LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 3(1), 3(2), 4, 7, 11(1), 12(1), 18(2), 22, 30, 32, 33, 34, 34(1), 34(4), 34(5), 34(6), 34(7), 34(8), 34(15), 34(18), 34(23), 34(25), 34(26), 34(31) straipsnių, šeštojo skirsnio ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32(1) straipsniu ir antruoju(2) skirsniu įstatymo projekto nr. XIVP-171

 

 

 2021-05-12 Nr. 107-P-17

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas;

komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai Simonas Gentvilas, ministras, Raminta Radavičienė, viceministrė, Vilma Slavinskienė, Atliekų politikos grupės vadovė, Neringa Paškauskaitė, Atliekų politikos grupės vyr. specialistė; Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakštienė,  Vyriausybės atstovai Dalius Krinickas, ministro pirmininko patarėjas, Jurgita Gaižiūnienė, Ekonomikos politikos grupės vyr. patarėja, Konkurencijos tarybos atstovai Pavel Jacunskij, Živilė Variakojienė; STT atstovai Mindaugas Guščius, Gintas Kerbelis.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

2021-04-29   

 

 

 

 

Dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto

 

(1)                    Atliekų tvarkymo įstatymo projekto 21 straipsnyje numatyta, kad Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo ir finansavimo (jei tvarkomos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys neturi vertės rinkoje arba jų vertė neigiama) su visais tokias sutartis pageidaujančiais sudaryti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojais, sutvarkančiais eksploatuoti netinkamas transporto priemones atsižvelgus į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių pakartotinio naudojimo, naudojimo ir perdirbimo užduotį“. Šis siūlomas Atliekų tvarkymo įstatymo projekto pakeitimas, konkurencijos požiūriu, vertintinas teigiamai, kadangi būtų sudaromos sąlygos veikti visiems reikalavimus atitinkantiems ūkio subjektams, o ne tik, kaip nustatyta šiuo metu, Organizacijų parinktiems ūkio subjektams, kurių galimai būtų nedaug. Tad tikėtina, kad numatomu reguliavimu būtų sudaromos palankesnės sąlygos į atitinkamą rinką įeiti ir naujiems rinkos dalyviams.

(2)                    Taip pat papildomai atkreipiame dėmesį, kad naujausio Atliekų tvarkymo įstatymo projekto[1] 14 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkytojus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Konkurencijos taryba įžvelgia riziką, kad vadovaujantis šia nuostata būtų sudaromi vidaus sandoriai, kurių neigiamas poveikis konkurencijai buvo aptartas šio rašto 1.2 dalyje.

 

Dėl licencijos suteikimo

 

(3)                    Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos Seimo narių parengtu Pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4, 42, 7, 10, 112 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-172[2] (toliau – Pasiūlymas) siūloma pakeisti šią Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo nuostatą, įtvirtinant, kad 10 proc. riba reikalinga licencijai gauti apskaičiuojama tik pagal Organizacijos dalyvių į rinką patiektą pakuočių kiekį.

(4)                    Kaip nurodyta Pasiūlyme, Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimu norima nustatyti griežtesnius reikalavimus gamintojų ir importuotojų organizacijoms, siekiant didinti pačių gamintojų ir importuotojų atsakomybę už sprendimus, kaip kolektyviai vykdomos jiems įstatyme nustatytos pareigos, ir užtikrinti stabilų pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo finansavimą.

(5)                    Konkurencijos tarybos vertinimu, esamas reguliavimas jau nustato apribojimą Organizacijoms gauti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, tačiau įtvirtinus Pasiūlyme nurodytą Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pakeitimą Organizacijų galimybės gauti licenciją bus dar labiau apribotos, nes pakeitimas susiaurins subjektų ratą, kurių į rinką patiektas pakuočių kiekis iš esmės nulemia tai, ar Organizacijai pavyks gauti licenciją.

(6)                    Organizacijos tarpusavyje konkuruoja dėl naujų narių (gamintojų, importuotojų) pritraukimo, mažindamos savo įkainius, todėl dėl siūlomo reguliavimas galimai susidarytų sąlygos mažėti Organizacijų skaičiui, kas lemtų ir mažėjančią konkurenciją šioje rinkoje.

(7)                    Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo
[3].

(8)                    Taigi, konkretus ribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai jis yra būtinas siekiant apsaugoti kitas Konstitucijos saugomas vertybes ir yra proporcingas siekiamam tikslui. Kaip galima suprasti iš Pasiūlyme pateiktos informacijos, šiuo Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pakeitimu siekiama didinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę už sprendimus, užtikrinti stabilų pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo finansavimą, tačiau nepaaiškinama, kaip šis pakeitimas prisidės prie minėtų tikslų įgyvendinimo, kokias pasekmes toks ribojimas galimai sukels Organizacijoms (pavyzdžiui, ar neturės įtakos tam tikrų Organizacijų pasitraukimui iš rinkos) ir kiek šios pasekmės proporcingos ribojimu siekiamiems tikslams.

Atsižvelgiant į tai, siūlome įvertinti dėl ketinamo įtvirtinti reguliavimo galinčias kilti pasekmes Organizacijų konkurencijai rinkoje ir atitinkamai svarstyti, ar tikrai būtina griežtinti licencijos suteikimo sąlygas.

Pritarti iš dalies

1) Neaktualu, pagal AAK išvadą parengus naują projekto versiją 171(2).

 

Argumentai:

Teisės aktų, susijusių su transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymu, pakeitimai turėtų būti rengiami išdiskutavus su rinkos dalyviais ir įvertinus planuojamus direktyvos dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP) tvarkymo pakeitimus. ENTP tvarkymo organizavimo reglamentavimo tobulinimo klausimai bus aptariami aplinkos ministro 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-398 sudarytoje Pavojingųjų ir medicininių atliekų tvarkymo reglamentavimo tobulinimo darbo grupėje.

 

Pasiūlymas:

Palikti Atliekų tvarkymo 344 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslintas tiek, kiek būtina perkeliant žiedinės ekonomikos paketo direktyvų nuostatas, t. y. tiek, kiek numatyta projekto XIVP-171(2) 20 straipsnyje.

 

2) Įvertinus Konkurencijos tarybos išvadoje išvardintas rizikas, reikėtų nuspręsti, ar palikti esamas projekto 171(2) 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės parenka įstatymų nustatyta tvarka (o tai reiškia galimi vidaus sandoriai), ar rengti atskirą pakeitimą kartu su Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pakeitimu, numatant, jog šios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos netaikytinos komunalinių atliekų, kurių tvarkymą finansuoja gamintojai ir importuotojai, atveju (tokiu atveju galiotų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos skelbti viešus konkursus paslaugų teikėjams parinkti).

 

Dėl reikalavimų licencijai

1) vienas pagrindinių organizacijų rinkos dalies reikalavimo tikslų – kooperuoti gamintojus, importuotojus organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą, taip pat konsoliduoti jų skiriamas lėšas komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimui ir tolesniam tvarkymui, taip užtikrinant pakankamą šios veiklos finansavimą (išlaidų apmokėjimą).

2) Projekto 172(2) 5 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas orientuotas į gamintojų ir importuotojų atsakomybės didinimą, siekiant skatinti juos atsakingai pasirinkti organizaciją ir prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus bei įsitraukti / dalyvauti organizacijos valdyme ir sprendimų priėmime, taip užtikrinant organizacijų tvarumą ir finansinis stabilumą. Taigi, pagrindinis Projekto 172(2) 5 straipsnio 1 dalyje siūlomo pakeitimo tikslas – stiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijas ir didinti gamintojų ir importuotojų pasitikėjimą organizacijomis.

3) Suteikiamas pereinamasis metų laikotarpis organizacijų pertvarkai / prisitaikymui.

Neatmestina, kad įsisteigs visiškai nauja organizacija (organizacijos).

2.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-04-30

 

 

 

 

dėl Projekto Nr. XIVP-171

Dėl Projekto Nr. XIVP-171 (toliau šioje dalyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

Kritinių antikorupcinių pastabų neturime.

Kitų antikorupcinių pastabų neturime.

Kitos pastabos ir pasiūlymai:

Projekto 15 straipsniu (numatančiu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau šiame ir II skirsnyje – Įstatymas) Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies pakeitimus) siūloma tikslinti principo „teršėjas moka“ turinį ir nustatyti, kad „Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir užtikrinti, šios infrastruktūros eksploatavimą, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas“ (pasvyruoju šriftu išskirtos Projektu siūlomos nuostatos).

Minėti Projekto siūlymai susiję su principo, kad atliekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir eksploatavimo išlaidas turi padengti atliekų darytojai, turėtojai bei gamintojai ir importuotojai (toliau – atliekų darytojai ir turėtojai), nustatymu ir tolimesniu įgyvendinimu.

Tačiau (Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone) minėtose nuostatose vartojamos formuluotės „išlaidos reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai <...> užtikrinti“ turinys nėra aiškus ir gali būti interpretuojamas itin plačiai, pavyzdžiui: infrastruktūros užtikrinimas gali būti suvokiamas kaip priemonės, kurios tiesiogiai su infrastruktūros įrengimu ir / ar jos eksploatavimu nesusijusios, tačiau gali būti pasitelkiamos įgyvendinant funkcijas, susijusias su infrastruktūros įrengimu ir eksploatavimu. Dėl minėtos priežasties manytume, kad „išlaidomis infrastruktūrai užtikrinti“ galėtų būti pripažintomis atliekų tvarkymą vykdančių asmenų turėtos papildomos išlaidos (susijusios su atliekų tvarkytojų darbuotojų komandiruotėmis, mokymais; transporto, kuris tiesiogiai atliekų tvarkymo funkcijų vykdymui, infrastruktūros įrengimui ar eksploatavimui nenaudojamas[4], įsigijimu ir išlaikymu; kitos administracinio pobūdžio išlaidos ir pan.).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto siūlymuose vartojamos formuluotės turinio abstraktumas gali sudaryti situaciją, kada atliekų turėtojams ir darytojams bus perkeliama atliekų tvarkytojų patirtų nepagrįstų išlaidų (pavyzdžiui, kai atliekų tvarkymo įmonės vadovui naudotis įsigyta prabangi transporto priemonė) atlyginimo našta, todėl siekiant tokių situacijų išvengti siūlytume arba minėtos formuluotės turinį konkretizuoti, arba Projekte nustatyti principą, kad atliekų darytojai ir turėtojai turi apmokėti pagrįstas išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti.

Pritarti iš dalies

 

Neaktualu, pagal AAK išvadą parengus naują projekto versiją 171(2).

 

Argumentai:

Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatos patikslintos perkeliant direktyvos 2018/851 1 straipsnio 15 dalies nuostatas, numatančias, kad „Pagal principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas reikiamai infrastruktūrai ir jos veiklai, padengia pirminis atliekų gamintojas arba esami ar ankstesni atliekų turėtojai“. Projekto 15 straipsnyje nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo patikslintos įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. liepos 24 d. išvadoje Nr. 4-01-5769 pateiktą pastabą. Tarnyba buvo informavusi (2020 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 4-01-9472), kad šioms patikslintoms nuostatoms pastabų nebeturi.

 

Pasiūlymas:

Patikslinti projekto 171(2) 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

15 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti užtikrinti, šios infrastruktūros eksploatavimą, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.“

3.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-04-30

 

 

 

 

Dėl SEIMO NARIŲ 2021-04-07 d. pasiūlymų[5] Projektui Nr. XIVP-171

Dėl pasiūlymų projektui Nr. XIVP-171 (toliau šioje dalyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus[6]:

Kritinių antikorupcinių pastabų neturime.

Kitos antikorupcinės  pastabos:

Dėl pasiūlymo Projektui pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 33 dalies nuostatas:

Pasiūlymu siūloma keisti Įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatytos sąvokos „Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis“ turinį atsisakant galiojančiame Įstatyme nustatytų nuostatų, kuriomis konkretinamos tokių sutarčių privalomosios sąlygos ir nustatoma norma, kad pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti siūlymai svarstytini tuo aspektu, kad Pasiūlymo priėmimo atveju nebegaliotų nuostata, kad pavyzdinę Gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutarties sąvoką sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto nuostatas viena iš Gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutarčių šalių yra savivaldybės. Nors Įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 343 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose nustatomi tam tikri reikalavimai tokioms sutartis, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, įgyvendinant minėtas nuostatas kyla rizika, kad pritarus pasiūlymui kiekvienoje savivaldybėje būtų taikoma skirtinga sutarčių sudarymo ir (atitinkamai) įgyvendinimo praktika, o tai gali turėti neigiamos reikšmės užtikrinant Įstatymu saugomas vertybes, apsunkinti su tokių sutarčių vykdymu susijusios veiklos priežiūros funkcijų įgyvendinimą ir kt. Šiuo atveju, atsižvelgiant į Projektu ir pasiūlymais deklaruojamus  tikslus (griežtinti su gaminių ir jų pakuočių tvarkymu susijusius reikalavimus užtikrinant jų atliekų sutvarkymo efektyvumą), tobulinant Projektą siūlytume neatsisakyti nuostatų, pagal kurias sudarant sutartis savivaldybės (ir kitos šalys) vadovaujasi pavyzdine sutarties forma, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Nepritarti

Argumentai:

Sutarties formos turinys ir privalomos joje numatyti sąlygos detaliai išvardintos Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 343 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl netikslinga tas pačias nuostatas dar kartą tvirtinti ir įgyvendinamuoju teisės aktu.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2021-05-11

31

4

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies įgyvendinimui reikalinga paskirti įgaliotą instituciją ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, vadovaujantis sistemiškumo principu, siūloma tikslinti projekto 31 straipsnio 4 dalį, numatant kad minėta 32 straipsnio 4 dalis įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 d.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti projekto 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnio 3–7 dalys, 27 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 2, 7–11 punktai ir 28 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“

Pritarti

 

 

 

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Patarėjas Audrius Želvys



[1] 2021 m. balandžio 27 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 3(1), 3(2), 4, 7, 11(1), 12(1), 18(2), 22, 30, 32, 33, 34, 34(1), 34(4), 34(7), 34(8), 34(15), 34(18), 34(23), 34(25), 34(26), 34(28), 34(31) straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32(1) straipsniu ir antruoju(2) skirsniu įstatymo projektas XIVP-171(2).

[2] Prieiga per internetą:

 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/aa662720982711eb998483d0ae31615c?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=0da1b6d7-c987-4808-99a0-0a9c74ac2411

[3] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje Nr. 42/03 „Dėl kvotinio baltojo cukraus eksporto“ II konstatuojamosios dalies 2.2 papunktis.

[4] Pavyzdžiui, prabangaus atliekų tvarkymo įmonės vadovo tarnybinio automobilio įsigijimui ir išlaikymui.

[5] Pateikė Seimo nariai Simonas Gentvilas, Aistė Gedvilienė ir Dalia Asanavičiūtė; Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/66453450982711eb998483d0ae31615c?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=1df00c24-e2ec-4c4b-a4c2-4fe32a25c08f.

[6] Pateikiant šias ir kitas pastabas Specialiųjų tyrimų tarnyba laikėsi pozicijos, kad galutiniai Projektų variantai atspindės tik šio konkretaus pasiūlymų teikėjo (ar jų grupės) pateiktus siūlymus.