūsų komiteto narių, daugiau negu pusė gavo po 13 balsų. Taip ir buvo. Tiktai keli gavo po šešis balsus. Iš tikrųjų ta komisija legitimi, pasižiūrėkite balsavimą: buvo 13, 13, 13 ir kai kurie gavo 6, 6, 6. Gali ir nepatikti, kad kas nors negavo tos vietos, bet viskas formaliai buvo padaryta teisingai. Ir taip pat teisinga, kad vadovavomės tam tikra susiklosčiusia tradicija, kad jeigu pasibaigė tam tikra procedūra balsavimu, nauji kandidatai renkami, ne skiriami iš to sureitinguoto sąrašo, bet skelbiamas naujas balsavimas. Taip buvo nuspręsta, taip buvo padaryta. Siūlau pritarti tai komisijai ir leiskime jai kuo greičiau dirbti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų kuriamas precedentas. Jeigu jau yra Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas, kad buvo blogai atrinkta, nėra normalios tvarkos, tai galbūt, kolegos, nebandykime čia išsukti dabar vieno ar kito komisijos nario. Jeigu komisijos narys atsisakė ir jeigu jau formuojama kokia nauja praktika, kad už brūkšnio žmogus, surinkęs daugiausiai, yra netinkamas valdančiųjų požiūriu ar pagal kažkokius asmeniškumus, tai galbūt tada reikėtų iš viso sudaryti tvarką ir iš naujo skelbti atranką, ir patvirtinti pagal demokratinius principus, kad nekiltų klausimų nei pozicijai, nei opozicijai.
Jeigu kažko bijote, tai taip ir sakykite, nes dabar atrodo tikrai labai neskaniai ir negražiai, nes vieni yra tarsi geresni, kiti blogesni. Pavyzdžiui, kodėl kalbininkė R. Miliūnaitė netiko valdantiesiems? Galbūt kokia nors jos kompetencija nepriimtina vienam ar kitam komiteto nariui ar partijos nariui. Iš tikrųjų, kolegos, jeigu jau yra noras ką nors daryti, tai darykite. Dabar nepritarkime šitai komisijai, užbraukime brūkšnį ir pradėkime nuo pradžių pagal procedūras, taip, kaip priklauso. Pasitvirtinkite tvarką, kad būtų visiems aišku, ir tada nereikės čia aiškinti arba kaip nors uždenginėti vieniems kitų. Tiesiog, kolegos, šiuo atveju tikrai negaliu pasisakyti už ir tos procedūros, kurios yra, tikrai netenkina ir nekelia pasitikėjimo, ypač valdančiaisiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išsakytos nuomonės. Aš tik turiu pasakyti, kad išėjo kažkoks nesusipratimas dėl šito klausimo – dvi lentelės kalbėti dėl motyvų, kiti žmonės užsirašė, bet tikrai, kadangi vienas klausimas, negaliu duoti dviem kalbėti dėl motyvų dėl to paties. Dviem – už, dviem – prieš.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektas Nr. XIVP-2259. Pateikimas. Pranešėjas – A. Žukauskas. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų keistai išėjo, nes buvau pirma užsirašiusi, bet norėčiau tiesiog kolegoms pasakyti: nemeluokite, aš jums pacituosiu, kad 16 dieną Etikos ir procedūrų komisija bendru sutarimu nusprendė, kad Švietimo ir mokslo komitetas, sudarydamas VLKK, Seimo statuto nuostatų nepažeidė ir savo įgaliojimų neviršijo. Nereikia skleisti netiesos. Nors ypač gaila, kad tokios svarbios komisijos rinkimą apibendrina vien tiktai procedūros, bet nekalbama apie kalbos politiką, nekalbama apie tai, kad komisijos nariai iš tikrųjų yra garbingi mokslininkai ir tikrai savo dalyką ir kalbą išmanantys puikiai. Aš siūlyčiau nesikoncentruoti į tai, kaip buvo rinkta ar nerinkta, kas rinkta ar nerinkta, tiesiog pasižiūrėti visą sąrašą, mokslinius laipsnius, institucijas, kuriose dirba, ir daryti išvadas pagal kompetencijas, ne pagal kokias nors… pagal procedūras. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš galvojau, kad jūs norite dėl vedimo tvarkos. Nereikia vystyti antros diskusijos. Aš paskelbiau klausimą, prašom, komiteto pirmininke, į tribūną. (Balsai salėje) Niekieno pavardė nebuvo paminėta. Jūs patys klausiate, kada balsuosime, tai norite balsuoti 22 valandą? (Balsai salėje) Trumpai R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, Dalia pasakė Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, bet konstatuojamojoje dalyje Etikos ir procedūrų komisija taip pat pabrėžė, kad vis dėlto antrą turą tokiu būdu organizavęs Švietimo ir mokslo komitetas padarė nelygias galimybes startuoti, negu pirmame ture buvo du į vieną vietą, o čia išėjo, kad iš 12 vieną rinkomės. Į tai reikia atkreipti dėmesį.
Antras dalykas, į ką labai verta atkreipti dėmesį, labai tikimės, kad komitetai, kurie turi pareigą deleguoti į institucijas atstovus, parengs tvarką, kuri bus vienoda ir bus suprantama visoms institucijoms, deleguojančioms savo kandidatus jums balsuoti. Tas išvadoje yra pažymėta ir labai norėtume, kad taip ir įvyktų, ir nebūtų tokių čia teisinių kolizijų ir nagrinėjimosi posėdžio metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, pirmininke.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Turiu atsakyti?
19.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektas Nr. XIVP-2259 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ne, neprivalote atsakyti. Jūs dabar privalote, jūsų pareiga pateikti Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektą. Pateikimas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip. Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikiamas Seimui projektas dėl A. Antanaičio atleidimo iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigų. (Balsai salėje) Pasibaigus jo kadencijai.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar nekeista, man tai primena atvejį su pono Pociaus variantu. Tik ten buvo lyg abipusiu susitarimu, kai žmogus niekada nebuvo niekuo kaltinamas, vien tik giriamas ataskaitoje ir taip toliau, tiesiog jo atsisakoma. Vis dėlto kur čia šuo yra pakastas?
Antras dalykas. Apie tą pačią skaitmeninimo vertę, jos sulietuvinimą. Jūs tarsi, manau, neteisingai sakote, kad A. Antanaitis tuo nesirūpino. Bet ką tik vykusioje Seime konferencijoje jis puikiai pristatė tas problemas, pristatė savo ateities programą, joje išdėstė tuos visus būsimus skaitmeninės erdvės lietuvinimo žingsnius. Ar jūs nedalyvavote toje konferencijoje, ar jūs negirdėjote, jei sakote, kad jis tuo nesirūpina ir neskatina tuo rūpintis? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Labai ačiū už klausimą. Visų pirma noriu pabrėžti, šis nutarimas siūlomas, nes baigėsi A. Antanaičio kadencija, ji baigėsi. Jis buvo išrinktas penkeriems metams, ji baigėsi, mes jo neatleidžiame prieš laiką. Jis dirbo iki pat savo kadencijos pabaigos. Formalumas yra toks, kad pagal Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas bet kokiu atveju. Šiuo atveju tiesiog neišvengiamai jis būtų atleistas, net jeigu ir būtų išrinktas iš naujo. Mes turime atleisti ir paskirti naują pirmininką. Čia nieko nėra susiję. Niekur aš nesu sakęs, kad jis nesusitvarko su savo pareigomis. Aš manau, tos sudėties komisija dirbo pagal savo galimybes. Šita komisija buvo išrinkta prieš penkerius metus. Ji dirbo pagal savo galimybes. Bet ir svarstydami būtent visas tas skaitmenines problemas mes matome, kad reikia naujo komisijos požiūrio, naujesnio, todėl atnaujinome komisiją. Kaip matėte, dabar teikti šeši komisijos nariai dirbo praeitoje sudėtyje, yra tam tikras tęstinumas, bet likę yra paskirti nauji nariai. Mes manome, kad jie turės tokį šviežesnį požiūrį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, jums kaip profesoriui turbūt tas skaidrumo ir tokios demokratijos principas turėtų būti labai siektinas. Nusirašinėjantys studentai turbūt nėra pavyzdys kitiems ir nekelia garbės pirmiausia savo alma mater. Turbūt jūs tai irgi suprantate.
Bet klausimas toks. Jeigu jau jūs kalbate apie tą tokį šviežumą ir siekiamus pokyčius, ar nebūtų tikrai tikslinga vis dėlto tą tvarką patvirtinti ir ja vadovautis? Būtent tai ir deklaravo Etikos ir procedūrų komisija. Galbūt jūs kaip komiteto pirmininkas parodytumėte lyderystę ir pagaliau nutrauktumėte tas batalijas. Tikrai tai komisijai bus sunku dirbti. Manau, ateityje kris šešėlis kaip studentui, nusirašiusiam per egzaminą. Na, ar toks studentas, kaip sakant, gali būti vertinamas lygiaverčiai su kitais? Tiesiog toks turbūt klausimas. Ar nemanote, kad turėtų būti tas žingsnis? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū už klausimą. Visų pirma noriu pasakyti, kad man kaip profesoriui, aišku, pažįstami ir demokratijos, ir skaidrumo principai. Bet taip pat pažįstami ir demagogijos principai, kuriais bandoma pateikti faktus šališkai, siekiant tam tikrų savo tikslų.
Dabar dėl nusirašymo. Galiu pajuokauti, gali paliudyti keli šimtai studentų, kad aš leisdavau viską nusirašyti per egzaminą. (Juokas salėje) Mano egzaminas susivesdavo į tai, ar jie supranta tai, ką nusirašė. Atsiprašau, kvantinę mechaniką kietuosiuose kūnuose sukišti į galvą ir prisiminti yra visiškai beprasmiška, mano galva, jeigu tu nesupranti Šriodingerio lygties ar kitų dalykų. Taip sakant, čia jau yra įvairūs dėstymo stiliai. Nežinau, ar viską atsakiau. Dar kažko klausėte.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų paklausė visi norintys. Dėl balsavimo motyvų. Ačiū, pirmininke.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Yra kitas klausimas…
PIRMININKAS. Ne, kito klausimo nebus.
A. ŽUKAUSKAS (LF). …dėl pirmininko teikimo. Atleidome, o dabar teikiame.
PIRMININKAS. Dabar pirmininko atleidimą mes ir svarstome.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Na, atleidimą apsvarstėme, o naujo…
PIRMININKAS. Jau pateikta.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ai, jau pateikta.
PIRMININKAS. Jau pateikta.
Dėl balsavimo motyvų E. Pupinis už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Būtų galima nekalbėti, jeigu nebūtų užsirašę prieš. Manau, kad pirmininkas daug ką pasakė. Procedūros turi būti atliktos, norite ar nenorite. Ar kai kurie komisijos nariai būtų perrinkti ar neperrinkti – vis tiek procedūra ta pati. Manyčiau, galimybės pratęsti jokių būdų nėra nei komisijai, nei pirmininkui. Manau, turime atlikti procedūrą iki galo ir eiti pirmyn, nes komisija turi pradėti dirbti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu pabrėžti, kad nesu prieš naują komisiją, jie yra kompetentingi ir gerai dirbantys, žinomi žmonės, kaip ir naujoji pirmininkė, bet ne apie tai noriu kalbėti.
Man vis dėlto yra nesuprantama ir keista, kad taip elgiamasi su žmogumi, buvusiu pirmininku, kuris negavo nė vienos kritikos strėlės, puikiai dirbo. Tai yra humanistas, humanitaras, Lietuvos patriotas, žurnalistas, aš galiu apie jį daug kalbėti. Bet noriu tik paminėti keletą jo apdovanojimų. Jis, A. Antanaitis, 2003 metais apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos premija, 2004 metais – Lietuvos Respublikos Prezidento ordino medaliu, 2004 metais – Tautinių mažumų ir išeivijos departamento garbės žymeniu už puikius darbus išeivijos lietuviams, lituanistiniam rengimui, 2006 metais – Amerikos lietuvių „Teisingumo čempiono“ apdovanojimu, 2016 metais – G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Galiu vardinti ir toliau. Ir toks žmogus neįtinka. Taigi jis, man regis, kaip tik pakėlė kartelę kitiems po jo dirbsiantiems pirmininkams. Tačiau man keista, pasigendu skaidrumo, aiškumo šiuose rinkimuose. Todėl aš nenorėčiau pritarti ir nepritarsiu jo atleidimui, jis, manyčiau, nėra pakankamai motyvuotas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuosime, kai bus balsavimo langas.
19.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2260(2) (pateikimo tęsinys)
Dabar kitas klausimas, kuris jau buvo pateiktas, projektas dėl naujojo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo. Jau buvo balsuota, tačiau nebuvo paskirtas pagrindinis komitetas ir numatytas svarstymo laikas. Siūlomas pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. Ar galime pritarti? Lapkričio 24 dieną. Negirdžiu prieštaravimų, pritarta.
Turėjo būti dar kitas klausimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“, tačiau šio klausimo nesvarstysime, nes pretendentas atsiėmė kandidatūrą.
19.18 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819(2)ES VK, Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1820(2), Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1821(2), Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1822(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 45, 46, 57 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1823(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 13 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1824(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 18 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1825(2), Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1826(2), Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1827(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1828(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 6, 7, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1829(2), Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 3, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1831(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1832(2), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22, 23, 37 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1833(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1834(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, kolegos, kitas darbotvarkės klausimas, kompleksinis 1-12 klausimas. Turiu pasakyti, kad praeitame posėdyje, tai yra ketvirtadienį, buvo padaryta pertrauka, bet dėl pirmojo ir dėl kai kurių kitų projektų buvo pristatytos komitetų išvados.
Tačiau nebuvo pristatytos išvados dėl Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1820(2). Svarstymo tęsinys. Kviečiu pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą pristatyti išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, tai yra lydimasis projektas, kaip minėjo posėdžio pirmininkas, Civilinės saugos įstatymo. Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo projekte yra numatoma atsakomybė už Nepaprastosios padėties įstatymo arba kitų nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą arba pažeidimą. Komitetas šį projektą svarstė lapkričio 16 dieną ir visų 7 dalyvavusių balsais už buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat dar dėl vieno projekto, tai yra Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1834(2), išvadą papildomo komiteto – Sveikatos reikalų komiteto pirmininką kviečiu pristatyti. Išvadą kaip papildomo komiteto.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Buvo dvi Teisės departamento pastabos, joms pritarta. Iš viso projektui pritarta 6 balsavus už, 2 – prieš ir 1 susilaikius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šio paketo toliau nebegalime svarstyti, nes dėl pagrindinio projekto – Civilinės saugos įstatymo – yra pasiūlymų. Ne visiems pasiūlymams pagrindinis komitetas pritarė, dėl jų reikės balsuoti, todėl mes grįšime prie šio paketo per balsavimo langą.
19.21 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1915(2)ES (svarstymas)
Popietinės darbotvarkės 5 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1915(2). Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką M. Majauską, bet nematau aš jo. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Kas galėtų pakeisti? A. Čepononis. Prašom, kolega, pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru balsavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Einame toliau.
19.22 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15, 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052(2), Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 kompleksinis klausimas iš dviejų projektų: Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15, 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052(2) (svarstymo stadija) ir lydimasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053(2). Pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėjo A. Kupčinsko nematau, pirmininko taip pat nematau. Kas iš Ekonomikos komiteto? L. Girskienė dėl vedimo tvarkos? Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes nėra pranešėjo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Poilsio zonoje kolega buvo. Ar jūs tik dėl to prašote pertraukos? Bet ateina. Gerbiamas kolega, prašom pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Valstybės ir savivaldybių turto…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, kolegos, ten kažkaip aparatas užstrigo. (Balsai salėje) Kavos.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti išvadą dėl abiejų projektų iš karto.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl abiejų?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau, papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas K. Masiulis. Ačiū, kolega, kad priminėte.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikro nuovargis, matyt, veikia visus. Mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šiuos du (jeigu galima, abu ir pristatau) įstatymų projektus ir abiem bendru sutarimu pritarė, aišku, siūlydami atsižvelgti į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Baigėme šiuos projektus svarstyti. Grįšime per balsavimą.
19.25 val.
Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo Nr. XII-1672 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1496(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1496(2). Pranešėjas… Sveikatos reikalų komiteto pirmininką kviečiu, nes numatyto pranešėjo nėra. Prašom pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Buvo keletas Teisės departamento pastabų, joms pritarta arba iš dalies pritarta. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabai irgi pritarta. Buvo keletas Vyriausybės pastabų, joms pritarta. Komitetas pateikė naują redakciją, atsižvelgdamas į tuos siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Šis komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų yra vienas užsirašęs, bet aš jo salėje nematau. Daugiau nėra. Kolegos, grįšime balsavimo metu.
19.26 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4770, Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4771(2) (svarstymas)
Darbotvarkės kompleksinis 2-8 klausimas iš dviejų projektų – Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4770, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4771(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Kaimo reikalų komiteto išvadą kviečiu pristatyti J. Gudauską. Prašau.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis, šių metų spalio 12 dieną nusprendė Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4770 grąžinti Vyriausybei patobulinti, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis, šių metų spalio 12 dieną nusprendė pritarti komiteto patobulintam Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4771(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Ką gi, komitetas priėmė skirtingus sprendimus dėl abiejų projektų. Vieną nusprendė siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti, kitam pritarė. Balsavimo metu balsuosime atskirai dėl šių projektų.
Motyvus galima išsakyti dabar, bet nematau norinčių.
19.28 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-513(2) (svarstymas)
Einame prie kito darbotvarkės 2-9 klausimo – Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prie šio projekto, kad ir nedidelio, teko tikrai ilgai padirbėti. Buvo mažiausiai bent trys klausymai, o gal ir daugiau. Galų gale komitetas jį apsvarstė šių metų lapkričio 16 dieną. Komitete buvo pritarta patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo Aplinkos apsaugos komiteto išvadą… Nematau nei pirmininkės… Kviečiu A. Gedvilą pristatyti komiteto išvadą.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiami kolegos, komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-513, patobulinti jį pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Aplinkos ministerijos pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vieno papildomo komiteto, Kaimo reikalų komiteto, išvadą kviečiu pristatyti, nematau pirmininko… Galbūt J. Gudauskas vėl galėtų pristatyti Kaimo reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą? Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto pranešėjas.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komitetas apsvarstė ir siūlo pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos, minimą įstatymo projektą Žmogaus teisių komitetas svarstė praėjusių metų spalio 20 dieną, beveik prieš metus, ir komiteto sprendimas ir pasiūlymas yra iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Komiteto sprendimas yra bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi dėl šio projekto yra pasiūlymų, todėl mes grįšime svarstyti pasiūlymus tada, kai balsuosime.
19.31 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2157(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2157. Svarstymo stadija. Pagrindinio Švietimo ir mokslo komiteto pranešėjas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė minėtą Mokslo ir studijų įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pasiūlymus ir taip pat dėl pasiūlymų papildė įstatymo 16 straipsnį 41 dalimi. Dėl visko komitetas balsavo ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nematau. Dėl vedimo tvarkos V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš dėl kito klausimo.
PIRMININKAS. Nėra dėl balsavimo motyvų. Grįšime per balsavimo langą.
19.32 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2, 6, 7, 12 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Susirinkimų įstatymo 2, 6, 7, 12 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.
Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi yra trys įstatymo projektai, Susirinkimų įstatymo, jie konceptualiai yra skirtingi, tam reikalinga rimta diskusija, o šiandien laikas užsitęsė. Seime dalyvauja labai nedaug Seimo narių, tai susiję su viena esminių žmogaus teisių. Aš frakcijos vardu siūlau daryti pertrauką iki kito posėdžio. Tiek dėl šito darbotvarkės 2-11 klausimo…
PIRMININKAS. Kol kas galite prašyti tik dėl šito.
V. BAKAS (DFVL). …tiek dėl darbotvarkės 2-12 ir 2-13 klausimų.
PIRMININKAS. Kiti dar nepaskelbti. Statutinis prašymas, kolegos… (Balsai salėje) Atsiprašau, kolegos, prašymas teisėtas. Balsuojame. Procedūrinis balsavimas dėl pertraukos iki kito posėdžio. Frakcijos vardu.
Užsiregistravo 53, balsavo 53 Seimo nariai: už – 28, prieš – 21, susilaikė 4. Pertrauka iki kito posėdžio.
Kolegos, kadangi dėl vieno projekto padaryta pertrauka, turbūt logiška būtų daryti pertrauką ir dėl kitų dviejų. Aš jau nepaskelbęs siūlau. Tai yra Susirinkimų įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-766 bei Susirinkimų įstatymo 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-819. Būtų logiška daryti pertrauką dėl visų trijų. Sutinkate? Negirdžiu prieštaravimų. Pertrauka iki kito posėdžio ir dėl kitų dviejų projektų.
Kolegos, priartinate balsavimo laiką.
Jūs dar norite dėl vedimo tvarkos? Prašom, V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tikrai labai dėkoju, kad mes priėmėme šitą sprendimą, jis nėra kažkoks pragmatiškas, tai yra labai svarbus klausimas. Noriu paprašyti tų, kurie rengia darbotvarkes: tokių svarbių klausimų kaip susirinkimų laisvė nekiškime į darbotvarkės pabaigą. Toks būtų prašymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia buvo replika po balsavimo.
19.36 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2273, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2274, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2275, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 211, 22, 31 ir 732 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2276 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės kompleksinis klausimas iš keturių projektų. Kolegos, sparčiai pagreitėjo, priartėjo balsavimo langas. Dėl keturių projektų. Tai yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2273, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIVP-2274, vėl to paties įstatymo projektas Nr. XIVP-2275 ir Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2276. Pagrindinio komiteto pranešėjas… Atsiprašau, pateikimo stadija. Vyriausybės vardu – ministras D. Kreivys.
Prašom. L. Girskienė dėl vedimo tvarkos.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Analogiški motyvai. Iš tikrųjų klausimas reikalauja diskusijos ir nukeltas labai vėlai, todėl frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Bet čia pateikimas, gerbiama kolege.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mes turėsime klausimų.
PIRMININKAS. Klausimai ir užduodami pateikimo metu.
Be eilės Ministrė Pirmininkė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, mielos kolegės, vis dėlto tas klausimas nusikėlė į pabaigą tik todėl, kad šlovingai balsavome dėl daugybės pasiūlymų dėl biudžeto, kuriuos jūs matėte reikalą perregistruoti, nes darbotvarkėje tas klausimas buvo visiškai ne vėlai. Šiaip klausti užsiregistruojama posėdžio pradžioje. Tiek yra daug klausimų užregistravusių posėdžio pradžioje šiuo klausimu. Leiskite ministrui pateikti ir paskui klausinėkite jau komitetuose ir svarstymo stadijoje, kiek reikia.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai mes savo siūlymą atsiimame. Bet prašom formuojant darbotvarkes… Na, visi suprantame, kad biudžetą ar šlovingai, ar ne šlovingai, bet priiminėsime. Ir jeigu po pietų tai pradedame daryti, tai natūralu, kad tokie klausimai nusikelia labai vėlai. Ir kolegos, kurie galbūt norėjo užduoti klausimų, negali.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas ministre, stengtis telegrafiškai.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dar kartą noriu padėkoti, kad leidote pristatyti. Įstatymo projektais siūloma sudaryti galimybę organizuoti konkursą dėl jūrinio vėjo energetikos Baltijos jūroje tolimesnės ir spartesnės plėtros be valstybės paramos. Vyriausybei… Šios Seimui teikiamos pataisos nustato sąlygas jūros vėjo parkui atsirasti. Šis dar vienas jūros parkas padidins vietinę elektros gamybą iki pusės reikalingo kiekio.
Antra, gautas vystymo mokestis leis gauti papildomų reikšmingų pajamų, kurios galės prisidėti tiek prie infrastruktūros, energetinės infrastruktūros vystymo, didesnio atsinaujinančios energetikos prijungimo, tiek iš dalies, jeigu taip visi sutarsime, ir prie gyventojų kompensacijų už elektrą. 2022 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad vis dar pasigaminame mažiau nei 40 % elektros, todėl mums būtina itin sparčiai vystyti atsinaujinančią vietinę elektros generaciją. Tose pataisose numatyti procedūriniai pakeitimai, susiję su konkurso organizavimu, leidimų išdavimu, leis projektą įgyvendinti maksimaliai sparčiais tempais.
Pagrindinės nuostatos. Tolesnė Lietuvos jūros vėjo potencialo plėtra. Kaip žinote, visai neseniai mes esame priėmę įstatymo pataisas dėl vieno parko, čia yra kitas parkas. Ši plėtra jūroje būtų vykdoma be valstybės skiriamos pagalbos, tai reiškia, kad Valstybės energetikos reguliavimo tarybos, VERTʼo, organizavimo konkurse pagal nustatytas procedūras laimėtoju būtų paskirstytas tas vystytojas, kuris pateiktų finansiškai geriausią pasiūlymą. Per nustatytą terminą jis sumokės vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Siūloma įtvirtinti, kad visus reikiamus tyrimus atliktų konkurso laimėtojas, o Energetikos ministerija parengtų reikiamus teritorijos planavimo dokumentus.
Elektros perdavimo tinklai yra rezervuoti dviem jūrinių elektrinių projektams iki 1,4 gigavato galios, todėl tikslinga, kad tinklų pralaidumai būtų maksimaliai ir efektyviai išnaudojami. Šiame konkurse be valstybės paramos turi teisę dalyvauti Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkančios šias pagrindines sąlygas. Pirma. Konkurso dalyvis atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus.
Antra. Konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas laikysis Vyriausybės patvirtintų reikalavimų, kurie susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, paramą vietos bendruomenėms, mažųjų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą.
Trečia. Atitinka valstybės nustatytus reikalavimus dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus.
Ketvirta. Konkurso laimėtojas prisiima atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir atsakomybę už pagamintos elektros sukeltą disbalansą. Taip pat konkurso dalyvis turi atitikti ir kitas sąlygas, tokias kaip pasirašyti ketinimų protokolai ir suteiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas – 75 eurai už kilovatvalandę. Statyti tik naujas elektrines. Konkurso dalyvis vykdo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu. Pateikia informaciją apie pagrindinius projekto planuojamus etapus ir taip toliau.
Penkta. Konkurso organizavimo terminai. Konkursą sudarytų trys etapai: dalyvių registracijos etapas, kvalifikacijos patikrinimo etapas, kurį atliktų VERT, ir pasiūlymų dėl vystomo mokesčio, kurį laimėtojas, laimėjęs konkursą, įsipareigos sumokėti, pateikimo etapas. Apskritai konkursas vyktų apie 90 kalendorinių dienų.
Pasiūlymų teikimo etape konkurso dalyviai realiu laiku varžytųsi siūlydami kuo didesnį vystymo mokestį valstybei, kurio minimalus dydis būtų 5 mln. eurų. Kiekvieno konkurso dalyvio realiu laiku siūlomas vystymo mokestis turėtų būti ne mažesnis kaip 5 mln. eurų, didesnis nei prieš tai kito konkurso dalyvio realiu laiku pasiūlytas vystymo mokestis. Siūloma įtvirtinti, kad konkurso laimėtojas vystymo mokestį sumokėtų per 60 kalendorinių dienų nuo paskelbimo konkurso laimėtoju dienos. Informacija apie konkursą leidimui naudoti jūrinės teritorijos dalį būtų skelbiama Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nurodytą dieną. Siūlomas įstatymo paketo įsigaliojimo terminas būtų 2023 m. vasario 1 d.
Taigi tokią naudą mes galėtume gauti. Kaip minėjau, šiandien Lietuva pasigamina tik 40 % elektros energijos. Du parkai galėtų sudaryti jūroje dar plius 50 % visos mūsų gaminamos elektros. Vėjo elektrinės jūroje yra pačios efektyviausios, sudarančios tarp 46–50 % generuojamos galios, kuri yra kur kas aukštesnė nei sausumos vėjo efektyvumas, o juo labiau saulės.
Taigi nauda yra ir tai, kad tai bus greitesnis jūrinės energetikos vystymas, nes valstybei nereikės atlikti papildomų tyrimų ir kitų procedūrų. Projektas bus įgyvendintas mažiausiomis sąnaudomis, o konkurso laimėtojo sumokėtas vystymo mokestis leis kompensuoti valstybės investicijas į infrastruktūros plėtrą sausumoje. Jei nutarsime, taip pat padės, reikalui esant, ateityje kompensuoti augančias kainas už elektrą. Tiek būtų pristatymo. Laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti devyni Seimo nariai. Pirmas klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, na, tikrai nesuprantu jūsų. Praėjusį trečiadienį atsakinėdamas į klausimus Seime jūs minėjote, kad 15 metų paramos laikotarpį galima išbraukti, jūs tikrai už tai. Tačiau šio projekto 14 straipsnyje yra rašoma, kad elektros energijos gamyba skatinama 15 metų laikotarpiu. Ir dar įstatyme keičiama tai, kad tą skatinimo tvarką nustatys ne prekybos elektros energija… taisyklės bus tvirtinamos nustatyta tvarka ir būdais, o energetikos ministro bus tvirtinama ta paramos tvarka. Kaip čia dabar, gerbiamas ministre, suprasti? Jūs kalbate viena, šio įstatymo aiškinamasis raštas kalba viena, o rašoma yra visai kitaip. Prašau paskaityti 14 straipsnį. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dar kartą noriu pasakyti, kad jokios paramos šiam projektui nėra numatoma. Pasižiūrėsiu aš 14 straipsnį, gal yra likę iš senesnio varianto, bet tikrai jokios paramos. Kaip minėjau, vienintelis kriterijus yra kuo didesnė į valstybės biudžetą sumokėta pinigų suma. Dėl tos vietos mes pasitikslinsime, gal yra likę, kaip jūs minėjote, įstatyme, arba gal dar, taip sakant, kur nors ne ten pažiūrėjote ir jūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Butkevičius. Nematau. R Žemaitaičio taip pat. A. Nekrošius klausia.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip žinome, statyti jūroje yra gerokai brangiau negu sausumoje. Mano klausimas būtų toks. Ar nesusidarys tokia situacija, kai bus įgyvendintas šis projektas, kad elektros energija, pagaminta iš vėjo, bus šiek tiek brangesnė bendrojoje rinkoje, negu ji galėtų būti, tarkime, kai vėjo parkas statomas sausumoje? Jūs sakote, kad nebus dotacijų, nieko. Tai kaip tas verslas iš to uždirbs? Ar jie tikrai parduos rinkos kainomis, ar jie visgi žiūrės, kad jiems atsipirktų projektas? Automatiškai, jeigu taip galima pasakyti, kaina bus didesnė ir sausumos, tarkim, vystytojai iš to netgi daugiau uždirbs. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, turbūt pirmiausia reikia pasakyti, kad jūros vėjo efektyvumas Baltijos jūroje (yra paskaičiuota) gali siekti tarp 45–48 %. Jeigu mes pažiūrėtume, kiek sausumoje Lietuvoje efektyvumas siekia, tai yra apie 30 %. Čia yra jau vienas didžiulis skirtumas tarp sausumos ir jūros vėjo. Kita vertus, visa elektros energija bus parduodama rinkoje. Esame numatę 2030 metais turėti du parkus jūroje, 3,6 gigavatus sausumos vėjo, tai kiek maksimaliai galima įjungti, ir taip pat virš 4 gigavatų saulės. Tai patenkintų visą mūsų poreikį, plius importas. Tikrai konkurenciją turėsime gana aštrią, tikrai kainos bus neblogos. Jūros vėjas konkuruos rinkos sąlygomis, o didesnis kiekis būtent ir leis mažinti kainas mūsų vartotojams.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Na, iš tikrųjų mane šiurpas ima klausantis dėl tokių planų. Vardan euro esame pasiruošę sunaikinti savo Baltijos jūrą. Gal jūs galite įvardinti antrą vietą, kur yra planuojamas šitas parkas, apie kurį jūs kalbate? Kaip suprantu, elektrą parduosime rinkoms, bet visas Baltijos jūros poveikis ir visi padariniai dėl tokių statybų liks mums, taip?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Na, rinka, tai ne rinkos, yra rinkos sąlygomis Lietuvoje. Mes Lietuvai, sau, nes abi linijos, kabeliai iš jūros parkų ateis į mūsų žemyninę dalį ir mes, kaip šalis, vartosime tą elektros energiją. Jeigu mes neturime savo elektros, už ją iš kitur turime brangiai mokėti.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kur tie parkai planuojami?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Antrasis parkas, priklausys, kuris bus anksčiau pastatytas, bus už to parko, kurį mes jau esame priėmę.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Įtariu, palangiškiai netrukus čia suvažiuos…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Jis bus toliau nuo to parko, jūroje.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Galbūt keistas mano klausimas naktį kalbėti apie saulę ir apie saulės energiją. Ministre, viskas gerai, lūkesčiai gražūs, supermegaprojektai, viskas OK. Bet prieš keletą savaičių, atsimenate, jūs man atrašėte laiškelį, aš vis dar nesulaukiu atsakymo. Toks, sakau, humoristinis klausimas. Galbūt, aišku, tikiuosi, atsakysite, bet jeigu mes nepadedame paprastam žmogeliui, kuris visomis keturiomis nori tapti atsinaujinančios energijos gamintoju ir vartotoju, tai kažkaip tie dideli projektai tampa tokie kaip šakėmis ant vandens rašyti. Galbūt pradėkime mažais žingsneliais ir maratoną pabaigsime laiku ir vietoje, ir turėsime viską. Tiesiog galbūt daugiau toks palinkėjimas, kad atkreiptumėte dėmesį į tas mažas problemas, kurios iš tiesų kyla paprastiems žmonėms. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už palinkėjimą. Perdavėme, įregistravome ministerijoje ir perdavėme ESO. Tikiuosi gauti atsakymą. Tik dar kartą pakartosiu, kad prijungimo sąlygas ir savikainą įmonė apskaičiuoja atsižvelgdama, kad papildomos sąnaudos neatitektų kitiems vartotojams. Bet kodėl pakilo, pabrango nuo 2 iki 6 tūkst. per kelis mėnesius, tikrai paprašiau paaiškinti. Be abejo, įmonė oficialiai paaiškins, aš jums pateiksiu atsakymą.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas labai paprastas. Realiai, kiek pagal šitą teisės aktą suprantu, valstybė laimės, nes gaus papildomą finansavimą už prisijungimą, už disbalansą. Visa tai mokės šita įmonė, kuri ruošiasi, ketina statyti. Gal galite įvardyti, kiek galėtų uždirbti šitoje situacijoje valstybė?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia valstybė aukcione gaus pinigų už leidimą statyti ir papildomai tada įmonė mokės už… Pati atliks visus jūros dugno, vėjo greičio ir visus kitus tyrimus, ką mes dabar atliekame dėl pirmo parko, taip pat turės mokėti už disbalansą. Aš negaliu pasakyti, kiek Lietuvoje bus, bet mes žinome, kad nemažai aukcionų dabar tokia forma vykdė Olandija, Vokietija, Danija, Jungtinės Amerikos Valstijos, tai mokėjimai buvo šimtais milijonų.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ar tikrai esate pasiruošę tokiems konkursams, nes vis tiek yra ir techninė specifikacija, ir ekspertai turi būti pasiruošę, nes tai yra naujas projektas? Jūs minėjote, kad kitose šalyse yra tokių pavyzdžių. Tikrai turi būti labai profesionali suburta ekspertų komisija. Kas vykdys atranką? Aš galbūt šiek tiek neįsiskaičiau. Ar čia jūsų ministerija vykdys, ar VERTʼas?
D. KREIVYS (TS-LKDF). VERTʼas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). VERTʼas vykdys. Tai tuo labiau. Iš tikrųjų turėtų būti labai…
Dar vienas dalykas, kas yra svarbu, tai yra sutartyse numatyti būtent atitinkamą priežiūrą, nes tai yra gana imlus objektas, jam įtaką gali daryti ir įvairios gamtinės sąlygos. Dėl to labai įvertinti visus dalykus, kad nebūtų taip, kaip su „Perlu“ per elektros rinkos liberalizavimą, kad ateitų tikrai rimtos įmonės. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tikrai ateis rimtos įmonės. Mes kviesime ateiti tų įmonių kuo daugiau, kad konkursas būtų kuo rimtesnis, nes tikrai tikimės į valstybės biudžetą gauti nemažai pajamų. Konkursą vykdys VERTʼas. Vėlgi, kaip minėjau, mes nesame pirmieji, kurie vykdo tokio tipo aukcionus. Yra daug šalių, kurios jau vykdė. Tikrai tos patirties reguliatorius pasisems iš kitų šalių reguliatorių. Aš manau, kad konkursas tikrai įvyks skaidriai, efektyviai ir tas lėšas, kurias planuojame gauti, tikrai gausime. Taip pat gausime galimybę pasistatyti šį parką netgi greičiau nei tą parką, kurį mes esame patvirtinę, nes anuo atveju mes visus tyrimus darome patys ministerijoje. Tai ir jūros dugną, vėjo greičius, skaičiuojame ir paukščius, ir kitus dalykus. Čia turėtų būti viskas daug greičiau ir efektyviau.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Numatytas laikas baigėsi. Dėl balsavimo motyvų A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties ilgai lauktas projektas. Kurie dirbo prie Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, prisimena, kad 2011 metais priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas reglamentavo, kad Vyriausybė iki 2013 metų turėjo parengti tvarkas, kaip pasinaudoti Baltijos jūros teritorija vėjo jėgainių parko statybai. Tačiau valstybinis monopolininkas, tuo metu „Lietuvos energija“, pasitelkdama įvairias, taip pat ir neteisėtas priemones, darė spaudimą parlamentui, parlamento nariams, kad jisai, o ne kas nors kitas galėtų dalyvauti pirmame jūros vėjo parko konkurse.
Man labai keistai atrodo dabartinė situacija, kad valstybinis energetikos monopolininkas 2023 metais dalyvaus konkurse, pasitelkęs užsienio partnerį, jam atidavęs 50 % naudos, ir dar neaišku, kaip ten bus su 15 metų paramos laikotarpiu iš mokesčių mokėtojų kišenės. Štai aš matau tokią dvigubą situaciją.
Dabar jau kalbame, kad SPAVʼą ir PAV’ą turės pasidaryti patys investuotojai. Taip, jie daro visame pasaulyje, bet būtent dėl to, kad Vyriausybė suteikia tą galimybę, aš nesakau, kad ši Vyriausybė, bet kuri 2013 metais turėjo skelbti konkursą, suteikė teisę aplenkti būtent šioje vietoje, kad pati Vyriausybė padaro tyrimus, o tik tada skelbia konkursą, aš matau čia tokį nesąžiningą žaidimą. Duok Dieve, kad tik neužkrautų didelės naštos mūsų piliečiams ta parama.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke Juliau. Neįtikino ministro pasisakymai, atsakymai į klausimus, nes kaina – 75 eurai už kilovatvalandę šiuo momentu yra per didelė. Šios dienos ekonominė kaina yra maždaug 40 eurų už kilovatvalandę. Čia dabar yra politinė kaina. Mes negalime dabar išeiti iš to, kokia bus politinė kaina. Aš manau, valstybė turi užsiimti šiuo projektu ir nėra reikalo kviesti privatų investuotoją pasinaudoti šiuo bizniu, nes valstybė gali ir sugeba ir pati. Kaip rodo „Ignitis“ ir kitos privatizacijos ar akcijų atidavimas, kitai Vyriausybei, kuri bus 2024 metais, reikės taisyti, radikaliai taisyti klaidas, kurių dabar pridarys valdantieji.
Aš nenoriu dalyvauti ir gyventi su šia klaida, nes neatitinka tų realijų ir dabar yra emocijos. Reikia ataušti nuo tų emocijų. Valstybė, jeigu užsiima, tų 30 kilometrų nuo kranto statybą tegul projektuoja. Kai į šiuos monopolinius reikalus įsikiša privatus, paskui skaudžiai atsiliepia vartotojui, paprastam žmogui ir verslo įmonėms. Vieni išloš, kiti praloš.
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonės išsakytos. Kitas darbotvarkės klausimas… Kadangi nėra pranešėjo dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekto, šio klausimo pateikimo nebus.
20.00 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225(2) (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225(2). Pranešėjas – S. Šedbaras, pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pateikimas buvo prieš keletą dienų, jeigu pamenate. Mes norime kartu su teismų paketu priimti panašų į Civilinio proceso kodekso papildymą, kad ir baudžiamojo proceso metu galėtų apygardos, Apeliacinio teismo pirmininkai paskirstyti bylas, kai viename teisme yra didelis krūvis, o kitame krūvio nėra. Komitetas šį projektą svarstė lapkričio 16 dieną. Visiems devyniems komiteto nariams balsavus už, jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti.
20.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2174(2) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas, paskutinis, – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2174(2). Svarstymo stadija. Žmogaus teisių komiteto išvadą prašom pristatyti komiteto pirmininką T. V. Raskevičių. Kolegos, po to prasidės balsavimas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Pagrindinis Žmogaus teisių komitetas įstatymo projektą svarstė šių metų lapkričio 16 dienos posėdyje. Komitete buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, jai komitetas pritarė. Toks komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, galime pradėti balsavimą. Balsuojame nuo paskutinio projekto, kad paskui nepamirštume. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2174(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 85, balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo projektui pritarta.
20.03 val.
Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1874, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1875, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1876 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame į pradžią. Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo projektas Nr. XIVP-1874 ir lydimieji Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektas bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 87, balsavo 87 Seimo nariai: už – 41, prieš – 9, susilaikė 37. Projektui nepritarta. Kolegos, turime apsispręsti, ką toliau daryti su šiais projektais. Balsuojame alternatyviai. Už balsuojame – grąžinti iniciatoriams tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 45, prieš – 42. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
20.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-2261 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-2261. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 87: už – 60, prieš – 14, susilaikė 13. Projektui pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. Galima pritarti dėl komiteto ir svarstymo datos? Negirdžiu prieštaraujančių. Pritarta.
20.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektas Nr. XIVP-2259 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektas Nr. XIVP-2259. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 86, balsavo 85: už – 54, prieš – 20, susilaikė 11. Projektui pritarta. Siūlomas komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. Negirdžiu prieštaraujančių, pritarta.
20.08 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819(2)ES VK, Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1820(2), Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1821(2), Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1822(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 45, 46, 57 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1823(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 13 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1824(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 18 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1825(2), Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1826(2), Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1827(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1828(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 6, 7, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1829(2), Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 3, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1831(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1832(2), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22, 23, 37 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1833(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1834(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – taigi jau ateina kompleksinio Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2) laikas. Svarstymo tęsinys. Kviečiu komiteto pirmininką, dėl šio projekto yra pasiūlymų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes eisime pastraipsniui?
PIRMININKAS. Pradėkite nuo pasiūlymų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pirmas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, aš gal tik trumpai apie tai, kad…
PIRMININKAS. Gal paprašysime komiteto pranešėjo. Turbūt komiteto pirmininkas. Atsiprašau, R. Tamašunienė pristatys komiteto pasiūlymą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Komitetas siūlo įtvirtinti ir ypatingo įvykio apibrėžtį, kadangi ekstremalusis įvykis yra pagal kriterijus apibrėžiamas ir tie kriterijai yra išmatuojami dydžiai, todėl manome, kad tikslinga įvardinti, kad ypatingas įvykis – tai įvykio ir ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis staigus įvykis, netikėtai susidariusios aplinkybės ir taip toliau, ir taip toliau, kad būtų aiškiau, kas tai yra tas ypatingas įvykis. Prašome pritarti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mes, ypač gerbdami komiteto idėją, vis dėlto padarėme truputį kitaip. Mes atsižvelgėme kitu būdu, labiau išryškinome ypatingo įvykio skirtumą nuo kitų įvykių, patikslindami krizės sąvokos apibrėžimą. Mes taip labai apgailestaudami vis dėlto siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo motyvų nėra. Kolegos, balsuojame dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo dėl 2 straipsnio 16 dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 32, prieš – 23, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario L. Kasčiūno dėl 7 straipsnio. Galime…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Ar yra 10 pritariančių Seimo narių, kad pristatytų? Tai prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai palaukite, taigi komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pristatykite siūlymą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Čia yra patikslinimas, susijęs su komiteto pasiūlymu papildyti 42 straipsnį nauja 9 dalimi, siekiant aiškiau išdėstyti subjektų įgaliojimus pereinant iš ekstremaliosios situacijos valdymo į krizės valdymą.
PIRMININKAS. Dėl 7 straipsnio, kolega?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 7 straipsnio 3 punktas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, savo iniciatyva arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymu…
PIRMININKAS. Ne, tai čia yra jau dėl dabar veikiančio straipsnio, jūs siūlote išbraukti 2 dalį.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, ir paaiškinu kodėl. Mes siūlome išbraukti teiginį „ir skiria už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą, kuri kartu su Nacionaliniu krizės valdymo centru pagal kompetenciją imasi krizės valdymo veiksmų“. Tą mes darome, mes tiksliname, nes siekiame aiškiau išdėstyti subjektų įgaliojimus pereinant iš ekstremaliosios situacijos valdymo į krizės valdymą.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio 5 punkto yra taip pat L. Kasčiūno pasiūlymas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip pat patikslinimas, susijęs su jau mano minėtu komiteto pasiūlymu papildyti 42 straipsnį nauja 9 dalimi. Už – 9, prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Kolegos, ar yra prieštaraujančių, kad pritartume bendru sutarimu? Ne, neprieštarauja, pritarta bendru sutarimu. Kitas pasiūlymas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Dėl 9 straipsnio panašus patikslinimas kaip ir prieš tai minėti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarti, vienbalsiai.
PIRMININKAS. Kolegos, kokie siūlymai? Prieštaraujančių nėra, galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Ar dėl 17 straipsnio yra pasiūlymas? Taip pat L. Kasčiūno.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Panašus patikslinimas kaip ir dėl prieš tai minėtų.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. 32 straipsnis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių…
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Prašom. R. Tamašunienė. Dėl 32 straipsnio 2 dalies, 1 dalies, po to bus 2.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mes teikėme dėl 32 straipsnio 2 dalies. Tikriausiai po jūsų pakeitimo pasikeitė numeracija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atkreipė dėmesį, kad kituose įstatymo projekto straipsniuose nustatant valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pareigas jau yra nurodyta, kad keičiasi informacija, teikia pranešimus apie įvykį arba ekstremalų įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę, tvarką… Tai, kad Vyriausybė nustato pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį ir taip toliau… yra šio įstatymo projekto 7 straipsnio 14 punkte. Todėl siūlome čia išbraukti 2 dalį ir jos atsisakyti kaip perteklinės dalies.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Rita. Vėlgi apgailestaudamas turiu pasakyti, kad mes truputėlį padarėme kitaip, tai yra nepritarėme jūsų šitam pasiūlymui, nes per svarstymą komitete buvo nuspręsta, kad informacijos teikimas Nacionaliniam krizių valdymo centrui yra svarbus viso krizių valdymo modelio elementas ir tai turėtų būti daroma organizuotai pagal vieną formatą. Todėl šiuo atveju keitimosi informacija tvarka turėtų būti tvirtinama Vyriausybės. Vis dėlto mes nepritarėme irgi bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvada – nepritarti. Kolegos, dėl motyvų nėra norinčių? Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui dėl 32 straipsnio 2 dalies išbraukimo?
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 34, 16 – prieš, 39 susilaikė. Siūlymui nepritarta.
Kolegos, taip pat dėl 32 straipsnio buvo Seimo narių L. Kukuraičio, T. Tomilino pasiūlymų, bet jie pateikti pavėluotai ir eis į priėmimą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes iš tikrųjų taip jau gerbdami savo kolegas net ir nepaisydami to, kad jie nebuvo pateikti laiku, apsvarstėme komitete tuos pasiūlymus ir jiems vėlgi vienbalsiai nepritarėme, nes mes manome, kad ekstremalioji situacija vis tiktai yra Vyriausybės reikalas, o nepaprastoji – tai jau yra Seimo reikalas.
PIRMININKAS. Kolegos, mes jo dabar nesvarstysime.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai. (Juokas salėje) Lauksime jūsų, gerbiamas Tomai…
PIRMININKAS. Priėmimo stadijoje.
Kitas pasiūlymas yra dėl 42 straipsnio Seimo nario L. Kasčiūno.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taigi panašus, analogiškas patikslinimas, kaip ir ankstesni prieš tai minėti, skirtas aiškiau apibrėžti kompetencijas priimant sprendimus dėl krizės valdymo. Už – 9, prieš – 0.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Antras pasiūlymas dėl 3 dalies.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, dar vienas analogiškas patikslinimas. Visi jam pritarė komitete.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dar vienas pasiūlymas yra dėl 6 dalies, tiksliau, dėl 7 dalies.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, mes siūlome išdėstyti 42 straipsnio 9 dalį taip: valstybės operacijų vadovas ir ministras…
PIRMININKAS. 7 dalis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip. …kuriam pavestose valdymo srityse yra susidariusi ar paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, krizės, kilusios dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, valdymo laikotarpiu priimamus sprendimus derina su Nacionaliniu krizių valdymo centru. Taigi, kitaip tariant, užtikriname šituo reguliavimu dar tikslesnį kompetencijų ir vaidmenų pasidalinimą. Visi pritarė. Už – 9.
PIRMININKAS. Kolega, jūs pristatėte siūlymo 9 dalį, o 7…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai yra labai techninis – iš tikrųjų tiktai patikslinti Nacionalinio saugumo komisijos įgaliojimus.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad pritartume? Nėra prieštaraujančių? Pritarta bendru sutarimu dėl 7 dalies siūlymo. Dėl 9 dalies siūlymo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jau pristačiau.
PIRMININKAS. Yra jau pristatytas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Visi už.
PIRMININKAS. Yra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Dar yra 48 straipsnio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo taikymo.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, šita nuostata iš tikrųjų yra labai svarbi. Analogiška nuostata įtvirtinta galiojančiame Civilinės saugos įstatyme ir pakankamai gerai veikia. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Lietuvos savivaldybių asociacija atkreipia dėmesį, kad savivaldybių rizikos ir ekstremaliųjų įvykių sukeltos pasekmės…
PIRMININKAS. Atsiprašau, kolege, truputį peršokome. Dėl 48 straipsnio jūsų pasiūlymas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, gerai.
PIRMININKAS. Jūs jį pristatote? Taip, prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …ir pasekmės skirsis priklausomai nuo savivaldybės ir geografinės padėties, taip pat teritorijoje veikiančių pavojingų objektų veiklos pobūdžio. Todėl nustatyti visais atvejais vienodą išlaidų atlyginimo dydžio proporciją, neįvertinus kiekvienos konkrečios situacijos, savivaldybei tektų neproporcingai didelė našta ir ji būtų nepajėgi jos pakelti dažnu atveju likviduojant ekstremaliųjų situacijų padarinius.
Todėl atsižvelgdami į tai siūlome atsisakyti įstatyminės nuostatos dėl išlaidų atlyginimo dydžių proporcijų ir numatyti, kad išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Labai prašome pritarti Seimo narių, nes tai savivaldybių padarinių likvidavimas – brangiai kainuojantis procesas, žiūrint, koks buvo įvykis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Rita, labai gerbdami jūsų komiteto valią ir gerbdami mūsų savivaldybes, vis dėlto mes nesutikome su jūsų siūloma formuluote, tačiau komitetas pasiūlė truputėlį kitaip, kad būtų kompensuojama ne mažiau kaip 70 %. Tai yra pridėjo žodžius „ne mažiau“. Siūlome šiam kompromisui pritarti, vadinasi, nepritarti VVSK pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo dėl 48 straipsnio.
Užsiregistravo 90, balsavo 90: už – 36, prieš – 10, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Ir paskutinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas dėl 2 straipsnio – „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Prašom. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Vidaus reikalų ministerija, parengusi naują įstatymą, visai neatsižvelgė į tai, kad Vietos savivaldos įstatymas pasikeitęs, meras įgauna kitų įgaliojimų, su administracijos direktoriumi pasidalija pareigomis. Taip pat yra ir civilinės saugos srityje. Todėl komitetas siūlo nuo 2 iki net 19 dalies – mes pavedame veikti tiek merui, tiek administracijos direktoriui, suskirstome jų, sakykime, veiklos lauką: prevencija, pasirengimas, rizikų valdymas ir, be abejo, įvykus ekstremaliajai situacijai, jų tarpusavio sąveika ir visų reikalingų dalykų organizavimas. Aš čia plačiai nepristatysiu, bet yra pateikta 18 dalių būtent Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įvertinti, kad tos tvarkos trūko.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, miela Rita, už tą labai svarbų jūsų komiteto sprendimą. Formuluojame: iš esmės atsižvelgti, tai iš esmės pritarti. Kadangi iš tiesų yra daug nuostatų, susijusių su Vietos savivaldos įstatymu, įsigaliojusiu balandžio 1 dieną, o šis projektas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, todėl atskirai nurodėme kai kurias įsigaliojusias nuostatas ir tam tikrus… na, subalansavome visa tai. Iš esmės mes tam pritariame. Net nežinau, ar reikia balsuoti, bet iš esmės pritariame.
PIRMININKAS. Ar sutinka Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas su pagrindinio komiteto nuomone?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, bet tikrai reikia įvertinti savivaldybių pateiktą nuomonę, nes jiems atlikti reikės…
PIRMININKAS. Atskirai nereikalaujate balsuoti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Jeigu atsižvelgta į tuos mūsų pasiūlymus ir suformuluotus punktus…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tikrai taip, miela Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …be abejo, taip. Bet prieš priėmimą tobulinsime, jeigu matysime, kad ne į visus atsižvelgta.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Teisingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū komiteto pirmininkui.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gal dar vienas įstatymas? Ar nelabai?
PIRMININKAS. Dabar balsuosime dėl Civilinės saugos įstatymo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Galiu pabūti čia?
PIRMININKAS. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuojame dėl Civilinės saugos įstatymo projekto. (Balsai salėje) Dėl motyvų nebuvo užsirašiusių. Atsiprašau. Prieš – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Esame gavę raštų, kad nebuvo su Trišale taryba derinti šie projektai. Mane stebina tai, kad norima iš savivaldybių atimti kai kurias funkcijas. Raginu nepalaikyti šio įstatymo projekto, nes jis nėra išdiskutuotas.
PIRMININKAS. Už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Už galima kalbėti todėl, kad vis dėlto krizių valdymas ir civilinė sauga yra tikrai prioritetinė sritis, jai reikia papildomo dėmesio – trumpinti priėmimą, procesus, skirti didesnį valdymą. Krizių centras veiks prie Vyriausybės, tai tikrai turėtų būti efektyvesnis modelis, negu galiojo iki šiol. Bet mes taip pat balsuoti už galime tik tuomet, jau buvo pirmininko pasižadėjimas, kad vis dėlto šis įstatymo projektas bus aptartas Trišalėje taryboje, nes liko neaptartas po pateikimo. Tikrai gavome visi raštus, kad reikėtų to derinimo. Man atrodo, kad vis dėlto mūsų socialinis dialogas turėtų įvykti demokratišku būdu. Pasitikėdami, kad vis dėlto diskusija ir Trišalės tarybos derybos įvyks efektyviai, taip pat vis dėlto tikimės, kad bus atsižvelgta į savivaldybių poreikį, nes dažniausiai visas krūvis tenka būtent savivaldybėms. O kad krizės valdymą Lietuvoje reikia stiprinti, tai, be abejo, taip.
PIRMININKAS. Pirma balsuojame, po to per šoninį mikrofoną. Dabar norite? Ministrė Pirmininkė be eilės.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau, nes man atrodo, tai yra svarbu žinoti iki balsavimo. Kitą savaitę bus Trišalės tarybos posėdis, tada šitie klausimai bus apsvarstyti. Kadangi kitą savaitę nėra plenarinių posėdžių, tai į priėmimą bus grįžta su Trišalės tarybos išvada. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Dabar? V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų noriu padėkoti premjerei, kad sureagavo, bet dėl mūsų Seimo pačios kultūros. Mes esame svarstymo stadijoje, projektas apsvarstytas, apsvarstytas neįtraukus vieno svarbiausių socialinių partnerių. Profesinių sąjungų konfederacija, sutikite, yra stambi organizacija, stambiausia, atstovaujanti darbuotojams. Ir kas šiuo atveju, Laurynai, yra labai svarbu? Kai mes verkiame arba skundžiamės, kad neveikia Civilinės saugos įstatymas, čia dažnai vidaus reikalų ministrė guodžiasi, reikia pasakyti, kad tokio pobūdžio įstatymai veikia tada, kai yra užtikrintas visos visuomenės įsitraukimas. Jeigu mes nesugebėjome iki svarstymo stadijos išklausyti visų darbuotojų, tai atsiprašau, bet apie šito įstatymo svarstymo kokybę šį tą pasako. Dar kartą dėkoju premjerei ir tikiuosi, tam tikrai bus skirta dėmesio.
PIRMININKAS. Ačiū. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Vytautai, tik pora patikslinimų. Matote, Trišalėje taryboje partneriai patys turi inicijuoti įtraukimą į darbotvarkę. Šitas įstatymo projektas Vyriausybėje buvo rengiamas pusę metų. Tai mes… Dabar papasakosiu, kaip viskas vyko. Vakar gavome raštą. Visi, taip? T. Tomilinas 10 valandą ryto atsistojo prie šito mikrofono ir iškėlė, (…) tą raštą. Kas įvyko? Šiandien 14 valandą šitas klausimas buvo įtrauktas į Trišalę tarybą ir joje nuspręsta, kad jis bus apsvarstytas ir išvada bus duota 29 su sąlyga, kad tik po apsvarstymo mes eisime į priėmimą. Didesnę pagarbą profsąjungoms ir, gerbiamas Vytautai, jums, jūsų frakcijai, jūsų idėjoms, atleiskite, pademonstravome aukšto lygio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1819(2). Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 90, balsavo 90 Seimo narių: už – 65, prieš – 1, susilaikė 24. Projektui pritarta po svarstymo.
Kolegos, mano toks siūlymas dėl lydimųjų, pradedant nuo darbotvarkės 1-12.2 klausimo iki 1-12.13 klausimo imtinai, nuo projekto Nr. XIVP-1820 iki projekto Nr. XIVP-1832 imtinai. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dabar darbotvarkės 1-12.14 klausimas – Vyriausybės įstatymo 22, 23, 37 ir 441 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1833(2). Svarstymas. Dėl jo yra siūlymų. Komiteto pirmininką prašau į tribūną. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario L. Kasčiūno siūlymų. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tiktai du siūlymai iš viso. Kadangi komitetas pritarė VVSK pasiūlymui išbraukti sakinį „Priima sprendimą įsteigti Vyriausybės kanceliarijos struktūrinį padalinį, centrą“ (tai buvo vienintelis šio straipsnio papildymas), tai šiame straipsnyje nelieka jokio pokyčio, todėl jis visas turi būti išbrauktas iš projekto ir atitinkamai pakeistas projekto pavadinimas. Kitaip tariant, techninis.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Siūloma, kad įsteigus Nacionalinį krizių valdymo centrą Vyriausybės kancleris galėtų turėti papildomą pavaduotoją, kuris ir būtų centro vadovas. Pritarta bendru sutarimu: už – 9.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių. Balsuojame. Ir kartu balsuojame dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIVP-1834(2).
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 65, prieš – 2, susilaikė 24. Po svarstymo projektams pritarta.
20.32 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927GR (pateikimo tęsinys)
Kolegos, dabar yra darbotvarkės 2-3 klausimas – Mokėjimų įstatymo 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927. Tai yra Respublikos Prezidento grąžintas įstatymo projektas.
Dar kartą perskaitau Statuto 165 straipsnio 2 dalį: „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Kadangi Respublikos Prezidentas siūlo laikyti įstatymą nepriimtu, tai balsuojame alternatyviai. Kas balsuoja už – tai už Prezidento siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu, kas balsuoja prieš – už tai, kad svarstytume iš naujo.
Dėl vedimo tvarkos A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Posėdžio pirmininke, aš norėjau pasiteirauti. Dėl Užkrečiamųjų ligų įstatymo buvau užsirašęs pasisakyti prieš. Kaip galėčiau kitą kartą tai padaryti, kad būtų aišku ir kad nebūtų atimta teisė tai padaryti, gerai?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
Kolegos, balsuojame dėl Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo, tai yra Mokėjimų įstatymo. Motyvai jau buvo išsakyti, lieka tik balsavimas. Kartoju, balsuosime alternatyviai. Kas balsuos už, balsuos už Prezidento siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu, kas balsuos prieš – už tai, kad svarstytume iš naujo.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 70, prieš – 19. Respublikos Prezidento veto pritarta. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos… Atsiprašau, dėl šito nereikia.
20.35 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1915(2)ES (svarstymo tęsinys)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1915(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 65, prieš nėra, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta.
20.36 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15, 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052(2), Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas kompleksinis klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2052(2) ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2053(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 60, prieš nėra, susilaikė 27. Po svarstymo projektams pritarta.
20.37 val.
Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo Nr. XII-1672 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1496(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1496(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta projektui.
20.38 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4770 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės kompleksinis klausimas – Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas… Atsiprašau, balsuosime atskirai, kadangi dėl pirmojo projekto pagrindinio komiteto išvada – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tai yra Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame. Kas balsuos už, balsuos už komiteto išvadą grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas balsuos kitaip, nepritars komiteto išvadai.
Užsiregistravo 85, balsavo 84: už – 83, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
20.39 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4771(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas – Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4771(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 86, balsavo 86 – visi 86 už. Projektui po svarstymo pritarta.
20.40 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-513(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-513(2). Dėl jo yra siūlymų. Prašau komiteto pirmininką į tribūną. S. Šedbaras. Pirmas siūlymas Seimo narių G. Palucko, K. Vilkausko, O. Leiputės, L. Jonausko, V. Targamadzės. Kas pristatys?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pirmas pasiūlymas yra dėl pavadinimo.
PIRMININKAS. Tai pavadinimas priklauso turbūt nuo…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Ne?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne. Reikia nuo pirmo pradėti ir tada jau…
PIRMININKAS. Tada gerai, pradėsime nuo pavadinimo. J. Džiugelis, A. Navickas, M. Maldeikis… Kas pristatys? J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia buvo siūlymas vertinti ne tiktai dėl aplinkosaugos, bet ir per žmogaus teisių prizmę. Komiteto išvadoms pritarėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas laikėsi dviejų taisyklių. Viena taisyklė – nuosekliai laikėsi Vyriausybės pozicijos. Vyriausybės pozicija buvo minimaliai pildyti Teisėkūros pagrindų įstatymą dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, tiek šitame, tiek kituose toliau einančiuose pasiūlymuose dėl atskirų pozicijų kai kurie kriterijai pavirstų instrukcijų rinkiniu ir klausymuose išsiaiškinome, kad tai yra Vyriausybės formuluojamų metodikų, kaip turi būti atliekamas poveikio vertinimas, dalykas. Jeigu į Teisėkūros pagrindų įstatymą (čia antras argumentas) mes prirašome labai daug kriterijų, tai įsivaizduokime: Seimo narys rašo aiškinamąjį raštą ir greičiausiai, jeigu visiems pasiūlymams būtume pritarę, aiškinamasis raštas būtų iš 30 lapų ir nieko ten daugiau nebūtų, kaip tiktai kad ir tam neprieštarauja, ir tam neprieštarauja, ir tam neprieštarauja. Iš tiesų poveikio vertinimas turi būti atliekamas ir Vyriausybė yra pasirengusi ar metodiką, ar keletą metodikų parengti arba patobulinti ir ten turėtų būti surašyti įvairūs dalykai. Todėl mes pasirinkome minimalų variantą, tačiau atsižvelgdami į tolimesnius komiteto pasiūlymus papildėme kai kuriais kriterijais, ką mes turėtume vertinti, ir pagal tuos kriterijus Vyriausybė turės parengti išsamias metodikas ar vieną metodiką su atskiromis dalimis, kaip jau Vyriausybė nutars. Štai toks yra sprendimas priimtas komitete. Su tuo susiję yra ir kiti kolegų pasiūlymai, bet pats pirmas ir yra dar papildomai…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). …pildyti įstatymą. Palaukite! Aš ir sakau, pildyti įstatymą papildomais straipsniais. Jau net pagal teisėkūros taisykles, jeigu projekto autorius…
PIRMININKAS. Jūs iš karto kalbate dėl visko.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Neįšokau. Jeigu Respublikos Prezidentas siūlo vieną ar du straipsnius, tai net komitetas neprivalo svarstyti papildomų straipsnių, ką mes matome iš pavadinimo, kolega Juliau. Už tai komitetas ir nepritarė iš principo, nes yra visiškai naujas projektas siūlomas į šitą projektą.
PIRMININKAS. Aš suprantu, ką jūs sakote, bet mes…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. …eisime iš eilės, nes yra kolegų penktasis siūlymas, kuriuo siūlo papildyti, kaip ir jūs sakėte, nauju straipsniu, kuris kaip ir pagal teisėkūrą nederėtų būti, bet vis tiek turės būti Seimo nuomonė dėl jo. Po to, jeigu Seimas nepritars tam siūlymui, mes grįšime prie pavadinimo.
Dėl 1 straipsnio G. Palucko, K. Vilkausko, O. Leiputės, L. Jonausko, V. Targamadzės pasiūlymas. K. Vilkauskas pristatys pasiūlymą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra į vertinimą įtraukti dar tokius kriterijus kaip pajamų nelygybė, žmogaus teisė į lyčių lygybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir į šitą straipsnį įrašė lygių galimybių kriterijų. Kaip suprantu, tokia formuluotė buvo klausymų metu suderinta su klausymų vadove. Man atrodo, kolegė A. Širinskienė klausymus organizavo ir jinai siūlo redakciją.
PIRMININKAS. Ar sutinkate su komiteto nuomone?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Kadangi pajamų nelygybė ir čia tas kriterijus yra dėl lygių galimybių, jis nevisiškai atitinka šito pasiūlymo esmę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Bet čia dar plačiau išeina.
PIRMININKAS. Jūs prašote balsuoti dėl pirminio siūlymo?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gal pasitenkinkime tada pritarimu iš dalies.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai? Ačiū.
Panašus pasiūlymas yra Seimo narių J. Džiugelio, A. Navicko, M. Maldeikio, A. Valinsko, T. Tomilino. Komitetas taip pat pritarė iš dalies. J. Džiugelis, prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pritariame. Balsuoti neprašau.
PIRMININKAS. Pritariate komiteto nuomonei. Komitetas, aš jau atsiprašau, pirmininke, už jus paskelbiau, kad pritarta iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, mes pritarėme iš dalies ir papildėme, kaip minėjau, šita platesne sąvoka, platesniu kriterijumi.
PIRMININKAS. Taip, čia dar papildyta ir klimato kaita. Taigi, pritarta iš dalies. Galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra G. Palucko, K. Vilkausko, O. Leiputės, L. Jonausko, V. Targamadzės siūlymas. Prašom, Kęstuti Vilkauskai, pristatyti siūlymą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Mes siūlome 1 dalį išdėstyti taip, kad šis punktas yra taikomas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui. Vyriausybė įgyvendina šį vertinimą pateikdama duomenis apie planuojamą klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimą, įgyvendinant kiekvieną biudžeto asignavimo programą ir mokestinę priemonę, ir Valstybės investicijų programos objektą. Vyriausybė pateikia duomenis apie šių programų tiesioginį ar netiesioginį poveikį klimato kaitą sukeliančių dujų išsiskyrimui trumpuoju, vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu ir jo kaitą, palyginus su ankstesnių metų biudžetais. Vyriausybė atlieka savivaldybių biudžetų vertinimą klimato kaitą sukeliančių dujų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, tačiau aš noriu pasakyti, kad svarstydami pagrindinį įstatymą, kurį teikia Prezidentas, mes įrašome vieną kriterijų – klimato kaitą. Būtent pagal klimato kaitos kriterijų Vyriausybė turės parengti metodiką, kaip turėtų būti biudžete atspindėti tie dalykai, kurie yra susiję su klimato kaita.
Tačiau pagal Vyriausybės išvadą visa tai, ką kolega pasakė, turėtų būti įrašyta į Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, nes Teisėkūros pagrindų įstatyme su tuo toks smulkus išvardijimas tikrai nėra susijęs. Ir tada, kaip minėjau, kiekvienam Seimo nariui reikėtų šitą vertinimą atlikti teikiant projektą. Todėl komitetas nepritarė, atsižvelgdamas į Vyriausybės nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Reikalaujate balsuoti? Taip, kolegos, balsuojame. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl grupės Seimo narių pasiūlymo, kurį pristatė K. Vilkauskas.
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 20, prieš – 8, susilaikė 50. Nepritarta siūlymui.
Ir paskutinis siūlymas yra Seimo narių J. Džiugelio, A. Navicko, M. Maldeikio, A. Valinsko, T. Tomilino dėl papildymo 3 straipsniu. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Neprašome balsuoti, pritariame komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Jūs…
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas nepritarė. Jūs pritarėte.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašote balsuoti?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. Neprašote? Komiteto išvada. (Balsai salėje) Matot, aš turiu paklausti visų siūlymo autorių. A. Valinskas, M. Maldeikis. (Balsai salėje) Galima laikyti, kad jūs atsiimate. Nebereikia net ir komiteto išvados.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip minėjau, komitetas nepritarė šiam siūlymui dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, tai yra papildomi straipsniai ir pagal teisėkūros principus neturėtų būti svarstomi. Kadangi tai siūlymas ne dėl pateiktų straipsnių, o nauji, aš noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto žmogaus teisių srityje mes papildėme 1 straipsnį lygių galimybių kriterijumi. Todėl, atsižvelgdamas į Vyriausybės nuomonę, kuri irgi nepritarė tokiam papildymui ir siūlė palikti tai metodikai, komitetas tam ir nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi nepritarta, tiksliau – kolegos atsiėmė siūlymą dėl papildymo 3 straipsniu, tai ir pasiūlymo dėl pavadinimo svarstyti nereikia. Kolegos, dėl viso projekto. Ačiū, pirmininke. Dėl viso projekto nematau, nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti? Balsuojame dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-513(2).
Užsiregistravo 82, balsavo 82 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 23. Projektui pritarta po svarstymo.
20.52 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2157(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2157(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 80, balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Projektui pritarta po svarstymo.
20.52 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2273, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2274, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2275, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 211, 22, 31 ir 732 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2276 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės popietinis kompleksinis 2-14 klausimas iš keturių projektų. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIVP-2273, kitas – Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektas Nr. XIVP-2274, dar vienas Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektas Nr. XIVP-2275 ir Elektros energetikos įstatymo projektas Nr. XIVP-2276. Pateikimo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Ne. Siūloma balsuoti. Balsuojame. Dėl viso paketo balsuojame.
Užsiregistravo 78, balsavo 78 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 12. Projektams pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas dėl visų projektų, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas taip pat dėl visų projektų. Siūloma svarstyti gruodžio 20 dieną. Vyriausybė taip pat siūlo skubos tvarką. Prašom. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Dar siūlau įtraukti Energetikos ir darnios plėtros komisiją.
PIRMININKAS. Dar siūloma įtraukti komisiją papildomo komiteto statusu?
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Pritarta. Galime pritarti ir komitetui, ir komisijai, ir svarstymo datai. Ačiū, pritarta. Ir dėl Vyriausybės siūlomos skubos tvarkos? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos, yra prieštaraujančių. Balsuojame dėl skubos.
Užsiregistravo 79, balsavo 79 Seimo nariai: už – 54, prieš – 2, susilaikė 23. Skubai pritarta.
20.55 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, liko paskutinis darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225(2). Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 80, balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo projektui pritarta.
Ir tai buvo paskutinis šios darbotvarkės klausimas. Ačiū visiems. (Balsai salėje: „Registruojamės!“) Ką tik registravomės balsuodami. Lapkričio 22 dienos popietinis posėdis baigėsi. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.