PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR VI SKYRIAUS PAPILDYMO 351 IR 352 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2765
2023-06-21
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
6 (22) |
(11)
|
|
Argumentai: Projekto 6 straipsniu, kuriuo siūloma papildyti 22 straipsnį 11 dalimi, numatant naują reikalavimą sandoriu nustatomiems servitutams, t. y. prie servitutų nustatymo sandorių pridėti žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planus, parengtus vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymo pagrindimas (tikslai ir priežastys) nėra nurodytas Projekto aiškinamajame rašte, taip pat nėra įvertintas ir administracinės naštos pokytis ūkio subjektams, kuris neabejotinai pareikalaus didelių finansinių bei laiko sąnaudų bei neigiamai paveiks jų vystomus projektus. Nors siūloma teisės norma nukreipia į poįstatyminį teisės aktą, tačiau vertintina kaip suponuojanti draudimą sudaryti sandorius dėl servitutų nustatymo tuose sklypuose, kuriems nėra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, t. y. preliminariais matavimais suformuotuose žemės sklypuose. Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniu aktu preliminariais matavimais suformuotuose sklypuose nustatomiems servitutams projekto rengėjai analogiško reikalavimo nustatyti nesiūlo. Pažymėtina, kad tarp situacijų kai tinklai įrengiami ir vėliau eksploatuojami pagal administraciniu aktu nustatytus servitutus ir kai sandoriu nėra skirtumų, kurie kažkaip pateisintų siūlomą nustatytą skirtingą teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos teritorijoje preliminariais matavimais suformuotų sklypų (t. y. sklypų, kurie neturi kadastrinių matavimų) gali būti ir apie 70-60 procentų, taigi siūlomas nustatyti reikalavimas paliestų ir neigiamai paveiktų labai reikšmingą dalį žemės sklypų bei juose vystomų projektų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 str. 1 d. servitutas – tai žemės savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Kitaip tariant, servituto suteikimas (savininko teisės apribojimas) visais atvejais savo esme yra priešingas žemės savininko interesui, todėl didelė tikimybė, kad žemės savininkai (valdytojai) neprisiims žemės sklypų kadastrinių matavimų išlaidų sandoriu nustatant servitutus, todėl tiksliųjų valstybinės bei privačios žemės sklypų matavimų išlaidas tektų prisiimti ūkio subjektams, siekiantiems žemės servituto nustatymo. Vieno sklypo kadastrinių matavimų kaina rinkoje viešai prieinamais duomenimis prasideda nuo 350 Eur. Žemės sklypų kadastriniai matavimų atlikimas (tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas) yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl susidūrus su žemės savininko pasipriešinimu, be žemės savininko pritarimo ūkio subjektai apskritai neturės jokio teisinio įrankio tęsti projektus ir bus priversti nutraukti (pvz. elektros, dujų įrenginių prijungimo prie tinklų) procesus. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros valdytojų patiriamos išlaidos paprastai yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines paslaugų (prekių) kainas, praktikoje gali susidaryti situacija, kai valstybei bei privatiems asmenims priklausančių konkrečių sklypų (kartais net keliasdešimties hektarų dydžio) tiksliųjų matavimų išlaidas dengtų visi tokias paslaugas (prekes) gaunantys asmenys. Įstatymo papildymas neišvengiamai neigiamai paveiktų vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų terminus arba visai sutrikdytų procesus, kas be jokios abejonės pablogintų verslo, ekonomikos ir infrastruktūros vystymo šalyje prielaidas. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu papildomą Įstatymo 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: 9. Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi: „11. Prie
servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems
nustatomi servitutai, planai |
Teikia Seimo narys Justinas Urbanavičius