LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VIDAUS AUDITO TARNYBOS PASKYRIMO“

PROJEKTO NR. XIVP-2338

2023-04-26 Nr. 106-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė Loreta Tauginienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Teikiamo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžta „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvoka, o tokios formuluotės (gana retas ir nevienodas) vartojimas kai kuriuose teisės aktuose neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti jos turinį bei užtikrinti vienodą jos taikymą. Lingvistinė tokios formuluotės analizė leidžia teigti, kad turimos omenyje būtent tos institucijos, kurios teikia savo metinę ataskaitą Seimui, t. y. už savo veiklą atsiskaito Seimui. Tačiau pažymėtina, kad yra valstybės institucijų, kurios savo metinės veiklos ataskaitas teikia ir Seimui, ir kitai valstybės valdžios institucijai (pavyzdžiui, Konkurencijos taryba kiekvienais metais teikia Seimui ir Vyriausybei Konkurencijos tarybos metinių ataskaitų rinkinį). Todėl tokių valstybės institucijų atžvilgiu nutarimo taikymas liktų neatskleistas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei siekiant, kad Seimo kanceliarijos struktūrinio padalinio vidaus administravimo įgaliojimų Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu apimtis būtų aiškiai apibrėžta, tokių valstybės institucijų sąrašas turėtų būti įtvirtintas pačiame Seimo nutarime. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad institucijų sąrašo nurodymas nutarime nepageidautinas dėl nepatogumo keisti teisės aktus, šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Naujų institucijų steigimas yra pakankamai retas, todėl šiuo atveju žymiai didesnis privalumas būtų užtikrinti aiškų ir tinkamą nutarimo taikymą, o ne jo „stabilumą“ (nekeičiant jo nuostatų įsteigus naują ar pabaigus seną instituciją). Taip pat pažymėtina, kad vietoj įstatymuose neapibrėžtos „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvokos būtų galima vartoti žymiai aiškesnę formuluotę. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto preambulėje kaip Seimo nutarimo priėmimo teisinis pagrindas nurodoma būtent Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (projekto preambulė tikslintina vietoj žodžio „punktu“ įrašant žodį „dalimi“, kadangi minimo įstatymo 9 straipsnį sudaro dalys). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, manytina, jog projekte turėtų būti nuosekliai vartojami terminai nustatant, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius paskiriamas atlikti vidaus auditą tose valstybės institucijose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, ir kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta (šis pasiūlymas dėl formuluotės būtų aktualus tik tada, jeigu nebūtų atsižvelgta į pasiūlymą dėl konkretaus institucijų sąrašo nurodymo pačiame nutarime).	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-12-20

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.

Teikiamo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą Seimui atskaitingose institucijose, kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžta „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvoka, o tokios formuluotės (gana retas ir nevienodas) vartojimas kai kuriuose teisės aktuose neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti jos turinį bei užtikrinti vienodą jos taikymą. Lingvistinė tokios formuluotės analizė leidžia teigti, kad turimos omenyje būtent tos institucijos, kurios teikia savo metinę ataskaitą Seimui, t. y. už savo veiklą atsiskaito Seimui. Tačiau pažymėtina, kad yra valstybės institucijų, kurios savo metinės veiklos ataskaitas teikia ir Seimui, ir kitai valstybės valdžios institucijai (pavyzdžiui, Konkurencijos taryba kiekvienais metais teikia Seimui ir Vyriausybei Konkurencijos tarybos metinių ataskaitų rinkinį). Todėl tokių valstybės institucijų atžvilgiu nutarimo taikymas liktų neatskleistas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei siekiant, kad Seimo kanceliarijos struktūrinio padalinio vidaus administravimo įgaliojimų Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu apimtis būtų aiškiai apibrėžta, tokių valstybės institucijų sąrašas turėtų būti įtvirtintas pačiame Seimo nutarime. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad institucijų sąrašo nurodymas nutarime nepageidautinas dėl nepatogumo keisti teisės aktus, šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Naujų institucijų steigimas yra pakankamai retas, todėl šiuo atveju žymiai didesnis privalumas būtų užtikrinti aiškų ir tinkamą nutarimo taikymą, o ne jo „stabilumą“ (nekeičiant jo nuostatų įsteigus naują ar pabaigus seną instituciją).

Taip pat pažymėtina, kad vietoj įstatymuose neapibrėžtos „Seimui atskaitingų institucijų“ sąvokos būtų galima vartoti žymiai aiškesnę formuluotę. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto preambulėje kaip Seimo nutarimo priėmimo teisinis pagrindas nurodoma būtent Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (projekto preambulė tikslintina vietoj žodžio „punktu“ įrašant žodį „dalimi“, kadangi minimo įstatymo 9 straipsnį sudaro dalys). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, manytina, jog projekte turėtų būti nuosekliai vartojami terminai nustatant, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius paskiriamas atlikti vidaus auditą tose valstybės institucijose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, ir kuriose vidaus audito tarnyba nėra įsteigta (šis pasiūlymas dėl formuluotės būtų aktualus tik tada, jeigu nebūtų atsižvelgta į pasiūlymą dėl konkretaus institucijų sąrašo nurodymo pačiame nutarime).

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą

Nr. 1.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektui Nr. XIVP-2338

ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2023-04-26	1			Argumentai: Lietuvos švietimo taryba (LŠT) nepatenka į Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo reguliavimo sritį, nes nėra juridinis asmuo. LŠT statusas yra kitoks, nei kitų 23 Seimui atskaitingų institucijų, nes: - neturi juridinio asmens statuso; - yra viena iš keturių valstybės švietimo savivaldos institucijų; - atlieka ekspertinį vertinimą, konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, savivaldybių institucijas, švietimo teikėjus, mokslo ir studijų institucijas; - neturi jai skirto biudžeto (veikla finansuojama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, kurie gali būti naudojami: LŠT tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, funkcijoms vykdyti; LŠT narių tiesioginėms dalyvavimo posėdyje išlaidoms (kelionių į Tarybos posėdžius ir iš LŠT posėdžių Lietuvos teritorijoje) kompensuoti pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus; LŠT narystės tarptautinėse asociacijose įmokoms sumokėti; - nariai dirba visuomeniniais pagrindais; - neturi darbuotojų (sekretorius yra Seimo kanceliarijos darbuotojas, t. y. vienas iš ŠMK biuro patarėjų, kuriam tai yra viena iš kuravimo sričių); - neturi patalpų (vadovaujantis 2012 m. rugsėjo 20 d. Seimo nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LŠT nuostatomis, buveinė yra Vilnius, patalpas suteikia ir techniškai aptarnauja Seimo kanceliarija); - siekiant išlaikyti LŠT ekspertiškumą svarbu užtikrinti jos politinį nepriklausomumą. Remiantis išdėstytais argumentais nėra juridinio ar ideologinio pagrindo Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektu Nr. XIVP-2338(2) pavesti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikti LŠT vidaus auditą. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į TD pastabą ir remiantis pateiktais argumentais, siūlytina Projektu Nr. XIVP-2338(2) aiškiai apibrėžti, kurių Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu taikomas siūlomas reguliavimas ir numatyti išimtį, kad vidaus auditas nėra atliekamas Lietuvos švietimo tarybos atžvilgiu.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-04-26

Argumentai:

Lietuvos švietimo taryba (LŠT) nepatenka į Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo reguliavimo sritį, nes nėra juridinis asmuo.

LŠT statusas yra kitoks, nei kitų 23 Seimui atskaitingų institucijų, nes:

- neturi juridinio asmens statuso;

- yra viena iš keturių valstybės švietimo savivaldos institucijų;

- atlieka ekspertinį vertinimą, konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, savivaldybių institucijas, švietimo teikėjus, mokslo ir studijų institucijas;

- neturi jai skirto biudžeto (veikla finansuojama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, kurie gali būti naudojami: LŠT tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, funkcijoms vykdyti; LŠT narių tiesioginėms dalyvavimo posėdyje išlaidoms (kelionių į Tarybos posėdžius ir iš LŠT posėdžių Lietuvos teritorijoje) kompensuoti pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus; LŠT narystės tarptautinėse asociacijose įmokoms sumokėti;

- nariai dirba visuomeniniais pagrindais;

- neturi darbuotojų (sekretorius yra Seimo kanceliarijos darbuotojas, t. y. vienas iš ŠMK biuro patarėjų, kuriam tai yra viena iš kuravimo sričių);

- neturi patalpų (vadovaujantis 2012 m. rugsėjo 20 d. Seimo nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LŠT nuostatomis, buveinė yra Vilnius, patalpas suteikia ir techniškai aptarnauja Seimo kanceliarija);

- siekiant išlaikyti LŠT ekspertiškumą svarbu užtikrinti jos politinį nepriklausomumą.

Remiantis išdėstytais argumentais nėra juridinio ar ideologinio pagrindo Seimo nutarimo „Dėl vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektu Nr. XIVP-2338(2) pavesti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikti LŠT vidaus auditą.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į TD pastabą ir remiantis pateiktais argumentais, siūlytina Projektu Nr. XIVP-2338(2) aiškiai apibrėžti, kurių Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu taikomas siūlomas reguliavimas ir numatyti išimtį, kad vidaus auditas nėra atliekamas Lietuvos švietimo tarybos atžvilgiu.

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Nagienė.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas

Komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė