|
1.
|
14
|
6
|
|
Argumentai:
Teikiamame Švietimo įstatymo projekte numatoma leisti mokiniams,
turintiems labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose
(klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kad mokiniai, turintys labai didelių ir didelių
specialiųjų ugdymosi poreikių, negali baigti tokių ugdymosi programų, kaip
pavyzdžiui, socialinių įgūdžių ugdymo programa, ir įgyti bendrųjų kompetencijų ar profesinių
kompetencijų pradmenų. Tai lemia šių mokinių ligos, dėl kurių jie arba
vėliau įsitraukia į ugdymo procesą, t. y. mokiniai nepradeda lankyti mokyklos
tais kalendoriniais metais, kuriais pagal savo amžių privalo pradėti ją lankyti,
arba mokosi su pertraukomis.
Tad, siekiant praplėsti ugdymosi galimybes
ir sudaryti palankias sąlygas mokytis, 14 straipsnio 6
dalį siūloma papildyti nuostata, kad jeigu mokiniai, turintys labai didelių
ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos negalėjo pradėti lankyti
mokyklos tais kalendoriniais metais, kuriais pagal savo amžių privalėjo
pradėti ją lankyti, arba dėl ligos mokėsi su pertraukomis,
pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, gali mokytis
iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos.
Siūloma 23 metų amžiaus riba buvo pasirinkta vadovaujantis
protingumo principu ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigų atstovų, dirbančių su
mokiniais, turinčiais labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių,
pateiktą poziciją, jog tokia amžiaus riba yra racionali ir optimali, siekiant
sudaryti sąlygas tokiems mokiniams sėkmingai baigti ugdymosi programas ir
įgyti bendrąsias ar profesines kompetencijas.
Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokiniai,
turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali
baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su
pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai,
turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo
ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų
ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21
metai, pabaigos. Jeigu
mokinys, turintis
labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos negalėjo pradėti lankyti mokyklos
tais kalendoriniais metais, kuriais jis pagal savo amžių privalėjo pradėti ją
lankyti, arba mokinys, turintis labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kuris dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikęs tokią pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, gali
mokytis iki mokslo metų, kuriais jam sueina 23 metai, pabaigos.“
|
|
2.
|
14
|
8
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad
Švietimo įstatymo nuostatos turi derėti tarpusavyje, Švietimo įstatymo 14
straipsnio 8 dalį reiktų tikslinti pagal teikiamą Švietimo įstatymo 14
straipsnio 6 dalies pasiūlymą ir pateiktus argumentus.
Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir
ją išdėstyti taip:
„8. Vaikams nuo gimimo iki 18
metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi
poreikių – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o dėl ligos pradėjusiems mokytis mokykloje vėliau
nei tais kalendoriniais metais, kuriais pagal savo amžių privalėjo pradėti ją
lankyti, arba dėl ligos besimokiusiems su pertraukomis ir pateikusiems tokią
pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus – iki mokslo metų, kuriais
jiems sueina 23 metai, pabaigos), ugdomiems (mokomiems) pagal ikimokyklinio,
priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, pirminio profesinio mokymo programas, ir jų
tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba,
socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro,
socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka.“
|
|
3.
|
21
|
2
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad
Švietimo įstatymo nuostatos turi derėti tarpusavyje, Švietimo įstatymo 21
straipsnio 2 dalį reiktų tikslinti pagal teikiamą Švietimo įstatymo 14
straipsnio 6 dalies pasiūlymą ir pateiktus argumentus.
Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Specialiąją pedagoginę
pagalbą asmeniui iki mokslo metų, kuriais jam sueina 21 metai,
pabaigos, o dėl ligos
pradėjusiems mokytis mokykloje vėliau nei tais kalendoriniais metais, kuriais
pagal savo amžių privalėjo pradėti ją lankyti, arba dėl ligos besimokiusiems
su pertraukomis ir pateikusiems tokią pertraukų priežastį pagrindžiančius
dokumentus – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos, teikia specialieji pedagogai,
logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka
švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Specialiosios
pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo ir
mokslo ministras.“
|
|
4.
|
23
|
3
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad
Švietimo įstatymo nuostatos turi derėti tarpusavyje, Švietimo įstatymo 23
straipsnio 3 dalį reiktų tikslinti pagal teikiamą Švietimo įstatymo 14
straipsnio 6 dalies pasiūlymą ir pateiktus argumentus.
Pasiūlymas:
Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį
ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybėje koordinuotai
teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų
vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių
specialiųjų ugdymosi poreikių - iki mokslo
metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o dėl ligos pradėjusiems mokytis mokykloje vėliau
nei tais kalendoriniais metais, kuriais pagal savo amžių privalėjo pradėti ją
lankyti, arba dėl ligos besimokiusiems su pertraukomis ir pateikusiems tokią
pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus – iki mokslo metų, kuriais
jiems sueina 23 metai, pabaigos)
ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimą užtikrina savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojas – tarpinstitucinio bendradarbiavimo
koordinatorius, kurio kvalifikacinius reikalavimus nustato švietimo ir mokslo
ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos
apsaugos ministru. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:
1) koordinuoja koordinuotai teikiamas švietimo pagalbą,
socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir jų atstovams pagal
įstatymą savivaldybėje, nustato šios pagalbos ir paslaugų poreikį;
2) inicijuoja ir kartu su savivaldybės administracijos
struktūriniais padaliniais, kitomis institucijomis ir organizacijomis rengia
koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros
paslaugų plėtros planą, buria specialistų grupę, teikiančią socialinės
paramos ir sveikatos priežiūros paslaugas;
3) vykdo koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos,
socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėseną,
vadovaudamasis švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir
darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru nustatytais koordinuotai
teikiamų švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų
prieinamumo ir kokybės stebėsenos rodikliais ir tvarkos aprašu;
4) informuoja vietos bendruomenę apie vaikų ir jų atstovų
pagal įstatymą galimybes gauti švietimo pagalbos, socialines, sveikatos
priežiūros paslaugas savivaldybėje;
5) atlieka Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir
vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas;
6) atlieka savivaldybės administracijos Vaiko gerovės
komisijos pirmininko funkcijas;
|