LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 417
STENOGRAMA
2020 m. birželio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). O dabar skelbiu gegužės 9 dienos vakarinio Seimo plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Mes jus užfiksavome, gerbiamas kolega.
14.01 val.
Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas
Popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Kviečiu A. Razbadauską, Nacionalinės sveikatos tarybos narį, pateikti mums pranešimą. Prašom.
A. RAZBADAUSKAS. Laba diena, gerbiama pirmininke, Seimo nariai. Dėkoju už galimybę pristatyti šios dienos Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą. Pradėsiu nuo kelių statistinių duomenų.
Demografinės tendencijos 2019 metais nelabai keičiasi. Lietuvoje šiuo metu daugiausia turime nuo 15 iki 64 metų žmonių – 65 %. Kaip ir anksčiau, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pirma mirčių priežastimi Lietuvoje. Nuo jų miršta du su puse karto dažniau nei nuo onkologinių ligų. Neabejotinai svarbios yra ir kitos neinfekcinės ligos. Pasaulio sveikatos organizacijos ne kartą minima, kad per metus miršta apie 41 mln. žmonių, iš jų 15 mln. yra nuo 30 iki 70 metų amžiaus.
Lėtinės ligos yra didžiausią gyvybių skaičių atimančios ligos visame pasaulyje. Pagrindiniai išvengiamų lėtinių ligų išsivystymo rizikos veiksniai matomi šioje Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamoje skaidrėje. Ne išimtis ir Lietuva, kur gyvensena sudaro 75 % galimybių išvengti šių lėtinių ligų. Šiuo metu labai svarbus akcentas yra į gyvenseną ir jos pokyčius. Lietuvoje pagal Pasaulio sveikatos organizaciją apie 2 tūkst. 300 gyvybių galėtume išsaugoti, iki 2025 metų įgyvendinę Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
Nedžiugina ir gimstamumo rodikliai. Per pastarąjį šimtmetį Lietuvos Respublikoje tris kartus mažiau gimsta tūkstančiui gyventojų ir, kaip matome, per 100 metų gimimų per metus sumažėjo nuo 27 iki 10 tūkst. gyventojų.
Svarbi vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, ji auga, tačiau išlieka bendra tendencija: pastaraisiais metais ir toliau išlieka gana ženklūs vyrų ir moterų skirtumai, vienas didžiausių pasaulyje – apie 10 metų. Čia ryškus vadinamasis disbalansas yra labiau tarp avangardo, tai labiau išsilavinę žmonės, didesnes pajamas turintys ir šeimas turintys žmonės. Tuo tarpu socialinė atskirtis, mes galime lygiuotis avangardo srityje į Japoniją, Italiją, Ispaniją, kurios turi ilgiausią vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, tuo tarpu kitoje – bedarbių, išsiskyrusių, našlių grupėje esame artimi Afrikos šalių rodikliams.
Savižudybės Lietuvoje išlieka viena iš didžiausių problemų, nepaisant to, kad yra ryški tendencija mažėti. Kaip žinote, mes turime planus iki 2025 metų sumažinti savižudybių skaičių, tačiau būtina koordinuoti pagalbą, kol kas remiamasi tik Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos… Kalbant apie savivaldybių, atskirų rėmėjų lėšomis… kalbant apie psichologinę pagalbą, vyrų ir moterų savižudybių skaičius taip pat reikšmingai skiriasi vyrų nenaudai.
Kalbant apie sveikatą lemiančių veiksmų modelius, kompleksinis, arba holistinis, požiūris į sveikatą išlieka pagrindas, ir nors šaltinis gana senas, tačiau nekintantis. Bendros socialinės, ekonominės, kultūrinės ir aplinkos sąlygos daro labai didelę įtaką mūsų sveikatai. Fizinio aktyvumo piramidžių šiuo metu yra labai daug, ypač COVID pandeminiame, postpandeminiame periode. Išryškinama žmogaus fizinio aktyvumo svarba, ir tai yra kasdienis judėjimas, ėjimas, lipimas laiptais, namų tvarkymas, darbai. Ir reikia pradėti nuo kasdienio fizinio aktyvumo didinimo, o ne sportinės veiklos rezultatų siekimo. Norint pagerinti savo sveikatą, kasdienei fizinei veiklai reikėtų skirti bent po 30 minučių kiekvieną dieną.
Neabejotinai, kad pandemija išryškina mūsų ne tik vaikų, jaunimo, bet ir dirbančių žmonių gebėjimus daugiau sėdėti, mažiau judėti ir praleisti daugiau laiko dirbant prie kompiuterio arba žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Ir vis daugiau laiko mes praleidžiame (netgi šiuo metu) maigydami mobiliuosius telefonus, o iš tikrųjų tai labai svarbu, kalbant apie lėtines neinfekcines ligas ir jų vystymąsi. Teigiama fizinio aktyvumo patirtis vaikystėje padeda sukurti tvirtą sveiko ir produktyvaus gyvenimo, ateities pagrindus. Išliekančios probleminės visuomenės pirminės sveikatos priežiūros sritys, apie kurias diskutuoja Nacionalinės sveikatos taryba, yra išvengiamas mirtingumas, psichikos sveikata, pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas, elgsenos paveikti rizikos veiksniai, nepakankamas visuomenės sveikatos politikos veiksmingumas ir sveikatos netolygumai.
Nacionalinės sveikatos tarybos 2019 metų ataskaitoje mes pateikėme apie vykusius septynis posėdžius, apie vieną konferenciją. Buvo pateikta iš viso 50 siūlymų ir rekomendacijų. Jums leidus, toliau aš prie šių rekomendacijų ir pereičiau.
Tarybą sudaro pirmininkas, kuris taip pat dalyvauja šios dienos posėdyje, po to kartu galės atsakyti į klausimus, 15 narių, dirbančių visuomeniniais pagrindais, sudėtyje yra akademinės visuomenės, visų didžiausių universitetų lyderiai, kurie dirba sveikatos priežiūros formavimo srityje, kurie rengia jaunimą sveikatos priežiūrai, medikus, taip pat visuomeninių organizacijų pacientams atstovaujančių organizacijų vadovai, lyderiai. Nacionalinės sveikatos tarybos nariai aktyviai dalyvauja formuojant sveikatos politiką, dirbdami savo grupėse. Tarybos funkcija – patariamoji formuojant nacionalinę sveikatos politiką ir nustatant prioritetines sveikatos sistemos veiklos sritis.
Norėčiau pereiti prie rekomendacijų, ką visuomenės sveikatos srityje ir sveikatos stiprinimo srityje rekomenduoja Nacionalinė sveikatos taryba. Praėjusiais metais mes nagrinėjome kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais socialiai pažeidžiamų grupių teisių užtikrinimą ir parengėme tam tikras rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, sveikatos paslaugų prieinamumo, nediskriminavimo dėl negalios ir lygybės užtikrinimo, ypač atsižvelgiant į 5–25 straipsnius, apsaugant nepilnamečius, neįgaliuosius nuo prievartinės sterilizacijos kontracepcijos, kuri prieštarauja asmens integralumo esminiam žmogaus teisių principui. Tai itin aktualu psichosocialinę ir intelekto negalią turinčioms moterims ar merginoms.
Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomenduoja užtikrinti efektyvų Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų veiklų koordinavimą įtraukiant į sprendimų priėmimą socialiai pažeidžiamoms grupėms atstovaujančias nevyriausybines organizacijas. Užtikrinti, jog į integruotų paslaugų teikimą aktyviau būtų įtrauktos nevyriausybinės organizacijos.
Neabejotina, kad viena svarbiausių sričių, apie kurias kalbama ir diskutuojama Nacionalinės sveikatos taryboje, yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo sveikatos sektoriuje svarba. Svarbūs formaliojo ir neformaliojo bendradarbiavimo siekiai. Nacionalinė sveikatos taryba skatina tarpinstitucinį bendradarbiavimą valstybės ir savivaldybių lygmeniu atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas, Europos Sąjungos įdirbį šioje srityje. Matydami šiek tiek Lietuvos skirtumų tarp vidurkio, kuris yra Europos Sąjungoje, tarp didžiausio įdirbio sveikatos priežiūroje, mes siūlome, taip pat rekomenduojame Lietuvai integruotis į Europos Sąjungos institucijų veiklą ir jų rekomendacijas.
Labai svarbu integracijos procesas. Jis vyksta sparčiai, ypač COVID-19 pandemijos metu, ekonomikos, technologijų ir mokslo srityse. Tai yra neatsiejama ir su visuomenės sveikata. Visuomenės sveikatos sektoriai apima sužalojimų stebėseną, prevenciją ir kontrolę, propagandą, politiką ir mokslą, kuris iš tikrųjų šiuo metu labai svarbus.
Pandemijos metu išryškėjo ir alternatyvių, ir papildomų sveikatinimo metodų privalumų. Čia reikėtų kalbėti apie tai, kad labai svarbus Seimo priimtas Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas, kuris įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d. Studijų kokybės užtikrinimas galimas tik mokslą integruojant į studijas. Kol nebus finansuojamas mokslas, susijęs su šia sritimi, visuomet yra didelė rizika nukrypti į neprofesionalią ir skaudžias visuomenei pasekmes turinčią plotmę. Tai galime matyti per pandemijos metu įvykusius gyvūnų prieglaudų tuštėjimus: žmonės pasiima iš gyvūnų prieglaudų Jungtinėse Amerikos Valstijose, ta tendencija yra ir Lietuvoje. Tai rodo gyvūnų poveikį. Tai yra tam tikras gyvūnų asistuojamasis terapijos poveikis žmogui psichologiniame lygyje.
Nacionalinė sveikatos taryba turėjo išvažiuojamųjų posėdžių. Vienas iš jų buvo Kauno miesto greitosios pagalbos stotyje, ten rekomendacijas pateikėme dėl staigios mirties prevencijos, kad būtų imamasi veiksmų didinant greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičių, vykdant aktyvią informacijos sklaidą, didinant visuomenės informuotumą apie staigios mirties prevenciją. Ir kas labai svarbu, kad reikia didinti automatinių išorinių defibriliatorių prieinamumą ir mokyti didesnį skaičių žmonių, mokančių gaivinti, sukurti pagalbos teikėjų tinklą, sukurti Lietuvos staigios mirties registrą ir įdiegti dispečerio valdomą gaivinimą, standartizuotus protokolus visose dispečerinėse.
Kartu su Visuomenės sveikatos biurais, kurie yra labai svarbi institucija priartinant visuomenės sveikatos paslaugas prie gyventojų, Sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduojame užtikrinti nuolatinį dėmesį bendradarbiauti savivaldybių lygmeniu įgyvendinant sveikatos visose politikose principus, užtikrinti valstybės deleguotų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų, vykdomų savivaldybėse, rekomenduojamų priemonių finansų planavimą ne trumpesniam nei trejų metų laikotarpiui. Taip pat plėsti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą.
Lietuvos savivaldybių asociacijai rekomenduojame numatyti pagalbos sistemą savivaldybėms, kuriose visuomenės sveikatos rodikliai yra blogesni, atsižvelgti į gyventojų sveikatos būklės rodiklius, rizikos veiksnius ir aplinkos stebėsenos rodiklius, įtraukiant suinteresuotas šalis.
Kaip matome, pandemija išskirstė ir regionams labai ryškiai parodė, kad kai kuriuose regionuose, kai kuriuose rajonuose infekuotumas koronavirusu visiškai nebuvo pasiektas, nulinis infekuotumas. Iš tikrųjų yra skirtingos sritys, kurioms reikia ir skirtingos strategijos toliau išeinant į periodą po COVID.
Labai svarbus tarpsektorinis bendradarbiavimas skatinant sveiką gyvenseną. Nacionalinės sveikatos tarybos rekomenduojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai mokyklose steigti sveikatos ugdymo tarybas, į jas įtraukti dalykų mokytojus, psichologus, tėvus ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus. Taip pat įtraukti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą ir onkologinių ligų prevencijos temą, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Sveikatos apsaugos ministerijai aktyviau integruoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistus, dirbančius mokyklose, į moksleivių sveikatos ugdymo veiklas, stiprinti jų vaidmenį ugdymo įstaigose ir tinkamai panaudoti jau turimas kompetencijas.
Nauja sritis, apie kurią vis labiau kalbama, yra gyvensenos medicinos raida. Šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas lyderis šioje srityje. Mes taip pat nagrinėjame galimybę šiems specialistams, kurie jau baigia programas, integruotis ir dalyvauti pirminiame asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygmenyje ir antriniame bei tretiniame lygmenyse. Tai yra labai svarbu, nes ši sritis periode po COVID iš tikrųjų įgauna naują požiūrį.
Psichologinės pagalbos teikimo svarba, svarstyta mūsų Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje, taip pat sulaukia tam tikrų rekomendacijų. Mes manome, kad… Per 2020 metų I ketvirtį siūlėme patvirtinti tretinio lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems psichologams konsultacijos įkainį, nes, kaip žinome, psichologinė pagalba šiuo metu labai sustiprėjo ir būtina. Sveikatos apsaugos ministerijai – Valstybinei ligonių kasai papildyti onkologijos ir hematologijos stacionarių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai apsvarstyti tikslinio finansavimo galimybę rengiant… pakopos onkopsichologijos specializacijos psichologus. Bendruomenės sveikatos tarybos – tai vienas iš vaidmenų, taip pat ne viename posėdyje nagrinėta. Tai yra iš tikrųjų visuomeninės labai atsakingos tarybos, kurios veikia regionuose, kurios yra savivaldybių lygmens. Bendruomenės sveikatos tarybų sėkminga veikla (faktoriai, tikslai, uždaviniai) duoda didžiulę naudą regionų visuomenės sveikatai, bendruomenių, visuomenės sveikatai.
Pagrindinis jų uždavinys – formuoti, koordinuoti visuomenės sveikatos politiką savivaldybės teritorijoje, siekiant įgyvendinti sveiko miesto principus. Man pačiam dirbant Klaipėdos miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryboje iš tikrųjų susiduriame su galimybe dalyvauti PSO Europos sveikų miestų tinkle, matome šias naudas ir reikalingas veiklas bendradarbiavimo plotmėje. Esame numatę šiais metais konferenciją Bendruomenės sveikatos tarybos nariams, nuotoliniu būdu planuojama data. Neabejotina, kad kiti Nacionalinės sveikatos tarybos žingsniai popandeminėje eroje kelia labai daug iššūkių visuomenės sveikatai, mes matome ir ruošiamės, ir pirmininkas galės paliudyti, kad visuomenės sveikata reikalaus vis daugiau kūrybiškumo, vis labiau politinio kapitalo, ir šis mastas tik plečiasi.
Prieš baigdamas labai norėčiau pasidalinti visiškai šiomis dienomis išleistu pasaulyje žinomo daktaro (…) straipsniu. Šiaurės Karolinos universitetas, Jungtinės Amerikos Valstijos. Po COVID-19 pasaulis yra visuomenės pritaikymas visuomenės sveikatai. Turime keisti požiūrį, tai yra unikali galimybė, kuomet supranta visa visuomenė, supranta medikai, kad ne ligų gydymas, o sveikatos stiprinimas ir tausojimas tampa globaliu visuomenės sveikatos prioritetu. 2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimta rezoliucija dėl gyventojų imuniteto stiprinimo, aš manau, kad iš tikrųjų rodo, kad imuninė sistema, imuninės sistemos stiprinimas, pagrįstas moksliniais tyrimais, pagrįstais įrodymais, leidžia suformuoti galimybę apsaugoti mus nuo viruso antros bangos ir taip išvengti tam tikrų rizikų, kurios atsirado pirmosios bangos metu.
PIRMININKĖ. Dėkojame jums…
A. RAZBADAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKĖ. …už pranešimą. Gerbiami kolegos, noriu jums taip pat pristatyti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką S. Žirgulį, tik jiedu susitarė, kuris pristatys šitą pranešimą. Prašau nepabėgti iš tribūnos, ar jūs iš vietos atsakinėsite? Gal pasitarsite, kuris iš jūsų atsakinės į Seimo narių klausimus. Klausimams turime tik dešimt minučių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko Stasio Žirgulio ir Nacionalinės sveikatos tarybos nario Artūro Razbadausko atsakymai į Seimo narių klausimus
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami pranešėjai, psichikos sveikata yra viena svarbiausių sudėtinių ir pamatinių visuomenės sveikatos dalių ir ji yra neatsiejama nuo labai aukšto savižudybių rodiklio Lietuvoje, kuris mažėja, tačiau išlieka kartais didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Noriu pasiteirauti jūsų, kokie buvo atlikti veiksmai, siekiant mažinti savižudybių skaičių, ir ką numatote, kokias priemones, kokius veiksmus, kad ir toliau tas skaičius mažėtų? Ačiū.
S. ŽIRGULIS. Ne kartą buvo svarstyta šita problema taryboje ir šiaip netgi laisvalaikiu, kadangi rodikliai yra stulbinančiai dideli, mes pirmaujame negatyvia prasme taip, kad baisu pažiūrėti. Jeigu pažiūrėtume visą išklotinę, tai Lietuvoje dvigubai daugiau savižudybių negu bet kurioje kitoje Europos šalyje. Ir priemonės, kurios gali sustabdyti, mūsų manymu ir turbūt visų manymu, yra daugiausia psichologinės. Kad ir kaip keista, viena iš tokių priežasčių, manyčiau, tas besaikis girtavimas, kurį davė rezultatas teikti pašalpas bedarbiams, o ne įdarbinti juos. Šiandien turime puikų rezultatą – kaimuose visi girtuokliauja, dabar jau 40–50 metų žmonės.
PIRMININKĖ. Atsiprašau prelegentų, atsakymui – dvi minutės, ne daugiau.
S. ŽIRGULIS. Dar toliau pasakysiu paprastą dalyką – turime turėti pakankamą biudžetą ir skirti tam lėšų, kad suvaldytume vieną sykį šitą reiškinį. Kaip tą padaryti? Turime išleisti naujus, vis naujus kadrus iš gydymo įstaigų, kad jie užsiimtų tais ligoniais, kuriems reikalinga šita pagalba, kartais ir onkologine prasme psichologai reikalingi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. S. Gentvilo salėje nematau. Prašom, A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas profesoriau, pone Razbadauskai, jūs, kaip aukštos profesinės kvalifikacijos gydytojas, profesorius ir Klaipėdos universiteto rektorius, labai gražiai šiandien išdėstėte, bet aš matau, kad jūs dėstėte, labai puiku, čia ne iš savo metinės ataskaitos, bet iš gyvenimo, kurį jūs išėjote, kurį jaučiate, kurį puoselėjate, ir norite keisti visuomenės sveikatą kaip ir profesorius A. Kirkutis ir kiti mūsų Seimo nariai. Jūs taryboje užrašėte, kad jūsų tikslas – stiprinti visuomenės sveikatą, skatinti visuomenės dalyvavimą, bendrauti su asociacijomis, valstybės savivaldybių institucijomis, analizuoti sveikatinimo procesus, atlikti ekspertizę ir taip toliau. Organizuodami posėdžius, konferencijas, jūs turite teisę pasikviesti specialistus, konsultantus iš ministerijos, Vyriausybės įstaigų. Noriu paklausti. Šituo pandemijos laikotarpiu, jūs kalbėjote, puiku, bet ar pavyko susisiekti su… prie Vyriausybės yra Tarpžinybinė sveikatos komisija. Esu ne kartą sakęs, visos ministerijos viceministrų lygmeniu dalyvauja ir ministrai dalyvauja. Yra Sveikos gyvensenos komisija Seime, taip toliau. Ar jūs kartu susijungiate, mobilizuojatės? Aš primenu J. Pundzių, kuris daug metų buvo prieš jus, paliko nemažą indėlį. Aišku, laikas žmones keičia, bet noriu pasakyti, ar jūs?.. Jūs konstatuojate, ką matote ar jaučiate, bet tai neturi baigtis konstatavimu. Reikia aktyvinti per visuomenines organizacijas, kad būtų veiksmas ir rezultatas. Kaip jums sekėsi pandemijos metu ir kaip jūs matote savo veiklą postpandeminiu periodu?
A. RAZBADAUSKAS. Ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Aš šiek tiek paliečiau ir pranešimo metu, kad mes pandemijos periodu turėjome nuotolinius susitikimus, nuotoliniai susirinkimai buvo keli, į juos kvietėmės ir dalyvavo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas, D. Kepenis ne vieną kartą kalbėjo. Turbūt neturėjome tarpinstitucinių galimybių, kalbant apie vyriausybinį lygmenį, bet Vyriausybė buvo užsiėmusi tikrai labai svarbiais reikalais ir pasiekti rezultatai leidžia mums šiuo metu turbūt lengviau atsikvėpti. Aš manyčiau, kad toliau, ką ir nurodėme, bendruomenės sveikatos tarybos yra labai svarbios regionuose, vietose. Mes esame numatę konferenciją, dabar derinama data, kviesimės labai plačiai irgi nuotoliniu būdu ir savo rekomendacijas Nacionalinės sveikatos tarybos teiksime bendruomenės sveikatos taryboms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Iš tikrųjų klausimas būtų abiem gerbiamiems pranešėjams. Kalbant apie sveikos gyvensenos sklaidą, apie savižudybių prevenciją, ar nemanote, kad sveikatos biurai miestuose galėtų nuveikti dar daugiau ugdydami visuomenę ir užsiimdami būtent šiomis veiklomis? Ar negalvojate, kad sveikatos biurai šiuo metu miestuose daugiausia tarnauja miestų tarybų reikmėms, o ne miesto visuomenei? Gal vis dėlto sveikatos biurų vaidmuo galėtų būti kur kas svaresnis ypač tokių pandeminių krizių ir panašių situacijų atveju. Kokių žingsnių taryba galėtų imtis to siekdama?
S. ŽIRGULIS. Aš manau, kad, be jokių abejonių, per mažai buvo dirbama, nors Lietuvos rezultatas ir geras, tiek daug visokiausių nesusipratimų, kurių galėjo ir nebūti. Miestuose, manyčiau, visai natūraliai turėtų būti daromos labai greitos ir negausios konferencijos, kuriose būtų priimti sprendimai, ir kad tie sprendimai būtų vykdomi, o ne taip, kad mes parašėme popieriuose įsakymus, o paskui jų niekas nepaiso.
Mane pratęs mano kolega. Ačiū.
A. RAZBADAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau pasakyti, kad labiau turbūt esu susipažinęs su Vakarų Lietuvos regionų visuomenės sveikatos biurų veikla. Aš galėčiau pasakyti šiek tiek kontrargumentuodamas jums, nes iš tikrųjų visuomenės sveikatos biurams buvo pavesta labai daug veiklų, jų darbuotojai dirbo mobiliuosiuose punktuose visą parą, ir turbūt tos veiklos, apie kurias jūs kalbate, galėjo šiek tiek nukentėti.
Apie savižudybių prevenciją jau mes kalbėjome. Pasaulio sveikatos organizacija 2013 metais yra priėmusi pirmąkart psichikos sveikatos veiksmų planą. Jame labai aiškiai mes matome, kad ne tik ta vadinamoji psichologinė telefoninė pagalba, psichologinė tarnyba, tačiau ir vadinamųjų vartininkų ugdymas ir psichikos sveikatos specialistų tobulinimas, kompetencijų kėlimas yra vienas iš svarbiausių dalykų. Tas Lietuvoje vyksta, tačiau, aišku, suprantama, norėtųsi dar ryškesnių pokyčių. Galimybių mes turbūt turime, kalbant apie nūdieną, kuomet psichikos sveikata turbūt iškyla į vieną pirmųjų vietų.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausimas – R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Man tikrai labai gaila, kad turime tiek mažai klausimų. Išklausyti tokį svarbų pranešimą, kiek žinau, ankstesniuose seimuose būdavo skiriama po pusantros valandos ir visi galėdavo paklausti. Galvoju, kad jūsų darbas yra prasmingas ir teisinga, kad mes jus bandome išsaugoti kaip Sveikatos tarybą. Gaila, kad Sveikatos reikalų komitetas mažai nori pasinaudoti jūsų rekomendacijomis.
Staigios mirties prevencija – man labai yra įdomios jūsų rekomendacijos, kurias pateikėte. Gal galėtumėte keletą žodžių pasakyti, kokį pirmą žingsnį reikėtų padaryti, kad iš tiesų būtų įgyvendintos tos rekomendacijos? Ačiū.
S. ŽIRGULIS. Na, pirmiausia, kai jūs sėdite čia, salėje, matote vieną reiškinį, kai esi toje aplinkoje, kuri kasdien tave supa, miestas ar kaimas, tada matai visai kitą vaizdą ir žinai, ką reikia daryti.
Tas gražus pasakymas, kad mes šiandieną taip integravomės į tris pagrindines ligonines ir ten siunčiame savo varganus piliečius, jie laukia po tris keturis mėnesius eilėje dėl kokio nors magnetinio rezonanso, manęs netenkina. Ir kai žinau, kad kokia nors „Affidea“, kaip atskiras vienetas, kuris yra privatus, turintis aparatūrą, puikiausiai manipuliuoja ja ir per tris keturias dienas ten visi reikalai yra sutvarkyti. Kainos yra netikrinamos šiandieną. Aš turiu konkrečių įrodymų ir jeigu jūs nepatikrinsite tokių „affideų“, manyčiau, kad yra beprasmis darbas. Imkime prostatos tyrimą, jis kainuoja 260 eurų. Gali koks nors pensiją gaunantis žmogelis už 260 eurų ateiti pasitikrinti? Ne. O klinikose jis bus patikrintas tik po keturių mėnesių, nes eilė maždaug tokia. Tai čia ir prasideda visos problemos ir jas reikia spręsti operatyviai, konkrečiai ir aiškiai. Viskas atsiremia į tai – įstatymas ir jo supratimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui ir nariui A. Razbadauskui ir S. Žirguliui už pateiktą Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą. Laikas klausti baigėsi.
14.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės skyrimo žurnalistų etikos inspektore“ projektas Nr. XIIIP-4881(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, mes pietų pertraukos metu balsavome dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės skyrimo žurnalistų etikos inspektore“ ir „Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, nutarė: 1 straipsnis. Paskirti G. Ramanauskaitę žurnalistų etikos inspektore.“
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai yra tokie. Iš viso išduota biuletenių 98, rasta biuletenių 98, galiojančių 94, negaliojančių 4. Už – 69, prieš – 11, susilaikė 14. Taigi rezultatai yra teigiami.
Ir galime skelbti 2 straipsnį, kad mūsų Respublikos Seimo nutarimas yra priimamas ir įsigalioja nuo šių metų birželio 18 dienos. (Gongas)
Jūsų vardu leiskite pasveikinti G. Ramanauskaitę, paskirtą žurnalistų etikos inspektore naujai kadencijai. (Plojimai)
G. RAMANAUSKAITĖ. Dėkoju už penkerių metų darbo įvertinimą, už pasitikėjimą ir palaikymą. Ačiū.
14.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vaidutės Ščiglienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-4882(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, skelbiu kitą nutarimą „Dėl Vaidutės Ščiglienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“. „Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Seimo Kultūros komiteto teikimą, nutarė: 1 straipsnis. Paskirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos narę V. Ščiglienę šios komisijos pirmininke.“
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: iš viso biuletenių išduota 98, rasta biuletenių – 98, galiojantys – 95, negaliojantys – 3. Už – 65, prieš – 15, susilaikė 15. Taigi Seimo nutarimas yra priimtas.
Nutarimo 2 straipsnis skelbia: „Nustatyti, kad V. Ščiglienė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigas eina ne ilgiau, negu baigiasi jos, kaip Valstybinės kultūros paveldo komisijos narės, kadencija.“ Seimo nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinu jūsų visų vardu V. Ščiglienę. (Plojimai)
V. ŠČIGLIENĖ. Dėkoju jums visiems. Labai dėkoju už pasitikėjimą ir tikiuosi konstruktyvaus bendro darbo. Ačiū.
14.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Janinos Januškienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4780(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Ir paskutinis, dėl kurio balsavome, Seimo nutarimas „Dėl Janinos Januškienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“. „1 straipsnis. Atleisti J. Januškienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.“
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: iš viso išduota biuletenių 98, rasta biuletenių – 98, galiojantys – 97, negaliojantis – 1. Už atleidimą – 90, prieš – 3, susilaikė 4. Ir „2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo šių metų liepos 5 dienos.“ Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Ponios J. Januškienės neturime, bet dėkojame jai už sąžiningai atliktą teisėjo darbą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Balsuojame.
PIRMININKĖ. Nieko balsuoti nereikia. (Balsai salėje)
14.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4880(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas. Dabar galėsime ramiai priimti Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų“ projektą Nr. XIIIP-4880(2). (Balsai salėje) Kviečiu S. Tumėną. Prašom, komiteto išvada.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Skelbiu komiteto sprendimą: pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų“ projektui Nr. XIIIP-4880(2). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstymo stadija, diskusija. P. Gražulis. Atsisakote? Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu po… (Balsas salėje: „Ne. Balsuojame!“) Balsuojate. Prašau balsuoti po svarstymo. Ar pritariate teikiamam Seimo nutarimui „Dėl G. Ramanauskaitės atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų“?
Balsavo 85 Seimo nariai ir visi po svarstymo pritarė šiam Seimo nutarimui.
Priėmimas. Ar bus norinčių išsakyti motyvus? (Balsai salėje) J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad čia ypatingų motyvų negali būti, kadangi sprendžiame atleidimą žmogaus, kai baigiasi jo kadencija. Bet Seimo vadovybė nutarimų priėmimą dėl paskyrimo naujai kadencijai ir atleidimą, man atrodo, šiek tiek keistai išdėstė, nes jeigu žmogus klausosi, mes ką tik paskelbėme paskyrimą ir dabar atleidžiame. Suprantama, ten yra data nuo birželio 18 dienos, bet vis tiek, man atrodo, laike reikėjo išdėstyti tvarkingiau – pirma baigti su šia kadencija, atleisti, o tada spręsti skyrimą naujai kadencijai.
PIRMININKĖ. Jau mes turėjome liūdnų precedentų, tai, matyt, todėl. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, taigi, Seimo nutarimas „Dėl Gražinos Ramanauskaitės atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų“. „1 straipsnis. Atleisti G. Ramanauskaitę iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.“ Ar galime pritarti 1 straipsniui? Priėmimas. Dėkoju. „2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo šių metų birželio 17 dienos.“ Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Ramanauskaitės atleidimo iš žurnalistų etikos inspektoriaus pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai ir visi balsavo už atleidimą. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4880(2) yra priimtas.
14.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1881 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2354 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4818(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1881 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4818(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės salėje nematau. Ateina A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Komiteto sprendimas ir siūlymas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstymo stadija. Niekas neužsiregistravo. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
14.43 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4712(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4712(2). Taip pat svarstymo stadija. Komiteto pirmininkė A. Kubilienė pateiks Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4712(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 5. Lėmė komiteto pirmininkės balsas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskutuoti nėra norinčių. Motyvų taip pat niekas nepageidauja pareikšti. Prašom balsuoti dėl Sveikatos sistemos įstatymo 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4712(2).
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 27. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
14.45 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4451(2) (svarstymas)
Kitas projektas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4451(2). Kviečiu D. Kaminską pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komitetas svarstė birželio 3 dieną ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4451(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dalyvauti diskusijose niekas neužsiregistravo. Motyvus po svarstymo nori pareikšti A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Taip, šis klausimas jau daug dešimtmečių buvo keliamas vyriausiųjų gydytojų, net po VI gydytojų suvažiavimo, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vyriausieji gydytojai nuolat keldavo tą klausimą. Šiandien esame finišo tiesiojoje ir labai puiku, kad D. Kaminskas pristatė šį komiteto sprendimą.
Steigėjas yra savivaldybė, patalpas, kurias panaudos būdu naudoja gydymo įstaigos, dabar galės nuomoti ūkiniams subjektams, žinyboms ir tai bus reglamentuota atitinkamais savivaldybės potvarkiais, todėl įtarinėjimai, kad vyriausieji gydytojai vienaip ar kitaip ne taip panaudos, atpuola. Džiaugiuosi ir džiaugiasi Lietuvos vyriausieji gydytojai. Linkiu sėkmės ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4451(2).
Balsavo 90 Seimo narių: už – 80, prieš – 1, susilaikė 9. Projektui Nr. XIIIP-4451(2) po svarstymo yra pritarta.
14.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4724(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4724(2). Švietimo ir mokslo komiteto išvadą mums pateiks L. Staniuvienė. Prašom.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jam komitetas vienbalsiai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstymo stadijoje… Dėkoju, Levute. Diskutuoti niekas nenori. Motyvai po svarstymo. Už kalba A. Vinkus. Prašom, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Pristatant šį klausimą, taip pat turėjau garbę kalbėti, ir dabar trumpai. Dėl mažų atlyginimų nepatraukliu laikomas ne tik mokslininkų, bet ir dėstytojų, kitų tyrėjų atlyginimas. Ir visa tai galų gale stabdo Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybės pažangą. Dabar tame straipsnyje visoms numatytoms pareigybių grupėms keliami atlyginimai, ir atlyginimai šių pareigybių darbuotojams, palyginus su 2019 metais, didės virš 10 %. Aš gerai suprantu ir mes visi suprantame, kad valstybė nėra finansiškai pajėgi nei šios srities, nei kitų sričių darbuotojams mokėti atlyginimus, prilygstančius išsivysčiusių Europos valstybių galimybėms. Tačiau puiku, kad darome žingsnį, ir taip dar kartą patvirtiname, kad šie žmonės mums rūpi, kad mes rūpinamės jų ateitimi, ir taip, tikiuosi, sumažės protų nutekėjimas iš Lietuvos į užsienio valstybes. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – G. Steponavičius. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš, kaip ir kolega A. Vinkus, logiką visą suprantu. Yra suplanuoti pinigai, reikia atitinkamai koreguoti mokslo ir studijų straipsnius reglamentuojančius koeficientus, susijusius su mokslininkais, ir visa tai yra gerai. Bet būdas, kaip yra pasirinkta didinti koeficientus, man kelia klausimų.
Štai, kolegos, pažiūrėkite. Pareiginės algos koeficientai yra šie: palyginkime, instituto direktoriaus koeficientas didėja nuo 10 (apatinė riba) iki 10,81, o jaunesniojo mokslinio darbuotojo – nuo 5 (tai yra dvigubai mažesnis koeficientas) iki 5,41. Pažiūrėkite, vadovas, kuris ir taip… arba kiti aukštesnio rango mokslo darbuotojai, ir taip jų atlyginimai yra didesni, tai šiuo 10 % didinimu atotrūkis tarp mažiausiai uždirbančių jaunųjų mokslininkų ir tarp turinčių stažą, aukštesnę kategoriją mokslininkų bus dar didesnis. Aš nelabai suprantu tokios logikos. Gerą sumanymą įteisinti 10 % didinimą gadina šaukštas deguto – pasirinktas būdas, kaip tą 10 % didinimą realizuoti. Mano supratimu, tai nemotyvuos jaunųjų mokslininkų dirbti mokslo institucijose. Kyla išties klausimas, kiek šis sprendimas buvo aptartas, diskutuotas ir pasvertas. Aš balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 19. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-4724(2) po svarstymo yra pritarta.
Mieli kolegos, truputėlį lenkiame darbotvarkę. Dar nesame sulaukę švietimo ministro A. Monkevičiaus. Salėje taip pat nematau Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko E. Jovaišos.
14.53 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos, išskyrus medicinos praktiką, odontologijos praktiką, burnos priežiūros praktiką, slaugos praktiką ir akušerijos praktiką, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4918, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4919, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2772 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4920 (pateikimas)
Tad galime kviesti sveikatos ministrą A. Verygą mums pateikti Asmens sveikatos priežiūros praktikos, išskyrus medicinos praktiką, odontologijos praktiką, burnos priežiūros praktiką, slaugos praktiką ir akušerijos praktiką, įstatymo projektą Nr. XIIIP-4918. Ir taip pat du lydimieji projektai: Sveikatos sistemos įstatymo 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4919 ir Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4920. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti keletą, kaip ir buvo minėta, įstatymų projektų pakeitimų ir pasiūlymų, kurių pagrindinis tikslas arba esmė yra nustatyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d., tai yra suteikus tam tikrą galimybę pereinamajam laikotarpiui, visi asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie norės užsiimti tam tikra asmens sveikatos priežiūros praktika, turėtų turėti licenciją. Norėčiau tik priminti, kad dabar mes licencijuojame tik keletą asmens sveikatos priežiūros specialistų, tai yra licencijuojami yra gydytojai, gydytojai odontologai, burnos priežiūros specialistai, slaugytojos ir akušeriai. Teikiamais įstatymo pakeitimais yra siūloma taip pat licencijuoti kineziterapeutus, ergoterapeutus, masažuotojus, dietistus, medicinos psichologus, medicinos biologus, medicinos genetikus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, optometrininkus, paramedikus, skubiosios medicinos pagalbos paramedikus ir išplėstinės praktikos vaistininkus. Šiuos pastaruosius specialistus yra siūloma licencijuoti nuo šių metų lapkričio 1 dienos.
Taip pat teikiamais įstatymų projektais siūloma nustatyti, jog naujai licencijuojamiems specialistams būtų įtvirtintas analogiškas kaip ir anksčiau minėtų jau licencijuojamų specialistų licencijavimo modelis, tai yra D modelis, vadinamasis deklaravimo modelis, kuomet specialistai, kurie nori gauti tokią licenciją, turi pateikti jų išsilavinimą ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Licencija yra išduodama juos gavus, sutikrinus, ar asmuo atitinka licencijuojamai veiklai keliamus reikalavimus. Įstatymų projektais būtų nustatomos aiškios ir konkrečios licencijų išdavimo sąlygos, pavyzdžiui, kaip turėti teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, mokėti valstybinę kalbą, būti įgijus atitinkamą kvalifikaciją ir panašiai. Taip pat yra nustatomi pagrindiniai licencijavimo principai, tai yra aplinkybės, kuomet yra atsisakomos išduoti licencijos, licencijų stabdymo, panaikinimo, sustabdymo panaikinimo, tikslinimo kriterijai ir panašus reglamentavimas.
Yra nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas šiems specialistams. Turbūt sutiksite, kolegos, kad yra labai svarbu, kad tas, kuris dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kad ir koks tai būtų specialistas, turėtų kelti kvalifikaciją. Yra nustatoma tvarka kaip ir dabar licencijuojamiems specialistams – kaip gydytojams, odontologams, slaugytojoms, kad būtų prievolė Kreditavimo tarnybai kas penkerius metus pristatyti, pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, taip pat savo praktiką pagal įgytą kvalifikaciją nurodančius dokumentus. Tai yra įtvirtinamas reikalavimas taip pat praktikuoti tą veiklą, kuriai yra siekiama prasitęsti licenciją.
Taip pat būtų nustatoma, kad specialistas verstis asmens sveikatos priežiūros praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri turi tam skirtą licenciją. Vėlgi noriu tiktai akcentuoti, kad šiuo atveju kalbame apie asmens sveikatos priežiūros praktiką, ne apie sveikatinimo ar kokią nors kitą praktiką. Taip pat, kas yra labai svarbu ir tikrai kviečiu palaikyti, kaip ir minėjau, įteisinti naują asmens sveikatos priežiūros specialistą, tai yra išplėstinės praktikos vaistininką. Mes ne kartą esame kalbėję ir diskutavę, kad labai svarbu, kad vaistinėse būtų išplėsta tam tikra praktika, kad būtų galima ten ir vakcinuoti sezoninėmis vakcinomis, atlikti tam tikrus tyrimus, juos vertinti. Jeigu norime, kad tokia praktika atsirastų, reikia vaistininkams įgyti papildomą tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Tai šie pakeitimai tokią galimybę įteisintų. Tai tiek trumpai, tokia yra pakeitimų esmė, prašyčiau jiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateikimą. Jūs sulaukėte klausimų. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Deja, salėje nėra. Tuomet – A. Matulas. Taip pat nėra. J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš keletą klausimų turiu. Pirmiausia, kokie motyvai paskatino tokį licencijavimą specialistų, kurių šiuo metu ir taip trūksta Lietuvoje? Ar tai neapsunkins apskritai ligonių, pacientų paslaugų prieinamumo žinant, kad visuomenė sensta? Ypač ergoterapeutai Lietuvoje labai nevertinami ir didžioji dalis šios specialybės žmonių baigia čia mokslus ir išvažiuoja į kitas valstybes dirbti dėl požiūrio į juos ir dėl valstybės šių specialistų vertinimo.
Iš esmės du klausimai: motyvai ir ar nuo to nenukentės pacientai, nes tikėtina, kad žmonės nesirinks šių specialybių?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Pagrindinis motyvas, kuris paskatino šitas pataisas rengti, – tai noras, kad šitie specialistai būtų lygiaverčiai su tais kitais, kurie šiuo metu yra licencijuojami. Su tam tikru noru ir pageidavimu būti vienareikšmiais, vienodais sistemos dalyviais kreipėsi ir patys specialistai, jie išsakė norą būti licencijuojami, būti lygiaverčiais sistemos dalyviais. Aš manau, tai pridėtų ir tam tikro prestižo tiems, kurie dalyvauja sistemoje.
Kitas motyvas yra noras, kad tie, kurie dalyvauja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikime, būtų tokie patys specialistai. Jiems reikėtų kelti kvalifikaciją, įrodyti, kad jie praktikuoja ir dirba, nes tai yra susiję su paslaugų kokybe, saugumu.
Jeigu kalbėtume apie medicinos psichologus, kurie teikia paslaugas sistemoje, yra tikrai daug metų besitęsianti diskusija netgi dėl atskirų įstatymų dėl to, kaip jų kompetencija, kvalifikacija yra patvirtinama, įrodoma. Manau, šitos pataisos išspręstų tą užsitęsusį ginčą.
O šiaip, kaip ir minėjau, tikrai nemaža dalis tų specialistų norėtų būti tokiu būdu licencijuojami, integruoti į sistemą. Tai yra tikrai nemažos dalies ir jų pačių prašymas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, mes visi žinome, kad daug mūsų specialistų išvyksta į užsienį ir jų licencijavimas tiesiog ten vyksta kone automatiškai. Dabar kaip plačiai ir priimtinai Lietuvoje bus taikomas iš užsienio atvykstančių specialistų licencijavimo patvirtinimas? Jūs minėjote, kad ir kalbą reikia išmokti, ir dar kažką. Bet įsivaizduokime situaciją, kad čia atvyksta žymių mokslininkų grupė operuoti. Tai jie pirma turi išmokti kalbą, o paskui imtis tų unikalių operacijų ir mokyti mūsų chirurgus? Mes žinome, lyg ir priimtas vienas įstatymas, kad užsieniečių farmacininkų licencijos yra automatiškai pripažįstamos čia, Lietuvoje, ir jie gali dirbti. Kaip apskritai plačiąja prasme bus su tomis licencijomis atvykstantiems? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tik norėčiau priminti, kad gydytojai ir dabar yra licencijuojami ir jiems dėl to jokių problemų atvykti, kaip jūs sakote, keistis praktika nekyla, nes mes pripažįstame jų licencijas, tai yra tų, kurie atvyksta. Bet jie ir ten yra licencijuojami.
Šiuo atveju yra lygiai tas pats principas. Jis būtų taikomas. Reikia įrodyti, kad žmogus iš esmės baigė tuos mokslus, kurie yra reikalingi tam, kad gautų tam tikrą licenciją. Aš jau minėjau, kad yra taikomas vadinamasis deklaravimo modelis, kai žmogus, baigęs mokslus, tiesiog deklaruoja tai Akreditavimo tarnybai. Pati Akreditavimo tarnyba gauna informaciją iš studijų institucijų, kur tie specialistai yra studijavę, ir išduoda licenciją.
Bet yra labai svarbu, kad žmogui… Įsivaizduokime, kad tai yra specialistas, kuris 10–15 metų nieko nepraktikavo. Ar mes tikrai norime, kad toks žmogus, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jau nepraktikavęs, nekėlęs kvalifikacijos, staiga ateitų ir po ilgo tarpo pradėtų vėl teikti paslaugas? Tai yra susiję su nesaugumu.
O dėl valstybinės kalbos mokėjimo yra toks labai elementarus reikalavimas. Kokiu būdu tas specialistas, jeigu jis nori mūsų įstaigose dirbti, teikti paslaugas, kaip jis jas teiks, jeigu nemoka valstybinės kalbos ir negali bendrauti su pacientais. Tai yra reikalavimas, kurį kelia iš esmės visos valstybės, jeigu nori priimti specialistą dirbti pas save.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jūs čia išvardinote visą sąrašą įvairių specialybių, įvairių sričių. Viskas aišku, kur 10-15 metų nepraktikuoja, tačiau į mus kreipėsi, konkrečiai kreipėsi vaistininkai, kurie sunerimę, dirba 20–25 metus ir dabar nerimauja, kad teks išeiti iš darbo. Ar galime juos nuraminti, kad taip nebus, nes jie tada įžvelgia ir diskriminaciją ar panašiai? Ar mes galėtume nuraminti vaistininkus, turinčius tokią didžiulę patirtį, kad niekas negrasins jiems išeiti iš darbo?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai jiems niekas negrasins. Atvirkščiai, mes čia jiems suteikiame galimybę, kadangi turime tikrai nemažai tokių pastebėjimų iš pačių vaistininkų, kad neretu atveju yra paversti tokiais savotiškai kaip pardavėjais, pardavimo planų vykdytojais. Dėl to jie tikrai yra nepatenkinti, nes žmonės daug metų studijavę, studijavę sveikatos mokslus, ir galėtų, norėtų reikšmingiau prisidėti prie žmonių sveikatos, todėl atsiranda ta išplėstinė praktika. Ji nėra prievolė, nereikės visiems vaistininkams tokiems tapti, bet tie, kurie norės papildomai užsiimti, sakykim, skiepijimu, tie, kurie norės ką nors papildomai daryti, turės galimybę įgyti tokią licenciją. Bet, kaip ir sakiau, tai tikrai nėra prievolė.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs sakėte, kad vaistinių darbuotojai bus licencijuojami, tai yra vaistininkai. Ar tiems, kurie parduoda vaistus, aš turiu galvoje, kad dabar degalinėse yra pardavinėjami vaistai, ar tiems žmonėms taip pat galios licencijavimas?
Tuomet aš grįžtu dar prie gydytojų licencijavimo, turėdamas omenyje tuos, kurie, na, rinkėjų valia patenka į Seimą ir baigiasi jų, kaip gydytojų, licencijos. Būdami Seime jie turbūt neturi galimybės pratęsti savo, kaip gydytojų, licencijų, bet gal jie galėtų tas licencijas gauti, kaip jūs sakėte dėl vaistinių, kad galėtų vakcinuoti kitus, tai yra žemesnės kvalifikacijos, bet su medicina susijusias. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai tų, kurie parduoda degalinėje vaistus, niekas nelicencijuos, nes jie neteikia jokios farmacinės paslaugos, jie neturi teisės konsultuoti perkančių žmonių apie tuos vaistus, žmogus savo atsakomybe ateina ir perka juos, žinodamas… Aišku, ten sąrašas yra labai ribotas, paprastai vaistai, kuriuos ir taip žmonės žino, pažįsta, bet jiems farmacinė paslauga nėra teikiama, vadinasi, jiems ir licencijuotis nereikia.
O kalbant apie Seimo narius, yra tokia galimybė prasitęsti licencijas Seimo nariams, kurie dirba Sveikatos reikalų komitete, arba asmenims, kurie dirba ministerijoje arba institucijose, kurios yra prie ministerijos. Yra tokia galimybė prasitęsti ir yra jūsų kolegų, kurie turi galiojančias, veikiančias licencijas. Ją turiu ir aš, jos galiojimas nėra sustabdytas, ją reikia prasitęsti, aišku. Reikia įrodyti, kad žmogus dalyvavo kur nors, kur kėlė kvalifikaciją, bet politikai paprastai, aš manau, tikrai turi galimybę kelti kvalifikaciją, dalyvaudami įvairiuose renginiuose, formatuose, kurie yra susiję su medicina, o praktika yra tikrai senokai.
Tokia tvarka nustatyta, jeigu neklystu, kolegos J. Oleko dar tuo metu, kai jis bus sveikatos ministras. Tokia yra įtvirtinta ministro įsakymu, kad tai yra įskaitoma kaip praktikavimas. Tokia yra praktika, o šiaip šalys turi įvairių modelių ir ne visur yra draudžiama Seimo nariams praktikuoti. Yra net ir kaimynėje Latvijoje, rodos, leidžiama užsiimti gydytojo praktika, dėstyti universitetuose, bet tai yra jau kitų šalių apsisprendimas. Deja, mes tokio neturime.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, šiek tiek apie licencijavimą. Norėtųsi kalbėti ir apie medicinos darbuotojų darbo sąlygas. Prieš du mėnesius jūs ir kolegos statėte mus ant blakstienų, reikalaudami pakelti atlyginimus medikams. Tai buvo balandžio pirma savaitė. Praėjo lygiai du mėnesiai, medikams priedai dar nesumokėti. Tuo tarpu jūsų ministerijoje jau turbūt trečias priedas papildomai valstybės tarnautojams sumokamas. Tai gal galite atsakyti ir dėl kenksmingomis sąlygomis dirbančių medikų priedų išmokėjimo, kada jie pagaliau gaus? Nes Seimo sprendimai padaryti balandžio pirmą savaitę. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jisai, kaip suprantu, niekaip nėra susijęs su licencijavimu. Noriu tik priminti, kad priedus medikams moka ne ministerija. Priedus medikams moka įstaiga, kurioje jie dirba. Mes, kai tik gauname informaciją, ja dalinamės ir stengiamės, kad ji būtų vieša. Tai padarėme su medikų atlyginimais, padarėme tam tikrą žemėlapį ir viešiname, skatiname tikrai ir mokėti juos, ir padaryti viską, kas priklauso. Bet aš noriu dar kartą priminti, kad atlyginimus medikams moka ne ministerija. Mes mokame tik rezidentams, kur yra padidinti atlyginimai, koeficientai. Visus kitus atlyginimus dirbantiems medikams moka asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje medikas yra įdarbintas.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Buvo vienintelis E. Gentvilas, bet jo nėra salėje. Prašom balsuoti dėl pateikto įstatymų paketo po pateikimo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 74, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymų projektams pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu skiriamas Sveikatos reikalų komitetas, papildomo nėra. Dėl visų trijų projektų. Svarstymo data – birželio 23 diena.
15.12 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4913VK (pateikimas)
Grįžtame atgal prie darbotvarkės 2-7 klausimo. Kviečiame švietimo ministrą A. Monkevičių pateikti mums Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4913. Prašom.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame labai svarbų Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jis yra susijęs su labai svarbiu uždaviniu, į kurį orientuojasi kiekviena politinė partija ir Vyriausybė, tai yra spręsti labai svarbų ir aktualų klausimą – užtikrinti geresnes ugdymosi sąlygas bendros paskirties mokyklose visiems vaikams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių arba yra su negalia. Šiuo metu tokių vaikų Lietuvoje yra per 38 tūkst., iš jų 32 tūkst. 600 yra bendrosios paskirties mokyklų mokiniai ir beveik 6 tūkst. ugdomi specialiosiose mokyklose.
Pagrindinės priežastys, kurios paskatino rengti šitą projektą… Tiesą sakant, jis rengiamas jau senokai, tačiau nuo pavasario, nuo ankstyvo pavasario buvo papildomai dėta daug pastangų, kad iki galo būtų užbaigtas ne tik paties įstatymo pakeitimo projektas, bet ir parengta įgyvendinimo programa, numatant lėšas ir suderinant Vyriausybėje, kad tos lėšos tikrai būtų skirtos artimiausioje perspektyvoje. Pagrindinės priežastys yra mokinių pasiekimų skirtumai, socialinė atskirtis, didelė socialinio ekonominio konteksto įtaka švietimui, mokinių pasiekimų skirtumai. Šis projektas padėtų spręsti šią problemą stiprinant į vaiką orientuotą ugdymą, gerinant ugdymosi sąlygas per paramos mokiniui… O tai įmanoma pasiekti plėtojant įtrauktį švietime.
Taip pat Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto pastaba šaliai dėl konvencijos įgyvendinimo – valstybei užtikrinti pagal įstatymą įgyvendinamą teisę į įtraukų, kokybišką ir nemokamą privalomą švietimą taip pat yra labai svari priežastis. Galiausiai Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą 2017 metų pabaigoje, ataskaitoje „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“, pagrindinio audito išvadose teigė, kad Švietimo įstatymo 29 straipsnio 10 dalis prieštarauja minėtai konvencijai. Manau, kad ir nevyriausybinių organizacijų kreipimasis dėl vaikų diskriminacijos švietime taip pat yra labai svaru.
Šiuo įstatymo projektu yra siūloma pirmiausia pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 29 straipsnio 10 dalį, suteikiančią galimybę mokykloms nepriimti vaikų dėl jų turimų specialiųjų ugdymosi poreikių ir pagalbos reikmių ir siūlyti kitą, dažniausiai specialiąją mokyklą. Taip pat siūlome papildyti įstatymo 5 straipsnį 5 punktu „Švietimo sistemos principai“, įrašyti principą „įtrauktis“ ir jį apibrėžti tokiu būdu (cituoju): „Įtrauktis – švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės“.
Taip pat siūlome papildyti 14 straipsnio 7 dalį nustatant, kad ugdymo procesą, kuriame dalyvauja didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, kartu su mokytoju pagalbą mokiniui teikti švietimo pagalbos specialistai.
Taip pat 21 straipsnyje siūlome įtvirtinti reikalavimą, kad asmenys, teikiantys specialiąją pedagoginę pagalbą, būtų įgiję universitetinį išsilavinimą. Taip pat norėtume įteisinti mokinio padėjėjo pareigybę.
Siūlome papildyti įstatymo 30 straipsnio 6 dalį, įteisinant neprigirdinčiųjų asmenų teisę ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose mokytis gimtosios (gestų) kalbos.
Siūlome 34 straipsnyje įtvirtinti, kad švietimo prieinamumu mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, rūpinasi savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir švietimo teikėjas.
Taip pat papildyti 36 straipsnio 1 dalį, nustatant subjektą, kuriam kyla pareiga organizuoti vaikų, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, vežiojimą į mokyklą ir atgal.
Taip pat papildyti 451 straipsniu nustatant, kad mokinio pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis mokinio statusą, taip pat kam išduodami mokinio pažymėjimai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrui suteikti įgaliojimus tvirtinti mokinio pažymėjimo formą, išdavimo tvarką ir subjektus, kurie išduoda mokinio pažymėjimą.
Kaip minėjau pradžioje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi ir Vyriausybėje patvirtinusi, suderinusi ketverių metų parengiamąjį laikotarpį, specialų veiksmų planą įstatymo pakeitimams įgyvendinti, todėl siūlo įstatymo pakeitimo, išskyrus įtraukties principo ir 451 straipsnio įteisinimą, įsigaliojimą nuo 2025 m. gegužės 1 d. visa apimtimi.
Konkrečiai kokios yra numatomos priemonės ir kokios lėšos įstatymo pakeitimams įgyvendinti. Jos iš tiesų yra nemažos.
Siekiant įgyvendinti įstatymo projekto nuostatas, užtikrinti reikalingos pagalbos prieinamumą kiekvienam vaikui, būtina užtikrinti bazines švietimo pagalbos paslaugas, įsteigiant pagal normatyvus trūkstamų pagalbos mokiniui specialistų pareigybes mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose, pagerinti jų darbo sąlygas, stiprinti metodinę, konsultacinę pagalbą, ir šalyje, ir regionuose didinti vaikų neformaliojo švietimo prieinamumą, plėtoti ankstyvąją intervenciją, užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą. Ir tam minėtam laikotarpiui nuo 2021 iki 2024 metų reikia 173 mln. 265 tūkst. eurų. Iš jų 115 mln. 115 tūkst. užtikrinti būtinąsias bazines švietimo pagalbos paslaugas.
Kasmet nuo 2021 metų skirti po 28 mln. 779 tūkst. eurų, iš jų 26 mln. būtų skirta kasmet įsteigti per pusantro tūkstančio papildomų specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, logopedų, psichologų, mokinio padėjėjų etatų. Per ketverius metus būtų įsteigta 6 tūkst. 100 etatų. 250 tūkst. eurų būtų numatoma programos įgyvendinimo laikotarpiu finansiškai kasmet skatinti, steigti, įtraukti į ugdymą klases, grupes bendrosios paskirties mokyklose; 506 tūkst. eurų – užtikrinti vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, geresnį neformaliojo švietimo prieinamumą; 1 mln. 675 tūkst. eurų – užtikrinti privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimą, jei yra poreikis, ir ikimokyklinės įstaigos lankymo kontrolės mechanizmą. Šis lėšų poreikis reikalingas 4 tūkst. mokinių iš socialiai jautrių šeimų visos dienos, tai yra 10,5 valandos per dieną, mokyklai. Tam numatyta skirti ikimokyklinio ugdymo krepšelį. Vieno ikimokyklinuko ugdymas kainuoja 1 tūkst. 680 eurų per metus. Na, ir 98 tūkst. eurų – stiprinti ir plėtoti specialiojo ugdymo centro metodines konsultacines paslaugas: šešiuose centruose įsteigti šešis papildomus etatus ir užtikrinti paslaugų mobilumą.
Be minėto kasmetinio poreikio, taip pat numatyta 58 mln. 150 tūkst. eurų pagalbos mokiniui specialistų darbo sąlygoms pagerinti. Tam iš valstybės biudžeto nuo 2022 metų iki 2024 metų reikėtų skirti po 19 mln. 383 tūkst. eurų kiekvienais metais pakeisti esamų ir būsimų pagalbos mokiniui specialistų darbo krūvio sandarą ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, gerinant apmokėjimo sąlygas ir pareigybės patrauklumą.
Šiuo metu pagalbos mokiniui specialisto darbo krūvio sandara svyruoja nuo 23 valandų per savaitę (specialieji pedagogai mokyklose) iki 40 valandų (specialieji pedagogai, logopedai, surdopedagogai, tiflopedagogai, dirbantys pedagoginėse psichologinėse tarnybose, ir taip pat psichologai). Skyrus šias lėšas būtų padidintas valstybės švietimo pagalbos sektoriaus patrauklumas esamiems ir būsimiems specialistams. Sudarę visas būtinas bazines sąlygas, pasiektume geresnes švietimo kokybę sudarančias prielaidas mokinių mokymosi pasiekimams gerėti ir įtraukties švietime, kaip tai numato tarptautiniai įsipareigojimai.
Be viso mano minėto finansinio paketo, jau šiuo metu yra daug kas daroma. Pedagogų kompetencijai tobulinti šiuo metu ir toliau bus skiriamos Europos Sąjungos socialinio fondo lėšos, taip pat ministerijos nustatyti kvalifikacijos tobulinimo panaudojant klasės krepšelio lėšas prioritetai. Šių metų sausio mėnesį yra pasirašytas memorandumas dėl mokyklos ir sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymo negalią turintiems asmenims. Be manęs, šį memorandumą pasirašė ministras A. Veryga, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė.
PIRMININKĖ. Ministre, laikas baigėsi.
A. MONKEVIČIUS. Tai baigdamas noriu pasakyti, kad šis Švietimo įstatymo pakeitimas turės didžiulį teigiamą poveikį pirmiausia negalią ir specialiuosius ugdymo poreikius turintiems vaikams, kurie šiuo metu neturi sąlygų ugdytis bendrosios paskirties mokyklose. Pagerės visų mokinių mokymosi sąlygos ir pasiekimai. Bus didelė įtaka šalies prestižui, užimtumui, regionų plėtrai. Manau, kad visai visuomenei, nes didės visų mokyklos bendruomenių empatija, pilietinė galia, tolerancija, kompetencija ugdyti ir ugdytis esant poreikių įvairovei. Šalies švietimo sistemoje jau nuo ankstyvojo amžiaus per visus švietimo lygmenis bus diegiamas universalaus dizaino principas ne tik aplinkai, bet ir ugdymui. Ugdymas ir švietimas taps labiau orientuotas į individualų ugdymosi poreikių užtikrinimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų turbūt svarbu, kad akį rėžiančią 29 straipsnio 10 dalį panaikinote, nes ten iš tikrųjų yra mokyklos galimybė atsisakyti priimti moksleivį. Aišku, tiktai ne visada moksleiviai būdavo siunčiami į specialiąsias mokyklas, tačiau būdavo nepriimami todėl, kad nebūdavo nei kažkokios materialinės bazės, nei, svarbiausia, specialistų. Deja, jūs taip pat ir šiuo metu siūlote problemą permesti tiktai savivaldybėms, kurios turės rūpintis tuo prieinamumu, ir nieko konkretaus nepasakote. Ar jūs manote, kad iš tikrųjų savivaldybės suras vidinių resursų ir kiekvienoje mokykloje padarys galimybę mokytis, ar vėlgi jos pasielgs panašiai – nukreips į kitas mokyklas, kuriose yra priemonių ir specialistų? Taip pat antra dalis tokio klausimo, ir jūs jau minėjote, dėl tų specialiųjų pedagogų, kurių nėra. Jūs siūlote, kad gali būti, bet nepasakote, kad būtų du specialistai, nes ugdymo kokybė su specialiųjų poreikių vaikais be antro specialisto taip pat sunkiai įsivaizduojama. Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Taip. Aš dėkoju už šitą klausimą, tačiau, manau, kuomet komitetuose ir kitur bus svarstomas šis klausimas, turėsite galimybę įsigilinti būtent į atsakymus. Aš minėjau, kad tai nėra tik teisės aktų pakeitimai. Juos buvo galima labai greitai priimti. Būtent tai yra programa, kurios apimtis yra 273 mln. Tai yra nukreipta būtent į kiekvieną mokyklą ir skirta kiekvienam vaikui įtraukti pagal jo individualius poreikius. Tai yra didžiulė investicija. Apskaičiuota, kad būtent būtų ir mokinio padėjėjų, kiek reikia pagal normatyvus, ir, matyt, ateity reikės plėtoti, matant poreikį, nes diagnozuojame vis daugiau vaikų, kuriems reikia įvairių specialiųjų poreikių. Bet pagal tuos duomenis, kuriuos turime, štai tos lėšos ir paskaičiuotos įvedant tuos etatus, padedant kiekvienai savivaldybei, kiekvienai mokyklai turėti ne tik infrastruktūros, bet ir specialistų išteklius.
Aš manau, kad norėjau būtent tai ir akcentuoti, išdėstyti, kokios lėšos kam yra skirtos. Jos yra skirtos būtent pagalbai kiekvienai mokyklai ir kiekvienai savivaldybei. Savivaldybės, aišku, turi prisiimti atsakomybę, kad visi tie ištekliai būtų tinkamai panaudojami, taikant štai šitą universalaus dizaino principą, reiškiantį ne ką kita kaip kiekvieno vaiko individualius poreikius ir gebėjimą tuos poreikius tenkinti.
O dabar dėl to padėjėjo. Tai iš tikrųjų mes kalbėjome su praktikais. Gali padėjėjo reikėti vieno, gal dviejų ir gal netgi kai kuriais atvejais trijų, ypač, kai vaikai turi didelę negalią. Todėl pasiūlėme šitą variantą paderinę dabar, šitą projektą ruošėme su nevyriausybinėmis organizacijomis, bet svarstant komitete galima iš tikrųjų pakeisti ir pasakyti, kad privaloma bent vienas, bet gali būti atvejų, kai iš tikrųjų užtenka mokytojo padėjėjo, o mokinio padėjėjo dažniausiai prireikia, kai vaikas turi jau labai rimtą negalią. Todėl nebūtina imperatyviai sakyti, kad būtinai turi būti. Jeigu jo nereikia, užtenka mokytojo padėjėjo, kuris puikiausiai gali susitvarkyti. Atsižvelgus į ekspertų patarimus…
PIRMININKĖ. Gerbiamas ministre, atsakyti – dvi minutės.
A. MONKEVIČIUS. Manau, kad komitete galėsime atsakyti detaliau į šiuos klausimus.
PIRMININKĖ. Klausia D. Šakalienė.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, aišku, tikrai labai reikia šių įstatymo pataisų, nes atviros diskriminacijos vaikų su negalia atžvilgiu panaikinimas iš mūsų įstatymo čia jau netgi rimtai užvėluotas reikalas, bet, kaip žinote, bet kuri su žmogaus teisėmis susijusi reforma yra labai jautri. Šiuo atveju netgi kalbame apie vaiko teises ir apie vaikų su negalia teises ir jų šeimas. Jų sėkmė, paprastai tokių reformų, priklauso nuo dviejų dalykų – nuo visuomenės informavimo, visuomenės švietimo ir paslaugų prieinamumo ir jų kokybės. Minėjote, kad pakankamai daug bus investuojama į paslaugų kūrimą, tai mano du klausimai yra tokie: kodėl šiais metais ši Vyriausybė vis dar neinvestavo į tų kelių tūkstančių trūkstamų švietimo pagalbos specialistų parengimą ir pasamdymą ir (antras klausimas) kaip planuojate dirbti su visuomene, nes daug tėvų bijo ir nerimauja dėl vaikų su negalia atėjimo į bendrąsias klases.
A. MONKEVIČIUS. Aš pradėsiu nuo šito paskutinio jūsų klausimo. Tai yra be galo svarbu ir manau, kad mes turėsime tiek centrinės valdžios, tiek regioninės pastangomis, įtraukę nevyriausybines organizacijas, mano minėtą forumą, tikrai nemažai nuveikti, kad visuomenė, tėvai, puikiai žinotų, kokios galimybės atsiranda, ir žinotų, kad tai yra jų teisė pagal vaiko poreikius ir diagnozuoti juos, ir nuolat sekti, stebėti pažangą, ir bendradarbiauti su mokykla. O kiekviena mokykla iš tikrųjų per ketvertą metų turi užtikrinti galimybę ten, kur tėvai nori, kad vaikai turėtų tokią galimybę. Informavimas čia yra be galo svarbus. Aš sutinku su tuo. Tam manau, kad, savaime suprantama, numatysime daug priemonių ir pasitelksime nevyriausybines organizacijos.
Na, o dėl kito klausimo, ką šiemet mes jau padarėme, aš minėjau, mes su Sveikatos apsaugos ministerija ir Savivaldybių asociacija, ir forumu pasirašėme memorandumą, kad pritaikytume ne mažiau, ne mažiau, galbūt ir daugiau, bendromis pastangomis kasmet kiekvienoje savivaldybėje bent po vieną mokyklą, kai kur tempas gali būti ir didesnis, bet ne mažiau, tam panaudodami jau turimus išteklius ir orientuodami prioritetiškai infrastruktūros ir kitas pritaikymo galimybes būtent tiems vaikams. Mano minėta yra ir socialinio fondo programa, kai kasmet mes apie šimtą psichologų (ir dabar) papildomai išlaikome, kad jie galėtų dirbti bendrojo ugdymo sistemoje. Tariamės su universitetais, pedagogų rengimo centrais skatinti rinktis specialiojo pedagogo, psichologo ir kitas reikalingas profesijas. Kaip minėjau, viena iš priežasčių yra didelis darbo krūvis, atlygimas mažas. Taigi numatome priemones didinti patrauklumą šitos profesijos, priešingu atveju iš tikrųjų nepritrauksime specialistų šiam svarbiam darbui. Tai irgi yra suplanuota ir tvirtinant kitų metų biudžetą numatysime skatinamąsias priemones, kaip dabar visiems pedagogams, tokios kategorijos specialistams.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū. Nematau R. Popovienės. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, po beveik metų laiko labai džiaugiuosi jus matydamas šioje tribūnoje, nes tuos metus laukiau jūsų su šiuo projektu šitoje salėje. Kita vertus, per tuos metus daug kas pasikeitė ir Seimas leido Vyriausybei skolintis daugiau negu 5 mlrd. eurų. Jūs aiškinamajame rašte sakote, kad ši įtraukioji reforma, vaikus įtraukianti reforma, turėtų įsigalioti tiktai nuo 2024 metų. Ar jūs nemanote, kad interesas valstybės šiuo metu pigiai paskolintas lėšas būtų investuoti į ugdymo kokybės gerinimą įtraukiant būtent visus vaikus? Mes kalbame apie 220 mln. eurų, kuriuos galbūt būtų tikslinga…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). …šiuo metu ir panaudoti. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu ir ar ketinate siekti, kad lėšos būtų skirtos būtent čia?
A. MONKEVIČIUS. Šiaip pritariu idėjai, kad būtų galima kiek galint greičiau įgyvendinti štai tuos pokyčius, tačiau netgi turint tas didžiausias lėšas, jeigu iš karto jas turėtume, sutikite, realiai to įgyvendinti staigiai, per trumpą laikotarpį neįmanoma, kadangi, kaip minėjau, reikia daug ką pakeisti, reikia pertvarkyti 45 mokyklas, kurios turi tapti kitokios ir reorganizuotis, ir iš jų turi atsirasti konsultavimo ir kompetencijos centrai. Turime pertvarkyti specialistų rengimą, turime pritraukti daug specialistų, kurie baigs štai tas universitetines studijas, tam irgi reikia tam tikro laikotarpio. Reikia padidinti jų darbo užmokestį, reikia organizuoti visos sistemos pokyčius, kurie neįvyksta per labai trumpą laiką. Aš visiškai pritariu, kad būtų galima spartinti ir svarstant, tarkime, biudžetą ar dabar visus tuos DNR planus, pažiūrėti, ką realiai galima padaryti. Aš už tai, kad realiai kiek galima greičiau tai darytume.
Šitas planas, aš manau, yra gana optimistiškas – per ketverius metus iš esmės transformuoti sistemą, kuri pakeistų požiūrį pačios visuomenės. Jūs puikiai suprantate, kad daugybė dalykų: patyčios, empatijos dalykai, kiti dalykai, nepasikeičia visuomenėje labai staigiai, todėl tai reikia daryti kiek galima racionaliau, greičiau, bet užtikrinant sąlygas, kaip čia gerbiamas E. Pupinis sakė, mokykloje, kad mokykla realiai turėtų tas galimybes. Į tai ta programa orientuota. Per ketverius metus tie pokyčiai turėtų įvykti, bet sutinku, jeigu tik bus finansinių galimybių ir galbūt universitetų didesnės talpos, mes galėsime šitą procesą spartinti.
PIRMININKAS. R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Manau, kad specialistai specialistais lieka, bet jų gali ateityje dar daugiau reikėti, jeigu nebus emocinio raštingumo, net ir su negalia esantiems vaikams. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo bendrai mokomi vaikai, tačiau laikui bėgant prie tų mokyklų atsirado pastatai, priestatai. Tai puikiai aprašo psichoterapeutė T. Heiden. Ar esate tam pasiruošę, kad vaikai galėtų integruotis, nes yra visokių vaikų, su kuriais, išties gyvenimas taip nulėmė, neįmanoma susitvarkyti ir panašiai? Ar nepribręs iki to dalyko, kad atsiras priestatų, kad netrukdytų net ir neįgaliems, kitiems vaikams, ne tik sveikiems vaikams. Emocinis raštingumas, nelabai girdėjau, kad būtų pridėtas prie mokymo, ugdymo kokybės, ką dabar jūs kalbėjote.
Mano pagrindinis klausimas būtų, ar nuo rugsėjo mėnesio studijuojantys mokytojo profesijas studentai turės nors kelis kreditus mokytis emocinio raštingumo, kad galėtų mokyti mokykloje, nes visas pagrindas prasideda čia? Mes ne problemą turime spręsti, bet priežastį. Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Kalbant apie pedagogų rengimo studijų programas, manau, kad tai yra aktualizuota. Programų rengėjai tai puikiai supranta, mato šiuos iššūkius dėl patyčių, dėl savižudybių, dėl kitų dalykų. Yra emocinio raštingumo dalykai, kaip minėjau, empatija ir kiti dalykai, jie yra susiję. Tolerancija, pilietiškumo aspektai – daugybė dalykų yra susipynę ir kiek įmanoma išskirti emocinį raštingumą kaip atskirą dalyką, modulį mokykloje mes skatiname, tačiau manome, kad turėtų būti integralesnis požiūris. Šiuo metu atnaujinamose bendrosiose programose tai yra kaip viena iš bazinių kompetencijų, ji turi būti labai horizontali, integruota į bet kurį dalyką ir mokytojai, kaip jūs sakėte, tikrai turi turėti tų kompetencijų ir gebėjimų.
Manau, ne tik rengiant pedagogus, bet ir tobulinant kvalifikaciją, jūs labai taikliai pastebėjote, tai be galo svarbu. Galėtume tiesiog dar kartą surengti pasitarimą atskirai su pedagogų kvalifikacijos tobulinimo centrais ir pedagogų studijų programų rengėjais, dar kartą pažiūrėti, kaip jūs matote, kaip mato komitetas. Aš galėsiu tarpininkauti, čia yra mano pareiga. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tiesų šiuo atveju turbūt ne man vienai kyla labai daug klausimų, kodėl taip lėtai, kodėl tik dabar, kodėl vis dar nėra pakankamai padedama tūkstančiams šeimų ir vaikų, kuriems reikia tos pagalbos šiandien. Bet čia iš tų atvejų, kai geriau vėliau negu niekada. Be jokios abejonės, tikrai reikia pritarti šitam įstatymo projektui jau vien dėl to, kad tai yra vienas iš tų įstatymų, kurie, nors ir kaip būtų keista, prieštarauja Lietuvos seniai ratifikuotai Neįgaliųjų teisių konvencijai.
Tikrai pritardama šiam įstatymo projektui, kartu noriu atkreipti dėmesį, kad labai norėtųsi, kad ši reforma nebūtų tokia lėta, nestrigtų ties posūkiais vien dėl to, kad pritrūksta politinės valios ar finansavimo, ir kad iš tiesų būtų įvertinta, kiek daug visuomenės emocijos, nusiteikimas, baimės, kartais nepagrįstos baimės, gali padaryti žalos. Mes jau turime skaudžių pamokų su kitomis reformomis, darytomis šio Seimo ir šios Vyriausybės. Labai kviesčiau, turėdama omenyje, kad įsigaliojimo terminas yra labai ilgas, ketveri su puse, penkeri metai, kad per tą laikotarpį mes vis dėlto pajėgtume susitarti, kad ir kokie būtų politinių jėgų pokyčiai, kad ir kas formuotų ateinančią Vyriausybę. Tie iš mūsų, kurie būtų dar čia, vis dėlto laikytųsi susitarimo, kad vaikų ir šeimų interesai yra aukščiau ir kad šiuo atžvilgiu mes privalome dirbti su visuomene.
Tą darbą jau jūsų Vyriausybė dabar gali pradėti ir, mano akimis, turi pradėti daryti dabar. Ir jūsų lyderystė galbūt kaip tik šiuo atveju galėtų iš tikrųjų pasireikšti. Tikrai to laukia labai daug šeimų, vaikų ir tų pačių nevyriausybinių organizacijų, kurias minėjote. Prašau, kad tai neliktų popierinė reforma, kad tai netaptų žlugusia reforma, o taptų realia pagalba vaikams su negalia kiekvienoje ugdymo įstaigoje.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Aš noriu išreikšti nerimą. Kiek buvo pas mus reformų, skirtų vaikams, paimkime vaikų globos sistemos pertvarką, daugiau buvo žiūrima į institucijos poreikius, o ne į tų pačių vaikų poreikius. Ir nėra gerai, kad dabar nėra pasirinkimo vaikams, nes yra įvairių situacijų, kai atsisako tų vaikų, kurie priglaudžia pas save, o sistema nėra tokia lanksti, kad galėtų amortizuoti tam tikrus neigiamus reiškinius. Buvo pasukta tuo kraštutiniu keliu naikinant globos namus.
Aš matau kitą problemą dėl vaikų su negalia integravimo į bendrąjį ugdymo procesą. Ar kas nors atliko mokyklų, tų vaikų šeimų apklausas, kad dabar kalba jų vardu? Man atrodo, iš tikrųjų gali būti nevienareikšmių nuomonių. Aš, pavyzdžiui, asmeniškai esu girdėjęs, kad su nerimu stebi būtent šią reformą. Tuo labiau kad tos mokyklos, tos erdvės yra pritaikytos būtent tų vaikų poreikiams. Be abejo, tos kitos mokyklos, kurios turi kitokios patirties, paprasčiausiai į save įsiurbs tas įstaigas ir pirmiausia spręs savo problemas, o po to žiūrės, kas ten lieka toms ugdymo įstaigoms.
Todėl aš norėčiau, kad tas procesas vis dėlto vyktų tikrai labai pamatuotai, neskubant ir kad nebūtų daroma dėl… kad procesas nebūtų pats sureikšmintas tiek, kad pamirštume, dėl ko mes darome. Tikiuosi, kad mes visi priimsime patį protingiausią sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra sutarimo. Balsuojame dėl Švietimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4913. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Papildomų reikia? Ne. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš trumpą repliką. Emocinis intelektas, be abejo, be galo svarbus, reikšmingas, ugdytinas dalykas. Tik nežinau, kiek čia… Ar ne per daug metaforiškas dalykas būtų jį vadinti emociniu raštingumu? Aš matydavau, literatūroje rasdavau ir tokį pavadinimą, bet man tas pavadinimas kliūva. Būtų gerai, kad mes vieningiau žiūrėtumėte. Emocinis intelektas, kaip ir bet koks kitoks intelektas, yra ugdytinas specialiomis priemonėmis, bet tas tradicinis intelektas siejamas su raštingumu, įvairių dalykų žinojimu, o čia yra su emocija, empatiškumu ir kitais dalykais sietinas. Man taip atrodo.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš dėl komitetų vis dėlto norėčiau, nes mes su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke šį klausimą rimtai svarstėme mūsų komitete. Juo labiau kad pavasario sesijoje, atsiprašau, rudens sesijoje buvo keleto Seimo narių identiško straipsnio pateikimas pakeitimo, todėl papildomu komitetu siūlyčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
PIRMININKAS. Kreipiuosi į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę, ar norite būti papildomu komitetu dėl šio įstatymo? (Balsas salėje: „Galime.“) Papildomas, jeigu pritariame, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, data lieka ta pati. Dar R. Šarknickas. Prašau, Robertai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi su ministru sutarėme, suderinome dėl emocinio raštingumo, kurio iš tikrųjų Europoje yra mokoma, aš norėčiau mūsų Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje su tuo dalyku susipažinti, kad ateitų ir į mūsų komisiją ministro pateiktas įstatymas.
PIRMININKAS. Į kurią komisiją?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją.
PIRMININKAS. Komisijai galime pritarti? (Balsai salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Galime. Taip, sako, gali. Ačiū.
PIRMININKAS. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas nesutinka dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, kad mes jau esame taręsi su ponu J. Džiugeliu, kad mes visas pataisas, kurias jis norėtų padaryti, kiek aš žinau, jis pritaria iš Vyriausybės atėjusiam įstatymo projektui, mes tarėmės, kad mes inkorporuosime. Tokiu būdu mes sutvarkysime ir sutaupysime laiko. Taigi aš manau, kad užtektų Švietimo ir mokslo komiteto.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti? Gerai, kolegos. Ar pritariame, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų papildomu? Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 25, prieš – 11, susilaikė 44. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nebus papildomu. (Balsai salėje) Na, pirmininkė apsidžiaugė, atrodo.
15.47 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 51, 37, 53, 563, 59 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4906, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4907 (pateikimas)
Kolegos, kviečiu į tribūną Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą. Yra du projektai: projektas Nr. XIIIP-4906 ir lydimasis projektas Nr. XIIIP-4097. Švietimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Vietos savivaldos. Pateikimas. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Teikiu jūsų dėmesiui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama optimizuoti konkursų švietimo įstaigų vadovų pareigoms tvarką ir terminus, patikslinti pasirengimą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti reglamentavimą, mažinti švietimo įstaigos veiklos dokumentavimo apimtis, pakeisti subjektą, skiriantį į savivaldybių švietimo įstaigų vadovo pareigas ir atleidžiantį iš jų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimą. Tokie yra bendriausi šio įstatymo punktai. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. E. Pupinis pirmasis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, iš tikrųjų neseniai mes kaip ir svarstėme tą įstatymą ir kaip tik priėmėme tam tikras nuostatas, ilgai ginčijomės dėl vadovų skyrimo ir jūs dabar vėl grįžtate į tokią pradinę situaciją, kai vadovų skyrimas atiduodamas merams, nes anksčiau buvo tarybos. Tai gal galėtumėte paaiškinti kodėl? Na ir ta patirtis buvo nekokia, iš tikrųjų tie paskyrimai buvo gana politizuoti. Tai ar nemanote, kad nereikėtų to daryti, galbūt palaukti, kaip ta sistema veikia, nes ji veikia gana neseniai? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu paaiškinti šitą situaciją. Pirmiausia visi žinome, kad tai yra prievolė. Ji pagal dabartinį Švietimo įstatymą yra suteikta savivaldybių taryboms – skirti ir atleisti atsižvelgiant į konkursus. Kitaip tariant, taryba neturi galimybės įstatymiškai, grynai žiūrint, įstatymiškai neturi galimybės nepatvirtinti konkurso, nes viskas jau pereita, visi konkursai vadovo pereiti. Čia yra, sakykime, paskutinis momentas, atiduotas savivaldos tarybai kaip steigėjui. Deja, mes turime daugybę… Aš gal nevartosiu tokio žodžio „daugybė“, bet vis dėlto turime tokių praktikų, jų tikrai nemažai yra, kada tarybos susirinkimai tiesiog stabdo šitą procesą ir vėluoja vadovų skyrimas dėl vienokių ar kitokių tarybos neveiklumo priežasčių. Atrodo, kad šitą aktą, kuris yra po konkurso, po rinkimų formalus, mano akimis žiūrint (gal kitų kitaip), galėtų padaryti meras ir tai būtų operatyviau. Štai motyvai.
PIRMININKAS. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man šiame projekte nerimą kelia tokie aspektai. Pirma, kad yra įvedama atskira ataskaita mokyklos vadovui ir visai mokyklai. Ką tai daro? Tai reiškia, kad tarsi vadovo uždavinys yra rūpintis ne visos mokyklos gerove, bet kurti savo atskirą veiklą, už kurią jis paskui galės atsiskaityti.
Negana to, tą vadovo ataskaitą vertina taryba, o jos nesant – profsąjunga. Tuo būdu iš vadovo yra atimamos ar greičiau sukuriamos paskatos nieko nedaryti, kas galėtų nepatikti profsąjungai, nes tuomet, jai neigiamai įvertinus ataskaitą, faktiškai mokyklos vadovas gali būti pašalinamas mero sprendimu. Meras yra politikas. Ar jūs nemanote, kad tokiu būdu mokyklos vadovų skyrimas yra politizuojamas ir faktiškai mokyklų vadovai bus savivaldybės politikų politinės galios įkaitais?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Mantai. Aš tikrai noriu dar kartą pabrėžti, kad savivaldybės vadovo mero savivalės negali būti, nes vyksta konkursas. Kai jūs puikiai išmanote lotynų kalbą, čia yra finis coronat opus, nei daugiau, nei mažiau.
Kitas dalykas yra tai, kad ataskaita, taip, dabartiniame Švietimo įstatyme yra (mes patys neseniai priėmėme), kad vadovo ataskaita svarstoma mokyklos taryboje. Jeigu du kartus paeiliui ji nepriimama, tada kreipiamasi į steigėją – į savivaldybės tarybą ir panašiai. Žinote, mes daug kalbame apie biurokratijos mažinimą. Mano galva, šita nuostata atsirado būtent dėl to, kad siekiama pamažinti tą biurokratijos naštą vadovams.
Galų gale tai yra pateikimas. Reikės komitete galvoti, kad nebūtų, sakyčiau, pasekmių, kurios pakenktų mokyklos vadovo oriam darbui. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų situacija su švietimo įstaigų vadovais šiandieną yra gana dramatiška – virš 200 trūksta. Kaip žinote, tokios priežastys vardijamos, kaip trūkumo priežastys yra ir laikinumas, ir neadekvatus atlyginimas, ir didžiulė atsakomybė, kuri tenka įstaigų vadovams. Jūsų teikiami siūlymai iš tiesų dauguma yra geri, jiems tikrai norėčiau pritarti, tačiau jie vis tiek yra kosmetiniai.
Kaip jūs manote, kaip būtų galima išvengti to, kad šios kadencijos palikimas yra šimtai švietimo įstaigų be vadovų? Ir ar nereikėtų tokių labiau ryžtingų, labiau drastiškų pokyčių, kad ši problema, kuri šiandieną yra labai opi, būtų ištaisyta?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Viktorija. Klausimą jūs iškėlėte labai opų, sunkų, kurį mes sprendėme visi bendromis jėgomis. Žinoma, įstatymas, tai, ką aš dabar čia teikiu Seimui, iš tikrųjų yra, galima sakyti, ganėtinai kosmetinis, bet, matote, ir tų kosmetinių reikia. Iš tų kosmetinių niekaip negalėjome atsikovoti, kad netgi konkurso skelbimas būtų nors kiek anksčiau. Aš jau norėjau, prašiau ir ministerijos, ir visų prašiau, padaryti mėnesį, du, kad tai greitai vyktų. Ne, pasirodo, yra visos kitos biurokratinės procedūros, tai keturi mėnesiai atkovoti šiaip taip.
Ir taip, jūs teisi, bet yra padaryti kiti dalykai. Čia didžiausias krūvis yra tų vertintojų, konkurso organizatorių, tai yra ne mūsų įstatymo, bet poįstatyminių aktų dalykas, todėl dabar visai neseniai, gal prieš tris savaites, yra ministro pasirašyta nauja tvarka mokyklų vadovams, jų kompetencijai vertinti, ten tikrai nepamažinti kokybiniai parametrai. Nepamažinti, nes mokyklų vadovų mums reikia geresnių, bet šiek tiek sutvarkyta tvarka. Čia jūs teisi, bet dirbame ir čia, salėje, ir Vyriausybė jau yra padariusi žingsnius, kuriais jau galima pradėti tvarkyti mokyklų vadovų klausimą.
PIRMININKAS. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas komiteto pirmininke, noriu pratęsti kolegės Viktorijos mintį, jūsų projekte minimi senoki duomenys: 2019 metų spalio mėnesį trūko 239 švietimo įstaigų vadovų. Ar galite pasakyti, kokia šiandien (beveik po metų) padėtis yra?
Antra. Čia daug akcentuojama, kad vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, bet juk ir dabar tarybai kiekvienais metais atsiskaito vadovai. Jeigu iš tikrųjų jo reputacija nepriekaištinga, tai jokių problemų jam pareikšti nepasitikėjimą. Ar daug tokių vadovų Lietuvoje, kurių reputacija abejojama?
Trečias dalykas. Tiek trūksta – beveik 300 vadovų, o mes čia akcentuojame tą vadovų rezervą. Jeigu jų net nėra, iš kur tą rezervą paimsi? Tai trys dalykėliai, į kuriuos norėčiau išgirsti atsakymus.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Trys klausimėliai. Pirmiausia aš nežinau tikslios statistikos, kiek šiandien yra mokyklų be mokyklų vadovų, bet aš manau, kad tas skaičius nėra labai ženkliai pasikeitęs, bet, pabrėžiu, kadangi prieš mėnesį, maždaug prieš mėnesį, prieš tris savaites, neprisimenu, patvirtinta nauja tvarka, tikiuosi, kad netolimoje ateityje šie dalykai tvarkysis.
Dėl rezervo. Taip, rezervo dalykai ir šiuo įstatymu šiek tiek reguliuojami, bet čia vėlgi reikia kardinalių pokyčių ir iš vykdomosios valdžios, kad atsirastų ta kohorta, kuri norėtų, o kad norėtų ta kohorta atsirasti, tai reikia, be abejonės, didelių finansinių įdėjimų. Tai vienas dalykas.
Grįžtant prie tų finansinių dalykų ir prestižo, atleiskite – mano, kaip praktiko, patirtis… Tai aš ne visai suprantu, kodėl mokyklų vadovais nenori būti. Atsakomybė? Pinigai maži? Bet turint omenyje, kad šiandien vidutinis, pabrėžiu, mokytojo atlyginimas į rankas, pabrėžiu, į rankas, yra 962 eurai, tai nemanau, kad tokia jau maža suma netgi startuojančiam mokyklos vadovui. Gal priežasčių reikia ieškoti psichologijoje, gal priežasčių reikia ieškoti net ir čia, kad apskritai mokytojo profesija prarado prestižą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Už norėtų kalbėti A. Gumuliauskas. (Balsai salėje) Nėra. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš susilaikysiu, nes iš tikrųjų, kaip ir minėjau, tos įstatymo pataisos buvo priimtos dar šioje kadencijoje. Tarkime, buvo apsispręsta, kad vis dėlto galbūt kaip tam tikras kokybės garantas galėtų būti ir tai, kad direktorių skiria ne asmeniškai meras, kuris ir sudaro komisijas dėl vadovų parinkimo, bet galbūt per tarybą, kur galėtų atsakyti į tam tikrus klausimus. Taip pat čia irgi ieškome, kaip pagerinti norą tapti direktoriais, visai kitais būdais. Čia vėlgi galbūt atsisakome kai kurių vertinimų ilgai dirbančių direktorių. Bet, manyčiau, turėtume ieškoti kitų priežasčių. Gal iš tikrųjų mažai dirbome dėl to, kad susidarytų pakankamas vadovų rezervas. Gal turėtų būti didesnės paskatos, kad vis dėlto žmonės apsispręstų eiti vadovauti, galbūt jau jie dabar ateina, nes iš tikrųjų buvo, tarkim, didelis psichologinis spaudimas, kai buvo įvedamas etatinis apmokėjimas už darbą. Dauguma vadovų tikrai sunkiai tai priėmė, kadangi iš viso reikėjo keisti metodiką, atsirado tam tikri krepšeliai, kur buvo galima skirti už visuomenei naudingą darbą, iš tikrųjų pastatėme į tokią tikrai psichologiškai sunkią situaciją ir kai kuriuos vadovus, ir pačius kolektyvus.
Manyčiau, vis dėlto nereikėtų skubėti keisti tai, ką mes priėmėme dar šioje kadencijoje, taip vėlgi mes darome tam tikrą nepatikimą sistemą. Kalbėjome apie vienus dalykus, dabar darome kitokius dalykus. Turbūt daugiausia ir kenčia tas psichologinis klimatas nuo mūsų dažnų pakeitimų. Siūlyčiau vis dėlto palikti ir dirbti su esminiais dalykais – galbūt su rezervu, galbūt su paskatomis, kurios paskatintų žmones, pedagogus arba vadybininkus, tapti mokyklų direktoriais.
PIRMININKAS. Už – R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš manau, kad komiteto pirmininkas be reikalo su dokumentais nevaikščiotų prie tribūnos. Yra įžvelgiama problema. Reorganizuojant bet kurią sritį visada yra neišvengiama atsitiktinių klaidų. Buvo aiškiai pasakyta, kad yra tikrai tas biurokratinis aparatas, kuris kliudo, jį iš esmės reikia pradėti spręsti, nors ir kosmetiškai. Tai irgi yra labai svarbu. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra sutarimo. Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4906 ir Nr. XIIIP-4907. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 17. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis dėl abiejų projektų siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną.
V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad ne visi klausimai buvo pateikti ir ne į visus klausimus atsakė pranešėjas. Buvo likęs dar vienas klausiantysis.
PIRMININKAS. Buvo daugiau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ir ne vienas. Reikėjo taip ir pasakyti, kad baigėsi klausti skirtas laikas, bet ne taip, kad į visus klausimus buvo atsakyta. Tai yra dėl vedimo tvarkos, tiesiog dėl etikos ir padorumo. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą.
16.04 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 62, 671 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909 (pateikimas)
Kolegos, ar galime leisti pristatyti klausimus teisingumo ministrui? Ačiū. Kviečiu teisingumo ministrą. 2-14 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909. Teisingumo ministras E. Jankevičius. Pateikimas.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymas galiotų tik tuomet, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje yra paskelbta ekstremali situacija. Galiojančio teisinio reglamentavimo nustatytas įprastas balsavimas vis dėlto nėra pakankamai saugus pandemijos rizikos metu, nes gali kilti pavojus Lietuvos piliečių sveikatai ir tai gali atgrasyti piliečių dalyvavimą rinkimuose.
Mes turime keturis pasiūlymus. Pirmas pasiūlymas – padidinti balsavimui iš anksto skirtų balsavimo vietų skaičių Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, nes dabar galima balsuoti tik vienoje vietoje ir savivaldybės pastate, ten, kur yra administracija. Jeigu būtų poreikis, tų vietų galėtų atsirasti ir kelios. Taip pat, kalbant apie išankstinį balsavimą, siūloma pailginti balsavimo iš anksto dienų skaičių – vietoj dviejų dienų iki keturių dienų. Tokiu būdu žmonės turės galimybę galbūt ne vienoje, o dviejose vietose ir nesusigrūdę per keturias dienas ramiai ateiti pabalsuoti ir išreikšti savo valią.
Taip pat siūlome padidinti rinkimų dieną balsavimo vietų skaičių tose apylinkėse, kuriose rinkėjų yra daugiau nei 3 tūkst., vėlgi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, nebūtinai, bet sprendimu pagal poreikį. Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymas taip pat yra įtrauktas. Užsienio valstybėje, susiklosčius situacijai, dėl kurios balsavimas būtų negalimas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, balsavimas tose valstybėse būtų organizuojamas tik paštu.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jums tokie mūsų pasiūlymai tinka, prašau pritarti po pateikimo ir perkelti diskusijas į komitetus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Strelčiūnas pirmasis. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūsų gana geri pasiūlymai, bet aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, gal galima būtų vis dėlto išankstinį balsavimą pradėti nuo 7 val. ryto. Tai būtų žmonėms žymiai patogiau vykstant į darbą. Dėl apylinkių skaičiaus, tai visgi reikėtų kalbėti gal apie 2 tūkst. skaičių, tada tikrai, kaip sakant, žmonių skaičiaus susigrūdimo nebūtų. Iš esmės šie klausimai.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Tikrai negaliu pasakyti, kad jūsų pasiūlymai yra neteisingi. Matyt, tikrai teisingi, bet tiesiog reikia diskusijos. Mes diskutavome ir su Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais. Pirmininkė sakė lyg ir, kad laiko pailginimas nebūtinai duotų efektą, bet jūsų teiginys man asmeniškai atrodo, kad irgi tikrai galėtų būti. Dėl apylinkių – ar 3 tūkst., ar 2, aš manau, jūs, gerbiamieji Seimo nariai, priimsite patį išmintingiausią sprendimą, nes rinkimuose dalyvaujate, turite daug patirties.
PIRMININKAS. Kolega J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs siūlote tiek išankstinių dienų skaičių didinti, tiek ilginti balsavimo laiką apylinkėse, taip pat balsavimo vietų arba patalpų skaičių didinti, tačiau nieko mes negirdime ir turbūt niekas nepasiūlys jokių papildomų asignavimų rinkimams organizuoti. Išeina taip, kad jeigu realiai rinkimų komisijų nariai dirbs parą laiko tą parą, kai vyksta galutiniai rinkimai, ne išankstiniai, be to, dar yra pareiga lankyti tuos asmenis, kurie turi teisę balsuoti namuose ir ligoninėse, ir taip toliau, finansavimas nė kiek nedidėja, o apmokėjimas tiems žmonėms yra labai skurdus ir kuo toliau, tuo sunkiau yra surasti žmones, kurie dirbtų tokį darbą.
Iš kitos pusės, jeigu bus kelios patalpos, kiek tada bus balsadėžių?
PIRMININKAS. Kolega, klauskite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš klausiu, kaip su finansais?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tai balsavimo laiko, paties valandų skaičiaus mes didinti nesiruošiame. Dėl finansavimo jūs iš dalies teisus. Jeigu būtų toks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, jeigu būtų ekstremali situacija, tai galbūt vietų atsirastų daugiau, tuomet reikėtų ir didesnio finansavimo. Šis projektas buvo svarstytas Vyriausybėje. Didesnis lėšų poreikis yra išreikštas. Visi Vyriausybės nariai, įskaitant Ministrą Pirmininką ir finansų ministrą, girdėjo, koks lėšų poreikis. Lėšų poreikis yra įvardintas ir mūsų aiškinamajame rašte, tai su finansavimu bus susitvarkyta.
PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas ministre. Iš tiesų turbūt tie rinkimų organizavimai kainuoja, ir nemažai kainuoja. Pagrindinis dalykas, kaip pakviesti žmones, kurie dirbtų komisijose, nes norinčių vis mažiau. Bet klausimą norėčiau užduoti visai kita tema. Niekas nežino, kokia situacija bus su koronavirusu tuo laiku, kai reikės balsuoti. Ar nebuvo svarstomos kitos įvairios alternatyvos, kurios galimos, ar svarstomas tiktai vienas vienintelis kelias ir kitų alternatyvų nebuvo niekur minima? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Šis įstatymas galiotų tik tuomet, kada būtų ekstremali situacija ir gyvenimas pats verstų priiminėti kitokius sprendimus. Buvo įvairiausių pasiūlymų, vieniems buvo pritarta, nes darbo grupė, daug žmonių dalyvavo šituose posėdžiuose, vieniems buvo pritarta, kitiems nepritarta, vienas kitas siūlymas ir Vyriausybėje buvo atmestas.
PIRMININKAS. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jūsų pataisos susietos, akivaizdu, su specialiąja situacija, jos yra reikalingos, yra techninės detalės. Tačiau šiais metais rinkimai bus ypatingi, nes bus užsienio lietuvių apygarda, kurioje dalyvaus pasaulio lietuviai. Šiose pataisose apie tai nerašoma nė vieno žodžio. Dabar čia yra nustatytos mūsų taisyklės, o užsienio lietuviai susidurs dar su tos konkrečios valstybės įvairiais ribojimais, įvairiomis taisyklėmis. Didžiausias rūpestis, kaip užsienio apygardoje organizuoti rinkimus.
Ar jūs nebendravote su Užsienio ministerija, ar jie atskirai kokį nors įstatymą teiks, nes dabar nesijaučia koordinacijos tarp Užsienio ministerijos ir jūsų ministerijos? Ar apie tai buvo mąstyta?
E. JANKEVIČIUS. Buvo, jeigu neklystu, kiek prisimenu, buvo du pasiūlymai. Vienas yra pagrindinis, tikrai čia įtrauktas. Jeigu užsienio valstybėse nebūtų įmanoma, būtų draudžiama dėl karantino ar ekstremaliosios situacijos, ar nepaprastosios padėties fiziškai nueiti į ambasadą arba į konsulinę atstovybę, nebūtų galima balsuoti fiziškai, tuomet balsavimas būtų galimas tik paštu. Šis pasiūlymas yra įtvirtintas ir tai yra mūsų pakete.
PIRMININKAS. Nors man nederėtų dalyvauti diskusijoje, bet S. Tumėnui pasakysiu, kad yra pateiktas Internetinio balsavimo įstatymas. Bent vienoje apygardoje mes galėtume išmėginti. Esu šiandien kalbėjęs su Ministru Pirmininku, būtų ir finansai. Tai netgi pigiau atsieitų, negu kiek mums dabar kainuoja rinkimų organizavimas šioje apygardoje.
G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, gal galėtumėte plačiau pakomentuoti situaciją, jeigu balsavimas būtų vykdomas daugiau nei vienoje balsavimo patalpoje, paskelbus specialiąją situaciją. Kaip tuomet techniškai būtų numatoma vykdyti biuletenių pristatymą ir balsų skaičiavimą?
E. JANKEVIČIUS. Iš esmės šis projektas yra suderintas su Vyriausiąja rinkimų komisija…
PIRMININKAS. Ministre, arčiau mikrofono, gerai?
E. JANKEVIČIUS. Šis projektas, kaip minėjau, aptartas ir plačiai diskutuotas su Vyriausiąja rinkimų komisija, tikrai turi patirtį, tie mechanizmai yra numatyti. Jeigu būtų kita patalpa, būtų ir kita balsadėžė joje, būtų komisijos nariai, būtų stebėtojai – būtų identiškai taip pat, kaip dabar yra vienoje apylinkėje, tai būtų papildomoje.
PIRMININKAS. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, Lietuvoje yra 172 rinkimų apylinkės, kuriose yra daugiau nei 3 tūkst. rinkėjų. Projekte siūloma balsuoti per dvi patalpas. Mano manymu, paprastesnis būtų rinkimų apylinkių skaldymas į dvi, balsavimo patalpos galėtų būti tame pačiame pastate, bet atskirose patalpose. Jeigu jau pasirenkamas variantas, kad viena komisija per dvi patalpas, beje, įstatymas apie tą papildomą patalpą labai lakoniškas – tinkama ir esanti rinkimų apylinkėje, tai kyla klausimas, kaip skirstomi rinkėjai per tas dvi patalpas? Balsavimas, matyt, turi būti vykdomas dviem balsadėžėmis, tačiau balsų skaičiavimas, matyt, bendras.
Gal tai atrodo smulkmenos, tačiau pagal dabartinę įstatymo redakciją viena apylinkės komisija gali turėti tik vieną balsadėžę, o pagal siūlomą projekto redakciją balsavimo patalpos gali būti skirtinguose pastatuose. Todėl turbūt reikėtų keisti ir kitus įstatymus, įvesti galimybę, kad toje apylinkėje būtų keletas balsadėžių. Tai yra viskas turėtų būti labai kruopščiai reglamentuota.
PIRMININKAS. Prašau.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Jūs, matyt, tikrai labai atidžiai perskaitėte mūsų pasiūlymus. Mūsų rengėjai taip supranta šią įstatymo nuostatą, kad vienoje patalpoje viena balsadėžė. Jeigu būtų kita patalpa, tai joje irgi būtų dar kita balsadėžė, kaip ir būtų dvi. Bet jūsų pasiūlymas ir argumentai tikrai verti diskutuoti komitete.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tiesų, jeigu būtų ištęstos dienos, tai jau vyktų ir pirmadienį, ir antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį. Ar tada nereikėtų keisti ir kitos įstatymo dalies, tai yra dėl reklamavimosi ir politinės kampanijos vykdymo, nes jau dabar, kai vykdavo išankstinis balsavimas, lygia greta vyksta ir rinkimų kampanija, o kiti eina balsuoti? Sudaromos kaip ir nelygiavertės sąlygos, vieni reklamuojasi ir kartu gali paveikti rinkėjus. Dabar ištęsus dienų skaičių, galimybė paveikti ir daryti įtaką rinkėjams taip pat išlieka dar didesnė.
E. JANKEVIČIUS. Retorinis klausimas. Yra įvairių siūlymų. Aš manau, mes tikrai galėsime rasti patį optimaliausią sprendimą.
PIRMININKAS. Ir R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tikrai pritarčiau gerbiamam G. Kirkilui dėl užsienio apygardos. Tai tikrai sutaupytų daug lėšų.
Dabar klausimas. Pasitikslinsiu – keturios dienos, kiek aš suprantu, iš eilės eitų. Mane domina rinkimų darbuotojų fizinis darbingumas. Ar yra vertinimo kriterijuose į tai irgi atsižvelgta? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Be abejonės. Tikrai žmonės bus atrinkti ir dirbs tie, kurie galės ne tik tas dvi dienas, bet ir keturias dirbti. Matyt, kadangi dirbs daugiau valandų, natūralu, kad atlyginimas bus didesnis. Lėšų poreikis yra numatytas aiškinamajame rašte. Mes jį įkalkuliuojame.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų kyla klausimų, daugiau… Atsakymų faktiškai nedaug gavome. Ministras dabar pasakė atsakydamas į paskutinį klausimą, kad, žinoma, kas dirbs daugiau valandų, daugiau atlyginimo gaus. Nieko panašaus. Jeigu Vyriausiajai rinkimų komisijai asignavimai nebus padidinti, nieko daugiau rinkimų komisijų nariai negaus.
Ką reiškia balsavimas atskirose patalpose? Tai reiškia, kad prireiks daugiau komisijos narių. Akivaizdu – ir finansų daugiau. O jeigu tie patys komisijos nariai dalinsis į kelias patalpas, tai greičiau nieko nebus, nes jie dabar ir taip aptarnauja… Faktiškai sėdi visi, nes yra kiek komisijų narių? Aš turiu omeny apylinkėse? Septyni, aštuoni, daugiausia devyni. Iš tikrųjų nelabai čia pagalvota.
Kita vertus, kelios balsavimo urnos. Tai vėl reikia keisti daugiau įstatymo straipsnių, galbūt ir kitus įstatymus, bet dėl finansavimo siūlyčiau rimtai pagalvoti. Šiuo atveju būtinai reikės didinti komisijos narių skaičių, nes jau kelios patalpos automatiškai reiškia didinimą.
PIRMININKAS. R. Šarknickas – už. Prašau, Robertai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Man čia viskas aišku, nes ministras pasakė ir VRK nuomonę mes išgirdome, kad jie yra pasiruošę startuoti. Jie yra kompetentingiausi. Mes čia salėje galime šimtą klausimų klausinėti (aišku, turime teisę tai daryti), bet jie atlieka būtent tą tiesioginį darbą.
Noriu priminti Seimo nariui dėl atlyginimų. Mes Seime esame patvirtinę, kad tos algos didėtų. Tai nieko panašaus – finansavimas yra paruoštas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai ir padarysime. Balsuojame, kolegos. Kas palaiko Rinkimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4909, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsavimas pradėtas. Kviečiu balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 66, prieš nebuvo, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Yra siūlomas kaip pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gerbiama pirmininke, tinka? Ar reikia papildomų? Nereikia. Yra siūloma svarstyti taip pat birželio 23 dieną.
Dėl vedimo tvarkos – profesorius E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, dėl darbotvarkės 2-7 klausimo – projektas Nr. XIIIP-4913, regis. Norėjau pasitikslinti, ar Švietimo ir mokslo komitetas yra vienas pagrindinis, ar dar priskirti kokie nors komitetai ar komisijos?
PIRMININKAS. Šiaip mes… Kelis kartus klausiau, ar yra dar Savižudybių komisija kaip papildoma.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, aš prašyčiau Seimo leisti šitą įstatymą apsvarstyti kaip…
PIRMININKAS. Ar gali Seimas leisti tik Švietimo ir mokslo komitetui svarstyti? Leidžiame?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Palaukite, dar R. Šarknickas nori. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsiprašau, mes su švietimo ministru ką tik sutarėme ir jau rytoj viceministrė dalyvauja. Rytoj 13 valandą, laiko nesugaišime.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš, Robertai, manau, kad reikėtų paderinti. Juk čia įstatymas vyksta, o ne ministro darbas.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, kadangi nesutariame, tai balsuojame. Kas už…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš prašyčiau vis dėlto balsuoti dėl šito klausimo.
PIRMININKAS. Balsuojame, gerai. Kas už šitą…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kad Švietimo ir mokslo komitetas liktų vienas.
PIRMININKAS. Taip. Kas už komiteto pirmininko E. Jovaišos pasiūlymą, kad būtų tiktai vienas komitetas ir nebūtų papildoma Savižudybių prevencijos komisija, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, kurią išreiškė R. Šarknickas, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 69, prieš – 5, susilaikė 1. Taigi lieka Švietimo ir mokslo komitetas, bet žiūriu į R. Šarknicką. Jūs galite neformaliai pasvarstyti, tikrai niekas… Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Viskas gerai, kadangi šitas klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę prieš savaitę, tai aš labai atsiprašau komisijos narių, šitas klausimas išimamas, rytoj jo nebus. Ačiū.
16.22 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1151 ir 1381 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4251(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4252(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4253(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII 1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4254(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156, 159 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4255(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4256(2), Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4257(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Tai dar geriau. Gerai, kolegos, einame toliau. Pagal darbotvarkę turime visą bloką klausimų, tai yra 2-15.1, 2-15.2, 2-15.3, 2-15.4, 2-15.5, 2-15.6, 2-15.7. Viskas, septyni, taip? Visą šitą bloką pristatys teisingumo ministras E. Jankevičius. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Vėl, gerbiami Seimo nariai, įstatymų projektais siūloma plėsti ikiteisminių administracinių ginčų nagrinėjimą nepriklausomose kolegialiose institucijose, kad tokie ginčai būtų išnagrinėti greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Mažinamas administracinių teismų darbo krūvis, sudarant prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau ir kokybiškiau. Šiek tiek statistikos.
2009 metais vidutiniškai vienas apygardos administracinio teismo teisėjas per metus išnagrinėjo 318 bylų, atmetus atostogas ir savaitgalius, švenčių dienas, išeina viena byla per dieną. Taigi mes matome, kad tikrai tas krūvis yra milžiniškas. Siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai leistų sumažinti apygardų administracinių teismų darbo krūvį 27 %, jeigu Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimų procentas išliktų stabilus, kaip yra visuomet, 12–15 %. Taigi įstatymų projektais siūloma perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai nagrinėti privaloma ikiteismine tvarka kai kurias administracines bylas, taip pat nustatyti privalomą mokestinių ginčų nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje. Kartu siūloma griežtinti abiejų ginčų komisijų narių nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos reikalavimus, tobulinti atranką. Prašau pritarti mūsų siūlymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų norai geri sumažinti teismuose nagrinėjamų ginčų klausimų, tai yra skaičių, bet nėra jokios garantijos, kad jie tikrai nepereis toliau, jeigu ginčininkai bus nepatenkinti, į teismą. Jūs iš tiesų čia viską atitinkamai dėl to siūlote keisti komisijos ir narių apmokėjimo klausimą, siūlote didinti?
E. JANKEVIČIUS. Šiek tiek ir taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ar tai susiję su tuo, kad jūsų viceministras tapo komisijos pirmininku?
PIRMININKAS. Kolega, jau klauskite. Prašau.
E. JANKEVIČIUS. Absoliučiai ne.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atlyginimų didinimas.
E. JANKEVIČIUS. Gerai, aš atsakysiu iš tikrųjų plačiau. Iš esmės šis projektas iš tikrųjų labai svarbus, kadangi mažina administracinių teismų darbą. Kaip ir minėjau, teisėjai yra nepaprastai, labai apkrauti, kadangi per metus turi išnagrinėti vienas teisėjas, atmetus jo atostogas ir savaitgalius, švenčių dienas, vieną bylą per dieną, 318 per metus. Tikrai krūvis yra nepaprastai didelis. Jeigu mes šitiems pasiūlymams dabar pritartume, krūvis sumažėtų 27 %. Galbūt nereikėtų nuogąstauti, kad būtų papildomai Ginčų komisijai apskųsti sprendimai, nes yra nusistovėjusi praktika, dažniausiai apskundžiama 12–15 %. Darant tokias prielaidas, būtų mažinamas ir teismo darbo krūvis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gal galime po pateikimo pritarti visam blokui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Skaitau komitetus. 2-15.1 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Žmogaus teisių komitetas, 2-15.2 – taip pat, 2-15.3 – dar plius Užsienio reikalų komitetas, 2-15.4 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Žmogaus teisių komitetas, 2-15.5 – Biudžeto ir finansų komitetas, Žmogaus teisių komitetas, 2-15.6 – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Žmogaus teisių komitetas ir 2-15.7 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti?
Ministre, prašytume padaryti pertrauką, mums reikėtų suteikti žodį A. Širinskienei kitu klausimu, jeigu galite. Ačiū.
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4947 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, 2-10.1 – Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos projektas Nr. XIIIP-4947. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašom, pirmininke.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, norėčiau pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę Karo prievolės įstatymo 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašyčiau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Nieko nėra. Galime pritarti po svarstymo?
Balsuojame dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-4947 priėmimo. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4947) priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4930 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10.2 klausimas – Karo prievolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4930. Kviečiu A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, norėčiau pasiūlyti išplėsti atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos priežasčių sąrašą, nurodant, kad atleisti gali būti asmenys, kurių šeimos nariai laukiasi ir turi gimdymo atostogas, taip pat asmenys, kurie augina du ar daugiau vaikų iki trejų metų amžiaus.
Teko konsultuotis su Krašto apsaugos ministerija šiuo klausimu, tai tokių prašymų jie sulaukia kasmet ir paprastai tiems žmonėms tenkina, tačiau remdamiesi kitu punktu, tai yra neproporcingai didele žala asmeniniams interesams. Tiesiog, norint turėti teisinį aiškumą ir tikrumą, kartu žmonėms parodyti, jog valstybė remia šeimą ir jos interesus, būtų tikslinga įstatymą papildyti tokiomis nuostatomis.
Antra vertus, taip pat yra siūloma tiems studentams, kurie pakartotinai studijuoja antrą magistrą, bakalaurą, antrą doktorantūrą (galbūt jau būna rečiau), suteikti galimybę atidėti studijų laikotarpiui savo tarnybą kariuomenėje, kartu pajauninant amžių iki 24 metų nuo 26 metų, nes ankstesnės įstatymo redakcijos taip pat kalbėjo būtent apie 24 metus kaip apie galutinį šauktinio amžių, iki kurio gali būti atidėta.
Tai būtų tiek. Laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, gal teko domėtis Izraelyje veikiančia praktika, kai dažnai tarnyba kariuomenėje yra laikoma kaip bene geriausiu išsilavinimu, kokį gali gauti jaunuolis, ir dažnai net prilyginama geram verslo administravimo magistrui? Ten yra labai aiški tvarka, labai aiški hierarchija, žmonės greitai lipa hierarchijos laiptais, jaunuoliai nevengia tos tarnybos ir visaip stengiasi dalyvauti tiek pilietiniu požiūriu, tiek savo išsilavinimo požiūriu. Ar nemanote, kad galbūt yra priemonių ir Lietuvoje bandyti kurti tokią tarnybą, karo prievolę, kad žmonės nevengtų, ir tada galbūt nereikėtų tokių pakeitimų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nežinau, ar vaiko gimimą, ar nėštumą galime prilyginti tarnybos vengimui, iš tiesų puikiai žinome iš psichologijos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš apie išsilavinimą kalbėjau, ne apie vaikus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju vis dėlto yra labai svarbu šeimai ir vaikams būti kartu tada, kai moteris laukiasi ir kai gimsta vaikas. Iš tiesų ankstesnės įstatymo redakcijos visąlaik užtikrindavo šią galimybę ir, kaip praktika rodo, dabar faktiškai iš 3–4 tūkst. prašymų atidėti karo tarnybą – maždaug apie 20 %, ir būna tų kreipimųsi, kai žmonės nėštumo metu arba iš karto po gimdymo kreipiasi. Manyčiau, kad humaniška būtų šeimai leisti tokiu atveju būti su savo šeima ir karo tarnybą atlikti vėliau, kai tos atidėjimo sąlygos baigsis.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Čmilytės-Nielsen nematau. S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tiesų dabar šauktinių skaičius yra nuosekliai didinamas, mes esame NATO nariai ir turbūt svarbu su partneriais taip pat derinti veiksmus. Ar jums teko domėtis, kaip kitose NATO šalyse? Aš turiu galvoje, čia tik dėl amžiaus ir galbūt dėl antrojo aukštojo mokslo. Ar panašiai yra, ar skirtinga praktika? Kaip mes galėtume vertinti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai neteko kalbėtis su NATO valstybių atstovais, bet iš praktikos, kiek teko kalbėtis su Krašto apsaugos ministerija rengiant šį projektą, dėl pakartotinių antro bakalauro ar antro magistro studijų tokių atvejų būtų kasmet, kai jaunuoliai galėtų tęsti studijas, ne daugiau kaip dešimt. Paprastai tiek – kreipimųsi ir užklausimų daugiau nėra gaunama.
O žmonių, kurie susilaukia arba yra nėštumo ar gimdymo atostogose, būtų 20 % nuo 4 tūkst. Tai būtų irgi palyginti nedidelis skaičius, bet, kaip žinote, didžiąją dalį tų žmonių, kurie atlieka tarnybą, ir šiandien sudaro savanoriai.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, mažindami amžių šauktinių, kurie gali būti šaukiami ir po atidėjimo, faktiškai apimsime ne tik bakalauro studijų studentus, bet ir magistro, nes yra 24 metai. Pabaigus magistro studijas, vadinasi, nebereikės. Bet klausimas, ar nepritrūks, nes ir dabar jau kasmet vis mažėja savanoriškai ateinančių atlikti tarnybą ir vis daugiau reikia kviesti juos, sakysime, ne savo noru ateiti, mano klausimas, ar apskritai mums nepritrūks kariuomenėje šauktinių? Ar ne laikas tada vėl galvoti apie tik profesionaliąją tarnybą? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip žinote, labai ilgą laiką Lietuvoje galiojo tokia Karo prievolės įstatymo redakcija, kur buvo ir 24, ir 21 metų riba, jeigu kalbėtume apie atidėtas bakalauro studijas. Šiuo atveju tuomet tikrai nebuvo juntamas asmenų stygius. Manyčiau, kad suvienodinimas arba grįžimas bent jau iš dalies prie 24 metų tikrai neturėtų sukelti kokios nors ryškesnės žalos, juo labiau kad įstatyme ir dabar yra norma, kad po sąlygų pasibaigimo – vieneri metai, bet ne daugiau kaip iki 26. Labai dažnas žmogus patenka į situaciją, kai sąlygos pasibaigia praėjus po dvejų ar panašiai metų, ir į tą laikotarpį, natūralu, dabar nepatenka.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, na, turbūt visi suprantame, kad kiekvienas turi daryti savo darbą, ką jis geriausiai moka. Profesionalūs kariai geriausiai moka atlikti savo pareigą, šauktiniai galbūt gali įgūdžių įgyti ir mokymo įstaigose, tokių, kokių reikia šauktiniui, kad skirtų šluotos kotą nuo šautuvo. Tačiau mano klausimas yra susijęs su tuo. Gal jūs tiesiog paskaičiavote, kokia yra socialinių kaštų piniginė išraiška, kai šiandien tėvynės gynyboje mes nesivadovaujame tuo, kad profesionalai gintų tėvynę, o jau karo atveju galbūt prisidėtų ir tie, kurie geba laikyti ginklą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na, aš manau, kad karo atveju prisidės visi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne tik tie, kurie buvo šauktiniai ar ne. Tikrai paskaičiavimų neturiu ir nebuvo tikslo lyginti profesionalią kariuomenę su šauktinių kariuomene šiuo atveju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Kiek man žinoma, šio įstatymo projekto iniciatorė yra krašto apsauga. Ji gal pasirinko būtent šią Seimo narę, kuri, matyt, turi didžiausią svorį šioje tribūnoje. Bet iš esmės tikrai yra problema dėl tos nepagrįstos žalos, kurią patiria vyresnio amžiaus šauktiniai. Tas amžiaus norminimas tikrai pasitarnautų tuo, kad nereikėtų tuščiai suktis tai administracinei mašinai. Atkreipkite dėmesį, 2019 metais atrankos komisijai buvo pateikta svarstyti per 3 tūkst. 900 prašymų atidėti karo tarnybą. Be abejo, dėl tų siūlymų suglausti šaukiamąjį amžių iki 24 metų norėčiau priminti, kad mes jau priėmėme įstatymą, kuriuo jau suglaudėme nuo 18 iki 23 metų. Logiška yra tai, kad pagal tą suglaudimą turi atsirasti tie 24 metai šaukiamojo amžiaus, jeigu dėl kokių nors priežasčių jiems atidedamas šaukimas.
Dabar dėl aukštojo mokslo. Aš sutinku, yra problemų, bet, man atrodo, pats laikas pradėti galvoti ir tiems Seimo nariams iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, ar neverta vis dėlto kalbėti apie karines katedras arba sudaryti sąlygas tiems studentams, kurie tikrai nori turėti specifinį karinį išsilavinimą, čia būtų jiems galimybė įgyti ir karininkų laipsnius, jie galėtų tai daryti. Man atrodo, tada mes subalansuotume pačią sistemą.
PIRMININKAS. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Na, aš tik atkreipsiu ponios A. Širinskienės ir čia susirinkusiųjų dėmesį, kaip ponia A. Širinskienė sąmoningai manipuliuoja klausimu ir atsakymu. Klausimas buvo apie pasirinkimą tarp studijų ir karo prievolės, apie galimybę karo prievolę daryti patrauklesnę kaip alternatyvą studijoms, o ponia A. Širinskienė pasirinko kalbėti apie nėščiąsias, gimdančias mamas, pasirinko kalbėti apie šeimas. Taip bando kiršinti visuomenę ir vengia atsakyti į klausimą. Man atrodo, ponia Širinskiene, jums turėtų būti gėda, nes taip elgtis yra negražu, taip elgtis yra neprofesionalu. Aš manau, kad jūs tikrai galite elgtis geriau, nes jūs mokate. O balsuoti kviečiu už.
PIRMININKAS. Ir jus reikėtų sugėdinti, nes suklaidinote posėdžio pirmininką. Gerai, kolegos, balsuojame dėl Karo prievolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4930. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Pateikimas. Balsuojame po pateikimo.
Gerbiami kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinį siūlome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Matau, pirmininkas linkčioja. Papildomų reikia? Nereikia. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pats balsavau, kaip ir mūsų frakcija, už šitą projektą, tačiau mes matome, kad birželio 4 dieną registruojamas projektas, ekspromtu judama į priekį, tai manau, kad reikia atsargiai elgtis. Todėl mūsų frakcija prašo, kad būtų pateikta Vyriausybės išvada dėl šito projekto. Mes nesakome, kad jis blogas, bet, manau, tokiu svarbiu klausimu reikalinga Vyriausybės išvada. Matau, kad ir ministras linksi galva.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvada. Galime pritarti? Taip, pritarta.
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4952 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, yra dar… Vėl grįžtame prie įstatymo projekto, kuris buvo išbrauktas, 2-11.1. Dabar jau Nr. XIIIP-4952. Kviečiu P. Urbšį taip pat pirmiausia dėl programos pakeitimo pristatyti. Prašau, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Prašau jūsų, gerbiami Seimo nariai, leisti pristatyti įstatymo projektą, irgi susijusį su Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, ir pritarti tam nutarimui, kad…
PIRMININKAS. Po pateikimo galime bendru sutarimu? Galime. Po svarstymo pritarta.
Balsuojame dėl priėmimo dėl programos pakeitimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4952.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 69 Seimo nariai: už – 43, prieš – 5, susilaikė 21. Pakeitėme programą. (Gongas) Pritarta.
Kolegos, dėl protokolo sakau, kad galėtume šitą klausimą sujungti su ką tik pristatytu A. Širinskienės. Galime pritarti? Ačiū.
16.42 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3797 (pateikimas)
Vėl kviečiu P. Urbšį. Klausimas 2-11.2 – Karo prievolės 5 straipsnio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3797. Pateikimas. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Dėkoju Seimo nariams už sudarytą galimybę pristatyti įstatymo projektą. Tai susiję su šauktinių amžiumi, nes dabar yra priimtas įstatymas, pagal kurį galioja iki 23 metų, yra siūlymas iki 21 metų amžiaus.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad pati Krašto apsaugos ministerija, kai teikė praeitais metais savo siūlymą dėl amžiaus koregavimo, tikrai atkreipė dėmesį į tai, kad kuo vyresnio amžiaus šauktiniai, tuo yra padaroma didesnė žala jiems, jų artimiesiems. Procentais tikrai atrodo, kad, pavyzdžiui, atidėjimas dėl neproporcingos žalos, mažiausias procentas yra nuo 19 iki 21 metų. Lygiai tas pats dėl netinkamumo mažiausias procentas irgi yra nuo 19 iki 21 metų. Tuo labiau kad mes tikrai turime, manyčiau, situaciją, kuri gali būti labai dviprasmiškai vertinama ir mūsų partnerių, nes, vadovaujantis Karo prievolės komplektavimo tarnybos duomenimis, šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų. Tas skaičius tikrai yra neproporcingai didelis ir, man atrodo, gali klaidinti, kad atseit pas mus jaunuoliai vengia atlikti karinę tarnybą, bet, sutikite, kuo yra vyresni šauktiniai, tuo jie turi didesnių įsipareigojimų savo šeimai, daugiau turi ir finansinių įsipareigojimų ir jie daugiau kaip ir priversti ieškoti galimybių, kaip išvengti karinės tarnybos, nes vienaip ar kitaip po to jie neproporcingai nukentės, jau nekalbant apie artimuosius.
Jeigu mes prieš tai pritarėme siūlymui atsižvelgti į tai, kad jeigu augina vaikus, mes turime koreguoti tas nuostatas, leisti jiems lengviau atlikti savo tėvystės pareigą, logiška yra tai, kad mes turime sudaryti palankesnes sąlygas, kad neatsirastų tokios pasekmės. Logiška yra tai, kad jeigu tie, kurie yra tokio jaunesnio šauktinio amžiaus… Mes visi prisimename tuos laikus, kai visi žinojome, kad jeigu baigėme vidurinę mokyklą, tai, šiaip ar taip, didesnė dalis bus mūsų pašauktų ir mes atliksime savo tą karinę prievolę. Man atrodo, kad būtent tas suglaudinimas leistų vienaip ar kitaip išvengti nereikalingų administracinių sąnaudų, tuo labiau motyvuotų pačius šauktinio amžiaus jaunuolius atlikti karinę tarnybą kuo greičiau. Trečias dalykas yra tai, kad galbūt būtų galima pažiūrėti plačiau, nes jeigu kalbame apie fizinio pasirengimo situaciją, jinai tikrai yra apverktina, ir jeigu mes suglaustume tą amžių, gal tada prasidėtų pokyčiai ir švietimo sistemoje. Jie leistų vienaip ar kitaip ruošti būsimą karį, o ne palikti tą dalyką grynai savieigai tikintis, kad kuo didesnio amžiaus bus šauktinių grupė, tuo bus daugiau galimybių prisižvejoti šauktinių. Bet, man atrodo, tai tikrai nėra teisingas kelias.
Tokia siūlymo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, puikiai suprantate, kad karo prievolė yra ne iš gero gyvenimo, mes turime geopolitinę situaciją. Dabar ta geopolitinė situacija niekur nebėga, nesikeičia, didysis kaimynas nuo mūsų niekur nepabėgs ir mes su juo čia turėsime išmokti gyventi. Vadinasi, mes turime užtikrinti atgrasymo priemones ir stipri kariuomenė, jauni žmonės, kurie yra tarnavę, pasiruošę imti ginklą ir ginti tėvynę ginklu, yra viena iš to pamatinių sąlygų.
Kodėl jūs nesvarstote, kad, užuot mažinę amžių ir mažinę kiekį asmenų, kurie galėtų būti pašaukti, mes tiesiog turėtume gerinti sąlygas tiems, kurie yra pašaukiami, tam, jog jų motyvacija būtų geresnė? Tai galbūt didesnes socialines garantijas, galbūt pačias prievolės sąlygas ar dar ką nors?
P. URBŠYS (MSNG). Jūs teisus, bet vis dėlto aš nesu toks kompetentingas kaip jūs, aš remiuosi tuo, ką teigia krašto apsaugos specialistai. Būtent jie ir akcentuoja, kad reikia suteikti galimybę sumažinti Atrankos skyriaus darbo apimtis, svarstant prašymus dėl tarnybos ateityje dėl neproporcingai didelės žalos karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
Aš jums esu minėjęs prieš tai, kad 2019 metais Atrankos komisijai buvo pateikta svarstyti 3 tūkst. 900 prašymų atidėti karo tarnybą. Tai ne dėl to, kad tarnavimo sąlygos netinka. Paprasčiausiai yra taip, gyvenimo sąlygos yra tokios, kad jauni žmonės yra įgiję kreditinių įsipareigojimų. Mes skatiname, kad jaunos šeimos gimdytų, galų gale mes turime net skatinamąją programą, kad jaunos šeimos pasiliktų regionuose, bankuose numatytos lengvatos, valstybė remia. Iš kitos pusės, mes darome tokius žingsnius, kad jaunos šeimos susikuria, jaunos šeimos įsigyja lengvatiniais kreditais būstus, o po to – laba diena, ateina šaukimas ir sakoma: ateik čia, tavo įsipareigojimai palauks.
Šiuo atveju, sutikite, ta amžiaus grupė maksimaliai apsaugotų nuo nereikalingų įsipareigojimų ir, man atrodo, tikrai tai būtų skatinanti priemonė tiesiog motyvuoti save. Aš žinau: baigiu vidurinę, einu tarnauti. Bet aš sutinku, reikia atkreipti dėmesį, kad karo prievolės paruošimas nebūtų užkrautas vien tik ant kariuomenės pečių, mūsų švietimo sistema turėtų būti performuota taip, kad atitiktų mūsų valstybės lūkesčius.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs turbūt pridarytumėte tokiu įstatymu problemų ne tik kariuomenei, bet ir švietimo sistemai, apie kurią jūs sakote. Iš tikrųjų pirmais metais tikrai būtų didžiulis smūgis, tuomet daugiausia žmonių stoja į universitetus, į profesines mokyklas, kolegijas ir, savaime suprantama, jie prašo kai kurių atidėjimų, bet tai nėra problema. Paprasčiausiai jie atsideda ir eina į kariuomenę tada, kai yra laikas. Iš tikrųjų jūs pridarysite problemų, kai žmonės iš esmės negalės atsidėti ir bus priversti formuojant kariuomenę eiti iškart. Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Žinote, nelabai aiškiai viską išgirdau, nes jūsų tas apsauginis skydas… (Balsai salėje) Dėl švietimo sistemos, jeigu aš teisingai supratau. Tiesiog irgi atsakysiu pagal pateiktus duomenis, nes atidėjimas dėl neproporcingos žalos mažiausias yra nuo 19 iki 21 metų. Vadinasi, pati švietimo sistema… Tam, kuris pats yra toje švietimo sistemoje, padaroma mažiausia žala. Jeigu aš teisingai suprantu. Jis iš karto žino, kad po baigimo privalo atlikti karinę prievolę. Būtų išimtis, kodėl jis jos neatliko. Dabar išeina labai atvirkščiai. Yra numatyta kažkokia loterija, kuri, man atrodo, neišsprendžia tos problemos, ir, kaip pasakius, jaunam žmogui aiškiai žinant savo teises ir pareigas, aiškus laiko apibrėžtumas jam tikrai padėtų, o ne pakenktų. Nes jeigu jūs sakote, jeigu įstos, taip, įstos, bet sutikite, kad tose aukštosiose mokyklose, jūs manote, priims visus ir neliks tų, kurie bus šauktinio amžiaus? Aš galiu pasakyti, pagal 18 metų karo prievolininkų amžių buvo nustatyta, kad net 3 tūkst. yra nesimokančių. 3 tūkst. nesimokančių šauktinio amžiaus, 18 metų.
PIRMININKAS. Nematau K. Masiulio. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Povilai, šiaip kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga ginti tėvynę, o tai reiškia, kad kiekvienas turi teisę išmokti tai daryti, išsaugoti save, išsaugoti kitus. Galbūt jums pavyko gauti duomenų ar domėjotės, kiek prarastų krašto apsaugos sistema, taip stiprokai, drastiškai sutrumpinus maksimaliąją metų ribą? Kiek dabar pašaukiama virš tos ribos, kurią jūs siūlote? Nes ką tik buvo pritarta po pateikimo Agnės pasiūlymui, ten gerokai kitokia yra maksimali riba. Kaip jūs manote, kiek nukraujuotų tas tikrai tarnaujančių šauktinių korpusas taip sumažinus amžių?
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet tikrai būčiau neatviras, jeigu nuslėpčiau tą faktą, kad Krašto apsaugos ministerija labai atsargiai žiūri į šį siūlymą, nes abejoja, ar pririnks to reikiamo šauktinių amžiaus jaunimo. Tuo labiau kad čia yra 19–21 metų. Aš pats sutinku, kad reikia koreliuoti į 18 metų, nes jau dabar galioja įstatymas nuo 18 iki 23 metų. Su tuo sutinku. Bet kodėl aš laikausi savo nuostatos? Ji priverstų iš esmės kitaip žiūrėti į karinį parengimą. Na, nėra normalu. Pavyzdžiui, Estijoje, kur nebuvo panaikinti šauktiniai, ten daugiau negu pusėje bendrojo ugdymo įstaigų yra karinio ugdymo pamokos. Nors ten yra savanoriškas apsisprendimas. Pas mus kiek yra karinio ugdymo pamokų? Faktiškai nėra. Aš galėčiau tą siūlymą šiek tiek išprovokuoti ir pasakyti: pabuskime, jeigu norime turėti visai kitą požiūrį, kitaip motyvuotą jaunimą, tai tas amžius tada priverstų. Taip, maksimaliai fiziškai renkime, maksimaliai motyvuokime ginti tėvynę ir nuo mokyklos suolo sudarykime sąlygas tam moksleiviui įgyti tuos įgūdžius.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, vis dėlto mano klausimas būtų dėl profesionalios kariuomenės, kuri turėtų ginti tėvynę. Jūsų nuomonė kaip tokio pilietiško žmogaus?
P. URBŠYS (MSNG). Be abejo, reikalingi ir profesionalai. Bet tos grėsmės, kurios yra, sakykime, kas yra… Mums visiems į karo prievolę reikėtų žiūrėti šiek tiek plačiau. Tai turėtų būti ne kaip savaime vienintelis išsigelbėjimas valstybei ar net ir profesionalus karys vienintelis išsigelbėjimas, mums reikia aiškiai suvokti, kad mūsų valstybė turi grįsti visuotinio pasipriešinimo doktriną, kaip yra, pavyzdžiui, Izraelyje. Ten nesvarbu, kad jie gali neišrinkti savo valdžios ir bus treji rinkimai iš eilės. Bet ten bet kuris Izraelio pilietis, sėdėdamas kavinėje, išgirs šaukinį ir žinos, kur prisistatyti, kur gaus ekipuotę, ir stos ginti tėvynę. Tai čia yra ta visuotinė pasipriešinimo doktrina. Sakykime, profesionalus karys – labai gerai, bet jis yra atlikti konkrečiam uždaviniui. Bet jeigu ta priešiška valstybė žinos, kad tik nosį įkiš ir čia nuo mažo iki didelio visi ims ginklą ir mokės su juo elgtis, patikėkite, jis ilgai galvos, ar jam verta.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis. Prašom,
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, kažkaip jūs blaškotės ir pats sau prieštaraujate. Dabar į pabaigą jau pradėjote kalbėti apie tuos dalykus, kurie ir dera iš šitos tribūnos, nes kitaip gali susidaryti vaizdas, kad jūs tyčia norite susilpninti Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir susiaurinti tą žmonių kiekį dirbtiniu būdu, tų, kuriems ta pareiga ginti tėvynę išmokti būtų privaloma ir ji yra privaloma. Labai gerai, kad jūs pasakėte Izraelio pavyzdį. Yra dar toks Šveicarijos pavyzdys, kur teritorinės gynybos pagrindu yra formuojama ta kariuomenė, kur tikrai niekas nenori net pagalvoti kištis ten ne todėl, kad jie neutralūs, o todėl, kad iš kiekvieno kalno išeis tokia jėga, kad maža nepasirodys. Bet jeigu mes susiauriname iki 19–21 metų, tikrai mes tokio lygmens nepasieksime.
O dėl profesionalų kariuomenės čia galbūt panašus analogas į profesionalų Vyriausybę. Nepasiteisino.
P. URBŠYS (MSNG). Aš suprantu tuos nuogąstavimus, ar iš tikrųjų mes surinksime tiek šauktinių tokio amžiaus. Aš tikrai pasakysiu atvirai: jeigu bus toks fizinis pasiruošimas, kaip dabar yra, jeigu bus toks nusiteikimas švietimo sistemos ignoruoti tą patriotinį auklėjimą ir karinį parengimą, tai būtent tam tikros įstatymo nuostatos ir išprovokuoja tam tikrus pokyčius. Jeigu mes to dalyko nedarome, niekas ir nesikeičia. Kol kas galiu pasakyti, mes suglaudėme šaukiamojo amžiaus žirkles, ir tai buvo Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva, nuo 18 iki 23 metų. Ar mes girdėjome nors vieną įstatymo projektą, kuris būtų atėjęs dėl patriotinio ugdymo, karinio parengimo? Na, ne. Tai vis dėlto aš siūlau galbūt radikalesnį būdą bandyti pažadinti iš to letargo miego. Nors pradėti apie tai svarstyti ir kalbėti. Man sako, ne, tu per daug žiūri čia į ateitį, čia bus kažkada. Aš norėčiau, kad apie tą ateitį kalbėtume dabar, šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, mūsų klausimų ir atsakymų laikas baigėsi. A. Skardžius nori už pasisakyti. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties aš pritariu šiam siūlymui, kad jį pradėtume svarstyti ir sujungtume su tuo projektu, kuris buvo pristatytas A. Širinskienės. Tai visai visuomenei ir visai tautai yra svarbus dalykas dėl to, kad kiekvienas jaunas žmogus, įgijęs profesiją, kuria šalies BVP, iš kurio yra finansuojama ir krašto apsauga. Kiekvienas iššautas šovinukas yra taip pat būtent finansuojamas tų žmonių, kurie gali tą daryti. Kariauti turi tie žmonės, kurie geriausiai išmano. Nenorėkite gyventi taip, kaip gyvena Izraelis. Niekam nelinkėčiau, kad kiekvienas kaimynas yra priešas ir dėl kiekvienos bėdos vyksta karas ir betoninės sienos. Duok Dieve, mūsų vaikams nereikėtų gyventi tokiomis sąlygomis. Todėl aš tikrai pritariu šiam siūlymui ir jį palaikau. Turbūt svarstymo stadijoje bus surastas tas sprendimas, kuris yra reikalingas. Tik gerai būtų, kad nebūtų jis kaitaliojamas per kadenciją kelis kartus. Čia toks palinkėjimas tiems, kurie svarstysite šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Gaižauskas – prieš. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, gal pasiūlymas yra neblogas, tačiau tikrai per ankstyvas. Mes su gerbiamu P. Urbšiu taip pat kalbėjome šiandien ryte, kad jis atsiims šį prašymą, ir pasakysiu kodėl. Aš net buvau užsirašęs, kad net į darbų programą būtų neįtraukta, bet gal nematė posėdžio pirmininkas.
Esmė ta, kad Karo prievolės įstatymą mes ką tik pakeitėme ir šis amžius pajaunintas tik nuo šių metų, tai yra nuo 18 iki 23 metų. Parengtas planas, kiek šauktinių turi priimti ir taip toliau, ir taip toliau. Gerbiamas P. Urbšys taip pat dalyvavo komitete svarstymo metu ir pristatė savo siūlymą ir mes buvome priėmę sprendimą, kad turime pirma žiūrėti, kaip mums pavyks atjauninus dabar nuo 18 iki 23, o vėliau, jeigu matysime būtinybę ir galimybes, galbūt bus galima kalbėti apie dar labiau jauninamą amžių. Taigi šį kartą tikrai prašau balsuoti prieš ir nepalaikyti kolegos P. Urbšio pasiūlymo, nes jis viską išderintų, kas jau yra patvirtinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės nesutampa. Balsuojame dėl Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3797. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 5, prieš – 11, susilaikė 57. Nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – P. Urbšys. Ar repliką? Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Aš neabejojau, kad bus atmestas šitas projektas, bet tikrai asmeniškai prašau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių. Jūs dabar svarstysite A. Širinskienės įstatymo projektą, kuriuo bus atleidžiami nuo karo prievolės asmenys, kurie sieks antro aukštojo išsilavinimo. Ar ne laikas pradėti kalbėti, ar aukštosiose mokyklose neturėtų atsirasti karinės katedros tiems studentams, kurie norėtų įgyti karinę specialybę ir laipsnį? Reikėtų. Lygiai tas pats, kalba Seimo nariai, būdami Švietimo, mokslo ir sporto komitete: na, kaip ten yra, atlikite parlamentinę kontrolę, kaip ten su patriotiniu ugdymu pas mus yra. Kokios yra patirtys Estijoje dėl karinio parengimo, kodėl pas mus nėra to dalyko? Tai būtų tikrai prisidėjimas prie to nerimo, ar ateityje pas mus bus kam ginti valstybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, Laurynas ir baigiam, einam prie kito klausimo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamam Povilui atsakysiu. Iš tikro mes dabar tą ir darome komitete, aiškinamės. Ir Krašto apsaugos ministerija yra parengusi metodinę medžiagą, kurią būtų galima perkelti į mūsų švietimo programas dėl pilietinio pasipriešinimo koncepcijos įgyvendinimo, paruošimo mūsų mokinių, kodėl iki šiol Švietimo ministerija to nesiėmė. Kaip tik praeitame mūsų komiteto posėdyje tas buvo svarstoma ir priėmėme labai rimtą strateginį kreipimąsi į Vyriausybę, kad būtų parengta pilietinio pasipriešinimo strategija. Jūs gerai užsiminėte, bet neteisingai, kad komitetas nieko nedaro. Dabar tai yra kaip tik vienas iš mūsų prioritetų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, mes dar nebaigėme procedūros ir turime nuspręsti, ką daryti su pateiktu įstatymu, jam nepritarta. Yra siūlymas arba grąžinti tobulinti, arba atmesti. Balsuojame alternatyviai. Kas už – grąžiname tobulinti, kas prieš – atmetame, susilaikiusieji neskaičiuojami.
Kolegos, už – 26, prieš – 48. Atmesta.
V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš noriu ir Povilui taip pat pritarti, ir kolegos Lauryno komentarui apie tai, kad mes, Švietimo ir mokslo komitetas, kol kas sportas mums dar neprikergtas, sportas tik ministerijoje yra, mes taip pat apie tai kalbame ir, be abejonės, tai yra vienas iš mūsų visų pagrindinių uždavinių ir užduočių, kad mūsų švietimo sistemoje būtų pagrindinis patriotinis ugdymas, be jokios abejonės. O grįžti į strojbato arba kažkokio privalomo karinio parengimo kursus yra šiek tiek kitos valstybės uždavinys.
Aš norėčiau sureaguoti į vieno Seimo nario repliką, kad Izraelyje gyvena žmonės ir ten visi sako, kad šalia priešas gyvena. Šiek tiek atsargiau su tokiais pareiškimais, nes iš tikrųjų mes galime, na, sulaukti diplomatinės notos. Aš manau, kad tas pavyzdys buvo turbūt nelabai tinkamas. Ačiū.
17.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4195, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4196 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, darbotvarkės 2-16.1 ir 2-16.2 klausimas. Kviečiu į tribūną teisingumo ministrą E. Jankevičių. Abu įstatymai pateikiami. Tai Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, ministre, pateikti abu. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, iš esmės tai galima pavadinti ir mūsų tęstiniu pasiūlymu, nes mes norime įgyvendinti nuostatą dėl teismams nebūdingų funkcijų perdavimo kitoms valstybės institucijoms ir spręsti praktines teisėjų apkrovimo smulkiomis bylomis net nesant ginčo problemas. Iš esmės mes norime, kad į teismą eitų tik tos bylos, dėl kurių yra ginčai.
Šiandien mes norime pasakyti, kad tiems apylinkių teisėjams, kurie nagrinėja baudžiamąsias bylas, yra priskirtos ir administracinės nusižengimo bylos, kitaip sakant, protokolai dėl baudų paskyrimo. Čia paminėsiu vieną statistiką, kad, pavyzdžiui, praeitais metais apylinkės teisėjai išnagrinėjo 18 tūkst. baudžiamųjų bylų ir 22 tūkst. administracinių nusižengimų bylų.
Projekto esmė – dalį administracinių nusižengimų iš apylinkių teismų perduoti nagrinėti ne teismo tvarka institucijoms, kurios atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė protokolą. Jeigu Seimas pritartų, krūvis apylinkių teisėjų, kurie nagrinėja baudžiamąsias bylas, sumažėtų 45 %. Jie galėtų labiau koncentruotis į tikrai reikšmingas ir sudėtingas bylas. Jos būtų nagrinėjamos greičiau. Prašau pritarti mūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Kolegos, dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, gal bendru sutarimu galima abiem projektams pritarti? Pritariame.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Po pateikimo pritariame. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4195 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar reikia papildomų? Ne. O dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4196 siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Galime pritarti? Galime. Ir abu projektus siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.07 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4939 (pateikimas)
Kolegos, dar šiek tiek grįžtame prie darbotvarkės. 2-13 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4939. Kviečiu energetikos ministrą Ž. Vaičiūną. Pateikimas. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymo projektas parengtas siekiant įstatymo lygiu įtvirtinti specialiuosius saugumo reikalavimus įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projektą. Kitaip tariant – sinchronizacijos projektas.
Šio projekto esmė yra būtent specialiųjų saugumo reikalavimų sinchronizacijos projektui reglamentavimas įstatymo lygiu. Jų sisteminis užtikrinimas reguliavimo ir praktinėmis projekto valdymo priemonėmis yra būtinas siekiant, kad sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas tinkamai ir laiku ir būtų pasiekti su juo siejami valstybės strateginiai tikslai.
Specialieji saugumo reikalavimai užtikrins sinchronizacijos projekto saugumo teisinio reguliavimo aiškumą, sistemiškumą, nuoseklumą ir kartu sudarys sąlygas efektyviai valdyti sinchronizacijos projekto įgyvendinimo riziką, įskaitant ir riziką, susijusią su potencialių tiekėjų ir subtiekėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sinchronizacijos projektų pirkimo, vykdymo neapibrėžtumais.
Siūloma nustatyti šiuos saugumo reikalavimus, kuriuos įgyvendinant sinchronizavimo projektą privalo užtikrinti Lietuvos perdavimo sistemos operatorius, tai yra būtent perdavimo sistemos stabilumas, saugumas, patikimumas, konfidencialios informacijos, tiek komercinės, tiek gamybinės, apsauga. Be abejo, svarbiausia – rangovų atitiktis nacionalinio saugumo interesams, tai yra darbų, prekių ir paslaugų teikimo saugumas, taip pat ir kibernetinė sauga.
Esminė ir praktinė priežastis yra ta, kad iš anksto būtų galima inicijuoti potencialių tiekėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūras ir neprarasti projektui įgyvendinti svarbaus laiko, jei procedūras, pavyzdžiui, pirkimo procedūras, tektų kartoti vėlesniuose projekto etapuose paaiškėjus, kad tiekėjas arba subtiekėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Konkretus pavyzdys. Šis įstatymas leistų sutaupyti iki šešių mėnesių laiko būtent „Harmony Link“ jungies projektui įgyvendinti, taip pat leistų valdyti neapibrėžtumus, susijusius su galimais ginčais su potencialiais tiekėjais.
Projekto nauda yra būtent ta, kad tai yra rizikos valdymas tam, kad sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas laikantis įstatyme numatyto termino – 2025 metų. Būtent jisai užtikrins tinkamą projekto įgyvendinimą laiku.
Kaip ir minėjau, esminė nuostata susijusi su galima tiekėjų patikra iš anksto. Šią patikrą atlieka Vyriausybės komisija ir taip eliminuojamos tiek laiko, tiek visos kitos rizikos. Įstatymas su tam tikromis išimtimis įsigaliotų nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos, jeigu jam būtų pritarta šioje pavasario sesijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkoju už projekto pristatymą. Tikrai niekas turbūt šioje salėje, aš tikiuosi, kad niekas šioje salėje neabejoja sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais svarba, mūsų išėjimu iš sovietinės sistemos. Mūsų elektros tiekimo saugumas turbūt yra vienas iš energetinės nepriklausomybės svarbiausių dedamųjų.
Dabar klausimas jums toks. Ar šis konkretus specialių saugumo dalykų įstatymas palengvins procedūras ir sprendžiant tokias problemas, kaip antai, štai „LitPol Link“ dabar jungties transformatorinė Alytaus rajone, turbūt žinote, kelia gyventojams triukšmo problemą, ten reikės statyti papildomas sienas, kažkokias technines priemones taikyti. Ar šis jūsų konkretus projektas palengvins tas procedūras, pagreitins, paskaidrins? Labai ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Sinchronizacijos projektą sudaro 14 konkrečių projektų. Ši nuostata taip pat, ją taikant Alytaus atveju, galėtų prisidėti prie procedūrų spartinimo. Tai yra tokiu atveju, jeigu tas tiekėjas… Na, šiuo atveju mes kalbame apie sienelę, bet jai taip pat yra reikalingi specialūs reikalavimai, dėl to dabar atliekamas vertinimas tam, kad tas darbas nenueitų veltui, tai yra kad sienelė būtų pastatyta tokia, kad maksimaliai užtikrintų apsaugą nuo triukšmo. Bet procedūriškai, taip, toks įstatymas galėtų prisidėti prie spartesnių procedūrų.
PIRMININKAS. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Ministre, ne vieną kartą esame pritarę įvairiems jūsų įstatymų projektams, kartais, matyt, padarome ir klaidų, pavyzdžiui, dėl sinchronizacijos atidėjimo iki 2025 metų. Tačiau kita ranka jūs deratės su Baltijos šalimis ir Komisija dėl labai svarbaus memorandumo, apie kurį jūs žinote. Šiandien Latvijos pusė pranešė, kad penktadienį jūs gavote naują pasiūlymą, kurį, matyt, slepiate nuo Seimo narių, manęs neįsileidžiate į Vyriausybės posėdžius, kur apie tai kalbate. Ar jūs galite pateikti detalesnę informaciją apie Komisijos pasiūlymo esmę? Galbūt ne šio posėdžio metu, galite raštu mus informuoti. Bet tai tikrai yra labai svarbu visam Seimui, kuris ne kartą priėmė šiuo klausimu įvairius sprendimus, įstatymus ir taip toliau.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Šis susitarimas, taip, yra derinamas. Tai yra tikrai ne pirma ir ne paskutinė versija, kuri yra derinama kartu su Latvija, Estija ir Europos Komisija, pabrėžčiau, įgyvendinant vadinamąjį antiastravinį įstatymą tam, kad elektra nepatektų į Lietuvos rinką ir mes turėtume tam tinkamus instrumentus.
Dėl jūsų klausimo, jeigu šis susitarimas būtų organizuojamas taip, kad tai turėtų tarptautinės sutarties statusą, aš manau, mes tada, taip, be abejo, neišvengiamai elgsimės pagal procedūras, kurios yra būtinos.
Dėl visų kitų detalių. Esu atviras pateikti ir paaiškinti komitetuose ar kitu formatu, kiek to reikės, bet, natūralu, kiekvieno derybinio žingsnio negalėčiau pateikti teksto versijų, nes tada tiesiog tos derybos neįvyktų.
PIRMININKAS. Kolega V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip aš suprantu iš projekto, tai yra projektas, skirtas palengvinti ir sklandžiau įgyvendinti sinchronizacijos projektą. Iš teksto niekaip nesupratau, ar yra siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras ir procesus palengvinti ir trumpinti, ar ne? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, mes gana ilgai ieškojome būdo ir formuluočių, kad užtikrintume, na, nepadarytume pernelyg didelių išimčių, bet kartu užtikrintume ir tokių strateginių projektų įgyvendinimą. Dėl to buvo pasirinktas būtent šis būdas. Esminis dalykas yra tas, kad būtent pirkimo metu, tiksliau tariant, dar prieš atliekant patį pirkimą būtų galima prevenciškai patikrinti tiekėjus. Pavyzdžiui, jeigu yra „Harmony Link“ projektas, nacionalinio saugumo požiūriu ir tokį vertinimą galėtų atlikti prie Vyriausybės veikianti komisija. Tuo požiūriu šis įstatymas leidžia prevenciškai įvertinti tiekėjus ir tai reiškia, kad yra esminė nuostata, esminis saugiklis tam, kad būtų galima sutaupyti laiko, jeigu vėlesniuose etapuose pasirodytų, kad tiekėjas yra nesuderinamas su mūsų nacionalinio saugumo interesais.
PIRMININKAS. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas būtų toks.
PIRMININKAS. Per mikrofoną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Per mikrofoną ir kalbu. Turbūt esminis dalykas, ką jūs ir minėjote, yra patikra tiekėjų, kurie dalyvaus konkursuose statant jungtį. Ir ten yra daugiau įvairių reikalavimų „Litgridui“. Kokius jūs išskirtumėte svarbiausius du, be tiekėjų, nes ten turbūt įrašyta daug, bet kad būtų esmė. Esmė – viskas aišku, pirmas – atranka, antras – tas, trečias – tas.
Ž. VAIČIŪNAS. Taip, kaip ir teisingai paminėjote, esminis reikalavimas yra šis – būtent dėl tiekėjų patikros. Taip pat yra svarbu, kiek tai yra susiję su mūsų sistemos saugumo ir stabilumo palaikymu. Tai yra papildomos nuostatos, kurios reikalingos tam, kad, įgyvendinant patį projektą, mes būtume apsidraudę bet kokiais galimais scenarijų atvejais. Bet pagrindinė nuostata, esminis dalykas yra tiekėjų patikra.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, susitarimo dėl elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa kontekste, ar jūs nemanote, gerbiamas ministre, kad reikėtų denonsuoti premjero A. Kubiliaus susitarimą su mūsų kaimyninės valstybės prezidentu A. Lukašenka atominės energetikos srityje?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Jūs turbūt kalbate apie 2010 metais pasirašytą susitarimą. Dėl turinio tikrai pritariu, kad jis nėra reikalingas, ir kuomet pasigirsta siūlymų dėl Vienos konvencijos denonsavimo, turbūt šitas susitarimas yra žymiai reikšmingesnis, jį reikėtų panaikinti, bet turėčiau pasitikrinti, ar Seimas turėtų priimti tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia nėra labai daug kalbančių prieš. Iš tikrųjų tai projektas, iššūkis, kurį vykdo Energetikos ministerija, yra didžiulis – sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais tikrai yra mūsų Lietuvos nacionalinis, vienas iš svarbiausių prioritetų. Aš linkiu kuo didžiausios sėkmės. Šis projektas, akivaizdu, kad prisidės prie įvairių tarpinių projekto etapų – įgyvendinimo spartos, palengvins vykdyti įvairias procedūras, pirkimus, vykdyti kontrolę, prevenciją dėl kibernetinio saugumo. Aš manyčiau, kad čia viskas yra okey, ir turėtume palaikyti. Raginu kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kolegos, prieš nėra, gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4939. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime pritarti? Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Pritariame? Ačiū.
17.19 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 1, 4, 26, 30, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311, 312, 313 straipsniais, penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4938 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4938. Kviečiu ministrą R. Karoblį. Pateikimas. Prašom, ministre.
R. KAROBLIS. Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Šaulių sąjungos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymą. Dabartinės versijos, teikiamos Seimui, tai yra jums, iš esmės yra trys pagrindinės nuostatos. Pirma nuostata yra reglamentavimas šaulių priėmimo į Lietuvos šaulių sąjungą, narystės sustabdymo ir atnaujinimo pagrindų klausimai, nušalinimo nuo pareigų, šaulio tarnybos koviniuose būriuose tvarka, drausminės atsakomybės taikymas, darbo sutarties, sudarytos su Lietuvos šaulių sąjunga, nutraukimo pagrindai ir panašūs dalykai.
Tos nuostatos reguliuojamos Lietuvos šaulių sąjungos statute pagal konstitucinę doktriną, pagal Konstitucinio Teismo doktriną. Taip pat pagal Darbo kodekso reikalavimus turi būti įtvirtinta įstatyme ir, savaime aišku, tos nuostatos būtų tobulinamos, lyginant su dabartinėmis Lietuvos šaulių sąjungos statuto versijomis.
Antra dalis tai yra susiję klausimai dviem aspektais. Susiję su Lietuvos šaulių sąjungos vado įgaliojimais, tai yra jam būtų įgaliojimai perduoti iš krašto apsaugos ministro pagal būtent jam nustatytą šaulių vidutinio darbo užmokesčio kompensavimo tvarką. Tai yra kompensuojama, kai darbo metu atliekama šaulio tarnyba pratybose ir panašiai, kompensuojama neviršijant 1,1 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Situacija buvo paradoksali, nes nustatydavo krašto apsaugos ministras, o šios lėšos buvo kitos, negu yra dotacijos iš krašto apsaugos sistemos lėšų, tai yra arba narystės mokesčiu surinktos, arba aukomis ir kitais panašiais dalykais.
Antroji nuostata yra iš to paties, tos dalies, tai yra lygiai tas pats yra šauliams: įgaliojimai Šaulių sąjungos vadui nustatyti šauliams mokamų dienpinigių dydį, neviršijantį Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Motyvai yra tie patys, vėl pridedant tų komandiruočių išeina nemažai, atsižvelgiant į tai, kad ir per pandemijos situaciją kiek šaulių buvo visur.
Taigi iš esmės šie pataisymai. Bet noriu taip pat pažymėti, kad pirminiame plane buvo dar trys svarbios dalys, tai yra kad būtų numatytas maitinimas šaulių, dalyvaujančių kariuomenės pratybose, kad būtų galimybė dengti iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų, nes tai yra skirtingi režimai, yra demotyvacinis pagrindas, lengvesnė turto perdavimo iš kariuomenės Šaulių sąjungai tvarka ir teisė kariuomenei saugoti Šaulių sąjungos (…) ginkluotės turtą.
Tiesiog svarstėme Karo padėties įstatymo lydimuosius teisės aktus, įskaitant atitinkamą Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Buvo pasiūlymas šio komiteto, kad tos trys nuostatos būtų išskirtos ir būtų patvirtintos greičiau, tai yra kartu tvirtinant Karo padėties įstatymo paketą. Aš tiesiog dėkoju visam komitetui už domėjimąsi Lietuvos šaulių sąjungos veikla, jos stiprinimu ir ryšio tarp krašto apsaugos sistemos kariuomenės ir Šaulių sąjungos stiprinimu. Tikiuosi pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš dėkoju ir džiaugiuosi šiuo įstatymo projektu, vertinu tiek Krašto apsaugos ministerijos, tiek kariuomenės adekvačią dabartinę poziciją Šaulių sąjungos atžvilgiu. Yra gerbiami šauliai, stengiamasi juos integruoti, stiprinti. Tai tikrai džiugu man, kaip šauliui.
Kaip jūs manote, kitame etape, svarstant Šaulių sąjungos įstatymą, gal būtų galima kalbėti ne tik apie šaulių įgalinimą karo padėties metu? Žinote, dienai x atėjus… Aš tikiuosi, kad ji niekada neateis, ir mes rengiamės tam, kad ji niekada neateitų. Iš tiesų aktualesnės normos yra tos, kurios galioja taikos metu. Tarkime, ar šaulys neturėtų turėti pareigūno statuso, patruliuodamas kartu su policija? Ar neturėtų teisės paprašyti dokumento? Ar neturėtų teisės surašyti administracinių pažeidimų protokolą, tarkime, girtaujantiems ar chuliganizmu užsiimantiems ir panašiai, triukšmaujantiems žmonėms? Tokie klausimai, kurie labiau įgalintų šaulius ir galbūt paakintų labiau jungtis į pilietiškas iniciatyvas, ir panašūs dalykai.
R. KAROBLIS. Suprantu klausimą, bet jeigu šnekėtume apie įgaliojimus būtent taikos metu, tai yra visuomeninė organizacija, kurios tikslas – krašto gynyba. O jeigu pagal analogiją, taikos metu tokių įgaliojimų taip pat neturi kariai. Jeigu žiūrėtume, ir vėl funkcija turbūt yra, daugiau reiktų šnekėti apie policijos rėmėjus, nes tai yra policinės funkcijos.
Na ir klausimas: ar būtų tokia valia tiek iš Vidaus reikalų ministerijos, tiek iš tų pačių šaulių susilyginti, nes tikslas yra kaip ir aiškus. O, aišku, šauliai yra pasitelkiami, kaip ir kariuomenė, taikos metu vykdyti atitinkamas užduotis, bet nenaudojant jėgos. Tiek kariuomenė, tiek Šaulių sąjunga taikos metu. Karo metu, aišku, galioja ir panaudojant… na, kariams įvedant karines teritorijas. Tai yra taip, tokiais išskirtiniais atvejais, bet taikos metu tai yra… Na, tokių įgaliojimų ir kariuomenei, kariams irgi nėra. Šaulių sąjungai kažin ar reikėtų, bet čia jau yra platesnių diskusijų dalykas.
PIRMININKAS. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikro norėčiau padėkoti dėl naujo požiūrio į Šaulių sąjungą, kadangi atsirado tikrai labai reikalingi pakeitimai, ir manau, ši organizacija jų nusipelnė savo darbais, kuriuos parodė būtent šios pandemijos metu. Tikrai norėčiau pareikšti didelę padėką. Aišku, jūs į mano klausimą jau atsakėte. Norėjau paklausti dėl bendrų pratybų, tai yra šovinių, maisto tiekimo ir taip toliau, jūs iš esmės atsakėte. Tiesiog norėčiau padėkoti.
R. KAROBLIS. Bus ir tikimės greito Karo padėties ir mobilizacijos įstatymo kartu su lydimaisiais greito patvirtinimo. Man atrodo, lydimieji dabar yra Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir aš dalyvauju. Turbūt tai paskutiniai štrichai ir ateis pas jus. Labai tikimės to paketo įsigaliojimo nuo liepos 1 dienos, kad tiek pratybų atžvilgiu, tiek turto perdavimo nuo liepos 1 dienos buhalteriniai, taip sakant, terminai ir visa kita dėl apskaitos, kad kuo greičiau būtų galima įgyvendinti. Todėl dar kartą sveikinu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyvą šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Ažubalio nematau. E. Pupinis. Atsiprašau, Audroni. Prašom nusiimti dujokaukę.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Cha, dujokaukę. Jūs prieš poną A. Verygą, prieš jo taisykles?
Gerbiamas ministre, klausimas yra labai paprastas. Čia labai aiškiai išrašyta kovinių šaulių, sakyčiau, statusas, tam tikros teisės, tačiau visiškai nieko nekalbama apie kitus irgi ne mažiau svarbius vadinamuosius komendantinius, arba kinetinius, šaulius. Ar nereikėjo čia taip pat įrašyti ir jų? Galbūt su mažesnėmis privilegijomis, jeigu taip galima sakyti, kad tai yra privilegijos, bet ne su tokiu galbūt išskirtinumu kaip koviniai šauliai. Ką jūs manote apie tai?
R. KAROBLIS. Tai vėl taikomas jiems įprastinis statusas, ir komendantiniams šauliams taikos metu, o jau dabartiniame pakete, kuriam pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ir būtent komiteto pasiūlymu buvo suderinta, kad įvedus karo padėtį kariuomenės vadas turi teisę pasitelkti organizuotus būrius ir pirmiausia turima omeny Lietuvos šaulių sąjungos komendantinius būrius. Tokiu atveju jie tampa lygiateisiais ginkluotųjų pajėgų nariais – su teisėmis, su pareigomis, su garantijomis, galų gale tos pačios ginklo naudojimo taisyklės. Jų statusas yra absoliučiai kaip ir visų kitų narių. Manau, kad tai yra išspręsta ir dabar tolesnis yra Lietuvos šaulių sąjungos darbas.
Ir dar kas buvo pabrėžta, matėsi, kad yra kai kurių kitų organizacijų, jeigu neklystu, medžiotojai išreiškė norą bendradarbiauti su Lietuvos šaulių sąjunga, kad irgi galėtų organizuotis ir ruoštis. Taigi, manau, Šaulių sąjungai dar papildomas ir pripažinimas, bet ir papildomas darbo baras.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, na, šiame įstatyme yra nemažai dalių su šaulių atsakomybės klausimais. Norėčiau paklausti vis dėlto, ar tai prevenciškai, ar iš tikrųjų yra koks nors poreikis, nes, kaip suprantu, galbūt netaps tokia atgrasančia priemone, kad iš tikrųjų čia vos ne toks statutinis reikalas, kai yra atsakomybės ir numatytas visas procesas. Norėčiau paklausti, ar tai kaip kažkieno pasekmė ar iš tikrųjų prevencinis dalykas? Ačiū.
R. KAROBLIS. Jeigu neklystu, ta atsakomybės dalis iš esmės yra perkelta iš Lietuvos šaulių sąjungos statuto, tai yra tikslas, kad būtų sureguliuota įstatyme. Jeigu tam tikrų detalių iškiltų, be jokios abejonės, mes būtume pasiruošę diskutuoti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ir S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš truputį iš kito kampo norėčiau pasiteirauti. Kaip jūs, kaip ministras, vertinate, kai Seimo nariai pristato tokius projektus, kaip ponas mūsų kolega P. Urbšys? Man būtų natūraliau, jeigu jis pristatytų Šaulių sąjungos įvairiausius variantus. Kaip jūs, kaip ministras, vertinate tokias iniciatyvas? Ar jums tai neatrodo mėgėjiška? Ar nereikėtų to nedaryti posėdžių salėje, o tiesiog tartis su ministerija ir teikti jungtinius projektus? Ačiū.
R. KAROBLIS. Ačiū. Kaip suprantu, kiek pamenu savo teisės studijas, tai kiekvienas Seimo narys turi įstatymų iniciatyvos teisę. Čia turbūt apie tai yra. O konkrečiai dėl šio pasiūlymo, dėl 21 metų mes diskutavome dar rudenį. Šį klausimą priimant, pateikėme savo argumentus. Situacija nepasikeitė. Tuo labiau kad COVID-19 irgi darė įtaką šauktinių kvietimui. Karo medicinos tarnybos negalėjo dirbti to savo darbo ir tai yra įtaka. Mes negalime patikrinti dabartinio esamo mechanizmo. Bet tiesiog čia yra jau pagal Statutą, kaip suprantu, Seimo nario teisės realizavimas.
Jeigu leisite, ką atsakysiu dėl vadinamųjų karinių katedrų, kur buvo keltas klausimas. Tikrai nekalbama apie sovietinio tipo karines katedras, bet yra galimybės daugumai studentų irgi lankyti vadinamuosius jaunesniųjų karininkų vadų kursus ir tapti atsargos karininkais. Kiekvienais metais visą laiką Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tie kursai yra rengiami ir iš viso maždaug po šimtą jaunuolių ir merginų kiekvienais metais baigia šiuos kursus ir įgyja, tiesiog gauna atsargos leitenanto laipsnį. Tai irgi yra pavyzdys, kad esant tam tikram metų aspektui, tai yra skatinančioji priemonė jungtis prie šio mechanizmo ir kitų mechanizmų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, nėra norinčių kalbėti prieš. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariame po pateikimo. Ačiū, kolegos. Siūlomas pagrindiniu komitetu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pirmininkas linkčioja. Siūloma svarstyti, kolegos, birželio 30 dieną. Pritariame? Ačiū.
17.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4955 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-18.1 klausimas – pavasario Seimo darbų programos pakeitimas. Kviečiu ministrą J. Narkevičių pateikti. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Pradžioje darbotvarkės pakeitimas. Nutarimo projektas Nr. XIIIP-4955. Prašom, ministre.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos.
Pirmas klausimas – prašome įtraukti į programą įstatymo projektą pagal nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos…“. Siūloma priimti Seimo nutarimą būtent dėl Vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įtraukimo. Nežinau, ar reikėtų pristatyti, ar užtektų tiktai šito pasiūlymo?
PIRMININKAS. Dabar kol kas mes pakeisime programą. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta. Po svarstymo taip pat.
Balsuojame dėl priėmimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4955. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 62 Seimo nariai – vienbalsiai programą pakeitėme. Prijungiame prie kitų ankstesnių programos pakeitimų.
17.34 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4921 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-18.2 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4921. Ministras J. Narkevičius. Pateikimas. Prašom, ministre.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Taigi siūlome pakeisti Vidaus vandenų kodekso 18 straipsnį. Pakeitimu siekiama, kad iš ministerijos įsakymo lygmens reglamentavimo nuostatos pereitų į įstatyminį lygmenį. Pirmas dalykas, kalbama apie teisės aktų įtvirtinimą įstatymo lygmeniu. Projektu siekiama nustatyti asmenų, kuriems suteikiama teisė valdyti motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojančias priemones netaikant reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, kategorijas.
Be to, atsižvelgus į 2019 metais skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdančių juridinių asmenų patirtus sunkumus įdarbinant asmenis, vykdančius asmenų gelbėjimo funkciją vandens telkiniuose, kitaip sakant, gelbėtojus, dėl šios funkcijos vykdymo sezoniškumo, mažos darbuotojų pasiūlos, taip pat, be abejo, dėl COVID-19 programos pasekmių ribojimo įgyti būtent tuos leidimus, prašome ir siūlome, kad būtų suteikta galimybė neturint to leidimo naudotis vandens transporto priemonėmis, kada reikia gelbėti skęstančiuosius. Tai ypatingai svarbu ir gelbėtojai prašė, kad būtų suteikta tokia galimybė. Priežastis išvardinau – žmonių trūkumas, sezoniškumas ir ilgas laikotarpis išlaikymo vadinamojo leidimo naudotis vandens priemone.
Papildomų lėšų šis projektas nepareikalaus. Jeigu bus pritarta, tai dar šį sezoną mūsų žmonės turės papildomą galimybę būti apsaugoti, o gelbėtojai – vykdyti funkcijas, kurių iki šiol be atsakomybės jie negalėjo vykdyti. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, nors jūs pristatote šį klausimą kaip Seimo narys. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai skaitau, šypsausi ir džiaugiuosi pateiktu įstatymo projektu. Man atrodo, kad jūs akcentuojate visiškai ne tą dalį. Priėmus šį įstatymą, motorinių pramoginių laivų laivavedžiams nereikės licencijos, jeigu tokio laivo variklio galingumas yra iki 10 arklio galių. Man atrodo, tai yra labai labai teisinga kryptis. Aš tik norėjau paklausti, kodėl sustojote ties čia? Aš panagrinėjau, Graikijoje yra iki 30 arklio galių, Ispanijoje – 15, Italijoje – 40, Norvegijoje – 25, Vokietijoje – 15. Netgi Lenkijoje leidžia daugiau negu 10 arklio galių. Galbūt galima, na, tą ribą šiek tiek pakelti, nes iš tikrųjų tai skatintų turizmą, skatintų gamtos pažinimą.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Mūsų siūlymas yra toks, koks jis čia įvardintas, tačiau, be abejo, svarstymo stadijoje, jeigu bus pritarta, komitete būtų galima nagrinėti ir siūlymus, jūs, kolegos gerbiamieji Seimo nariai, galėtumėte pateikti. Tada profesionaliai būtų galima tai įvertinti ir reikalui esant pritarti ar nepritarti, išplėsti ar susiaurinti mūsų teikiamą pasiūlymą.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš irgi pritariu įstatymo projektui, manau, kad racionalu, liberalizuoja. Tačiau ta proga, aš atsiprašau, truputį kitas klausimas. Stabtelėjęs yra valstybės įmonių reorganizavimo į akcines bendroves įstatymo projektas, mes nebegauname iš jūsų ministerijos, tai tiek su ta įmone, su kitomis susiję. Kodėl jis užstrigęs?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Manau, kad šitas klausimas tikrai nesusijęs su šituo projektu. Jeigu jus tikrai domina ir gerbiamas pirmininkas leis, aš jums galėčiau individualiai pasakyti. Aš nemanau, kad užstrigęs, yra atvirkščiai, mes teikiame greičiausiu galimu būdu visą komplektą įstatymų projektų. Dabartiniu metu po pateikimo jie yra svarstymo stadijoje komitetuose. Taigi, siekiame, kad tas dalykas, ta pertvarka judėtų.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Individualiai galėčiau smulkesnę informaciją…
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš šiek tiek abejoju, kad čia gelbėtojams 10 arklių jėgų, arba 7 kilovatai, padės staigiai priplaukti prie skenduolio. Bet vis dėlto gerai, kad paprastinamos sąlygos lėtaeigėms vandens transporto priemonėms, kad nereikėtų laikyti laivavedžių teisių ir kursų. Bet mano klausimas susijęs su tuo. Ministre, ar jūs negalvojate reglamentuoti kitų vandens transporto priemonių? Dabar matome įvairiausių platformų, ant jų stovi plaukiojantys tvartai, vienas vadinamas pirtimi, kitas – apskritai neaišku, kokios paskirties statiniu. Ir sugeba įsiregistruoti tokias transporto priemones, gadina kraštovaizdį, ypač saugomose teritorijose. Ar čia nesiruošiate taip pat imtis iniciatyvos ir reglamentuoti bent jau nacionaliniuose parkuose? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Aišku, šio įstatymo pakeitimo arba papildymo esmę aš išdėsčiau, tai – sezonas ir gelbėtojų galimybės vykdyti savo funkcijas, tačiau taip, mes analizavome šį klausimą dar žiemą, pavasarį. Jis tikrai turi tam tikrų subtilybių ir yra dėmesio centre. Tačiau platesnis jo ne tik apibrėžimas, bet jis apima daugiau niuansų – reglamentavimą, kokiems laivams yra reikalingas registravimas, kokiems ne, susijęs su teisinio reglamentavimo kompleksu. Dabar tik atsakau jums – taip, tai yra dėmesio centre, kai kurie pakeitimai, kurie yra ministro įsakymo lygmeniu, yra priimti. Tačiau dėl jo tikrai reikalingas kompleksiškas analizavimas, tai yra daroma.
PIRMININKAS. L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūsų bandymas prisidengti gelbėtojais – gal ir visai neblogas triukas, bet ar jums neatrodo, kad su šiais kateriais bus panašiai kaip su keturračiais miškuose – jie laksto kaip išprotėję, gadina miško paklotę ir kelia pavojų miško gyventojams ir lankytojams. Ar nebus tas pats ežeruose, kai, prisipirkę katerių iki 10 kilovatų, pradės lakstyti visokie žmonės, kuriems bus smagu tai daryti. Kels pavojų kitiems žmonėms, terš ežerus ir, žodžiu, jiems atrodys, kad jie gerai leidžia laiką. Ar jūs tam pritariate?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Mes dabar nekalbame apie techninį vandens transporto priemonių reglamentavimą, mes kalbame apie tai, kas galės naudotis tomis priemonėmis, tai – gelbėtojų kategorija.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Atsiprašau – V. Kamblevičius. Dar yra laiko. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jūs pačiu laiku pateikėte. Bet, mano supratimu, žmonėms, kurie vairuoja mašinas ar motociklus, niekas nesikeičia, jie tą dalyką įsisavina greitai. O tiems žmonėms, kurie pirmą kartą vairuoja, ar nereikėtų padaryti kokį nors valandos ar dviejų instruktažą, kad iš karto nebūtų išmestas žmogus be jokių įgūdžių.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Aišku, aš nenorėčiau detalizuoti, užimti jūsų brangaus, mūsų brangaus laiko, tačiau, be abejo, tie, kurie įdarbinami, turės galimybę atsisėsti, paplaukioti ir pasipraktikuoti. Bet iki šiol kyla toks juridinis niuansas: matydamas skęstantį žmogų, kas pirmas pribėga prie vadinamojo vandens motociklo, negali juo naudotis, nes yra atsakingas asmeniškai, jeigu kas nors atsitiks. Taigi čia momentas – tai leis mums panaikinti jam atsakomybę, kad jis galėtų drąsiai, pasiaukojančiai, reikalui esant, gelbėti žmogų. O tai, kad viena, dvi, trys valandos, manau, kad taip, jie faktiškai sugebės valdyti tą transporto priemonę, ir tai – darbo laiku.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolegos, nėra norinčių kalbėti prieš. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritaria Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4921, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 64 Seimo nariai: už – 61, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Dar J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš, be abejo, dėkoju, tik prašyčiau skubos tvarka nagrinėti, nes sezonas, mes suprantame, jau prasidėjo.
PIRMININKAS. O kas pasiūlys skubą? (Balsai salėje: „Už!“) Galime pritarti, kolegos? Frakcijos vardu tada reikia siūlyti. Gerai, tuoj, minutėlę. Dėl skubos? Artūrai, dėl skubos?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Siūlymas būtų dėl skubos ir dėl Aplinkos apsaugos komiteto.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, kadangi ne visi pritaria… Dėl skubos. Jeigu yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos… Frakcijos vardu yra siūloma skuba. Lenkų rinkimų akcijos. Prašom.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Frakcijos vardu prašau skubos tvarka išnagrinėti projektą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas pritaria skubai dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4921, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 12. Skubai pritarta. Kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, kaip papildomas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną.
17.47 val.
Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4556 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-19 klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir taip toliau vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4556. Kviečiu V. Vingrienę. Pateikimas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš pasistengsiu trumpai pristatyti. Šio projekto esmė yra dėl iškeldintų iš grąžintinų būstų gyventojų galimybės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jiems savivaldybės šiandien suteiktus būstus, kuriuos jie nuomoja už paskirtą valstybės garantiją, nuompinigius, kuriais disponuoja savivaldybė. Gyventojams, be abejo, nuompinigių dalis buvo skirta atitinkamai įvertinus ankstesnius būstus, kuriuose jie gyveno ir kuriuos susigrąžino buvę savininkai. Šia suma, šiais pinigais disponavo savivaldybė, buvo kaip ir paskaičiuota, kad tokių nuompinigių už nuomą savivaldybės būstui užteks 60 ar net 90 metų. Tačiau problema prasidėjo tada, kai pradėjo kilti nuomos kaina ir savivaldybė atitinkamai išskaičiuodavo kur kas didesnius nuomos mokesčius. Dabartinė nuompinigių likutinė suma liko tikrai vos keletui metų.
Nuo šių metų įsigaliojo taip pat įstatymo pataisa, suteikianti galimybę privatizuoti vadinamuosius savivaldybės būstus, naudojant jiems išpirkti taip pat nepanaudotų nuompinigių dalį. Deja, ta nuompinigių dalis pagal didėjančias nuomos kainas išskaičiuota tikrai ganėtinai maža. Todėl gyventojai tikrai susiduria su problema ir atsiduria nelygiavertėje situacijoje su kitais savininkais, kurie galėjo lengvatinėmis sąlygomis išpirkti sovietmečiu statytus būstus. Todėl šio įstatymo tikslas yra pasiūlyti indeksuoti tą valstybės pagalbą skaičiuojant nuo jos skyrimo datos, tai yra nuo 2009 metų, ir atsižvelgiant į kiekvienų praeitų metų infliacijos rodiklius. Taip būtų suteikta galimybė gyventojams išpirkti bent kažkiek lengvatinėmis sąlygomis būstus, o ne rinkos kaina juos įvertinus. Taip būtų įgyvendinamas tiek įstatymų nelygiateisiškumas, tiek lygybės principo užtikrinimas, prašau tada šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. N. Puteikio nematau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, o vis dėlto kaštai kokie bus, tie socialiniai kaštai savivaldybei pagal jūsų teikiamą įstatymą, savivaldybės biudžetui ar valstybės biudžetui, kokio tai dydžio maždaug būtų kaštai?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš noriu priminti, kad vis dėlto čia yra skirta valstybės pagalba, tai yra parama būtent šitų būstų gyventojams, jais dabar disponuoja savivaldybės. Tų gyventojų šiandieną yra 150, tai yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojai. Kokie kaštai konkrečiai dabar negaliu pasakyti, bet tikrai nebūtų dideli, juo labiau kad šitie būstai dabar yra savivaldybės būstai, už juos yra jau sumokėta dalis tos valstybės pagalbos sumos, na ir dar būtų panaudota neišnaudota likutinė suma juos privatizuojant. O kas jau iš tikrųjų įvertinus tą būstą viršytų, gyventojai patys susimokėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. J. Jarutis – prieš.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo net sunku pasakyti. Mes, pamenu, prieš pora turbūt metų… Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete taip pat buvo toks panašus atvejis, kada nemažai šio laikmečio nepriklausomybės gynėjų turėjo būti iškeldinti iš neva jiems pažadėtų būstų. Dalis jų privatizavo bendra tvarka, dalis neprivatizavo, mes neradome šito sprendimo, išimčių kažkokių nebuvo įmanoma daryti, tai dėl to, vadovaudamasis ta aliuzija, aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Jonai, čia visiškai kitoks atvejis, čia absoliučiai priešingas, nieko bendro su jūsų paminėtu atveju neturinti situacija. Čia tiesiog žmonės klaidingai pasirinko valstybės suklaidinti, kad niekada nesikeis pinigų suma, kuri skirta tų valdiškų būstų nuomai, ir jie pasirašė šitą nenaudingą variantą. Niekas jiems nepasakė, kad pasaulyje egzistuoja infliacija, infliacija nuo tų metų suėdė trečdalį jų šitų pinigų ir kai kurie šiuo metu jau turėtų išsikelti į gatvę būtent dėl tos infliacijos. Čia tikrai, gerbiamas Jonai, ne tas atvejis, čia visiškai normalus su ministerijomis suderintas atvejis, čia niekas iš valstybės nepasipelno, valstybė tiesiog padeda žmonėms atkurti netgi ne pilną, o dalinį teisingumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra sutarimo. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-4556, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo. (Balsai salėje) Balsuojame, kolegos, netriukšmaujame.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 47, prieš – 2, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Tinka? Nereikia kitų? Nereikia. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Zikaro metais“ projektas Nr. XIIIP-4945 (pateikimas)
Kolegos, darbotvarkės 2-20 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Zikaro metais“ projektas Nr. XIIIP-4945. Kviečiu A. Jankuvienę. Prašau, kolege, pristatyti. Pateikimas.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Zikaro metais“ projektą. Kitais metais lapkričio 18 dieną sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvai ypatingai nusipelniusi asmenybė, vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius J. Zikaras, ir 100 metų, kai buvo sukurtas viena iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių, tai yra J. Zikaro skulptūra „Laisvė“. Lietuva yra dėkinga J. Zikarui už daugybę darbų, kurie tapo nepriklausomos Lietuvos ženklais, tai ir paminklinės dekoratyvinės skulptūros „Laisvė ir knygnešys“, daugelio iškilių valstybės veikėjų portretiniai biustai ir bareljefai: J. Basanavičiaus, S. Daukanto, V. Kudirkos, A. Smetonos, J. Šliūpo. Jis yra sukūręs bareljefą paminklui žuvusiems už Lietuvos laisvę, jis yra Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. J. Zikaras sukūrė 1928 metų Lietuvos nepriklausomybės, Vytauto Didžiojo, J. Tumo-Vaižganto medalius, taip pat visų 1918–1940 metų nominalų lietuviškų pinigų – litų ir centų modelius.
Siūlau, kolegos, tiesiog kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, siūlomas pagrindiniu komitetu Švietimo ir mokslo komitetas ir Istorinės atminties komisija. Taip? A. Gumuliauskas. Kolegos, taip pat siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Galime pritarti? Pritarta.
17.56 val.
Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto svarstyti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 29, 701 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3662 ir jo lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIIP-3663–Nr. XIIIP-3682 atsisakymo“
Kolegos, liko rezervinis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo projektas dėl įstatymų projektų. Kviečiu A. Kubilienę. A. Kubilienė pristato. Priėmimas. Atsiprašau, jau priėmimas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo protokoliniu nutarimu siūloma atsisakyti Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, svarstant Sveikatos sistemos įstatymo Nr.1-552 kelių straipsnių pakeitimo ir 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą ir lydimųjų įstatymų projektus.
Šis įstatymo projektas plenariniame posėdyje turėjo būti svarstomas 2019 m. spalio 22 d. Paskutiniu metu vykstantys posėdžiai nesurenka kvorumo.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad paskirtas komitetas yra dėl viso paketo, o pagrindiniai komitetai yra du. Todėl tikrai prašyčiau pritarti šitam protokoliniam nutarimui, tai yra…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). …atsisakyti Žmogaus teisių komiteto.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Yra norinčių kalbėti prieš. M. Majauskas. Nematau. V. Simulikas. Prašau.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Drįsčiau teigti, tą aš ir frakcijoje šnekėjau, kad yra melas, didelis melas, ir statistika. Gerbiama A. Kubilienė, kaip komiteto pirmininkė, pasinaudojo trečiuoju elementu. Tai yra didelis melas, dar didesnis negu didelis. Taip, iš tikrųjų ŽTK yra kultūringas komitetas, jis atlieka visas pareigas tokias, kaip priklauso. Tas akibrokštas, kai Biudžeto ir finansų komitetas yra išimtas, o mes palikti, tai norėčiau paklausti, kas čia vyksta.
Jūsų žiniai, mieli Seimo nariai, prieš balsuojant, Žmogaus teisių komitetas kartu su Biudžeto ir finansų komitetu klausymus darė praeitų metų lapkričio pradžioje ir Sveikatos apsaugos ministerija užsakė valstybinį auditą aukščiausiai valstybės audito įstaigai – Valstybės kontrolei dėl visų reformacijų. Mes gavome gegužės 12 dieną Valstybės kontrolės išvadas. Gegužės 12 dieną! Taip, pripažįstu, kad komitetas praeitą savaitę neturėjo kvorumo ir du neeiliniai posėdžiai neįvyko, bet mes atlikome visas procedūras, išklausėme visas puses. Liko vienas balsavimas ir norima atimti iš mūsų teisę balsuoti už šitą klausimą.
Mes rytoj jį turime įtraukę į darbotvarkę. Kiek klausiau komiteto narių, visi dalyvaus. Jokių problemų nėra. Nei serga, nei dar kas nors. Kaip aš ir minėjau, visiškai nesvarbu, ką ten nori sveikatos sistema pertvarkyti, jų reikalas, bet atimti teisę iš Žmogaus teisių komiteto, kas susiję su Asmens duomenų apsaugos įstatymu ir direktyvos įgyvendinimu, kas susiję su teisėtų lūkesčių principu ir kitais elementais, labai keistai atrodo.
Aš labai prašyčiau Seimo narius atkreipti dėmesį ir balsuoti prieš šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Seimo protokolinio nutarimo projekto dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3662–Nr. XIIIP-3682. Kas palaiko… (Balsai salėje) Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) 261. (Balsai salėje) Gerai, balsavimas pradėtas, balsuojame, po to išsiaiškinsime. Taip, ne pirmą kartą mes tokius sprendimus priimame, nieko čia naujo.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 17, prieš – 16, susilaikė 24. Nepritarta.
Pareiškimų nėra. Prašau. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos ir gerbiama Asta Kubiliene, ar matote, ką jūs su savo iniciatyva padarėte? Išbraukti Žmogaus teisių komitetą, Biudžeto ir finansų komitetą. Jūs nuteikėte Seimo narius prieš jūsų propaguojamą projektą. Galbūt jis geras, galbūt galime apie jį padiskutuoti, bet tokiomis priemonėmis, tokiais žaidimais ir tokiu buldozeriu jūs tiesiog nustatėte Seimo narius prieš jūsų pasiūlymus. Aš apgailestauju, bet man atrodo, kad didžioji dalis dabar, na, tiesiog sąmoningai balsuos prieš. Man atrodo, kad tikrai yra netinkama priemonė tokiu būdu atimti iš Seimo narių galimybę diskutuoti ir organizuoti klausymus svarbiais klausimais.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, girdžiu iš posėdžio pirmininko, kad tai jau ne pirmą kartą daroma, tačiau Statute tokia procedūra nėra aprašyta, nėra numatyta galimybė pašalinti komitetą iš svarstymo, jeigu jis buvo paskirtas, o jau ne vieną kartą tai buvo padaryta. Gerbiamieji, gal pirma pakeiskime Statutą, jeigu iš tikrųjų to labai reikia, bet ir numatydami aiškius kriterijus, aiškius atvejus, kada galima tai padaryti. Kai yra piktybiškumas. Bet kai iš tikrųjų, kaip paaiškino Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Simulikas, kad jie dėl pateisinamų priežasčių – dėl ministerijos užsakyto audito – iki šiol nepriėmė sprendimo. Manau, kad būtent tai mes turime aprašyti pirma Statute, o paskui svarstyti tokius protokolinius nutarimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš tik noriu išreikšti viltį, kad gerbiamas M. Majauskas balsuoja žiūrėdamas į įstatymo nuostatas, o ne dėl vaikiškų ambicijų.
PIRMININKAS. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Kiekvienas Seimo narys balsuoja pagal savo sąžinę. Pirmiausia, aš noriu padėkoti kolegoms už supratingumą. Antriausia, aš pasigedau, kadangi jau pradėjau gilintis į šį įstatymų paketą, pasigedau visos informacijos, kodėl dvi ekspertinės psichiatrinės analizės institucijos yra naikinamos, kaip jų alternatyva siūloma kompetentinga institucija, kuri nei aprašyta, kokia bus, nei kas steigėjas bus, nei jos funkcijos. Mes kreipiamės į ministerijas dėl vėluojančių psichiatrinių ekspertizių vaikų baudžiamosiose bylose. Eilės yra pusę metų. Aš tikrai noriu atkreipti dėmesį, kad šis paketas dar giliau, nemaloniau gali būti analizuojamas.
PIRMININKAS. Kolegos, ačiū visiems už pasisakymus. Registruojamės.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 61 Seimo narys. Vakarinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.