Projektas

Nr. XIIIP-3623(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo

Nr. XII-717 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų veiklos ir plėtros sąlygas.

2. Šis įstatymas nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus, Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo tvarką ir funkcijas, nevyriausybinių organizacijų finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis (toliau – finansavimas) tikslus ir tvarką, nevyriausybinių organizacijų duomenų tvarkymą.

3. Šis įstatymas nereglamentuoja nevyriausybinių organizacijų steigimo, valdymo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Grupinės naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą tik jos dalyviams.

2. Nacionalinė nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, veikianti vienoje ar keliose viešosios politikos srityse ir veiklą vykdanti Lietuvos Respublikos mastu.

3. Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių – juridinių asmenų nėra nevyriausybinės organizacijos;

2) politinės partijos;

3) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

4) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

5) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

6) šeimynos.

· Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių ~~– juridinių asmenų nėra nevyriausybinės organizacijos~~ yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau nei 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

2 3) politinės partijos;

3 4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

4 5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

5 6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

6 7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

4. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika – priemonių, kuriomis gerinamos nevyriausybinių organizacijų veikimo sąlygos, skatinama nevyriausybinių organizacijų plėtra šalyje bei užtikrinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis stiprinant pilietinę visuomenę, visuma.

5. Skėtinė nacionalinė nevyriausybinė organizacija – nacionalinė nevyriausybinė organizacija, įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir vienijanti nacionalines ir kitas bendrų tikslų siekiančias nevyriausybines organizacijas.

6. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei.

7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme.

Ii SKYRIUS

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS VALSTYBĖS POLITIKOS

FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

3 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos principai

Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:

1) pariteto – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai;

2) dalyvavimo ir įtraukimo – klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams;

· Seimo narys Povilas Urbšys 2019-10-08:

Pakeisti keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą:

„3 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos principai

Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:

1) pariteto – valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai;

~~3) subsidiarumo – sprendimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla, turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo yra veiksmingiausi;~~

3) subsidiarumo - valstybė gerbia nevyriausybinių organizacijų savitumą bei savarankiškumą ir teikdama joms reikalingą paramą, nereglamentuoja jų veiklos daugiau nei būtina, atsižvelgiant į nevyriausybinėms organizacijoms teikiamos paramos bei bendradarbiavimo pobūdį;

4) tarpžinybinio bendradarbiavimo – spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja;

5) informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos keičiasi informacija, susijusia su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, ir teikia ją visuomenei;

6) savanoriškumo – asmuo nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja savo noru, niekieno neverčiamas;

7) lygybės – nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Komitetas siūlo išbraukti subsidiarumo principą iš keičiamo įstatymo, kadangi jis iš esmės atkartoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintą principą „7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi“. Taigi teisėkūroje šis principas yra taikomas. Dėl šios priežasties netikslinga subsidiarumo principo atkartoti ar kitaip apibrėžti šiame įstatyme.

3) tarpinstitucinio bendradarbiavimo – spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja;

4) informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos keičiasi informacija, susijusia su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, ir teikia ją visuomenei;

5) savanoriškumo – asmuo nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja savo noru, niekieno neverčiamas;

6) lygybės – nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.

4 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė planavimo dokumentuose nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir numatomus pasiekti rezultatus.

2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą;

2) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje;

3) renka ir analizuoja duomenis apie nevyriausybinėms organizacijoms valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamą finansavimą;

4) analizuoja nevyriausybinių organizacijų būklę Lietuvos Respublikoje, inicijuoja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla susijusius tyrimus;

· Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07:

Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauju 5 punktu:

„5) užtikrina nevyriausybinių organizacijų konsultavimą šio įstatymo įgyvendinimo klausimais;“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

5) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

3. Įgyvendindamos nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, valstybės institucijos ir įstaigos su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba, o savivaldybės institucijos ir įstaigos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba konsultuojasi dėl:

1) rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla;

2) planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai.

4. Savivaldybės taryba pagal kompetenciją:

1) atsižvelgdama į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir nustatytus nacionalinius prioritetus bei įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, planavimo dokumentuose nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis;

2) nustato viešosios naudos ir grupinės naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;

3) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį.

5. Savivaldybės administracija įgyvendina nevyriausybinių organizacijų plėtros savivaldybėje priemones.

5 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų taryba

1. Nevyriausybinių organizacijų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, veikianti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atstovai į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguojami Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose (toliau – Tarybos nuostatai) nustatyta tvarka. Tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

· Seimo narė Audronė Jankuvienė, 2019-10-17:

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: ~~devyni~~ septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir ~~dešimt~~ dvylika nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atstovai į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguojami Nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nevyriausybinių organizacijų įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas pariteto principas, pagal kurį nevyriausybinės organizacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos sprendžiant šios srities valstybės politikos ir kitus bendradarbiavimo klausimus yra atstovaujamos po lygiai. Nevyriausybinių organizacijų tarybai 5 straipsnyje numatytos šios funkcijos „5. Nevyriausybinių organizacijų taryba nagrinėja nevyriausybinių organizacijų plėtros klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos, jos įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo prioritetų. <...>“. Atsižvelgiant į tai, jog taryba padeda formuoti valstybės politiką ir siūlo finansavimo prioritetus, būtent pariteto principas yra tinkamiausiais formuojant šią instituciją. Formuojant NVO tarybą pariteto principu yra užtikrinamas NVO sektoriaus ir valstybės įsitraukimas ir įsiklausymas į egzistuojančius NVO sektoriaus iššūkius.

3. Personalinę Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai.

4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka Nevyriausybinių organizacijų taryba Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos arba įstaigos atstovas arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.

5. Nevyriausybinių organizacijų taryba nagrinėja nevyriausybinių organizacijų plėtros klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos, jos įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo prioritetų. Nevyriausybinių organizacijų taryba kas dveji metai atlieka nevyriausybinių organizacijų veiklos Lietuvos Respublikoje vertinimą ir paskelbia vertinimo rezultatus, atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.

6 straipsnis. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba

1. Savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba.

2. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi savivaldybės tarybos patvirtintais savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija.

3. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai. Nevyriausybinių organizacijų atstovus į savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Jeigu savivaldybės teritorijoje nėra veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos.

· Seimo narė Audronė Jankuvienė, 2019-10-17:

Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 3 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip ~~1/2~~ 2/3 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencija yra dveji metai. Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Jei savivaldybės teritorijoje nėra veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

„5. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba:

1) teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimo;

2) dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų ir įstaigų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtra, projektus;

3) dalyvauja savivaldybės institucijoms ir įstaigoms atliekant analizę dėl savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimo ir teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo;

4) dalyvauja darbo ar ekspertų grupėse nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos klausimams svarstyti;

5) atlieka kitas savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.“ Komiteto nuomone efektyviausiai atlikti šias funkcijas galėtų pariteto principu sutaryta savivaldybių NVO taryba, nes tokiu būdu yra užtikrinamas NVO sektoriaus ir savivaldybių institucijų ar įstaigų įsitraukimas ir įsiklausymas į savivaldybėje egzistuojančius NVO sektoriaus iššūkius.

4. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas.

5. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba:

1) teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimo;

2) dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų ir įstaigų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtra, projektus;

3) dalyvauja savivaldybės institucijoms ir įstaigoms atliekant analizę dėl savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimo ir teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo;

4) dalyvauja darbo ar ekspertų grupėse nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos klausimams svarstyti;

5) atlieka kitas savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.

6. Savivaldybės tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas.

· Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

III SKYRIUS

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ FINANSAVIMAS

7 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų finansavimas

1. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas konkurso būdu gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų šiems tikslams:

1) jų veiklai stiprinti;

2) tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti;

3) teikiant viešąsias paslaugas reikalingų gebėjimų stiprinimo projektams įgyvendinti;

4) Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymui įgyvendinti;

5) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromoms strateginės valstybės ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės sutartims įgyvendinti.

2. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą iš Nevyriausybinių organizacijų fondo (toliau – Fondas) šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms sritims skiria Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba (toliau – Fondo taryba).

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto ir šių lėšų administravimo tvarką, projektų vertinimo procedūras, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Asignavimų valdytojai, įgyvendindami nevyriausybinių organizacijų finansavimo programas ir priemones, tvirtina finansavimo konkursų nuostatus, kuriuose nustato finansavimo kryptis, siekiamus tikslus ir projektų įgyvendinimo rezultatų vertinimo tvarką.

4. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarką, šių lėšų administravimo tvarką ir finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis, atsižvelgusi į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės taryba.

5. Dalyvauti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursuose gali juridiniai asmenys, kuriems šio įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka yra suteiktas nevyriausybinės organizacijos statusas.

· Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. ~~Dalyvauti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursuose gali juridiniai asmenys, kuriems šio įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka yra suteiktas nevyriausybinės organizacijos statusas~~ Finansavimas gali būti skiriamas juridiniams asmenims, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

8 straipsnis. Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas

Asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų fondas

1. Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti gali būti skiriama ne daugiau negu 20 procentų Fondo lėšų. Fondo lėšos konkurso būdu gali būti skiriamos:

1) nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, instituciniams gebėjimams stiprinti;

2) Fondo nuostatuose numatytoms nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, veikloms finansuoti Fondo nuostatuose nustatyta tvarka.

2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų.

· Simonas Gentvilas, Guoda Burokienė, Rūta Miliūtė, Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė, Gintarė Skaistė, Dovilė Šakalienė, 2019-07-16 Justas Džiugelis, 2019-07-17:

Siūloma pakeisto 9 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

3. ~~Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos.~~ Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis, ne mažesnė negu 20 procentų, nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams“.

Komiteto nuomonė - Iš dalies pritarti.

Argumentai:

Įstatyme turi būti numatyta galimybė fondo lėšas gauti ne tik iš pasiūlymo teikėjų nurodyto šaltinio, bet ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir kitų teisėtų šaltinių. Todėl iš esmės pritariant pasiūlymo teikėjų siūlymui, jis patikslintas minėtais aspektais.

Komiteto pasiūlymas:

Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„3. ~~Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos~~ 2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų.“

· Seimo narys Tomas Tomilinas, 2019-10-23:

Siūloma pakeisti Įstatymo projektu Nr. Nr. XIIIP-3623(2) siūlomo priimti Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

3. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais.

4. Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Fondo veiklos kryptims skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro septyni nariai: trys nevyriausybinių organizacijų atstovai, trys valstybės institucijų ir įstaigų atstovai ir vienas nevyriausybinių organizacijų srities mokslininkas. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose.

10 straipsnis. Finansavimo neskyrimo pagrindai

1. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos nevyriausybinėms organizacijoms negali būti skiriamos, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:

1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba pradėtos juridinio ar kito asmens bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas;

3) juridinis asmuo, prašydamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

4) juridinis asmuo, naudodamas valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšas, buvo neįvykdęs valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties, sudarytos su valstybės ar savivaldybės institucija, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis (kaip nurodyta sutartyje) valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas;

5) juridinis asmuo neatitinka asignavimų valdytojo patvirtintuose projektų finansavimo konkursų nuostatuose nustatytų reikalavimų;

6) juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ar viešai neskelbia informacijos apie įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus.

· Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ar ir viešai neskelbia informacijos apie įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus savo interneto svetainėje, jeigu tokią turi.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda arba paaiškėja po sprendimo skirti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų projektui įgyvendinti priėmimo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka per nustatytus terminus turi būti grąžintos atitinkamai į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą arba į savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės išnyksta nepasibaigus projektų įgyvendinimo terminui, valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti.

11 straipsnis. Informacijos apie finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms

skyrimą skelbimas

1. Asignavimų valdytojai savo interneto svetainėse skelbia:

1) numatomas finansuoti veiklų sritis, kuriose veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms bus skiriamas finansavimas;

2) informaciją apie finansavimo teikimo sąlygas ir tvarką;

3) informaciją apie nevyriausybines organizacijas, kurios pateikė paraiškas dėl finansavimo (nevyriausybinės organizacijos pavadinimas, projekto pavadinimas ir prašoma skirti lėšų suma);

4) informaciją apie nevyriausybines organizacijas, kurios gavo finansavimą (nevyriausybinės organizacijos pavadinimas, projekto pavadinimas ir skirto finansavimo suma);

5) informaciją apie nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus.

2. Nevyriausybinės organizacijos savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus, nurodo jų finansavimo šaltinius.

IV SKYRIUS

NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS STATUSAS

· Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07:

Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:

„IV SKYRIUS

~~NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS STATUSAS~~

INFORMACIJOS APIE NEVYRIAUSYBINES ORGANIZACIJAS KAUPIMAS“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos statusas

1. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąvoką atitinkantis juridinis asmuo, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikęs duomenis apie savo dalyvius, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pateikdamas prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą.

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:

1) pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;

2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;

3) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinius ir veiklos ataskaitas.

3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, nustatęs, kad juridinis asmuo atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas nevyriausybinės organizacijos statuso įgijimo sąlygas, juridiniam asmeniui įregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą.

4. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu.

5. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo kreipiasi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, turinti duomenų, kad:

1) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatų;

2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva išregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šį statusą turinčio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

7. Juridinis asmuo, kurio nevyriausybinės organizacijos statusas buvo išregistruotas, dėl nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimo pakartotinai gali kreiptis praėjus ne mažiau negu vieniems metams nuo nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo dienos.“

· Seimo narys Povilas Urbšys 2019-10-08:

Išbraukti keičiamo įstatymo projekto 12 straipsnį:

~~„12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos statusas~~

1. Juridinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąvoką, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikęs duomenis apie savo dalyvius, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikdamas prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą.

~~2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:~~

1) patikrina pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nuostatas, gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;

~~2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.~~

~~3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu.~~

4. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo kreipiasi Vyriausybės įgaliota institucija, turinti duomenų, kad:

~~1) juridinis asmuo neatitinka reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje;~~

~~2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.~~

5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva išregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šį statusą turinčio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat, kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

6. Tuo atveju, kai nevyriausybinės organizacijos statusas juridiniam asmeniui buvo išregistruotas pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimą, dėl nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimo toks juridinis asmuo pakartotinai gali kreiptis praėjus ne mažiau nei vieneriems metams nuo statuso išregistravimo dienos.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pasiūlymas nedera su Vyriausybės programos nuostata:

„280. Sieksime suformuoti nevyriausybinių organizacijų registrą, administruojamą VĮ Registrų centro, ir sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms teikti ir keisti duomenis (apie narių skaičių, valdybos sudėtį, vadovą, ataskaitas, kt.) nemokamai.“

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (2017 m. kovo 13 d. Nr. 167), įgyvendinti 280. Vyriausybės programos punktą numatyta būtent 2019 metais, kas ir yra daroma šiame įstatymo projekte 1.2.3 darbas, 7 punktas.

„7. Teisinių, techninių ir organizacinių priemonių sukūrimas bei įgyvendinimas, užtikrinant nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaidrumą ir viešumą.“

* Dėl siūlomos priemonės buvo konsultuotasi su nevyriausybinių organizacijų sektoriaus atstovais. Siūlomoms teisinėms ir techninėms priemonėms buvo pritarta.

· Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė, 2019-10-15:

Pakeisti 12 straipsnį ir išdėstyti ją taip:

12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos statusas

1. Juridinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąvoką, ~~Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikęs duomenis apie savo dalyvius~~ norintis gauti nevyriausybinės organizacijos statusą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikdamas atitinkamą prašymą ~~įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą.~~

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:

1) patikrina pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ~~ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius~~, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nuostatas, gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;

~~2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.~~

3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu.

1) juridinis asmuo neatitinka reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje;

~~2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.~~

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Šio Seimo narės pasiūlymo argumentais keliamos abejonės ir siūlomi patikslinimai iš dalies yra atliepiami Seimo narių G. Burokienės, A. Strelčiūno ir P. Urbšio pasiūlyme išdėstyti 12 straipsnį (atsisakoma administracinio NVO duomenų tikrinimo Registrų centre, numatoma „savideklaracijos“ taisyklė, atsisakoma perteklinių reikalavimų nevyriausybinėms organizacijoms (patikimo mokesčių mokėtojo kriterijaus), kontrolės galimybė paliekama per asignavimų valdytojus skiriant finansavimą ir kt.). Papildomai atkreipiame dėmesį, jog G. Burokienės, P. Urbšio ir A. Strelčiūno pasiūlymu Nr. 1 yra patikslinama ir nevyriausybinės organizacijos sąvoka (numatoma, kam netaikomas reikalavimas dėl dalyvių skaičiaus ir dalyvių balso teisių dalies).

· Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„~~12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos statusas~~

~~2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas gavęs prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:~~

1) pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius, patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;

~~2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;~~

~~3) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinius ir veiklos ataskaitas.~~

~~1) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatų;~~

~~2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.~~

12 straipsnis. Informacijos apie nevyriausybines organizacijas kaupimas

1. Informacija apie juridinius asmenis, kurie yra nevyriausybinės organizacijos, kaupiama Juridinių asmenų registre ir skelbiama viešai.

2. Juridinio asmens vadovas įvertina ar jo vadovaujamas juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką, ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre pažymi, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

3. Asignavimų valdytojas, kilus pagrįstų abejonių, ar juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus nevyriausybinės organizacijos sąvokos požymius, turi teisę tikrinti atitiktį nevyriausybinės organizacijos požymiams patvirtinančią informaciją Juridinių asmenų registre ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Jei nevyriausybinės organizacijos požymius patvirtinančios informacijos Juridinių asmenų registre ar Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nėra, asignavimų valdytojas turi teisę prašyti, kad juridinis asmuo jam šią informaciją pateiktų.

4. Asignavimų valdytojas, turėdamas duomenų, kad juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytos nevyriausybinės organizacijos požymių, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl nevyriausybinės organizacijos žymos juridiniam asmeniui panaikinimo.

5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

6. Juridinių asmenų registre žyma, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, gali būti panaikinama ir šio juridinio asmens iniciatyva.

7. Juridinis asmuo, kurio kaip nevyriausybinės organizacijos žyma buvo panaikinta asignavimų valdytojo iniciatyva šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją pakartotinai gali nurodyti praėjus ne mažiau negu vieniems metams nuo šios žymos panaikinimo dienos.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 12 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Rytų Europos studijų centrui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnio nuostatoms įgyvendinti.

· Guoda Burokienė, Povilas Urbšys, Algis Strelčiūnas 2019-11-07:

Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus ~~1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnį ir~~ šio straipsnio 5 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

~~2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 12 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.~~

3. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.

4. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Rytų Europos studijų centrui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.

5. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ~~ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnio nuostatoms įgyvendinti~~.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Valstybės valdymo ir savivaldybių

komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė