Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 325
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu užimti darbo vietas, kiek čia mūsų yra, ir pradėsime darbotvarkę. Gerbiamas J. Razma paliko mums dar iš rytinės, tiksliau, opozicija paliko nebaigtų darbų. Norite registruotis? Prašom registruotis.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Čia kolegos klausinėja, kada balsavimo langas. Mūsų duomenimis, pradžia yra 15 valandą. (Balsai salėje) Žinoma, ne iš karto. Kuo skiriasi šie klausimai? Balsuosime tada, kada yra numatytas balsavimo langas darbotvarkėje, – nuo 15 valandos iki 15 val. 35 min., man atrodo.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios“ projektas Nr. XIVP-3321 (pateikimo tęsinys ir svarstymas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios“ projektas Nr. XIVP-3321. Gerbiama Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen mums jį pristatys iš tribūnos. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip baigiantis rytiniam posėdžiui sakiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų lapkričio 7 dienos nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį, kuriuo P. Gražulis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį. Tai piktnaudžiavimas. Nusikalstama veika buvo padaryta prieš pradedant eiti Seimo nario pareigas. Nuosprendis įsiteisėjo. Su procesiniais dokumentais jūs, gerbiami kolegos, buvote supažindinti.
Konstitucijos 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Seimo statuto 239 straipsnio 3 dalis numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Tokiu atveju į Konstitucinį Teismą nesikreipiama.
Pagal to paties Seimo statuto straipsnio 5 dalį Seimas tame pačiame posėdyje priima sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimą iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimą ir paskiria svarstymo datą. Šio posėdžio data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo Seimo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Siūloma data ir laikas yra 2023 m. gruodžio 19 d. 10 val. 10 min. Jeigu šis nutarimas bus priimtas, apie šią datą ir laiką nedelsiant ir pasirašytinai bus informuotas Seimo narys P. Gražulis.
Dėkoju už dėmesį ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus, jeigu tokių bus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys, tai yra P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, 7 dienos, tai ne gruodžio 19 diena, daug anksčiau. Kodėl jūs tiktai 19 dieną nutarimo projektą priimsite? Ar čia nėra taip: per S. Šedbarą bandysite išsukti Konstitucinio Teismo teisėjams rankas, kad jie priimtų dar vieną kaltinimą, jog nebalsuodamas šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, nes pagal šitą straipsnį, pagal šitą apkaltą jūs mane galite pašalinti tik iš šios Seimo kadencijos. Kituose rinkimuose aš galiu dalyvauti, o jeigu būtų priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad šiurkščiai sulaužiau Konstituciją, tokiu atveju dešimčiai metų negalėčiau būti renkamas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas kolega. Visų pirma dar kartą pacituosiu Seimo statutą, kuris aiškiai pasako, kad ne anksčiau kaip per 7 dienas turi įvykti posėdis. Siūloma data yra gruodžio 19 diena, gali būti, kad Konstitucinis Teismas, jeigu bus konstatuota, kad visgi buvo prasižengta dėl to, kas buvo padaryta, gali būti, kad Konstitucinio Teismo kreipimasis bus į Seimą, gali būti, kad bus kitas sprendimas. Šito prognozuoti nesiimu, tačiau gruodžio 19 diena tikrai pakankamas terminas, kad jūs galėtumėte pasirengti apkaltos procesui. Mano siūloma data yra būtent tokia. Seimas apsispręs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei. Daugiau klausimų nėra. Dabar motyvai. (Balsai salėje) Motyvai prieš – gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji, ar tikrai jūs nerandate sau daugiau užsiėmimų ir vis traukiate, ir traukiate tą vargšo P. Gražulio kortą? Sugalvokite ką nors originalesnio, kovodami su kylančiomis kainomis, keldami mokytojų atlyginimus, mažindami energijos išteklių kainas ir daugelį kitų dalykų. Pastaraisiais mėnesiais nesunku pastebėti, kad nebūna nė vienos Seimo posėdžio darbotvarkės be P. Gražulio klausimo, o ir tarp procedūrų dėl daugelio apkaltų jau nebeišeina susigaudyti.
Suprasčiau, jeigu tos apkaltos dar būtų laiku. Priminsiu, kad dėl ankstesnių įtarimų buvo praėję daugiau negu metai, kol buvo iškeltas klausimas dėl neva padarytų pažeidimų. Tai puikiai parodo neva minėtų veiksmų svarbą, todėl natūraliai kyla klausimai: ar taip išeina, kai iš nieko bandoma pritempti prie rezultato? Ar specialiai deginamas Lietuvos Respublikos Seimo darbas, bandant nukreipti dėmesį nuo gyvybiškai svarbių klausimų Lietuvai? Iš pradžių mygtuko paspaudimas, po to negražūs žodžiai, dabar koldūnai. Na, kas gi toliau? Sunku paaiškinti, kokia yra iš tikrųjų konservatorių meilė, nemeilė šiam politikui, bet dar labiau tai panašu į nekonstruktyvų elgesį nei į atsakingą požiūrį į Lietuvos Respublikos Seimo darbą žmonėms. Iš tiesų, gerbiami kolegos, jeigu rimtai, nejaugi valstybėje nėra didesnių problemų? Kodėl iš Seimo ir iš pačios Seimo nario apkaltos instituto daromas nuvalkiotas, besikartojantis trileris, cirkas? Kodėl Seimo nariai priversti dalyvauti seriale…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …apie tai, kaip konservatoriai žūtbūt nori susidoroti?
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). Gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kiekviena serija turi savo laiką. Dabar už užsirašė kalbėti gerbiamas D. Kepenis. (Balsai salėje) Prašom. Tuoj įjungsime, atsiprašome už techninius nesklandumus, elektronai labai lėtai teka. (Balsai salėje) Įsijungė. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Aš suprantu, kaip svarbu yra pavadinti daiktus savo vardais. Ir šiuo atveju manau, kad vėl ne taip vadiname. Siūlau pavadinti – politinis susidorojimas su savo daugiamečiu oponentu P. Gražuliu, ir bus visiems aišku, ką mes čia darome. Mes esame liudininkai ir dalyviai proceso, kuriame aiškiai matome, kad yra grupė draugų, kuriems Petras yra kaip rakštis minkštoje vietoje, ir jie daro viską, kad su juo susidorotų. Pavadinkime – politinis susidorojimas su oponentu, ir tada bus aišku, ką mes čia darome. Dabar aš tikrai esu prieš tai, prieš šitą farsą, kuriame aš dalyvauju. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galima bus pasisakyti per kitas stadijas. Čia yra svarstoma taip, kaip svarstomos rezoliucijos, tai svarstymo ar priėmimo metu galėsite užsirašyti. Kadangi mes turėsime balsuoti, tą darysime tiktai 15 valandą, todėl toliau kitų stadijų ir negalime dabar pereiti, nes ir po pateikimo reikia balsuoti.
Dabar kitas darbotvarkės 1-10 klausimas… Gerbiamas…
P. GRAŽULIS (MSNG). Palaukite, diskusija.
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ponai valdantieji ir gerbiami Seimo nariai. Tikrai labai sunku susigaudyti, kokiu klausimu esu čia kaltinamas. Kaltinimų lavina kas dieną ir galbūt vis atsiras naujų: tai mygtuką paspaudžiau, tai nepaspaudžiau, tai neteisėtai surinkau parašus, nors šimtus kartų rinkęs parašus per visą savo darbą Seime – visada buvo gerai, o dabar kažkas negerai, tai kažkur kažkas lakstė, ieškojo prokuratūra listerijos, isterijos… Ir kas įdomiausia? Jūs pažiūrėkite, ar jūs žinote nors vieną šalį pasaulyje, kad, pavyzdžiui, jeigu išvežta produkcija į Rusiją neatitinka reikalavimų, Lietuva persekiotų ir gintų Rusijos interesus? Ne Rusijos prokuratūra kelia bylą, kad ten iš Lietuvos įvežta kažkokių produktų, kurie yra nesaugūs ir dėl to gali, kaip čia pasakyti, apsinuodyti arba gali viduriuoti Rusijos piliečiai, o gina Rusijos piliečius kas? Konservatoriai. Nerasite jūs nė vienoje pasaulio šalyje tokios situacijos: keikia Rusiją nuo ryto iki vakaro, kad Rusija mus puola, o štai, vienu žodžiu, jie labiau negu Rusijos prokuratūra arba teisėtvarka, Lietuvos prokuratūra, ikiteisminė institucija gina Rusijos piliečius.
Labai keista – pasirodo, kad tos isterijos ir listerijos nebuvo produktuose, bet byla tęsiasi. Isterija toliau tęsiasi tarp valdančiųjų, iki šios dienos. Ir dar man labai įdomus dalykas – pasirodo, kad Lietuvos generalinė prokuratūra kreipėsi į tą prakeiktą Rusiją, kad pradėtų tyrimą, ar P. Gražulis už 5 eurus nepapirko Rusijos veterinarinės tarnybos. Metus laiko tyrė ir prokuratūra nenustatė. Maskva atsiuntė raštišką atsakymą, kad nenustatė jokio papirkimo fakto.
Gerbiamieji, tai ar rusai mums priešai, jums, konservatoriai, ar draugai? Aš pasiūlysiu Seimo rezoliuciją, kadangi mes Rusiją pripažinome teroristine organizacija, kad būtų teisinės pagalbos sutartis tarp teroristinės valstybės ir Lietuvos nutraukta. Pažiūrėsime, kaip jūs balsuosite. Kai reikia – jums Rusija priešai, o kai reikia – Rusija jums draugai. Tikrai yra įdomi situacija.
Aš atskleisiu rimtesnę paslaptį. Čia buvo NATO slapta informacija, kaip įvežti užnuodytą produkciją į Rusiją ir išnuodyti Rusijos kariuomenę – gynybai nereikėtų tiek skirti lėšų. Bet konservatoriai atskleidė ir sužlugdė visą šitą operaciją. Tai reikia gal teisti konservatorius? Aš noriu pasakyti, kad iš Aukščiausiojo Teismo apibendrinimo dingo visi finansiniai nusikaltimai, liko vienas svarbiausias punktas – padarė didžiulę neturtinę naudą… Gerbiamieji, kas daro Lietuvai didžiausią neturtinę žalą antroje vietoje, pirmoje vietoje? Tai konservatoriai su liberalais, na, liberalkonservatoriai, o antroje vietoje – teismai. Štai pažiūrėkite, kas yra: per pastarąjį mėnesį teismų reitingai nukrito 5 %. Nukrito teismų reitingai, pasitikėjimas teismais žmonių akivaizdoje krenta. Mano reitingas, kai jūs mane čia kariate, kalate prie kryžiaus, 5 % pakilo.
Ir dar vienas dalykas. Šitas atseit „nusikaltimas“ buvo padarytas beveik prieš dešimt metų. Sekė dvejus metus mane, kontroliavo, kur piluosi kokį kurą, kur važiuoju, su kuo važiuoju – dirbo visa STT ir FNTT, išleido gal kokius 20 mln. eurų. Galų gale sužlugo visi šitie kaltinimai, visi tie viešbučiai, visi, kaip sako, bilietai – viskas įnešta į kasą. Nors aš nežinojau, kad mano patarėja perka iš įmonės kaip atskaitingas asmuo tuos bilietus. Aš galvojau, kad jinai nuperka, aš jai grąžinu. Ir liudijo teisme jinai, kad grąžino daugiau, negu ji išleido bilietams. Bet vis tiek reikia P. Gražulį apkaltinti, vis tiek P. Gražulis turi būti kaltas.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dabar aš dar vieną sakinį noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Nagi vis tiek paskutinis mano teismas.
PIRMININKAS. Paskutinį sakinį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Beveik paskutinė mano kalba. Leiskite jūs, krikščionių demokratų vienas lyderių, dar vieną dalyką pasakyti.
PIRMININKAS. Paprastai, Petrai, paskutinis noras būna.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vieną mintį. Aš būčiau jau pasakęs mintį. Pažiūrėkite, kas yra. Po to buvo rinkimai ir važiavo visa Konservatorių frakcija, P. Saudargas lakstė, agitavo prieš mane, atrodė, kad vyksta Klaipėdos rajone rinkimai, o ne Lietuvoje. Vis tiek mane išrenka. Tai kas padarė moralinę žalą? Jūs, konservatoriai, teismai ar aš darau moralinę žalą? Ačiū už persekiojimą. Kuo labiau jūs mane persekiojate, tuo mano reitingai kyla.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas. Taigi diskusijoje daugiau niekas neužsirašė kalbėti. Motyvai.
Kadangi vis tiek mes negalime balsuoti, kol nėra balsavimo lango, tai svarstysime tada kitą nutarimą – 1-10 klausimą. (Balsas salėje) Turime balsuoti ir po pateikimo, ir po svarstymo iš tikrųjų. Pasitikslinome. Pereisime visas tris stadijas, kai bus balsavimo langas, kad atliktume viską preciziškai.
14.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-3289 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar pradėsime 1-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektą Nr. XIVP-3289. Gerbiamas A. Valinskas, pranešėjas, laikinosios komisijos pirmininkas. Prašau į tribūną.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Seimo posėdžio pirmininko minėtą nutarimą su štai tokiu tekstu: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu, 105 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 239 straipsnio 1 dalimi, nutaria: pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išvados, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario R. Žemaitaičio konkretūs veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui R. Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“
Yra gautos kelios Teisės departamento išvados. Siūlome joms tiesiog pritarti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Patikslinu. Pagal Statutą šį nutarimą mes svarstysime kaip rezoliuciją. Tai iš esmės galime pereiti visas stadijas, nes nereikia balsuoti, ir balsuosime priėmimo metu. Su anuo, deja, teks pereiti visas balsavimo stadijas.
Taigi dabar svarstymas. R. Žemaitaitis kviečiamas į tribūną diskutuoti. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Užsirašiau aš frakcijos vardu. Iš tiesų keista, ką mes šiandien darome. Akivaizdu, kad mes darome tai, ko prašo Rusija, tai, ko prašo Maskva, tai, ko prašo KGB ir NKVD. Pamėginsiu pacituoti šeštadienio Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Ž. Borelio kalbą: „Labai prašau Izraelio – nesileiskime užvaldomi pykčio.“ Ženeva. Izraelis nuo spalio 25 dienos, kai prasidėjo didelio masto karas, ant Gazos Ruožo numetė daugiau kaip 25 tūkst. tonų sprogmenų. Tiesiog aš noriu jums pabrėžti, kad 25 tūkst. tonų prilygsta dviem atominėms bomboms. Branduolinėms bomboms.
Ką tai reiškia? Aš siūlyčiau prisiminti 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. Hirosimos ir Nagasakio susprogdinimą, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ant šitų miestų numetė dvi atomines bombas. Jeigu jums atrodo, kad tai labai keistas dalykas – ne, mielieji, tai labai nekeistas dalykas. Tiesiog noriu jums pabrėžti, kad tuo metu Japonijos miestų plotas buvo 900 kv. kilometrų, o Gazos Ruožo yra tik 356 kv. kilometrai. Tai reiškia, kad faktiškai tris kartus mažesnė teritorija negu Hirosimos ir Nagasakio. Tai reiškia dvi atomines bombas. Ne, mielieji, tai nereiškia dviejų atominių bombų, tai reiškia šešios atominės bombos yra nuleistos Izraelio. Ką noriu paminėti, Izraelio tarptautiniu mastu uždraustų ginklų naudojimas per ataką Gazos Ruože buvo dokumentuotas, sakė „Europe Manager“. Tas pranešimas yra. Galite paskaityti straipsnį „The Guardian“, „Sky News“ – yra visa informacija pateikta apie tai, kas vyksta. Ypač kasetinių ir fosforo bombų, kuriose yra vaškinių nuodingų medžiagų, greitai nereaguojančių į deguonį ir sukeliančių sunkius antro ir trečio laipsnio nudegimus. Taip, Izraelis tą dalyką panaudojo.
Grįžkime vėl prie Ž. Borelio kalbos. Ž. Borelis aiškiai pasakė, kad nevaldomas pyktis ir tas, kuris užplūdo šiandien Izraelį, dar labiau sukelia didesnį konfliktą tarp dviejų tautų. Ką siūlo Ž. Borelis šiandien, kai lankosi Rytuose, leiskite pacituoti. Europos Sąjungos užsienio reikalų patikėtinis pareiškė, kad geriausias būdas užtikrinti Izraelio saugumą yra įkurti Palestinos valstybę. Tai, ką aš, R. Žemaitaitis, gegužės mėnesį savo pranešimuose ir vėlesniuose pranešimuose aiškiai išdėsčiau, kad agresija gimdo agresiją, ir jeigu šiandien valstybės nesusitars dėl agresorių vykdomų teisių, kentės visos valstybės ir kentės tautos. Taip, tai, sakysite, yra kolektyvinės atsakomybės klausimas. Nemanau, kad šiandien visi palestiniečiai turi kentėti už tai, ką padarė „Hamas“, nemanau, kad žydų bendruomenė turi kentėti tai, ką daro B. Netanjahu. Šiandien yra jau inicijuotos dvi baudžiamosios bylos Baudžiamajame Teisingumo Romos Teisme dėl B. Netanjahu vykdomo genocido būtent šitoje srityje.
Mielieji, aš noriu jūsų paklausti. Šiandien G. Landsbergis, užsienio reikalų ministras, pagrasino visai Lietuvai, kad Rusija tuoj užpuls ir kad NATO 5 straipsnis yra neaktyvuotas ir jisai neveiks. Lietuvi, ar tu jauti genocido skonį ir kvapą? Praėjusią savaitę Seime prie Kovo 11-osios salės buvo iškabinti, kaip matėte, septyni stendai apie Lietuvos genocidą, Ukrainos, Rumunijos genocidą, Lenkijos genocidą, kurį vykdė būtent tuo metu okupavę okupantai. Net neabejoju, kad nė vienas Seimo narys praeidamas net nesugebėjo paskaityti, apie ką tai yra. Šiandien galima drąsiai įvardinti, kad Izraelis daro ne tik kad etninį valymą, bet ir genocidą. Ir leisiu pacituoti kitą mums žinomą politiką, labai artimą Lietuvai užsienio politikos atžvilgiu, NATO valstybės narės prezidentą R. T. Erdohaną, Turkijos prezidentą. Ką jisai susitikęs penktadienį su Vokietijos kancleriu pasakė? Kad mes nusikaltimų nepadarėme, kad turėtų atgailauti ir atsiprašyti ar kitaip mėginti išpirkti kaltę tie, kurie tą ir padarė, mes, turkų tauta ir kitos tautos, galime drąsiai kalbėti apie Holokaustą, mes galime drąsiai kalbėti apie daromus nusikaltimus šiandien Palestinos teritorijoje, mes drąsiai galime kalbėti apie tuos įvykius, kurie vyrauja nuo 1948 metų. Aš ir mano šeima neprisidėjo prie Holokausto, o vokiečiai, esesininkai, enkavėdistai prisidėjo. Todėl Lietuva neturi klauptis, atsiprašyti ar kitaip mėginti paaiškinti, kas ir vyksta.
Mielieji, šiandien kitas dalykas. Nuo 1948 metų Gazos Ruožas yra kalėjimas po atviru dangumi. Ar jūs norėtumėte, lietuviai, gyventi nuo 1948 metų būtent tame kalėjime, kada panorėjus vienam išprotėjusiam lyderiui, premjerui, ministrui, Vyriausybės nariui ar kariuomenės vadui pradėtų jums riboti vandens tiekimą, pradėtų riboti jums naftos tiekimą, sprogdintų ir naikintų gydymo įstaigas, sprogdintų ir naikintų švietimo įstaigas? Kur šiandien dingo tie Seimo nariai liberalai, žmogaus teisių gynėjai, kur dirba socialdemokratai, kurie aiškina, kad žmogaus teisės svarbesnės už viską? Aš jų šiandien šičia nebematau, aš matau, kad yra pamintos žmogaus teisės, aš matau, kad yra politinės ambicijos ir politinis tikslas susidoroti su R. Žemaitaičiu, kuris sugebėjo ir išdrįso iškelti klausimą, tai, apie ką mes kiekvienas šiandien savo šeimose kalbame, ir apie tai, ką mes galvojame. Aš norėčiau jums visiems palinkėti, kad neišsipildytų išprotėjusio mūsų pinokio G. Landsbergio pasakymas ir kad genocido daugiau Lietuvoje nebūtų, nes tik žmogus, buvęs auka, gali virsti budeliu. Tai dabar yra valstybėje ir pasaulyje, kad kai kurie pasaulio lyderiai iš aukų tampa budeliais, o nėra nieko baisiau už kerštą, už užvaldytą pyktį.
Leiskite jums pacituoti vaikų teisių apsaugos pasaulio organizacijos ataskaitą. Šitas žiaurus įvykis, Izraelio atakos, kaip ir sakiau, yra numestos šešios atominės bombos, prilyginta pagal atominių tonų skaičių, pražudė 6 tūkst. kūdikių ir vaikų, 6 tūkst. Dabar įsivaizduokite jūs, Seimo nariai, kurie turite vaikų, anūkų, jūsų vaikai šiandien patirtų tą siaubą, kurį patiria… Tai yra kolektyvinė atsakomybė prieš visą tautą dėl tam tikrų parazitų, dėl tam tikrų vykdančių žmonių. Tai išgyveno žydai Holokausto metu.
Ar mes tikrai norime šiandien Lietuvoje prisidėti prie Rusijos skatinimo? Jeigu jūs norite, tai sėkmės, aš jums to linkiu. Aš esu tik maža kruopelytė šiandien tame sąžiningume, aš esu maža kruopelytė jūsų kažkokiuose sprendimuose. Bet, mielieji mano, genocidas buvo mūsų Lietuvoje. Mūsų seneliai, proseneliai jį matė. Šiandieną kita tauta patiria tą patį dalyką. Leisiu pacituoti jums J. Meko žodžius: I am a Palestinian, I am a Palestinian, I am a Palestinian. Jis aiškiai pasako, kad niekas negali atimti mano turto, niekas negali atimti iš manęs mano šeimos, to, ką aš turiu. Šiandieną griaunami pastatai ir naikinamas turtas, ir sugriauta Izraelio mokykla, kuri buvo pastatyta už mūsų, lietuvių mokesčių mokėtojų, pinigus…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …gegužės mėnesį. Mes žiūrime abejingai – prokuratūra net nepradėjo tyrimo, net nebuvo Izraelio atstovo…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …kad jis pasiaiškintų. Ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Dabar į diskusiją kviečiamas gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Žiūrint į tai, kas vyksta Lietuvoje, tai iš demokratinės mes tapome totalitarine valstybe. Tai mes tiktai matome Rusiją, Baltarusiją, Kiniją ir jas kritikuojame, kad nėra ten demokratijos. Bet kur Lietuva nužengė per 30 nepriklausomybės metų? Anksčiau nė mintis kažkam nebūtų kilusi, kad už kažkokio folkloro pacitavimą bus organizuojama Seimo nariui apkalta. Aš manau, kad šiandien ne tik kad už nuomonę, bet už tiesą reiškiamos ir organizuojamos apkaltos Seimo nariams.
Paskaičiau paskutinę statistiką, jeigu jinai teisinga, apklausas, kad visuomenėje yra milžiniškas nusivylimas dabartine valdančiąja dauguma ir net valstybe. Kalbama, kad nuo 10 % iki 15 % gintų Lietuvą. Štai jūs esate apsikabinę labai plačiomis, labai ilgomis vėliavėlėmis. Ar tai yra patriotizmas? Patriotizmas be darbų yra tuščias. Jūs viską darote, kad tauta nusiviltų, kad būtų tik viena tiesa – Landsbergių tiesa ir Landsbergių teisingumas. Neduok Dieve, tu pasakysi tiesą; ką jau ir kalbėti apie žydų tautą.
Dar kartą pakartosiu (jau čia du kartus sakiau): nei vienoje tautoje nėra vien tik didvyrių ir nei vienoje tautoje nėra vien tik niekšų. Ne išimtis ir žydų tauta. Aš citavau jums irgi iš Šventojo Rašto, dar va čia yra, ką Dievas pasakė apie žydų tautą: „Izraeli, Izraeli, aš tau siunčiau pranašus, bet tu juos užmušei. Tu nukryžiavai patį Kristų, todėl tavo namai liks tušti, kol tu nepradėsi garbinti Viešpaties Jėzaus Kristaus.“ Visa tai, kas vyksta Izraelyje ir aplink Izraelį, yra tik pasekmės, o priežastis yra visai kitur – tai yra prieš 2 tūkst. metų.
Gerbiamieji, jūs, valdantieji, atsipeikėkite! Nėra nė vienoje Europos Sąjungos šalyje jokių apkaltų. Nėra! Likusios apkaltos tik vienoje Lietuvoje. Seimo narys pagal Statutą už kalbas Seime neatsako. Tai palaukite. Tai, vadinasi, galima tiktai pataikauti, padlaižiauti konservatoriams ir tada nebūsi nei teisiamas, nei persekiojamas, nei niekinamas. Tokioje Lietuvoje gyvename! Ką mes sukūrėme? Ir ką mes toliau kuriame? Ir kur eini, Lietuva?
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymą baigėme.
Keliaujame prie priėmimo, kur motyvai… Prieš – gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų gal kai kam ir atrodo, kad aš čia kovoju dėl savęs. Jūs tikrai dėl manęs, kaip aš sakau, nesijaudinkite, nes jeigu Konstitucinis Teismas ir priima sprendimą, Seimo narys ar bet kuris kitas gali bet kada atsitraukti, atsistatydinti ir kartu dalyvauti toliau rinkimuose, dėl to aš visiškai nesijaudinu. Bet aš jaudinuosi dėl mūsų parlamento. Pirmą kartą per šiuos trejus metus, esant šiai valdančiajai daugumai, man viduje yra nejauku ir gėda, kad mes žmogaus teises nustumiame į antrą planą ir bandome susidoroti su R. Žemaitaičio replikomis, kalbomis ar kokiais nors pasisakymais. Šiandien mes nustumiame į antrą planą Žmogaus teisių komitetą, į antrą planą mes nustumiame Jungtinių Tautų Tarybą. Jūs net neįsivaizduojate, jūs paskaitykite paskutinį penktadienio pranešimą, kai Izraelio premjeras viešai atsisakė į Palestiną ir Izraelį įsileisti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą. Tai jūs pritariate ir palaikote, ką V. Putinas darė Ukrainoje! V. Putinas tą patį padarė su Ukraina. V. Putinas lygiai taip pat sulygino ligonines. Kai praėjusią savaitę kilo klausimas dėl Palestinos ligoninės sugriovimo, pats Dž. Baidenas, Amerikos prezidentas, kreipėsi į Izraelio premjerą ir prašė: stop, bičiuli, nebedaryk, kad ir kiek mes tau ginklų siunčiame, nebežudyk tu tų civilių žmonių, neužsiimk tokiais dalykais. Jūs paskaitykite Dž. Baideno patį paskutinį pranešimą ir jūs pamatysite, apie ką jisai kalba.
Kitas įdomus dalykas, kad mes šiandien nepaisome vaiko teisių apsaugos. Klausimas: ar turi vaikas teisę į švietimą ir socialinį ugdymą? Taip, turi. Ką padarė Izraelis? Griauna socialinės infrastruktūros objektus, kurie yra finansuojami būtent Europos Sąjungos lėšomis. Tą konstatavo ir E. Makronas, aš tą patį sakiau praėjusią savaitę. Lygiai taip pat Prancūzijos prezidentas E. Makronas praeitą savaitę, tiksliau, jau užpraeitą savaitę konstatavo, kad sugriauta ir sunaikinta Prancūzijos pastatyta mokykla prieštarauja bet kokioms žmogaus teisėms. Vėlgi yra padarytas aiškus raportas.
Man kyla kitas klausimas. Kolegos, kas atsitiks, jeigu tokie patys veiksmai ateis į Lietuvą, į Latviją, į Lenkiją, į Estiją? Ką, jūs vėl sėdėsite sudėję rankutes ir sakysite, žinai, čia nieko tokio, čia mūsų vertybinę politiką truputį ant šono panešė? Tikrai kviečiu pagalvoti, kokias mes pasekmes dėl vieno ar kito sprendimo turėsime.
PIRMININKAS. Prieš – gerbiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš nenoriu klausti Seimo narių, nes jie negirdi, jie neklauso. Konservatoriai kartais negirdi net savęs, tai nenuostabu. Bet aš noriu, jeigu nors keletas žmonių klauso, paklausti Lietuvos žmonių, kas kursto šiuo metu neapykantą žydų tautai? Kodėl tūkstančiai, šimtai tūkstančių piliečių Europoje ir kitur pasaulyje išeina į gatves? Kadangi jie naudoja perteklinę jėgą, žudo vaikus. Gazos Ruožas – tai uždaras kalėjimas, 70 metų, beveik 80 metų tame kalėjime gyvena žmonės. Išjungtas vanduo, išjungta elektra, kuro nėra. Kas kursto antisemitines nuotaikas, mieli žmonės? Kas? R. Žemaitaičio folkloras ar Izraelio Vyriausybės veiksmai? Atsikvošėkite, atsikvošėkite, konservatoriai, ką jūs darote? Aš pateikiau rezoliuciją, kurioje pasakiau: nepritariame ir smerkiame „Hamas“ įsiveržimą į Izraelį, reikalaujame paleisti visus įkaitus, bet taip pat nepritariame ligoninių griovimui, vaikų žudymui – tai visame pasaulyje kursto antisemitines nuotaikas.
Aš noriu priminti paskutinį Jungtinių Tautų vadovo pasisakymą: ligoninės – tai ne karo laukas, ten vykdyti karinius veiksmus yra karo nusikaltimai. Mieli žmonės, pažiūrėkite, kokioje Lietuvoje mes gyvename ir kokiomis apkaltomis užsiima konservatoriai. Jie pataikauja tik Amerikai, bet ne tiesai.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkui. Gerbiami kolegos, visi motyvai išsakyti. Lieka balsavimas, jį galėsime atlikti 15 valandą. Tik dar prieš tai galbūt galime bendru sutarimu pritarti dviem straipsniams. Nutarimas yra iš dviejų straipsnių.
Pastraipsniui. Ar 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento pastaba? Dėkoju, pritarta. Taigi lieka balsavimas dėl viso projekto.
14.35 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2654(2) (priėmimas)
Keliaujame toliau, prie vakarinio posėdžio. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2654(2). Priėmimo stadija. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas L. Jonaitis. Prašom.
L. JONAITIS (LSDPF). Noriu pagarsinti, kad mūsų Seime vieši Pakruojo „Atžalyno“ progimnazijos jaunimas su mokytojais. (Plojimai)
PIRMININKAS. Džiaugiamės Pakruojo progimnazijos jaunimu. Gero vizito Seime.
Dabar procedūra pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Nėra jokių pasiūlymų? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dabar motyvai už. Gerbiamas L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pauliau. Mano požiūriu, šis įstatymas yra žingsnis visuotinės gynybos link. Aišku, žingsnis vieno iš visuomenės sluoksnių, tai yra ginklų savininkų. Visuotinė gynyba remiasi trimis esminiais ramsčiais. Pirmiausia tai yra valia priešintis, valia gintis, tai yra patriotizmas, širdis ir tauta. Grėsmė kyla ne tada, kai okupantas verčia paminklus ar kabina savo (svetimas) vėliavas, bet tada, kai palaužia valią priešintis ir valią gintis. Tai yra fundamentalūs dalykai.
Antras ramstis yra įgūdis, ką ir turi ginklų savininkai, jeigu dar ir reguliariai pasitreniruoja. Ir trečias ramstis yra vieta gynybos plane. Tai pilietinio pasipriešinimo kursai tikrai padės ginklų savininkams aiškiau žinoti savo vietą ginkluotos gynybos kontekste. Tas yra fundamentaliai svarbu, kai žmonės klausia, kokia yra mano vieta, koks gali būti mano vaidmuo. Tai šie kursai, tikiu, bus vienas toks svarbus žingsnis geresnės, stipresnės visuotinės gynybos link.
Dabar keletas svarbių detalių, kad kursai negaliotų šauliams, kursai negaliotų profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams, jie, be jokios abejonės, iš savo veiklos ir taip gerai žino savo vaidmenį ir tuos įgūdžius treniruoja daug dažniau ir reguliariai. Taip pat šie kursai bus nemokami, tą reikia pasakyti labai aiškiai, tai yra ginklų savininkams už tai mokėti nereikės. Be jokios abejonės, jau patikrinta formulė, kokie tie kursai bus šią minutę, nes Krašto apsaugos ministerija pagal įstatymą nusprendžia, kokia tvarka yra. Taigi, juos galima išklausyti nuotoliniu būdu, yra tam tikras testas, testuotis ir atsispausdintą tam tikrą sertifikatą pridėti prie kitų dokumentų, kurie numatomi pagal įstatymą, tada visą tą dokumentų paketą teikti tam, kad būtų gautas leidimas ginklui arba jis būtų atnaujintas. Prognozė būtų tokia, kad tokį kursą per metus išlaikytų apie 20 tūkst. žmonių, kadangi tiek nauji ginklų savininkai, tiek ir tie, kurie nori atsinaujinti ginklus kas penkerius metus, turės tai padaryti.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Manau, kad tai yra svarbu, žingsnis į priekį. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Laikas. Prieš – gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kodėl gerbiamas Laurynas agituoja, sako. Mano patirtis rodo ką kita, nes man neteko dalyvauti eitynėse „Lietuva – lietuviams“ arba būti M. Murzos patarėju. Aš suprantu, kad M. Murza visą laiką norėdavo apsiginkluoti ir sakydavo, jeigu mes turėsime ginklų iki dantų, tai visus iššaudysime. Gerbiamas Laurynai, mes esame vienodo, to paties amžiaus, to paties mokymo ir to paties kirpimo. Žmogus valstybę gina ne ginklais, o žmogus gina idėjomis ir būtent karine parengtimi. Kai jūs dabar norite suteikti bet kam, kas tik nori, ginklų, tai aš dabar matau, va, I. Šimonytė sėdi, dabar labai gerai išmano ji apie naktines optikas, tai duok tu jai ginklą, duok naktines optikas, tai pusę opozicijos iššaudys, nes sakys, kad tai yra priešai. Aišku, aš juokauju. Tikrai Ingrida to niekada nepadarys, nes gana mąstantis ir atsargus žmogus yra, bet kada jūs pradėsite dalinti ginklus į dešinę, į kairę ir kada pradės pirkti pažymas, o mes šiandien jau turime tokį variantą, tai jau buvo ir 1994 metais, kai Lietuva turėjo be galo daug nelegalių ginklų, todėl buvo priimti net du teisės aktai, kurie leido priduoti ginklus, nes tu nelegaliai maždaug juos turi. O kaip jums atrodo, iš kur tie ginklai atsirado? Atsirado iš tarybinių DOSAAF’ų. Buvo DOSAAFʼuose vadinamųjų milkaškių, buvo pistoletų, buvo kitų šaudmenų ir kas norėjo, tiek jų nelegaliai prisirinko. Ir pažiūrėkite, koks buvo nusikalstamumas. Tu purtai galvą, kad ne, Laurynai? Aš tiktai duodu tau – laiko klausimas, ar po dvejų, ar po trejų metų tu Lietuvoje turėsi labai laisvus susišaudymus. Todėl tikrai labai kviečiu balsuoti prieš ir tokiam įstatymo projektui nepritarti. Geriau jūs pirma A. Bilotaitei, pasieniečiams nupirkite automatų, kad turėtų bent kuo apsiginti, o ne kaip dabar, kaip ten sakė, keturiems vienas (…).
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, bet čia ne visai apie ginklų įsigijimo išplėtimą. Gerbiamas L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Remigijau, jūs, matyt, dabar turite labai daug reikalų, nes jūs kalbėjote dabar visiškus vėjus, nes to nėra įstatyme. Mes kalbame apie pilietinio pasipriešinimo kursus. Matyt, jūs reagavote į kitą mūsų įstatymo projektą, kur mes su P. Saudargu registravome dėl galimybės šauktiniams įsigyti automatinius ginklus, bet tai dar nėra pateikimo stadija. Mes jus informuosime, kai ruošimės, matyt, galėsite pakartoti savo kalbą. Dabar ne apie tai čia buvo. Ačiū. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Taip, dėkoju. Man irgi susidarė įspūdis, kad jūs ne visai apie tą įstatymo projektą kalbėjote, bet vis tiek šiek tiek apie ginklus. Viskas gerai.
Dabar gerbiamas A. Pocius. Prašau. Prašom, gerbiamas A. Pocius už kalba.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau prie to, ką jau NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pasakė, pridėti dar keletą siūlymų. Įstatymu jau yra nustatyta ir reglamentuota, kokie asmenys gali turėti ginklus ir kad tiems asmenims būtų pravesti specialūs kursai būtent tam, kad ne tik turėtų savo turtui apsaugoti, bet ir padėtų kariuomenei ginti valstybę. Aš norėčiau, kad tokia rekomendacija būtų kur nors įdėta, kad asmenys, turintys ginklus savigynai arba kitai jų numatytai veiklai, sporto ir taip toliau, jau dabar turėtų, įsigytų kovinį komplektą. Automatiniams ginklams yra 6 dėtuvės ir 180 šovinių, o pusiau automatiniams ginklams – 6 dėtuvės ir 120 šovinių. Jeigu kils krizė arba karo grėsmė, į parduotuves tikrai nenubėgsime ir neįsigysime šaudmenų. Dabar, aš manau, kol yra toks laikas, karas tebevyksta Ukrainoje, nežinia, kada baigsis, aš tikrai rekomenduoju asmenims, turintiems leidimus šaunamiesiems ginklams, būtent dabar įsigyti ir dėtuves, ir šaudmenų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Aš ne tai, kad prieš, tiesiog keletas tokių, gal vienas toks nuogąstavimas iš tikro. Mes dažnai valstybėje užlipame ant grėblio. Aš labai bijau, kad ir šiuo atveju gali atsitikti panašiai ir gausime visiškai atvirkštinį efektą. Tai yra kursai, kurie dažnu atveju būna visiškai formalūs. Dažnu atveju vienintelė nauda iš jų, ar tai būtų kvalifikacijos kėlimo kursai kokios nors profesijos atstovams, ar panašūs dalykai, jie labai dažnu atveju tampa tik pragyvenimo šaltiniu tam tikrai siaurai grupelei žmonių, kurie organizuoja tuos kursus, tačiau realios kažkokios pridėtinės vertės jie neturi ir tampa dažnu atveju tokiu tiesiog formaliu reikalavimu. Ir čia jaučiu, kad gali taip nutikti, nes kiek teko girdėti ir skaityti iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, tai bus kažkoks filmukas, kurį ten peržiūrėti kažkur galėsi labai greitai ir panašiai. Tai aš tada keliu klausimą: ką tu gausi, tą filmuką peržiūrėjęs, ir kokia iš to, ir kam bus nauda? Ir šiuo atveju aš matau rizikų. Nors mintis… iš principo mintis ar idėja galbūt yra teisinga tik ją techniškai tinkamai įgyvendinus. Šiuo atveju aš matau gana nemažai rizikų, todėl ne tai, kad prieš, bet galbūt susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Priėmėme Pilietinio pasipriešinimo strategiją, mes ją turime. Sudėtingiau buvo su veiksmų planu, bet galų gale patvirtintas ir veiksmų planas, jame numatytos lėšos. Kaip kolega Laurynas minėjo, labai svarbu įgūdžiai, o įgūdžių be mokymų, nors pradžioje ir teorinių, tikrai neįgis nė vienas. Labai svarbu, kad turėtume bent jau tokią akivaizdžią pradžią. Aš visiškai sutinku, kad reikėtų galbūt ir praktinių įgūdžių, nes vien vadinamosios stalo pratybos arba teoriniai mokymai nelabai duoda… tiesiog pasimiršta, neduoda praktinės naudos. Manau, kad paskui galėtume žengti kitą žingsnį, būtų galbūt ir ginklo valdymo technika, ir kiti specifiniai dalykai. Kviečiu balsuoti už ir eiti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju ir dar už kalbės gerbiamas V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tikrai nemažai Lietuvos piliečių yra įsigiję ginklą savigynai ar šaulio tarnybai, ar medžioklei. Pilietinio pasipriešinimo kurso išklausymas, be jokios abejonės, duoda pridėtinę vertę, tačiau kartu ir šiek tiek apsunkina pratęsiant leidimą ginklui arba įsigyjant jį, nes reikės, žinoma, papildomų kursų, papildomo laiko skirti. Bet atsižvelgiant į mūsų geopolitinę padėtį, įtampą regione, matyt, be jokios abejonės, ši pataisa duos daugiau teigiamų negu neigiamų įvairių pasekmių stiprinant mūsų pilietinį pasipriešinimą. Dėl to kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime numatytu laiku, jau netrukus.
14.46 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2995(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2995. Dabar čia gal ir nereikia pranešėjos. Pastraipsniui. Čia yra vienas straipsnis, nors ir labai ilgas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai už – gerbiamas S. Tumėnas. Prašau. Motyvai už dėl atmintinų dienų. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kviečiu daug nediskutuoti ir pritarti, nes aš tai suprantu kaip tokį kompromisinį variantą. Matote, koks didžiulis čia yra sąrašas tų atmintinų dienų. Dėl daugiau kaip pusės jų tiesiog norėta, kad būtų atmintini metai, bet mes patys priėmėme taisykles, kad treji ketveri metai, ne daugiau, būtų skelbiami. Tai čia ieškota kompromiso, kad būtų parodytas visiems tiems įvykiams, svarbiems Lietuvos istorijai, dėmesys. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju ir prieš kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš esmės tikrai nekalbėčiau prieš, jeigu ne kiekvieną sesiją ir ne kiekvieną Seimą mes nuo ryto iki vakaro apie tas atmintinas dienas. Tai maryčių, tai petryčių diena, tai paminėkime metus tuos, tai paminėkime Onytės metus šituos. Kolegos, aš kartais net abejoju, ar tai yra Seimo funkcija. Gal tokiu atveju reikėtų galų gale suteikti įgaliojimą Vyriausybei ir Vyriausybė savo nutarimais galėtų dėlioti tas atmintinas dienas. Tikrai juokingai atrodo, kad čia užsiima Seimas tokiomis datomis.
Kitas įdomesnis dalykas, kas man sukelia juoką, tai yra birželio 1 dienos panaikinimas ir perkėlimas į gegužės trečią penktadienį Vaikų dienos. Nejaugi neatrodo, kad… Mes žaidžiame kažkokiais jausmais, kažkokiais vaikiškais dalykais, nes neva tai buvo kažkokia tarybinė, komunistinė šventė, visi žygiuodavo per paradą įsispyrę ir tada birželio 1-oji, visose gatvėse buvo balionai ir panašiai, ir panašiai. Kolegos, ar tikrai galvojate, kad pakeisdami dieną iš birželio 1 dienos į gegužės trečią savaitgalį jūs iš esmės pakeisite idėją, pakeisite tikėjimą, pakeisite nuomonę? Tai mes esame tikrai žemai kritęs parlamentas, todėl tikrai kviečiu balsuoti prieš ir kad tokių dalykų neįvyktų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Na, šitame įstatymo projekte mes nematome nei maryčių, nei petryčių. Vis dėlto tai yra Tarptautinė jaunimo diena, Europos diena, Laisvės diena, Mokslo ir žinių diena ir panašiai. Jeigu ir būtų, vis tiek reikėtų atkreipti tada dėmesį į tuos žmones. Pavyzdžiui, vaikai yra skriaudžiami arba net nužudomi, kaip Matuko atvejis. Vaikų gynimo diena yra, reikia akcentuoti ir tai, kad mes atkreiptume dėmesį į silpnąją grandį tais įvykiais, tais paminėjimais. Manau, kad reikia vis dėlto balsuoti už. Taisyti visada galima, aišku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Lieka balsavimas balsavimo lango metu.
14.50 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 19, 221, 222, 33, 48, 51 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3291(2) (svarstymas)
Dabar kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3291. Svarstymas. Taigi Ekonomikos komiteto išvada. Iš Ekonomikos komiteto gal gerbiamas Kazys Bagdonas, matau, yra salėje, gal jisai galėtų? Gal jūs galėtumėte Ekonomikos komiteto išvadą pristatyti? Čia tiesiog trumpai perskaityti. (Balsai salėje) Atsiprašau, parašyta K. Starkevičius, dėl to man taip jau vėl… Labai atsiprašau. Sudėjau jus į krūvą. Labai atsiprašau. Ekonomikos komiteto išvada. Gerbiamas A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą galimybę pasisakyti. Tikiuosi, Paulius daugiau nebepainios mano vardo, nepaisant, kad ir…
PIRMININKAS. Stengsiuosi.
A. BAGDONAS (LSF). …komiteto pirmininkas yra Kazys, nepaisant to, kad ir konservatorių gretose yra K. Bagdonas, tai aš, Pauliau, esu Andrius.
Pristatau Ekonomikos komiteto išvadą. Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą labai išsamiai ir iš tiesų rado daug kompromisų, ir priėmė jį bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Energetikos ir darnios plėtros komisijos išvada. Gerbiamas J. Urbanavičius. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat mūsų komisija svarstė ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra diskutuoti užsirašiusių? Nėra. Dėl motyvų po svarstymo nėra. Vadinasi, lieka tik balsavimas balsavimo lango metu.
Taigi turime dar beveik 8 minutes, galime tęsti.
14.52 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3135(2), Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3136(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4.1 ir 2-4.2 klausimai – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3135 ir lydimasis – Kelių įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto išvada. Gerbiamas J. Pinskus. Prašau.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą. Buvo gautas Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas. Kadangi jis nėra susijęs su įstatymo projekto tikslais, uždaviniais ir išeina už įstatymo projekto svarstymo ribų, svarstomų įstatymų projektų priedai nekeičiami, įstatymo projekto vieninteliu straipsniu keičiamas įstatymo įsigaliojimo datą nustatantis straipsnis, todėl komitetas jam nepritarė. O apskritai dėl viso projekto 8 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. PINSKUS (MSNG). Lydimasis?
PIRMININKAS. Taip, iš karto ir lydimąjį. Prašau.
J. PINSKUS (MSNG). Ir lydimasis įstatymas lygiai taip pat: 8 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Gerbiamas A. Čepononis.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, spalio 25 dieną apsvarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Lydimajam taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad mes negalime svarstyti Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymo, nes pasiūlymas nėra susijęs su įstatymo projekto tikslais ir uždaviniais ir išeina už įstatymo projekto svarstymo ribų, nes jis siūlo keisti priedą, o priedas šiuo projektu nėra keičiamas. Taigi mes, deja, jūsų pasiūlymo nesvarstome.
Dabar diskusija. Kviečiamas gerbiamas G. Paluckas. Atsisako. Gal tada gerbiamas A. Dumbrava, nors jūsų pasiūlymo Seimas ir nesvarstė, bet jūs vis tiek kviečiamas diskutuoti. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Laba diena. Gerbiamas pirmininke, visiškai teisingai, aš būčiau atsiėmęs. Visiškai teisingai. Aš tik norėčiau, mieli kolegos, pakalbėti apie apskritai kelių mokestį ir apie e. tollingo sistemą. Susidariusi tokia labai įdomi situacija pas mus Lietuvoje. Mes žinome, kad nuo kitų metų labai stipriai padidėja kelių mokestis – tris keturis kartus. Tokio kelių mokesčio kol kas neturi nei Latvija, nei Estija. Taigi mes tokius įdomius žingsnius darome – padidiname kelių mokestį kartais, o Kelių direkcija, Susisiekimo ministerija už tai, kad padidėtų kelių mokestis, kad mes surinktume ne 50 mln. eurų kitais metais, o 100 mln. eurų. Aišku, čia daug proto nereikia – pažiūrėjai į lubas, nustatei kelių mokestį, didesnį tris keturis kartus, ir, aišku, žmonės (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) niekur nesidės, ir mokės tokį mokestį. Aš manau, kad tai yra nesąžininga.
Aš manau, kad reikėtų kartu, jeigu mes, Seimas, nuo birželio mėnesio padidinome mokesčius, Vyriausybė po to jau pagal Seimo įstatymą padidino mokesčius, tai mes turime daryti viską drauge. Įsivedame e. tollingą ir padidiname mokesčius. Mes čia akcentuojame visi, kad bus mokama už taršą, bus mokama už ašių kiekį, tačiau e. tollinge to nėra ir jisai dar šiandien neveikia, o mes jau įvedėme ir ašis, ir emisijas, ir mokestis pasidarė nerealus. Aš manau, kad mes tikrai skriaudžiame tuos žmones.
Noriu dar kartą priminti, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek Lenkijoje mokesčiai yra žymiai žymiai mažesni. Jie prasideda nuo 3,5 tonų bendrosios masės, pas mus gi kažkodėl iki 3,5 tonos, vadinasi, kažkur galbūt nuo 2,5 ir mes jau priverčiame tuos žmones mokėti mokesčius.
Viskas iškilo po to, kai, mes žinome, kai kuriuose miestuose pradėjo veikti tie įrenginiai, kurie fiksuoja komercinį transportą, ir žmonėms, na, pasipylė lavina tų mokesčių, visai, aš manau, nepagrįstų. Tai aš manyčiau, kad šis įstatymas nėra geras. Reikėtų viską daryti kartu, negalima ministerijai teisintis, kad jau trejus ar ketverius metus ji niekaip negali įvesti tos sistemos, o mokesčius padidinti – tuoj pat, prašau, per 1 valandą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Taigi A. Dumbrava taip pat užsirašęs dėl motyvų prieš. Jeigu jūs… Atsisakote?
Taigi lieka balsavimas. Tuoj galėsime balsuoti. Man atrodo, kad mes ir palaukime tas 2 minutes, nes kitas įstatymo projektas gana ilgas, dėl jo yra daug pasiūlymų. (Balsai salėje) Sakote, kad trumpas, galima apsvarstyti darbotvarkės 2-10 klausimą? (Šurmulys salėje) Nežinau, gal rezervinį kokį. (Balsai salėje) Kolegos, liko 1 minutė. Bandome rasti, kur niekas nėra užsirašęs nei diskutuoti, nei dėl motyvų, bet tokių kol kas nerandame, išsiplėsime. Tai tiesiog susirinks visi, susės į vietas ir galėsime pradėti iškart balsuoti.
Tradiciškai mes visada pradedame nuo paskutinio, todėl balsuosime dėl Kelių priežiūros ir plėtros, o paskui grįšime tada prie rytinės darbotvarkės ir balsuosime dėl dviejų apkaltų. Priminsiu, kad dėl P. Gražulio balsuosime dėl visų stadijų: po pateikimo, po svarstymo ir tada priėmimo metu išklausysime motyvus ir balsuosime. O dėl gerbiamo R. Žemaitaičio šiuo atveju taikysime tokią pačią tvarką kaip dėl rezoliucijų – iš esmės balsuosime tik priėmimo metu.
Taigi lieka kelios sekundės ir galėsime balsuoti. Kviečiu kolegas susėsti į darbo vietas ir galime pradėti balsavimą.
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3135 ir lydimasis Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3136. Balsuojame po svarstymo. Balsuojame dėl Kelių priežiūros įstatymo projekto ir dėl lydimojo Kelių įstatymo projekto po svarstymo.
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 82, prieš – 3, susilaikė 33. Po svarstymo yra pritarta.
15.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios“ projektas Nr. XIVP-3321 (pateikimo ir svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, dabar grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios“ projektas Nr. XIVP-3321. Atkreipiu dėmesį, dabar balsuosime po pateikimo. Susikaupiame, grįžtame į vietas ir balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 85, balsavo 83: už – 81, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta.
Svarstymo stadija. Taip pat diskusija jau yra įvykusi, gerbiamas Petras išsakė motyvus. Dabar balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 82, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Dabar priėmimo stadija. Atkreipiu dėmesį, kad yra du straipsniai, 1 ir 2 straipsniai. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai už – gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstymo stadijoje išgirdome įvairiausių istorijų, kaip čia vienas veikėjas neva su apnuodytais koldūnais nuodijo rusus ir jis visiškai nekaltas, ir daugiau įvairių pasakų. Tačiau reikia pripažinti, kad Seimo narys P. Gražulis yra nuteistas. Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje. Aukščiausiojo Teismo nuosprendis yra galutinis ir neskundžiamas, todėl nekyla jokių abejonių, kad Seime turime nuteistą žmogų ir turime spręsti dėl jo, kaip Seimo nario, mandato panaikinimo.
Kviečiu balsuoti už. Prisiminkime, ir nuteisti savivaldybių tarybų nariai faktiškai automatiškai atleidžiami iš savo pareigų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu. Šiuo atveju Seimo narį visų balsais apkaltos proceso metu atleidžia Seimas. Todėl, be jokios abejonės, reikėtų to ir laikytis. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš gal ne konservatorių noriu paklausti, nes jie negirdi, jie negirdi kartais net ir savęs. Sovietmečiu irgi buvau nuteistas. Ponai konservatoriai ir ponai lietuviai, kaltas buvau ar nekaltas buvau? Teisus buvau ar nebuvau teisus? Atsakykite į šitą klausimą? Kuo skiriasi sovietiniai politizuoti teismai nuo dabartinių landsberginių teismų? Kuo jie skiriasi? Kam reikėjo trijų teisėjų kolegiją dar išpūsti į septynių teisėjų aukščiausią kolegiją? Tam, kad priimtų politinę deklaraciją? Kam tas cirkas, jūs pasakykite? Aš jums sakiau, kad teismais pasitikėjimas vien tik per mėnesį nukrito 5 % ir dar kris, nes visuomenė, išskyrus konservatorius, mato, kad teismai vykdo ne teisingumą, o politinius užsakymus. Prašau, finansų ministrė 14 tūkst. eurų grąžina į biudžetą panaudotų lėšų – bylos nėra. Kultūros ministras 30 tūkst. eurų panaudoja, nežino, kur ir kaip, – bylos nėra. Paimkime tvorą šitos A. Bilotaitės, vagonėliai, statomi tris kartus brangiau negu rinkos kaina, – bylos nėra. Pažiūrėkime, kas yra, NATO viršūnių balius suorganizuotas be konkurso už 50 mln. – bylos nėra. Landsbergių šeima nusiperka sklypą beveik 2 mln. vertės už eurą – bylos nėra. Kur teisingumas? Ar jūs matote tą teisingumą? Ponai konservatoriai, jūs jo nematysite. Mieli žmonės, jeigu nors keletas žmonių klausote, aš jums kalbu, o ne konservatoriams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau už kalbės gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Svarstymo stadijoje iš tribūnos kalbėdamas Petras pradėjo analizuoti teismo baudžiamąją nutartį. Taip, mes ją skaitėme, bet šiandien mes nesvarstome teismo sprendimo. Mes turime reaguoti į teismo sprendimą, o ne vertinti, ar jis geras, ar blogas. Teismų sprendimai negali būti svarstomi Seimo salėje ir politiškai įvertinti. Mes šiandien priversti žiūrėti per juridinę prizmę ir, matydami baudžiamojoje byloje sprendimą, kad kolega padarė baudžiamąjį nusikaltimą, mes turime žiūrėti į kitus teisės aktus, tarp jų ir Seimo statutą. Seimo statutas pasako, kad tokiu atveju Seimas sprendžia dėl kolegos apkaltos, nes jis yra nuteistas pagal baudžiamąją bylą. Todėl aš siūlau klausyti, ką yra pasakęs teismas, ir neklausyti tų beviltiškai kartais skambančių rypavimų apie tai, kad teismai nevykdo teisingumo. Tada kolegoms aš siūlau pasiskaityti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kad teisingumą vykdo teismai, o ne tie, kurie nori paneigti, politiškai sukritikuoti teismų sprendimus. Todėl sprendimas, aš manau, yra aiškus – Seimas privalo vykdyti savo prievolę ir čia nėra opozicijos išpuolis… koalicijos išpuolis prieš opozicijos narį, kaip kartais bandoma vėl politiškai pateikti, tai yra labai aiškiai aprašytos teisinės procedūros teisinėje valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime pačią geriausią pasaulyje, teisingiausią, šlovingiausiomis pergalėmis prieš Kiniją ir kitas šalis pagarsėjusią valdžią, kuri niekada neklysta. Ir vienas iš jos atstovų ponas V. Semeška, kuris dar nenuteistas už diplomų klastojimą, bet yra daug aptartas šioje posėdžių salėje, kada dirbo VRK, kaltina dabar poną Petrą. Ir aš turiu jam klausimą ir kitiems konservatoriams: o kiek tarp jūsų yra žmonių, kurie yra nuteisti? Tai teisti kitą ir vertinti iš jėgos pozicijų visada yra labai lengva, kada tu esi galingas, kada tu esi lygiausias iš visų Lietuvos šalies žmonių ir tu žinai, kad tau negalioja tos pačios įstatymo nuostatos, kaip kitiems žmonėms, ir kai tu ką nors padarai blogo, visą laiką tavo užnugaris yra labai stiprus ir visos tarnybos yra pajungtos tau, ir tu gali daryti viską, ką nori. Taip, tada tikrai dirbti politikos srityje yra labai lengva. Tu gali savo oponentus sutrypti, sudoroti, sunaikinti ir parodyti, kad, va, žiūrėkite, kas bus su jumis, jeigu jūs elgsitės drąsiai. Jeigu jūs drįsite mus kritikuoti aštriai, jums bus taip, kaip P. Gražuliui, R. Žemaitaičiui ir kitiems Seimo nariams ar visuomenės veikėjams, kurie vis dar drįsta Lietuvoje tai daryti drąsiai ir aktyviai. Jums bus bylos, jums bus teismai, jūs būsite pasmerkti, prarasite darbus arba turėsite važiuoti į teismo posėdžius kaip į darbą ir neturėsite galimybės išlaikyti savo šeimos, nes ne visi žmonės turi galimybę nuolat važiuoti į teismo posėdį ir atsiprašinėti iš darbo ir ne visi darbdaviai yra tokie supratingi, kad tą suprastų. Tad raginu balsuoti prieš visus, kuriems nepriimtina ši diktatūra.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Slušnys už kalbės.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kiekvienas spektaklis, kiekviena komedija turi turėti pabaigą, ir aš labai rekomenduoju balsuoti už, kad mes pagaliau iš spektaklio išeitume ne į kokią nors pertrauką, o tikrai baigtume ir šitie dalykai daugiau galbūt nebesikartotų su tokiais Seimo nariais. Iš tiesų bet kuris užsitęsęs spektaklis, kad ir koks jis būtų įdomus, tampa nuobodus, o šiuo atveju net pavojingas. Jis yra pavojingas valstybei, nes yra nuolatos skleidžiamas melas apie tai, kokie yra baisūs teismai, kažkokia teisėsaugos sistema, jau nekalbu apie demokratiškai išrinktą valdžią, kuri šiandien yra čia, šitame Seime, ir mes visi esame visą laiką skelbiami kaip pavojingi visuomenei asmenys. Toks melas turi baigtis, tokia retorika turi baigtis, ir aš labai siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – gerbiamas. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kurie čia kalbėjote ar karštai gindami P. Gražulį, ar niekindami teismų nutarimus, aš kviesčiau tas ugningas kalbas pasilaikyti gruodžio 19 dienai, kai bus, na, reali apkaltos procedūra, nes mes šiandien, tikiuosi, priimsime tą nutarimą. Šiandien mes tiesiog vykdome tą pareigą, kurią apibrėžia Seimo statutas ir Konstitucija, tai yra gavę apkaltinamąjį teismo nuosprendį mes turime paskirti apkaltos datą. Faktiškai mes negalime nepaskirti apkaltos datos, nes tai yra tiesmukai parašyta. Žinoma, galima siūlyti įvairias datas, bet kokių nors alternatyvių siūlymų ar pagrindimo dėl geresnės datos aš negirdėjau.
Dar pastebėsiu, kad, nepaisydami pasikartojančių P. Gražulio nekorektiškų išpuolių prieš mūsų partiją ar atskirus jos narius, mes buvome labai jautrūs ir palankūs P. Gražulio situacijai toje byloje. Šiaip jau turėjome visas galimybes apkaltos procesą pradėti, kai buvo paskelbtas Apeliacinio teismo nutarimas, nes yra pasakyta Statute, kad apkalta pradedama, kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nutarimas. Būtent apeliacinis nutarimas įsiteisėjo ir, kaip P. Gražulis skelbiasi, jis jau ten ir baudas moka, bet mes dėl visa ko palaukėme Aukščiausiojo Teismo nutarimo, nors tikrai neprivalėjome to daryti.
Tikrai nėra čia kažkokio politinio susidorojimo ar dar kažko. Na, būna, žmogus nusikalsta – reikia už tai atsakyti. Jeigu nusikalsta Seimo narys, tai ta atsakomybė yra dar papildomai ir konstitucinė, be tos įprastos baudžiamosios.
PIRMININKAS. Dėkoju, visi motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios“.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 89: už – 87, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai įdomu, kai kalbėjo konservatoriai, visi nekaltai pradėti. Ar jūs prisimenate, kaip M. Adomėną ištraukėte, ar jūs neprisimenate, ką tik J. Sejonienę ištraukėte, kad nebūtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą? Ar jūs neprisimenate, kaip dabar L. Slušnys važinėjo už kanceliarines lėšas ir vežiojo genderistines knygas, kaip Etikos komisija išteisino? Jiems viskas galima, o jei, neduok Dieve, P. Gražulis būtų nuvažiavęs nors kilometrą, būtų jau apkalta. Taigi sveikinu nekaltai pradėtus konservatorius, jų, manau, be nuodėmės tikrai nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Petrošius per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Na, čia ne kartą buvo akcentuotas mažas pasitikėjimas teismais, tai, kolegos, norėtųsi atkreipti dėmesį, kad teismuose įprastai yra dvi pusės ir labai dažnu atveju vienos iš pusių reikalavimai lieka nepatenkinti. Į procesus įprastai mes žiūrime labai paprastai – jeigu man nepalankus sprendimas, vadinasi, aš nepasitikiu, jis blogas. Matyt, iš ten ir tas nepasitikėjimas. Tačiau šioje kadencijoje ženkliai padidinome atlyginimus teisėjams, todėl tikiuosi, kad pritrauksime daug kompetentingų specialistų, kurie tolygiai pasiskirstys krūvį. Teisėjai turės galimybę skirti pakankamai laiko ir priimti tokius sprendimus, kurie tenkins visas puses.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną… (Balsai salėje) Gerbiamas Petrai Gražuli, nė jūsų pavardę paminėjo… Antrą kartą tikrai aš jums nesuteiksiu replikos teisės.
Gerbiama A. Jakavonytė. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Atsiprašau. Mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų balsas protokole bus už. Gerai, dėkoju. Klausimas baigtas svarstyti.
15.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-3289 (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-10 klausimas – projektas Nr. XIVP-3289. Čia mes esame įveikę visas stadijas ir likęs priėmimas. Motyvai taip pat buvo išsakyti. Taigi balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“. Balsuojame dėl šio nutarimo. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 82 – visi 82 balsavo už. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.16 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2654(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau apsvarstyti klausimai. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2654. Priėmimas. Likęs tik balsavimas. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo. Nedaug balsavimų liko, neapsimoka pagreitinti, nes čia liko du balsavimai. Kolegos vaikšto po salę, tai paskui nespės pribėgti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 108, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2995(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-2 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2995. Priėmimas. Balsuojame dėl Atmintinų dienų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 103, prieš – 2, susilaikė 17. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 19, 221, 222, 33, 48, 51 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3291(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3291. Balsuojame po svarstymo dėl Elektros energetikos įstatymo.
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 127, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
Toliau eisime pagal darbotvarkę. Atkreipiu dėmesį, kad dėl visų apsvarstytų klausimų jau yra balsuota, bet jeigu spėsime apsvarstyti per balsavimo langą, nes jis vis dar yra, 15 val. 35 min. baigiasi balsavimo langas pagal mūsų darbotvarkę, tai ir balsuosime.
15.19 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3181(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3182(2) (svarstymas)
Dabar 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai – Diplomatinės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIVP-3181 ir lydimasis Asmenų delegavimo į tarptautines ir taip toliau įstatymo projektas. Čia yra pasiūlymų. Aš kviečiu gerbiamą Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį į tribūną. Dabar išvada. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą lapkričio 10 dieną ir vienbalsiai priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Gerbiamas Žygimantai, jūs galite užimti savo vietą. Dabar kviečiu gerbiamą G. Burokienę pagarsinti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Užsirašęs gerbiamas A. Sysas. Kviečiu į tribūną. Diskusija. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Mes grįžtame prie Diplomatinės tarnybos įstatymo ir visiškai pritariu tai daliai, kur mes sprendžiame dėl darbo apmokėjimo tvarkos, nes keičiasi visa apmokėjimo sistema Lietuvos Respublikoje ir kitose institucijose. Bet, mano galva, taisydami šitą įstatymą mes galėjome atsižvelgti į tuos tyrimus, kurie yra padaryti Užsienio reikalų ministerijoje. Noriu priminti, kai mes prieš daugiau nei metus svarstėme Diplomatinės tarnybos įstatymą, kartu su Darbo taryba ir profsąjungomis teikėme daug pasiūlymų, kad visi sprendimai, kurie priimami Užsienio reikalų ministerijoje, būtų skaidresni, aiškesni ir suprantamesni ir darbuotojams. Tą situaciją, kuri yra ministerijoje, aiškiai parodė tyrimas, kuris buvo darytas pavasarį, jį atliko Vidaus reikalų ministerija. Ji atlieka tuos tyrimus ir kitose ministerijose. Aš buvau išsiuntęs jums tą skaidrę, kurioje buvo parodyta, kokie yra atsiliepimai apie darbą ministerijoje. Būtent svarstant šitą įstatymą buvo galima daryti tam tikrus pakeitimus. Pasiteisindama ministerijos kanclerė aiškina, kad yra padarytas kitas tyrimas, kurio rodikliai yra šiek tiek geresni. Tiktai aš noriu atkreipti dėmesį, kaip toje patarlėje: kas moka pinigus, tas ir užsako muziką. Kadangi šitą tyrimą užsakė pati Užsienio reikalų ministerija, tai metodikos skiriasi. Bent jau iš užduodamų klausimų akivaizdžiai buvo galima sužinoti, kas atsakė į anketą, kad imtis buvo daug mažesnė. Problemų šitoje ministerijoje lieka.
Registravau keletą pataisų, labai gaila, kad Užsienio reikalų komitetas nepritarė toms pataisoms. Aš dėl to, taip sakant, nesižudysiu. Ir dar kartą bus proga pakartoti, kad jeigu mes neįsiklausome į pačių darbuotojų keliamus klausimus ir problemas, tai geresnio, kokybiškesnio darbo tikėtis iš ministerijos ir negalime, nes per tą laikotarpį, po pirmojo svarstymo iki šio, mes girdėjome ten – ir apklausa, ir keletas skandalų su diplomatais. Taip sakant, didelių pergalių fronte nepastebėta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigėsi. Dabar kviečiu komiteto pirmininką grįžti į tribūną, nes yra keletas pasiūlymų. Dėl 17 straipsnio yra Seimo nario A. Syso pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Tai turbūt sudarysime sąlygas pristatyti gerbiamam A. Sysui. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Tai dar kartą nenoriu kartoti, šitą pasiūlymą aš parengiau kartu su darbuotojais, kurie dirba Užsienio reikalų ministerijoje, o jau sprendimą gali pakomentuoti ir komiteto pirmininkas. Taupykime laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui, kadangi, nepaisant tos retorikos, kuri buvo čia išsakyta, per jūsų siūlymus iš esmės yra bandoma suderinti diplomatų rotaciją su politiniais ciklais. O viena iš pagrindinių Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų nepasitenkinimo priežasčių buvo būtent sistemos politizavimas. Tai šiuo metu komitetas, įsiklausęs ir į visų diplomatų, ir į jų atstovų nuomonę, mes nepritarėme šiam siūlymui ir siūlome palikti dabartinę rotacinę tvarką, kad ji nebūtų ištampyta, pritempta prie dabartinių politinių ciklų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų dėl šio pasiūlymo. Gerbiami kolegos, susikaupkime, vis dar yra balsavimo langas, balsuosime dėl pasiūlymo. Kviečiu visus grįžti į savo vietas, atkreipti dėmesį, kad dabar balsuosime dėl A. Syso pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame. Kas balsuoja už, balsuoja už A. Syso pasiūlymą, kas balsuoja prieš, – taip, kaip komitetas. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 109: už – 38, prieš – 41, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau buvo kitas pasiūlymas dėl 20 straipsnio. Čia taip pat gerbiamo A. Syso pasiūlymas. Sudarysime sąlygas pristatyti. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Ačiū, pirmininke. Tai gal šiek tiek apie šitą pasiūlymą aš daugiau pasakysiu. Tai yra dėl galimybės buvusiems užsienio reikalų ministerijos darbuotojams, diplomatams, atkurti statusą, jeigu jie dirbo. Šita pataisa, jeigu jai nepritaria, taip sakant, kvepia politizavimu, nes pasikeičia valdžia ministerijoje, ir, jeigu grįžta koks diplomatas, kuris galbūt dirbo su kitos politinės pakraipos Ministru Pirmininku, Prezidentu ar dar su kuo nors… Paprasčiausiai, kai rašoma „gali būti atkuriama“, tai čia ir yra politizavimas. Aš ir siūlau, kad jeigu jie buvo diplomatais, kad jiems būtų atkuriama.
Dabar nuogąstavimai, kad gal jis nepereina pagal tarnybų patikrinimus, gal per tą laikotarpį tapo šnipu kokios nors šalies, tai tam yra kiti straipsniai. Šitais atvejais žmonės, kurie neturi, taip sakant, gauto pasitikėjimo, apskritai negali dirbti šitoje įstaigoje. Šitas straipsnis kalba apie diplomatus, kurie turi teisę, kurie neturi kažkokių uodegų, taip sakant, kad jiems būtų atkurtas statusas. Toks yra pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, aš tik dėl protokolo pastebėsiu, kad dėl prieš tai buvusio balsavimo savo balsą prašau įskaityti prieš, nes pirmininkaudamas supainiojau balsus. Komiteto nuomonė. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tik vienas žmogus pritarė jūsų siūlymui – visi kiti balsavo prieš ir susilaikė. Argumentai yra visiškai priešingi, negu jūs teigiate – kaip tik tai, ką jūs siūlote, yra visiškas sistemos politizavimas. Kaip buvęs diplomatas tai galiu patvirtinti. Paprastai prieš pasibaigiant Prezidento ar kokio nors didesnio politiko karjerai buvo labai daug politinių parašiutų, juos jūs siūlote dabar iš esmės priimti automatu, ministerijai net neturint teisės apsvarstyti, nes gal nebūtinai prezidentūroje, gal kur nors tie diplomatai kitur dirbo, kas yra nesuderinama su nepriekaištinga reputacija. Mes turime teisę juos patikrinti, be to, tie diplomatai gali pretenduoti į pareigybes, į kurias atrenkama atrankos būdu, į tam tikras aukštesnes pareigybes. Be to, ir amžiaus cenzas gali būti. Kaip žinote, pas mus yra limitas – 65 metai. Tai šio politinio automato pritaikymas, atsiprašau, neturi nieko bendro su šios politikos depolitizavimu. Todėl komitetas atmetė jūsų siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Dėkoju gerbiamam komiteto pirmininkui. Dėl šio pasiūlymo motyvų taip pat nebuvo, taigi apsispręsime dėl A. Syso pasiūlymo. Kas balsuoja už, balsuoja už A. Syso pasiūlymą, jam komitetas nepritarė, kas balsuoja kitaip, pritaria komiteto nuomonei.
Užsiregistravo 110, balsavo 108: už – 36, prieš – 37, susilaikė 35. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Daugiau pasiūlymų nebuvo. Taigi keliaujame prie motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti dėl viso. Vis dar balsavimo langas, balsuojame dėl abiejų projektų. Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3181 ir darbotvarkės 2-5.2 klausimas – lydimasis Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3182.
Užsiregistravo 117, balsavo 115: už – 102, prieš – 1, susilaikė 12. Po svarstymo yra pritarta.
15.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektas Nr. XIVP-3310 (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektas Nr. XIVP-3310. Pranešėja – gerbiama Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Bet aš jos… Diskusija, taip, iškart keliaujame į svarstymą. A. Gedvilas yra užsirašęs diskutuoti. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamieji, šis teikimas, mano nuomone, yra politinis nesusipratimas. Sulyginti P. Plumpą ir Europos Parlamentą Laisvės kovos šviesoje, manau, yra neleistina. Tai dviejų visiškai skirtingų paradigmų dalykai. P. Plumpa yra tikrai užsitarnavęs mūsų valstybės pagarbą už antisovietinę rezistencinę veiklą. Priminsiu, jis septynerius metus buvo ištremtas į Mordovijos lagerius, bendradarbiavo su antisovietiniais disidentais Maskvoje, vėliau buvo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendraleidėjis, vėl nuteistas septyneriems metams. Žodžiu, dėl P. Plumpos nuopelnų Lietuvos laisvės kovoje prieš sovietinę diktatūrą nėra jokių abejonių.
O štai dėl Europos Parlamento yra tam tikrų abejonių. Šiuo Seimo nutarimo projektu savaime sulyginama Lietuvos pokario rezistencija ir europinė biurokratinė institucija. Vieni rizikavo gyvybėmis, buvo kankinami, tremiami, žudomi dėl Lietuvos laisvės, o Europos Parlamento nariai sėdi šiltuose krėsluose ir jų didžiausias vargas – pakelti ranką balsuojant. Jau nekalbu apie jų atlyginimų sumas, kurių dydis eiliniams Lietuvos gyventojams yra tiesiog sunkiai suvokiamas. Yra tam tikrų Europos Parlamento nuopelnų praeityje, kaip antai Helsinkio proceso palaikymas 1970 metais ir 1980 metais, 2019 metų rezoliucija, sulyginusi komunistines ir nacistines ideologijas, tačiau vargu ar tikslinga sulyginti nuo Lietuvos ganėtinai toli morališkai ir politiškai nutolusią biurokratinę instituciją su Lietuvos laisvės kova.
Be to, Europos Parlamentas pastaruoju metu yra pagarsėjęs kaip seksualinės politikos propaguotojas, skatinantis tokių seksualinių grupių interesus, priešingus Lietuvos visuomenės vertybėms. Ką jau kalbėti apie lietuvių rezistencijos vertybes, kurios tiesiogiai išaugo iš katalikiškos tarpukario visuomenės. Kyla abejonių, kad šis valdančiųjų siūlymas yra tam tikras Lietuvos rezistencijos pažeminimas. Taip pat tai yra vis labiau svetimėjančios europinės institucijos tam tikras legitimizavimas, didesnio prestižo suteikimas.
Raginu balsuoti prieš premijos Europos Parlamentui suteikimą, o Laisvės premiją suteikti P. Plumpai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau niekas nebuvo užsirašęs diskutuoti. Motyvai? Niekas nėra užsirašęs dėl motyvų. Jau dabar yra 18 minučių, kai pasibaigė balsavimo langas, tai balsuoti negalėsime ir balsavimas keliamas į kitą balsavimo langą, kuris bus 17 valandą.
Toliau posėdžiui pirmininkauja gerbiamas pavaduotojas J. Sabatauskas.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, replika po balsavimo – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėl Atmintinų dienų sąrašo – paprasčiausiai techninė klaida, aš už. Balsavimas dėl atmintinų dienų ką tik čia buvo, paskiausias balsavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – E. Zingeris balsavo už.
15.35 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-7 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas. Prašom, kolega.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mes svarstėme įstatymo projektą. Su juo susijęs tam tikras žodis „įsipareigojimas“, kuris buvo duotas ir opozicijai. Kai Krizių valdymo projektas ėjo praeitą sesiją, įsipareigojome, kad grįšime su tam tikrais saugikliais, pasiūlymais, kad reikia grįžti į parlamentą, kai paskelbta ekstremalioji situacija, yra ribojamos žmogaus teisės ir laisvės, o tada reikia atsiklausti parlamento dėl pratęsimo. Čia buvo tokia gerbiamo T. Tomilino iniciatyva, užtrukome šiek tiek, bet galų gale radome sprendimą ir komitetas jam pritarė. Buvo dar viena kitokia pataisa, jai nebuvo pritarta, bet čia turbūt apie tai vėliau. Noriu pasakyti, kad mes apsvarstėme ir pritarėme, ir galime judėti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Svarstysime toliau pasiūlymus, kai bus balsavimo langas. Tai dabar diskusijos. T. Tomilinas nori pasisakyti. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šis įstatymas gali atrodyti toks labiau techninis ir nereikšmingas, bet iš esmės turbūt jis yra vienas iš svarbesnių šios kadencijos projektų. Galbūt sunku tuo patikėti, bet krizių valdymas yra nei daug, nei mažai – demokratijos Achilo kulnas. Būtent per krizių valdymą, įvedamus įvairiausius apribojimus galima nueiti iki nelabai gražių dalykų. Istorija mus moko, kad autoritarizmas ateina tada, kai prasideda įvairiausios manipuliacijos dėl krizių valdymo. Mes čia turėjome riaušes prie Seimo, nes žmonės nebuvo visai patenkinti tuo, kad buvo įvedami apribojimai dėl kovido, vyko diskusijos dėl migracijos valdymo ir taip toliau. Taigi mintis įtraukti Seimą į krizių valdymą nėra dėl ko nors originali, ji remiasi XX amžiaus, XXI amžiaus Europos ir pasaulio istorija, demokratinių šalių istorija. Tas saugiklis, kurį užtikrina Seimas, kai vykdomoji valdžia daro klaidas, yra būtinas demokratijai, tai nuramina žmones. Todėl visiškai natūralu, jeigu mes Seime sprendžiame dėl karo padėties, dėl nepaprastosios padėties, kas 3 mėnesius, kas pusę metų ateina Vyriausybė ir vis paprašo Seimo leidimo pratęsti arba nepratęsti, arba pradėti tam tikrą ypatingą režimą, kai yra taikomi žmogaus teisių apribojimai. Visiškai natūralu, kai tokio leidimo būtų prašoma, kai vyksta įvairiausios mažiau svarbios situacijos negu nepaprastoji padėtis ar karas, bet būtent kai yra tam tikros krizinės situacijos, ar tai būtų sveikatos krizė, ar tai būtų kitokio pobūdžio krizė. Dėkoju Laurynui, kad ištesėjo pažadą. Tikrai tai yra geras bendradarbiavimas.
Mano galva, mes prieš priimdami turėtume dar padiskutuoti dėl keleto šio projekto pataisų, nes šiandien mes matome, kad galutinėje formuluotėje atsirado išlyga, kad esant krizei, kurią Nacionalinio saugumo komisija pripažįsta kaip hibridinę ataką, šiuo atveju aš necituoju tiksliai, bet maždaug tokioje situacijoje Seimas balso neturi. Mano galva, taip yra paliekama spraga, kurią būtų galima gana lengvai ginčyti Konstituciniame Teisme. Dėl to mes turėtume, man atrodo, susitarti dėl papildomų saugiklių, tačiau vis tiek palikti būtent Seimui galutinį sprendimą – ne kokiai nors Nacionalinio saugumo komisijai, bet Seimui. Galbūt tai galėtų būti papildomas 2/3 Seimo balsavimo reikalavimas. Galima apie tai diskutuoti nedarant konflikto dėl šitos formuluotės, tačiau prieš priimdami dar padiskutuosime, kaip geriausiai tą įstatymą suformuluoti, nes krizių atveju, užsitęsus krizėms, Seimo neįtraukimas yra lygu visuomenės nerimui, yra lygu kultūriniam karui, kai visuomenė pradeda kvestionuoti vykdomosios valdžios sprendimus. Būtent Seimas yra ta institucija, kuri sudeda galutinius taškus. Todėl, na, stiklinė yra ne pusiau pilna. Kaip ir gerai, kad turime kompromisą, kaip ir gerai, kad pradėjome diskutuoti apie Seimo įtraukimą į krizių valdymą, bet darbas nepabaigtas. Taigi linkiu iki priėmimo dar pataisyti projektą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Motyvai dėl viso projekto. L. Savickas. Nematau. Nėra. Kaip minėjau, svarstysime pasiūlymus ir balsuosime per balsavimo langą.
15.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase. Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIVP-3208.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3208. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai pirmininkei. Svarstant diskusijoje nėra norinčių dalyvauti, dėl balsavimo motyvų taip pat.
15.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1947 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3209(2) (svarstymas)
Galbūt gerbiama pirmininkė pristatys ir kitą Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektą Nr. XIVP-3209(2)? Svarstymo stadija.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė nurodytą įstatymo projektą Nr. XIVP-3209. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių kalbėti. Taigi balsuosime per balsavimo langą.
15.44 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2859(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vandens įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2859. Svarstymo stadija. Pranešėjas L. Jonauskas pristatys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė ir pritarė išvadai bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori diskutuoti… Atsiprašau, papildomas komitetas. Papildomo Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys V. Pranckietis. (Balsas salėje) Vandens.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė ir nutarė pritarti Seimo nario J. Urbanavičiaus ir kitų Seimo narių pateiktam Vandens įstatymo 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, diskutuoti norėtų A. Vinkus. Prašom, gerbiamas kolega. Prašom į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad grupės Seimo narių parengto Vandens įstatymo pakeitimo projektas yra trumpas, paprastas, tačiau man atrodo, kad iš jo išplaukia esminiai sprendimai: pirmas, įstatymo nuostatų įgyvendinimo terminų sureguliavimas; antras, žuvų pralaidų įrengimo terminų diferencijavimas skirtingiems subjektams. Projekte koreguojami galiojančio įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo terminai, kurie negali būti įgyvendinti dėl, pabrėžiu, objektyvių priežasčių, nes įstatyme nustatyti kai kurie terminai yra neproporcingai trumpi ir nerealūs.
Praėjusių metų viduryje priimtame įstatyme buvo nustatytos užduotys iki šių metų pabaigos, tai yra per pusantrų metų, hidrotechninių statinių savininkams ir valdytojams užtvankose ar greta jų įrengti žuvų pralaidas. Atsižvelgiant į tai, kokie sudėtingi reikalavimai yra keliami jų projektavimui ir statybai, toks terminas yra nerealus ir likus tik mėnesiui iki termino pabaigos situacija rodo, jog šios užduotys nebus įvykdytos. Todėl pritariu ir sutinku, kad terminus reikia koreguoti, nes užduotys nebus įvykdytos ne dėl hidrotechninių statinių savininkų ar valdytojų kaltės.
Dar viena disproporcija dėl terminų nesuderinamumo yra ta, kad aplinkos ministro tvirtinama tvarka dėl žuvų pralaidų įrengimo išlaidų kompensavimo turi būti parengta iki 2026 m. sausio 1 d., tai yra praėjus dvejiems metams po jų įrengimo. Tokia nuostata taip pat abejotina, o diferencijuotų terminų žuvų pralaidoms įrengti nustatymas skirtingiems subjektams, numatant prioritetų nuoseklumą, padės toliau ir racionaliau paskirstyti ir panaudoti tiek specialistų, tiek materialinius ir finansinius išteklius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Daugiau diskutuoti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti A. Vinkus, kuris ką tik kalbėjo. Nekalbėsite, kolega, atsisakote? Taip. Tada J. Urbanavičius. (Balsai salėje) Yra. (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų – už.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai siūlyčiau palaikyti šį projektą. Mes darėme ir pasitarimą, klausymus, buvome pasikvietę ir mokslininkų, ir hidrotechnikų. Kartu dar reikėtų pataisyti datas, nes įsigaliojimas jau visai čia pat, per šiuos Naujuosius metus. Tikrai nebus spėta įrengti šitų visų įrenginių, todėl siūlau pritarti šiam klausimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
15.49 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 14, 15, 16, 17, 27, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3165(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3165(2). Svarstymas. Pranešėja – L. Girskienė, Aplinkos apsaugos komitetas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų pakeitimus. Pasiūlymams pritarė bendru sutarimu.
Bet ar dėl S. Gentvilo pateiktų pasiūlymų man kalbėti? Atsiprašau, posėdžio pirmininke! Yra S. Gentvilo pasiūlymai.
PIRMININKAS. Dabar minutėlę. Gerbiamas kolega Simonai Gentvilai, aš klausiu jūsų: ar jus tenkina komiteto išvada dėl jūsų siūlymų, tada per balsavimo langą mes jų atskirai nesvarstysime? (Balsas salėje) Tenkina. Tai galima laikyti, kad pritarta bendru sutarimu. Jūs dabar pristatykite tuos siūlymus.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Buvo gauti Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymai dėl 8 straipsnio. Komitetas svarstymo metu pateikė išvadą pritarti iš dalies. Taip pat buvo ir kitas Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Bendru balsavimu yra… Dar yra trečias S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Bendrai išvadai komitetas pritarė bendru sutarimu. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kiek suprantu, trečio siūlymo mes nesvarstome, nes jis ne dėl to įstatymo. Vadinasi, per balsavimo langą balsuosime jau už visą projektą, nes dėl siūlymų apsispręsta.
Kitas darbotvarkės klausimas… Atsiprašau, dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Diskusijoje taip pat nėra norinčių dalyvauti.
15.52 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3073 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3073. Pranešėjas… Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pristatys A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Pristatau Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3073. Komitetas svarstė. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir UAB „Vilniaus vandenys“ pasiūlymus – atmesti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3073. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Apsispręsime per balsavimo langą.
15.53 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3206(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo keliasdešimties straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3206(2). Svarstymas. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas lapkričio 15 dieną svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo projektui Nr. XIVP-3206 ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstyme nėra norinčių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų taip pat. Balsuosime per balsavimo langą.
15.55 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559(2) (svarstymas)
Kitas – Mokslo ir studijų įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559(2). Pranešėjas E. Pupinis pristatys Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Pritarė Teisės departamento išvadoms, taip pat Vyriausybės išvadai ir taip pat siūlo pritarti iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo minėtam projektui. Taip pat parengė savo antrąjį variantą, kuriam taip pat siūlo pritarti su visais pasiūlymais ir pataisomis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Svarstymo stadijoje diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų taip pat. Balsuosime per balsavimo langą.
15.56 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 41 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – L. Nagienė, bet aš jos nematau. Tai galbūt komiteto pirmininkas gerbiamas A. Žukauskas galėtų pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą? O, matau, kolegė L. Nagienė ateina. Tai jinai turbūt ir pristatys komiteto išvadą. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje svarstyta ir pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių. Taigi balsuosime per balsavimo langą.
15.57 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2006 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3112(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dabar – Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIVP-3112(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – E. Sabutis. Jau švietimo buvo, kolegos. Tai prašau, gerbiamas kolega.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lapkričio 15 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, svarstymo stadijoje diskusijoje dalyvauti dėl savivaldos nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų – A. Vinkus už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kaip rodo patirtis, jeigu įstatyme praslysta kokia nors spraga arba jeigu ji nėra pakankamai aiški ir konkreti, arba jeigu jis labai sudėtingas, jo taikymas praktikoje susilaukia įvairių interpretacijų ir nesusipratimų. Turime 60 savivaldybių ir, nesunku suprasti, jų mąstymas negali būti vienodas ir identiškas. Ne taip seniai skirtingos interpretacijos ir ginčai buvo kilę dėl išrinktų merų priesaikos teksto. Dabar panaši situacija susiformavo dėl Vietos savivaldos įstatymo nuostatų taikymo. Kaip nurodė projekto iniciatoriai, teisingo sprendimo paieškos atvedė net iki teismo. Todėl pagrindiniu tikslu projekto autoriai nurodo siekį eliminuoti teisinį neapibrėžtumą dėl savivaldybės kontrolieriaus kadencijos pradžios, kad būtų užkirstas kelias nevienodam interpretavimui, lemiančiam skirtingą įstatymo taikymą skirtingose savivaldybėse.
Ne mažiau svarbi projekto dalis yra apsauga teisėtų lūkesčių. Apsauga tų teisėtų lūkesčių, kuriuos įgijo savivaldybių kontrolieriai Valstybės tarnybos įstatymo pagrindu. Tai yra toks sprendimas gali būti priimtas dėl asmens arba tokį sprendimą turi teisę priimti savivaldybės kontrolierius, jeigu jam per kadenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo arba po šio įstatymo įsigaliojimo, žinoma, jeigu jis bus priimtas, sukako amžiaus cenzas – 65 metai. Šiuo atveju taip pat negalima su tuo nesutikti, nes tada galiotų du skirtingai tuos pačius santykius reguliuojantys įstatymai. Balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Daugiau norinčių pasisakyti nėra. Tai dėl kito darbotvarkės klausimo, kaip sakiau, balsuosime per balsavimo langą, kuris bus 17 valandą.
16.00 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3017(2) (svarstymas)
Vėliavos. Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3107(2). Svarstymo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas buvo svarstytas spalio 4 dieną Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ir jam pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje pasisakyti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau, tai balsuosime per balsavimo langą.
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3298. Pateikimas. Deja, nematau pranešėjo, pranešėjas turėjo būti V. Semeška.
Tai kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3299. Pateikimas. Tai čia iš to paties paketo lydimieji, taip pat dar vienas Viešųjų pirkimų, bet vis dar nematau kolegos V. Semeškos. Taigi dabar nebus galimybės jį pristatyti.
16.02 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18015 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3301 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Seimo statuto 18015 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-3301. Pranešėja – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pateikimas. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, noriu pateikti Seimo statuto pataisymą dėl Europos reikalų komiteto ir Vyriausybės atstovavimo jame. Norime suderinti nuostatas, esančias Statute, su Vyriausybės nutarime esančiomis nuostatomis dėl Europos Sąjungos klausimų koordinavimo. Vyriausybės nutarime yra įtvirtinta nuostata, kad Europos komiteto posėdžiuose dalyvauja ministras, Ministras Pirmininkas arba išimtiniais atvejais, suderinus su Seimo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto pirmininku, ministro įgaliotas viceministras. Tai analogišką formuluotę norėčiau pasiūlyti ir dėl Seimo statuto. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų nori klausti net aštuoni Seimo nariai. Pirmas klausia L. Savickas. Nėra. V. Ąžuolo taip pat nėra, A. Syso irgi nematau. E. Sabutis. Klausia E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už pristatymą. Vis tik kyla klausimas dėl pačios formuluotės. Ačiū, kad pasakėte, jog su Vyriausybės nutarimu derinate. Na, keista, kad Statutas prie Vyriausybės nutarimo turi būti derinamas, bet bet kuriuo atveju labai norėčiau išgirsti, kas gi tie tokie yra išimtiniai atvejai, kuriuos numatote, ir kaip tas pats derinimas bus formaliai tvarkomas? Kas yra išimtiniai derintini atvejai ir kaip formaliai tai bus tvarkoma?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Na, turime atsižvelgti į ministrų darbotvarkes. Dažnu atveju būna ir komandiruotės, kada negali pats ministras dalyvauti ir įgaliotas viceministras (arba kiti galbūt kažkokie, na, svarbūs klausimai). Tai šitoks derinimas vyksta ir dabar. Tikrai maksimaliai, kada yra įmanoma, Europos reikalų komiteto posėdžiuose dalyvauja ministrai, bet yra tokių situacijų ir tokių aplinkybių, kai yra deleguojami viceministrai. Pavyzdžiui, Bendrųjų reikalų taryba. Čia Užsienio reikalų ministerijos atstovavimo sritis. Net ir šioje Taryboje atstovauja viceministras, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus. Tokiu atveju bet kuriuo atveju visą laiką būna viceministras. Nežinau, kalbant apie ECOFINʼo klausimus, jau Finansų ministerijos sritis, bet čia irgi yra viceministras, kuruojantis ECOFINʼo klausimus, jis dažniausiai ir atstovauja Lietuvai ir Lietuvos pozicijoms minėtoje Taryboje.
Net ir dabar yra tokia situacija. Tiesiog norisi tuomet tvarkingai padaryti statutinę nuostatą, kad tai galiotų ir ateityje. Kitos daugumos, kurios imsis lyderystės ateityje, irgi turėtų tokį truputėlį lankstesnį požiūrį į ministrų ir viceministrų dalyvavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Surplys. Nematau. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Suprantu, atsižvelgėte į faktą, kad ministrai faktiškai labai dažnai nedalyvauja Europos reikalų komiteto posėdžiuose. Bet aš norėčiau paklausti. Ar vis dėlto nesant tos aiškios tvarkos, kuri realiai apibūdintų tas išimtines aplinkybes, jūs nemanote, kad Seimo Europos reikalų komitetą padarysite mažiau reikšmingu komitetu? Dabar tai buvo tikrai toks komitetas, kuris gali spręsti labai daug klausimų ir po to turėti lemiamą reikšmę valstybės ateities gyvenime, nes tie klausimai jau grįžta kaip direktyvos, reglamentai. Ar nepasikartos tokie atvejai, kokie pasitaikydavo šią kadenciją, kai net ir viceministras negali ateiti, o ateina dar žemesnio rango pareigūnas ir sako, kad tai jiems atrodo lyg ir normalu? Ar čia jau tokių išimčių iš išimties nedarysime?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Jūsų minimi pastarieji pavyzdžiai, man atrodo, per trejus metus gal buvo kelis sykius. Tai tikrai nebuvo labai toleruojama ir tarp Europos reikalų komiteto narių. Tai yra suprantama. Man atrodo, kad šiuo atveju pristatant valstybės pozicijas prieš vykstant į šakines Europos Sąjungos tarybas yra svarbus politinis lygmuo. Kaip žinome, ministras ir jo politinė komanda, viceministrai, yra atsakingi už ministerijos darbą ir už Vyriausybės programos vykdymą. Man atrodo, kad čia yra labai logiškas pasiūlymas. Kaip aš ir minėjau prieš tai klaususiam kolegai, kartais netgi yra taip, kad tam tikri viceministrai (jau nusistovėjusi tvarka) atstovauja Lietuvai šakinėse tarybose, todėl, man atrodo, normalu, kad būtent jie ir pristato pozicijas arba atsiskaito už pasiektus rezultatus.
Kita vertus, tikrai nemanau, kad komiteto reikšmė sumažėtų, nes vis tik visi esame politikai. Ministrai, viceministrai – taip pat. Suprasdami klausimo svarbą ir jautrumą, mes ir šioje kadencijoje matėme, sudalyvauja ir ministrai, jausdami papildomą, galbūt platesnę savo atsakomybę arba komiteto narių susidomėjimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama pirmininke, aš iš tiesų pritariu Vytauto pastaboms. Kaip dabar prisimenu turbūt 2008–2012 metų kadencijoje socialdemokratų apologeto V. P. Andriukaičio ilgus pasisakymus Europos reikalų komitete apie šio komiteto vietą konstitucinėje valstybės sąrangoje, apie galių paskirstymą ir apie kitus tokius labai rimtus valstybinius dalykus. Matyt, kai buvo rašomas Statutas, šios nuostatos, kad Ministras Pirmininkas arba ministras, ne šiaip sau buvo įrašytos. Aš suprantu, kad viceministrai tikrai yra kompetentingi žmonės, jie dažnai važiuoja, dažnai atstovauja valstybei. Bet ar jūs nemanote, kad čia yra rimtesnė problema – ministrai gana mažai skiria laiko europinėms darbotvarkėms ir gana mažai gilinasi į europines darbotvarkes? Man atrodo, mes turime tokių atvejų (žinoma, ne visada), kai ministrai neateina ne todėl, kad negali ar yra užimti, bet tiesiog todėl, kad neturi pakankamai kompetencijos ir žinių pristatyti europinės darbotvarkės klausimus. Taip, man atrodo, kad yra dalis tiesos, viena iš priežasčių, kodėl tokios Statuto pataisos gimė. Aš nesakau, kad visi, yra tikrai pavyzdinių, bet yra tokių, kurių komitete mes nematėme turbūt trejus metus.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Kolega, nenorėčiau sutikti, tikrai ministrai, prisiimdami atsakomybę vadovauti vienai ar kitai ministerijai, supranta plotį ir skalę tų klausimų, su kuriais jiems reikia dirbti, ir, aišku, kiekvienas pasitelkia savo politinę komandą, bet tikrai neabejoju ministrų kompetencija.
O šis pasiūlymas, kaip aš jau minėjau, yra noras suderinti tas nuostatas dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo. Jau minėjau pradžioje, kad Vyriausybės nutarime yra tokia nuostata, kokią aš būtent siūlau, kokią mes su kolegomis siūlome dėl Statuto pakeitimo. Taip, girdėjau tokį retorinį klausimą, ar Statutą turėtumėme derinti prie Vyriausybės nutarimo, bet vis dėlto man atrodo, kad Vyriausybės nutarime esanti formuluotė yra labai logiška, kad atsakomybė, politinės komandos atsakomybė yra svarbiausia. Tikrai niekada nekalbėčiau apie departamentų vadovų ar ten skyrių vedėjų pakvietimą pristatyti pozicijas, ypač pristatyti pozicijas, nes, man atrodo, čia neabejotinai tai turi daryti politinės ministerijų komandos, jos daugiausia atsakingos yra. O komiteto svoris nuo to, kad dalyvauja ar viceministras, ar ministras, mano galva, net nesumąžta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas. Tai paskutinis klausėjas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti: ar šitas pasiūlymas, Statuto pataisymas, nebus domino principas, kad ir kituose komitetuose tai gali nutikti, nes yra Seimo narių, nepatenkintų, kad kitų ministerijų ministrai nepasirodo? Dėl to dalyko pirmas žingsnis žengtas, tai bus greičiausiai ir antras. Taip, kaip su tomis svetimomis trimis raidėmis – dokumentuose įteisino, o paskui jau kažkas pradėjo siūlyti diakritinius ženklus ir panašiai. Toks būtų mano klausimas. Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Nemanyčiau. Aš manau, na, nežinau, bent tuose komitetuose, kur aš dirbau šią kadenciją, Švietimo ir mokslo komitete arba dabar Biudžeto ir finansų komitete, tai visą laiką būdavo arba ministrė J. Šiugždinienė tuo laiku, kai aš buvau Švietimo ir mokslo komitete, arba dabar ministrė G. Skaistė. Aš manau, kad šiaip, apskritai paėmus, ta politinė atsakomybė ir klausimų politinis jautrumas suponuoja ir ministrams, ir ministrų politinei komandai tą dalyvavimą komitetuose. Man atrodo, kad mes, kaip pozicija, opozicija, vieni su kitais galbūt ne visada sutardami ir vieni kitus kontroliuodami turime tam tikrų tų jau politinių svertų pakviesti ministrą, bet kuomet yra tikrai galbūt svarbūs susitikimai, komandiruotės ir kiti dalykai, turėtume turėti tą galimybę, kad ne vien tiktai ministras, bet ir viceministras galėtų atstovauti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai kolegei. Paklausė visi, kurie norėjo paklausti, bet ne visi, kurie buvo užsirašę, bet jie, matyt, nebenorėjo. Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Ąžuolas. Nėra. A. Mazuronis – prieš.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, žinote, iš tiesų yra situacijų, kai mes pripažįstame, kad Statutas, pagal kurį mes dirbame, yra keistinas. Tokių situacijų mes turėjome ir šiandien, prasidedant Seimo plenariniam posėdžiui, kai dar kartelį konstatavome visi – tiek ir valdantieji, tiek ir opozicija, kad ir toliau biudžetas yra svarstomas iš dalies pažeidžiant Seimo statute numatytas tam tikras procedūras. Tas pats atsitiko ir praeitame posėdyje, kai buvo bandoma svarstyti valstybės biudžetą. Tačiau Statuto pakeitimai, apie kuriuos čia šneka Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, nėra taip skubiai rengiami ar nėra taip skubiai keičiami, tačiau kažkodėl labai skubiai keičiamos tos Statuto nuostatos, kurios praktiniame komiteto gyvenime (aš neišgirdau, ar komiteto pirmininkė, su visa pagarba, pasakė, ar nepasakė) netrukdo mūsų kasdienei veiklai, bet nėra šiaip sau atsiradusios Seimo statute. Jos atsiradusios todėl, kad ministrai iš tiesų turėtų ir privalėtų patys, o ne per viceministrus gilintis į europinę darbotvarkę, gilintis į tai, kas yra svarstoma Europos tarybose, nes ten priimami sprendimai liečia mus betarpiškai. Aš tikriausiai nesumeluosiu, bet vis dėlto laikausi savo nuomonės, kad yra dalis ministrų, kurie yra nekompetentingi ir nesugeba atsakyti į europinės darbotvarkės klausimus, ir tiesiog slepiasi už viceministrų nugarų. Tai yra labai svarbu.
Tai, ką sakė komiteto pirmininkė, kad yra kažkokios formuluotės Vyriausybė nutarime, tai Vyriausybės nutarimas, žinoma, yra labai svarbus dokumentas, bet dar svarbesnis dokumentas yra Seimo statutas ir daug aukštesnės galios teisės aktas. Man atrodo, jeigu yra kažkokių neatitikimų tarp skirtingos hierarchijos teisės aktų, tai žemesnės hierarchijos teisės aktai, tokie kaip Vyriausybės nutarimas, turi būti koreguojami pagal aukštesnės hierarchijos teisės aktus, tokius kaip Lietuvos Respublikos Seimo statutas.
Todėl negaliu pritarti, su visa pagarba pranešėjai ir pateikėjai, tokioms siūlomoms formuluotėms. Mes niekada, net būdami opozicijoje, nepiktnaudžiavome šiomis nuostatomis. Niekada, kai ministrai neturėdavo pateisinamų priežasčių arba kai turėdavo pateisinamas priežastis, kodėl jie nedalyvauja komitete, mes nereikalaudavome nutraukti klausimo svarstymo, jo nesvarstyti. Tikrai suprasdami žiūrėjome į ministrų nedalyvavimą. Bet man atrodo, kad atsiranda tokių atvejų, kai ministrai tiesiog piktnaudžiauja ir ignoruoja Europos reikalų komitetą, jis vėlgi turi specifinį statusą mūsų valstybės sąrangoje. Jeigu pirmininkei nevisiškai drąsu ginti komiteto garbę, tai aš jau čia ne už save, ne už opoziciją, bet tiesiog už komiteto galią ir už parlamento galią, tarp Vyriausybės ir tarp parlamento. Turime vienąkart pasakyti, kad galia pasiskirstant valdžioms turi grįžti į parlamentą.
PIRMININKAS. Kolega, aš suprantu, jūs pakalbėjote ir už tuos, kurie buvo už. Kadangi Radvilė pristatė, jinai negali kalbėti dėl motyvų. Tai E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, duokite A. Mazuroniui – jis ir prie stulpo prisikabins. Iš tikrųjų gerai, kad komandose yra stiprių viceministrų, vadinasi, teisingai pasirenkami ministrai, jais galima pasitikėti. Visko būna tame gyvenime. Turbūt svarbių dalykų būna ne tik Europos Taryboje, ir dėl kitų reikalų būna, kai reikia kam nors turbūt pagal kompetencijas atstovauti Lietuvai. Man atrodo, mums gerai, kad atstovauja, svarbu, kad gerai atstovauja.
O dėl tų antpečių, tai kai kada, kaip sakau, visko gali būti. Šiuo atveju, jeigu yra pateikimas, ką ir įrodė komiteto pirmininkė, kad jis yra svarbus ir reikalingas, tai kabinėtis dėl to, kad kabinėtumės, tikrai nereikia. Manau, kad iš tikrųjų kompetencijų užtenka ir tik turime pasidžiaugti, kad yra žmonių, kurie ne tik ministro lygiu, bet ir viceministro lygiu gali gerai atstovauti Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tik paaiškinsiu, kad vis tiek pas mus jau yra tokia tradicija. Statute yra parašyta, kad siūlymo autoriai dėl siūlymo motyvų nekalba. Dėl pateikimo stadijos galbūt nėra taip aiškiai pasakyta, bet jau yra susiklosčiusi tokia tradicija. Tai dovanokite, kolegos, taip jau yra. Dėl vedimo tvarkos A. Vinkus pirmas.
A. VINKUS (LVŽSF). Žinoma, gali būti tokių išimčių, kad ministras negalės – bus viceministras. Yra tokia tezė, per gyvenimą ne kartą girdėjau, kad jeigu ministro pavaduotojas dirba gerai, vadinasi, labai stiprus ministras.
PIRMININKAS. Ačiū, bet čia ne dėl vedimo tvarkos. A. Mazuronis irgi?
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas Edmundai, dvi pastabėlės. Viena, aš prisimenu, kai iš šios tribūnos mano bendravardis ir geras bičiulis, buvęs premjeras, jūsų partijos vedlys A. Kubilius (tikriausiai) yra pasakęs, kad konservatoriai atėjo 100 metų į valdžią. (Balsai salėje) Ne A. Kubilius – R. Juknevičienė. Na, kažkas pasakė, gerai. Bet kažkas iš jūsų vis tiek, galbūt ir ne A. Kubilius. Žiūrėkite. Tokiu atveju, jeigu tai būtų teisybė, aš suprasčiau būtinybę šitas nuostatas turėti Statute. Aš tik noriu jums priminti, nepamirškite, kad jūs valdžioje būsite neamžinai, gali būti, kad jau po metų šitos nuostatos jums patiems bus nebetinkamos ir dar kartelį prašysite jas pakeisti. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Viskas, Juliau, labai trumpai. Antras dalykas, ką minėjo Edmundas. Žiūrėkite, aš sutinku, kai yra ministrų, kurie negali, ir mes niekada nepiktnaudžiaujame, neverčiame, bet yra ministrų, kurių komitete mes nematėme: užsienio reikalų ministro G. Landsbergio, vidaus reikalų ministrės faktiškai nematėme. Žiūrėkite, yra ministrų, kuriems pagal kompetenciją… Tikrai negali būti, kad visi komitetų posėdžiai yra išimtiniai, kai jie negali dalyvauti. Taip tiesiog negali būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, paskutiniam duodu, nes prieš tai kolegos kalbėjo akivaizdžiai ne dėl vedimo tvarkos, o kaip repliką. Na, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė paskutinė. Matyt, kolegos, nenorite, kad pagal grafiką eitų posėdis ir baigtume laiku.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Juliau, visuomet labai trokštame, kad jūsų pirmininkavimo metu eitume pagal grafiką. Dažnai tai ir pavyksta.
Kadangi jau A. Mazuronis suvalgė papildomą minutę iš savo pasisakymo dėl motyvų prieš, vis dėlto aš labai trumpai noriu pasakyti, kad mes rūpinamės kitų ministrų reikalais ir gerove. Andriau, kai tamsta būsi ministru, nežinau, užsienio reikalų, vidaus reikalų ministru, manau, norėsi, kad ir tavo viceministrai galėtų ateiti pasireikšti Europos reikalų komitete. Fiksuojame tą kaip ateities pasirinkimą ir protokole fiksuojame, kad A. Mazuronis, būdamas ministru, visada ateis pats į Europos reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Daugiau replikų, tikiuosi, nebus.
16.21 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3298, Viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3299, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3300 (pateikimas)
Prieš tai kviestas į tribūną V. Semeška kviečiamas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo trijų projektų: Nr. XIVP-3298, Nr. XIVP-3299, Nr. XIVP-3300. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, taupydamas jūsų laiką, labai trumpai. Tai yra iš esmės parengtas techninis pataisymas, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymu buvo padidintos mažos vertės pirkimų ribos, tai yra nuo 58 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) iki 70 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), kai perkamos prekės ar paslaugos, nuo 145 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) iki 174 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), kai perkami darbai.
Iki 2023 m. sausio 1 d. vienodas mažos vertės pirkimų ribas nustatę teisės aktai šiuo metu nustato skirtingas mažos vertės pirkimų ribas, nesant tam objektyvaus pagrindo. Skirtingai reglamentuojamas tas pats aspektas sudaro sunkumų perkančiosioms organizacijoms ir perkantiems subjektams taikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, ypač tais atvejais, kai pirkimų vykdytojai vykdo viešuosius pirkimus pagal kelių skirtingų teisės aktų nuostatas. Tai daro ne viena ministerija ir ne viena didelė institucija, kuri kuruoja begalę perkančiųjų organizacijų.
Taigi pagrindinis įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad minėtuose įstatymų projektuose mažos vertės pirkimų ribos būtų reglamentuotos vienodai, kad galimybė taikyti paprastesnes procedūras, neviršijant Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų mažos vertės pirkimų ribų paslaugoms ir darbams, kai numatoma pirkimo vertė lemtų sudėtingesnių procedūrų taikymą, būtų reglamentuojama vienodai.
Tiek trumpai. Atsakysiu į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori klausti viena Seimo narė R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu paklausti. Jūs vis dėlto reikšmingai didinate pirkimų kainas, suvienodinate mažos vertės pirkimus, kurie galioja kitose įstatymo nuostatose, ir aiškinamajame rašte rašote, kad bus grįžta prie vienodo ir aiškaus mažos vertės pirkimų ribų reglamentavimo ir tai palengvins pirkimų taikymą praktikoje. Be abejo, palengvins, nes neskelbti pirkimo gana reikšmingomis sumomis yra paprasčiau, negu paskelbti konkursą ir sulaukti pasiūlymų, įvertinti pasiūlymus ir atlikti visą procedūrą.
Aš norėčiau paklausti, koks konkretus atvejis ar konkretūs atvejai būtent vandentvarkos, transporto ir kitose jūsų minimose srityse sulaukė tokių neefektyvių pirkimų, ar negalėjo greitai nupirkti reikalingų paslaugų ar prekių, kad jūs taisote įstatymo projektą?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Pagrindinis tikslas yra, kaip ir minėjau, suvienodinti, kadangi Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatyta pakeltoji riba, o kituose įstatymuose to nebuvo numatyta. Dėl to perkančiosios organizacijos, vykdančios pirkimus pagal skirtingus įstatymus toje pačioje organizacijoje, kartais susiduria su dviprasmybėmis. Tai yra daugiau techninis pataisymas. Daug atsiliepimų girdėjome iš perkančiųjų organizacijų, kad būtų ta mažoji vertė suvienodinta visuose teisės aktuose, kai perkančiosios organizacijos vykdo pirkimus vadovaudamosi skirtingais teisės aktais. Ačiū. (Balsai salėje) Prieš tai buvo taip pat vienodos pirkimų vertės, bet nuo 2023 m. sausio 1 d. viename iš įstatymų jos pakeltos, o kitame nepataisytos. Tai čia tiesiog tas techninis suvienodinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Per balsavimo langą apsispręsime.
16.25 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304. Pateikimo stadija. Projektą pristatys J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Mieli kolegos, labai paprastas, daugiau techninis pakeitimas dėl centralizuotos priėmimo pagal priešmokyklinio, ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas sistemos. Yra prašoma pakeisti įsigaliojimo datą, keisti taip, kad įstatymas įsigaliotų, nuostata, kada turi pradėti veikti ši sistema, įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d. Priežastis labai paprasta, jog 2023 metams nebuvo skirtas finansavimas šiai sistemai parengti, todėl tam, kad būtų tinkamai pasirengta ir parengta, na, ši centralizuota priėmimo organizavimo sistema, ir prašoma nukelti įsigaliojimo datą. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Oho!
PIRMININKAS. Pirmojo nematau. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėkoju pranešėjai, buvusiai ministrei, už šį trumpą pristatymą. Iš jo taip ir neaišku, kodėl vis dėlto dar kartelį prašoma nukelti šios Švietimo įstatymo nuostatos įsigaliojimą.
Kaip mes žinome, 2022 metais jau turėjo įsigalioti centralizuotas priėmimas ir buvo nukeltas jau tas klausimas iki 2024 metų. Dabar jūs vėl siūlote nukelti iki 2026 metų, kai Mokslo ir studijų įstatyme padarytas pakeitimas, kad ta pati įstaiga pagal tas pačias kaip ir Švietimo įstatymo nuostatas, tai yra „Mokausi Lietuvoje“, man atrodo, taip vadinasi, organizuotų priėmimą.
Man atrodo, vasaros pabaigoje Vyriausybė įsteigė tą įstaigą, suorganizavo konkursą, paskyrė vadovą, suformavo komandą. Dabar jūs vėl siūlote atidėti. Tik klausimas: per ateinančius dvejus metus ką ta įstaiga veiks, kaip sakant, kokią vieną vietą krapštys ar ką darys?
Kitas dalykas. Kodėl tada nebuvo paskirtas finansavimas? Jūs buvote ministre, na, valdančioji dauguma. Kyla labai daug klausimų. Kodėl atsirado vėl ši iniciatyva, kai visos sąlygos buvo jums esant valdžioje tą padaryti?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, Ieva, už klausimą. Tai tikrai pradėsiu nuo tų visų sąlygų. Atėjusi į šią poziciją, radau daug priimtų teisės aktų, kur buvo numatytos užduotys, bet tam nebuvo visiškai suplanuotas finansavimas. Mes žinome visuotinį ikimokyklinį ugdymą, įtraukųjį ugdymą, kur buvo suformuotos didelės užduotys, tačiau visiškai nepagalvota, kokios lėšos yra reikalingos, koks bus reformų poveikis ir taip toliau.
Šiuo atveju tikrai buvo kiti prioritetai ir svarbesni prioritetai, kaip mokytojų darbo užmokestis, mokytojų darbo sąlygos, tas pats visuotinis įtraukusis ugdymas, todėl centralizuotai priėmimo organizavimo sistemai, kuri nėra gyvybiškai svarbi ir tikrai mažiau svarbi negu mokytojų darbo užmokestis, tikrai nebuvo skirta biudžeto lėšų. Buvo ieškoma kitų finansavimo šaltinių. Tas finansavimas yra surastas, įstaiga yra įsteigta, jinai veikia, jinai organizuos priėmimą į aukštąsias mokyklas, jisai niekur niekaip nesustoja, nes ta sistema jau veikia.
Dabar ką reikia padaryti, tai tiesiog reikia sukurti naują priėmimo į ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir bendrąjį ugdymą sistemą. Tai čia yra vėlgi nauja sistema, reikia, kad ta sistema, kuri bus parengta, kalbėtųsi su sistemomis, kurios jau veikia Kaune, Vilniuje, nes jos jau veikia, kad susikalbėtų su registrais, kad nebūtų popierizmo, kad būtų išvengta, na, biurokratijos. Tam, kad būtų pasirengta, tam, kad būtų išbandyta sistema ir nebūtų skubama, nebūtų išeita nepasirengus, yra prašoma nukelti šį terminą iki 2026 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš papildysiu Ievos klausimą. Vis dėlto buvo žengtas žingsnis į priekį ir kalbama apie centralizuotą priėmimo sistemą, kuri sukuria, kad nelieka regimybės, kad kažkas vyksta ne taip, kad vieni vaikai pakliūna, kiti ne būtent į miestų, ypač kuriuose yra didelės eilės, savivaldybes. Tos savivaldybės tai yra tos įsidiegusios centralizuotas priėmimo sistemas. Ar jūs tos idėjos visus centralizuotai priimti neįvertinote, kad tų lėšų vis dėlto reikės, nes, be abejo, galite įvertinti kitų savivaldybių pavyzdžius ar su pačiomis savivaldybėmis turėti dialogą, kai kurios sugebėjo ir savo lėšomis įrengti centralizuotas sistemas, nusipirkti reikalingas technologijas tam įgyvendinti ir informuoti savo gyventojus? Aš irgi nelabai suprantu, kodėl reikia vieną žingsnį į priekį ir net tiek daug atgal žengti, ir tiek ilgam atidėti tą sistemą? Mano vertinimu, kažkaip čia reikėtų kaip tik paskubinti ir sudaryti sąlygas ir tarpusavyje savivaldybėms pasiderinti, pavyzdžiui, šalia esančios galėtų efektyviau organizuoti vaikų priėmimą. Mes atidedame svarbų jauniems tėvams modelį ir jo įgyvendinimą.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai dėkui už komentarą. Tikrai yra veikiančios sistemos, į jas tikrai, neabejoju, bus atsižvelgta. Tačiau tam, kad tokia sistema pradėtų veikti, jos parengimas reikalauja laiko. Tai nėra padaroma nei per mėnesį, nei per kitą. Tam reikia laiko, tai sistemai sukurti, jai išbandyti ir tuomet paleisti, nes tai sistema, kuri veiks visoje Lietuvoje. Dar tokios sistemos, apimančios visą Lietuvą, sujungiančios visus registrus, tiesiog nebuvo. Tam tikrai reikia laiko. Manau, geriau kokybiškiau, bet vėliau, kaip ne kartą jūs esate sakę, negu anksčiau ir pusiau skusta, pusiau lupta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų mano klausimas labai konkretus: kiek kitiems metams yra numatyta biudžete lėšų būtent šiai programinei įrangai, nes tai bus 2024 metai, dar ir 2025 metai, kaip jūs sakote, pasirengti? Kokia užduotis suformuota būtent šitai įstaigai, kiek šitoje įstaigoje yra skiriama darbuotojų, kiek jų dabar dirbančių yra ir kaip pasiskirsto tos funkcijos, labai norėtųsi žinoti, ir kiek darbo užmokesčiui yra skirta atskirai? Jeigu galite, įvardinkite, o jeigu ne, tai prašyčiau tada komitete pristatyti.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Neišgirdau pabaigos, ką sakėte.
L. NAGIENĖ (DFVL). Jeigu nežinosite šiandien, dabar, skaičių, tai labai prašyčiau paskui komitete pristatyti, nes…
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Turbūt mes galime paprašyti, kad pristatytų tie, kurie yra atsakingi. Aš tikrai šiuo atveju prašau tiktai nukelti datą. Nesu nei ministrė, nei įstaigos darbuotoja, bet, kiek žinau, galiu su jumis pasidalinti, šis projektas yra 3 mln. Tie 3 mln. buvo patvirtinti šį rudenį. Tokios apimties yra projektas. Kaip jis bus išleistas, jau čia galėtų atsakyti konkrečiai dirbantys, bet viso šito projekto kaina yra 3 mln. (Balsas salėje) Ne, čia yra iš viso kitiems ir dar kitiems metams. Čia yra dvejų metų finansavimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų mes neseniai kalbėjome apie neformaliojo ugdymo sistemos kūrimą. Ar nebūtų galimybės, pavyzdžiui, praplėsti šiuo metu? Ar čia jau finansavimas negali maišytis? Kartu daryti platesnę sistemą ne tik formaliajam, bet ir neformaliajam ugdymui, kad būtų galima ir tenai matyti visus judesius ir visus būrelius, ir apskritai vaikų perėjimą iš vieno būrelio į kitą?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Manau, tikrai geras pasiūlymas ir tikrai reikia aptarti. Manau, kad ši sistema galėtų būti pagrindas ir neformaliajam ugdymui.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu paklausti. 2022 metais buvo idėja, tada jūs buvote ministre. Dabar sakote, kad yra skirti tiktai 3 mln. Jūs iš vadybos gynėtės disertaciją. Yra vadybinė abėcėlė – jeigu turi idėją, tu turi turėti ir planą, kaip ją įgyvendinti. Man primena jūsų veikimas, ministerijos, difuziją, nes šito dalyko iš tikrųjų labai reikia.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Profesore, aš neabejoju, kad jūs geriausiai žinote ir kai būsite ministre, tikrai galėsite žymiai efektyviau įgyvendinti. Šituo neabejoju. Bet noriu jus gal šiek tiek pakoreguoti, kad šitas sprendimas nėra priimtas šios kadencijos Seimo, jisai yra priimtas anksčiau. Taip, bet, kaip jau sakiau, prioritetai yra labai svarbu. Buvo žymiai svarbesnių prioritetų negu šie, buvo ieškoma finansavimo šaltinių, jie yra rasti, tai yra „Naujos kartos Lietuva“. Manau, turime visi pasidžiaugti, kad sistema bus parengta.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo klausti, paklausė. Dėl balsavimo motyvų I. Kačinskaitė-Urbonienė nori kalbėti prieš.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pačiai idėjai tai čia niekas neprieštarauja, kad reikia sujungti tas sistemas, taupyti pinigus, padaryti, kad tos sistemos kalbėtųsi. Taip sakant, tam niekas neprieštarauja.
Bet kas, man atrodo, ne visai yra sąžininga, tai sakyti, kad kažkur kitur buvo prioritetas ir dėl to mes turime tokią prabangą nesilaikyti Seimo priimtų sprendimų ir įstatymų. Šiuo atveju tiek dėl 2022 metų, tiek dėl 2024 metų jau buvo pakankamai laiko įgyvendinti šiuos sprendimus, bet buvo sąmoningai neskirta finansų ir dabar vėl atidedama. Tai man tikrai kyla klausimas, ką ta Vyriausybės įsteigta įstaiga su finansais, dabar jau turimais, veiks? Dėl to, kad lyg pranešėja motyvavo tuo, kad įgyvendins priėmimą į aukštąjį mokslą, vadinasi, Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas įgyvendins.
Bet vėlgi mes žinome, kad šitas klausimas yra apskųstas Konstituciniame Teisme ir priimtas nagrinėti, o ką dar išaiškins Konstitucinis Teismas ir kaip bus, mes nežinome. Tai yra labai didelė tikimybė, kad galimai bus pažeista autonomija ir dėl tos priežasties vykdyti tos funkcijos naujai įsteigta įstaiga negalės, tai yra negalės vykdyti priėmimo į aukštąsias mokyklas. Tokiu atveju, jeigu mes dar ir šitą funkciją atidedame su Švietimo įstatymo pataisomis, tai bus, mano supratimu, niekinė institucija, kuri neaišku, kuo užsiims ateinančiais metais. Tai gal tikrai tada reikėtų parengti lygiagrečiai ir Vyriausybės nutarimą, kuris naikintų tą instituciją.
Tikrai labai labai keistas toksai posūkis. Buvo biudžetas, buvo galimybė įtraukti tuos sprendimus ir įgyvendinti, kad tos sistemos susikalbėtų. Todėl aš nesuprantu tokio atidėjimo ir nepalaikau, ir kviečiu jus nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai siūlau palaikyti. Kadangi, na, stebuklų nebūna, per naktį tokios sistemos neatsiranda. Savaime suprantama, pagrindinis dalykas, kad būtų kas nors kuriama, yra ir žmogiškieji resursai, ir finansiniai resursai. Taip jau būna kai kada, ne pirmą kartą mes susiduriame su tam tikromis problemomis, tačiau vėlgi, turime pripažinti, kad nespėjome to padaryti, bet galbūt tai reikėtų išnaudoti kitiems dalykams.
Kaip ir sakiau, vis dėlto mes daug kalbame apie neformaliojo ugdymo sistemos apskaitą. Kartu, kuriant šią sistemą, galbūt būtų galima iškart vienu šūviu nušauti du zuikius, kad vėl galima būtų į šitą sistemą inkorporuoti ir neformaliojo ugdymo apskaitą. Tada mes visą sistemą turėtume apskritai apie mokyklinio amžiaus moksleivius, mūsų ugdytinius, vienoje sistemoje tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo apskaitą.
Siūlau pritarti ir, aišku, ateityje vis dėlto numatyti finansų. Be finansų nieko negalime padaryti, o finansų kaip visada trūksta. Šiuo atveju siūlau pritarti, bet sprendimo ieškoti, kaip skirti finansų ir, iš tikrųjų, kad ta sistema galų gale būtų paleista bent 2026 metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuosime per balsavimo langą.
16.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3312 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3312. Pristatys V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt nesiginčys niekas ir aš pats nesiginčysiu, kad valstybės skiriamas finansavimas švietimui tikrai auga. Tai vyksta daugybę metų, tačiau švietimo sistemos kokybės augimo tempai, akivaizdu, kad nėra pakankami. Sutikite, mokytojų gretos didėja nestebuklingu, faktiškai jokiu tempu. Mokytojai reiškia tikrai pagrįstą savo nepasitenkinimą atlyginimo klausimais. Savivaldybės reiškia nuogąstavimus dėl valstybės deleguotų funkcijų priskyrimo ir neskiriamo tinkamo finansavimo joms. Mokyklos mokslo metus eilinį sykį pradeda sakydamos, kad neturi visų reikiamų vadovėlių ir kitų reikiamų priemonių. Valstybės kontrolė, statistikos agentūra skirtingai skaičiuoja mokytojų atlyginimus, skirtingai skaičiuoja visus kitus rodiklius. Nuolat girdime apie ministeriją aplipusių įstaigų veiklą ir jų efektyvumą.
Sutinku ir su tuo, akivaizdžiai matome statistiką, kad mūsų švietimo finansavimas pasiekė ir galbūt net peraugo Europos Sąjungos vidurkius. Tačiau ar lėšos panaudojamos efektyviai? Mes to atsakymo neturime. Todėl su Darbo partijos frakcija teikiame nutarimo projektą, jame prašome, jeigu Seimas pritars, pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei iki vasario 1 dienos atlikti valstybinį auditą ir įvertinti, ar lėšos, skiriamos švietimui, valstybės biudžete naudojamos racionaliai. Kviečiu palaikyti. Tikiu, kad tai tikrai bus didelė pagalba ateities Seimo ir Vyriausybės sprendimams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamo V. Fiodorovo nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tiesiog džiaugiuosi, kad yra toks siūlymas ir kad iki vasario 1 dienos, nes kitas siūlymas – iki gegužės 15 dienos, tai faktiškai nieko nepadarysi. Kaip ir sakiau, EBPO tegali tiktai pasižiūrėti informaciją, kažką paanalizuoti ir parašyti rekomendacijas. Jūsų data yra gera. Bet apimtis man neaiški. Ar čia bus tiktai finansinis auditas, ar platesnis? Jeigu bus platus auditas, aš manau, kad gali nespėti. Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Mes savo nutarime kalbame apie finansinį auditą, bet bet kuriuo atveju finansinis auditas yra susijęs su veikla, su įstaigomis, apskritai su visos sistemos veikla ir jos finansavimu. Kalbame apie platų auditą ir su tuo susijusius ateities sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs tikrai numatėte labai glaustus terminus, nes patikrinti visą sistemą… Ar jūs galvojate patikrinti tiktai Vyriausybės lygmeniu, ar galbūt ministerijos lygmeniu? Ar nemanote, kad problemų yra ir savivaldoje? Iš tikrųjų daug klausimų. Pažiūrėkime į mokytojų atlyginimus – jie įvairūs, skiriasi keliose savivaldybėse. Tarkime, kai kur gauna ir beveik atlyginimo dydžio 13-ą atlyginimą, kai kur nieko negauna. Yra tam tikrų problemų ir tam tikrų niuansų.
Turbūt žinote, kad yra pateiktas kitas nutarimas. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų sujungti, numatyti pakankamai laiko ir gauti tikrai nuodugnią informaciją? Tai neturėtų būti koks nors politinio šou sprendimas, bet iš tikrųjų ateičiai suprojektuoti finansus ir matyti visus niuansus ir tam tikras problemas, ką įvairiose vietose taisyti.
V. FIODOROVAS (DPF). Mūsų frakcija palaikys bet kurį sprendimą, kuris numatys, kad šios sistemos auditas turi būti padarytas. Bet kuriuo atveju tai ne politinis šou, tai yra būtinybė, kurią reikia padaryti. O, kalbant apie datas, šiandien vyksta pateikimas, tikrai galime pritarti ir kitam pasiūlymui. Tikrai galime diskutuoti komitetuose dėl tinkamų datų, galbūt kolegos matys kitokius variantus. Bet svarbiausia, kad galutinai Seimas apsispręstų tą auditą ten padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų sveikinu. Ir pati pasirašiau po jūsų nutarimo projektu. Mes realiai matome – vieni vienaip skaičiuoja, kiti kitaip skaičiuoja net ir vidutinį šalies darbo užmokestį. Galbūt bus atrastas tas taškas, nuo kurio turėtume atsispirti. Kaip jūs įsivaizduojate, ar mes galėtume iš visų savivaldybių surinkti tą informaciją, kad gautume palyginimą? Kai kuriose savivaldybėse galbūt bus ir labai tvarkingai. Kaip įsivaizduojate, gal diskutuojant su Valstybės kontrole buvo kokia nors diskusija ar visiškai nebuvo?
V. FIODOROVAS (DPF). Žinote, Valstybės kontrolė turi savo veiklos metodus, aprašiusi priemones. Aš tikiu, kad gavusi tokį pavedimą iš Seimo jinai tinkamai padarys savo darbą. Ir sutinku su jumis, gal tai bus atspirties taškas visus rodiklius matuoti vienodai. Čia yra esminis dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip supratau, su Valstybės kontrole nebuvo kalbos. Kaip jūs įsivaizduojate šitą darbą? Vis dėlto Lietuvoje yra per 800, gal net arti tūkstančio mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų ar dar daugiau. Tai kaip fiziškai jūs įsivaizduojate vėl padaryti pedagogų darbo užmokesčio realų patikrinimą ne iš suvestinių, kurias turi ministerija ar savivaldybės, o realiai? Auditą darydami, kaip sakoma, iki pagrindų kasasi. Ar ši data – vasario 1 diena yra reali, žinant kiekį, kiek žmonių dirba iš audito ir tame skyriuje, kuris tuo užsiims, ir kiek mokyklų ir įstaigų yra? Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Gerbiamas kolega, su Valstybės kontrole mes buvome susitikę, turėjome susitikimą ir lyginome duomenis su Statistikos departamentu. Jeigu kalbėtume apie tai, apie ką jūs užsiminėte, tiktai apie darbo užmokestį, tai jie tą didžiąja dalį darbo jau yra padarę, jie turi palyginimus, turi savo skaičius, tiktai jie juos turėtų bet kokiu atveju pritaikyti pagal metodiką ir įtraukti į bendrą auditą, kuris bus padarytas. Taigi, tikrai bendravome, tikrai tas dalykas gali būti atliekamas ir daugelis tų klausimų jau yra ir paspręsti.
PIRMININKAS. Klausia D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš turiu kelis klausimus. Nuo kadencijos pradžios darbo užmokesčio fondas išaugo 40 %. Deja, tenka girdėti, tik nežinau, nemačiau įrodymų, tiesa ar ne, kad tam tikrose mokyklose vis dėlto savivaldos nustatytas darbo užmokestis nedidėja tiek, kiek yra skiriama iš ministerijos. Mano klausimas būtų: ar jūs taip pat tirsite, prašysite tirti ir savivaldos skiriamą atskiroms mokykloms finansavimą darbo užmokesčio fondui? Ir kokiu laikotarpiu jūs norite, per kokį laikotarpį jūs norite, kad būtų atliktas auditas? Ar tai yra kadencijos tyrimas, metų tyrimas, nes netgi atlikti šių metų tyrimo auditą 2 mėnesių vargu ar pakaktų?
V. FIODOROVAS (DPF). Tai dėl terminų ir kitų dalykų galima būtų apsispręsti komitete po pateikimo stadijos ir išdiskutuoti tiksliau arba tiksliai, ko reikia, nes panašu, kad nuomonių yra gana daug. Jūs kalbate apie vieną segmentinį klausimą, kuris, manau, irgi yra labai svarbus. Jis jau ryte tikrai turi atsirasti. Taigi, komitete išdiskutavus galima tikrai suformuoti kur kas galbūt tikslesnę užduotį, negu mes numatėme savo nutarimo projekte. Tačiau leiskite jį pateikti, pradėkime diskusiją Seime. Manau, kad tas darbas, tas klausimas, kuris turi būti padarytas, tikrai bus padarytas ir patys, priimdami savo ateities sprendimus, mes jį panaudosime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūsų paklausė visi, kurie norėjo klausti. Dėl balsavimo motyvų A. Gedvilas kalba už.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, problemos mūsų valstybės švietimo sistemoje yra įsisenėjusios, o valdžios politika primena gaisro gesinimo taktiką. Kai mokytojai jau lipa pro ministerijos langą, deja, tik tada ieškoma, kaip pakelti jiems atlyginimus. Nors mokytojų streikai kartojami metai iš metų, tačiau valdžios reakcija vis tiek išlieka labai panaši. Aišku, jau bent gerai, kad šiemet valdžiai užteko santūrumo susilaikyti nuo jau tradiciniais tapusių kaltinimų mokytojams, kad jie neva tarnauja Rusijos interesams.
Tačiau dabartinė valdžia permušė kitu atveju: pasakyti, kad Lietuvos mokytojai gyvena jau geriau negu Suomijos mokytojai visuotinio mokytojų pervargimo ir skurdo fone, tai jau yra tiesioginis neadekvatumo simptomas. Valdžia negali manipuliuoti statistika. Jeigu valdžios turimi duomenys rodo vienaip, o mokytojų gyvenimo tikrovė visiškai kitokia, vadinasi, reikia objektyvios trečiosios šalies įsikišimo, kad turėtume adekvatų vaizdą. Be patikimos situacijos analizės valstybė negalės formuoti tinkamos švietimo politikos, todėl pavedimas Valstybės kontrolei ištirti valstybės lėšų panaudojimą švietimo sektoriuje, atrodo, yra labai tikslingas veiksmas. Valdančiuosius, jeigu nėra ko bijoti, taip pat kviečiu palaikyti šį nutarimą ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nebūsiu kategoriškai prieš, nes dalis mokytojų tikrai turi daug įtarimų, kaip ten skirstomi ir naudojami biudžeto pinigai švietimo srityje, ir reikia surasti tam tikrą dar vieną būdą patikrinti tą lėšų naudojimą.
O užsirašiau prieš dėl to, kad šis projektas, jeigu jis toks būtų priimtas, manau, negalėtų atsakyti į tuos mokytojams kylančius klausimus, nes visiškai nepaliečia savivaldybių lygmens, atskirų mokyklų lygmens, neapima visos tos pinigų keliavimo grandinės. Matau, kad projektas daugiau grįstas tokiu politiniu populizmu, kad neatsitiktinai atsiranda šiandien, nes rytoj mokytojų mitingas ir turbūt projekto iniciatoriai galės jau eiti į tribūną ir sakyti: štai mes įregistravome nutarimo projektą, ten viską išsiaiškinsime. Tai yra kitas nutarimo projektas, jis, man atrodo, protingiau suformuluoja klausimus ir terminus. Aišku, ieškant geranoriškų sprendimų, galima pritarti abiem projektams ir tada komitete suformuluoti naują projektą, paimant atskiras nuostatas iš tų projektų, juos sujungiant.
PIRMININKAS. Ačiū, balsavimo motyvai išsakyti.
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3320 (pateikimas)
Kitas labai panašus projektas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3320. Pranešėja – J. Šiugždinienė. Pateikimo stadija. Prašau, kolege.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Mieli kolegos, tikrai džiaugiuosi, na, kad kolegos kelia klausimus ir siūlo atlikti valstybinį auditą. Man atrodo, yra labai svarbu, kad visi tikrai maksimaliai žinotume, kokia yra situacija, galėtume argumentuotai kalbėti ir tuomet grįsti savo sprendimus. Šis nutarimo projektas yra, sakyčiau, toksai gal patikslinimas arba sukonkretinimas prieš tai buvusio kolegų projekto, nes kolegų projekte yra viena pagrindinė dedamoji, tai valstybės įsipareigojimų įgyvendinimas. Nėra jau taip sudėtinga patikrinti valstybės įsipareigojimus ir kaip jie įgyvendinami: mes galime matyti biudžetą, kokios lėšos yra skirtos, tai čia nėra labai sudėtinga.
Tačiau visgi aš siūlyčiau praplėsti tuomet audito objektą ir siūlau įvertinti, ar tinkamai ir laikantis teisės aktų savivaldos ir mokymo įstaigų lygiu yra įgyvendinami valstybės vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio, ar savivaldybės yra patvirtinusios efektyvius ir optimalius ugdymo įstaigų tinklo planus, ar savivaldybės skiria ugdymo įstaigoms visą joms priklausantį darbo užmokesčio fondą, ar efektyviai naudojamos mokymo lėšos, skiriamos kaip valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija ugdymo reikmėms finansuoti, ar švietimo įstaiga darbo užmokesčio fondą naudoja taip, kad būtų sudaromos galimybės darbuotojams mokėti didžiausią galimą darbo užmokestį.
Tikrai, kolegos, pritariu, jog reikalinga analitika, jog reikia analizuoti. Taip pat manyčiau, kad verta sujungti šituos projektus, patikslinti. Na, ir tikrai šiandien turbūt reikia visiems atsakymo, kaip biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms, kuri yra išaugusi beveik 51 %, augimas atsispindi būtent švietimo įstaigų biudžetuose. Siūlau sujungti ir, kaip sakant, pasiderinus priimti sprendimą dėl vieno nutarimo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. V. Targamadzė pirmoji.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Dabar žiūrėkime, iš tikrųjų auditas reikalingas. Labai gera idėja, kad reikia sujungti. Gegužės 15 diena yra tikrai per vėlu, nes rinkiminis periodas faktiškai prasideda. Niekas, dar kartą sakau, nebus taip, kad analizė kažkokia, rekomendacijų parašymas – reikia rimtus žingsnius žengti.
Bet jūs žiūrėkite, ką jūs užprogramuojate savo pasiūlyme: kad reikia laikantis teisės aktų savivaldoms ir mokymo įstaigoms. Vadinasi, jūs a priori sakote, kad šitie aktai yra geri, o aš manau, bent jau dėsčiau švietimo administravimą, kad daugelis aktų ir poįstatyminių dokumentų yra tobulintini, taigi užprogramavimas yra labai neteisingas. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Man atrodo, jūs pati atsakėte į savo klausimą, kad, na, iš tikrųjų reikia atlikti rimtą analizę ir pasižiūrėti ne tiktai… Pirmiausia reikia teisės aktų ir poįstatyminių aktų laikytis ir įsivertinti, ar jie iš tikrųjų, kaip jūs sakote, galbūt yra keistini. Čia bus turbūt rekomendacijų, tam tikrai reikia laiko. Manau, tikėtis, ką ir gerbiamas Algirdas sakė, jog tokios apimties auditas būtų atliktas per kelis mėnesius, tikrai neįmanoma. Visi tai suprantame. Todėl ir gegužės 15 diena yra gana ankstyvas terminas. Tikiuosi, kad Valstybės kontrolė sugebės kokybiškai atlikti tokį auditą. Turbūt iš visos sistemos, ko gerbiamas Algirdas klausė, ir aš noriu pakomentuoti, ko gero, galima atrinkti tam tikras mokyklas, neimti visos imties, viso tūkstančio, bet atrinkti tam tikrų dydžių tam tikrose vietose. Galbūt taip būtų galima per trumpesnį laiką atlikti tokį auditą. Bet tikrai, jeigu visos skalės jį darytume, tai ir gegužės 15 dienos data yra neįmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų ačiū už pristatymą. Aš manau, kad jūsų nutarimo projektas taip pat nebūtų atsiradęs, jeigu prieš tai nebūtų buvę to nutarimo, kurį pateikė. Taip aš manau, nes jis buvo anksčiau įregistruotas. Iš tikrųjų sveikinu ir realiai jūs atsakėte į mano vieną iš klausimų, kad jūs ir pati pritartumėte siūlymui juos sujungti. Aš manau, kad jūsų dauguma palaikys pirminį variantą.
Dar vienas klausimas, koks būtų logiškas terminas? Kaip jūs sakote, kad tai iš tikrųjų nėra logiška. Tai būtų pasirengimas galbūt net ir peržiūrėti iš esmės, kaip turėtų būti skaičiuojamas darbo užmokestis ir kaip mes turėtume galvoti apie kažkokius pokyčius ateityje. Ar jūs taip nemanote?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Aš galvoju, kad, atliekant auditą, kaip jau sakiau, ne visos skalės, o pasirenkant mokyklas pagal tam tikrą imtį, gegužės 15 diena, gegužės mėnuo, ko gero, būtų tinkamas, galimas terminas. Tikrai nesiūlau vasario mėnesio, nes manau, kad tai tikrai nerealu arba mes nueisime paviršiais ir vėl neatsakysime į mums rūpimus klausimus.
Čia yra dalykai, susiję ne tiek su apskritai darbo užmokesčio apskaičiavimu, nes mes žinome, kaip jį skaičiuojame, bet tai yra etatinio apmokėjimo dalykai, tai yra tinklo klausimai, kurie taip pat… ir mūsų tas tinklo disbalansas, kuris labai stipriai veikia darbo užmokesčio fondą, kiek mes jo galime, kiek iš tikrųjų mokytojai jo jaučia. Tai man norėtųsi, kad iš tikrųjų būtų pasižiūrėta giliau. Tokios rekomendacijos, plačiai ir giliai pateiktos rekomendacijos, kad mes galėtume priimti tam tikrus sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš norėjau paklausti jūsų lygiai taip pat, kaip ir ankstesni kolegos, apie tai, ar šio Seimo nutarimo projekto atsiradimo nepaskatino tik tai, kad prieš tai buvo užregistruotas ankstesnis?
Kitas klausimas yra apie tai, ar vis dėlto nemanote, kad jūsų siūlomo Valstybės kontrolei viso to audito apimtis iš tikrųjų nėra tokia didelė, nes man atrodo, kad ji yra milžiniška? Ta jūsų pasiūlyta data tikrai yra per ankstyva.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai geras klausimas. Man ir atrodo, kad tik tokiu atveju toks auditas yra prasmingas, kuomet mes peržiūrime visas grandis, nes mes žinome, kaip sistema veikia. Mes juk matome, kad lėšos yra paskirtos iš biudžeto, bet kodėl jos nepasiekia kai kurių mokytojų, kodėl mes turime nusiskundimų ir mokytojai nejaučia atlyginimo padidėjimo, kai darbo užmokesčio fondas iki kitų metų pabaigos išaugs beveik 70 %, turbūt yra geras ir teisingas klausimas. Man atrodo, jis tik tuomet būtų prasmingas.
O apimtis tikrai nemaža, jūs esate teisus, bet manau, kad panaudojus tam tikrus įrankius, kuriuos kontrolė tikrai turi, tą galima padaryti. Kitu atveju jo neverta net daryti. Todėl ir tiksliname kolegų siūlymą. Jeigu mes atliksime tik tai, ką siūlo kolegos, mes negausime jokių atsakymų. Mes turėsime tą pačią situaciją, kurią turime šiandien, nes jau šiandien galime pasakyti, kokie yra įsipareigojimai. Apskritai įsipareigojimų vykdymas yra numatytas. Kolegos kalba apie susitarimo įsipareigojimus, tai iki kitų metų pabaigos iš esmės net ir objekto nebūtų Valstybės kontrolei tirti, nes pagal susitarimą tik iki kitų metų pabaigos turi būti įvykdyti įsipareigojimai. Todėl mes tiksliname, tikrai, manau, galime subendrinti, visi matome tokį poreikį, ir atlikti analizę.
Dabar dėl jūsų klausimo, kodėl mes ateiname, ar kolegų buvo išprovokuota. Šiuo metu ministerija atlieka analizę, jinai taip pat labai analogišką analizę atlieka, kartu bendradarbiauja su keturiomis profesinėmis sąjungomis, tai jie irgi turės rezultatus. Bet, manau, tam, kad mes visi jaustumėmės geriau, nes dažnai mes netikime, ką ministerija pateikia, kvestionuojame, tai, ko gero, būtų geriau, kad Valstybės kontrolė šiuo atveju atliktų tokį auditą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, aš pirmiausia paklausiu, kaip jūsų kolega Jurgis pasakė: ar čia specialiai mitingui parengtas nutarimas, kad galėtumėte rytoj nueiti pas streikuojančius ir pasakyti, kad parengėte rezoliuciją, tiksliau, nutarimą? O jeigu rimtai: kuo, taip sakant, be datos, kuo jūsų projektas, taip sakant, geresnis už prieš tai buvusį?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mes tikrai čia nekonkuruojame, gerbiamas Algirdai. Mes, kaip jau sakiau, kadangi veiksmai atlikti labai panašią analizę jau yra vykdomi šiuo metu, tai tikrai nesirengėme tokio nutarimo siūlyti, bet kolegos pasiūlė ir jaučiame pareigą patikslinti. Jeigu jau atliksime tokią analizę, tikrai mums nėra ko nei slėpti, nei bijoti, tai reikia atlikti ją, taip sakant, detaliai, kad mes turėtume atsakymus. Tai mes patikslinome ir siūlome sujungti rezoliucijas ir kartu pasiūlyti Valstybės kontrolei tokį auditą atlikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų gerai, kad mes plačiau pasižiūrime. Aišku, čia turbūt nereikėtų per daug įrėminti kontrolės tomis datomis, nes visada skubotas darbas nėra gana tikslus dėl terminų.
Bet aš norėčiau paklausti. Jūs čia daugiau orientuojatės į tikslines dotacijas, biudžeto, valstybės lėšas. Ar nemanote, kad reikėtų pasižiūrėti, vėlgi mes tikrai gauname įvairios informacijos ir apie savarankiškas funkcijas, ar tos lėšos apskritai nesimaišo, ir šiuo atveju nereikėtų praplėsti dar daugiau, kad iš tikrųjų turėtume visą vaizdą, nes kelia klausimų, tarkime, ir kitų, ne tik dėl mokytojų atlyginimų, bet kelia klausimų ir dėl pagalbos švietimui, ir dėl kitų klausimų, kurie gana neefektyviai sprendžiami? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai taip, manau, kad reikėtų pasižiūrėti, nes yra klausimų dėl savarankiškų lėšų skyrimo švietimo pagalbai ar kitoms savarankiškoms funkcijoms, tokioms kaip neformalusis ugdymas, tarkime. Man atrodo, galėtume pasitarti, jeigu mums pavyktų sujungti ir sutarti dėl sujungimo, tai galėtume pasitarti ir įtraukti šiuos papildomus klausimus į valstybinį auditą. Bet tikrai geras pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama kolege, man jūsų pateiktas nutarimas kvepia labiau susirūpinimo ir veiklos imitacija. Aš nesuprantu, kodėl tas auditas nebuvo atliktas ir išanalizuoti duomenys prieš švietimo reformą, prieš priimant naują Švietimo įstatymą, prieš didinant mokytojams atlyginimą. Tai kokiu būdu mes jį dabar didiname, kokia procentine išraiška, jeigu mes neturime tikslių duomenų, kaip šiuo metu mokamas mokytojams atlyginimas?
Ir aš norėjau dar paklausti. Vis dėlto R. Masiulis per 3 savaites ar per kiek ten laiko buvo atlikęs auditą. Ar jūs panaudojote tuos duomenis, kur taip efektyviai neva buvo atliktas auditas ir taisoma situacija švietimo srityje?
Tuomet aš pasigendu ministerijos pavaldumo institucijų. Sakote, kad savivalda galbūt netikslingai paskirsto valstybės skirtą dotaciją, o kur ministerijos institucijos, mokyklos ir priešmokyklinės įstaigos? Neteko girdėti, kad ten mokytojų atlyginimai būtų labai didesni ar kad jie būtų patenkinti, ar atitiktų statistikos pateiktų atlyginimų dydžius. Tuomet iš kur ta statistika pateikia tokius atlyginimus, kur tikrai didelis susipriešinimas buvo būtent pedagogų bendruomenėje?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Kolege, jums gal yra neaišku, kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis šalyje, man yra aišku, kaip jisai yra skaičiuojamas, jums šis klausimas kyla. Man atrodo, valstybėje yra visiškai aišku, kaip yra skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis.
Dabar dėl pavaldžių įstaigų. Valstybės kontrolė nuolatos atlieka įvairių valstybės įstaigų, tarp jų ir švietimo įstaigų, auditus. Ji tą privalo daryti, ji tą gali daryti, ji turi savo planus ir tą sėkmingai daro. Mes čia kalbame visgi visiškai ne apie tokio pobūdžio auditą, apie kokį jūs kalbate tais laikais, prieš buvusias kadencijas. Kalbame ir apie tokį auditą, tai jūs galite pasiūlyti, jums gi niekas netrukdo. Ir tokį auditą galima atlikti, ir jisai yra atliekamas. Mes čia kalbame apie valstybės tikslinės dotacijos panaudojimą, kai skiria, specialios dotacijos, iš kurios yra mokamas valstybės darbo užmokestis. Toksai valstybės auditas, tą pasiūlė ir jūsų kolegos. Irgi, taip sakant, galite nukreipti klausimus ir jiems, kodėl jie tą pasiūlė.
PIRMININKAS. Klausti skirtas laikas baigėsi. Dėl balsavimo motyvų už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Ačiū, kolege.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …gerai būtų tuos abudu projektus sujungti. Savaime suprantama, manau, kad iš tikrųjų turėtų būti toks esminis visos švietimo sistemos peržiūrėjimas, apimant ir tai, ką mes skiriame iš biudžeto toms funkcijoms, ir taip pat turbūt ir savarankiškoms funkcijoms, ne tik deleguotoms funkcijoms. Tai, manyčiau, tikrai galbūt tų nutarimų teikėjai kartu susės ir iš tikrųjų bus padarytas bendras nutarimo projektas ir svarstymo metu mes galėsime bendrai sutarti, kad vis dėlto tai būtų daugiau ne kažkoks politizuotas veiksmas, bet iš tikrųjų tas, kuris duos tikrą naudą. O šiaip šiek tiek kelia tam tikrų nesusipratimų turbūt tai, kuomet apie mokos sistemą kalba tie, kurie tą sistemą kažkada įtvirtino kaip tam tikrą etatinį apmokėjimą. Iš tikrųjų jis buvo gana painus, jis buvo patobulintas, bet ta sistema yra gana aiški ir metodika atidirbta, ir visos valandos, kaip formuojamas etatas, yra aiškios. Negalima permesti praeitos kadencijos sukurtų problemų šiai kadencijai ir sakyti, kad mes niekuo dėti ir nieko nežinome. Siūlau pritarti ir iš tikrųjų rengti bendrą nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų ne prieš, bet siūlau kolegoms susilaikyti ir nepalaikyti ne tik ką tik aptarto nutarimo projekto, bet ir ankstesnio, nes buvo išsakyta daug įvairių argumentų. Vienas iš jų netgi keliantis juoką, kad čia sėdintiems profesionaliems politikams siūloma nustoti politikuoti ir užsiimti kontrolės reikalais. Tai turbūt ne vienas iš jūsų ir ne vieną kartą skaitėte Valstybės kontrolės išvadas kuo įvairiausiais klausimais. Valstybės kontrolė jau kuo kuo, bet politikavimu tikrai neužsiima. Tai Valstybės kontrolė. Tačiau mes, skaitydami jos išvadas, žiūrime per savo politinę prizmę ir pagal tai, kaip patys matome, kokios išvados, ir mes patys pasidarome išvadas. Todėl vienas nutarimas siūlo ieškoti kaltų. Čia abiem nutarimais siūloma ieškoti kaltų. Vienas nutarimas siūlo ieškoti kaltų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, kitas nutarimas siūlo ieškoti kaltų savivaldoje. Siūlymai sujungti ir tada surasti kaltus visur, mano manymu, nėra konstruktyvūs. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi daug duomenų, Valstybės kontrolė turi daug duomenų, tai gal be Seimo nutarimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Valstybės kontrole ramiai gali užsiimti analitika ir pasakyti – vienoje vietoje taip veikia, kitoje vietoje kitaip veikia, tenkina ar netenkina. Šiuo atveju tikrai neabejoju, kad prasidėjus, jau prasidėjus tikrai akivaizdžiai rinkimų laikotarpiui, plius tęsiantis, einant, vykstant mokytojų streikui, visi šitie klausimai yra nukreipti į kaltųjų paieškas, o tai šiuo atveju nemanau, kad baigsis konstruktyviai arba iš to turėsime tikrai apčiuopiamos naudos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos.
17.09 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3303 (pateikimas)
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Žemės įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3303. Pateikimo stadija. Pranešėjas J. Baublys. Kadangi jau prasidėjo balsavimo lango laikotarpis, iš karto mes dėl jo ir pradėsime balsuoti po pateikimo. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas projektas yra lydimasis dabar Seime svarstomo Miškų įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto Nr. XIVP-888(4). Siekdamas užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, teikiu Žemės įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Naujuoju reguliavimu siūloma suderinti miškų žemės apibrėžimą su Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-887(4) siūlomu reglamentavimu. Prašau jūsų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. K. Mažeika pirmas. Nematau. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, įstatymas toks iš pirmo žvilgsnio labai paprastas. Specialiai paieškojau enciklopedijoje, nes man, kaip miestiečiui, gal nesuprantama, kuo skiriasi miško žemė nuo mišku apaugusios. Aš specialiai pažiūrėjau, kas yra medynai. Ar aš teisingai suprantu, kad jūs dabar kalbate tiktai apie mišką, kuris yra apaugęs medžiais, kurie yra mažesni kaip 5 metrai, – tai yra medynai (skliausteliuose būna parašyta), bet yra dar neapaugę mišku? Tai dabar taikysite grynai miškui? Nes jeigu jūs parašote „miško žemė“, tai yra jau brandus miškas. Ar aš teisingai suprantu?
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš tik noriu patikslinti, kad būtent Seimas jau yra apsisprendęs po pateikimo beveik vienbalsiai pritarti šitam apibrėžimui. Dabar tiesiog yra suvienodinami apibrėžimai būtent su Žemės įstatymu, kad pateikiamame Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme būtų vienodi apibrėžimai. Tai aš tik tiek galiu atsakyti šiandien, būtent teikdamas šitą įstatymo projektą, – kad tie apibrėžimai nesiskirtų skirtinguose įstatymuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti projektui? Nėra… Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi… S. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Aš frakcijos vardu paprašyčiau skubos, kad pasivytų tai, kas rytoj jau svarstoma Aplinkos apsaugos komitete.
PIRMININKAS. Gerai. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Bet ką tik kolega S. Gentvilas pasiūlė frakcijos vardu nustatyti skubos tvarką dėl to, kad šis projektas turėtų pasivyti kitą, kuris laikytinas pagrindiniu projektu. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta dėl skubos.
Tai jau dėl komiteto ir svarstymo datos galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projektas Nr. XIVP-3310 (svarstymo tęsinys)
Taigi balsuosime dėl darbotvarkės 2-6 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Laisvės premijų paskyrimo Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui“ projekto svarstymo stadijoje, projektas Nr. XIVP-3310. Balsuojame. Balsuojame, balsuojame.
Užsiregistravo 99, balsavo 98: už – 86, prieš – 1, susilaikė 11. Nutarimui po svarstymo pritarta.
17.14 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Oi, atsiprašau, yra pasiūlymas. Tai prašau komiteto pranešėją – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną į tribūną. Yra ir R. Žemaitaičio pasiūlymas. Jo aš nematau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu trumpai pristatyti.
PIRMININKAS. Pirmininke, pristatykite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jisai vietoj 6 mėnesių siūlė 3 mėnesius. Komitetas nepritarė, nes tai apsunkintų Vyriausybės galimybes taikyti šiame įstatyme nustatytas valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones. Balsavimo rezultatai užtikrinti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). 6:0.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 108, balsavo 105: už – 40, prieš – 41, susilaikė 24. Siūlymui nepritarta.
Daugiau pasiūlymų nėra. Galime pritarti pastraipsniui? Ne, čia svarstymas, nereikia. Taigi diskusijos jau buvo. Dėl motyvų jau kalbėta. Galime balsuoti? Balsuojame dėl Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2375(2).
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 110, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
17.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208. Svarstymo stadijoje nebuvo prieštaraujančių. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.17 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1947 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3209(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3209(2). Irgi nebuvo kalbančių prieš. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta po svarstymo abiem Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymų projektams.
17.17 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2859(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vandens įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2859(2). Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.17 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 14, 15, 16, 17, 27, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3165(2) (svarstymo tęsinys)
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3165(2). Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Norima balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 102, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
S. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl įstatymo skubos. Norėčiau frakcijos vardu skubos paprašyti.
PIRMININKAS. Skubos po svarstymo?
S. GENTVILAS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašoma skubos. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
17.18 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3073 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3073. Pagrindinio komiteto išvada – siūloma atmesti projektą. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 81, prieš – 1, susilaikė 29. Projektas atmestas.
17.19 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3206(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3206(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 107, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo projektui pritarta.
17.19 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 105, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
17.20 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117(2) (svarstymo tęsinys)
Švietimo įstatymo 41, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117(2). Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 105: už – 104, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
17.20 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2006 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3112(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3112(2). Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo projektui pritarta.
17.21 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3017(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3017(2). Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 94, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
17.21 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3298, Viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3299, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3300 (pateikimo tęsinys)
Kitas yra trijų įstatymų pakeitimo paketas: Viešųjų pirkimų įstatymo – projektas Nr. XIVP-3298, Viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir kitose srityse subjektų, įstatymo – projektas Nr. XIVP-3299, Viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse – projektas Nr. XIVP-3300. Balsuojame.
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 85, prieš – 1, susilaikė 19. Po svarstymo projektui pritarta. Atsiprašau, po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Ekonomikos komitetas – pagrindinis, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.22 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18015 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3301 (pateikimo tęsinys)
Dėl Seimo statuto projekto Nr. XIVP-3301. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 63, prieš – 25, susilaikė 23. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Užsienio reikalų. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.23 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304. Gerbiami kolegos, svarstant darbotvarkę, dar nebuvo apsispręsta dėl šio projekto įtraukimo į programą, nes jo nėra rudens sesijos programoje. Ar galime apsispręsti, kad bendru sutarimu įtraukiame? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Yra. Siūlote balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame dėl įtraukimo į rudens sesijos programą. Dėl to reikėjo apsispręsti tvirtinant darbotvarkę, bet dabar mes turime tą formalumą išspręsti. Geriau vėliau negu niekada.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 69, prieš – 6, susilaikė 34. Pritarta įrašyti į rudens sesijos programą. Turime balsuoti po pateikimo, bet premjerė be eilės. Prašom. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tiktai norėčiau atkreipti mylimos opozicijos dėmesį į tai, kad mes jau esame šią sesiją sutarę, kad niekada, kai opozicija teikia tokius projektus, kurie nėra įtraukti į Seimo sesijos darbotvarkę, mes atskirai nebalsuojame. Kažkaip apie dvejopus standartus tenka daug girdėti, bet kitoje pusėje jų daugiau pasitaiko.
PIRMININKAS. Aš ir siūliau bendru sutarimu. Siūliau bendru sutarimu. Prašom į mane nebaksnoti. Taigi, balsuojame dėl šio projekto po pateikimo. Projektas Nr. XIVP-3304.
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 63, prieš – 5, susilaikė 39. Po pateikimo projektui pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, pritariame.
17.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3312, Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3320 (pateikimo tęsinys)
Dabar du projektai dėl siūlymo Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą. Du panašūs projektai su šiek tiek skirtingu turiniu: projektai Nr. XIVP-3312 ir Nr. XIVP-3320. Kiek suprantu, teikėjai iš abiejų pusių sutarė, kad galime pritarti bendru sutarimu ir pavesti komitetams sujungti abu projektus. (Balsai salėje) Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomas pagrindinis komitetas – Audito komitetas, kaip papildomas siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną.
Per šoninį mikrofoną Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Audito komitetas iš tikrųjų svarsto Valstybės kontrolės atliktus auditus ir dėl to niekas nesiginčija. Čia pavedimas, kur reikia tikslaus biudžeto formavimo žinojimo. Manau, geriau tiktų Biudžeto ir finansų komitetui, todėl siūlau balsuojant apsispręsti, ar Biudžeto ir finansų komitetą skirti kaip pagrindinį, ar kitą.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu palinkėti pagrindiniam komitetui, bet taip pat ir Švietimo ir mokslo komitetui, jeigu jis neliks pagrindiniu komitetu, dėl tikslumo įvardinti ir įvertinti viską, taip pat ir ministerijos pavaldumo švietimo įstaigas, bendrojo lavinimo, kur dirba mokytojai. Galbūt ten yra tų atlyginimų netikslumų, galbūt ministerijos mokytojų atlyginimai nusveria taip visus atlyginimus, kad Respublikos mastu žmonės stebisi, iš kur tokie atlyginimai. Labai norėtųsi, kad būtų viskas audituota.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat Z. Balčytis per šoninį mikrofoną.
Z. BALČYTIS (DFVL). Mano kolega iš Audito komiteto pateikė pasiūlymą, kad turi būti Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis, tačiau noriu priminti, kad ir Audito komitetas žino, kaip yra formuojamas biudžetas. (Balsai salėje) Kartais ir mes išmanome, nes dešimtmečius pagal idėją tai yra mūsų pagrindinė duona. Aš sutinku, kad balsuotų, kaip jau apsispręs kolegos… Bet aš manau, kolegos laikysis…
PIRMININKAS. Ar dar norite, kolegos, ginčytis? Gal neverta.
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, ginčytis neverta – balsuoti verta, bet reikia palaikyti Audito komitetą.
PIRMININKAS. Aš klausiu J. Razmos, ar iš tikrųjų nori dar ginčytis?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš neneigiu, kad Audito komitetas taip pat galėtų svarstyti, jis galėtų būti papildomas.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kolegos, aš norėjau perskaityti Statuto 591 straipsnio 10 punktą, kur yra kalbama apie Audito komiteto veiklos kryptis: „Audito komitetas turi rengti ir svarstyti Seimo nutarimų dėl pavedimo Valstybės kontrolei atlikti Valstybės kontrolės metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą projektus.“ Šiuo atveju tai yra pagrindinė Audito komiteto funkcija. Kaip posėdžio pirmininkas aš net nebūčiau siūlęs balsuoti, bet kolega pakeitė nuomonę ir siūlo kaip papildomą komitetą Biudžeto ir finansų komitetą. (Šurmulys salėje) Bet, aš sakau, Statutas, ar jūs norite dabar įveikti Statutą? (Balsai salėje) Taip, J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš neneigiu, kad Audito komitetas svarsto, bet jis gali svarstyti kaip papildomas komitetas.
PIRMININKAS. Supratau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Yra tokių atvejų buvę, kai dėl atsinaujinančios energetikos irgi, atrodo, parašyta prie Aplinkos apsaugos komiteto – mes skyrėme Ekonomikos komitetą kaip pagrindinį. Jeigu aš siūlyčiau visai eliminuoti Audito komitetą, tada būtų blogai.
PIRMININKAS. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė per šoninį mikrofoną.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Kadangi Statuto norma aiški, tai, matyt, Audito komitetas turi būti pagrindinis, bet tada Švietimo ir mokslo komitetas tikrai papildomas. Aš tikiuosi, kad…
PIRMININKAS. Aš įvardinau, kad siūlomas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos… Ar, Zigmantai, norėtumėte dar? Prašom, bet jau paskutinis bus.
Z. BALČYTIS (DFVL). Labai ačiū, pirmininke, kad paskaitėte Statutą. Aš manau, kad kuo toliau, tuo aiškiau, tikrai nesinori, kad mes čia susiskaldytume per paskutinį balsavimą. Todėl tikrai sutarėme, kad Audito komitetas pagrindinis, o papildomas – koks norite.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, taip gražiai pradėjome dėl abiejų projektų, pritarėme bendru sutarimu. Aš siūlau bendru sutarimu pritarti, kad pagrindinis – Audito komitetas, papildomi: Švietimo ir mokslo komitetas ir, jeigu reikia, Biudžeto ir finansų komitetas. Nereikia. Komiteto pirmininkas nenori, aš taip supratau, nes žiūri į premjerę ir supranta, kad to nereikia. (Juokas salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl pagrindinio ir papildomo? Svarstymo data būtų gruodžio 12 diena. Ačiū, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Šios dienos popietinio posėdžio darbotvarkė baigta. Ačiū, kolegos. Ar jūs norite dar registruotis? (Balsai salėje: „Norime!“) Registruojamės.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. 21 dienos popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.