LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR.XIIIP-3216 GR

2020-03-30 Nr. 102-P-9

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-02-10				Įvertinę Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. sausio 31 d. dekreto Nr. 1K-197 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2780, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2781, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2782 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 2 straipsnyje pateiktų siūlymų santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir teisės technikos taisyklėmis, pastabų neturime.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-02-10

Įvertinę Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. sausio 31 d. dekreto Nr. 1K-197 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2780, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2781, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2782 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 2 straipsnyje pateiktų siūlymų santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir teisės technikos taisyklėmis, pastabų neturime.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Prezidentas 2020-01-31 dekretas Nr. 1K-197				1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. priimtus ir Respublikos Prezidentui pateiktus pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą Nr. XIII-2780 (toliau – ir Įstatymas) ir su juo neatsiejamai susijusius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2781, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2782 dėl šių motyvų: 1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Kartu Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). 2. Vertinant Įstatymo, kuris įtvirtina naują prevencinę priemonę neteisėtam praturtėjimui, reguliavimą išskirtinos nuostatos, kurios sudaro pagrindą nepagrįstai suvaržyti asmens, kuriam bus taikomas Įstatymas, teises ir pažeisti konstitucinius principus. 3. Įstatyme įtvirtinama, kad turtas gali būti konfiskuojamas, be kita ko, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu (2 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama prezumpcija, kad turtas laikomas gautu nusikalstamu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti ne tik asmenys, kurie buvo nuteisti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, bet ir asmenys, kurie buvo įtariami, kaltinami, kuriems baudžiamąjį procesą dėl įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų buvo atsisakyta pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktuose nustatytais pagrindais, o jeigu procesas pradėtas – jis nutrauktas BPK 3, 212, 327 straipsniuose nustatytais pagrindais, asmenys įtraukti į nusikalstamų grupių narių sąrašus, taip pat asmenys, kurie yra prieš tai nurodytas sąlygas atitinkančių asmenų sutuoktiniai arba bendrai tvarkantys ūkį. 4. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“ Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų; tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. birželio 27 d. nutarimai). 5. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime, spręsdamas klausimą dėl baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą įtvirtinusio teisinio reguliavimo konstitucingumo, konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina; 2) įstatyme būtų nustatyta tokia griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už teisei priešingą veiką, kad pagal ją skiriama bausmė arba nuobauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga; 3) asmenys, traukiami teisinėn atsakomybėn, negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis (inter alia teise į tinkamą teisinį procesą), kurias jie turi pagal Konstituciją. 6. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai). 7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Baudžiamojo kodekso 72³ straipsnio, įtvirtinančio baudžiamojo poveikio priemonę išplėstinį turto konfiskavimą, taikomą kaltininkui teismo sprendimu pripažinus nusikalstamos veikos padarymo faktą, 1 dalyje nurodoma, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Taigi ši Baudžiamojo kodekso nuostata patvirtina, kad, tik konstatavus asmens kaltę dėl atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo, galima daryti išvadas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu. 8. Tuo tarpu Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinus prezumpciją, pagal kurią turto gavimas nusikalstamu būdu siejamas ne tik su asmens pripažinimu kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tokiu teisiniu reguliavimu sudaroma prielaida pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką konstatuoja išimtinai teismas baudžiamojoje byloje. Pagal įtvirtintą prezumpciją teismas iš esmės įpareigojamas, nagrinėjant civilinę bylą, spręsti dėl to, ar yra pagrindo manyti, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, t. y. pripažinti turto ryšį su nusikalstama veika. Tačiau turto nusikalstamos kilmės nustatymas yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo sritis. Civiliniame procese, pagal kurį vyksta civilinis turto konfiskavimas, teismas negali konstatuoti, kad turto kilmė yra nusikalstama nesant baudžiamojoje byloje teismo priimto nuosprendžio, kuriuo būtų konstatuotas atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo faktas. Civilinio proceso tvarka taikant civilinį turto konfiskavimą, asmens kaltumo klausimas nėra sprendžiamas. Kadangi Įstatyme įtvirtintas institutas bus taikomas ir tais atvejais, kai baudžiamosios bylos nėra baigtos nuosprendžiu, Įstatymo nuostata, kurioje įtvirtinama prezumpcija, kada turtas laikomas įgytas nusikalstamu būdu nėra suderinama su Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. 9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti nekaltumo prezumpcijos principo paisymą, Įstatyme siūloma keisti 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą civilinio turto konfiskavimo pagrindą „turtas gautas nusikalstamu būdu“, įtvirtinant nuostatą, kad turtas gali būti konfiskuojamas, kai yra pagrindas manyti, kad jis nėra gautas teisėtu būdu. 10. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta viena iš sąlygų, kurią turi atitikti asmuo, kad būtų galima taikyti civilinio turto konfiskavimą – jis yra įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus. Tokius sąrašus identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovaudamasis sukauptų duomenų apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais analitiniu įvertinimu ir policijos generalinio komisaro patvirtinta metodika. 11. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais (inter alia Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimai). 12. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai). 13. Tuo tarpu Įstatyme civilinio turto konfiskavimas siejamas su sąlyga, kad asmuo yra įtrauktas į organizuotų grupių narių sąrašus. Nurodyti sąrašai sudaromi vadovaujantis sukauptų duomenų apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais analitiniu vertinimu ir policijos generalinio komisaro patvirtinta metodika, t. y. sąrašų sudarymas reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Tačiau asmens įtraukimas į tokius sąrašus sudaro prielaidas jo teisių ribojimui, todėl jų sudarymo kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme. Kartu pažymėtina, kad asmeniui, kuris įtrauktas į organizuotų grupių narių sąrašus, nežinant kriterijų tokių sąrašų sudarymui (tol, kol jie nėra aiškiai įtvirtinti įstatyme), atitinkamai nebus sudarytos prielaidos įgyvendinti teisę į gynybą. Įstatyme tokie kriterijai nėra nustatyti, kito įstatymo, kuriame būtų reguliuojami tokių sąrašų sudarymo kriterijai, taip pat nėra. Vadinasi, įstatymų lygmeniu nenustačius tokių sąrašų sudarymo kriterijų sudaromos prielaidos abejoti, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su iš Konstitucijos kylančiais reikalavimais asmenų teisių ir laisvių ribojimams nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymą atitinkamai keisti. 14. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą preziumuojama, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, kai jį nuosavybės teise turi asmenys, kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso inter alia 202 straipsnyje, 222 straipsnyje, padarymą. 15. Kaip minėta, prigimtinės žmogaus teisės gali būti ribojamos tik išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais, kai jų ribojamas yra būtinas demokratinėje valstybėje, pagrįstas aiškiai išreikštu visuomenės interesu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją byloje Gogitidze ir kt. prieš Sakartvelą (2015 m. gegužės 12 d. sprendimas, peticijos Nr. 36862/05). Teismas, atsižvelgdamas į tokius teisinius instrumentus kaip Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, Europos Tarybos konvencijas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo, pabrėžė, jog egzistuoja Europos ir universalūs teisiniai standartai, įgalinantys konfiskuoti nuosavybę, susijusią būtent su sunkiais baudžiamaisiais nusikaltimais, tokiais kaip korupcija, pinigų plovimas, narkotikų platinimas ir pan., nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio. 16. Pažymėtina, kad Įstatyme išskirtos nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje, 222 straipsnyje, yra apysunkiai nusikaltimai, kurie susiję su mokestine bei ūkinės veiklos sritimis. Šie nusikaltimai yra padaromi neteisėtais veiksmais pažeidžiant atitinkamas taisykles vykdant ūkinę veiklą (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, apgaulingas apskaitos tvarkymas). Šiomis nusikalstamomis veikomis daroma žala ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai, o gaunama neteisėta nauda iš tokių nusikalstamų veikų yra susijusi daugiausia su mokesčių nesumokėjimu taip padarant žalą valstybei. Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis atitinkamai užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę. Atitinkamai teisingas mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. 17. Manytina, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.) ir kuri suponuoja praturtėjimą iš sunkių nusikaltimų, kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos, pavyzdžiui, vykdant veiklą, susijusią su buhalterinių dokumentų apskaita, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai reiškia tokios veiklos nusikalstamumą. Nėra pagrindo abejoti, kad tokių pažeidimų atvejais mokesčių administratoriaus taikomos priemonės yra pakankamos tam, kad būtų užtikrinama gaunamos naudos iš tokių pažeidimų kontrolė ir įgyvendinama tokių pažeidimų prevencija. Tuo tarpu civilinis turto konfiskavimas kaip papildoma priemonė taikoma civiliniame procese yra perteklinė. Taigi atsižvelgiant į minėtų pažeidimų pobūdį ir sunkumo laipsnį (apysunkiai nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos atitinkamos taisyklės vykdant ūkinę veiką), civilinio turto konfiskavimo, skirto organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencijai taikymas sudarytų prielaidas riboti asmens teises labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, todėl siūlytina šias nusikalstamas veikas iš Įstatymo pašalinti. 18. Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip 2010 m. gruodžio 11 d. Šios nuostatos pagrindu sudaroma galimybė turto tyrimą dėl civilinio turto konfiskavimo pradėti net ir tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, įtarimai, kaltinimai pareikšti ar buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą dar iki Įstatymo įsigaliojimo. 19. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai, be kita ko, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit); taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai). 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad Įstatymas įtvirtina tokį teisinį reguliavimą, kuris įsiterpia į jau pasibaigusius teisinius santykius (pavyzdžiui, atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą ar baudžiamasis procesas nutrauktas, asmuo išteisintas), kurių pasibaigimo metu nebuvo teisinių prielaidų kilti tokioms neigiamoms pasekmėms, kurios gali kilti pagal priimtą Įstatymą. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiami teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimai, todėl siūlytina įstatymo galiojimo atgal taikymo Įstatyme įtvirtintoms civilinio turto konfiskavimo sąlygoms, atsisakyti. 2 straipsnis. Siūlau: 1. Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą Nr. XIII-2780 ir jo 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Civilinio turto konfiskavimo sąlygos ir pagrindai 1. Turtas ir iš jo gauta turtinė nauda (toliau – turtas) gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. 2. Preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys asmenys: 1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje, 147¹ straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180, 181 straipsniuose, 182 straipsnio 2 dalyje, 182¹ straipsnyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 199, 199¹, 199², 200 straipsniuose, 201 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 214, 215, 216, 218 straipsniuose, 220 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 228, 249, 250, 250¹, 250², 250³, 250⁴, 250⁵, 250⁶, 251, 251¹, 252, 253, 254, 256, 257¹, 260, 261 straipsniuose, 292 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 307 straipsnyje, padarymą; 2) kuriems baudžiamąjį procesą dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų buvo atsisakyta pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktuose nustatytais pagrindais, o jeigu baudžiamasis procesas pradėtas, – jis nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 3, 212, 327 straipsniuose nustatytais pagrindais; 3) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šios dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka; 4) kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), narių sąrašus, sudaromus vadovaujantis įstatyme įtvirtintais kriterijais; 5) kurie yra šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytas asmuo bendrai tvarko ūkį.“ 2. Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą Nr. XIII-2780 ir jo 8 straipsnio 1, 2 dalis išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pranešimas asmeniui apie galimą civilinį turto konfiskavimą 1. Įvertinę turto tyrimo metu surinktus duomenis ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą išvadą dėl asmens galimybių įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių ir nustatę, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmens, dėl kurio atliekamas turto tyrimas, turtas nėra gautas teisėtu būdu ar iš to turto yra gauta turtinė nauda ir šis turtas neatitinka asmens teisėtų pajamų arba kad asmuo yra nesąžiningas įgijėjas, turto tyrimą atliekanti institucija ar prokuroras jam įteikia pranešimą apie galimą civilinį turto konfiskavimą. 2. Pranešime apie galimą civilinį turto konfiskavimą turi būti nurodytas turtas, dėl kurio yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, dėl kurio atliekamas turto tyrimas, jo negavo teisėtu būdu ar iš to turto yra gauta turtinė nauda ir kad turtas neatitinka šio asmens teisėtų pajamų arba kad šis asmuo yra nesąžiningas įgijėjas, taip pat šio turto vertė, turto tyrimo atlikimo teisiniai pagrindai ir asmens teisės.“ 3. Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą Nr. XIII-2780 ir jo 15 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 4. Civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui.“	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Prezidentas
2020-01-31
dekretas

Nr. 1K-197

1 straipsnis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi,

g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. priimtus ir Respublikos Prezidentui pateiktus pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą Nr. XIII-2780 (toliau – ir Įstatymas) ir su juo neatsiejamai susijusius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2781, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2782 dėl šių motyvų:

1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Kartu Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

2. Vertinant Įstatymo, kuris įtvirtina naują prevencinę priemonę neteisėtam praturtėjimui, reguliavimą išskirtinos nuostatos, kurios sudaro pagrindą nepagrįstai suvaržyti asmens, kuriam bus taikomas Įstatymas, teises ir pažeisti konstitucinius principus.

3. Įstatyme įtvirtinama, kad turtas gali būti konfiskuojamas, be kita ko, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu (2 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama prezumpcija, kad turtas laikomas gautu nusikalstamu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti ne tik asmenys, kurie buvo nuteisti ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, bet ir asmenys, kurie buvo įtariami, kaltinami, kuriems baudžiamąjį procesą dėl įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų buvo atsisakyta pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktuose nustatytais pagrindais, o jeigu procesas pradėtas – jis nutrauktas BPK 3, 212, 327 straipsniuose nustatytais pagrindais, asmenys įtraukti į nusikalstamų grupių narių sąrašus, taip pat asmenys, kurie yra prieš tai nurodytas sąlygas atitinkančių asmenų sutuoktiniai arba bendrai tvarkantys ūkį.

4. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“ Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų; tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. birželio 27 d. nutarimai).

5. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime, spręsdamas klausimą dėl baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą įtvirtinusio teisinio reguliavimo konstitucingumo, konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina; 2) įstatyme būtų nustatyta tokia griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už teisei priešingą veiką, kad pagal ją skiriama bausmė arba nuobauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga; 3) asmenys, traukiami teisinėn atsakomybėn, negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis (inter alia teise į tinkamą teisinį procesą), kurias jie turi pagal Konstituciją.

6. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).

7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Baudžiamojo kodekso 72³ straipsnio, įtvirtinančio baudžiamojo poveikio priemonę išplėstinį turto konfiskavimą, taikomą kaltininkui teismo sprendimu pripažinus nusikalstamos veikos padarymo faktą, 1 dalyje nurodoma, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Taigi ši Baudžiamojo kodekso nuostata patvirtina, kad, tik konstatavus asmens kaltę dėl atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo, galima daryti išvadas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu.

8. Tuo tarpu Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinus prezumpciją, pagal kurią turto gavimas nusikalstamu būdu siejamas ne tik su asmens pripažinimu kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tokiu teisiniu reguliavimu sudaroma prielaida pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką konstatuoja išimtinai teismas baudžiamojoje byloje. Pagal įtvirtintą prezumpciją teismas iš esmės įpareigojamas, nagrinėjant civilinę bylą, spręsti dėl to, ar yra pagrindo manyti, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, t. y. pripažinti turto ryšį su nusikalstama veika. Tačiau turto nusikalstamos kilmės nustatymas yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo sritis. Civiliniame procese, pagal kurį vyksta civilinis turto konfiskavimas, teismas negali konstatuoti, kad turto kilmė yra nusikalstama nesant baudžiamojoje byloje teismo priimto nuosprendžio, kuriuo būtų konstatuotas atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo faktas. Civilinio proceso tvarka taikant civilinį turto konfiskavimą, asmens kaltumo klausimas nėra sprendžiamas. Kadangi Įstatyme įtvirtintas institutas bus taikomas ir tais atvejais, kai baudžiamosios bylos nėra baigtos nuosprendžiu, Įstatymo nuostata, kurioje įtvirtinama prezumpcija, kada turtas laikomas įgytas nusikalstamu būdu nėra suderinama su Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti nekaltumo prezumpcijos principo paisymą, Įstatyme siūloma keisti 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą civilinio turto konfiskavimo pagrindą „turtas gautas nusikalstamu būdu“, įtvirtinant nuostatą, kad turtas gali būti konfiskuojamas, kai yra pagrindas manyti, kad jis nėra gautas teisėtu būdu.

10. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta viena iš sąlygų, kurią turi atitikti asmuo, kad būtų galima taikyti civilinio turto konfiskavimą – jis yra įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus. Tokius sąrašus identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovaudamasis sukauptų duomenų apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais analitiniu įvertinimu ir policijos generalinio komisaro patvirtinta metodika.

11. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais (inter alia Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimai).

12. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai).

13. Tuo tarpu Įstatyme civilinio turto konfiskavimas siejamas su sąlyga, kad asmuo yra įtrauktas į organizuotų grupių narių sąrašus. Nurodyti sąrašai sudaromi vadovaujantis sukauptų duomenų apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais analitiniu vertinimu ir policijos generalinio komisaro patvirtinta metodika, t. y. sąrašų sudarymas reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Tačiau asmens įtraukimas į tokius sąrašus sudaro prielaidas jo teisių ribojimui, todėl jų sudarymo kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme. Kartu pažymėtina, kad asmeniui, kuris įtrauktas į organizuotų grupių narių sąrašus, nežinant kriterijų tokių sąrašų sudarymui (tol, kol jie nėra aiškiai įtvirtinti įstatyme), atitinkamai nebus sudarytos prielaidos įgyvendinti teisę į gynybą. Įstatyme tokie kriterijai nėra nustatyti, kito įstatymo, kuriame būtų reguliuojami tokių sąrašų sudarymo kriterijai, taip pat nėra. Vadinasi, įstatymų lygmeniu nenustačius tokių sąrašų sudarymo kriterijų sudaromos prielaidos abejoti, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su iš Konstitucijos kylančiais reikalavimais asmenų teisių ir laisvių ribojimams nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymą atitinkamai keisti.

14. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą preziumuojama, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, kai jį nuosavybės teise turi asmenys, kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso inter alia 202 straipsnyje, 222 straipsnyje, padarymą.

15. Kaip minėta, prigimtinės žmogaus teisės gali būti ribojamos tik išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais, kai jų ribojamas yra būtinas demokratinėje valstybėje, pagrįstas aiškiai išreikštu visuomenės interesu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją byloje Gogitidze ir kt. prieš Sakartvelą (2015 m. gegužės 12 d. sprendimas, peticijos Nr. 36862/05). Teismas, atsižvelgdamas į tokius teisinius instrumentus kaip Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, Europos Tarybos konvencijas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo, pabrėžė, jog egzistuoja Europos ir universalūs teisiniai standartai, įgalinantys konfiskuoti nuosavybę, susijusią būtent su sunkiais baudžiamaisiais nusikaltimais, tokiais kaip korupcija, pinigų plovimas, narkotikų platinimas ir pan., nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

16. Pažymėtina, kad Įstatyme išskirtos nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje, 222 straipsnyje, yra apysunkiai nusikaltimai, kurie susiję su mokestine bei ūkinės veiklos sritimis. Šie nusikaltimai yra padaromi neteisėtais veiksmais pažeidžiant atitinkamas taisykles vykdant ūkinę veiklą (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, apgaulingas apskaitos tvarkymas). Šiomis nusikalstamomis veikomis daroma žala ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai, o gaunama neteisėta nauda iš tokių nusikalstamų veikų yra susijusi daugiausia su mokesčių nesumokėjimu taip padarant žalą valstybei. Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis atitinkamai užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę. Atitinkamai teisingas mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai.

17. Manytina, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.) ir kuri suponuoja praturtėjimą iš sunkių nusikaltimų, kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos, pavyzdžiui, vykdant veiklą, susijusią su buhalterinių dokumentų apskaita, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai reiškia tokios veiklos nusikalstamumą. Nėra pagrindo abejoti, kad tokių pažeidimų atvejais mokesčių administratoriaus taikomos priemonės yra pakankamos tam, kad būtų užtikrinama gaunamos naudos iš tokių pažeidimų kontrolė ir įgyvendinama tokių pažeidimų prevencija. Tuo tarpu civilinis turto konfiskavimas kaip papildoma priemonė taikoma civiliniame procese yra perteklinė. Taigi atsižvelgiant į minėtų pažeidimų pobūdį ir sunkumo laipsnį (apysunkiai nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos atitinkamos taisyklės vykdant ūkinę veiką), civilinio turto konfiskavimo, skirto organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencijai taikymas sudarytų prielaidas riboti asmens teises labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, todėl siūlytina šias nusikalstamas veikas iš Įstatymo pašalinti.

18. Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip 2010 m. gruodžio 11 d. Šios nuostatos pagrindu sudaroma galimybė turto tyrimą dėl civilinio turto konfiskavimo pradėti net ir tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, įtarimai, kaltinimai pareikšti ar buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą dar iki Įstatymo įsigaliojimo.

19. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai, be kita ko, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit); taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad Įstatymas įtvirtina tokį teisinį reguliavimą, kuris įsiterpia į jau pasibaigusius teisinius santykius (pavyzdžiui, atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą ar baudžiamasis procesas nutrauktas, asmuo išteisintas), kurių pasibaigimo metu nebuvo teisinių prielaidų kilti tokioms neigiamoms pasekmėms, kurios gali kilti pagal priimtą Įstatymą. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiami teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimai, todėl siūlytina įstatymo galiojimo atgal taikymo Įstatyme įtvirtintoms civilinio turto konfiskavimo sąlygoms, atsisakyti.

2 straipsnis.

Siūlau:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą Nr. XIII-2780 ir jo 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Civilinio turto konfiskavimo sąlygos ir pagrindai

1. Turtas ir iš jo gauta turtinė nauda (toliau – turtas) gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, kad šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.

2. Preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys asmenys:

1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje, 147¹ straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180, 181 straipsniuose, 182 straipsnio 2 dalyje, 182¹ straipsnyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 199, 199¹, 199², 200 straipsniuose, 201 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 214, 215, 216, 218 straipsniuose, 220 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 228, 249, 250, 250¹, 250², 250³, 250⁴, 250⁵, 250⁶, 251, 251¹, 252, 253, 254, 256, 257¹, 260, 261 straipsniuose, 292 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 307 straipsnyje, padarymą;

2) kuriems baudžiamąjį procesą dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų buvo atsisakyta pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktuose nustatytais pagrindais, o jeigu baudžiamasis procesas pradėtas, – jis nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 3, 212, 327 straipsniuose nustatytais pagrindais;

3) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šios dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka;

4) kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių, kurias identifikuoja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), narių sąrašus, sudaromus vadovaujantis įstatyme įtvirtintais kriterijais;

5) kurie yra šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytas asmuo bendrai tvarko ūkį.“

2. Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą Nr. XIII-2780 ir jo 8 straipsnio 1, 2 dalis išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Pranešimas asmeniui apie galimą civilinį turto konfiskavimą

1. Įvertinę turto tyrimo metu surinktus duomenis ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą išvadą dėl asmens galimybių įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių ir nustatę, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmens, dėl kurio atliekamas turto tyrimas, turtas nėra gautas teisėtu būdu ar iš to turto yra gauta turtinė nauda ir šis turtas neatitinka asmens teisėtų pajamų arba kad asmuo yra nesąžiningas įgijėjas, turto tyrimą atliekanti institucija ar prokuroras jam įteikia pranešimą apie galimą civilinį turto konfiskavimą.

2. Pranešime apie galimą civilinį turto konfiskavimą turi būti nurodytas turtas, dėl kurio yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, dėl kurio atliekamas turto tyrimas, jo negavo teisėtu būdu ar iš to turto yra gauta turtinė nauda ir kad turtas neatitinka šio asmens teisėtų pajamų arba kad šis asmuo yra nesąžiningas įgijėjas, taip pat šio turto vertė, turto tyrimo atlikimo teisiniai pagrindai ir asmens teisės.“

3. Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą Nr. XIII-2780 ir jo 15 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

4. Civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui.“

Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. sausio 31 d. dekretu Nr.1K-197 grąžintam Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3216GR.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9 , prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė